cmyk

1

cmyk / 1

PRISIPAŽINIMAIKaip rašytojai ilsisi nuo rašymo

Vytautas Bubnys ir Elena Kurklie-tytė garsųjį pasakymą „nė dienos be eilutės“ vasaromis perfrazuoja kitaip: „nė eilutės per dieną“. Kad savo sodyboje, pavadintoje Vytautale, jie iš tikrųjų ilsisi nuo „varginančios pareigos galvoti“ (Ruso).

3

PAŽINTISmes galime sužavėti pasaulį

Tuo įsitikinęs po kelių dienų 30-metį švęsiantis dainininkas, populiaraus kolektyvo „El Fuego“ narys Eugenijus Chrebtovas, kuris tik ką su savo draugais grįžo iš Pietų Korėjos. Solistą pastaruoju metu lydi sėkmė ir teatre, nes jo laukia Onegino vaidmuo Operos teatre.

4

„Respublikos“ leidinys Nr.28 (917) 2012 m. liepos 14 d.

Aktorė Dalia Michelevičiūtė užuovėją randa pas vienuoles, savo tikėjimo seseris, su kuriomis meldžiasi beveik kiekvieną dieną. Ir nors pagal A.Vienuolio „Šventavartę“ statomoje džiazo operoje aktorė atliks pagrindinį vaidilutės vaidmenį, į pagonybę atsiversti nežada, dargi stebisi: „Kaip čia Viešpats per žmones siūlo tokį darbą, kada man, katalikei, tenka vaidinti pagonę vaidilutę...“

5

Dalios Michelevičiūtės užuovėja pas vienuoles

dovana„auksinį gaublį”

laimėjęs filmas

„Vidurnaktis Paryžiuje”

juliaus/Brigitos sKaitytojams

14p.

Saul

iaus

Ven

ckau

s nuo

tr.

2

cmykcmyk2

Trupmenosj/b laikasMintys

ŠauKiu liūTįNors, regis, ir medžiai taip kaip visuo-met žaliuoja, ir paukščiai įkvėpimu kamuojasi, ir širdis ta pati krūtinėje dūzgia, ima ir ištinka mane sausros periodas, kai intriga pasitraukia iš mano dienų, poezija - iš mano naktų, o gyvenimas ima panėšėti į saulės ištirpintą asfaltą, klampų, limpantį prie kojų, trukdantį eiti...Kaip niekad gerai tuomet supran-tu, ką jaučia vidurvasario žemė, saulės spindulių negyvai nualinta, suskeldėjusi, paralyžiuota dusinan-čios tvankumos... Beveik girdžiu jos atodūsius, maldaujančius visa nuplaunančios liūties...Pavydžiu žemei - ji moka liūtį prišau-kiančių burtažodžių. Antai dangumi romiai ropoję pūkuoti balti ėriukai nuo sunkių jos atodūsių ima augti, tamsėti, virsta grėsmingais milži-nais, šuoliuojančiais link horizonto. Antai nei iš šio nei iš to krūpteli viena medžio šakelė, tarsi atspėjusi dar tik artėjantį, dar nejuntamą vėjo gūsį. O štai jis jau išties, lyg nerimo šiurpas, bėga nešienauta žole...Ir tuomet - liūtis. It tiesos akimirka, dramos išrišimas, gėrio pergalė... It simfonijos kulminacija, krikštas, naujo pasaulio pradžia... Štai pa-dangė sueižėja į šipulius, draskoma žaibų, žemę ūmai supurto perkū-nijos trenksmas, skelbiantis startą lietui, jau nebeturinčiam laiko, jau net nebandančiam pasiskirstyti lašais, krintančiam ištisomis kaska-domis, nebesutramdomai, lyg aistra, išsivadavusi iš puritoniškų naktinių marškinių...Tačiau, o varge - sausros periodais manęs net ir tokia liūtis neįsten-gia pasiekti, prasimušti pro storai nugulusį dulkių sluoksnį į sielą. Net jeigu, kaip ir šiąnakt, stoviu balkone į šalis ištiesęs rankas, nesislapstyda-mas, leisdamas liūčiai kiaurai merkti drabužius, žaibų atspindžiams žaisti ant mano odos, vėjui mėginti užpūs-ti mane lyg žvakę...Matyt, pernelyg sunkus pacientas šiąnakt esu liūčiai. Tarsi nuo įkaitu-sios skardos ar veidrodžio manęs prisilietę lašai tik atsispiria ir vėl šoka aukštyn. Vėjas tik sušiaušia plaukus ir nutolsta, neįstengdamas prake-denti nešienautų susimazgiusių minčių. Ir net smailiapirštis žaibas nesuranda, pro kur į mane įlįsti...Neišmanau, kokiu atodūsiu, kokiu burtažodžiu galėčiau prisišaukti liūtį, kokiu masalu prisivilioti į savo vidų. Todėl mažumėlę pavydėdamas sveikinu gamtą, jau atsigavusią, jau užsigydžiusią savy dykumos židinį, vėl kupiną gyvybės, virpančią kiekvienu savo lapeliu, švarią, it ką tik atverstas, piešinio laukiantis puslapis...Žvelgdamas į liūties atpirktą, vėl su pašėlusiu džiaugsmu skubančią gyventi žemę, žinau, kad kada nors, visiškai netikėtai lietaus kaskados įsivogs ir į mane.Stebėsiu tuomet liūties išgraužtą, neatpažįstamai pasikeitusį savo sie-los peizažą ir su džiaugsmu lydėsiu tolin smagių upeliūkščių nešamus, viesulo išvartytus, nežinia kieno į mane įkastus stabus. Tada jau nieks nesukliudys ir man nusikvatoti griaustiniais. O mano rankoje pa-kvips gaivi, ką tik suskinta puokštė žaibų.

Rimvydas StankevičiuS

Kas Ką derina

Guoda GEDVILAITĖ

Vienai talentingiausių lietuvos pia-nisčių Guodai Gedvilaitei likimas, tiksliau - meilė, lėmė sukurti šeimą, gyventi ir dirbti Vokietijoje. Bet va-sara yra toks metas, kai Guoda su sūneliu ir vyru Henriku mėgauja-si Druskininkų kurorto gamta ir svetingumu. Mat ten yra pianistės gimtinė. O pasinaudojusi atostogų atokvėpiu G.Gedvilaitė surengia savo krašto žmonėms ir vieną kitą koncertą. Žinoma, dažniausiai ji koncertuoja Druskininkuose, bet pianistė ketina surengti kelis pasiro-dymus ir pajūryje bei pagroti naują savo programą „Temperamentinga elegancija“, kurioje skambės popu-liarioji klasika.

Kas Ko nepraleidžia

Vida RAMAŠKIENĖ

Tarptautinio kino festivalio „Kino pava-saris“ įkvėpėja Vida Ramaškienė, kuri su savo komanda jau intensyviai ren-giasi kitų metų kino šventei, nepralei-džia progos dar kartą pasižiūrėti gerų filmų: „Kaipgi nepasinaudoti proga ir dar sykį nepasižiūrėti pasaulinio garso filmų, kurie rodomi po atviru dangu-mi Šiuolaikinio meno centro kieme. iš tiesų sveikinu „Kino po žvaigždėmis“ iniciatorius iš „Pasakos“ kino centro, kurie parenka pačius įdomiausius, apdovanojimus tarptautiniuose fes-tivaliuose pelniusius filmus. Manau, kad didelį įspūdį turi palikti žiūrovams šį vakarą po atviru dangumi rodomas garsusis larso fon Tryro (lars von Trier) filmas „Melancholija“.

Kas Kuo rengiasi

Evelina SAŠENKO

Dainininkė Evelina Sašenko, kuri pernai atstovavo lietuvai „Eurovizi-jos“ konkurse ir sulaukė priekaištų ne dėl dainavimo, bet dėl savo ne-va neskoningos aprangos, ir dabar nekreipia dėmesio į visokius stilistų patarimus. Mergina, sėkmingai ko-pianti karjeros laiptais, dalyvaujanti festivaliuose, koncertuose, nesuka sau galvos dėl suknelių. „Man prie širdies 5-6 dešimtmečio drabužių stilius, tad savo aprangai neretai traukiu idėjas, kaip sakoma, iš savo močiutės skrynios“, - prisipažįsta dainininkė. Tik štai Kauno muziki-niame teatre pastatytame miuzikle „aida“ Evelina scenos drabužio ir šu-kuosenos pati negali pasirinkti.

Kas Ką primena

Liudas MIKALAUSKAS

Jaunasis bosas liudas Mikalauskas kartu su styginių instrumentų gru-pe „Bass arco“ parengė įspūdingą ir jaudinančią muzikinę programą „Baltas paukštis“. Ji skirta prieš kele-rius metus anapus išėjusio bardo ir artisto Vytauto Kernagio atminimui. Programoje - maestro V.Kernagio dainos, kurias kiek savaip interpre-tavo l.Mikalauskas. Jis sakė, kad nors jos labiau yra jo tėvų kartos mėgstama muzika, gera muzika juk nesensta. Nuotaikingą ir jaudi-nančią programą šį vakarą publika išgirs Klaipėdos koncertų salės par-ko estradoje.

Parengė Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Retai vienas koncertuojantis bardas, teatro ir kino aktorius Kostas Smoriginas savo autoriniame koncerte atliko keletą naujų dainų iš greitai pasirodysiančios kompaktinės plokštelės „Albumas“. Žinoma, klausytojai, susirinkę Vilniaus mokytojų namų kiemelyje, girdėjo ir gerai žinomas bei seniai pamėgtas kūrėjo dainas.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Tiesa, dviejų dalių koncertą grasė nutraukti lietus, laimė, jis ku-riam laikui susilaikė... „Gal sukeliu kokį dievų pyktį? Negi manysime, kad Dievas verkti pradėjo nuo ma-no dainų? Matyt, papiktžodžiavau - dainos į dangų kyla tartum nepasi-beldus“, - sako kūrėjas.

Naujas dainas K.Smoriginas nešiojasi kurį laiką - ir metus, ir porą mėnesių. „Atlikti naujas dainas yra labai sunku, nes labai didelė atsakomybė, - prisipažįsta K.Smoriginas. - Pats niekada nesi įsitikinęs, ar daina yra baigta. Ir iš esmės su baisia rizika ją leidi, kad pajustum, kaip žiūrovas klausosi ir kaip toliau klostysis to kūrinio gyvenimas. Pats kūrėjas iki galo niekada negali būti patenkintas. Bet paskui dainos kažkaip „nuga-li“ žiūrovą ir jos tampa reikalingos - nebeįsivaizduoji, kad be jų gali praeiti koncertas. Bet čia jau žiū-rovai patys nusprendžia, jie ren-kasi pirmiausia. Nors aš dainuoju dainas, kurios man patinka, gal kartais žiūrovui ir nelabai jos prie širdies. O kartais ją taisai, gludini ir ta daina iš esmės numiršta, jinai dingsta, atgula į archyvus ir retai kada norisi ją prikelti“.

Greitai dienos šviesą išvy-siantis albumas, kuriame suguls keturiolika dainų, buvo kuriamas pusantrų metų. Jis įdainuotas bu-vo per metus, tačiau užsitęsė kiti kūrybiniai darbai, todėl viskas nu-sikėlė į rudenį.

Pavadinimo simbolika? „Žino-te, pavadinimai bėgant metams ateina labai paprastai. Pavyzdžiui,

kaip mano pirmas labai sėkmingas „Lombardas“... Jis taip buvo pa-vadintas dėl to, kad buvo užsilikę keletas dainų dūšios lombarde - reikėjo jas išpilti ir išleisti. O šiuo atveju „Albumas“ yra kaip papras-tas albumas - klasės nuotraukų ar laidos. Albumas, kurį atsivertus tave užplūsta tam tikri jausmai: gražūs ir negražūs, sėkmės ir nesėkmės - viskas telpa į albu-mą. Ir dar žmonės bei darbai“, - prisipažino jis. K.Smoriginas džiaugiasi, kad albumą jau pamilo čikagiškiai (signaliniai diskai bu-vo išsiųsti į Čikagą), - jį pavadino mašininiu albumu, kurį klausytis reikia susikaupus. Pavyzdžiui, kai važiuoji ilgai į darbą ir gali perklausyti diską nuo pradžios iki galo. Paskui grįždamas namo vėl taip perklausai atrasdamas kai ką nauja ir netikėta - tokių atsi-liepimų kūrėjas išgirdęs iš savo Čikagos klausytojų.

Naujojo albumo dainas iš-girs ne tik vilniečiai. Rudenį

K.Smoriginas planuoja su prista-tymu pravažiuoti per didžiausius Lietuvos miestus. „Koncertas bus dviejų dalių: be naujų, geriausios senosios dainos, ką mes dainuoja-me „Meilės trikampyje“ su Neda ir Olegu Ditkovskiu. Dar Barei-kis, tikiuosi, prisidės iš senojo trio. Bandysiu „miksuoti“, daryti tokį teatrinį pasakojimą ar mažą išpažintį, tokį atvirlaiškį žmo-nėms...“ - rudens planais dalijasi K.Smoriginas.

Beje, o kokie kūrėjo šios va-saros planai? „Kad dirbu, dirbu ir dirbu. Gana daug koncertų - turbūt dar apie dešimt likę iki pat rugpjū-čio pabaigos. Reikia juos sąžiningai atlikti, paskui dar yra spektakliai, kuriuose aš įsipareigojęs vaidinti tiek Jaunimo teatre, tiek „Domi-no“ teatre. Dabar gastrolės po Lietuvą. Gal ir išeis mums pailsėti kokius pusę mėnesio. Lyg ir dau-giau reikėtų skirti sau poilsio, bet taip neišeina. O kartais taip norisi vienam išplaukti pažvejoti...“

Kosto Smorigino atvirlaiškis

n Bardas, teatro ir kino aktorius kostas Smoriginas surengė autorinį koncertą vilniaus mokytojų namų kiemelyje

Saul

iaus

Ven

ckau

s nuo

tr.

cmyk

3

cmyk / 3

rašytojų vasarosj/b žmonės

Tokio kaimo Lietuvos topografiniame žemėlapyje nėra. Taip savo sodybą atokiame Širvintų rajono kampelyje pavadino Vytautas Bubnys ir Elena Kurklietytė (Vytautas plius Alė).

audronė JaBLOnSkienĖ

Įsigijo ją prieš dvi dešimtis me-tų. Net ne sodybą, o buldozeriu nuverstą seną namą, t.y. kalną su-trešusių rąstų, plytų, stiklo duženų ir šiferio nuolaužų. Vaizdas - kaip po bombardavimo. Senieji šeimininkai už taip „numelioruotą“ sodybą ga-vo kompensaciją ir išsikėlė kurtis miestelin, o naujieji stovėjo prieš tą šiukšlių kalną ir laužė galvas, nuo ko pradėti. Blokados metas - nei tau technikos, nei benzino. Kibo į darbą patys. Viskas, kas dega, liepsnojo lauže. Kas ne - garmėjo į gilų bu-vusio namo rūsį ir buvo palaidota. Šiandien ant to iškilaus kurgano žaliuoja tvarkingai prižiūrima veja ir žydi gėlės. Jei po kelių šimtmečių archeologai ten įbes kastuvą, apaks nuo sovietinio kaimo materialinės kultūros radinių.

Ežeras su keliaujančia sala

...Pamatus užsakytam Alytaus nameliui išsimūrijo kitoje vietoje, šiek tiek žemiau, kad pietiniai lan-gai žvelgtų į gilią ledynmečio lomą, kurioje iki šiol tyvuliuoja baigiantis užakti ežerėlis. Ežerėlyje - plaukio-janti sala, kuri kasmet grėsmingai didėja, grasindama aklinai užkimšti reliktinį vandens akivarą.

...Kai čia atsikėlė, salelės būta mažesnės ir joje dar augo beržai. Šiandien beržų nebėra, užtai šali-mais ežerėlio pūpso nemažas be-brų namelis, kurio statybai reikėjo medienos. Sako, kad bebrų statinio

antžeminė dalis - tik stogas ir landa, o žemėje - įspūdingiausi pakajai: miegamieji, sandėliai, tualetas...

Elena tikina, kad ta gili elip-sės formos loma su ežerėlio aki-mi vakarinėje dalyje ir užbūrė ją iš pirmo žvilgsnio. Visi vasaros vakarai - siauroje antro aukšto terasoje - su retkarčiais atklys-tančiais svečiais gurkšnojant vyną ar dviese geriant čia pat surinktų žolelių arbatą. Šioje terasoje yra sėdėję Genovaitė ir Justinas Mar-cinkevičiai, Alfonsas Maldonis, Zurbos... Prieš porą savaičių buvo atšokusios Birutė Jonuškaitė ir Birutė Mar. Pailsėti nuo sostinės šurmulio, pakvėpuoti tuo čiobre-

liais, mėtomis ir erškėtrožėmis kvepiančiu oru.

Jei yra bent mažiausias vėje-lis, salelė ežerėlyje dreifuoja nuo vieno kranto prie kito. Matai, kaip palikdamas paskui save kil-vaterį plaukioja kaimynas bebras. Kartais vandenyje žaidžia visa jų šeimyna. Įkalnėje varlinėja gan-drai. Lėtai plasnodama sparnais pralekia gervių pora. Pažeme - žvitrus paukštvanagis, dairyda-masis užsižiopsojusios lauko pelės ar kirstuko.

Šiandien varlės jau nutilusios. Bet kokius koncertus jos kelia ge-gužės birželio mėnesiais! Šimtame-tėje liepoje, į kurią šeimininkai dai-

rosi su baime (ims ir nugrius ant to kortų namelio!), metus skaičiuoja gegutė. Kartais atskrenda laukinis karvelis uldukas, kuris nenustoja agitavęs: bra-zaus-kas... bra-zaus-kas... Elena tą jo ulbavimą aprašė „Šešėlių verpėjoje“. Beje, kaip ir žolynus, kurie laisvai veši užpel-kėjusioje ledynmečio lomoje. Pu-plaiškiai. Švyliai. Arunkas...

Atviravimai terasoje leidžiantis saulei

- Iš kur, nebūdama botanikė, visus tuos augalus pažįstat?

- Nusiskini lapą ir ieškai tokio pat augalų enciklopedijoje. Argi bū-čiau parašiusi „Šešėlių verpėją“, jei nebūčiau išstudijavusi botanikos, pelkėtyros, archeologijos, mitolo-gijos. Vien Gimbutienės „Senąją Europą“ keliskart perskaičiau.

- Ar šitai vietai ir už „Lylą“ esat skolinga?

- Bent jau už Vėjų Močią, kuri gimė klausantis čia gaudžiančių vėjų simfonijų. Nes vėjai čia būna toookie! Tas mūsų medinis name-lis braška per visas siūles, atrodo, kelia sparnus ir tuoj tuoj skris že-myn į tą lomą.

- Idėjos gimsta čia, o rašymo procesas paliekamas Vilniui?

- Teisingai. Čia nė vienas nera-šome. Nes įnikę į rašymus praras-tume sąlytį su gamta. Ką čia regi, girdi, uodi - yra tokia palaima. Iš-sivalo galva, atsigauna smegenys naujoms idėjoms. Dabar skaitau Ruso. Įstabu, kad XVIII amžiaus žmogaus mintys gali taip rimuotis su dabartinio. Jis, pavyzdžiui, rašo, kad gamtoje, ypač valtyje ant van-dens, jaučiasi atsidūręs už ribos, pasiekiamos piktiems žmonėms. Gamta jam suteikianti ypatingą ramybę, širdies polėkį, atleidžianti

nuo varginančios pareigos galvoti.

- Bet... su šituo tobulu mani-kiūru - rankas į žemę...

- (Juokiasi.) Manikiūras - kad juodos panagės nesimatytų. O jei rimtai - panerti rankas į žemę - tai toks saldus jausmas. Atgauni jėgas, kaip mitologinis Antėjas. Ir miegas čia ypatingas. Tiesiog palaimingai į jį pasineri. Ir sapnai ypatingi. Kar-tais pabudusi sapno vidury mel-džiu Dievą, kad leistų jį pabaigti. Ir leidžia. O ryte laužau galvą, ką gi tas sapnas galėtų reikšti. Nes tai veikiau panašu į ryškius regėjimus arba mitologines metaforas.

- Gal ir tai ras vietos naujoje knygoje?

- Nežinau. Bent jau šiuo metu esu užsidegusi parašyti knygą vai-kams. Jos pagrindinis herojus bus kaimynas Maksas.

