www.teise.lt/vu - VU Teiss fakulteto darb duomen baz (konspektai, laboratoriniai ir kursiniai darbai, purgs ir kita).

CIVILIN TEIS.

I BENDRIEJI NUOSTATAI

1. Civilin teis kaip teiss aka.

T1.1. Civilins teiss svoka.

moni bendruomenje egzistuojantys santykiai tarp moni visuomeniniai santykiai. Tie visuomeniniai santykiai, kurie sureguliuoti teiss normomis teisiniai santykiai.

Iskiriamos dvi teiss rys: Pozityvioji teis, Prigimtin teis.

Pozityvioji teis tai taisykls, kuri laikymasis yra sankcionuotas valstybs prievarta.

Prigimtin teis tai amin ir nekintani norm visuma. J pagrind sudaro isamus vaizdinys apie mog, mogaus gimins tapatum laike ir erdvje, mogaus reikmi nekintam pobd.

Jau senovs Romos teisininkai visas pozityviosios teiss normas skirst dvi dideles grupes: viej teis ir privatin teis.

Vieoji teis: - nustato vieosios valdios organizacij ir reguliuoja atskir asmen santykius su valstybs organais, susivienijimais, bendruomenmis bei kt. vieaisiais junginiais;

gina valstybs interesus;

- jos reguliuojamiems santykiams bdinga valdia ir pavaldumas.

Paprastai vieajai teisei priskiriamos konstitucins, administracins, finansins, baudiamosios teiss akos, taip pat vieoji tarptautin teis.

Privatin teis: - reglamentuoja privai asmen santykius;

jos reguliuojami santykiai grindiami privaios autonomijos, lygiateisikumo, nepavaldumo principais.

Paprastai privatinei teisei priskiriamos civilin (skaitant ir eimos teis), prekybin, darbo, agrarin (ekologin) ir tarptautin teis.

Svarbiausia privatins teiss aka civilin teis.

Civilin teis tai teiss aka, kurios normos reguliuoja lygi ir vienas kitam nepavaldi subjekt visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, taip pat ir nesusijusius, asmeninius neturtinius santykius.

T1.2. Civilinio teisinio reguliavimo dalykas.

Civilinio teisinio reguliavimo dalykas rodo, kokius visuomeninius santykius reguliuoja civilin teis.

LR CK 1 str. Sakoma, kad is K reguliuoja turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, susiklostanius tarp fizini asmen, juridini asmen ar organizacij, neturini juridinio asmens statuso. statym numatytais atvejais K taip pat reguliuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius (nesusijusius su turtiniais).

Pagrindinis civilinio teisinio reguliavimo dalykas yra turtiniai santykiai.

Turtiniai santykiai tai visuomeniniai ekonominiai santykiai dl turto valdymo, naudojimosi juo bei disponavimo, jo perjimo i vien asmen kitiems, taip pat dl darb atlikimo, paslaug tiekimo ir pinig mokjimo.

Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja CT, yra bdinga prekin pinigin iraika. Su prekine pinigine forma yra susij ir daugelis neatlygintin turtini pinigini santyki: pvz., pasaugos, panaudos, paveldjimo, ir kt. I iors tokie santykiai, atrodo, neturi prekins pinigins iraikos, taiau ji yra j pagrindas. Antai, u daiktus, kurie neatlygintinai perduodami naudotis, pasaugoti ar yra paveldimi, atlyginimas nenumatytas. Taiau tie daiktai yra turtas, turi savo vert, kuri, juos dl kieno nors kalts sugadinus, praradus ir pan., gali bti iiekoma pinigais.

Asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusij su turtiniais, - tai visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda dl nematerialini grybi, neatskiriam nuo mogaus ar moni organizuoto kolektyvo. Tos grybs nra vertinamos pinigais ar kitokiu turtu. Jos apibdina asmenyb (mogaus, organizuoto moni kolektyvo individualyb), atskleidia jos visuomenin, dorovin vert. ioms vertybms priklauso garb, orumas, vardas (pavard), juridinio asmens pavadinimas, preks enklas, asmens laisv, nelieiamyb, buto nelieiamyb, piliei asmeninio gyvenimo, susirainjimo, telefonini pokalbi slaptumas ir kt. ios vertybs neatsiejamos nuo asmens, j negalima perleisti, pasisavinti ir pan. Taiau ne visus santykius, atsirandanius dl i vertybi, reguliuoja CT normos. Daugum j reguliuoja Konstitucins normos, kuri CT nekonkretizuoja. CT normos gina garb ir orum, ugarantuoja vaizduojamojo meno krinyje pavaizduoto pilieio interes apsaug ir kt. Naujuosiuose civiliniuose statymuose reikt iplsti bei padidinti piliei neturtini teisi apsaug.

Asmeniniai neturtiniai santykiai, susij su turtiniais, - tai santykiai, kurie atsiranda dl dvasins krybos produkt: mokslo, literatros, meno krini, atradim, iradim bei pramons pavyzdi sukrimo bei naudojimo. Krjas, sukurdamas atitinkam krin, deda j savo darbo ir pasiekia tam tikr krybos rezultat. Jeigu tas dvasins krybos produktas visuomenei yra naudingas, tai j panaudojant autorius gyja asmenines neturtines ir su jomis susijusias turtines teises, o kartu ir neturtinius santykius, kurie susij su turtiniais. Pvz., asmuo, sukrs literatros krin, gyja ias asmenines neturtines teises: 1) autorysts teis; 2) teis autorin vard; 3) teis krinio paskelbim, dauginim ir platinim; 4) teis krinio nelieiamyb; teis versti krin kitas kalbas. Taip pat turtin krjo teis autorin atlyginim (honorar).

Asmenini neturtini santyki, susijusi su turtiniais, bdinga savyb yra ta, kad ie santykiai turi objektyvia forma iorikai ireikt objekt (krin, iradim ir pan.), kuris yra atskiras nuo krjo asmenybs. Tuo tarpu asmenini neturtini santyki, nesusijusi su turtiniais, atskiro objekto nra. mogaus garb, orumas ir kitos vertybs, sudaranios i santyki objekt, i esms yra paties asmens savybs.

T1.3. Visuomenini santyki civilinio teisinio reguliavimo metodas.

Civilinio teisinio reguliavimo dalykas rodo, kokius visuomeninius santykius reguliuoja civilin teis, o civilinio teisinio reguliavimo metodas, - kaip, kokiais bdais ir priemonmis tai yra daroma.

Civilinio teisinio reguliavimo metodas tai sistema teisini priemoni, bd, kuriais civilin teis veikia reguliuojamus visuomeninius santykius, nukreipia juos visuomenei pageidaujama kryptimi.

Teisinio reguliavimo metodo svarbiausi elementai (teisinio poveikio bdai): leidimo, sakymo (liepimo) ir draudimo.Administracinje teisje dominuoja liepimo (sakymo) elementai, baudiamojoje draudimo, civilinje teisje leidimo. Tokiu bdu susidaro savarankiki administracinio , baudiamojo ir civilinio teisinio reguliavimo metodai, turintys kiekvienam j bdingus poymius, kurie iuos metodus ir skiria vienus nuo kit.

Civilinio teisinio reguliavimo metodo poymiai: 1) teisin civilini teisini santyki dalyvi lygyb; 2) i santyki dalyvi iniciatyva formuojant santykius; 3) dispozityvikumas gyjant bei gyvendinant civilins teiss subjektams priklausanias teises; 4) turtin subjektini civilini teisi paeidjo atsakomyb, siekiant atstatyti paeistas subjektines teises; 5) iekinin paeist ar ginijam teisi gynimo tvarka.

Teisin CT santyki dalyvi lygyb: CT reguliuojam santyki dalyviai yra nepavalds vieni kitiems, CT normos jiems nustato lygias teises ir pareigas (neprikl. nuo to, kas i santyki subjektas fizinis asmuo, juridinis asmuo, valstyb, kokia subjekt turtin padtis ir t. t.). Pavyzdiui, teisin lygyb pirkimo pardavimo santykyje reikiasi tuo, kad pirkjas ir pardavjas teisikai yra nepavalds vienas kitam ir pardavjas negali priversti pirkjo, kad jis nusipirkt daikt u tam tikr kain. Bet CT santykio dalyviai patys savo susitarimu gali pakeisti lygi pradin teisin padt (pvz., skolintojas, pagal paskolos sutart perdavs tam tikr pinig sum skolininkui, turi tik teis tos sumos reikalauti, o skolininkas tik pareig skol grinti), ir vl j atstatyti (skola grinama), t.y. pavalds vienas kitam netampa.

CT santyki dalyvi iniciatyva formuojant santykius: CT subjektai, nordami gyti civilines teises ar susikurti civilines pareigas, turi ireikti savo vali: sudarydami vairius sandorius (pirkimo - pardavimo, main, dovanojimo, paskolos ir t.t.); sukurdami mokslo, meno, literatros krinius; priimdami ar atsisakydami priimti palikim (fiziniai asmenys) ir pan. CT yra vienintel teiss aka, kurios normos civilins teiss subjektams suteikia toki plai valios ir veiksm laisv atsirasti, pasikeisti bei pasibaigti vairiems teisiniams santykiams, taip pat sigyti subjektines teises bei disponuoti jomis.

Dispozityvikumas CT santykiuose, - tai CT normomis pagrsta civilini teisini santyki subjekt galimyb savo nuoira gyvendinti savo civilin teisin subjektikum pasirinkti atitinkam savo elgesio variant: gyti vienokias ar kitokias subjektines teises ar j negyti, pasirinkti konkret j gijimo bd, savo nuoira statymo nustatytuose rmuose reguliuoti teisini santyki turin, disponuoti subjektinmis teismis.

Turtin subjektini civilini teisi paeidjo atsakomyb. Pagrindinis CT reguliavimo dalyko komponentas yra turtiniai santykiai. Kadangi turtini santyki objektas turtas CT paeidimo atveju sunaikinamas, kitokiu bdu padaromi nuostoliai ar nevykdoma pareiga, tai neteistais veiksmais yra paeidiama ir CT santyki dalyvi turtin lygyb, kuri btina atstatyti. Todl turtini teisi paeidjas yra pareigojamas atstatyti buvusi iki teiss paeidimo padt: atlyginti al natra arba pinigais (nuostolius), o statymo nustatytais atvejais sumokti netesybas (baud, delspinigius) ir kt.

Neturtini, susijusi su turtinmis, teisi paeidjas statym numatytais atvejais taip pat pareigojamas atlyginti al. Ji atlyginama, pvz., u autorysts teiss paeidimus, dl kuri atsirado turtini nuostoli, u juridini asmen neturtini teisi paeidimus, jeigu jie padar al.

LR CK numato tik vienintel neturtini, nesusijusi su turtinmis, teisi paeidimo atvej, kai ala atlyginama. Tai vadinamasis moralins alos atlyginimas u garbs ir orumo paeidim, paskelbus tikrovs neatitinkanias inias, taip pat paskleidus informacij apie fizinio asmens asmenin gyvenim. alos atlyginimo dyd nuo 500 iki 10.000 Lt nustato teismas. iuo atveju ala padaroma asmeninms neturtinms vertybms ir nra susijusi su turtiniais praradimais, o pasireikia dvasinio pobdio praradimais, kuriuos bent i dalies gali kompensuoti pinigins sumos. Reikt atsivelgti usienio valstybi patirt ir nustatyti daugiau neturtins alos atlyginimo atvej.

CT normose numatyti ir tokie atvejai, kai u padaryt al atsako ne patys paeidjai, o kiti asmenys: pvz., u nepilnamei iki 15 met padaryt al atsako tvai, tviai, globjai arba mokymo, aukljimo ar gydymo staiga (CK 498 str.).

Turtins atsakomybs tikslas paalinti civilini teisini subjektini teisi paeidimo pasekmes ir garantuoti i teisi gyvendinim.

Iekinin paeist ar ginijam teisi gynimo tvarka. CT santyki dalyviai turi lygias teises, yra nepavalds vieni kitiems. Todl tarp j kilus gin turi sprsti nesuinteresuotas organas, su kuriuo pavaldumo ryiais nra susijusi n viena i gino ali. Tokie specials jurisdikciniai organai yra teismas bei arbitraas, kurie paprastai ir sprendia civilinius ginus.

Taigi civilinio teisinio reguliavimo metodas yra teiss subjekt juridine lygybe pagrsta teisinio poveikio bd ir priemoni visuomeniniams santykiams sistema, leidianti pasireikti t santyki dalyvi iniciatyvai ir dispozityvikumui, gyjant bei gyvendinant civilines subjektines teises, o jas paeidus, numatanti turtins atsakomybs priemones ir teis turiniam asmeniui garantuojanti gynybos priemones, kad paeistosios teiss bus atstatytos.

T1.4. Civilins teiss funkcijos ir udaviniai.

