Č.Rimkus

Kaip mokytis anglų kalbos

K A U N A S „ Š V I E S A " 1991

U D K 802.2(075.3) Ri-85

R e c e n z a v o p e d a g o g i k o j mokslų k a n d i d a t ė A. Stasiulevičiūtė

•

4306011600—054 M 8 5 3 ( 1 0 ) - 9 1 — P r o t N r - 4 - 9 1

I S B N 5-430-01019-7 © Česlovas Rimkus, 1991

Pratarmė

Si knyga skiriama aukštesniųjų klasių mokiniams, studentams ir visiems, norintiems išmokti anglų kalbos. Joje pateikiama reko­mendacijų, kaip mokytis savarankiškai, efektyviai, įgyti tvirtus anglų kalbos pagrindus.

Užsienio kalbos mokomasi kitaip negu kitų dalykų. Tam tikrą dalį. žodžių ir gramatikos reikia stengtis jau iš pradžių išmokti taip,y kad susiformuotų jų vartojimo įgūdis, nes tvirtas kalbos pa­grindų mokėjimas palengvina jos mokymąsi. Deja, dažnai užsienio kalbos mokomasi neracionaliai. Todėl knygoje -aptariama, kaip ge­riau mokytis įvairius anglų kalbos dalykus, į ką daugiau kreipti dėmesio. Atitinkamuose skyriuose nuosekliai išdėstoma, kaip iš­mokti anglų kalbos -pagrindus, kaip mokytis žodžių bei gramati­kos ir skaitymo taisyklių, kaip visa tai įsiminti. Be to, nurodoma, kaip įgyti kalbėjimo ir skaitymo įgūdžių, greitai išmokti pakan­kamą žodžių kiekį, kad galėtumėte pradėti skaityti literatūrą anglų kalba. Kreipiamas dėmesys į medžiagos atranką ir žinių savikont­rolę. Siuo tikslu čia pat pateikiamos susistemintos skaitymo tai­syklės, pratimų ir tekstų joms įtvirtinti, taip pat silpnosios žodžių formos.

Jeigu jums atrodys per daug sudėtinga naudatis iš karto visais patarimais, naudokitės jais dalimis. Jeigu pasirodys, kad kai kurie iš jų jums netinka (juk žmonės skirtingi!), neatsisakykite jų neišbandę, nes pirmas įspūdis dažnai būna klaidingas.

Knyga parašyta remiantis užsienio kalbų mokymosi tyrimais, dėstymo praktika, savo ir kitų asmenine patirtimi.

Autorius

K A I P M O K Y T I S U Ž S I E N I O K A L B O S

1. B E N D R O S P A S T A B O S

Kiekviena ka lba yra l a n g a s į pasaul į , nes p a d e d a paž in t i tik­rovę, įgyti naujų žinių. Ka lba re i šk iame savo mint i s , j a u s m u s , valią, b e n d r a u j a m e su k i ta is žmonėmis . Kalboje s u k a u p t a s p rae i ­t ies ka r tų p a t y r i m a s i r i šmin t i s , j i a t sp ind i k iekvienos t a u t o s dvasią.

P i rmoj i m ū s ų ka lba y r a g imto j i . J i d i d ž i a u s i a s t u r t a s , p i rmu­t in i s i r s v a r b i a u s i a s r ū p e s t i s . P a g a l ka lbą s p r e n d ž i a m a apie pa t į žmogų . G imtos io s kalbos; k u l t ū r a y r a bendros io s ž m o g a u s ku l t ū ro s da l i s .

Kitų kalbų mokė j imas a tver ia du r i s į p a s a u l i n i o mokslo , tech­nikos , l i t e r a tū ros be i m e n o lobynus , p a d e d a paž in t i t au tų istoriją, buitį , pap roč ius . Kalbų mokėj imas l a ikomas i š s i l av in imo, intel i­g e n t i š k u m o požymiu, , o jų m o k y m a s i s u g d o mąs tymą , dėmesį, a tmin t į , valią.

L ie tuvos v idu r inė se bei aukš tos iose mokyklose m o k o m a tr i jų užs ien io ka lbų : ang lų , vokiečių i r p rancūzų . D a u g i a u ka ip 6 0 % moksle iv ių mokosi a n g l ų ka lbos .

A n g l ų k a l b a yira l ab iaus ia i pap l i tus i p a s a u l y j e . J i — viena p a g r i n d i n i ų i š Suv ieny tų jų Naci jų O r g a n i z a c i j o s penkių ka lbų (ang lų , prancūzų, , i spanų , k inų i r r u s ų ) . Ang lų ka lba , kaip g im­tąja, k a l b a apie 325 mil i jonai žmonių , o kaip oficialią ka lbą ją va r to j a beveik 1 450 mil i jonų žmonių 63 ša lyse . Ta ig i ang lų ka lba yra t apus i t a r p t a u t i n e .

I šmok t i s v e t i m o s ka lbos i š t ikrųjų nė ra sunku , t a č i au paly­gint i n e d a u g e l i s ją i šmoks ta tiek, k a d g a l ė t ų la isvai sus ika lbė t i ar ska i ty t i . Ta ip y r a dėl įvairių p r iežasč ių .

P i r m i a u s i a v i d u r i n ė s mokyklos p r o g r a m o s e užs ien io ka lba i ski­r i a m a m a ž o k a i p a m o k ų . Be to, t r ū k s t a žodynų, mokymo p r i emo­nių, p a g a l i a u nė ra s ą l y g ų mokyt i s ka lbos p r ak t i ška i , t ies iogia i b e n d r a u j a n t s u t a k a l b a ka lbanč ios ša l i e s žmonėmis .

Ka lbos i šmokimas y r a s u d ė t i n g a s dalykas . Mokin ia i i r s tuden­ta i dažna i ne t nekel ia s au t iks lo išmokti a r bent p r a m o k t i užs ie­n i o ka lbos . Be to , mokykloje ang lų ka lbos p a g r i n d ų tvir tai ne iš ­m o k s t a m a , n e a t s i ž v e l g i a m a į mokymos i ir i šmokimo specifiką, mokomas i ne t ikus ias būda i s . Užs ien io ka lbos mokyt i s t r u k d o i r

4

n e i g i a m o s mokinių n u o s t a t o s , ps icho log in ia i ba r je ra i . N e p a n a u d o ­j a m o s v i sos t u r i m o s g a l i m y b ė s .

Ang lų k a l b o s fonet inė, leksinė i r g r a m a t i n ė s a n d a r a y ra s a v i t a i r labai sk i r ias i n u o l ietuvių ka lbos . Anglų kalboje m a ž a i ka i tymo ( l i nksn iav imo , a s m e n a v i m o ) formų, bet ta j ne re i šk ia , kad jo s mokyt i s l engv iau . J o s g r a m a t i k a sunk i , nes y r a g a n a s u d ė t i n g a laikų s i s t ema . Be to , ang lų ka lbo je n ė r a g r i e ž t o a t i t ik imo ' t a r p ra idž ių i r g a r s ų (v ienaip r a š o m a , ki ta ip t a r i a m a ) .

K a l b a y ra s u s i j u s i su mąs tymu: , j o s p a g r i n d u fo rmuo jamos ir r e i šk i amos m i n t y s . Yra ke tur i minčių re i šk imo ir ka lbos su­vok imo būda i , v a d i n a m i ka lb in ia i s mokė j ima i s a rba ka lb inės veiklos r ū š i m i s . Tai — k a l b ė j i m a s i r s k a i t y m a s , k l a u s y m a s i r r a ­šymas . Kiekvienas i š šių mokėj imų p a s i ž y m i s a v o specifika. P a ­vyzdžiui , ska i t ydami ga l ime s t ab te l ė t i i r p a g a l v o t i , sug r į ž t i a t g a l a r b a p a s i ž i ū r ė t i než inomą žodį žodyne , tuo tarpu, k a l b ė d a m i a r k l a u s y d a m i tokių ga l imybių n e t u r i m e . Cia s v a r b u iš laikyt i nor­malų tempą .

I šmokt i a n g l ų ka lbos , než iū r in t jos s u d ė t i n g u m o , p a l y g i n t i ne t a ip s u n k u , j e igu mokinys p a t s užs ib rėž ia pas iek t i tokį t ikslą i r s i s t e m i n g a i mokosi jos r ac iona l i a i s me toda i s . Ka lbos n e g a l i m a i šmokyt i , j ą g a l i m a tik i šmokt i . Tuo; ž inoma , n e n o r i m e s u m e n ­kint i mokyto jo d idžiu l io v a i d m e n s , ypač p r a d ė j u s mokyt is ; Mo­kytojas parodo-, ka ip i š ta r t i , pe r ska i ty t i , p a a i š k i n a , i š ta i so kla i ­das, pa t i k r ina , ką i šmokote , y r a jū sų pašnekovas . Tač iau , j e igu p a t s mok inys n e s i s t e n g i a ka lbos i šmokt i , r ezu l t a t a i menki . Tie­sa , sk i r t ingų t au tyb ių va ika i , ž a i s d a m i ka r tu , ga l i neb loga i iš­mokt i vieni ki tų k a l b o s , specia l ia i jos n e s i m o k y d a m i . Bet ta i Išski r t inės s ą lygos .

S ė k m i n g a i mokyt i s ka lbos , ka ip i r be t ku r io k i to da lyko, g a l i ­ma t ik tv i r t a i i šmokus jo s p a g r i n d u s . P r i e š i n g u atveju ka lbos moky t i s l aba i sunku , e l e m e n t a r i o s k la idos ka r t o j a s i pas tov ia i . -Ta i ­g i p i rmiaus ia per konk re tų laiką kiekvienas mok inys tu r i g e r a i i šmokt i t a m t ikrą ka lbos m i n i m u m ą . Toks t iks las tur i būt i ne t ik mokyto jo , bet i r p a t i e s mok in io a r s t u d e n t o . T a d a l aba i pa­lengvė tų k a l b o s m o k y m a s i s .

Užs ien io ka lbos m o k y m a s i s i r i šmokimas sk i r i a s i nuo kitų da­lykų tuo , ikad jos mokomės k a i p bie n d ir a v i m o p r i e m o ­n ė s , k a d per j ą g a u t u m ė m re ik iamos informaci jos , pa t i r t ume es te t in į pas igė rė j imą , g a l ė d a m i t a ka lba ska i ty t i g rož inę l i t e r a tū rą ir pan .

Ski r ias i i r p a t s i šmok imas . P a v y z d ž i u i , s u p r a t u s fizikos dės ­nį^ j a u a t l ik ta pusė,, o g a l ir d a u g i a u darbo . Užs ien io ka lbos g r a m a t i k o s t a i syk lės ž i n o j i m a s — tai t ik mažą. d a r b o dalelė , nes da r reikia i šmokt i pavyzdž ių su š ia ta i sykle , d a u g y b ę kar ­t ų - j ą pr i ta iky t i įva i r iems ž o d ž i a m s įvair iose s i tuac i jose kal­b a n t , ska i t an t , r a š a n t , k l a u s a n t , kol i šmoks i te š į g r a m a t i n į re iš­kinį va r to t i t e i s inga i , l engva i i r g r e i t a i su be t kuniuo žodžiu . Ki ta ip s a k a n t , re ikia suformuot i g r a m a t i n i o re i šk in io a t p a ž i n i m o ,

5

a t g a m i n i m o , s u d a r y m o , v a r t o j i m o įgūdž ius . Ka lba i r p r a d e d a funkcionuot i t ik t a d a , kai sus i fo rmuoja ibent m i n i m a l ū s jo s v a r ­to j imo įgūdž ia i .

[gūd i s y ra a u t o m a t i n i s ve iksmas , kur; a t l i ekame l engva i , t a r s i n e g a l v o d a m i . P a d a r y k i m e tokį ekspe r imen tą . I šve rsk i t e į ang lų kalbą šį k l aus imą . P a s a k y k i t e j į g a r s i a i i r tuoj pa t už ra šyk i t e s a v o sąs iuv iny je ta ip , ka ip pa sakė t e , n ieko neke i sdami . J e i g u s i l p n a i r a šo te , į r a šybą nekre ipk i t e dėmesio . S v a r b u , k a d būtų g a l i m a žinot i , ku r į žodį a r jo formą pava r to jo t e . „ K u r tu bu­vai v a k a r ? " V i sus sak in io žodž ius j a u mokė tės , j ie d a ž n a i v a r t o ­j a m i . Te i s ingas ve r t imas į ang lų kalbą toks : "Where were you yesterday?" Ar p r i s i m i n ė t e žodž ius „ k u r " (where) ir „ v a k a r " (yesterday)} Ar nesupa in io jo t e where su when ar kur iuo no r s ki tu k l a u s i a m u o j u žodžiu? Ar n e s i p a i n i o j o t e yesterday su tomor­row} Ar t e i s inga žodžių t v a r k a ? P r i s i m i n k i t e , kur io je vietoje su­abejojote i r kodėl . Ga l imi tokie jūsų a t s a k y m o b ū d a i : 1) p a s a ­kė te t e i s inga i , sk l andž ia i , n o r m a l i u t e m p u ; 2 ) p a s a k ė t e t e i s inga i , bet reikėjo p a g a l v o t i ( ga lbū t p a s i t a i s ė t e ) , todėl, su l ė t in tu t e m p u ; 3 ) a t s akė t e , bet su k la idomis ( s u m a i š ė t e a r b a n e p r i s i m i n ė t e ku ­rio nor s žodžio, buvo n e t e i s i n g a žodžių t v a r k a ) ; 4 ) n e m ė g i n o t e a t saky t i apskr i t a i , n e s než inojo te p i rmojo žodžio a rba v isas sa­k inys j u m s p a s i r o d ė per sunkusi. J e i g u n e p a d a r ė t e nė v ienos k la i ­dos i r i šver tė te sk l andž i a i (p i rmas b ū d a s ) , j ū s j į p a s a k ė t e įgūdž io lygiu . Taįp k a l b a m e g imtą ja ka lba . J e i g u a t s a k ė t e a n t r u o j u būdu , j ū s moka te gera i . Taip lišmokti ka lbą tu r ime s i ek t i a r t i m i a u s i u metu , no r s i r su r ibotu žodžių kiekiu bei e l emen ta r i a g r a m a t i k a . K a r t a i s g i rd ime s a k a n t : , ,2inau„ bet nega l i u p a s a k y t i " . I š t ikrųjų mokinys a r s t uden t a s , a t rodo , žino žodž ius , g r a m a t i k o s ta i syk les , be t s u d a r y t i sak in į j a m laba i sunku . Kodėl? Todėl , k a d ž in ios i r įgūdž ia i nė r a t a s pa t . Kai ž inomi žodžia i , g r a m a t i k o s ta i syk lės , s u s i d a r o mokė j imo i l iuzija. Tač i au m o k a n t i s ka lbos , n e p a k a n k a ž inot i žodž ius i r g r a m a t i k ą , be t d a r relikia ugdy t i i r va r to j imo įgūdž ius . Deja , mokin ia i d a ž n i a u s i a i pa s i t enk ina t ik p i r m i n ė m i s ž in iomis , n e k r e i p d a m i dėmes io į į gūdž iu s , a r ne t pač iu e l e m e n t a ­r i aus iu da lyku — regimuoju, a t p a ž i n i m u .

Ka lbos r e ik i a . mokyt i s s i s t e m i n g a i , r e g u l i a r i a i . Po l ig lo t a i ( žmonės , m o k a n t y s daugel į ka lbų ) n u r o d o , k a d jfte ka l ­bos mokosi kasdien, no r s po kele tą minučių . Dėl nuo la t i n io ka r to ­j i m o m e d ž i a g a į s i m e n a m a d a u g l engv iau , t a r s i s ava ime . P a v a r ­tyti l a ik raš t į a r žurna lą , pe r ska i ty t i v ieną kitą u ž r a š ą po pave iks ­lė l ia is , p r i r e i k u s pas i ž iū rė t i v ieną k i tą žodį,— ga l i bū t i d ienos mokymos i n o r m a . Ž inoma , ta i y r a į m a n o m a t a d a , ka i j a u e sa t e įva ldę t a m t ik rus p a g r i n d u s , kai m o k a t e mokyt i s .

M o k a n t i s užs ien io ka lbos , p l ač ia i t a ikomas l y g i a g r e t u m o pr in­c ipas : v iena , mokomės s u d a r i n ė t i s ak in ius , a n t r a , kai ku r iuos i š jų t u r i m e i šmok t i g a t a v u s ; ska i ty t i žodž ius m o k o m ė s a t sk i r a i i r p a g a l t a i syk les ; p a s a k o j a n t p r a d ž i o j e ka i ku r iuos t e k s t u s nau-

6

dingą išmokt i a t m i n t i n a i , o vė l iau s u d ė t i n g e s n i u s t e k s t u s pasako t i la i svai perd i rban t .

Tač iau , j e i g u e i n a m a t ik mėg in imų i r kla idų keliu ( m o k a n t i s ka lbos ta i n e i š v e n g i a m a ) , t . y . p a b a n a o t e perska i ty t i , p a s a k y t i , suk lydus ju s pa ta iso , ' vėl m ė g i n a t e i r p r i re ikus vėl pa t a i so , bet n e s i s t e n g i a t e išmokti b ū t i n i a u s i ų žodžių i r g r a m a t i k o s , a t s ik ra ­tyti įkyrių klaidų, m o k y m a s i s , u ž t r u n k a laba i i lgai i r b ū n a ne­efektyvus . Todėl įgy tas ž in ias reikia s t e n g t i s r e g u l i a r i a i ta ikyt i p rak t i ška i — ka lban t , ska i t an t , r a š a n t .

Ka lbos i šmokimo .sėkmė d a u g p r ik l auso i r n u o . r a c i o n a ­l a u s m o k y m o s i . D a u g e l i s mokinių i r s t uden tų mokosi ne­t ikus ia i s b ū d a i s . P a v y z d ž i u i , kai kur ie mokin ia i , užduo tą žodžiu išmokti ska i ty t i i r vers t i s t ra ipsne l į , i šs iverč ia j į r a š t u i r — d a r b log iau — ve r t imą u ž r a š o pač io je knygoje . įp ro t i s r a š i n ė t i t e k s t o ve r t imą čia pa t p r i e o r i g i n a l o l aba i t r u k d o k a l b o s mokymuis i . T a d a mok inys , visą dėmesį s u k a u p ę s į l ie tuvišką ver t imą, nes i ­s t eng ia supras t i t eks to tu r in io . Š i t a ip m o k a n t i s , n e d a r o m a jokios p a ž a n g o s : n e u g d o m i t eks to o r i g i n a l o ka lbos suvok imo įgūdž ia i , n e t u r t i n a m a s žodynas . Tai v iena i š pr iežasč ių , kodė l t a ip sun ­kiai i š m o k s t a m i nauj i žodžia i .

Kalbų mokymuis i labai t r u k d o n e i g i a m o s n u o s t a t o s . M e n k o s . ž inios , k a l b o s p a g r i n d ų nemokėj imas , neefektyvūs k a l b o s moky­

mos i būda i p a d e d a sus i formuot i n e i g i a m a m požiūr iu i į užs ien io ka lbos mokymąs i , ž l u g d o pas i t ikė j imą savo j ėgomis . D a ž n a i ga­l ima išgirs t i s a k a n t „ m a n ka lbos ne s i s eka" a rba t i es iog „ a š kal­b o m s n e g a b u s " . Je i g a l v o j a t e , kad esa te n e g a b u s , tai,, be abejp, i r neke l ia te sau t iks lo išmokt i ka lbos , nes vis vien n ieko iš t o ne i še i s . J e i g u t a ip ga lvo j a t e , v a d i n a s i , nepas i t ik i t e s avo jė­gomis , o t a d a b log iau į s imena te tai , ką mokėtės . Bet kodėl ne­g a b u s ? J u k l ie tuviškai i šmokote kalbėt i? I r ru s i ška i s u p r a n t a t e ? P a p r a s č i a u s i a i t u rbū t n e m ė g s t a t e mokyt i s užs ien io ka lbos , netu­r i t e p a g r i n d ų i r atsitikote.- D a b a r j u m s s u n k u supras t i , ką a i šk ina mokyto jas , sunku sus ikaup t i . Užs ien io ka lbos p a m o k o s t a m p a ne­įdomios . O kai ne įdomu, nes inor i mokyt is . S u s i d a r o u ž b u r t a s ra­tas : n e s u p r a n t u — sunku — ne įdomu — nenor iu . Vien in te lė išei t is — tvir ta i i šmokt i ka lbos p a g r i n d u s . Reikia t ik š iek t iek a t k a k l u m o , i š t ve rmės , i šmokt i r egu l i a r i a i i r efektyviai mokyt i s , n e s „ n e g a b u ­mas k a l b o m s " dažna i a t s i r a n d a i r n e r a c i o n a l i a i m o k a n t i s . Kai kur ie ps icho loga i , po l ig lo ta i ne ig ia specifinių ka lb in ių g a b u m ų buvimą. Ž inoma , žmonės nev ienod i . Konkre tū s g a b u m a i p r ik l auso nuo bendrų jų ps ichinių ž m o g a u s savybių: m ą s t y m o , a tmin t i e s , va i zduo tė s , suvokimo. Vien iems ž m o n ė m s b ū d i n g e s n i s login is m ą s t y m a s , k i t i e m s — e m o c i n i s . įva i r ios y ra i r a tmin t i e s rū šys : reg imoj i , g i rd imoj i , mo to r inė ( judė j imo) . Ž m o n ė s y r a sk i r t ingo temperamento ' , cha rak t e r io . Sk i r ias i i r kiti a s m e n y b ė s b ruoža i : va­lia, in te resa i , pol inkiai . Ta ig i vieni geba l ab iau sus ikaup t i , ki­t i ems ta i sekas i sunk i au ; vienų reakci ja g r e i t e s n ė i r s t i p re snė , k i tų — lė tesnė ir s i lpnesnė , ne visi v ienoda i geba to lyg ia i dirbti ,

7

apsk r i t a i mokyt i s ; p a g a l i a u ne v isų v i enoda p a ž i ū r a į s ave ka ip į a s m e n y b ę ir 1.1. Todėl v i en iems ge r i au „ s e k a s i " vieni da lykai , k i t i ems — kiti. S ė k m i n g a s ka lbos m o k y m a s i s da r p r i k l a u s o i r n u o gebė j imo įs imint i žodž ius , iišskirti i r mėgd'žioti g a r s u s . A n t r a ve r tu s , kai kur ie mokin ia i p a t y s in tu i tyv ia i a t r a n d a e fek tyvesnius mokymosi būdus , tu r i ge resn į bendrąj į i šs i lav in imą.

Taig i , n e s k a i t a n t a t sk i rų ( labai re tų) a tvejų , ka i ž m o n ė s la­ba i l engva i a r b a y p a č sunk ia i mokos i kalbų, v a r g u a r ve r t a ka l ­bėt i apie a t sk i ru s ka lb in ius g a b u m u s . Kiekv ienas n o r m a l i o s mo­kyklos mok inys g a l i i r t u r i i šmokt i užs ien io ka lbos p a g r i n d u s . Be to , p a s i r i n k u s efektyvius mokymos i b ū d u s , g a b u m a i d i rbant lavėja .

K a r t a i s g a l i m a išgirs t i v is i ška i p r i e š ingą n u o m o n ę : „Ka i rei­kės,, i šmoks iu . " Tai didelė k la ida . J e i g u n e g a l i m su te lk t i s avo p a s t a n g ų daba r , kai i r a m ž i u s p a l a n k e s n i s kalbų mo k y mu i s i , i r laiko iturime d a u g i a u , ta i v a r g u a r g a l ė s i m ta i p a d a r y t i vė l iau . Tač iau ž m o g u i , j a u m o k a n č i a m keletą ka lbų, n e s u n k u išmokt i nau ją kalbą i r p a g y v e n u s i a m e amžiu je . Todėl nere ik ia laukt i , k a d ka lbos kas n o r s i šmokytų — jos reikia mokyt i s pač i am.

D a u g e l i s mokin ių sunk ia i įveikia p s i c h o l o g i n i u s b a r ­j e r u s . Kai d a ž n a i v a r t o j a m i žodžia i i r g r a m a t i n ė s formos me­tai i š metų n e i š m o k s t a m o s , p r a r a n d a m a s pas i t i kė j imas ir. p r a ­d e d a m a ga lvo t i , a r i š viso g a l i m a tai i šmokt i? I šmokt i g a l i m a , viiskas p r ik l auso n u o jūsų .

Dar v i e n a s ps icho log in i s ba r j e ras y ra b a imė suklys t i . Kai , p r adė jus mokyt i s a n g l ų ka lbos , sunk ia i sekas i t a i syk l i nga i i š ta r t i kur iuos nor s g a r s u s a r žodž ius , p r a d e d a m a varžyt i s , , nepas i t i ­kėt i savo j ė g o m i s , b i joma p a s a k y t i ne t a ip . Dėl to n u s i m i n t i ne­ve r t a . P e r i lgesnį laiką t a r i m o g a l i m a išmokt i , jei t ik y r a n o r a s i r m in ima l io s p a s t a n g o s . Net j e igu , sakykim, k u r i o nor s g a r s o i r nepavyk tų i šmok t i t a i syk l i nga i i š ta r t i , ta i š i ta i n e t r u k d y s skai­tyt i , supras t i k i tus k a l b a n t i r ne t kalbėt i .

Ki tas l aba i sunk ia i įve ik iamas b a r j e r a s — p radė t i ka lbėt i . Mo­k inys a r s t u d e n t a s bijo bandy t i ką n o r s p a s a k y t i : r k l aus t i a n g ­l iškai , j e igu n ė r a to i šmokęs i š anks to . Va ržos i d r a u g ų , nes bijo, kad, p a s a k i u s ką ne ta ip , j ie g a l i pas i juokt i . Ką gi', t egu juok ias i , jei pa t inka . S a k o m a , juok t i s sveika. P a s i j u o k s v ieną ki tą ka r t ą i r nus tos . Į s iva izduoki te si tuaciją, kai ž m o g u s laba i s i l p n a i ka lba k u r i a no r s k a l b a a rba j o s nemoka vis iškai . Sus ika lbė t i j a m bū t ina , o k a s padėtų , š a l i a n ė r a . T a d a j i s s avo m i n t i s ima re ikš t i g e s t a i s . Lygia i ta ip p a t vieną ki tą g e s t ą , užmi r šus re ik iamą žodį, g a l i m a p a n a u d o t i i r m o k a n t i s ka lbėt i užs ien io ka lba .

Ki ta svarb i k l iū t i s , m o k a n t i s kalbų, kad j ū s n e i š n a u d o j a t e visų mokymos i ga l imybių . P i r m i a u s i a nea t idž ia i k l a u s o t ė s per pamokas a r pa s ka i t a s , per m a ž a i k l aus i a t e mokyto jo (dė s ty to jo ) , y p a č ko n e s u p r a t o t e r e n g d a m i e s i n a m u o s e . I š s i a i šk inę čia pat , vie­toje, s u t a u p y t u m ė t e savo laiką, ge r i au į s imin tumė te .

D a u g e l i s tu r i t e savo m a g n e t o f o n u s , bet ne visi p a s i n a u d o ­j a t e j a i s , mokydamies i užs ien io ka lbos . Be to, nep ra l e i sk i t e už­

s ien io 'kalbų mokomųjų laidų p e r televiziją, pa s ik l ausyk i t e ž inių ang lų ka lbą pe r radi ją .

Bene l ab iaus ia i i šmokt i užs ien io ka lbos , kaip j a u minė jome , p a d e d a s k a i t y m a s . Bet ar dažna i ima te į r a n k a s la ikraš t į , žu rna lą , knygą?

Kalbė t i ang l i ška i per p a m o k a s t enka n e d a u g , n e s mokin ių g r u ­pės didelės , o laiko ir ang lų k a l b o s pamokų mažoka . G a l ė t u m ė t e ka lbė t i s a n g l i š k a i su k l a sė s a r g r u p ė s d r a u g u , k u r i s t a i p p a t nor i g e r a i i šmokt i ang lų kalbą.

D a u g e l i s skundž i a s i b loga a tmin t im i i r d a ž n a i i šgi rs t i s a k a n t : „Žinojau , be t p a m i r š a u " . Sis p a s a k y m a s kelia abejonių, a r t ik ra i mok inys ( s t u d e n t a s ) žinojo. Gal tik s u s i d a r ė toks į spūd i s . Žinias bei į g ū d ž i u s reikia į tvir t int i i r iš laikyt i . J e i g u i šmokimas ne­buvo r egu l i a r i a i t i k r i n a m a s , m e d ž i a g a nebuvo l engva i a t p a ž į s ­t a m a i r a t g a m i n a m a , n ė r a p a g r i n d o te ig t i , kad „ž ino jo" . I š tik­rųjų ta i beveik v i s a d a y ra n e t i n k a m o a rba n e p a k a n k a m o moky­mosi r e z u l t a t a s . Be abejo , ve rba l inė a t m i n t i s ( g e b ė j i m a s įsi­min t i žodž ius ) tu r i d idelę r e ikšmę m o k a n t i s ka lbų.

A tmin t i e s veiklą s u d a r o keli p rocesa i — tai į s imin imas , iš lai­kymas , užmi r š imas i r a t s i m i n i m a s . Į s i m e n a m e t a d a , ka i daiktą a r re iškinį s u v o k i a m e , s u p r a n t a m e . Cia labai s v a r b u su te lk t i dė­mesį; a tskir t i e s m i n i u s d a l y k u s n u o neesmin ių . P a v y z d ž i u i , iš­girs tą žodį s u v o k i a m e ge r i au , į s i m e n a m e g re i č i au , kai p a m a t o m e j į p a r a š y t ą a r b a i r p a t y s j į p a r a š o m e .

K a d ge r i au į s i m i n t u m e ( f iksuotume a t m i n t y j e ) , reikia ieškoti p r a s m i n i ų , formos- a r kitokių ryš ių su j a u t u r i m o m i s ž in iomis . P a v y z d ž i u i , telefono nuer į 204613 l engv iau į s imint i , kai su-, ska idome jį po du ska i tmen i s 20-46-13 (pirmoji skaičių po ra — „ p o 20 me tų" , paskut in io j i — „ve ln io t u z i n a s " , lieka įs imint i tik 46 ) .

N u o į s imin imo efektyvumo p r ik l auso i r žinių i š l a ikymas a t ­min ty je . K u o d a u g i a u g i l i n a m ė s į informaci ją , kuo d a u g i a u su­t e ik i am dėmesį , s u r a n d a m ryšių su a n k s t e s n e informaci ja , , t u o t v i r č i a u . i r i l g e s n i a m laikui į s i m e n a m e nau ją . P s i cho logų įro­dy ta , k a d mokomąją m e d ž i a g ą g e r i a u į s i m e n a m e t a d a , kai su j a a t l i ekame k u r i u o s no r s ve ik smus . P a v y z d ž i u i , p a s a k o m e įvair ias n a u j o žodžio g r a m a t i n e s formas, s u g a l v o j a m e su juo sak in ių . I r a tv i rkšč ia i , j e igu kokia no r s informaci ja m u m s nesva rb i , rei­kia s t e n g t i s a tmin ty j e jos nef iksuot i , t . y . tuoj p a t perei t i pr ie sva rb ios in fo rmac i jos . T a r k i m , j u m s reikia i š k a r t o į s imin t i ke­lių žmonių , su k u r i a i s s u s i p a ž į s t a t e , p a v a r d e s i r v a r d u s . J e i g u n e p a j ė g i a t e i š k a r t o ap rėp t i v isko, nusp rę sk i t e , ką s v a r b i a u įsi­m i n t i — - p a v a r d e s a r v a r d u s . J e i g u t a i b e n d r a a m ž i a i , p a k a k t ų įsi­min t i v a r d u s , jei vy re sn i už j u s ž m o n ė s — t iktų žinot i p a v a r d e s . Kad s ė k m i n g a i į s imin tumė te , i šg i rdę nau ją va rdą , m i n t y s e tuoj pat j į p aka r tok i t e du t r is k a r t u s . Bet p i rmiaus ia j į reikia te is in­gai išgirs t i . J e i g u ne i šg i rdo te , a t s i p r a š ę p a p r a š y k i t e paka r to t i . P a n a š i a t r a n k a turė tų būt i d a r o m a i r m o k a n t i s sve t imos ka lbos žodžių, g r a m a t i k o s .

I šmoktą medž i agą reikia iš laikyt i a tmin ty je . J i į tv i r t inama p r a t y b o m i s i r p r i t a i k o m a ska i t an t , k l ausan t , k a l b a n t , r a š a n t . Jei nau ja i i šmokta m e d ž i a g a maža i p a n a u d o j a m a p r a k t i š k a i , j i už ­mi r š t ama . Užmi r š imas y r a n a t ū r a l u s a tmin t i e s p rocesas . Ps icho­logai y ra įrodę, kad d a u g i a u s i a i r g re ič iaus ia i u ž m i r š t a m a tik ką i šmokus : po v a l a n d o s u ž m i r š t a m a beveik pusė i šmoktos me­dž iagos , po p a r o s — d a u g i a u kaip pusė . Vėl iau užmi r š imo p r o ­cesas lėtėja. Tai p a r o d ė ekspe r imen ta i , kaip į s imenami žodžia i . Vien in te l i s b ū d a s užbėg t i užmi r š imui už a k i ų — k a r t o j i m a s .

Tai , ką i šmokome, o paskui užmi r šome , nė ra v is i ška i p r a r a s t a . Pavyzdž iu i , žmonės , neb loga i mokėję užs ien io kalbą, bet pasku i su ja kurį laiką v is i ška i ne sus idū rę , ne sunk i a i a t g a m i n a s avo žinias i r pp penker ių , deš imt ies ar d a u g i a u metų.

P a s k u t i n i s a tmin t i e s procesas — a t s i m i n i m a s — sus ideda iš at­p a ž i n i m o i r a t g a m i n i m o . Kai i šg i r s t ame a rba m a t o m e p a r a š y t ą sve t imos k a l b o s žodį i r ž inome, ką j is r e i šk i a ,—j į a t p a ž į s t a m e , o kai p r i s i m e n a m e r e ik i amus žodž ius k a l b ė d a m i ar r a š y d a m i — juos a t g a m i n a m e . A tpaž in imas est i g i r d i m a s i s i r r e g i m a s i s . Re­g i m a s i s a t p a ž i n i m a s l e n g v e s n i s už a t g a m i n i m ą . Gelbėjimas l eng­vai a t g a m i n t i rodo, kad žinios y ra tvir tos .

A tmin t i s yra a t r e n k a m o j o pobūdžio : ge r i au į s i m e n a m e ta i , kas m u m s įdomu i r s v a r b u . Amerikiečių me tod in inkas P . Hegbo ld -tas r a šė , jog . n e g a l i m a mokėt i to, ko nenor i ž inot i . Ir iš t ikrųjų, jei nėra t ikro noro , a t m i n t i s p r a k t i š k a i neveikia . Ta ig i į s imin imo efektyvumas d a u g p r ik l auso nuo to, a r mes mokomės t a m , kad mokė tumėm, a r t i k t am , kad g a u t u m ė m p a t e n k i n a m ą pažymį .

Ne ig i amą į taką kalbų mokymuis i d a r o tokia n u o s t a t a , kai t ruput į a r epizodiškai pas imok ius , s k u b a m a daryt i i švadą „ jau .moku" ir l a u k i a m a p e r n e l y g ge rų ir gre i tų rezu l ta tų . Be to, sunku į tvir t int i ž inias i r»gerai a t s imin t i , kai mokomas i t ik pr ieš pamoką ar kontrol inį darbą ir no r ima viską išmokti iš ka r to . Ypač sunku t a ip „ š t u r m u o j a n t " i šmokt i d a u g m e d ž i a g o s . Tai suke l ia emocinę į tampą ir n e i g i a m a i a ts i l iepia į s imin imui .

•

•

2 . P O L I G L O T Ų P A T I R T I S

M o k a n t i s sve t imų kalbų laba i p r a v e r č i a pol iglotų pa t i r t i s . T r u m ­pai p a n a g r i n ė s i m e dviejų pol ig lotų — A n d r i a u s Novodvorsk io ir Ka ta Lomb — mokymosi metodiką. J ie p a r a š ė knygas apie kalbų mokymąs i . Tiesa, j ie nė r a ka lb in inka i , įvair ių ka lbų mokės i p rak­t i škai , t ač i au jų p a v y z d y s rodo, kaip g a l i m a išmokti ka lbų.

Andr iu s Novodvorsk is , buvęs K a u n o technologijos- un ive r s i t e to profesor ius , mokėjo ap ie 25 ka lbas , o deš imčia iš jų ( l ietuvių, rusų, vokiečių, ang lų , p rancūzų , lenkų čekų, s lovakų, i talų, i s p a n ų ) skai tė , kalbėjo , r a šė , k i tomis — t ik skai tė . A t s a k y d a m a s į v ienos anke tos k l a u s i m u s apie s a v o a smen inę ka lbų mokymos i

10

metodiką, A. Novodvorsk i s ją su formulavo , t a i p : ,,,<. . .> Sus ipa -žįs tu su t a r t i m i i r k i tomis fonetikos y p a t y b ė m i s . Suvokiu ka lbos g r a m a t i n ę s a n d a r ą . B e s i m o k y d a m a s i š vadovėl ių (skirtų p a č i a m mokyt is ) ' , a t i dž i aus iu būdu a t l ieku p r a t i m u s , y p a č v e r t i m u s i š g imtos ios ka lbos į sve t imą kalbą . Lyg iag reč i a i p r a d e d u skai tyt i t eks tus , k l a u s y t i s t a ka lba rad i jo laidų, p r a t i n u o s i suda r inė t i sa­kinius, i r kalbėtis. , Skai ty t i p r a d e d u n u o la ik raš t in ių tekstų , po. to pe r e inu prie žu rna lų i r k n y g ų (g rož inės , v i suomeninės -po l i t inės , spec ia l ios l i t e r a tū ro s v e i k a l ų ) . P a g r i n d i n i u r e ika lav imu la ikau s i s t e m i n g u m ą i r nuosek lumą: m o k y d a v a u s i no r s po kel ias minu­tes , bet bū t ina i kasdien. Ž in ioms su tv i r t in t i n u o l a t ska i t au . " 1

A. Novodvorsk i s y ra p a r a š ę s knygą „ S a v a r a n k i š k a s ka lbų mo­k y m a s i s " , ku r io je i š samia i i šdės tė savo pa ty r imą , min t i s . Auto­r ius r a š o , k a d mokyt i s ka lbų i r j as i šmokt i g a l i k i ekv i enas , r e ik ia tik noro i r va l ios nuosekl ia i , s i s t e m i n g a i dirbti . S ta i kaip j i s s iū lo mokyt i s : „ B e s i r u o š d a m i p r a d ė t i mokyt i s , i š a n k s t o nu-s i s t a tyk ime , ku r iuo metu k a s d i e n mokys imės . Žinokime, kad laiko ga l ima skirti v is i ška i n e d a u g (po 15—20 m i n . ) , bet b ū t i n a i k iekvieną dieną, nes s i s t e m i n g u m a s i r n u o s e k l u m a s y ra t ikr iau­sias laidas; g e r i e m s mokymosi r e z u l t a t a m s pas i ek t i . " 2

Kata Lomb, veng rų ver tė ja , s inchron i s t ė , moka 16 kalbų. Penk i a s i š jų (vengrų , rusų , ang lų , p r ancūzų , vokiečių) moka ta ip , kad la isvai gal i vers t i iš v ienos kur ios ka lbos į kitą. Ypač a u k š t o s kva l i f ikac i jos reikia a t l i ekan t s inchron in į ve r t imą (t ie­s iog in i s ki to ž m o g a u s ka lbos v e r t i m a s žodž iu ) . Š iuo a tveju ne­p a k a n k a gera i mokėt i kalbą, bet reikia būt i įva ldž ius i r s inchro­n in io ve r t imo techniką.

K. Lomb y r a p a r a š i u s i knygą „Kaip aš mokaus i ka lbų" , kuri i šve rs ta į l ietuvių kalbą . K n y g a p a r a š y t a gyva i , įdomia i : a u t o r ė da l i jas i k a l b ų mokymos i pa t i r t imi , su h u m o r u p a s a k o j a komiškas i r s u n k i a s s i tuac i j a s , su k u r i o m i s jai teko sus idu r t i m o k a n t i s kal­bų i r d i rbant ver tė ja , pa te ik ia d a u g įdomios informaci jos , pavyz­džių įva i r iomis ka lbomis .

K. Lomb pa te ik ia tokią s ė k m i n g o kalbų mokymosi formulę:

s u n a u d o t a s la ikas + motyvac i ja ~~z ± — : — —rezu l t a t a s v a r ž y m a s i s

J o s n u o m o n e , s v a r b i a u s i a y ra da rbas ( „ s u n a u d o t a s l a i k a s " ) , to l iau seka motyvac i j a , t . y . t a i , kas s k a t i n a moky t i s ka lbos , (po­re ikis , d o m ė j i m a s i s ) . Ta ig i kuo d a u g i a u į d e d a m a darbo i r kuo d idesn is noras i šmokt i , t uo g e r e s n i r ezu l t a t a i . Pa t i au to rė ka lbų mokymuis i kasdien sk i r ia 1,5—2 v a l a n d a s .

» J a c i k e v i č i u s A. Daugiakalbystės ps icho log i j a . -V . . 1 9 7 0 . - P . 135 2 N o v o d v o r s k i s A. Savarankiškas kalbų mokymasis. KPI, 1974. V. 6».

11

Mes n o r ė t u m e šią formulę pap i ldy t i da r vienu n a r i u , t . y . p r ie s u n a u d o t o laiko ir motyvaci jos pr idė t i mokėj imą efektyviai mo­kyt is . I š t ik rų jų ga l i būt i ne l engva išmokti vieną ki tą deš imt į žodžių, bet , a n t r a ve r tu s , kasdien per porą v a l a n d ų g a l i m a ne­sunk ia i i šmokt i ( sugebė t i a tpaž in t i ) 100 ir d a u g i a u žodžių. Tik reikia ž inot i , ka ip mokyt i s , na ir, ž inoma, konkrečia i to siekti .

V i s i ems p o l i g l o t a m s būd inga tai , kad j ie ka lbų mokosi re­gu l i a r i a i , s t e n g i a s i i šnaudo t i visas g a l i m y b e s , mokyt i s ka lbų j i e m s įdomu.

3 . M O K Y M O S I O R G A N I Z A V I M A S

Kalbos mokymos i sėkmę lemia ne tik įdėtas da rbas , bet ir ta i , kaip tas d a r b a s a t l i ekamas . Mokiniai dažna i mokosi be s i s t emos , be p l ano , n e t u r ė d a m i aiškios pe rspek tyvos .

M o k a n t i s be pe r spek tyvos (bent apy t ik r ia i n e ž i n a n t , kokį iš­m o k i m o lygį reikia pas iekt i , per kiek laiko ga l ima tai p a d a r y t i , ka ip r ac iona l i au m o k y t i s ) , kalbos m o k y m a s i s užs i t ę s ia , o rezul­t a t a i p a p r a s t a i b ū n a menki ,

Taįgi kaip mokyt is? 1. S t enk i t ė s k u o r a c'i o n a 1 i a u į s i m i n t i , 2 . U g d y k i t e ka lbos va r to j imo į g ū d ž i u s . 3 . S u s i p a ž i n k i t e s u ž o d y n u i r g r a m a t i k a , 4 . T v a r k i n g a i veski te u ž r a š u s , naudok i t ė s l en te lėmis , kor te ­

lėmis . 5. 1' š m o k i t e e f e k t y v i a i r e n g t i s u ž s i ė m i m u i , b1. Ana l i zuok i t e s avo k l a i d a s . 7 . Regu l i a r i a i ka r tok i te , t ikr inki te savo ž in ias . 8 , P a n a u d o k i t e v isas ga l imybes . (1) Iš to , kas buvo pasaky ta apie a tmint į , g a l ime daryt i kai

k u r i a s i švadas , kaip ge r i au įs imint i ka lbos fak tus : — S u p r a s k i m e , Ska i tydami pi rmą kartą , nes i s t enk i t e įsi­

mint i , bet t ik ge ra i supras t i . Nieko nes imokyki te , kol n e s u p r a s i t e ! — A t r i n k i m e , Ska i tydami an t r ą kar tą , išskirki te ta i , kas

s v a r b i a u s i a , ką reikia bū t ina i i r p i rmiaus i a į s imint i . — A n a l i z u o k i m e . Mokydamies i nau jų žodžių, p i rmiaus i a

p a n a g r i n ė k i m e jų fonetiką ( tar imą, r a šybą ) bei da rybą (ga l žo­dis i šves t in is a r s u d u r t i n i s ) ; mokydamies i g r a m a t i k o s , naują me­dž iagą p a l y g i n k i m e su j a u i šmokta p a n a š i a m e d ž i a g a ; v e r s d a m i (kai re ik ia) p a n a g r i n ė k i m e žodžius morfologiškai ( k a l b o s dal i­m i s ) , s in t aks i ška i ( sak in io d a l i m i s ) . Ka lb in i s n a g r i n ė j i m a s labai p a l e n g v i n a į s iminimą.

— P a k a r t o k i m e . A t r inkdami , a n a l i z u o d a m i žodž ius , saki­n ius i r kt. medž iagą , kur ią reikia išmokti , dalį jos j a u į s iminėm. Likusią dal į p a k a r t o k i m e mintyse , r e tka rč i a i s g a r s i a i , kai ką už­s i r a š y k i m e . P r i r e i k u s da ryk ime tai du k a r t u s .

— K a r t o k i m e s i s t e m i n g a i . Kar to j imą reikia t e i s inga i

12

paski rs ty t i laiko a tžv i lg iu : tuoj pa t s u s i p a ž i n u s su nau ja medž ia ­ga , r y t o j a u s dieną, pr ieš pamoką , o s v a r b i a u s i u s ir labai sunk ia i i š m o k s t a m u s da lykus dar i r po s a v a i t ė s ar i lgesnių laiko ta rpų .

— I š s i r a š y k i m e a t s k i r a m e l a p e l y j e ta i , k ą sun­ku iš ka r to į s imint i dėl faktų g a u s u m o , pavyzdž iu i , kur ie žodžia i nek i rč iuo jami sak inyje . L a i k y d a m i lapelį p a t o g i o j e vietoje, p r i re i ­k u s kiekvieną ka r t ą į j į žv i lg te rėk ime .

— M o k y k i m ė s d a l i m i s . Didesnį m e d ž i a g o s kiekį su­sk i rs tykime da l imis i r mokyk imės per du t r is k a r t u s .

— N a u d o k i m ė s p i e š t u k u . M o k y d a m i e s i t u r ėk ime r an ­koje pieš tuką ir už s i r a šyk ime iški lus ius k l a u s i m u s .

— P r i t a i k y k i m e p r a k t i k o j e . I šmoktą m e d ž i a g ą reikia p rak t i ška i p a n a u d o t i a t s a k i n ė j a n t , s ie jant su nau ja p a m o k ų me­dž i aga , a i šk inan t d r a u g u i .

— K l a u s k i ; m e s a v e , a r viską s u p r a t o m e , kodėl vieną a r ki tą dalyką į s imin t i sunk iau , k a i p 1 p a l engv in t i š į darbą ir 1.1. Ieškokime p rak t in io a t s a k y m o į š iuos k l a u s i m u s .

K a d a n g i visko išmokti i š k a r t o n e į m a n o m a , n o r s k a r t a i s at­rodo, kad s v a r b u v iskas , reikia i š s k i r t i ta i , kas s v a r b i a u ­s i a , P a v y z d ž i u i , mokydamies i da ik t ava rdž ių d a u g i s k a i t o s , pir­m i a u s i a tu r i t e į s imint i , k a d a n g l ų kalboje j i s u d a r o m a p r i d e d a n t g a l ū n e - ( e ) s . S i g a l ū n ė t a r i a m a [s, z , i z | . I š k a r t o į s iminki te , kad man (vyras ) ir woman (mote r i s ) d a u g i s k a i t o s formos y ra n e t a i s y k l i n g o s (men, women [ w i m m | ) . Tai s v a r b i a u s i a informa­cija apie da ik t ava rdž ių daug i ska i t ą . J o s nežinot i n e g a l i m a . O tai , kad kai kur iuose žodžiuose p r i d e d a m a g a l ū n ė -es, kad k in ta žo­džio r a šyba (city — cities), k a d kai kur ių da ik t ava rdž ių y r a ta pati forma ir v ienaskai to je , i r daug i ska i to j e , kai kur ie v a r t o s e n o s y p a t u m a i , kol kas yra an t r ae i l ė informaci ja . Be abejo, j i ta ip pa t sva rb i , bet p i rmiaus ia reikia g e r a i į s imint i , ka ip s u d a r o m a d a u g i s k a i t a , kaip t a r i a m a jos g a l ū n ė , reikia p a k a n k a m a i pas i t r e ­n i ruo t i , kad i š s i u g d y t u m ė t e t a i s y k l i n g u s jos t a r i m o , a t p a ž i n i m o , taigi i r d a u g i s k a i t o s s u d a r y m o įgūdž ius .

į s im in imą labai p a l e n g v i n a mokė j imas a n a l i z u o t i žodž ius bei s ak in ius . Pr iešdė l ių i r p r i e s a g ų i š skyr imas , ž inomo žodžio a t p a ž i n i m a s s u d u r t i n i a m e žodyje labai p a d e d a įs imint i žodžio tar imą, rašybą, ta ip p a t i r jo re ikšmę. P a v y z d ž i u i , p a m a t ę naują žodį su p r i e s a g a -/«/, j au ž inote , kad tai p r i eve iksmis (ka r t a i s su šia p r i e s a g a s u d a r o m i b ū d v a r d ž i a i a rba d a i k t a v a r d ž i a i , bet r e t a i ) . Mokėdami n u s t a t y t i ka lbos i r sak in io da l i s , l engv iau su s i r a s i t e t e i s ingą žodžio r e ikšmę žodyne , i š s ivers i te ą r s u d a r y s i t e sakin į .

Laba i s v a r b u suvokt i i r mokėt i p a g r i n d i n e s g imtos io s ka lbos g r a m a t i k o s sąvokas : a tskir t i s ak in io , žodžio i r ka lbos da l i s , ži­not i jų požymius ( l i nksn ius , l a ip sn ius , la ikus ir t . t . ) , gebėt i pa te ik t i pavyzdž ių . J e i g u pa in io ja t e g r a m a t i n e s sąvokas , p r i s imin­kite , kaip a t p a ž į s t a m e la ikus , ka lbos i r s a k i n i o da l i s , ki tas g ra ­m a t i n e s formas l ietuvių kalboje . Toks m i n i m a l u s l i ngv i s t in i s pas i ­ruoš imas bū t inas m o k a n t i s užs ien io ka lbos .

13

J a u s a k ė m e , k a d neefektyvu mokyt i s š t u r m u o j a n t , s t e n g i a n t i s į s imint i viską iš k a r t o pr ieš pamoką. Greitai, , ne tv i r ta i išmok­ta m e d ž i a g a tuoj pa t i r u ž m i r š t a m a . J i į tv i r t inama ir i š l a k k o m a a tmin ty j e tik ka r to j an t . Senovės r o m ė n a i s a k y d a v o : R e p e -t i t i o e s t m a t e r s t u d i o r u m (Kar to j imas —• mokymos i mo­t i n a ) . K l a i d i n g a ga lvo t i , kad , i š n a g r i n ė j u s kurį no r s k laus imą, j a u t u r i m e i r g a l i m e j į mokėt i . Deja , p r ie jo dar t enka d a u g ka r tų g r į ž t i . I r jgeriau, ka i ta i d a r o m a s i s t eminga i , k r y p t i n g a i , ne s t ichiš­kai . P a v y z d ž i u i , a t l ik ime tokį ekspe r imen tą : no r ime išmokti 20 nau jų žodžių. Vienu a tveju mokys imės tol, kol i šmoks ime v i sus žodž ius iš k a r t o , k i tu — kiek pas imokę , n e s i s t e n g d a m i iš ka r to visų žodžių į s imint i , j u o s k a r t o s i m e kitą dieną i r da r po t r i jų dienų a r s ava i t ė s , t a m darbui sk i rdami t ik ke l i as m inu t e s . Abiem a tve­j a i s pas i žymėk ime , kiek la iko u ž ė m ė toks m o k y m a s i s . Poi mėnes io p a t i k r i n u s , ką i šmokome, paa i škė tų , kad , mokęsi a n t r u o j u būdu , p r i s i m e n a m e d a u g i a u žodžių, i r bendras s u g a i š t a s la ikas t r u m p e s ­n i s . Ta ig i m o k y d a m i e s i to pa t i e s kelis k a r t u s , t . y., k a r t o d a m i , ne tik ga l i t e g e r i a u išmokti , bet i r s u t a u p y t i laiko. Be to , no r in t viską į s imint i i š ka r to , a t s i r a n d a ne rv inė į t ampa .

Ka r to j imas est i o r g a n i z u o j a m a s specia l ia i i r n a t ū r a l u s . D a ž n a i va r to j ami žodžia i , g r a m a t i n ė s formos i r kt. n a t ū r a l i a i k a r t o j a m i e i n a n t nau ją m e d ž i a g ą — k l a u s a n t , ska i t an t , k a l b a n t . S v a r b i u s i r sunkia i i š m o k s t a m u s da lykus re ik ia kar to t i specia l ia i . Yra dar a t s i t ik t in i s k a r t o j i m a s , kai. mokinys , d i rbdamas kitą da rbą a r b a i l s ė d a m a s i s , p r i s i m e n a , ko než ino jo a r n e s u p r a t o . Tokia is a tve­j a i s dauge l i s žmonių (ne t ik mokin ia i i r s t u d e n t a i ) , ' kur ie nori p lės t i s avo ž in i a s i r i š s i l av in imą (iš bet kur io d a l y k o ) , į p r an t a tuo jau p a t , n ieko n e l a u k d a m i sus i r a s t i a t i t i nkamoje knygo je rei­k i amos informaci jos a r pas i žymi iškilusį k l aus imą , kad n e p a s i -mirš tu , i r a t i t i n k a m u l a i k u pas i t ik r in t i . Je i kas nea i šku , k lausk i t e mokytojo per pamoką . Š i ta ip k a r t o d a m i labai g e r a i į s imins i te , nes , p i rma , j ū s s tab te lė jo te t ies vienu faktu (žodžiu, sak in iu , m i n t i m i ) , a n t r a , šis k l a u s i m a s iškilo j u m s p a t i e m s , o ne mokyto ju i pa­l iepus .

(2) K a l b ė d a m i apie mokymos i specifiką, a p t a r ė m e , kas y ra įgūdž ia i i r koks s v a r b u s jų v a i d m u o m o k a n t i s ka lbos . P a v y z ­džiui , n o r ė d a m i p a s a k y t i sakinį ang l i ška i , t u r i m e p r i s imin t i v i sus r e i k i a m u s žodž ius , mokėt i j uos j u n g t i , t . y . s u d a r y t i a t i t i n k a m a s g r a m a t i n e s formas, žinoti žodžių tva rką sakinyje . I r tai reikia p a d a r y t i l engva i i r g re i t a i (beveik m o m e n t a l i a i ) . Todėl t a m t ikrą ka lbos m i n i m u m ą . t u r ė t u m ė t e išmokt i t a ip , k a d sus ida ry tų jų va r to ­j imo įgūd is . į gūd į suformuot i ga l i t e tik r egu l i a r i a i k a r t o d a m i i r p a n a u d o d a m i savo ž in ias p rak t i ška i . Ta rk im, kad no r ime išmokti a n g l ų ka lbos e samojo nežymimojo laiko 3-ąjį asmenį . N e s u n k u p r i s imin t i , kad j i s s u d a r o m a s p r i d e d a n t g a l ū n ę -s (pavyzdž iu i , he rėads—jis s k a i t o ) . Kiti a s m e n y s ga lūn ių ne tu r i , bet,) kai rei­kia j u o s p a v a r t o t i ka lban t , a t paž in t i s k a i t a n t a r k l a u s a n t , sus i ­d u r i a m a su d idž iu l i a i s s u n k u m a i s . Tač iau pa lyg in t i nesunk ia i

14

a tpaž in s i t e i r va r to s i t e 3-ąjį a s m e n į su minė t a g a l ū n e , j e igu , r eng ­damies i k iekvienai p a m o k a i , p a s a k y s i t e j į su v i sa i s ( a rba ben t vienri) nau j a i s pamokos ve ik smažodž i a i s (he/she/it. . . -s) ir t a i da rys i t e to l , kol įgus i te l engva i a tpaž in t i , s u d a r y t i š į a smen į su bet ku r i uo ve iksmažodž iu ir pava r to t i j į sak inyje . Reikia kreipt i dėmesį i r į ka lbos t e m p ą — m o k ė t i pa saky t i sk landž ia i , t a i syk l in ­gai , o ska i t an t — suvokt i p r a s m ę be ta rp i ška i , t . y. n e n a g r i n ė j a n t , neve rč i an t . :

N o r ė d a m i nus t a ty t i , a r sus i fo rmavo re ik iami įgūdž ia i , tu r i ­me save sekti , a r ga l ime įvai r iose s i tuac i jose (ka lbėdami , skai­t ydami , k l a u s y d a m i , r a š y d a m i ) t e i s inga i , g r e i t a i i r l engva i a tpa -

• žinti ir p r i s imin t i žodž ius , a tpaž in t i ir s u d a r y t i g r a m a t i n e s formas, s u d a r y t i sakinį .

(3) Be vadovė l io — p a g r i n d i n ė s ka lbos mokymos i p r i emonės — dar n a u d o j a m ė s žodynu i r g r a m a t i k a . Gera i bū tų turė t i ne t ik anglų- l ie tuv ių , bet i r l i e tuv ių -ang lų kalbų žodyną. Nors n e m a ž a i g r a m a t i n ė s informaci jos g a l i m a r a s t i d idesnės ap imt ies ang lų -g imtos ios ka lbos žodynuose , t ač iau reikia tu rė t i po r a n k a i r g r a ­ma t ikos vadovėl į . T i n k a m a i n a u d o t i s žodyna i s p a p r a s t a i moko­masi, i š au tor ių pate ik tų nu rodymų , ku r iuose p a a i š k i n a m a žodyno

.sandara- . - S u s i p a ž i n ę su g r a m a t i k o s vadovė l iu , pas tebės i te , kad pr ie kai kurių dalykų ( taisykl ių, p a v y z d ž i ų ) teks gr įž t i ne vieną kar tą , todėl ver tė tų sus ida ry t i sau pap i ldomą „ tu r in į " a t s k i r a m e lapelyje i r nu rody t i j a m e pus lap į , kur a i šk inamas ku r i s no r s da­lykas ar kur pa te ik tas r e ik iamas p a v y z d y s .

(4) Mokymosi sėkmė d a u g p r ik lauso i r n u o t v a r k i n g a i ve­d a m o žodynėl io . J a m e reikia pa l ik t i v ie tos i r s av ikon t ro lės rezul ­t a t a m s už rašy t i ( pa rody ta t o l i a u ) . Žodžiai žodynėlyje g r u p u o j a m i p a g a l p a m o k a s , todėl u ž r a š o m a s k iekvienas p a v a d i n i m a s a rba n u m e r i s . P a b r a u k i a m i ak tyvūs žodžia i , o jų l ietuviški a t i t i kmenys pažymimi „ p a u k š č i u k u " , kad , u ž d e n g u s a n g l i š k u o s i u s , bū tų ma­tyt i , k u r i u o s žodž ius reikia i šmokt i ak tyvia i .

Ga l ima žodynėl į tva rky t i t a ip : ka i r i a j ame s ą s i u v i n i o pus l apy j e u ž r a š o m i nau j i ang lų ka lbos žodžia i , jų t a r i m a s (jei r e i k i a ) , lie­tuviški a t i t i kmenys , o deš inys i s pus l ap i s p a l i e k a m a s tušč ia s — j a m e u ž r a š o m i p a v y z d ž i a i su ak tyv ia i s žodž ia i s , nes žodžiai i r jų r e ikšmė ge r i aus i a i į s imenami konteks te . A k t y v ū s žodžia i p a b r a u ­k iami .

P a v y z d y s

nole raštelis bottle butelis to change (tjeind/sl keisti V / . . . that have changed through [0ru:l per V 1 people's lives

/ I t can travel through I storms

15

Mokydamies i žodžių, ska i tome su j a i s p a v y z d ž i u s de š in i a j ame pus lapy je (that have changed...) ir b a n d o m e p r i s i m i n t i aktyviųjų ( p a b r a u k t ų ) žodžių re ikšmę. Kairįjį p u s l a p į u ž d e n g i a m e ir j j į p a s i ž i ū r i m e tik t a d a , kai n e g a l i m e pr i s imin t i žodžio re ikšmės a r b a no r ime pas i t ik r in t i , ar t e i s inga i j į a t p a ž i n o m e i r p e r s k a i t ė m e . J e i g u ge ra i ž inome teks to tur inį , nau jų žodžių r e i k š m e s p r i s imin t i ne­sunku (change people's lives — pakeis t i žmonių g y v e n i m u s ; travel through storms — kel iaut i per a u d r a s ) . J e i g u sak iny je ša l ia nau jo žodžio y ra .kitų než inomų žodžių, j į į s imint i sunk iau . T a m t ik ra i s a tve ja i s , kai t eks to s ak inys s u n k u s , su k i ta is n e ž i n o m a i s žodžia is g a l i m a u ž r a š y t i pap ra s t ą , aiškų pavyzd į i š mokomojo ž o d y n o ' . Taip m o k y d a m i e s i aktyviųjų i r sunk ia i į s imenamų žodžių, k a r t u į tv i r t inate ir g r a m a t i n e s formas: pavyzdyje su change — esamąjį a t l ik t in į la iką (have changed), savybin į da ik t ava rdž ių l inksnį (people's); pavyzdy je su through — sunkia i i š m o k s t a m ą įvardį lt, modal in į ve iksmažod į (can), po kur io n e v a r t o j a m a b e n d r a t i e s da­lelytė to. Ta ig i k a r t u į s i m e n a m e žodžių j u n g i n i u s , sak in io dal is , t . y. mokotės kalbėt i ir s u p r a s t i tekstą .

Sąs iuv iny je , ku r už s i r a šo t e g r a m a t i k o s da lykus i r k i tus pa­a i šk in imus , ta i , kas s v a r b i a u s i a , re ikė tų p a b r a u k t i spa lvo t a i s p ieš­tuka i s : pavyzdž iu i , r a u d o n u — g r a m a t i n i ų formų p r i e s a g a s , juo­du — ta i syk les , da r kita s p a l v a — iš imtis . Laba i s v a r b i u s da lykus p r i imta žymėt i lo tynišku s u t r u m p i n i m u NB (nota bene — ge ra i į s idėmėk! ) . J u o g a l i m a žymėt i ta i , ką j u m s y p a č sunku į s imint i . G a l i m a n a u d o t i s i r savo s u t a r t i n i a i s ženk la i s , p a v y z d ž i u i , r a i d e i — žymėt i k l aus imą , sus i jus į su žodžiu, kur io r e ikšmę , v a r t o s e n ą ar t a r i m ą sunk ia i į s imena te . S v a r b u , kad t u r ė t u m ė t pap ra s t ą i r pa s tov i ą žymėj imų s i s t emą . Tač iau tokių žymėj imų ne tu r i būt i d a u g , todėl reikia ge ra i p a g a l v o t i , ką s v a r b u žymėt i .

Kai m e d ž i a g o s su s ikaup i a d a u g i r sunku gre i t a i su s i r a s t i re i ­k i amą informaciją , l aba i p rave rč i a t u r i n y s sąs iuv in io p radž io je . J a m e t u r ė t u m ė t e s u ž y m ė t i n a g r i n ė j a m u s k l a u s i m u s i r s ą s iuv in io p u s l a p i u s (jie tu r i būt i s u n u m e r u o t i ) . Tokia u ž r a š ų t v a r k a p r a ­verč ia i r žinių sav ikont ro le i . N a u d i n g a juos k a r t k a r t ė m i s pe rvers t i , perž iūrė t i , v ieną ka r t ą a t k r e i p i a n t dėmesį į ta i , kas s u ž y m ė t a NB, kitą kar tą — kas p a b r a u k t a r a u d o n a i , ir t. t.

M o k a n t i s ka lbos , reikia tu rė t i ir da rbo sąs iuvinį , į kurį už­r a š o m i kilę n e a i š k ū s k l aus ima i , ak tyvūs žodžiai l ie tuviškai , pa ­s i p r a k t i k u o j a m a rašy t i v iena kita s u d a r y t a g r a m a t i n ė forma, už­r a šomi išmokti žodžia i , jų r a š y b a ir 1.1. Taip į da rbą į t r a u k i a m a i r motor inė ( judėj imo) a t m i n t i s , p a d e d a n t i ge r i au į tvir t int i me­džiagą. A t s a k i n ė j a n t pamoką (ypač p a s a k o j a n t ) , g a l i m a p a p r a š y t i , kad š i a m e j u o d r a š t y j e mokyto jas pažymė tų j ū s ų d a r o m a s būd in­gesnes k la idas .

• P i e s a r s k a s B. Mokomasis anglų-lietuvių kalbų žodynas.—K., 1991.

16

M o k a n t i s l aba i p a t o g u n a u d o t i s l e n t e l ė m i s , ku r iose už­r a šy t a p a g r i n d i n ė informaci ja . Šioje knygo je pa t e ik i amos a n g l ų ka lbos p a g r i n d ų (žodžia i , g r a m a t i n ė s formos, k l aus imų s u d a r y ­mas) (p. 2 6 — 3 3 ) , sva rb i aus ių ska i tymo ta isykl ių lente lės (p. 102). Kad būtų p a t o g i a u j omis n a u d o t i s , jas reikia n u r a š y t i į a t sk i ru s s to resn io p o p i e r i a u s l a p u s , kur ie su lenkt i pa tog i a i t i lp tų knygoje ar sąs iuvinyje . Vienoje lapo pusė j e a rba su l enk to lapo kai rė je s u r a š o m i ang l i šk i žodžia i , formos, pavyzdž ia i , ki toje ( a r su­lenkto lapo deš inėje) l ie tuviški jų ekv iva len ta i . J e i tose lente lėse kas nea i šku , p a t a r i a m e tuoj pa t i š s ia i šk in t i ( p a k l a u s t i m o k y t o j o - a r d r a u g o ) . Ta ip jas p e r r a š i n ė d a m i , j ū s k a r t u i r mokys i t ė s , į s imin­site, ką i r kur r a s t i . Len te l ė se n e t u r i bū t i k la idų . S v a r b i a u s i a įprast i j o m i s n a u d o t i s . Ats ive rsk i t e lente les kiekvieną kar tą , kai r e n g i a t ė s p a m o k a i . J o m i s re ik ia n a u d o t i s nuo la t , ne t i r pe r pa­moką, kol i š s iugdys i t e ka lb in ius į gūdž ius . Len te lės l aba i p a l e n g ­v ina darbą, n e s nere ik ia v a r t y t i knygos . A n t r a v e r t u s , pas i ž iū ­rėję į lente lę k a l b ė d a m i ma tys i t e , ką ir kaip moka t e , ko d a r ne ­išmokote . Len te les k i t a i s g r a m a t i k o s k l a u s i m a i s ga l i t e p a s i d a r y t i p a t y s .