Pažintis su kaimynu

Tas Maksas - tai mažas gauruo-tas kaimynų šuniukas, kurio gera širdis keliskart didesnė už jį patį. Tiksliau būtų jį vadinti Mažasis Maksas Didžioji Širdis. Samarietiš-ka Makso veikla dideliame gyvulių ūkyje apaugusi įstabiausiomis isto-rijomis. Yra, pavyzdžiui, užauginęs, išvedžiojęs ne vieną viščiukų, an-čiukų kartą. Šildo, laižo, saugo, kad neitų į kelią. Užaugino ir vištos iš-perėtą vienišą našlaitį žąsiuką. Jau buvo didelis žąsinas, bet vis dar su Maksu miegojo, padėjęs ilgą kaklą ant jo šiltų gaurų. Ir, nepatikėsite, kažkaip keistai gargsėjo - amsėjo... Yra išlaižęs, išgydęs lapės sužalo-tą vištą. Tik Maksiuko dėka višta nepateko į puodą. Beje, vištų globa kartais būna gerokai perdėta. Įnir-tingai lodamas Maksas net gaidį tempia nuo vištos...

Šiandien Maksiukas turi naują

rūpestį. Višta išperėjo žąsiukus, bet mielai išsisuktų nuo daugia-vaikės mamos pareigų. Šuniukui tik to ir reikėtų, bet... į mamos statusą pretenduoja ir bevaikė žąsis. Kaip išsispręs konfliktas dėl mažylių pulkelio globos, kol kas dar neaišku.

Šeimos padidėjimo laukia ir su-vargusi balta katytė. Lyg iš Biliūno „Kliudžiau“. Nusišėrusiomis ausy-tėmis, ašarojančiomis akimis. Ji jau seniai pamiršusi pieno skonį. Visa-me kaime nebėra nė vienos karvės. Ką ir kalbėti apie arklius. Europa kaimo žmonėms moka už tai, kad jie nieko neaugintų - nei javo, nei gyvulio. Vienintelis rūpestis - nušie-nauti dirvonuojančius žemės plotus ir atsiimti pinigus.

n Jis - vieversys. Ji - pelėda. todėl prie bendro pusryčių stalo sode sėdasi tik 12-ą

n kaime gimusiam ir augusiam vytautui Bubniui ką nors pameistrauti - rankos prašosi

n Puikiąją sodybą, kur kiekvienas kampelis, akmenėlis, žolynėlis apeitas, apžiūrėtas, sukūrė jie patys - elena kurklietytė ir vytautas Bubnys

n visų silpnųjų globėjas ir gynėjas Maksas dar neįtaria, kad taps knygos vaikams herojumi

Bubnių vasaros Vytautalės kaimeaudronės Jablonskienės nuotr.

4

cmykcmyk4

Dainininkas Eugenijus Chrebtovas tik ką su savo bičiuliais iš populiaraus trio „El Fuego“ grįžo iš Pietų Korėjos, kur šiuo metu vyksta pasaulinė paroda „Expo 2012“. Tai tik vienas epizodas iš solistui įvykiais gausių šių metų. Liepos 19 dieną švęsiantis 30-metį dainininkas tvirtina, kad jam svarbu žiūrėti pirmyn ir kopti aukštyn karjeros laiptais.

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Garsino Lietuvos vardą

Po koncerto Pietų Korėjos mieste Josu, kur šiuo metu vyksta pasaulinė paroda „Expo 2012“, vi-sa „El Fuego“ trijulė - Eugenijus Chrebtovas, Jonas Sakalauskas ir Tomas Pavilionis - sulaukė didžiulio dėmesio. Į Lietuvos paviljoną kai kurie lankytojai užsuko pasiklausyti būtent šio trio, apie kurį jau buvo pasklidęs garsas per žiniasklaidą ir iš lūpų į lūpas. Juo susidomėjo ir užsienio muzikos vadybininkai. Tad Eugenijus įsitikinęs, kad sulauks pasiūlymų koncertuoti svetur, o dai-ningajai trijulei, kuri netrukus taps kvartetu, itin paranku. „Mes pra-tęsėme savo koncertą ir viešbučio restorane. Dainavome ir itališkai, ir lietuviškai, o kai aš užtraukiau rusų romansus, kurie populiarūs visame pasaulyje, ne vienas susigraudino“, - pasakoja Eugenijus.

Beje, jausmingų rusų romansų programą „Aš jus mylėjau“ paren-gęs E.Chrebtovas sėkmingai kon-certuoja ir Lietuvoje. Netrukus ją dainininkas padovanos ir Kristupo vasaros festivalio klausytojams. Li-kus kelioms dienoms iki 30-mečio Eugenijus sakė, kad jo nuotaika puiki, nes pastaraisiais metais jį lydėjo sėkmė, jis kopia laiptelis po laiptelio aukštyn. „Stengiuosi nesi-gręžioti atgal, nes gyvenime buvo ir gerų, ir blogų dalykų. Pasieki vieną užsibrėžtą tikslą, paskui sieki kito. Kas buvo negero, telieka ten, apa-čioje“, - šypsosi ruso ir ukrainietės sūnus, Tėvynę suradęs Lietuvoje ir iš jos (bent jau kol kas) neketinąs niekur važiuoti. Gal tik gastrolių su „El Fuego“ ar į kokį nors vokalinio meistriškumo konkursą. Eugenijus įsitikinęs, kad kiekvienas konkur-sas, kaip ir sporto varžybos, yra ėjimas į priekį, nes tam rengie-si, tobulini savo meistriškumą ir pats jauti, ar pasistūmėjai į priekį. Tai, ko gero, kartais yra svarbiau nei komisijos įvertinimas, nes, ne paslaptis, konkursuose ne visada laimi geriausi. Priminsime, kad E.Chrebtovas prieš kelerius me-tus yra laimėjęs tarptautinį Fiodoro Šaliapino konkursą.

Lemtingas susitikimas su Virgilijumi Noreika

Tik kai kurie lemtingi biografijos faktai visada bus svarbūs ir įdomūs. Tėvai - inžinieriai, dirbantys maisto pramonės srityje, su muzika netu-rėjo nieko bendra. Eugenijus gimė Ukrainoje, vėliau su tėvais gyveno įvairiose Rusijos vietose, o paskui juos likimas atvedė į Vilnių. Nors mokėsi sostinės rusų mokykloje, E.Chrebtovas lietuviškai kalba be jokio akcento. Jis neabejoja, kad tai - jo lietuvių kalbos mokytojos poetės Meilės Kudarauskaitės nuopelnas. „Na, mano kalbos stilių kartais rei-kia pataisyti, bet turiu gerų drau-gų, žmoną lietuvę“, - šypsosi pa-šnekovas.

Vienu svarbiausių muzikinio ke-lio faktų jaunasis solistas laiko tai, kad jis dešimt metų meistriškumo mokėsi pas profesorių Virgilijų No-reiką. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė ir bakalauro, ir magistrantūros studijas. „Tai pui-kus pedagogas, jautrus menininkas, žmogus, kuris man suteikė supra-timą apie vokalą, dainavimo liniją, novatoriškumą scenoje. Negailėjo ir paprasčiausių žmogiškų patari-mų, kaip tobulinti savo pagrindinį brangų instrumentą - balsą. Jis man ne kartą sakė, kad pasaulis - platus,

bet pirmiausia reikia palikti savo pėdsaką čia, Lietuvoje“, - prisimena dainininkas.

Kiek drąsiau solistas jaučiasi Kauno muzikinio teatro scenoje, į kurią jis įžengė praėjusį sezoną operete „Šikšnosparnis“. „Pakliu-vau į draugišką kolektyvą, visi labai geranoriški. O man nebuvo lengva jau vien todėl, kad operetėse rei-kia ne vien dainuoti, bet ir vaidinti, kalbėti, šokti. Man labai padėjo re-žisierius Kęstutis Jakštas. Taip pat džiaugiuosi, kad šiame teatre solistų pedagogu dirba gerbiamas maestro Vladimiras Prudnikovas“, - pasakoja Eugenijus.

Laukia išsvajotas vaidmuo

Ateinantį teatro sezoną Eu-genijaus Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre laukia itin atsakingas Onegino vaidmuo tik ką pastatytoje Piotro Čaikovskio ope-roje „Eugenijus Oneginas“. Čia irgi likimo dovana peržengusiam tris-dešimtmečio slenkstį solistui. „Tai mano išsvajotas vaidmuo, Onegino arijas esu išmokęs, kai dar studi-javau Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje, - kalba E.Chrebtovas ir priduria: - Lemtingas sutapimas ir tai, kad Eugenijus dainuos Eu-genijų“.

Žymių pedagogų patartas iš bo-so į baritonus perėjęs dainininkas teigia pats jaučiantis, kad šis vaid-muo jam ir jo balsui labai tinka, be to, teks dainuoti gimtąja rusų kalba, todėl nesunku bus suprasti, kur dėti akcentus. Balso tembro pasikeitimas, pasak solisto, pasiro-do nėra labai sudėtingas procesas. Kita vertus, baritonui atsiranda pla-tesnės repertuaro galimybės, tačiau ir konkurencija didesnė, nes gerų baritonų Lietuvoje ir pasaulyje yra ne taip mažai.

Žmoną sužavėjo balsu

Eugenijus prieš ketverius metus susituokė ir dabar su žmona Laura augina metų ir aštuonių mėnesių sū-nelį Kajų. „Maniau, kad pasirinksiu žmoną ne iš mūsų trio gerbėjų, bet atsitiko būtent taip. Po vieno kon-certo priėjo prie manęs mergina ir pasakė: „Mano draugė labai nori su tavim susipažinti“. Aš nusišypsojau ir paklausiau, kodėl neprieina. O kai ją pamačiau, iš karto supratau, kad tai ta, kurios ieškojau, - prisipažįsta iki tol nemažai visokių meilės isto-rijų patyręs Eugenijus. - Turiu labai subtilią, jautrios sielos žmoną, kuri mane supranta. Kartais pasipyks-tame, bet lėkščių nedaužome. Aš ją dievinu už tai, kad pagimdė man tokį žavų sūnelį Kajų“. O sūnelis, pasak solisto, atidžiai klauso na-muose repetuojančio tėvo ir nejučia kartoja tai, ką girdi. „Žmona sako, kad auga dainininkas“, - juokiasi pašnekovas.

Kaip į tai, kad už sienos gyvena balsingas žmogus, reaguoja kaimy-

nai. „Kaimynai kaip kaimynai. Jie santūrus. Neparodo, kad pažįsta mane iš „Triumfo arkos“ ar „El Fu-ego“ koncertų, - sako Eugenijus. - Ir gerai. Pakanka man dėmesio ir be kaimynų. O štai panelės po koncertų ar kur nors parduotuvėje „kibina“. Dovanoja ir gėlių, ir visokių meš-kiukų. Bet žmona dėl to nepyksta. Tai ir yra svarbiausia“.

Linkėjimai pačiam sau

Kad ir kaip banaliai skambėtų, sau jubiliejaus proga pirmiausia pa-linkėtų paprasčiausios žmogiškos laimės, optimizmo: „Manau, kad nepasakysiu naujienos, kad tarp mano bendraamžių, ypač susijusių su kūryba, nemažai viskuo nusivy-lusių ir net atsidūrusių gyvenimo užribyje žmonių. Tad sau linkiu, kad nebūtų nusivylimų, kokių yra pasitaikę ir man, na, ir sveikatos bei sėkmės“.

Kas artistui yra sėkmė? „Tu gali puikiai dainuoti, viską gerai daryti, bet pripažinimas neskuba ateiti, ir tiek. Konkurencija tarp dainininkų Lietuvoje iš tiesų didelė. Kartais atrodo, kad tai nepramušama siena. Iškilti aukščiau už tuos, kurie teat-re atlieka antro plano vaidmenis, solistui yra laimės dalykas. Kartais net balsas nepadeda, jeigu tu ne-turi aktorinių sugebėjimų, o svar-biausia, manau, pasitikėjimo savi-mi. Visa tai tarpusavyje susiję“, - sako dainininkas. Tad į trio „El Fue go“ susibūrusiems vaikinams buvo lengviau tapti populiariems, atkreipti publikos dėmesį į visus ir kiek vieną atskirai.

pažintisj/b žmonės

Eugenijus Chrebtovas: mes galime sužavėti pasaulį irmanto Sidarevičiaus ir Stasio Žumbio nuotr.

n „el Fuego“ trijulė - tomas Pavilionis, Jonas Sakalauskas ir eugenijus Chrebtovas

n eugenijus su žmona Laura augina metų ir aštuonių mėnesių sūnelį kajų

cmyk

5

cmyk / 5

pasirinkimasj/b žmonės

Aktorė Dalia Michelevičiūtė, šiemet mininti 45 metų sukaktį, ruošiasi premjerai savo mamos gimtinėje Anykščiuose - pagal kraštiečio Antano Vienuolio kūrinį „Šventavartė“ statomoje džiazo operoje Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė atliks pagrindinį vaidilutės vaidmenį. Kaip aktyviai katalikei D.Michelevičiūtei sekasi prisijaukinti pagonybės sergėtoją Vidą?

Deimantė ZaiLSkaitĖ

O nuo rudens D.Michelevičiūtė ners į pedagoginį darbą. Kaip tik buvo surinktas pirmas kursas Kau-ne, Vytauto Didžiojo universitete (Menų fakultete) įsteigtai vaidy-bos katedrai.

- Lietuvos trispalvėje, kurią per vasaros olimpines žaidynes neš disko metikas Virgilijus Alekna, kaip pasididžiavimo ženklas lazeriu įrašyta daugiau kaip 60 tūkst. iškilių Lietuvos žmonių. Ar teikia garbės, kad ten įrašyta ir jūsų pavardė?

- Man didelė garbė, kad įrašė ir mano pavardę į Lietuvos vė-liavą, kurią neš mūsų legendinis V.Alekna. Esu laiminga, mano širdis kupina džiaugsmo. Iš tikrųjų spor-tininkai yra pavyzdys, kaip dorai ir ištikimai eiti savo kasdienes parei-gas, atsisakant visko. Aš žinau, kiek jie turi atsisakyti ir aukoti savo gy-venime. Reikia melstis už juos ir už jų šeimos narius. Aš ir pati sporta-vau mokykloje - bėgdavau krosus. Dabar, tiesą sakant, sportą atstoja šokiai. Dešimt metų šokau mokyk-loje ir paskui visada labai ilgėjausi šokių, vienu momentu net norėjau savo gyvenimą su jais susieti. Bet po to nuėjau į dramos būrelį Anykš-čiuose, kur tada buvo atvažiavę tokie trys eržilai, ką tik baigę Jono Vaitkaus studiją: tai mano pirmas režisierius Arvydas Navalinskas, anekdotų karalius Raimondas Ši-lanskas - su juo vaidinome pirmą spektaklį „Donaldas ir trys ančiu-kai“, aš buvau trečias mažasis an-čiukas - ir Vytautas Germanavičius, kuris su Galina Germanavičiene turi Viešintų klojimo teatrą. Nors teatras mane paviliojo, bet man visą laiką labai patiko šokti.

- Ir kaip tik šoksite premjero-je: režisierė G.Germanavičienė stato džiazo operą pagal Antano Vienuolio kūrinį „Šventavar-tė“. Daugelis moterų pavydės, kad jūsų scenos partneris yra žavusis šokėjas Deividas Meš-kauskas...

- Pirmiausiai noriu pradėti nuo to, kad Anykščiai ilgai bandė tapti Lietuvos kultūros sostine. Šiais metais pelnė tokį garbingą titulą ir galimybę rengti Lietuvos kul-tūros sostinės dienas. Vienas iš

renginių ir yra ši šviesų ir džiazo opera, jos premjera įvyks liepos 21 dieną Dainuvos slėnyje. Idėjos autorių sumanymas buvo toks, kad visi spektaklyje šokantys ar dainuo-jantys atlikėjai turėtų sąlyčio taškų su Anykščiais. Mudu pakvietė su Deividu, nes mes abu esame kilę iš Anykščių krašto. Taip pat dai-nuos mano pirmasis režisierius A.Navalinskas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Tomas Ladiga ir visas būrys kūrybingų šaunių žmonių.

Režisierė G.Germanavičienė parašė libretą pagal Antano Vie-nuolio kūrinį „Šventavartė“ - tai legendiniais padavimais paremtas apsakymas. „Šventavartės“ istorija yra apie kalavijuočius ir apie pago-nių pasipriešinimą. Aš vaidinsiu, tiksliau šoksiu, pagrindinę vaidi-lutę Vidą, o krivis bus Deividas Meškauskas... (Juokiasi.) Jis labai darbštus, nors dabar yra pradėjęs rengtis naujam šokių projektui. Su juo šokti nepaprastai smagu.

- Kaip Marijos radijo sava-norei ir aktyviai katalikei studi-juoti pagoniškus ritualus - tur-būt didžiulis iššūkis?

- Svarstau, kaip čia Viešpats per žmones siūlo tokį darbą, kada man, katalikei, tenka vaidinti pagonę vai-dilutę. Šv.Jurgio dieną Ingrida Kor-sakaitė, Jurgos Ivanauskaitės mama, pasiūlė nuvažiuoti į Angelų muziejų - Anykščiuose esančiame sakralinio meno muziejuje atidarėme parodą. Il-

gai diskutavome apie prasmes, kokią šaunią ir įdomią dieną mes važiuoja-me į Anykščius. Grįžusi ilgai galvo-jau apie tos dienos prasmes: mano mamytę prieš trejus metus, gegužės 13 d., pasišaukė Viešpats. Gegužės 13-oji pagoniškame kalendoriuje yra Meilės deivės Mildos diena. O ka talikams tai yra Švenčiausio-sios Mergelės Marijos apsireiškimo Fa timoje (Portugalija) diena. Taigi mes turime du klodus: vienas - pagoniškasis, kitas - krikščioniš-kasis.

O Šv.Jurgio diena, kaip išgirdau per Lietuvos radiją, pagonybėje su-tapo su sėjomis. Legenda byloja, kad buvo toks pagoniškas dievas, kuris suprato vėjų kalbą ir iš kviečių, ru-gių ir kitų grūdų varpų ošimo galėjo išburti, kokie bus metai. Tuo tarpu krikščioniškame kalendoriuje yra tokia legenda: vienoje karalystėje miestas turėdavo slibinui paaukoti skaisčiąją mergelę. Tada iš aukš-tybių pasirodė šventasis Jurgis ir kreipėsi į miestelėnus: štai yra jėga iš aukštybių, aš esu siųstas to vie-nintelio Dievo ir jeigu miestas pasi-krikštys, tada aš nudobsiu slibiną. O jeigu ne - jūs ir toliau savo žmones aukosite slibinui. Miestas jį išgirdo ir pasikrikštijo, o šv.Jurgis nudobė slibiną. Esu tvirtai įsitikinusi, kad su krikščionybe atėjo ir kultūra, ir visi kiti geri dalykai. Pavyzdžiui, mane labai žavi benediktiniškas dvasin-gumas. Benediktinai išrado kėdę, klauptus, su jėzuitais mes turime universitetus ir kitų švietėjiškų da-lykų. Labiausiai išsilavinę žmonės buvo vienuolynuose. Į pagonybę ti-krai neatsiversiu, bet pagonės Vidos vaidmenį kurti yra labai įdomu.

- A.Vienuolio kūrinyje vaidi-lutė Vida tikrų tikriausias nar-sos pavyzdys: net ir pakliuvusi į priešų kalavijuočių rankas ji neišsižada savo senojo protėvių tikėjimo. Ar A.Vienuolis savo pa-saulėjauta jums yra artimas?

- Taip, artimas. „Šventavartė“, mano požiūriu, yra šiek tiek ideolo-gizuotas kūrinys, nes sovietmečiu negalėjai rašyti apie krikščionybę ir tikėjimą. Be abejo, A.Vienuolio istorija yra labai sudėtinga. Kiek prisimenu iš filologijos studijų, jis sovietmečiu turėjo daryti tam ti-krus kompromisus - rašyti savo „Puodžiūnkiemį“ ir liaupsinti so-vietų valdžią vien dėl to, kad grą-žintų jo šeimos narius iš Sibiro. Nesmerkiu nė vieno žmogaus ir esu dėkinga Dievui, kad man ne-reikėjo patirti tokių išbandymų, kad nereikėjo rinktis ir daryti to-kių baisių kompromisų. Man labai patiko kai kurie A.Vienuolio apsa-kymai Kaukazo tema. Manau, kad jis buvo labai tikintis žmogus, tik sovietų valdžia jį vertė daryti tam tikrus kompromisus su savo sąžine. Manau, kad jis dėl to labai kentėjo.

- Ar jus yra draskiusios dve-jonės - kurti šeimą ar pasišvęsti vienuolystei?