Teiss funkcija tai jos poveikis, vaidmuo, paskirtis, tvirtinant, organizuojant bei vystant visuomeninius santykius. Teis kaip visuomenini santyki tvirtinimo, organizavimo bei vystymo veiksnys atlieka dvi svarbiausias funkcijas: reguliavimo ir apsaugos. Atskirose teiss akose jos pasireikia nevienodai. Baudiamoji, baudiamojo ir civilinio proceso teis daugiausiai atlieka apsaugos funkcijas. Civilinje teisje pagrindin vieta skiriama pozityviam visuomenini santyki reguliavimui, t.y. reguliavimo funkcijai. CT paskirtis teisikai veikti susiklosiusius turtinius, taip pat asmeninius neturtinius santykius tarp vienas kitam nepavaldi subjekt, organizuoti tuos santykius taip, kad jie funkcionuot remiantis visuomens vystymosi dsningumais, pagal visuomens poreikius, kad bt ukertamas kelias atsirasti ir plstis visuomenei alingiems santykiams.

Pagal CT norm poveikio visuomeniniams santykiams pobd tikslinga skirti dvi reguliavimo funkcijos ris: statik ir dinamik. Statikos reguliavimo funkcijos poveikis reikiasi tuo, kad atitinkami CT institutai tvirtina visuomenei bei valstybei pageidautinus visuomeninius santykius (nuosavybs teiss institutas nustato nuosavybs teiss subjektus, turin, objektus ir t.t., autorins teiss institutas, iradim teiss institutas ir kt.). Dinamika reguliavimo funkcija pasireikia tuo, kad civilins teiss norm poveikis nukreipiamas visuomenini santyki dinamikos forminim, t santyki keitim, tobulinim, skatinim atsirasti naujiems visuomeniniams santykiams, atitinkantiems mogaus ir visuomens poreikius.

Nors civilin teis i esms yra reguliacinio pobdio, taiau ji vykdo ir apsaugos funkcij. Paeidus CT normas bei kit asmen subjektines teises, tos normos numato ir sankcijas, kuri tikslas atstatyti padt, buvusi iki teiss paeidimo: pvz., savininkas ar teistas valdytojas gali ireikalauti daikt i svetimo, jei jis neteistai j valdo, reikalauti atlyginti al ar nuostolius, reikalauti per teism paneigti garb bei orum eminani informacij, jei ji neatitinka tikrovs, ir pan.

Visuomenini santyki teisinio tvirtinimo faktas, numatytos sankcijos, kurios gali bti taikomos paeidus civilins teiss normas, be abejo, vaidina ir tam tikr aukljamj bei spjamj vaidmen. Todl manoma, kad CT atlieka ir aukljimo funkcij.

Pagrindinis CT udavinys nukreipti moni, vairi organizacij, taip pat valstybs institucij veikl ta linkme, kad bt spariau vystoma privatine nuosavybe pagrsta visuomens ekonomin baz ir sudarytos slygos vis geriau patenkinti fizini bei juridini asmen materialinius ir dvasinius poreikius.

Remdamiesi idstytu, galime suformuluoti CT sampratos apibrim:

Civilin teis tai teiss norm sistema, skirta teisikai reguliuoti vienas kitam nepavaldi subjekt turtinius santykius, kuri objektas turi tiesiogiai ireikt ar numatom vert, taip pat tiek su turtiniais susijusius, tiek ir nesusijusius asmeninius neturtinius bei organizacinius santykius, siekiant sukurti privatine nuosavybe pagrst visuomens ekonomin baz, kuri sudaryt slygas vis geriau patenkinti fizini bei juridini asmen materialinius bei dvasinius poreikius.

T1.5. Civilins teiss atribojimas nuo kit teiss ak.

Teisinio reguliavimo dalykas yra pagrindinis kriterijus, metodas pagalbinis kriterijus, kuriais remiantis viena teiss aka yra atribojama nuo kitos. Atriboti CT nuo valstybins ar BT nesunku, nes j reguliuojami santykiai kokybikai skirtingi. Daug sunkiau CT atriboti nuo Administracins, Darbo ir eimos teiss, nes jos turi daug bendro su CT.

Civilins teiss atribojimas nuo administracins. Administracin teis reguliuoja santykius, atsirandanius valstybs institucijoms gyvendinant vykdomj bei tvarkomj veikl (valstybini moni, akcini bendrovi steigimo, reorganizavimo, likvidavimo tvark, valstybinms monms valstybinio kapitalo l ir kt.). Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja administracin teis , bdinga tai, kad viena i i santyki ali yra valdymo institucija, tuose santykiuose dalyvaujanti kaip jai pavest vykdomj tvarkomj funkcij vykdytoja, o kita alis jai pavaldi. T.y. administraciniai teisiniai santykiai yra valdios ir pavaldumo santykiai. Jeigu valstybinio valdymo organas (pvz., savivaldybs miesto valdyba) lygybs pagrindu sudaryt rangos sutart dl savo patalp remonto, iuos sutartinius santykius reguliuot jau ne administracins , bet CT normos. Administraciniam teisiniam reguliavimui bdingi teisinio sakymo (liepimo) ir pavaldumo elementai, o civiliniam teisiniam reguliavimui leidimo, koordinavimo elementai ir teisin lygyb.

Finans teis nuo civilins teiss skiriasi tuo, kad jos reguliavimo dalykas santykiai, atsirandantys valstybei gyvendinant finansin veikl (biudeto, emisijos ir kt.). iems santykiams, kaip ir administraciniams teisiniams, bdingas j subjekt pavaldumas, o ne j teisin lygyb.

Darbo teiss reguliavimo dalykas visuomeniniai santykiai, susidarantys darbo proceso metu. Darbo teisini santyki subjektai teisikai yra lygs ir kartu pavalds monje, organizacijoje nustatytai vidaus tvarkai. Tuo i esms darbo teis ir skiriasi nuo civilins (pvz., CT normomis reguliuojami rangos santykiai rangovas nepriklauso usakovo darbuotoj kolektyvui, pats organizuoja savo darb, nustato veiklos tvark).

eimos teiss reguliavimo dalykas asmeniniai ir turtiniai santykiai, atsirandantys tarp sutuoktini, tv ir vaik, kit eimos nari, taip pat tarp globj ir globotini, rpintoj bei rpintini. eimos teisje dominuojantis vaidmuo tenka asmeniniams santykiams tarp grietai apibrt subjekt, o turtiniai santykiai priklauso nuo asmenini, yra neatlygintini bei pasiymi kitais ypatumais, kuriuos lemia asmeniniai santykiai.

Atriboti CT nuo prekybos teiss i esms nemanoma.Todl kai kurie autoriai kelia klausim: ar civilin ir prekybos teis yra dvi savarankikos teiss akos, ar tai viena aka. Daugelis autori CT laiko bendrja privatine teise, o prekybin specialija privatine teise. Taigi CT reguliuoja daugiau bendrus privaius santykius, kitos privaios teiss akos, tame tarpe ir prekybos teis, - siaurus, specifinius privaios teiss santykius. Lietuvos Respublikoje rengiami du atskiri Civilins ir Prekybos teiss kodeks projektai.

T1.6. Civilins teiss sistema.

Sistema tai sandara, junginys, skirting reikini ssaja, iskirianti juos i aplinkos kaip vientis santykinai savarankik darin. Ji apima savo komponentus (posistemes, dalis, elementus) ir t komponent tarpusavio ryius bei santykius. T.y. sistema tai ne tik tam tikr reikini pasidalijimas atskiras dalis elementus, bet ir t element tarpusavio ryiai, vienijantys juos darni visum.

Sistem sudaro ne vien teis apskritai. Atskiros teiss akos, poakiai, net atskiros teiss normos, bdamos didesns sistemos elementai, paios sudaro santykinai savarankikas sistemas.

CT, kaip teiss sistema, yra visuma CT norm tam tikra tvarka suburt atskirus, nuosekliai idstytus institutus, poakius, kurie sveikaudami sudaro viening civilins teiss sistem.

Pirminis (bazinis) CT sistemos elementas yra CT norma. Atskira ios akos norma daniausiai taip pat sudaro sistem, susidedani i susijusi element: hipotezs, dispozicijos ir sankcijos.

CT institutas tai tam tikra CT norm grup, reguliuojanti santykinai savarankik visuomenini santyki sistem, - dal CT reguliuojam santyki (CT subjekt, sandori, iekinins senaties ir kt. institutai).

CT poakis tai keli pagal reguliavimo dalyk vienariai tarpusavyje susij CT institutai, sudarantys santykinai savarankik CT sistemos dal. Tai nuosavybs, prievolin, but teis, autorin ir iradybos teis (pvz., prievolins teiss poakis susideda i pirkimo pardavimo, dovanojimo, paskolos, pavedimo, turto nuomos, komiso, rangos ir kt. institut).

Be mint CT sistemos element, i sistema dar yra skirstoma : bendrj ir ypatingj CT sistemos dalis.

Bendrosios CT dalies normos ir institutai nustato bendras taisykles, kurios paprastai taikomos visiems CT norm reguliuojamiems visuomeniniams santykiams. Pagal savo struktr bendroji dalis skirstoma tarpusavyje susijus teiss institut kompleks. iems svarbiausiems institutams priklauso pagrindiniai nuostatai, nurodantys civilini statym udavinius, civilins teiss normomis reguliuojamus santykius, nustatantys civilini teisi ir pareig atsiradimo pagrindus, civilini teisi gyvendinimo slygas, civilini teisi gynimo bdus, teisin civilins teiss subjekt padt, teiss normas apie sandorius, atstovavim, terminus ir iekinin senat.

Ypatingosios CT dalies normos, institutai ir poakiai reguliuoja tik tam tikras, atskiras visuomenini santyki grupes. Ypatingosios dalies normos skirstomos iuos poakius ir institutus:

1) nuosavybs teiss poakis, kurio normos (tame tarpe ir bendros) reguliuoja privatins, kooperatyv, visuomenini organizacij, valstybs, savivaldybi nuosavybs santykius.

2) Prievolins teiss poakis. Jis susideda i bendr norm ir institut, kurie taikomi vis ri prievoliniams santykiams, ir speciali norm bei institut, skirt atskiriems prievoliniams santykiams reguliuoti.

3) CT poakis, reguliuojantis santykius, atsirandanius dl dvasins krybos rezultat sukrimo ir panaudojimo, susideda i autorins teiss, teiss atradim, iradim teiss, teiss pramonin pavyzd institut. io poakio normos reguliuoja santykius, atsirandanius dl literatros, mokslo, meno krini sukrimo, atradim, iradim padarymo ir t.t.

T1.7. Privatin ir civilin teis.

Jau senovs Romos teisininkai visas pozityviosios teiss normas skirst dvi dideles grupes: viej teis ir privatin teis.

Vieoji teis: - nustato vieosios valdios organizacij ir reguliuoja atskir asmen santykius su valstybs organais, susivienijimais, bendruomenmis bei kt. vieaisiais junginiais;

gina valstybs interesus;

jos reguliuojamiems santykiams bdinga valdia ir pavaldumas.

Paprastai vieajai teisei priskiriamos konstitucins, administracins, finansins, baudiamosios teiss akos, taip pat vieoji tarptautin teis.

Privatin teis: - reglamentuoja privai asmen santykius;

jos reguliuojami santykiai grindiami privaios autonomijos, lygiateisikumo, nepavaldumo principais.

Paprastai privatinei teisei priskiriamos civilin (skaitant ir eimos teis), prekybin, darbo, agrarin (ekologin) ir tarptautin teis.

Svarbiausia privatins teiss aka civilin teis.

Civilin teis tai teiss aka, kurios normos reguliuoja lygi ir vienas kitam nepavaldi subjekt visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, taip pat ir nesusijusius, asmeninius neturtinius santykius.

2. Civiliniai statymai.

Civilins teiss altiniai.

Kiekvieno civilinio teisinio santykio subjekto elges reguliuoja vieno ar kito valstybinio norminio akto teiss normos. iuo poiriu valstybiniai norminiai aktai gyja CT altinio reikm.

Pagrindinis CT altinis Konstitucija (K). K suprantama kaip statym leidimo, tobulinimo baz, pagrindiniai principai. Bet kokie CT statymai negali prietarauti K-jai. Pvz., K 23 str. Nuosavyb nelieiama. Nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama. Joks CT statymas negali paeisti io principo.

LR CK pagrindinis kodifikuotas CT altinis. Susideda i 2 dali: bendroji dalis, prievoliniai santykiai.

Sekantis altinis Civiliniai statymai.

Visi kiti norminiai aktai reguliuojantys civilinius santykius postatyminiai. Juos leidia institucijos, kurios neturi statymo leidybos teiss. Daniausiai tai valstybs valdymo organ ileisti aktai. Jie negali prietarauti statymams, yra maesns teisins galios. Postatymini akt paskirtis konkretizuoti statymus, juose tvirtintas normas. Tai Vyriausybs nutarimai, potvarkiai, Ministerij, departament, kt. valdymo organ teiss aktai, vairi organizacij nuostatai, statai (danai reguliuoja organizacijos nari turtines teises). Savivaldybi Taryb priimami sprendimai, jei jie turi CT pobdio norm.

Paproiai gali bti CT altiniai, jei jie yra statym numatytais atvejais visuotinai pripainti (sankcionuoti valstybs).

Konstitucinio teismo nutarimai, nustatantys, kad normos atitinka ar ne Konstitucijai taip pat CT altiniai (danai paaikinama, kaip ginijam norm naudoti).