Moks l in inka i , lektor ia i , kiti da rbuo to ja i informaci ją k a u p i a kor­te lėse . J o s e u ž r a š o m o s pe r ska i ty tos k n y g o s a r s t r a i p s n i o bibl io­graf in ia i d u o m e n y s : a u t o r i a u s p a v a r d ė su in ic ia la i s , t iks lus kny­gos p a v a d i n i m a s , i š l e id imo vie ta , me ta i , b ib l io tekos šr if tas (jei k n y g a y ra i š b ibl io tekos , kur ia n u o l a t n a u d o j a m ė s ) ; ta ip p a t įdo­mesnės , m in tys , duomenys. , c i t a tos . I š t r a u k a s i š a n g l i š k o s , r u s i š ­kos a r ki tos ka lbos k n y g o s r e k o m e n d u o j a m a r a š y t i . o r ig ina lo , k a l b a , o ne ver t imą, ku r i s dėl įvair ių p r i ežasč ių g a l i p a s i r o d y t i ne t iks lus . I š t r aukų ve r t imą ga l i t e užs i r a šy t i p ieš tuku ki toje kor­te lės pusė je . Kor te lės tu r i bū t i v i enodo formato , sudė to s abėcė lės t v a r k a ( a rba p a g a l t ema t iką ) i r l a ikomos dėžutė je ( p a n a š i a i kaip b ib l io tekos k a t a l o g u o s e ) . J e i g u j u m s a t rodo , kad p e r s k a i t y t a s s t r a i p s n i s a r k n y g a g a l i būt i n a u d i n g i a te i tyje , v ienu dv iem sa­k in ia i s p a s i ž y m ė k i m e , kokie p a g r i n d i n i a i k l aus ima i ten n a g r i ­nė j ami .

P a n a š i o m i s kor te lėmis ga l ima naudo t i s i r m o k a n t i s ka lbos . Jo se u ž r a š o m i s v a r b i a u s i , sunkia i i šmoks t ami leksikos , g r a m a ­t ikos ar ki t i da lyka i . Jų nere ik ia perkrauti. ' . P a v y z d ž i u i , what r e ikšmės i r v e r t i m a s :

what 1. Kas, ką

a. What is it? b. What is he? c. What did he say? 2. Koks

What foreign language do you speak? 3. Kiti pavyzdžiai: a. What 's your name? b. What 's the time? c. What 's

the .mat ter? d. What 's the English for „namas"?

2 . U ž s a k y m a s 1027 . 17

Kitoje kor te lės pusė je u ž r a š o m a s šių pavyzdžių v e r t i m a s :

k U'uSLlSbfkiES j 0 p r o f e s i j a ) ? c - * y - P - # M K ' e k , a i k 0 ? - K a s atsitiko? d . Kaip angliškai

Ta ig i mokydamies i g a l i t e pas i ž iū rė t i į a n g l i š k u s pavyzdž iu s ir pas i t ik r in t i , ar m o k a t e i švers t i what, a rba a tvi rkščia i , žiū­r ė d a m i į l i e tuv iškus p a v y z d ž i u s , pas i t ik r in t i , a r ga l i t e a t g a m i n t i j uos ang lų kalba. Kor te lę į s idėki te į a n g l ų ka lbos vadovėl į a rba sąs iuvinį , o kai ji b u s n e r e i k a l i n g a , padėk i t e vėl į dėžutę .

4 . K A I P R E N G T I S A N G L U K A L B O S U Ž S I Ė M I M U I

(5) Mokinia i ang lų ka lbos pamoka i p a p r a s t a i r e n g i a s i t a i p : n a m u o s e verč ia teks tą (dažna i r a š t u ) ; j a u p i rmo než inomo žodžio ( k a r t a i s net n e p e r s k a i t ę s a k i n i o iki ga lo ) ieško žodyne (jei mo­kytojas nau jų žodžių nebuvo d a v ę s ) ; a t l ieka u ž d u o t u s p r a t i m u s ; mokosi žodžių iš savo žodynėl io . Bet toks mokymos i b ū d a s ne ­efektyvus .

P a s i r e n g i m ą pamoka i tu rė tų suda ry t i dvi d a l y s : nau jos me­dž iagos m o k y m a s i s i r senos į tv i r t in imas .

I . Nau jos m e d ž i a g o s m o k y m a s i s :

1 . P a s i r e n g i m a s mokymuis i ( i šdės tomos visos r e ik i amos mo­kymosi p r i e m o n ė s ) .

2 . Tyl iai ska i tomas t e k s t a s vieną, du k a r t u s ; nau jų žodžių re ikš­mių žodynėlyje ne i e škoma , s t e n g i a m a s i j į supras t i apsk r i t a i .

3 . P e r s k a i t o m a nau ja g r a m a t i n ė m e d ž i a g a , g i l i n a m a s i į j o s esmę — formų suda rymą , jų a t p a ž i n i m ą bei ver t imą.

'4. V e r č i a m a s teks tas ir s u r a š o m i j žodynėl į ( sąs iuv in į ) neži­n o m i žodžia i .

5. P e r s k a i t o m i nau j i i r kiti než inomi teks to žodžia i , s t eng i a ­m a s i j u o s a tpaž in t i .

6 . A t r e n k a m i nauj i ak tyvūs žodžia i , ku r iuos re ik ia i šmokt i , j ie už r a šomi l ie tuviška i j uod ra š ty j e .

18

7. R e m i a n t i s nau ja g r a m a t i n e m e d ž i a g a , su ak tyv ia i s žodžia is s u d a r o m o s morfo log inės formos a rba sakini-ai,

8 . S u g a l v o j a m i du t rys k l aus ima i teks tu i , r a š o m a s t r u m p a s teks to a tpa sako j imas .

9 . A t l i ekamos k i tos užduo tys (p ra t ima i i r p a n . ) . 10. J u o d r a š t y j e už rašy t i žodžia i , ku r iuos reikia i šmokt i , gar ­

siai sakomi ang l i ška i , u ž r a š o m i i r p a t i k r i n a m i .

II . Senos m e d ž i a g o s į tv i r t in imas:

11. Suki rč iuojami v ienas du nau jo teks to sak in ia i , j ie g a r s i a i perskaitomi, , neki rč iuojant neki rč iuot inų žodžių.

12. Ga r s i a i ska i toma teks to p a s t r a i p a . 13. Su n a u j a i s ve iksmažodž ia i s s u d a r o m i bendr ie j i i r specia­

lieji k l aus ima i , vėl iau — pas i r enkamie j i ir sk i r iamiej i . 14. Su n a u j a i s žodžiais] s u d a r o m o s visos a rba tik b log iau iš­

moktos anksč i au n a g r i n ė t o s morfo log inės formos. 15. N a g r i n ė j a m i nauj i žodžiai p a g a l darybą , p a g a l ska i tymo

ta i syk les . I š p i rmo žv i lgsn io gal i a t rodyt i , kad pas i ruoš t i v ienai p a m o k a i

re ikės be g a l o d a u g laiko. I š t ikrųjų jo d a u g i a u re ikės t ik i š pradž ių , kol g e r i a u p r a m o k s i t e ang lų ka lbos i r įgys i te mokymosi įgūdžių . Ta ig i 1-uoju p u n k t u no r ime pabrėž t i , kad p radė t i mokyt is reikia s u s i k a u p u s , v isa , ko re ik ia , t u r in t po r a n k a , i r bū t ina i nau ­dotis l en te lėmis . Naujų g r a m a t i k o s dalykų (3 ir 7 punktas ) ' , y p a č aukš te sn ios iose k l a sė se , reikia mokyt i s ne kiekvieną pamoką . Je i ­gu ang lų kalbą moka te labai s i lpnai , kurį laiką nea t l ik inėk i te 11 — 15 užduo t i e s , t a ip p a t užduočių 2 ir 8.

I lga in iu i nere ikės at l ikinėt i ka i ku r ių užduočių apskr i t a i , o kitų a t l ik imas s u t r u m p ė s iki m i n i m u m o . S v a r b i a u s i a , k a d , - t a i p mo­kydamies i , pe r pa lyg in t i nei lgą laiką j ū s ga l i t e nesunk ia i išmokti tai , ko n e i š m o k s t a m a pe r daugel į ka lbos mokymosi metų. J e i g u jūsų ž in iose e s a m a r imtų s p r a g ų , nau ja i užduo tą pamoką reikia mokyt i s tą pač i ą dieną, no r s ki ta da lyko p a m o k a būtų už dviejų ar tr i jų dienų. Tą pač ią dieną viską . l engv iau .p r i s imin t i , v iskas a i šk iau , be to, p i rmąją dieną po a i šk in imo d a u g i a u s i a i r už­m i r š t a m a . Iš v a k a r o p r i e š pamoką reikia dar p a k a r t o t i , ką iš­mokote .

Ta ig i r e n g t i s p a m o k a i i š anks to reikia , kai : — n o r i m a įveikti a ts i l ik imą, tvir ta i iš'mokti da lyko p a g r i n d u s , — p a s i r e n g t i kon t ro l i n i am darbu i , — reikia ( u ž d u o t a ) išmokti d a u g m e d ž i a g o s . R e n g i a n t i s p a m o k a i , p i rmiaus ia p a t a r i a m e pe r ska i ty t i teks tą

19

n e i e š k a n t nau jų žodžių r e ikšmės žodyne dėl to, k a d p a m a ž u išsi­u g d y t ų gebė j imas supras t i t eks tą i r be žodyno.

T e k s t a s v e r č i a m a s žodžiu, o ne r a š tu , j e igu moky to j a s tokios u ž d u o t i e s neskyrė .

P a g a l v o k i m e , kokius žodž ius s ieks ime išmokti ak tyvia i . Žodžių a t r a n k a a p t a r t a i r j o s p a v y z d ž i ų pa t e ik t a I I I skyriuje .

Pe r pamoką t eks tas ne tik v e r č i a m a s , bet i r p a s a k o j a m a s , n a g r i ­nė j amas . Todėl ver tė tų p a g a l v o t i , ko k l aus ime kitų mokinių. Todėl suga lvok i t e du t r i s k l a u s i m u s i r j u o s užs i r a šyk i t e . Kel iais t r u m ­pa i s s ak in i a i s p a r a š y k i t e teks to s a n t r a u k ą , kur būtų v i e n a s ki tas į s imin t inas faktas a r min t i s . I l g u s s u d ė t i n i u s t eks to ^ak in ius t r u m ­pinki te , perdi rbki te . S u g a l v o t u s i r u ž r a š y t u s k l a u s i m u s a r s an ­trauką, i šmokime s k l a n d ž i a i pe r ska i ty t i g a r s i a i . P a b a n d y k i t e j u o s a t g a m i n t i min tyse . Je i r a š y d a m i k l a u s i m u s i r s a n t r a u k ą p a d a r ė t e klaidų, j as i š t a i syk i te k lasė je .

Fo rma l i a i a t l i ekan t n a m ų d a r b u s , n a u d o s labai m a ž a i , o nusi­r a š a n t — j o k i o s , N u s i r a š y t i v e r t ė t ų ' t i k a t sk i ru s sunk iu s s ak in iu s , su kur ia i s p a t s mok inys nepa j ėg i a sus idoro t i . Bet pr ieš tai reikia j u o s i šs ia išk in t i , N a m ų da rbą g a l i m a laikyti a t l ik tu t a d a , kai mok inys ga l i a t s a k y t i į k l a u s i m u s , la isvai i švers t i tekstą, ne­ž i ū r ė d a m a s į t a i , ką p a r a š ė . T i k r i n a n t n a m ų darbą k lasė je , reikia k ruopšč ia i i š ta isy t i k la idas ,

Antro j i pa inokos r u o š i m o da l i s y r a k a r t o j i m a s . Kalb in ių įgū­džių n e g a l i m a i šugdy t i be r e g u l i a r a u s , i n t e n s y v a u s kar to j imo, Rei­k ia nuo la t ka r to t i sunk i a i i š m o k s t a m u s fonetikos, leksikos, g r a m a ­t ikos da lykus , žodžių darybą, s k a i t y m o ta i syk les . Ypač sunk ia i i š m o k s t a m a kirčiuoti žodž ius šaknyje , s u d a r i n ė t i k l a u s i m u s i r kt, Kur dary t i p a u z e s i r kokia in tonac i j a t a r t i , p a s i t a r k i t e su s avo mokyto ju ,

[ va i r i a s mor fo log ines formas reikia nuola t s u d a r i n ė t i su nau­j a i s žodž ia i s . P a v y z d ž i u i , p i r m ą ka r t ą s u s i d ū r ė t e su žodžiu to carry ( n e š t i ) . P a b a n d y k i t e su š iuo ve iksmažodž iu suda ry t i esa­mojo, būtojo , būs imojo nežymimųjų laikų te ig iamąją , ne ig iamąją ir k l aus i amą ją formą, l iepiamąją nuosaką ,

Aš nešu . I ca r ry . J i s neša . He ca r r i e s . Aš nenešu , I don ' t ca r ry . J i s n e n e š a . He doesn ' t ca r ry . Ar tu neš i? D o . y o u ca r ry? Ar j i s n e š a ? Does he c a r r y ?

P a s i ž i ū r ė j ę į žodyną, m a t o m e , kad p r i e šio žodžio sk l i aus te ­l iuose nė ra būto jo la iko i r bū to jo laiko da lyv io formų. V a d i n a s i , ta i t a i syk l ingas ve ik smažod i s .

Aš neš iau . I ca r r i ed . Aš n e n e š i a u . I d idn ' t ca r ry . Ar tu nešei? Did you c a r r y ?

Aš neš iu . I shal l c a r ry . J i neš . S h e wil l ca r ry . Aš neneš iu . I s h a n ' t ca r ry . J i neneš . She w o n ' t ca r ry . Ar mes neš ime? S h a l l we c a r r y ? Ar tu neši? Will you c a r r y ?

20

S u d a r i n ė d a m i laikus,, kre ipki te dėmesį į sk i r t ingas g a l ū n e s ir p a g a l b i n i u s ve iksmažodž ius . A s m e n i s g a l i m a keist i , bet bū t ina i pa sakyk i t e t e ig iamąją ir ne ig iamąją formą su p i rmuoju ir t rečiuoju asmeniu , o k l aus i amą ją — su an t ruo ju ir t reč iuoju .

J e i g u i š p r a d ž i ų j u m s sunku suda ry t i v isas nežymimųjų laikų formas, pirma suda r inėk i t e keletą kar tų su įva i r ia i s ve iksmažo­džiais v ieno laiko te igiamąją , ne ig iamąją ir k l aus i amą ją .formą, l iepiamąją nuosaką . P a v y z d ž i u i :

I know. (Aš ž inau . ) He does n o t know. (J is nežino.) Do you know? (Ar j ū s ž inote?) Let ' s ca r ry . (Neškime.) Ca r ry . (Nešk( i t e . ) Don ' t ca r ry . (Nenešk. )

Ta ip s u d a r o m o s visos n a g r i n ė t o s ( a rba b log i au i šmoktos) formos.

Su d a i k t a v a r d ž i u s u d a r o m e jo daug i ska i t ą , p a v a r t o j a m e j į su p r i e l inksn ia i s , i š r e i šk iame įva i r ius l inksn ius . Pavyzdž iu i , friend: two friends — du d r a u g a i ( -ės) , my friend's sister — m a n o d r a u g o sesuo; to/for his friend — jo d r a u g u i ; with her friend — su jos (sa­vo) d r a u g e , Kitas p a v y z d y s : to go to London — vykti į Londoną, to be in London — būti Londone , to come from London — a tvykt i , pa rvaž iuo t i iš Londono , Vėliau reikia p a s a k y t i : lie went to Lon­don—Ms išvyko į Londoną,, She was in London Jj buvo Lon­done, They came from London. — J ie p a r v a ž i a v o iš Londono,

B ū d v a r d į l a ip sn iuo jame . P a v y z d ž i u i , nice ( g r a ž u s ) , nicer ( g ra ­ž e s n i s ) , nicest ( g r a ž i a u s i a s ) ; important ( s v a r b u s ) , more important ( s v a r b e s n i s ) , most important ( s v a r b i a u s i a s ) . That dress is nicer — Ana sukne lė g r a ž e s n ė . This is the most difficult text,— Tai sun­k i au s i a s t ek s t a s ,

P r i eve iksmį s u d a r o m e iš b ū d v a r d ž i o i r i š l a ipsn iuo jame , P a ­vyzdžiui , wide ( p l a t u s ) : widely ( p l ač i a i ) , more widely<i-plačiau, most widely — p l ač iaus ia i .

Visos n a g r i n ė t o s ( a rba b log iau i šmoktos) a t i t i n k a m o s ka lbos dal ies formos s u d a r o m o s bent su 1 ve iksmažodž iu , 1 da ik t ava r ­džiu, 1 b ū d v a r d ž i u , 1 p r ieve iksmiu . Ga l ima š iuos p r a t i m u s įvai­r in t i : su v ienu v e i k s m a ž o d ž i u a r d a i k t a v a r d ž i u s u d a r y t i v ienas formas, su k i ta is — l ikus ias .

Kai j a u p a k a n k a m a i g e r a i i šmokote n e ž y m i m u o s i u s la ikus , ga ­lite s u d a r i n ė t i e igos , a t l ik t in ius la ikus , neve ik iamąją rūšį .

Ka ip minė jome, n a u d i n g a p a n a g r i n ė t i nau jų žodžių s anda rą , išskirti p r i ešdė l ius , p r i e s a g a s , s u d e d a m ą s i a s . -sudurt inių žodžių da l i s . Ta ip g e r i a u į s imins i te žodžių re ikšmę, ta r imą, rašybą . P a ­vyzdž iu i :

useful = use (nauda) ,+ fu l ( p r i e s a g a , re i šk ian t i s avybės turė j i ­mą) — n a u d i n g a s ;

21

/

unhappy = un (pr iešdė l i s , t u r in t i s n e i g i a m ą re ikšmę) +happu ( l a imingas ) = n e l a i m i n g a s ;

newspaper ^news (nau j i enos ) + paper (popier ius) - l a ik raš t i s .

g a l

K a r k i a p a n a g i 1HCIS.UC, Kai;p s K a u o m o s t exs te įvair ios žodžių g ru ­p ė s (pavyzdž iu i , v ieną kar tą žodžia i su g a l ū n e -{e)s, kitą — su -ed, vė l iau — žodžia i su r a i d ė m i s -c ir -g ir 1.1.).

(6) Laba i efektyvi mokymos i forma y ra savo klaidų u ž r a š y m a s i r n a g r i n ė j i m a s . T a m reikia pa imt i nedidel io fo rmato b lokno­tėlį. P a p r a s t a i s u r a š o m o s ne v i sos k la idos , o t ik tos , k u r i a s pa­s tebim p a d a r ę j a u ke l in tą ka r tą . [ jas nuo la t a tk re ipk ime dėmesį . Laba i sunkia i i š m o k s t a m a s vers t i į l ietuvių kalbą e s a m a s i s atlik­t in is la ikas . P a v y z d ž i u i , They have finished their work (J ie pa­ba igė da rbą ) ne re ta i k l a id inga i ve rč i ama „J ie tur i paba ig t i . . . " .

(7) Ka ip n u r o d ė m e a n k s č i a u , e fek tyvaus į s imin imo s ą l y g a y ra k a r t o j i m a s . Tač iau j i s ne tu r i būt i mechan i škas . Kar to t i re ikia s ą m o n i n g a i i r įva i r ia i s b ū d a i s , p r a d e d a n t nuo sva rb i aus ių da lykų, s u d a r i n ė j a n t į va i r i a s fo rmas , s t e n g i a n t i s ne t ik a tpaž in t i , be t i r a t g a m i n t i . P a v y z d ž i u i , k a r t o j a n t v e i k s m a ž o d ž i o n e ž y m i m u o s i u s lai­kus , s u d a r o m a e s a m o j o laiko te ig iamoj i , ne ig iamoj i , k l aus iamoj i forma, to l iau tokiu p a t būdu s u d a r o m o s i r būtojo bei būs imojo laiko formos (kaip p a r o d y t a su ve iksmažodž iu to carry). Įvai­r u m o dėlei g a l i m a vieną ka r t ą s u d a r y t i visų tr i jų laikų te ig iamą­s ias formas, p a s k u i — n e i g i a m ą s i a s , o dar vėl iau k l a u s i a m ą s i a s ( b e n d r u o s i u s i r spec i a l i uos ius k l a u s i m u s , paskui i r p a s i r e n k a m u o ­s ius bei s k i r i a m u o s i u s ) . Gera i i šmokus , la ikus i r formas g a l i m a maišy t i . K a r t o j a n t kai kur iuos da lykus n a u d i n g a i r pa r a šy t i . Kai sus ikaup ia d a u g i a u m e d ž i a g o s , reikia kar to t i da l imis , pas i r ink ­t ina i , kas s u n k i a u i š m o k s t a m a . Apsk r i t a i ka r to t i reikia dažna i , bet ne i lga i . Bene s v a r b i a u s i a y r a t e i s inga i pask i r s ty t i ka r to j imo laiką: p a k a r t o t i tą pač ią dieną po mokyto jo a i šk in imo, ry to j aus dieną, p r ieš pamoką , po s ava i t ė s , mėnes io . P r a d ž i o j e k a r t o j a m a dažn i au , vė l iau — reč iau , bet ta i i nd iv idua lu s da lykas .

Reikia r e g u l i a r i a i pas i t ik r in t i , ką j a u i šmokote i r ko dar ne­i šmokote a r p r imi r šo te . Todėl ka r to j imą bū t ina j u n g t i su savi ­kont ro le . Be abejo , k iekv ienas k a r t o j i m a s i r š ia ip j a u y r a savi ­kont ro lė , i r a tvi rkščia i . L e n g v i a u s i a pa s i t i k r in t i žodž ius . U ž d e n ­g i a m i žodynė l io l ie tuviški žodžia i ir, s l e n k a n t š a b l o n u žemyn, j ie a t p a ž į s t a m i p a g a l a n g l i š k u o s i u s . I r a tv i rkščia i : u ž d e n g u s a n g ­l i škus žodž ius ( šab lonas a p v e r č i a m a s ) , a t g a m i n a m i l ie tuviškiej i . J e i g u kurio žodžio n e a t p a ž i n o t e a rba n e a t g a m i n o t e , r a š o t e p r i e jo minusą . Reikia kre ip t i dėmesį i r j t empą . J e i g u nega lė jo t e pa ­sakyt i i š ka r to , bet žodis „kabė jo ant l iežuvio g a l o " i r p a l a u k ę p r i s iminė te , dėki te p r ie jo tašką . A tpaž in imą žymėki te p r ie a n g l i š k o žodžio (kairė je l a p o p u s ė j e ) , a t g a m i n i m ą — p r i e l ie tuviško (de-

22

š inė je ) . J e i g u t i k r indamies i po kur io laiko n e a t p a ž i n o t e a r nea t ­g a m i n o t e to p a t i e s žodžio p a k a r t o t i n a i , ta i vėl r a š y k i t e minusą . Žemiau p a t e i k i a m e sav ikon t ro lės r ezu l t a tų u ž r a š y m o i r š ab lono p a v y z d ž i u s :

(atpažinimas) (atgaminimas)

M <o co —. S' cr> oi Ö

O-O —i

fight (fought, fought) soldier lose (lost, lost) happen wind carry island radio

['sauld3^] M

['ailand] Į 'reidiau]

kovoti kareivis netekti atsitikti vėj as nešti sala radijas

V

v

v

O O)

o o

Šab lono , kurį g a l i m a p a s i d a r y t i i š s toro pop ie r i aus a r med inės l in iuotės , reikia t am , k a d netyčia n e p a s t e b ė t u m e kito žodžio a t sa ­kymo.

fight ( fought , fought)

Žodžių k a r t o j i m o ( sav ikon t ro lė s ) da tos s u r a š o m o s čia pa t žonynėlyje . J e igu tą pač ią dieną t i k r i na t e žodžių a tpaž in i ­mą i r a t g a m i n i m ą , p i r m i a u s i a t ik r ink i te , ka ip a t g a m i n a t e žo­džius .

Tokia s av ikon t ro l ė u ž t r u n k a vieną kitą minu tę . Kai žodžių sus ikaup ia d a u g , t a d a t i k r i n a m i t ik aktyviej i a r b a sunk ia i į s ime­n a m i žodžia i , o viską t ikr int i j a u nė ra re ikalo . S v a r b u nepami r š t i , k a d a reikia žodž ius pas i t ik r in t i . Kol įpras i te , pas i žymėk i t e specia­l iame j u o d r a š t y j e a rba ant a t sk i ro lapel io. Kitų pa t ik r in imų laiką i š a n k s t o sus i r a šyk i t e žodynėly je .

(8) Kaip minė jome anksč iau , efektyvi ka lbų mokymos i forma y r a m a g n e t o f o n o į rašų k l a u s y m a s . Jų p a s i k l a u s i u s , l engv iau iš­mokti t i n k a m a i perska i ty t i sakinį su kylančiąja in tonac i ja , ta i ­sykl ingu sak in io kirčiu, [ rašų g a l i m a k l ausy t i s t iek ka r tų , kiek reikia. P e r p a u z e s g a l i m a p a k a r t o t i žodį a r sakinį po d ik to r i aus ka lbos , a n t r a ve r tu s , g a l i m a pas i t ik r in t i , kaip i šmokome, skai­t an t p r i e š diktorių. J e i g u p a u z ė tokio i l g u m o , k iek re ikia

/

m o k a n č i a m kalbą p a s a k y t i sakinį , u g d o m a s n o r m a l u s ka lbos t empas . A n t r a ve r tu s , į r aša i į ga l i na d a u g i a u r e m t i s i r g i rd imąja a tmin t im i .

M o k a n t i s ka lbos , r e ika l ingas mokinių b e n d r a d a r b i a v i m a s . Tai y p a č n a u d i n g a , kai reikia p a s i t i k r i n t i ž inias . L e n g v a pa t ik r in t i i r v ienas ki to d a r o m a s k la idas .

Ta ig i r a c i o n a l u s , g e r a i o r g a n i z u o t a s da rbas , m o k a n t i s užs ien io ka lbos , y r a s ė k m i n g o mokymos i la idas . n L E K S I N I S - G R A M A T I N I S

A N G L Ų K A L B O S M I N I M U M A S

Nor in t p radė t i ka lbė t i , supras t i , skai ty t i užs ien io ka lba , reikia ge ra i mokėt i bent r e i k a l i n g i a u s i u s žodž ius , jų j u n g i n i u s , mokėt i p a g r i n d i n e s g r a m a t i n e s formas, suda ry t i sakinį . Ki ta ip s a k a n t , reikia mokėt i ka lbos p a g r i n d u s . Tokie ka lbos p a g r i n d a i y r a m ū s ų s u d a r y t a s l e k s i n i s - g r a m a t i n i s a n g l ų ka lbos m i n i m u m a s , kur i s rei- . ka l ingas , nor in t i šmokt i kalbėt i bei ska i ty t i . Ka lbos p a g r i n d ų mokėj imas y r a p r i e l a ida s ė k m i n g a i mokyt i s a n g l ų ka lbos , jų mo­kė j imas su te iks pa s i t i kė j imo savo j ė g o m i s , p a d ė s įveikti ps icho­log in ius ba r j e ru s .

P a v y z d ž i u i , su ve iksmažodž iu „ b ū t i " (to be) s u d a r o m i e igos la ikai , neve ik iamoj i rūš i s , j i s įeina į dauge l io ve iksmažodž ių su­dėtį (be bom — g imt i , be interested — d o m ė t i s ) . J e i g u ge ra i mokė­si te j į a smenuo t i nežymimuos iuose la ikuose , b u s n e s u n k u p a s a k y t i bet kur į e igos laikų, neve ik iamos ios rūš i e s nežymimųjų laikų asmenį , laiką, formą.

Yra tokių dažna i v a r t o j a m ų žodžių, kur ie ne t pe r keletą metų labai sunk ia i i šmoks t ami . D a ž n a i pa in io j amos minė to ve iksma­žodžio to bė formos (is, are, was, were), d auge l i s jų n e a t p a ž į s t a a rba n e a t g a m i n a , j a u n e k a l b a n t ap ie la isvą va r to j imą sak inyje a r b a r i š l i ame pasako j ime . O juk su šio ve ik smažodž io fo rmomis nuo V ir VI k l a s ė s s u s i d u r i a m a pe r kiekvieną pamoką, kiekvie­n a m e teks te i r ne vieną kar tą !

D a u g e l i s dažna i v a r t o j a m ų žodžių y r a t r umpi t a č i a u moki­nia i m a ž u s žodelius,, y p a č p a g a l b i n i u s , k a r t a i s i r p r i e l i nksn ius a r j u n g t u k u s l inkę laikyti n e s v a r b i a i s i r m a ž a i kre ip ia į j u o s dė­mesio . Tuo t a r p u k iekvienas žodis , net a r t ike l i s , ku r io p a p r a s t a i n e v e r č i a m e į l ietuvių kalbą, tur i s a v o re ikšmę. Tik g e r a s ka lbos . m i n i m u m o mokė j imas p a d ė s į s i sąmonin t i , j o g b ū t i n a kre ip t i dė­mesį į k iekvieną žodį.

Gera i m o k ė d a m i ka lbos p a g r i n d u s , ga lė s i t e pa saky t i , p a k l a u s ­t i , s u p r a s t i p a p r a s t u s sak in ius , tekstą, o vėl iau į tvir t int i ka lbos m i n i m u m o žodž ius bei g r a m a t i n e s formas i r jų var to j imą .

Žemiau pa t e ik i ame l eks in į -g rama t in į a n g l ų ka lbos m i n i m u m ą lentel ių p a v i d a l u su žodžių ir g r a m a t i n i ų formų pavyzdž ių lie­tuv i ška i s a t i t i kmen imis .

25

1. L E K S f N I O - G R A M A T I N I O A N G L Ų K A L B O S

M I N I M U M O L E N T E L Ė S

1 lentelė (žodžia i )

I. 1) be (am, is, a re ; was , 4 ) can ; could [kud] were [wa : ] ) £ ) m a y

2) have (have, has ; had ) 6 ) mus t 3) snai l , win

) put dput) I I . 1-) ask 14 ) read ( r ead ) ir i :dl

2) begin (began ) 3) come (came)

[red] 2) begin (began ) 3) come (came) 15 ) say, s ays ( sa id) fsezl 4) do (does'; d id) [sed] 5) find ( found) 16 ) see ( saw) 6) finish 17 ) speak (spoke) 7) get (go t ) 18 ) t ake ( took) 8) g ive (gave ) 19 ) tell ( told) 9) go (wen t ) 20 ) th ink ( t hough t )

10) know (knew) 21 ) w a n t 11) like . Į 22 l wr i t e (wrote ) 12) m a k e (made ) < 13 i work

I I I . 1) I — me — my 5i we — us — our 2) he — him — his

• O \ 1 t i 6) you — you — your

6) she — her — her T they — them — their 4) it — it — its

they — them — their

' I V . 1) who — w h o m — whose 6) how 2) w h a t 7) why 3) which 8) J

how m u c h / m a n y 4) w h e r e 9) how often 5) when w 1 L V . I 1

.•

V. 1) of 3) wi th 5) at 7) on 9) after 2) to 4) in 6) from 8) before 10) abou t

VI. 1) and 2) t ha t 3) if 4) because 5) . .what , when. . . (zr. IV) VII . 1) now 2) t oday 3) y e s t e r d a y 4) t o m o r r o w 51 h o m e

o) at home

Pr i e l inksn ių va r to j imo pavyzdž i a i : 1) the first of S e p t e m b e r 2) to expla in w o r d s to the pupi l s 3) to wr i t e with a pen, 4) in K a u n a s , at school 5) at 9 o'clock • •

6) in the e v e n i n g 7 ) o n S u n d a y

26

I. 1 2 3 4 5 6

II . 1 2 3

5 6 7 8 9

10 11 12

I I I . 1

IV. 1

2

V. 1 2 3 4

VI . 1

VI I . 1

bū t i (esu, / j i s / y ra , esame. . . ; buvau. . . ; buvome. . . ) tu rė t i ( turiu. . . , / j is / tur i ; turė jau. . . ) p a g a l b . veiks, b ū s i m a j a m laikui suda ry t i ga l iu (moku) . . . ; ga lė jau . . . ga l iu , ga l ima. . . t u r iu (p r iva l au ) . . .

k l aus t i p radė t i (pradėjau . . . ) a te i t i , pare i t i (at­ėjau. . . ) da ry t i , veikti (/jis/ da­

ro; dar iau . . . ) r a s t i ( radau . . . ) ba ig t i gau t i (gavau . . . ) duoti (daviau. . . ) eiti , važ iuo t i (ėjau.. .) žinoti (žinojau. . . )

mėg t i , pa t ik t i . dary t i , g a m i n t i (da r i au .

aš — m a n ; m a n e — m a n o j i s — j a m ; j i — j o j i — j a i ; j ą — j o s j i s , j i — j a m , ja i ; jį,

ją, jo, jos (apie daiktą)

kas — kam; ką — kie- 3) kur i s , k a t r a s 7) kodėl no (apie asmenį) 4) kur 8) kiek

ką; koks (apie 5) kada 9) ka ip dažna i

13) dėti (padėjau . . . ) 14) skai ty t i (skaičiau. . . ) 15) sakyt i (/jis/ s ako ; sa­

k iau) 16) ma ty t i (mačiau . . . ) 17) ka lbėt i (kalbėjau. . . ) 18) imti (paėmiau . . . ) 19) pa saky t i , p a s a k o t i ,

l iepti (pasakiau . . . ) 20) ga lvo t i (galvojau. . . ) 21) norė t i 22) r a šy t i ( raš iau. . . ) 23) dirbti

5) mes — m u m s ; m u s — m ū s ų

6) jū s , tu — j u m s , t a u ; j u s , t ave — jūsų , t avo

7) j ie, jos — j i e m s , j o m s ; juos ; j a s — jų

kas, daiktą)

ki lmin inko 1. n a u d i n i n k o 1.; į į nag in inko L; su v ie t in inko 1.

6) ka ip

5) v ie t in inko 1. 6) iš 7) a n t

8) pr ieš 9) p o

10) ap ie

ir 2) kad 3) ar ; j e igu 4) ries 5) ...ką, kada. . . (žr. IV)

d a b a r 2) š i and i en 3) v a k a r 4) ry toj 5) n a m o 6) na ­m u o s e

P r i e l inksn ių va r to j imo pavyzdž ia i : 1) rugsė jo pirmoji (k i lmin inkas ) 2) a iškint i m o k i n i a m s žodž ius ( n a u d i n i n k a s ) 3) r a š y t i p lunksnakoč iu ( įnag in inkas ) 4) K a u n e , mokykloje (v ie t in inkas)

5) 9 v a l a n d ą 6) v a k a r e 7) sekmadien į

27

2 lentelė ( g r a m a t i n ė s formos)

Veiksmažodis

Nežymimie j i laikai E s a m a s i s B ū t a s i s B ū s i m a s i s

1) to be 2) to h a v e 3) to do 4) moda l in i a i

ve iksma­žodžia i

5) to work 6) to come

am, is, a re have , h a s do, does can, m u s t , m a y

work , w o r k s come, comes

was , w e r e had did could

worked c a m e

shall /wil l be sha l l /wi l l have

sha l l /wi l l work shal l /wi l l come

to be

E s a m a s i s la ikas B ū t a s i s la ikas B ü s i m a s i s la ikas

I a m was sha l l be H e (she/ i t ) is was wil l be W e a re were sha l l be You a re were will be They a r e were will be

Ne ig iamoj i fo rma: 1) I am not. 2) I h a v e not . 3) I c anno t . 4) I sha l l no t come. 5) I do not come. 6) He does not come. 7) They did not come.

Klaus iamoj i forma: žr. 3 lente lę . L iep iamoj i n u o s a k a : T) Go to school . 2 ) D o n ' t go to the

c inema . 3) Le t ' s go home .

Daiktavardis

1) - s : s i s ter —- s i s t e r s 2) - 's; - s ' : s i s t e r ' s — s i s t e r s '

Būdvardis 1) -er, - e s t : l o n g — longe r — longes t 2) more — m o s t : i n t e r e s t i n g — more i n t e r e s t i ng — mos t inte­

r e s t i n g

Skaitvardis -teen, -ty, -th : 1) six — s ix teen — s ix ty , 2) s ix th

Prieveiksmis -ly : 1) s low —slowly 2) s lowly — m o r e s lowly — mos t s lowly

P - a s t a b a . A s m e n i n i a i i r s avyb in ia i įva rdž ia i , p r i e l inksn ia i , j u n g t u k a i pa te ik t i 1 lente lė je .

28

Veiksmažodis

Nežymimie j i l a ika i

E s a m a s i s B ū t a s i s B u s i m a s i s

1) bū t i esu, (jis) y ra , buvau. , . , būsiu!. ,

esame. . . buvome. . . būsi . . .

2) tu rė t i turiu, , . , (jis) tur turėjau, . , turės iu , . , / turėsi . , .

. . U i i x n a l s l Cnt*-3) p a g a l b i n i s ve ik smažod i s k l aus i amą ja ! ir ne ig i amą ja ! for­

m o m s suda ry t i

4) moda l i ­n ia i veiks­m a ž o d ž i a i

5) dirbti

6) atei t i

gal iu. . . , priva-! lau.. .

dirbu..., (j is) dir­b a ateinu. . . , (j is) at e ina

ga lė jau . , .

dirbau.. .

a tėjau. . .

dirbsiu.. . / dirbsi.. . ateisiu, , . / ateisi . . .

bū t i E s a m a s i s B ū t a s i s B u s i m a s i s

esu b u v a u būs iu a š i i c / i i v r a b u v o b u s

e s a m e b u v o m e b ū s i m e mes e s a t e buvo te būs i t e JUS

1 j ie / jos y r a buvo b u s ON ft X n u r » a f i l l

Neig iamoj i forma: 1) Aš n e s u . 2 ) Aš ne tu r iu . 3 ) Aš nega l iu . ,4) Aš nea te i s iu . 5) Aš nea t e inu . 6. J i s n e a t e i n a . 7) J i e ne­a tė jo .

K laus i amo j i fo rma: žr. 3 len te lę . L iep iamoj i n u o s a k a : 1) Eik į mokyklą. 2) Neik į kiną. 3) Ei­

k ime n a m o . Daiktavardis

1) s e suo — sese rys 2) s e se r s — seserų Būdvardis

1) i lgas — i lgesn i s — i lg iaus ias 2) į domus — įdomesn i s — įdomiaus i a s

Skaitvardis

1) 6 - 1 6 — 6 0 ; 2) š e š t a s Prieveiksmis

1) l ė t a s - l ė t a i ; 2) lė tai - lėčiau - l ėč iaus ia i

3 lente lė (k l aus imų s u d a r y m a s )

' • ^ " d

? 5 i e j i k l a u s i " m a i (Are,. .?, Have. . .? , Can. . .? , Will. . .?,

l " m u s t A l î ? i k S m a Z ° d Z i ° d ° ( b e " h a V e * > C a n " ™y>

IV, V, VI ? 0 I

a. 'Are you

b . Have you

c. Can you d. Will you e. Are you f. Is :he text g. H a v e you

II

a-/pupil?

[speak

come

r e a d i n g

t r a n s l a t e d ? wr i t t en

I I I

an Eng l i sh

d ic t ionary?

E n g l i s h ?

a book

the exercise?

t omor row? now?

2. Su p a g a l b i n i u ve iksmažodž iu do (does/did) ( e s a m a s i s i r b ū t a s i s nežymimie j i la ikai) ' ^ d i n a s i s

a.

b.

c.

'Do

Does

Did

lyou

he

you

' s p e a k

speak

speak

- - 'Engl i sh?

E n g l i s h ?

E n g l i s h į at the lesson?

• i

U. Special iej i k l aus ima i (1) w h o - w h o m — w h o s e - 2) what -3) wh ich ; 4) when ; 5) w h e r e ; 6) why; 7) how; 8) how m a n y / m u c h ; 9) how often)

a. W h a t ^a i re you? b . W h e n wil l he come? c. Where do you speak Eng l i sh?

P a s t a b a .

a. W h o speaks E n g l i s h ? b. W h o spoke E n g l i s h ?

I I I . Pa s i r enkamie j i k l aus ima i ( . . . o r . . . ? ) 'Are you a ^ s t u d e n t o r a S p u p i l ?

IV. S k i n a m i e j i k l a u s i m a i ( . . . , don ' t you?) a. You ' s p e a k ^ E n g l i s h , J don ' t you? b. He ' s p e a k s ^ R u s s i a n , doesn ' t he?

P a s t a b a . Ženklas ^ žymi b a l s o kr i t imą, o J limą ir ka r tu kirčiuotą skiemenį .

b a l s o kė-

*> Atskirais atvejais klausiamoji forma sudaroma su do.

30

I. Bendriej i k l aus ima i (ar. . .?) 1. Be p a g a l b i n i o ve iksmažodž io (būt i ; t u rė t i ; ga lė t i ; pr i ­

valė t i ; b ū s i m a s i s 1.) a . Ar j ū s (esa te) mokinys? b. Ar j ū s tu r i t e ang lų kailbos žodyną? c. Ar moka te (ga l i te ) ka lbėt i ang l i ška i ? d. Ar tu ateis i rytoj? e . Ar j ū s ska i to te knygą d a b a r ? f. Ar t eks t a s y ra i šve r s t a s? g . Ar jū s p a r a š ė t e p r a t i m ą ?

2. Su p a g a l b i n i u ve iksmažodž iu do /does /d id ( e s a m a s i s i r b ū t a s i s nežymimie j i l a ika i ) . a. Ar ( jūs) ka lba t e ang l i ška i ? -b . Ar j i s ka lba ang l i ška i ? c . Ar tu kalbėja i ang l i ška i per p a m o k ą ?

II . Special iej i k l aus ima i (1) kas — kam, ką — kieno; 2) k a t :

ką; koks; 3) k u r i s , ka t r a s ; 4) kada ; 5) kur ; 6) kodė ; 7) ka ip ; 8) kiek; 9) kaip dažna i )

a. Kas jū s ( e s a t e ) ? b . K a d a jis pa re i s? c . Kur j ū s ka lba t e ang l i ška i ?

P a s t a b a . Kas ka lba ang l i ška i ? Kas kalbėjo ang l i ška i ? (Su ve iksn io k l a u s i m u p a g a l b i n i s ve ik smažod i s neva r to ­j a m a s . )

\ \ \ . Pa s i r enkamie j i k l aus ima i ( . . . ar . . .?) J ū s s t u d e n t a s a r mokinys?

IV. Skir iamiej i k l aus ima i ( . . . , ar ne?) a . J u k j ū s ka lba t e ang l i ška i , a r ne? b . J u k j i s ka lba rus i ška i (a r n e ) ?

L e k s i n i s - g r a m a t i n i s m i n i m u m a s y r a p a k a n k a m a s , k a d g a l i m a būtų jpasakyti e l e m e n t a r i u s s ak in iu s , p a k l a u s t i p a p r a s t u s k laus i ­mus . Žodžių s ą r a š e pa te ik t i : 1) p a g a l b i n i a i i r moda l in i a i ve iksma­žodžia i , 2) kit i d ažna i v a r t o j a m i ve iksmažodž ia i , 3) a s m e n i n i a i i r savyb in ia i įva rdž ia i , 4) k laus iamie j i žodžia i , 5) ka i kur ie pr ie­l inksn ia i , 6) j u n g t u k a i , 7) p r ieve iksmia i . T u r b ū t a tk re ipė te dė­mesį, kad žodžių s ą r a še nė ra da ik t ava rdž ių , b ū d v a r d ž i ų , skai t ­va rdž ių . K a d a n g i kalboje d a u g i a u s i a yra da ik t ava rdž ių , t a i j u o s l aba i s u n k u a t r ink t i , be to , d a i k t a v a r d ž i a i , y p a č k o n k r e t ū s , y ra l engv iaus i a i i š m o k s t a m i žodžia i . Apie du t r ečda l i a i žodžių, ku­r iuos mokykloje ge ra i i šmoks ta vis i a rba beveik visi mokin ia i , i r y ra d a i k t a v a r d ž i a i . S k a i t v a r d ž i u s ta ip pa t n e s u n k u išmokt i , nes jų n e d a u g . S u n k i a u s i a i p a p r a s t a i i š m o k s t a m i p a g a l b i n i a i žodžia i , ve iksmažodž ia i , k l aus iamie j i žodžiai,, įvardž ia i , p r ie l inksn ia i .

G r a m a t i n i a m e m i n i m u m e duot i nežymimųjų laikų g r u p ė s esa­mojo, būtojo ir ibūsimojo laiko te ig iamoj i , ne ig iamoj i ir k l aus i a ­moji formos, l iepiamoj i n u o s a k a . K laus i amoj i forma pa te ik ta at­sk i r a i — 3 lentelėje . D a u g t a š k i s po l ietuviškų žodžių rodo, kad ta pat i forma t inka i r k i t iems a s m e n i m s . Lente lė je pa te ik i ami p a g a l ­binia i žodžia i (shall/will; do/does/did; more/most), p a g r i n d i n ė s įvairių morfologinių formų g a l ū n ė s ir p r i e s a g o s (-(e)s; -'s, -s'; -edį -er, -est; -teen, -ty, -th; -ly). Je i kas nea i šku , ž iūrėki te g r a ­ma t ikos skyriuje . D a i k t a v a r d ž i ų l inksnių re i šk imo p a v y z d ž i a i pa­t e ik iami 1 lentelė je „P r i e l i nksn ių va r to j imo p a v y z d ž i a i " ( 1 — 4 ) .

Mokydamies i l eks in į -g rama t in į m i n i m u m ą p i rmiaus i a : a ) sus i ­p lanuok i t e , per kiek laiko, ką ir kaįp i šmoksi te ; b) mokyki tės in ten­syv ia i ; c) į s i r a šyk i t e lentel ių m e d ž i a g ą į m a g n e t o f o n o juos tą ; d) r e g u l i a r i a i pas i t ik r ink i te , kaip ir ką i šmokote .

P r a d ė t i mokyt i s ang lų ka lbos l eks in io -g rama t in io m i n i m u m o g a l i m a čia a p r a š o m u b ū d u bet kur io je k lasėje a r kurse , bet ku r iuo moks lo metų laiku. Tvir ta i i šmokt i ka lbos p a g r i n d u s g a l i t ik p a t s mok inys a r s t uden t a s , m o k y d a m a s i s jų ka r tu su n a u j a m e d ž i a g a . S a k y d a m i „ tv i r ta i i šmokt i " t u r i m e omenyje , k a d i šmokimas a r t ė ja pr ie įgūdž io , t . y . žodž ius i r mor fo log ines formas p r a d e d a m e a tpa ­žint i i r a t g a m i n t i ak imi rksn iu . Iš p r a d ž i ų reikia s t eng t i s išmokti m i n i m u m ą p a k a n k a m a i g e r a i . P a k a n k a m a i i šmok tas m i n i m u m a s y ra t a d a , kai mok inys a r s t u d e n t a s n e s i v a r ž y d a m a s b a n d o kalbėt i (pa­k laus t i , a t s a k y t i ) , n o r s i r su k l a idomis lė tesniu t e m p u , geba suda ­r inėt i s ak in ius , dažna i p a t s pastebi savo k la idas . Ta ip išmokt i , be abejo, g a l i m a t ik ge ra i o r g a n i z a v u s mokymąs i , r e g u l i a r i a i at l iki-n ė j a n t p r a tybas .

Reikia bent apy t ik r ia i p l a n u o t i per kiek laiko pas ieks i t e no r imą i šmokimo lygį. Tur in t omenyje , kad aukš tesn ių jų klas ių mokin ia i j a u keletą metų s u s i d u r i a su m i n i m u m o žodž ia i s i r g r a m a t i k a , k i ekv ienas mokinys , r e g u l i a r i a i d i rbdamas , pe r kelias s ava i t e s gal i p a k a n k a m a i i šmokt i a tpaž in t i ir a t g a m i n t i žodž ius , o per du

32

t r i s m ė n e s i u s a tpaž in t i i r s u d a r i n ė t i g r a m a t i n e s fo rmas . P e r li­kusį moks lo metų laiką j u o s ge ra i į tv i r t inus , p a s i t i k r i n ę po kelių mėnes ių p e r t r a u k o s ( a t sk i r a i p r i e š ta i nepas ika r t o j ę ) t u r ė t u m ė t e g a u t i p l a n u o j a m ą rezu l ta tą .

P a t e n k i n a m a s p a ž y m y s p a p r a s t a i r a š o m a s ka i i š m o k s t a m a pusė užduo tos m e d ž i a g o s (50 p r o c ) . Tai reikia laikyti iše i t ies t a šku . Ta ig i per v i ene r ius m e t u s i šmoki te ne mažiau, ka ip 50 proc. , per a n t r u s — 70 p r o c , paskui — 80—90 proc. Be abejo, m o k y m a s i s y r a i nd iv idua lu s da lykas : v i en iems reikia m a ž i a u la iko, k i t i ems — d a u g i a u . T i ems , kur ie spec ia l ia i domis i a n g l ų ka lba i r p a t y s nor i p r a m o k t i ka lbė t i , p a t a r t u m e per p i rmuos ius m e t u s i šmokt i ne m a ž i a u kaip 70 proc.

Ka lbos p a g r i n d ų reikia mokyt i s in tensyv ia i . I š p r a d ž i ų reko­m e n d u o j a m a mokyt i s ne reč iau kaip ke tu r i s k a r t u s per s ava i t ę . K a m e inas i s u n k i a u , g a l i m a moky t i s pe r i lgesnį laiką.

J a u s akėme , kaip s v a r b u įprast i n a u d o t i s l en te lėmis . į r a šy t i į m a g n e t o f o n o j uos t e l ę su p a u z ė m i s lentel ių žodž ia i , p a v y z d ž i a i , s av ikon t ro l ė s užduo tys , t eks ta i , p r a t i m a i ga l i bū t i p a n a u d o t i n e tik mokymuis i , bet i r s av ikon t ro l e i . Ka lbos p a g r i n d a m s moky t i s užs ivesk i te specia lų da rbo sąs iuvinį , k u r i a m e u ž s i r a š y t u m ė t e klau­s imus mokyto ju i , s u s i d a r y t u m ė t e mokymos i i r s av ikon t ro l ė s g r a ­fiką, s av ikon t ro l ė s užduo t i s , r a š y t u m ė t e a u t o d i k t a n t u s ir 1.1.

K a d a n g i ka lbė j imo įgūdž ių fo rmav imas y ra i lgas p rocesas , tu­r i te r e g u l i a r i a i pas i t ik r in t i , ką i r ka ip i šmokote . Ž inodami rezu l ­t a t u s , ga lė s i t e efektyviau mokyt is . T ik r in t i s re ikia r y t o j a u s dieną, po s ava i t ė s , mėnes io , i lgesn ių laiko t a rpų , po metų .

2 . K A I P M O K Y T I S M I N I M U M O Ž O D Ž I Ų

1. P e r s k a i t y k i t e 1-os len te lės žodž ius ir u ž s i r a š y k i t e k l a i d i n g a i ska i tomų žodžių t r anskr ipc i j ą .

2. P a s i t i k r i n k i t e ir pa s i žymėk i t e , kurių žodžių n e a t p a ž į s t a t e ir nega l i t e p r i s imin t i .

3 . I šmoki te p a r a š y t i m i n i m u m o žodž ius . 4 . Spec ia l i a i p a s i m o k y k i t e n e ž i n o m u s len te lės žodž ius . 5 . S u d a r i n ė k i t e įvair ias mor fo log ines žodžių formas, p a v a r t o ­

kite jas į sakinmose (a t l ik inėki te p r a t i m u s k a l b o s p a g r i n d - i m s įtvir­t i n t i ) .

(1) P r i e š p r a d ė d a m i mokyt i s m i n i m u m o žodžių, pas i t i k r ink i t e , a r t e i s inga i j u o s pe r ska i to t e . G a l i m a ta i p a d a r y t i p a č i a m vado­v a u j a n t i s žodynu , o k a d būtų gre ič iau , g a l i m a p a p r a š y t i ge ra i a n g l ų kalbą mokanč io d r a u g o . Ger iaus ią , ž inoma , k re ip t i s į a n g l ų ka lbos mokytoją , pe r ska i ty t i j a i v isos lente lės žodž ius i r pas i žy ­mėt i sąs iuv iny je t a r i m ą tų žodžių, ku r iuos t a r i a t e k l a i d i n g a i . Dėl

3 . U ž s a k y m a s 1027 . 33

žodžių p a n a š u m o ir kitų p r i ežasč ių ga l imos šios k la idos : were— M [A] . [ei] [i:] [ai]- [u:] [D:] [aus]

where, could [ k u d ] , come — came, me - - my, you — your our — [jo:] [u:] [ai] [D] [tj] [5] [au] your, who — why, of [ a v ] , want, which — with, most, what [wot] — that [5set].

(2) Tol iau r e ik ia pas i t i k r in t i , ką moka te ir ko n e m o k a t e a tpa ­žinti bei a t g a m i n t i . Ž iū rėdami į a n g l i š k u s lente lės žodž ius , suži­note , kurių žodžių n e a t p a ž į s t a t e a rba a t p a ž į s t a t e sunk ia i (reikia p a g a l v o t i , kol p r i s i m e n a t e ) . T ik r indamies i , kaip a t p a ž į s t a t e , pavyz ­džiui , žodį get (1 l en te l ė ) , l ie tuviškoje lente lės pusė je reikia už­deng t i „ d u o t i " i r k i tus žemiau e s a n č i u s žodž ius , k a d ne tyč ia ne-p a ž i ū r ė t u m ė m kito žodžio a t s a k y m o p i rma laiko. Arba t i k r ink ime kas an t rą , t rečią žodį, o paskui p a s i t i k r i n k i m e l ikus ius . .Neta isyk­l ingųjų ve iksmažodž ių būto jo laiko formas (1 lentelė) t ik r ink i tės a t sk i ra i nuo b e n d r a t i e s , t . y . pirma p a s i t i k r i n k i t e ve iksmažodž ių bendra t į , k i tu s žodž ius , o po to gr įžk i te pr ie bū to jo la iko: u ž d e n g ę bendra t į , pa s i t i k r ink i t e būtojo laiko formas . J e i g u žodžio n e a t p a ­ž į s ta te , virš jo r a šyk i t e minusą , j e igu reikėjo p a g a l v o t i — dėkite tašką . Žymėki te ryškia spa lva , pa l ikdami v ie tos kitų t ik r in imų r e ­z u l t a t a m s už ra šy t i . Tu r in t įrašą, g a l i m a būtų pas i t i k r in t i i r gir­dimąjį a tpaž in imą . Kitą dieną p a n a š i a t v a r k a p a s i t i k r i n a t e , ku­r i uos žodž ius ga l i t e a t g a m i n t i , t . y. ž i ū r ėdami j l i e tuv iškus žodž ius , i š s ia i šk inki te , k u r i u o s a n g l i š k u s žodž ius p r i s imena t e , kurių nepr i ­s imena te .

(3) Mokydamies i žodž ius , ka r tu mokotės i r j uos r a šy t i , y p a č tuos , kur ie dėl savo p a n a š u m o p a i n i o j a m i , todėl sunk iau a tpaž į s ­t a m i ir s u n k i a u i š m o k s t a m o s jų r e i k š m ė s (were — where ir 1.1.). J a u čia g a l i t e p radė t i ta ikyt i ska i tymo ta i syk les , pavyzdž iu i , už­da ra s sk iemuo (am, has, had, can, began, at, and, that), s ą lyg ina i a tv i ras s k i e m u o (came, gave, make, made, take).

(4) K a d a n g i aukš tesn ių jų klasių m o k i n i a m s i r s t u d e n t a m s , ku­rie mokėsi ang lų ka lbos , m i n i m u m o žodžia i nė r a nauj i , j u o s g a l i m a mokyt i s i r spec ia l i a i kartojant , , a n t r a ve r t u s , šių žodžių moky­m a s i s bei į tv i r t in imas vyks ta m o k a n t i s nau jas p a m o k a s , nes kiek­v i e n a m e n a u j o s p a m o k o s t eks te i r p r a t i m u o s e y r a n e m a ž a i žodžių i r g r a m a t i k o s fermų iš l eks in io -g rama t in io m i n i m u m o . Ta ig i , r eng ­damies i n a u j a m užs iėmimui , išskirki te tą m i n i m u m o medž iagą , ku­r io s dar n e s a t e p a k a n k a m a i išmokę,, i r s t enk i t ės ją į s imin t i . Kai l ieka kažkiek ne i šmok tos m i n i m u m o m e d ž i a g o s , ją reikia mokyt i s spec ia l i a i .

U g d a n t gebėj imą gre i ta i a tpaž in t i i r a t g a m i n t i žodž ius , ga l i ­ma n a u d o t i s t e m p u : p a s a k y t i žodžių g i u p ę (pavyzdž iu i , v i sus k l a u s i a m u o s i u s žodž ius) g re i t a i , n e s k a i t a n t l ie tuviškų žodžių. Tai dary t i ne t ik iš ei lės , bet i r m a i š y t a i , i š k i t o g a l o . J e i g u iš ka r to n e p a v y k s t a , p a s i t r e n i r u o k i t e , kol ga lės i t pa saky t i v i sus žodž ius be jokios pauzės-, neužs ik i r sdami .

34

(5) P r i s i m i n t i a t s k i r u s žodž ius d a u g l engv iau n e g u s u d a r a n t sakinį . Net labai gera i mokėdami a tpaž in t i i r a t g a m i n t i žodž ius bei s u d a r y t i g r a m a t i n e s formas , ne v i s a d a da r mokės i t e j u o s sk l an ­džiai va r to t i sakinyje bei r i š l i ame pasako j ime . Taip y ra dėl to, kad , no r in t p a s a k y t i sakinį a rba t ies iogia i supras t i jį, reikia at l ikt i n e m a ž a i operac i jų (p r i s imin t i v i su s r e i k a l i n g u s žodž ius , j u o s s u d e r i n t i ) . Be to, jas reikia at l ikt i labai g re i ta i . Pavyzdž iu i , j e igu nor i t e p a k l a u s t i „Ka ip j u m s p a t i k o f i lmas?" , b e t n e g a l i t e i š k a r t o p r i s imin t i žodžio „ k a i p " a r „pa t ik t i " , ta i n e į m a n o m a net p radė t i s u d a r i n ė t i šio k l aus imo . Tač iau neuž tenka t ik p r i s imin t i žodž ius . Reikia d a r p a g a l v o t i i r apie paga lb in į ve iksmažod į (a r j i s rei­k a l i n g a s ; jei r e ika l ingas , tai kur i jo forma (do, does, did?), ap ie žodžių t v a r k ą sakinyje , apie ta i , kokia in tonac i ja sakinį i š t a r t i . J e i g u p r i re ik ia no r s kelių sekundž ių pr i s imin t i k iekv ienam iš šių dalykų, sak in io n e s u d a r y s i t e . Ka lba i b ū d i n g a s t a m t ik ras t e m p a s ir, j e i g u jo nė ra , d a ž n i a u s i a i n e b e s i s t e n g i a m a ką nor s pa saky t i ar supras t i . Todėl re ikia mokyt i s j u n g t i žodžius į s a k i n i u s , at l iki­nė t i ka lbė j imo p ra tybas . Tuo t ikslu žemiau p a t e i k i a m i p r a t i m a i ka lbos p a g r i n d a m s į tvir t int i . P a v y z d ž i a i i l ius t ruoja g r a m a t i n i o m i n i m u m o da lykus .

3 . L E K S I N I O - G R A M A T I N I O M I N I M U M O Į T V I R T I N I M O P R A T I M A I

V E I K S M A Ž O D I S

1. B ū t i (to be) a . Aš b ū n u (esu) n a m i e v a k a r e . I am at ' h o m e in the ^ e v e n i n g .

, [aim at ' h a u m m 5i ^ i : v n i n ] buvau 1

būs iu

ib. Aš n e b ū n u n a m u o s e rytą. I am not at home i., the m o r n i n g , n e b u v a u nebūs iu

J i s b ū n a ( n e b ū n a ) . . . ( t e ig iamoj i i r ne ig iamoj i formos) (3 laikai — e s a m a s i s , b ū t a s i s , b ū s i m a s i s )

Mes b ū n a m e ( n e b ū n a m e ) . . . . . . ( 3 la ikai)

1 Pratimų sudarymo schema paaiškinta p. 43.

36

c. Air jūs b ū n a t e n a m i e po p ie tų? 'Are you at ' h o m e in the , a f t e r - / n o o n ?

(3 la ika i ) Ar j i s . . . ? (3 la ikai )

d . Aš m a n a u , k a d j i s n a m u o s e daba r . I t h ink t ha t he is a t h o m e now

buvo v a k a r b u s rytoj

penktą v a l a n d ą sekmadien į

j ie . . . ( 3 la ikai )

2. Tu r ė t i (to have)

a. Aš tu r iu a n g l ų ka lbos žodyną. , I h a v e an ' E n g l i s h ^ d ic t ionary . t u r ė j a u tu rė s iu

b. Aš ne tu r i u p r a n c ū z ų ka lbos žodyno, f have ' n o ' F r e n c h ^ dic­t i ona ry .

n e t u r ė j a u n e t u r ė s i u

J i s tu r i (ne tu r i ) . . . (3 la ika i )

c . Ar tu tur i a n g l ų ka lbos žodyną? ' H a v e you an ' E n g l i s h - - 'd ic t ionary?

. . . ( 3 la ika i ) A r j i s . . . ( 3 la ika i )

d . J i s s a k o , kad tur i a n g l ų ka lbos žodyną. He s ays t h a t he has an E n g l i s h d ic t ionary .

t u rė jo t u r ė s

j ie . . . . (3 la ikai )

3 . M o d a l i n i a i v e i k s m a ž o d ž i a i (can, must,, may)

a. Aš ga l iu ipaklaust i . I c a n ^ a s k .

p r a d ė t i a tei t i

(visi t i n k a n t y s p a g a l p r a s m ę 1-os lente lės ve iksmažodž ia i )

. J i s tur i (p r iva lo) ž inot i . He m u s t know, atei t i

36

b. Aš nega l i u atei t i . T c a n n o t come.

c . Ar ga l i t e (moka te ) kalbėt i rus i ška i? Can you speak R u s s i a n ? r a šy t i skai ty t i

d. Ar g a l i m a pak l aus t i ? M a y I ask?

4 . Ę s a nva s i s n e ž y m i m a s i s l a i k a s

Aš ž inau . I ^ k n o w . Aš n e ž i n a u . I do ' n o t k n o w . Ar tu ž ina i? 'Do you . / k n o w ?

m ė g s t u ( ta i — it) (3 formos: t e ig iamoj i , ne ig ia -ka lbu ( ang l i ška i ) moji , k l aus i amoj i ) nor iu (a te i t i ) e inu (į mokyklą)

5 . E s a m o j o l a i k o 3 a s m u o

J i ž ino. She k n o w s . J i s než ino . He does not know. Ar Džekas žino? Does J a c k k n o w ?

. . . ( 3 formos)

6 . B ū t a s i s n e ž y m i m a s i s l a i k a s

a. Aš p a k l a u s i a u . I asked. J i s n e p a k l a u s ė . He did not ask.

. Ar j ū s p a k l a u s ė t e ? Did you ask?

b a i g i a u m ė g a u (3 formos) no rė j au d i rbau

b. Aš ka lbė jau . I spoke. J i s neka lbė jo . He did not speak . Ar tu ka lbė ja i? Did you speak?

Aš než inau , kas atėjo. I don ' t know w h o came. p a k l a u s ė asked

7 . B ū s i m a s i s n e ž y m i m a s i s l a i k a s

Aš ( ta i ) p a d a r y s i u . I shall do it. Aš n e p a d a r y s i u . - I shall not do it.

37

Ar tu p a d a r y s i ? Will you do it? pa ims iu

J i s (3 formos — teig . , neig. , k laus . )

b . Ar m a n ska i ty t i ? Sha l l I r e ad?

8 . E s a m a s i s , b ū t a s i s , b u s i m a s i s l a i k a i a. Aš e inu į mokyklą k iekvieną dieną. I go to school every day.

ė jau v a k a r eisiu ry to j ska i ty t i (knygas )

J i s e ina . . . ( 3 la ikai)

b. Aš ne inu į mokyklą sekmadien į . I do not go to school on S u n ­day.

nė j au v a k a r neilsiu rytoj

c. Ar tu eini į mokyklą k iekvieną dieną? Do you go to school every day?

ėjai v a k a r e is i ry toj

9. L i e p i a m o j i n u o s a k a

P r a d ė k ( i t e ) . Beg in . N e i k ( i t e ) . Don ' t go. P a k l a u s k i m e . Le t ' s ask.

10. K l a u s i a m i e j i ž o d ž i a i

a. Aš než inau , ką I don ' t k n o w w h a t ka ip

b, J i s než ino , ką dary t i . He doesn ' t know w h a t to do.

ka ip p a s a k y t i k u r eiti k a d a a te i t i kiek pa imt i

Į V A R D I S

11. N e t i e s i o g i n i s l i n k s n i s ( a smen in ia i į v a r d ž i a i ) a. Aš mač i au j į vaka r . . I s a w h im y e s t e r d a y .

j s

J i s m a t ė m a n e . . .

b . J i s m a n l iepė atei t i . He to ld me to come.

c J i s s a k o , kad m a t ė j ą vaka r . He s a y s t h a t he s a w her yes te r -

d a y - į 9 va l . \ s ekmad ien į

v a k a r e po pusryčiu

12. S a v y b i n i a i į v a r d ž i a i

a . M a n o žodynas tavo k n y g o s

p a r k e r i s d r a u g a i moky to ja s

my d i c t i o n a r y your books

i U b. J i s p a s i ė m ė savo knygą . He toojl^ his book.

Aš . . . I 1 my 1

w j t h mę /you

' I i N •

P R I E L I N K S N I A I

13. a . su m a n i m / t a v i m . . .

p o . p r i e s . . . iš . . . apie . . .

b. [ mokyklą — m o k y k l o j e — to school f— a t 1 school iš mokyklos from schoo l

į Vilnių, iš V i ln i aus , Vi ln iu je K a u n e , į Kauną , iš K a u n o

39

c . P r i e š p u s r y č i u s — b e f o r e breakfas t

po p u s r y č i ų — after breakfas t pr ieš p i e t u s , po pietų

P a s t a b a . Zr. „ L i n k s n į r e i š k i m a s " (p. 41)

J U N G T U K A S

14. a. Jf.s sako , kad He s a y s t ha t m a n s a k o te l l s m e

ž ino ga lvo ja

J i s sako , k a d T o m a s y r ė mokinys H e s ays tha t Tom (V is a pupi l

b u v o mokykloje h t l W s f l l r l p n + a i C Kauna b uis1 s t u d e n t a s K a u n e tfiri žodyną

m o k a ka lbė l i a n g l i š k a i m ė g s t a

Aš n e ž i n a u , ar j i s y r a s t u d e n t a s . I don ' t know if he is a s t uden t .