- Aišku, kad norėjau sukurti šeimą, bet palikime šį klausimą Viešpačio malonei. Jeigu žmonės sutinka vienas kitą, užsimezga mei-lė, atsiranda noras sukurti šeimą ir nėra jokių kliūčių, - kodėl ne. La-bai gerbiu pasiaukojamo gyvenimo žmones - ir vyrus, ir moteris. Ma-no šeimoje iš tėvelio pusės yra du tokie žmonės - mano dėdė, tikras tėvelio brolis, vyskupas Vladas Mi-chelevičius, dabar jau pas Viešpatį, ir mano tetulė - vienuolė benedikti-nė Benjamina. Tikėjimo perdavimo tradicija yra atėjusi ir iš šeimos. Tikrai, svarsčiau, nes žaviuosi vie-nuolėmis. Bet, tiesą sakant, kol dar nepaaiškėjo mano pašaukimas, kol man Viešpats neapšvietė pro-to, ko jis tikisi iš manęs ir mano gyvenimo, tol nedarau jokių žings-nių. Tiesą sakant, bičiuliaujuosi ir draugauju su vienuolėmis benedik-tinėmis Kaune. Mėgėjiška kamera esu nufilmavusi jų laikinuosius ir

amžinuosius įžadus. Turiu didelę svajonę sukurti filmą apie jas ir jų dvasingumą. Štai benediktinių šū-kis kaip ir šv.Benedikto: melskis ir dirbk. Jos visos išsilavinusios, ku-pinos gyvenimo džiaugsmo. Nesu režisierė, bet mano idėja būtų filme kalbėti apie gyvąjį tikėjimą, apie tai, kokius nuostabius darbus jos daro, kiek daug džiaugsmo skleidžia. Man tai kaip prieglobstis - tos ma-no sielos draugės, tikėjimo seserys. O šalia namų, stoties rajone, mano draugės yra palaimintosios Motinos Teresės seserys - su jomis daug bendraujame, meldžiamės beveik kiekvieną dieną.

Tikėjimas yra dinaminis proce-sas - tu kiekvieną dieną turi liudyti ir apsispręsti už Dievą ir tyloje iš-girsti tą šnabždesį, ko iš tikrųjų jis nori ir ką tu gali dėl jo padaryti. Kai tu darai dėl jo, aišku, darai ir dėl sa-vęs, ir dėl kitų. Nes jis mus sukūrė ir jis žino, kas mums geriausiai tin-ka. Dažniausiai, kai, tarkime, tenka susitikti su mokiniais, kurie nežino, kaip save išreikšti, kaip atrasti sa-vąjį kelią, sakau: pradėkite ieškoti Dievo ir tikrai surasite save.

- O jūsų kelias į tikėjimą buvo ilgas?

- Mano kelionė buvo gana ilga, nesvarbu, kad aš buvau auklėjama katalikiškai, bet tas gyvasis tikėji-mas mano gyvenime atsirado ne taip ir seniai - sakyčiau, kokie aštuo-neri metai tokios intensyvios prak-tikos. Iš tikrųjų tai teikia labai daug džiaugsmo, tai sutvirtina ir padeda atsispirti tam tikroms pagundoms. Bet ir padarius nuodėmę visada yra išsigelbėjimas, nes mes turime Jėzų Kristų, yra palikti jo septyni Sakra-mentai ir Atgailos Sakramentas yra nuostabiausias šaltinis, kuris iš ti-krųjų prikelia naujam gyvenimui. Visus skatinčiau dažniau eiti į baž-nyčią, o ne pas psichoterapeutus, psichiatrus arba psichologus, aišku, dažnai reikalinga ir jų pagalba.

n aktorė Dalia Michelevičiūtė kelią pas Dievą jau atrado - tai sutvirtina ir padeda atsispirti pagundoms

Dalios Michelevičiūtės užuovėja pas vienuoles

Saul

iaus

Ven

ckau

s nuo

tr.

Pradėkite ieškoti Dievo ir tikrai surasite save

6

cmykcmyk6

klasToTojasj/b kriminalas

Jis buvo vadinamas „pinigų klastojimo Leonardu da Vinčiu“. Česlavas Bojarskis pinigų visoms išlaidoms 14 metų prisispausdindavo pats. Policijos komisaras, sekęs jį po visą Prancūziją, nusikaltėlį net vadino genijumi. Tačiau paskui gudrusis sukčius suklydo.

1950 metų gruodžio 25-osios rytą įėjus į mažą mėsinę Pary-žiaus Monžerono priemiestyje jam sulinko keliai. Bet trauktis nebe-buvo kur. Reikėjo nupirkti Kalė-dų žąsį - tai jam prisakė žmona. Taigi Č.Bojarskis pasakė ko norįs ir padėjo pinigus ant prekystalio. Jis vogčiomis žvilgtelėjo į pinigus skaičiuojantį pardavėją ir jo širdis iš džiaugsmo šoktelėjo - mėsininkas nepastebėjo, kad pinigai netikri. Jis padavė Č.Bojarskiui žąsį ir maloniai palinkėjo linksmų švenčių. Šis grįžo namo kuo puikiausiai nusiteikęs. Jis dvejus metus eksperimentavo su įvairių rūšių popieriumi, spausdi-nimo būdais ir raižiniais, kad paga-mintų tobulą 1000 frankų banknotą. O dabar banknotai iš privataus pini-gų fabriko atlaikė pirmąjį išmėgini-mą. „Tai man suteikė stimulą dirbti toliau“, - vėliau prisimins pinigų klastotojas. 1951-ųjų pradžioje jis pagaliau pradėjo serijinę gamybą ir prisispausdino krūvas savų pinigų. Apsimetęs komivojažieriumi, jis po truputį platino juos visoje Prancū-zijoje. Tai vienur, tai kitur sumokė-davo vienu iš savųjų 1000 frankų banknotų, laikydamasis auksinės taisyklės - niekada neduoti dau-giau kaip vieno netikro banknoto. 1953-iaisiais Č.Bojarskis perėjo prie 5000 frankų banknotų. Gamyba bu-vo tokia pat sudėtinga, užtat pelnas - daug didesnis. „Verslas“ klestėjo. Č.Bojarskis pasigamintais pinigais ne tik finansavo visos šeimos gy-venimą, bet ir nusipirko naują au-tomobilį ir elegantišką namą. Po septynerių metų kilo pavojus, kad pinigų reforma sugriaus jo verslą - buvo ruošiamasi senuosius frankus keisti naujais. Tačiau Č.Bojarskis pasirodė esąs lankstus ir pradėjo taip pat sėkmingai klastoti naujuo-sius 100 frankų banknotus, liaudies pramintus bonapartais. Nuo 1950 iki 1964-ųjų jis į apyvartą paleido apie 2,5 mln. vadinamųjų naujųjų frankų (100 senųjų = 1 naujasis frankas), ir niekas jo nedemaskavo.

Vaiduoklio medžioklė

Prancūzijos bankas suklastotus 1000 frankų banknotus pirmą kartą pastebėjo 1951 metais. Tačiau niekas negalėjo susekti, iš kur jie atsirado, nes Č.Bojarskis buvo labai atsargus. 1958-aisiais buvo pastebėti ir netikri 5000 frankų banknotai, tačiau ir čia pėdsakų nebuvo įmanoma rasti. Poli-cijos komisarą Emilį Benamu (Emile Benhamou), valstybės įgaliotą vyriau-siąjį netikrų pinigų medžiotoją, ėmė neviltis. To per jo karjerą dar nebuvo: jis vieną po kitos demaskuodavo ne-tikras monetas kaldinančias gaujas, o

šiuo atveju per 13 metų neužčiuopė nė siūlo galo. Ne tik banknotai buvo tobuli, bet ir platinimo sistema. At-rodė, kad jis medžioja vaiduoklį. Kai 1963-iųjų žiemą pasirodė pirmieji netikri 100 frankų banknotai, akivaiz-džiai iš tos pačios dirbtuvės, jis jau beveik buvo linkęs pasiduoti. Bet tada pirmą kartą atsirado pėdsakas. Netoli Paryžiaus esančio Levalua Prancū-zijos banko filialo kasininkas iškart atpažino netikrus banknotus ir dar gerai prisiminė klientą. „Yra čia toks vienas, kuris perka valiutą ir aukso monetas. Man atrodo, kad netikrus „bonapartus“ gavau iš jo“, - pasakė jis E.Benamu. Šįkart Č.Bojarskis padarė esminę klaidą: jis įgijo partnerį, seną karo laikų draugą Antuaną Dovgirdą (Antoine Dowgierd), taip pat kilusį iš

Lenkijos. Bičiuliui skubiai reikėjo pi-nigų, ir Č.Bojarskis jam po 70 frankų už vienetą pardavė daug suklastotų 100 frankų banknotų. O A.Dovgirdas savo ruožtu apie sandorį papasakojo svainiui Aleksiui Šuvalofui (Alexis Chouvaloff) - šis tuos banknotus pa-leido į apyvartą. Lengvabūdiškumas? Pripažinimo siekimas? Ar jis tik norė-jo padėti? Kodėl Č.Bojarskis susidėjo su A.Dovgirdu, neaišku. Aišku tik tiek, kad naujasis partneris nesilaikė taisyklių. A.Šuvalofas pirko valstybės obligacijas, mokėdamas už jas pluoš-

tais Č.Bojarskio bank notų, ir įkliuvo.

„Pagarba kūrybingumui“

E.Benamu pradėjo tykoti nu-sikaltėlių Levalua ir galop 1964 metų sausį nutvėrė A.Šuvalofą nusikaltimo vietoje. Vėliau policija sučiupo A.Dovgirdą, o paskiausiai - Č.Bojarskį. Staiga vaiduoklis įgavo pavidalą: prieš E.Benamu stovėjo pliktelėjęs, liesas, vos 1,58 m ūgio 54 metų profesionalus pinigų klasto-tojas su mažais akinukais. Komisaras negalėjo patikėti savo akimis. Šis vy-ras niekuo nepriminė šaltakraujiško nusikaltėlio, veikiau menininką arba intelektualą. Policija apvertė aukš-tyn kojomis kuklią Č.Bojarskio vilą, tačiau nieko nerado. Nei pinigų, nei

spausdinimo įrangos, nei dažų. Vieną akimirką atrodė, tarsi Č.Bojarskis būtų įvykdęs tobulą nusikaltimą, kurio neįmanoma įrodyti. Tačiau netrukus policija triumfavo. Vienas pareigūnas atsitiktinai pastebėjo liuką: už kažko užkliuvęs, atsirėmė ranka į sieną ir tikriausiai paspaudė mygtuką, skirtą liukui atverti. Pasi-girdo burzgimas, grindyse atsivėrė anga; statūs laiptai vedė į mažy-tį rūsį, kuriame buvo Č.Bojarskio pinigų fabrikas. Tarp spausdinimo mašinų ir vonelių, pilnų popieriaus

žaliavos, džiovinami kabojo šimtai „bonapartų“.

Po kelių apklausų ir laboratori-jos patikrinimų E.Benamu pradėjo tikėti tuo, kuo iki šiol nenorėjo tikėti - Č.Bojarskis išties veikė vienas. Ko-misaras įsivaizdavo, kad jam turėjo padėti mažiausia keli kvalifikuoti technikai, o dabar jis nulenkė gal-vą prieš mažą, neišvaizdų žmogelį. „Pagarba jo kūrybingumui. Per 20 metų nesu matęs tokių gerų netikrų pinigų. Č.Bojarskis yra genijus“, - sakė E.Benamu teisme. Genialusis klastotojas po 10 valandų kasdien triūsdavo vos 3 kv.m ploto kama-rėlėje. Jo žmona įsivaizdavo, kad jis darbuojasi, įgyvendindamas vieną iš savo mokslo projektų, ir niekam neleisdavo jam trukdyti. O tuo metu veikdavo spausdinimo mašina.

Pavėluotas pripažinimas

Po dvejų metų pagaliau įvyko teismas. Ir teisėjas nesugebėjo nu-statyti skirtumo tarp tikrų ir su-klastotų banknotų: jam pateiktą Č.Bojarskio pagamintą pinigą palai-kė tikru, sukeldamas juoką teismo salėje. Č.Bojarskio pavardė pateko į pirmuosius spaudos puslapius, jis išgarsėjo kaip „pinigų klastotojų karalius“. JAV leidžiamas žurnalas „Time“ jį titulavo „pinigų klasto-jimo Leonardu da Vinčiu“, ir šio apibūdinimo tuojau nusitvėrė kiti leidiniai. Taigi jo kūryba, kaip ti-kro menininko, buvo suskirstyta į tris laikotarpius: „mėlynąjį“ (1000 frankų banknotai), „žemės ir jūros“ (5000 frankų banknotai, ant kurių vaizduojamas Henrikas IV žemės arba vandens fone) ir „napoleoniš-kąjį“. Kitaip nei E.Benamu, teisėjas Č.Bojarskiui simpatijos nepajuto. Jis nelaikė jo genijumi, tik paprastu nu-sikaltėliu. Č.Bojarskis, 1912-aisiais gimęs Lenkijoje, Gdanske studijavo inžinerijos mokslus ir architektūrą. Per Antrąjį pasaulinį karą jis kovojo lenkų armijoje, nuo vokiečių pabėgo į Prancūziją ir ten pasiliko. Pasibai-gus karui, jam buvo 33-eji, jis vedė prancūzę iš geros šeimos. Nors prastai kalbėjo prancūziškai, tvirtai

tikėjo, kad toks išsilavinęs žmogus kaip jis Prancūzijoje neprapuls. Ta-čiau visi mėginimai susirasti darbą buvo bergždi - niekas nenorėjo jo įdarbinti dėl menkų kalbos žinių. Šeimoje kilo įtampa. „Aš norėjau parodyti uošviams ir savo šeimai, kad nesu iš kelmo spirtas. Todėl negalėjau eiti šluoti gatvių“, - pa-aiškino jis teisėjui. Taigi jis ėmėsi savarankiškos veiklos: gamino ba-tus, sukonstravo elektrinį skustuvą ir kitokių techninių niekučių. Tačiau niekas nepadėjo. Vis augo baimė, kad jauna graži žmona jį paliks, nes jis nesugeba uždirbti pinigų.

Taip jam kilo mintis patyliukais klastoti banknotus. „Žinojau, kad tai baisiai sunku. Bet pasakiau sau: jei pasitelksiu valią ir protą, proble-mą išspręsiu“. Sėkmės raktas buvo tinkamas popierius, tai Č.Bojarskiui buvo iškart aišku. Taigi jis perskaitė visas, kokias tik galėjo rasti, knygas apie popieriaus gamybą. Praėjo mė-nesiai, kol jis rado tinkamą receptūrą. Paskui ėmėsi raižinių ir spausdinimo ir dar sukonstravo mašiną, su kuria per kelias minutes banknotus galė-jo „pasendinti“. Tik iš keturių vos pastebimų detalių Č.Bojarskio „bo-napartus“ buvo galima atskirti nuo tikrųjų: Napoleono plaukų garbana Č.Bojarskio versijoje buvo šiek tiek ryškesnė, vienoje iš banknoto kairia-jame kampe esančių žvaigždžių trūko vienos linijos, vieno lapo apvade buvo spraga ir skaičius 100 vos per pusę milimetro buvo aukščiau negu origi-nale. Teisėjui tai įspūdžio nepadarė, jo širdies nesuminkštino ir Č.Bojarskio prašymas pasigailėti jo vaikų. Po dvi dienas trukusio bylos nagrinėjimo jis „pinigų klastojimo Leonardą da Vin-čį“ nuteisė 20 metų kalėti. Ne visai aišku, kas su juo atsitiko vėliau. Keli laikraščiai pranešė, kad jis jau 1966-ųjų vasarą mirė nuo kaulų vėžio, tuo tarpu kiti šaltiniai teigia, kad jis dėl gero elgesio po 13 metų buvo paleis-tas. Kada ir kur jis mirė, jie nežino. Č.Bojarskis buvo pamirštas ir vėl dingo visi jo pėdsakai.

Parengė Milda kunSkaitĖ

Česlavas Bojarskis pasigamintais pinigais ne tik finansavo visos šeimos gyvenimą, bet ir nusipirko naują automobilį ir elegantišką namą

Beveik tobulas nusikaltimas

n Pinigų klastojimo karaliaus veikla skirstoma į tris laikotarpius, vienas jų - „napoleoniškasis“ su napoleono atvaizdu

itai ir tikrovė

cmyk

7

cmyk

„Ichtiandro“ paieškos: m

n Prieš nerdami jie vartoja tam tikrus preparatus, padedančius reguliuoti kraujo mokslininkui nepavyko sužinoti

7

k

INTERNETE - WWW.RESPUBLIKA.LT 2012 m. liepos 14 d., šeštadienis RAŠYKITE MUMS: sportas@respublika.netLeidinys Nr. 55 (233)

DIENRAŠČIO „RESPUBLIKA“ PRIEDAS

TAFISA �

Antradienio vakarą Šiaulių arenoje buvo iškilmingai uždarytos 5-osios TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynės „Šiauliai 2012“. Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas perdavė TAFISA vėliavą kitų žaidynių organizatoriams - Indonezijos atstovams. 6-osios TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynės vyks Indonezijos sostinėje Džakartoje 2016 metais.

TAFISA žaidynės „Šiauliai 2012“ liepos 5-11 dienomis vyko septyniose Šiaurės Lietuvos regio-no savivaldybėse - Šiaulių miesto ir rajono, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Radviliškio, Pakruojo. Žaidynių pro-gramoje - 127 renginiai: 26 tradici-nių sporto šakų varžybos, 43 naci-onalinių delegacijų pasirodymai, 3 čempionatai, neįgaliųjų varžybos, muzikos, kultūros renginiai, moks-linės konferencijos ir seminarai.

„Šiaulių regionas atsisveikina su tūkstančiais užsienio svečių. Džiaugiuosi, kad žaidynės buvo puiki proga sporto mėgėjams susi-pažinti su Lietuvos, šalies šeimi-ninkės, kultūra, tradicijomis, taip pat pristatyti savo šalių kultūrą, tradicijas Lietuvos žmonėms“, - kalbėjo žaidynių direktorius Kęs-tutis Petraitis.

Žaidynėse dalyvavo apie 7500 dalyvių - sportininkų, nacionali-nių pasirodymų dalyvių, savano-rių, kultūrinės programos atlikė-jų, žiniasklaidos atstovų. Žaidy-nėse dalyvavo 60 pasaulio šalių atstovai.

Jų metu nacionalinių delegacijų atstovai demonstravo savo tauti-nes sporto šakas ir žaidimus, kvie-tė visus juos išbandyti, pažinti. Nors Lietuvoje įprasta manyti, kad būtent krepšinis yra nacionalinė mūsų šalies sporto šaka, lietuviai pristatė ne krepšinį, o ritinį - ripką. Olandai - šuolius su kartimis per kanalus „fierljeppen“, islandai ir iraniečiai savo imtynių atmainas „glima“ ir „zurkhani“, australai - futbolą „footy“, italai - savotišką tenisą „tamburello“.

TAFISA žaidynėse netrūko ir Lietuvos žmonėms geriau pažįsta-mų rungčių: vyko ir futbolo bei krepšinio, motokroso, BMX ir MTB dviračių, akmenslydžio, kal-nų dviračių varžybos. Šiauliečių dėmesį kaustė ir aviacijos šventė, oro balionų skrydžiai, petankė, jau-nių ir jaunimo WKC karatė čempio-natas, žmonės, turintys negalią, varžėsi bočios rungtyje. Iš viso pa-saulio suvažiavę TAFISA dalyviai Šiauliuose surengė ir įspūdingus savo nacionalinių sporto šakų, žai-dimų, šokių pasirodymus.

„Sporto žmonės“ siūlo susipa-žinti su Giedriaus Baranausko už-fiksuotomis TAFISA žaidynių aki-mirkomis.

Parengė Evaldas GELUMBAUSKAS

Pasaulio žaidimai ir sporto pramogos užkariavo ŠiauliusTAFISA - Tarptautinė sporto visiems asociacija (The Association For International Sport for All) įkurta 1991 metais Bordo (Prancūzija). TAFISA yra per 180 narių, remiančių sporto visiems judėjimą ir jam prijaučiančių. TAFISA žaidynės - pagrindinis pasaulio neprofesionalaus sporto renginys, vykstantis kas ketverius metus skirtin-guose pasaulio žemynuose. Dėl teisės surengti pasaulinę sporto entuziastų šventę Šiauliai konkuravo su tokiais miestais kaip Kvala Lumpūras (Malai-zija) ir San Paulas (Brazilija).

INFORMACIJA

FIESTA. Naktinę Šiaulių miesto padangę žaidynių metu nutvieskė įspūdingi fejerverkai�

PAMOKA. Originaliai šiauliečiams prisistatė galingais bizūnais mojavę svečiai iš Vokietijos

�

FUTBOLAS. Savotišką futbolo atmainą „footy“ Šiauliuose pristatė australai

�

ORAS. Aviacijos šventėje savo sugebėjimus demonstravo ir lietuvis Jurgis Kairys

�

FIGŪROS. Nacionalinių delegacijų pasirodymuose stebino Indijos sportininkai

�

Giedriaus Baranausko nuotr.

