SANDORIAI

IVESTINS DAIKTINS TEISS (I dalis)1. Ivestini daiktini teisi samprata, j santykis su nuosavybs teise.Nuosavybs teis yra plaiausio turinio daiktin teis. Kitos daik-tins teiss vadinamos ivestinmis daiktinmis teismis arba teismis svetimus daiktus (ius in re aliena), nes kitas asmuo gyja tik tam tikr teisi jam nepriklausant daikt. gyvendindamas savo teises savininkas gali perduoti kitam asmeniui dal savo teisi nuosavybs teiss objekt. Ypatingais atvejais toks perdavimas gali bti ir be savininko valios statymo ar teismo sprendimo pagrindu, pavyzdiui, nustatant servitut. Perduodamos teiss gali bti susijusios tiek su daikto valdymu, naudojimu, tiek ir su teise disponuoti juo (CK 4.37 str. 1 d.).statymo numatytais atvejais ivestines daiktines teises gijs asmuo gyja ir teis j absoliuigynyb, t. y. gynyb prie bet kuriuos treiuosius asmenis.2. Kodl ivestins daiktins teiss yra teiss svetim daikt?

3. Kokios gali bti ivestini daiktini teisi rys? Pagal k jos yra skirstomos?vestinmis daiktinmis teismis Lietuvos civilinje teisje pri-pastamos patikjimo teis, svetimo turto administravimas, servitutas, superficies, uzufruktas, emphyteusis, hipoteka, keitimas, daikto sulai-kymas.Pagal svetimo turto panaudojima savo naudai- servitutas, uzufruktas,ustatymo teise ir ilgalaike nuomapagal nuosavybes teises gyvendinimo budus- patikjimo teis, svetimo turto administravimaspagal prievoliu utikrinimo budus- hipoteka, keitimas, sulaikymas

4. Servituto samprata ir rys. Kas gali nustatyti servitut? 4.111 straipsnis. Servituto svoka. Servitutas tai teis svetim nekilnojamj daikt, suteikiama nau-dotis tuo svetimu daiktu (tarnaujaniuoju daiktu), arba to daikto savininko teiss naudotis daiktu apribojimas, siekiant utikrinti daikto, dl kurio nusta-tomas servitutas (viepataujaniojo daikto), tinkam naudojim.Servituto objektu .gali bti tik nekilnojamasis daiktas. Viepataujantieji paprastai yra nekilnojamieji daiktai. Kalbant apie servitut ris teiss literatroje danai pateikiama daiktini ir asmenini servitut klasifikacija.Pagal objekt servitutai skirstomi ems ir statini servitutus. ems servitutai yra daniausiai pasitaikani servitut grup. Statini servitutu suteikiama teis atremti viepataujantjstatin tarnaujantj daikt arba pritvirtinti prie jo, tvirtinti tarnau-janiojo statinio sien. ems servitutams priskiriami: 1)kelio servitutai. Tai plaiausiai paplit ems servitutai. Kelio servitutu gali bti nustatoma teis naudotis psij taku, antemi-nms transporto priemonms skirtu keliu ir taku galvijams varyti. Pa-gal tai jie ir skirstomi :-kelio servitut, suteikiant teis naudotis psij taku (CK 4.118 str.), -kelio servitut, suteikiant teis vaiuoti transporto priemon-mis (CK 4.119 str.), -kelio servitut, suteikiant teis varyti gyvulius (CK 4.120 str.). 2)servitutai, suteikiantys teis tiesti poemines ir antemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis. 3)kiti ems servitutai. Aukiau pateikti daniausiai pasitaikan-tys ir CK atskirai reglamentuoti ems servitutai, iskirti pagal turin.Pagal turin servitutai skirstomi teigiamo ir neigiamo turinio servitutus. Teigiamo turinio servitutas sutei-kia teis jo subjektui fizikai naudotis svetimu daiktu. Prie toki servi-tut priskiriami, pavyzdiui, kelio servitutai. Neigiamo turinio servitu-tai yra tokie, kuriais tarnaujanio daikto savininkas pareigojamas ne-atlikti tam tikr veiksm. Tokie servitutai, pavyzdiui, yra statiniservitutas, kuriuo udraudiama tarnaujanio daikto savininkui statyti statinius, kurie ustot vies ar esam vietovaizd ir pan.Pagal teisi gyvendinimo bd servitutai gali bti skirstomi tstinius ir nenuolatinius.Tstiniai yra tokie servitutai, kurie nereikalauja aktyvi servituto turtojo veiksm, pa-vyzdiui, statinio servitutas, draudiantis tarnaujanio daikto savinin-kui statyti statinius, kurie ustot vies ar esam vietovaizd.Nenuo-latiniai servitutai yra tokie, kurie reikalauja aktyvi servituto turtojo veiksm. Pagal savo pobd nenuolatiniai servitutai negali bti gy-vendinami nepertraukiamai. Prie toki servitut, pavyzdiui, priski-riami kelio servitutai, suteikiantys teis naudotis psij taku, va-iuoti transporto priemonmis ar varyti gyvulius.Servitutu utikrinamas tinkamas ems skly-po naudojimas, kai sklypas yra apsuptas kitiems savininkams priklau-saniais ems sklypais; servituto pagalba utikrinama tinkama elekt-ros linij, duj, naftos tiekimo vamzdyn prieira, statini, esanisvetimame sklype, naudojimas, prijimas prie vandens telkini ir vaikiojimas vandens telkini pakrants apsaugos juostose, prijimasprie kapini, rekreacini ir vieojo naudojimo teritorij, gamtos ir kultros paveldo teritorini kompleks ir kt.5. Ar servitutas gali bti nustatytas administraciniu aktu? pagal CK 4.124 straipsn servitut gali nustatyti statymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o statymo numatytais atvejais administracinis aktas. Administraciniu aktu servitutas gali bti nustatytas tik statymo numatytais atvejais. 1) valstybins ems sklypams, kurie pagal teritorij planavimo dokumentus numatomi grinti, perduoti ar suteikti nuosavybn neat-lygintinai, parduoti ar kitaip perleisti; 2) valstybins ems sklypams, kurie pagal teritorij planavimo dokumentus numatomi inuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis; 3) inuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybi-ns ems sklypams,