J i s k l a u s i a , a r a š a t e i s i u . Aš n e ž i n a u , a r j i b u v o mokykloje .

Jeigu tu r i l a iko , a t e i k p a s m a n e . I f you h a v e t ime, come to my p lace .

J e i g u ga l i , p a d a r y k p a i ) . J e i g u p a t i n k a , imk jąį ( k n y g ą ) .

atėjo, n ė s n e: J i s nea tė jo , nė.s n e g a l ė j o . He did not come, because he couldn ' t . J i s n e p a s a k ė , n e s n e ž i n o j o .

f . Aš než inau , kur j i s daba r . I don ' t k n o w w h e r e he is now. kodė l j 1:3 nea tė jo . kai,p j a m pa t iko fi lmas, k a d a įmes p r a d ė s i m naują pamoką .

D A I K T A V A R D I S

15. mok inys — m o k i n i a i a pup i l — p u p i l s ' mokin io p o r t f e l i s — mo- the p u p i l ' s b a g — the pup i l s ' k in ių por t fe l ia i ] I b a g s mokyto jas — m o k y t o j a i mokyto jo p a m o k a — mokyto jų

pamokos s t u d e n t a s — s t u d e n t a i s t u d e n t o k n y g a — s t u d e n t ų kny­

gos

16. L i n k s n i ų r e i š k i m ą

a. Rusėjo pirmoji V a s a r o s p r a d ž i a Angl i jos g y v e n t o j a i

The firsjt of S e p t e m b e r The b e g i n n i n g . . . The p o p u l a t i o n . . .

1 I

b. Aš dav iau ją (knygą) j a m . ! I g a v e it ( the book) to h im. i :.

J i s m a n p a r a š ė laišką, bet nej j a m . P a r o d y k juos m a n . Show ...Į

c. Aš r a š a u p ieš tuku . J i s r a š o p l u n k s n a . P j a u t i pei l iu.

I wr i t e wi th a penci l .

To cut . . .

d. J i s y ra k lasė je . J i y r a mokykloje . J ie y ra kine . J i s bus n a m u o s e . J o s b u v o Vilniuje .

He is in the c l a s s room. She is at school .

B Ū D V A R D I S

17. a. I l gas — i l g e s n i s — i l g i a u s i a s l ong — longe r — longes t

t r u m p a s ( sho r t ) didel is (b ig)

b. Į d o m u s — įdomesn i s — į d o m i a u s i a s i n t e r e s t i n g — m o r e in-t e i e s t i n g — m o s t i n t e r e s t i n g

s u n k u s (difficult) . I . • g r a ž u s (beaut i ful ) . į

P R I E V E I K S M I S

18. a. Gre i t as ( q u i c k ) — greitaji (quickly) p l a t u s ( w i d e ) — p l a č i a i lėtas ( s low) — lėtai

b Lėta i — lėčiau — lėčiau s ia i s lowly — m o r e s lowly — m o s t s lowly

g re i t a i p lač ia i

41

t

•

40

K L A U S I M Ų S U D A R Y M A S

19. B e n d r i e j i k l a u s i m a i

a . Ar ju s mokinys? . . i •

j is . . . Ar tu tur i bro l į?

j is . . . Ar moki kalbėt i ang l i ška i? Ar tu a te is i rytoj?

b. Ar tu eini į mokyklą?

ėjai eisi

Are you a pupi l?

I

H a v e you a bro ther?

C a n you speak Eng l i sh? Will you come tomor row?

Do you go to school?

Ar j i s . . . (3 la ikai ) . • Į

20. S p e c i a l i e j i k l a u s i m a i

a. K a d a eini į mokyklą? When do you go to school?

ejai eisi

v a k a r rytoj

pare i t i n a m o p radė t i pamoką ba ig t i da rbą ska i ty t i knygą

b. Kur eini ry tą?

Kaip važ iuoj i į mokyklą]

Where do you go in the m o r n i n g ? go

Kodėl ne in i į mokyklą s e k m a d i e n į ? • . . . don ' t you Kiek pas i imt i k n y g ų ?

c . Kas ka lba ang l i ška i ? r a š o ska i to

• Kas ka lbėjo ang l i ška i?

W h o speaks E n g l i s h ?

W h o spoke Eng l i sh?

P a g r i n d i n i a i ka lbė j imo p r a t i m a i y ra žodžių pake i t imas i r sa­k in io i šp lė t imas p a g a l p a t e i k t u s p a v y z d ž i u s . At l i ekan t užduot į , dal is sak in io nesikeič ia i r d a u g k a r t ų p a s i k a r t o j a . Tai p a d e d a g e r i a u įs imint i g r a m a t i n e s fo rmas , ž o d ž i u s , žodžių j u n g i n i u s . P r a ­t imai s u n u m e r u o t i i r n u r o d y t a , k u r f e p r a t i m a s kurį da lyką įtvir-42

t ina . P a v y z d ž i u i , 1 p r a t i m a s skir tas ve iksmažodž io „ b ū t i " esa­mojo, būtojo ir būs imojo laiko te ig iarm. ja i , "neigiamajai ir k lau-s i ama ja i formai su įva i r ia i s a s m e n i m i s į tvir t int i . P a v y z d y j e / am at home in the evening „ b ū n u " keičiate į „ b u v a u " , „būs iu" . Tas for­mas g a l i m a ra s t i 2-oje lentelėje. Mato te , kad b ū t a j a m e laike su „ a š " v a r t o j a m a s was. Ta ig i b ū t a s i s la ikas y ra / was at home in the evening. P a n a š i a i p a d a r o m i sak in ia i ir su būs imuoju laiku (/ shall be at home . . . ) , su ne ig i amą ja forma (/ was not ..,.), k laus i amą ja forma (Were you ...r) ir su k i ta is a s m e n i m i s . D a u g ­t a šk i s re iškia , kad reikia pasaky t i v i sus la ikus i r ba ig t i sakinį . P a v y z d ž i u i , lb ) V J is b ū n a ( n e b ū n a ) , . . " reikia pa saky t i 6 sak i ­n iu s : 3 t e i g i a m u s („J i s būna /buvo / bus n a m i e v a k a r e " ) i r 3 ne i ­g i a m u s („J i s n e b ū n a /nebuvo / nebus n a m i e i š r y t o " ) . Ki tur d a u g ­t a šk i s rodo, kad re ikia pava r to t i v i sus g a l i m u s 1-os lente lės žodž ius . P a v y z d ž i u i , 3 p r a t i m e vietoj „ p a k l a u s t i " va r tok i t e ne tik „ p r a d ė t i " , „a te i t i " , bet i r v i sus k i tus t i nkanč ius p a g a l p r a s m ę ve ik smažodž ius .

K A I P A T L I K T I K A L B O S P A G R I N D Ų [ T V I R T I N I M O P R A T I M U S ?

•

1. S u s i d a r y k i t e p r a t imų a t l ik imo ir s a v i k o n t r o l ė s p laną . 2 . I šmoki te sk landž ia i perska i ty t i kiekvieną p r a t i m o pavyzdį . 3. Ž iū rėdami į 1-os lente lės l ie tuviškus žodž ius , pava r tok i t e

r e ik i amus žodž ius p a g a l pa te ik tą pavyzdį . 4 . S u d a r y t ą sak in į sk l andž ia i paka r tok i t e . ( l ) i Žemiau pa t e ik i ame pavyzd in į p ra t imų a t l ik imo i r savi­

kont ro lės graf iką . P a g a l j į j ū s g a l i t e sus ida ry t i savo p l aną . P a t e i k t a m e g ra f ike d ienos p a r i n k t o s są lyg ina i . Kurią dieną

ką mokyt i s — spręsk i t e p a t y s . J e i g u iš p radž ių kam pas i rody­tų,, k a d ke tu r i a s dienas mokyt i s per d a u g , g a l i m a sus ida ry t i da rbo grafiką t r i m s dienoms, (ne m a ž i a u ! ) , per sava i t ę . T a d a leksinio-g r a m a t i n i o m i n i m u m o mokymos i ku r sa s u ž t r u k s t r i s mėnes iu s . J e igu išmokti n u r o d y t ą m e d ž i a g o s kiekį i š ka r to būtų pe r sunku , g a l i m a jį pada ly t i į dvi dal is .

Data Žodžiai ir gramatinės formos (1 lentelė) (2 lentelė) Tekstai Klausimai

(3 lentelė)

09 10 atpažinimas (1) (žr. p. 45) 11 atgaminimas (2) 12 I (1, 2, 3 pratimai) (3) , - • - . )

13 kartojimas (4) M,"

09 17 1 pasitikrinimas (5) 18 II (4, 5, 6a, 7 pratimai) 19 kartojimas 20 2 pasitikrinimas

43

Data Žodžiai ir gramatinės formos (1 lentelė) (2 lentelė) Tekstai Klausimai

(3 lentelė)

09 24 III (6bc, 8 pratimai) 1 ii '• 25 kartojimas 26 3 pasitikrinimas 27 IV (9, 10 pratimai)

10 01 kartojimas 1 teksto pasako­ -

jimas 02 4 pasitikrinimas 1 teksto pasako­ :

jimo kartojimas 03 V (11, 12 pratimai)

jimo kartojimas

04 kartojimas autodiktantas kartojimas (6)

10 08 5 pasitikrinimas 09 atgaminimas • • - i

(I ir II lentelė) • h 10 •VI (13, 16 pratimai) 11 kartojimas 2 teksto pasako-

imas t: ' iiM ! : 10 15 6 pasitikrinimas 2 teksto kartoji-

nas 10 16 VII (14 pratimas)

- : i'Aou ) *! 17 kartojimas autodiktantas - : i'Aou ) *! 18 7 pasitikrinimas

autodiktantas SUini/isfc '" .

10 22 VIII (15, 17, 18 pratimas) i i t f p 23 • kartojimas 3 teksto pasako- J į . . . , . \

1 imas 24 '8 pasitikrinimas i teksto kartoj 1- atgaminimas

, - . f nas 25 lc, 2c, 3c, 7 (klaus, f.)

10 29 4, 5, 6, 8c į utodiktantas - - •

30 IX (19, 20 pratimas) 31 IX kartojimas 4 teksto pasako-

imas 11 05 9 pasitikrinimas 4 teksto kartoji-

t nas 06 I—IX kartojimas sudarymas (7)

11 07 I—IX kartojimas a utodiktantas sudarymas (7) 08 I—IX kartojimas sudarymas (7)

11 12 suvestinis pasitikrinimas (8) sudarymas /7) sudarymas (7) ! sudarymas (7)

po 3 mė­nesių (9) 02 01

02

03 po 5—6 mėnesių (9) 05 03

04 05 06

sudarymas

atgaminimas

suvestinis pasitikrinimas 4 d

sudarymas sudarymas

atgaminimas suvestinis patikrinimas

a

sudarymas

S

9

teksto auto-iktantas

s

j todiktantas saširinktinai) 9

. s

udarymas

pasitikrinimas

udarymas

pasitikrinimas udarymas

44

v.

Šį g ra i i ką reiktų šiek tiek paa i šk in t i : 1) a t p a ž i n t i — r e i š k i a mokėt i p a s a k y t i a n g l ų ka lbos žodžių

re ikšmes , i švers t i pavyzdž ius , ž inot i g a l ū n i ų i r p r i e s a g ų r e ikšmes ; 2) a t g a m i n t i — pasaky t i a n g l ų ka lbos žodžius ž iū r in t į l ietu­

v i škus žodž ius ; 3) a t l ikt i n u r o d y t u s p r a t i m u s ; 4) p a k a r t o t i i š v a k a r ė s e a r pr ieš dvi d i enas a t l ik tus p r a t i m u s ; 5 ) pas i t ik r in t i , kaip i šmokote a t i t i nkamą m e d ž i a g ą p a g a l nu­

rodytą sav ikon t ro l ė s užduot į ( r a š tu a rba žodžiu p a s i ž y m i n t re­z u l t a t u s ) ;

6) a u t o d i k t a n t a s — ž iūr in t į l ie tuvišką tekstą , p a r a š y t i jį a n g ­l iškai ;

7) s u d a r i n ė t i įvair ias g r a m a t i n e s formas ir k l a u s i m u s su ak­tyv ia i s ia i s nau jų p a m o k ų žodž ia i s , pavyzdž iu i , su v ienu veiks­mažodž iu , v ienu d a i k t a v a r d ž i u ir 1.1. Sias formas ir k l a u s i m u s s u d a r i n ė t i tol, kol ge ra i i šmoks i te (žr. sk. „Ka ip r e n g t i s užs iėmi­m u i " punk tą 8, 13, 14) ;

8) suves t in i s p a s i t i k r i n i m a s : iš visų devynių sav ikon t ro l ė s už­duočių s u d a r y k i t e vieną, l a i sva i p a r i n k ę i š k iekvienos a n k s t e s n ė s užduo t i e s po du t r i s p a v y z d ž i u s (20 sak in ių) a rba po t r i s ke tu r i s (30 s a k i n i ų ) , ir pas i t ik r ink i te ,

• 9) po tr i jų ar šešių mėnes ių žinias reikia vėl pa s i t i k r in t i (at­g a m i n t i i r a t l ikt i suves t inę k o n t r o l i n ę užduot į ) i r įs i t ikint i , ar pa­siekėte ta i , ką p l anavo te ,

Graf ike s iū lomos tokios p r a t i m ų a t l ik imo užduo tys v i e n a m ka r tu i :

I . 1—3 („bū t i " , „ t u r ė t i " , „ga l ė t i " , „ p r i v a l ė t i " ) , I I . 4, 5, 6a, 7 ( e s a m a s i s , b ū t a s i s , b ū s i m a s i s la ikas, e s amo jo

laiko 3 a s m u o ) , I I I . 6bc, 8 (ne ta i syk l ingų jų ve iksmažodž ių b ū t a s i s l a i k a s ) . IV. 9, 10 ( l iepiamoj i n u o s a k a , k laus iamie j i žodžiai) . , V. 11, 12 (ne t i e s iog in i s a s m e n i n i ų įvardžių l inksn is , savyb i ­

niai į v a r d ž i a i ) . VI . 13, 16 (p r ie l inksn ia i , l inksnių r e i š k i m a s ) . VI I . 14 ( j u n g t u k a i ) . V I I I . 15, 17, 18 ( d a i k t a v a r d i s , b ū d v a r d i s , p r i e v e i k s m i s ) . IX. 19, 20 (bendr ie j i ir special ie j i k l a u s i m a i ) . Vieną dieną a t l i ekami p r a t i m a i (pavyzdž iu i , 1—3), kitą — k e ­

lios m i n u t ė s s k i r i a m o s jų ka r to j imui i r da r po d ienos ar dviejų ( p a g a l s u d a r y t ą graf iką) a t l i eka te s av ikon t ro l ė s užduot į .

(2) P r i e š a t l i ekan t p ra t imą , reikia sup ras t i pavyzd į i r i šmokt i j į t a i s y k l i n g a i pe r ska i ty t i . P a v y z d ž i u i , S p r a t i m e pa te ik t i mo­da l in ia i ve iksmažodžia i , , po kur ių e ina k i t a s . - v e i k s m a ž o d i s . At­kre ipki te dėmesį į ta i , k a d a po moda l in ių ve iksmažodž ių n e v a r t o ­j a m a b e n d r a t i e s da le ly tė to (/ can ask), 3 a smeny je m o d a l i n i s ve ik smažod i s ne tu r i g a l ū n ė s -s (He must know). I can ask ska i ­tome [ai kan ~Vct:sk] t a r s i tai bū tų v i enas žodis,, nes / ir can nekirč iuojami ir sus i l ie ja su ask.

45

(3) S u p r a t ę i r i šmokę t a i syk l inga i pe r ska i ty t i pavyzd į , pake i s ­kite j a m e a t i t i n k a m u s žodžius . P a v y z d ž i u i , 5 p r a t i m e p a g a l pavyz­dž ius She knows. He does not know. Does Jack know? suda ry ­kite k i tus p a n a š i u s s a k i n i u s : She asks. He does not ask. Does Jack ask? She begins. He does not begin. Does Jack begin? Ir 1.1. Ne­b l o g a i i šmokus žodž ius , nė r a r e ika lo suda r inė t i formas su v i sa i s j a i s , bet b ū t i n a i p a v a r t o k i t e s u n k i a u į s i m e n a m u s ( juos pas ižy­mės i te l en t e l ė j e ) .

(4) S u d a r i n ė d a m i sak in ius , t u r i t e ge ra i p a g a l v o t i , kaip j u o s s u d a r y t i , t odė l beveik po kiekvieno žodžio a t s i r a n d a pauzė , i r s ak inys p a s a k o m a s kaip a t sk i rų žodžių r ink inys . Ta ig i , ta isyk­l inga i s u d a r ę sakinį , g a r s i a i j į kar toki te , kol p a s a k y s i t e sk lan­džiai . P i r m i a u s i a sva rbu kokybė — pasaky t i t a i syk l inga i , ir t ik po to — n o r m a l u s ka lbos t e m p a s .

Atl ikt i š iuos p r a t i m u s vieną a r du k a r t u s n e p a k a n k a . P r i e jų t enka n u o l a t g r į ž t i . J e i g u p radž io je kel ia te s au uždav in į iš­mokti 50 proc. m e d ž i a g o s , bet to> nepas iek ia t e , v a d i n a s i , ka lbė j imo p r a t y b a s reikia kar to t i . J e i g u pas t eb i t e , k a d nebe p i rmą ka r t ą da ro te kurią n o r s k la idą (pavyzdž iu i , e s a m o j o la iko 3 a s m e n y j e n e v a r t o j a t e g a l ū n ė s - s ) , . v ė l a t l ik i te 5 p ra t imą . N a u d i n g a j į a t l ikt i ir p r i e š p r a d e d a n t moky t i s pa sako t i tekstą "What does he do every day?", k u r i a m e dominuo ja 3 a s m u o .

Kai p a k a n k a m a i i šmokote ve iksmažodž ių fo rmas , žodžių var ­to j imo i r sak in ių s u d a r y m o p r a t y b a s r e g u l i a r i a i a t l ik i te i r su ak tyv ia i s nau jų p a m o k ų žodžia i s . Pavyzdž iu i , s u ' n a u j u ve iksma­žodžiui a t l ik i te 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 19, 20 p r a t i m u s . Kai įgus i t e , š is d a r b a s u ž i m s m i n u t ę kitą, o n a u d a bus didžiulė . G r a m a t i n e s da ik t ava rdž ių , būdva rdž ių , p r ieve iksmių formas suda r inėk i t e su n a u j o s p a m o k o s žodž ia i s , nes šių ka lbos dal ių nė ra l eks in iame m i n i m u m e . Su vienu nau jos p a m o k o s d a i k t av a rd ž iu a t l ik i te 15, 16 p ra t imą , su b ū d v a r d ž i u 17, su p r i eve iksmiu — 18,

P a k a r t o t i n a i a t l i ekan t p r a tybas , s tenki tės var tot i s u t r a u k t i n e s formas, ku r io s b ū d i n g o s š n e k a m a j a i ka lbai . P a v y z d ž i u i , i š 1 p r a ­t imo: / am = I'm [ a i m ] , he is.= he's [ h i : z ] , we are^we're [ w i a ] ; iš 4 _ 6 ; do not = don't [ ' d a u n t ] , does not = doesn't [ ' d A z n t ] , did not —didn't [ ' d i d n t ] . S m u l k i a u žr. p. 114.

4. TEKSTAI LEKSINIO-GRAMATINIO M I N I M U M O VARTOJIMO I G 0 D 2 I A M S UGDYTI

Nuo žodžių j u n g i m o į s ak in į pere ik i te p r i e s ak in ių j u n g i m o į r iš lų pasako j imą . Žodžia i , jų j u n g i n i a i , g r a m a t i n ė s formos , sa­k in ia i ge r i au į tv i r t inami s k a i t a n t a r p a s a k o j a n t rišlų teks tą . P a ­t e ik iame ke tu r i s teks to ap ie mok in io dieną v a r i a n t u s : 1 — e s a m u o j u nežymimuo ju la iku, 2 — e s a m o j o la iko 3 a s m e n i u , 3 — b ū s i m u o j u laiku ir 4 — b ū t u o j u laiku. Š iuos .tekstus reikėtų išmokti pasako t i .

1 tekstas

' W h a t do you 'do ' every "\ day? In the J m o r n i n g I ' g e t ' u p a t ^ s e v e n . A t _ / e i g h t I h a v e ' b r eak ­

fast and ' g o to"%school. A t - ' n i n e I am a t^vschool . We h a v e - / f i v e or ' s ix ^ l e ssons every day.

At an E n g l i s h - ' l e s s o n w e - ' r e a d a n d ' w r i t e - v E n g l i s h . I can ' n o w ' s p e a k ' E n g l i s h a l i t t l e . O u r ' t e a c h e r s s a y s t h a t w e ' m u s t l e a rn to ' s p e a k s Eng l i sh . 'If I ' d o n ' t ' k n o w a ' n e w - ' w o r d , I ' a sk t h e - ' t e a c h e r or ' f ind i t in t h e d i c t i o n a r y .

A f t e r - ' s c h o o l I ' come ' h o m e a n d have ^ d inner . 'If I a m - ' t i r e d , I h a v e a r r e s t . 'Then I ' d o my ^ l e s s o n s .

In t h e - ' e v e n i n g I ' he lp m y m o t h e r or ' g o to ' see my ^ friend. . / S o m e t i m e s we ' g o to the " \ c i n e m a . I am ' i n t e r e s t ed in ' s p o r t t o o . A t - ' h o m e I ' w a t c h t e le_ /v i s ion or ' r e a d a"%booik.

2 tekstas

' W h a t does your ' f r iend ' do ' every " \ day? M y ' f r iend ' J o n a s i s a p u p i l . H e ' g o e s t o ' school ' eve ry

^ d a y . Bu t on - / S u n d a y he ' doe sn ' t ' g o to ^ school . My ' f r i end i s a ' g o o d p u p i l . He ' g e t s ' good ^ m a r k s . He is ' i n t e re s t ed in ^ Eng l i sh . He ' l ikes it ' v e ry ^ much .

A t an E n g l i s h lesson he r e a d s . . . P a s t a b a . Likusią t eks to dalį p a r a š y k i t e p a g a l 1 tekstą , bet

3 asmeniu . Nepami r šk i t e 3 a s m e n s g a l ū n ė s !

3 tekstas

' W h a t will you d o t o m o r r o w ? T o - ' m o r r o w I sha l l ' g o t o ^ school . M y ' s i s t e r / ' b r o t h e r wi l l ' g o

t o ' s c h o o l t o o . A t - / s c h o o l w e s h a l l - / speak , - / r e a d a n ' w r i t e - / L i t h u a n i a n , . / R u s s i a n a n d E n g l i s h .

After school I sha l l come h o m e a n d h a v e d inne r . T o m o r r o w will be S a t u r d a y . In the af ternoon I shal l go to see my friend.

I

My friend wil l come to see me next S a t u r d a y . We sha l l go to the c inema toge the r .

In t h e e v e n i n g I sha l l w a t c h te levis ion. A n e w film wil l be on.

4 tekstas ' W h a t did yon ' d o ^ y e s t e r d a y ? - / Y e s t e r d a y I 'got up at 'half p a s t ^ s e v e n . 'Then I - / w a s h e d

a n d 'dressed my ^ self. I 'did my ' m o r n i n g s exerc ises . A t - / e i g h t I h a d - / b r e a k f a s t a n t 'went t o s c h o o l .

O u r l e s sons began a t n ine . At the E n g l i s h lesson we spoke, read [e] a n d wrote E n g l i s h . O u r teacher told us an i n t e r e s t i n g s tory. Then she gave us a new text to r e a d . I made one or two mi s t akes . I didn't know th ree new w o r d s , bu t I found t hem in the d ic t ionary . All the pupi l s knew the lesson wel l . They were all wel l p r e p a r e d .

At a q u a r t e r to th ree I came home. I put my books on the desk. Then I had d inner . After a shor t r e s t I did my lessons . My b ro the r asked me if I had some t ime . He w a n t e d to go to the c inema . W h e n I f inished do ing my lessons , I took h im to the c inema . We saw a new film. My bro the r said t h a t he liked the film very much . B u t I thought t h a t i t wasn't very i n t e r e s t i ng .

5. KAIP MOKYTIS PASAKOTI

1. P i r m i a u s i a tu r i t e ge ra i s u p r a s t i t eks to tu r in j . 2 . Mokyki tės j į sk l andž i a i pe r ska i ty t i g a r s i a i , t a i syk l inga i iš­

t a r t i ir sukirč iuot i žodž ius . 3 . Venki te ga l imų klaidų. 4. Mokyki tės p a s a k o t i . (1) P r i e š m o k a n t i s p a s a k o t i tekstą, p i rmiaus ia reikia g e r a i

i šs ia išk in t i t eks to tur inį . Nėra p r a s m ė s s t e n g t i s į s imint i s ak in ius , kur ių g e r a i n e s u p r a n t a t e a rba ku r iuose y ra než inomų žodžių. P a ­vyzdžiui , 3 t eks te gal i būt i sunku supras t i sakinį A new film will be on (Bus rodomas nau j a s f i lmas) . Arba 4 t eks te My broth­er asked me if I had some time ( . . . ar aš turiu l a i k o ) . My broth­er sa id t ha t he liked the film very much ( . . . k a d j a m labai patinka f i lmas) . Š iuose sak in iuose p a b r a u k t u s būto jo laiko veiks­m a ž o d ž i u s , d e r i n a n t la ikus , re ik ia v e r s t i e s a m u o j u laiku.

(2) Kitas p a r e n g i a m a s i s da rbas — išmokti teks tą sk l andž ia i pe r ska i ty t i , t e i s i n g a i i š t a r i a n t žodž ius , ku r i e s ak iny je neki rč iuoja­mi. Tai p a d e d a u g d y t i re ik iamą k a l b o s tempą, nes kai nė ra pr ieš akis t eks to i r s t e n g i a m a s i vieną kitą žodį ar sakinį p r i s imin t i , i r t a ip s u s i d a r o d a u g pauzių . K a l b a t ada t a m p a n e n a t ū r a l i a . To­dėl teks ta i a rba jų dal is y ra kirčiuot i , p a r o d y t a s b a l s o pak i l imas

48

i r nus i l e id imas . P r i m e n a m e , kad po k iekvieno b a l s o pak i l imo ar nus i l e id imo d a r o m a pauzė .

(3) B ū t i n a i r e ik i a s t e n g t i s i šveng t i g a l i m ų kla idų, kur ių ka r ­t a i s n e p a p r a s t a i sunku a t s ik ra ty t i . P a v y z d ž i u i , d a ž n a i pa in io j ami ve ik smažodž i a i come ir go (ir a t i t i n k a m a i jų bū to jo laiko formos came ir went), v ie tos p r i e l inksn ia i in ir at ir kt .

Come — pa re i t i , p a r v a ž i u o t i , pa rvyk t i , a te i t i ( j udė j imas l ink ka lbanč io jo a s m e n s a rba jo n a m ų y p avyzdž iu i , to come home (pare i t i n a m o ) , come here (eikš č i a ) . A tk re ipk i t e dėmesį į l ietu­v i škus p r i ešdė l ius par-, at- ve rč ian t š į žodį. Tai p a d ė s g e r i a u iš­mokti j į va r to t i .

Go — eit i , važ iuo t i , vykt i , nue i t i , i švaž iuot i ( judė j imas n u o kal­banč io jo a s m e n s a rba jo n a m ų ) , pavyzdž iu i , to go to school (eiti į m o k y k l ą ) , to go home (eiti , važ iuo t i n a m o ) (kai esi ne n a m u o s e ) .

P a l y g i n k i t e žemiau pa te ik to sak in io ver t imą. Moky to j a s s ako mokin iu i : „Eik i te p r i e l en tos" .

Come to the blackboard (kai moky to j a s s tovi netol i l e n t o s ) . Go to the blackboard (kai moky to ja s s tovi k l a sė s ga l e a rba

netol i mokinio , į kurį k r e i p i a s i ) . In žymi b u v i m ą viduje t a m t ikrose r ibose , pavyzdž iu i : in the

room ( k a m b a r y j e ) , in Kaunas ( K a u n e ) . At žymi vietą, kur io je vyks ta kokia no r s veikla , pavyzdž iu i :

at school (mokyk lo je ) , at the lesson ( p a m o k o j e ) , at home ( n a m i e ) . Tiek in, t i ek at ve rč i ami v i e t i n inko l inksn iu .

Atkre ipk i te dėmesį ir į k ryp t i e s p r i e l inksn io to (j) va r to j imą , pavyzdž iu i : Let's go to the cinema (E ik ime į k i n ą ) , be t : to come home (pare i t i n a m o ) , come here (eikš čia) (pr ieš home ir here pr ie l inksn i s n e v a r t o j a m a s ) . B ū d i n g a k la ida , kai vietoj p r ie l inks­n io to v a r t o j a m a s p r i e l i n k s n i s in, p a v y z d ž i u : to go^tčschool-^-

to go to school (eiti į m o k y k l ą ) . Į s idėmėki te laiko p r i e l i n k s n i u s : at s e v e n — sep t in tą v a l a n d ą in t h e m o r n i n g — rytą on S u n d a y — sekmadien į . D a ž n a i klaidų d a r o m a sak in iuose su m o d a l i n i a i s ve iksmažo­

dž ia i s can, must . A t s imink i t e , kad : 1) kai po šių moda l in ių veiks­mažodž ių e ina ki tas ve ik smažod i s , p r i e š j į b e n d r a t i e s dale lytė to n e v a r t o j a m a , pavyzdž iu i : / can speak English; 2) p r i e ve ik sma­žodžio I I I a s m e n s -s n e d e d a m a , pavyzdž iu i : He must go now ( J i s tu r i eiti n a m o ) .

P r i e š d a i k t a v a r d ž i u s school, breakfast, dinner n e v a r t o j a m a s a r t ike l i s , p a v y z d ž i u i , to school (į m o k y k l ą ) , at school, to have dinner ( p i e t a u t i ) .

D a ž n a i ; p a i n i o j a m a interested (is interested — domis i ) su inte­resting ( į d o m u s ) .

D a u g i a u dėmes io tur i te skir t i i r sunkia i ska i tomų žodžių t a r i ­mui : says [ s e z ] , said [ s e d ] , word [ w a : d ] , read [ red] ( s k a i č i a u ) .

4 . U ž s a k y m a s 1027 . 49

Mokydamies i pasakot i 2 ir 4 tekstą, a tkre ipki te dėmesį į g a ­lūnių -(e)s ir -ed s k a i t y m ą (žr. p. 98 ) . Be to, p r ieš t a i a t l ik i te 5 ir 6 p r a t i m ą (su t e ig iamąja ir ne ig iamą ja f o r m a ) . Mokydamies i 3 tekstą, a t l iki te 7 p r a t i m ą (su t e ig i amą ja f o r m a ) .

Vietoj my friend g a l i m a var to t i my brother a rba my sister. D a i k t a v a r d i s friend re iškia ir „ d r a u g a s " , ir „ d r a u g ė " . Ke i sdami da ik t ava rd į friend ( d r a u g a s ) , brother (brol is ) įvardž iu , s akome he, his (jis, j o ) , o friend ( d r a u g ė ) ir sister ( s e s u o ) — s h e , her (ji, j o s ) .

(4) Š i ta ip p a s i r e n g ę , mokotės t eks tu s pasako t i . P r i s i m i n t i t eks­tų tur inį nesunku , nes juose a p r a š o m a jūsų da rbo diena. Vis dėl to reikia turė t i ga lvoje p lanel į , ką veikia te : 1) rytą, 2) mo­kykloje, 3). po pietų ir 4) v a k a r e . Žvi lg te lė ję į sak in io p radž ią (kitą dalį u ž d e n k i t e ) , p a b a n d y k i t e a t g a m i n t i visą sakinį . J e igu nepa jėgs i t e , dar kar tą pe r ska i tyk i t e sakinį i r ga r s i a i j į p a k a r t o ­kite. Tol iau p a s a k o k i t e iš t isa i , n e ž i ū r ė d a m i į tekstą, v a d o v a u d a ­miesi tik p lanel iu . Ga l i t e tekstą išs ivers t i į l ietuvių kalbą. Laba i n a u d i n g a vieną kitą nei lgą i r n e s u d ė t i n g ą tekstą išmokti a tmin ­t ina i . Tai padeda į tvirt inti žodž ius , žodžių j u n g i n i u s , išmokti var ­toti ka i kur iuos p r i e l inksn ius i r kt. P a s a k o t i reikia mokyt is dau­g i a u s i a ga r s i a i , bet k a r t a i s n a u d i n g a p a s i p a s a k o t i i r tyl iai , min tyse .

6. ATLIKTO DARBO SAVIKONTROLĖ

P a t s mokinys , n a u d o d a m a s i s len te lėmis , gal i nesunk ia i pas i t ik­r in t i , kaip a tpaž ino bei a t g a m i n o r e ik i amus žodžius , g r a m a t i n e s formas ir pavyzdž ius . S iuo t ikslu p. 51 p a t e i k i a m o s kon t ro l inės užduo tys . Kaip i šmokote pasako t i , da r ga l i te pas i t ik r in t i r a š y d a m i au tod ik tan tą .

Apskr i t a i , no rėdami pas i t i k r in t i , kaip i šmokote min imumą , at­likite š iuos ve ik smus :

1. Pas i t i k r ink i t e , kaip moka te a tpaž in t i ir a t g a m i n t i žodžius (1 lente lė) ir g r a m a t i n e s formas bei sakinių p a v y z d ž i u s (2 ir 3 l en te l ė ) .

2. Užs i rašyk i t e į sąs iuvinį s av ikon t ro l ė s r ezu l t a tu s . 3 . P a g a l sav ikon t ro lės graf iką r egu l i a r i a i t ik r ink i tės , ką iš­

moko te . (1) Kaip a tpaž in t i bei a t g a m i n t i žodžius , a p r a š y t a skyrelyje

„Kaip mokyt i s m i n i m u m o žodžių" . J e igu pradž io je moka te m a ž a i žodžių (než inote kas a n t r o a r d a u g i a u ) , t ik r in imo r e z u l t a t u s len­te lėse reikia sužymėt i kiek pa s imok ius . Savo ž in ias t ikr int i reikia ne tą pačią dieną, kai buvo mokytas i , bet p r a ė j u s kažkiek laiko. P a n a š i a i pas i t ik r ink i te ir 2 bei 3 lente lės medž iagą . Vieną dieną t i k r iname a tpaž in imą , kitą — a t g a m i n i m ą . S t i p r e s n i a m mokiniu i g e r i a u p r a d ė t i nuo a t g a m i n i m o , s i l pnesn i am — nuo a tpaž in imo .

50

(2) Ka ip pažymėt i n e ž i n o m u s a r p r i m i r š t u s žodž ius , j a u mi­nė jome , o kai t i k r ins i t ė s iš lente lės k l a u s i m u s , n a u d i n g a ša l ia s u t r u m p i n t a i p a s i ž y m ė t i p a d a r y t o s k la idos pobūdį : pava r to jo t e , kur nere ik ia , a r b a nepava r to jo t e , kur reikia, paga lb in į ve iksmažodį a rba ne tą jo formą — žymėt i p. v.; ne t a i syk l inga buvo jūsų saki­nio žodžių t v a r k a — i . / . ; pava r to jo t e ne t a i syk l ingą žodžio for­m ą — z . f . Kai pas i t i k r in s i t e savo ž in ias a n t r ą kar tą , pavyzdž iu i , p r a ė j u s 2—3 s a v a i t ė m s , pr ie tų pač ių žodžių a r p a v y z d ž i ų gal i a t s i ras t i i r po a n t r ą minusą ar tašką . T a d a ž inosi te , ką sunk iau į s imena te ir į ką re ikia k re ip t i d a u g i a u dėmesio .

(3) Mokymos i r e z u l t a t u s reikia t ikr in t i r e g u l i a r i a i , kad žino­tumė te , ką i š m o k o t e ir ko dar ne išmokote .

Tol iau p a t e i k i a m e sav ikon t ro lės užduo t i s , ku r ios į ga l in s pa­s i t ikr in t i , kaip i šmokote ang lų ka lbos m i n i m u m o žodž ius i r g r a ­m a t i n e s formas ( sk l i aus te l iuose n u r o d o m a , kas t i k r i n a m a ) . At­l iekant užduo t i s , ver tė tų p i rma pasaky t i s ak in į g a r s i a i i r tik po to j į už ra šy t i .

7. SAVIKONTROLĖS UŽDUOTYS IR JŲ ATSAKYMAI

I užduotis (asmeninai įvardžiai, veiksmažodžiai „būti", „turėti", „galėti", „privalėti"). 1. Aš ne tu rė j au laiko ( ' . . . t i m e ) . 2. Ji bus s t u d e n t ė ( . . , a s t u d e n t ) . 3 . Aš b ū n u (esu) n a m u o s e v a k a r e . 4. Ar tu b u v a i v a k a r mokykloje? 5. J i s nega l i a te i t i . 6 . Iš ry to aš n e b u v a u n a m i e . 7 . Rytoj mes t u r ė s i m e penk ia s p a m o k a s ( . . . five l e s s o n s ) . 8 . J i s y r a mok inys . 9 . Ar j ū s e s a t e da rb in inkas? (. .:. a worke r? ) 10. Aš tu r iu (p r iva lau ) , eiti . 11. Ar g a l i m a įeiti? ( . . . c o m e i n ? ) . 12. Ar j is ( y r a ) mokinys? 13. J i s t u r i kamuol į . 14. J i e b u v o kine v a k a r ( . . . at the c inema . . . ) . 15. Ar tu būs i n a m i e rytoj? 16. Ar tur i l ietuvių ka lbos žodyną? (. . . a L i t h u a n i a n d i c t i o n a r y ? ) . 17. Ar moki ka lbėt i ang l i ška i ? 18. Ar m e s t u r ė s i m e ang lų ka lbos pamoką š i and i en? 1 (Ar bus š i and ien ang lų ka lbos p a m o k a ? ) 19. Rytoj j i s nebus a n g l ų k a l b o s p a m o k o j e ( . . . at t he Eng l i sh l e s s o n ) . 20. J i s ne tu r i p r ancūz i škų knygų ( . . : . F rench b o o k s ) .

H užduotis (veiksmažodžių esamasis, būtasis, būsimasis lai­kas, esamojo laiko 3 asmuo, įvardis it). 1. J i s ka lba ang l i ška i .

1 Kad būtų galima patikrinti norimą dalyką, š iame ir kai kuriuose kituose sa­kiniuose lietuviškas sakinys „priartintas" prie angliškojo. Geras literatūrinis sakinys pateiktas skliausteliuose.

51

2. Ar j ū s ž inote? 3. J i e norė jo atei t i . 4 . Aš s u r a s i u ta i . 5 . M e s n e b a i g ė m e darbo . 6 . J i g a u n a g e r u s p a ž y m i u s ( . . . good m a r k s ) . 7. J i s n e k a l b a vokiška i (. . . G e r m a n ) . 8. Mokin ia i u ž d a v ė k laus i ­m ą ( . . . a q u e s t i o n ) . 9 . A š než inau š io žodžio ( . . . th i s w o r d ) . 10. Ar j u m s pa t iko filmas? 11. Aš n e p r a d ė s i u ska i ty t i daba r . 12. Ar j ū s ž inojo te ta i? 13. Ar j i s k a l b a r u s i š k a i ? 14. J i s a te i s v a k a r e . 15. Ar j u m s pa t i nka s l id inėt i ( . . . to ski?) 16. Ar m a n p radė t i ? 17. Ar j i s ska i to ang l i ška i ? 18. Ar p a r a š y s i t m a n la išką? ( . . . a le t te r?) 19. J i s n e p a d a r y s ta i (jis t o n e p a d a r y s ) . 20. Ar p a p a s a k o t i j u m s ap ie ta i? ( . . . you a b o u t i t?)

III u žduo t i s (netaisyklingųjų veiksmažodžių būtasis laikas). 1. Mes i p r a d ė j o m e naują pamoką ( . . . a new l e s s o n ) . 2 . V a k a r j i e m s buvo šeš ios p a m o k o s . 3 . Mes než inome , kas d a v ė knygą . 4 . J i s n e r a š ė la iško. 5 . Aš m a č i a u t ave kine. 6 . Ar tu r a še i v a k a r la iš­ką? 7 . Aš p a d ė j a u žodyną an t suolo . 8 . Aš p a r a š i a u laišką v a k a r . 9 . Tu paėmei p i e š tuką . 10. M e s ž įnome, kur j ie buvo. 11. Aš ne­ž i n a u , kas a tė jo . 12. K a d a tu pa rė j a i n a m o ? 13. J i s n e p a r ė j o n a m o t reč ią v a l a n d ą . 14. J i s než ino , kas ta i p a d a r ė . 15. Ar j ie i švaž i avo į Vi ln ių? ( j V i l n i ų - — t o V i l n i u s ) . 16. J i g a v o nau j ą knygą . 17. J i e p a p a s a k o j o m u m s įdomią istoriją ( . „ . 'us an inte­r e s t i n g s t o r y ) . 18. Aš n e g a l ė j a u a te i t i . 19. J i s r a d o s a v o pa rke r į ( . . . the founta in p e n ) . 20. Mes pe r ska i t ėme s t r a ip sn į v a k a r ( s t r a i p s n i s — t h e a r t i c l e ) .

IV u žduo t i s (liepiamoji nuosaka, klausiamieji žodžiai). 1. Aš n e ž i n a u , k a i p pasaky t i . 2 . J i n e ž i n o , kur mes b u v o m e . 3 . N e d a r y ­kite to ( . . . i t ) . 4 . P a i m k k n y g a s . 5. E ik ime į k iną . 6. J i ž ino, kiek knygų p a i m t i . 7. Mes než ino jome , kur eit i . 8 . J ie než inojo , k a d a p r a d ė t i . 9 . J i e než ino , kaip d a ž n a i aš j į m a t a u ( . . , su j u o m a t a u s i ) . 10. Aš n e ž i n a u , ką saky t i . 11. N e i m k kamuo l io . 12. Ska i ­tyk kitą sak in į ( . . . the nex t s e n t e n c e ) . 13. J i s k l aus i a , ką da ry t i . 14. Aš Žinau, kas ta i p a d a r ė . 15. Ar tu ž ina i , ka ip pe rska i ty t i š i tą žodį? ( . . . t h i s word? ) 16. Aš než inau , kiek liko la iko (.*.. t ime is le f t ) . 17. Ar j i s ž ino, kurią knygą p a i m t i ? 18. Aš než inau , k a m apie ta i p a s a k y t i . 19. D a b a r ne ska i tyk , bet ka lbėk (bet — b u t ) . 20. Ar tu ž inoja i , ką. sakyt i?

V u ž d u o t i s (asmeniniai ir savybiniai įvardžiai). 1. AŠ ma­čiau j į ga tvė je . 2 . J i s n e d a v ė m a n s a v o k n y g o s . 3 . P a p a s a k o k m a n ap ie ta i . 4. Moky to j a s l iepė ja i a tei t i į mokyklą. 5. J i s sako , kad v a k a r t ave m a t ė . 6 . P r a d ė k i m e savo darbą. 7 . P a i m k jo žo­dyną. 8 . J i e su t iko s a v o d r a u g u s (jie sus i t iko su s a v o d r a u g a i s ) ( su t iko — m e t ) . 9 . J i s m a t ė m u s kine. 10. Aš jų n e p a ž į s t u (pa­ž i n t i - - k n o w ) . 11, Ne imk jos portfel io. 12. Aš t a v e p a m a t y s i u ry to j . 13. J i e p a s i ė m ė s a v o por t fe l ius i r nuė jo į k l a sę ( . . . in to the ' c l a s s r o o m ) . 14. M e s p e r s k a i t ė m e ją ( k n y g ą ) . 15. Duok j a m m a n o knygą . 16. Ar mate i m ū s ų mokyto ją? 17. P a d ė k j a m (He lp

52

. . . ) . 18. J i s to n e m ė g s t a . 19. P a s i i m k i m e savo k n y g a s i r e ikime n a m o . 20. J i s p a ė m ė m a n o , t avo i r jos por t fe l ius .

VI u žduo t i s (prielinksniai ir daiktavardžių linksniai). 1. Aš e inu į mokyklą iš ry to . 2. J i s p a r e i n a iš mokyklos po pie tų . 3. Sek­mad ien į mes n e i n a m e į mokyklą . 4 . Londonas y ra Ang l i jo s sos­t inė (. . . t he c a p i t a l ) . 5. D a b a r j ie y r a mokykloje . 6. A š . g y v e n u K a u n e . 7 . Aš j a m p a r a š i a u laišką. 8 . J i s m ė g s t a rašy t i p ieš tuku . 9 . P a m o k o s p r a d ž i a . 10. Į mokyklą aš e inu su s a v o d r a u g u . 11. P a ­p a s a k o k m a n apie tai . 12. Ar buva i v a k a r kine? 13. Iš mokyk­los aš p a r e i n u ' t r e č i ą va l andą . 14. E ik ime į s t ad ioną ( . . . s t a d i u m ) . 15. Tėt i s p a r e i n a n a m o v a k a r e ( tė t is — d a d d y ) . 16. P e n k t ą va­l andą mes b u v o m e n a m i e . 17. M ū s ų mokyklos mokin ia i . 18. Aš n u ė j a u į mokyklą 9 va l andą , o pa rė j au n a m o iš mokyklos 3 va i . (o — a n d ) . 19. Aš a te is iu po v a k a r i e n ė s ( . . . s u p p e r ) . 20. Eiki te su m u m i s .

VII u žduo t i s (jungtukai). 1. Mes r a š o m e p ieš tuku a rba p lunks ­nakoč iu ( . . . p e n ) . 2 . J i s sako , k a d nežino , kaip tai p a d a r y t i . 3 . J i k l aus ia , a r tu gal i a te i t i . 4 . J e i g u gal i , a teik p a s m a n e po pa­mokų (pas m a n e — to my p l a c e ) . 5 . J i s než ino , kur eiti . 6 . Aš než inau , ar j i s a te i s . 7 . Aš m a n a u , kad j is pa r e i s i š mokyklos 3 va l andą . 8 , J i s nea tė jo , n e s než ino jo k a d a a te i t i . 9 . Aš n e ­ž inau , ką p a i m t i . 10. Ar tu ž ina i , kiek p r a t imų at l ikt i ( p r a t i m a i — e x e r c i s e s ) .

VIII užduo t i s (daiktavardžių daugiskaita, savybinis linksnis, būdvardžių ir prieveiksmių laipsniavimas). 1. Tai m ū s ų mokyto jo k n y g a (This . . . ) 2 . Be rn iuka i nuėjo į kiną. 3 . Duok m a n i lgesnį p i e š tuką ( i l ga s — l o n g ) . 4. Ka lbėk i te lėčiau ( lė ta i — s l o w l y ) . 5 . Maskva y ra d idž iaus ias T S R S mies tas (didel is — la rge , mies­t a s — c i t y ) . 6 . Mokinių portfel iai y ra k lasė je ( . . . the c l a s s r o o m ) . 7 . S is a p s a k y m a s įdomesn i s (This s tory . . . ) , 8 . P i rmas p r a t i m a s y ra sunk i aus i a s ( s u n k u s — diff icul t) . 9 . Ar T o m o sesuo y r a stu­den tė? 10. Kas įdomiau — skai ty t i a r ka lbėt i a n g l i š k a i ? (Which . . . ? )

IX užduo t i s (bendrieji ir'specialieji klausimai). 1. Kur tu bu­vai v a k a r ? 2 . Ar j i s m ė g s t a skai ty t i knygas? 3 . Ar tu moki kal­bėt i lenkiškai? ( . . . Po l i sh? ) 4 . Kaip t au pa t iko konce r t a s? 5 . Ar tu mokinys , a r s t uden t a s? 6 . Ar tu tu r i a n g l ų ka lbos žodyną? 7 . Ar tu kalbėja i sus i r ink ime? 8. Ką tai re iškia ( re ikš t i — t o m e a n ) . 9 . Kur j i s d a b a r ? 10. Ar ž ina i , ka ip t a i p a d a r y t i ? 11. Kas v a k a r atėjo? 12. Ką j i s neš io jas i s a v o portfelyje? 13. Ar g a l i m a (ga l iu ) p a s i n a u d o t i t avo k n y g a ? ( p a s i n a u d o t i — to u s e ) . 14. Kaip dažna i eini į t e a t r ą ? ( . . . the t h e a t r e ) ? 15. Ką j i s sako? 16. Kiek knygų p a ė m e i iš bibl iotekos? ( . . . t he l ib ra ry?) 17. Ką tu apie ta i ga lvoj i? 18. K a d a tu a te is i pas m a n e ? ( . . . to my p lace?) 19. Kodėl j i s a tėjo pe r vė la i? ( . . . too la te?) 20. Kas i švaž iavo į Vi ln ių?

53

X užduotis y ra s u v e s t i n ė , s u d a r y t a i š p i rmųjų užduočių ( i m a n t po 4 p a v y z d ž i u s iš k iekvienos užduot ies — iš viso 30 sa­k i n i ų ) . S u d a r y t i suves t inę s av ikon t ro l ė s užduot į g a l i m a i r pač i am, bet g e r i a u p a p r a š y t i d r a u g o , su kur iuo b e n d r a d a r b i a u j a t e moky­damies i a n g l ų ka lbos . G e r i a u s i a būtų, kad mokytojas pa t ik r in tų j ū s ų ž in i a s r a š t u i r r e ika lau tų , kad mokė tumė te ta i , ką p l a n a v o t e išmokt i . T i k r i n a n t reikėtų riboti sak in io r a š y m o laiką: š i a m dar­bui skirti t iek laiko, kiek jo re ikia t i k r i n a n č i a j a m n o r m a l i u t e m p u p a r a š y t i tą pa t į sakinį du k a r t u s . L ie tuviškas sak inys diktuoja­mas" du k a r t u s ; jo už ra šy t i nere ik ia . At l ik tas užduo t i s n u m e r u o t i . Nor in t ugdy t i n o r m a l ų k a l b o s tempą, reikėtų n u o l a t g r i ež t in t i r e i k a l a v i m u s s a u . N o r s sak in į i r p a r a š ė t e t e i s i nga i , bet i lgokai ga lvo jo te , skirki te sau 0,5 ar 1 b a u d o s tašką.

Kaip ver t in t i t ik r in imo r e z u l t a t u s ? Kiekvieną t e i s inga i p a r a š y ­tą sak in į ve r t i nk i t e 2 b a l a i s . į r a š y b o s k la idas , i š sky rus da ik t ava r ­džių savybinį l inksnį ir įpainiojamus p a n a š i u s žodžius (come ~ came, what — that, which — with), iš p radž ių nekre ipk i te dėme­sio. Už k iekvieną ne t a i syk l i nga i p a v a r t o t ą g r a m a t i n ę formą, n e p a v a r t o t ą re ik iamą žodį a rba pava r to t ą ne t a i syk l inga i , už ne­t a i syk l ingą žodžių tva rką sak in iuose , už p a v a r t o t ą to po m o d a ­linio ve iksmažodž io , a t imki te po 1 balą. Sak inys , kurį s u d a r y d a m i su r inks i t e du a r d a u g i a u b a u d o s taškų, neužska i tomas . Su r ink t i ba l a i s u s u m u o j a m i . Kai e sa t e u ž s į p l a n a v ę išmokti 50 proc . a n g l ų k a l b o s m i n i m u m o , a t l i ekan t kon t ro l ines užduo t i s , r e ik ia su r ink t i po 20 ba lų ( a t l i ekan t sep t in tą užduot į - - 10, deš imtą — 3 0 ) ; j e igu 70 proc.—- a t i t i n k a m a i 28, 14 ir 42 ba lus .

S A V I K O N T R O L Ė S U Ž D U O Č I Ų ATSAKYMAI

I užduotis . 1. I had no t ime . 2. She will be a s tuden t . 3. I am at h o m e in the even ing . 4 . Were you at school yes t e rday? 5. He c a n n o t come. 6. I was not (wasn ' t ) at home in the m o r n i n g . 7. We shal l have five l essons t omor row. 8. He is a pupi l . 9. Are you a worker? 10. I m u s t go. 11. M a y I come in? 12. Is he a pupi l? 13. He has a ba l l . 14. They w e r e at the c inema yes t e rday . 15. Will you be at home t o m o r r o w ? 16. H a v e you a L i t h u a n i a n d ic t ionary? 17. C a n you s p e a k E n g l i s h ? 18. Sha l l we have an E n g l i s h lesson today? 19. He wil l not be a t the E n g l i s h lesson tomor row. 20. He has no F rench books.

II užduotis . 1. He speaks E n g l i s h . 2. Do you k n o w ? 3. They w a n t e d to come. 4. I shal l f ind it. 5. We did not (d idn ' t ) finish ou r work. 6 . She ge t s good m a r k s . 7 . He does not (doesn ' t ) speak G e r m a n . 8. The pupi l s asked a ques t ion . 9. I do not (don ' t ) know th is word . 10. Did you like the film? 11. I shal l not ( s h a n ' t ) beg in to r e a d now. 12. Did you k n o w it? 13. Does he speak Rus­s ian? 14. He will come in the even ing . 15. Do you like to ski?

54

16. Sha l l I beg in? 17. Does he read Eng l i sh? 18. Will you wr i t e me a le t ter? 19. He will not (won ' t ) do it. 20. Sha l l I tell you about it?

III užduotis . 1. We b e g a n a new lesson. 2. Yes te rday they had six l e s sons . 3 . We do not (don ' t ) know w h o g a v e the book. 4. He did not (d idn ' t ) wr i t e a let ter : £ I s a w you at the c inema . 6. Did you wr i t e a let ter y e s t e r d a y ? 7. I put the d ic t ionary on the desk. 8. I wro te the let ter ye s t e rday . 9. You took the penci l . 10. We k n e w w h e r e they were . 11. I do not (don ' t ) know w h o c a m e . 12. W h e n did you come home? 13. He did not (d idn ' t ) come home at 3 o'clock. 14. He does not (doesn ' t ) know w h o did it. 15. Did they go to Vi ln ius y e s t e r d a y ? 16. She go t a new book. 17. They told us an i n t e r e s t i n g s tory . 18,- I could not (cou ldn ' t ) come. 19. He found h is founta in pen . 20. We read the ar t ic le yes te r ­day.

IV užduotis . 1. I do not (don ' t ) k n o w how to say . 2. She does not (doesn ' t ) know where we were . 3 . Don ' t do it. 4 . Take the books. 5 . Le t ' s go to the c inema . 6 , She k n o w s how m a n y books to take . 7. W e did not (d idn ' t ) know w h e r e to g o . 8?i&/did no t (d idn ' t ) know when to beg in . 9 . They do not (don ' t ) know how often I see him. 10. I do not (don ' t ) know w h a t to say. 11. Don ' t t a k e the ball . 12. Read the next sen tence . 13. He asks w h a t to do. 14. I k n o w who did it. 15. Do you know how to read th i s word? 16. I do not (don ' t ) know how much t ime is left. 17. Does hhe know which book to t ake? 18. I do not (don ' t ) k n o w w h o m to tell abou t it. 19. Don ' t r ead now, but speak . 20. Did you k n o w w h a t to say?

V užduotis . 1. I s a w him in the s t ree t . 2. He did not (d idn ' t ) give me his book. 3. Tell me abou t it. 4 . The t eacher told her to come to school. 5 . He s ays t h a t he s a w you y e s t e r d a y . 6 . Le t ' s begin our work. 7. Take his d ic t ionary . 8 They met their f r iends. 9 . He s a w us at the c inema . 10. I do not (don ' t ) k n o w them. 11. Don ' t t ake her b a g . 12. I shal l see you t omor row. 13. They took their b a g s a n d wen t into the c l a s s room. 14. We read it. 15. Give h im my book. 16. Did you see our t eacher? 17. He lp him. 18. He does not (doesn ' t ) like it. 19. Le t ' s t ake our books a n d go home. 20. He took my, your a n d her b a g s .

VI užduotis. 1. I go to shool jri t he m o r n i n g . 2. He comes from school in the af te rnoon. 3 . We do not (don ' t ) go to school on S u n d a y . 4. London is the cap ia l of E n g l a n d . 5. They are at school now. 6. I live in K a u n a s . 7. 1 wro te a let ter to him. 8. He likes to wr i te a penci l . 9. The b e g i n n i n g of the lesson. 10. I go to school wi th my friend. 11, Tell me f.bout it. 12. W e r e you at

55

X užduotis y ra s u v e s t i n ė , s u d a r y t a i š pirmųjų užduočių ( i m a n t po 4 p a v y z d ž i u s iš k iekvienos užduot ies — iš viso 30 sa­k i n i ų ) . S u d a r y t i suves t inę s av ikon t ro l ė s užduot į ga l ima i r pač i am, bet g e r i a u p a p r a š y t i d r a u g o , su kur iuo b e n d r a d a r b i a u j a t e moky­damies i a n g l ų ka lbos . Ge r i aus i a būtų, kad mokytojas pa t ik r in tų j ū s ų ž in i a s r a š t u i r r e ika lau tų , kad mokė tumė te ta i , ką p l a n a v o t e išmokti . T i k r i n a n t reikėtų riboti sak in io r a š y m o laiką: š i am dar­bui skirti t i ek laiko, k iek jo re ikia t i k r i n a n č i a j a m n o r m a l i u t e m p u p a r a š y t i tą pat į sakinį du k a r t u s . L ie tuviškas s ak inys diktuoja­mas" du k a r t u s ; jo u ž r a š y t i ne re ik ia . At l ik tas užduo t i s n u m e r u o t i . Nor in t ugdy t i n o r m a l ų ka lbos tempą, reikėtų nuo la t g r i ež t in t i r e i k a l a v i m u s sau.. N o r s sakinį i r p a r a š ė t e t e i s i nga i , bet i lgokai ga lvo jo te , skirki te sau 0,5 ar 1 b a u d o s tašką.

Kaip ver t in t i t ik r in imo r e z u l t a t u s ? Kiekvieną t e i s inga i p a r a š y ­tą sakinį ve r t ink i t e 2 b a l a i s . į r a š y b o s k la idas , i š skyrus da ik t ava r ­džių savybin į l inksnį ir p a i n i o j a m u s p a n a š i u s žodž ius (come — came, what — that, which — with), iš p radž ių nekre ipki te dėme­sio. Už k iekvieną ne t a i syk l i nga i p a v a r t o t ą g r a m a t i n ę formą, n e p a v a r t o t ą re ik iamą žodį a rba pava r to t ą ne t a i syk l inga i , už ne ­t a i syk l ingą žodžių tva rką sak in iuose , už p a v a r t o t ą to po m o d a ­l inio ve iksmažodž io , a t imk i t e po 1 balą. S a k i n y s , kurį s u d a r y d a m i su r inks i t e du a r d a u g i a u b a u d o s taškų, neužska i tomas . Sur ink t i b a l a i s u s u m u o j a m i . Ka i e s a t e u ž s i p l a n a v ę išmokt i 50 proc. a n g l ų ka lbos m i n i m u m o , a t l i ekan t kon t ro l ines užduo t i s , r e ik ia su r ink t i po 20 balų ( a t l i ekan t sep t in tą užduot į - 10, deš imtą —- 3 0 ) ; j e igu 70 p r o c . — a t i t i n k a m a i 28, 14 ir 42 ba lu s .

S A V I K O N T R O L E S U Ž D U O Č I Ų ATSAKYMAI

I užduotis . 1. I had no t ime . 2. She will be a s tuden t . 3. I am at home in the even ing . 4. Were you at school ye s t e rday? 5. He c a n n o t come. 6. I was not (wasn ' t ) at home in the m o r n i n g . 7. We shal l have five l essons t omor row. 8. He is a pupi l . 9. Are you a worker? 10. I m u s t go. 11. M a y I come in? 12. Is he a pupi l? 13. He has a ba l l . 14. They w e r e at the c inema yes t e rday . 15. Will you be at home t o m o r r o w ? 16. H a v e you a L i t h u a n i a n d ic t ionary? 17. C a n you s p e a k E n g l i s h ? 18. Sha l l we have an Eng l i sh lesson today? 19. He will not be at the E n g l i s h lesson tomor row. 20. He has no F rench books.

II užduotis . 1. He speaks Eng l i sh . 2. Do you k n o w ? 3. They w a n t e d to come. 4. I sha l l find it. 5. We did not (d idn ' t ) finish our work. 6 . She ge t s good m a r k s . 7 . He does not (doesn ' t ) speak G e r m a n , 8. The pupi l s asked a ques t ion . 9. I do not (don ' t ) know th is word . 10. Did you like the film? 11. I shal l not ( s h a n ' t ) beg in to r e a d now. 12. Did you k n o w it? 13. Does he speak Rus­s ian? 14. He wil l come in the even ing . 15. Do you like to ski?

54 P

16. Sha l l I beg in? 17. Does he r ead E n g l i s h ? 18. Wil l you wr i t e me a le t ter? 19. He will not (won ' t ) do it, 20. Sha l l I tell you abou t it?

III užduotis . 1. We b e g a n a n e w lesson. 2. Yes t e rday they h a d six l e s sons . 3 . We do not (don ' t ) know who g a v e the book. 4. He did no t (d idn ' t ) wr i t e a let ter : .5" I s a w you at the c inema . 6. Did you wr i t e a le t ter y e s t e r d a y ? 7. I put the d ic t ionary on the desk. 8. I w r o t e t h e le t ter y e s t e r d a y . 9. You took t h e penci l . 10. We knew, w h e r e they were . 11. I do not (don ' t ) know w h o c a m e . 12. W h e n did you come home? 13. He did not (d idn ' t ) come home at 3 o'clock. 14. He does not (doesn ' t ) know w h o did it. 15. Did they go to Vi ln ius y e s t e r d a y ? 16. She go t a new book. 17. They told us an i n t e r e s t i n g s tory . IS. I could not (cou ldn ' t ) come. 19. He found his founta in pen. 20. We read the ar t ic le yes ter ­day.

IV užduotis . 1. I do not (don ' t ) know how to say . 2. She does not (doesn ' t ) know where we were . 3 . Don ' t do it. 4 . Take the books . 5 . Le t ' s go to the c inema . 6 , She k n o w s h o w m a n y books t-o t ake . 7. We did not (d idn ' t ) k n o w w h e r e to g o . 8. He did not (d idn ' t ) know when to beg in . 9 . They do not (don ' t ) k n o w h o w often I see h im. 10. I do not (don ' t ) k n o w w h a t to say. 11. Don ' t t a k e the bal l . 12. Read the next sen tence . 13. He a sks w h a t to do. 14. I know who did it. 15. Do you know how to r ead th i s word? 16. I do not (don ' t ) know how much t ime is left. 17. Does i h e know which book to t ake? 18. I do not (don ' t ) k n o w w h o m to tell abou t it. 19. Don ' t r e a d now, bu t speak . 20. Did you k n o w w h a t to say?

V užduotis . 1. I s a w him in the s t r ee t . 2. He did not (d idn ' t ) give me his book. 3. Tell me abou t it. 4. The t eacher told her to come to school. 5 . He says t h a t he s aw you yes t e rday . 6. Let ' s begin our work. 7. Take his d ic t ionary . 8 They met their f r iends. 9 . He s a w us at t he c inema . 10. I do not (don ' t ) k n o w them. 11. Don ' t t ake her b a g . 12. I shal l see you t omor row. 13. They took their b a g s a n d w e n t into the c l a s s room. 14. We read it. 15. Give h im my book. 16. Did you see our t eacher? 17. He lp him. 18. He does not (doesn ' t ) like it. 19. Le t ' s take our books and go home. 20. He took my, your a n d her b a g s .

VI užduotis . 1. I go to shool in the m o r n i n g . 2. He comes from school in the af ternoon. 3 . We do not (don ' t ) go to school on S u n d a y . 4. London is the capia t of E n g l a n d . 5. They are at school now. 6. I live in K a u n a s . 7. I wro te a le t ter to him. 8. He likes to wr i te a penci l . 9. The b e g i n n i n g of the lesson. 10. I go to school wi th my friend. 11. Tell me f.bout it. 12. W e r e you at

55

the c inema y e s t e r d a y ? 13. I come from school at th ree o ' c lock . 14. Let ' s go to the s t a d i u m . 15. D a d d y comes home in the even ing . 16. At five oi 'clock we were at home. 17. The pupi l s of our school . 19. I w e n t to school at 9 a n d c a m e home from school at 3. 19. 1 shal l come after supper . 20. Come with u s .

VII užduo t i s . 1. We wr i te wi th a pencil or a pen. 2. He s a y s tha t he does not (doesn ' t ) k n o w how to do it. 3 . S h e a s k s i f you c a n come. 4. If you can , come to my p lace after school. 5. He does not (doesn ' t ) know w h e r e to go. 6. I do not (don ' t ) know if he will come. 7. I th ink t h a t he will come from school at 3. 8 . He did not (d idn ' t ) come, b e c a u s e he did not (d idn ' t ) know w h e n to come. 9. I do not (don ' t ) k n o w w h a t to t ake . 10. Do you k n o w how m a n y exerc ises to do?

VIII užduotis . 1. This is our t eacher ' s book. 2. The boys w e n t to the c inema . 3. Give me a longe r pencil . 4 . S p e a k m o r e s lowly. 5. Moscow is the l a rges t city in the U S S R . 6. The pup i l s ' b a g s a re in the c l a s s room. 7. Th i s s to ry is more in t e re s t ing . 8. The first exerc ise is the mos t difficult. 9. Is Tom ' s s is ter a s t u d e n t ? 10. Which is more i n t e r e s t i ng , to r ead or speak E n g l i s h ?

IX užduotis. 1. W h e r e were you yes t e rday? 2. Does he like to read books? 3. Can you speak Po l i sh? 4. H o w did you like the concer t? 5. Are you a pupi l or a s t u d e n t ? 6. H a v e you an. E n g l i s h d ic t ionary? 7 Did you speak at the mee t ing? 8. W h a t does i t m e a n ? 9. W h e r e is he now? 10. Do you know how to do it? 11. W h o c a m e y e s t e r d a y ? 12. W h a t has he in his b a g ? 13. May I use your book? 14. How often do you go to the thea t r e? 15. W h a t does he say? 16. H o w m a n y books did you t ake from the l ib rary? 17. W h a t do you th ink abou t it? 18. When wil l you come to my p lace? 19. W h y did he come too la te? 20. W h o w e n t to Vi ln ius?

J e i g u , a t l ikę kon t ro l inę užduot į , m a t o m e , kad savo p l a n o ne-Įvykdėme, p r i e tų pačių k laus imų tenka vėl g r į ž t i . P i r m i a u s i a i šnag r inėk i t e k l a i d i n g a i a t l ik tas užduot i s . Bet ne imkim mokyt i s pač ių kont ro l in ių užduočių. P a k a r t o t i n a i a t l iki te a t i t i n k a m u s p ra ­t imus , k re ipdami dėmesį į p a d a r y t a s k la idas . Kai pas imokę , j au­s i te , kad p a d a r ė t e p a ž a n g ą , po kurio la ike vėl p a r a š y k i t e tą kont­ro l inę užduotį , už kur ią n e s u r i n k o t e n u m a t y t o balų ska i č i aus .

