CHEMOTERAPIJOS ĮTAKA PACIENTŲ, SERGANČIŲ ...functional parameters, increased number of symptoms...

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDRA

Inga Alaveckienė

CHEMOTERAPIJOS ĮTAKA PACIENTŲ, SERGANČIŲ ONKOLOGINĖMIS

LIGOMIS, MITYBOS BŪKLEI IR GYVENIMO KOKYBEI

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Vadovas: prof.dr. Judita Žymantienė

Kaunas, 2013

2

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO

SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas

"Chemoterapijos įtaka pacientų, sergančių onkologinėmis ligomis, mitybos būklei ir

gyvenimo kokybei "

1. Yra atliktas mano pačios:

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros

sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ

LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO

VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

APROBUOTAS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

( data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)

3

TURINYS

SANTRUMPOS ............................................................................................................................................. 4 SANTRAUKA .................................................................................................................................................. 5 SUMMARY ...................................................................................................................................................... 7 ĮVADAS ............................................................................................................................................................ 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ................................................................................................................. 10 1.1. Onkologinė liga medicininiu požiūriu ................................................................................................... 10 1.3. Chemoterapija ......................................................................................................................................... 11 1.3.1. Chemoterapijos rūšys .......................................................................................................................... 12 1.3.2. Šalutiniai chemoterapijos reiškiniai .................................................................................................. 13 1.4. Psichologinė gyvenimo kokybės sritis .................................................................................................... 14 1.4.1. Psichologinės reakcijos į onkologinę ligą bei gydymą ....................................................................... 14 1.4.2. Psichologinis atsakas į onkologinės ligos diagnozę ............................................................................ 16 1.5. Mitybos svarba onkologiniams ligoniams ............................................................................................. 18 1.5.1. Mitybos būklės nustatymas ir mitybos nepakankamumo priežastys .............................................. 18 1.5.2. Gydymo šalutiniai reiškiniai ............................................................................................................... 19 1.6. Gydymo citostatikais veikimo mechanizmas ........................................................................................ 21 1.6.1. Gydymas platinos medikamentais ...................................................................................................... 21 1.6.2. Gydymas irinotekanu ........................................................................................................................... 23 1.6.3. Gydymas 5-fluorouracilu ..................................................................................................................... 24 1.7. Gyvenimo kokybė .................................................................................................................................... 24 2. TYRIMO METODIKA ............................................................................................................................. 27 2.1. Tyrimo organizavimas ............................................................................................................................ 27 3. KIEKYBINIO TYRIMO REZULTATAI IR ANALIZĖ ....................................................................... 29 4. REZULTATŲ APTARIMAS .................................................................................................................... 37 IŠVADOS ........................................................................................................................................................ 39 LITERATŪRA ............................................................................................................................................... 40 PRIEDAI ......................................................................................................................................................... 44

4

SANTRUMPOS

PSO - Pasaulinė sveikatos organizacija

ESTRO - Europos terapeutų radiologų ir onkologų draugija

LSMU - Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas

GK - Gyvenimo Kokybė

NCCN - Nacional Comprehensive Cancer Network

EORTC/RTOG - Europos vėžio tyrimo ir gydymo organizacija

SSSGK - Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė

Proc. - Procentai

ES - Europos Sąjunga

KMI - Kūno masės indeksas

LR - Lietuvos Respublika

HB - Hemoglobinas

L - Leukocitai

Tr - Trombocitai

Kreat - Kreatininas

AST - Asparagininė transaminazė

ALT - Alanininė transaminazė

ŠF - Šarminė fosfatazė

5

SANTRAUKA

I.Alaveckienė. Chemoterapijos įtaka pacientų, sergančių onkologinėmis ligomis, mitybos

būklei ir gyvenimo kokybei, magistro baigiamasis darbas/mokslinė vadovė prof.dr. Judita

Žymantienė; Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto, Veterinarijos Akademijos, Veterinarijos

fakultetas, Anatomijos ir Fiziologijos katedra. – Kaunas, 2013, - 43 p, 4 lentelės, 9 paveikslėliai.

Sergamumas piktybiniais navikais didėja. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama po daugiau nei 17

800 naujų vėžio atvejų. Onkologinių ligonių gydyme dažnai taikoma chemoterapija, gydymas

citotoksiniais preparatais. Šis gydymas sukelia eilę toksinių reiškinių, kurie pablogina paciento

būklę, mitybos statusą, gydymo efektyvumą.

Darbe tiriama, kaip pasikeičia pacientų, sergančių ginekologinės ir abdominalinės

lokalizacijos piktybiniais navikais ir gaunančius gydymą chemoterapija, mityba, fizinė, emocinė,

socialinė būsenos, kaip jos psichologiškai reaguoja į chemoterapinį gydymą. Darbo tikslas - įvertinti

pacientų, sergančių vėžiu, gyvenimo kokybę ir mitybos būklę, taikant chemoterapinį gydymą.

Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai:

1. Nustatyti ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis, gyvenimo kokybę chemoterapijos

gydymo metu.

2. Išanalizuoti ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis, laboratorinių tyrimų pokyčius

chemoterapijos gydymo metu.

3. Įvertinti ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis, mitybos būklę chemoterapijos gydymo

metu.

Tirti 39 pacientai, gydomi chemoterapija dėl II, III, IV stadijos abdominalinės ir

ginekologinės lokalizacijos piktybinių navikų. Tiriamiesiems 2012 m. kovo mėn. – 2012 m. rugsėjo

mėn. prieš ir po chemoterapijos kurso imami kraujo laboratoriniai tyrimai, matuojamas svoris,

skaičiuojamas kūno masės indeksas, įvertinama gyvenimo kokybė QLQ-C30 klausimynu.

Po chemoterapijos pacientams pablogėjo gyvenimo kokybės rodikliai: pablogėjo funkcinės

skalės rezultatai, nuo 67,2 iki 47,7 procentų, paryškėjo simptomai, skalės reikšmės pakilo nuo 30,6

iki 46,9, pablogėjo bendros gyvenimo kokybės vertinimas nuo 60,7 iki 45,1.

Pacientams statistiškai reikšmingai sumažėjo hemoglobino, trombocitų kiekis kraujyje,

padidėjo šlapalo, kreatinino koncentracija, padidėjo kepenų fermentų aktyvumas (alanininės ir

asparagininės transferazių, bei šarminės fosfatazių) kraujyje. Leukocitų kiekis kraujyje nepakito.

Taikant chemoterapiją, nustatyti pakitimai asmenų mityboje. Statistiškai reikšmingai

sumažėjo pacientų svoris (vidutiniškai 1,0 kg, p<0,05) ir kūno masės indeksas ( vidutiniškai 0,4

vnt., p<0,05).

Tyrimo eigoje išryškėjo gyvenimo kokybės simptomų skalės rodikliai, atspindintys mitybos

6

būklę. Ryškiausiai pasireiškė viduriavimas, nuo 9,4 iki 29,9 proc., pykinimas ir vėmimas, nuo 23,9

iki 47,0 proc. Apetito praradimas didėjo nuo 35,0 iki 55,6 proc., vidurių užkietėjimas – nuo 15,4 iki

21,4 proc.

Išvados:

1. Taikant chemoterapiją pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, pablogėjo

gyvenimo kokybės rodikliai: sumažėjo funkcinės skalės ir bendros gyvenimo kokybės reikšmės,

pagilėjo simptomai.

2. Taikant chemoterapiją pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, pablogėjo kraujo

laboratorinių tyrimų rezultatai, pablogėjo tyrimų, atspindinčių kepenų ir inkstų būklę, rezultatai.

3. Po chemoterapijos gydymo pacientams pablogėjo mitybos būklė: sumažėjo kūno masė,

kūno masės indeksas, paryškėjo simptomai, susiję su mityba.

Raktažodžiai: mityba, gyvenimo kokybė, chemoterapija, QLQ-C30.

7

SUMMARY

Assessment of quality of life and nutritional status among patients with cancer diseases

received chemotherapy. Conclusive Research Project for Master Degree/ Scientific supervisor

prof.dr. Judita Žymantienė; Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy,

Veterinary faculty, Department of Anatomy and Physiology. Kaunas, 2013, - 43 p.

Morbidity of cancer diseases is increasing constantly. Every year over 17 800 new cancer

cases are diagnosed in Lithuania. Chemotherapy is one of the mostly used treatment modality for

the abdominal and gynecological cancer. This kind of treatment is highly toxic and significantly

impedes the quality of life for patients receiving it.

The aim of this research project was to evaluate the influence of chemotherapy on the

nutritional status, physical health, emotional and social status of the patients with abdominal and

gynecological cancer stage II, III, and IV. The main goal was to assess the influence of

chemotherapy on the quality of life and nutritional status. The assessment was made before and

after the chemotherapy.

Thirty nine patients with abdominal and gynecological cancer stage II, III, and IV receiving

chemotherapy were enrolled in to the study. All the patients before and after chemotherapy had

blood tests, measured body weight, calculated body mass index. They were interrogated using the

QLQ-C30 questionnaire. All patients were treated in the X Hospital of Lithuania.