Teism praktikos reikm taikant ir tobulinant CT statymus.

Svarbiausi AT sprendimai. AT teisj senatas nagrinja statym taikymo apibendrinimo rezultatus, aprobuoja teism sprendimus. Tiek aprobuojant, tiek nagrinjant statym taikymo apibendrinimo rezultatus, pasiekiama vieninga statym taikymo praktika.

Civilini statym galiojimas laiko, erdvs, asmen atvilgiu.1993.04.06. ileistas statymas Dl LR statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos nurodo nuo kada TA laikomi galiojaniais.

Lietuvos Respublikos statymai sigalioja po to, kai juos pasirao ir "Valstybs iniose" oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas , jeigu paiuose statymuose nenustatoma vlesn sigaliojimo diena.

Kiti Seimo priimti teiss aktai sigalioja kit dien po j paskelbimo "Valstybs iniose", jeigu paiuose aktuose nenustatoma kita sigaliojimo tvarka.

Respublikos Prezidento dekretai taip pat sigalioja kit dien po j paskelbimo "Valstybs iniose", jeigu paiuose dekretuose nenustatoma kita j sigaliojimo diena.

Esant neatidliotinam reikalui, Lietuvos Respublikos statymai, kiti Seimo priimti teiss aktai, taip pat Respublikos Prezidento dekretai oficialiai gali bti paskelbti specialiame Seimo leidinyje arba respublikiniuose laikraiuose per Lietuvos telegram agentr (ELTA). Tokiu atveju statymai ir kiti Seimo priimti aktai sigalioja po to arba kit dien po j paskelbimo, taiau artimiausiu metu ie teiss aktai skelbiami ir "Valstybs iniose".

Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai, kuriuose nustatomos, keiiamos ar pripastamos netekusiomis galios teiss normos, sigalioja kit dien po to, kai jie pasirayti Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro paskelbiami "Valstybs iniose".

Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas sigalioja t dien, kuri jis pirmiausiai buvo paskelbtas "Valstybs iniose" arba specialiame Seimo leidinyje, arba respublikiniuose laikraiuose per Lietuvos telegram agentr (ELTA).

Nustoja galios: 1) jei tas statymas ar kt. norminis aktas buvo ileistas apibrtam terminui, - pasibaigus jo galiojimo laikui:

2) pripainus netekusiu galios (primus nauj normin akt nurodoma nuo kada ir kokie norminiai aktai netenka galios, nors danai valstybinio valdymo organai (VVO) ileidia normin akt, nenurodydami, kad tokiu paiu pavadinimu anksiau ileistas norminis aktas nustojo galios).

Bendra taisykl teiss norminiai aktai (TNA) atgal negalioja. TNA taikomi tik tiems santykiams, kurie atsirado jau sigaliojus TNA-ui. Bet paiame TNA-e gali bti nurodyta, kad is aktas reguliuoja ir santykius buvusius iki TNA-o sigaliojimo.

Galiojimas erdvje. Visi LR statymai ar kt. TNA-ai galioja visoje alies teritorijoje. Tam tikrais atvejais Vyriausybs nutarimai, ministerij, departament ar kt. VVO teiss aktai gali bti apibrto teritorinio galiojimo, pvz., administracinio vieneto teritorijoje. Tai turi bti numatyta paiame teiss akte. Administracinio vieneto TNA galioja toje teritorijoje.

Galiojimas visuomenini santyki subjektams (galiojimas asmenims). Bendra nuostata statymai, kiti TNA-ai galiojantys t.t. teritorijoje, taikomi visiems, toje teritorijoje esantiems asmenims. Toks akt galiojimas vadinamas bendruoju.

Galimas ir specialusis CTNA galiojimas asmenims. Tai tokie atvejai, kai CTNA taikomas ne visiems CT santyki subjektams t.t. teritorijoje. Tokiu atvej subjekt, kuriems taikomas CTNA ratas turi bti nurodomas paiame CTNA-e. Jei kyla neaikum, turi bti vadovaujamasi nuostata, kad CTNA galioja visiems asmenims.

5,Usienio valstybi civilins ir prekybins teiss bendra charakteristika.

Monistin ir dualistin civilins teiss sistemos. Raidos tendencijos.

Dualistin CT teiss sistema civilin ir prekybos teiss laikomos savarankikomis privatins teiss akomis. Valstybs, turinios dualistin privatins teiss sistem: Vokietija, Pranczija, Ispanija ir kt. Prekybos teis i pradi susiklost kaip pirkli luomo teis. Pirkliams nebuvo naudinga laikytis vis civilins teiss norm, kai kurios j var prekyb. Palaipsniui formavosi prekybos paproiai, savitos prekybos sandori sudarymo taisykls, kurios vliau buvo tvirtintos teiss normomis, o pastarosios savo ruotu buvo kodifikuotos atskiruose Prekybos kodeksuose.

Monistin CT sistema. Prekybos teis nra savarankika teiss aka, nes vadinamoji prekybos teis yra ne kas kita, kaip specialios civilins teiss normos, taikomos komersant (verslinink) tarpusavio santykiams.

Raidos tendencijos. Olandija, Italija ir Kanados Kvebeko provincija, kuriose egzistavo dualistin privatins teiss sistema, ilgainiui jos atsisak. Viening (unitarini) civilini kodeks egzistavimas ir skirtum tarp civilins bei prekybos teiss inykimas buvo pavadintas civilins teiss komercializacija. Civilins ir prekybos teiss santykio problema tebra aktuali Lietuvoje). Pastaraisiais deimtmeiais alia svok civilin teis, prekybos teis pradtos vartoti kitos svokos: biznio, arba verslo, teis, ekonomikos teis, kin teis ir pan. Vargu ar jos laikytinos savarankikomis teiss akomis. Mintos svokos i esms reikia ne k kit, o tam tikr teisin disciplin, kurs, kur dstant yra analizuojama visa, kas yra susij su verslu (analizuojami ne tik civilins teiss institutai sutari teis, moni teis, bet ir darbo teis, kain ir konkurencijos teisinis reguliavimas, vartotoj teisi gynimas, bankininkyst ir kt.).

Pagrindins usienio ali teisins sistemos.

Pasaulyje egzistuoja daugyb nacionalini teisini sistem. Panaumai, kuriuos nulemia istorins, ekonomins, kultrins, politins ar kitokios prieastys, leidia iskirti kelias giminingas teiss eimas. Literatroje pateikiamas skirtingas pagrindini pasaulio sistem grupi skaiius Pvz., R. David pasaulio teisines sistemas skirsto roman german (kontinentin) teiss eim, angl amerikiei (bendrj) teiss eim, socialistin teiss eim ir teiss eimas, grindiamas religijos ar tradicij panaumu. Pagrindins yra bendroji ir kontinentin teiss eimos.

Valstybse, atstovaujaniose kontinentins teiss teisinei sistemai, civilin teis suprantama kaip vieninga teiss aka, kurios normos reguliuoja turtinius ir su jais susijusius ar nesusijusius neturtinius santykius.

Bendrosios teiss teisins sistemos alyse civilins teiss , kaip vieningos teiss akos, apskritai nra. JAV, Anglijoje ir kt. bendrosios teiss teisins sistemos alyse egzistuoja institucin privatins teiss sistema, sudaryta i eimos teiss, nuosavybs teiss, sutari teiss, delikt teiss, moni teiss, paveldjimo teiss, intelektins nuosavybs teiss ir kt. teiss institut.

II. CIVILINIS TEISINIS SANTYKIS.

6. Civilinio teisinio santykio svoka ir ypatumai.

T6.1. Civilinio teisinio santykio svoka ir struktriniai ypatumai.

Nordami patenkinti savo poreikius asmenys dalyvauja vairiuose visuomeniniuose santykiuose. Jeigu iuos santykius reguliuoja TN os, visuomeniniai santykiai gyja teisin form ir tampa teisiniais santykiais, o santyki subjektai gyja subjektines teises ir teisines pareigas. CT santykiai, tai CT normomis sureguliuotas faktinis visuomeninis santykis, kurio dalyviai turi subjektines civilines teises bei pareigas. Sureguliavus visuomeninius santykius CTN-omis visuomeniniai santykiai neinyksta, faktiniai visuomeniniai santykiai gyja tam tikr teisin apibrtum. T.y. faktinio visuomeninio santykio turin sudarantys veiksmai tampa to santykio dalyvi subjektinmis teismis ir teisinmis pareigomis. Taigi, tuos paius santykius galime velgti dvejopai: kaip faktinius visuomeninius santykius ir teisinius santykius.

CT santykis tai CTN- pagrindu dl materialini ar nematerialini grybi atsirandantis teisinis santykis, kurio dalyviai turi teisin savarankikum bei turtin atskirum ir dalyvauja tame santykyje kaip lygiateisiai teisi ir pareig subjektai.

CT santyki ypatumai. Specifinius CT santyki bruous, pagal kuriuos CT santykius galima atriboti nuo kit teisini santyki nulemia teisinio reguliavimo dalyko ir metodo ypatumai. Civilinis teisinis santykis nuo kit teisini santyki skiriasi savo subjektais, kurie turi organizacin ir turtin atskirum, yra teisikai nepavalds vieni kitiems.

CT santykio turinys. Civilinio teisinio santykio turinys yra teismis ir pareigomis numatyti civilini teisini santyki dalyvi veiksmai.

Civilins subjektins teiss svoka. Civilin subjektin teis apibdinama, apibriama kaip galimas elgesys skirtas tenkinti savo ar kit santykio dalyvi interesus.

Civilins subjektins teiss turinys tai civilins teiss normomis leidiamas (nedraudiamas) elgesys, susidedantis i trij ri galimybi:

1) galimybs turiniam teis asmeniui pasirinkti tam tikr elgesio variant,

2) galimyb reikalauti i kit asmen tam tikro aktyvaus elgesio,

3) galimybs imtis priemoni savo subjektinei teisei apsaugoti ar ginti.

Civilin subjektin pareiga suprantama kaip privalomo elgesio ribos, kaip privalomas elgesys, skirtas tenkinti teisini santyki dalyvi interesus.

Civilins subjektins pareigos turinys tai privalomas elgesys, susidedantis i teisini btinybi, kurios atitinka teis turinio asmens galimybes:

1) galimyb paiam teis turiniam asmeniui tam tikru bdu elgtis atitinka pareigoto asmens teisin btinyb netrukdyti jam tai daryti (netrukdyti savininkui turt valdyti, naudotis juo bei disponuoti),

2) galimyb reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio i kito ar kit asmen atitinka pareigoto asmens teisin btinyb tuos aktyvius veiksmus vykdyti (nuomotojas privalo perduoti nuomininkui jo isinuomot daikt),

3) galimyb imtis priemoni savo subjektinei teisei apsaugoti bei ginti atitinka pareigoto asmens teisin btinyb ne tik kad netrukdyti imtis toki priemoni, bet atitinka jo pareiga padti atstatyti t paeist ar ginijam subjektin teis.

Jeigu vieno asmens teiss negarantuotos kit asmen privalomas elgesys, tai bus tik jo noras. Todl civilinis teisinis santykis ir reikiasi keli asmen galimo bei privalomo elgesio aktais, kurie numato j teises ir pareigas.

CT santyki subjektai. tai asmenys, tarp kuri susiklosto arba atsiranda CT santykis. Teigiama, kad CT santykiai gali atsirasti ir tarp asmens ir daikto (pvz., nuosavybs teisiniai santykiai). Taiau toks teiginys i esms neteisingas. CT santykiai gali atsirasti tik tarp asmen (subjekt) dl to daikto (objekto). CT santyki subjektu gali bti kiekvienas asmuo, kuris pagal atitinkamus galiojanius CT NA gali bti t civilini santyki subjektu. T.y. tas asmuo turi turti civilin teisin subjektikum. gyvendindamas subjektikum, siekdamas tenkinti savo poreikius, asmuo gali gyti vairias subjektines civilines teises. CT santykiu subjektu gali bti valstyb, savivaldyb, fizinis ar juridinis asmuo.

Fiziniai asmenys kaip civilini santyki subjektai skirstomi:

1) LR pilieiai,

4) usienieiai,

5) apatridai (asmenys be pilietybs).

Usienio pilieiai ir apatridai naudojasi Lietuvoje su neymiais apribojimais naudojasi tokiomis pat civilinmis teismis ir pareigomis kaip ir Lietuvos pilieiai.

Juridinis asmuo, kaip CT santyki subjektas, suprantamas kaip tam tikra organizacija, turinti savo atskir turt ir galinti savo vardu gyti turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas, bti iekovu bei atsakovu teisme arba treij teisme (arbitrae).

CT santykiuose statym numatytais atvejais dalyvauja valstyb bei savivaldybs.

CT subjektikumas tai CTN-omis nustatyta fizini, juridini, asmen bei valstybs ar savivaldybi galimyb bti civilini teisini santyki subjektais.

CT santyki subjekt teisinis subjektikumas nra vienodas. Jis priklauso nuo Ctsantyki subjekt paskirties, j poreiki.