I š p a t y r i m o ž inoma , kad kont ro l in io da rbo metu k a r t a i s mo­kiniai n e p a r a š o to, ką t ik ra i žinojo ( „ u ž k r i n t a " ) . Todėl , no r in t iš­mokti 50 p r o c , reikia mokyt i s 60 proc. i r d a u g i a u . P s i cho loga i ka lba apie mokymąs i „su pe r t ek l iumi" , t . y . j a u g e r a i i šmoktas dalykas da r i r da r k a r t o j a m a s , kad lab iau įs i tvir t intų.

Taigi tv i r tas l e k s i n i o - g r a m a t i n i o m i n i m u m o mokėj imas yra pa­g r indų p a g r i n d a s p radė t i ka lbėt i , ska i ty t i , supras t i ang lų kalbą.

Z O D Z I U M O K Y M A S I S

Žodis yra s v a r b i a u s i a s ka lbos v i ene ta s , tu r in t i s s avo r e ik šmę i r formą. P a g a l r e i k š m ę žodžia i sk i r s tomi į p r a s m i n i u s , a rba sava ­r ank i škus , i r t a r n y b i n i u s . S a v a r a n k i š k i žodžiai re iškia daiktų, sa­vybių, veiksmų, kiekio, ve iksmo a t l ik imo būdų sąvokas . T a r n y b i ­niai žodžia i sąvokų nere i šk ia , j ie n a u d o j a m i t ik g r a m a t i n ė m s for­m o m s s u d a r y t i ; j u n g t u k a i i r p r i e l inksn ia i iš re iškia ryš ius t a rp žodžių a rba s a k i n i o dalių. Žodis gali , tu rė t i ne vieną re ikšmę, bet keletą, o kai kur ie ir daugel į re ikšmių. A n t r a ve r t u s , ta pa t i sąvoka gal i būt i r e i šk iama ke l ia i s žodž ia i s ( s i n o n i m a i s ) , bet j ie r e t a i v is i ška i s u t a m p a . D a u g e l i s žodžių tur i ne t ik p a g r i n d i n e s , bet i r iš jų i šves t a s š a l u t i n e s re ikšmes . Re ikšmės esti konkrečios i r abs t r akč ios . Be t i e s iog inės r e ikšmės žodžiai da r gal i turė t i i r pe rke l t inę .

Žodžio formą s u d a r o jo t a r i m a s , r a šyba , s a n d a r a , g r a m a t i n ė s formos . Ang lų ka lbos žodžių t a r i m o i r r a šybos ryšiai g a n a su­dė t ing i .

P a g a l s a n d a r ą žodžiai esti p a p r a s t i e j i ( š a k n i n i a i ) , i šves t in ia i i r sudu r t i n i a i . I šves t in ia i žodžiai ( s u d a r o m i su p r i e šdė l i a i s i r pr ie­s a g o m i s ) ang lų kalboje re tesni negu l ietuvių ka lbo je . Apsk r i t a i žodžių d a r y b a a n g l ų ka lboje menka i t e i švys ty t a , bet y ra d a u g sudur t in ių ve iksmažodž ių , s u d a r y t ų iš ve iksmažodž io ir p r ieve iks ­mio (pas ta ro jo forma nes i sk i r i a nuo p r i e l i n k s n i o ) , kur ie veiks­mažodž iu i su te ik ia r e i k š m ę , l ietuvių kalboje i š re i šk iamą pr iešdė­liu, p a v y z d ž i u i : to go out — išeit i . Ang lu ka lbos žodžia i tur i ma­žai g r a m a t i n i ų formų. Tač iau ang lų kalbai b ū d i n g a konvers i j a . Tai toks žodžių da rybos būdas , kai ta pat i žodžio forma eina įvai­r iomis ka lbos da l imis . P a v y z d ž i u i , žodis face (ve idas) ga l i re ikšt i ir „s tovėt i ve idu į"; „ s u s i d u r t i " .

Laba i d a u g a n g l ų k a l b o s žodžių yra t r u m p ų (v iensk iemenių a rba d v i s k i e m e n i ų ) .

P a g a l va r to j imą žodžiai skirs tomi į a k t y v i u o s i u s i r p a ­s y v i u o s i u s : vieni v a r t o j a m i labai d a ž n a i , kiti pa lyg in t i r e t a i ( no r s j ie p a k a n k a m a i ž i n o m i ) . Yra paska ič iuo ta , kad 1000 daž­n i aus i a i v a r t o j a m ų žodžių v idu t in i ška i s u d a r o 80 proc. bet kur io t eks to žodžių. Ki ta ip s a k a n t , j e igu m o k ė t u m ė t e š į t ūks t an t į daž­n i aus i a i v a r t o j a m ų žodžių, ta i t eks te pas i t a iky tų než inomas tik

57

kas penktas žodis . Anglų ka lba ' yra v iena iš žod ing iaus ių (apie 200.000 žodž ių ) . Vidu t in io dydžio žodyne būna apie 50 tūks t anč ių žodžių, bet, k a d g a l ė t u m ė t e n e b l o g a i skai tyt i i r kalbėti,, p a k a n k a mokėti bent dešimtąją šio žodyno dalį.

Anglų ka lbos žodžių formos ir re ikšmių y p a t u m a i didelę į taką turi jų m o k a n t i s . Vieni žodžiai i šmoks tami pa lyg in t i n e s u n k i a i , kiti — d a u g sunk iau , o kai kurie — y p a č sunkia i . Nesunk ia i į s i ­m e n a m i k o n k r e t ū s da ik t ava rdž i a i , r e i šk i an tys ap l inkos da ik tus . Turibūt nė r a mokinio , kur i s než inotų , kaip ang l i ška i , ' ,paveikslas". Tą pat į g a l i m a pasaky t i apie žodž ius „ k n y g a " , „ d r a u g a s " , „pa­moka" , „ s e s u o " i r kt. Nesunk ia i i šmoks tami kiekiniai ska i tva r ­džiai , nes jų n e d a u g . Be abejo , k iekviena ka lbos dal is tu r i žo­džių, kur iuos i šmoks ta beveik visi mokina i (good, say, I, and, about, very). Tač iau d a u g i a u kaip pusė visų mokykloje gera i iš­m o k s t a m ų žodžių yra da ik t ava rdž i a i .

Mokykloje žodžių i š m o k s t a m a n e p a k a n k a m a i . Atl ikt i t y r ima i p a r o d ė , k a d y ra t ik apie 100 žodžių, ku r iuos moka visi a rba beveik visi ab i tu r i en t a i (buvo t i k r i n a m a , kaip s to jant ie j i į aukš ­tąją t echn ikos mokyklą a t p a ž į s t a a t sk i rus ž o d ž i u s ) . Kai kur ie jų moka d a u g i a u : s t i p rūs mokin ia i moka apie 500—700 žodžių. Tač iau pas i rodo , kad visi ab i tu r i en tų ž inomi žodžiai s u d a r o tik 1/7 dalį mūsų pa t e ik to ang lų ka lbos leksinio m i n i m u m o . Ta ig i d idžios ios dal ies pačių r e ika l ing i aus ių žodžių mokin ia i mokykloje ne i šmoks ta .

Kodėl i š m o k s t a m a pa lyg in t i tiek n e d a u g žodžių? P a g r i n d i n ė p r i ežas t i s , ma ty t , n e p a k a n k a m a s dėmesys . I š tik­

rųjų, ar g a l i m a įs imint i žodž ius , kai , ve rč i an t tekstą, nuo la t žiū­r ima į savo žodynėlį , v a d i n a s i , n e s i s t e n g i a m a įs imint i naujų žo­džių? A n t r a ve r t u s , žodžių m o k o m a s i neefektyviai .

Žodžių į tvir t inimui labai s v a r b u kar to j imų d a ž n u m a s , bet t a i nė r a l e m i a m a s ve iksnys . Ypač sunkia i i š m o k s t a m o s paga lb in ių ve iksmažodž ių formos is, are, was, were; have} has, had; do, does, did, no r s jos t eks tuose labai d a ž n o s .

Žodžių m o k y m a s i s d a u g p r i k l a u s o nuo konteks to . J e i g u žodis y ra l e n g v a m e konteks te , jį l engv iau ir ' įsiminti . Pavyzdižiui , "Me had great ability for music". Nor s ability ( g a b u m a i ) y r a abs t r ak ­tūs žodis , o a b s t r a k t ū s žodžiai i šmoks t ami sunk iau , bet , k a d a n g i kiti sak in io žodžia i y ra ž inomi , d a u g l engv iau a tpaž in t i bei įsi­mint i ir šį.

L e n g v i a u išmokti žodį i r t a d a , , kai ž inomas kur is no r s jo ele­men ta s , pavyzdž iu i , i šves t in io žodžio pr iešdėl i s , š a k n i s a r pr ie­s a g a . Ž inodami žodį work ( d a r b a s ) , l engva i į s imins i te worker ( d a r b i n i n k a s ) , y p a č jei ž inote , kad p r i e s a g a -er r e i šk ia veikėją.

Tač iau abs t r akč ios žodžių ' r e ikšmės įs- 'menamos sunk iau n e g u konkrečios , pe rke l t inės — sunk iau n e g u t i e s iog inės . Pavyzdž iu i , žo­džio way r e ikšmė „ke l i a s " ( t ies ioginė) į s i m e n a m a l engv iau n e g u „ b ū d a s " (pe rke l t i nė ) . Ta rnyb in i a i žodžiai p a p r a s t a i est i t r ump i , o t r u m p i žodžia i r a š y b a a rba t a r i m u d a ž n a i b ū n a p a n a š ū s v ienas

58

į kitą, tcdėl pa in io jami . Ta ig i t r umpi žodžiai dėl to s u n k i a * iš­m o k s t a m i . A n t r a ve r t u s , kai kur ie paga lb in i a i žodžia i sakinyje ga l i būti ir p r a s m i n i a i (The book is on the table), ir t a d a j ie verč iami ( „ y r a " ) ; kai j ie b ū n a p a g a l b i n i a i (The pupil is reading a book) — n e v e r č i a m i (is reading—skaito). K a d a n g i neverč iami , mokiniui gal i p a s i r o d y t i esą n e s v a r b ū s .

Dėl žodžių p a n a š u m o ne tik sunkia i i š m o k s t a m a juos perska i ­ty t i ir p a r a š y t i , bet ir pa in io j amos jų r e ikšmės , p a v y z d ž i u i : know [паи] ir now [ п а и ] , соте [ к л т ] ir came [ ke im] , what [wot]

ir that [beet]; with [wiö] ir which [ w i t / ] ; when [wen] ir then

[ben]; where [wea] ir there [оеэ] ir t. t.

Sunk ia i i š m o k s t a m o s kai kur ios d aug i a r e ik šmių žodžių re ikš­mės . P a p r a s t a i g e r i a u i š m o k s t a m a v iena ku r i n o r s re ikšmė. P a ­vyzdžiu i , žodžių if ( 1) j e igu ; 2) a r ) , what ( 1) kas, : ką; 2) k o k s ) , to ( 1) į; 2) iki) a n t r o s r e ik šmės i š m o k s t a m o s sunk ia i .

Sunk ia i i šmoks t ami i r t ie žodžia i , kurių re ikšmių ap imt i s a n g ­lų ir l ietuvių kalbose! nea t i t i nka . Pavyzdž iu i , tell tur i š ias pa­g r ind ines r e ik šmes : 1) pasako t i ; 2) (pa ) sakyt i ; 3) l iepti .

Kol žodis n e p a k a n k a m a i i šmok tas , j i s dažna i pa in io j amas su gi­m i n i n g o s g r u p ė s žodžia i s . Pavyzdž iu i , dažna i pa in io j ami žodžiai , r e i šk i an tys „ p e r d a v i m ą " : to give — duoti , to take — imti , to get — g a u t i ; bread ir butter ( m a i s t o p r o d u k t a i ) , short ir long ( i lgio są­v o k a ) , yesterday ir tomorrow ir kt.

Ką reiškia išmokti žodį? D a u g e l i s žodį la iko i šmoktu , kai j į a t paž į s t a . G a l i m a žodį atpažintų, p a m a č i u s parašytą, , bet s u n ­kiai p r i s imin t i . G a l i m a žodž ius a tpaž in t i l engva i (iš kar to) i r sun­k ia i (reikia p a g a l v o t i ) , ž inot i , kad žodj mokė tės , bet š iuo me tu n iekaip n e g a l i t e j o p r i s imin t i . A t p a ž i n i m a s y ra p a t s e l e m e n t a r i a u ­s ias žodžio mokė j imas . Zodį ga l i t e a tpaž in t i m a t y d a m i j į . tame p a č i a m e teks te , kurį mokėtės , n a u j a m e teks te a rba be jokio kon­teks to . A tpaž in t i žodį i š k l auso s kiek sunk iau . A t g a m i n t i d a u g sunk iau n e g u a tpaž in t i . S u n k i a u s i a p a v a r t o t i žodį sak iny je , no r s j i s j a u nesunk ia i a t p a ž į s t a m a s i r a t g a m i n a m a s . Mokėj imas a tpa ­žint i žodį teks te , kurį mokė tės , j a u g e r a p r a d ž i a , nes kai kur ie žodžiai ka r tu i š m o k s t a m i i r a t g a m i n t i .

I š t ikrųjų žodis i šmoktas y r a t a d a , kai s u s i d a r o jo a t p a ž i n i m o , a t g a m i n i m o ir va r to j imo įgūdž ia i , t . y. moka te t a i syk l i nga i j į iš­t a r t i i r pa r a šy t i , l engva i a t p a ž į s t a t e , m a t y d a m i j į p a r a š y t ą ar iš­girdę tiek vieną, t i e k - s a k i n y j e , r e ik iamu m o m e n t u j į p r i s i m e n a t e i r moka te p a v a r t o t a sakinyje . Kad ta ip žodį i šmok tumėte , re ik ia i lgų p ra tybų ir va r to j imo prak t ikos , mokėt i sieti j į su i šmoktomis g r a m a t i k o s formomis . Taip išmokt i p i rmiaus ia re ikia ang lų kal­bos m i n i m u m o žodž ius ir, ž inoma, ak tyv iuos ius .

D a ž n a i žodžių m o k o m a s i ne rac iona l i a i . J a u sakėme, k a d mo­kiniai d a ž n a i , s a v o in ic ia tyva t eks tą verč ia r a š t u a rba užs i r a š inė j a žodžius pačioje knygoje . T a d a žodžių įs imint i j ie n e s i s t e n g i a ir, ž inoma, ne į s imena , nes juos s u s i r a n d a žodyne .

Kitas n e r a c i o n a l u s mokymos i būdas y ra ka l imas .

59

S ė k m i n g o žodžių mokymosi s ą l y g o s y ra š ios : 1) tvir tai i šmokt i m i n i m u m o žodž ius ; 2) žodž ius mokyt i s kon teks te ; 3) a t r ink t i ak tyv iuos ius žodž ius ; 4) i š s inag r inė t i aktyviųjų žodžių fonetiką ir darybą; 5) aktyviųjų žodžių mokymąs i sieti su g r a t m a t i k a , mokyt i s

j u n g t i j uos į sakinį ; 6 ) s t e n g t i s d a u g i a u var to t i ak tyv iuos ius žodž ius ; 7) r egu l i a r i a^ kar to t i žodž ius ir a t l ik inėt i s av ikon t ro l ė s už­

duo t i s ; 8) p l ė s t i aktyvųj į ir pasyvųj į žodyną. (1) Kaip mokyt i s , m i n i m u m o žodžių, a p r a š y t a I I skyriuje .

D a u g u m a šių žodžių dažn i t eks tuose i r šnekamojo je ka lboje . Mo­kėdami l eks in į -g r ama t in į m i n i m u m ą , s u p r a s i t e dauge l į než inomų naujo; t eks to žodžių formų, žodžių t a r p u s a v i o ryš ius , mokės i t e n u s t a t y t i , koks š a l u t i n i s s ak inys . Tai p a d ė s l engv iau supras t i sa ­kinį, teks tą ir, v a d i n a s i , k a r t u į s imint i n a u j u s žodž ius .

(2) Žodž ius mokyt i s kon teks te — reiškia p a k a r t o t i n a i ska i ty t i n a g r i n ė j a m ą teks tą ariba t ik p a s i b r a u k t u s n a u j u s i r dar ne iš ­m o k t u s žodž ius . Nepami r šk ime , kad reikia gerbt i knygą. Kai žo­džia i p a b r a u k t i , l engv iau k a r t o t i kelis k a r t u s . P i r m i a u s i a krei­p i amas dėmesys į p a b r a u k t ą žodį. J e i g u j is n e a t p a ž į s t a m a s , skai ­tomi ap l ink in ia i žodžia i . J e i g u dar n e a t p a ž į s t a m a s , ska i tomas vi­sas sak inys , g a l b ū t ne t i r ankstesnis , . Pasku i ieškoma „ a t s a k y m o " žodynėlyje , o žodis a t i t i n k a m a i p a ž y m i m a s . Kon teks ta s labai pa­l e n g v i n a į s imint i žodž ius , nes , ž i n a n t a p r a š o m ą si tuaciją , žodžio ryšį su k i t a i s ž i n o m a i s žodž ia i s , n e s u n k u p r i s imin t i i r než inomą žodį. Be to , visą laiką vyks ta m ą s t y m o p r o c e s a s , be kur io neįma­nomas m o k y m a s i s . Tiesa , čia p a t a r i a m a tik kaip mokyt i s a t pa ­žinti! žodž ius , Ibet tokš • a t p a ž i n i m a s ge ra i p a d e d a ir a t g a m i n t i .

Mokyt i s žodž ius v ien tik iš žodynėl io , kai mok inys š n a b ž d a žo­džius ang l i ška i - l i e tuv i ška i a r b a a tv i rkšč ia i , neefektyvu. Žodynėl i s r e ika l i ngas t ik p a s i t i k r i n i m u i , kol da r žodžių neišmokote, , j uos p r imi ršo te a«r abe jo ja te , ir sav ikon t ro le i , kai reikia n u s t a t y t i , ku­r iuos žodž ius da r n e g a l i t e a tpaž in t i a r a t g a m i n t i .

Ž inoma, m o k o m ė s i r a t sk i rų žodžių: a t r e n k a m , ku r iuos reikia ak tyv ia i i šmokt i , n a g r i n ė j a m e , specia l ia i k a r t o j a m e sunkia i iš­m o k s t a m u s žodž ius , k l a u s i a m e mokytoją a r b a ieškome žodyne tų, kur iuos no r ime pava r to t i .

(3) Reikia a t r ink t i iš t eks to ak tyv iuos ius žodž ius , kur iuos bū­t ina i š k a r t o mokyt i s ne tik a tpaž in t i , a t g a m i n t i , bet i r v a r t o t i r ' L ikus ius p a k a n k a kol kas tik a tpaž in t i . Aktyviųjų žodžių re ikia išmokti i r r e ikšmę, ir t a r imą , ir rašybą . Žodžių a t r a n k o s p r adž i a y r a leksinio m i n i m u m o žodžia i . Ga l i t e ne sunk i a i i r p a t y s a t s i r ink t i ak tyv iuos ius žodž ius : j e igu , pavyzdž iu i , r a n d a t e žodį t eks te kokį tre.čią ka r t ą i r net ne v i e n a m e teks te , ga l i t e dary t i i švadą, kad j is dažna i v a r t o j a m a s , todėl j i s y r a ak tyvus i s . Kai kur ie žodžia i , būd ing i š n e k a m a j a i ka lba i , y ra dažni d ia loguose .

(4) Ak tyv iuos ius žodž ius reikia išmokti t a i syk l i nga i perska i ty t i i r p a r a š y t i . L e n g v i a u į s imins i t e jų ska i tymą, rašybą , kai ž inos i te , p a g a l ku r i a s t a i syk le s jie ska i t omi , a r y r a šių ta isykl ių išimčių. Todėl ak tyv iuos ius žodž ius reikia mokėt i n a g r i n ė t i fonet iškai . J e i g u žodis y ra i šves t in i s , ž i n o d a m i jo šaknį , p r iešdė l į a r pr ie­sagą , l engv iau į s imins i t e ne tik jo t a r imą , rašybą , bet i r re ikš ­mę. J e i g u žodis s u d u r t i n i s , išskirki te sudė t ines jo da l i s ; 2odž ių n a g r i n ė j i m a s d a r y b o s pož iūr iu t a ip p a t p a l e n g v i n a jų į s iminimą.

(5) Aktyv ius žodž iu s reikia s ie t i su g r a m a t i k a , t . y , su j a i s s u d a r i n ė t i visas ž inomas , o vėl iau — j a u t ik kai k u r i a s (b log iau i šmok ta s ) g r a m a t i n e s formas. P a v y z d ž i u i , su n a u j u ve iksmažo­džiu s u d a r y k i t e esamąj į , būtąjį ir būsimąj į laiką, o kai Šiuos ge­rai i šmoks i te — ta ip pa t e igos ir a t l ik t in ius la ikus , jų te ig iamąją , ne ig iamąją i r k l aus i amą ją forrną su įva i r ia i s a s m e n i m i s . P a s a ­kyki te kai ku r iuos p a v y z d ž i u s g a r s i a i , v ieną kitą už ra šyk i t e . Su­daryk i te su nau ju žodžiu sakinį , pak l ausk i t e k laus imą . Tokie veiks­ma i su n a u j u žodžiu įga l in s keletą kar tų j į p a k a r t o t i , į t raukt i j į j žodžių j u n g i n į a r b a sakinį . Tai p a d ė s ne tik į s imint i žodžio re ikš ­mę, be t i r mokyt i s j į va r to t i . Cia ka lbė jome apie ve iksmažodį , bet tą pat į g a l i m a p a s a k y t i i r apie ki tas ka lbos da l i s : su d a i k t a v a r d ž i u suda ryk i t e jo daug i ska i t ą , savybin į l inksnį ( je igu g a l i m a ) , iš-

•reikški te k i tus l i nksn iu s su p r i e l inksn ia i s , p a v a r t o k i t e į v a r d ž i u s su . p r i e l i nksn i a i s .

(6) I šmokt i žodžio re ikšmę pa lyg in t i ne ta ip s u n k u kaip iš­mokt i j į p a v a r t o t i sak iny je . Mokėt i p a v a r t o t i žodį s a k i n y j e ka l ­b a n t — tai p i rmiaus i a turė t i į g ū d ž i u s m o m e n t a l i a i a t g a m i n t i rei­k a l i n g u s žodž ius r e i k i a m u m o m e n t u . Be to , reikia j u o s sude r in t i v ieną su ki tu, s u j u n g t i į sakinį , t . y. tu rė t i g r a m a t i n i ų formų s u d a r y m o i r a t p a ž i n i m o įgūdžių . Be to, kai kur ie žodžia i tu r i s avo v a r t o j i m o specifiką, kur i sus i jus i su g imtos ios i r ang lų ka lbos a t i t i n k a m ų žodžių v a r t o j i m u , jų re ikšmių, s inon imų nea t i t i k imu i r kt . Todėl l aba i s v a r b u kre ip t i dėmesį į žodžių va r toseną , y p a č tų, kur ie dėl įvair ių p r i eža sč ių s u n k i a u i šmoks t ami .

Žodžių va r to j imo pavyzdž ių g a l i m e ras t i k i ekv i ename d idesnės ap imt i e s žodyne . T a č i a u g e r i a u s i a n a u d o t i s mokomuoju žodynu (žr. i šnašą p . 1 6 ) , k u r i a m e d u o d a m a d a u g i a u i r p a p r a s t e s n i ų

pavyzdž ių , t i n k a m ų š n e k a m a j a i ka lba i . P a v y z d ž i u i , mokomojo žo­d y n o s t r a i p s n y j e speak r a n d a m e tokių pavyzdž ių : speak English (well j badly / fast / slowly . . . ) — ka lbė t i ang l i ška i (ge ra i / b loga i / g re i t a i / lėtai . . . ) ; speak about / with f to ... — kalbėt i ap ie / su . . . ; Speak louder! — Kalbėk i te g a r s i a u ! ; speak over the telephone / at the meeting . , . ka lbė t i te lefonu / s u s i r i n k i m e . . . ; May f speak to you? — Ar g a l i m a su j u m i s pas ika lbė t i ? Ir t: t . D i rbdami su mo­komuoju žodynu , i šmoks i t e ge r i au der in t i žodž ius , j uos į tvir t int i , į s imint i p r i e l i nksn ių va r to seną .

D a b a r a p t a r s i m e ka i kur ių leks inio m i n i m u m o žodžių v a r t o ­j imą. II skyr iu je a p r a š y t a come ir go, in ir ar.

61

s

60

Do ir m a k e . Abu ve iksmažodž ia i ga l i bū t i ve rč i ami „ d a r y t i " , bet to do ireiškia „ d a r y t i , veikt i , a t l ik t i " , o to make— „ ( p a ) d a r y t i , ( ipa )gamin t i " . P a v y z d ž i u i :

Do the exerc ise / your homework / your l e s s o n . — Atl iki te (pa renk i t e ) p r a t imą / n a m ų d a r b u s / pamoką . W h a t a re you doing h e r e ? . — Ką čia veiki? to m a k e d inner / t e a — pa ruoš t i p ie tus / i šv i r t i a rba tą . Do v a r t o j a m a s s u d a r y t i ve iksmažodž ių k l a u s i a m a j a i i r ne ig ia -

ma ja i formai (žr. p . 77, 8 2 — 8 3 ) . Reikia a t sk i r a i į s imint i , su ku r iuo ve iksmažodž iu (to do ar to make) v a r t o j a m a s d a i k t a v a r d i s , pa­vyzdžiu i ,

to m a k e a mistake—padaryti k la idą to do a room — tva rky t i kambar į . Say ir tell re iškia „ saky t i " , bet to tell tu r i d a u g i a u re ikšmių

(1 . ( p a ) s a k y t i , 2 . p a p a s a k o t i , 3 . l i ep t i ) . Say i t in E n g l i s h . — P a s a k y k i t e ( tai) a n g l i š k a i . W h a t did he s a y ? — Ką j i s p a s a k ė ? H e s ays t h a t . . . — J i s sako , kad . . . Tell p a p r a s t a i v a r t o j a m a s su ne t i e s iog in iu pap i ld in iu : C a n you tell me t he t ime? — Ar ga l i t e p a s a k y t i kiek v a l a n d ų ?

P a l y g i n k i t e : He sa id t h a t . . . — J i s p a s a k ė , kad .•. . He told me t h a t . . . — J i s m a n p a s a k ė , kad ! . . .

M a n y ir much re i šk ia „ d a u g " . Many v a r t o j a m a s su da ik ta ­v a r d ž i a i s , r e i šk ianč ia i s da ik tus , kur iuos g a l i m a suskaič iuot i na tū ­ra l i a i s v iene ta i s , pavyzdž iu i :

m a n y p u p i l s —. d a u g mokinių . Many ga l i re ikš t i ir „ d a u g e l i s " : m a n y pupi l s — dauge l i s mokinių . Much v a r t o j a m a s su n e s k a i č i u o j a m a i s i a i s d a i k t a v a r d ž i a i s

( ab s t r akč iomi s sąvokomis , m e d ž i a g ų p a v a d i n i m a i s ) , pavyzdž iu i : much t ime / w a t e r — d a u g laiko / v a n d e n s . Many ir much šnekamojo je kalboje v a r t o j a m i k l a u s i a m u o s i u o ­

se i r n e i g i a m u o s i u o s e sak in iuose , pavyzdž iu i : H o w m a n y books . . . ? - — Kiek knygų . . >? H o w much t ime . . . ? — Kiek la iko . . . ? . ' We h a v e n ' t much t ime . —-Turins, r necįąųg laikti> ( n e t u r i m e d a u g

l a iko ) . Š n e k a m o s i o s k a l b o s . t e ig i amuos iuose t į e s i o g i n i u o s e _ s a k i n i u o s e

v a r t o j a m a a lot (of), pavyzdž iu i : I 've got a lot of work to do. — Aš .turiu d a u g da rbo . W h o ir which re išk ia „ k u r i s " (kaip s a n t y k i n i a i į v a r d ž i a i ) . Who

v a r t o j a m a s su d a i k t a v a r d ž i a i s , r e i šk i anč ia i s asmenį , which -— daiktą, p a v y z d ž i u i :

The m a n w h o i s s t a n d i n g the re . . . — Ž m o g u s , ku r i s t en s t o v i . . The book which I r ead . . . — K n y g a , kur ią aš pe r ska ič i au . . L i k e — pa t ik t i , mėg t i . Mokin ia i l aba i sunk ia i gal i p a s a k y t

62

„ M a n p a t i n k a " , nes verčia pažodž iu i — Me like... — ne te i s inga i . L e n g v i a u p a s a k o m a , j e igu r e m i a m a s i „aš m ė g s t u " . Ang lų kalboje su žodžiu „like" g a l i m a pasaky t i tik t a ip :

I like this book. — M a n pa t i nka š i ' k n y g a . People — žmonės , l i aud i s , t a u t a . S a k y d a m i a n g l i š k a i „žmo­

n ė s " , mokinia i l aba i dažna i d a r o klaidą, v a r t o d a m i š į žodį dau­g i s k a i t a — peoples ( re iškia „ t a u t o s " ) . P a v y z d ž i u i :

the w o r k i n g people — d a r b o ž m o n ė s the peoples oi the wor ld — p a s a u l i o t a u t o s . People r e ikšme „ ž m o n ė s " v a r t o j a m a su ve iksmažodž iu dau­

g i ska i to je , no r s s a v o forma y r a v i enaska i t i n i s d a i k t a v a r d i s : H o w m a n y people a re there in your family? Kįek jūsų šeimoje žmonių? (7) Nor in t žodž ius į tvir t int i , reikia j u o s kar to t i . K a l b ė d a m i

apie sav ikont ro lę , čia tik p r imins ime , k a d t ikr int i , ka ip i šmokome, reikia r egu l i a r i a i i r b ū t i n a u ž r a š i n ė t i t i k r i n imo r e z u l t a t u s . Sun­kiai i š m o k s t a m u s ak tyv iuos ius žodžius n a u d i n g a pas imoky t i spe­cial ia i .

N a u d i n g a p a s i d a r y t i labai sunkiai , i šmoks t amų žodžių są rašą a rba speciatų žodynėlį , k u r i a m e g a l i t e užs i r a šy t i i r mik rokon teks -tą. Kaip tokį žodynėl į s u d a r y t i i r ka ip iš jo mokyt i s , a p r a š y t a L skyr iu je .

J e i g u žodis p a i n i o j a m a s su ki tu p a n a š i u žodžiu, re ikia p i rmiau­sia ge ra i i šmokt i vieną iš jų.

Ga l ima u ž s i r a š y t i 3—5 sunk ia i i š m o k s t a m u s a r b a pa in io ja ­m u s žodž ius a n t a t sk i ro lapel io i r juos paka r to t i p r a d e d a n t i r b a i - . g i an t mokyt is pamoką .

J e i g u yra s ą l y g o s , labai g e r a i sunkia i i š m o k s t a m u s žodž ius įkalbėt i į m a g n e t o f o n o juos te lę , nes per p a u z e s ga l i t e pas i t ik r in t i , a r j u o s a t p a ž į s t a t e i r a t g a m i n a t e .

Reikia n a u d o t i s tokiu mokymos i me todu , k u r i s i š čia s iū lomų arba i š jūsų pačių a t r a s t ų j u m s ge r i aus i a i t i nka .

(8) Gera i i šmokus leksinio m i n i m u m o žodž ius , to l iau reikia mokyt i s kitų ka lbos žodžių: p r i e l inksn ių , j u n g t u k ų , pr ieveiksmių , įvardžių , kitų ve iksmažodž ių .

Ypač tu r i t e a tkre ip t i dėmesį į p r i e l inksn ius ir j u n g t u k u s , nes j ie i š re iškia sak inyje ryš ius t a r p žodžių i r sak in io dalių, p a d e d a sup ra s t i j o s t ruk tū rą . P a t e i k i a m e v idu r inė s mokyklos ang lų ka lbos vadovė l iuose s u t i n k a m u s p r i e l inksn ius , j u n g t u k u s i r k i tus žodž ius , kur iuos reikia išmokti ak tyvia i .

- P r i e l i n k s n i a i

above — virš in to — į a g a i n s t — pr ieš like — kaip a l o n g — iš i lga i nea r — pr ie beh ind — už out ofi — iš be tween — t a r p . p a s t — po by — prie s i nce — n u o

63

down — žemyn t h r o u g h — pro d u r i n g — per , me tu ti l l — iki for — dėl u n d e r — po in front of — pr i e ša i s unt i l — iki ins tead of — vietoj w i t h o u t — be

J u n g t u k a i

as — k a d a n g i ; kai t han — negu bu t — bet whi le — tuo metu , kai ; kol in order to — t a m kad Laba i n a u d i n g a į s imint i v a d i n a m ų j ų frazinių ve iksmažodž ių

ant rų jų komponen tų r e ik šmes :

a w a y ( š a l i n ) : g o a w a y ( i švyk t i ) , t ake a w a y (nuneš t i ) back ( a t g a l ) : go back ( g r į ž t i ) , give b a c k (a t iduot i ) by (p ro š a l į ) : go by ( p r a e i t i ) , p a s s by (prae i t i p r o ša l į ) down ( ž e m y n ) : g o down (nus i l e i s t i ) , t ake down (nu imt i ) in ( v i d u j e ) : go in ( įe i t i ) , come in (Įeiti) out ( i š ) : go ou t ( i še i t i ) , r un out ( i šbėgt i ) over (virš , p e r ) : go over (pe re i t i ) , be over (ba ig t i s ) up ( a u k š t y n ) : go up (pak i l t i ) , look up (pas iž iū rė t i į v i ršų) N u r o d a n t vietą, vietoj to go in, to go out s akome to go into

the room įeiti į k a m b a r į , to go out of the house išeiti iš n a m o . Bū t ina žinot i žodž ius , su k u r i a i s s u d a r o m i s u d u r t i n i a i a r b a iš­

ves t in ia i žodž ia i : body ( k ū n a s ) : somebody ( k a ž k a s ) , everybody (k iekvienas , visi) ir kt.

thing ( d a i k t a s ) : s o m e t h i n g ( k a ž k a s ) , n o t h i n g (nieko) i r kt.

Dėmesio! Somebody re i šk ia asmenį , something — daiktą. Laba i sva rbu mokėt i žodžius , su ku r i a i s s u d a r o m o s g r a m a t i ­

nės formos. Su let ( leis t i ) s u d a r o m a l iepiamoji n u o s a k a (1 ar 3 a s m e n y s ) , pavyzdž iu i : let's go — eikime, let him come — tegu l j is a te ina .

Į v a r d ž i a i

Myself ( save ; p a t s ) , yourself, himself, herself, itself, our­selves (mes pa ty s ; s a v e ) , you r se lves , t hemse lves .

Each o ther (v ienas k i t ą ) , one ano the r (v ienas k i t ą ) . This ( š i s ) , these ( š i e ) ; t ha t ( tas , anas - ) r those (tie, a n i e ) . Some (ke le tas ; keli; t r u p u t į ) , somebody (kažkas , kas n o r s ) ,

s o m e t h i n g (kažkas , kas n o r s ) . Any (koks no r s ; bet k u r i s ) , anybody (kas no r s ; bet k a s ) , any­

t h i n g (kas no r s ; bet ka s ) . N o ( joks ) , nobody ( n i e k a s ) , n o t h i n g ( n i e k a s ) . Much ( d a u g ) , m a n y ( d a u g ) , l i t t le ( m a ž a i ) , a l i t t le ( t r u p u t p ,

few (maža i , ) a few (ke le tas , ke l i ) .

64

Each (k i ekv i enas ) , every (k iekv ienas ) , everybody (k iekvienas , v i s i ) , e v e r y t h i n g (v i skas ) , eve rywhere ( v i s u r ) .

Both ( a b u ) , all (v i s i ) . One (v ienas ; kas no r s , k a ž k a s ) : someone ( k a ž k a s ) , no one (nie­

k a s ) ; one m u s t know i t ( tai r e ik ia ž ino t i ) . O the r ( k i t a s ) , a n o t h e r ( k i t a s ) .

V e i k s m a ž o d ž i a i

a n s w e r 1 — a t saky t i be bo rn — g i m t i be in te res ted — domėt i s b r e a k (broke , b roken) — su lau­

žyti b r i n g ( b r o u g h t ) 2 — a t n e š t i buy ( b o u g h t ) — pirkt i call — vad in t i close — u ž d a r y t i con t inue — tęs t i d r ink (d rank , d r u n k ) — ger t i e a t (a te , ea t en ) — va lgy t i exp la in — paa i šk in t i follow — sekti forget (forgot , forgot ten)

mirš t i keep (kept ) — laikyt i l ea rn — mokyt is '

P a l y g i n u s š iuos v e i k s m a ž o d ž i u s su 1 lentelė je p a t e i k t a i s veiks­mažo d ž i a i s , ma ty t i , kad t a r p pas ta rų jų geroka i m a ž i a u ne ta i syk­l ingųjų.

Reikia i šmokt i ir 1 len te lės ne ta i syk l ingų jų ve iksmažodž ių būto jo laiko da lyvio formą:

— uz-

leave (left) — pal ikt i l i s ten — k l a u s y t i s live — gyven t i m e a n ( m e a n t ) •— reikš t i need — reikėt i open — a t i da ry t i p lay — žais t i

r e m e m b e r — a t s imin t i s i t ( s a t ) — sėdėt i s t a n d (s tood) — stovėt i show ( showed , s h o w n ) —

dyti t ry — b a n d y t i u n d e r s t a n d ( u n d e r s t o o d )

p ras t i use — n a u d o t i , va r to t i wa i t — laukt i

pa ro-

• su-

be (was , we re , been) h a v e (had , had) do (did, done) begin (began , begun) come (came , come) find (found, found) ge t (got , got) give ( g a v e , g iven) go (went , gone) know (knew, known)

m a k e {made , made) put (put , put) r e a d ( read , read) s a y (sa id , sa id) see ( s a w , seen) speak (spoke, spoken) take (took, taken) tel l ( told, told) t h i n k ( t h o u g h t , thought) wri te (wro te , written)

1 Jeigu skliausteliuose nepateikiamos būtojo laiko ir būtojo laiko dalyvio for­mos, veiksmažodis taisyklingas.

2 Jeigu pateikiama tik viena forma, būtojo laiko ir būtojo laiko dalyvio formos sutampa.

5 . U ž s a k y m a s 1027 . 65

Būto jo la iko dalyvio (vad inamą ją 3-ąją formą) išmokti nė ra ta ip sunku , nes dauge l io ne ta i syk l ingų jų ve iksmažodž ių 2-oji (bū­tojo laiko) forma s u t a m p a su 3-ąja (būtojo laiko dalyvio) forma (pavyzdž iu i : made — 1) p a d a r i a u , 2) p a d a r y t a s ) ; d a u g e l i o veiks­mažodž ių 3-oji forma s u d a r o m a p r i d e d a n t n pr ie b e n d r a t i e s (pa­vyzdž iu i : given — duotas , taken — p a i m t a s , known — ž i n o m a s ) . Tiesa , t a r p p a s t a r ų j ų y r a tokių,, kur pak in t a t a r i m a s a rba r a š y b a (done [d\n] — p a d a r y t a s , gone [gon] — n u ė j ę s , been — buvęs , bū­tas , written — p a r a š y t a s ) . Tik n e d a u g e l i o ve iksmažodž ių visos for­m o s sk i r t ingos (pavyzdž iu i : am , is, a r e — was , w e r e — been; be­g i n — b e g a n — b e g u n ) , o kai kurių v isos formos s u t a m p a (pavyz­džiui : p u t — put — p u t ) . Laba i n e l e n g v a išmokti to read formas (to read fri:d] — r e a d [red] — r e a d [ r e d ] ) , n e s 2-oji i r 3-oji formos v ienoda i r a š o m o s , bet s k i r t i n g a i negu b e n d r a t i s t a r i a m o s .

K i t o s k a l b o s d a l y s

g o o d — g e r a s , bet ter — ge re sn i s , ge r iau , bes t — g e r i a u s i a s , ge ­r i aus i a i ; b ig — didel is ; difficult — s u n k u s ; i n t e r e s t i ng — įdomus ; l as t — pasku t in i s ; l i t t le — m a ž a s , less — m a ž e s n i s , m a ž i a u ; ne­c e s s a r y — b ū t i n a s ; new — n a u j a s ; next — k i tas ; old — s e n a s ;

a g o — i pr ieš , far — toli, here — čia, nea r — a r t i , no — ne, o'clock — va landą , there — ten , there is / a re — yra , then — t ada , too — ta ip pa t , very — labai , well — g e r a i , yes — ta ip ;

the first — p i rmas , the second — a n t r a s , the third — t reč ias , the fourth — ketvi r tas ; one — 1, two —12 , th ree — 3, four — 4, five — 5, six — 6, s e v e n — 7, e ight — 8, n ine — 9, t e n — 1 0 , e l e v e n — 1 1 , twe lve — 12, th i r teen — 13, fifteen — 15, t w e n t y — 20, thir ty — 30.

. Nor in t p radė t i skai ty t i g rož inę , moks lo popul iar ią ją , moks ­l inę ir ki tokią l i t e ra tūrą , reikia ge roka i pad id in t i pasyvųj į žodyną, t.y. išmokti a tpaž in t i žodž ius ska i t an t . Kad g a l ė t u m ė t e ją skai­tyti m in ima l i a i n a u d o d a m i e s i žodynu , bū t ina žinoti ben t 4—5 tūks ­t a n č i u s žodžjų. Žodyno p lė t imą reikia p radė t i , kai p a k a n k a m a i g e r a i i šmoks i te l eks in į -g rama t in į m in imumą . Žodžių a t s a r g ą rei­k ia d id in t i in tensyv ia i , kad m a ž d a u g per pusme t į būtų g a l i m a p radė t i no rma l i a i ska i ty t i l i t e ra tū rą ang lų ka lba . Kai ka lbos mo­k y m a s i s nus i t ę s i a metų me ta i s , m o k a n t y s i s n e m a t o pe r spek tyvos , nus to ja t ikėjęs , k a d už s i en io ka lbą i š viso g a l i m a išmokt i , p r a ­r a n d a interesą .

P lės t i žodžių a t s a r g ą p a d e d a žodžių da ryba , t a r p t a u t i n i a i žo­džiai , p a r a l e l i n i s ve r t imas . Ž inan t žodį land, n e s u n k u įs imint i su juo į suda ry tus , pavyzdž iu i , s u d u r t i n i u s žodž iu s (motherland — t ė v y n ė ) . Kai kur ie žodžia i e ina p r iešdė l ia i s , p r i e s a g o m i s . P a ­vyzdžiu i ,

self (pats): myself ( p a t s ; s a v e ) , full ( p i l n a s ) : beautiful ( g r a ž u s ) , useful ( n a u d i n g a s ) , less ( m a ž i a u ) : useless ( n e n a u d i n g a s ) , able ( g a l į s ) : suitable ( t i n k a m a s ) .

66

' P a t a r t u m e a n g l ų k a l b o s g r a m a t i k o s e , pavyzdž iu i , E . Iz ra i lėv ič ir K. Kača lovos sus i ras t i ir sus ida ry t i pr iešdėl ių ir p r i e sagų są­rašą su pavyzdž ia i s , re ikšmių p a a i š k i n i m a i s . P a v y z d ž i u i : pr iešdė­liai dis-, in-, un- tur i p r ieš ingą r e ik šmę : known — ž i n o m a s , un­known— n e ž i n o m a s ; , to like — mėg t i , to dislike — n e m ė g t i ; cor­rect — t e i s ingas , incorrect — n e t e i s i n g a s . P r i e s a g o s žymi ka lbos dalį. Pavyzdž iu i , -ment rodo, j o g ta i d a i k t a v a r d i s , s u d a r y t a s iš ve iksmažodž io (to agree — sut ik t i , agreement — s u t i k i m a s , susi ­t a r i m a s ) , -en re iškia ve iksmažodį , s u d a r y t ą iš b ū d v a r d ž i o (short — t r u m p a s , to shorten — t r u m p i n t i ) , -y — iš d a i k t a v a r d ž i o s u d a r y t ą b ū d v a r d į (sun — saulė , sunny—.saulėtas).

Moks l in io , po l i t in io s t i l i aus žodž iuose n a u d i n g a žinot i lo tynų k i lmės pr iešdė l ius , kur ių re ikšmę n e s u n k u įs imint i r e m i a n t i s ž ino­m a i s t a r p t a u t i n i a i s žodžia is , pavyzdž iu i ,

co — su, ka r tu (p lg . „ k o o r d i n u o t i " ) , cooperation — b e n d r a d a r ­b i a v i m a s .

inter — t a r p (p lg . „ i n t e r n a c i o n a l i n i s " ) , interaction — t a r p u s a ­vio sąveika .

pre — pr ieš (p lg . „ p r e c e d e n t a s " ) , to precede — eiti p i rma. post — po (p lg . „pos t f a c t u m " ) , post meridiem (p. m . ) — p o vi­

durd ien io . N a u d i n g a išskirt i kai kur ias lo tyniškas žodžių š a k n i s , ku r i a s

ta ip pa t i š m o k s t a m e r e m d a m i e s i ž inomai s t a r p t a u t i n i a i s žodžia i s . P a v y z d ž i u i , žodžio š akn i s press rodo sąsa ją su s p a u d i m u , s l ėg i ­mu. P a l y g i n k i t e žodžius , t u r inč ius šią šaknį su l ie tuviškais pa ­vyzdž ia i s ,

compress ion (kompres i j a ) — s u s p a u d i m a s , dep re s s ion (depres i j a ) — pr i s l ėg t a nuo ta ika , exp re s s ion (ekspres i j a ) — iš ra i ška , posak i s , impres s ion ( impres i j a ) — į spūdis , r ep ress ion ( r ep res i j a ) — n u m a l š i n i m a s .

Kiti žodžia i : oppression, pressure, suppression. Visi š ie d a i k t a v a r d ž i a i y r a išvest i iš ve iksmažodž ių ( to com­

press, to depress,,, to express, to impress, to oppress, to press, to repress, to suppress). D a u g u m a jų tur i i šves t in ius b ū d v a r d ž i u s , k i tus d a i k t a v a r d ž i u s . J a u vien š i š akn i s p a d e d a išmokt i ke l ias deš imt i s žodžių. Arba p a i m k i m e tract, kur i rodo sąsa ją su t r a u ­k imu: to attract — t r auk t i (p lg . a t r a k c i o n a s ) , to contract — su­t r auk t i , extract (p lg . e k s t r a k t a s ) — i š t r a u k a , to retract — a t i t r auk t i . Pone, pose r o d o s ą s a j ą su dė j imu: to compose — kur t i , s u d a r y t i (plg . k o m p o z i c i j a ) , component — sudedamoj i da l i s , to expose — iš­s t a ty t i (p lg . ekspoz ic i j a ) , to interpose — į terpt i , to oppose (p lg . q p o z i c i j a ) — p r i e š i n t i s , to postpone — at idė t i , nukel t i , to trans­pose — p e r k e l t i ) .

1 И з р а и л е в н ч E. E. и К а ч а л о в а K. H. Практическая грамматика

английского языка. — М., 1953.

67

Efektyvus b ū d a s žodynui plėst i y ra t a r p t a u t i n i a i žodžia i . Tie­sa , tokių žodžių, ki lusių iš ang lų ka lbos , l ietuvių ka lboje nė ra labai daug . J ie ap ima įva i r ias gyven imo sr i t i s , pavyzdž iu i „ s t a r ­t a s " (to start — p r a d ė t i ) , „ t e s t a s " (to test — b a n d y t i ) , „menedž ­m e n t a s " (management — v a d y b a , v a d o v a v i m a s ) , „ s t r e s a s " ( s t r e s s — į t a m p a ) , „ l y d e r i s " (leader — v a d o v a s ) , „ p u l o v e r i s " (to pull — t r a u k t i , over — v i r š ) , „ še ikas" (to shake — k ra ty t i ( s ) ) , „kokte i l i s" (cock — g a i d y s , tail — u o d e g a ) ir t. t.

Ang lų ka lboje yra d a u g žodžių, ki lusių iš lotynų, p r a n c ū z ų i r ki tų kalbų. P a v y z d ž i u i , „ a n o n s a s " (to announce — ske lb t i ) , „as i ­mi l i ac i j a" (similar — p a n a š u s ) , „ a r e a l a s " (area — p l o t a s ) , „me­m o r i a l a s " (memory — a t m i n t i s ) , „ r e l i a t y v u s " (relative—santyki­n i s , relation — s a n t y k i s ) .

Čia g a l i m a pas tebėt i ab ipusę n a u d ą : t a rp t au t i n ių žodžių ži­no j imas p a d e d a l engv iau i šmokt i a n g l i š k u s žodž ius i r a tv i rkšč ia i , ang l i škų žodžių mokėj imas — p a d e d a plėst i t a r p t a u t i n i ų žodžių a t s a r g ą . Ž inan t , kad „ k o n d e n s u o t a s " reiškia „ su t i r š t i n t a s " , n e s u n ­ku į s imint i , kad density re iškia „ t a n k i s " , o l ie tuviškas „dens ime t -r a s " — p r i e t a i s a s kūno t ank iu i ma tuo t i .

Bene l engv i aus i a žodžių mokyt i s i š g r o ž i n ė s l i t e r a tū ros kūri­nių. L i t e r a t ū r i n i s v a i z d a s p a d e d a gre ič iau a tpaž in t i žodž ius . Laba i n e į d o m u s i r v a r g i n a n t i s d a r b a s , k a i žodyne reikia ieškoti d a u g než inomų žodžių. Iš p radž ių , kol s u k a u p s i t e p a k a n k a m ą žodžių a t s a rgą , ga l i t e n a u d o t i s pa ra l e l in iu ve r t imu. I m a m a ang l i ška knyga , g e r i a u l engvesn io tur in io , i r jos l ie tuviškas v e r t i m a s . Skai­to te sak in į po sak in io . P e r s k a i t ę ang l i šką sakinį b a n d o t e j į su­p ras t i . N e s u p r a n t a m ą žodį p a s i b r a u k i t e s a v o knygoje minkš tu p ieš tuku . Ve r t ime s u s i r a n d a t e jo a t i t ikmenį , kurį t a ip pa t pas i ­b r a u k i a t e . Žodžių i šs i rašy t i nere ik ia . Tekstą p a g a l p a s t r a i p a s su-sk i r s to te da l imis , k u r i a s ' p a s i ž y m i t e eilės numer iu , kad k a r t o d a m i gre ič iau r a s t u m ė t e a t i t i nkamą vietą ve r t ime , nes a n a l o g i š k a i viską žymi te i r ten . Kiekvienoje dalyje bus ke le tas ar keliolika j u m s než inomų žodžių. Ska i to te tekstą, kol s u s i d a r o 100 ar d a u g i a u ne­ž inomų žodžių. Toks žodžių kiekis ne tu rė tų jūsų b a u g i n t i . I šmokt i a tpaž in t i tiek žodžių per vieną ka r t ą nė ra sunku . P r a d ž i o j e g a l i t e ana l i zuo t i 50 ar 70 žodžių. B a i g ę ska i ty t i d ienos normą, žodž ius tu r i t e paka r to t i . Žiūr i te į p a b r a u k t ą žodį ir b a n d o t e j į a t paž in t i . J e i g u n e a t p a ž į s t a t e , g i l ink i tės . į ap l ink in ius žodžius , pers i ska i ty -k i te visą sakinį . Je i ir to l iau n e a t p a ž į s t a t e , ž iūrėki te į ve r t imą ir virš ang l i ško žodžio žymėki tės minusą , o pa r a š t ė j e g a l i t e padė t i tašką , v a d i n a s i , kad šioje e i l u t ė j e ' y r a n e a t p a ž i n t a s žodis . Ta ip pe rž iū r i t e v i sus žodž ius . Po to tokia pačia t va rka k a r t o j a t e žo­dž ius , p a ž y m ė t u s minu u . R y t o j a u s dieną vėl k a r t o j a m e v i sus žo­džius ir, j e igu da r kar tą r e a t p a ž i n o t e to pa t ies žodžio, r a šo te virš jo a n t r ą minusą . Ta ip s u g a i š ę vieną dvi v a l a n d a s per dieną, ga l i t e i šmokt i a tpaž in t i apie 100 žodžių. Ž inoma , t a m t ikra da l i s žodžių liks nea tpaž in tų .

68

Kad būtų l e n g v i a u į s imint i , pr ieš p r a d ė d a m i ska i ty t i t eks tą a p r a š y t u būdu , g a l i t e perska i ty t i a t i t i nkamą tos k n y g o s skyr ių a rba s t r a ip sn į l ie tuviškai , kad s u s i d a r y t u m ė t e bendrą vaizdą.

V i e n a s i š žodžių į tv i r t in imo būdų y ra toks : v ieną dieną ska i ­tote tekstą, kitą — tik t i k r i na t ė s žodž ius . Regu l i a r i a i d i rbdami (kas an t r ą dieną p e r s k a i t y d a m i tekstą , tu r in t į apie 100 než inomų žo­dž ių ) , pe r mėnes į ga l i t e išmokti a tpaž in t i m a ž d a u g 1000 nau jų žodžių. Bet čia re ikia va l ios i r n u o s e k l a u s da rbo . P a d i r b ė j ę ' p a m a ­tys i te , kad ta i v i sa i ne sunku . Tokiu b ū d u per kele tą mėnes ių g a ­l ima p r a d ė t i g a n a la isvai ska i ty t i ang l i ška i .

Toks žodžių a t s a r g o s d i d i n i m o būdas tur i p r a n a š u m ų i r t rū­kumų. P a g r i n d i n i s p r a n a š u m a s y r a t a s , k a d p a l y g i n t i g r e i t a i ga l i ­ma išmokt i a tpaž in t i d a u g žodžių, s u t a u p o m a laiko, labai p a l e n g ­vėja žodžių į s imin imas . Sis p a l e n g v ė j i m a s a t s i r a n d a dėl šių p r ie ­žasčių: b e s i m o k a n t y s v is iškai pas i t ik i duotu ve r t imu , s u s i r a n d a m a tik r e ika l inga re ikšmė ir, jei m o k o m ė s iš g rož inė s l i t e r a t ū r o s kū­rinių, s u k u r t o s s i tuac i jos labai p a l e n g v i n a va i zduo tė s darbą. Vyks­ta aktyvi p ro t inė veikla. Ta ip d i rbdami , i šmoks i te daugel į žodžių ne sunk i a i a t p a ž i n t i , o ka i ku r iuos ne t a t g a m i n t i i r k i t a m e teks te . Ta ip d i rbant net nere ik ia s t e n g t i s jų į s imint i . I šnyks t a nere ika­l inga į t ampa . J ū s p a p r a s č i a u s i a i a t l i eka te šią užduot į n e g a l v o d a m i , kad re ikia į s imin t i žodžius . Tač iau dirbti reikia op t ima l iu t e m p u : nei per d a u g lėtai , nei p e r d a u g s k u b a n t . Tur i būt i t a m t ik ra p ro t inė į t ampa . Tokį t empą n u s i s t a t y t i ga l ima tik d i rbant .

Ž inoma, ve rč i an t l i t e ra tū r in į tekstą, gal i kilti s u n k u m ų ieš­kan t a t i t i n k a m o s žodžio re ikšmės , ypač kai s u s i d u r i a m a su sudė­t i n g a i s sak in ia i s a r id iomin ia i s posak ia i s , kur ių n e g a l i m a vers t i pažodž iu i . Je i n e p a j ė g i a t e i šs ivers t i , j uos kol kas t enka p ra le i s t i .

A t p a ž i n i m a s y r a t ik i šmok imo p r a d ž i a . A n t r a v e r t u s , g r e i t i šmokus , g re ič iau i r u ž m i r š t a m a . Todėl bū t inas tiek n a t ū r a l u s , t iek o r g a n i z u o t a s ( spec ia lus ) k a r t o j i m a s . N a t ū r a l i a i k a r t o j a t e r egu ­l iar ia i ska i t ydami . Laba i n a u d i n g a , kaip minė jome anksč i au , pas i ­kar to t i žodž ius po i l ge sn io laiko ( sava i t ė s , dviejų sava ič ių ar m ė n e s i o ) . Bet k a d a n g i j a u per tą laiką s u s i k a u p s d idesn i s žodžių kiekis , ta i k a r t o s i t e ne v i sus žodž ius , o t ik tuos , kur ie j u m s sva r ­besn i ( d o m i n a j u s ka ip š n e k a m o s i o s k a l b o s , moks lo i r t echn ikos , l i t e r a tū ro s ir kt. ž o d ž i a i ) . P a g r i n d i n i s a t r a n k o s kr i te r i jus — žodžio p a s i k a r t o j i m o d a ž n u m a s i r j o s v a r b a m u m s . N o r ė d a m i n u s t a t y t i , kur ie žodž ia i b ū d i n g i v ienos a r k i tos rū š i e s l i t e r a tū r a i , pas i ska i ty ­kite a t i t i n k a m u s t eks tus . Yra spec ia l ių žodynėl ių m i n i m u m ų . Besi­domin t i ems t echn ine l i t e r a t ū r a n a u d i n g a p a s i n a u d o t i bend ros io s moks lo i r t echnikos leksikos m i n i m u m u . 1 Sie žodžia i y r a i šmoks­t ami gerokai sunk iau negu kokios nor s moks lo š akos t e r m i n a i .

Je i kur i s no r s žodis d a ž n a i v a r t o j a m a s , bet labai sunk ia i įsi-

1 Словарь­минимум для чтения научной литературы на английском язы­

ке / Сост. А. В. Михеева и др. — М., 1.963.

69

m e n a m a s , tokį ver tė tų ( t rečią k a r t ą p a k a r t o j u s ) i š s i rašy t i i r re­gu l i a r i a i kar to t i . Ge r i aus i a š iuos žodž ius i š rašy t i su kon teks tu (bent m i n i m a l i u ) (ši me tod ika a p r a š y t a I skyr iu je ) .

J e i g u nepavyk tų gau t i t i n k a m o s ang l i škos knygos i r j o s lie­tuviško ve r t imo , ga l i t e ska i ty t i s ava i t r a š t į Moscow News, kur i s l e idž iamas i r rusų ka lba . T | " |

Ta ig i , m o k y d a m i e s i žodžių, ge ra i i š m o k s t a t e leks ih ius p a g r i n ­dus , to l iau p a l a i p s n i u i p leč ia te aktyviųjų žodžių bei posakių at­s a r g ą i r k a r t u d id ina t e p a k a n k a m ą pasyviųjų žodžių a t s a r g ą .

G R A M A T I K O S M O K Y M A S I S

G r a m a t i k a n a g r i n ė j a žodžių ka i tybą ( l inksn iav imą, a smenav i ­mą, l a ip sn i av imą) ir jų j u n g i m ą į sakinį . Žodžių formos iš re iškia t a m t ik rus žodžių s a n t y k i u s sak inyje . J e i g u n e s u p r a n t a m tų s a n ­tykių, n e g a l i m supras t i t eks to s k a i t y d a m i a rba k l a u s y d a m i kitų ka lban t . I r j e igu nemokės im išreikšt i tų san tyk ių p a t y s , nega ­lės im t e i s inga i pasaky t i sak in io , kad kiti m u s supras tų . Ta ig i , ne­m o k ė d a m i g r a m a t i k o s , n e g a l i m e išmokt i ka lbos .

G r a m a t i k ą išmokti y r a sunku , nes g r a m a t i k a a b s t r a k t u s da­lykas, o a b s t r a k č i u s da lykus v i s a d a sunk iau išmokt i n e g u konkre­čius . P a v y z d ž i u i , da ik t ava rdž ių d a u g i s k a i t o s forma - ( e ) s i š re iš ­k ia ne a t sk i ro kur io no r s žodžio, o da ik t ava rdž ių d a u g u m o s dau­giskai tą . J e i g u sak inyje / see a picture ( a š m a t a u pave iks l ą ) paskut in į žodį pake is i te k i ta is žodž ia i s (a book, a house, a tree i r 1.1.), s ak inys g r a m a t i š k a i nepas ike i s . Sis p a v y z d y s rodo, kad y r a k a r t u i r t a m t ikras model i s , p a g a l kurį g a l i m a s u d a r y t i d a u g p a n a š i ų sak in ių .

Ang lų ka lbos i r g imtos ios ka lbos g r a m a t i k o s s i s t ema ski r ias i , i r ta i labai a p s u n k i n a ang lų ka lbos g r a m a t i k o s mokymąs i . I š p ra ­džių mokin ia i , pavyzdž iu i , s u d a r i n ė d a m i ang l i šką sakinį , l inkę v a d o v a u t i s g imtos ios ka lbos g r a m a t i k o s t a i syk lėmis . Tuo t a r p u ang lų kalboje d a i k t a v a r d i s n e l i n k s n i u o j a m a s (yra t ik 2 l i n k s n i a i ) , ne tu r i g i m i n ė s ; b ū d v a r d i s y r a neka i t oma ka lbos da l i s (nė ra nei l inksnių, nei ska ič iaus , nei g i m i n ė s ) ; t ač i au ve ik smažod i s tu r i su­dė t ingą laikų s i s temą. L i n k s n i a v i m o ir a s m e n a v i m o p a p r a s t u m a s — tai da r ne į rodymas , kad a n g l ų ka lbos g r a m a t i k a y r a l engva , kaip k a r t a i s m a n o m a . Žodžių ryš ia i ang lų ka lboje r e i šk iami pr ie l inks­n ia i s , žodžių t v a r k a , p a g a l b i n i a i s žodžia is , su kur i a i s s u d a r o m o s įvair ios formos. D a u g e l i s d a ž n i a u s i a i v a r t o j a m ų ve iksmažodž iu y r a ne t a i syk l ing i , t . y. jų bū to jo laiko ir bū to jo la iko da lyvio for­mos sk i r ias i . A n g l ų kalboje t as p a t s žodis ga l i eiti įva i r iomis ka lbos da l imis , be to, šioje ka lboje y ra a r t ike l i s , ku r io nė ra lie­tuvių kalboje .

G r a m a t i k o s mokė j imas į g a u n a p r a s m ę tik t a d a , kai suformuo­j a m i g r a m a t i n i ų formų a t p a ž i n i m o , s u d a r y m o įgūdž ia i . J e i g u ži­no te kurią no r s ta i syklę , bet nega l i t e p a s a k y t i pavyzdž io a r b a pr i ta ikyt i jos nau j i ems ž o d ž i a m s , toks ž inoj imas y r a t ik kukli

71

g r a m a t i k o s mokymos i p r adž i a . I š t ikrųjų k a l b ė d a m i a r k lausy­dami n e t u r i m e laiko n a g r i n ė t i , ką v iena ar kita forma re iškia . Tu r ime jas a tpaž in t i i r s u d a r y t i s t a ig i a i , nes ki ta ip n u t r ū k s t a su­p r a t i m o i r ka lbė j imo p rocesas , vieni kitų n e b e s u p r a n t a m e . Skai­t a n t da r g a l i m a s tab te lė t i i r p a g a l v o t i , bet jei tai reikia dary t i dažna i , s k a i t y m o p rocesa s t a ip p a t n u t r u k s . Ta ig i g r a m a t i n i a i įgūdž ia i bū t in i .

A t s a k y d a m i į k laus imą, kas s u n k i a u s i a m o k a n t i s a n g l ų ka l ­bos , d a u g u m a mokinių n u r o d o g r a m a t i k ą . Be to, ang lų ka lbos g r a m a t i k o s mokin ia i mokosi neefektyviai . D a ž n i a u s i a i aps i r ibo ja ­ma ž in iomis i r n e s i s t e n g i a m a suformuot i a t i t i nkamų įgūdžių . Daž­n iaus i a i j ie p e r v e r t i n a ta isykl ių va idmenį . G r a m a t i n ė s t a i syk lės n u s a k o g r a m a t i n i ų formų re ikšmę, s u d a r y m ą , var to j imą . Mokėt i t ik t a i syk l ę — v a d i n a s i , mokėt i l aba i m a ž a i , nes ją l engva už­miršt i a r b a supa in io t i su k i ta . Reikia mokėt i pavyzdį . Ž inan t i r s u p r a n t a n t pavyzdį , n e s u n k u p r i s imin t i a rba net p a č i a m sufor­muluo t i t a i syklę . Ta ig i t a i syk lė y ra tik o r i en ty r a s , p r i emonė su­pras t i kok iam no r s re išk in iu i , a rba ins t rukc i ja , p a a i š k i n a n t i , ka ip at l ikt i t a m t ikrą ve iksmą. J e i g u m o k a t e pavyzd į i r p a g a l j į ga l i t e a tpaž in t i bei s u d a r y t i p a n a š i u s p a v y z d ž i u s — jau moka te neblo­ga i . Regu l i a r i o s i r i lgos p r a t y b o s bei ka lbė j imo p rak t i ka p a d ė s g e r a i išmokti t a i syk les .

S ė k m i n g ą g r a m a t i k o s mokymąs i nu lemia š ios s ą lygos : 1 . Gera i i šmoki te g r a m a t i k o s p a g r i n d u s . 2 . N a u d o k i t ė s g r a m a t i k o s l en te lėmis . 3 . Regu l i a r i a i a t l ik inėki te g r a m a t i k o s formų a t p a ž i n i m o bei

s u d a r i n ė j i m o p r a t y b a s su ak tyv ia i s nau jų pamokų žodž ia i s . 4 . S t enk i t ė s va r to t i g r a m a t i k o s formas p r a k t i š k a i . (1) Ang lų ka lbos g r a m a t i k o s p a g r i n d a i pa te ik t i I I skyr iu je

(2 i r 3 l e n t e l ė s ) . Ten ta ip p a t a p r a š y t a jų mokymos i me tod ika , p a t e i k t a p r a t i m ų ka lbė j imo p r a t y b o m s . Sie p a g r i n d a i a p i m a di­delę a n g l ų k a l b o s g r a m a t i k o s dalį. Nor ime pabrėž t i , kad y p a č re ikia mokėt i a t g a m i n t i p a g a l b i n i u s v e i k s m a ž o d ž i u s bei jų for­m a s be—am—is—are—was — were — being — been; have — has — had — having — had; shall — will; do — does — did, nes su j a i s s u d a r o m i k i t i la ikai . Jų n e g a l i m a nemokėt i . Ta ip pa t reikia l aba i ge ra i mokėt i g r a m a t i n i ų formų p r i e s a g a s i r g a l ū n e s .

P r i e s a g o s i r g a l ū n ė s : -ed [d, t , i d ] : 1) t a i syk l ingų jų ve iksmažodž ių būto jo nežymi­

mojo laiko g a l ū n ė (visų a s m e n ų ) : / asked—aš k l a u s i a u , you asked — tu k lause i ir t. t.