Analysis of the results of the whole study population (n=39) showed a significant decline of

functional parameters, increased number of symptoms and worsening of the overall health status.

The total score decreased by 19.5% in functional scale, increased by 16.3% in the symptom scale,

while the global health status scale evaluation declined by 15.6%. After chemotherapy patients had

lower hemoglobin levels, higher urea, creatinine and transaminase levels. After treatment worsened

nutritional status. Body mass decreased by 1.0 kg, body mass index – by 0.4, (p<0.05). Increased

number of symptoms, associated with nutrition. Diarrhea increased from 9.4 to 29.9 %, nausea and

vomiting - 23.9 to 47.0%, appetite loss - 35.0 to 55.6%, constipation - 15.4 to 21.4%.

Conclusions: analysis revealed that chemotherapy in patients with abdominal and

gynecological cancer worsens nutritional status, impedes functional status, and increases the

number of complains and worsens the global health status.

Key words: nutrition, quality of life, chemotherapy, QLQ-C30

8

ĮVADAS

Tiriamoji problema. Vėžys yra aktuali visuomenės sveikatos problema. Europos Komisijos

duomenimis kasmet 3,2 mln. Europos gyventojų diagnozuojamas vėžys – dažniausiai krūties,

kolorektalinis arba plaučių. Nepaisant didelės pažangos vėžio mokslinių tyrimų ir gydymo srityje,

vėžys yra vienas pagrindinių sveikatos rūpesčių (Europos sąjungos sveikatos portalas.

http://ec.europa.eu/health-eu/health_problems/cancer/index_lt.htm. Prieiga per internetą 2013-04-

11).

Sergančiųjų vėžiu skaičius daugelyje šalių didėja. Lietuvoje onkologinėmis ligomis serga

1,2 proc. gyventojų. Sergamumas vėžiu kasmet padidėja vidutiniškai 1 - 1,5 proc. Tarp mirčių nuo

vėžio Lietuvoje pirmauja plaučių vėžys. Nuo šios ligos 2011 m. mirė 1399 žmonės (17 proc. mirčių

nuo vėžio). Beveik 13 proc. mirusių nuo vėžio sudarė mirę nuo storosios žarnos navikų, 8 proc. ir 7

proc. mirčių nuo vėžio sudarė skrandžio ir krūties vėžys.

Europos terapeutų radiologų ir onkologų draugijos (ESTRO) prezidentas Jeano Bourhiso

teigė: „Dar daugiau susirgimų vėžiu bus 2030 - 2040 metais“. Dėl to, daugelio sričių specialistai

ieško būdų, kaip sumažinti šios ligos plitimo mąstus ir kokias prevencines priemones taikyti

(Žmogus ir medicina.

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/straipsnis?name=S-14876. Prieiga per

internetą 2013-03-09).

Darbo aktualumas. Onkologinėmis ligomis sergančių ligonių gydymas sukelia daug

rūpesčių. Vienas dažniausių – tai mitybos problemos. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, dėl

šio sutrikimo kenčia 80 proc. pacientų, o 20–40 proc. mirčių susijusios su mitybos

nepakankamumu. Gydymo specifika (taikyta chemoterapija, spindulinė terapija ir kt.) gali nulemti

mitybos sutrikimus, tačiau gali veikti ir grįžtamasis ryšys: esant sutrikusiam maitinimuisi, sumažėja

gydymo veiksmingumas, ribojamos gydymo metodų galimybės. Jeigu gydymas trunka ilgai arba

skiriamas paliatyviai, dažnai pasireiškia mitybos nepakankamumas, kuris lemia svorio mažėjimą.

Vėžiu sergantiems pacientams dažnai pasireiškia virškinamojo trakto obstrukcija, lėtinis skausmas,

vidurių užkietėjimas, virškinimo sutrikimai, nepageidaujami gydymo reiškiniai. Visi šie veiksniai

turi įtakos prastai paciento mitybai. Daugelis klinikinių tyrimų rodo, kad esant normaliam kūno

svoriui ir visavertei mitybai ne tik lengviau toleruojamas vėžio gydymas, bet ir sumažėja

nepageidaujamų gydymo reakcijų, pooperacinių komplikacijų, pailgėja gyvenimo trukmė ir

pagerėja gyvenimo kokybė (Burneckis, 2012).

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/straipsnis?name=S-14876

9

Gyvenimo kokybės ištakų jau galima rasti įvairiuose mituose, senovės filosofijoje bei

religijoje. Tiek senovės filosofai, tiek religijos išaukštino tam tikras vertybes ir svarstė jų įtaką

žmogaus gyvenimui (Ozolas, 1988).

Gyvenimo kokybė atspindi individo atsaką į fizinius, psichinius ir socialinius kasdieninio

gyvenimo pokyčius, kuris ir lemia pasitenkinimo gyvenimo aplinkybėmis laipsnį, bendrą savo

vertės jausmą (Kalėdienė ir kt., 1998).

Gradeckienė, Zaborskis (2007) pažymi, kad gyvenimo kokybę veikia asmens fizinė

sveikata, psichologinė būklė, savarankiškumo laipsnis, socialiniai ryšiai ir santykiai su aplinka.

Gyvenimo kokybei įvertinti naudojami klausimynai, kurių pagalba yra vertinami su

gyvenimo kokybe susiję veiksniai, tokie kaip fizinis, emocinis, socialinis. Standartizuotos gyvenimo

kokybės anketos privalumas yra tas, kad apklausus tam tikrą grupę pacientų, sergančių vėžiu,

galima palyginti gautus rezultatus ir daryti išvadas. Janušauskaitė (2008) nurodo, kad gyvenimo

kokybės tikslas – siekti ne tik pailginti žmogaus gyvenimą, bet ir pailgėjusiam gyvenimui suteikti

visavertiškumą.

Gydymas, chemoterapija, iš esmės gali pakeisti pacientų asmeninį gyvenimą, paveikti

bendrą sveikatos būklę, turėti įtakos savijautai, sukelti įtampą asmeniniuose santykiuose. Arnauskas

(2011) pažymi, kad psichologinis stresas, įtampa, nuovargis ir depresija gali pabloginti pacientų

gyvenimo kokybę. Vidutiniškai apie 25 proc. sergančiųjų vėžiu serga ir depresija. Cella ir kt.

mokslininkų duomenimis, 40 proc. nuovargio varginamų, vėžiu sergančių pacientų negauna

konkrečių patarimų kaip sumažinti nuovargį, o net 45 proc. tokių pacientų net nepasako medicinos

specialistams apie nuovargį, nes mano, kad nėra priemonių jam palengvinti .

Šiame darbe atliekamas anketinės apklausos tyrimas onkologinėmis ligomis sergančiųjų ir

analizuojama literatūroje pateikti duomenys, siekiant pagilinti turimas žinias ir rasti naujų būdų,

kaip pagerinti gyvenimo kokybę ir išvengti nepageidaujamų gydymo reiškinių mitybai.

Šio mokslinio darbo tikslas - įvertinti pacientų, sergančių vėžiu, gyvenimo kokybę ir

mitybos būklę, taikant chemoterapinį gydymą.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis, gyvenimo kokybę chemoterapijos

gydymo metu.

2. Išanalizuoti ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis, laboratorinių tyrimų pokyčius

chemoterapijos gydymo metu.

3. Įvertinti ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis, mitybos būklę chemoterapijos gydymo

metu.

.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Onkologinė liga medicininiu požiūriu

Onkologinis susirgimas dažnai vadinamas vėžiu, žinomas jau seniai. Seniausiuose Egipto ir

Indijos rašytiniuose šaltiniuose užsimenama apie ligą, kuri žaibo greitumu suardo ir išsekina kūną.

Dar V a. prieš Kristų Hipokratas, pastebėjęs išplitusio krūties vėžio panašumą į vėžio žnyples, šią

ligą pavadino „vėžiu“ (lot. cancer) (Šarakauskienė L.

http://sarakauskiene.puslapiai.lt/index_files/vezys_jo_atsiradimo_priezastys1.html Prieiga per

internetą 2013-03-27).

Medicinos enciklopedijoje (1991) nurodoma, kad terminas onkologija kilęs iš graikų kalbos

- onkos - navikas - tai mokslas apie navikų kilmę, prigimtį, rūšis. Navikas - papildomas darinys,

atsiradęs organizme, tai iškreiptas audinio sandaros atkartojimas. Dėl įvairių mokslui dar

nepakankamai neištirtų priežasčių, ląstelių dalijimosi ciklai sutrinka, prasideda nekontroliuojamas

ląstelių dauginimasis, pakinta pati ląstelė. Tokia pakitusi ląstelė pradeda netvarkingai dalintis, ji

auga autonomiškai, pagal savo dėsnius ir formuojasi navikas (Medicinos enciklopedija, 1991).

Vėžio išplitimui apibūdinti onkologijoje vartojama sąvoka „vėžio stadijos“. Skiriamos 4

vėžio stadijos: maži ar neišplitę už organo ribų navikai – pirma arba antra stadija, išplitę į gretimas

struktūras – trečia, išplitę į kitus, toli nuo pirminio židinio esančius organus navikai – ketvirta

stadija.