6. Ar servitutas gali bti perleistas sandoriu kitam asmeniui?

7. Ar servitutas gali bti keistas? Servitutas ne gali buti ikeiciamias asmuo negali ikesti to ko neturi.

8. Ar servitut galime vadinti teise svetim daikt? Taip galima, nes servitutas yra teise i svetima daikta.

9. Kokiems daiktams gali bti nustatomas servitutas?Servitutas gali bti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybmis neterminuotam laikui gali utikrinti viepataujaniojo daikto tinkam naudojim

10. Kaip sprendiamas klausimas dl servituto apimties, kai dl jos kyla abejoni?

11. Kaip nustatomas servituto turinys, jei nustatant servitut jo turinys nebuvo konkreiai

apibrtas?

12. Ar servitut btina registruoti nekilnojamojo turto registre? I servituto kylanios teiss ir pareigos subjektams atsiranda tik registravus servitut, iskyrus atvejus, kai servitut nustato statymai.13. Kas ir kokiais atvejais turi teis kreiptis teism ir prayti pakeisti servituto turin?

14. Servituto teisi gyvendinimas ir servituto turtojo pareiga tinkamai ilaikyti tarnaujantj

daikt.4.113 straipsnis. Servituto teisi gyvendinimas:Servituto suteikiamos teiss turi bti gyvendinamos pagal tikslin paskirt, kad bt kuo maiau nepatogum tarnaujaniojo daikto savininkui.Servituto turtojas, gyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepaeisti kit savinink teisiNustatant servitut, gali bti nustatyta prievol statyti statinius, sodinti augalus ar atlikti kitus darbus, kurie yra btini servituto teisms gyvendinti.15. Ar vienas daiktas gali turti kelet servitut?Taip vienas daiktas gali tureti keliata sevitutu.16. Servituto likimas padalijus tarnaujantj arba viepataujantj daikt.Padalijus tarnaujantj daikt, anksiau nustatytas servitutas lieka galioti visoms tarnaujaniojo daikto dalims, iskyrus atvejus, kai daikto padalijimo metu servitutas galiojo ar buvo nustatytas tik konkreiai tarnaujaniojo daikto daliai.Padalijus viepataujantj daikt, anksiau dl jo nustatyt servitut isaugo visos viepataujaniojo daikto dalys, iskyrus atvejus, kai daikto padalijimo metu servitutas galiojo ar buvo nustatytas tik konkreiai viepataujaniojo daikto daliai17. Nuostoli, atsiradusi dl servituto nustatymo, atlyginimas. Kokias slygas reikia rodyti,