2 ) t a i syk l ingų jų ve iksmažodž ių bū to jo laiko da lyvio ( I I I fo rma) g a l ū n ė : asked — p a k l a u s t a s ;

-er [ a ] : 1) v iensk iemenių ir kai kur ių dv isk iemenių b ū d v a r d ž i ų aukš t e sn io jo la ipsn io p r i e s a g a : bigger—didesnis;

2) v iensk iemenių ir kai kurių dvisk iemenių pr ieve iksmių aukš t e sn io jo la ipsn io p r i e s a g a : earlier—anksčiau;

72

-est [ i s t ] : 1) v iensk iemenių ir k a i kur ių dv isk iemeniu b ū d v a r ­džių aukšč iaus io jo la i spn io p r i e s a g a : biggest — d i d ž i a u s i a s ; earliest — a n k s č i a u s i a s ; 2) v iensk iemenių ir kai kur ių dvi­sk iemenių pr ieveiksmių aukšč i aus io jo l a ipsn io p r i e s a g a : earliest — anksč iaus i a i ( p a p r a s t a i vart) ja

-es [įz, z ] : 1) . d a i k t a v a r d ž i ų d a u g i s k a i t o s g a l ū n ė : a dress — dresses ( sukne lė — s u k n e l ė s ) ;

2) ve iksmažodž ių e samo jo nežymimojo la ike 3 a s m e n s g a l ū n ė : to go — he goes (eiti — j is e i n a ) , to carry — he carries (neš t i — j is n e š a ) ;

- ing [ i n ] : 1) e s a m o j o la iko da lyvio g a l ū n ė s to read — reading ( ska i ty t i — s k a i t a n t i s ) ;

2) g e r u n d i j a u s g a l ū n ė : Smoking is harmful.— Rūkyt i y r a 1

ž a l i n g a ; -ly [ h ] : pr ieveiksmių p r i e s a g a : slow- slowly ( lė tas — l ė t a i ) ; -s [s, z ] : 1) d a i k t a v a r d ž i ų d a u g i s k a i t o s g a l ū n ė : a boy — boys

(be rn iukas — b e r n i u k a i ) ; 2 ) ve iksmažodž ių e s a m o j o nežymi n r ! ' - a k o v i enaska i ­

tos 3 a s m e n s g a l ū n ė : to speak — he speaus (ka lbė t i — j i s k a l b a ) ;

-'s [s, z, įz] da ik t ava rdž ių s avyb in io l inksnio , r e i šk ianč io pr i­k l ausymą , n u o s a v y b ę , v ienaska i tos g a l ū n ė : the pupil's book — mokin io k n y g a ;

- s ' [s, z , įz] d a i k t a v a r d ž i ų savyb in io l inksnio , r e i šk ianč io pri­k l a u s y m ą , nuosavybę , d a u g i s k a i t o s g a l ū n ė : the pupils' books — mokinių k n y g o s ;

-th [0] kel in t in ių s k a i t v a r d ž i ų p r i e s a g a : four — fourth (ketu­ri — k e t v i r t a s ) ;

- teen [t i :n] k i ek in iams s k a i t v a r d ž i a m s n u o 13 iki 19 s u d a r y t i p r i e s a g a : six — sixteen ( 6 — 1 6 ) ;

- ty [ti] kiekinių ska i t va rdž ių dešimčių p r i e s a g a : six — sixty ( 6 — 6 0 ) .

P r i e s a g ų i r g a l ū n i ų g r a m a t i n ė m s fo rmoms s u d a r y t i y r a ne­d a u g , todėl j as išmokti ne sunku . Tač iau , a n t r a v e r t e s , kai ku r io s p r i e s a g o s ir g a l ū n ė s (-ed, -er, -es, -ing, -(e)s) y r a d a u g i a r e i k š ­mės . P a v y z d ž i u i , be čia duotų p r i e s a g o s -er. re ikšmių, j i ga l i bū t i ir veikėją re i šk ianč ių d a i k t a v a r d ž i ų p r i e s a g a (worker — da rb in in ­k a s ) , o dauge ly j e žodžių tai y ra t i e s iog p a p r a s t a s ra idžių j u n g i n y s (sister, answer). Su g a l ū n e -ing s u d a r o m a s ne t ik e samo jo -laiko da lyvis ir g e r u n d i j u s , b e i j i g a l i būt i ir d a i k t a v a r d ž i ų priesaga: to build — a building — building ( s ta ty t i — p a s t a t a s — s t a t y b a , s t a t y m a s ) ; -'s su įva rdž ia i s i r k i t a i s žodž ia i s , be savyb in io l inksn io r e ik šmės , gal i re ikšt i is, has, us: it's = it is, he's—he is, he has; let's go —let us go.

Dėl p r i e s a g ų i r ga lūn ių d a u g i a r e i k š m i š k u m o sunk iau įs imint i i r supras t i jų r e ik šmes . K a d būtų l e n g v i a u , žodį re ik ia p a n a g r i ­nė t i morfo logiška i . J e i g u , pavyzdž iu i , -er p r idė ta pr ie b ū d v a r d ž i o , tai žodis y r a b ū d v a r d ž i o a rba p r ieve iksmio a u k š t e s n y s i s l a i p s n i s

(colder=cold + er), j e igu pr ie ve iksmažodž io (to teach + er = teacher), j is y ra d a i k t a v a r d i s , o j e igu a t m e t u s -er, tokio žodžio nė ra , ta i -er p a p r a s č i a u s i a s ra idž ių j u n g i n y s (brother). J e i g u ne­aiški žodžių su -ed,. -(e)s, -ing r e ikšmė, j u o s t a ip pa t reikia pa­n a g r i n ė t i g r a m a t i š k a i — n u s t a t y t i , kuri ka lbos dal is j ie y r a i r kuo e ina sakinyje . r i • . ' H -

(2) m o k a n t i s g r a m a t i k o s ne tik p a t o g u , bet i r bū t ina n a u d o t i s l en te lėmis . Kai p a k a n k a m a i ge ra i i šmoks i te lente lėse pa te ik tą medž iagą , g a l i t e p a s i d a r y t i kitų laikų g rup ių a r da r ki tokios g r a ­ma t ikos lente les (pavyzdž iu i , pr ie l inksnių , j u n g t u k ų s ą r a š u s ) .

(3) R e g u l i a r i a i a t l ik inėt i g r a m a t i k o s formų a tpaž in imo , su­d a r y m o p r a t y b a s re ikia dėl to, kad g r a m a t i n i ų įgūdž ių s u d a r y m a s yra i lgas p rocesas . J a m gal i pr i re ikt i kelerių metų , kad g e b ė t u m ė t e l engva i va r to t i g r a m a t i k o s formas ka lbėdami , a tpaž in t i jas skai ty­dami .

(4) R a š y d a m i t r u m p ą teks to s an t r auką , ž iūrėki te į g r a m a ­t ikos formų lente lę i r s t enk i t ė s va r to t i įva i r ias re ik iamas formas a rba suga lvok i t e i š teks to k l a u s i m u s , ku r iuos n o r ė t u m ė t e p a k l a u s ­t i per pamoką (vadovauk i t ė s k laus imų s u d a r y m o l en te l e ) .

L i e t u v i a m s m o k i n i a m s s u n k i a u s i a i suvok iamas i r i š m o k s t a m a s va r to t i a n g l ų ka lbos ve ik smažod i s , p r i e l inksn i s , a r t ikel is . Ve iks ­mažodž iu i a n g l ų ka lbos g r a m a t i k o s vadovėly je sk i r i ama m a ž ­d a u g t iek vie tos , kiek v i soms k i toms ka lbos da l ims d r a u g e p a ė m u s . Art ikel io l ietuvių kalboje n ė r a ; p r i e l inksn ia i abiejose ka lbose daž ­nai nea t i t i nka .

1. VEIKSMAŽODIS

I š ang lų k a l b o s g r a m a t i k o s dalykų m o k i n i a m s s u n k i a u s i a y r a išmokti la ikus , ne t tokį p a p r a s t ą iš paž iū ros e samo jo la iko 3 a s m e ­nį. Ka ip s a k ė m e , a n g l ų ka lbos laikų s i s temą s u d ė t i n g a , n o r s a s m e ­nų g a l ū n i ų y r a labai n e d a u g . D a u g i a u s i a formų tu r i ve ik smažod i s to be (am, is, are; was, were; been).

E s a m a s i s l a i k a s I a m — aš esu H e / s h e / it is — j is / ji y r a we / you / they a re — mes e s a m e . . . B ū t a s i s l a i k a s I / he / she / it was — aš b u v a u . . . We / you / they were — mes b u v o m e

' • .

Kitų ve iksmažodž ių tik e s a m o j o nežymimojo laiko v ienaska i -:<>s 3 a s m e n s g a l ū n ė y ra -s (he speaks — j is k a l b a ) , visų kitų asmenų ta p a t i forma kaip ir b e n d r a t i e s (be da le ly tės to). Būto jo laiko visų a s m e n ų forma ta p a t i (I / he . . . asked — aš p a k l a u s i a u

/ j i s p a k l a u s ė . . . ) . Visų laikų g rup ių b u s i m a s i s la ikas s u d a r o m a s su p a g a l b i n i a i s shall (1 a s m u o ) ir will (2 ir 3 a s m u o ) . Ta ig i as­m e n a v i m a s y ra labai pap ra s t a s .

A n g l ų ka lbo je y ra ke tu r ios laikų g r u p ė s : nežymimie j i , e igos , a t l ik t in ia i ir a t l ik t in ia i e igos . Vadovė l iuose ir g r a m a t i k o s e laikų g r u p ė s , ka ip i r p a t y s la ikai , p a p r a s t a i v a d i n a m i a n g l i š k a i , todėl š ias sąvokas r e i k i a labai ge ra i supras t i i r į s imint i jų a n g l i š k u s p a v a d i n i m u s , h

Laikų p a v a d i n i m a i ang lų ka lboje tokie : Present — e s a m a s i s , Past — b ū t a s i s , Future — b ū s i m a s i s .

Indefinite ( n e a p i b r ė ž t a s ) — n e ž y m i m i e j i la ikai ang lų g r a m a t i ­kose da r v a d i n a m a s simple— ( p a p r a s t i e j i ) . J i e re išk ia ž i n o m a s t iesas , p a p r a s t u s , r egu l i a r i a i p a s i k a r t o j a n č i u s v e i k s m u s a rba veiks­m u s , kur ie vyks ta v ienas po kito. Nežymimie j i la ikai „neap ib rėž ­t i " ta p r a s m e , k a d jie nepab rėž i a nei ve ik smo e igos , nei jo at l ik-t i numo.

Continuous — e igos la ikai ( n u o ve iksmažodž io continue — tęs ­t i s ) , kur ie reiškia neba ig tą , t ebevyks tan t į t a m t ik ru m o m e n t u veiksmą.

Perfect (lot. perfec tum — a t l i k t a s ) — a t l i k t i n i a i la ikai . J i e iš­re iškia veiksmą, ba ig tą t a m t ikru m o m e n t u , bet to ve iksmo pa­da r in i a i sus i ję su to le sne įvykių e iga .

Perfect Continuous — at l ik t in ia i e igos la ikai re iškia veiksmą, p ras idė jus į anksč iau i r t r u n k a n t į iki t a m t ikro m o m e n t o a rba te­bes i t ę s i an t į t u o m o m e n t u .

P a v y z d ž i u i : 1. I write l e t t e r s on S u n d a y . — Aš r a š a u l a i škus sekmadien į . 2. I am writing a le t ter .— Aš ( d a b a r ) r a š a u laišką. 3. I have written my l e t t e r . — A š ( jau) p a r a š i a u laišką. 4. I have been writing l e t t e r s for an hour / s ince 10 o'clock.—

Aš j a u v a l a n d ą (nuo 10 v a l a n d o s ) r a š a u laišką. 1 sak in io P r e s e n t Indef in i te la ikas re i šk ia , kad aš p a p r a s t a i

r a š a u l a i škus s ekmad ien i a i s . Cia p a s a k o m a s tik ve iksmo a t l ik imo faktas .

2 s ak in io P r e s e n t C o n t i n u o u s la ikas p a r o d o , k a d ve iksmas vyks­ta t a d a , kai mes k a l b a m ė s ; j i s da r neba ig t a s . Ve rč i an t š į sakinį į l ie tuvių ka lbą , g a l i m a p a v a r t o t i žodį „ d a b a r " ; n o r s a n g l i š k a m e sak inyje jo nė ra .

3 s a k i n i o P r e s e n t Perfec t la ikas pa rodo , kad ve iksmas ba igės i p rae i ty je , bet jo p a d a r i n y s sus i jęs su d a b a r t i m i . Kai aš ta i sa­k a u , l a i škas j a u p a r a š y t a s , i r ga l iu j į i šs iųs t i . V e i k s m o a t l ik imui pabrėž t i , ve rč i an t į l ie tuvių kalbą, g a l i m a p a v a r t o t i žodelį „ j au" . Lie tuvių ka lboje š į laiką d a ž n a i g a l i m a vers t i e s a m u o j u a t l ik t in iu laiku — „esu p a r a š ę s " .

4 sak in io P r e s e n t Per fec t C o n t i n u o u s la ikas rodo , kad iki pas i ­ka lbė j imo m o m e n t o aš j a u v a l a n d ą r a š i a u laišką i r d a b a r tebe­r a š a u (su for) a rba p r a d ė j a u r a šy t i 10 vai . i r d a b a r t e b e r a š a u .

Indef in i te laikų a s m e n a v i m ą a p t a r ė m e šio skyre l io p radž io je . : 5

Continuous la ikai s u d a r o m i iš be + e s a m o j o laiko da lyvis . P a ­s t a r a s i s s u d a r o m a s p r i e b e n d r a t i e s p r i d e d a n t p r i e s a g ą -ing (to write — writing — r a š a n t i s ) :

be + Vmg ,

kur V re iškia verb ( v e i k s m a ž o d i s ) . A s m e n u o j a n t C o n t i n u o u s lai­kus , e samojo laiko da lyvis ( V m g ) nek in ta , o a s m e n u o j a m a s tik to be (am, is, are; was, were; shall be, will be). Ve rč i an t pažo­džiui / am writing s k a m b ė t ų „Aš esu r a š a n t i s ( r a š ą s ) " .

Dėmesio! Nepa in iok i t e C o n t i n u o u s laikų su neve ik iamąja rūš imi . P a l y g i n k i t e : He is asking.— J i s k laus ia . ( P a ž o d ž i u i : „ J i s y r a k l a u s i a n t i s " . ) He is asked.— Jį k l aus i a . ( P a ž o d ž i u i : „ J i s y r a k l a u s i a m a s " . ) Perfect la ikai s u d a r o m i iš have + būto jo laiko dalyvis ( I I I for­

m a ) . Ta i syk l ingų jų ve iksmažodžių , būtojo laiko da lyv io forma su­t a m p a su b ū t u o j u laiku (asked — p a k l a u s i a u , p a k l a u s t a s ) . Ne­ta i syk l ingųjų ve iksmažodž ių būtojo laiko da lyvio forma y r a k i ta : (to write, wrote, written — p a r a š y t a s ) :

have + VIII ,

kur VIII re iškia būtojo laiko dalyvį, a rba I I I formą. P a p r a s t a i l aba i sunk ia i i š m o k s t a m a vers t i į l ietuvių kalbą P r e s e n t Perfect laiką, kurį re ikia vers t i bū tuo ju laiku.

Palyginkite: 1. I have to write a l e t t e r . — A š tu r iu ( m a n re ik ia) p a r a š y t i

laišką. 2. I have written the Tet ter .— Aš p a r a š i a u laišką. J e i g u po have (had, shall / will have) e ina b e n d r a t i s (1 s a k . ) ,

have v e r č i a m a s tu r iu ( tu rė jau , t u r ė s i u ) . J e i g u po have e ina I I I forma, v a d i n a s i , ta i y r a P r e s e n t Per fec t la ikas, i r j is v e r č i a m a s b ū t u o j u laiku (2 s a k . ) .

Perfect Continuous la ikai s u d a r o m i ir to be Perfect laiku + e samo jo laiko da lyv i s :

have been + Vmg .

P a l y g i n k i t e la ikus š iuose k l a u s i m u o s e : Have you seen him today? ( r e z u l t a t a s ) — Yes. AT tu jį š i and ien ma te i? — Ta ip . When did you see him? ( f a k t a s ) — A t five. K a d a tu j į ma te i? — P e n k t ą va l andą . What was he doing? ( e iga) — He was reading.

"Ką j i s veikė? — J i s ska i tė knygą . Kai k a d a P r e s e n t C o n t i n u o u s i r P r e s e n t Per fec t laikų veiks­

mažodž ia i į g a u n a kitą p r a s m e , p a v y z d ž i u i : be . going — ruoš t i s

76

( re iškia ke t in imą at l ikt i kokį n o r s ve iksmą a r t imoje a t e i ty j e ) ; have got = have.

I am going to see him tomorrow — Aš ruoš iuos i jį p a m a t y t i ( p a m a t y s i u ) ry to j .

He's got a dog.— J i s tur i šunį . S u n k i a i i š m o k s t a m i moda l in i a i ve ik smažodž i a i , po kur ių ne­

v a r t o j a m a b e n d r a t i e s da le ly tė to (He can speak English — J i s ka lba a n g l i š k a i ) , k l a u s i a m o s i o s , ne ig i amos ios formos s t r u k t ū r a ir kai kur ie kiti da lyka i .

S u d a r a n t ne igamą ją formą su be, can, must, may, shall Į will p r i d e d a m a tik not. P a v y z d ž i u i :

/ am not a student.— Aš nesu s t u d e n t a s . He cannot speak English.— J i s nemoka ka lbė t i a n g l i š k a i . She will not come.— Ji nea te i s . C o n t i n u o u s , Perfect laikų, neve ik iamos ios rūš i e s ne ig iamoj i for­

ma ta ip pa t s u d a r o m a su ne ig in iu not, ku r i s e ina po p i rmojo pa­g a l b i n i o ve iksmažodž io . P a v y z d ž i u i :

He is not writing a letter now.— J i s d a b a r n e r a š o la iško. He has not written his letter.— J i s ( d a r ) n e p a r a š ė la iško. The work is not finished.— D a r b a s dar n e b a i g t a s . Su v i sa i s k i t a i s v e i k s m a ž o d ž i a i s P r e s e n t i r P a s t Indef in i te lai­

kų ne ig iamoj i forma s u d a r o m a su p a g a l b i n i u do + not: does (P r e ­sent Indef in i te v i enaska i to s 3 a s m u o ) , do (visi kiti a s m e n y s ) , did (Pas t Indef ini te visų a s m e n ų ) . P a v y z d ž i u i :

/ do not know.— Aš než inau . •He/she does not know.— J i s (ji) než ino .

We did not know.— Mes než ino jome. Sunk ia i i š m o k s t a m a / was asked t ipo sakin ių neveik iamoj i rū­

š is . P a ž o d ž i u i bū tų v e r č i a m a „Aš b u v a u p a k l a u s t a s " , t a č i a u lietu­viškai p a p r a s t a i s a k o m e „ M a n ę s p a k l a u s ė " . P a v y z d ž i u i :

/ was given.—iMan davė . We are taught.— M u s moko. He will be shown.— J a m pa rodys . P a l y g i n k i t e : / told him.— Aš j a m p a s a k i a u ( p a p a s a k o j a u ) . / was told.— M a n p a s a k ė ( p a p a s a k o j o ) . Mokin ia i i r s t u d e n t a i labai sunkia i a t sk i r i a , k a d a var to t i Pas t

Indef ini te , o k a d a P r e s e n t Per fec t la ikus .

P a l y g i n k i t e : 1. / read the book.—Aš ska ič iau (šią) knygą . 2. / have read the book.— Aš pe r ska ič iau (šią) knygą. 1 sak iny je k o n s t a t u o j a m a s ve iksmo a t l ik imo faktas. Ve iksmas

galė jo įvykti vaka r , p raė jus ią sava i t ę , pe rna i . 2 s ak iny j e p a b r ė ž i a m a , kad ve iksmas a t l ik tas i r y ra sus i j ę s

su d a b a r t i m i . Atkre ipk i te dėmes į į laikų ver t imą: read [e] — ska ič iau have read — perska ič iau .

77

Tą pat į g a l i m a p a s a k y t i i r apie ne ig iamąją bei k l aus i amą ją formą. P a v y z d ž i u i :

/ didn't read the book.— Aš neska ič iau šios k n y g o s . (Kons t a ­t u o j a m a s faktas.)

/ haven't read the book.—Aš n e p e r s k a i č i a u ' s i b ^ ' k n y g o s . ( P a ­b rėž i amas r e z u l t a t a s : a š než inau knygos , . t t i r i f i ia )

Have you read the book? — Ar tu pe r ska i t e i k n y g ą ? (Domina r ezu l t a t a s . )

When did you read the book? — K a d a tu pe rska i t e i k n y g ą ? (Do­mina ve iksmo a t l i k imo la ikas . )

• - '

2. P R I E L I N K S N I S

P r i e l i n k s n i s p a r o d o d a i k t a v a r d ž i o ( įvardžio) s a n t y k i u s su k i t a i s žodž ia i s sak inyje . Kaip ž inome, ang lų kalboje p r i e l i nksn i a i s re iš ­k i ami l inksn ia i : of — k i lmin inkas , to — n a u d i n i n k a s , with — įna­g in inkas , in — v ie t in inkas . (Zr. I lentelę , p. 26 „P r i e l i nksn ių var ­to j imo pavyzdž ia i " . ) L i n k s n i u s ga l i re ikšt i i r ki t i p r i e l inksn ia i (by, for, on ir 1.1.). P a v y z d ž i u i :

A book by Dickens.— Dikenso ( p a r a š y t a ) k n y g a (k i lmin inkas) This letter is for you.— Sis la i škas j u m s . ( n a u d i n i n k a s ) to go by bus — važ iuo t i au tobusu . ( į nag in inkas ) to be at school — būt i mokykloje , (v ie t in inkas) Mokin ia i l aba i sunk ia i i šmoks ta var to t i v ie tos pr ie l inksnį at,

kai j i s žymi vietą, kur* vyks ta t a m t ikra veikla , a r b a nedidel į miestel į .

P a l y g i n k i t e : at the theatre — t e a t r e ( spektakly je) in the theatre — t e a t r e ( t ea t ro p a t a l p o s e ) in Kaunas — K a u n e at Josvainiai — J o s v a i n i u o s e . L a b a i sunk ia i i š m o k s t a m a va r to t i p r i e l inksn ius , ka i reikia pa­

sakyt i datą, nu rody t i me tus , mėnesį , dieną. P a v y z d ž i u i : Aš g imiau 1965 m. b a l a n d ž i o 29 d.— / was born an the 29th of April, 1965. P a l y g i n u s su l ie tuvių ka lba , sk i r tumas tas , kad d a t a p r a d e ­

d a m a nuo d ienos . Reikia į s imint i , k a d su d iena v a r t o j a m a s pr ie­l inksn i s on, o pr ieš m e t u s n e v a r t o j a m a s joks p r i e l i nksn i s . Bet , s a k a n t t ik m e t u s , v a r t o j a m a s p r i e l inksn i s in: He was horn in 1965. Abiem a tve ja i s n e v a r t o j a m a s žodis „ m e t a i " — year.

P r i e l i n k s n i u s sunku išmokt i dėl jų nea t i t i k imo l ietuvių ka lba i . P a v y z d ž i u i , l ie tuviškai s a k o m a „dev in tą v a l a n d ą " , „p i rmadien į " , „ v a s a r ą " (ibe p r i e l i n k s n i o ) , o a n g l i š k a i — at nine o'clock, on Monday, in summer (su s k i r t i n g a i s p r i e l i n k s n i a i s ) . Arba a tv i rkš­čia i : The teacher entered the classroom.— Moky to ja s įėjo į k lasę .

78

Sunk ia i i š m o k s t a m a pasaky t i „šį (praėjus į , kitą) k a r t ą ( sava i ­t ę ) . . . " — this (last, next) time / week...

P r i e l i n k s n i u s t a ip pa t sunku išmokt i dėl jų d a u g i a r e i k š m i š k u ­mo. P a v y z d ž i u i , to tu r i ne t ke l ias r e ikšmes :

1) re iškia n a u d i n i n k o l inksnį (to write a letter to a friend — p a r a š y t i la išką d r a u g u i ) ;

2) žymi krypt į —į, pr ie (to school — į m o k y k l ą ) ; 3) žymi r ibą — iki (from nine to ten — nuo dev in tos iki de­

š imtos ) ; 4) v a r t o j a m a s s a k a n t v a l a n d a s (at a quarter to eight —be 1*

minučių a š t u n t a ) . Be to, to t a ip p a t y ra ir b e n d r a t i e s dale lytė . M o k a n t i s nau jų žodžių (ve iksmažodžių , da ik t ava rdž ių , būd­

v a r d ž i ų ) , reikia kre ip t i dėmesį (užs i r a šy t i žodynė ly je ) , su ku r i a i s p r i e l inksn ia i s j ie v a r t o j a m i .

3. ARTIKELIS

L a b a i sunk ia i i š m o k s t a m a va r to t i p r ieš d a i k t a v a r d ž i u s art ikel į , nes l ietuvių kalboje jo nė ra . N e ž y m i m a s i s a r t ike l i s a, an va r to j a ­mas su ska ič iuo jamų d a i k t a v a r d ž i ų v ienaska i t a . J i s p a r o d o , k a d da ik tas p r ik l auso kokiai no r s daiktų g rupe i , i r y ra v i e n a s ku r i s no r s daiktų g r u p ė s a t s tovas . P a v y z d ž i u i :

This is a book.— Tai k n y g a . (Ne p ieš tukas , ne pave iks la s a r pan . )

Ž y m i m a s i s a r t ike l i s v a r t o j a m a s t iek su da ik t ava rdž ių v iena­ska i t a , tiek su d a u g i s k a i t a . J i s žymi konkre tų daiktą, ž inomą pa­š n e k o v a m s . P a v y z d ž i u i :

Give me the book, please.— P r a š o m duoti m a n knygą (tą, ku­rią aš j u m s dav iau , ap ie kur ią k a l b a m e , kur yra an t s t a l o ša l ia jūsų , kur ią la ikote r a n k o j e ) .

Kai p a ž y m i n y s i š re ikš tas aukšč iaus io jo l a ipsn io b ū d v a r d ž i u a rba ke l in t in iu ska i t va rdž iu , d a i k t a v a r d i s v a r t o j a m a s su žymi­muoju ar t ikel iu , p a v y z d ž i u i :

the biggest city — d i d ž i a u s i a s m ie s t a s the most interesting story — į d o m i a u s i a s a p s a k y m a s the first part — pirmoji dal is . Be a r t ike l io žod is first y r a p r i eve ik smis (p i rma , p i r m i a u s i a ) ,

most — b ū d v a r d i s a rba d a i k t a v a r d i s ( d a u g u m a ) : most of the pupi l s — d a u g u m a mokinių (ne „ d a u g e l i s " , bet

„ d a u g u m a " ) , First we h a d d inner .— P i r m i a u s i a mes p a v a l g ė m e p ie tus .

Su kai k u r i a i s d a i k t a v a r d ž i a i s a r t ike l i s n e v a r t o j a m a s : to go to school — eiti į mokyklą (eiti mokyt i s ) in May — g e g u ž ė s mėnes į on Saturday — šeš tad ien į

79

at dinner — per p i e tus . Ar t ike l i s n e v a r t o j a m a s su šal ių , mies tų p a v a d i n i m a i s , v a r d a i s ,

p a v a r d ė m i s : G r e a t Br i t a in , Moscow, J o h n , Smi th . B e t : the Soviet Union (the USSR)

the United States (the USA). N a u d i n g a re tkarč ia i s p a n a g r i n ė t i tekstą a rba jo dalį a r t ike l io

va r to j imo pož iūr iu : kodėl pavar to ta is a r n e p a v a r t o t a s ar t ike l is pr ieš da ik tava rd į , kodėl p a v a r t o t a s n e ž y m i m a s i s a r ž y m i m a s i s a r t ike l i s .

4 . KITI S U N K U M A I

Anglų ka lbo je dažnai , v a r t o j a m i s a v y b i n i a i įva rdž ia i , y p a č p r ieš daiktą 1 is, r e i šk i anč ius k ū n o da l i s , d r a b u ž i u s i r kt. P a ­vyzdž iu i :

He kas a book in hi? hand.— J i s tur i r anko je knygą . / put on tąjį cap.— Aš užs idė j au kepurę . She did her he ..ork.— J i s a t l iko n a m ų darbą . D a ž n a : s a v y b i r i s įva rd i s į l ie tuvių kalbą n e v e r č i a m a s a r b a

v e r č i a m a s įvardž iu „ s a v o " . P a v y z d ž i u i : He met his friend.— J i s su t iko d raugą . / took my dictionary.— Aš p a s i ė m i a u savo žodyną. He took his dictionary.— J i s p a s i ė m ė savo žodyną. Kai p r ieš k iekinius s k a i t v a r d ž i u s hundred, thousand e ina k i t a s

k iekin is s k a i t v a r d i s , j ie, sk i r t inga i n e g u l ietuvių kalboje , var ­to jami v i enaska i t a , pavyzdž iu i : three hundred — t r y s š imta i .

P a l y g i n k i t e : four hundred — ketur i š imta i hundreds of people — š imta i žmonių .

5. ŽODŽIŲ TVARKA SAKINYJE

A n g l ų kalboje sak in io žodžių t v a r k a yra g r iež ta . T i e s iog in i ame sak inyje p i r m i a u s i a eina ve iksnys , po jo — t a r i n y s , tol iau — p a ­p i ld inys .

X

(C >

Veiksnys Torinys Papildinys

i He ?.. Pu pi Is 3. They

is a pupil, learn go

English.

to school every day.

m

Kitos s a k i n i o da lys — p a ž y m i n i a i ir ap l inkybės — e ina įvai­r iose sak in io v ie tose : p a ž y m i n y s e ina su savo p a ž y m i m u o j u žo­džiu , o ap l inkybės — k a r t a i s ir s a k i n i o g a l e , ir p radž io je , ir vi­duryje .

L ie tuv iška i g a l i m a p a s a k y t i „ Jonas v a l g o obuol į" i r „Obuol į v a l g o J o n a s " , o a n g l i š k a i tik John is eating an apple, nes An apple is eating John re ikš „ O b u o l y s v a l g o Joną" .

6. KLAUSIMŲ S U D A R Y M A S

Labai s u n k i a i i š m o k s t a m a k l a u s t i k l a u s i m u s . A n g l ų ka lboje k l aus ima i y r a ketur ių rūš ių:

1) bendr ie j i (general), 2) special iej i (special), 3) p a s i r e n k a ­mieji (alternative), 4) ski r iamiej i (disjunctive).

O r i g i n a l i o s e ang lų ka lbos g r a m a t i k o s e i r mokymo p r i emonėse bendr ie j i k lausimai , v a d i n a m i yes-no questions, special iej i — wh-questions, sk i r i amie j i — tag questions, p a s i r e n k a m i e j i — or. questions. Yes-no k l aus ima i rodo, kad į j uos a t saky t i reikia p ra ­dedan t žodž ia i s „ t a i p " a r b a „ n e " , o wh-questions beveik v i s a d a p r a s i d e d a k l a u s i a m u o j u žodel iu su ra idž ių j u n g i n i u wh (who, what, when ir t. t . ) .

B e n d r i e j i k l a u s i m a i p r a s i d e d a ve iksmažodž iu ( l ietuvių ka lboje žodel iu „ a r " ) i r r e ika lau ja a t s a k y m o „ t a i p " a rba „ne" . P a v y z d ž i u i :

'Is he aJpupil? — ^ Yes, he ~\is.— Ar j is mokinys? — Taip . Dėmesio! B e n d r i e j i k l a u s i m a i ang lų ka lboje t a r i a m i ky­

lančią ja in tonac i j a . S p e c i a l i e j i k l a u s i m a i p r a s i d e d a k l a u s i a m a i s i a i s žodžia is

(kas, kur , k a d a . . . ) . K l a u s i a m a s i s žodis rodo, kokios informaci jos reikia . P a v y z d ž i u i :

'What 'foreign 'language are you •% learning? — ~% English.— Kokią užs ien io kalbą mokais i? — Anglų .

P a s i r e n k a m i e j i k l a u s i m a i rodo pas i r ink imą , j uose y ra j u n g t u k a s „ a r " . P a v y z d ž i u i :

'Will he 'come atJfive or~\six? — Ar penktą , ar šeš tą j is a te i s? S k i r i a m i e j i k l aus ima i su s ideda i š dviejų dal ių: t ies iogi­

nio s a k i n i o i r t r u m p o bendro jo k l aus imo . P a v y z d ž i u i : You are a~\ pupil, daren't you? J ū s — mokinys , ar ne? Bene l ab iaus ia i pap l i t ę yra bendr ie j i i r special iej i k l aus ima i .

Spec ia l ie j i k l a u s i m a i s u d a r o m i t a ip pa t , ka ip i r bendr ie j i . Skir tu­mas t ik t as , kad spec ia l iuose k l a u s i m u o s e pr ieš ve iksmažod į e ina k l a u s i a m a s i s žodis . S u n k i a u s i a , s u d a r a n t k l a u s i m u s , t a i syk l inga i p a v a r t o t i paga lb in į ve iksmažod į i r r e ik iama t v a r k a sudė l io t i s a ­kinyje ž o d ž i u s . P a t e i k i a m e bendrų jų i r special iųjų k l aus imų s t ruk­tū ros s c h e m ą :

G . U ž s a k y m a s 1027 . 81

? 0 / 1 \ II / 1 ,1 \ IV.V.VI

Klausiam, žodis

Pagalbinis arba mo­dal, veiksm.

Veiksnys Prasminis veiksma­žodis

Papildinys Aplinkybės

What

Can you speak English ? •

l anguages c o n you s p e a k ? Do you like this book?

What do you like to read ?

Taigi , s u d a r y d a m i bendrąj į a r specialųjį k laus imą, t u r ime nu­s t a ty t i : Vvj ' '

1) ve iksmažodž io laiką (esam. , būt. , b ū s . ) ! ; s ° 2) ar r e ika l ingas p a g a l b i n i s ve iksmažod i s do\ 3) je igu re ika l ingas , , ta i kuri jo forma {do, does, did); 4) žodžių tvarką . ( 1 ) P r i e š s u d a r a n t k l aus imą ar ve rč i an t j į į ang lų kalbą, rei­

kia min tyse - n u s t a t y t i ve iksmažodž io laiką. Keis ta , bet mokinia i i r net s t u d e n t a i k a r t a i s „ n e p a g a u n a " laiko. P a v y z d ž i u i , p a p r a ­š ius išverst i k l a u s i m ą „ K a d a jis a tė jo?" , k laus ia „ K a d a a tė jo , v a k a r a r d a b a r ( š i a n d i e n ) ? " Je igu da ! bar, ta i „a t ė jo" suvokia kaip esamąj į laiką. Iš t ikrųjų, je igu atėjo nor s pr ieš ke l ias m inu t e s a r s e k u n d e s , ta i la ikas b ū t a s i s .

(2) P a g a l b i n i s ve ik smažod i s do n e v a r t o j a m a s s u d a r a n t k laus i ­m u s su ve iksmažodž ia i s be (am, is, are; was, were); can (could); may, must; shall, will. Pavyzdž iu i :

Are you a student? — Ar j ū s s t u d e n t a s ? Will you come tomorrow? — Ar ateisi rytoj? When will you come? — Kada tu ateis i? Atkre ipk i te dėmesį, kad p i rmuos iuose k l a u s i m u o s e l ietuvių kal­

ba pra le i s t i žodžia i „ e s a t e " , „ tu" . Anglų kalboje t a r i n io j u n g t i s i r ve iksnys nega l i būt i p ra le idž iami .

P a g a l b i n i s ve ik smažod i s do n e v a r t o j a m a s i r s u d a r a n t k l aus i ­m u s su Continuous, Perfect la ikais bei neve ik iamąja rūš imi , kai v a r t o j a m i be ir have. Pavyzdž iu i :

Are you reading now? — Ar j ū s d a b a r ska i to te? Is the text translated? — Ar t eks t a s i šve r s t a s? Have you written the exercise? — Ar jū s p a r a š ė t e p r a t i m ą ? Su ve iksmažodž iu have' k l aus imai gal i bū t i s u d a r o m i ir be

p a g a l b i n i o ve iksmažodž io , i r su juo. P a v y z d ž i u i : Has he a sister? — Ar j i s tur i s e se r į ? (b r i t an i škas i s v a r i a n t a s ) Does he have a sister? — Ar j is tu r i seser į? ( amer ik i e t i škas i s va­

r i a n t a s )

82.

P a s t a r a s i s v a r i a n t a s vis p lač iau v a r t o j a m a s i r Angl i jo je . Be to, šnekamojo je ka lboje vietoj have p lačia i v a r t o j a m a h a v e S°t (Have you got a sister?).

(3) Kitų ve iksmažodž ių Present ir Past Indefinite laikų klau­s i amoj i forma s u d a r o m a su p a g a l b i n i u v e i k s m a ž o d ž i u do. Jo for­m o s : does — esamojo laiko v i enaska i to s 3 a s m u o ; do — visi kiti e samojo laiko a s m e n y s ; did — būtojo laiko visi a s m e n y s . P a v y z ­džiui .

Do you speak English? — Ar j ū s k a l b a t e a n g l i š k a i ?

Does he speak German? — Ar j i s ka lba vok i ška i ?

Did he speak Russian? — Ar j i s ka lbėjo r u s i š k a ? M o k a n t i s n u s t a t y t i , ar , s u d a r a n t k laus imą , re ik ia p a g a l b i n i o

ve iksmažodž io i r kokios j o formos reikia, n a u d i n g a i š a n k s t o pa­n a g r i n ė t i , a r l i e tuv iškuose s ak in iuose t a r i n y s n ė r a i š re ikš tas bū­s imuoju laiku, ar į jo sudė t į ne įe ina v e i k s m a ž o d i s „bū t i " , mo­da l in ia i ve iksmažodž ia i (žr . 3 lentelę , p . 30 ) . P a v y z d ž i u i : „ K a d a tu a t e i s i ? " „Kur j i s d a b a r y r a ? " „Ar g a l i m a p a s i n a u d o t i j ū s ų par­ke r iu?" „Ar l a i škas j a u p a r a š y t a s ? " Š iuose s a k i n i u o s e p a g a l b i n i s ve ik smažod i s n e v a r t o j a m a s . P i r m a m e sak inyje y r a b ū s i m a s i s lai­ka s , a n t r a m e — v e i k s m a ž o d i s „bū t i " , t r e č i e m e — m o d a l i n i s veiks­mažod i s , ke tv i r t ame — neve ik iamoj i rūš i s . S u n k i a u gal i bū t i ang lų k a l b a pasaky t i ketvir tą sakinį , nes j a m e p r a l e i s t a j u n g t i s „ y r a " , kur i rodo, , j o g ta i e s a m a s i s la ikas. Bet j e igu s a k i n i 3 ' su „a t e i t i " i r „ r a š y t i " sakomi Present ir Past Indefinite laiku ( „ K a d a j i s a t :

e i n a ? " „ K a d a pa ra še i l a i š k ą ? " ) , p a g a l b i n i s do v a r t o j a m a s . N u s t a ­tė te , j o g reikia p a g a l b i n i o ve iksmažodž io , tai n u s t a t y k i t e i r laiką bei asmenį . J e i g u y ra b ū t a s i s la ikas ( „a t ė jo" , „ p a r a š ė " , „ka lbė­j o " , „ d i r b o t e " ) , reikia" v a r t o t i did. J e i g u y r a e s a m a S I ' s la ikas („dir­b a " , „ s a k o " , „ k a l b a t e " , „ p r a d e d a t e " ) , re ikia n u s t a t y t i , a r čia vie­naska i to s 3 a s m u o (jis, j i ) , a r d a u g i s k a i t o s ( j ie , j o s ) , neš for­ma „d i rba" gal i re ikšt i i r „ j is d i rba" , ir „j ie d i rba"- Ta ig i su vie­naska i to s 3 asmeniu v a r t o j a m a s does, su v i s a i s k i ta i s a s m e n i ­mis — do.

Does ir did j a u rodo asmenį ir laiką, todėl sf ve iksmažodž iu n e v a r t o j a m o s g a l ū n ė s -s ir -ed. P a v y z d ž i u i :

Does he spea^. English? Did he wanj&^'to come? P a l y g i n k i t e : Where do you go every day? ( P r e s e n t I nde f in i t e ) K u r ' j ū s e i n a t e k iekvieną d ieną? Where are you going now? ( P r e s e n t C o n t i n u o u s ) Kur j u s d a b a r e i n a t e ? Dėmesio! Ve iksn io k l a u s i m u o s e p a g a l b i n i s v e i k s m a ž o d i s n e v a r ­

t o j a m a s : W h o s p e a k s E n g l i s h ? — Kas ka lba a n g l i š k a i ? W h o did it? — K a s t a i p a d a r ė ?

83

(4) S u d a r a n t k laus iamąj į sakinį , sunkumų s u d a r o i r žodžių tvanka. Reikia p r i s imin t i (žr, schemą -p. 8 2 ) , k a d b e n d r u o s i u o s e k l aus imuose p i rmiaus ia e ina p a g a l b i n i s a r m o d a l i n i s ve iksma­žodis , to l iau ve iksnys , p a g r i n d i n i s ve iksmažod i s , i r p a g a l i a u ki tos ka lbos dalys , Atkre ipk i te dėmesį į ta i , kad ve iksnys y r a į t e rp i amas j tar inį , t. y. e ina po p a g a l b i n i o ve iksmažodž io , o po veiksnio eina p r a s m i n i s ve ik smažod i s . P a v y z d ž i u i :

(tarinys) / \ "

Do you live in Kaunas — J u s g y v e n a t e K a u n e ? Where do you live? — Kur j ū s gyvena t e?

û (veiksnys)

Dažna k la ida , kai ve iksnys v a r t o j a m a s po p a g r i n d i n i o veiks­mažodžio , P a v y z d ž i u i :

WhatJm-wùÙZhe? — What did he write? D a u g i a u žodžių t va rkos klaidų pas i ta iko , spec ia l iuos iuose klau­

s imuose . K a d bū tų l engv iau , p a t a r i a m a p i r m a s u d a r y t i bendrą j į k lausimą ir tik paskui pr idėt i k laus iamąj į žodį. Pavyzdž iu i , no rė ­d a m i p a k l a u s t i „Ka ip t a u pa t iko konce r t a s? " , p i rma k lausk i te „Ar t a u pa t iko k o n c e r t a s ? " — Did you like the concert? O pasku i : How aid you like the concert?

Po k laus i amųjų žodžių what ( k o k s ) , whose, which, how many/ much tuoj pa t e ina d a i k t a v a r d i s . P a v y z d ž i u i :

What films do you like? — Kokie filmai t au p a t i n k a ? Whose bag is that?—Kieno š is portfel is? How many exercises must we do? — Kiek p r a t i m ų tu r ime at­

likti? Ypač sunk ia i s u d a r o m i k l aus ima i su kons t rukc i ja there is. Ka­

dang i i s ne re ika lau ja p a g a l b i n i o ve iksmažodž io , ta i k l a u s i m e t ik sukeič iami v ie tomis du pi rmiej i žodžiai . P a v y z d ž u i :

There is a book on the table.— Ant s ta lo y r a knyga . Is there a book on the table? — Ar y ra an t s t a lo k n y g a ? Je igu ve ik smažod i s e ina su p r ie l inksn iu , kur i s l ietuvių kalboje

esti k l aus i amojo s a k i n i o p radž io je , a n g l ų kalboje jo vie ta pa ­pras ta i y r a k l a u s i a m o j o sak in io g a l e . . P a v y z d ž i u i :

Apie ką tu kalbi? — What are you talking about? Pas i r enkamie j i i r sk i r iamiej i k l aus ima i s u d a r o m i t a ip , kaip i r

bendriej i . 'Is your 'father a J worker or an engineer? — AT j ū sų tėvas da rb in inkas , ar inž in ier ius? Atkre ipki te dėmesį , k a d k l a u s i m o dal is iki or t a r i a m a kylan­

čiąja in tonac i ja , o l i k u s i o j i — k r i n t a n č i ą j a . S k i r i a m a s i s k l a u s i m a s s u d a r o m a s k a r t o j a n t t i es iog in io s a k i n i o

ta r in į ir veiksnį . P a v y z d ž i u i : Mr. Smith is a teacher, isn't he? — Mis te r i s S m i t a s yra moky­

tojas , a r ne? S iame pavyzdyje p a k a r t o t a t a r i n i o j u n g t i s (is) i r ve iksnys ,

84

pake i s t a s įva rdž iu (he). J e i g u t i e s iog in i s s a k i n y s y r a t e i g i amas , ta i k l aus imas yra n e i g i a m a s , i r a tv i rkščia i . J e i g u ve ik smažod i s , su­d a r a n t ne ig iamąją formą, r e ika lau ja p a g a l b i n i o ve iksmažodž io , v a r t o j a m a a t i t i n k a m a do forma. P a v y z d ž i u i ;

He went to the cinema yesterday, didn't he? — J u k j is v a k a r ėjo į kiną, '

S k i r i a m a s i s k l aus imas ve rč i amas „a r ne?" , „ t i e s a ? " ( sak in io g a l e ) , „ juk" ( sak in io p r a d ž i o j e ) ,

Sk i r i amojo k laus imo in tonac i ja gal i bū t i kylančioj i i r kr in­tančioj) : j e igu iš t ikrųjų nor i te suž inot i a t sakymą , k l a u s i m a s sa­k o m a s ky ančią ja in tonac i ja , o j e igu k l aus i a t e , kai nor i t e užp i ldy t i t ik p a u z e , e sa t e beveik tikri dėl to, ko k laus i a t e , k l a u s i m a s sako­mas k r in tanč ią ja in tonac i ja . P a v y z d ž i u i :

He 'speaks ~\ Russian, -\ doesn't he? — J i s ka lba rus i ška i , ar ne? She 'doesn't 'speak ^ Lithuanian, Jdoes she? =• Jį j uk neka lba

l ie tuviškai? Į b e n d r u o s i u s i š s k i r i a m u o s i u s k l a u s i m u s a t s a k o m a „ t a i p " {yes)

a r b a „ n ė " (no). P a v y z d ž i u i : I. Is Peter a worker? — Yes, he is.

AT P e t r a s da rb in inkas? — Ta ip . II. Does he speak German? — No, he doesn't.

AT j i s ka lba vokiškai? — Ne. I I I . You can speak French, can't you? — No, I can't.

J u k j is moka ka lbė t p r a n c ū z i š k a i ? — Ne, nemoka . A t s a k y m e po yes a rba no k a r t o j a m a s k l a u s i m o ve ik snys ir pa ­

g a l b i n i s a r b a m o d a l i n i s ve ik smažod i s , d a i k t a v a r d į pake i tu s įvar­džiu. J e i g u ve iksmažod i s , s u d a r a n t k l aus i amą ją formą, r e ika lau ja p a g a l b i n i o do (II s a k . ) , a t s a k y m e p a s t a r a s i s p a k e i č i a m a s a t i t in ­k a m a jo forma. J e i g u k l a u s i m a s p r a d e d a m a s įvardž iu you ( I I I s a k . ) , t a i a t s a k y m e ve iksnys y r a / a r b a we.

B ū d i n g a k la ida , kai , a t s a k a n t į k laus imą, dauge l iu a tve jų sa­koma Yes, U is. Toks a t s a k y m a s t inka k l a u s i m a m s :

Is this a picture? — Yes, it is. Ar tai pave iks l a s? — Taip . Is it difficult to learn a foreign language? — Yes, it is. AT s unku i šmokt i užs ien io ka lbą? — Taip . Bet n e g a l i m a ta ip pa t a t saky t i , pavyzdž iu i , į k l aus imą Do they read English? —ySs^44=xSZ~>~ Yes, they do. Ar j is ka lba a n g l i š k a i ? — Taip . A t s a k y d a m i į p a s i r e n k a m ą j į k laus imą , pakar to ja te ! k l a u s i m o

veiksnį i r t a r in į bei žodį ( ž o d ž i u s ) , e inan t į pr ieš or a rba po jo ( paga l p r a s m ę ) . P a v y z d ž i u i :

Do you like tea or coffee? — / like tea. AT tu m ė g s t i a rba tą , ar k a v ą ? — Aš m ė g s t u a rba tą . A t s a k y d a m i į specialųjį k laus imą, p a k a r t o j a t e v i sus a t s a k y m u i

r e i k a l i n g u s k l a u s i m o žodž ius i r p a s a k o t e žodž ius , t i e s iog ia i a t s a ­kanč ius į k laus imą . P a v y z d ž i u i :

When did you read that article? — / read it yesterday. 85

K a d a tu perska i te i tą str-aipsnį? — Aš j į p e r s k a i č i a u vaka r . Kaip m a t o m e i š šio pavyzdž io , d a i k t a v a r d i s a t s a k y m e keičia­

mas įva rdž iu (the article — it).

Dėmesio! A t s a k a n t į k laus imą, n e g a l i m a keist i sak in io s t ruk­t ū r o s , laikų, pr ie l inksnių , ar t ikel ių . P a v y z d ž i u i :

How many pupils are there in your class? ^- Kiek jūsų k lasė je mokin ių?

There are 30 pupils in our class.— Mūsų klasė je y r a 30 mo­kinių.

P a s t a r a j a m e a t s a k y m e tur i išlikti žodis there.

Kad g e r a i i šmok tumė te a n g l ų ka lbos g r a m a t i k ą , reikia regu­l iar ia i a t l ik inėt i t r en i r av imos i p r a t i m u s , į tvir t int i ją ska i t an t i r k a l b a n t .

\

•

\ / F O N E T I K O S V M O K Y M A S I S

F o n e t i k a n a g r i n ė j a k a l b o s g a r s u s , žodžio i r sak in io kirtį, r i tmą, intonaci ją .

Garsai. A n g l ų ka lbo je y r a 26 r a idės , bet 44 g a r s a i . Mokiniai dažna i pa in io ja sąvokas „ r a i d ė " i r „ g a i s a s " . R a i d e s r a š o m e i r ska i tome, o g a r s u s t a r i a m e . Todėl , kai s a k o m e „ b a l s ė " (pr iebal­s ė ) , ga lvo je t u r i m e ra idę , o kai s a k o m e „ b a l s i s " (p r i eba l s i s , dvi­ba l s i s , t r i g a r s i s ) — g a r s ą . Ang lų ka lbos g a r s a i , ka ip i r l ietuvių, ski rs tomi į dvi s v a r b i a u s i a s g r u p e s : ba l s iu s ir p r i e b a l s i u s . Anglų k a l b o j e - y r a šios b a l s ė s : a [ e i ] , e [ i : ] , i [ a i ] , o [au], u [ ju : ] , y [ w a i ] . L ikus ios r a idės yra p r i e b a l s ė s . Tiesa , y ir w ga l i būti ba l s i a i s [i] ir [ u ] , p r i eba l s i a i s [j] ir [w]

Ang lų ka lbos g a r s ų t a r i m o čia n e a n a l i z u o s i m e . Jų t a r imas t r u m p a i a p r a š y t a s l y g i n a n t su l ie tuviška is žodž ia i s mokykl in iame anglų- l ie tuv ių ka lbų žodyne . B e s i m o k a n č i a j a m laba i g e r a i būtų turė t i su p a u z ė m i s įka lbė tus a n g l i š k u s pavyzdž iu s į magne tofono juos te lę .

Yra ang lų ka lbo je ke le tas specifinių ga r sų , kur ių nė ra lie­tuvių kalboje , pavyzdž iu i [a:], [ 6 ] , [61, [ w ] , [a], [ea]; savi tas y ra i r kai kurių g a r s ų t a r imas , pavyzdž iu i , t a r i a n t [r] l iežuvis nevi rpa ; [k, p, t] a s p i r u o j a m i , t . y. t a r i a m i g a r s i a i , i škvepiant orą; [1] a n g l ų ka lbo je y r a k ie tas ; skardie j i p r ieba l s ia i žodžio ga le ne sudus l ė j a (b ig [ b i g ] ; plg. l ie tuvišką „ k a d " [ k a t ] ) .

Fonetinė transkripcija. K a d a n g i a n g l ų kalboje labai dažnai ra idės nea t i t i nka g a r s ų , b e n d r o s paskir t ies dv ika lb iuose žody­nuose n u r o d o m a s žodžių t a r i m a s , kur i s u ž r a š o m a s fonet ine t rans­kr ipci ja . Tai a t s k i r a s a l fabe tas , kur io k iekvienas fonet inis ženk­las žymi t a m t ikrą ga rsą . F o n e t i n ė žodžio t r ansk r ipc i j a a r atskiro g a r s o ženklas , v i s a d a r a š o m a s l auž t in iuose sk l i aus te l iuose šalia .žodžio. D a u g u m a fonetinių ženklų a t i t inka l ie tuviškomis ra idėmis r e i š k i a m u s g a r s u s . Ski r t ingi y ra šie ženkla i : [/] žymi g a r s ą [š ] , [3] — [ ž ] , [ t / ] — [č ] , [d3] — [ d ž ] . [n] žymi ga r są , kur is lie­tuvių ka lboje e ina pr ieš k ir g, pavyzdž iu i : l a n g a s " [ l a n g a s ] . Specif iniai ang lų ka lbos g a r s a i fonetinėje t r ansk r ipc i jo j e žymimi spec ia l ia i s ženk la i s [a:[,,[a], [A ] , [ea], [ 0 ] , [ 6 ] , [ w ] . Dvitaškis rodo g a r s o i lgumą.

87

Žodžio kirtis. J e i g u žodis t u r i du ar d a u g i a u sk iemenų, ne visi j ie t a r i a m i ta pač ia b a l s o j ėga . P a p r a s t a i v i enas , o i lguose žodžiuose — du sk iemenys t a r i ami s t ip r i au , g a r s i a u . Tai kirčiuoti sk iemenys . Kiti y ra nekirčiuot i , j ie t a r i a m i s i lpn iau . Ang lų , ka ip ir l ietuvių, k a l b a tu r i la isvą kirtį, t . y. j is b ū n a Įva i r iuose skie­menyse (žodžio p radž io je , v idury je , g a l e ) .

Dvisk iemenių žodžių p a p r a s t a i k i rč iuo jamas p i r m a s sk iemuo, pavyzdž iu i : 'father, 'England, 'summer, 'paper, 'brother, 'Sunday. Tač i au laba i d a u g dv isk iemenių (ir d a u g i a s k i e m e n i ų ) žodžių su n e a t s k i r i a m a i s i a i s p r i e šdė l i a i s y r a k i rč iuojami a n t r a m e sk iemenyje , pavyzdž iu i : a'long, ad'venture, be'come, col'led, com'mittee, con'tinue, cor'rect, dis'cuss, ex'plain, im'portant, in'vent, re'mem-ber, to'morrow ir kt.

S a n g r ą ž i n i ų įvardž ių k i rč iuojamas a n t r a s sk iemuo, pavyzdž iu i : my'self, your'selves.

D a u g i a s k i e m e n i ų žodžių p a p r a s t a i k i rč iuojamas t r eč i a s skie­m u o nuo g a l o , p a v y z d ž i u i : 'family, bi'ology.

3 2 1' 3 2 1 ' T a č i a u ka i kur ių d a u g i a s k i e m e n i ų žodžių kirtis ga l i būt i i r an t ­

r a m e sk iemeny je , pavyzdž iu i : ai'ready, De'cember, e'leven, e'xample> mu'seum, No'vember, Oc'tober, Sep'tember. Kai kur ie dv isk iemenia i ir d a u g i a s k i e m e n i a i žodžia i , kilę iš p r a n c ū z ų kal­bos , k i rč iuojami p a s k u t i n i a m e skiemenyje , pavyzdž iu i : ho'tel, Ju'ly, ma'chine, rpio'neer.

Yra žodžių, y p a č su p r i e s a g a -ary, kur ių k i rč iuo jamas ketvir tas sk iemuo nuo ga lo , pavyzdž iu i : 'January, vo'cabulary.

4 3 2 1 4 3 2 1 P r i e s a g o s -ic, -ity ir k i tos , kur iose po i e ina b a l s ė (pvz. , -ion),

a t i t r a u k i a kirtį į p r ieš e inan t į sk iemenį , ir ba l s i s k i r č iuo tame skie­menyje pap ra s t a i t a r i a m a s t r u m p a i , pavyzdž iu i , 'history — histo­ric, 'active — ac'tivity.

I lgi žodžia i tu r i du kirč ius: pirminį , i š t a r i a m ą tv i rč iau ir žymimą viršuje,, ir an t r in į , i š t a r i a m ą s i lpn iau n e g u p i rmin is ir žy­mimą apačioje . An t r i n i s kirtis p a p r a s t a i est i t r e č i a m e sk iemenyje nuo ga lo ( ska ič iuo jan t n u o p i rmojo kirčio į s k a i t y t i n a i ) , pavyz ­džiui :

, un i ' ve r s i ty . 3 2 1

3 2 1 I šves t in ia i žodžiąjį iš laiko s avo kirtį, p a v y z d ž i u i : 'difficult —

'difficulty, ' f o l l o w — " f o l l o w i n g , ' o p e r a t e — 'ope ra to r , ' o p e r a t i n g ; bet : , ope ' r a t ion .

Dėmesio! Laba i sunk ia i i š m o k s t a m a kirčiuoti : 1) žodž ius su p r i e s a g a -ate: ' c e l eb ra t e , bet: , ce le 'b ra t ion ; 2) s a n g r ą ž i n i u s į va rdž ius : my'self; 3 ) a t sk i ru s žodž ius : m a ' c h i n e , m u ' s e u m , ho ' te l , a l ' r e a d y ,un-

d e r ' s t a n d , D a u g e l i s a n g l ų ka lbos žodžių t u r i du ki rč ius : 1) s k a i t v a r d ž i a i nuo 13 iki 19: ^ h i r ' t e e n ; bet: 'fifteen ' s t u d e n t s ,

88

2) žodžia i su a t s k i r i a m a i s p r i e šdė l i a i s : , r e 'wr i t e , , u n ' k n o w n , 3) ve iksmažodž ia i ka ip , pavyzdž iu i , to 'ask 'for. Saki nio kirtis. Atsk i ra i i š t a r t a s k iekv ienas žodis y r a kirčiuo­

j a m a s . Sak iny je kirčiuojami ne visi žodžia i . Kirč iuojami re ikšmi­nia i žodž ia i : d a i k t a v a r d ž i a i , b ū d v a r d ž i a i , ska i t va rdž i a i , p r a s m i n i a i ve iksmažodž ia i , k laus iamie j i , pa rodomie j i įva rdž ia i , p r ieve iksmia i . Art ikel ia i (a, an, the), p a g a l b i n i a i (is, has, does, shall...) ir mo­dal in ia i (can, must, may) ve iksmažodž ia i , a s m e n i n i a i (/, me. ..) ir s avyb in ia i (my, our...) įva rdž ia i , j u n g t u k a i (and, or...), pr ie­l inksn ia i (a't, on.. .), da le ly tės (to, there) p a p r a s t a i nek i rč iuo jami , pavyzdž iu i :

H e 'goęs to 'school in the ~\ morning.-- J i s e ina į mokyklą rytą. S i a m e sakinyje neki rč iuojami he ( a sm. į v a r d i s ) , to (pr ie l inks­

n i s ) , the ( a r t i k e l i s ) . Nek i rč iuo tas žodis susi l ie ja su pr ieš j į a rba po jo e inanč iu

kirčiuotu žodžiu tarsiu s u d a r y d a m a s jo nekirčiuotą sk iemenį . S ta i kaip a t rody tų minė to sak in io t r ansk r ipc i j a :

[hi ' g a u z ta ' sku : l in5a~MUD :ninJ P a g a l b i n i a i i r moda l in i a i ve ik smažodž i a i kirč iuojami sak in io

p r a d ž i o j e i r g a l e , pavyzdž iu i : 'Are you a Jpupil?—Yes, I ~\am. Bet : ~\Yes, I am a

~\pupil. Ar tu mokinys? — Taip . Ta ip , aš esu mok inys . 'Can you ''speak '->'Lithuanian?— ^ Yes, I ~~\can. Ar moka te

kalbėt i l ie tuviškai? — Taip . Dėmesio! I šmok i t e nekirčiuoti it, an: a ^ b o u t it, at an ^of f ice . „Si lpnosios" formos. Nekirč iuojamiej i žodžia i s ak iny je y r a va­

d i n a m o s i o s „ s i l pnos io s " formos, t . y . jų t a r i m a s sus i lpnė ja ir su­t r u m p ė j a . Tol iau pa t e ik i ame „ s t i p r i ą s i a s " i r „ s i l p n ą s i a s " formas (pirmoji forma y ra s t ipr ioj i , ki tos — s i l p n o s i o s ) :

a [ei, a] a m [aem, am, m] an [asn, an, n] a n d [aend, and , an, nd , n] a re [а:, э [

as [aez, az]

at [aet, at]

be [ibi:, bi]

been [bi:n, bin]

but [bAt, bat]

can [kaen, кап]

could [kud, kad]

do [du:, du, da, d]

does [dAz, daz]

for [fo:, fa]

is [ iz, z, s]

me [mi: , mi]

m u s t [mAst, mas t ]

not [not, n t , n]

of [ov, av]

or [o:, a ]

shal l [jfael, f a l , 1]

she [fx:, fx)

should [ /ud , / a d , d ]

some [ s A m ] , [ s a m ]

t han [caen], [ban]

t h a t [6?et, Щ1]

the [6i:, 6i, бэ]

t h e m [ б е т , б э т ]

there [без, бэ]

That nekirčiuojamas, kai jis eina jungtuku „kad", „kuris"

8Э

from [from, fram] to [tu:, tu, to] had [haed, had, ad, d] us [AS , as , s] has [ h a e z , haz, z, s] was [woz, waz] have [haev, hav, av, v] we [wi:, wi] he [hi:, hi, i: 1] w e r e [wo:, wa] troli her [ha:, ha, a] will [wil, 1] h im [him, į m ] would [wud, wad, d] his [hiz, IZ] you [ju:, ju ]

your [jo:, j a ] ,

„Si lpną ją" formą g a l i m a i š ta r t i tik ka r tu su kirčiuotu žodžiu: at home [at ' h a u m ] .

Kirt is va id ina labai sva rbų va idmenį . P a b r ė ž i a m a s i s kir t is , kai sakinyje g a l i būt i k i rč iuojamas tik v ienas žodis i r nebū t ina i p r a s ­min i s , keičia visą sak in io p r a s m ę , pavyzdž iu i :

"I went to Vilnius.—Aš v y k a u į Vilnių (ąš , o ne kas k i t a s ) . / "went to Vilnius.— Aš n u v y k a u į Vjmi't | , ' .(aš ^tikrai buvau

Vi ln iu je ) . / went "to Vilnius.— Aš v a ž i a v a u į Vilnių (o ne iš V i l n i a u s ) . / went to "Vilnius.— Aš v a ž i a v a u į Vilnių (o n e , į K a u n ą ) . J e i g u nė ra p a b r ė ž i a m o j o kirčio, . š i s sak inys s k a i t o m a s t a ip :

f went to ~\ Vilnius. Mokydamies i nekirčiuoti t a rnyb in ių žodžių, ska i tyk i t e j u o s t a ip , t a r s i j ie būtų pr ieš juos a r po jų e inanč io kirčiuoto žodžio nekirč iuotas sk iemuo. Daryk i t e tai p a m a ž u . P a ­vyzdžiu i , reikia išmokti pe r ska i ty t i s a k i n į - / am a pupil. P r a k ­t ikuoki tės t a ip :

a S pupil [a 'p ju:pl ] dm a~\pupil [ ama 'p jmpl ]

I am a ~\pupil [ a i a m a ' p j u : p l ] .

Kiekvieną žodžių j u n g i n į ka r tok i te kelis k a r t u s i r s tebėki te , ar nekirč iavote žodžių, kurių kirčiuoti nere ik ia . J e igu po žodžio s t ab ­te lės i te , v a d i n a s i j į suki rč iavote .

J u n g i a m a s i s [ r ] . Rišl ioje kalboje , kai v ienas žodis ba ig i a s i r/re, o k i t a s p r a s i d e d a ba ls iu ir t a rp jų nė ra p a u z ė s , a t s i r a n d a j u n g i a m a s i s [ r ] , t . y . r y ra t a r i a m a , pavyzdž iu i :

there are [Sea ' r a : ] , father and mother [ ' fa:5arand'm,A5a]. There is a picture on the wall [Searz ^ ' p i k t / a r o n 6 a ^ w o : l ] . In tonac i j a . In tonac i ją s u d a r o ba l so t o n a s (me lod i j a ) , sak in io

(frazės) kirt is, t embras , t e m p a s i r r i tmas . Anglų kalboje y r a du p a g r i n d i n i a i t ona i : k r i n t a n t y s i s i r ky lan tys i s . Ba l sa s ryškia i pa­ke l iamas a rba n u l e i d ž i a m a s p a s k u t i n i a m e k i rč iuotame skiemenyje . K a r t u su kirčiu i r r i tmu ba l so t o n a s p a d e d a t iks l iau išreikšt i sa­k in io mint į .

Kr in tanč io j i in tonac i ja re iškia , kad min t i s b a i g i a m a , kad pa­saky ta ka t ego r i ška i . Todėl j i v a r t o j a m a t ies iog in iuose , l i ep iamuo­s iuose , š a u k i a m u o s i u o s e s ak in iuose , kreipiniuose, , pavyzdž iu i :

He can 'speak ~\ English.—Jis moka ka lbė t i ang l i ška i .

90

'Say it a~\gain, please. — P r a š o m pakar to t i . 'What a 'nice ~\picture! —- Koks g r a ž u s p a v e i k s l a s ! 'Come ~\here, Jack. — Eik šen, Džekai . Kylančioj i in tonac i ja re iškia , kad min t i s n e u ž b a i g t a , kelia

abejonę, ne t ik rumą. J i v a r t o j a m a i šska ič iuo jan t , k l a u s i a n t p a k a r ­to t ina i , pavyzdž iu i :

J One, J two, _j three, J four, ~\five. I 'don't 'think Jso.— Aš m a n a u , kad ne. J What did he say?—Ką j is pasakė? Sak inys Come here, i š t a r t a s k r in tanč ią ja in tonac i ja ('Come

~\here), re iškia l iepimą, į sakymą, o kylančią ja ( 'Come -there) — m a n d a g ų p rašymą. Apskr i t a i kylančioj i in tonac i ja reiškia m a n d a ­gumą, š i l tumą, d r aug i škumą . P a v y z d ž i u i :

J Thank you. Good- -J bye. P a l y g i n k i t e : Good m o r n i n g ! (kur i s sve ik inas i p i rmas) Good - ^ m o r n i n g , ( a t s a k o m a į pasve ik in imą)

Sorry! — A t s i p r a š a u . J Sor ry? — P r a š o m ( p a k a r t o t i ) . Bendr ie j i k l aus ima i t a r i a m i kylančią ja in tonac i j a , o special ie­

j i — kr in tanč ią ja , pavyzdž iu i : 'Do you 'speak J Polish? — Ar jū s ka lba t e lenkiškai? 'Whom do you 'speak 'English ~\ with? — Su kuo j ū s ka lba t e

ang l i ška i ? P a s i r e n k a m ų j ų k l aus imų pi rmoj i da l i s (p r ieš j u n g t u k ą or)

i š t a r i a m a kylančią ja in tonac i ja , an t ro j i — kr in tanč ią ja , pavyzdž iu i : 'Are you a J pupil or a teacher? — J ū s mokinys ar mokyto jas? Sk i r i amųjų k laus imų k laus iamoj i da l i s g a l i būt i i š t a r t a t iek

k r in t anč ią j a , t iek kylančią ja in tonac i ja , pavyzdž iu i : You can 'speak ~\ Russian, ~\can't you? — J u k j ū s ka lba t e ru­

s iškai? You can 'speak "% English, S can't you? — J ū s ka lba t e a n g l i š ­

kai , ar ne? P i rmuo ju a tve ju p a š n e k o v a s y r a beveik t ik ras , kad j ū s k a l b a t e

rus i ška i , o an t ruo ju (su ky lanč ią ja in tonac i j a ) p a š n e k o v a s nė ra t ik ras , ar j ū s ka lba t e ang l i ška i , i r nor i pasitiks-linti.