Ligos stadija nustatoma, kai pacientą ištyrus, įvertinama, kokio dydžio navikas, ar yra

metastazių sritiniuose limfmazgiuose ir kituose organuose.

Nacionalinis vėžio institutas teigia, jog piktybinių ląstelių diferenciacijos laipsnis parodo,

kiek jos pakitusios, palyginti su sveikomis ląstelėmis, iš kurių išsivystė. Kuo vėžio ląstelė artimesnė

sveikai, t.y. labiau diferencijuota (sveikos ląstelės yra diferencijuotos), tuo ji mažiau piktybiška,

vadinasi lėčiau auga navikas, ne taip greitai vystosi metastazės – ligos eiga švelnesnė. Kuo vėžio

ląstelė labiau skiriasi nuo sveikos ląstelės, t. y. mažiau diferencijuota, tuo ligos eiga agresyvesnė.

Aukšto laipsnio, t.y. geros diferenciacijos, navikas žymimas simboliu G1, vidutinio G2, žemo – G3-

4.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje apie 10 mln. žmonių

suserga įvairių lokalizacijų piktybiniais navikais, apie 6 milijonai iš jų nuo šios ligos miršta

(Onkologija šeimos gydytojui, 2008).

Onkologinės ligos – viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų mūsų šalyje ir

pasaulyje skaičiai, liudijantys apie naujų vėžio atvejų augimą, verčia susirūpinti. Prognozuojama,

kad 2020 m. nuo vėžio pasaulyje gali mirti apie 10 mln. žmonių, o naujų vėžio atvejų skaičius gali

padidėti iki 15,7 mln. (Valuckas, Aleknavičienė, 2004).

11

Kasmet apie 3,2 mln. europiečių nustatomas vėžys – tai antroji pagal dažnumą mirties

priežastis Europoje. Mirtingumas nuo vėžio įvairiose ES šalyse ir jų regionuose yra labai

nevienodas. Kai kuriose šalyse (Belgija, Vengrija) mirtingumas nuo vėžio dvigubai didesnis nei

kitose (Europos Sąjungos sveikatos portalas

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php/Causes_of_death_statistics/lt#V.C4.

97.C5.BEiniai_susirgimai, Prieiga per internetą 2013-04-11.).

Aleknavičienė, Smailytė (2002) teigia, kad šalyje diagnozuojama po daugiau nei 17800

naujų vėžio atvejų. Ryškių pokyčių sergamumo vėžiu struktūroje Lietuvoje nestebima. 2011 m.

priešinės liaukos navikai išliko dažniausiu piktybiniu naviku Lietuvoje (2715 atv.), jie sudarė 15

proc. visų naujų vėžio atvejų. 14 proc. ir 9 proc. naujų vėžio atvejų sudarė odos piktybiniai navikai

(be melanomos) ir storosios žarnos (gaubtinė ir tiesioji) vėžys. Ketvirtą ir penktą vietą tebeužima

krūties ir plaučių piktybiniai navikai.

Lietuvoje 2011 m. pabaigoje buvo 88597 sergantys vėžiu asmenys, 18540 iš jų nuo

onkologinės ligos nustatymo buvo išgyvenę daugiau nei 10 metų.

1.3. Chemoterapija

Valuckas, Aleknavičienė (2004), teigė, kad chemoterapija – tai piktybinių navikų gydymas

medikamentais, slopinančiais ląstelių dauginimąsi ar sukeliančiais negrįžtamus pokyčius jose. Šie

vaistai vadinami citostatikais. Šiuo metu vėžiui gydyti naudojama apie 100 pavadinimų citostatikų .

Nors šiandien turimų medikamentų veikimo mechanizmai smarkiai skiriasi, visi jie trikdo ir

slopina ląstelės dalijimosi procesą. Nekontroliuojamas ir greitas dalijimasis bei dauginimasis ir yra

pagrindinis vėžinių ląstelių požymis. Citostatikai pažeidžia vėžio ląsteles, stabdydami jų augimą bei

dalijimąsi. Kadangi normalios ląstelės (su nedidelėmis išimtimis) dalijasi tik labai retai arba visai

nesidalija, citostatikų poveikis daugiau ar mažiau tikslingai nukreiptas į vėžines ląsteles. Tačiau ir

kai kurių normalių, sveikų audinių (pvz., gleivinių) ląstelės dalijasi greitai, todėl citostatikai jas taip

pat pažeidžia. Dauguma citostatikų veikia ląstelės viduje, labiausiai - branduolyje esančią genetinę

medžiagą, kurioje yra visa svarbi informacija apie organizmo procesų reguliacijos funkcijas, taigi ir

apie ląstelės dauginimąsi. Daugelis šių veikliųjų medžiagų sukurtos chemiškai, pvz., platinos

preparatai, o kai kurios gaunamos iš natūralių, t. y. augalinių medžiagų, pvz., topotekanas

(Griškevičius, 2006).

Chemoterapija priklausomai nuo vėžio rūšies ir jo stadijos, gali būti vienintelis gydymo

metodas, tačiau dažniausiai skiriama prieš ir po operacijos, kartais derinama su spinduliniu gydymu,

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php/Causes_of_death_statistics/lt#V.C4.97.C5.BEiniai_susirgimai


12

skiriama prieš operaciją, kai reikia sumažinti naviką ar jį apriboti, o po operacijos ja siekiama

sunaikinti organizme išlikusias vėžio ląsteles (Gudlevičienė, 2004).

Skiriant chemoterapiją, siekiama laikytis šių pagrindinių principų (Onkologija šeimos

gydytojui, 2008):

1. Turi būti nustatytas gydymo tikslas, įvertinti individualūs prognoziniai faktoriai - ligos

stadija, naviko histologija, bendroji ligonio būklė ir bendrasis ligonio psichologinis pasiruošimas

chemoterapijai bei jo sukeliamiems šalutiniams reiškiniams.

2. Pasirenkant preparatus būtina atsižvelgti į jų veikimo spektrą. Teisingas pradinio gydymo

pasirinkimas dažnai yra svarbiausias veiksnys, sąlygojantis gydymo rezultatus.

3. Būtina pasirinkti optimalią skiriamų preparatų dozę ir naudojimo režimą.

4. Turi būti laikomasi nustatyto preparatų suleidimo eiliškumo ir trukmės.

Pagal chemoterapijos efektyvumą PSO ekspertai rekomenduoja chemoterapiją skirstyti į

kelias grupes (Onkologija šeimos gydytojui, 2008):

I grupė – chemoterapinis gydymas gali prailginti gyvenimą (taikant vien chemoterapiją arba

derinant ją su kitais metodais – chirurginiu ar radioterapiniu).

II grupė - paliatyvioji chemoterapija gali sumažinti naviko dydį, pagerinti gyvenimo kokybę

ir nežymiai prailginti gyvenimą.

III grupė – chemoterapija neprailgina gyvenimo trukmės ir negerina gyvenimo kokybės (kai

kuriais atvejais gali net pabloginti gyvenimo kokybę ir sutrumpinti gyvenimą).

Gydymas chemoterapiniais vaistais tęsiasi keletą mėnesių. Vaistai yra leidžiami į veną,

geriami arba taikoma ilgalaikė infuzija. Priklausomai nuo ligos pobūdžio, ligonio būklės ir

numatomo vaistų leidimo režimo, gali būti leidžiami ligoninėje arba ambulatoriškai - dienos

stacionare. Gydymas vyksta ciklais su pertraukomis, kurių metu ligoniui leidžiama pailsėti, kad

organizmas atstatytų vaistų sunaikintas ląsteles ir atgautų savo jėgas.

1.3.1. Chemoterapijos rūšys

Priklausomai nuo skiriamų preparatų skaičiaus chemoterapija skirstoma į

monochemoterapiją ir polichemoterapiją. Monochemoterapija - tai gydymas vienu chemopreparatu.

Monochemoterapija pastaruoju metu taikoma palyginti retai, dažniausiai kartu su spinduline terapija

arba chirurginiu gydymu, siekiant padidinti pastarųjų metodų efektyvumą. Polichemoterapija - tai

gydymas, kai kartu skiriami keli chemopreparatai arba jų deriniai su kitais vaistais nuo vėžio.

Dauguma ligonių gauna polichemoterapiją, kai skiriama 2 - 4 ir daugiau preparatų vieno gydymo

ciklo metu .Pagal medikamentų vartojimo būdą chemoterapija skirstoma į sisteminę, regioninę ir

lokalią. Skirdami sisteminę chemoterapiją siekiama sunaikinti visas ligonio organizme esančias

13

navikines ląsteles ir išgydyti ligonį. Sisteminės chemoterapijos metu vaistai sušvirkščiami į veną,

raumenis, po oda arba išgeriami. (Onkologija šeimos gydytojui, 2008).

Regioninės chemoterapijos metu vaistai, suleisti į pagrindines naviką maitinančiąsias

kraujagysles, turi pakliūti tiesiai į naviką (Valuckas, Aleknavičienė, 2004).