norint, kad bt atlyginti nuostoliai?Nuo-stoli atlyginimas reglamentuojamas CK 4.129 straipsnyje. Jame nu-statyta, kad dl servituto nustatymo atsirad nuostoliai atlyginami sta-tym nustatyta tvarka. statymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bti nustatyta viepataujaniojo daikto savi-ninko prievol mokti vienkartin ar periodin kompensacij tarnau-janiojo daikto savininkui.18. Kas atsitinka su servitutu, jei tas pats asmuo tampa tarnaujaniojo ir viepataujaniojo

daikt savininku????19. Atskiros servitut rys ir j charakteristika.Kalbant apie servitut ris teiss literatroje danai pateikiama daiktini ir asmenini servitut klasifikacija. Pagal objekt servitutai skirstomi ems ir statini servitutus. ems servitutai apibriami kaip teis svetim ems sklyp ar jo dal, suteikiama naudotis tuo sveti mu ems sklypu ar jo dalimi (tarnaujaniuoju daiktu), arba emssavininko teiss naudotis ems sklypu apribojimas siekiant utikrinti daikto, dl kurio nustatomas servitutas (viepataujaniojo daikto), tinkam naudojim. Statini servituto samprata pateikiama CK 4.122 straipsnyje.Statini servitutu suteikiama teis atremti viepataujantjstatin tarnaujantj daikt arba pritvirtinti prie jo, tvirtinti tarnau-janiojo statinio sien (konstrukcij) kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei naudotis jais, statyti ar montuoti statini dalis, pakibusias vir tarnaujaniojo sklypo ar statinio, udraudiama tarnaujaniojosklypo savininkui statyti statinius, kurie ustot vies ar esam vieto-vaizd, taip pat atlikti kitus statym neudraustus veiksmus ar reika-lauti i tarnaujaniojo daikto savininko, kad jis susilaikyt nuo konk-rei veiksm atlikimo.Pagal turin servitutai skirstomi teigiamo (affirmativae) irnei-giamo (negativae) turinio servitutus. Teigiamo turinio servitutas sutei-kia teis jo subjektui fizikai naudotis svetimu daiktu. Prie toki servi-tut priskiriami, pavyzdiui, kelio servitutai. Neigiamo turinio servitu-tai yra tokie, kuriais tarnaujanio daikto savininkas pareigojamas ne-atlikti tam tikr veiksm. Pagal teisi gyvendinimo bd servitutai gali bti skirstomi ts-tinius (continuae) ir nenuolatinius (discontinuae).Servitutai gali bti akivaizds (angl. apparent) ir neakivaizds(angl. non-apparent).Pagal servituto nustatymo tikslus servitutus galima skirstyti pri-vaiusir vieuosius.

20. Servitut pasibaigimas. Ar servitutas gali baigtis Civiliniame kodekse nenumatytais pagrindais? Servituto pabaigos pagrindus lemia jo, kaip daiktins teiss, ypatumai.Pagal CK 4.130 straipsn servitutas gali baigtis: 1) jo atsisakius, 2) tam paiam asmeniui tapus ir viepataujaniojo, ir tarnaujan-iojo daikto savininku, 3) uvus viepataujaniajam ar tarnaujaniajam daiktui, 4) pablogjus tarnaujaniojo daikto bklei,5) inykus servituto btinumui,6) sujus senaties terminui.