Ypač sunkia i i š m o k s t a m a t a r t i ka i kur iuos specif inius ang lų ka lbos g a r s u s : [ r ] , [ 6 ] , [ 5 ] , [ ea ] , [ a : ] , j ung i amą j į [ r ] , kir­čiuoti žodž ius sak iny je , va r to t i kylančią ja in tonaci ją . Dėl lie­tuvių ka lbos į takos d a u g u m a l inkę s u d u s l i n t i s k a r d ž i u o s i u s prie­ba l s ius žodžių gale., D a ž n i a u s i a i k la ida yra , s k a i t a n t sakinį , kiek­vieną žodį skai ty t i a t sk i r a i . Bet visa tai g a l i m a i šmokt i , t ik reikia d a u g i a u la iko i r n u o l a t i n i o da rbo . S iuo a tve ju y p a č didelę re ikš­mę tur i į m a g n e t o f o n o juos tą įkalbėti pavyzdž i a i .

91

1. SKAITYMO TAISYKLĖS

Anglų kalboje ra idž ių (žodžių) s k a t y m a s y ra labai s u d ė t i n g a s . Kai kur ios r a idės , y p a č ba l sė s , s k a i t o m o s ke ler iopai . D a u g u m a ta isykl ių , kurių y ra n e m a ž a i , t u r i išimčių;- Be to, ] da r y ra vadi ­namosiom da l inės ta i syk lės , t . y . t a m tikrų žodžių g rup ių skai ty­mas , p r i e š t a r a u j a n t i s p a g r i n d i n ė m s t a i syk l ėms . P a g a l jas ska i to­ma g a n a d a u g žodžių. Kai kur ios r a idė s a rba jų j u n g i n i a i nere i š ­kia jokio garso..

Ta ig i gal i kilti k l a u s i m a s : a r ga l in ta išmokti ska i ty t i žodž ius p a g a l s k a i t y m o ta i syk les , a r ve r t a jų mokyt i s? Kai kas m a n o , kad jos m a ž a i p a d e d a . Todėl n a u j u s žodž ius skai ty t i d a ž n i a u s i a i mo­kosi a t sk i r a i , u ž s i r a š y d a m i k iekv ieno žodž io t a r i m ą . I š t ikrųjų vien p a g a l s k a i t y m o ta i syk les n e g a l i m a išmokyt i t a i syk l inga i per­skai ty t i visų žodžių. Tač iau išmokt i kiekvieną žodį a t sk i ra i , be jok ios s i s t e m o s y ra dar sunk iau . Įsimindarų'^ v^sadįį ' ieškome ryšio , a t r a m o s . D a u g e l i s d a ž n a i v a r t o j a m ų ž o d Ž i i J n p % ' V i ' s ą 1 mokymos i la ikotarpį pa s ika r to j a š i m t u s kar tų , bet v is t iek visi mokinia i i r s t u d e n t a i ne i šmoks t a p e r s k a i t y t i ' j ų t a i syk l i nga i , T i e ^ a , 1 ' g a l i m a neb loga i p r amok t i ska i ty t i i r m o k a n t i s kiekvieną žodį a t sk i ra i , bet tai d a u g i lgesn i s i r s u n k e s n i s kel ias . M o k a n t i s kiekvieną žodį at­ski ra i , d a ž n a i i š t a r i a m i g a r s a i , kurių i š viso nė ra . I r a tv i rkšč ia i ,— n e p e r s k a i t o m a t a s , kas p a r a š y t a . Tai aklas m o k y m a s i s , nes i lgai­niui vis t iek p r a d e d a m e n a u d o t i s t a i syk lėmis no r s i r nev is i ška i įsi­s ą m o n i n i , p a t y s m ė g i n a m e ap ibend r in t i p a n a š i ų žodžių g r u p e s . Tai p r i m e n a si tuaciją , kai va ikas , da r nes imokęs g r a m a t i k o s , i š e smės t a i syk l i nga i l inksn iuo ja i r a s m e n u o j a , k a l b ė d a m a s g imtą ja ka lba , Bet kiek la iko j i s . t o mokėsi p r ak t i ška i k a l b ė d a m a s !

Žmogu i b ū d i n g a s v id in i s po l ink i s skirti d a i k t u s i r r e i šk in ius v ieną nuo kito, j u o s g rupuo t i . G r u p a v i m a s y ra svarb i į s imin imo pr iemonė , Ta i syk lės i r - y r a tokio g r u p a v i m o pavyzdys . S k a i t y m o ta i syk lės ne t ik p a d e d a išmokt i pe r ska i ty t i žodž ius , bet i r labai p a l e n g v i n a i šmokt i žodžių rašybą .

Atsk i ra i žodž ius p a p r a s t a i m o k o m a s i ska i ty t i t ik p r a d ė j u s mo­kytis ka lbos a rba tok ius , kur ie y r a ska i tomi p a g a l i š imt i s a r b a kur ių pavyzdž ių kol kas pa s i t a ikė labai m a ž a i , i r t a r p t a u t i n i u s žodž ius . Tač iau , j e igu pas i t a iko a n t r a s t r eč i a s tos pač ios rūš i e s žodis , j a u re ikia p r adė t i ta ikyt i s k a i t y m o ta isyklę .

K A I P M O K Y T I S S K A I T Y M O T A I S Y K L I Ų ?

1. P r a d ė t i n u o p a g r i n d i n i ų s k a i t y m o ..taisyklių: ke tu r ių skie­m e n ų grup ių , g a l ū n i ų -ed, -(e)s ir kt.

2 . Sup ra s t i t a i syk les , p e r s i r a š y t i len te lę i r n u o l a t ja n a u d o t i s . 3 . At sk i ra i su s i r a šy t i i š imt i s .

92

4. Nus t a ty t i , p a g a l kokias t a i syk les ska i tomi nau j i p a m o k o s žodžiai , a r j ie n ė r a i š imtys .

5 . U ž s i r a š a n t ta r imą, n a u d o t i s i r da l ine t r ansk r ipc i j a . Pe r ska i t y t i m i n i m u m o žodž ius d a u g i a u s i a moko tė s a t sk i ra i ,

u ž s i r a š y d a m i jų t ranskr ipc i ją , n o r s i r čia j a u g a l i m a p radė t i ta ikyt i ka i k u r i a s ska i tymo t a i s y k l e s .

S k a i t y m o ta isykl ių p r a d e d a m a mokyt i s nuo l ab iaus ia i papl i ­tus ių atvejų,, kur ie pa te ik iami „ P a g r i n d i n i ų ang lų ka lbos skai­t y m o ta i sykl ių lente lė je" . P i r m i a u s i a t a i syk les reikia įdėmia i per­ska i ty t i , sup ras t i , to l iau p e r s i r a š y t i an t a t s k i r o s t o ro lapo. Laba i sva rbu , kad ta i syk l ių lentelėje n e b ū t ų klaidų. Ta lente le reikia n a u d o t i s nuo la t , t . y . k iekvieną kartą,, kai r e n g i a t ė s p a m o k a i , j i tur i būt i a t v e r s t a ir p r i re ikus į ją žv i lg te lėk ime.

Bū tu labai n a u d i n g a len te lėse pa te ik tas ska i tymo t a i syk le s tu rė t i įkalbėtas į m a g n e t o f o n o juostą , , kad būtų g a l i m a girdėt i t a i syk l ingą t a r i m ą ir, per p a u z e s j į p a k a r t o t i a rba pas i t ik r in t i , kaip moka te . N a u j u s p a m o k o s žodž ius išnagrinėkite p a g a l lentelė je pa te ik tas t a i syk les . P i r m i a u s i a g a r s i a i s k a i t o m a s nau jos p a m o k o s žodis , J e i g u nedve jodami j į p e r s k a i t ė t e t a i syk l inga i , t r ansk r ipc i ­jo s ga l i t e ne r a šy t i . J e i g u suk lydo te s k a i t y d a m i kur ią n o r s r a idę a r b a jų jung in į , ne t a i syk l inga i suki rč iavote , pas i žymėki t e kirtį, už s i r a šyk i t e da l inę t ranskr ipc i ją , t , y , t ik a t i t i n k a m o s r a idė s (ar ra idž ių) ta r imą, Deja , mokin ia i l inkę užs i r a š inė t i visų žodžių ta ­r imą, ne t i r tų, kur iuos moka pe rska i ty t i . Ta i syk lės ne t enka p r a s ­mės . J e i g u žodžio r a š y b a s u d ė t i n g a , pavyzdž iu i , through [Oru:] , įgeriau užs i r a šy t i visą t ranskr ipc i ją . Cia g a l i t e než inot i , k a d t h ska i toma dus l ia i , gh ne re i šk ia jokio g a r s o , ou s k a i t o m a s [ u : ] . Be to , š į žodį g a l i t e supa in io t i su thought [ 0 x t ] . I š imt i s mokotės kaip a t s k i r u s žodž ius , u ž s i r a š y d a m i visą a rba da l inę jų t r a n s k r i p ­ciją. P a n a š i a i t u r ė t u m ė t e mokyt i s kol kas i r žodž ius , s k a i t o m u s p a g a l t a i syk les , kur ios nepa t e ik to s p a g r i n d i n i ų ta i sykl ių lente­lėje. N a u d o k i t ė s lente le tol, kol ge ra i i šmoks i te s k a i t y m o ta i syk les . Ta ip d i rbdami , be y p a t i n g ų p a s t a n g ų per i lgesnį laiką i šmoks i te ne tik p a g r i n d i n e s ska i tymo ta i syk les , bet i r i š imt is . Ska i t ymo ta i ­syklės mokė j imo kr i te r i jus — gebėj imas ją pr i ta iky t i s k a i t a n t ne­ž i n o m u s p a n a š i u s žodž ius . Ta ig i p a t e i k i a m e p a g r i n d i n i ų ska i tymo ta isykl ių t en te l ę i r jų p a a i š k i n i m u s .

2. P A G R I N D I N I Ų ANGLŲ KALBOS SKAITYMO

TAISYKLIŲ LENTELĖ

I. Balsių skaitymas (k i rč iuotas sk iemuo)

1. V iensk iemen ia i žodžia i

Sk iemenų g r u p ė

I u ž d a r a s

II a t v i r a s

III ba l sė + r

IV ba l sė + re

\ G a r s a i

R a i d ė s \ ^

t r u m p i kaip

abėcėlėje ilgi dv iba l s i s t r iba l s i s

a e i/Y 0 u

can [ksen] pet [pet] fin [fin] not [not] cut [kAt]

cane [kein] Pe te [pi:t] fine [fam] note [naut] cu te [kju:t]

ca r [ka:] her [ha:] fir [fa:] nor [no:] cur [ka:]

c a r e [kea] here [hia] fire [faiaj m o r e [mo:] cu re [kjua]

2. Dvisk iemenia i žodžia i 3 . D a u g i a s k i e m e n i a i žodžia i

. I l a t t e r f'laeta] II la te r ['Įeita]

I I I f a rmer [ ' fa:ma] IV M a r y [ 'mean]

un ivers i ty [ , ju:ni 'va:sot i] 3 2 1

3 2 1

4. Bals ių j u n g i n i ų (su b a l s ė m i s i r p r i eba l sėmis ) s k a i t y m a s

A

ai [ei] r a i n ay [ei] day all [o:l] ba l l as + k, s, t [ais] c l a s s

lau [o:] A u g u s t

f i g h t [ait] n i g h t I/Y ind [a ind] f ind

ly [j] (žr. p r adž io j e ) yes O

5. R ir w į taka bals ių ska i tymui

air [ea] cha i r wa [wo] w a n t

ea r [ia] wor [wa:]

ea [i:] speak ead [ed] h e a d ee [i:] see ew [ju:] new

[ old [auld] told oo [u:] spoon ook .fu] took ou [au] c loud ow-*[au know- '

\ i[au] now - ' ^

dear w o r k

zr. I l l i r IV g r u p e s

94

II. Priebalsių skaitymas

i-c [s] pr ieš e, i, y pencil g [g] ki tur b ig c [k] k i tur back j [ 0 3 ] J a c k ch [ t / ] t eacher ng [n] b r i n g g [03] pr ieš e, i, y l a r g e qu [kw] ques t ion

s h [f] s h e th-»[6] th is

N [8 ] t h ink t + ion [ /n ] d ic ta t ion

Ga lūn ių -ed ir -{e)s s k a i t y m a s

-ed [t] po dusl iųjų pr ieba ls ių — asked [a :skt ] -ed [d] p o s k a r d ž i ų j ų pr ieba ls ių ir ba ls ių :

lived,lh\č\)&y\^ 1 answered [ ' a :nsad j -ed. | id[ po t \vc„įĄ : wanted [ 'wontid]

-"(e)s [s] po dusliųjų pr iebals ių — works [wa:ks] - (e) s [z] po skardž ių jų pr ieba ls ių ir ba ls ių :

lives [livz] answers [ ' a :nsaz] -es [įz] p o š v i l p . ir š n y p š . pr ieb. places [ 'pleisiz]

P a s t a b o s . 1 . Balsių pavadinimai: a[ei] e [i:] i [ai] o [su] u [ ju : ] .

2. Skardieji priebalsiai: [b, d, g, 1, m, n, v, z, į, 5, 3, cb ] . 3. Duslieji priebalsiai: [p, t, k, f, s, 6, J, t f ] . 4. Švilpiamieji ir šnypščiamieji priebalsiai: [s, j " , z, 3,

t j , d 3 ] .

Vienskiemenių žodžių skaitymas. S u n k i a u s i a ska i ty t i ba l ses . Jų ska i tymo pobūd i s p r ik l auso nuo to, a r sk iemuo kirčiuotas , a r ne­k i rč iuo tas ; ar u ž d a r a s , ar a t v i r a s ; ar po b a l s ė s e ina r (ir w pr ieš ba l s ę i r po j o s ) , a r ne; a r s u d a r o ba l sė j u n g i n į su k i tomis ba l s ėmis a rba p r i eba l sėmis , a r ne.

Ta pat i b a l s ė s k a i t o m a sk i r t inga i , kai y ra k i r č i u o t a m e skie­menyje ir kai y ra nek i rč iuo tame, p a v y z d ž i u i : get [get] ir begin [ b i ' g i n ] . P i r m i a u s i a p a n a g r i n ė s i m e ba l s ių ska i tymą k i rč iuo tame

sk iemenyje p a g a l ke tur ias sk iemenų g r u p e s . U ž d a r a s s k i e m u o ; y ra toks , kur i s ba ig i a s i p r i e b a l s e (iš­

sky rus r ir w), p a v y z d ž i u i : can, think. Ba l s ia i u ž d a r a m e sk ieme­nyje t a r i a m i t r u m p a i :

a e i/y o u [re] [e] [f] [o] [ A ]

95

A t v i r a s s k i e m u o y ra toks , ku r i s b a i g i a s i ba l se , pavyz­džiui : me, he, my, tie; no; blue. Tokių žodžių y ra n e d a u g .

Anglų kalboje e žodžio g a l e jok io g a r s o nežymi , i š sky rus ke­lis t r u m p u s žodž ius , k u r i u o s s u d a r o v iena ar dvi p r i eba l s ė s + e (be, me, he, she, we). Laba i d a u g žodžių y r a su v a d i n a m u o j u są­lygiškai a tv i ru sk iemeniu , kur i s b a i g i a s i e , pr ieš kur ią e ina t ik v i e n a p r i eba l sė ( i š sky rus r), pavyzdž iu i : cane, write. Tai vien­sk iemenia i žodžia i , nes e ne re i šk ia jokio g a r s o ir todėl a t sk i ro sk iemens n e s u d a r o . Ba l sė s a t v i r a m e sk iemenyje ska i tomos ta ip , kaip jos v a d i n a m o s abėcėlėje :

a e i/y o u [e.] [i:] [ai] [au] [ju:]

P a s t a b a . Nor s r a idė y v a d i n a m a [ w a i ] , t a č i a u j i s k a i t o m a kaip i, t. y. [ a i ] .

Uždar ie j i s k i e m e n y s v a d i n a m i p i rmąja sk iemenų g r u p e , o at­virieji ir są lyg i ška i a tvir ie j i — an t rą j a . gšqi

Dėmesio! J e i g u t a r p ba l s ė s ir g a l i n ė s e y ra 2 p r i eba l sės , skie­m u o y r a u ž d a r a s , b a l s ė ska i toma ka ip I g r u p ė s sk iemenyje : since [ s i n s ] , bridge [ b n d 3 ] .

III g r u p ė s s k i e m e n y j e p o ba l sės eina r (po jos da r gal i eiti ir p r i e b a l s ė ) , pavyzdž iu i : car, card. B a l s ė s ska i tomos i lga i :

ar or er ir ur [a:] [o:] [a:] [a:] [ a : ] .

I V g r u p ė s s k i e m e n y s e p o ba l sės e ina re, pvz. care, here. Ba l sė + re a t i t i nka dvibals į a rba t r iba ls į , ku r i s ba ig ias i g a r s u [ a ] :

a re ere ire ore ure , [ea] [ia] [aia] [o:] [ j u a ] .

I šmokt i skai ty t i b a l s e s p a g a l k e t u r i a s sk iemenų g r u p e s nė ra sunku . P a l y g i n u s visų g r u p i ų sk iemenis , ma ty t i , k a d I g r u p ė s jie p a n a š ū s į I I I , o II — į IV. B a l s ė s s k a i t y m a s III ir IV g r u p ė s sk i emenyse p r ik l auso n u o p r i e b a l s ė s r buvimo. Mokydamies i ska i ­tyti žodž ius p a g a l k e t u r i a s sk iemenų g r u p e s , r e tka rč i a i s pa s ip r ak ­t ikuoki te pe r ska i ty t i lentelė je p a v y z d ž i u s (p. 94) ver t ika l ia i (can, pet, fin, not, cut; cane...) ir ho r i zon ta l i a i (can, cane, car, care; pet. . .). Tai p a d ė s sus ivokt i , koks y ra sk iemuo , ir g e r i a u i šmoks i te jį ska i ty t i .

Dviskiemenių žodžių skaitymas. Ang lų kalboje sk iemenį s u d a r o ba l s ia i ir p r ieba l s ia i [1] ir [ n ] . Žodis Pete y ra v i ensk iemen i s , nes ga l inė e n e ska i t oma . Žodžia i table ir lesson y r a dviskieme­nia i . Nors e ir o j uose nežymi jokio g a r s o , a n t r a m e sk iemenyje yra / ir n. S k a i t a n t dv i sk i emen ius žodž ius , p i rmiaus ia reikia nu­s ta ty t i , kur i s sk i emuo y r a k i rč iuotas . Tai m o k i n i a m s p a p r a s t a i nė ra sunku ( smulk i au žr. „Žodžio k i r t i s " ) . Kirčiuoto sk i emens

96

b a l s ė ska i toma a t s i žve lg i an t į t a i , kur ia i g r u p e i p r i k l a u s o tas sk iemuo p a g a l v i ensk iemen ius žodž ius . P r i e b a l s e s ( p r i e b a l s ę ) , e s anč i a s t a r p bals ių ( a rba t a rp ba l s ė s i r r a idės 1), v a d i n a m e s k i e ­m e n ų r i b a . J e i g u čia su s idu r i a dvi p r i e b a l s ė s , t a i v iena pr i ­sk i r i ama prie kirčiuoto sk iemens , ki ta — pr ie nekirč iuoto:

late \ ter, ap \ ple (2 prieb.) (2 prieb.)

V a d i n a s i , kirčiuoti sk iemenys ('lat-) ir ('ap-) y ra u ž d a r i ir ska i tomi kaip v iensk iemenių žodžių I g r u p ė s sk i emenys . Ta ig i , kai pr ieš -te y r a 2 p r i eba l s ė s , sk iemuo y ra u ž d a r a s .

J e igu sk iemenų ribą s u d a r o v iena p r ieba l sė , j i p r i s k i r i a m a pr ie nekirčiuoto sk i emens :

la \ ter ta \ ble (1 pr ieb.) (1 pr ieb.)

Vadinasi , , kirčiuotas sk i emuo ('ta-) ir ('ta-) y r a a t v i r a s ir skai­tomas kaip I I g r u p ė s sk iemenys .

Jei kirčiuotas a n t r a s dv isk iemenio žodžio sk iemuo, jo u ž d a r u ­mas i r a t v i r u m a s n u s t a t o m a s ta ip , kaip v iensk iemenių žodžių. P a ­vyzdžiu i , discuss k i rč iuotas sk iemuo (-'scuss) y r a u ž d a r a s , o divide —'vide) a t v i r a s .

Kai po pirmojo kirčiuoto s k i e m e n s eina r , reikia n u s t a t y t i , a r ba l s ė ska i toma kaip I I I a r ka ip IV g r u p ė s sk iemenyse . J e i g u žodis b a i g i a s i r i r po jos eina p r i eba l sė , j i s k a i t o m a ka ip I I I g r u p ė s sk iemenyse , jei po jos e ina ba l sė — ka ip IV g r u p ė s sk iemenyse :

garden [ ' ga :dn] ( I I I g r . ) , parents [ 'pearants] ( IV g r . ) . P a l y g i n k i t e : care [ k e a ] — parents [ ' p e ? r a n t s ] .

Dėmesio! J e i g u sk iemenų ribą s u d a r o dv iguba r , j i ba l sės skai ­tymui į takos n e d a r o , pavyzdž iu i , carry ska i toma kaip I g r u p ė s sk iemenyje [ 'kaen] . P a l y g i n k i t e su latter.

N e k i r č i u o t a m e u ž d a r a m e sk iemeny je ba l s ė s a , o , u pa­p r a s t a i s k a i t o m o s [ a ] : England Į ' i n g l a n d ] , museum [ m j u / z i a m ] ; r a idės e, i/y — [ i ] : secret [ ' sk 'kr i t ] , discuss [ d i ' s k A s ] . A t v i r a m e nek i rč iuo tame sk iemenyje jos dažn i aus i a i ska i tomos kaip I I g r u ­p ė s s k i e m e n y s e : hero [ a u ] . P r i e s a g o s e -less, -est, -nešs r a idė e ska i toma [ i ] , o -er, -ent, -ment —, [ a ] : biggest [ ' b ig i s t ] , worker [ 'wa :ka ] . Ki tos p r i e s a g o s ska i tomos t a ip : -or [a] ( s a i l o r ) , -ous [ a s ] ( f a m o u s ) , ' -ture [ t / a ] ( p i c t u r e ) . Raidžių j u n g i n i a i ai/ay, ey ska i tomi [ i ] : Sunday [ ' s A n d i j .

D a u g i a s k i e m e n i u o s e ž o d ž i u o s e , kur p a p r a s t a i k i rč iuojamas t reč ias sk iemuo nuo ga lo ; kirčiuoto sk iemens ba l sė (jei po jos n e i n a r) ska i toma t r u m p a i , než iū r in t į t a i , ar sk iemuo u ž d a r a s ar a t v i r a s : popu la r 1 [ ' pap ju la ] . I š imt į s u d a r o r a idė u i r p r i e s a g o s -ate, -ATION, -ize-. university, celebrate.

B a l s i ų j u n g i n i a i a i [ e i ] , ay [ e i ] , au [ d : ] , ea [i:] ee [ i : ] , oo [ u : ] , ou [au] d a ž n i a u s i a i ska i tomi kaip pa rody ta t r a n s -

7 . U ž s a k y m a s 1027. 97

kr i pc i j oje. B a l s ė s a rba jų j u n g i n i a i p r i e i t a m t ik rus p r i eba l s ius ska i tomos t a ip : all [a : l ] , as + k, s, t [u:s.k, a :s , a : s t ] , ew [ j u : ] , ight [ a i t ] , ind [ a i n d ] , old [ a u l d ] , ow [au] a rba [ a u ] , ead [ e d ] , ook [ u k ] . Žodžiai su š ia is ra idž ių j u n g i n i a i s (a l l , . a s - r (k, s , t ) , ight , ind, old) nė ra s k a i t o m i p a g a l u ž d a r o sk iemens ( I g r u p ė s ) ta i sykles . Bet i r j ie tur i išimčių. J ie ska i tomi p a g a l v a d i n a m ą s i a s da l ines ta i sykles .

R i r w į t a k a balsių ska i tymui . J a u a p t a r ė m e r į taką bals ių ska i tymui v iensk iemenių ir dv isk iemenių žodžių III ir. IV g r u p ė s sk iemenyse . Ra idė r da ro įtaką ir balsių j ung in ių ska i tymui : pa­vyzdžiu i , air [ e a ] : pair [ pea ] ; ear [ į a j ; near [ma].

Kai kurių balsių ir jų jung in ių ska i tymui įtaką daro ir pr ieš juos a rba po. jų e inan t i ra idė w. ew [ju:] (new), ow [au] (know) arba [au] (now), wa {wa] (was), wor [wa:] (work).

Dėmesio! Raidžių j u n g i n y s wor [wa:] y p a č sunk ia i i šmoks ta ­mas ska i ty t i . Tai žodžia i work, word, world, rWor.se,.-worst ir jų vedinia i .

Priebalsių skaitymas. Anglų ka lboje skai ty t i p r i eba l se s y r a nepa lyg in t i l engv iau n e g u ba l se s . P r i eba l s ių b, f, h, j, k, l, m, n, v a rba jų j ung in ių ng, sh y ra v i e n a s ska i tymo v a r i a n t a s , o kai kur ios p r i eba l s ė s a rba jų j u n g i n i a i a t sk i ruose žodžiuose neskai ­tomi. Apskr i t a i pr iebals ių s k a i t y m a s tu r i n e d a u g išimčių.

S u n k i a u skai ty t i p r i eba l ses c, g, j ung in į th, g a l ū n e s -ed, -(e)s. Raidė c p r i e š e, i, y ska i toma kaip [ s ] : celebrate, city; k i ta is a tve ja i s , t. y. p r ieš ba l s e s a, o, u, p r i e š p r ieba l ses ir žodžio g a l e — kaip [ k ] : come, act. music. Raidžių j u n g i n y s ch s k a i t o m a s [ t / ] — which, o ck ka ip v iena [k] — black.

Raidė g pr ieš e, i, y dažn iaus i a i ska i toma [d3] : German, bridge; k i t a i s a tve ja i s kaiip [ g ] : got, big. Tač iau y r a n e m a ž a i žo­džių, kur ir p r ieš e, i ji ska i toma ka ip [ g ] : begin, get, girl, give; t a ip pa t ir i šves t inėse formose: bigger, biggest, longer, longest.

Kai žodis ba ig ias i r , kuri nere išk ia g a r s o , j is fakt iškai ba ig i a s i ba l s iu ( ž iū r ima ne r a idės , o g a r s o ! ) . ' T o d ė l s k a t o m a answers [ ' a : n s a z ] , answered [ ' un : s ad | .

P a p r a s t a i mokin ia i ne i š t a r i a [s] žodžiuose su -ist; socialists [ ' s a u / a i i s t s ] .

Mokydamies i ska i ty t i žodžius su g a l ū n ė m i s -ed ir -es, p i rmiau­sia a tmesk i t e d ir s, pe r ska i tyk i t e žodį, o p a s k u i pe r ska i tyk i t e žodį, pr idėję g a l ū n ę , pavyzdž iu i :

describes, described —. describe [d i ' sk ra ib ] +s/d [ d i ' s k r a i b z ] , [d i ' sk ra ibd]

fires, fired — fire [faia] +s/d [ fa iaz] , [faiad] grows —- grow [grau] +s [g rauz] entered —- enter [ 'enta] +ed [ 'entad] P a n a š i a i mokyki tės ska i ty t i i r kitas žodžių formas, s u d u r t i n i u s

žodžius , pavyzdž iu i : growing — grow [grau] +ing [ 'grauin]

lower, lowest -*• low [ tau] +er/est [ ' l aua] , [ ' lauist] •nicely nice [nais] +ly [ 'naisl if , somewhere —» some + where [ ' s A m w e a ] • Raidž ių j u n g i n y s t h s k a i t o m a s a rba ska rdž i a i [ 6 ] , a r b a dus ­

liai [ 6 ] . S k a r d u s p a p r a s t a i es t i : T) įva rdž iuose this, that, those, these, they, them, their; j u n g t u k u o s e than, though; p r i eve iksmiuose then, there; 2) žodžių v idury je t a rp bals ių — father, mother, broth­er, other. D u s l u s — žodžio p r a d ž i o j e a rba ga l e . think, fifth.

Anglų kalboje y r a d a u g s k a i t y m o t a i s y k l i ų i š i m -č i ų. Bet d idž iaus ia b ė d a y r a t a , k a d d a u g i a u s i a iš imčių s u d a r o dažn i aus i a i v a r t o j a m i žodžiai (are, were, have, do, does, don't, shall).. Ne tg i kas ke tv i r tas m i n i m u m o žodis y r a iš imt is . Todėl g a l i sus ida ry t i į spūdis , j og ang lų ka lbos ska i tymas i r r a š y b a yra be­vi l t i ška i chaot i šk i . Tač iau t a ip n ė r a . Mokykl in iuose vadovė l iuose ne p a g a l t a i syk les s k a i t o m a s kas p e n k t a s šeš tas žodis , o e san t dides­n i a m žod'žių kiekiui , iš imčių vis mažė ja ( i š imt is j a u s u d a r o maž ­d a u g kas deš imtas ž o d i s ) . Ta ig i didžioji žodžių d a u g u m a skai ­t o m a p a g a l t a i syk les . A n t r a ve r t u s , kai kur iuos i š imt i s s u d a r a n ­čius žodž ius — after, are, begin, do, get, give, have, into, many, put, shall, to; English, live, river, two — išmokti n e s u n k u , bet dau­g e l i s i šmoks t ami labai sunk ia i .

P i r m i a u s i a , be abejo, reikia išmokti leksinio m i n i m u m o i š imt i s : are, were, have, shall, won't, could, begin, come, do, does, don't, get, give, put, read, says, said* you, your, their, who, whom, whose, where, of. to, after. Zodž ius- i š imt i s , kur iuos s k a i t y d a m i da ro t e k la idas , sus i r a šyk i t e ant a t s k i r o lapelio. I š žodyno i š s i rašyk i te da l inę t ranskr ipc i ją . Ra idę a r ra idž ių jung in į , ku r i s s k a i t o m a s ne­įp ras t a i , p a s i b r a u k i t e spa lvo tu p ieš tuku. Kai š iuos žodž ius išmok­si te , ga l i t e su s ida ry t i kitų d a ž n a i va r to j amų , be t d a r n e p a k a n k a ­m a i i šmoktų žodžių- iš imčių sąrašą , pavyzdž iu i : both, break, great, London, most, nothing, one, only, other, some, through, woman. V i d u r i n ė s mokyklos vadovė l iuose i š imtys y r a pa te ik tos suves t inė je ska i tymo ta i sykl ių lente lė je i r po jo s e s a n č i a m e pr iede .

•Anglų ka lbo je y r a nesunk ia i i š m o k s t a m ų ska i tymo ta isykl ių . Ta i kai kur ių ra idž ių s k a i t y m a s u ž d a r a m e sk iemenyje (pen, not), są lyg ina i a t v i r a m e sk iemenyje (came, fine), I I I ir IV g r u p ė s sk i emenyse (car, nor, more), k a ' 'mr ių ba l s ių j u n g i n i ų s k a i t y m a s (green, speak, night, spoon). Tač iau laba i sunk ia i i š m o k s t a m a ska i ty t i ra idž ių jungin ius 1 , r e i šk i anč ius specif inius a n g l ų ka lbos g a r s u s (fir, care), bals ių j u n g i n i u s , kur ie l ietuvių kalboje s u d a r o dv iba l s ius (train, taught), t a r p t a u t i n i u s žodž ius (discuss, front), žodžjus , s k a i t o m u s p a g a l da l ines ta i sykles (work, find, told), ra idž ių ' j u n g i n i u s , t u r inč ius keletą ska i tymo v a r i a n t ų (about, country, thought, gro*,., could), p a n a š i o s r a šybos žodž ius (comę— came, want—won't), tos pač ios š akn ie s žodž io sk i r t inga i t a r i a m a s formas (saysays, you-your) y p a t i n g u s ska i tymo a tve ju s (woman, women, busy, would).

Tol iau p a t e i k i a m e suves t inę ba ls ių i r pr iebals ių s k a i t y m o len-

09 98

telę, kur ioje p a r o d y t a kaip įskaityti ba l ses v iensk iemenių ir dvi­sk i emen ių žodžių k i rč iuo tame sk iemenyje a t s i žve lg i an t j ke tu r i a s sk iemenų g r u p e s , jungt iniuose su k i tomis b a l s ė m i s a rba pr ieba l ­sėmis , n u r o d o m a ra idž ių r ir w į taka ba ls ių ska tymui ir 1.1. Taip pat pa te ik i amos v idu r inės mokyklos . ang lų ka lbos vadovė l iuose p a s i t a i k a n t y s žodž ia i - i š imtys .

3 . S U V E S T I N Ė RAIDŽIŲ IR JŲ J U N G I N I Ų SKAITYMO LENTELE

B a l s i ų s k a i t y m a s (k i rč iuotame sk iemenyje)

Ra idės , jų j u n g i n i a i G a r s a i P a v y z d ž i a i I š imtys

A Keturios sk iemenų g ru pės 1. i k i e m u o

II, A tv i ra s sk iemuo

II I , A+r

IV. 4 + r e 2. J u n g i n i a i su A

ai/ay

a+ 11 al+prieb.

an + prieb.

et

[es]

[ e l ]

[d :1 [d :1

[a :n]

can, la t ter , app le , c a r ry

cane , la ter , t ab le

car , ca rd , "armer care , p a r e n t s

r a i n , day

bal l , call a lmos t , a l w a y s [ 'oilwaz] a n s w e r , can ' t

fa:] [a:] after, fa ther

[a:] [ei] example , A p r i l 1

M N have , t r ave l , T h a m e s [ temz] :«] cabin 2

a ] p l a n e t 8

[e] [e] m a n y , a n y

a re [a:]

[e] said , s ays [sez

[eej shal l i l k [o:k] : chalk , talk, walk ; half [ha:f] [ e i ] : c h a n g e , d a n g e r , s t r a n g e

Pastabos (1—8) po suvestinės lentelės papildomai paaiškina kai kuriuos kitus skaitymo atvejus ir išimtis (a—I), kurios netilpo pačioje lentelėje.

Raidės , jų j u n g i n i a i G a r s a i P a v y z d ž i a i

as + prieb. (s, k, i) "V . - Ui

au

(3. R IR w įtaka ai + r aw

w + a w+ar

1. Keturios skiemenų gru

I. Uždaras sk iemuo

II . A t v i r a s sk iemuo

I I I . E + r IV. E + re

2. Junginiai su E

ea

ea f d

ee

ei/ey

«:]

[o:]

t e a ] [o:]

w o ]

w o :

[e]

[i:]

[ed]

[i:]

[ei]

c l a s s , ask, pas t

a u t u m n , au­thor

chai r , ha i r s aw , d r a w

w a n t , w h a t w a r , w a r m , q u a r t e r [ 'kwo:ta]

pet, let ter , mer ry

Pe te , P e t e r ; me, be her , s e r v a n t he re , hero

s p e a k , t e a c h e r

[a:] aun t , l a u g h [la:fl

I š imtys

88] s w a m

[e]

bread , r ead ( ska ič iau)

see, g r e e n

e ight , they

[i] [i] E n g l a n d , En-

N gl ish , p re t ty ; |

m e t r e 1

[e] : s e v e n a )

[ e a ] : the re , [e]

w h e r e ; very, we re [wa:]

[e] [e] : heavy b '

[ei] [ e i ] : b reak , g r ea t

[ t a ] : idea , t h e a t r e [i=] [i:l

l eader , r ead ( ska i ty t i , ska i ­

t a i ) ; c r ea t e [ k r i / e i t ]

e i ther [ 'ai5a] ne i ther [ 'naiSa] ; | eye [at]

101

Raidės , jų j u n g i n i a i

3. R ir w į t aka

ea + r

eu + r + prieb.

ee + r ew

4. Kiti žodžia i ( ypa t ing i a tve ja i 5 )

I/Y 1. Ketur ios sk iemenų gru­

pės

I . U ž d a r a s sk iemuo

IT. A t v i r a s sk iemuo

I I I . I + r IV. I + re

2. J u n g i n i a i su I

ie (žodž. vid.) i+ght

i + nd y (žodž. p r adž . ) y (žodž. ga le )

3. Kiti žodžiai:

O 1. Ketur ios sk iemenų gru­

pės

I . U ž d a r a s sk iemuo

II. Atv i ras sk iemuo

I I I . O + r IV. O + re

G a r s a i

[ 1 9 ]

[a : ]

[ 1 9 ]

[ju:]

P a v y z d ž i a i

hear , n e a r hea rd , learn

[19] ,p io 'neer , en­g ineer new, few

I š imtys

[eg] : bear , w e a r hear t [ha: t ]

u:J : g rew. .

beaut i ful [ ' b jmts f l ] , Europe f ' juarap] peop le [ 'p i :p l ] , t he i r [ õ e a ]

[ a , ]

M [ a i a ]

fin, s ince, wr i t t en fine, wr i te r , tie, my fir, thir ty fire, I r e l a n d

field, piece n igh t , h igh

[ci­t a i t ]

[ a i n d ] [J]

M

[ a i9 ] science 6 , quiet , lion,

find, kind yes , yea r boy, my

[ a i a ] [ a i 9 ] [ a i a ]

[ a i ] child c>

Br i t a in [ 'bn tn] d >

iron [ ' a t a n ]

[e] friend

N wind

' a u l

[o:] [o:]

not, hobby, pocket note , open; so

n o r , m o r n i n g m o r e , b e f o r e

a i o n e e r .

[ a u ] : bo th e > [A ] b r o t h e r ' ) [A ] come g )

•[u:] w h o [ h u : ] h )

[o] gone [ g o n ] "

foreign [farm] [o] forest

102

Raidės , jų j u n g i n i a i G a r s a i P a v y z d ž i a i I š i m t y s

2. Junginiai su O

oa oi/o y o + ld oo ,

oo + k ou

ou + ght 3. R ir w jtaka

ow

wo w\+'or

Kiti a tve ja i

4. Kiti žodžiai (ypa t ing i a tve ja i )

U 1. Keturios skiemenų gru

pės I . U ž d a r a s sk iemuo

II . A t v i r a s s k i e m u o

[au] [o i ] [ a u l d ] [u:]

[•uk] [au]

[o:]

[au] [au]

[ W A ] [wa:]

boa t noise, boy Įcold, to ld ^chool

book, took house , out

b rough t

now, tower m o w , s h o w

won, wonde r work, word , wor ld

[ a : ] : door, floor [ u a ] : poor [ a : ] : four, your, course [ a u a ] : our ,

hour

[o:] aI r o a d

[u] : gįOcd, Sįtood. w o o d , f oo t ;

[ a ] b l o o d

[A ] : c o u n t r y 3 )

[u:] y o u k ' u]: could [kud]

(should, would

k n o w l e d g e | ' n . ) l , d ; , ]

[a ; ] b e t : j o u r n e y

• • i

w o m a n [ ' w u m a n ] , w o l f [ w u l f ] , w o m e n [ ' w i m i n ] , o n e [wAn]

[A]

[ju:] [u:]

cut, but , but ter

cute , future, b lue 4

j u ] : put , pul l , push ; t ru th [ tru:9]

jsugar f / u g a ] , suburb [ ' sAba :b ]

il 0 3

Raidės , jų j u n g i n i a i G a r s a i P a v y z d ž i a i I š imtys

I I I . U+r IV. U + r e

2. Kiti žodžia i b (ypa t ing i a tve ja i ) [

[o:] [jua]

usy ['bi ' b e r i ) , la

cur, further cure , d u r i n g z i ] , m i n u t e n g u a g e ['la50|

[ 'm in i t ] , bu ry jwid3]

P r i e b a l s i ų s k a i t y m a s

P r i e b a l s ė s , Gar ­I š imtys jų j u n g i n i a i s a s P a v y z d ž i a i N e s k a i t o m a I š imtys

B [b] b a g c l imb [kliaim] C + e, ijy [s] city

c l imb [kliaim]

k i tur [k] can, clock cije,+ (balsė [/] ocean [ a u / n ] ch [ t / ] chess m a c h i n e

[ma '7 i :n ] ch ( t a rp t au t i ­

[ma '7 i :n ]

n iuose žo­džiuose) [k] chemis t ry

D • . [d] dark , dog W e d n e s d a y so ld i e r

-ed (po bals ių ir [ 'wenzdi] [ 'sauld3a]

-ed (po bals ių ir [d] p layed [ 'wenzdi] [ 'sauld3a]

skardž ių jų prie­ decided ba l s ių )

-ed (po dusl iųjų [t] asked p r i eba l s i ų )

[t]

F [f] family G + e, i/y [ d 3 ] G e r m a n foreign DgJ-iget 1)

k i tu r b i g g e r [ 'form]

DgJ-iget 1)

k i tu r go ['form]

ng [Dl s i n g gh (ight, bough t e ight , t h r o u g h e n o u g h ought)

bough t [9ru:] [I 'nAf]

H [h] h a v e wh [ w ] : l a u g h [la:f] žr. ch, sh w h a t 7

l a u g h [la:f]

J [ d 3 ] J u n e K [k] kind k + n [ n ] :

know ' [nau] L [1] l and half [ h a : f ] 8

M [m] m a k e half [ h a : f ] 8

N [n] n a m e P [p] pape r

nephew [ 'nevju:]

ph [f] physics nephew [ 'nevju:]

104

P r i e b a l s ė s , jų j u n g i n i a i

Gar ­s a s P a v y z d ž i a i N e s k a i t o m a I š imtys

Q + u (v i sada su [kw] quick u)

R [r] run balsė + r: a r m [ a : m ] , me t r e [ 'mi:ta]

s u g a r [ ' / u g o ] S [s] say, a sks s u g a r [ ' / u g o ]

usua l - ( e ) s , - ' s , -s' (po [s] Pe t e ' s [ ' ju:3ual]

dusl iųjų pr ieba l ­sių)

-(e)s (po ska rdž ių ­ [z] is, l ives, jų pr ieba ls ių ir p lays b a l s i ų )

p laces -es (po šnypš i an - [iz] p laces [s] [s] čiųjų pr ieba ls ių ) [s] [s]

t a r p bals ių p lease , visi t goose , geese [si

house , bet: [ziz]

houses sh [/] she ss [s] miss ss + ion, ian [/] R u s s i a n

b a l s ė + sionįsure [3] te levis ion, p l easu re

T [t] t ake l is ten [ 'hsn] tch [ t / ] catch

l is ten [ 'hsn]

th [6] th ink, fifth № th is , fa ther

t + ion [ /n ] d ic ta t ion

t + ure [ t / a ] p ic ture

V [v] very

W žodžio pradž io je [w] w a n t a n s w e r

[ 'a :nsa]

two [tu:]

po ba l sės [u] g r o w who [hu:] po ba l sės whom; whole aw [o : ] : d r a w ew [ j u : ] : new w + r [ r ] : wr i te

X [ks] six p r i e š ' k i rč iuotą [gz] e x a m p l e skiemenį

105

P a s t a b o s . 1. Kai sk iemenų ribą s u d a r a n t i an t ro j i p r i eba l sė y r a r , ba l s ė

k i rč iuotame sk iemenyje p a p r a s t a i ska i toma kaip I I g r u p ė s skie­menyse : April [ ' e ipr l ] , secret [ ' s i : k n t ] , metre [ 'mir ta ] , kilometre [ 'k i la ,mi : ta] .

2. Kai po b a l s ė s e ina v iena p r i eba l sė , o po jos seka i ar y, kirčiuoto p i rmo s k i e m e n s ba l s ė d a ž n a i ska i toma t r u m p a i (kaip I g r u p ė s sk i emeny je ) , no r s sk iemenų ribą s u d a r o v iena pr ieba lsė . P ? vyzdžiui:

N [eij Įeij [eij A. cabin, e'xamine, i'magine; bet: baby, lazy, native;

[i] I/Y. British, city, finish, physics, visit;

[a] [au] [au] 0. bodu, copy, promise, topic; bet : notice, Polish;

N [ju:] [ju:] [ju:] U. study, punish; bet : duty, music, pupil. Si ta isyklė n e t a i k o m a i šves t i n i ams žodž i ams , pavyzdž iu i , writ­

ing s k a i t o m a s kaip write. 3. D a u g t a r p t a u t i n i ų žodžių su a tv i ru skiemeniu ska i tomi kaip

[ae]

žodžiai su u ž d a r u sk iemeniu : planet, medal, novel. Todėl s u r a d ę žod] medei ar motor, nega l i t e būt i t ikri , ka ip j u o s skai ty t i . P a s i ­t i k r inus žodyne , ma ty t i , kad j ie ska i tomi [ 'modi ] , [ 'mau ta ] .

1. Po g a r s ų . [1, r, / , t / , d3] vietoj [ju:] t a r i a m a [ u : ] : flew, blue Ki t i : sure [ / u a ] , sugar f ' / u g a ] .

5 . Ypa t ing i a tve ja i y ra tokie, kai ba l sė ar ra idž ių j u n g i n y s ska i tomi labai ne įp ras t a i v i e n a m e a r b a dviejuose t r i juose žodžiuo­se. Pavyzdž iu i , beaut i ful [ 'b ju : taf l ] , w o m a n [ ' w u m a n ] .

6. Žodžiuose science [ ' s a i a n s ] , quiet [ ' kwa i a t ] , lion [ ' laian] r a idė s ie, to p r i k l a u s o a t sk i r i ems sk i emen ims .

7. Raidžių j u n g i n y s wh ska i tomas [w] š iuose žodžiuose : when, where, which, why, white.

8 L nere i šk ia ' g a r s o š iuose žodžiuose : could [ k u d ] , should [ / u d ] , would [ w u d ] ; chalk [ t / o : k ] , talk, walk.

Balsės , nereiškiančios jokio garso. Kaip j au buvo minė ta , e n e s k a i t o m a są lyg ina i a tv i ro sk iemens ga le , g a l ū n ė s e -es, -ed po bals ių i r pr iebals ių ( i š skyrus š n y p š č i a m u o s i u s bei Mr d). J į ne ska i t oma būto jo laiko dalyvio formose, kur ios b a i g i a s i -en (broken Į ' b r a u k n ] , fallen, forgotten, given, spoken, taken, written), k i tuose p a n a š i u o s e žodžiuose ( g a r d e n [ ' g a : d n ] , happen, eleven, seven), ka i kurių žodžių v idury je (different f 'd i f ran t ] , evening [ 'kvni r j j , every [ ' e v n ] , interesting f i n t r i s t i r j ] ) .

Ba lsės n e s k a i t o m o s kai k u r i o s e p r i e s a g o s e : -fui (beautiful [ 'b ju : ta f l ] ) , -tion (question [ ' k w e s t / n ] ) .

/ ne ska i t oma žodžiuose fruit [ f ru : t ] , suit [ s u : t ] .

10G

U n e s k a i t o m a žodžiuose build \h\]d\, buy [ b a i ] ; dialogue l ' d a i a l o g ] , league [ 1 i: g Į; guess [ g e s ] , guest [ g e s t j , guide [ g a i d ] .

Išimtys: a) [ a ] : clever, de'velop, e'leven, ever, medal, never,, nephew

[ 'nev ju : ] , present, second; b) [ e ] : breakfast, death [ d e 0 ] , meant, pleasant, weather

[ 'weSa] , treasure [ ' t r e3a j ; c) [ a i ] : climb [ k l a i m ] , island [ ' a i l and j , mild, sign [ s a i n ] .

Ninth s k a i t o m a s [na inB] , nes y ra i šves t inė forma iš nine; d) [ i ] : con t inue [ k a n ' t i n j u : ] , figure [ ' f iga] , give, given, live,

machine [ m a ' / i : n ] , minute f m i r u t ] , ski [ s k i : ] ; e) [ a u ] : almost, clothes [k lauSz] , comb [ k a u m ] , don't, most,

oh [ a u ] , only, post, soldier [ ' s a u l d s a ] , won't [ w a u n t ] ; f) [ A ] : another, among, front, London, Monday, month, mother,

nothing, once [wAns] , other, son, won; g) [ A ] : a'bove, bė'come, 'colour, dis'cover, does, done, 'govern­

ment, love, lovely, money, one [wAn] , some; h) [ u : ] : do, into, lose, move> prove, shoe, to, two [ t u : ] , whose

[ h u : z ] ; i) [ o ] : novel, proverb, shone; j) [ A ] : cousin, enough [ l ' n A f ] , touch, trouble, young: k) [ u : ] : group, rouble, soup, through [ 0 r u : ] , youth; 1) Dauge ly je žodžių g p r i e š e, i, y ska i toma ka ip [ g ] : begin,

finger, forget, geese, girl, give, together, younger [ ' JAr jga ] , young­est [ 'JADgist].

Kaip naudotis suvest ine lentele. Suves t i ne lentele reikia n a u ­dotis kaip ž inynu , p a d e d a n č i u ana l i zuo t i nau jų žodžių ska i tymą .

1. P i r m i a u s i a reikia nus t a ty t i , ku r i s sk iemuo k i rč iuo tas . 2 . P a g a l kur ią t a i syk lę s k a i t o m a k i rčuo to sk i emens ba l sė :

a) ar p a g a l vieną iš ke tu r ių g rup ių sk iemenų , ar kaip ba l -. sės ir ki tos r a idė s ( r a idž ių ) j u n g i n y s ; b) ar n e d a r o į takos

jos ska i tymui r a ide r a r b a w; c) ga l j i s k a i t o m a kaip iš­imt is ( a r y p a t i n g a s ska i tymo a t v e j i s ) .

3 . Tol iau n u s t a t o m a , kaip ska i tomos kitos r a idės . Ta rk im, reikia perska i ty t i než inomą žodį engaged. P r i e šdė l i a i

dis-, en-, in-, un- ( ta ip p a t žr. n e a t s k i r i a m u s p r i e šdė l ius , p. 88) d a ž n i a u s i a i neki rč iuojami . A t m e t u s g a l ū n ę -d, m a t y t i , kad kirčiuo­t a s s k i e m u o (-gage) s k a i t o m a s kaip cane [ k e i n ] , t . y. ka ip II g ru­pės sk iemuo. P a g a l lente lę nus ta toma, , kad p i rmoj i g s k a i t o m a kaip [ g ] , an t ro j i — k a i p [djf. G a l ū n ė -ed (po skardž ių jų p r ieba l -slių) s k a i t o m a kaip [ d ] . V a d i n a s i , engaged ska i tomas [ in 'ge id3d] Toks r e g u l i a r u s nau jų aktyviųjų žodž ių fonet inis n a g r i n ė j i m a s , n a u d o j a n t i s suves t ine lentele , labai p a d ė s suvokt i ang lų ka lbos žodžių s k a i t y m o ta i syk les .

107

4 . 2 0 D 2 I Ų RAŠYMAS

R a š y m a s yra a tv i rkšč ias ve iksmas ska i tymui . S k a i t o m e ta i , kas p a r a š y t a . R a š o m e tai , kas p a s a k y t a a rba yra musų mintyse , Ta ig i r a š y m a s ir s k a i t y m a s g l a u d ž i a i sus i ję , IvJ

Kad l engv iau i šmok tumė te rašy t i žodžius , a tkre ipki te dėmesį į š iuos da lykus :

1, P i r m i a u s i a i šmoki te p a r a š y t i leksinio m i n i m u m o žodžius , 2 . R a š y d a m i žodž ius , ta ikyki te ska i tymo ta i syk les , 8 . P a r a š y t u s žodž ius įdėmiai pe rska i tyk i te . 4 , I šmoki te rašy t i mor fo log ines žodžių formas, 5 , I šmoki te rašy t i dv igubas p r ieba l ses , 6 , I šmoki te rašy t i t a r p t a u t i n i u s žodž ius . 7, I šmoki te rašy t i e žodžio g a l e ir kt. 8 , R a š y d a m i d ik tan tą , ge ra i į s ik lausyki te i r s t enk i tės sup ra s t i

sak in io p r a s m e . , .. i n ^ 0 \ . ( 1 , 2 ) Leks in io m i n i m u m o žodž ius dažn i aus i a i m o k o m a s i ra­

šyti k iekvieną a t sk i ra i . Bet j e igu j ū s iau esa te kiek nor s sus ipa ­ž inę su p a g r i n d i n ė m i s ska i tymo ta i syk lėmis , reikia p radė t i jas ta i ­kyti i r žodžių r a š y m u i , nes a t s imin t i žodžio t a r imą i r ' r a š y b ą at­s ietai v ienas nuo kito y ra labai pa inu , be to, tokia mokymos i prak­t ika t r u k d o s u s i d a r y t i t e i s ingą ga r s in į jo vazdą. J a u leks in iame m i n i m u m e r a n d a m e d a u g žodžių, ska i tomų p a g a l u ž d a r o i r a t v i ro s k i e m e n s t a i syk les , pavyzdž iu i :

had, must, gave,spoke, for, before. Pr i eba l s ių a r b a jų j ung in ių r a š y b a nė ra sunki . P a v y z d ž i u i ,

g a r s ą [k] d a ž n i a u s i a i žymime ra ide c, [f] — j u n g i n i u sh, [0] ir [6] — th, p avyzdž iu i :

come, finish, with. Dėmesio! Nepa in iok i t e ra idž ių wh v ie tos k l a u s i a m u o s i u o s e žo­

džiuose . N e p r i k l a u s o m a i nuo sk i r t ingo šio j u n g i n i o t a r i m o [h] (who) ir [w] (what), j i s v i s a d a r a š o m a s v ienoda i — w + h.

V a d o v a u j a n t i s ska i tymo t a i syk lėmis , n e g a l i m a pa ra šy t i dau­gelio, než inomų žodžių, nes tas p a t s b a l s i s ga l i b ū t i ž y m i m a s įva i r iomis r a i d ė m i s a r b a jų j u n g i n i a i s , bet tos t a i syk lės l aba i padeda įs imint i j a u ž inomą žodžių rašybą , nes n e s u n k u p r i s imin t i jų bendrą va izdą . P a v y z d ž i u i , ž inodami , 1 kad žodis [bAt] y ra u ž d a r a s sk iemuo, r a š o m e but, o [spauk] — spoke. P a s t a r a s i s y ra s ą lyg ina i a tv i r a s sk iemuo, k u r i a m e g a r s a s [au] žymimas ra ide o , o kad sk iemuo būtų a tv i r a s , r a š o m e e (žr. len te lę p. 94 ) . Arba [8o: t ] . Kai žodis j a u ž i n o m a s , p r i s i m e n a t e , kad j a m e y ra neska i ­tomas pr ieba l s ių j u n g i n y s gh. Tač i au d a ž n a i p a i n i o j a m a šio žo­džio p r i eba l s i ų v ie ta (k l a id inga i p a r a š o m a gth a r da r k i t a i p ) . Bet j e igu ž inote , kad th ska i toma [9] a rba [6 ] , o n e s k a i t o m a m e ra idž ių j u n g i n y j e gh r a idė g v i s a d a e ina preš h, n e s u n k u pas te ­b ė t i ' k l a i d ą i r išmokti t a i syk l inga i p a r a š y t i žodž ius su j u n g i n i u ght. G a r s a s [d:] žodž iuose r e i šk i amas ra idž ių j u n g i n i u ou (thought, bought, fought); t a ip pat k a r t a i s r e i š k i a m a s ra idž ių j u n g i n i u au

(taught; caught). Ta ig i , p a l y g i n ę žodžių thought ir taught ra­šybą, ma to t e , kad reikia į s imint i tik j u n g i n į ou p i r m a j a m e žody­je . Thought ( ga lvo jau ) dažna i p a i n i o j a m a s su through ( p ro ) , Pas ­t a ro jo ta ip pa t reikia į s imint i tik ou, kur is ska i tomas k i ta ip — [ u : ] .

(3) P a r a š y t ą žodį reikia perska i ty t i ir paž iū rė t i , ar t a i , ką pa­r a šė t e , g a l i m a perska i ty t i t a ip , kaip j is buvo i š t a r t a s i r a r nė r a p r i r a š y t a ne re ika l ingų ra idž ių . N e p a k a n k u m a i įgudus ie j i , pavyz­džiui , [kAm] p a r a š o kaip came, Čia reikia turė t i omenyje ; kad Came [keim] s k a i t o m a p a g a l s ą lyg ina i a tvirą skiemenį , o come [kAm] y ra i š imt is ,

(4) Laba i sva rbu įs imint i žodžių morfologinių formų rašybą. S u d a r a n t e s amo jo Indef ini te l a iko 3 asmenį , būtąjį Indef in i te laiką, e s amo jo laiko dalyvį , d a i k t a v a r d ž i ų daug i ska i t ą , kel int i -n ius s k a i t v a r d ž i u s , l a i p sn iuo j an t b ū d v a r d ž i u s , s u d a r a n t pr ieve iks­miu s , vyks ta kai kurie r a šybos pak i t ima i .

J e i g u žodis ba ig ias i ba l s e y , pr ieš kurią eina p r i eba l sė , tai , s u d a r a n t minė ta s fo rmas , y v i rs ta i , pavyzdž iu i :

city — cities easy — easier — easiest try — tries, tried easy —- easily

twenty — twentieth (čia da r p r i d e d a m a ir r a idė e, kuri žymi g a r s ą [ i ] . Tač iau , jei y e ina po ba l s ė s , pak i t imų ne įvyks ta , pa­vyzdž iu i :

play — plays — played — playing.

S u d a r a n t d a i k t a v a r d ž i ų daug i ska i t ą ir e samojo Indef in i te 3 as­menį , po šv i lp iamųjų i r šnypšč i amųjų pr iebals ių , kur ie žymimi r a i d ė m i s s (c) x, ch, tch, sh, ir po ba l sės o p r i d e d a m a g a l ū n ė -es, pavyzdž iu i :

bus — buses push — pushes box — boxes go — goes teach — teaches potato — potatoes, catch — catches

S u d a r a n t e samojo laiko dalyvį i š ve iksmažodž ių a rba la ips-n u o j a n t b ū d v a r d ž i u s , kur ie b a i g i a s i e , š i r a idė i škr in ta , pa­vyzdž iu i :

make — making nice — nicer — nicest.

Žodžių rašybą labai p a l e n g v i n a pr iešdėl ių i r p r i e s agų žino­j i m a s (-ness, -less, -fui...).

S u s i d u r i a m a ir su atvirkščių žodžių r a š y m o a tve ju , ka i , užs i ­r a š a n t į žodynėl į nau ją t eks to žodį, reikia n u s t a t y t i p r a d i n ę jo formą. Cia d a ž n a i iškyla keb lumų. Mokin ia i i r (studentai pa­p r a s t a i n u r a š o žodį t eks te pa te ik ta forma, o l ie tuvišką at i t ik­m e n į — v e i k s m a ž o d ž i o b e n d r a t i m i , d a i k t a v a r d ž i o v a r d i n i n k o l inks­niu, b ū d v a r d ž i o n e l y g i n a m u o j u l a ipsn iu i r pan . Bene s u n k i a u s i a

108 109 •

tai, kad nežinoma, , ar reikia ga le rašy t i r a ide e . Pavyzdž iu i , j e igu s u s i d ū r ė t e su nau ju žodžiu refused, kurį moky to j a s pe r ska i t ė [ n ' f j m z d ] , r a š y d a m i jo bendra t į , žodžio g a l e r a šo t e e (refuse), nes s k i e m u o a t v i r a s . Žodyje shares t a ip p a t r a šo t e e (share), nes čia y r a IV g r u p ė s sk iemuo , o žodž iuose reached, pulled nė ra rei­kalo jos r a šy t i (reach, pull), nes e n e a t i d a r o sk iemens . P r i s im in ­ki te , k a d po ba l s ė s pr ieš -ed, -es, -er, -est y v i rs ta i, todėl gr įž­t a m e prie jo s , pavyzdž iu i :

occupied (occupy + ed)--*- occupy.

(5) A n g l ų kalboje y r a g a n a pap l i t ę s dv igubų ra idž ių r a š y m a s . R a š o m o s š ios dv igubos ba l sė s : ee ir oo (see, book). Dv igubos p r i eba l sės r a š o m o s k i rč iuo tam sk iemeniu i u ž d a r y t i : latter, stock­ing, apple, carry. P r i e b a l s ė s p a d v i g u b ė j a morfo log inėse formose, kai reikia iš la ikyt i u ž d a r ą skiemenį , pavyzdž iu i :

stop — stopped — stopping; ' swim — swimmer; big — bigger — biggest.

Žodžio ga l e po t rumpųjų bals ių r a š o m o s š ios dv igubos pr ie­b a l s ė s : ck, U, ss (black, tell, chess). Dv igubos p r i eba l sės r a š o m o s ta ip p a t j u n g i n i u o s e a + ll (ball) ir as + s (pass). Bet : yes, us, bus.

Dvigubą p r i eba l sę i š la iko i šves t in ia i žodžiai bei jų formos: luck (lucky), pass (passes, passed, passing).

Žodžio ga l e po t rumpųjų bals ių g a r s a s [ t / ] r e i š k i a m a s ra i ­džių j u n g i n i u tch (catch, watch).

Dvigubą p r i e b a l s ę tu r i žodžiai su a s imi l i avus i a i s nea t sk i r i a ­ma i s p r iešdė l ia i s (appear, arrive, collect, correct).

P r i e s a g o s -less, -ness (useless, goodness), tu r i dv igubą s s , o -fui (beautiful)—i vieną, n o r s žodis , iš kur io ši p r i e s a g a ki lusi , y ra full. Tač i au iš šių b ū d v a r d ž i ų s u d a r y t i p r i eve iksmia i tur i dvi­g u b ą //. S u s k a l d ę žodį matome, ; kodėl r a š o m a dv iguba //: care + ful+ly (carefully).

(6) T a r p t a u t i n i a i žodž ia i i š e s m ė s r a šomi t a ip , ka ip jų š akn i s t a r i a m a l ie tuviškai , pavyzdž iu i :

literature — l i t e r a tū r a , Europe — E u r o p a . Lotynų i r g r a i k ų k i lmės t a r p t a u t i n i u o s e žodžiuose y ra šie a t i ­

t i kmenys : [k] c, ch: actor, chemistry [f] f, ph: festival, physics [z] s: music, visit [ks] x: text [t] y: physics (p r i e sago je -ics r a š o m a i). Lietuvių ka lbo je t a r p t a u t i n i ų žodžių -cija ang lų ka lboje a t i t inka

-tion (constitution). Žodžio ga l e g a r s u i [i] re ikšt i v i s a d a r a š o m a y . J e i g u girdėt i

g a r s a s [9] a rba [6 ] , v isada rašoma th (mathematics). J e i g u ži­note, kad ['9iait9] reiškia „teatras", į 'kaerakl . . ' . „ c h a r a k t e r i s " ,

110

[sar 'kolad3i] — „ps icho log i ja" , t a ip ir r a šo t e r e m d a m i e s i l ietuviu ka lba : t e a t r a s — theatre, c h a r a k t e r i s — character, ps ichologi ja — psychology. S u p r a n t a m a a t m e t a t e l ie tuviškas g a l ū n e s . Žodyje theatre r a š o m e th, o psychology — abi y, character — c.

Kai .kurie, prancūzių k i lmės žodžia i iš laiko o r i g i n a l o rašybą : machine, surprise. >,'•

T a r p t a u t i n i a m s žodž i ams , k i l u s i ems i š a n g l ų ka lbos , b ū d i n g a ang l i ška r a š y b a : Futbolas — football (iš foot „pėda" + ball „ k a m u o ­l y s " ) , lyderis — leader (iš' lead „ves t i , v a d o v a u t i " - f e r ) , mi t in­g a s — meeting (iš meet „ sus i t i k t i " + ing). Tiesa , kai kur ios ba l s ė s nea t i t inka l ie tuviškųjų pavyzdž ių , farm -— ferma, season — sezo­n a s , Thames — Temzė .

(7j Ba l sė e žodžio ga le a t i d a r o skiemenį (cake [ k e i k ] ) , įga­l ina c perska i ty t i kaip [s] (since [ s i n s ] ) , o g pr ieš j ą— [dg] ( l a rge [ l a : d 3 ] ) . E r a š o m a žodžio ga le po ba l s ių i ir u (tie, blue); po p r i eba l sės v (have, give, live), kai žodis ba ig i a s i [ 1 | , pr ieš kurį e ina p r ieba l sė (table, little).

Kai žodyje g i rd ime bals į [i] a rba [ a i j , r a š o m e y (biology, my, why). Tiesa , [ai] r e i šk iamas ir te (tie). I š imt i s : ski.

S u t r a u k t i n i ų f o r m ų r a š y m a s . Šnekamojo je kalboje paga lb in i a i ve iksmažodž ia i p a p r a s t a i j u n g i a m i su pr ieš j u o s e inan­čiu įvardž iu ( k a r t a i s d a i k t a v a r d ž i u ) , ne ig inys not — su p a g a l b i ­niu ve iksmažodž iu , pavyzdž iu i :

Vve=l have; he's = he is/he has, we're = we are isn't = is not; aren't = are not. J u n g i a n t žodž ius , a t m e t a m o s pi rmosios (viena a r d a u g i a u ) ,

ve iksmažodž io r a idės , o žodyje not i škr in ta r a idė o. Žodžiai ra­šomi k a r t u , o vietoj i škr i tus ių ra idž ių r a š o m a s apos t rofas ( ' ) . Pi l ­nose formose ne ig inys not r a š o m a s a t sk i ra i (/ do not know), iš­sky rus žodį cannot.

Didesnių pak i t imų y ra žodžiuose can't, shan't, won't.

Dėmesio! Nepa in iok i te its ir it's. K a d a n g i žodžia i t a r i a m i vie­noda i [ i t s ] , tik t u r inys gal i padė t i nus t a ty t i , kurį žodį rašy t i . Its (jo, jos ) y r a s a v y b i n i s įva rd i s ir e i na p a ž y m i n i u . V a d i n a s i , po jo e ina d a i k t a v a r d i s . It's = it is (jis, j i / . t a i y r a ) . P a v y z d ž i u i :

It's a book. Its cover is yellow. — Tai knyga . J o s viršel is ge l ­tonas .