Tokia chemoterapija leidžia apsaugoti ligonį nuo rimtų komplikacijų, gerokai padidinti

leidžiamų preparatų dozes, susilpninti šalutines reakcijas. Lokalios chemoterapijos atveju

chemopreparatai uždedami tiesiai ant naviko (tepalai, pavilgai) arba sušvirkščiami į natūralias

žmogaus kūno ertmes Atsižvelgiant į chemoterapijai keliamus uždavinius, ji skirstoma į kelias

rūšis: gydomąją, adjuvantinę, neoadjuvantinę, paliatyviąją. Gydomoji chemoterapija skiriama esant

kai kuriems ypač chemoterapijai jautriems navikams, siekiant visiškai išgydyti ligonį (Onkologija

šeimos gydytojui, 2008).

Adjuvantinė chemoterapija skiriama po operacinio gydymo, kad užkirsti kelią metastazėms

ir recidyvui ( pvz., krūties, kiaušidžių vėžio atvejais).

Neoadjuvantinė chemoterapija skiriama prieš operacinį gydymą (rezekciją), kad sumažinti

naviko tūrį ir atlikti kuo radikalesnę operaciją (pvz., krūties, nesmulkialąstelinio plaučių atvejais).

Paliatyvioji chemoterapija - kaip savarankiškas gydymo metodas taikomas esant pirminiams

užleistiems ar progresuojantiems navikams, kai negalima naudoti lokalių gydymo metodų

(chirurgijos, radioterapijos). Metodas leidžia prailginti ligonių gyvenimą, suteikti jam geresnę

kokybę (Onkologija šeimos gydytojui, 2008).

1.3.2. Šalutiniai chemoterapijos reiškiniai

Didėjant chemoterapijos efektyvumui (kurio pasiekti galima skiriant šiuolaikinę agresyvesnę

chemoterapiją) ir ilgėjant onkologinių ligonių gyvenimo trukmei daugėja vėlyvųjų ir užsitęsusiųjų

šalutinių chemoterapijos reiškinių.

Šalutiniai reiškiniai gali būti:

Tiesioginiai - pasireiškia gydymo metu.

Ankstyvieji - pasireiškia pirmąsias 4-6 savaites po gydymo.

Vėlyvieji - pasireiškia po gydymo praėjus keliems mėnesiams.

Užsitęsusieji - reiškiasi ilgą laiką po gydymo (Onkologija šeimos gydytojui, 2008).

Pacientai skirtingai ištveria chemoterapinį gydymą, tačiau daugumai jų gydymo kursas yra

didelis fizinis ir psichologinis stresas. Anot Almo (1999), nemalonumo laipsnis priklauso ir nuo

naudojamos medžiagos ir nuo bendros paciento būklės. Svarbu suvokti, kad prasideda ir fizinis

komponentas.

14

Citotoksiniai vaistai veikia į ląsteles, kurių dalijimasis vyksta greitai – tai visų pirma vėžinės

ląstelės. Deja, priešvėžiniai vaistai veikia ir normalias ląsteles. To rezultatas – šalutinės reakcijos,

tokios kaip pykinimas, vėmimas, viduriavimas, plaukų slinkimas, burnos opos, anemija ir t.t. Nors

gydymo metu pasireiškę šalutiniai reiškiniai gali būti labai rimti, jie paprastai išnyksta po to, kai

gydymas yra baigiamas (Bulotienė, 2007).

2007 m. NCCN (National Comprehensive Cancer Network) duomenimis, 70- 80 proc. vėžiu

sergančių pacientų, besigydančių chemoterapija, patiria pykinimo ir/arba vėmimo simptomus. Šie

simptomai yra pacientų sunkiai toleruojami, sukelia daug kitų šalutiniu reakcijų ir sutrikimų

(metaboliniai, virškinamojo trakto sutrikimai) (Gudlevičienė, 2004).

Pykinimo ir/arba vėmimo intensyvumas gali būti įvairus: nuo nedidelio šleikštulio ar apetito

sumažėjimo iki visiško negalėjimo nieko praryti ir nuolatinio vėmimo. Tokių nepageidaujamų

poveikių labiausiai bijoma, nes tai gali būti net ir tolimesnio gydymo atsisakymo priežastis

(Jucaitienė, 2006).

Kartais chemoterapiniai vaistai sukelia periferines neuropatijas, kurios pasireiškia

dilgčiojimu ar tirpimu rankose, kojose, kaklo ar ryklės srityje. Šie simptomai dažniausiai jaučiami

ne po pirmojo chemoterapijos kurso, o kiek vėliau; juos gali išprovokuoti šaltas oras ar šaltas

gėrimas (Grigaliūnienė, Stolygaitė, 2008).

1.4. Psichologinė gyvenimo kokybės sritis

1.4.1. Psichologinės reakcijos į onkologinę ligą bei gydymą

Dar prieš dešimtmetį onkologijoje vyravo nuostata, kad klinikinė vėžio eiga priklauso tik

nuo daugelio biomedicininių veiksnių - piktybinio naviko lokalizacijos bei išplitimo, supiktybėjusių

ląstelių morfologinių savybių, imuninės sistemos atsparumo, atitinkamai parinkto specifinio ar

palaikomojo gydymo. Dabar medicina jau pripažįsta, kad ne tik šie veiksniai lemia ligos vystymąsi.

Vėžys yra pernelyg daugialypis susirgimas, kad jo eiga priklausytų nuo vienos priežasties (Diržytė,

2001).

Psichoonkologija – tai medicinos sritis, tirianti psichologinius ir onkologinius aspektus

sergant vėžiu, taip pat gydant, ir apima psichologinius ir psichosocialinius vėžio aspektus. Kartais

dar vadinama psichosocialine onkologija arba elgesiu onkologijoje, nes ji susijusi su

psichosocialiniais ir elgesio klausimais (Kvederauskas, 2003).

Psichoonkologija apima keletą aspektų (Almas, 1999):

Visų onkologinių susirgimų stadijų ligonių ir jų šeimos narių psichologines reakcijas.

15

Psichologinius, socialinius ir elgesio faktorius, kurie prisideda prie vėžio gydymo.

Psichoonkologija apima tokias disciplinas kaip chirurgija, radioterapija, epidemiologija,

patologija, bioetika, palaikomasis gydymas, reabilitacija ir kt. Taip pat įeina medicinos personalo,

dirbančio su onkologiniais ligoniais, psichologinis paruošimas ir apmokymas.

Mokslinių straipsnių autorės Diržytė, Gailienė, Milašienė, Norkienė (2001) pažymi, jog

natūralu, kad susirgęs onkologiniais susirgimais žmogus pirmiausiai domisi savo ligos prognoze.

Liga sugriauna visus žmogaus, jo šeimos planus ir iškelia daug klausimų. Nors ir yra daug ne

mažiau pavojingų ligų, vėžys mūsų visuomenėje asocijuojasi su nepakeliamu skausmu, ilga,

kankinančia mirtimi. Būtent dėl šios priežasties pacientą kamuoja liūdni prisiminimai apie

susirgusius pažįstamus, jį vargina nežinomybės baimė. Ligonis norėtų gauti tikslius atsakymus iš

gydytojo, tačiau šis ne daug ką gali pasakyti, nes kai yra kalbama apie ligos eigą, prognozę,

neįmanoma numatyti, kas gali atsitikti kiekvienam pacientui, konkrečios ligos atveju. Neįmanoma

numatyti, kaip sergantysis ištvers gydymą, kokios komplikacijos galimos gydymo eigoje. Tokioje

situacijoje, kai nėra konkretumo, ligoniui neramu, dažnai atrodo, kad kažkas yra slepiama,

nepasakoma iki galo. Diagnozavus onkologinį susirgimą didžiausią stresą sukelia pats požiūris į

ligą, nes liga asocijuojasi su kažkuo baisiu ir nenugalimu. Literatūros duomenimis, kas ketvirtam

pacientui, sergančiam vėžiu, diagnozuojama depresija.

Dažnai pats sergantysis depresiją priskiria tiesiog blogai nuotaikai, valios trūkumui,

charakterio silpnumui. Sergantiesiems vėžiu dažnai pasireiškia šie depresijos požymiai:

nusivylimas, beviltiškumo ir menkavertiškumo jausmas, baimė ir nerimas. Tokių jausmų

kankinamas žmogus įsisteigia sau nesąmoningas nuostatas: „nenoriu gyventi“, „lėtai naikinu save“.

Kaip nurodo Sveikatos psichikos centras, savižudybės rizika daugiau būdinga laikotarpiui po ligos

diagnozės nustatymo, taip pat chemoterapinio ar chemospindulinio gydymo laikotarpiu.

Onkologijoje, siekiant išgydyti ligą bei pagerinti ligonio būklę, palaikyti gyvybę ar

sumažinti jos sukeltą skausmą, yra taikomi tokie pagrindiniai gydymo būdai:

Chirurginis;

Spindulinis;

Chemospindulinis;

Chemoterapija.