21. Ar gali pasibaigti servitutas dl to, kad sujo senaties terminas? Kuo is terminas skiriasi nuo iekinio senaties termino?Servitutas pasibaigia sujus deimties met senaties terminui.Jeigu servituto teismis ilg laik nra naudojamasi, tai pagrsta many-ti, kad servitutas jo turtojui nra reikalingas. statymas nustato deim-ties met termin, per kur asmeniui asmenikai ar per kitus asmenis nesinaudojant servitutu tarnaujanio daikto savininkas gali kreiptis teism dl servituto pabaigos sujus senaties terminui. Btina slygaservitutui baigtis iuo pagrindu yra nesinaudojimas visomis servituto turin sudaraniomis teismis. Servituto pabaig nusakaniuose CK 4.130 ir 4.136 straipsniuose minimas senaties terminas negali bti tapatinamas su iekinio senaties terminu. Nors svokosevartojamas tas pats odis, taiau pagal savo teisin paskirt ie terminai yra skirtingi.

22. Teiss servitut gynimas.Jeigu, netinkamai gyvendin-damas savo teises, servituto turtojas paeidia tarnaujaniojo daikto savininko teises, tai pastarasis turi teis reikalauti paalinti bet kokius paeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.139 str.). gyvendindamas savo teises servituto turtojas privalo nepaeisti ne tik tarnaujaniojo daikto savininko, bet ir kit savinink teisi.Tokie savininkai prie paeidj gali panaudoti visas teisi gynimo priemones, kurias savininkui suteikia statymas, pavyzdiui, negatori-n iekin, alos atlyginim.

23. Uzufrukto samprata, objektas, turinys ir uzufrukto nustatymo pagrindai.Taip romn teisje buvo vadinamos dvi i trij nuosavybs turin sudarani teisi (usus, fructus ir abusus).Usus reik teis naudotis daiktu, fructus teis gauti i daikto vaisi ir pajam, abusus teis dispo-nuoti daiktu.CK 4.141 straipsnis. Uzufrukto svoka .Uzufruktas asmens gyvenimo trukmei ar apibrtam terminui, kuris negali bti ilgesnis u asmens gyvenimo trukm, nustatyta teis (uzufrukto-riaus teis) naudoti svetim daikt ir gauti i jo vaisius, produkcij ir pajamas. Tai yra ivestindaiktin asmeninio pobdio334 teis naudotis svetimu daiktu. Uzu-fruktas yra neatlygintin teis. Uzufrukto turinys. Uzufrukto nustatymu paprastai siekiama utikrinti asmens, vadinamo uzufruktoriumi, ilaikym ar jo gyvenimo slygas. Asmeninis uzufrukto pobdis pasireikia tuo, kad jis nustatomas konkreiam asmeniui, negali bti perduodamas ar paveldimas.

24. Ar juridinis asmuo gali bti uzufruktoriumi? Uzufruktorius gali bti ir fizinis, ir juridinis asmuo. Kai uzufruktas nustatomas juridiniam asmeniui, jo trukm negali bti daugiau kaip trisdeimt met.

25. Uzufruktoriaus pareig charakteristika. Uzufruktoriaus atsakomyb.Naudoti daikt kaip bonus pater familias yra ne tik uzufruktoriaus teis, bet ir pareiga. Todl negalima daikto naudoti ne pagal paskirt arba ne ta paskirtimi, kuria jis buvo perduotas uzufrukt nustataniuaktu. Pavyzdiui, uzufruktorius jam gyventi suteiktos gyvenamosios patalpos negali naudoti gamybinei, prekybinei ar kitokiai veiklai. Be to, uzufruktorius privalo ilaikyti ir remontuoti uzufrukto objekt, kiek tai yra btina utikrinti jo normali bkl. Uzufruktoriaus pareiga, pasibaigus uzufruktui, grinti savininkui uzufrukt tokios bk-ls, kokios j gavo, atsivelgiant normal susidvjim, jeigu nusta-tant uzufrukt nebuvo aptarta kitaip (CK 4.158 str. 1 d.).Be daikto savininko sutikimo, o statymo numatytais atvejais be teismo sprendimo uzufruktorius negali i esms pakeisti daikto jperdirbti ar kitaip j pakeisti (CK 4.143 str. 7 d.).Uzufruktorius kasmet privalo teikti uzufrukto objekto savininkui ataskait apie naudojimsi uzufruktu. 26. Uzufrukto pabaiga.Uzufrukto pabaigos pagrindai nustatyti CK 4.150 straipsnyje. Uzufruktas baigiasi:1) jo atsisakius; 2) mirus uzufruktoriui, likvidavus uzufruktori juridin asmen ar prajus trisdeimiai met nuo uzufrukto nustatymo juridiniam asme-niui;3) pasibaigus terminui ar vykus naikinaniojoje slygoje numaty-tam juridiniam faktui; 4) uzufruktoriui tapus uzufrukto objekto savininku;5) uvus uzufrukto objektui; 6) pablogjus uzufrukto objekto bklei;7) sujus senaties terminui; 8) panaikinus uzufrukt teismo sprendimu. Nurodytas uzufrukto pabaigos pagrind sraas yra baigtinis