KOVA. Šiauliečiai galėjo susipažinti ir su tradicinėmis Japonijos sumo imtynėmis

�

8

cmykcmyk8

� �

cmyk

Olimpiada � Kūno Kultūros ir sporto DEpArtAMEntAs prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

„Sporto žmonių“ leidybą dalinai finansuoja Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas

Sporto žmonės2012 m. liepos 14 d., šeštadienis 3Sporto žmonės 2012 m. liepos 14 d., šeštadienis2

Favoritai, konkurentai ir nežinomieji

SavaitėS gimtadieniai �

Ivanas StapovičiuS (1980 m. liepos 14 d.)

Boksininkas, 1��� m. Europos čempionato sidabro medalio lai-mėtojas, 2000 m. olimpinių žaidy-nių dalyvis.

Žydrūnas SavickaS (1975 m. liepos 15 d.)

Galiūnas, triskart pasaulio čem-pionato laimėtojas, šešiskart tur-nyro „arnold’s Strongest Man“ lai-mėtojas.

Marius StankEvičiuS (1981 m. liepos 15 d.)

Lietuvos rinktinės futbolininkas, geriausias 200� ir 200� m. šalies futbolininkas. Žaidžia Romos klu-be „Lazio“.

Antanas taRaSkEvičiuS (1942 m. liepos 16 d.)

Rankinio treneris. 1��4-1��� m. treniravo Lietuvos moterų rinktinę ir vilniaus „Eglės“ komandą. 1��� m. iškovojo iHF Europos šalių taurę.

Alvydas pazdRazdiS(1971 m. liepos 20 d.)

krepšininkas, 1��2 m. olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėto-jas. dirba skautu nBa klube „dallas Mavericks“.

londono olimpinių žaidynių A grupėje lietuvos krepšininkai susitiks su JAV, Argentinos, prancūzijos, nigerijos ir tuniso rinktinėmis. niekas neabejoja, kad amerikiečiai bus viso turnyro favoritai. prancūzus ir argentiniečius galima vertinti kaip pagrindinius lietuvių konkurentus, nigerija parodė savo jėgą atrankos turnyre Venesueloje. tik tuniso komanda yra beveik nežinoma. „sporto žmonės“ pristato visus lietuvių varžovus.

Arūnas aBRoMaitiS„Respublikos“ žurnalistas

JAV16 kartų olimpinėse žaidynėse

dalyvavę JAV krepšininkai tik tris kartus nesugebėjo parsivežti auk-so. Kai 1992 m. į Barseloną atvyko iš NBA žvaigždžių sudaryta „Sva-jonių komanda“, atrodė, kad ame-rikiečiams ilgai niekas negalės pa-sipriešinti. Mitas žlugo. 2004 m. amerikiečiai tenkinosi bronza. Jie liko treti ir 2006 m. pasaulio čem-pionate.

Nuo to laiko Maiko Kšyževs-kio (Mike Krzyzewski) treniruo-jama komanda sėkmingai įrodinė-ja, kad nuosmukis tebuvo perne-lyg didelio pasitikėjimo savo jėgo-mis ir atsainaus požiūrio į varžy-bas padarinys. Amerikiečiai susi-grąžino ir olimpinių, ir pasaulio čempionų vardus. Talentu jie vis dar smarkiai pranoksta varžovus, nors kelių garsenybių olimpiadoje nebus. Vienas po kito traumas pa-tyrė Derikas Rouzas (Derrick Ro-se), Dvaitas Hovardas (Dwight Howard), Dveinas Veidas (Dwya-ne Wade) ir Krisas Bošas (Chris Bosh).

Tačiau komandoje yra 2008 m. olimpiniai čempionai Lebronas Džeimsas (Lebron James), Kobė Brajantas (Kobe Bryant), Karme-las Entonis (Carmelo Anthony), Krisas Polas (Chris Paul) ir Dero-nas Viljamsas (Deron Williams). Jiems tikrai nenusileidžia naudin-giausias 2010 m. pasaulio čempio-nato žaidėjas Kevinas Durantas.

Lietuviai su iš NBA žvaigždžių sudaryta JAV komanda susitiko

septynis kartus. Laimėti pavyko tik kartą - 2004 m. olimpinių žai-dynių grupės varžybose. Tame pa-čiame turnyre mače dėl trečiosios vietos amerikiečiai pasiekė revan-šą. Paskutinis susitikimas vyko už-pernai pasaulio čempionato pusfi-nalyje. Amerikiečiai laimėjo 89:74, K.Durantas surinko 38 tšk.

Argentina

Į mūšį eina vieni seniai. Taip galima apibūdinti Argentinos rink-tinę. Kai argentiniečiai 2002 m. ta-po pasaulio vicečempionais, ko-mandoje jau buvo Emanuelis Dži-nobilis (Emanuel Ginobili), Luisas Skola (Luis Scola), Andresas No-sionis (Andres Nocioni) ir Leo Gu-tjeresas (Leo Gutierrez). Netrukus į komandą atėjo Karlosas Delfinas (Carlos Delfino) bei Pablas Prichio-nis (Pablo Prigioni). Šie krepšinin-kai ir dabar yra smogiamoji argen-tiniečių jėga.

Prieš olimpines žaidynes Argen-tinai pavyko suburti visas pajėgas. Tik K.Delfinas ilgą laiką nesitreni-

ravo dėl traumos, tačiau ir jis užsi-degęs žaisti. Vis dėlto stabilumas yra lazda, turinti du galus. E.Džino-biliui liepos 28 d. sukaks 35-eri. P.Prichionis jau atšventė šį jubiliejų. Hernanui Jasenui ir L.Gutjeresui yra 34-eri, Paolui Kinterosui (Paolo Quinteros) - 33-eji, L.Skolai ir A.Nosioniui - 32-eji.

Šiai komandai Londone skam-bės paskutinis skambutis. Jau už-pernai atrodė, kad Argentinos ve-teranų laikas baigėsi, kai lietuviai juos 104:85 sudorojo pasaulio čem-pionato ketvirtfinalyje. Tąsyk eki-poje nebuvo E.Džinobilio ir A.No-sionio. 2008 m. olimpinėse žaidy-nėse Lietuva su Argentina susitiko du kartus. Grupės varžybose mū-siškiai laimėjo 79:75, tačiau kovoje dėl bronzos 87:75 stipresni buvo argentiniečiai. Tose rungtynėse jiems nesutrukdė ir E.Džinobilio trauma.

prancūzija

Į olimpines žaidynes prancūzai pateko pirmą kartą nuo 2000-ųjų.

Prieš 12 metų „mėlynieji“ iškovo-jo sidabrą. Šiemet vilčių pakartoti tokį rezultatą vos nesužlugdė vie-na stiklo šukė. Niujorko klube ki-lus masinėms muštynėms į akį buvo sužeistas prancūzų lyderis Tonis Parkeris (Tony Parker). Įžaidėjas ilgai nežinojo, ar galės vykti į Londoną, bet liepos pra-džioje išgirdo teigiamą medikų at-sakymą.

Ši žinia treneriui Vensanui Ko-lė (Vincent Collet) buvo tarsi gai-vaus oro gurkšnis, mat kiek anks-čiau paskelbta, jog olimpiadoje dėl traumos nežais vidurio puolėjas Žoakimas Noa (Joakim Noah). Londone nerungtyniaus dar du NBA klubų atstovai - Mikaelis Pi-etrusas (Mickael Pietrus) ir Ro-drikas Bobua (Rodrique Beaubois), tačiau jų nebus jau ne pirmą kartą. Taigi Prancūzijos rinktinė bus la-bai panaši į tą, kuri pernai iškovo-jo sidabrą Lietuvoje vykusiame Europos čempionate. Nežais Ž.Noa, tačiau jį pakeis pernai ne-galėjęs rungtyniauti Ronis Turia-fas (Ronny Turiaf).

Europos čempionate prancūzai nusileido tik ispanams. Lietuvos komanda antrojo etapo varžybose turėjo pripažinti „mėlynųjų“ pra-našumą 67:73. Daug malonesni pri-siminimai išliko iš 2010 m. pasau-lio čempionato. Grupės varžybose lietuviai įveikė prancūzus 69:55, tačiau tose pirmenybėse nežaidė T.Parkeris.

nigerija

Ilgą laiką Nigerijos rinktinė nuvildavo gerbėjus. Ji nė karto nesugebėjo laimėti Afrikos čem-pionato, nors pajėgių žaidėjų ne-trūkdavo. Venesueloje vykusiame atrankos turnyre įvyko ilgai lauk-tas proveržis. Nigerija nustebino jau grupės varžybose, kai 86:80 įveikė Lietuvą (beje, tai buvo pir-masis oficialus šių komandų susi-tikimas).

Ketvirtfinalyje afrikiečiai sen-sacingai 80:79 palaužė graikus, o kovoje dėl kelialapį garantavusios trečios vietos 88:73 nugalėjo Do-minikos Respubliką. Į olimpines

žaidynes Nigerija pateko pirmą kartą. Pagrindiniai šios komandos koziriai yra aiškūs. Vidurio puolė-jas Ikė Diogu (Ike Diogu) atrankos turnyre vidutiniškai rinko 16,6 tšk. ir atkovojo 10,8 kamuolio. NBA klubo „New Orleans Hornets“ puolėjas Al Farukas Aminu (Al Fa-rouq Aminu) pelnė 13,2 tšk. Aukš-taūgiai visada buvo stiprioji Nige-rijos grandis, tačiau Venesueloje sėkmingai pasirodė ir snaiperiai - Entonis Skinas (Anthony Skinn), Adė Dagunduras (Ade Dagunduro) bei Derikas Obasohanas (Derrick Obasohan).

tunisas

Paaiškėjus, kad Lietuva pateko į A grupę, rinktinės treneris Kęs-tutis Kemzūra pripažino, jog apie Tuniso komandą beveik nieko ne-žino. Kol kas svarbiausias įvykis šios šalies krepšinio istorijoje buvo pernai Afrikos čempionate iškovo-tas auksas. Jis ir suteikė galimybę vykti į Londoną.

Apie Tuniso krepšinį beveik nieko nežino ne tik K.Kemzūra, bet ir dauguma europiečių. Rinkti-nės žaidėjai rungtyniauja savo ša-lies klubuose, išimtys yra tik ke-lios. 217 cm ūgio vidurio puolėjas Salahas Medžri (Salah Mejri) žaidė Belgijos komandoje „Antwerpen“. Vokietijoje gimęs 20-metis Sofia-nas M’Radas yra Berlyno klubo „Alba“ auklėtinis, bet pagrindinėje sudėtyje jis beveik nepasirodyda-vo. Radhuanas Slimanas (Radhoua-ne Slimane) žaidžia Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Štai tiek „garsenybių“. Tačiau Tunisas ir be žvaigždžių pernai Af-rikos čempionato finale įveikė An-golą, kuri stipriausios žemyno ko-mandos sostą užleido pirmą kartą nuo 1997 m. Svarbiausias žmogus rinktinėje neabejotinai yra treneris Adelis Tlatli, jis prie ekipos vairo stovi nuo 2001 m.

Afrikos čempionate Tuniso ko-mandos lyderiai buvo Makramas Ben Romdanas (Macram Ben Romdhane, 12,7 tšk.), Maruanas Kechridas (Marouan Kechrid, 11,5 tšk.) ir S.Medžri (8,8 tšk., 9 atk. kam.). Lietuviai su tunisiečiais dar nėra susitikę ir tai nestebina. Olim-pinėse žaidynėse Tuniso krepšinin-kai dalyvaus pirmą kartą. Pasaulio čempionate jie debiutavo tik už-pernai. Debiutas buvo kuklus - tu-nisiečiai visus penkis mačus pra-laimėjo dviženkliais skirtumais.

Maskvos srities klubo „Chimki“ treneris Rimas Kurtinaitis būdamas krepšininku tris kartus tapo olimpiniu prizininku. 1988 m. Seule jis iškovojo auksą, 1992 ir 1996 m. - bronzą. R.Kurtinaitis mano, kad gerai jau pirmajame etape susitikti su pajėgiomis rinktinėmis. Į naudą lietuviams turėtų išeiti ir dalyvavimas atrankos turnyre.

- Lietuvos rinktinė pasiekė olimpinių žaidynių pusfinalį penkis kartus iš eilės. ar šiemetinė komanda pajėgi pratęsti tradiciją?- Manau, kad pajėgi. Kai kas sako, kad ši grupė yra labai stipri. Tačiau jei mūsų tikslas yra patekti į ketvertuką, tai, žvelgiant į priekį, gerai iš karto susitikti su amerikiečiais, prie favoritų priski-riamais prancūzais ir argentiniečiais. Vadinasi, su tomis pačiomis komando-mis susitiksime tik pusfinalyje. Aišku, ketvirtfinalyje gali laukti kitos stiprios komandos - ispanai, rusai. Tačiau iš esmės grupė yra gera. Pretendentai į olimpinius medalius yra amerikiečiai ir prancūzai, Lietuvą vadinčiau trečia favorite. Nežinau, kokios sudėties komandą turės Argentina, ar dalyvaus Emanuelis Džinobilis (Emanuel Ginobi-li) ir Luisas Skola (Luis Scola).

- argentinos sudėtyje yra ir jie, ir andresas nosionis (andres nocioni), ir karlosas delfinas (carlos delfino). tik k.delfinas ilgą laiką negalėjo treniruotis dėl traumos...- Bus matyti. Visi jie yra labai geri žaidė-jai, kartu rungtyniauja ilgą laiką. Tačiau visi jie jau brandaus amžiaus, ateina laikas, kai tampa sunku žaisti. Vertinu Argentiną, bet manau, kad mes esame stipresni.

- Jūsų nuomone, jėgų pasiskirstymas grupėje turėtų būti toks - amerikie-čiai, o toliau mes ir prancūzai?- Maždaug taip. Manau, kad į ketver-tuką grupėje dar pateks Argentina. Nemanau, kad Nigerija dar kartą nugalės Lietuvą. Atrankos turnyre

lietuviai neturėjo tikslo žūtbūt laimėti. Buvo tikslas nepralaimėti Nigerijai tam tikru taškų skirtumu. Jis buvo įvykdytas ir manau, kad tas pralaimėjimas lygus pergalei. Viskas įvyko taip, kaip reikia.

- nigerija apskritai turbūt padarė daugiau, nei buvo galima tikėtis?- Prieš atrankos turnyrą į ją žiūrėjau skeptiškai. Maniau, kad Europai iš karto reikia duoti daugiau vietų, tačiau buvo tikrai įdomių rungtynių ir daug klausimų. Negalėjome sakyti, kad ketu-rios Europos komandos turėtų būti olimpiadoje. Tą rezultatai ir parodė. Visi kovėsi gerai - ir Venesuela, ir Domini-kos Respublika, ir Puerto Rikas. Šiemet įrodėme, kad Europa vis tiek stipresnė, bet turnyras buvo įdomus. Nigeri-jos gal ir negalėtume nurašyti. Esu minėjęs, kad šiuo metu ne tiek svarbus meistriškumas, kiek pastangos. Ne kartą esame matę, kaip geri žaidėjai galvoja aplošti kaire ranka ir pralaimi mažiau talentingai komandai. Nigerija labai stengėsi ir pateko į olimpiadą.

- olimpinėse žaidynėse lietuviams teks susidurti su galingesnėmis komandomis nei atrankos turnyre. Žaidimas venesueloje buvo geras ar dar yra kur tobulėti?- Sakyčiau, kad minimaliomis pastan-gomis buvo pasiektas maksimalus rezultatas. Turnyras labai gerai įsiliejo į pasirengimą olimpiadai. Manau, Lietuvos padėtis yra geresnė nei kitų Europos komandų, kurios žaidžia tik draugiškas rungtynes. Atrankos turny-re buvo galima treniruoti psichologiją, nes tai - atsakingos varžybos. Kai kas sako, kad bus sunku žaisti du turnyrus iš eilės. Tačiau šis turnyras buvo „blicas“. Pernai prieš Europos čempionatą Lie-tuvos rinktinė sužaidė daugiau nei 10 draugiškų rungtynių. Dabar, sudėjus ir atrankos turnyrą, ir draugiškas, su-žaisime mažiau rungtynių. Pamatėme problemas, jas reikės išspręsti. Kęstutis Kemzūra žino, ką daro, turi gerų padė-jėjų. Manau, viskas turėtų būti gerai.

R.KuRtinaitiS: „gRupė yRa geRa“

Vieta FiBA reitinge - 1.Olimpinėse žaidynėse dalyvavo 16 kartų.Didžiausi laimėjimai: 13 kartų olimpiniai čempionai (1936, 1948, 1952, 1956, 1960, 1964, 1968, 1976, 1984, 1992, 1996, 2000 ir 2008 m.), 4 kartus pasaulio čempionai (1954, 1986, 1994 ir 2010 m.).treneris - Mike Krzyzewski.

suDėtis Gynėjai: Kobe Bryant (ūgis - 198 cm), Chris Paul (183), Deron Williams (191), Russell Westbrook (191), James Harden (196). puolėjai: Lebron James (203), Kevin Durant (206), Carmelo Anthony (203), Blake Griffin (208), Andre Iguodala (198). Vidurio puolėjai: Kevin Love (208), Tyson Chandler (216).

JavVieta FiBA reitinge - 3.Olimpinėse žaidynėse dalyvavo 5 kartus.Didžiausi laimėjimai: olimpinėse žaidynėse iškovojo auksą (2004 m.) ir bronzą (2008 m.), pasaulio čempio-nate iškovojo auksą (1950 m.) ir sidabrą (2002 m.).treneris - Julio Lamas.

rinKtinės KAnDiDAtAi Gynėjai: Emanuel Ginobili (198), Pablo Prigioni (191), Paolo Quinteros (188), Nicolas Laprovittola (186), Facundo Campazzo (179). puolėjai: Luis Scola (206), Carlos Delfino (200), Andres Nocioni (201), Hernan Jasen (199), Leo Gutierrez (201), Federico Kammerichs (202), Marcos Mata (201). Vidurio puolėjai: Juan Gutierrez (205), Martin Leiva (208).

aRgentinaVieta FiBA reitinge - 12.Olimpinėse žaidynėse dalyvavo 6 kartus.Didžiausi laimėjimai: olimpinėse žaidynėse dukart iškovojo sidabrą (1948 ir 2000 m.), Europos čempio-nate dukart iškovojo sidabrą (1949 ir 2011 m.) ir 5 kartus - bronzą (1937, 1951, 1953, 1959 ir 2005 m.).treneris - Vincent Collet.

suDėtis Gynėjai: Tony Parker (188), Nando De Colo (196), Fabien Causeur (193), Yannick Bokolo (188). puolėjai: Nicolas Batum (203), Boris Diaw (203), Mickael Gelabale (201), Florent Pietrus (202), Charles Kahudi (199). Vidurio puolėjai: Ronny Turiaf (208), Ali Traore (208), Kevin Serap-hin (206).

pRanCūZiJaVieta FiBA reitinge - 32.Olimpinėse žaidynėse dalyvaus pirmą kartą.Didžiausi laimėjimai: Afrikos čem-pionate kartą iškovojo auksą (2011 m.), kartą - sidabrą (1965 m.) ir triskart - bronzą (1970, 1974 ir 2009 m.).treneris - Adel Tlatli.

rinKtinės KAnDiDAtAi Gynėjai: Omar Abada (189), Lassaad Chouaya (190), Mourad El Mabrouk (185), Marouan Kechrid (178), Marouan Laghnej (192), Zied Toumi (192). puolėjai: Amine Rzig (198), Rad-houane Slimane (205), Sofian M’Rad (198), Macram Ben Romdhane (204), Mohamed Hadidane (205), Amine Maghrebi (196). Vidurio puolėjai: Salah Mejri (217), Mohamed Ghyaza (204).

tuniSaSVieta FiBA reitinge - 21.Olimpinėse žaidynėse dalyvaus pirmą kartą.Didžiausi laimėjimai: Afrikos čempionate triskart iškovojo sidabrą (1997, 1999 ir 2003 m.) ir triskart - bronzą (1995, 2005 ir 2011 m.).treneris - Ayo Bakare.

suDėtis Gynėjai: Anthony Skinn (191), Ade Dagunduro (195), Chamberlain Oguchi (198), Richard Oruche (193). puolėjai: Al Farouq Aminu (206), Derrick Obasohan (198), Koko Archi-bong (206), Ekene Ibekwe (210), Ejike Ugboaja (206). Vidurio puolėjai: Ike Diogu (208), Olumide Oyedeji (210), Alade Aminu (210).

nigeRiJa

neSuStaBdOmaS. JAV rinktinės puolėjas Kevinas Durantas užpernai lietuvos rinktinei kėlė daugiausiai bėdų�

Irmanto Sidarevičiaus, EPA-Eltos ir fiba.com nuotr.

patRiOtaS. prancūzų lyderio tonio parkerio

noro vykti į londoną neatvėsino net sužeista akis

�

veteRanaS. Argentinos žvaigždei Emanueliui Džinobiliui greitai sukaks 35-eri, bet parako jam netrūksta

�

AGrupė

liEpos 29 D.