Mokslininkai Сlark, Culla (1990) nurodo, kad chemoterapija, spindulinis ir

chemospindulinis gydymas, sukelia daug šalutinių reiškinių, kurie gali labai prislėgti pacientus,

juos netgi gali apimti depresija, nerimas, gali išsekinti ir bet kokios pastangos pasveikti. Jei į šiuos

simptomus neatsižvelgiama ir jei jie yra nekoreguojami, pacientas gali nutraukti vėžio gydymą, taip

sukeldamas savo gyvybei didelį pavojų.

16

Watson (1993) pažymi, jog pacientai skirtingai ištveria gydymą. Tai labai priklauso nuo

pacientų psichologinio pasiruošimo, imuninio statuso ir slaugančiųjų supratimo bei pagalbos.

Šalutiniai poveikiai, kurių pacientai bijo ir kurie dažniausiai pasitaiko yra: pykinimas, vėmimas,

plaukų slinkimas, kraujo rodiklių pokyčiai.

Pasak Amerikos vėžio draugijos (angl. American Cancer Society), 90 proc. pacientų jaučia

didesnio ar mažesnio stiprumo nuovargį. Nuovargis įtakoja gyvenimo kokybę, paveikia

tarpasmeninius santykius, sumažina profesinės veiklos efektyvumą, trikdo fizinę ir emocinę gerovę

(Jacobsen, 2007). Čia prasideda ir psichologiniai aspektai: jau vien pamačius stovą su intraveniniais

vaistais ligonius pradeda pykinti. Yra nustatyta, kad pykinimą ir vėmimą sukeliančios reakcijos

tęsiasi dar daug metų po išgijimo, kai susidūrę su chemoterapiją primenančiais kvapais ir vaizdais,

jie išgyvena nerimą ir pykinimą (Clark, Culla, 1990).

1.4.2. Psichologinis atsakas į onkologinės ligos diagnozę

Visais laikais onkologiniai susirgimai, jų gydymas, sergančiojo medicininė globa buvo

siejama su neviltimi, asocijuojasi su nepakeliamu fiziniu skausmu, mirties baime bei nepatenkintais

poreikiais, tiek fiziologiniais, tiek socialiniais. Yra manoma, kad nuo asmenybės psichikos būsenos,

nuo artimų žmonių šilumos ir meilės priklauso ne tik sveikimas, bet ir ligos progresavimas (Diržytė

ir kt., 2001).

Įvairūs autoriai kiek skirtingai aprašo psichologines paciento reakcijas į vėžio diagnozę,

tačiau manoma, jog šios reakcijos iš esmės yra panašios į bet kokią kitą krizę patyrusių žmonių

reakcijas. Kubler – Ross (2001), viena iš pirmųjų išsamiai nagrinėjusi sunkios ir galbūt mirtinos

ligos įsisąmoninimo procesą, išskiria penkis jo etapus:

Neigimas ir izoliacija – pasireiškia atsisakymu pripažinti savo diagnozę; tai faktų

nepaisymas. Iš pradžių neigimas būna panašus į sveiką gynybą, kuri tuo metu apsaugo

žmogų nuo nepakeliamos tikrovės. Neigimas tampa žalingu, kai ligonis nebegali

psichologiškai priimti gydymosi būtinybės. Neigimas blokuoja informacijos supratimą. Šis

etapas leidžia ligoniui pasiruošti ir, laikui bėgant, imtis ne tokios radikalios gynybos.

Pyktis. Kai neigti toliau neįmanoma, natūraliai kyla klausimas: „kodėl aš?“ Ligonį apima

pyktis, įsiūtis, pagieža. Pyktis nukreipiamas prieš konkrečius žmones – gydytojus, šeimos

narius. Tačiau ne visada pyktis reiškiamas tiesiogiai, atvirai įžeidžiant. Ir nors pyktis yra

normali reakcija susirgus, ji atitveria sergantįjį nuo aplinkinių. Gana dažnai sergantieji

pyksta ant savęs negalėdami išlaikyti savo vertės bei orumo. Stengiasi iš paskutiniųjų

susidoroti su sunkumais, siekdami išlaikyti savarankiškumą. Mažiausia nesėkmė sulaukia

atitinkamos reakcijos – pykčio.

17

Derybos. Ligonis bando derėtis su likimu, sudaryti sandorį su juo, pasižadėdamas keisti

gyvenimą, vykdyti gydytojų nurodymus ir t.t. Šis etapas – savotiškas bandymas laimėti

laiko, pratęsti buvusį gyvenimą.

Depresija. Vis geriau įsisąmoninant tai, kas atsitiko, išgyvenant sudėtingas gydymo

procedūras, ligonį palaipsniui apima nusivylimas, apatija, depresija. Iš tikro, dėl ligos patirti

praradimai gali būti visiškai akivaizdūs: ribotas fizinis aktyvumas, sumažėjusi savigarba,

prarastas darbas, pakitęs vaidmuo šeimoje. Tai natūralus ir neišvengiamas atsakas į ligos

sukeltą netektį.

Susitaikymas – yra ne nuolankus pasidavimas lemčiai, bet savo situacijos ir realių galimybių

suvokimas. Kad ir kokia sunki liga bebūtų, ligonis palaipsniui pasiekia susitaikymo su liga

būseną. Šiuo etapu žmogus dažnai tarsi iš naujo atranda pasikeitusio gyvenimo privalumus

ir prasmę, grįžta vidinė pusiausvyra ir dvasinė ramybė.

Kai kurie autoriai Holland, Rowland (1990), Pinder, Ramierz, Black (1993), nurodo laiką,

kada vienokios ar kitokios pacientų emocinės reakcijos labiausiai tikėtinos. Gili apatija ir neigimas

tęsiasi kelias pirmąsias dienas sužinojus diagnozę. Ją palaipsniui pakeičianti stipraus nerimo ir

depresijos būsena trunka maždaug dvi savaites. Šiuo laikotarpiu ligoniui dėl stiprių emocinių

reakcijų gali sutrikti apetitas ir miegas, ligonis sunkiai sukaupia dėmesį ir netenka svorio. Ligos

priėmimo ir susitaikymo su ja etapas tęsiasi nuo dviejų savaičių iki dviejų trijų mėnesių. Stiprios

gedėjimą primenančios emocinės reakcijos būdingos maždaug penktadaliui vėžiu sergančių

pacientų.

Sunki liga, kaip ir kiekviena krizė, talpina savyje ir grėsmę, ir dvasinio augimo galimybę.

Sėkmingai įveikęs šią krizę, žmogus įgyja naujos ir svarbios patirties, galimybę įvertinti savo

gyvenimą, atidžiau pažvelgti į save ir kitus. Tačiau tam, kad tai įvyktų, būtina aplinkinių pagalba.

Teikiančio pagalbą asmens elgesio strategija kiekvienoje krizės raidos fazėje taip pat turi būti

skirtinga, atitinkanti krizę išgyvenančio žmogaus poreikius. Pacientas, sužinojęs savo diagnozę, gali

reaguoti verkimu, pykčio ir nevilties protrūkiais, panika ar sąstingiu. Padedant tokios būklės

pacientui, svarbu stengtis sukurti saugumo jausmą, leisti išlieti visus jausmus ir priimti bet kokias

emocines reakcijas. Paciento nereikėtų stabdyti, smerkti dėl neadekvataus elgesio ir emocijų.

Darbas su onkologinėmis ligomis sergančiais žmonėmis yra sunkus ir susijęs su giliais

išgyvenimais. Šiame pagalbos procese reikia ne tik paruošti pacientą bei jo šeimą naujam patyrimui,

tačiau ir patiems specialistams išmokti kontroliuoti savo emocijas bei galimas reakcijas.

Onkologiniai susirgimai žaloja žmogų ne tik iš vidaus, tačiau ir išoriškai. Todėl šiame darbe didelę

reikšmę turi specialisto ir, kaip žmogaus, ir kaip profesionalo požiūris į sergantįjį ( Sutton, 1999;.

Nagy ir kt., 2007) nurodo, kad tinkamas slaugos darbuotojų pasiruošimas leidžia atsakyti į pacientui

18

iškilusius klausimus, o pozityvus požiūris, tinkamas emocinis nusiteikimas bei sergančiojo poreikių

suvokimas leidžia optimaliai padėti ligoniui.

Į pagrindinius ligonio poreikius jautriai atsiliepiantis personalas – svarbiausias sergančiojo

ramstis ilgame ir sudėtingame procese įveikiant ligą. Tam, kad šis ramstis būtų patikimas,

personalas, dirbantis su sunkiai sergančiais pacientais, turėtų išmanyti psichologines problemas,

kurias sukelia liga, turėti pagrindinius psichologinės pagalbos teikimo įgūdžius ir bendradarbiauti su

psichinės sveikatos specialistais (Žemaitienė, 2007).

1.5. Mitybos svarba onkologiniams ligoniams

Viena dažniausia onkologinių pacientų problema – mitybos sutrikimai, kuriuos gali sukelti

įvairūs etiologiniai veiksniai.

1.5.1. Mitybos būklės nustatymas ir mitybos nepakankamumo priežastys

Mitybos būklė onkologiniams pacientams turi būti nustatoma diagnozavus ligą ir dažnai

sekama (Bozzetti et al., 2009).