27. Ar uzufruktas baigiasi, jeigu uzufruktorius tampa dalies uzufrukto objekto savininku?Uzufrukto pabaiga uzufruktoriui tapus uzufrukto objekto savininku. Kaip ir servitutas, uzufruktas pasibaigia, jeigu uzufruktorius tampa viso uzufrukto objekto savininku (consolidatio). gijus nuosavybsteis dal uzufrukto objekto, uzufruktas pasibaigia tik t dal, kurios savininkas ir uzufruktorius sutampa. Likusioje dalyje uzufruktas ilieka.

28. Ustatymo teiss (superficies) samprata, turinys ir nustatymo pagrindai.Ustatymo teis (superficies) yra viena i teisi naudotis kitam asmeniui priklausania eme.4.160 straipsnis. Ustatymo teiss (superficies) svoka.Ustatymo teis (superficies) teis naudotis kitam asmeniui priklausania eme statiniams statyti ar sigyti bei valdyti nuosavybs teise ar emsgelmms naudoti. ios teissobjektu gali btitik ems sklypas ar jo dalis. em gali bti naudojama tik tiksline paskirtimi statiniams ems sklype staty-ti ar juos sigyti bei valdyti nuosavybs teise ar ems gelmms naudoti.Ustatymo teisei kaip daiktinei teisei bdingas sekimo poymis. Pasikeitus ems savininkui ustatymo teis ilieka. Ustatymo teise suteikiama teis naudotis daiktu. Ustatymo teis (superficies) negali bti nustatyta vieajai nuosavybei.Ustatymo teiss (superficies) turinys nustatytas CK 4.162 straipsnyje. Ustatymo teiss turtojas turi teis ant kitam asmeniui priklausanios nuosavybs teise ems sigyti nuosavybn ar turtinuosavybs teise statinius bei daugiameius sodinius. i teis, kaip ir ilgalaik nuoma (emphyteusis), maksimaliai apriboja savininko teises. Ustatymo teiss turtojas gyja tiek naudojimosi teisi, kiek j turi savininkas. Jo teis statyti, naudoti ar griauti statinius bei sodinti ar naikinti sodinius gali bti apribota tik ustatymo teis nustataniame akte.Nustatymo pagrindai: Ustatymo teis (superficies) nustatoma ems savininko ir usta-tymo teiss turtoju tampanio asmens susitarimu arba ems savinin-ko testamentu (CK 4.163 str.).29. Ar ustatymo teis gali bti nustatyta teismo sprendimu?