11 val. Nigerija - Tunisas 16.30 val. JAV - Prancūzija 0.15 val. Lietuva - Argentina

liEpos 31 D.

16.30 val. Lietuva - Nigerija 22 val. Prancūzija - Argentina 0.15 val. JAV - Tunisas

ruGpJūčio 2 D.

11 val. Lietuva - Prancūzija 16.30 val. Argentina - Tunisas 0.15 val. JAV - Nigerija

ruGpJūčio 4 D.

11 val. Prancūzija - Tunisas 16.30 val. Lietuva - JAV 0.15 val. Argentina - Nigerija

ruGpJūčio 6 D.

13.15 val. Lietuva - Tunisas 16.30 val. Prancūzija - Nigerija 0.15 val. JAV - Argentina

tvaRKaRaštiS

cmyk

9

cmyk / 9

� �

cmyk

Olimpiada � Kūno Kultūros ir sporto DEpArtAMEntAs prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

„Sporto žmonių“ leidybą dalinai finansuoja Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas

Sporto žmonės2012 m. liepos 14 d., šeštadienis 3Sporto žmonės 2012 m. liepos 14 d., šeštadienis2

Favoritai, konkurentai ir nežinomieji

SavaitėS gimtadieniai �

Ivanas StapovičiuS (1980 m. liepos 14 d.)

Boksininkas, 1��� m. Europos čempionato sidabro medalio lai-mėtojas, 2000 m. olimpinių žaidy-nių dalyvis.

Žydrūnas SavickaS (1975 m. liepos 15 d.)

Galiūnas, triskart pasaulio čem-pionato laimėtojas, šešiskart tur-nyro „arnold’s Strongest Man“ lai-mėtojas.

Marius StankEvičiuS (1981 m. liepos 15 d.)

Lietuvos rinktinės futbolininkas, geriausias 200� ir 200� m. šalies futbolininkas. Žaidžia Romos klu-be „Lazio“.

Antanas taRaSkEvičiuS (1942 m. liepos 16 d.)

Rankinio treneris. 1��4-1��� m. treniravo Lietuvos moterų rinktinę ir vilniaus „Eglės“ komandą. 1��� m. iškovojo iHF Europos šalių taurę.

Alvydas pazdRazdiS(1971 m. liepos 20 d.)

krepšininkas, 1��2 m. olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėto-jas. dirba skautu nBa klube „dallas Mavericks“.

londono olimpinių žaidynių A grupėje lietuvos krepšininkai susitiks su JAV, Argentinos, prancūzijos, nigerijos ir tuniso rinktinėmis. niekas neabejoja, kad amerikiečiai bus viso turnyro favoritai. prancūzus ir argentiniečius galima vertinti kaip pagrindinius lietuvių konkurentus, nigerija parodė savo jėgą atrankos turnyre Venesueloje. tik tuniso komanda yra beveik nežinoma. „sporto žmonės“ pristato visus lietuvių varžovus.

Arūnas aBRoMaitiS„Respublikos“ žurnalistas

JAV16 kartų olimpinėse žaidynėse

dalyvavę JAV krepšininkai tik tris kartus nesugebėjo parsivežti auk-so. Kai 1992 m. į Barseloną atvyko iš NBA žvaigždžių sudaryta „Sva-jonių komanda“, atrodė, kad ame-rikiečiams ilgai niekas negalės pa-sipriešinti. Mitas žlugo. 2004 m. amerikiečiai tenkinosi bronza. Jie liko treti ir 2006 m. pasaulio čem-pionate.

Nuo to laiko Maiko Kšyževs-kio (Mike Krzyzewski) treniruo-jama komanda sėkmingai įrodinė-ja, kad nuosmukis tebuvo perne-lyg didelio pasitikėjimo savo jėgo-mis ir atsainaus požiūrio į varžy-bas padarinys. Amerikiečiai susi-grąžino ir olimpinių, ir pasaulio čempionų vardus. Talentu jie vis dar smarkiai pranoksta varžovus, nors kelių garsenybių olimpiadoje nebus. Vienas po kito traumas pa-tyrė Derikas Rouzas (Derrick Ro-se), Dvaitas Hovardas (Dwight Howard), Dveinas Veidas (Dwya-ne Wade) ir Krisas Bošas (Chris Bosh).

Tačiau komandoje yra 2008 m. olimpiniai čempionai Lebronas Džeimsas (Lebron James), Kobė Brajantas (Kobe Bryant), Karme-las Entonis (Carmelo Anthony), Krisas Polas (Chris Paul) ir Dero-nas Viljamsas (Deron Williams). Jiems tikrai nenusileidžia naudin-giausias 2010 m. pasaulio čempio-nato žaidėjas Kevinas Durantas.

Lietuviai su iš NBA žvaigždžių sudaryta JAV komanda susitiko

septynis kartus. Laimėti pavyko tik kartą - 2004 m. olimpinių žai-dynių grupės varžybose. Tame pa-čiame turnyre mače dėl trečiosios vietos amerikiečiai pasiekė revan-šą. Paskutinis susitikimas vyko už-pernai pasaulio čempionato pusfi-nalyje. Amerikiečiai laimėjo 89:74, K.Durantas surinko 38 tšk.

Argentina

Į mūšį eina vieni seniai. Taip galima apibūdinti Argentinos rink-tinę. Kai argentiniečiai 2002 m. ta-po pasaulio vicečempionais, ko-mandoje jau buvo Emanuelis Dži-nobilis (Emanuel Ginobili), Luisas Skola (Luis Scola), Andresas No-sionis (Andres Nocioni) ir Leo Gu-tjeresas (Leo Gutierrez). Netrukus į komandą atėjo Karlosas Delfinas (Carlos Delfino) bei Pablas Prichio-nis (Pablo Prigioni). Šie krepšinin-kai ir dabar yra smogiamoji argen-tiniečių jėga.

Prieš olimpines žaidynes Argen-tinai pavyko suburti visas pajėgas. Tik K.Delfinas ilgą laiką nesitreni-

ravo dėl traumos, tačiau ir jis užsi-degęs žaisti. Vis dėlto stabilumas yra lazda, turinti du galus. E.Džino-biliui liepos 28 d. sukaks 35-eri. P.Prichionis jau atšventė šį jubiliejų. Hernanui Jasenui ir L.Gutjeresui yra 34-eri, Paolui Kinterosui (Paolo Quinteros) - 33-eji, L.Skolai ir A.Nosioniui - 32-eji.

Šiai komandai Londone skam-bės paskutinis skambutis. Jau už-pernai atrodė, kad Argentinos ve-teranų laikas baigėsi, kai lietuviai juos 104:85 sudorojo pasaulio čem-pionato ketvirtfinalyje. Tąsyk eki-poje nebuvo E.Džinobilio ir A.No-sionio. 2008 m. olimpinėse žaidy-nėse Lietuva su Argentina susitiko du kartus. Grupės varžybose mū-siškiai laimėjo 79:75, tačiau kovoje dėl bronzos 87:75 stipresni buvo argentiniečiai. Tose rungtynėse jiems nesutrukdė ir E.Džinobilio trauma.

prancūzija

Į olimpines žaidynes prancūzai pateko pirmą kartą nuo 2000-ųjų.

Prieš 12 metų „mėlynieji“ iškovo-jo sidabrą. Šiemet vilčių pakartoti tokį rezultatą vos nesužlugdė vie-na stiklo šukė. Niujorko klube ki-lus masinėms muštynėms į akį buvo sužeistas prancūzų lyderis Tonis Parkeris (Tony Parker). Įžaidėjas ilgai nežinojo, ar galės vykti į Londoną, bet liepos pra-džioje išgirdo teigiamą medikų at-sakymą.

Ši žinia treneriui Vensanui Ko-lė (Vincent Collet) buvo tarsi gai-vaus oro gurkšnis, mat kiek anks-čiau paskelbta, jog olimpiadoje dėl traumos nežais vidurio puolėjas Žoakimas Noa (Joakim Noah). Londone nerungtyniaus dar du NBA klubų atstovai - Mikaelis Pi-etrusas (Mickael Pietrus) ir Ro-drikas Bobua (Rodrique Beaubois), tačiau jų nebus jau ne pirmą kartą. Taigi Prancūzijos rinktinė bus la-bai panaši į tą, kuri pernai iškovo-jo sidabrą Lietuvoje vykusiame Europos čempionate. Nežais Ž.Noa, tačiau jį pakeis pernai ne-galėjęs rungtyniauti Ronis Turia-fas (Ronny Turiaf).

Europos čempionate prancūzai nusileido tik ispanams. Lietuvos komanda antrojo etapo varžybose turėjo pripažinti „mėlynųjų“ pra-našumą 67:73. Daug malonesni pri-siminimai išliko iš 2010 m. pasau-lio čempionato. Grupės varžybose lietuviai įveikė prancūzus 69:55, tačiau tose pirmenybėse nežaidė T.Parkeris.

nigerija

Ilgą laiką Nigerijos rinktinė nuvildavo gerbėjus. Ji nė karto nesugebėjo laimėti Afrikos čem-pionato, nors pajėgių žaidėjų ne-trūkdavo. Venesueloje vykusiame atrankos turnyre įvyko ilgai lauk-tas proveržis. Nigerija nustebino jau grupės varžybose, kai 86:80 įveikė Lietuvą (beje, tai buvo pir-masis oficialus šių komandų susi-tikimas).

Ketvirtfinalyje afrikiečiai sen-sacingai 80:79 palaužė graikus, o kovoje dėl kelialapį garantavusios trečios vietos 88:73 nugalėjo Do-minikos Respubliką. Į olimpines

žaidynes Nigerija pateko pirmą kartą. Pagrindiniai šios komandos koziriai yra aiškūs. Vidurio puolė-jas Ikė Diogu (Ike Diogu) atrankos turnyre vidutiniškai rinko 16,6 tšk. ir atkovojo 10,8 kamuolio. NBA klubo „New Orleans Hornets“ puolėjas Al Farukas Aminu (Al Fa-rouq Aminu) pelnė 13,2 tšk. Aukš-taūgiai visada buvo stiprioji Nige-rijos grandis, tačiau Venesueloje sėkmingai pasirodė ir snaiperiai - Entonis Skinas (Anthony Skinn), Adė Dagunduras (Ade Dagunduro) bei Derikas Obasohanas (Derrick Obasohan).

tunisas

Paaiškėjus, kad Lietuva pateko į A grupę, rinktinės treneris Kęs-tutis Kemzūra pripažino, jog apie Tuniso komandą beveik nieko ne-žino. Kol kas svarbiausias įvykis šios šalies krepšinio istorijoje buvo pernai Afrikos čempionate iškovo-tas auksas. Jis ir suteikė galimybę vykti į Londoną.

Apie Tuniso krepšinį beveik nieko nežino ne tik K.Kemzūra, bet ir dauguma europiečių. Rinkti-nės žaidėjai rungtyniauja savo ša-lies klubuose, išimtys yra tik ke-lios. 217 cm ūgio vidurio puolėjas Salahas Medžri (Salah Mejri) žaidė Belgijos komandoje „Antwerpen“. Vokietijoje gimęs 20-metis Sofia-nas M’Radas yra Berlyno klubo „Alba“ auklėtinis, bet pagrindinėje sudėtyje jis beveik nepasirodyda-vo. Radhuanas Slimanas (Radhoua-ne Slimane) žaidžia Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Štai tiek „garsenybių“. Tačiau Tunisas ir be žvaigždžių pernai Af-rikos čempionato finale įveikė An-golą, kuri stipriausios žemyno ko-mandos sostą užleido pirmą kartą nuo 1997 m. Svarbiausias žmogus rinktinėje neabejotinai yra treneris Adelis Tlatli, jis prie ekipos vairo stovi nuo 2001 m.

Afrikos čempionate Tuniso ko-mandos lyderiai buvo Makramas Ben Romdanas (Macram Ben Romdhane, 12,7 tšk.), Maruanas Kechridas (Marouan Kechrid, 11,5 tšk.) ir S.Medžri (8,8 tšk., 9 atk. kam.). Lietuviai su tunisiečiais dar nėra susitikę ir tai nestebina. Olim-pinėse žaidynėse Tuniso krepšinin-kai dalyvaus pirmą kartą. Pasaulio čempionate jie debiutavo tik už-pernai. Debiutas buvo kuklus - tu-nisiečiai visus penkis mačus pra-laimėjo dviženkliais skirtumais.

Maskvos srities klubo „Chimki“ treneris Rimas Kurtinaitis būdamas krepšininku tris kartus tapo olimpiniu prizininku. 1988 m. Seule jis iškovojo auksą, 1992 ir 1996 m. - bronzą. R.Kurtinaitis mano, kad gerai jau pirmajame etape susitikti su pajėgiomis rinktinėmis. Į naudą lietuviams turėtų išeiti ir dalyvavimas atrankos turnyre.

- Lietuvos rinktinė pasiekė olimpinių žaidynių pusfinalį penkis kartus iš eilės. ar šiemetinė komanda pajėgi pratęsti tradiciją?- Manau, kad pajėgi. Kai kas sako, kad ši grupė yra labai stipri. Tačiau jei mūsų tikslas yra patekti į ketvertuką, tai, žvelgiant į priekį, gerai iš karto susitikti su amerikiečiais, prie favoritų priski-riamais prancūzais ir argentiniečiais. Vadinasi, su tomis pačiomis komando-mis susitiksime tik pusfinalyje. Aišku, ketvirtfinalyje gali laukti kitos stiprios komandos - ispanai, rusai. Tačiau iš esmės grupė yra gera. Pretendentai į olimpinius medalius yra amerikiečiai ir prancūzai, Lietuvą vadinčiau trečia favorite. Nežinau, kokios sudėties komandą turės Argentina, ar dalyvaus Emanuelis Džinobilis (Emanuel Ginobi-li) ir Luisas Skola (Luis Scola).

- argentinos sudėtyje yra ir jie, ir andresas nosionis (andres nocioni), ir karlosas delfinas (carlos delfino). tik k.delfinas ilgą laiką negalėjo treniruotis dėl traumos...- Bus matyti. Visi jie yra labai geri žaidė-jai, kartu rungtyniauja ilgą laiką. Tačiau visi jie jau brandaus amžiaus, ateina laikas, kai tampa sunku žaisti. Vertinu Argentiną, bet manau, kad mes esame stipresni.

- Jūsų nuomone, jėgų pasiskirstymas grupėje turėtų būti toks - amerikie-čiai, o toliau mes ir prancūzai?- Maždaug taip. Manau, kad į ketver-tuką grupėje dar pateks Argentina. Nemanau, kad Nigerija dar kartą nugalės Lietuvą. Atrankos turnyre

lietuviai neturėjo tikslo žūtbūt laimėti. Buvo tikslas nepralaimėti Nigerijai tam tikru taškų skirtumu. Jis buvo įvykdytas ir manau, kad tas pralaimėjimas lygus pergalei. Viskas įvyko taip, kaip reikia.

- nigerija apskritai turbūt padarė daugiau, nei buvo galima tikėtis?- Prieš atrankos turnyrą į ją žiūrėjau skeptiškai. Maniau, kad Europai iš karto reikia duoti daugiau vietų, tačiau buvo tikrai įdomių rungtynių ir daug klausimų. Negalėjome sakyti, kad ketu-rios Europos komandos turėtų būti olimpiadoje. Tą rezultatai ir parodė. Visi kovėsi gerai - ir Venesuela, ir Domini-kos Respublika, ir Puerto Rikas. Šiemet įrodėme, kad Europa vis tiek stipresnė, bet turnyras buvo įdomus. Nigeri-jos gal ir negalėtume nurašyti. Esu minėjęs, kad šiuo metu ne tiek svarbus meistriškumas, kiek pastangos. Ne kartą esame matę, kaip geri žaidėjai galvoja aplošti kaire ranka ir pralaimi mažiau talentingai komandai. Nigerija labai stengėsi ir pateko į olimpiadą.

- olimpinėse žaidynėse lietuviams teks susidurti su galingesnėmis komandomis nei atrankos turnyre. Žaidimas venesueloje buvo geras ar dar yra kur tobulėti?- Sakyčiau, kad minimaliomis pastan-gomis buvo pasiektas maksimalus rezultatas. Turnyras labai gerai įsiliejo į pasirengimą olimpiadai. Manau, Lietuvos padėtis yra geresnė nei kitų Europos komandų, kurios žaidžia tik draugiškas rungtynes. Atrankos turny-re buvo galima treniruoti psichologiją, nes tai - atsakingos varžybos. Kai kas sako, kad bus sunku žaisti du turnyrus iš eilės. Tačiau šis turnyras buvo „blicas“. Pernai prieš Europos čempionatą Lie-tuvos rinktinė sužaidė daugiau nei 10 draugiškų rungtynių. Dabar, sudėjus ir atrankos turnyrą, ir draugiškas, su-žaisime mažiau rungtynių. Pamatėme problemas, jas reikės išspręsti. Kęstutis Kemzūra žino, ką daro, turi gerų padė-jėjų. Manau, viskas turėtų būti gerai.

R.KuRtinaitiS: „gRupė yRa geRa“

Vieta FiBA reitinge - 1.Olimpinėse žaidynėse dalyvavo 16 kartų.Didžiausi laimėjimai: 13 kartų olimpiniai čempionai (1936, 1948, 1952, 1956, 1960, 1964, 1968, 1976, 1984, 1992, 1996, 2000 ir 2008 m.), 4 kartus pasaulio čempionai (1954, 1986, 1994 ir 2010 m.).treneris - Mike Krzyzewski.

suDėtis Gynėjai: Kobe Bryant (ūgis - 198 cm), Chris Paul (183), Deron Williams (191), Russell Westbrook (191), James Harden (196). puolėjai: Lebron James (203), Kevin Durant (206), Carmelo Anthony (203), Blake Griffin (208), Andre Iguodala (198). Vidurio puolėjai: Kevin Love (208), Tyson Chandler (216).

JavVieta FiBA reitinge - 3.Olimpinėse žaidynėse dalyvavo 5 kartus.Didžiausi laimėjimai: olimpinėse žaidynėse iškovojo auksą (2004 m.) ir bronzą (2008 m.), pasaulio čempio-nate iškovojo auksą (1950 m.) ir sidabrą (2002 m.).treneris - Julio Lamas.

rinKtinės KAnDiDAtAi Gynėjai: Emanuel Ginobili (198), Pablo Prigioni (191), Paolo Quinteros (188), Nicolas Laprovittola (186), Facundo Campazzo (179). puolėjai: Luis Scola (206), Carlos Delfino (200), Andres Nocioni (201), Hernan Jasen (199), Leo Gutierrez (201), Federico Kammerichs (202), Marcos Mata (201). Vidurio puolėjai: Juan Gutierrez (205), Martin Leiva (208).

aRgentinaVieta FiBA reitinge - 12.Olimpinėse žaidynėse dalyvavo 6 kartus.Didžiausi laimėjimai: olimpinėse žaidynėse dukart iškovojo sidabrą (1948 ir 2000 m.), Europos čempio-nate dukart iškovojo sidabrą (1949 ir 2011 m.) ir 5 kartus - bronzą (1937, 1951, 1953, 1959 ir 2005 m.).treneris - Vincent Collet.

suDėtis Gynėjai: Tony Parker (188), Nando De Colo (196), Fabien Causeur (193), Yannick Bokolo (188). puolėjai: Nicolas Batum (203), Boris Diaw (203), Mickael Gelabale (201), Florent Pietrus (202), Charles Kahudi (199). Vidurio puolėjai: Ronny Turiaf (208), Ali Traore (208), Kevin Serap-hin (206).

pRanCūZiJaVieta FiBA reitinge - 32.Olimpinėse žaidynėse dalyvaus pirmą kartą.Didžiausi laimėjimai: Afrikos čem-pionate kartą iškovojo auksą (2011 m.), kartą - sidabrą (1965 m.) ir triskart - bronzą (1970, 1974 ir 2009 m.).treneris - Adel Tlatli.

rinKtinės KAnDiDAtAi Gynėjai: Omar Abada (189), Lassaad Chouaya (190), Mourad El Mabrouk (185), Marouan Kechrid (178), Marouan Laghnej (192), Zied Toumi (192). puolėjai: Amine Rzig (198), Rad-houane Slimane (205), Sofian M’Rad (198), Macram Ben Romdhane (204), Mohamed Hadidane (205), Amine Maghrebi (196). Vidurio puolėjai: Salah Mejri (217), Mohamed Ghyaza (204).

tuniSaSVieta FiBA reitinge - 21.Olimpinėse žaidynėse dalyvaus pirmą kartą.Didžiausi laimėjimai: Afrikos čempionate triskart iškovojo sidabrą (1997, 1999 ir 2003 m.) ir triskart - bronzą (1995, 2005 ir 2011 m.).treneris - Ayo Bakare.

suDėtis Gynėjai: Anthony Skinn (191), Ade Dagunduro (195), Chamberlain Oguchi (198), Richard Oruche (193). puolėjai: Al Farouq Aminu (206), Derrick Obasohan (198), Koko Archi-bong (206), Ekene Ibekwe (210), Ejike Ugboaja (206). Vidurio puolėjai: Ike Diogu (208), Olumide Oyedeji (210), Alade Aminu (210).

nigeRiJa

neSuStaBdOmaS. JAV rinktinės puolėjas Kevinas Durantas užpernai lietuvos rinktinei kėlė daugiausiai bėdų�

Irmanto Sidarevičiaus, EPA-Eltos ir fiba.com nuotr.

patRiOtaS. prancūzų lyderio tonio parkerio

noro vykti į londoną neatvėsino net sužeista akis

�

veteRanaS. Argentinos žvaigždei Emanueliui Džinobiliui greitai sukaks 35-eri, bet parako jam netrūksta

�

AGrupė

liEpos 29 D.