Mitybos būklę onkologiniams ligoniams vertiname pagal:

kūno masės indeksas (KMI)

svorio netekimas per paskutinius 3 mėnesius;

dabartinis maisto suvartojimas;

apetito stoka;

rijimo problemos;

simptomai tokie kaip skausmas, pykinimas, viduriavimas;

burnos gleivinės išopėjimas.

Maisto kiekio suvartojimas mažėja su kiekvienu chemoterapijos ciklu ir antipatija maistui

pasireiškia iki 56 proc. visų pacientų.

Su vėžiu susijęs mitybos nepakankamumas gali būti dėl įvairių priežasčių: augančio naviko

sukelto lokalaus poveikio, dėl organizmo atsako į vėžinį procesą, dėl priešvėžinės terapijos.

Nepakankama mityba yra būklė, kuri išsivysto sutrikus balansui tarp to, ką individas valgo ir

to, ko reikia gyvybės ir sveikatos palaikymui. Vėžiu sergantis pacientas gali turėti nepakankamą

mitybą jau diagnozuojant ligą ar tapti išsekusiu dėl ligos eigos ir gydymo būdų.

Onkologinėmis ligomis sergančių pacientų mitybos nepakankamumą ir jo laipsnį lemia

daugelis veiksnių: naviko lokalizacija, histologinė forma, bet ypač navikinės ligos stadija – kuo ji

vėlyvesnė, tuo dažniausiai ryškesnis būna mitybos nepakankamumas.

19

Onkologinis susirgimas žmogaus organizmą veikia įvairiai: dėl skiriamo gydymo pasireiškia

pašaliniai poveikiai, tokie kaip pykinimas, vėmimas, kurie sąlygoja nepakankamą mitybą, svorio

pokyčius, taip pat atsiranda įvairių metabolinių pakitimų – gaunamos energijos kiekis neatitinka

poreikio, atsiranda riebalų, baltymų, angliavandenių metabolizmo sutrikimai, kurie gali nulemti

anoreksiją, o pastaroji yra pagrindinė priežastis vystytis kacheksijos sindromui. Dėl visų šių

paminėtų veiksnių pacientams krenta svoris, kuris vėliau gali turėti įtakos ir gydymo pasirinkimui.

Nustatyta, kad onkologiniams pacientams ypač stipriai padidėja energijos sunaudojimas, todėl nėra

užtikrinamas pakankamas energijos kiekis.

Jau beveik šimtas metų yra žinoma, kad vėžiu sergantys pacientai kenčia dėl

progresuojančio mitybos sutrikimo. Pagrindinė šio proceso priežastis - nepakankama mityba dėl

nenoro valgyti vėžio pasekoje, skonio jutimo sutrikimai, ligos komplikacijos ar naudojamo gydymo

pašalinio poveikio. Skiriami šie mitybos sutrikimo laipsniai:

1. Nežymus mitybos sutrikimas nepakankamumas (I-II°)

5 proc. sumažėjo kūno masė per vieną mėnesį, (ar 10 proc. per 6 mėnesius) ar kūno masė

mažėja toliau;

ribotai sumažėjo suvartojamo maisto kiekis;

maitinimasis turi įtakos simptomams;

paciento funkcinė būklė susilpnėjusi;

matyti poodinio riebalinio audinio ir raumenų masės nežymus ar vidutinis nykimas,

raumenų tonuso susilpnėjimas;

2. Didelis mitybos nepakankamumo laipsnis (III°)

daugiau nei 5 proc., sumažėjusi kūno masė per mėnesį laiko, (ar daugiau kaip 10 proc. per 6

mėnesius), be stabilizacijos ar kūno masės padidėjimo;

suvartojamo maisto kiekis yra labai mažas;

maitinimasis turi labai didelės įtakos simptomų atsiradimui;

labai susilpnėjusi paciento funkcinė būklė;

matomi mitybos nepakankamumo požymiai, poodinis audinys sunykęs, galimos edemos.

1.5.2. Gydymo šalutiniai reiškiniai

Pykinimas ir vėmimas yra dažniausias gydymo vaistais nuo vėžio šalutinis reiškinys, kurį

patiria apie 70 - 80 proc. pacientų. Šie simptomai neigiamai veikia paciento fizinę bei psichologinę

būklę, gali sukelti elektrolitų disbalansą, dehidrataciją, anoreksiją, kūno masės mažėjimą. dėl to

blogėja gyvenimo kokybė bei gydymo rezultatai.

Chemoterapijos sukeltas pykinimas ir vėmimas gali būti:

20

Ūminis (ankstyvasis) - pasireiškia per 24 valandas nuo chemoterapijos pradžios, dažniausiai

prasideda po 1 - 2 valandų. Intensyvumo pikas dažniausiai būna praėjus 5-6 valandoms.

Vėlyvasis - atsiranda po chemopreparatų suleidimo praėjus daugiau nei 24 valandoms ir

reiškiasi 1-4 paras. Vėlyvasis pykinimas ir vėmimas nesukelia tokių didelių sutrikimų nei

ankstyvasis pykinimas ir vėmimas, tačiau dėl jo gali sutrikti paciento mityba, pablogėti bendroji

būklė ir pailgėti hospitalizacijos laikas.

Išankstinis (numatomas) - pasitaiko neretai (18-57 proc.) atvejų, dažniau - jaunesnio nei 50

metų amžiaus pacientams. Būdinga tai, kad dėl anksčiau atliktos chemoterapijos blogos pykinimo ir

vėmimo kontrolės susiformuoja sąlyginis refleksas - ligonis jaučia pykinimą, kartais vemia dar

nepradėjus kito chemoterapijos kurso (Onkologija šeimos gydytojui, 2008).

Šių reiškinių intensyvumą sąlygoja gydymui naudojamų vaistų nuo piktybinių navikų

emetogeniškumas (vaisto gebėjimas sukelti pykinimą ir vėmimą) (žr.1 lentelę).

1 lentelė. Vaistų nuo piktybinių navikų emetogeniškumas

Emetogeniškumo

lygis

Pykinimo ir vėmimo

dažnis (proc.)

(antiemetinis gydymas

nebuvo taikytas)

Preparatai

Labai aukštas Daugiau 90 proc. Cisplatin (>50 mg/m2), Carmustine (>250 mg/m

2),

Cyclophosphaamide (>1500 mg/m2), Dacarbasinet

(>500 mg/m2), Lomustine (>60 mg/m

2),

Mechlorethamine

Aukštas 60 - 90 proc. Carboplatin, Carmustine (<50 mg/m2), Cisplatin (<50

mg/m2), Cyclophosphamide (>750 mg/m

2 ir <1500

mg/m2), Dactinomycin (>1,5 mg/m

2), Doxorubicin

hidrochloride (>60 mg/m2), Irinotecan, Melphalan

(į/v), Methotrexate (250-1000 mg/m2), Mitoxantrone

(>15 mg/m2), Procarbazine

Vidutinis 30 - 60 proc. Cyclophosphamide (į/v >750 mg/m2), Dactinomycin

(<1,5 mg/m2), Doxorubicin hidrochloride (20-60

mg/m2), Epirubicin hidrochloride (<90 mg/m

2),

Idarubicin, Ifosfamide, Methotrexate (250-1000

mg/m2), Mitoxantrone (<15 mg/m

2)

Žemas 10 - 30 proc. Asparaginase, Docetaxel, Doxorubicin hidrochloride

(<20 mg/m2), Etoposide, 5-Fluorouracil (1000

mg/m2), Gemcitabine, ir <250 mg/m

2), Mitomycin,

Paclitaxel, Thiotepa, Topotecan

Minimalus Mažiau 10 proc. Bleomycin, Busulfan, Chlorambucil, Fludarabine,

Hydroxyurea, Methotrexate (<50 mg/m2), Melphalan,

Mercaptopurine, Thioguanine, Vinblastine,

Vincristine, Vinorelbine

Burnos skausmas gali būti chemoterapijos poveikis. Šis gydymas sunaikina greitai

besidauginančias ląsteles, tai yra pagrindinė visų piktybinių ląstelių charakteristika. Ląstelės,

dengiančios burnos ertmę ir gaminančios seiles, taip pat yra greitai besidauginančios. Burnos

21

skausmas gali išsivystyti kada sveikos ląstelės yra paveiktos chemoterapijos ar spindulinės

terapijos. Infekcijos grėsmė padidėja, kadangi baltųjų kraujo kūnelių kiekis, aktyvumas, ir

fagocitozės geba sumažėja dėl gydymo.

Užsienio medikų duomenimis, net 40 proc. chemoterapija gydytų ligonių išopėja gleivinė

(Juodžbalienė, 2005).

Roper ir kiti mokslininkai (1999) teigė, kad kai pažeidžiama natūrali burnos flora ir

prasideda infekcija, galimas dantenų uždegimas (gingivitas), liežuvio uždegimas (glositas) ir burnos

ertmės uždegimas (stomatitas). Skausmas burnoje yra reali problema, kuri daro neigiamą įtaką

paciento mitybai.