30. Ar ustatymo teis lieka, jei pasikeiia ems arba statini savininkas?Ustatymo teisei kaip daiktinei teisei bdingas sekimo poymis. Pasikeitus ems savininkui ustatymo teis ilieka. Ustatymo teisi lieka ir pasikeitus statini ar sodini savininkui (CK CK 4.160 str. 3 d.). gijs nuosavybs teis statinius ar sodinius naujasis savininkas ustatymo teis gyja paiu faktu;31. Ustatymo teiss pabaiga.Ustatymo teiss pabaigos pagrindai nustatyti CK 4.164 straips-nyje. Ji baigiasi: 1)kai ustatymo teiss turtojas tampa ir ems savininku, 2)pasibaigus terminui, 3)dl senaties, jeigu ustatymo teiss turtojas deimt metnesinaudoja ustatymo teiss objektu, 4)ustatymo teiss turtojui daugiau kaip u dvejus metus ne-sumokjus ustatymo teis nustataniame akte nustatyto mokesio. Pasibaigus ustatymo teisei, nuosavybs teis statinius ar sodinius pereina ems savininkui.32. Ilgalaiks nuomos (emphyteusis) samprata, turinys ir nustatymo pagrindai.4.165 straipsnis. Ilgalaiks nuomos svoka.Ilgalaik nuoma (emphyteusis), kaip daiktin teis, teis naudotis kitam asmeniui priklausaniu ems sklypu ar kitu nekilnojamuoju daiktu nebloginant jo kokybs, nestatant statini, nesodinant daugiamei sodini ir neatliekant kit darb, kurie i esms padidint naudojamos ems ar kito nekilnojamojo daikto vert, iskyrus atvejus, kai yra nuomotojo sutikimas.Ilgalaik nuoma, yra teis naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu.Ilgalaiks nuomos objektugali bti ne tik ems sklypas, bet ir kitas nekilnojamasis daiktas, taip pat i nekilnojamj daikt dalys. Antra, CK 4.165 straipsnyje pateiktoje ilgalaiks nuomos sampratoje draudimas statyti statinius, sodinti daugiameius sodinius yra dispozityvaus pobdio. Tai yra leidiama, jeigu ems savininkas yra davs sutikim.Ilgalaik nuoma gali bti atlygintin ir neatlygintin. Atlyginimas gali bti ireiktas vienkartine suma arba periodiniais mokjimais.Ilgalaik nuoma gali bti perduodama kitam asmeniui ir paveldima.lgalaikei nuomai, kaip ir kitoms daiktinms teisms, bdingas sekimo poymis. Pasikeitus daikto savininkui ilgalaik nuoma ilieka.Ilgalaiknuoma negali bti nustatyta vieajai nuosavybei.Ilgalaik nuoma gali bti terminuota ar neterminuota.Ilgalaiks nuomos turinys nustatytas CK 4.168 straipsnyje. Ilgalaiks nuomos turtojas naudojasi inuomotu nekilnojamuoju daiktu kaip jo savininkas. Nuomininkui priklauso ir inuomoto nekilnojamo-jo daikto duodami vaisiai. Nuomininko naudojimosi teiss gali bti apribotos ilgalaik nuo-m nustataniu aktu. Nuomininkas taip pat neturi teiss be savininko sutikimo i esms didinti nuomojamo daikto vert, keisti jo tikslinpaskirt. Nuomininkas savo lomis privalo ilaikyti inuomot nekilnoja-mj daikt ir j remontuoti, skaitant ir kapitalin remont.

33. Ar ilgalaik nuoma gali atsirasti teismo sprendimo pagrindu????34. Kokius galite nurodyti ilgalaiks nuomos poymius, atribojanius j nuo paprastos nuomos? 1) ilgalaiks nuomos atveju ems sklypo savininkas turi pareigelgtis pasyviai, t. y. susilaikyti nuo bet koki veiksm ems sklypo atvilgiu. Tuo tarpu nuomos atveju nuomotojas yra pareigotas elgtis aktyviai, t. y. atlikti tam tikrus veiksmus (pvz., nuomotojas gali btipareigotas paalinti nuomos objekto trkumus (CK 6.485 str. 2 d. 1 p.), daryti daikto kapitalin remont (CK 6.492 str.); 2) ilgalaik nuom gali bti perduodama be daikto savininko sutikimo ir paveldima. Nuomos (panaudos) teis paveldima, taiau gali bti perduodama tik esant kreditoriaus sutikimui. iuos ypatumus lemia skirtinga teisi prigimtis;3) ilgalaik nuoma nustatoma konkreiam tikslui statiniams statyti ar sigyti bei valdyti nuosavybs teise ar ems gelmms naudoti. Tuo tarpu nuomos (panaudos) teiss nustatymo tikslai statyme nraapibrti;

35. Ar ilgalaik nuoma gali bti neatlygintin?Ilgalaik nuoma gali bti atlygintin ir neatlygintin. Neatlygintin nuoma preziumuojama lgalaikei nuomai, kaip ir ustatymo teisei, neturi bti taikoma bendroji atlygintinumo prezumpcija. Tokia ivada darytina i CK 4.166 straipsnio turinio, kuriame nustatyta, kad ilgalaik nuom nustataniame akte gali bti numatyta, kad nuomininkas turi sumokti nekilnojamojo daikto nuomotojui vienkartin sum arba u j mokti periodikai.