Laikoma, kad fizini asmen TC subjektikumas yra bendro pobdio- jie gali turti vairias CT-es ir pareigas, kurios reikalingos mogui apskritai.

Juridiniai asmenys kuriami tam, kad pasiekt konkret, special tiksl. Todl j CT subjektikumas specialus.

Tam tikr ypatum turi ir Valstybs bei Savivaldybi CT subjektikumas, nes j paskirtis specifin ir skiriasi nuo fizini bei juridini asmen subjektikumo.

Vyrauja nuomon, kad CT subjektikumas susideda i teisnumo ir veiksnumo.

Teisnumas tai bendra subjektin teis gyti, turti konkreias civiliniais statymais numatytas ar jais nedraudiamas teises bei susikurti sau pareigas.

Veiksnumas bendra subjektin teis savo veiksmais gyti ias civilines teises bei susikurti pareigas.

Pvz., Konstitucijos 47 str. Yra nuostata, kad em () nuosavybs teise gali priklausyti tik LR pilieiams ir valstybei. i K nuostata nurodo kas gali tapti ems nuosavybs subjektais apibrtas LR piliei ir valstybs teisnumas. Nordamas tapti konkreios ems nuosavybs subjektu, asmuo turi atlikti (galti atlikti) aktyvius veiksmus t.y. turi bti veiksnus.

Teisnumas tai subjektui suteikta galimyb gyti konkreias subjektines teises, o j realizavimui reikia, kad subjektas bt veiksnus.

CT santyki rys.

Daniausiai CT santykiai klasifikuojami atsivelgiant j objektus:

1) turtiniai CT santykiai atsirandantys tarp subjekt dl turto,

2) neturtiniai CT santykiai atsirandantys dl mogaus krybos rezultat ar asmenini neturtini grybi, neatskiriam nuo asmens

Pagal savo turin CT santykiai skirstomi:

1) absoliutiniai CT santykiai- kuriuose gali dalyvauti kiekvienas asmuo,

2) santykiniai kuriuose gali dalyvauti tik tam tikras asmen ratas.

Turtiniai CT santykiai skirstomi :

1) nuosavybs CT santykius tai tokie CT sureguliuoti turtiniai santykiai, kur teis turintis asmuo, nuosavybs teiss subjektas, turi teis turt valdyti, naudotis juo ir disponuoti, o visi kiti asmenys turi pareig netrukdyti jam gyvendinti ias teises.

2) prievolinius CT santykius tai CT normomis sureguliuoti turtiniai santykiai, kuri vienas subjektas kreditorius, turi teis reikalauti i kito subjekto skolininko, kad is perduot jam turt, atlikt darbus, teikt paslaugas, sumokt pinigus arba susilaikyt nuo koki nors veiksm, o skolininkas privalo vykdyti savo pareig.

Nuosavybs teisiniai santykiai skirstomi :

1) privaios nuosavybs teisinius santykius (subjektai fiziniai ar juridiniai asmenys),

2) vieosios nuosavybs teisinius santykius ( subjektai valstyb ar savivaldybs).

Neturtiniai CT santykiai yra trij ri:

1) asmeniniai neturtiniai santykiai, atsirandantys dl neturtini grybi, kurios neatskiriamos nuo mogaus ar moni kolektyvo (neturtiniai santykiai nesusij su turtiniais), - tai santykiai dl garbs, orumo, vardo, firminio pavadinimo ir pan.), i santyki objektai negali bti perleidiami kitiems asmenims,

2) neturtiniai santykiai, atsirandantys dl intelektualins veiklos produkt (neturtiniai santykiai susij su turtiniais), atsiranda dl mokslo, meno, literatros krini, iradim ir pramonini pavyzdi sukrimo bei panaudojimo, intelektualins veiklos objekt, neturtines bei turtines teises, iskyrus autorin teis, autoriai gali perleisti kitiems asmenims,

3) organizaciniai teisiniai santykiai, jie susij tiek su turtiniais, tiek su neturtiniais santykiais ir padeda tiems santykiams atsirasti, formuotis ar juos gyvendinti, - tai santykiai, atsirandantys sudarant perveimo ir kitas panaias kines sutartis, atstovavimo santykiai ir kt.

T6.10. Civilini teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai.CT santykiui atsirasti reikalingas teisinis faktinis pagrindas, vadinamas juridiniu faktuJuridinis faktas (JF) tai toks realios tikrovs reikinys, su kuriuo CT normos sieja CT-io santykio atsiradim, pasikeitim ar pasibaigim.

JF bdingi poymiai:

1) tai tam tikros realios tikrovs reikinys,

2) tai toks reikinys, kur numato CT normos,

3) tai turi bti toks reikinys, su kuriuo CT normos sieja tam tikrus teisinius padarinius (pasekmes).

JF sukelia pasekmes:

1) CT santyki atsiradim,

2) CT sant. Pasikeitim,

3) CT sant. Pasibaigim.

Pagal jas JF klasifikuojami :

1) teis sukurianius,

2) teis pakeiianius,

3) teis panaikinanius.

JF pagal savo turin skirstomi:

1) veiksmus, t.y. faktus priklausanius nuo mogaus valios,

2) vykius, t.y. faktus nepriklausanius nuo mogaus valios.

Nors CT nevartojama svoka veika, bet CT statymais numatytais atvejais kaip veiksmas gali bti suprantamas ir neveikimas (pvz., prievols nevykdymas, skolos negrinimas, utraukia skolininkui atsakomyb).

Veiksmai gali bti teisti (neprietarauja CT norm reikalavimams) arba neteisti (neatitinka, prietarauja konkreioms teiss normoms).

Pagal tiksl teisti veiksmai skirstomi teisinius aktus ir poelgius.

Teisiniai aktai tokie teisti veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti CT santykius.

Poelgiai tokie CT subjekto veiksmai, kuriais jis specialiai nesiekia sukurti sau subjektini teisi ar gyti teisini pareig, bet dl toki veiksm atsiranda teisins pasekms, nes tai numato C statymai.

Teisiniai aktai savo ruotu skirstomi administracinius aktus ir sandorius.

Administraciniai aktai tai valstybinio valdymo organ, visuomenini valdymo organ aktai, turintys CT reikm.

Sandoriai asmen veiksmai, specialiai skirti sukurti tam tikriems teisiniams padariniams. Labiausiai paplit sandoriai CT sutartys.

Teisiniai vykiai skirstomi :

1) absoliuius atsiranda ir vystosi nepriklausomai nuo mogaus valios (natrali mogaus mirtis, sutartyse nenugalima jga ir t.t.).

2) santykinius atsiradimas susijs su mogaus valios ireikimu, bet toliau vystosi nepriklausomai nuo mogaus valios, kartais tolesnis vystymasis gali bti net prieingas mogaus valiai (trobesi padegimas, vaiko gimimas irt.t.)

Viskas, kas aukiau idstyta, pavaizduota pieinyje:

CT santykiams atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti kartais neutenka vieno juridinio fakto, reikalingi keli. Tokia JF sistema, susidedanti i dviej ar daugiau tarpusavyje susijusi veiksm ar vyki, daniausiai vadinama faktine sudtimi, arba juridini fakt sudtimi.

Juridini fakt sudt reikia skirti nuo sudtingo juridinio fakto. JF sudtis yra keli savarankik fakt sistema, o sudtingas JF vieno fakto poymi sistema (CT paeidimas kai juo padaroma ala tai vienas sudtingas JF, taiau norint nustatyti CT paeidim, rodyti, kad buvo vykdytas prieingas teises veiksmas, btina nustatyti prieastin ry tarp veiksmo ir alos, turi bti nustatyta asmens, padariusio al, kalt, pagaliau turi bti padaroma ala, - vis i veiksm sistema sudaro juridinio fakto sudt).

T7. FIZINIAI ASMENYS KAIP CIVILINS TEISS SUBJEKTAI

T7.1. Fizini asmen teisnumas Civilins teiss subjekto svoka yra glaudiai susijusi su civilinio teisnumo ir civilinio veiksnumo svokomis.CK 8 str.civilin teisnum apibria kaip galjim turti civilines teises pareigas.Civilinio teisnumo,kaip ir bet kurios kitos teisins svokos,pobd ir turin nulemia konkreios visuomenins ekonomins formacijos gamybiniai santykiai.Valstyb fiziniams ir juridiniams asmenims suteikia galimyb turti civilines teises ir pareigas,atsivelgdama atitinkamo laikotarpio materialines gyvenimo slygas.

Teisnumas nra gimta mogaus savyb.Tai tam tikra socialin ekonomin savyb,kuri asmeniui,kaip teiss subjektui,savo statymais suteikia ir pripasta valstyb.Teisnumas tai antstatinis reikinys,teisikai ireikiantis individo visuomenin padt,paskiausiai slygot egzistuojani toje visuomenje formacijoje santyki ir bazs.Todl teiss ir pareigos ,kurias vienu ar kitu ekonomins formacijos vystymosi laikotarpiu gali turti teiss subjektai,yra nevienodos.Pvz.vergvaldinje ekonominje formacijoje vergai nebuvo teiss subjektai,todl jie neturjo teisnumo.

Civilinis teisnumas tai galjimas turti ne tik civilines teises,bet ir civilines pareigas.Teis be pareigos neegzistuoja.Todl teisi ir pareig tarpusavio ryys yra neatskiriamas civilinio teisnumo bruoas.Galimyb turti civilines teises visada adekvati galimyb gyti ir civilines pareigas.

Civilinis teisnumas glaudiai susijs su subjektine teise.Subjektin teis tai valstybs saugomo leistino asmens(teiss subjekto) elgesio ris ir apimantis,taip pat galimyb reikalauti tokio elgesio i pareigoto asmens.Subjektin teis- tai konkreti teis,priklausanti konkreiam teisinio santykio subjektui.

T7.2. Fizinio asmens teisnumo pradia ir pasibaigimas. CK 9 str.numato piliei civilinio teisnumo atsiradimo ir jo inykimo momentus.Jame nurodyta.kad pilieio teisnumas atsiranda jo gimimo momentu ir inyksta jam mirus.

Taiau daugeliu atvej statymas gina ir pradto,bet dar negimusio vaiko interesus.Pvz. CK 499 str.nurodo,kad nekentjusiojo mirties atveju teis alos atlyginim turi nedarbingi asmenys,kurie buvo mirusiojo ilaikomi arba jo mirties dien turjo teis gauti i jo ilaikym,taip pat mirusiojo vaikas,gims po mirties.ios normos rodo,kad galiojantys civiliniai statymai gina pradt,bet dar negimusi vaik teises ir interesus.Taiau ms civiliniai statymai negimusi vaik nelaiko teiss subjektais.

Civilinis piliei teisnumas pasibaigia jiems mirus.Tai reikia,kad teisnumas nepriklauso nuo mogaus amiaus,sveikatos ir mirties prieasties.

T7.3 Fizini asmen teisnumo lygyb. Civilinio teisnumo bdingas bruoas visada turi bti jo realumas.Galimyb bti statymo numatyt teisi ir pareig subjektu kiekvienam mogui turi garantuoti pagrindinis valstybs statymas Konstitucija.Civiliniam teisnumui bdingas lygybs principas,kurio esm ta,kad visi privalo turti vienodas galimybes gyti visas statyme numatytas teises ir pareigas,taiau negali turti joki privilegij.

T7.4. LR Konstitucija apie fizini asmen asmen lygiateisikum.

Galiojanti Konstitucija visiems pilieiams numato lygias teises,o kartu ir tok pat teisnum,nepaisant rass ,lyties,tautybs,priklausymo vienai ar kitai politinei partijai..

T7.5 Fizini asmen teisnumo turinys,teisnumo realumas ir garantijos.

Kiekvienoje ekonominje formacijoje civilinio teisnumo turinys yra skirtingas.Fizini asmen civilinio teisnumo turin ir pobd slygoja toje ekonominje formacijoje susiklost gamybiniai santykiai.Ms respublikoje galiojantys statymai suteikia galimyb visiems turti lygias civilines teises ir pareigas ,nepriklausomai nuo lyties ir ,rass,politini ir religini sitikinim.Galimyb turti civilines teises ir pareigas yra neatskiriama mogaus savyb,tenkinant savo materialinius ir kultrinius poreikius.Turdami civilin teisnum mons gali dalyvauti vairiuose teisniuose santykiuose.Pagal galiojani Konstitucij ir civilinius statymus ms respublikoje civilin teisnum turi visi Lietuvos pilieiai,taip pat usienieiai ir asmenys be pilietybs.

Civilini teisi ir pareig visuma, kurias ms respublikoje gali turti teiss subjektai, pagal galiojanius statymus sudaro teisnumo turin. Kaip jau akcentuota ,civilinio teisnumo turin slygoje egzistuojantys gamybiniai santykiai,kio sistema ir nuosavybs formos.Tai nulemia t kompleks civilini teisi ir pareig,kurias gali turti respublikos pilieiai (gyventojai), civilines teiss subjektai.