11 val. Nigerija - Tunisas 16.30 val. JAV - Prancūzija 0.15 val. Lietuva - Argentina

liEpos 31 D.

16.30 val. Lietuva - Nigerija 22 val. Prancūzija - Argentina 0.15 val. JAV - Tunisas

ruGpJūčio 2 D.

11 val. Lietuva - Prancūzija 16.30 val. Argentina - Tunisas 0.15 val. JAV - Nigerija

ruGpJūčio 4 D.

11 val. Prancūzija - Tunisas 16.30 val. Lietuva - JAV 0.15 val. Argentina - Nigerija

ruGpJūčio 6 D.

13.15 val. Lietuva - Tunisas 16.30 val. Prancūzija - Nigerija 0.15 val. JAV - Argentina

tvaRKaRaštiS

10

cmykcmyk10

sunku patikėtij/b misTika

Kai kuriose atkampiose mūsų žemės vietose ir šiandien gyvena žmonių, galinčių nušluostyti nosį kvapą gniaužiančių rekordų pasiekusiems nardytojams. Savo meno jie neafišuoja, naudojasi juo tik kraštutiniais atvejais.

Štai ką apie tai pasakoja žinomas keliautojas Aivenas Sandersonas (Iven Sanderson).

Nepaklusnusis kaimas

1932 metais tuometinės britų kolonijos Pietų Kamerūno oficia liam rezidentui buvo pranešta, kad Ibibio gyventojai nemoka mokesčių. Jis, ilgai negalvodamas, įsakė viską išsi-aiškinti ir nubausti kaltininkus.

Anais laikais ta vietovė buvo tikras pelkynas, ten žmonės gyve-no nedideliuose žemės ploteliuose. Kareivių būrys, sėkmingai pasiekęs salos krantą, kuriame buvo nepa-klusnusis kaimas, didžiai nustebo: jis buvo tuštutėlis - išnyko ne tik žmonės, bet ir gyvūnai...

Ir tuomet mokesčių rinkėjai pamatė prie salos artėjančią su-kiužusią valtelę. Iš tolimos kelio-nės grįžę vietos gyventojai buvo iškvosti ir papasakojo, kur pasislė-pė jų gentainiai. Belaisviai nuvedė kariškius prie nepaprastai tyro už-tvenkto upelio ir pasiūlė, atsigulus ant žemės, pažvelgti į jo dugną. Pro vaiskų vandenį maždaug pustrečio metro gylyje kareiviai išvydo visus... kaimo gyventojus!

Vaizdelis ne silpniesiems

Vyrai, moterys, seneliai ir vai-kai sėdėjo ant dugno, atsišlieję į statų krantą ar vienas į kitą. Jų veidai buvo ramūs. Pasirodo, visi jie miegojo! Ir jokie vandens bur-bulai nekilo, kaip būna, kai žmo-gus kvėpuoja. „Ichtiandrams“ prie kojų stovėjo pintinės su šunimis, katėmis ir beždžionėmis! Toks vaizdelis, kaip vėliau pasakojo an-glas kareivis, galėjo bet ką išvaryti iš proto!

Kaimo gyventojai buvo priversti palikti upelio dugną, o kareivių bū-ryje esantis gydytojas kai kuriuos jų apžiūrėjo. Neįmanoma apsakyti jo nuostabos: afrikiečiai jautėsi kuo puikiausiai ir buvo pasirengę nors tą pačią akimirką grįžti į savo povan-deninę slėptuvę.

Kolonijos valdžia išsamią atas-kaitą apie šį fantastišką atvejį įsegė į bylą kaip oficialų dokumentą.

Gyvena kur neįmanoma

Žinomas ichtiologas Hansas Pe-tersonas 1948 metais pareiškė, kad daugiau kaip 6500 metrų gylyje nėra gyvybės, nes esant 650 atmosferų slėgiui žūva net primityviausi or-ganizmai. Tačiau jau po metų danų ekspedicinio laivo „Galatėja“ specia-listai, iškėlę iš 10 tūkst. metrų gylio dragą, rado joje dešimtis įvairiausių gyvų būtybių. Jos gyveno ten, kur nuo slėgio dulkėmis virsdavo iš laivo nuleisti stikliniai plūdurai!

Apie kitą atvejį A.Sandersonui papasakojo sociologas Džefris Go-reras (Jeffrey Gorer). Sykį jis jau su pažįstamu vietiniu vyruku patrau-

kė į Senegalo vandenyno pakran-tę. Afrikietis, matyt, norėdamas apstulbinti baltąjį žmogų, pasisiū-lė parodyti vieną įdomų liaudies paprotį - vaikščiojimą po vandeniu.

Po vandeniu - pusę valandos

Nutolus nuo kranto senegalietis liepė žvilgtelėti už borto, ten... po vandeniu vaikščiojo nuogi žvejai su pririštais prie kojų vietoj balasto akmenimis ir rinko jūrų gėrybes, tarsi tai būtų uogos ar grybai, krovė į pintines, o jas kiti virvėmis trauk-davo į paviršių.

Pasikalbėjęs su žvejais Dž.Go-reras sužinojo, kad kiekvienas nar-dytojas po vandeniu gali išbūti iki pusvalandžio. Prieš nerdami jie vartoja tam tikrus preparatus, pa-dedančius reguliuoti kraujo apytaką. Bet kas tai per vaistas, mokslininkui nepavyko sužinoti.

Specialistai mano, kad nuo se-nų laikų mūsų planetoje, be žemiš-kosios, egzistavo ir povandeninė civilizacija. Legendas apie „pusiau žmones, pusiau žuvis“ kūrė dar šumerai. Japonai nuo seno pasako-jo apie „meldų žmones“, galinčius gyventi po vandeniu. VIII amžiaus graviūroje aiškiai matyti žmogaus rankos ir kojos su plėvėmis ir aš-triais nagais.

Dar japonai tiki paslaptingomis jūrų būtybėmis, kurios panašios į žmones ir nemarios. Tokio „žmo-gaus“ mėsos užvalgęs žemės gy-ventojas gali gyventi labai labai ilgai,

gal net irgi tapti nemirtingas. Popu-liari legenda pasakoja apie mergaitę, kuriai tėvas davė paragauti „jūrų žmogaus“ mėsos, ir ji nugyveno 800 metų, o atrodė kaip 15-metė. Jos garbei net pastatyta šventykla.

Legendos legendomis, bet ir XX bei XXI amžiuje daugelyje šalių už-fiksuota daug liudijimų apie regėtus vandenius, undines ar į juos pana-šias būtybes.

2003 metų kovo pabaigoje labai plačiai buvo kalbama apie Kaspijos jūroje gyvenančią keistą būtybę, ku-rią matė Azerbaidžano žvejai. Vieti-niai išjuokė apie ją pasakoti bandžiusį laivo kapitoną, išvadino jį girtuokliu, tauškiančiu visokius niekus.

Štai iraniečiai į žvejų pasakoji-mus kitaip reagavo. Pasirodo, Irano gyventojai ir anksčiau žinojo apie žmogų iš jūros. Pasak jų, 2003 me-tų vasarį pabudus povandeniniams ugnikalniams ir suaktyvėjus naftos gavybai Kaspijos jūroje žvejai ne kartą jūroje ir sausumoje yra matę keistą būtybę.

Į žmogų panašaus jūrų gyvūno aprašymai visais atvejais identiški. Kiek žemesnis nei vidutinio ūgio, 165-168 cm, tvirtai suręstas, išsišo-vusiu pilvuku, į irklakojų panašiomis pėdomis, keturiais pirštais su plau-kmenimis. Oda balzgana, plaukai juosvai žali, šiurkštūs, rankos ir kojos kiek trumpesnės nei žmo-gaus, nagai auga ne tik ant pirštų, bet ir ant kumpos nosies galiuko, ir ši primena delfino snapą. Ausų ne-matyti, akys didelės, apvalios, burna

irgi gana didelė, su atsikišusiu žan-dikauliu, be smakro, o apatinė lūpa iškart pereina į kaklą - savotiškas ryklio žabtų mini variantas.

Irane žmogus amfibija vadina-mas Runan šachu, arba Vandens ir upių valdovu. Ten, kur jis pasirodo, padaugėja žuvų, atrodo, lyg jis plau-kiotų, apsuptas savo pavaldinių.

Žvejai, matę jį iškylantį iš gel-mių, įsitikinę: tinkluose įstrigusios žuvys jaučia, kai jis artinasi, - ne-apsakomai suaktyvėja, stojasi ant uodegų galiukų lyg žvakės ir ima tyliai burbuliuoti. Ir valdovas atsako joms žemu kleketavimu.

Įdomu, kad romantiškai nusiteikę mokslininkai linkę tikėti Irano žvejų pasakojimais. Okeanologai spėja, kad tai ne pavienis egzempliorius, o visa povandeninio pasaulio žmonių šei-myna, kuriai labai nepatinka žmonių veikla Kaspijos jūroje.

Apie neregėtą žmogišką būtybę, kuriai apie 16 metų ir kuri visą laiką gyvena vandenyje, o į krantą išlipa tik maisto, seniai pasakojo Indijos Kamatakos valstijos žvejai. Nors valdžiai šios istorijos atrodė kaip pasakos, gyvenimo realijos paskati-no ieškoti tiesos. Kartą policininkai

padėjo ant kranto maisto ir surengė pasalą. Naktį paslaptingas jaunuolis išlipo iš vandens ir buvo sugautas...

Akistata su „jūrų pabaisa“

Dar neseniai „jūrų žmonių“ (taip juos vadino papuasai) gana dažnai būdavo galima sutikti Naujosios Gvinėjos pakrantėse. Čiabuviai tvir-tino šimtais skaičiuojantys susitiki-mus su būtybėmis, kurių žmogiškas kūnas žemiau juosmens baigiasi didžiuliu plaukmeniu.

Žinomas Amerikos antropologas Rėjus Vagneris (Ray Wagner), Nau-jojoje Gvinėjoje rinkęs liudininkų atsiminimus apie „jūrų žmones“, išsiaiškino, kad jie gyvena grupėmis po 40-50, o plaukdami išsirikiuoja. Būtybių oda yra blizgi, balta, jos panašios į žmones, bet burna tie-si ir plona. Patelės - su didelėmis krūtimis, vyrai - su tokiais pat kaip žmogaus lyties organais, o kojos nuo kelių žemyn suaugusios, pė-dos pakrypusios į skirtingas puses. Plaukai juodi ir labai ilgi.

1983 metų liepos 5 dieną, kai R.Vagneris buvo Ramatbėjaus įlan-kos pakrantėje, vietiniai vaikai pra-

Daugiau kaip 6500 metrų gylyje nėra gyvybės, nes esant 650 atmosferų slėgiui žūva net primityviausi organizmai

„Ichtiandro“ paieškos: m

n Prieš nerdami jie vartoja tam tikrus preparatus, padedančius reguliuoti kraujo mokslininkui nepavyko sužinoti

n Pro vaiskų vandenį maždaug pustrečio metro gylyje kareiviai išvydo visus... kaimo gyventojus!

cmyk

11

cmyk / 11

kos pakrantėje, vietiniai vaikai pra-dėjo rodyti pirštais į jūrą. Joje teš-kenosi blizgaus, lankstaus balintos kavos atspalvio kūno būtybė, pana-ši į žmogų. Ji it strėlė išnerdavo iš vandens ir tuoj dingdavo bangose.

„Ichtiandrų“ mėsa turguje

Mokslininkas paprašė čiabuvių valties ir nuplaukė nepažįstamojo link. Šis, pajutęs grėsmę, pradėjo lėtai trauktis į atvirą jūrą.

R.Vagneris keliskart bandė nu-fotografuoti jūrų gyventoją, bet vos tik nukreipdavo į jį fotoaparatą, šis dingdavo po vandeniu.

Vėliau mokslininkas dar keletą kartų matė tą būtybę, kuri, regis, pati žmones stebėjo. Bet vos tik bandydavo prie jos priartėti, ši slėp-davosi gelmėse.

Grįžęs į JAV mokslininkas per-vertė kalnus specialios literatūros, lygindamas matytą jūrų būtybę su visais vandenyno žinduoliais, bet nieko panašaus taip ir nerado.

Beje, papuasų gentys į „jūrų žmones“ ilgai žiūrėjo kaip į laimikį, nes jų mėsa buvo paklausi turguje - už ją mokėdavo pasakiškus pinigus.

Jie - mūsų protėviai?

Švedų biologas Janas Lindbladas iškėlė hipotezę, kad dar prieš mums žinomus pirmykščius žmones gėlo vandens telkiniuose ir šalia jų jau gyveno būtybės, kurias mokslinin-kas pavadino „ikspitekais“, vandens primatais, neturinčiais žiaunų ir pui-kiausiai išgyvenančiais su plaučiais.

„Ikspitekai“ turėjo pakankamą poodinį riebalų sluoksnį, saugantį kūną nuo peršalimo, aptakios for-mos kūną ir glotnią odą. Amfibijų kojos buvo ilgesnės už rankas, ei-dami jie šiek tiek kūprinosi.

Iš pradžių, dar prieš atsirandant homo sapiens, „ichtiandrams“ pri-klausė visa planeta, tačiau klimatui atšilus ir ledynų vandenims nutekė-jus į vandenynus, o daugeliui gėlo vandens telkinių išdžiūvus, padėtis iš esmės pasikeitė. Amfibijos bu-vo priverstos pasitraukti į „rezer-vacijas“ - neišdžiūvančias pelkes, aklinus užtakius ir giliavandenius ežerus.

Tose vietose, kaip teigia moks-lininkas, sulaukėję, pamažu išmirš-tantys „ichtiandrų“ palikuonys ir gy-vena iki šiol, prisidengę skambiais pelkių kipšų, vandenių ir undinių vardais!

Paranormalių reiškinių tyrinėto-jui rusui Aleksejui Kazakovui pavy-ko pasikalbėti su pasieniečiu, kuris jaunystėje suteikė pirmąją pagalbą vienam tokių „vandenių“.

Kartą laisvalaikiu žvejodamas nuošaliame meldais apaugusiame ežere, netoli Rumunijos sienos, kareivis išgirdo kažką dejuojant. Priėjęs arčiau pašiurpo, nes išvy-do į žmogų panašią būtybę. Kai ši mostelėjo ranka, prašydama pagal-bos, kareivis pamatė, kad jos pirštai sujungti plėve kaip anties.

Kelias į Atlantidą

Daug žmonių yra sutikę undi-nių ir vandenių ne tik gėlo vandens telkiniuose, bet ir sūriose jūrose, vandenynuose! Išeitų, kad gelmė-se gyvena dar viena žmonijos šaka, nuo neatmenamų laikų pasislėpusi po vandeniu. Mokslininkai iškart prisimena legendinius atlantus, iš-maniusius sudėtingiausias techno-logijas, o vėliau, tragiškai susiklos-čius aplinkybėms, persikrausčiusius gyventi po vandeniu.

Senovės legendos pasakoja, kad atlantų civilizacija kultūriniu ir techniniu lygiu gerokai lenkė visas tuo metu gyvenusias tautas. Jei visa tai ne iš piršto laužta, gali būti, kad didelė Atlantidos gyven-tojų dalis sugebėjo išlikti po žemy-ną sunaikinusios katastrofos, per-sikelti po vandeniu ir ten įsikurti amžiams.

Gelmių tyrimai, atlikti Atlanto vandenyne, spėjamame nuskendu-sios Atlantidos rajone, leido moksli-ninkams savo akimis išvysti laiptus, vedančius į urvus, apvalias sienas, sudėtas iš milžiniškų akmenų, ar-kas, perėjas, už kurių gali slypėti įėjimas pas mūsų povandeninius brolius...

Pagal užsienio spaudą

itai ir tikrovė

apytaką. Bet kas tai per vaistas,

Anapus iškeliavusių artimųjų ilgesys - viena didžiausių mūsų kančių. Kartais praradimo skausmas būna toks nepakeliamas, kad kartėliu paženklina visą likusį žmogaus gyvenimą, atima paskutinę džiaugsmo ir prasmės viltį.

Toks žmogus, nors ir vaikšto žeme, gyvena vien prisiminimais, graužiamas kaltės jausmo, minty-se kalbėdamasis su mirusiaisiais ir pan. Ar galima ką nors pakeis-ti, grąžinti visaverčio gyvenimo džiaugsmą? Taip, mano žinomas gyvenimo po mirties tyrinėtojas Raimondas Moudis.

Neišdildomas įspūdis

Statistika rodo, kad daugeliui gyvųjų yra tekę išvysti mirusius artimuosius. Tačiau panašūs su-sitikimai vyksta nevalingai, jų ne-galima užsakyti, stebėti ar tirti laboratorijose. R.Moudis visame pasaulyje žinomas kaip klinikinę mirtį išgyvenusių žmonių prisi-minimų tyrinėtojas. Labai dažnai, kol gydytojai grumiasi dėl žmogaus gyvybės, šis leidžiasi į astralinę kelionę, čia sutinka mirusius gimi-naičius ir draugus. Tokie susitikimai ligoniams palieka neišdildomą įspū-dį, pakeičia jų požiūrį į gyvenimą ir mirtį. Jie nustoja bijoti mirties, nes jau iš savo patirties žino, kad tai tik perėjimas į kitą - laimingesnį ir puikesnį - gyvenimą. Žmonės atsi-krato kompleksų, baimių, ligų, daug optimistiškiau pradeda žiūrėti į gy-venimą. Taigi akivaizdus teigiamas klinikinės mirties poveikis.

Netikėtai mokslininkas atrado, kad susitikimai su mirusiais artimai-siais gali vykti ne tik anapusiniame pasaulyje ir nebūtinai patiriant kli-nikinę mirtį.

Prieš 10 metų R.Moudis para-šė knygą „Viskas apie susitikimus po mirties“, kuri ne tik pratęsia jo ankstesnius tyrinėjimus, bet ir yra neįprasta terapijos priemonė žmo-nėms, kurių psichiką skaudžiai pa-veikė artimojo netektis. R.Moudžio tyrinėjimai lėmė kelių naujų psicho-terapijos krypčių atsiradimą.

Paslaptingos galios

Nuo senų senovės žmonės nau-dodavosi poliruotomis taurėmis, pripildytomis vandens, stikliniais

rutuliais, paprasčiausiu upės, fonta-no ar krioklio vandeniu ir taip ban-dydavo patirti įvairių regėjimų. Be abejo, šitam tikslui jie naudodavo ir veidrodžius. Ypatinga žiūrėjimo į veidrodį technika (ŽVT), pasak R.Moudžio, suteikia žmonėms gali-mybę išvysti mirusių artimųjų dva-sias praktiškai bet kuriuo metu, ir tai labai palengvina gyvųjų skausmą. Ši technika - puiki dovana mums, nes praradimo gėla - vienas pačių sunkiausių sielos skausmų.

Žmones apninka daug įvairiausių baimių, bet vienos jie neįveikia nie-kada - tai mirties. ŽVT padeda visiš-kai nauju ir saugiu būdu įsiskverbti į anapusinį pasaulį. Ir čia, kitaip nei knygose ir kino filmuose, šmėklos ne baisios, o geranoriškos.

Senovės graikai turėjo specialių mirties orakulų, kurie atlikdavo tam tikras apeigas. Tie, kurie juos valdė, gyveno požeminiuose moliniuose namuose, sujungtuose tuneliais. Jie niekada neišeidavo į paviršių dieną - savo urvus palikdavo tik naktį. Kaip būdavo organizuojami gyvųjų susiti-kimai su mirusiaisiais, paaiškėjo at-likus kasinėjimus praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje. R.Moudis savo darbuose vadovavosi archeo-logų duomenimis ir likusiais ritualų aprašymais. Apibendrinęs sukaup-tą medžiagą, jis nusprendė pasekti graikų pavyzdžiu ir organizuoti pa-simatymus su vėlėmis.

Išsinuomojęs seną malūną vie-name kambaryje jis pakabino didelį veidrodį, netoli pastatė patogų krės-lą, juos supo juoda aksominė užuo-laida. Žmogus jautėsi tarsi tamsioje kameroje, o veidrodis atspindėjo tik tyrą tamsos erdvę. Už krėslo kabojo vienintelis šviesos šaltinis - nedide-lis spalvoto stiklo šviestuvas su 15 vatų lempa.