Daugeliui pacientų sutrinka apetitas, kai kuriuos pykina. Šiuos simptomus sukelia liga ar jos

gydymas, ypač chemoterapija bei spindulinė terapija. Kartais pykina vien nuo maisto vaizdo ar

kvapo, o nerimas dėl ligos dar pablogina situaciją. Pacientai, sergantys išplitusia liga, dažnai jaučia

didelį silpnumą ir jų organizmas neįstengia gerai įsisavinti maisto.

Jei onkologinis ligonis nuolat jaučiasi pavargęs, išsekęs, nenori nieko veikti, rytais sunku

keltis iš lovos, nesinori valgyti, maistas atrodo be skonio, jam gali būti anoreksijos ar

prasidedančios kacheksijos požymiai, todėl labai svarbu laiku atkreipti į juos dėmesį.

Anoreksija - tai apetito stoka, būsena, kai sergantysis visiškai nenori valgyti.

Kacheksija - tai organizmo išsekimas, kuris pasireiškia bendru fiziniu silpnumu, kūno svoriu

mažėjimu, mažėjančia raumenų ir riebalų mase, apetito stoka, pykinimu, nuotaikos pablogėjimu.

Kacheksija - dažnas anoreksijos, ypač užsitęsusios, padarinys. Jei sergantysis ilgiau neturi apetito ir

mažai valgo, tai gauna mažiau energijos, jaučia nuolatinį nuovargį ir silpnumą, mažėja jo kūno

svoris. Anoreksija ir kacheksija - labai glaudžiai tarpusavyje susijusios problemos (Aleknavičienė,

Tamošauskienė, 2004).

Remiantis tyrimų duomenimis, anoreksija ir kacheksija kaip vėžio ligos padarinys, dažnesnė

esant jau vėlyvųjų stadijų (III-IV stadijos), tai yra išplitusių navikų atvejais (55-80 proc.) ar

navikams progresuojant.

1.6. Gydymo citostatikais veikimo mechanizmas

1.6.1. Gydymas platinos medikamentais

Cisplatina priklauso citotoksiniams vaistams, kuriais gydomas tam tikros rūšies vėžys.

Cisplatina gydomas šlapimo pūslės, kiaušidžių ir sėklidžių vėžys, epiteliniai galvos ir kaklo

piktybiniai navikai, plaučių vėžys. Be to, cisplatinos ir radioterapijos deriniu gydomas gimdos

kaklelio vėžys (Maneo ir kt., 2005; Rudaitis ir kt., 2009).

22

Visais atvejais gydymo efektyvumas cisplatina priklauso nuo naviko morfologijos, išplitimo

laipsnio bei paciento funkcinės būklės. Pykinimas ir vėmimas beveik visada pasireiškia asmenims

gydomiems cisplatina, o tai sutrikdo visų organizmo funkcijų veiklą ir virškinimo procesus.

Kraujo forminių elementų – eritrocitų, leukocitų, trombocitų sumažėjimas kraujyje dažnas

chemoterapijos šalutinis poveikis. Dėl to dažnai atsiranda kraujavimas iš dantenų, virškinimo trakto

ar infekcijos pavojus, pakyla kūno temperatūra. Retais atvejais išsivysto ryškūs inkstų pažeidimai.

Geriausias būdas išvengti ar sumažinti neigiamą poveikį inkstams yra gausus skysčių kartu su

cisplatina į veną lašinimas. Prieš pradedant gydyti cisplatina ir prieš kiekvieną jos infuziją būtina

pacientui ištirti klausą (padaryti audiogramą).

Prieš kiekvieną cisplatinos infuziją, jos metu ir po jos reikia sekti inkstų bei kepenų funkciją,

kraujo gamybą (nustatyti eritrocitų, leukocitų ir trombocitų kiekį), elektrolitų (kalcio, natrio, kalio

magnio) kiekį kraujo serume. Visu gydymo cisplatina laikotarpiu šiuos tyrimus būtina atlikinėti kas

savaitė.

Cisplatinos dozė priklauso nuo ligos, numatomos organizmo reakcijos į preparatą bei nuo to,

ar gydoma tik šiuo preparatu (monoterapija), ar jo vartojama kartu su kitais medikamentais

(kompleksinė terapija).

Likus 2-12 valandų iki cisplatinos infuzijos ir ne trumpiau kaip 6 valandas po jos ligoniui

būtina infuzuoti tinkamą skysčių kiekį. Jie būtini tam, kad infuzijos metu ir po jos pakankamai

išsiskirtų šlapimo. Injekcijoms galima naudoti 0,9 natrio chlorido tirpalą arba kartu su gliukoze.

Prieš infuziją: 6-12 valandų į veną infuzuoti po 100–200 ml/val. vieno iš minėtų skysčių. Po

infuzijos: 6-12 valandų į veną infuzuoti po 100–200 ml/val. (iš viso 2 l) vieno iš minėtų skysčių.

Jeigu po skysčių suleidimo šlapimo išsiskiria mažiau negu 100-200 ml/val., reikia stiprinti

diurezę arba vartoti diuretikų, jeigu inkstų funkcija normali. Manitolio arba diuretikų reikia vartoti

ir tuo atveju, jeigu infuzuojama didesnė negu 60 mg/m2 kūno paviršiaus cisplatinos dozė. 24

valandas po cisplatinos infuzijos būtina gerti daug skysčių, kad pakankamai išsiskirtų šlapimo.

Šalutinis cisplatinos poveikis priklauso nuo dozės. Cisplatina gali kauptis bei pasireikšti

inkstų nepakankamumas ir kartu kanalėlių nekrozė ir dėl to atsirasti uremija ir anurija. Toksinis

poveikis inkstams gali pasireikšti ir praėjus 2-3 dienoms, ir 2 savaitėms po pirmosios infuzijos.

Kraujo serume gali padaugėti kreatinino ir karbamido. Galima nuo dozės dydžio priklausoma

besikaupianti dažniausiai laikina leukopenija, trombocitopenija ar anemija. Gydant didele doze,

galimas stiprus mieloidinio audinio funkcijos slopinimas, gali pasireikšti ir hemolizė kraujyje.

Leukocitų daugiausiai sumažėja praėjus maždaug 14 dienų po infuzijos, trombocitų praėjus 21

dienai po infuzijos. Minėtų ląstelių kiekis siekia normą per 39 paras. Dažnai vartojant cisplatiną

nustatomas ir per didelis cholesterolio, fermento amilazės ir geležies kiekis kraujyje.

23

Virškinimo trakto sutrikimai pasireiškia praėjus 1-4 val. po cisplatinos infuzijos, vystosi

anoreksija, prasideda pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas ar/ir viduriavimas. Kai kada vystosi ir

burnos gleivinės uždegimas. Galimas apkurtimas ir stiprus ototoksinis poveikis. Kartais galima

regos nervo disko edema, pasireiškianti kartu su regos sutrikimu, sumažėja regos aštrumas. Sutrinka

skonio ir lietimo jutimai.

Taikant gydymą cisplatina gali pasireikšti ir elektrolitų pusiausvyros kraujo serume

sutrikimai. Kraujyje gali sumažėti magnio, kalcio, natrio, fosfatų bei kalio kiekis ir prasideda

raumenų spazmai, gali atsirasti ir pokyčiai elektrokardiogramoje (Sharma, Bajorin, 2003). Retais

atvejais galima alerginė reakcija t.y. anafilaksinė reakcija, pasireiškianti išbėrimu, urtikarija,

eritema, niežuliu, rečiau - hipotenzija, tachikardija, dispnėja, bronchų spazmu, veido edema,

karščiavimu. Gali išsivystyti ir laikinas kepenų funkcijos sutrikimas, kurio metu padidėja

transaminazių kiekis kraujo serume. Su cisplatinos vartojimu galima sieti ir atsirandantį albuminų

kiekio sumažėjimą kraujyje. Visais atvejais vartojant cisplatiną gydymui silpnėja imuninė sistema.

Cisplatinos poveikyje gali pasireikšti alopecija, sutrikti spermatogenezė ir ovuliacija.

1.6.2. Gydymas irinotekanu

Irinotekanas priklauso citostatinių (priešvėžinių) vaistų grupei. Jis vartojamas vėlyvosioms

gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio stadijoms gydyti:

kartu su 5 - fluorouracilu ir folino rūgštimi vėlyvosioms ligos stadijomis sergantiems

pacientams, kuriems iki tol chemoterapija netaikyta;

monoterapijai, jei nustatyta gydymo chema, kurios sudėtyje yra 5-fluorouracilas, buvo

neveiksmingas.

Skiriant Irinotekaną, pacientą būtina informuoti apie vėlyvojo viduriavimo pavojų. Vėlyvasis

viduriavimas gali prasidėti praėjus daugiau kaip 24 val. po Irinotekano vartojimo, bet kuriuo metu

iki kito gydymo ciklo. Taikant monoterapiją, pirmosios išmatos oasirodo vidutiniškai penktąją

dieną po Irinotekano infuzijos. Ištirta, kad taikant monoterapiją, stiprus viduriavimas pasireiškė 14

proc. stebėtų ciklų. Taikant kombinuotą terapiją, stiprus viduriavimas pasireiškė 13,1 proc.

pacientų.