D i d ž i ų j ų r a i d ž i ų r a š y m a s . Kaip i r l ietuvių kalboje , didžiąja r a ide r a šomi t ikr inia i d a i k t a v a r d ž i a i (asmenų v a r d a i bei p a v a r d ė s , mies tų , šal ių ir kilti p a v a d i n i m a i ) , pavyzdž iu i John, Smith, London, Lithuania. Ang lų ka lbo je didžiąja r a ide r a šomi ir savai tės ' dienų (Monday); mėnes ių (June), t au tyb ių (Englishman), kalbų (English) p a v a d i n i m a i . Net b ū d v a r d ž i a i , r e i šk i an ty s t au ­tybes , ka lba s , r a šomi didžiąja ra ide , pavyzdž iu i , an English book. Didžiąja r a ide v i s a d a r a š o m a s įva rd i s / , s u t r u m p i n i m a i Mr., Mrs.

P a r a š y t i žodž ius , kur ie y ra ska i tymo ta isykl ių i š imtys , žodžius su n e s k a i t o m o m i s p r i eba l sėmis bei ki tus s u d ė t i n g o s r a šybos to-

111

džius reikia mokyt i s a t sk i r a i (could, won't, through). Mokyda­miesi tok ius žodž ius skai ty t i , j uos p a r a š y k i t e , p a b r a u k i t e ne ta i syk­l ingai s k a i t o m ą ba l sę a rba ra idž ių jung in į , n e t a r i a m ą pr ieba l sę .

(8) T a m tikrų s u n k u m ų iškyla r a š a n t d iktantą . Nekirčiuoti žo­džiai s a k i n y j e t a r i a m i k i t a ip , n e g u j ie t a r i ami a t sk i ra i . Ta ig i , ra­š a n t d ik tantą , dėmesį reikia kre ip t i į du d a l y k u s : į a t sk i rų žodžių t a r imą ir į s a k i n i o p ra smę . T a d a , kai nekirčiuoti žodžia i sus i l ie ja , reikia s t eng t i s suvokt i s ak in io p r a smę . P a v y z d ž i u i :

[без wo 'Ori: ' b u k s эп 6a~Vte*bl]

Pirmiej i t r y s žodžia i t a r s i sus i l ie ja į vieną. D a ž n a i dėl p a n a ­š u m o pa in io jami žodžia i there, where, were. Bet j e igu ge ra i mo­ka te p a g r i n d i n e s ska i tymo ta i syk les i r leksinį g r a m a t i n į m i n i m u m ą , tuos žodž ius p a r a š y t i ne sunku . P i r m a s i s žodis p r a s i d e d a g a r s u [Ö], todėl r a š o m a s there, o a n t r a s i s y r a t a r i nys , v a d i n a s i , were.

Arba žodis ['sp3:tsm3in], kur io v ienaska i tos ir d a u g i s k a i t o s for­ma t a r i a m a v ienoda i , t ač i au abi formos r a š o m o s sk i r t i nga i . Tai­s y k l i n g a i p a r a š y t i š į žodį g a l i t e tik t a d a , kai s u p r a n t a t e sak in į ir ž inote d a u g i s k a i t o s formą men, pavyzdž iu i :

[öei э ' f e i m a s s p o : t s m # n ] .

Rašo te sportsmen, nes čia yra d a u g i s k a i t o s forma (They are. ..).

P a r a š i u s sakinį , bū t ina i reikia įdėmiai j į pe r ska i ty t i i r įsiti­k in t i , a r g a l i m a p a r a š y t u s žodž ius pe rska i ty t i t a ip , kaip j ie buvo i š ta r t i , ar n e p r a l e i s t a ra idžių , o ga l p r i r a šy t a ne re ika l ingų .

Ta ig i t a i syk l ingas t a r i m a s i r in tonac i ja labai p a d e d a ta i syk­l inga i ka lbė t i , supras t i kitų kalbą. K a d a n g i žodžių s k a i t y m a s i r r a š y m a s g l a u d ž i a i sus i ję , ta i , ž i nodami ben t p a g r i n d i n e s ta i syk­les (ir i š i m t i s ) , l engv iau i šmoks i te žodž ius ne tik skai ty t i i r r a š y t i , bet i r g re ič iau juos į s imins i te bei s u p r a s i t e s k a i t y d a m i .

M O K Y M A S I S K A L B Ė T I

Mokyt i s užs ien io ka lbos — tai visų p i rma mokyt i s ta k a l b a kal­bė t i . V idur inė je mokykloje s i ek iama dviejų p a g r i n d i n i ų p rak t in ių t i k s l ų — išmokyt i ka lbė t i i r ska i ty t i p r o g r a m o s n u m a t y t o s e ri­bose. Tač iau užs ien io ka lbos mokymos i są lygos i r vė lesnės jo s pr i­t a ikymo g a l i m y b ė s kol kas o r ien tuo ja d a u g i a u į ska i tymą, y p a č aukš t e sn ios iose k lasėse , aukš tos iose mokyklose . A n t r a ve r t u s , ka l ­bė j imas y r a ne tik v i enas iš m o k y m o tikslų, be t i r p r i emonė mo­kytis ska i ty t i . M o k y d a m i e s i ka lbėt i , į tv i r t ina te žodž ius , g r a m a t i k ą , u g d o t e k a l b o s tempą.

Yra dvi ka lbė j imo formos: d i a logas ir m o n o l o g a s . D ia logas — tai dv ipus is p rocesas : j a m e ak tyvia i da lyvau ja m a ž i a u s i a i du a s m e n y s — k a l b a n t y s i s i r k l a u s a n t y s i s . K a l b a n t y s i s ką n o r s sako , p r a n e š a , a i šk ina , re iškia savo j a u s m u s , n o r u s , k l a u s i a i r t . t . Klau­s a n t y s i s s u p r a n t a ka lbanč io jo žodž ius i r a t i t i n k a m a i r e a g u o j a . Kai k l a u s a n t y s i s s a v o ruož tu k laus ia , j is t a m p a ka lbanč iuo ju , o ki­tą 5 p a š n e k o v a s — k l a u s a n č i u o j u . Tai l ab iaus ia i pap l i tus i kalbė­j imo forma.

Kai v ienas k a l b a , o kiti k lausos i (paska i ta , r ad i jo p r a n e š i m a i i r k t . ) , — tai j a u m o n o l o g a s .

Šnekamoj i ka lba nuo r a š o m o s i o s ka lbos sk i r ias i s ava speci­fika. P a p r a s t a i š n e k a m a s i t a m t ikroje apl inkoje , i r s i tuac i ja bei ka lbanč io jo mimika , g e s t a i p a d e d a ka lbą ge r i au supras t i . D ia loge ga l imi ne lauk t i perė j imai nuo v i eno k l a u s i m o prie ki to, s u g r į ž i m a s pr ie to, apie ką buvo ka lbė ta anksč iau . D ia logas dažna i vyks t a s t ich iška i , be i š a n k s t i n i o p l a n o . Mono logu i b ū d i n g a s n u o s e k l u m a s .

Abu d ia logo dalyvia i tur i mokėt i re ikšt i savo m i n t i s i r su­p ras t i , ką s ako pašnekovas . Joks pokalb is n e į m a n o m a s , jei nemo­k a m a t a m t ikro žodžių i r g r a m a t i k o s m i n i m u m o . I r tą m i n i m u m ą reikia mokėt i tokiu lygiu, ku r i s firtimas įgūdž iu i . Čia labai svar ­bu mokėt i p a k a n k a m a i t a i syk l inga i t a r t i žodž ius , nes p r i e š ingu a tveju n e a t p a ž i n s i t ' jų pa šnekovo kalboje , ir, a n t r a ve r t u s , ne­t a i syk l inga i t a r i a m u s žodž ius i r s ak in ius sunkia i a t p a ž i n s p a š n e ­kovas. Ta ig i k a l b a n t y s i s t u r i mokėt i l engva i , n o r m a l i u t e m p u pa­k laus t i , a t saky t i , kad poka lb i s n e n u t r ū k t ų . Laba i s v a r b u s i r kal­bos t e m p o v a i d m u o . J i s p a p r a s t a i p r i k l a u s o n u o a s m e n i n i ų p a š n e -

8 . U ž s a k y m a s 1027 . 113

kovo savybių , jo emocinės b ū s e n o s tuo m o m e n t u . S u s i j a u d i n u s k a l b a m a gre ič iau , o kai no r ima ką nor s pab rėž t i — lėčiau, aiškiai t a r i a n t v i sus žodž ius . J e i g u p a m i r š t a m a s kur i s no r s žodis , labai s v a r b u mokėt i i š re ikš t i mint į k i t a i s žodž ia i s , a p r a š o m u o j u būdu . J e i k l a u s a n t y s i s n e s u p r a n t a ka lbanč io jo , reikia mokėt i i šs ia išk in t i , ko j į k l aus ia a r b a ką j a m sako.

S n e k a m a j a i k a l b a i b ū d i n g i i r savi l ek s in i a i -g r ama t in i a i ypa­tuma i . Tai nepi lnųjų s ak in ių va r to j imas , ka i ku r ių žodžių t r um­p in imas , specifiiniai žodžia i , in tonac i jos į va i rumas .

N e p i 1 n i e j i s a k i n i a i. When did you see the film? — K a d a ma te i (šį) filmą? Yesterday.— V a k a r . P i l na s a t s a k y m a s — / saw the film yesterday — skambė tų ne­

n a t ū r a l i a i . Toks a t s a k y m a s ga l i būt i p a t e i s i n a m a s , ka i m o k o m a s i p a n a š i u o s e sak in iuose va r to t i ne ta i syk l ingų jų ve iksmažodž ių Pas t Indef in i te laiką (saw) a rba keisti d a i k t a v a r d į įva rdž iu (the new film-*-it). A n t r a ve r t u s , ta'i ne re i šk ia , kad v i sada bū t ina i t u r i bū t i a t s a k o m a nep i lna i s i a i s sak in ia i s .

S u t r a u k t i n ė s ir s i l p n o s i o s f o r m o s . Šnekamojo je kalboje , e s a n t g r e i t e s n i a m ka lbos t empu i , va r to ­

j a m o s s u t r a u k t i n ė s i r s i lpnos ios kai kur ių žodžių formos. P a ­vyzdž iu i :

Is he a student? — Ar j is s t u d e n t a s ? No, he isn't. He's a pupil.— Ne. J i s — mokinys . S u t r a u k i a n t žodž ius , j ie r a šomi k a r t u , i r v i enas iš jų s u t r u m ­

pėja. P a p r a s t a i j u n g i a m a s ne ig inys not su paga lb in ių ir m o d a ­linių ve iksmažodž ių be, have, do, shall, will, can fo rmomis : isn't fiznt] =is not, aren't [a :nt] =are not, hasn't ['ha?znt] =has not, doesn't [ ' d A z n t ] = does not. Ne ig inys not s u t r u m p ė j a į n't.

Dėmesio! Ypač į s idėmėki te šių su t r auk t in ių formų t a r imą ir r ašybą :

don ' t [daunt ] = do not . c a n ' t [ka :n t ] = c a n n o t s h a n ' t [ / a : n t [ = shal l not won ' t [waunt ] = will not.

I s u t r a u k t i n i u s žodž ius j u n g i a m o s ve iksmažodž ių be, have esa­mojo laiko formos bei p a g a l b i n i a i shall, will su įva rdž ia i s , daik­t a v a r d ž i a i s ir kai k u r i a i s k i ta is žodž ia i s : he's [hi:z] =he is a rba he has, we're [wia]=oi>e are, you're [)uo]=you are, it's [its] = it is, what's [wots] =what is; t he re ' s [5eaz] = there is; I'll [ail] — / shall, he'll [hi:,l] =he will; pavyzdž iu i : John's coming tomorrow-John is coming tomorrow.

Gali s u t r u m p ė t i ir kai kur ie įvardž ia i , pavyzdž iu i : Let's go = let us go.

Si lpnos ios formos y ra p a g a l b i n i ų i r moda l in ių ve iksmažodž ių , kai kurių įvardžių , pr ie l inksnių , j u n g t u k ų , ar t ikel ių, dalelyčių. Są-

r a šą s žodžių, tu r inč ių s i l p n ą s i a s formas pa te ik ta s p . 89. P a v y z ­džiui,, am, p a i m t a s a t sk i ra i , t a r i a m a s [asm], o sak inyje j i s pa ­pras ta i nek i rč iuo jamas i r t a r i a m a s [am, m ] . P a v y z d ž i u i :

/ am a pupil [ai am a p j u : p l ] . Sak iny je žodžiai t a r s i sus i l i e ja . Nor in t sup ras t i k i t u s t a ip kal­

b a n t , re ikia i r pač i am išmokti t a i p p a s a k y t i sakinį . T r u m p a m e mokyk l in i ame ang lų- l i e tuv ių ka lbų žodyne p i rma

pa t e ik i ama st ipr ioj i forma, pasku i — si lpnoj i (at [ast, a t ] ) . Ki­tuose žodynuose s t ipr ioj i forma dar v a d i n a m a ki rč iuota , p i lnąja , o s i lpnoj i — nekirč iuota , r edukuo tą ja .

S p e c i f i n i a i š n e k a m o s i o s k a l b o s ž o d ž i a i i r j ų r e i k š m ė s .

S n e k a m a j a i ka lba i b ū d i n g i į te rp t in ia i žodžia i , j a u s t u k a i , f razės i r žodžia i pokalbiui p r a d ė t i , t ęs t i , u žba ig t i , p a u z ė m s užpi ldy t i i r 1.1. K a l b ė d a m i v e r t i n a m e pašnekovo iš re ikš tą mintį , j ą pa tv i r t i ndami , p a n e i g d a m i , i š r e ik šdami nus teb imą . P a v y z d ž i u i , oh ( o ! ) , well ( n a ) .

Well, what's the news? — Na , kas naujo? Oh, I didn't know that.— O, aš to ir než ino jau . Kaip ma ty t i i š šių pavyzdž ių , d a ž n a i v a r t o j a m o s ne p i rmos ios

žodžių re ikšmės . P a v y z d ž i u i , mokin ia i p i rmiaus ia i šmoks ta žodžio well r e ikšmę , g e r a i " , o j is pokalbyje dažna i v a r t o j a m a s ka ip į terp­t in is „ n a " .

L a b a i r e t a s a tvej is , k a d mokinys a r s t u d e n t a s , k a l b ė d a m i a n g ­l iškai , p a v a r t o t ų savo ka lbo je oh, well ar k i tus š n e k a m o s i o s ka l ­b o s žodž ius . To reikia moky t i s spec ia l ia i .

S n e k a m a j a i ang lų ka lba i y p a č b ū d i n g a s i n t o n a c i j o s į v a i r u m a s . P l ač i a i v a r t o j a m a pabrėž iamoj i ! in tonac i ja , pavyz­džiui :

Oh, no! — Jokiu b ū d u ne! P a b r ė ž i a m u o s i u s s ak in iu s n e g a l i m a i š t a r t i tyl iu, abe j i ngu ba l ­

su. P a g a l a p r a š y m ą sak in į i š t a r t i r e ik iama in tonac i ja labai sunku . Todėl , kad i šmok tumė te „ p a g a u t i " intonaci ją , t u r i t e g a r s i a i s k a i ­tyt i t eks tu s mokyto jo v a d o v a u j a m i a r b a k l ausy t i s o r ig ina l ių dia lo­gų į rašų i r ka r to t i s ak in iu s paskui diktor ių.

D i a l o g o s t r u k t ū r a ga l i būt i l aba i įvairi . Į p a š n e k o v o k l aus imą g a l i m a r eaguo t i k e t u r i a i s b ū d a i s ( p a g a l sak in ių r ū š i s ) : 1) a tsakyfi į k l aus imą t i es iog in iu sak in iu ; 2) užuo t a t s a k i u s į pa­šnekovo k laus imą , p a k l a u s t i j į pa t į k l a u s i a m u o j u s ak in iu ; 3) iš­reikšt i r ag in imą , p a t a r i m ą l i ep iamuoju sak in iu ; 4) i š re ikš t i kokį n o r s j a u s m ą š a u k i a m u o j u sak in iu . P a v y z d ž i u i :

1. Where were you yesterday? — At home. Kur b u v a i v a k a r ? — N a m u o s e .

2. Have you done your homework?-— And you? AT p ada re i n a m ų d a r b u s ? — O tu?

3. Have you seen the new film? — Yes, it's very interesting. Go and see it.

Ar ma te i nau ją f i lmą? — T a i p , l aba i į d o m u s . P a ž i ū r ė k jį. 115 114

4. It's a very nice day, isn't it? — Oh, yes, it's very nice! Puik i d iena, ar ne? — O-o! L a b a i puiki! Lyg ia i t a ip p a t g a l i m a r e a g u o t i j p a š n e k o v o pasakymą , lie­

pimą, s u š u k i m ą . [ p a š n e k o v o k l a u s i m ą mokin ia i į p ra t ę r e a g u o t i t ik a t s a k y m u (jei ž ino) a rba ty lė j imu (jei n e ž i n o ) . Laba i ret i a tve ja i , kad į k l aus imą mok inys r e a g u o t ų k l a u s i m u (2) a rba iš­re ikš tų r a g i n i m ą (3 ) , sušuk tų (4 ) .

Kad p r a d ė t u m e ka lbė t i a n g l i š k a i , ib ū t i n a i r e i k i a : 1) tvir ta i i šmokt i l eks in į -g rama t in į m i n i m u m ą ; 2) mokyt i s s u d a r y t i s ak in iu s , p a k l a u s t i , a t s aky t i į k l a u s i m u s ,

paa i šk in t i , p a p a s a k o t i , sup ras t i k a l b a n č i u s a n g l i š k a i ; 3) mokyt i s va r to t i s u t r a u k t i n e s , s i lpnąs ias fo rmas , specif inius

š n e k a m o s i o s ka lbos žodž ius i r kai k u r i u o s g a t a v u s sak in ius , mini d i a logus , u g d y t i in tonaci ją ;

4 ) ne s iva r žy t i ka lbė t i , i š n a u d o t i kiekvieną p rogą ; 5) ska i ty t i g rož inę l i t e ra tū rą . (1) N o r i n t p r adė t i ka lbė t i , re ikia b e n t e l e m e n t a r i ų įgūdž ių at­

paž in t i i r a t g a m i n t i žodž ius , a t p a ž i n t i i r s u d a r y t i g r a m a t i n e s formas. Š i e m s į g ū d ž i a m s įgyti b ū t i n o s ak tyvios ka lbė j imo p r a ­tybos i r ka lbos v a r t o j i m o p rak t ika . S a v a i m e ž in ios n e t a m p a įgū­dž ia i s i r mokė j ima i s .

L e k s i n i o - g r a m a t i n i o m i n i m u m o mokymos i metod ika a p r a š y t a II skyr iu je . Ka lbos p a g r i n d ų mokė j imas įga l in s i r pak l aus t i , i r a t s aky t i į p a p r a s t u s k l a u s i m u s , i r j uos supras t i , ta ip p a t i š re ikš t i ve iksmą e s a m u o j u , bū tuo ju i r b ū s i m u o j u Indef in i te la ika is , pa ­sakyt i t e ig iamąją , ne ig iamąją ir k l aus i amą ją formą bei kt.

(2) Mokyt i s ka lbė t i — reiškia mokyt i s suda r inė t i s ak in ius (tie­s iog in ius , k l a u s i a m u o s i u s , l i e p i a m u o s i u s ) i r gebėt i j u o s va r to t i ka lbė j imo procese . Kai kur iuos s ak in iu s reikėtų išmokti ne t a tmin ­t ina i , y p a č t uos , k u r i e ang lų ka lboje ski r ias i savo l ek s in e -g r ama-t ine s a n d a r a a r i l ius t ruoja sunk ia i i š m o k s t a m u s g r a m a t i k o s da­lykus , k u r i a i s p a l a i k o m a s poka lb i s , kur ie y r a m a n d a g u m o formulės .

K l a u s i m a i y r a sudė t i nė poka lb io (d ia logo) da l i s . K l a u s i m ų rū šys , s u d a r y m a s i r kaip į j u o s a t s aky t i smulk ia i a p r a š y t a g r a ­m a t i k o s skyr iuje . Cia n o r ė t a akcen tuo t i t ik kai k u r i u o s metodi - . n ius da lykus . P a k l a u s t i , t . y . s u d a r y t i k laus imą, y r a d a u g sun­kiau n e g u į j į a t s aky t i . J e i g u k l a u s i m a s s u p r a n t a m a s ir a išku, ką a t s aky t i , g a l i m a a t s aky t i v ienu dv iem žodž ia i s (yes, no, yester­day, at school). Tač i au , j e igu k l a u s d a m i p a v a r t o s i t e ne tą k lau­s iamąj į žodį, ne tą laiką, jūsų v i s i ška i n e s u p r a s . S a k y s i m , nor į te p a k l a u s t i „Ką j ū s veiksi t r y to j ? " ir p a s a k y s i t e What you do to­morrow? ( t a i s y k l i n g a i : What will you do /tomorrow?), j u s sup ra s , no r s ir n e p a v a r t o j o t e will. 2 o d i s tomorrow jparodo būsimąj į laiką. Bet, j e igu vietoj tomorrow, p a s a k y s i t yesterday (šie žodžia i dažna i pa in io j ami ) a r b a vietoj what p a v a r t o s i t e ki tą k l aus i amą j į žodį, j ū s ų t ik r i aus ia i n e s u p r a s . Ta ig i k l a ida k la ida i ne lygu . J e i g u j u s s u p r a n t a , p r a d ž i o j e tokios k l a i d o s le i s t inos , j as i š t a i sys i t e vėl iau .

Nors visi m i n i m u m o žodžia i labai s v a r b ū s , y p a č reikia p a b r ė ž t i

116

p a g a l b i n i ų ve iksmažodž ių , a s m e n i n i ų įvardž ių , k l a u s i a m ų j ų žo­džių sva rbą k l a u s i m a m s sudaryt i . , J u o s t u r i t e m o m e n t a l i a i a t g a ­mint i bet kur io je s i tuaci joje .

Kol n e p a k a n k a m a i m o k a t e a n g l ų ka lbą , s ak in į p a p r a s t a i kons t ­ruo j a t e pažodž iu i v e r s d a m i j į i š g imtos ios ka lbos .

L e k s i n i a i - g r a m a t i n i a i nea t i t i k ima i t a rp l ietuvių i r ang lų ka lbų t r u k d o s u d a r y t i t a i syk l ingą sakinį a n g l ų ka lba . P a v y z d ž i u i , lie­tuvių k a l b o s s a k i n y s „Kiek d a b a r la iko ( v a l a n d ų ) ? " a n g l i š k a i s k a m b a What's the time? N e s u n k u pas t ebė t i , j o g šie sak in ia i ski­r ias i savo s t r u k t ū r a : l i e tuv i škame sak iny je s a k o m a „kiek", o a n g ­l i š k a m e — what ( „ k o k s " ) , l i e tuv i škame — gal i bū t i p r a l e i d ž i a m a s „ y r a " , o a n g l i š k a m e — n e g a l i m a jo p ra l e i s t i ; l i e tuv i škame sak iny je gal i bū t i s a k o m a i r „ l a iko" , i r „ v a l a n d ų " . P a l y g i n u s abu s a k i n i u s , m a t y t i , k a d j ie sk i r ias i i r g r a m a t i š k a i . Todėl re ikia kre ip t i dė­mesį į n e a t i t i k i m u s ir k laus t i save , ar ta ip p a s a k y t u m ė t .

Kai re ikia p a k l a u s t i , mokin ia i i r s t u d e n t a i d a ž n a i t i e s iog ne ­s u g a l v o j a , ką k laus t i . Bet j uk k iekv ienam sak in iu i , k iekviena i sa­kinio da l ia i g a l i m a suda ry t i k l aus imą . Reikia t i es iog įprast i k l aus t i . J u m s b u s l e n g v i a u s u d a r y t i k l aus imą , j e igu p r ieš ak i s t u r ė s i t e k l a u s i m ų s u d a r y m o pavyzdž ių . K l a u s i a m a tik i š n a g r i n ė j a m o teks­to. O reikia k l a u s t i i r t a ip , kad a t s a k a n t y s i s t i es iog in io a t s a k y m o

. t eks te n e r a s t ų i r t u rė tų p a g a l v o t i . P a v y z d ž i u i , n a g r i n ė j a n t t eks tą apie Angl i ją , k u r i a m e n u r o d y t a s a rba n e n u r o d y t a s gyven to jų skai­č ius , ga i i t e p a k l a u s t i : What's the population of Britain? (Kiek Angl i jo je g y v e n t o j ų ? ) . Bet g a l i m a p a k l a u s t i ir Is the population of Britain larger or smaller than the population of Lithuania? (AT Angl i jo je gyven to jų d a u g i a u , a r m a ž i a u n e g u L ie tuvo je? ) . Cia g a l i m a než ino t i m ū s ų r e spub l ikos gyven to jų s k a i č i a u s i r s a v o ruož­tu p a k l a u s t i : What's the population of Lithuania? (Kiek gyven to jų Lie tuvoje?) I š s ivys to „d i skus i j a " . Ta ig i k l aus t i re ikia ne tik ta i , kas pa t e ik t a teks te , b e t i r da lykų, sus i jus ių su t eks tu . T o k i u s k lau­s i m u s re ikia a p g a l v o t i (ir užs i r a šy t i ! ) n a m u o s e .

A t s a k y m a s į k l aus imą tu r i bū t i „ n a t ū r a l u s " , t . y . n e n a t ū r a ­liai s k a m b a , ka ip , pavyzdž iu i , j bendrą j į k l a u s i m ą v i s a d a a t s a k o m a tik „ t a i p " a rba „ n e " . Todėl re ikėtų dar p r idur t i v ieną a r du t r um­p u s s ak in ius . P a v y z d ž i u i : .

Do you go skating in winter? — Ar e i n a t e ž iemą č iuožt i? Yes, I d o . — T a i p . Toks a t s a k y m a s t a i syk l ingas . Bet j e igu visą laiką a t s a k i n ė j a t e

t ik „ t a i p " i r ; ,ne", ( s u s i d a r o į spūd i s , k a d n e n o r i t e ka lbė t i s . Ga l imi da r tokie a t s a k y m o į š į k l aus imą v a r i a n t a i : Yes. Skating is my favourite sport.— Ta ip . Č i u o ž i m a s — m a n o

m ė g s t a m i a u s i a s s p o r t a s . Arba:. Yes, there is a skating-rink near Our home. I go there

every other evening.— Ta ip . P r i e m ū s ų n a m ų yra č iuožykla . Aš , e inu ten kas a n t r ą vaka rą .

B ū d i n g o s a t s a k y m a m s i r t a m t ikros g r a m a t i n ė s k la idos , ka i s u p a i n i o j a m i žodžia i a r žodžiu t v a r k a . Tokie a t s a k y m a i sukel ia komišką s i tuaci ją . P a v y z d ž i u i :

1. What are you interested in? — Kuo tu domies i? / am interesting in sport.— Aš į d o m u s spor te .

2. When were you born? — K a d a g imei? / was born in ninety seventy.— Aš g i m i a u 9070(! )

3. Who wrote "Martin Eden"? — Kas p a r a š ė „ M a r t y n ą Id en ą"? "Martin Eden" wrote Jack London.—„Martynas I d e n a s " pa­

r a š ė Džeką Londoną . 1 a t s a k y m e interested ( sus idomėjęs ) p a k e i s t a s l ab iau ž inomu

žodžiu interesting ( į d o m u s ) . Ta ig i t e i s ingas a t s a k y m a s / am in­terested in sport.

2 a t s a k y m e supa in io t a nineteen (19) su ninety (90) . Ska i tva r ­dž ius n u o 13 iki 19 n e s u n k u įs imint i , p a l y g i n u s p r i e sagą -teen su ten (nineteen=9+10= 19). Ta ig i re ikia a t s aky t i / was born in nineteen seventy.

3 a t s a k y m e ne i š l a ikoma žodžių t v a r k a . Kaip ž inote , ang lų kal­bos sak inyje žodžių t v a r k a y r a g r i e ž t a : ve iksnys — t a r i n y s — p a ­p i ld inys . T r u m p a s a t s a k y m a s bū tų : Jack London (did). J e i g u a t s a k y m e p a k a r t o j a m a k l a u s i m o da l i s , re ikia va r to t i neve ik iamąją rūšį : "Martin Eden" was written by Jack London. Arba t r u m p i a u : // was written by Jack London.

D a ž n a i i škyla keb lumų a t s a k a n t i r į tokį p a p r a s t ą k l a u s i m ą ka ip : What's your name? Mokinia i dažn i aus i a i l inkę a t s aky t i : My name is Arvydas /\ Aldona... Bet ang lų ka lbo je name re iškia „ v a r d a s , p a v a r d ė " . Todėl a t s a k y m a s tu r i p r ik l ausy t i nuo s i tuac i ­jos . Oficialioje s i tuac i jo je (kai , pavyzdž iu i nau j a s mokyto ja? kla­sėje k l a u s i a What's your name?) r e ik i a pa saky t i ir vardą , ir pa­v a r d ę : My name is Petras Jonaitis a r b a t r u m p a i — Petras Jonaitis. J e i g u mokyto jas , ne į s iminęs nau jų mokinių pava rdž ių , da r p a k l a u s jū sų p a v a r d ė s , p a k a n k a p a s a k y t i t ik p a v a r d ę . Vienmečių t a r p e , a t s a k a n t į š į k laus imą , s a k o m a s tik v a r d a s . J e i g u n o r i m a iš k a r t o n e d v i p r a s m i š k a i p a k l a u s t i tik v a r d o , s a k o m a What's your first name?, o t ik p a v a r d ė s — What's your last name?

Frazės pokalbiui palaikyti. J e i g u mok inys n e s u p r a n t a mokyto jo k l aus imo , ta i p a p r a s t a i j i s p a s i m e t a i r tyli a rba g e r i a u s i u a tve ju p a s a k o / don't understand. (Aš n e s u p r a n t u . ) To, ž inoma , nepa­kanka , n e s poka lb i s n u t r ū k s t a . Nesup ra s t i k l a u s i m o g a l i m a dėl įvair ių p r iežasč ių : ka lb in ių s u n k u m ų , da lyko (fakto) než ino j imo, n e a t i d u m o . Ka lb in ia i s u n k u m a i a t s i r a n d a dėl žodžių než inoj imo, per g r e i t o ka lbė j imo t empo , dėl to, kad ne i šg i rdo a r n e s u p r a t o min t i e s . N e s u p r a t u s a r ge ra i ne i šg i rdus sak in io , reikia p a p r a š y t i paka r to t i , p a b a n d y t i i š s ia i šk in t i a n g l i š k a i , p a p r a š y t i k laus ian t į j į ka lbė t i lėčiau. J e i g u než ino te to , ko k l a u s i a , tai i r reikia a t saky t i , kad než ino te ( n e s a t e t i k r a s ) , o ne tylė t i . N e i g i a m a s a t s a k y m a s irgi y r a a t s a k y m a s . Todėl reikia i šmokt i t a m t ikrų sak in ių , r e ika l ingų pokalb iu i pa l a iky t i , i r a t i t i nkamoje s i tuac i jo je juos pr i ta iky t i . P a ­vyzdž iu i , j e igu ne i šg i rdo te a r ne v i sa i s u p r a t o t e k l aus imą , sakyt i :

Sorry'. Pardon? — A t s i p r a š a u , n e i š g i r d a u / P r a š a u .

Dėmesio! J Sorry t a r i a m a s ky lanč ią ja in tonac i j a . 118

(I'm sorry) I didn't (quite) catch what you said.— (Ats ipra­š a u ) ne i šg i rdau / ne v i sa i s u p r a t a u , ką j ū s p a s a k ė t e .

P a s t a b a . Žodžiai sk l i aus te l iuose ga l i bū t i p r a l e i d ž i a m i : I d idn ' t qui te catch . . ., I d idn ' t ca tch .,. .

Please say it again.— P r a š o m paka r to t i . Speak a little louder, please.— Kalbėk i te g a r s i a u .

• J e i g u než ino te žodžio, sako te : What does the word . .. mean? — Ką re i šk ia žodis . . . ? What's the English for .:.? —t Kaip a n g l i š k a i . . . ? J e i g u per g re i tas ka lbos t e m p a s : Please speak a little more slowly.— Ka lbėk i t e lėčiau. J e i g u nes ik l ausė t e : I'm sorry I wasn't following.— A t s i p r a š a u , aš n e s i k l a u s i a u . J e i g u než inote , ką a t s aky t i , n e a t s i m e n a t e : / don't know.— Než inau . / can't remember it now.— N e a t s i m e n u . J e i g u supran ta te , , kai buvo p a a i š k i n t a , p a k a r t o t a : / see, thank you.— Ačiū, s u p r a t a u . J e i g u ma to t e , k a d p a š n e k o v a s t i k r i aus i a i j ū sų n e s u p r a n t a , pa­

s i t iks l ina te : Do you understand me? — Ar s u p r a n t a t e m a n e ?

• Š i u o s ' s ak in ius reikėtų s u s i n u m e r u o t i , u ž s i r a š y t i a n t a t sk i ro lapel io ( ž inoma , ka r tu su jų v e r t i m u kitoje pusė je ) i r v i s a d a tu­rėt i po r a n k a ( laikyti vadovėly je a rba s ą s iuv iny j e ) , k a d p r i r e ikus g a l i m a būtų j a i s p a s i n a u d o t i . Reikia išmokti j u o s p a s a k y t i sk lan­džiai , neužs ike r t an t . Regu l i a r i a i t i k r i ndamies i p a g a l l i e tuv iškus sak in ius , a n g l i š k u o s i u s tu r i t e išmokti pa saky t i sk l andž i a i , be kla idų.

P a t a r t u m e kiekvieną kar tą už ra šy t i s a v i k o n t r o l ė s r e z u l t a t u s , kad m o k y m a s i s bū tų s ą m o n i n g a s , kad s u p r a s t u m ė t e d a r o m a s klai­das . P a n a š i a i reikia mokyt i s i r kitų g a t a v ų frazių.

Mokyt is ka lbėt i — reiškia mokyt i s pasako t i . Mokinia i dažn i au ­siai p a s a k o j a t e k s t o sak in ia i s . I š to, žinomai, n ieko ne i še ina , nes n e į m a n o m a kalbėt i i lga i s , s u d ė t i n g a i s sak in ia i s . Kaip mo­kyt is p a s a k o t i p a p r a s t ą teks tą a p t a r t a I I skyriuje . Mokydamies i s u d ė t i n g e s n į teks tą pasako t i , t u r i t e j į perd i rb t i : išskirt i p a g r i n d i n ę informaciją , o š a k n i u s s u p a p r a s t i n t i , s u t r u m p i n t i . P a s a k o j i m ą bū­t ina p a s i r a š y t i (bent p r a d ž i o j e ) . R a š a n t i r vyks ta p a g r i n d i n i s p a s i r e n g i m a s , nes ga lvo ja t e , ką' ir ka ip pasaky t i , t . y. kokias min t i s , faktus i šdės ty t i , ku r iuos žodžius i r formas va r to t i . Nebū­t i n a g r i ež ta i la ikyt is t eks to nuosek lumo . Laba i p a g y v i n t u m ė t e pasako j imą p a p i l d o m a i į t r a u k d a m i vieną kitą j u m s ž inomą faktą apie p a s a k o j a m ą dalyką. P a s a k o j i m a s ne tu r i būt i nei per i lgas , nei per t r u m p a s . J e i g u tai y r a t eks to s a n t r a u k a už tenka 7—10 sakinių .

P a s a k o j i m ą t u r i suda ry t i t rys da lys : į ž a n g a , dės tymas , pa­b a i g a . P a g r i n d i n ė da l i s y r a dės tymas . Mokin ia i n e į p r a t ę įvesti k lausy to ją į p a s a k o j a m ą dalyką, ta ip pa t užba ig t i pasako j imą , įve r t inan t , i š re i šk ian t savo paž iū r ą į jį. Į ž a n g a bei p a b a i g a iš

119

1—2 sak in ių p a s a k o j i m ą d a r o n a t ū r a l e s n į P a v y z d ž i u i , I'm going to tell the story .. . ( p a v a d i n i m a s ) . It's written by .. . ( a u t o r i a u s p a v a r d ė ) . (Aš p a p a s a k o s i u a p i e . . . / J i s p a r a š y t a s . . . ) I r paba i ­g a i : / like this į story / article. It gives interesting facts about... / an interesting idea about . . . A r b a : / don't like it because . . . ( M a n p a t i n k a šis a p s a k y m a s / s t r a i p sn i s . J a m e y ra įdomių faktų apie . . . / įdomi min t i s ap ie . .;. M a n jis n e p a t i n k a , nes . f.) Tokių ar p a n a š i ų sak in ių p a s i k a r t o j i m a s p a l e n g v i n t ų p a s a k o j i m o pradžią i r paba igą , p a d ė t ų į tvir t int i kai ku r ių žodžių i r g r a m a t i n i ų formų va r to ­j imą. N e p a p r a s t a i sunk ia i i š m o k s t a m a pasaky t i a n g l i š k a i „S ia ­me s t r a ip sny j e p a s a k o j a m a / n a g r i n ė j a m a . . . " Ang l i ška i re ik ia s a k y t i : This article tells us about / this article discusses... Ta ­čiau d a u g u m a l inkę p radė t i ang l i šką sakinį p a g a l .lietuvišką: In this article. . . T a d a j a u kyla s u n k u m ų dėl žodžių t va rkos .

P a s i r a š i u s p a s a k o j i m ą , reikia i šmokt i j į s k l andž i a i pe rska i ty t i . Tol iau g a r s i a i p a p a s a k o t i . P r i e š užs i ėmimą dar ka r t ą g a r s i a i a r b a ty l ia i p a s i p a s a k o t i . P r a d ž i o j e v ieną k i t ą p a s i r a š y t ą p a s a k o j i m ą n e k e n k i a i šmokt i i r a t m i n t i n a i .

P a s a k o j a n t p a r a š y t a s t e k s t a s tu r i bū t i užve r s t a s . Nere ik ia bijoti , kad ką n o r s p ra le i s i t . T a č i a u fiksuokite a tmin ty j e min t į a r faktą, kur į bū t ina i n o r i t e p a s a k y t i . J e i g u labai no r i t e p a s a k o d a m i į tekstą žvi lg te lė t i , ta i ne d a u g i a u kaip vieną, d a u g i a u s i a du kar ­tus . P l a n ą i r s v a r b i a u s i a s min t i s , kur ias no r ime bū t ina i pasaky t i , reikia tu rė t i ga lvoje . Kol i šmoks i te tv i rč iau ka lbė t i , gailite p lane l į p a s i r a š y t i , bet n a u d o t i s j u o s t enk i t ė s t ik bū t i n i aus iu a tve ju .

Pavyzdž iu i , reikia p a p a s a k o t i apie Angl i ją . Kokį p laną min­tyse p a s i r e n g s i t e ? J į ga l i s u d a r y t i : 1) bend ros ž in ios , 2) pol i t inė s i s t ema , 3) fakta i iš is tor i jos , 4) k l ima tas , 5) ūkis i r 1 . 1 , ( tai , kas a p r a š o m a teks te , ku r į m o k y s i t ė s ) . Ta ig i p a s a k o j a t e t a i p :

Britain is a large country in Europe. Its capital is London. The population of Britain is about 56 million.

Britain is a monarchy. The political parties are the Labour party, the Conservative party, the Communist party. The Con­servative party is in power now.

Didžioj i B r i t a n i j a y ra d idelė ša l i s Europoje . J o s s o s t i n ė — Londonas . D. Br i t an i jo je g y v e n a ap ie 56 mi l i jonus žmonių . P o ­l i t inės pa r t i j o s y r a š ios : le iboris tų, konservator ių , , komunis tų . Da­bar va ldž io je y r a konse rva to r ių pa r t i j a .

Tol iau i šdės to te p a g r i n d i n e s t eks to min t i s . Ga l i t e teks tą pa­pasako t i smu lk i au , s v a r b u , kad i š v ' e n o sak in io i šp lauk tų k i t a s . P a v y z d ž i u i :

Britain is a large country in Europe. It has several names: Briniin, Great Britain, the United Kingdom. It consists of four parts: England, Wales, Scotland and Northern Ireland. It is situated on the British Isles. Its area is 244,000 square kilometres.

120

The population is about 56 million. The capital of Britain is London. It is situated on the Thames.

Didžioji B r i t an i j a y r a d ide lė ša l i s Europo je . J i t u r i keletą pa ­vad in imų : D. Br i t an i j a , J u n g t i n ė K a r a l y s t ė . J i s u s i d e d a (ją su­daro) iš Angl i jos , Velso, Škot i jos ir S. Air i jos . Ji y r a Br i tų sa ­lose. J o s p lo ta s 244 000 k m 2 . Gyven to jų y ra apie 56 mln . D. Br i ­t an i j o s sos t inė — Londonas . J i s į s ikū ręs pr ie Temzės .

P a n a š i a i g a l i m e išplėst i i r a n t r ą p l a n o k laus imą , n u r o d y d a m i , kad Angl i jos p a r l a m e n t a s su s ideda i š dviejų rūmų, p a s a k o d a m i apie ka ra l i enę , p a g r i n d i n i ų pa r t i j ų v a d o v u s i r 1.1.

S v a r b u , kad v i e n a m p a s a k o j a n t , ak tyv ia i da lyvau tų i r k i t i : k l a u s t ų k l a u s i m u s , pap i ldy tų pasako j imą , p a k l a u s t ų to , k o n ė r a g l a u s t a m e pasako j ime . P a v y z d ž i u i :

What other names has Britain? What parts does it consist of? Where is it situated? What's the area of Britain? What's the population of London? Laba i būtų n a u d i n g a , kad mokinia i k l aus tų vieni ki tų ne įpras ­

tų,- n e s t a n d a r t i n i ų k laus imų, kur ie ska t in tų mok in ius ga lvot i . P a ­vyzdž iu i :

How many times is the population of Britain bigger than the population of Lithuania? — Kiek ka r tų d a u g i a u gyven to jų gyvena Angl i jo je n e g u Lie tuvoje?

What is the -Thames? — Kas y ra Temzė? P a s a k o j a n t apie Angli ją , vieni gal i pap i ldy t i p a s a k o j i m ą ap ie

L o n d o n o įžymybes , ki t i — apie l i t e r a tū rą ir kt . P a v y z d ž i u i : I'd like to say a few words about London. London is famous

for its British Museum, Art Galleries, Hyde Park.— Aš norėč iau p a s a k y t i keletą žodžių apie Londoną . L o n d o n a s g a r s u s savo Bri tų muz ie jumi , meno g a l e r i j o m i s , H a i d pa rku .

I'll say a few words about English writers. The famous English writers are Charles Dickens, John Galsworthy and others. I read a book by ( p a v a r d ė ) . It was.... ( p a v a d i n i m a s ) . It's about . . . I liked it very much.— Aš pasakys iu keletą žodžių ap ie a n g l ų r a š y t o j u s . Ž y m ū s ang lų rašy to ja i yt£ Č a r l z a s D i k e n s a s , Džo­nas Go l svor t i s i r kit i . Aš ska i č i au . . . knygą . Tai buvo . . . J i y r a ap ie . . . . M a n j i l aba i pa t i ko .

Ž inoma , pap i ldy t i pa sako j imą d a ž n i a u s i a i ga l ima ' tik t a d a , kai t a m p a s i r e n g t a i š a n k s t o n a m u o s e (p radž io je ga lbū t g e r i a u s i a r a š t u ) .

N o r i n t i e m s gera i išmokti ang lų kalbą pa t a r i ame , p a s i r a š y t i k iekvienos pamokos t rumpą pasako j imą (3—5 s a k i n i a i ) , net j e igu mokytojas ' tokios užduo t i e s i r nesk i r ia . Ta i l aba i p a d e d a išmokti žodž ius i r g r a m a t i k ą .

121

Kad vyktų d ia logas , kad g a l ė t u m ė t e a t saky t i į p a š n e k o v o klau­s imus , p i rmiaus ia reikia supras t i , ką j i s sako. Mokėt i sup ras t i kitų kalbą, a rba s u p r a t i m a s i š k l ausos ,— kaip ta i v a d i n a m a kalbų dės­t y m o metodikoje , y r a n e l e n g v a s dalykas . Sis mokėj imas u g d o m a s m o k a n t i s žodžių, g r a m a t i k o s , s k a i t y t i , o s v a r b i a u s i a — k a l b a n t a t i ­džiai į s ik lausyt i i r s t e n g t i s suvokt i ką sako moky to ja s ang l i ška i , ne l auk ian t , kol j i s t ą p a t į p a s a k y s l ie tuviškai . L a b a i sva rbu ta i ­syk l inga i i š ta r t i žodž ius (p i rmiaus ia leks inio m i n i m u m o ) , mokėt i a tpaž in t i įva i r ias g r a m a t i n e s , s i l p n ą s i a s bei s u t r a u k t i n e s žodžių formas. P a v y z d ž i u i , he's [hi:z] l engva supa in io t i su his. Kuo ge­r i au p a t y s t e i s inga i t a r s i t e žodžius , t uo l e n g v i a u a t p a ž i n s i t e j u o s ir jų formas ki tų kalboje . Svarb ią re ikšme tur i ir ka lbos t empas , nes nuo jo p r ik l auso žodžių t a r i m o r a i škumas .

Laba i g e r a i ka lbos mokyt is , ugdy t i t a i syk l i ngus ka lbė j imo įgū­džius , k l a u s a n t i s m a g n e t o f o n o į rašų, plokštel ių, r ad i j o laidų. Ypač gera i , k a i pr ieš akis y r a i r į rašo t eks t a s . P i rmiaus i a re ikia k lau­sy t i s į r a š o než iū r in t į tekstą i r s t e n g t i s supras t i bendrą p r a s m ę (ap ie ką k a l b a m a ) . Kai k l auso tė s an t r ą kartą , stenkitės" sup ras t i de ta les . Tol iau lyg ina t e su teks tu — kiek s u p r a t o t e , ką ne t a ip s u p r a t o t e ir kodėl . Pasku i k l auso t ė s , ž iū rėdami į tekstą . Ta ip l a v i n a m a s t a r i m a s , sak in io kirt is , in tonac i ja , mokotės , kur reikia, da ry t i pauzes . Po kur io laiko (ga l i r po kelių mėnes ių ) n a u d i n g a vėl perklausyti" n a g r i n ė t u s į r a šus , než iū r in t į tekstą. K lausy t i s įra­šų reikia r e g u l i a r i a i , n e s ep izodiškas a r t r u m p a l a i k i s k l a u s y m a s i s n e d u o d a reikiamo- efekto. Mokyklose , kur y r a užs ienio ka lbos ka­b ine t a i , ku r iuose e s a m a įrašų, no r in t i e ms gera i i šmokt i ang lų kalbą ver tė tų į rašų pas ik l ausy t i bent kar tą per s ava i t ę po pamokų .

(3) Be frazių pokalb iu i pa la iky t i bū t ina išmokt i m a n d a g u m o formules , t . y . pas i sve ik in t i , pa s i t e i r au t i apie p a š n e k o v o reika­lus , sveikatą, a t s i sve ik in t i , padėko t i , a tkre ip t i dėmesį , a t s i p r a šy t i , m a n d a g i a i pak l aus t i , pakvies t i , pas iū ly t i , pasve ik in t i i r 1.1. P a ­t e ik iame čia m i n i m u s dažna i v a r t o j a m u s a tve jus mini d ia loguose , nes t a ip ge r i au i š m o k s t a m a reaguo t i į p a š n e k o v o kalbą . P a ­vyzdž iu i :

1. Good morning, Good afternoon, Good evening.— Laba i ry­tas , l aba diena, labas v a k a r a s .

Heilo!—Laba diena / r y t a s ; sve ikas . Hello, Jack! — Hello, Nelly! Good morning, Mrs. Brown.— Good morning. Mrs. Wilson. P a s t a b o s . Ang lų ka lbos hello nė ra toks fami l i a rus kaip

l ie tuvių „sve ikas . " P o s a k i s HOw do you do (Laba d iena ) v a r t o j a m a s tik sus ipa­

ž į s t an t i r n e v a r t o j a m a s kaip kasdienis pas i sve ik in imas . 2. How are you? — Kaip g y v e n a t e ? Kaip j a u č i a t ė s ?

Very well, thank you.— Ačiū, labai g e r a i . 3. Good-bye — Viso gero .

See you . . .— Iki p a s i m a t y m o . . . 4. Thank you (very much.) — Ačiū ( l aba i a č i ū ) .

122

Don't mention it.— Nėra už ką. 5. Excuse me (please).— A t s i p r a š a u ( a tk re ip i an t dėmesį žmo­

g a u s , ku r io ko no r s k l a u s i a m a ) . Excuse me, could you tell me the time, please? — Ats ip ra ­

š a u , a r n e p a s a k y t u m ė t , kiek laiko? Yes, of course. It's ...— Žinoma. D a b a r . . .

6. I'm sorry.— A t s i p r a š a u (užk l iudž ius , u ž m y n u s an t kojos , pa­vė l avus ir k t . ) .

I'm sorry.— A t s i p r a š a u . That's all right.— Nieko ( tok io) . I'm sorry I'm late.— A t s i p r a š a u , k a d p a v ė l a v a u .

7. Could you tell me the meaning of this word? — Ar nega l ė ­tumėt pasaky t i š io žodžio re ikšmę?

Yes, of course. It means . . .— Žinoma. J i s re iškia . .. 8. What shall we do now? — Ką mes d a b a r d a r y s i m e

We shall discuss the text.— N a g r i n ė s i m e teks tą . 9. Would you like to go to the theatre? — Ar n e n o r ė t u m ė t e eiti

į t e a t r ą ? Yes, I would.— Norėč iau .

Laibai n a u d i n g ą išmokti po vieną, du sak in ius ( k l a u s i m u s ) įvai­r iomis pas ika lbė j imo t emomis . P a k l a u s k i t e s ave : „Ar a š t a i p g a ­lėčiau p a s a k y t i ? " Ir, ž i noma , pas i t ik r ink i t e , a r ga l i t e pasaky t i sk landž ia i , n o r m a l i u t empu , be klaidų.

10. (La ikas) What's the time? — Kiek v a l a n d ų ? It's ten past one.— Deš imt minučių po p i r m o s .

11. ( P a r d u o t u v ė j e ) How much is it?—Kiek ka inuo ja?

12. (Mies te) Excuse me, could you tell me the way to the library? —

A t s i p r a š a u , ar n e p a s a k y t u m ė t , kaip nuei t i / nuvaž iuo t i į b ibl ioteką? 13. ( P r i e ka sos )

I'd like two tickets to... „ please.— P r a š a u du b i l i e tus į . .. 14. Tell us about..., please.— P r a š o m e p a p a s a k o t i ap ie .. . Laba i sunkia i i š m o k s t a m a t a i syk l i nga i p a s a k y t i s ak iny je „p r a-

š a u" . D a u g u m a l inkę beveik v i s a d a va r to t i please. Tač i au š io žo­džio v a r t o s e n a l ietuvių i r ang lų kalboje n e s u t a m p a , todėl jo va r ­to j imo reikia mokyt i s spec ia l ia i . A n g l ų kalboje please v a r t o j a m a s ne t ik l i e p i a m a j a m e s ak iny j e p r a š y m u i iš re ikš t i , bet gal i būt i p a v a r t o t a s i r t i e s iog in iame bei k l a u s i a m a j a m e sakinyje , jo p ra ­džioje a r b a g a l e ( k a r t a i s ne t i r s ak in io v i d u r y j e ) . P a v y z d ž i u i :

Sit down, please. Please sit down.— P r a š o m sėst i . I'd like to buy this book, please.— Norėč iau pirkti šią knygą . Can I ask you a question, (please)? — Ar g a l i m a j ū s ų pa­

k laus t i ? Ta ig i ang lų ka lboje please v a r t o j a m a s d a u g p lač iau n e g u lie­

tuvių „ p r a š o m " . A n t r a ve r t u s , y ra atvejų, kai pa s t a r ą j į a t i t i nka kiti posak ia i . 123

A t s a k a n t į padėką, v a r t o j a m a s Don't mention it j Not at all. Thank you.— Ačiū. Don't mention it.— P r a š a u / Nėr už ką. A t s a k a n t į a t s i p r a š y m ą v a r t o j a m a s p o s a k i s That's all right. I'm sorry.— A t s i p r a š a u . That's all right— Prašau /nieko tokio. P e r d u o d a n t ką no r s į r a n k a s a r b a n u r o d a n t daiktą, s a k o m a

Here you are, Here it is. Lie tuvių ka lboje ab iem a tve ja i s s a k o m a „prašau".

(3) I šmokt i ka lbėl i g a l i m a tik ka lban t . Gre ič iaus ia i užs ien io ka lba p r a d e d a ka lbė t i tie žmonės , k u r i e ne t ik r imta i dirba, bet i r n e s i v a r ž o ka lbė t i , N o r s i r su k la idomis , bet b a n d o ka lbė t i ! S t e n k i m ė s aps ie i t i be g imtos io s ka lbos , b a n d y k i m e išs ia išk in t i a n g ­l iškai . J e i g u než inom kur io no r s žodžio , s t enk imės išre ikšt i mint į a p r a š o m u o j u b ū d u a rba , ku r g a l i m a , pas i t e lk ime į p a g a l b ą ges tus , P a v y z d ž i u i , no r i t e pa saky t i , k a d su t iko te d r a u g ą ketvir tadienį , bet než ino te žodžių „ s u t i k a u " i r „ke tv i r t ad ien į " . Pirmąjį g a l i m a pa­keisti, „ m a č i a u " (saw). Gal a t s i m e n a t e „ t r eč i ad ien į " ar „penk ta -d ien į"? P a m ė g i n k i t e p a s a k y t i : / saw my friend on.,, / don't re­member the English name of that day. It's the day which comes before Friday. (Aš m a č i a u s a v o d r a u g ą , . , N e a t s i m e n u , kaip ta d iena v a d i n a s i ang l i ška i , Tai d iena , kur i e ina pr ieš penk tad ien į . ) Arba s k a i č i u o d a m a s sako te : Sunday, Monday, Tuesday... It's the fifth day of the week.-— It's Thursday.— On, yes, I saw htm on Thursday.,

P a s t a b a : P i rmoj i s a v a i t ė s diena Angl i jo je yra s ekmad ien i s . (4) S t enk i t ė s d a u g i a u kalbėt i a n g l i š k a i su mokytoju , p r ieš ta i

p r a d ž i o j e p a s i r a š ė k l a u s i m u s r a š tu . P a b a n d y k i t e paa i šk in t i moky­tojui a n g l i š k a i , kodėl n ą p a r u o š ė t e p a m o k o s a rba kodėl p r a ė j u s į ka r t ą nebuvo te k l a s ė j e , ' P a v y z d ž i u i :

/ haven't prepared my lesson because I was ill.— N e p a r u o l i a u p a m o k o s , n e s s i rgau .

/ haven't translated the text / learned the new words / written the exercise, because ..,— Ne i šverč iau teks to / n e i š m o k a u nau jų žo* džių / n e p a r a š i a u p r a t i m o , n e s . . .

Reikėtų u ž s i r a š y t i mokyto jo i š ta i sy tą v a r i a n t ą a n t a t sk i ro la- ' pelio, ka ip p a a i š k i n t i n e b u v i m ą k lasė je , p a m o k o s n e p a r u o š i m ą , i r laikyti j į a n g l ų k a l b o s vadovėly je .

K a d a n g i p rogų ka lbė t i a n g l i š k a i maža i ( a n g l ų ka lbos p a m o k ų nedaug , , mokinių k lasė je n e m a ž a i ) , t ikra i n o r i n t i e m s išmokt i a n g l ų ka lbos reikia d a u g i a u ka lbė t i p a t i e m s . G a l i m a s u s i t a r t i su d r a u g u , t a ip pa t nor inč iu g e r a i i šmokt i a n g l i š k a i i r k a r t ą a r du pe r sa­va i t ę r e n g t i spec ia l ius p a s i k a l b ė j i m u s a n g l ų ka lba . I š a n k s t o nu ­m a t y k i t e ap ie ką kalbėsi te . , T e m o s ga l i būt i į va i r i aus ios . P a ­vyzdž iu i :

Have you done your lessons? — Ar j au p a r e n g e i p a m o k a s ? 'What will you do tomorrow? — Ką veiksi ry toj?

What did you do yesterday / last night / on Sunday / last sum-

124

mer? — Ką veikei v a k a r / v a k a r v a k a r e / sekmadien į / p raė jus ią va­s a r ą ?

Have you seen the film ...? — Ar mate i fiilmą . . . ? What did you have for dinner? — Ką va lge i p ie tų? P r i e š pas ika lbė j imą būtų n a u d i n g a pe r s i ska i ty t i l ie tuviškų-

ang l i škų p a s i k a l b ė j i m ų knyge lė s 1 a t i t i n k a m ą skyrelį . Tokiose pa­s ika lbė j imų knyge lėse d u o d a m a s i r sakin ių t a r i m a s .

Gal i te , pavyzdž iu i , p r adė t i nuo t eks to What do you dč every day? ( I I s k y r u s ) . J e i g u j a u i šmokote j į p a p a s a k o t i , ka lbė t i s la t ema b u s ne sunku . Bet poka lb i s tu r i vykt i d i a l o g o forma, t . y . abu p a š n e k o v a i , p a s i k e i s d a m i v a i d m e n i m i s , tur i k l aus inė t i v ienas kitą ir a t sak inė t i į k l a u s i m u s . P a š n e k o v a i tur i mokėti į s i terpt i į v ienas k i to kalbą. P a v y z d ž i u i :

1 m o k i n y s. I get up every m o r n i n g at seven o'clock.—- Kiek­vieną rytą aš kel iuosi sep t in tą va l andą . W h a t abou t you? - O tu?

2 m ok I/m y s. I get up at e i g h t . ™ A š keliuosi aš tun tą , But w h y do you get up so ea r l y? — Bet kodėl tu t a ip anks t i kel ies i?

1 m o k i n y s , I t ' s no t ea r ly for me, because I go to bed a t 1 1 , — M a n ne anks t i , n e s aš e inu miegot i vie­nuoliktą , W h a t t ime do you go to bed? — O tu kada eini miego t i ?

2 m o k i n y s , At 12. 1 m o k i n y s , W h a t do you do when you get up? — Ką a ts i ­

kėlęs veiki? I š p i r m o t eks to sak in io i šs ivys tė „d i skus i j a " . P a n a š i a i ga­

lima išplėst i į p o k a l b į ir kai k u r i u o s k i tus sak in ius . Tokių pokalbių metu tu rėk i t e po r a n k a posak ius , kiurių gal i p r i re ik t i , jei ko n o r s n e s u p r a s i t e , m a n d a g u m o formules , B a n d y k i t e žodž ius , kur ių ne­ž inote , paa i šk in t i a p r a š o m u o j u būdu , K lausk i t e i r n e s t a n d a r t i n i ų k l aus imų .

Ž inoma , i š p r a d ž i ų bus sunku : t r u k s žodžių, da ry s i t e k la idų. G a l b ū t p radž io je g a l i m a p a s i r a š y t i poka lb io scenar i jų . Bet ka ip s a k o a n g l i š k a p a t a r l ė Where there is a will, there is a way. (Kai nor i , tai g a l i . ) , Kai kur iuos s ak in iu s dėl 'kiurių n e s a t e t ikri , ar t e i s inga i juos s u d a r ė t e , už s i r a šyk i t e i r kitą pamoką p a k l a u s k i t e mokytojo . • •

P o k a l b i a i su d r a u g u p a d ė s j u m s įveikti v a r ž y m ą s i . N ė r a ko j a u d i n t i s , jei ką n o r s ne t a i p i š t a r i a t e , ne t a ip s u d e r i n a t e . S v a r b u , kad ju s supras tų . J e i g u n e s u p r a n t a , p a b a n d y k i t e pa saky t i k i ta i s žodž ia i s . J e i g u j ū s p a t s než ino te kokio žodžio , p a k l a u s k i t e d r a u g o (What's the English for...?). (Ka ip a n g l i š k a i . . . ? ) . J e i g u j i s ne­ž ino (/ don't know — N e ž i n a u ) , s u s i r a s k i t e žodyne . Bet ve ikda-

1 S v e c e v i č i u s B Lietuviški-angliški pasikalbėjimai.—V., 1987.

125

m a s visą laiką t u r i t e kailibėti: Just a moment. (Minutė lę . ) I'll find it in the dictionary. ( S u s i r a s i u jį žodyne. ) Ah here it says: „meni ­n i s f i l m a s " — f e a t u r e film (Aha , čia s a k o m a . . , ) . Arba : The dictionary doesn't give the word. (Žodyne n ė r a šio žodžio.) We can find it in a bigger one. (Mes g a l i m e jį su s i r a s t i d idesn iame . ) Or let's ask our teacher. (Arba p a k l a u s k i m e savo mokytojo.)

Taip k a l b ė d a m i i r g e r i a u į s imena te , nes v a r t o j a t e tuos saki­n iu s , s u s i r a n d a t e tuos žodž ius , ku r ių j u m s reikia .

(5) Š n e k a m o s i o s ka lbos į gūdž iu s , kaip minė jome u g d o ne t ik kalbėj imas, , k l a u s y m a s i s , bet iri g rož inė s l i t e r a t ū r o s s k a i t y m a s . Reikia pas i r ink t i n e s u n k i a s , m o k i n i a m s p r i t a iky tas knyge l e s i r per­ska i ty t i jų d a u g i a u . Grož inės l i t e r a t ū r o s kū r in iuose r a n d a t e i r d ia logų, i r pa sako j imo . N a u d i n g a kai kur iuos sak in ius , kur iuos g a l i m a p a v a r t o t i k a l b a n t , išsirašyti , į a t sk i rą sąs iuvin į . Tač iau jų tur i būt i n e d a u g ( 1 — 3 - v i e n a m k a r t u i ) . J u o s reikia r e t k a r č i a i s pa ­s i ska i t inė t i i r mėg in t i p r i t a iky t i k a l b a n t . S a k i n i u s a r žodžių j u n ­g i n i u s i š s i r a šy t i t ik b a i g u s ska i ty t i , ge ra i s u p r a t u s tur in į .

Užs ien io ka lbos ne i šmoks im, j e igu mokys imės t ik tiek, kiek u ž d u o d a mokyto jas a r dės ty to jas . P a k a n k a m a i ; i šmokus ka lbos p a g r i n d ų , reikia tobul in t i š n e k a m o s i o s ka lbos įgūdž ius , a t l iki-n ė j a n t t r e n i r a v i m o s i p r a t i m u s su n a u j a i s ak tyv ia i s žodž ia i s i r nau ja g r a m a t i k a , ugdy t i s u p r a t i m ą i š k l ausos , k l a u s a n t i s p lokš­telių, m a g n e t o f o n o į rašų, r ad i jo la idų i r 1.1. Žodžiu, s t e n g t i s iš ­n a u d o t i v i s a s g a l i m y b e s .

K a d k a l b a b ū t ų n a t ū r a l i , reikia paska i t i nė t i i r spec ia l i a i n a g r i ­nėt i m o k o m u o s i u s d i a l o g u s ( g e r i a u o r i g i n a l i u s ) . Ge r i aus i a tokius , kur ie į rašy t i į p lokš te lę ar m a g n e t o f o n o juos te lę , pavyzdž iu i : Kernel One ' . Čia k a r t u bū tų m o k o m a s i t i n k a m o s in tonac i jos , spe­cifinių š n e k a m o s i o s ka lbos žodžių, pauz ių i r ki tų š n e k a m a j a i kal­ba i b ū d i n g ų dalykų, kur ie p a m i n ė t i š io sky r i aus p radž io je . K a d b e s i m o k a n č i a j a m būtų l engv iau o r i en tuo t i s , p a n a g r i n ė s i m e kai ku r iuos i š jų p lač iau .

Šnekamojo j e ka lbo je v a r t o j a m a į terpt inių žodžių, kur ie pa ­p ra s t a i a t s k i r i a m i kable l ia i s . P a v y z d ž i u i , You see — m a t a i , m a t o t e ; you know — ž ina i , ž inote . Kai kur ie į te rp t in ia i žodžiai tu r i v i sa i kitą r e ikšmę n e g u j a u i šmoktos tų žodžių re ikšmės . P a v y z d ž i u i , why — na , now — na , / say — klausyk , look here — k l ausyk , as a matter of fact — t iesą s a k a n t . .

K l a u s i a n t Yeš re iškia „ k l a u s a u " , „ t a i p " , „ką": Harry/ (Har i ! ) — Yes? ( K l a u s a u ) .

Atkre ipk i te dėmesį į just va r to j imą : just think — tik p a m a n y ­ki te ; just now — ka ip (ką) t ik d a b a r ; he s just come—-jis t ik at­ėjo; just before — pr i e š pa t .

Ver tė tų i š s i r ašy t i i r į s imint i p l ač iau v a r t o j a m ų ve iksmažodž ių , pavyzdž iu i , to get ir to do b ū d i n g e s n i u s v a r t o j i m o a t v e j u s : I've

1 R o b e r t O'N e i 11, Kernel One.— England, London Group Limited; 1978.

126

got — aš tu r iu . How are you getting on? — Kaip s e k a s i ? To get to ...— Nuvyki t į ' . . . To get used to . . .— P r i p r a s t i pr ie . . . To do re iškia ne t ik „da ry t i , ve ik t i " , bet tu r i i r d a u g kitų re ikšmių , pa- , vyzdžiui , to do one's lessons — r e n g t i p a m o k a s ; to do the text — n a g r i n ė t i tekstą ; to do the room — t va rky t i k a m b a r į ; to do Ham­let — va id in t i H a m l e t ą ; to do the museum — apž iūrė t i muzie jų ir 1.1. Kaip ž inome, su to do s u d a r o m a v e i k s m a ž o d ž i ų k l aus i amoj i ir ne ig iamoj i forma. To do v a r t o j a m a s ve iksmažodž iu i pakeis t i ir ka ip p a b r ė ž i a m a s i s žod is : / like it — M a n (j is) p a t i n k a . So do I — M a n taip p a t . P a s t a r a j a m sak iny je do pake ič ia ve iksmažod į like. Do come earlier — Bū t ina i a te ik anksč iau .

„ G e r a i " r e i šk i amas įva i r ia i s žodž ia i s : all right, right, good, okay (O.K.)

Į s imin t in i posak ia i , s ak in ia i : let me see — leiski te p a g a l v o t i , minu tė lę ; pa rodyki te , leiskit pas iž iū rė t i ; come on! — eime!, grei ­čiau!; never mind — t iek to , n e s v a r b u , nekre ipk i te dėmes io ; that's right — t e i s inga i ; yes, but — t a ip , bet .

Į s idėmėki te š iuos k l a u s i m u s : Why, what's the trouble? — Na , kas a ts i t iko? What's the matter?—Kas y r a ? -What do\ you mean? — Ką jūs tur i te asmenyje? (Ką jū s nor i t e p a s a k y t i ? ) , What about you? — O tu / j ū s?