1990 02 12, primus Nuosavybs pagrind statym,civilinio teisnumo turinys buvo iplstas. io statymo 2 str.numato,kad Lietuvos pilieiai gali bti privatins nuosavybs subjektais.Kartu ipleiamos galimybs gyti subjektin nuosavybs teis daugel objekt.LR Konst. Nurodoma,kad turto kinio naudojimo rezultatai produkcija ir pajamos- priklauso turto savininkui.Taigi io statymo 12 str.numato numato piliei galimyb gyti civilin subjektin teis turto kinio naudojimo rezultatus produkcij ir pajamas.

Civilinio teisnumo turin ms respublikoje iuo metu nustato Konstitucija,Civilinis kodeksas,Nuosavybs pagrind statymas,taip pat ir kiti paskutiniuoju metu priimti aktai.

Kalbant apie piliei civilinio teisnumo turin,reikia nurodyti ,kad pilieiai pagal statymus gali turti turt privatin nuosavyb,teis naudotis gyvenamomis patalpomis ir kartu turtu,paveldti turt ir palikti j testamentu,pasirinkti veiklos r ir gyvenamj viet,turti mokslo,literatros ir meno krinio,atradimo,iradimo,racionalizacinio pasilymo bei kitas intelektualins veiklos produkt autorines teises,taip pat turti kitokias turtines ir asmenines neturtines teises.Ivardytos teiss,kurios eina civilinio teisnumo turin,yra pagrindins civilinio teisnumo dalys.Kiekviena i i teisi tai statymais garantuota galimyb gyti konkrei civilin subjektin teis.

T7. 7. Fizini asmen veiksnumas.

Be civilinio teisnumo ,civilins teiss subjektams yra bdinga kita savyb- civilinis veiksnumas.CK 11 str.civilin veiksnum apibria galjim savo veiksmais gyti civilines teises ir sukurti sau civilines pareigas.Civilinis veiksnumas yra bendra teisin prielaida savo veiksmais sigyti civilines teises ir susikurti pareigas bei jas realizuoti ir atsakyti u savo veiksmus.Kaip civilin teisnum,civilin veiksnum slygoja visuomeniniai ekonominiai santykiai,ir jis remiasi teisinmis normomis.

Civilinio teisnumo ir veiksnumo kategorijos turi daug bendr bruo,taiau tai yra dvi skirtingos teisins kategorijos.inome jog teisnumo svoka apibria tai,k gali turti teiss subjektas.O veiksnumas apibria vis pirma tai,k gali susikurti teiss subjektas savo veiksmais.Tokiais veiksmais gal bti statyme tiesiogiai numatyti(arba nenumatyti) veiksmai.Civilinio veiksnumo,kaip aktyviosios subjekto veiklos,kategorija nepaprastai glaudiai siejasi su civiliniu teisnumu.Galima sakyti,kad civilinio veiksnumo pagrindas yra civilinis teisnumas.Jeigu civilinio teisnumo turin neeina galimyb gyti vien ar kit subjektin teis,tai nepaisant joki asmens pastang ,jis netaps tos subjektins teiss turtoju.Kita vertus veiksnumas neturi tiesiogins takos teisnumui.

Skirtingai nuo civilinio teisnumo,kur turi visi,ir nepriklausomai nuo slyg,civilin veiksnum gali turti ne visi asmenys.Asmuo gali bti visikai veiksnus tik tada ,kai jis sugeba protingai veikti ir smoningai suprasti savo poelgius bei j pasekmes.Todl veiksnumas tiesiogiai priklauso nuo psichinio isivystymo,intelekto ir valios brandos laipsnio,gebjimo suprasti savo veiksm reikm ir juos valdyti.Be,to statymas veiksnum sieja ir su tam tikru amiumi.Jeigu asmuo veiksnus,tai reikia,kad jis fizikai ir protikai yra subrends,gali savarankikai dalyvauti politiniame ir visuomeniniame gyvenime,savarankikai atlikti vairiausius juridinius veiksmus ir ,be abejo,atsakyti u savo poelgius.Jeigu amius ir psichin bkl teisnumui neturi jokios takos,tai veiksnumui ie faktoriai turi lemiam tak.Btent laikantis amiaus ir medicininio kriterijaus,statym leidjas ir diferencijuoja fizini asmen civilinio veiksnumo apimt.Teisnus asmuo gali bti ir neveiksnus,o veiksnus asmuo visada yra teisnus.

T7.8. Visikas veiksnumas.

statymas numato,kad visikas civilinis veiksnumas atsiranda asmeniui sulaukus pilnametysts,tai yra sujus 18 met.Toks asmuo visikai supranta savo poelgi reikm.Jis yra visikai veiksnus.Taiau kartais visikas veiksnumas gali atsirasti ir nesulaukus 18 met.tais atvejais ,kai statymas leidia sudaryti santuok asmeniui,neturiniam 18 met,toks asmuo nuo santuokos sudarymo momento gyja visik veiksnum.is veiksnumas neinyksta ir tada ,kai santuoka vliau nutraukiama arba pripastama negaliojania dl prieasi ,nesusijusi su santuokiniu amiumi.

T7.8. Santykinis veiksnumas kur turi nepilnameiai nuo 15 iki 18 met.Pagal CK 14 str.nepilnameiai nuo 15 iki 18 met gali sudarinti sandorius tik turdami tv,tvi arba rpintoj sutikim.Taiau jie turi teis savarankikai disponuoti savo udarbiu arba stipendija ,gyvendinti autorines teises savo krinius,atradimus,iradimus ir racionalizacijas,taip pat sudarinti smulkius buitinius sandorius.Ikilus btinybei i nepilnamei nuo 15 iki 18 met teis gali apriboti globos ir rpybos organai.taigi,kaip galime pastebti i CK 14 str.2d.numatyt atvej,turi apriboti j tvai ,tviai arba rpintojai.Nepilnamei nuo 15 iki 18 met veiksnumui bdinga tai kad jie gali savarankikai disponuoti savo udarbiu arba stipendija,savo indliais bankuose,sudarinti smulkius buitinius sandorius,savarankikai stoti kooperatines ir kitas visuomenines organizacijas,gyvendinti savo autorines ir iradj teises ir pagaliau savarankikai atsakyti u al,padaryt kitiems asmenims.

Asmen ,piktnaudiaujani alkoh.grimais ,narkotinmis ar toksinmis mediagomis ,veiksnumas gali bti apribojamas teismine tvarka.(CK 16 str.)Apribojus veiksnum,sandorius jie gali sudarinti tik turdami savo rpintojo sutikim,iskyrus smulkius buitinius sandorius.Pilieiui nustojus piktnaudiauti alkoh.ir kitais gardumynais jo veiksnumo apribojimas gali bti panaikinamas taip pat teismine tvarka.

Dalinis veiksnumas kalbant apie maamei iki 15 met civilin subjektikum ,lit.ilg laik buvo teigiama,kad jie yra visikai neveiksns,o statymas tik leidia kai kurias iimtis i ios taisykls,suteikdamas jiems ribotas teisines galimybes dalyvaujant civilinje apyvartoje.Taiau bt neteisinga nepilnameius iki 15 met civilinio veiksnumo poiriu prilyginti asmenims,teismine tvarka pripaintiems neveiksniais dl psichins ligos ar silpnaprotysts.Nepilnameiai iki 15 met turi ,nors ir labai maos apimties,civilin veiksnum,kur galima bt vadinti daliniu.

CK 13 str.nors ir pabriama,kad u nepilnameius iki 15 met sandorius j vardu sudarinja tvai,tviai arba globjai,ia pat nurodomos dvi iimtys.2 dalyje kalbama apie j teis savarankikai sudarinti smulkius buitinius sandorius,o treioje dalyje j teis dti kredito staigas ir jais disponuoti pagal kitus statymus.

Veiksnumas ,kaip ir teisnumas pasibaigia asmeniui mirus.Taiau daugeliu atvej mogus gali netekti veiksnumo ir bdamas gyvas.Paaikjus,kad asmuo negali protingai tvarkyti savo reikal dl psichins bkls sutrikimo,statymo numatyta tvarka jis gali bti teismo pripastamas neveiksniu.Asmuo gali bti pripastamas neveiksniu dl psichins ligos arba silpnaprotysts,trukdani jam suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.Piliet pripainus neveiksniu,jam steigiam globa.Jo vardu sandorius sudarinja globjas.Tokiam asmeniui pasveikus arba labai pagerjus jo sveikatos bklei,jis gali bti teismo pripaintas veiksniu.Kol asmuo atitinkama tvarka nra pripaintas neveiksniu,laikoma,kad jis veiksnus.

T7.12. Gyvenamoji vieta,jos juridin reikm.Civiliniams teisminiams santykiams svarbi reikm turi tikslus j subjekt gyvenamosios vietos nustatymas.Kiekvieno asmens gyvenimas,jo darbin,politin ir visuomenin veikla yra susij su tam tikra gyvenamja vieta.Gyvenamoji vieta svarbi reikm turi gyvendinant vienas ar kitas teises ir pareiga,atsirandanias i konkrei teisni santyki.

Gyvenamoji vieta (CK 17 str.)laikoma ta vieta,kurioje asmuo nuolat arba daugiausia gyvena.Taigi gyvenamoji vieta nustatoma ne pagal darbo ar turo buvim,o pagal tai,kur jis nuolat arba daugiausia gyvena,t.y.daugiau negu kitose vietose.Kiekvienas fizinis asmuo turi tik vien gyvenamj viet,kuri pats laisvai pasirenka,laisvai gali pakeisti,realizuodamas savo teis pasirinkti gyvenamj viet(CK 10 str.)J pasirenkant pasireikia veiksnaus asmens valia.Numatydamas bendr gyvenamosios vietos nustatymo taisykl,statym leidjas tvirtina ir specialij maamei ir visikai neveiksni asmen gyvenamosios vietos nustatymo taisykl.Pagal CK 17 str.2d.nepilnamei iki 15 met ir globojam asmen gyvenamoji vieta laikoma atitinkamai j tv,tvi arba globj gyvenamoji vieta.Taigi i asmen gyvenamj vieta laikoma j statymini atstov gyvenamoji vieta.

T7.13. Pripainimas neinia kur esaniu ir paskelbimas mirusiu.

Kartais ilg laik dl vienoki ar kitoki prieasi nra galimybs nustatyti asmens gyvenamosios vietos ir suinoti ar jis gyvas ar ne.Tokiu atveju atsiranda tam tikras teisni santyki,kuri subjektas yra is asmuo,neapbrtumas.is neapbrtumas ilgai tstis negali.Tokio asmens interesai,jo kreditori interesai,valstybs interesai reikalauja ,kad is neapibrtumas bt paalintas.Todl civilins teiss normos leidia tokius pilieius pripainti neinia kur esaniais ir paskelbti mirusiais.Pilietis gali bti pripaintas neinia kur esaniu ir paskelbtas mirusiu tik teismine tvarka,esant statyme numatytoms slygoms.Pagal CK 18 str.pilietis gali bti pripaintas neinia kur esaniu,jei nuolatinje jo gyvenamojoje vietoje vienerius metus nra ini,kur jis yra.Pripainus piliet neinia kur esaniu ,atsiranda tam tikros teisins pasekms.Jo turtui steigiama globa.I io turto duodamas ilaikymas pilieiams,kuriuos neinia kur esantis pagal statym turi ilaikyti,ir padengiamas siskolinimas,kils i kit neinia kur esanio prievoli.Jeigu pripaintas neinia kur esaniu pilietis atsiranda arba paaikja jo buvimo vieta,is teismo sprendimas turi bti panaikintas.Po to globos ir rpybos organai panaikina ir jo turto glob.

Pagal CK 21 str.pilietis gali bti paskelbiamas mirusiu ,jeigu nuolatinje jo gyvenamojoje vietoje nra ini apie jo buvimo viet trejus metus.Tai bendra piliei paskelbimo mirusiais taisykl,kuri turi nemaai iimi:

1.Jeigu pilietis dingo be inios tokiomis aplinkybmis,kurios sukl mirties grsm,arba yra pagrindas spti,jog jis uvo per nelaiming atsitikim,toks asmuo gali bti paskelbiamas mirusiu prajus 6 mnesiams nuo paskutinij ini gavimo apie j dienos.iuo atveju paskelbiant piliet mirusiu toje paioje byloje btina nustatyti nelaimingo atsitikimo fakt;

2.karys ar kitas pilietis,dings be inios dl karo veiksm,gali bti paskelbiamas mirusiu ne anksiau kaip prajus dvejiems metams nuo karo veiksm pasibaigimo dienos.

Paskelbtojo mirusiu pilieio mirties diena laikoma ta diena,kuri siteisja teismo sprendimas paskelbti mirusiu.Jeigu paskelbiamas mirusiu pilietis dingo be inios tokiomis aplinkybmis,kurios sukl mirties grsm,arba jei yra pagrindas spti j uvus per nelaiming atsitikim,teismas tokio pilieio mirties diena gali pripainti spjamo jo uvimo dien(CK 21 str.)