Udaviniai:

1. Tarp kaimyn Jonaiio ir Petraiio buvo susiklost prasti kasdieniai santykiai: Petraitis, nordamas patekti savo sklyp tiesiausiu keliu, pereidavo takeliu per Jonaiio sklyp. Taiau Jonaitis savo sklyp pardav, o naujas savininkas takel utvr ir udraud vaikioti jo sklypu. Naujasis savininkas atsisakym leisti naudotis savo ems sklypu motyvavo ir tuo, kad jo sklype nustatytas ir kitas servitutas, kuriuo naudojasi Pranaitis, o servitut sklype negali bti tiek, kad tai paneigt nuosavybs teiss esm. Kaimynas Pranaitis Petraiiui paaikino, kad Petraitis gali savo sklyp patekti ir kitu keliu, kad ir tolimesniu, todl servituto Petraiio naudai nustatyti negalima.

Petraitis ketina kreiptis teism, kad bt nustatytas servitutas ir jis galt toliau tiesiausiu keliu patekti savo sklyp.

1. Ar teistas naujojo sklypo savininko atsisakymas leisti Petraiiui patekti savo sklyp tiesiausiu keliu?

2. Ar sklypo savininkas gali atsisakyti suteikti servitut tuo pagrindu, kad servituto teis jis yra suteiks kitam asmeniui?

3. Kokios Petraiio reikalavimo patenkinimo perspektyvos? Atsakym pagrskite.2. ems sklype, kur bendrov A pirko i valstybs, yra nustatytas servitutas gretimo sklypo savininkui naudotis 2 metr ploio keliu. Taiau is servitutas nenaudojamas, nes gretimo sklypo naudotojas gali patekti savo sklyp i kitos puss, kurioje yra valstybei priklausanio sklypo dalis ir kelias. Bendrov A mano, kad valstyb, parduodama jai priklausant ems sklyp, servitut turjo perkelti jai liekant ems sklyp. Kadangi pasikeit ems sklypo savininkas, servitutas turt baigtis, nelikus tam teisinio pagrindo: pirma, juo niekas nesinaudoja, todl nra poreikio, antra, pasikeit ems sklypo savininkas, o naujasis savininkas neatsako pagal ankstesniojo savininko prievoles.1. sivaizduokite, kad esate bendrovs A atstovas. vertinkite bendrovs A, sigijusios sklyp, pozicij ir pateikite argument iai pozicijai pagrsti.

2. Koki veiksm gali imtis bendrov A, nordama panaikinti servitut?

3. vertinkite valstybs, kaip ems sklypo pardavjos, siningum.

4. Ar servitutas gali pasibaigti dl slygoje nurodyt aplinkybi?

3. Valstybin mon A, valdanti patikjimo teise ems sklyp, svarsto galimyb perduoti naudotis laisva ems sklypo dalimi mamenin prekyb maisto produktais vykdaniai bendrovei B parduotuvs statybai. alys sudar sutart dl naudojimosi tam tikra ems sklypo dalimi, suteikiant teis bendrovei B statyti parduotuvs pastat bei pagalbinius priestatus, taiau udraudiant iai monei sodinti augalus (medius, ilgameius krmus, gyvatvor). Sutarties alys susitar, kad bendrov B sumoks valstybei 15.000,00 Lt mokest u leidim pasistatyti pastatus. Sutartyje taip pat buvo numatyta, kad bendrovs B praymu valstyb iai bendrovei gali suteikti servituto turtojo teises.1. Ar gali bti perduotas ems sklypas ustatymo teise (superficies)? Ar galioja ali sudaryta sutartis?2. Jei tai ustatymo teis, kas, pasibaigus iai teisei, turs nuosavybs teis bendrovs B pastatytus statinius?

3. Ar teista sutarties slyga, numatanti, jog bendrov B neturi teiss sodinti augal? Kodl?4. Kaip vertinate sutarties slyg, tvirtinani, jog bendrovs B praymu valstyb iai bendrovei gali suteikti servituto turtojo teises?