Have a nice time! — Linkiu l inksmai p r a l e i s t i laiką. „Aš m a n a u " re i šk iamas įva i r ia i s žodž ia i s : / think, I suppose,

I believe. Sauk iamie j i sak in ia i šnekamojo je kalboje t a r i a m i s t i p re sn iu

ba l su , emoc ingu tonu . P a v y z d ž i u i , How nice! — Kaip gera i ! (gra-~ ž u ! ) . Look out! — A t s a r g i a i ! What a shame! — Kaip ga i l a ! Oh, dear!—§e tau kad nor i ! Dieve m a n o ! Ka tegor i šką tv i r t in imą ar p a n e i g i m ą re iškia : Yes, of course — Taip , ž inoma; Oh, no! — Žino­m a , ne (jokiu būdu n e ) .

Š n e k a m a j a i ka lba i b ū d i n g a j a u s t u k ų v a r t o j i m a s : ah [ a : ] — a ! h'm ( h m ) — h m , er [ea] — ė-ė. J a u s t u k a s ah r e i šk ia pa tv i r t in imą ar įvair ias emoci jas — dž iaugsmą , liūdesį, nus t eb imą ir 1.1.; hm — abejonę , s a r k a z m ą ; er — užpi ldo pauzę , kai t r u m p a m s u a b e j o j a m e ar ieškome t i n k a m o žodžio.

Kai kur ie g r a m a t i n i a i m a ž m o ž i a i : To be going to re i šk ia bū­simąjį laiką. P a v y z d ž i u i , It's going to be a lovely day.— B u s g raž i d iena . I'm going to see the film.— Aš ž iūrės iu / r e n g i u o s i ž iūrė t i šį filmą.

Me vietoj /: Who's on duty today? — Kas š i a n d i e n budi? It's me.— Aš.

Neig in ia i l ietuvių i r ang lų ka lbose keičiami v ie tomis tok iuose sak in iuose : / don't think so.— M a n a u , kad ne.

P a n a g r i n ė j ę d i a logus , pas tebės i te , kad š n e k a m a j a i ka lba i bū­dingi sk i r iamie j i k l aus ima i . P a v y z d ž i u i , You speak English, don't you? — J ū s ka lba t e ang l i ška i , ar ne? (Juk jū s k a l b a t e a n g l i š k a i ? ) .

I š s i r a šy t i specif inius š n e k a m o s i o s ka lbos žodž ius , žodžių j un -

127

g in ius , frazes jprasminga t ik t a d a , kai j uos r e tka r č i a i s b a n d o m a p r i s i m i n t i i r v a r t o t i kalboje .

M o k a n t / s ka lbos labai didelę r e ik šmę tur i r e g u l i a r u s naudoj i ­m a s i s v i enka lb iu žodynu (kur žodž ia i a i šk inami t a pač i a k a l b a ) . Di rbdami su tokiu žodynu , ge r i au į s imins i te d a ž n a i v a r t o j a m u s žodž ius , j a m e p a t e i k i a m a s g r a m a t i n e s formas. Ta ig i i šmoksi te nusaky t i s ąvokas k i ta i s ang lų ka lbos žodžia i s . P r a d ė t i reikėtų nuo mokomojo žodyno , pavyzdž iu i , Chambers First Learners' Diction­ary M o k o m u o s i u o s e v ienka lb iuose žodynuose žodžių re ikšmės p a p r a s t a i a i š k i n a m o s d a u g i a u s i a t o p a t i e s žodyno žodžia is . Ta­čiau tokie žodyna i b ū n a ned ide lės ap imt i e s . M i n ė t a j a m e a i šk inami 5000 žodžių. P r a d ž i a i to , ž inoma, p a k a n k a . P r a d ė t i n a u d o t i s a i š ­k inamuo ju žodynu reikia po t ruput į . I š p radž ių p a a n a l i z u o t i vieną kitą žodį, vėl iau ir d a u g i a u , j e igu abe jo ja te dėl žodžių r e ikšmės . A r b a pe r ska i tyk i t e 1, 2 ar 3 žodžių, ku r ių r e i k š m ę u ž s i r a š ė m lie­tuv i ška i , a iškinimą. Ge r i aus i a p radė t i n u o konkrečių d a i k t a v a r ­džių, nes jų a i šk in imą supras t i l engv iaus i a . Ž inoma , i š p r a d ž i ų gal i būt i ir š iuo a tve ju sunku . Bet reikia ir š iek tiek p a s i r u o š t i . P a v y z d ž i u i , d a i k t a v a r d ž i o r e ikšmė a i š k i n a m a per r ū š i n e s sąvokas : stork (a large bird with very long legs and a long beak). Žino­dami , kad ta i „d ide l i s p a u k š t i s su laba i i lgomis ko jomis ir i lgu . .,.", net n e ž i n o d a m i žodžio beak, t u rbū t nesunk ia i s u p r a s i t e , j o g ta i — g a n d r a s , o beak — s n a p a s . Ž inodami g i m i n e s ir r ū š i n e s sąvokas , ne sunk i a i s u p r a s i t e ir žodžio r e ikšmės a i šk in imą: animal (gyvū­nas , g y v u l y s ) , plant ( a u g a l a s ) , instrument ( p r i e t a s a s ) , building ( p a s t a t a s ) , feeling ( j a u s m a s ) , idea (min t i s , s ą v o k a ) , vehicle ( t r a n s p o r t o p r i emonė) ir 1.1.

Mokomuos iuose v ienka lb iuose žodynuose a i š k i n a m a labai pa­p r a s t a i . P a v y z d ž i u i : college — a place where you can go on study­ing after you have left secondary school (vieta , kur g a l i m a tęst i mokslą, b a i g u s v idu r inę m o k y k l ą ) . Atkre ipk i te dėmes į į bea smen į sakinį , i š re ikš tą you can. .. ( g a l i m a . . . ) . Ne mokomiej i v i enka lb ia i žodyna i college a i šk ina kaip aukš to jo a rba profes in io moks lo įs ta i ­gą. Čia d a u g než inomų žodžių. Šnekamojo je ka lboje v i s i ška i p a ­k a n k a žodžio place. Todėl paa i šk in t i n e ž i n o m a m žodžiui re ikia mo­kėti p r i ta iky t i tok ius žodž ius , ka ip person (who), someone (who), a thing (which), something (which), a place (where), the time (when), a part of, a piece of ir kt. S a k y s i m , j ū s nor i t e pasaky t i , kad než ino te , k u r padė jo te savo raktą , bet než ino te , ka ip a n g l i š k a i „ r a k t a s " . Konkreč ių daiktų p a v a d i n i m u s ga l i t e l engva i i š s ia i šk in t i su pašnekovu . S v a r b u n e n u t r a u k t i ka lbos . / don't know where I put my — er. I don't know the word. It's something you close the door with .. . (Aš než inau , k u r p a d ė j a u — ė - ė . . . N e ž i n a u žo­džio. Tai da ik t a s , k u r i u o u ž d a r o m e d u r i s ) . Arba : It's a piece of metal for closing the door (Tai me ta l in i s da ik tas d u r i m s u ž d a r y t i ) .

A m y L. B r o w n , e t al. Chambers First Learners' Dictionary.—Moscow 1983. '

128

Siuo a tve ju g a l i m a ges tu pa rody t i , k a d ta i y r a p r i e m o n ė d u r i m s rakint i a r b a t i es iog pa rody t i kokį kitą raktą . T ik r i aus ia i p a š n e k o ­vas iš ka r to p a s a k y s j u m s re ika l ingą žodį: Ah. It's a key.— Yes. I don't know where I put my key. Atkre ipk i te dėmesį , k a d š i s , s a ­k inys s u s i d e d a iš žodžių, įe inančių į leksinį m i n i m u m ą ( i š sky rus žodį key). Taigi n a u d o j i m a s i s v ienka lb iu mokomuoju žodynu laba i p a d e d a u g d y t i š n e k a m o s i o s ka lbos į g ū d ž i u s .

. Reikia g e r a i į s idėmėt i , k a d someone (kažkas) re išk ia asmenį , o something ( k a ž k a s ) — d a i k t ą ar reiškinį . P a v y z d ž i u i , astronaut (someone who travels in space — ž m o g u s ( t a s ) , ku r i s ke l iau ja ( sk r enda ) k o s m o s e ) — k o s m o n a u t a s ; secret (something known only to you or to a very few Other people — ta i , kas ž inoma t ik j u m s ar n e d a u g e l i u i ž m o n i ų ) — p a s l a p t i s . Vietoj something k a r t a i s v a r t o ­j a m a anything (bet k a s ) , pavyzdž iu i , building (anything with a roof and walls — ta i , kas tur i s togą ir s i e n a s ) — p a s t a t a s . A s m u o a i š k i n a m a s žodžiais- person ( a s m u o ) , man ( v y r a s ) , woman (mo­t e r i s ) , someone ir kt . D a i k t a s a i š k i n a m a s žodž ia i s thing ( d a i k t a s ) , object ( d a i k t a s ) , something, anything. Suprat imą^ gal i a p s u n k i n t i „net ikr ie j i ver tė jo d r a u g a i " : study ( m o k s l a s ) , instrument (pr ie­t a i s a s ) , object ( d a i k t a s ) , block ( g a b a l a s ) , act ( v e i k s m a s ) .

. Space re iškia ne t ik „e rdvė , k o s m o s a s " , be t ir „v ie ta , t a r p a s , a t s t u m a s " . Sunku ga l i bū t i supras t i tokio t i po p a a i š k i n i m ą : obtain (another word for get — k i t a s žodis , r e i šk ian t i s „ g a u t i " ) . Čia skir­

t i nga i n e g u l ietuvių ka lboje get ( gau t i ) n e r a š o m a s k a b u t ė s e . S u n ­kiau gal i bū t i supras t i abs t r akč ių sąvokų a i šk in imą: vision (the ability to see — sugebė j imas m a t y t i ) — r e g ė j i m a s ; action (some­thing dane — ta i , kas p a d a r y t a ) — ve iksmas ; the opposite of — pr ie­šybė (ko n o r s ) , a n t o n i m a s ; a way o f — b ū d a s , a set of — ke le tas , kel iol ika, g r u p ė ; (having) to do with—-susijęs su; a piece of

cloth — r ūbas ; a piece of furniture — b a l d a s . Yra ž inoma , k a d ka i kurie pol ig lo ta i m ė g s t a t ies iog ska i t inė t i

žodynus . J ū s t a ip pa t ga l i t e tai da ry t i , r e n g d a m i e s i n a u d o t i s m o ­komuoju a i š k i n a m u o j u žodynu . P r a d ė t i re ikė tų n u o žodžių su i l ius t rac i jomis . J o s labai p a l e n g v i n s sup ia s t i žodžių r e ikšmes i r p a d ė s juos į s imint i . P e r s k a i t y k i t e du t r is k a r t u s t a m t ik ra i s la iko in t e rva l a i s . S k a i t y d a m i a n t r ą t rečią kar tą , b a n d y k i t e s u p r a s t i be­t a rp i ška i , n e v e r s d a m i . Ta ip pa t ga l i t e padirbėt i i r su t a r p t a u t i n i a i s žodž ia i s . Anksč iau m i n ė t a m e m o k o m a j a m e a i š k i n a m a j a m e žodyne jų y r a keli š i m t a i . Čia re ikia la ikyt is t a m t ik ros t v a r k o s , pirma skai ty t i žodž ius , r e i šk ianč ius vieną g i m i n i n g ų sąvokų g r u p ę , pas­kui ki tą i r 1.1. Ta ip y ra l e n g v i a u , nes kai kurie žodžia i ka r to j a s i . K a d a n g i žodyne d a u g i a u s i a i l i u s t ruo jami g y v ū n a i , g a l i m a p r adė t i nuo jų (alligator, bulldog, chimpanzee, crocodile, dinosaur, gi­raffe, hyena, leopard, mosquito, penquin, tiger). Tol iau savo n u o ž i ū r a ga l i t e p a s i r i n k t i ki tą g i m i n i n g ų sąvokų g r u p ę , pavyz ­džiui , s ąvokas su s i j u s i a s su mokymos i (accent, alphabet, college, encyclopedia, experiment, information, prefix, phrase, university); mokslo šakų p a v a d i n i m u s (algebra, arithmetic, astronomy, botany,

9. U ž s a k y m a s 1027. 129

chemistry, geography, geometry, history, literature, mathematics); profesijų ir užs i ėmimų , p a v a d i n i m u s (acrobat, actor, urchitecl, athlete, aviator, cosmonaut, doctor, engineer, expert, humorist, inspector, secretary) ir k i tus (p r ie ta i sų ir maš inų , t r a n s p o r t o prie­monių, va lg ių ir g ė r i m ų ir 1.1., ir t , t . ) .

J e i g u t a r p t a u t i n i ų ar i l ius t ruotų • žodžių a i šk in ime y ra v ienas du než inomi žodžia i i r jų r e i k š m ę t enka spėt i , re ikėtų ją pas i t ik­rinti t a m e p a č i a m e žodyne .

Ta ig i , no r in t p radė t i ka lbė t i a n g l i š k a i , re ikia ge ra i p e r p r a s t i ka lbos p a g r i n d u s ir, n e s i v a r ž a n t kla idų, bandy t i kalbėt i kiekviena progą .

•

• •

VII M O K Y M A S I S SKAITYTI

Išmokt i 'Skaityti yra v ienas iš. p ag r ind in ių užs ienio ka lbos mo­kymosi tikslų. B r a n d u s s k a i t y m a s padeda gau t i informaci jos skai ­t a n t moks lo popu l i a r in imo , moks l inę , t echn inę i r kitokią l i t e r a tū rą a rba pa t i r t i es te t inį p a s i t e n k i n i m ą s k a i t a n t g rož inę l i t e ra tūrą . Ta ig i ska i tymo didelė lavinamoj,! re ikšmė, j is plečia akira t į . Rei­kia mokyt i s teks tą supras t i be t a rp i ška i , be žodyno, t . y. supras t i teks tą iš k a r t o , n e n a g r i n ė j a n t , neverč ian t , o s k a i t a n t n o r m a l i u tem­pu. N a u d o j i m a s i s žodynu i lga in iu i tu r i būt i r i b o j a m a s iki mini­m u m o .

S k a i t y m a s y ra s u d ė t i n g a k a l b i n ė veikla . P i rmokėl iu i pr i re ik ia n e m a ž a i laiko, kol p r a m o k s t a ska i ty t i g i m t ą j a ka lba . Bet j is j a u mokė jo kalbėt i . Ska i t ymo g i m t ą j a k a l b a tobu l in imas , d id inan t žo­džių a t s a rgą , u g d a n t s u d ė t i n g ų tekstų s u p r a t i m ą vyks ta dauge l į metų, m o k a n t i s visų dalykų mokykloje . M o k a n t i s skai ty t i užs i en io ka lba , re ikia k a r t u plės t i žodyną, mokyt is g r a m a t i k o s . Ska i t ymo p rocesas y r a labai s u d ė t i n g a s . Tai i r r eg imojo teks to suvok imas , i r jo s u p r a t i m a s . R e g i m a s i s žodžių suvok imas vyks t a ka r tu su vi­diniu žodžių t a r i m u . Mes g i rd ime s a v o tyliai t a r i a m u s žodžius . Ta ig i s k a i t y m o procese da lyvau ja regimiej i , g i rd imie j i , j udė j imo pojūčia i . Kuo tobu l i au suvok ia te tekstą, tuo lab iau s u t r u m p ė j a vi­dinis, t a r i m a s , tuo gre ič iau s u p r a n t a t e tekstą.

Žodžio „ s k a i t y m a s " r e ikšmė dvejopa: plačią ja p r a s m e (infor­maci jos g a v i m a s ) i r s iaurą ja (mokė j imas t a i syk l i nga i pe r ska i ty t i žodž ius , s ak in iu s su r e ik i amomis p a u z ė m i s , k i rč ia is , in tonac i ja a rba , k i ta ip s a k a n t , t a i ska i tymo t e c h n i k a ) . Kaip žodž ius , tekstą suvok ia t e , ta ip i r s u p r a n t a t e . Supa in io t i p a n a š ū s žodžia i , ne vie­toje p a d a r y t a p a u z ė k la id ina , i r p rasmė, i šk re ip iama . Tač iau b e n e p a g r i n d i n ė p r a s m i n i ų klaidų p r i ežas t i s y r a g r a m a t i n i ų formų, t r u m p ų žodžių n e p a i s y m a s i r m ė g i n i m a s spėt i sak in io p r a s m ę re­m i a n t i s dviem t r i m ž i n o m a i s žodžia i s .

P a l y g i n u s s k a i t y m ą s u šnekamą ja ka lba , kai kur i j o a tžv i lg ių ska i ty t i y r a l engv iau , o ka i k u r i u o — s u n k i a u . Ska i ty t i l engv iau to­dėl, kad regimiej i žodžių va i zda i ryšk iau veikia reg imąją a tmint į . Je i kas nea i šku , g a l i m a pe r ska i ty t i an t r ą kar tą , sugr įž t i a t g a l , pa­s iž iūrė t i žodyne . A n t r a v e r t u s , ska i tomų teks tų t u r i n y s p a p r a s t a i est i s u d ė t i n g e s n i s , todėl s k a i t a n t reikia mokėti d a u g i a u žodžių.

131

/

A p s k r i t a i i šmokt i ska i t y t i l engv iau n e g u šnekė t i , no r s i r vienu, i r kitu a tve ju re ik ia p r a k t i k o s . Nor in t i šmokt i kalbėt i , tu r i bū t i pa­šnekovas , o i šmokt i ska i ty t i g a l i m a v i enam. K a l b ė d a m i kur ia t e sa­k in ius , tu r i t e p r i s imin t i žodž ius , mokėt i suda ry t i formas, j u n g t i žodž ius j sakinį p a g a l t a m t ikras ta i syk les . S k a i t y d a m i žodžius i r formas a t p a ž į s t a t e , čia p a d e d a kon teks t a s . Atpaž in t i l engv iau n e g u a t g a m i n t i i r va r to t i . Tač iau re ika l ing i i r a t i t i nkami s k a i t y m o įgūdž ia i .

S v a r b u s s k a i t y m o technikos v a i d m u o , kai re ikia s u p r a s t i t eks­tą. Sie da lyka i bei jų m o k y m a s i s s m u l k i a u ap t a r t i fonetikos sky­riuje, čia tik n u r o d o m e , kad n e t a i s y k l i n g a i i š t a r t i žodžia i pa in io ­j a m i su p a n a š i a i s , P a v y z d ž i u i , i š t a r u s žemiau pa t e ik tu s p i rmuo­s i u s du žodž ius t a ip kaip, t a r i a m i an t r ie j i , dažna i i r jų r e i k š m ė suvok iama kaip pas t a rų jų ; since ( k a d a n g i ) ir science ( m o k s l a s ) ; then ( t a d a ) ir when ( k a d a ) ir kt, Iš p r inc ipo g a l i m a išmokti skai­tyti i r suo ra s t i , n e m o k a n t t e i s inga i t a r t i , Bet toks ska i tymas ne­n a t ū r a l u s , nes j i s nega l i padė t i ugdy t i nei š n e k a m o s i o s ka lbos , nei s u p r a t i m o iš k l a u s o s .

K a d m o k ė t u m e ska i t y t i ang lų ka lba re ikia ; 1. I šmokt i a tpaž in t i m i n i m u m o žodž ius ir g r a m a t i n e s formas, 2. P lės t i žodžių a t s a r g ą , plėst i i r g i l in t i g r a m a t i k o s ž in ias , 3 . Mokyt i s įvair ių rūš ių ska i tymo . 4. Tekstą s t e n g t i s supras t i ir be žodyno, 5. Skai ty t i r e g u l i a r i a i . (1) S ė k m i n g a i moky t i s .kaityti g a l i m a tik gera i i šmokus lak-

s i n į - g r a m a t i n į min imumą , P i rma , d a u g u m a m i n i m u m o žodžių labai d a i n a i va r to j ami įva i r iuose t eks tuose , A n t r a , p r ie l inksn ia i , j u n g ­tuka i reiškia ryš ius t a r p žodžių ir s ak in io dalių. Trečia,, su pa­ga lb in i a i s v e i k s m a ž o d ž i a i s s u d a r o m i įva i rūs laikai . Ketvir ta , mini-miline p a t e i k i a m o s s v a r b i a u s i o s g r a m a t i n ė s formos. Ta ig i , i šmo­k u s ka lbos m i n i m u m o , l engv iau supras t i sak in io s t ruk tū rą , sus i -ras t i , jei reikia, t i n k a m a s nau jų žodžių r e ikšmes .

(2) Rašy t inė ka lba y ra d a u g ž o d i n g e s n ė negu šnekamoj i . To­dėl kuo d a u g i a u ž inote žodžių, tuo l engv iau s u p r a s t i ne t ik sa­kinį, bet i r su s i r a s t i re ik iamą žodžio re ikšmę. P l eč i an t žodyną, visą laiką reikia da ry t i žodžių a t r anką , nes vieni žodžiai y ra dažn i , kiti — re tesni . Yra žodžių, kur ie r a n d a m i bet kokio s t i l i aus (g ro ­ž inės , moks l inės , t echn inės , po l i t i nė s l i t e r a tū ro s ) t eks tuose , kiti — tik spec ia l iuose moks l in iuose - t echn in iuose ar po l i t in iuose t eks tuo­se. Be abejo, p i rmiaus ia re ikia i šmokt i dažna i v a r t o j a m u s žodžiu kurių pas i t a iko v i suose t eks tuose . Ta ig i . p a g r i n d i n i s a t r a n k o s kr i te r i jus — va r to j imo d a ž n u m a s . Tol iau reikia s t e n g t i s į s imint i t a r n y b i n i u s žodž ius (p r i e l inksn ius , j u n g t u k u s ) , žodž ius , kur ie iš­re išk ia ryš ius t a r p sak in ių ( m i n č i ų ) . At r ink t i š iuos žodž ius p a d ė s žodžių s ą r a š a s , p a t e i k t a s I I I skyr iu je . J a m e t a ip pa t a p r a š y t a , kaip in tensyv ia i p lės t i žodžių a t s a r g ą .

R a š y t i n ė s k a l b o s g r a m a t i k a y r a s u d ė t i n g e s n ė n e g u š n e k a m o ­sios : d a u g i a u ilgų sudė t in ių sakinių , įvair ių g r a m a t i n i ų kons t ruk -

132

cijų ir kt. P a v y z d ž i u i , moks l in iuose be i t echn in iuose t eks tuose d a ž n i a u v a r t o j a m a neve ik iamoj i rūš i s , beasmen ia i sak in ia i , bend­ra t ies , da lyv io kons t rukc i jos , s u d ė t i n i a i , p r i e l inksn ia i , j u n g t u k a i . S ta i keletas pavyzdž ių i? Inside the Atomu. It has been known. (Buvo ž i n o m a . ) — P r e s e n t Perfec t laiko neve ik iamoj i rūš i s . The atom was thought to be the smallest particle of any substance. (Buvo m a n o m a , k a d a tomas y r a m a ž i a u s i a bet kur ios m e d ž i a g o s d a l e l y t ė . ) — t a r i n i o b e n d r a t i e s kons t rukc i j a . Both . . . arid (ir . . . i r ) , neither . . . nor (nei . . . n e i ) , m order to ( n o r i n t ) — s u d ė t i ­n ia i j u n g t u k a i .

(3) S k a i t y m a s y ra kelių rūš ių : s tud i j in i s , a p ž v a l g i n i s i r paž in­t in i s . P r a d ė d a m i mokyt i s skai ty t i ang l i ška i , p a p r a s t a i tu r i t e m a ž ą žodžių a t s a r g ą , r ibotos i r s i l p n o s g r a m a t i k o s ž inios . N o r ė d a m i supras t i tekstą,,, s u n k e s n e s jo v ie tas , p a v i e n i u s s ak in iu s a r jų dal is tu r i t e p a n a g r i n ė t i a t sk i r a i , sus i ras t i n e ž i n o m ų žodžių re ikš ­mes . Ska i ty t i reikia lėtai , k a r t a i s t enka gr įž t i į sak in io ar p a s t r a i ­p o s pradžią , U g d o m a a t s a k i n g a p a ž i ū r a . Be to, s k a i t y d a m i tu r i t e 'kreipti dėmesį į v i sus žodž ius , į jų t a r p u s a v i o ryš ius . P a n a š i a i žmonės ska i to , kai re ikia viską t iksl iai supras t i ( t echn ines , medi ­c in ines ir k i tokias in s t rukc i j a s , ek spe r imen to a p r a š y m ą ir kt.) a rba tas teks to vie tas , kur ios s k a i t a n č i a j a m a t r o d o sva rb ios , o teks-tas ka lbos i r t u r in io a t žv i lg iu y r a s u d ė t i n g a s . Ta ip iškai tydami, t iksl ia i s u p r a s i t e tekstą . Tai s tud i j in i s s k a i t y m a s .

A p ž v a l g i n i s s k a i t y m a s , kai ska i toma p a k a n k a m a i g re i t a i , no­r in t suž ino t i , apie ką t eks te r a š o m a , a r j a m e y r a tų duomenų , kurių j u m s reikia , a rba kai nor i t e pav i r šu t in i ška i sus ipaž in t i su t eks to tu r in iu .

P a ž i n t i n i s s k a i t y m a s , ka i s t e n g i a m a s i sup ras t i sva rb i aus i ą t eks to tu r in į (apie du t r e č d a l i u s j a m e pa te ik tos in fo rmac i jos ) . Ta ip ska i toma g rož inė l i t e r a tū r a .

Reikia mokyt i s visų minė tų rūš ių ska i tymo. Todėl , ka i , ren­g i a t ė s p a m o k a i , r e k o m e n d u o j a m e , pr ieš p r a d e d a n t vers t i tekstą , p e r sk a i t y t i jį, n e i e š k a n t žodyne než inomų žodžių, i r pa s i ž iū rė t i , ka ip s u p r a n t a t e b e n d r ą mint į , ka i kūr ins de t a l e s a rba kokios n a u d i n g o s informaci jos j a m e ga l i t e r a s t i .

(4) A p ž v a l g i n i o i r p a ž i n t i n i o ska i tymo a tve ju n e b ū t i n a ieškoti visų než inomų žodžių (neben t v i eno k i t o ) . Bet t u r i t e s t e n g t i s supras t i ben t k a i kur iuos n e ž i n o m u s žodž ius be žodyno . Ga l i t e juos m ė g i n t i įspėt i p a g a l konteks tą , p a g a l darybą, be to , n e s u n k u supras t i t a r p t a u t i n i u s žodžius 1 . Visą laiką tu r i t e nepami r š t i , apie ką k a l b a m a tekste . J e i g u da ro t e p r i e l a idą ap ie než inomo žodžio r e ikšmę r e m d a m i e s i t ik kon teks tu , ž inoma , g a l i m a i r suk lys t i . Tač i au kitoje t eks to vietoje ( sak iny je ) žodžio re ikšmė gal i būt i a i škesnė . Abejot inų žodžių r e ikšmes b ū t i n a i reikia pas i t i k r in t i žo­dyne. Be abejo , žodžių spė j imas p a g a l kon teks tą — j a u to l imesn i s

1 S t a s i u l e v i č i ū t ė A., T e k o r i e n ė D. English 11.— K- 1988.— P. 87.

133

mokymos i e t apas , 'kai t eks te nė ra d a u g než inomų žodžių, bet vis dėlto- tai da ry t i reikia p r a t i n t i s iš p a t p radž ių . Moks l in iuose , poli­t in iuose s t r a i p s n i u o s e pas i t a iko n e m a ž a i t a r p t a u t i n i ų žodžių, t a ­č iau iš jų b ū n a i r tokių, kur ie s a v o šakn ie s forma s u t a m p a su lie­tuv i ška i s žodž ia i s , bet tuni sk i r t ingas r e ikšmes . P a v y z d ž i u i : to discuss — sva r s ty t i , n a g r i n ė t i . . . (ne „ d i s k u t u o t i " ) , to study (moks l i n i ame t e k s t e ) — „ n a g r i n ė t i , t y r i n ė t i " (ne „ s t u d i j u o t i " ) .

Žodžių r e ik šmę g a l i m a n u s t a t y t i p a g a l da ryb in ių žodžių ele­m e n t u s ( šakn i s , p r i e šdė l iu s , p r i e s a g a s ) . P a v y z d ž i u i : a four-sided figure. Net d ide l iuose žodynuose n e b ū n a žodžio four-sided; ž ino­me t a r p t a u t i n į žodį figure ( f i g ū r a ) , žodž ius four (ke tur i ) ir side ( šonas , k r a š t a s ) . V a d i n a s i , ta i „ k e t u r š o n ė f igūra" . A negatively charged particle: negative—„negatyvus, n e i g i a m a s " , negatively •— „ n e i g i a m a i " ( p r i e v e i k s m i s ) ; part—„dalis", particle—„dalelė". Ne­ž inomas žodis charged, bet a išku, kad tai bū to jo laiko da lyv i s {-ed), š iuo a tve ju e i n a n t i s p a ž y m i n i u . Ta ig i mėg ink i t e vers t i : jei­gu k a l b a m a apie fiziką, ta i t u r b ū t „ n e i g i a m a i įk rau ta da le lė" . P a s i t i k r i n ę į s i t ik ina te , k a d jūsų spė j imas t e i s ingas .

Tač iau re ik ia įspėt i , k a d y r a „ne t ikrų jų ver tė jo d r a u g ų " , p r ie ­veiksmių su p r i e s a g a -ly, s u d a r y t ų iš būdva rdž ių , kur ie nu to l s t a nuo b ū d v a r d ž i o r e ik šmės i r y r a ve rč i ami k i ta i s žodž ia i s . P a v y z ­džiui : great ( d i d e l i s ) — g r e a t l y ( l a b a i ) , large ( d i d e l i s ) — l a r g e l y ( d a u g i a u s i a ) , near ( a r t imas ) — nearly (.beveik), high ( a u k š t a s ) — highly ( laba i ) ir 1.1.

(5) Ska i t ymas y ra v ienas iš e fektyviaus ių ibūdų t u r i m o m s kal­bos ž in ioms į tvir t int i i r n a u j o m s įgyt i . S k a i t y m o re ikšmę y p a č pab rėž i a minėt i po l ig lo ta i K. Lomb ir A. Novodvorskiis. Ką ir ka ip skai ty t i? M o k i n i a m s le idž iamos skai t in ių k n y g e l ė s p a g a l k l a se s , a d a p t u o j a m i g rož inės l i t e r a tū ros kūr in ia i (pavyzdž iu i . The Old Man and the Sea1, k i ta l i t e r a t ū r a 2 . Bes imokan t ie j i ga l i ska i ty t i s a v a i t r a š t į Moscow News, u ž s i en i eč i ams skir tą žu rna l ą Soviet Union. Moscow News — įdomus l a ik raš t i s , k u r i a m e g a l i m a ras t i įva i r i aus ios informaci jos . P r a d e d a n t i e m s y ra rubr ika From 7 to 17, kur y r a l engvų i r t r u m p ų tekstų (anekdotų , humor i s t i n ių pasako­j imų, d ia logų i r k t . ) . Cia s p a u s d i n a m i t eks ta i apie ang l i ška i ka l ­banč ių šal ių istoriją, geograf i ją , apie ang lų kalbą, į domūs moks­l iniai faktai . Be poli t inių, ekonominių , spor t in ių s t r a ip sn ių laik­raš ty je p a t e i k i a m a s t r a ip sn ių apie l i t e ra tūrą , kiną, mokslą, me­ną, ž i n o m u s žmones . Vienas du pus l ap i a i (News and Views From Foreign Press — nau j i enos iš užs ien io s p a u d o s ) nušv ieč ia įva i r ias moks lo , medic inos , t echn ikos i r k i tas nau j i enas . Tač iau šie pus­lapia i p a p r a s t a i y r a p a t y s sunk iaus i . Bet šie s t r a i p s n i a i d a ž n i a u ­siai t r ump i , todėl j a u d a u g i a u p a s i m o k i u s a n g l ų ka lbos , g a l i m a p a m a ž u p radė t i ska i ty t i juos . Š ia ip Moscow News re ikia p ra ­dėti skai ty t i nuo l engvų i r t r u m p ų tekstų. G a l i m a p i rmiaus i a per-

1 The Old Man and the Sea (after Ernest Hemingway),— K., 1984, 2 Popular Science R e a d e r / S u d . P. Kabo ir S. Fomiceva.— K-, 1985.

134

skai ty t i i r i š s ive r s t i s t r a ip sn ių a n t r a š t e s , i l ius t rac i jų paa i šk in i -' m u s . Tiesa , kai ku r i a s a n t r a š t e s g a l i m a supras t i t ik pe r ska ič ius visą tekstą . D a u g e l i s d idesnių s t r a ip sn ių p r a d e d a m i t a m t ikru įvadu, kur į perskaič ius , g a l i m a suž inot i , apie ką k a l b a m a s t r a ips ­nyje .

G e r i a u s i a bū tų la ikraš t į u ž s i p r e n u m e r u o t i , kad j is v i s a d a bū tų po r a n k a . T u o s s t r a i p s n i u s , kur ie -jus s u d o m i n s , be t dėl nepa­k a n k a m o ka lbos mokėj imo, laiko s tokos a r kitų p r i ežasč ių nega ­lėsi te pe r ska i ty t i tuoj pa t , pas i žymėk i t e p i r m a m e la ik rašč io pus ­lapyje a rba i šs ik i rpki te , k a d vė l iau g a l ė t u m ė t g re i t a i su s i r a s t i . L e n g v i a u ska i ty t i t uos s t r a i p s n i u s (pol i t ines , spo r t i nes ž i n i a s ) , k u r i u o s ska i to t e i r l ie tuviškai . S k a i t a n t a d a p t u o t a s knyge les , ge­r i a u - p r a d ė t i n u o l engvesn ių i r pe r ska i ty t i jų d a u g i a u . Mokan ­t i ems ben t kiek lenkiškai g a l i m a r ekomenduo t i Lenki jos Respub­likoje l e i d ž i a m u s ž u r n a l u s „Moza ika a n g i e l s k a " a rba „ M a l a mo­za ika a n g i e l s k a " . Kaip rodo p a v a d i n i m a s , „ M a l a m o z a i k a " (Ma­žoji m o z a i k a ) skir ta j aunesn ių jų klasių m o k i n i a m s . Žu rna lų teks ta i pa imt i i š o r ig ina l ių ša l t in ių , į domūs : juose y ra d a u g informaci jos įva i r ia i s k l a u s i m a i s , e i lė rašč ių , d ia logų, pokštų, k ryž iažodž ių , ga lvosūkių , p a t a r l i ų ir kt.

S v a r b i a u s i a įprast i r e g u l i a r i a i imti la ikraš t į , žurna lą , knygą į r a n k a s i r j u o s paska i t i nė t i . Toks l i t e r a tū ros ska i tymas labai pa­deda į s imint i ka lbos medž iagą , u g d o gebė j imą t e i s i nga i supras t i tekstą, gebė j imą sus i ras t i r e ik iamą informaciją . Nevel tu i po l ig lo ta i sve t ima k a l b a kažką, bū t i na i ska i to kiekvieną dieną, no r s po t ruput į , no r s po keletą sakinių .

N A U D O J I M A S I S ŽODYNU, VERTIMAS

S k a i t y d a m i s a v a r a n k i š k a i a r r e n g d a m i e s i p a m o k a i , t i k r i aus ia i dažna i n a u d o j a t ė s dvika lb iu žodynu . Dide l iuose žodynuose pa­t e ik iamos i r p a g a l b i n i ų žodžių g r a m a t i n ė s re ikšmės : Deja , mo­kyk l in iame ang lų - l i e tuv ių kalbų žodyne 1 g r a m a t i n i ų žodžių re ikš­mių m a ž i a u a r b a jų nė ra iš viso. Nei Anglų- l i e tuv ių ka lbų žo­dyne ( A L K Z ) 2 , nei mokyk l in i ame žodyne nėra p r i e sagų i r g a l ū n i ų . Todėl , v e r č i a n t a n g l ų ka lbos t e k s t u s į l ietuvių kalbą, g a l i nepa ­kak t i vien žodyno,, g a l i tekti p a s i n a u d o t ; i r g r a m a t i k a . Nor in t t iksl ia i sup ras t i s u d ė t i n g u s s a k i n i u s ska i t an t , re ikia juos p a n a g ­r inėt i , i švers t i .

N o r ė d a m i g e r a i i r g re i t a i i šs ivers t i tekstą, t u r i t e mokėt i :

• B a r a v y k a s V . i r P i e s a r s k a s B . Trumpas mokyklinis anglų-lietuvių ir lietuvių-anglų kalbų žodynas.— K., 1973.

2 L a u č k a A. ir kt. Anglų-lietuvių kalbų ž o d y n a s . — V . . .1986.

135

1) gre i ta i su s i r a s t i žodyne než inomą žodį; 2) rast i r e ik iamą žodžio r e ikšmę; 3) kreipt i dėmesį į v i sus žodž ius , g r a m a t i n e s formas , n u s t a t y t i

r y š iu s t a r p žodžių i r sak in io dal ių ; 4) I šmokt i įveikti l eks in ius ir g r a m a t i n i u s s u n k u m u s . (1) P r i e š p r a d ė d a m i n a u d o t i s žodynu , p i r m a tu r i t e su s ipaž in t i

su jo s a n d a r a . Žodyno p radž io je p a a i š k i n a m a , ka ip j is s u d a r y t a s , ka ip pa t e ik i amos žodžių r e ikšmės , kaip j u o n a u d o t i s . K a d būtų l engv iau ieškoti žodyne žodžių, reikia ge ra i mokėt i abėcėlę , su­p r a s t i s a n t r u m p a s , s u t a r t i n i u s ženk lus . P a p r a s t a i abėcėlė pa te i ­k i a m a žodynuose , bet, kad būtų p a t o g i a u , i š s i r a šyk i t e ją a n t at­skiro lapel io i r la ikyki te žodyne , kad kiekvieną kar tą , kol išmok­si te , g a l ė t u m ė t e į ją žvilgtelėti , , kai n a u d o j a t ė s žodynu .

Kad l engv iau i š m o k t u m ė t e ang lų ka lbos a b ė c ė l ę , pa lyg in ­kite ją ьи l ie tuviškąja . A n g l ų kalboje n ė r a nos in ių ir i lgųjų bals ių , t a ip pa t č, š, ž, bet y r a t ry s r a idės (q, tf, x), ku r ių nė ra lie uvių kalboje . Raidžių t v a r k a beveik tokia pa t kaip i r l ie tuviškoje abė­cėlėje, .7 y r a t a r p p ir r, o r a idė s w ir x e ina po D; Į/ — p r i e špasku ­t inė je vietoje.

S u s i r a d u s žodį žodyn-% reikia mokėt i j į t a i syk l i nga i i š ta r t i pa ­ga l pa t e ik i amą t r ansk r ipc i j ą i r sukirčiuot i .

Dv ika lb iuose ang lų - l i e tuv ių ka lbų žodynuose p a t e i k i a m o s i r s a n t r u m p o s ang lų bei l ietuvių ka lbomis . Sias s a n t r u m p a s ta ip pa t reikia i šmokt i , nes j o s žymi ka lbos da l i s , ka i kuriais g r a m a t i n e s formas. Žemiau p a t e i k i a m e i a ž n i a u v a r t o j a m a s :

a (adjective) — būdvardis adv (adverb) — prieveiksmis c j (conjunct ion)—jungtukas n (noun) — daiktavardis пит (numera l )—ska i tva rd i s pl (plural) — daugiskaita p.p. (past par t ic ip le)—būtojo laiko dalyvis prep (preposition) — prielinksnis pres. p. (present participle) — esamojo laiko dalyvis pron (pronoun) — įvardis sing (singular) — vienaskaita smb (somebody) — kas nors (apie asmenį) smth (something) *I kas nors, ką nors (apie daiktą) v (verb) — veiksmažodis

Kai kur ios s a n t r u m p o s įva i r iuose žodynuose ga l i skir t is , pa­vyzdžiu i , adjective ga l i re ikšt i ir a, ir adj. P a i m k i m e pavyzdį iš mokykl in io žodyno . S ta i ka ip a i š k i n a m a made [ m e i d ] : past ir p.p. iš make. Make re iškia „da ry t i , g a m i n t i " , v a d i n a s i made—dariau . . . (past — b ū t a s i s la ikas) ir p a d a r y t a s (p.p-—būtojo laiko da­lyvis) .

Kaip minė jome , p a t e i k i a m o s i r l ie tuviškos s a n t r u m p o s , žymin­čios moks lo a r k a l b o s sr i t į , kur io je š is žodis v a r t o j a m a s , pavyz­džiui , mat. ( m a t e m a t i k a ) , šnek. ( šnekamos io s k a l b a s žodis) ir kt.

S u t a r t i n i a i ženkla i įvai r iuose žodynuose taip pa t v a r t o j a m i

•

136

sk i r t inga i . Š ia ip j au s inon ima i sk i r i ami kable l iu , ski r t ingi re ikš­mės a t s p a l v i a i — kab l i a t a šk iu , o sk i r t ingos re ikšmės — a r a b i š k a i s s k a i t m e n i m i s . P a v y z d ž i u i (iš mokykl in io ž o d y n o ) : get — 1) g a u t i ; 2) pas iekt i , a tvyk t i ; 3) p r ive r s t i ; į t ikinti ir t. t. „ G a u t i " ir „pa­s i ek t i " v is i ška i sk i r t ingos re ikšmės , „pas i ek t i " i r „ a t v y k t i " va r ­to jami ka ip s inon ima i , o „ p r i v e r s t i " i r „ į t i k in t i " re i šk ia skir t in­g u s r e ikšmės a t s p a l v i u s (a tsk i r ta k a b l i a t a š k i u ) . Id iominia i po­sakia i , p a t a r l ė s , pr iežodžia i d a ž n i a u s i a i duodami po t r i k a m p i o ( A ) , rombo ( ^ <>). A n t r a š t i n i s žodis a rba jo da l i s , pa s ika r ­to jan t i s i šves t in iuose žodž iuose , žymimi tildė ( ~ ) , pavyzdž iu i : mind: . . . never ~ ( ska i tyk never mind). [ tai reikia kre ip t i dė­mesį n a u d o j a n t i s žodynu, t a ip pa t u ž s i r a š a n t žodžių r e ik šmes savo žodynėly je .

(2) S u s i r a d u s žodį žodyne , p i rmiaus ia reikia rast i t i n k a m ą jo re ikšmę. Cia gal i iškii i s u n k u m ų dėl žodžių formos, konvers i jos , žodžių d a u g i a r e i k š m i š k u m o . Žodyne pa t e ik i amas d a i k t a v a r d ž i o b e n d r a s i s l inksn i s , v e ' k s m a ž o d ž i o b e n d r a t i s , b ū d v a r d ž i o i r pr ie ­ve iksmio n e l y g i n a m a s i s l a ipsn i s . Tai y ra šių žodžių p r a d i n ė s , a rba žndyn inės , formos . Jei š ios minė tos ka lbos d a l y s teks te y ra k i tos morfo loginės formos, reikia mokėti n u s t a t y t i jų p r a d i n ę formą. Todėl , no r in t n u s t a t y t i p r a d i n ę žodžio formą bei ka lbos dalį, reikia mokėt i ana l i zuo t i žodį morfo logiška i ( n u s t a t y t i pa te ik tą žo­džio formą, sakinį — s in t aks i ška i ( nus t a ty t i sakinio- veiksnį , ta­rinį i r k t . ) . Ang lų ka lboje y r a m a ž a i ga lūn ių i r p r i e sagų , va r ­to j amų įvair ių morfologinių formų da ryba i . D a u g u m a jų (-s, -ed, -'s, -s ' , -er, -est, -ly) įe ina į a n g l ų ka lbos m i n i m u m ą (2 l en te l ė ) . P r i e jų reikia da r pr idė t i e samojo laiko da lyv io p r i e s a g ą -ing i r t a i syk l ingų jų v e i k s m a ž o d ž i ų būto jo la iko da lyvio g a l ū n ę -ed (asking — „ k l a u s i a n t i s " , asked—„paklaustas"). A tme tę g a l ū n ę ar p r iesagą , g a u n a t e p r a d i n ę žodžio formą. P a v y z d ž i u i , y r a teks te žodis thinner, t ač i au nei mokyk l in i ame žodyne , nei ALKZ jo nė­ra . Bet j e i g u žinote , kad -er y ra a rba d a i k t a v a r d ž i ų p r i e s a g a , re i šk ian t i veikėją, a rba b ū d v a r d ž i o aukš tesn io jo l a ipsn io p r i e sa ­g a , ją a t m e ' ę , g a u n a t e thinn ( žodyne y ra tik thin— su v iena n). P r i s i m i n ę , kad nor in t iš la ikyt i žodžio t a r i m ą po t r u m p o ba l s io p r i eba l sė p a d v i g u b ė j a , n u s t a t o t e kad ta i i r y ra t as p a t s žodis thin. V a d i n a s i , thinner re iškia „ p l o n e s n i s " .

Konver s i jo s a tve ju , t . y. kai ta pat i žodžio forma gal i eiti įvai­r iomis k a l b o s da l imis , nus t a ty t i , kuri ka lbos dal is y r a n e ž i n o m a s žodis , p a d e d a tik g r a m a t i n i s n a g r i n ė j i m a s i r k o n t e k s t a s . J e i g u tas p a t s žod is tur i d a i k t a v a r d ž i o i r ve ik smažodž io re ikšmę, žody­nuose p a p r a s t a i p i rma pa t e ik i ama d a i k t a v a r d ž i o re ikšmė, po to — ve ik smažodž io . Ka ip a tskir t i d a i k t a v a r d į n u o ve iksmažodž io? J e i g u žodis tur i g a l ū n ę ~įt a rba -s', ar t ikel į ,— j is d a i k t a v a r d i s . P r i e š da ik t ava rd į da r gal i būt i p r ie l inksn is . J e i g u d a i k t a v a r d i s tu r i pa ­žyminį , i š re ikš tą b ū d v a r d ž i u ar kitu d a i k t a v a r d ž i u , a r t ike l i s api­b ū d i n a da ik t ava rd į , esan t į žodžių g r u p ė s g a l e . P a v y z d ž i u i , a foreign language (užs ien io k a l b a ) . Cia a r t ike l i s (a) y ra daik-

137

t a v a r d ž i o language požymis . J e i g u ž inote žodj language, n e s u n k u supras t i , kad pr ieš j į e s a n t i s žodis y r a p a ž y m i n y s (kokia k a l b a ? ) . Bet t a ip p a t labai dažna i d a i k t a v a r d i s v a r t o j a m a s i r be ar t ikel io . Ta ig i da ik t ava rd į da r ga l i t e a tskir t i i r p a g a l p r i e s a g a s : -ation (translation — v e r t i m a s ) , -ment (movement — j u d ė j i m a s ) , -ness (weakness — s i l p n u m a s ) ir t. t. V a d i n a s i , ka i kur ios g a l ū n ė s (-'s, - s ' ) , p r i e s a g o s (-ation, -ment, -ness ir k t . ) , a r t ike l i s , e i n a n t i s t ie­s iog prieš žodį, rodo, j o g šis žodis y ra d a i k t a v a r d i s . Kai pai ­n io j ama , ar žodis su g a l ū n e -s , -er d a i k t a v a r d i s , ar ve iksmažod i s , d a i k t a v a r d i s a r b ū d v a r d i s , reikia . panag r inė t i sak in į s i n t aks i š ­kai . P i rmiaus i a išskirt i s a k i n i o b r anduo l į — ve iksn į ir tar inį . Veiks­n y s aug ių ka lboje p a p r a s t a i r e i šk i amas da ik t ava rdž iu , įva rdž iu i r e ina pr ieš tar inį , tik k l a u s i a m u o s i u o s e s ak in iuose ve iksnys y r a t a r p p a g a l b i n i o ir p r a s m i n i o ve iksmažodž io (Do you speak En­glish?). T a r i n y s p a p r a s t a i r e i šk iamas a smen ine ve ik smažodž io for­ma i r e ina po ve iksnio . P i r m i a u s i a n u s t a t o m a s t a r i n y s . J i s daž­n i aus i a i p r a s i d e d a p a g a l b i n i u (am, is, are, was, were; have, has, had; do, does, did; shall, will; should, would) a r b a moda l in iu (can, could, may, must) ve iksmažodž iu . P r e s e n t ir P a s t Inde­finite la ikuose t a r in į re iškia ve iksmažodž ių a s m e n i n ė s formos (su g a l ū n e -s, -ed a rba e samojo laiko forma, s u t a m p a n č i a su bend­r a t i m i ) . P a v y z d ž i u i , p a n a g r i n ė k i m e pavyzdį The first theatre in Stratford was opened in 1879. P r a d ė k i t e nuo t a r in io . Iš k a r t o ma ty t i , kad t a r i n y s y ra was opened. D a b a r žodžių g rupė je the first theatre in Stratford reikia ras t i veiksnį. Stratford ve iksn iu nega l i bū t i , nes pr ieš jį e ina p r ie l inksn i s in. V a d i n a s i , theatre y r a ve iksnys . D a i k t a v a r d i s theatre t u r i du p a ž y m i n i u s : first ir in Stratford.

J e i g u , žodis tur i g a l ū n ę -s, j is gal i būti d a i k t a v a r d i s (dau­g i ska i t a ) a rba ve ik smažod i s (esamojo Indef in i te la iko 3 a s m u o ) . Mokin ia i ypač k lys t a , kai š is žodis y ra t a r p t a u t i n i s (form, result), ir verč ia j į tik d a i k t a v a r d ž i u . J e i g u prieš šį žodį n ė r a ar t ike l io ( d a i k t a v a r d ž i o p o ž y m i s ) , reikia n u s t a t y t i , kuri tai ka lbos da l i s . P a v y z d ž i u i , Ice forms at minus 4° C. V a d i n a s i , j e igu g a l v o t u m ė m , kad forms y ra d a i k t a v a r d i s ( ledo fo rmos ) , ta i t r ū k t ų t a r in io , o ang lų ka lbos sakinyje tur i būt i ir ve iksnys , ir t a r i n y s . Forms y r a t a r i nys , nes at minus 4° t a r in iu nega l i būt i (čia y ra aplinkybė,-— tai rodo p r i e l inksn i s at): Taigi ve rč i ame . „Ledas s u s i d a r o — 4° C t e m p e r a t ū r o j e " .

N a u d o j a n t i s žodynu, dažna i d a r o m a ta k la ida , k a d i m a m a tik p i rmo žodžio re ikšmė, nežiūrint, , ar j i t i nka kon teks tu i , ar ne. Je i m a ž a m e žodyne (pavyzdž iu i , mokyk l in i ame) t i n k a m o s re ikš­mės nė ra , jos reikia ieškoti d i d e s n i a m e (pavyzdž iu i , A L K Z ) .

Ki ta k la ida , kai pirma i š rašomi visi než inomi žodž ia i , paskui , než iū r in t į teks tą (!) , ieškomos jų r e ikšmės . K a r t a i s jos i š rašo­mos ne t kelios, be t p r a l e i d ž i a m a re ik i ama .

Žodis , kur i s iš p r a d ž i ų ga lė jo pas i rody t i ž i n o m a s , iš t ikrųjų y ra než inomas a r b a tu r i kitą re ikšmę. Todėl i š r a šy t i n e ž i n o m u s

138

žodž ius reikia tik ska i t an t i r ve rč ian t sakinį po šak in io . Žodžių r ink imas p a g a l abėcėlę gal i p a g r e i t i n t i darbą g e r a i m o k a n č i a m kalbą.

(3) B ū d i n g a k la ida , ve rč i an t tekstą, y r a kai kur ių žodžių, y p a č t r u m p ų , g r a m a t i n i ų formų i r ryšių t a rp žodžių, n e p a i s y m a s . R e m i a n t i s dviem t r im ž inomai s žodž ia i s , ne į s ig i l inus į sak in io p ra smę , i š ka r to b a n d o m a pasaky t i jo r e ikšmę l ie tuviškai . P a ­vyzdžiu i , He was given a problem to solve ve rč i ama „Šią proble­mą reikia i š sp ręs t i " . Ta ip ve rč ian t , r e m i a m a s i žodž ia i s given, problem, solve ir v is iškai n e p a i s o m a he, was. Nor in t i švers t i sa­kinį t e i s inga i , re ik ia kreipt i dėmesį į v i sus žodž ius , jų ryš ius , t iks­liai nus t a ty t i žodžių formas . P i r m a s i s ( juodraš t in i s ) ve r t imo v a r i a n t a s ga l i būt i i r pažodinis* Ve rč i amas k iekvienas žodis neder i ­n a n t . Ta ig i He was... p ažodž iu i verč ia te „J i s buvo d u o t a s užda ­vinį i š sp ręs t i " . P a g r i n d i n i s r e ika lav imas verč ian t — min t i e s per­te ik imo t iks lumas . P a g a l g a l i m y b ę reikia iš laikyt i i r sak in io s t ruk tū rą . Žodis problem re iškia ne tik „ p r o b l e m a " , bet ir „užda ­v i n y s " . Než iū rėdami į tekstą , tu r i t e p a g a l v o t i , kur ią r e ikšmę pas i ­r inkt i š iuo a tveju . „ J i s buvo duo ta s . . ." l ie tuviškai n e s a k o m a . V a d i n a s i , reikia vers t i „ J a m davė i šspręs t i uždav in į " .

(4) Verč ian t dažna i t enka s u s i d u r t i su tu r in io , leksikos, g r a ­ma t ikos s u n k u m a i s . Visą laiką re ikia nepami r š t i apie ką k a l b a m a tekste .

Leksikos s u n k u m u s m u m s p a d e d a įveikti žodynas . Kuo d a u g i a u žodžių moka te , t uo l engv iau supras t i s ak in io ( teks to) mintį .

Kai kurie žodžiai tu r i keletą re ikšmių. Žodžio r e ikšmę g a l i t e nus t a ty t i p a g a l konteks tą a rba p a n a g r i n ė j ę teks tą g r a m a t i š k a i .

P a v y z d ž i u i , žodis that y r a d a u g i a r e i k š m i s . T r u m p a s mokyk­l inis ang lų - l i e tuv ių žodynas pa t e ik i a š i a s jo r e ik šmes : 1) tas , a n a s ; 2) ku r i s ; 3) t a ip ; 4) kad. That y ra ne t ik d a u g i a r e i k š m i s , bet i r e ina įva i r iomis ka lbos da l imis : „ tas , k u r i s " y ra įvardž ia i , „ t a i p " — pr ieve iksmis , „ k a d " — j u n g t u k a s . J e i g u that e ina p r i e š da ik tava rd į , j is re išk ia „ t a s , a n a s " , po d a i k t a v a r d ž i o — „ k u r i s " , po ve iksmažodž io — „kad" , p r i e š pr ieveiksmį — „ t a i p " . P a v y z d ž i u i : t h a t m a n — tas vy ra s ; the m a n t ha t we see — vyras , kur į ma to ­me; I t h i n k t h a t ! . . . — aš manau, , kad . . .; t h a t far — ta ip toli .

D a u g i a r e i k š m i s y ra ir įva rd i s it. Beveik v i s a d a j į n o r i m a vers t i „ t a i " . Tač i au t a ip v e r č i a m a pa lyg in t i re tokai . P a v y z d ž i u i , What's this? (Kas t a i ? ) . — It's a picture (Tai p a v e i k s l a s ) . Who's there? (Kas t e n ? ) . — It's me (Tai a š ) . Is it true? (Ar ta i t i e sa? ) It d a ž n i a u re iškia „j is , ji, j a m , ja i , jį, ją" ( a t s to ja p r i e š tai e inan t į da ik t ava rd į , re i šk iant į daiktų, gyvūnų , re iškinių p a v a d i n i m ą ) . P a ­vyzdž iu i , Where's the book? (Kur k n y g a ? ) — I t is on the table (Ji an t s t a l o ) . B e a s m e n i u o s e sak in iuose i t n eve rč i amas . P a v y z ­džiui , It is raining ( L y j a ) . It's summer ( V a s a r a ) . It's nine o'clock (Dev in ta v a l a n d a ) . It is difficult ( S u n k u ) It is said that... (Sa­k o m a , k a d . . . ) I r Lit. N e g a l i m a vers t i „Tai ly ja" , „Tai v a s a r a " . It įe ina į p a b r ė ž i a m ą j ą kons t rukci ją , ku r j i s , ka ip ir b e a s m e n i a m e

139

sak inyje , n e v e r č i a m a s . P a v y z d ž i u i , It is he who came last (Bū ten t j i s a tė jo pasku t in i s ) . , P a ž o d ž i u i būtų „Tai yra j i s , k u r i s a tė jo pa sku t in i s " .

Kai kur iuos d a u g i a r e i k š m i u s žodž ius , pavyzdž iu i , š a lu t in io sa­kinio j u n g t u k u s , g a l i m a supras t i t ik s u p r a t u s p a g r i n d i n į sakin į . Pavyzdž iu i , As I have given the book to him, I can't take it back. As — d a u g i a r e i k š m i s žodis (ka ip ; k a d a n g i ; k a i ) . P r a d ė k i m e n u o „Aš nega l i u j o s (knygos ) a t s i i m t i " . S u p r a t u s p a g r i n d i n į sakinį , n e s u n k u n u s t a t y t i , kad as re iškia „kadang i" , , nes „ k a i p " i r „ k a i " ne t i nka ( „ K a d a n g i aš j au a t i d a v i a u / dovano j au knygą, aš jos ne ­g a l i u a t s i i m t i " ) . N e m a ž a s u n k u m ų s u d a i o sudu r t i n i a i ve iksmažo­džiai , ka ip pavyzdž iu i , to carry out: carry—įnešti, carry out — i šneš t i . Bet l aba i dažna i p r i eve ik smis v is i ška i keičia ve iksmažo­džio re ikšmę . P a v y z d ž i u i , They carried out an experiment būtų ne­log iška vers t i „J ie i šnešė ekspe r imen tą" . Kas d a r o m a su eksper i ­men tu? — „ a t l i e k a m a s " . Ta ig i : „J ie a t l iko ekspe r imen tą" . J e i g u , i šve r tus ve iksmažod į su p r i eve iksmiu pažodž iu i , s ak in ys ne i še ina , re ik ia pas i t ik r in t i žodyne , a r t a i ne s u d u r t i n i s ve ik smažod i s . Tokie sudu r t i n i a i ve ik smažodž i a i dažna i nu to l s t a n u o p a g r i n d i n ė s ve iks­mažodž io r e ikšmės a r b a v i s i ška i . j ą pakeič ia , pavyzdž iu i : ask for —

p r a š y t i , go on — tęs t i , look for — ieškoti , put on — aps iv i lk t i . Jų r e ik šmės d u o d a m o s išskir t iniu šrif tu po visų ve iksmažodž io re ikš­mių.

Kai ž inoma žodžio r e ikšmė v e r č i a m a m konteks tu i ne t inka , reikia žodyne ' i eško t i ki tos . J a u ka lbė jome apie „ n e t i k r u o s i u s ver tė jo d rau­g u s " , apie s u d u r t i n i u s v e i k s m a ž o d ž i u s , p r i eve iksmius su -ly i r kt.

Kuo m a ž e s n i s žodynas , t u o m a ž i a u j a m e p a t e i k i a m a i r žodžių re ikšmių. J e i g u n e r a n d a t e r e ik i amos žodžio re ikšmės mokyk l in i ame žodyne , ALKZ, ieškoki te jos „ D i d ž i a j a m e a n g l ų - r u s ų ž o d y n e " k u r i a m e y r a ap ie 160.000 žodžių i r posakių . J e i g u n e r a n d a t e i r čia, ieškokite spec i a l i ame a t i t i n k a m o s moks lo a r t echn ikos s r i t i e s žodyne .

G r a m a t i k o s s u n k u m ų ve rč i an t būna ne tik dėl n e p a k a n k a m ų g r a m a t i k o s žinių, bet i r dėl to , kad a n g l ų ka lbos g r a m a t i k a nea t i ­t inka g imtos io s ka lbos g r a m a t i k o s . P a v y z d ž i u i , ang lų kalboje , sk i r t inga i n e g u l ietuvių, gal i būt i p r a l e idž i ami j u n g t u k a i that (kad ; k u r i s ) , which ( k u r i s ) , who ( k u r i s ) : The house we live in is old ( N a m a s , k u r i a m e g y v e n a m e , y r a senas) . , Be to, a n g l ų kal­boje š a lu t i n i s s ak inys n e s k i r i a m a s kab le l i a i s .

Kaip b u v o m i n ė t a , sunk ia i i š m o k s t a m a s vers t i P r e s e n t Perfect la ikas . P a v y z d ž i u i , He has come.—J iš j a u a t ė j o / y r a a tė jęs .

D a ž n a i k l a id inga i ve rč iami aukš t e sn io jo la ipsn io b ū d v a r d ž i a i , p a d a r y t i su p a g a l b i n i u more. P a v y z d ž i u i , more interesting k a r t a i s v e r č i a m a „ d a u g į d o m e s n i s " . More čia nere ikia vers t i , j i s tik p a r o d o

Большой англо­русский словарь / Ред. И. Р. Гальперин. Т. 1—2. — М.,

1987­1988.

140

aukštesnį j į la ipsnį . J e i g u v e r s t u m ė m pažodž iu i , būtų „ d a u g i a u į d o m u s " , o t iks l iau — „ į d o m e s n i s " .

Kai ge ra i n e s u v o k i a m a e s a m o j o laiko dalyvio forma, Con­t i n u o u s laikas ve rč i amas ka ip neveik iamoj i rūš i s . Paisitaiko, kad He is asking ve rč i ama „J i s yra k l a u s i a m a s " , kai tu r i būt i „ J i s k l aus i a " . Arba sak inys He is said to speak English pažodž iu i iš­ve r tu s butų „J i s y ra s a k o m a s ka lbė t i a n g l i š k a i " , o reikia vers t i „ S a k o m a , kad j i s ka lba a n g l i š k a i " . Mokyto jas sako m o k i n i a m s : / want you to learn this poem. P a ž o d ž i u i : „Aš nor iu j u s i šmokt i šį e i l ė raš t į " . You ga l i re ikšt i ir „ j u m s " , bet learn r e i šk ia „ i šmokt i " , o ne „ i šmokyt i " . Taigi, s a k i n y s y r a „Aš nor iu , kad j ū s i šmok tumė te šį e i lė raš t į " . Kitas p a v y z d y s : J-want to have my hair cut pažo­džiui „Aš noriu turė t i m a n o p l a u k u s apki rp tus"•= „Aš nor iu aps i ­kirpti p l a u k u s " .

N e a t k r e i p u s dėmesio į ar t ikel į a, p a in io j amos žodžių few (ma­žai , n e d a u g ) ir a few (ke le tas , ke l i ) , little (maža i , n e d a u g ) ir a little ( t rupu t į ) r e ikšmės .

Laba i sunkia i ve rč i ami s ak in i a i su kons t rukc i j a there is (are). P a v y z d ž i u i : There are twenty-seven pupils in our class. There n e v e r č i a m a s , s ak inys p r a d e d a m a s vie tos ap l inkybe (mūsų k l a s ė j e ) , t a r i n y s e ina pr ieš veiksnį (yra 27 m o k i n i a i ) , t a ig i s ak inys , skam­ba t a ip : „Mūsų klasėje y ra 27 mokin ia i " . J e i g u ap l inkybės nėr,'), s ak in ys p r a d e d a m a s t a r i n iu : There are people who think... — „Yra žmonių , kur ie ga lvo ja . . .".

, I š v a d a : neskubėk i te vers t i s ak in io į l ietuvių kalbą. P i rma g e r a i į s ig i l inki te , ar t e i s inga i j į s u p r a n t a t e . Reikia veng t i skuboto , ne­p a g r į s t o spėl ioj imo. I šk i lus abejonei , pas i t i k r ink ime žodyne. Tik t e i s inga i suvokę sak in io mintį , pa sakys i t e j į t a i syk l inga l i tera­tū r ine l ietuvių ka lba .

Regu l i a r i a i s k a i t y d a m i ang lų ka lba ne t ik į tv i r t ins i te tai, ką išmokote, bet i r toliau p lės i t e ang lų ka lbos ž in ias bei tobu l ins i t e ka lbos mokėj imą.

TURINYS

Pratarmė - •' 3 I. Kaip mokytis užsienio kalbos 4

1. Bendros pastabos 4 2. Poliglotų patirtis 10 3. Mokymosi organizavimas 12 4. Kaip rengtis anglų kalbos užsiėmimui 18

II. Leksinis-gramatinis anglų kalbos minimumas 25 1. Leksinio-gramatinio anglų kalbos minimumo lentelės 26 2. Kaip mokytis minimumo žodžių .33 3. Leksinio-gramatinio minimumo įtvirtinimo pratimai 35 4. Tekstai leksinio-gramatinio minimumo vartojimo įgūdžiams ugdyti 47 5. Kaip mokytis pasakoti 48 6. Atlikto darbo savikontrolė 50 7- Savikontrolės užduotys, jų atsakymai 51

III. Žodžių mokymasis 57 IV. Gramatikos mokymasis 71

1. Veiksmažodis 74 2. Prielinksnis 78 3. Artikelis 79 4. Kiti sunkumai 80 5. Žodžių tvarka sakinyje 80 6. Klausimų sudarymas 81

V. Fonetikos mokymasis 87 1. Skaitymo taisyklės • 92 2. Pagrindinių anglų kalbos skaitymo taisyklių lentelė 94 3. Suvestinė raidžių ir jų junginių skaitymo lentelė 100 4. Žodžių rašymas 108

VI. Mokymasis kalbėti 113 VII. Mokymasis skaityti 131

Naudojimasis žodynu, vertimas 135

Mokymo priemonė Rimkus Česlovas

KAI P MOKYTIS ANGLŲ KALBOS Redakcijos vedėja N. Rusteikienė

Redaktorės G. Matukevičienė Ir L. Lapačinskienė Viršelis G. Pankevičiaus. Men. redaktorė M. lasilionytė

Techn. redaktorė N. Mieldatytė. Korektorė R. Vaitilavičienė D u o t a r i n k t i - 1 9 9 0 0 9 0 6 . P a s i r a S y t a s p a u d a i 1991 0 4 2 3 . S L 2 5 9 . F o r m a t a s 6 0 x 9 0 / 1 6 . P o p i e r i u s r a š o m a s . „ L i t e r a t ū r i n ė " g a r n i t u r a , 1 0 p u n k t ų . O f s e t i n ė s p a u d a . 9 s ą l . s p . 1., 9 , 49 a p s k . l e i d . 1 .

T i r . 5 0 0 0 0 e g z . U ž s a k y m a s 1027. L e i d . N r . 12076. K a i n a 5 r b V a l s t y b i n ė „ Š v i e s o s " 1 -k la , 2 3 3 0 0 0 K a u n a s , V y t a u t o p r . 2 5

S p a u s d i n o v a l s t y b i n ė „ A u š r o s " s p . , 2 3 3 0 0 0 K a u n a s , V y t a u t o p r . 2 3