Paskelbiant mirusiu ,teisikai tvirtinama tik jo mirties prezumpcija,bet nesaniojo pilieio mirties faktas.Pilieio paskelbimas mirusiuoju jo civilini teisi ir pareig atvilgiu prilyginamas miriai,ir dl to atsirandanios teisins pasekms yra analogikos teisinms pasekmms,atsirandanioms pilieiams mirus.Paaikjus paskelbto mirusio pilieio buvimo vietai arba jam sugrus,teismo sprendimas paskelbti j mirusiu turi bti panaikintas.CK 22 str.numato,kokia tvarka grinamas turtas pilieiui,parklebtam mirusiu,jeigu jis sugrta. Jeigu paskelbtas mirusiu fizinis asmuo atvyksta arba paaikja jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendim paskelbti fizin asmen mirusiu. Atvykusysis fizinis asmuo neturi teiss reikalauti grinti savo turt, kuris, paskelbus j mirusiu, yra paveldtas. Taiau tais atvejais, kai jis neinia kur buvo dl svarbi prieasi,jis turi teis, nepriklausomai nuo savo atvykimo laiko,reikalauti grinti savo turt, ilikus pas pdinius, taip pat turt, perjus tretiesiems asmenims, jeigu ie, gydami t turt, inojo, kad jo savininkas yra gyvas. Jeigu tais paiais atvejais turtas paveldjimo teise atiteko valstybei ir buvo realizuotas, tai, panaikinus sprendim paskelbti piliet mirusiu, jam grinama suma, gauta, realizuojant turt.

T8: VALSTYB, KAIP CIVILINS TEISS SUBJEKTASValstyb, kaip civ. teiss subjektas (o taip pat, kaip nuosavybs teiss subjektas) suvokiama pakankamai sudtingai.

Nuosavybs teisiniuose santykiuose valstyb savo teiss turi gyvendinti per savo organus. Valstyb civ. santykiuose dalyvauja dviem prasmmis:

1. Valstyb dalyvauja civ. santykiuose, perduodama savo turt valstybinms monms, staigoms, organizacijoms turto patikjimo teise. Turto patikjimo turinys nra apibrtas statymuose, ir todl nra numatyta, kokias teises turt, perduot patikjimo teis, turi patiktinis. Tai nustatoma kiekvienu atveju, t.y. mons, staigos, organizacijos statuose (arba nuostatuose). ios teiss gali eiti tiek valdymo turin, tiek naudojimo (disponavimo). Turto patikjimo teiss turinys gali bti nustatytas kituose norminiuose aktuose, reglamentuojaniuose tam tikr grupi veikl.

2. Teis turt gyvendinama tiesiogiai per savo institutus, pvz., ministr, inspekcijas.

Visame iame mechanizme dalyvauja ir kontroliuojanti institucija Valstybs kontrol.

Pagal LR statym dl valstybs turto dalies perdavimo savivaldybms, didioji valstybs turto dalis buvo joms perduota. tiek valstyb, tiek savivaldyb gali dalyvauti prievolinse teisiniuose santykiuose. Jos taip pat gali bti pardavju (pirkju), t.y. dalyvauti sutartiniuose teisiniuose santykiuose. Valstyb aktyviai dalyvauja paskoliniuose santykiuose, ileisdama vidaus obligacijas, kurias gyja asmuo ir tokiu bdu tampa valstybs kreditoriumi. Valstyb tampa skolininku (debitoriumi). Taip atsiranda civ. teisinis santykis.

alies viduje valstyb civ. teisniuose santykiuose gali dalyvauti ir dar vienu specifiniu atveju. Kai, sudarydami sandorius, asmenys paeidia vien ar kit normini akt reikalavimus, teismas gali taikyti sankcij restitucija negalima. Tokiu atveju turtas pereina valstybei. Valstyb ia dalyvauja civ. teisiniame santykyje, taiau ji netampa civ. teiss subjektu.Kaip civ. teisini santyki subjektas valstyb gali dalyvauti ir usienio apyvartoje, pvz., imdama paskolas usienyje. Tokiu atveju ji yra civ. teisini santyki subjektas. T.p. pagal statymus ir teiss norminius aktus kiekviena valstyb turi galimyb sigyti ems sklyp savo atstovybei. Tokiu atveju ji t.p. yra civ. teiss subjektas.

Be to civilinje apyvartoje valstyb gali dalyvaut utikrindama savo nuosavybs apsaug, parduodama savo turt.

Naujame CK valstyb bus tvirtinta, kaip civ. teiss subjektas.

T.9. JURIDINIAI ASMENYSCivilini teisini santyki dalyviais g.b. ne tik fiziniai bet ir juridiniai asmenys.

Juridinis asmuo tai fizini asmen grupi (kartais ir vieno asmens) turtini interesu personifikacijos priemon.

Pagal CK 23 str. 1 d. juridiniais asmenimis laikomos organizacijos, kurios turi atskir turt, gali savo vardu gyti turtines ir asmenines neturtines teises ir turti pareigas. Jie g.b. iekovais ir atsakovais teisme bei arbitrae. CK 23 str. 2 d. nurodo, kad juridiniais asmenimis g.b. mons, staigos, organizacijos, asociacijos, visuom. org., polit. part., kt. organizacijos LR statym ir i org. stat numatytais atvejais.

Taigi jur. asmenys yra: AB, ems kio bendrovs (B), kooperatyvins bendrovs, valst. mons, staigos, organizacijos ir t.t.

Pagal CK 23 str. skiriami tokie jur. asmen poymiai:

1) organizacinis vieningumas;

2) atskiras turtas;

3) galjimas savo vardu sigyti turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas;

4) savarankika atsakomyb.

Organiz. vieningumas. Jis bdingas jur. asmeniui, kaip organizacijai, ir pasireikia tuo, kad atskiri jur. asmens organai ir j padaliniai skiriasi vienas nuo kito bet sveikauja tarpusavyje, yra susij. Vieni organai yra pavalds kitiems bei pagr. organui, kuris realizuoja jur. asmens teisnum ir veiksnum. Pvz., akcin bendrov sudaro akcininkai (visuot. akcinink susirinkimas auk. AB organas), stebtoj taryba, AB valdyba, AB revizorius, AB administracija. Vis j teises ir pareigas nustato LR AB stat. ir AB statai. Tai utikrina jos org. vieningum.

Valstybini staig org. struktra tokia: jai vadovauja vadovas, jam talkina pavaduotojai. Skyriams vadovauja skyri virininkai.

Jur. asmenys stat. numatyta tvarka gali steigti filialus, kurie yra jur. asmens struktriniai padaliniai, atliekantys jo funkcijas kitoje vietoje. Filialo teisinius galinimus nulemia jur. asmens vadovo iduotas galiojimas, kur nurodom kokia veikla filialas usiima, kokius sandorius gali sudaryti filialo vadovas. U filialo prievoles atsako jur. asmuo bet iekiniai, susij su filialo veikla g.b. pareikiami ir pagal filialo buvimo viet (CK 138 str. 3 d.).

Atstovybs t.p steigiamos ne jur. asmens bvimo vietoje. Jos skirtos tam tikrai funkcijai (atskiriems teisiniams veiksmams), pvz., atsiskaityti su kontrahentais, arba sudaro sutartis.

Ir filialai ir atstovybs yra jur. asmens padaliniai.

Atskiras turtas. Kad jur. asmuo galt veikti jis turi turti materialin baz: pinigus, pastatus, patalpas, renginius, rankius ir t.t. is turtas jur. asmeniui gali priklausyti nuosavybs arba patikjimo teise. Patikjimo teise turt valdo ir naudoja valst. staigos. Jur. asmeniui priklausantis turtas yra atribotas nuo j teisinusi asmen turto (daniausiai savinink). Pvz., AB yra jai priklausanio turto savinink, akcininkams nuosav. teise priklauso tik akcijos. Valst. moni mater. veiklos baz sudaro joms patikjimo teise perduotas valstybs turtas.

Turtini ir neturtini teisi ir pareig sigijimas savo vardu. Jur. asmuo visus sandorius sudaro savo vardu, logika, kad kiekvienas jur. asmuo turi savo vard. vard jis naudoja komercinje veikloje, reklamuodamas gaminius, pasiraydamas sutartis.

Be odi, nusakani jur. asmens r (pvz., akcin bendrov), privalo turti bent vien skiriamosios reikms od arba vard. Pvz., AB vyturys, AB Normantukas, UAB Perekinnoguczerezpleten. Firm vardai registruojami Valst. patent biure. Firm vard apsauga tvirtinta ir tarptautins teiss dokumentuose.

Jur. asmenys neturi teiss naudotis kit firm vardu. Ginus dl vardo sprendia teismas. Teis vard turi tas, kuris pirmas pradjo j naudoti. Galima reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos jur. asmuo patyr dl neteisto jo vardo naudojimo.

Jur. asmuo gali turti preki ir paslaug enkl, kuris turi bti registruotas. Prek. enklas btinai turi turti skiriamuosius poymius, kitaip jis nebus pripaintas prek. enklu. Preki ir paslaug enklais negali bti valstybi vliavos ar herbai, oficials valst. pavadinimai bei emblemos. Preki paslaug apsaug garantuoja LR preki ir paslaug enkl stat (PP).

enklai registruojami Valst. patent biure, registracija galioja 10 met, g.b. pratsiamas ne ilgiau kaip po 10 met.

Be registruoto enklo savininko niekas negali naudoti io enklo savo komercinje veikloje. (Prisimenat visokius: Panasonix, Pionier?) Savininkas gali enkl perduoti arba leisti juo naudotis kitam asmeniui, sudarydamas licencin sutart. Tokios sutartys t.b. registruojamos, kitaip negalioja.

Kaip visada, jeigu paeidiamos tavo teises gali kreiptis teism ir reikalauti: atlyginti paeidimu padaryt al, nutraukti teis paeidianius veiksmus, atstatyti padt (PP 28 str.).

Savarankika atsakomyb u savo prievoles. Jur. asmuo turi turt ir savo vardu gyja teises ir pareigas, todl jis savo turtu ir atsako u nevykdytas ar netinkamai vykdytas prievoles, padaryt al. T.y. u jur. asmens skolas neatsako asmenys, j steig. Jur. asmuo neatsako u i asmen skolas. Pvz., AB pagal savo prievoles atsako tik savo turtu, akcininkai atsakomyb apsiribuoja ta suma, kuri sumokjo u akcija (jeigu bankrotas, tai atgal negaus), B neatsako u nari, o nariai u B skolas. Kadangi jur. asmens atsakomyb atribota nuo steigj turtins atsakomybs, tai tokia atsakomyb teiss aktuose vadinama ribota atsakomyb. Ji yra skiriamasis jur. asmen poymis.

Pagrindinis civ. teiss subjekt, neturini jur. asmens statuso skirtumas nuo jur. asmen yra tame, kad jie (pirmieji) atsako u savo prievoles neribotai. T.y. jeigu turi perdaug skol, tai savininkui kelnes numaus ir atims.

T9.6. JURIDINI ASMEN RYSLaisvosios rinkos valstybi teiss doktrinoje skiriami vieosios teiss jur. asmenys ir privatins teiss jur. asmenys, t.y. vieieji ir privats jur. asmenys.

Vieieji jur. asmenys steigiami kompetentingos valstybs institucijos akto pagrindu. ie aktai gali bti: statymas, Vyriausybs, ministro, savivaldybs aktas steigti atitinkam jur. asmen. Steigimo aktas ir atitinkami statymai nulemia steigto jur. asmens teisnum ir veiksnum ir organizacin struktr. Vie. jur. asmenys civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja kaip lygiateisiai civ. teiss subjektai. Jie negali priversti kit asmen sudaryti su jais sandori. J materialin baz sudaro patikjimo teise jiems perduotas valstybs ar savivaldybs turtas. Civilinje teisinje apyvartoje vie. jur. asmenys yra prilyginami privatiems jur. asmenims.

Priv. jur. asmenys steigiami privai asmen iniciatyva. Steigjai tokiam asmeniui perduoda turt, nustato veiklos srit, valdymo organus, tikslus, valdymo organ kompetencij. Toki jur. asmen steigjais g.b. fiziniai asmenys, privats jur. asmenys ir vie. jur. asmenys. Priv. jur. asmuo veikia nepriklausomai nuo j sudarani asmen ir steigj pasikeitimo. Steigjai gali keistis, taiau tai neturi takos jur. asmen veiklai ir jo teisms.

statymuose ir kt. aktuose naudojama svoka kio subjektas. Jais g.b. jur. asmenys, mons, neturinios jur. asmen teisi, ir fiziniai asmenys usiimantys komercine veikla pagal statymus. Jie gamina, parduoda, teikia paslaugas. Pagrindinis i asmen veiklos tikslas pelnas.

Yra jur. asmenys nesiekiantys pelno. J veiklos tikslai patenkinti juos sukrusi asmen materialinius ir kultrinius interesus. Tai visuomen. organizacijos, krybini profesij asmen sjungos (pvz., Lietuvos raytoj sjunga) ir t.t.Politins partijos t.p. turi jur. asmens status, bet pagrindinis tikslas kova u politin valdi valstybje.