Eksperimento dalyviai turėda-vo atsinešti kokių nors mirusiajam priklausančių atmintinų daiktų. Jie

neskubėdami, vaikščiodami gamto-je, papasakodavo, kodėl nusprendė susitikti būtent su tuo mirusiuoju. R.Moudis stengdavosi pakeisti laiko pojūtį - liepdavo nusisegti laikro-dį, išnešdavo visus mechanizmus, kambarį apstatė senoviniais baldais, pririnko įvairių praeities meno albu-mų. Savo vaidmenį atliko ir 1839 metais statytas malūnas. Ilgainiui R.Moudis suprato, kad tinkamas pasirengimas turi didžiulės reikš-mės, palengvina perėjimą į kitokią sąmonės būseną, kai įmanomi pa-našūs susitikimai.

Veidrodžių karalystėje

R.Moudis tvirtina, kad tokia darbo su veidrodžiais technika ne-gali pakenkti, nors daug kalbama apie veidrodžių klastą ir net mirti-ną pavojų. Tuo pat metu jis atvirai prisipažįsta nežinąs, kaip veikia ŽVT ir kodėl ši sistema apskritai veikia. Nuo 1990 metų jis ištyrė daugiau kaip 300 žmonių. Stebėti-na, bet dauguma jų (apie 25 proc.) susitiko ne su tais mirusiaisiais, su kuriais norėjo susitikti. Be to, ne visi susitikimai vyko pačiame veidrodyje. Maždaug kas dešimtas teigė, kad šmėkla iš jo išeidavo, net liesdavo gyvuosius arba jie tiesiog jausdavo vėlių artumą. Būdavo ir priešingai - apie 10 proc. pacientų pranešė, kad patys atsidurdavo vei-drodyje, čia ir įvykdavo pasimaty-mas su mirusiaisiais. Dar keisčiau, kad kai kurie mirusius artimuosius sutikdavo grįžę į viešbutį, namo ar išėję į kitą kambarį.

Po tokių susitikimų žmonės daž-niausiai numirdavo supratę, kad jų artimieji ten laimingesni, nei buvo gyvenime. Ir patys patikėdavo, kad kiekvieno mūsų ten laukia šviesos, o ne tamsos karalystė.

Pagal užsienio spaudą

Susitikimai pasaulių sankirtoje

Žmones apninka daug įvairiausių baimių, bet vienos jie neįveikia niekada - tai mirties

EPa-

Elto

s nuo

tr.

n Daugeliui gyvųjų yra tekę išvysti mirusius artimuosius. tačiau panašūs susitikimai vyksta nevalingai, jų negalima užsakyti, stebėti ar tirti laboratorijose

EPa-

Elto

s nuo

tr.

12

cmykcmyk12

Žurnalistas Audrius Matonis (47 m.), vadovaujantis Lietuvos televizijos naujienų tarnybai, su žmona Snieguole mėgsta šeimininkauti virtuvėje. Sutuoktiniai netgi turi gražią tradiciją: kai grįžta iš kelionių, draugams pasakoja, ne ką matė, bet ką ragavo. O namuose autentiškus aplankytų šalių patiekalus dar savaip tobulina...

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Matonių šeimai šventas reikalas - kartu atostogauti, leisti savaitgalius namuose arba važiuoti į Dzūkijoje esantį kaimą. „Valgymas mums yra ritualas ir šeimos bendravimo kultūra. Aš valgau labai daug ir tuo didžiuojuosi. O Audrius gamina la-bai daug metų“, - tokiu vyro talentu džiaugiasi viešųjų ryšių specialistė Snieguolė, keliolika metų išdirbusi istorijos mokytoja.

Daugelis stebisi, kaip jau dvide-šimt penkerius metus taip gražiai po vienu stogu sugyvena vilnietis ir kaunietė. „Aš savo Matonienę sutikau Vilniaus universiteto pir-mame kurse. Mes mokėmės tame pačiame fakultete, nes Žurnalisti-kos katedra, dabartinis Žurnalisti-kos institutas, priklausė Istorijos fakultetui. Snieguolė studijavo is-toriją, aš - žurnalistiką. Mes taip susitikome ir pradėjome draugau-ti. Tada aš iš jos pasiskolinau 70 kapeikų - buvo tokie šokoladiniai

batonėliai, vadinosi „Flamingas“. Vienas kainavo 35 kapeikas. Ka-dangi labai norėjau valgyti, iš jos pasiskolinau 70 kapeikų, kad ga-lėčiau nusipirkti du šokoladukus. Ir abu surijau aš vienas, - juokiasi pasakodamas A.Matonis. - Paskui mes radome daug bendro. Pavyz-džiui, „Karlsoną, kuris gyvena ant stogo“. Man tai visada buvo viena

iš pačių geriausių kada nors gyve-nime perskaitytų knygų. Ją esu per-skaitęs n-iolika kartų. Nors jis yra baisus egoistas ir visiškas chamas, bet kartu ir labai mielas. Galbūt to-dėl, kad jis yra labai nuoširdus. Net neslepia to, koks jis yra, ir nebando apsimesti geresnis. Žinote, tiek aš, tiek Snieguolė esame tokie vaikš-čiojantys Karlsono citatų rinkiniai.

Iš karto užsimezgė žmogiškas ry-šys. Ir po truputį tas ryšys peraugo į šeimyninę sąjungą“.

Kad nori stoti į žurnalistiką, nu-sprendė paskutiniais metais mokyk-loje. Iki šiol nesigaili tokio pasirinki-mo. Karjerą Audrius pradėjo Lietu-vos radijuje, paskui šešiolika metų dirbo naujienų agentūroje ir dabar jau ketverius metus jis - Lietuvos

nacionalinėje televizijoje. Kas jam labiausiai sukelia stresą, esant įvy-kių sūkuryje? „Man sukelia stresą žmonių kvailumas ir piktybiškumas. Tas man iš tikrųjų sukelia stresą ir aš tokiu atveju jo suvaldyti neban-dau. Aš, tiesą pasakius, leidžiu sau išsiliejančiomis emocijomis parodyti tą stresą. Ir dažniausiai tos emocijos išsilieja to asmens atžvilgiu, kuris man ir atrodo arba kvailas per visą pilvą, arba piktas kaip atominis ka-ras. O įvykiai man streso nekelia, kaip ir darbas arba jo gausa“.

Kur ilsisi dukrą ir sūnų užau-ginę Audrius ir Snieguolė? Kaip prisipažįsta, jau kuris laikas jie yra tiesiog išprotėję dėl Dzūki-joje esančios sodybos. Nors abu sutuoktiniai užaugo miestuose ir net nežiūrėjo į provinciją. „Nuo pavasario vidurio iki rudens vi-durio mes ten leidžiame beveik visus savaitgalius ir dalį atostogų. Tai yra Dzūkijos vietovė tarp Sei-rijų ir Druskininkų. Pati gražiausia Lietuvos dalis, mano supratimu, pati skurdžiausia, bet ir pati gra-žiausia. Labai mieli žmogeliukai tie dzūkeliai. Aš niekada negalvo-jau, kad toks būsiu. Nes kai buvau moksleivis ar studentas, tai man atrodė, kad nėra geresnės vietos už Vilnių. Bet dabar taip įjunkome, įklimpome į tą kaimą, kad be jo ne-įsivaizduojame gyvenimo. Bet dar esu priblokštas, kad mūsų vaikai labai pamilo kaimą“, - prisipažįsta ką tik seneliu tapęs Audrius.

Kai S.Matonienė viešėjo Grai-kijoje, restorane ragavo folijoje kepto sūrio su mėlynojo svogūno griežinėliais, apibarstyto šiek tiek baziliko. Patiekalas taip patiko, kad jo receptą įsiminė, tik dar šiek tiek patobulino. Jis labai tinka iškylau-jantiems gamtoje.

maisTasj/b savitarna

Vaikščiojantys Karlsono citatų rinkiniai

Mėsainio pakaitalas iš sūrioJuMs reIKės:

• Dviejų vidutinio riebumo lietuviškų varškės sūrių,

• vieno mėlynojo svogūno,

• kelių skiltelių česnako,

• kelių šaukštų majonezo,

• kmynų,

• baziliko arba krapų,

• graikiškų prieskonių „Tsadziki“ (jų pagrindas - džiovinti česnakai),

• aitriųjų pipirų,

• vieno pomidoro arba paprikos.

Vyginto Skaraičio nuotr.

n Trečias žingsnis: svogūną supjaustykite griežinėliais ir klokite ant majonezu aptepto sūrio, apibarstykite kmynais, graikiškais „tsadziki“ prieskoniais ir šiek tiek pagardinkite baziliku. kitą sūrį taip įdarykite: vieną pusę tepkite majonezu, klokite česnako ir pomidoro gabaliukus, apibarstykite aitriaisiais pipirais.

n Ketvirtas žingsnis: abi sūrio dalis suvožkite ir įvyniokite į foliją. kepkite iki 200 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje. Po 20 minučių ištraukite ir skanaukite.

n audrius Matonis mėgsta gaminti, o žmona Snieguolė mielai ragauja

n Pirmas žingsnis: išilgai perpjaukite varškės sūrius. Beje, būdama kaime Snieguolė pati pasigamina varškės sūrį iš draugiškų kaimynų atnešto pieno. „Litras arba puslitris paprasto rūgpienio ir tiek pat pieno - jis galėtų būti truputėlį riebesnis. viską pili į puodą, sumaišai ir verdi iki nelabai aukštos temperatūros - virinys turi būti nei drungnas, nei karštas, o šiltas. ir viskas - persunki per marlę ir suslegi“, - pasakoja moteris.

n Antras žingsnis: vieną sūrio pusę gausiai aptepkite majonezu.

cmyk

13

cmyk / 13

Labai dažnai vasarą plėšriosios žuvys maitinasi, regis, visai menku grobiu - žuvų mailiumi. Taip yra ne dėl jų gastronominių polinkių, o todėl, kad tokių mitybos objektų tuo metu yra daugiausia ir juos lengva sumedžioti. Todėl meškeriotojas, kurio masalinėje neatsiras kelių centimetrų guminukų ar voblerių, gali grįžti be laimikio.

viktoras aRMaLiS

Ešerių puota

Valtis tingiai šliuožia palei mel-dus, kol visiškai sustoja ties įsibri-dusios į ežerą seklumos smaigaliu. Šiapus meldais apžėlusio „rago“ vanduo lygus kaip stiklas, o anapus pašiauštas smulkių raibulių. Saulė tik pradeda, įsisupusi į ryto ūka-nų skraistes, savo kelionę dangaus skliautu. Kol kas dar vėsu ir žuvims nereikia slėptis pavėsyje. Todėl bū-riai šiųmečio kuojų, ešerių, aukšlių, raudžių mailiaus zuja palei meldų atvašynus. Ir staiga raibuliuojantį vandens paviršių perskrodžia aš-triaspyglis pelekas, ir triukšmingai nuvilnija verpetas. Tą pat akimirką nerimo apimtos žuvytės puola nuo jo į visas puses. Tačiau, bėgdamos nuo vilko, pataiko ant meškos, nes ten, kur jos taiko, vienu metu nuvilnija dešimtis daug didesnių verpetų.

Galima tik įsivaizduoti, kas da-bar vyksta po vandeniu. Tai būrys stambių ešerių, plačiai pražiodę nas-rus, įsisuka į sprunkančio mailiaus tuntus ir vieną po kitos čiumpa žu-vytes. Kadangi išplaukėme spinin-guoti, tai iškart į kunkuliuojančio lyg katilas vandens ploto pusę užmetu iš anksto paruoštą ir prisegtą prie valo penkiacentimetrį vobleriuką. Kai masalas panyra maždaug pus-metrį, jį krepšteli atakuojanti žuvis, tačiau labai neryžtingai. Po pusva-landžio tampa aišku, kad tai buvo vienintelis ešerio bandymas stverti siūlomą masalą, kai azarto įkarštyje voblerio siluetas pasirodė panašus į pasipainiojusį panosėje mailių. Daugiau tokių klaidų aštrianugariai nedaro ir toliau už keliolikos me-trų vaiko mailių, o mūsų masalus

visiškai ignoruoja, nors būtent jais dar prieš pusantros savaitės šiame ežere sėkmingai viliojome ešerius. Ešerių puota truko gerą pusvalandį. Per tą laiką išbandžiau beveik visas masalinėje turėtas mažas sukres ir voblerius, tačiau nė vienas masalas ešerių nesudomino.

Tipiška situacija

Tokioje situacijoje vidurvasarį gali atsidurti kiekvienas spiningi-ninkas, nes ji šiam meškeriojimo sezono metui absoliučiai tipiška. Vandenų gelmėje šiuo metu visu greičiu įsisuka natūraliosios atran-kos mechanizmas, nes plėšriosios žuvys paprasčiausiai negali nepasi-naudoti šiuo metu atsiradusiu mais-to šaltiniu - įvairių žuvų mailius, po neršto išsiritęs iš ikrų ir sėkmingai

ūgtelėjęs, tvindyte užtvindė ežerų plotus palei sėklius, meldų atvašy-nus, augalų prižėlusias įlankas, o upėse mailiaus tuntai okupavo visas užuolankas, kur tėkmė silpna ir yra patogios slėptuvės.

Jei visas šis mailius išaugtų, daugelyje vandens telkinių taptų striuka - pristigtų maisto. Todėl gamta įjungia reguliavimo mecha-nizmą, kuriame svarbiausią vaidme-nį atlieka plėšriosios žuvys. Na, o meškeriotojai paprasčiausiai negali ignoruoti šios situacijos. Kita ver-tus, ji labai palanki, nes mailiaus imitacijomis dabar galima sumeške-rioti visas plėšriąsias žuvis, kurios aptinkamos mūsų krašto vandeny-se. Tinkamiausios mailiaus imita-cijos - minkštieji spiningo masalai. Nei voblerių, nei sukrių, nei blizgių, kurių dydis neviršytų 3 cm, veiks-mingai panaudoti neįmanoma, nes tokio kalibro masalus paprasčiausiai labai sunku užmesti reikiamą atstu-mą, o panaudoti papildomus svare-lius nėra prasmės - masalų žaismas taps nenatūralus, tačiau svarbiausia, kad masalų išvaizda taip pat pakis, o tai irgi atbaido plėšrūnus. Tiesa, 2-3 cm guminukai, nulieti iš silikono, taip pat iš esmės besvoriai, tačiau tai vieninteliai spiningo masalai, kuriuos galima užmesti ir sėkmin-gai plukdyti naudojant papildomus svarelius.

Šis metodas dabar vadinamas „drop-shot“ ir reiškia plėšriųjų žuvų meškeriojimą guminukų kinkiniais. Toks kinkinys susideda iš 2-4 „Co-

bra Baitholder“ kabliukų, pritvir-tintų specialiu mazgu arba jungtimi tiesiai prie 1-1,5 m valo atkarpos, kurios galuose - kilputės, skirtos svareliui tvirtinti ir kinkiniui jungti prie pagrindinio valo. Guminukai veriami ant kabliukų taip, kad jų pil-vukai būtų atsukti į svarelį. Ant „Co-bra Baitholder“ kabliukų esančios užkartėlės užtikrina, kad masalas metant nenusmuktų nuo kabliuko. Kimbantis ešerys guminuką taip pat negali nutempti nuo kabliuko.

Plukdymo taktika

Meškeriojimo „drop-shot“ kin-kiniais taktika skiriasi nuo tos, kuri naudojama plukdant voblerius, bliz-ges ar sukres. Šie masalai vande-nyje juda horizontalioje padėtyje, o „drop-shot“ kinkinį būtina plukdyti taip, kad jis visą laiką būtų vertika-lioje padėtyje. Tada geriausiai pa-sireiškia mikromasalų žaismas ir jie primena mailiaus būrelį, kuris visada patraukia netoliese esančių ešerių dėmesį. Kuršių mariose to-kiais kinkiniais jau seniai meške-riojami ešeriai ir sterkai, tačiau šis būdas veiksmingas ir ežeruose, kai spiningininkas atsiduria šalia eše-rių užvirto „katilo“. Juo vadinama vieta, kur ešeriai apsupa mailiaus tuntą ir ima medžioti atsiskyrusias nuo tunto žuveles. Kinkinį reikia užmesti taip, kad jis nugrimztų į vandenį 5-6 m perskridęs „katilą“. Valas iškart įtempiamas ir vidutiniu tempu imama sukti ritės rankenė-

lė. Tada kinkinys plaukia maždaug 1-1,5 m gylyje, t.y. tame horizonte, kuriame medžioja ešeriai. Kai kinki-nys priartėja prie „katilo“ tiek, kiek paprastai nuo gentainių nutolsta be-siblaškančios žuvytės, guminukai, imituojantys ešerių grobį, atsiduria dryžuotašonių dėmesio centre. Jei guminukai gana tikroviškai atrodo ir ešeriams primena tuo medžiojamą mailių, jie čiumpa masalą nedvejo-dami. Tačiau reikia nepamiršti, kad žuvelių tunto panika traukia ne tik ešerių, bet ir lydekų dėmesį. Labai dažnai jos atakuoja kinkinius, pada-rytus iš palyginti plono 0,16-0,18 mm skersmens valo, ir nukanda masalą. Vaistų nuo šio dalyko nėra, nes kinkinius iš storo valo ešeriai aplenkia šonu, todėl reikia turėti kelis atsarginius kinkinius.

Ešerius ežere gaudantys spi-ningininkai dažnai griebiasi vienos gudrybės - vietoj svarelio kinkinio gale prisega ant galvakablio užvertą guminuką, imituojantį kiek stam-besnę žuvelę. Dažnai parenkamas toks masalas, kuris primena eše-riuką. Iš šono tikram ešeriui atro-do, kad konkurentas vejasi kinkinį ir iš panosės pačiups grobį, todėl jis strimgalviais stengiasi aplenkti jį ir apžioja imitaciją, o kartais stveria patį konkurentą. Toks būdas tinka meškeriojant skaidriame vandenyje, todėl Nemuno žemupyje ar Kurš-marėse juo retai kas naudojasi. Čia laikoma, kad geriausias viliokas - dugnu besivelkantis ir dumblo de-besėlius keliantis svarelis.

masalaij/b žūklė

Viktoro armalio nuotr.

n „Drop-shot“ kinkinių masalais dažnai susigundo stambūs egzemplioriai n Meškeriojant ežere patartina vietoj svarelio prisegti ant galvakablio užvertą 5-6 cm „žuvelę“

Mažylių metas

Vyniok ant ūsoVIKsInčIOs uODeGėLės

„Drop-shot“ kinkiniams komponuoti naudojami dvejopi 3-3,5 cm „Lucky John“ guminukai - vieni žu-vytės formos, o kiti primena kirmėlaitę su laiba uodegė-le. Nors daugelis spiningi-ninkų naudoja tiek vienus, tiek kitus guminukus, žu-velės formos masalai labiau tinka gundyti pasaloje tū-nančius ešerius, o aktyviai medžiojančius - kirmėlaitės. Plukdant tokius masalus, jų uodegėlės taip tankiai viksi, kad akyse mirga ir ešeriams, matyt, primena galvotrūkčiais sprunkantį mailių, todėl jie puola kinkinį vytis. Antra, patraukliausi šiuo metų laiku ešeriams natūraliai atrodantys ir spalvomis, susiliejančiomis su aplinka, nudažyti masalai.

Žūklės prognozė50 proc. teisybėsgeriausias laikas žūklei pagal kibimo kalendorių š.m.

liepos 15 d.

6.00-9.30, 13.00-14.30, 20.30-21.30 val.

liepos 21 d.5.00.-8.30, 11.30-13.30, 18.30-20.00 val.

14

cmykcmyk14

galvosūkiaij/b žaidimai

kryŽiaŽodis

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

Vertikaliai: Grybauskaitė. Gulinėja. Su-naikino. edo. el. kovėsi. Su-pypti. ik. ajauskas. Dūma. ražas. likimas. audinys. atiro. Net. Muša. Ąsos. Sa-natorija. aparatas. auksas. Orai. Sitalas. Me. it. rn. ašis. tunika. arabijos. Sąsa-jos. takažolės. rada. avidė. Ytis. al. „Omo“. amerika. elis. Gaut. atė. erika. ika. rega. tona. trasa. Gausa. kokas.

HOrizONtaliai:kaulavaisis. Donatas. Man. ašarota. Natalija. asoda. Sūris. Samer. era. Jasunaris. Nepažinau. Vika. „ataly-ja“. kritika. Pasatas. kada. tekstu. Pasakė. Ša. islamas. Gnu. kitur. Mažylis. kuo. Pakiša. erotika. Sirata. alisa. Mo. ibės. Nevada. Ąsotis. Gro. Dėdė. Ūsas. aek. Jo-sim. Omaro. auga. ikaras. insultas.