Jur. asmenys gali sudaryti tokius junginius:

Kartelis monopolinis moni susivienijimas, kurio dalyviai isaugo finansin, ekonomin ir teisin savarankikum. Steigiami sutartimi. Paprastai kartelio dalyviai susitaria dl preki ir paslaug kain, pasidalija rinkas ir pan. JAV ir Europoje kartelius draudia antimonopoliniai statymai, bet kartais, jeigu j gamyba sudaro ne daugiau kaip 5 proc. rinkos, kai sisavinamos naujos rinkos ar gaminiai, karteliai g.b. steigiami ir ten. Karteliai nevaromai g.b. steigiami . kyje.

Koncernas moni susivienijimas, kuris gyja jur. asmens teises. J sudaranios mons isaugo savo teisin subjektikum. Steigimo tikslai bendra gamyba, investicijos, savo interes gynimas ir t.t. Danai koncerno brandul sudaro bankas.

Konsorciumas laikinas moni susivienijimas koordinuotai komercinei veiklai (pvz., nupirkti Lietuvos Telekom). Pvz., norint gauti usakymus arba juos pasiskirstyti, atlikti fin. operacijas, utikrinti bendr gamyb ir t.t. Daniausiai vadovauja bankas. Konsorciumas steigiamas dalyvi sutartimi. Joje numatoma firma, kuri koordinuos konsorciumo veikl (daniausiai tai bankas). Konsorciumo dalyvi atsakomyb usakovams solidarin.

Trestas moni susivienijimo forma, kurios dalyviai praranda gamybin, komercin, danai teisin subjektikum. Trestui vadovauja valdyba arba pagrindin mon. moni dalyvi akcininkai perduoda savo akcijas patiktiniams, jiems ilieka teis tik dividendus, jie netenka teiss dalyvauti tresto valdyme. Trest valdo patiktiniai.

Asociacija savanorikas jur. asmen susivienijimas (jas gali sudaryti ir fiz. asmenys), kuris siekia gamybini komercini, mokslini, kultrini ar kt. tiksl. Asociacijos nariai gali dalyvauti kt. susivienijimuose, asociacijose.

Lietuvoje mons, norinios sudaryti susivienijim pagal LR konkurencijos statymo 10 str., turi gauti Valstybins konkurencijos tarnybos leidim. Atsisakymas suteikti leidim g.b. apskstas teismui (14 str.). Tai reikalinga, kad susivienijimas neuimt vyraujanios padties rinkoje ir nepiktnaudiaut. Vyraujanti padtis rinkoje, jeigu jo gaminamos produkcijos rinkos dalis >40 proc. Vyraujanti padtis nustatinjama atsivelgus Europos Sjungos rink, tik jeigu usienio mons negali realiai dalyvauti konkurencijoje Lietuvoje, padtis apskaiiuojama pagal Lietuvos rink.

T.9.4. JURIDINI ASMEN ATSIRADIMAS IR PASIBAIGIMASJur. asmenys atsiranda juos steigus. Jie steigiami ia tvarka:

1) potvarkine;

2) leidimine;

3) pareiktine normatyvine;

4) pareiktine.

Potvarkin tvarka. Taip steigiami vie. jur. asmenys. Kompetentinga valdios ar valdymo institucija priima sprendim dl jur. asmens steigimo. Pvz., LR Vyriausybs statymas numato, kad Vyriausyb prireikus steigia ir naikina Vyriausybs staigas. Savivaldybs t.p. gali steigti mones ar staigas.

Leidimine tvarka steigiant jur. asmen, reikalingas kompetentingos valstybs institucijos leidimas. Taip steigiami bankai, draudimo organizacijos.

Pareiktine normatyvine tvarka jur. asmenys teigiami, kai statymas yra numats toki jur. asmen steigimo tvark, tikslus, organiz. struktr, asmen dalyvavimo juose slygas. Tokie jur. asmenys atsiranda steigj iniciatyva. Kompetentinga institucija patikrina ar registruojamo jur. asmens statai atitinka statymo reikalavimus. Taip steigiamos AB, USB, B, daugiabui nam savinink bendrijos ir t.t., taip pat polit. partijos, visuom. organizacijos.

Pareiktine tvarka steigiamos profsjungos. LR profesini sjung statymo 6 str. sako, kad profsjunga laikoma steigta, kai minimalus steigj skaiius (30 arba 1/5 vis darbuotoj), patvirtina status ir irenka vadovaujanius organus. Jur. asmeniu profsjunga tampa registravus jos status.

Jur. asmenys yra registruojami. CK 26 str. numato, kad jur. asmens teisnumas atsiranda nuo j stat (nuostat) patvirtinimo momento, o jeigu statai turi bti registruojami tai nuo j registravimo momento. Tai reikia, kad nuo to momento jur. asmuo tampa teiss subjektu.

Jur. asmens reorganizavimas ir likvidavimas priklauso nuo j steigimo tvarkos ir ries. Vie. jur. asmenis reorganizuoja ir likviduoja juos steigusios institucijos savo potvarkiais, tai gal padaryti ir auktesn pagal pavaldum institucija, kai jur. asmuo atliko savo paskirt ir jo tolesn veikla nereikalinga. Tai gali bti padaryta ir vykdant valstybs valdym.

moni reorganizavim ir likvidavim reguliuoja LR moni statymas ir atskir moni ri statymai (LR AB statymas, LR kini bendrij statymas ir kt.).

Reorganizavimas mons, kaip jur. asmens pertvarkymas be likvidavimo procedros. Reorganizuojant mones, visos reorganizuojam moni teiss ir pareigos pereina po reorganizavimo steigtoms arba ilikusioms monms.

Reorganizavimo bdai:

1) jungiant mones;

2) skaidant mones;

3) keiiant mons r ir status.

Valstybs ir savivaldybi mons g.b. reorganizuojamos keiiant j priklausomyb.

Reorganizuojant mones jungimu, prie mones, kuri tsia veikl, prijungiama viena ar kelios mons, kurios baigia savo veikl kaip jur. asmenys, arba mons, kurios kaip jur. asmenys baigia savo veikl, steigia nauj mon.

Keiiant m. r, valstybs ir savivaldybs mons g.b. reorganizuojamos AB ir UAB. Taip pat AB g.b. reorganizuojamos UAB ir atvirkiai.

Keiiant m. priklausomyb valstybs mon reorganizuojama savivaldybs mon, perduodant reorganizuojamos mons turt savivaldybs nuosavybn, arba savivaldybs mon reorganizuojama valstybs mon. Vyriausyb gli reorganizuoti tik valstybs mones, savivaldybs taryba tik saviv. mones. AB reorganizavim sprendia visuotinis akcinink susirinkimas.

Likvidavimas. Vis ri mons g.b. likviduojamos:

1) kai pasibaigia mons statuose nurodytas mons veiklos terminas;

2) kai teismas ar kreditori susirinkimas priima sprendim likviduoti bankrutavusi mon (likviduojama pagal LR moni bankroto statym);

3) kai teismas priima sprendim likviduoti mon u LR statym nustatys paeidimus.

Be to, AB gali bti likviduojamos visuot. akcinink susirinkimo nutarimu, jeigu bendrovei nekeliama bankroto byla. Valstybins mons g.b. likviduojamos Vyriausybs nutarimu, o savivaldybs mons savivald. tarybos nutarimu, jeigu nekeliama bankroto byla.

Institucija, primusi sprendim likviduoti mon, skiria likviduojamos mons likvidatori arba administratori. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos mons administracija netenka galiojim valdyti mon, jos funkcijas atlieka likvidatorius, kuris statym nustatyta tvarka pranea mon registravusio rejestro tvarkytojui apie mons statuso pasikeitim. mon gyja likviduojamos mons status. Likviduojama mon gali sudaryti tik u jos likvidavimu susijusius sandorius, taip pat tuos sandorius, kuriuos leidia sudaryti likvidavimo sprendimas.

Likvidatorius turi m. administracijos vadovo teises ir pareigas. Jis atstovauja monei santykiuose su valst. staigomis, su kt. jur. asmenimis. Likvidatorius sudaro likvidavimo laikotarpio pradios balans, baigia valdyti prievoles, sudaro naujus sandorius pagal savo kompetencij, Atsiskaito su mons debitoriais ir kreditoriais, paskirsto likus po likvidavimo turt akcininkams arba perduoda steigjui (valst. mons), formina likvidavimo akt ir iregistruoja likviduota mon.

Apie mons likvidavim vieai skelbiama tris kartus ne daniau kaip kas du mnesiai arba kiekvienam akcininkui ir kreditoriui (jei yra), ratu praneama apie mons likvidavim, kad jie galt pareikti savo pretenzijas likviduojamai monei.

SPECIALUS JURIDINI ASMEN TEISNUMASJuridinio asmens teisnum slygoja jo steigimo tikslai ir paskirtis. Kai kas mano, kad jur. asmuo turi tik teisnum (specialj), o kiti mano, kad yra ir veiksnumas ir teisnumas. CK 26 str. kalba tik apie teisnum. Pagal j, jur. asmenys turi teisnum sutinkamai su nustatytais j veiklos tikslais. 2 d.: Teisnumas atsiranda stat patvirtinimo momentu, o kai jur. asmuo turi remtis bendrais nuostatais, tai teisnumas atsiranda, kai kompetentingas organas ileidia nutarim dl steigimo. Jeigu statai turi bti registruojami teisnumas atsiranda registravimo momentu.

Jur. asmen teisnumas nra vienodas. J nulemia to asmens veikl reglamentuojantys statymai ir statai. Privai jur. asmen teisnumas yra platesnis, nes viei jur. asmenys steigiami siauresnei funkcijai gyvendinti. Neturdami veiksnumo jur. asmenys negalt gyvendinti statuose keliam udavini, negalt gyti civ. teisi ir pareig taip teigia manantys, kad jur. asmenys ir teisnum ir veiksnum. J nuomone jur. asmenys savo veiksnum realizuoja per konkreius jur. asmen organus, kurie ir formuoja jur. asmen vali., nors j formavimo tvark nustato statai. Daniausiai jur. asmenys turi individualius status, nors yra ir bendrieji. Pirmiausia statai slygoja jur. asmen teisnum.

CK 49 str. numato, kad negalioja joks sandorius, kuris prietarauja jur.asmens tikslams, nurodytiems jo steigimo dokumentuose. Sprendiant jur. asmens sudaryt sandori galiojimo klausim, reikia atsivelgti : jur. asmens r ir tai, ar kontrahentas, sudarydamas sutart inojo, kad jur. asmuo neturi teiss sudaryti tok sandor.

Vie. jur. asmen teisnumas yra siauresnis nei privaij. Jie gali sudaryti tik tokius sandorius, kurie reikalingi j funkcijoms bei udaviniams gyvendinti. Be to, j kontrahentas, sudarydamas sandor, ino arba privalo inoti jur. asmens teisnumo ribas nes paprastai inoma tokio jur. asmens paskirtis. Priv. jur asmen teisnumas nra grietai apibrtas, todl jo kontrahentas ne visada gali inoti priv. jur. asmens teisnumo ribas. visa ias aplinkybes turi atsivelgti teismai, sprsdami jur. asmens sudaryt sandori galiojimo klausimus.

Jur. asmens sudarytas sandoris turi bti pripaintas negaliojaniu ti, jeigu jur. asmens kontrahentas, sudarydamas sandor, inojo arba turjo inoti, kad jur. asmuo neturi teiss jo sudaryti.

Jur. asmens organai g.b. vienasmeniai (direktorius, pirmininkas, virininkas ir pan.), ir kolegials ( akcinink susirinkimas, taryba ir t.t.). Organai ireikia jur. asmens vali. Organ sudarymo tvark, teises nustato statymai ir statai (nuostatai).

Organo veiksmai, atlikti pagal status, laikomi jur. asmens veiksmais.

Jur. asmens buvein pagal CK 30 str. yra nuolat veikiantis jo organas.

Jur. asmuo gali steigti filialus ir atstovybes. J vadovas veikia pagal galiojim, duot jam atitinkamo jur. asmens. (CK 31 str.)

Apie juridinius asmenis skaityti CK 22-1 40 str. (tai yra 2 psl.).T10. CIVILINS TEISS SUBJEKTAI, NETURINTYS JURIDINIO ASMENS TEISITokie subjektai tai individualios (personalins) mons (I), tikrosios kins bendrijos (TB) ir komanditins kins bendrijos (KB). Pagal LR moni statym mon yra firmos vard turintis kinis vienetas, steigtas statym nustatyta tvarka tam tikrai komercinei kinei veiklai. is apibrimas yra bendras tiek jur. asmenims, tiek monms, neturinioms jur. asmens. teisi.

I nuosavybs teise gali priklausyti vienam fiziniam asmeniui, o bendrosios jungtins nuosavybs teise keliems fiz. asmenims. Jas gali steigti ir negamybins organizacijos, turinios jur. asmens teises. kin bendrija bendrosios dalins nuosavybs teise priklauso keliems fiz. ar jur. asmenims.

moni statymas aikiai nustato, kad nei I nei B neturi jur. asmens teisi ir j turtas neatskirtas nuo savinink turto, taiau i moni negalima sutapatinti su savininkais. Turto bendrumas tik reikia, kad savininkas u mons prievoles atsako neribotai, t.y. visu savo turtu (po mons turto).

I ir B turi firmos vard, savo vardu gyja teises bei pareigas, pareikia iekinius, dalyvauja bylose kaip atsakovai. moni turtas fiksuojamas atskirame balanse.

Taigi civ. teiss subjektai, neturintys jur. asmens teisi neribotos atsakomybs mons, kurios nuosavybs teise priklauso vienam ar keliems asmenims ir savo vardu dalyvauja civ. teisniuose santykiuose.

T.10.1. INDIVIDUALI MONAsmenis gali turti mones. Tokios mons yra I. Jos neturi jur. asmens teisi.

I turtas yra apskaitomas atskirai, vedant buhalterij ir sudarant balansus, t.y. nesutapatinamas su savininko turtu. mons vardu yra mokomi pelno ir kt. mokesiai.

Civ. turtins atsakomybs poiriu I turtas nra atskirtas nuo savininko turto. Savininkas u mons skolas atsako visu turtu (kelnes oi kaip numaus).

I steigim ir likvidavim reguliuoja LR moni statymas.

Prie pradedama savo veikl I turi bti uregistruota moni rejestre. Neregistruotos mons veikla draudiama. mon laikoma steigta nuo registravimo dienos. Registravimui pateikiami pareikimas, kuriame apibdinamas mons veiklos pobdis, jei reikia pateikiami leidimai usiimti komercine kine veikla, ekologinis pasas, ems sklypo suteikimo aktas.

I gali valdyti pats savininkas arba samdyti valdytoj. I pelnas ir nuostoliai priklauso savininkui, I veiklos tikslas pelnas.

Civ. teisiniuose santykiuose dalyvauja ne savininkas, o I. I savarankikum slygoja: atskira I buhalterija, atskiras apmokestinimas, galimyb mon parduoti, inuomoti ar kitokiu bdu perduoti kitiems asmenims, kaip viening turtin kompleks su teismis ir pareigomis, I gali bti paveldima.

T10.5. KINS BENDRIJOSB bna 2 ri: 1) TB; 2) KB.

TB yra visikos turtins atsakomybs mon steigta pagal bendrosios kins veiklos sutart komercinei kinei veiklai vykdyti, sujungus keli fiz. ar jur. asmen turt bendrj dalin nuosavyb ir turinti bendr firmos vard.

TB, kaip ir I, turtas neatskirtas nuo savinink turto atsakomybs prasme. Bet TB yra savarankikas kinis darinys, turintis jam skirt turt. TB sudaro galimyb sujungti keleto asmen turt bendrai kinei komercinei veiklai. Leidia paskirstyti galimus nuostolius tarp nari bei leidia nariams bendrai sprsti bendrus klausimus. Kreditori atvilgiu TB yra pakankamai palanki, nes j sujungtas kapitalas ir solidari atsakomyb leidia geriau utikrinti kreditini reikalavim patenkinim. Steigimo sutartis turi bti patvirtinta notarikai ir TB laikoma steigta nuo registravimo dienos. Kiekvienas bendrijos narys privalo vykdyti sutartyje numatytas prievoles, o paeidus pareig, privalo atlyginti B padarytus nuostolius ir gali bti paalintas i bendrijos. Kiekvieno nario naai gali bti piniginiai ir nepiniginiai. Yra nuostata, kad TB perduodamas vis nari nuosavybei (bendrai) bet gali bti perduodamas tik naudotis. Skirtumas tame, kad atsitiktinio turto uvimo atveju atsakomyb tenka tik savininkui. Sprsdami klausimus visi TB nariai turi po 1 bals, nepriklausomai nuo savo dalies.

Steigimo sutartis nustato pelno, pajam, nuostoli paskirstymo tvark. Bet jeigu tvarka nenustatyta, tai pagal statymus pelnas ir nuostoliai atitenka proporcingai netam turtui. Sudaryti sandori TB vardu gali kiekvienas narys, tai gali bti pavesta vienam nariui arba samdomajam asmeniui. Sandoriai sudaromi TB vardu, nurodant TB pavadinim. Bet, pagal statym net nenurodius, kad sandoris sudarytas TB vardu, bet i jo turinio galima sprsti, kad sandoris sudarytas TB interesais, tai TB atsako pagal j. Jeigu narys sudar sandor TB vardu, bet asmeniniais interesais, tai TB atleidiama nuo atsakomybs tik, jei kontrahentas inojo, kad sandoris nra susijs su TB veikla. Pagal kreditori iekinius TB yra 2 atsakovai: pati TB ir jos nariai. Pirmiausia kreditori reikalavimai dengiami i TB turto, o jeigu neutenka i nari turto. Laikoma, kad atsakomyb prie kreditorius yra subsidiarin (papildoma), t.y. nariai atsako tik jeigu TB turto nra ar jo neutenka. TB nariai tarpusavyje atsako solidariai, t.y. kreditorius gali nukreipti iekin vieno nario turt, o is vliau gali iekoti i kit nari atgrtine tvarka. Naryst TB gali baigtis:

1) mirus nariui;

2) pripainus j neveiksniu;

3) jam istojus;

4) j paalinus.

TB veikla gali pasibaigti:

1) pasibaigus sutarties terminui (jei terminuota);

2) ataukus registracij u statym paeidimus;

3) vienbalsiu TB nari nutarimu

4) TB bankrutavus;

5) kt. statymo numatytais atvejais.

Likvidavim atlieka TB likvidatoriai, kuriuos skiria patys TB nariai arba teismas.

KOMANDITIN KIN BENDRIJA (KB) bendrai kinei veiklai sutarties pagrindu susijung keli asmenys, i kuri vieni pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu, o kiti, komanditoriai tik savo indeliu. KB turtas priklauso nariams pagal bendrosios dalins nuosavybs teis.

I KB istojus komanditoriui ji tampa TB.

Komanditoriaus tikslas: savo kapitalu dalyvauti kinje komercinje veikloje ir gauti pajamas. KB turi bti maiausiai 1 komanditorius ir 1 tikrasis narys. Komanditoriaus turtas atskirtas nuo KB turto ir skirtingai nuo tikrj nari jie pagal prievoles atsako ribotai, t.y. kiek ne (kelni nenumaus). Pajamas i KB veiklos komanditorius gauna proporcingai indlio dalies dydiui KB turte. Komanditorius neturi teiss atstovauti bendrijai, nedalyvauja sprendiant KB veiklos klausimus bet gali kontroliuoti.

KB steigimo, veiklos ir likvidavimo klausimai sprendiami taip pat, kaip ir TB. Tik nedalyvauja komanditoriai.

T11. CIVILINI TEISI OBJEKTAIDaiktai daniausias civ. teiss objektas. Daiktai tai i gamtos pasisavinti arba gaminant sukurti materialaus pasaulio dalykai. Daiktas yra civ. teiss objektu nepriklausomai nuo to ar turi savinink ar jo neturi.

Nuosavyb t.p. gali bti civ. teiss objektu. Nuosavyb tai daiktai arba turtas, kurie kam nors priklauso.

Daiktai skirstomi : kilnojamus ir nekilnojamus; pakeiiamus ir nepakeiiamus (t.y. pagal rinius poymius apibrtus ir individualius); iimtus i apyvartos, neiimtus i apyvartos ir ribotai esanius apyvartoje; suvartojamus ir nesuvartojamus; daliuosius ir nedaliuosius. Be to, bt tikslinga skirtyti daiktus pagrindinius ir antraeilius.

Kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai.

Nekiln. daiktai em ir kt. su eme susij daiktai, kuri negalima perkelti i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties ir i esms nesumainus j verts.

Kiln. daiktai atvirkiai.Numatyta, kad daiktai g.b. nekiln. ir kiln. pagal prigimt. Prie neklin. daikt priskiriami kai kurie pagal prigimt kiln. daiktai, bet juo prie nekiln. priskiria statymas (pvz. lktuvas, laivai, traukiniai, nes juos nuosavybs teis atsiranda juos registravus).

Kiln. daiktas inkorporuojamas nekiln. ir prarads savo individualum, yra nekiln. daikto dalis, o neprarads savo individualumo gali bti laikomas nekiln. daikto dalimi.

Neatskiriamos nekiln. daikto dalys. laikinai atskirtos, isaugo savo kaip nekiln. daikto, savybes, jei jas numatoma grinti atgal.

Pakeiiamieji ir nepakeiiamieji daiktai.

Pakei. daiktais laikomi riniais poymiais apibrti daiktai. Jiems bdinga tai, kad jie apibdinami bendrais visai tai daikt riai poymiais ir, bdami vienariai negali bti vienas nuo kito atskiriami pagal kokius nors poymius.

Nepakei. daiktais laikomi individualiais poymiais apibrti daiktai. Savo poymiais jie skiriasi nuo kit panai daikt.

Suvartojamieji ir nesuvartojamieji daiktaiSuvart. daiktai yra tokie, kurie, panaudojus juos pagal paskirt, i karto sunaikinami arba i esms pasikeiia (pvz., obuolys, degtin ir t.t.)

Nesuvart. daiktai kurie naudojant juos pagal paskirt, ilg laik i esms nepakeiia savo verts ir paskirties (pvz., butelis (tuias), batai ir pan.).

Dalieji ir nedalieji daiktaiNedal. daiktais laikomi daiktai, kuri tikslin paskirtis fizikai juos padalijus pasikeiia ir dalieji pagal prigimt daiktai, kuriuos nedal. pripasta statymai, o kartais ir alys abipusiu susitarimu (pvz., automobilis ir pan.)

Dal. daiktais laikomi tokie, kurie, padalijus juos fizikai, nepakeiia savo tikslinies paskirties ir kiekviena dalis gali egzistuoti kaip savarankikas daiktas (pvz., nafta).

Iimti i apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neiimti i apyvartos daiktaiIimti i apyvartos tai iskirtinje valst. nuosavybje esantys daiktai. Tai ems gelms, valst. reikms vidaus vandenys, mikai, parkai ir t.t. Jie negali bti perduoti kit asmen nuosavybn.

Ribotai esantys apyvartoje tai daiktai, kuri apyvarta ribojama dl tam tikr j savybi, pvz., nuodai, ginklai ir pan. Toki daikt apyvart riboja specialios taisykls, jiems reikia leidim.

Neiimti i apyvartos daiktai. Pagal CK 95 str. 2 d. Lietuvos Respublikoje priv. nuosavybs teise leidiama turti bet kok turt, jeigu to nedraudia Konstitucija ir statymai. Pagal tai neiimtais i apyvartos daiktais laikomi visi daiktai, iskyrus pirmsias 2 grupes (pvz., drabuiai, baldai ir t.t.)

Pagrindiniai ir antraeiliai daiktaiPagr. laikomi daiktai, galintys bti atskirais teisini santyki objektais, pvz., namai, automobiliai ir t.t.

Antr. turt bti laikomi daiktai, egzistuojantys su pagrindiniais jiems priklausantys, arba kitaip su jais susij daiktai.

prastin vert, iskirtin vert ir asmeniniais tikslais pagrst vert turintys daiktaiDaiktai, kuri vert nepriklauso nuo to, kas yra juos valdo, naudoja ar jais disponuoja, nes bet kuriam kitam juos panaudojus gaunama tokia pati nauda (pvz., televizorius, dviratis ir t.t.) J vert priklauso nuo naudos, kuri galima gauti i daikto.

Daiktai, kuriuos valdyti, naudoti pagal paskirt ar jais disponuoti reikia speciali ini arba gdi laikomi iskirtin vert turiniais daiktais (pvz., stomatologin ranga).

Asmeniniais tikslais pagrsti daiktai tokie daiktai, kuriems savininkas dl tam tikr prieasi priskiria iskirtin vert (pvz., senelio laikrodis, gautas I pasauliniame kare; sutuoktuvi su pirma mona iedas ir t.t.)

Pinigai ir vertybiniai popieriaiJie danai yra iskiriami i daikt, nes pagal savo materialin vert labai skiriasi nuo daikt.

Vert. popieriai turi turti: 1) tam tikr form; 2) jame turi bti ireikta turtin subjektin teis; 3) ireikta teis gali bti gyvendinta tik pateikus vert. popieri.

Vert. popieriai skirstomi 3 ris, pagal tai, kokiu bdu galima perleisti iame vert. popieriuje ireiktas reikalavimo teises:

1) vardiniai vert. popieriai (juose nurodomas asmuo, kuriam priklauso juose ireikta teis);

2) orderiniuose vert. popieriuose nurodomas tik 1 gijjas ir kartu suteikiama jam teis, nurodyti kit asmen, galint gyvendinti dokumente ireikt teis (pvz., ekiai, vekseliai);

3) pareiktiniai vert. popieriai. Juose nra nurodomas asmuo, kuriam priklauso popieriuje ireikta turtin teis ir todl j gali pasinaudoti bet kuris asmuo, nustatyta tvarka, pateiks t vert. popieri (pvz., loterijos bilietai, obligacijos).

Turtas kur kas platesn svoka u daikt. turt eina ir pinigai, kt. vert. popieriai, turtin reikalavimo teis (aktyvas) bei turtin pareiga (pasyvas).

CK IV skirsnis apibria autorines teises krinius ir j gynim.

515 str. sako, kad k