PažYMėtuOSe laNGeliuOSe: Natiurmortas.

PRaėJuSiOS SaVaiTėSatsakyMai

„oskarą“ laimėjusio filmo „geležinė ledi“ dVd laimėjo:• Baravykienė angelė

(Elektrėnai)• Rimkus Povilas (Vilnius)

PRaėJuSiOS SaVaiTėS prizo laiMėtoJai

Dėl prizo prašome skambinti tel. 238-70-31, 238-70-32

iki liepos 17 d. 17 val.

Du skaitytojai, teisingai išsprendę kryžiažodį, gaus dovanų „auksinį gaublį“ laimėjusio filmo „vidurnaktis paryžiuje“ DVD

spręsKite Kryžiažodį ir laimėKite:

Kryžiažodžio atsakymą siųskite žinute numeriu iki liepos 19 d. Žinutės kaina - 1 Lt.

1390sms

PaVYzDYS: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

šacHMatai

Nr.1 G.Štalbergas - M.Naidorfas, 1945 m.Baltieji pradeda ir laimi

Nr.2 E.Griunfeldas - A.Aliochinas, 1923 m.Juodieji pradeda ir laimi

Nr.3 A. ir K.Saryčevų etiudas, 1928 m.Baltieji pradeda ir pasiekia lygiąsias

PRaėJuSiOS SaVaiTėS atsakyMai

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

3

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

2

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

1

1 padėtis1.Vd6! Vc3 (jei 1... ef, tai 2.Žd5) 2.Bed1 Žd7 3.Rf7 Kf7 4.Žg5 Ke8 5.Ve6 (1:0).

2 padėtis1.ef!! ba 2.fg Bg8 3.Rf5!! Žh4 (po 3... Vc4 4.Bfe1 Ve6 5.Be6 fe 6.Rg6 Kd7 7.Bd1 Kc7 8.Rg3 Kb6 9.Bb1 Ka6 10.Rd3 Ka5 11.Re7X) 4.Re6 Ra6 5.Žd6 Ke7 6.Rc4! (1:0).

3 padėtis1... Be3! 2.Rd5 Kh8 3.Žf7 Vf7 4.Rf7 Bd3! 5.Ve2 Rd4 6.Kg2 Že5 7.Bd1 Be3 8.Vf1 Re4 9.Kh3 Bf3 10.Ve2 Rf5 (0:1).

Šachmatų mėgėjams proto mankštą rengia tarptautinis meistras, Lietuvos šachmatų čempionas Algirdas BANDZA.

cmyk

15

cmyk / 15

kakUro

galvosūkiaij/b žaidimai

išbraUk sUdokU

(liEPOS 16 - 22 D.)Horoskopas

avinai turėtų ne-pamiršti, kad kitą sa-vaitę bus svarbios

net ir smulkmenos. Nuo to pri-klausys, ar jums pavyks įgyven-dinti savo sumanymus, ar ne. Jei jaučiate, kad negalite išsamiai parengti veiksmų plano arba esama tam tikrų neaiškumų, tai atidėkite jo realizavimą vėles-niam laikotarpiui.

jauČiai kitą sa-vaitę galės gerai ap-galvoti strategiją

ateičiai. Parenkite kelių etapų planą ir griežtai jo laikykitės. Stenkitės mažiau abejoti, juk jūs jau kelis kartus apsvarstėte vi-sus galimus variantus.

dvynių laukia įdomus ir produkty-vus laikotarpis, kuris

žada suteikti naujų karjeros gali-mybių. Maksimaliai jas išnaudo-kite ir dirbkite pasiraitoję ranko-ves - rezultatai pranoks visus lū-kesčius. Atidžiai dirbkite su do-kumentais.

vėžiai bus labai aktyvūs. Čia omenyje turimi tiek darbo rei-

kalai, tiek namai. Profesinėje sfe-roje veikite su patikimais partne-riais. Papasakokite apie savo pla-nus aplinkiniams, ir jūs lengvai rasite bendraminčių. Turėsite ga-limybę kontroliuoti situaciją.

liūtai atsidurs dė-mesio centre, bus stebėtinai darbingi ir

pateiks labai naudingų idėjų. Net vadovybė norės atsižvelgti į jūsų pasiūlymus, tad nepraleis-kite šios puikios progos. Bet at-minkite, kad reikalingas ir aiškus veiksmų planas, kurio laikyda-miesi jūs pasieksite įspūdingų rezultatų.

mErgElės pui-kiai realizuos savo potencialą verslo sfe-

roje. Pasitaikys palanki proga už-megzti naujų naudingų pažinčių. Jums pavyks įgyvendinti svar-bius projektus ir pelnyti aplinki-nių simpatijas. Svarbiausia - nea-bejoti savo jėgomis.

svarstyklės kitą savaitę klausysis pelnytų komplimen-

tų, nes puikiai atliks savo parei-gas. Teigiami rezultatai bus jūsų atkaklaus ir sąžiningo darbo re-zultatas. Už pastangas bus dera-mai atlyginta.

skorpionams ateinančiomis dieno-mis pavyks įgyven-

dinti sunkiai realizuojamas idė-jas. Svarbiausia - daugiau opti-mizmo ir pasitikėjimo savo jė-gomis, atkaklumo siekiant užsi-brėžto tikslo. Galite tikėtis bičiu-lių paramos.

Šauliai neturėtų ignoruoti aplinkinių žmonių patarimų.

Paklausykite, ką sako kiti, ir jūs suvoksite svarbią idėją, kuri atei-tyje gerokai išplės jūsų galimy-bes. Šeima ir namai taip pat ne-turėtų likti antrame plane, skir-kite jiems daugiau savo bran-gaus laiko.

ožiaragiai ki-tą savaitę turėtų ati-džiai įsiklausyti į savo

vidinį balsą, kuris jums sako, kad dabar geriausias metas rea-lizuoti savo potencialą. Jeigu jūs nuspręsite ko nors siekti, tai drą-siai ženkite pirmyn.

vandEniai turi įsidėmėti, kad jų sėk-mės laidas artimiau-

siomis dienomis bus apgalvoti veiksmai ir objektyvus susiklos-čiusios situacijos vertinimas. Jums kaip tik labai trūks objek-tyvumo, tad pasistenkite nepri-daryti klaidų.

žuvys pade-monstruos pavydėti-ną entuziazmą ir at-

kaklumą. Tai leis išspręsti visas iškylančias problemas. Ateinan-čiomis dienomis turėsite gali-mybę palypėti tarnybos laiptais arba ką nors pertvarkyti savo namuose.

Eidami nuo vienos raidės prie kitos (tik ne įstrižai), išbraukite pateiktus žodžius. atsakymas - žodis iš neišbrauktų raidžių.

Pateiktų skaičių kombinacijos išbraukiamos įvairiomis kryptimis ( ), o atsakymas - likusių neišbrauktų skaitmenų suma.

vėžys

n PoetasVytautas RUBAVIČIUS(1952 m. liepos 15 d.)

n SmuikinininkėAudronė VAINIŪNAITĖ(1942 m. liepos 17 d.)

n PoetasGintaras PATACKAS(1951 m. liepos 18 d.)

pagalbinės SKaičių SuMų REiKŠMėS3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

PRaėJuSiOS SaVaiTėS atsakyMai

9 23 1

8 6 41 7 8 6 24 66 2 1 5 8

7 16 8 3

7 4

8 2 75 3 49 1 6 3

6 7 2 98 2 4 6 7 51 7 9 4 85 3 2 6

4 1 7 6 8 3 22 3 7 9

Parengė : „Galvosūkių klubas”

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

PRaėJuSiOS SaVaiTėS atsakyMai

9 1 5 6 3 7 4 8 23 7 8 5 2 4 1 6 94 2 6 9 8 1 5 3 71 6 9 7 5 3 8 2 42 5 4 1 9 8 6 7 38 3 7 4 6 2 9 1 56 4 2 3 1 5 7 9 85 8 1 2 7 9 3 4 67 9 3 8 4 6 2 5 1

3 2 4 5 9 7 6 8 16 1 8 2 3 4 9 5 75 7 9 6 1 8 2 4 34 3 6 7 8 2 5 1 91 9 5 4 6 3 8 7 27 8 2 9 5 1 3 6 49 5 3 1 7 6 4 2 82 6 1 8 4 9 7 3 58 4 7 3 2 5 1 9 6

PRaėJuSiOS SaVaiTėS atsakyMai

16 G R y B A S

16

cmykcmyk16

paslapTysj/b ar žinojotE?

Populiarus aktorius, suvaidinęs žudiką Timo Bertono (Tim Burton) filme „Svynis Todas: demoniškas Flyto gatvės kirpėjas“, vienoje spaudos konferencijoje prisipažino žurnalistams, kad nors jam ir labai patiko vaidinti šiame filme, gyvenime jis labai bijo net menkiausio įpjovimo ir vizitų pas gydytojus, nes injekcijos ir kitos panašios medicininės procedūros jam kelia pasišlykštėjimą.

Per filmo premjerą Niujorko „Ziegfeld“ teatre Džonis Depas (Johnny Depp) pasakė: „Filme yra labai daug kruvinų scenų, o kar-tais reginys tiesiog baisus. Aš ne-labai smagiai jaučiuosi matydamas svetimą kraują, ką jau kalbėti apie savąjį“.

Nesunku suprasti aktorių. Kai vieną dieną filmuodamasis jis įsipjo-vė skustuvu, bemat apsivėmė tiesiog prieš kamerą. Išgirdęs pasiūlymą važiuoti į ligoninę, Dž.Depas kate-goriškai atsisakė ir pareiškė, kad ten jį vėl supykins.

Aktorius teisinosi, kad jo skran-dis silpnas, tad jis pamatęs kraują pradeda vemti arba apalpsta. Kartą jis neteko sąmonės, kai jam matant vienam kino herojų buvo nukirsta galva.

Nors filmuojant buvo pralietas ne vienas litras kraujo, režisierius T.Bertonas sako suprantąs Dž.Depo baimes. „Aš pats visada nusuku akis pamatęs kraują, - prisipažino jis. - Laimė, kad filmuojant naudojamas netikras kraujas. Ir tai viena iš prie-žasčių, kodėl į filmavimą žiūriu kaip į žaidimą“.

Statant „Svynį Todą“ kraujas liejosi upeliais, bet savąjį esu linkęs laikyti savyje“, - per spaudos konfe-renciją pajuokavo Dž.Depas.

Pirmoji A.Delono profesija - mėsininkas

Praktika rodo, kad kraujo baimė ir jos sukelti padariniai - ne tokia jau retenybė tarp įžymybių.

Štai žavusis prancūzų aktorius Alenas Delonas (Alain Delon) pri-sipažįsta, kad pirmoji jo profesija - mėsininko. „Jaunystėje dirbau tėvo krautuvėlėje, padėdavau jam skersti gyvulius ir doroti skerdie-ną. Turėjau išmokti nebijoti kraujo ir kančių. Tai grūdina, bet tuo pat metu moko šiurkštumo, tvirtumo. Tapęs aktoriumi stengiausi būti „kietas“, kitaip visą gyvenimą bū-čiau vaidinęs beveidžius ekrano gražuolius“, - teigė jis.

Šonas Koneris (Sean Connery), vaidinęs agentą 007 ir ekrane pa-siuntęs myriop šimtus piktadarių, irgi neslepia, kad vaikystėje visada apalpdavo, kai medicinos seselė jam iš piršto imdavo kraujo. Džordžo Ar-

manio (Giorge Armani) tėvai troško, kad jų sūnus baigtų aukštąjį mokslą, ir jam parinko prestižinį Bolonijos universitetą. Tačiau medicina vai-kino neviliojo. Jis negalėjo matyti kraujo, o kartą, kai studentai stebėjo mirusiojo skrodimo procedūrą, vaiki-nas pabėgo iš morgo. Supratęs, kad mediko kelias - ne jam, tapo žinomu dizaineriu.

Garsaus fantasto Aizeko Azi-movo (Issac Asimov) šeima taip pat svajojo, kad jų sūnus taps mediku. Tačiau baigęs vidurinę mokyklą jau-nuolis negalėjo matyti kraujo, nesu-gebėjo įstoti į medicinos fakultetą.

Serialo „Ligoninės priimama-sis“ žvaigždė Nojus Vailas (Noel Weil) visą gyvenimą atsimins pir-mą ir paskutinį kartą, kai teko duoti kraujo. „Aš dar ir šiandien regiu mokyklos medicinos seselės vei-dą, kai ji pasilenkė virš manęs su

švirkštu rankoje ir paklausė: „Pir-mą kartą duodi kraujo?“ Daugiau nieko neprisimenu - aš apalpau“, - pasakojo Nojus su šypsena lūpose. Jam tikrai nesunku suprasti savo „pacientus“, kuriuos ima krėsti šiurpas matant, kaip jis, daktaras Karteris, artinasi prie jų su švirkš-tu rankoje.

Kraujas - mirties simbolis

Niujorko universiteto mokslinin-kai neseniai pamėgino išsiaiškinti priežastis, verčiančias kai kuriuos žmones tirtėti iš baimės išvydus kraują. Per tyrimą nustatyta, kad šios baimės šaknų reikia ieškoti to-limoje žmogaus praeityje.

Specialistai iki šiol dviem prie-žastimis aiškino faktą, kad žmogus gali apalpti vien dėl kraujo vaizdo. Tai yra tie, kurie kartą jau yra pra-radę sąmonę, kai išvydo kraują. Kitąkart reaguojama taip pat - tai tampa savotišku įpročiu. Antro-ji priežastis - baimė susipina su pasišlykštėjimu. Atlikę reikiamus tyrimus mokslininkai išsiaiškino,

kad žmogus alpsta ne tiek iš bai-mės, kiek iš pasišlykštėjimo. O jo pagrindas - rudimentinė mirties ar sužeidimo baimė, kurią jautė mūsų tolimieji protėviai.

Pasak tyrimo autorių, žmonių baimė pamačius kraują būna tokia stipri, kad net verčia juos sąmoningai vengti medicinos pagalbos.

„Dauguma fobijų susiję su se-niausiomis, archetipinėmis žmogaus baimėmis - tamsos, tuštumos, aukš-čio, atviros erdvės... Bet visų baimių pagrindas - mirties baimė“, - aiškino specialistai.

Nuo neatmenamų laikų baugi-nantys instinktyvūs pojūčiai įspėja žmogų apie jo gyvybei gresiantį pavojų: „Mūsų gyslomis tekantis kraujas - ryški gyvenimo metafora. Vos apsauginis odos apvalkalas pa-žeidžiamas, jis ims sunktis, ir mes jaučiamės taip, lyg kartu sektų ir

mūsų gyvybinės jėgos. Kraujas iš-ties tampa mirties simboliu. Tai gąsdina“.

O šit Holivudo aktorės Džesika Bil (Jessica Biel) ir Andželina Džo-li (Angelina Jolie) kraujo niekada nebijojo - nei savo, nei svetimo. Kadaise vaikystėje Džesika net svajojo būti chirurge, fotografuoda-vo savo amžinai nubalnotus kelius ir namie preparuodavo paukščių ir žvėrelių stipenas. Beje, ji - didelė serialo „Ligoninės priimamasis“ gerbėja. Jai ypač patinka tie epi-zodai, kai rodomos chirurginės operacijos.

A.Džoli per sutuoktuves su ak-toriumi Džoniu Li Mileriu (Jonny Lee Miller) mūvėjo juodas odines kelnes, o ant baltų vyriškų marškinių krauju užrašė mylimojo vardą. Tiesa, šis kruvinas užkeikimas nepadėjo - santuoka žlugo lygiai po metų. Kitą kartą eidama prie altoriaus, šįkart su Biliu Bobu Torntonu (Billy Bob Thorntonu), Andželina pasielgė dar ekstravagantiškiau - jiedu apsikeitė buteliukais su krauju. Juos kiekvie-nas nešiojo ant kaklo...

Džonis Depas bijo kraujo. Ir ne jis vienas...

Praktika rodo, kad kraujo baimė ir jos sukelti padariniai - ne tokia jau retenybė tarp įžymybių

Sakoma, kad jiems dažniau nutinka nelaimingi atsitikimai. Jie kartais iškreiptai suvokia erdvę. Jie kitaip mąsto ir kitaip jaučia laiką. Kas tie paslaptingi tarp mūsų esantys „ateiviai“? Viso labo - kairiarankiai.

Mes paprastai įsivaizduoja-me, kad elgiamės pagal savo charakterį, patirtį ir suvokimą, kas yra gerai, o kas blogai. Bet pasirodo, kad priimant sprendi-mus mus veikia ir tokie, regis, nesvarbūs veiksniai kaip deši-niarankystė arba kairiarankys-tė. Pavyzdžiui, dešiniarankiai daugiau dėmesio skiria tam, kas yra dešinėje puslapio arba ekra-no pusėje, tuo tarpu kairiaran-kiai - kairei pusei. Nuo to, kuri ranka dominuoja, priklauso ir gebėjimas bendrauti su kitais žmonėmis. Tai naudinga turėti omeny norint suprasti vieno ar kito žmogaus arba vaiko poelgio motyvus - pakanka žvilgtelėti, kuria ranka jis daugiau naudoja-si. Straipsnyje, neseniai išspaus-dintame Amerikos psichologijos mokslų asociacijos žurnale, ra-šoma, kad rinkdamiesi žmonės yra linkę pirmenybę teikti tam daiktui ar reiškiniui, kuris yra toje pačioje pusėje, kaip ir do-minuojanti ranka. Tai visiškai suprantama: daugumai patinka daiktai, kuriuos lengva pastebė-ti ir kuriais lengviau naudotis. Dešiniarankiams lengviau są-veikauti su aplinkiniu pasauliu dešinėje pusėje, todėl gėris jiems dažnai asocijuojasi su „dešine“, o blogis - su „kaire“. O kairia-rankiams - atvirkščiai. Mes taip pat naudojamės dominuojančia ranka teigiamoms ir neigiamoms mintims atskirti. Tai yra deši-niarankiai aktyviau mostaguoja dešine ranka, kai kalba apie ką nors gera. Asociacija su teigia-mybe veikia ir pasirinkimą, kurį žmonėms tenka kasdien daryti buityje. Jeigu reikia pasirinkti

vieną iš dviejų produktų, vieną iš dviejų nepažįstamų žmonių ir t.t., žmonės taip pat vadovaujasi dešiniarankyste arba kairiaran-kyste. Tai toks paplitęs reiškinys, kad pagal jį net galima atskirti melą nuo tiesos. Mes manome, kad tikime žmogumi, nes jo po-žiūris į gyvenimą sutampa su mūsų, o iš tiesų kalbėdamas jis tik gestikuliuoja mums „priim-tina“ ranka. Bet įdomu štai kas: nors dominuojančios rankos tai-syklė galioja net penkerių metų vaikams, ji nėra absoliuti. Jeigu dešiniarankis tam tikrą laiką pra-randa galimybę naudotis dešine ranka, keičiasi ir jo asociacijos su „gėriu“ ir „teisingumu“, jis pradeda prie „gero“ derinti „kai-rumą“. Vadinasi, keičiant kūną, keičiasi protas.

Rankos dominavimo ir nervų sistemos darbo ryšys greičiau-siai susijęs su smegenų pusru-tulio „specializacija“. Kiekvienas pusrutulis atlieka skirtingas funk-cijas. Žodinės informacijos apdo-rojimas ir kalbos vystymasis pa-prastai tenka kairiajam pusrutuliui, kuris dažniausia yra dešiniarankių dominuojantis. Kaip rodo tyrimai, 30 proc. kairiarankių dominuo-jantis pusrutulis yra dešinysis arba pusrutulių funkcijos „susi-painiojusios“. Tokia „painiava“ gali lėtinti vaiko vystymąsi arba padidinti galimų smegenų darbo sutrikimų riziką. Ar kairiarankių vaikų tėvams reikia nerimauti? Dauguma psichologų ir pediatrų mano, kad ypatingų priežasčių ne-rimauti nėra. Ir nors tyrimai rodo, kad gali kilti kairiarankių vystymosi problemų, yra ir nemažai įdomių istorinių liudijimų apie atvirkščią reiškinį: kai kada kairiarankystė iš esmės yra genialumo požymis. Pavyzdžiui, tarp paskutinių dvyli-kos JAV prezidentų šeši buvo kai-riarankiai, įskaitant Džordžą Bušą (George Bush) vyresnįjį, Bilą Klin-toną (Bill Clinton) ir Baraką Obamą (Barack Obama). Tarp garsių Rusi-jos kairiarankių - Garis Kasparovas, Sergejus Prokofjevas, Aleksandras Puškinas, Levas Tolstojus.

Milda kunSkaitĖ

Dvi rankos - du skirtingi pasauliai

n Įdomu štai kas: nors dominuojančios rankos taisyklė galioja net penkerių metų vaikams, ji nėra absoliuti

EPa-

Elto

s nuo

tr.