Taikant monoterapiją, pykinimas ir vėmimas buvo stiprūs maždaug 10 proc. antiemetinius

vaistus vartojusių pacientų. Taikant kombinuotą terapiją, stiprus pykinimas ir vėmimas pasireiškė

rečiau (atitinkamai 2,1 proc. ir 2,8 proc. pacientų).

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministerijos duomenimis neutropenija yra toksinis poveikis, kai gydymo metu sumažėja neutrofilų

skaičius. Neutropenija, taikant monoterapiją, pasireiškė 78,8 proc. pacientų, o taikant kombinuotą

24

terapiją - pasireiškė 82,5 proc. pacientų. Trombocitopenija nustatyta 7,4 proc. pacientų, gaunančių

monoterapinį gydymą ir 32,6 proc. pacientų, kuriems buvo taikytas kombinuotas gydymas.

1.6.3. Gydymas 5-fluorouracilu

Vartojamas gaubtinės ir tiesiosios žarnos, taip pat krūties karcinomos, kiaušidžių, gimdos

kaklelio, šlapimo pūslės, prostatos, galvos ir kaklo auglio monoterapija ir kombinuotas gydymas.

Vartojant 5-fluorouracilą, leukopenija pasireiškia daugiau kaip 10 proc. pacientų,

neutropenija, anemija. Pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos duomenis, anoreksija, stomatitas, mukozitas, kaklo skausmai,

faringitas, ezofagitas, enteritas, opa (ir burnos), maisto medžiagų rezorbcijos sutrikimas

virškinamajame trakte, pykinimas ir vėmimas, viduriavimas pasireiškia daugiau kaip 11 proc.

ligonių.

1.7. Gyvenimo kokybė

Gyvenimo kokybė (angl. quality of life) – tai ekonomikos, sociologijos ir politologijos

sąvoka, apimanti žmogaus dvasinę (emocinę), socialinę ir fizinę gerovę. Su sveikata susijusi

gyvenimo kokybė (SSSGK) yra vertinama pagal įvairius kriterijus, tačiau beveik visada įtraukia

visus šiuos tris žmogaus gerovės aspektus.

Dažniausia gyvenimo kokybė vertinama naudojant atitinkamus klausimynus. Gyvenimo

kokybės analizė yra vertinga siekiant palyginti ir įvertinti tam tikrų su sveikata susijusių būklių

įtaką visuomenės gerovės aspektams, tiek vertinant iš paties žmogaus pusės, tiek ir pagal tai, kokios

pagalbos jam reikia. Taip pat šie įvertinimai reikalingi sveikatos ekonomikos srityje.

Gyvenimo kokybės (GK) terminas pirmą kartą pavartotas A.C.Pigou knygoje apie

ekonomiką ir gerbūvį 1920 m. Tačiau tada atgarsio jis nesukėlė ir literatūroje dingo iki Antrojo

pasaulinio karo pabaigos.

Vėl gyvenimo kokybės sąvoka plačiau pradėta domėtis maždaug prieš 20 metų. Lietuvoje

oficialiai gyvenimo kokybė pradėta domėtis nuo 1998 m., kai Seimo nutarimu Nr. VIII-833

Lietuvos sveikatos programoje ji pripažinta prioritetine problema. O 1999 m., LR Sveikatos

apsaugos ministerija parengė gyvenimo kokybės gerinimo programą 2000-2004 m. Šiuose

abiejuose dokumentuose nurodoma, kad gyvenimo kokybė – svarbi visos sveikatos sistemos

problema, reikalaujanti esminio prioriteto koregavimo ir sveikatos priežiūros išteklių paskirstymo,

kad būtina sukurti sąlygas socialiai remtinų, invalidų, studentų ir žmonių, sergančių lėtinėmis

ligomis, gyvenimo kokybei gerinti (Rudzianskaitė ir kt., 2005).

25

Janušauskaitė (2008) pažymėjo, kad šiuolaikinis GK modelis yra per daug platus, apimantis

daug gyvenimo sferų, tiesiogiai neveikiamų sveikatos ar jos priežiūros. PSO sveikatą apibūdino

kaip fizinę, protinę ir socialinę gerovę. Medicinoje GK dažniausiai vadinama su sveikata susijusia

gyvenimo kokybe (SSSGK). Ji nagrinėjama siauresne prasme, apimančia fizinį, psichologinį ir

socialinį sveikatos lygius, kurie yra veikiami individo patirties, įsitikinimų, lūkesčių ir pojūčių.

SSSGK yra ta GK dalis, kurią veikia sveikata ir sveikatos priežiūra. Ji apibūdina žmogaus

subjektyvų pojūtį, kaip jo sveikatos būklė veikia GK. Tyrinėjant GK siekiama gauti dvejopą

informaciją – apie paciento funkcinę būklę ir jo paties įvertinimą, kaip sveikata veikia jo GK.

SSSGK yra neatitikimas tarp sveikatos, kokios mes tikimės ir kokią patiriame. Tai paaiškinama,

kodėl GK suvokimas skiriasi tarp individų, kadangi skiriasi pastarųjų lūkesčiai, kurie priklauso nuo

įgytos patirties, tampančios naujų vilčių atskaitos tašku (Strauss, 2002).

Gyvenimo kokybę tiksliai apibūdino Schipper (1991), kaip funkcinį ligos ir jos gydymo

poveikio efektą pacientui, suvoktą paties paciento.

Pasak Schipper ir kt. mokslininkų (1991), gyvenimo kokybę sudaro keturi komponentai

(cit. Vatkaitienė ir kt. (2007)):

Fizinė ir psichologinė būsena;

Supanti aplinka;

Visuomeninis bendravimas;

Problemos, susijusios su ligos simptomais (somatinė būsena).

Taigi, gyvenimo kokybę nulemia daugybė veiksnių ir aplinkybių: būstas, užimtumas,

pajamos, gyvenimas šeimoje, socialinė parama, stresai ir krizės, sveikatos kokybė, sveikatos

priežiūros galimybės, darbo sąlygos, mityba, išsilavinimo galimybės, ekologiniai veiksniai ir kt.

Todėl gyvenimo kokybė svarbia dalimi lemia žmogaus sveikatą. Tik sveikas žmogus gali fiziškai

protiškai ir socialiai veikti bei pajusti teigiamą emocinę būseną: pasitenkinimą ir laimę, o tai yra

subjektyvūs gyvenimo kokybės svarbiausi komponentai (Juozulynas ir kt., 2005).

Vadinasi, pacientas jausis daug geriau, jeigu turės pakankamą šeimos palaikymą, stiprų

tikėjimą, o finansinės galimybės leis užtikrinti visus poreikius (Schipper et al., 2005).

Įvertinti GK yra sudėtinga, kadangi pati GK sąvoka yra gana abstrakti. Daug diskusijų tarp

tyrinėtojų kelia klausimas, kas turi vertinti sergančiojo GK – pats ligonis, medikas, ar globėjas?

Kitas svarbus klausimas: kokie instrumentai tinkamesni gyvenimo kokybei vertinti – bendriniai,

tinkami visiems, ar specifiniai – skirti tik ta liga sergantiesiems? Janušauskaitė (2008) mano, kad

ypač svarbus yra subjektyvus GK vertinimas. Pasitenkinimas turi atspindėti daugelį gyvenimo

sričių: darbą, mokymąsi, laisvalaikį, socialinius ryšius.

Gyvenimo kokybei vertinti naudojami įvairūs klausimynai (instrumentai). Jie sudaromi

remiantis skirtingais gyvenimo kokybės apibrėžimais ir modeliais. Nors ir nėra vieningos

http://www.google.lt/search?hl=lt&biw=1366&bih=575&sa=X&ei=G6fFTaSaPMjKsgaeopGNDw&ved=0CBYQBSgA&q=Strauss+A.L.+Chronic+Illness+and+the+Quality+of+Life.+2002&spell=1

26

nuomonės, GK tyrėjai sutaria, kad visi GK klausimynai turėtų matuoti tiriamojo fizinę būklę,

psichologinį gerbūvį, nebuvimą su kitais žmonėmis ir kasdieninę veiklą. Taip pat iki šiol nėra GK

klausimynų klasifikacijos.

Didžiausią įtaką žmonių sveikatai pastaruoju metu ėmė daryti šiuolaikinės epochos ligos,

susijusios su gyvensenos ir aplinkos pokyčiais. Tyrinėtojai atkreipė dėmesį, kad, pailgėjus vidutinei

populiacijos gyvenimo trukmei, padaugėjo dėl organizmo senėjimo atsirandančių ligų. Pundzius

(2003) teiga, kad, pailgėjus gyvenimo trukmei, paskutinius gyvenimo metus ar net dešimtmečius

vyresni žmonės gyvena nekokybiškai, skųsdamiesi įvairiais negalavimais bei GK pablogėjimu tiek

fizinės, tiek psichinės gerovės srityse. Todėl manoma, kad gyvenimo kokybės tyrimų skaičius

ateityje turėtų didėti, nes vienas iš svarbiausių GK uždavinių – tai racionalaus teorinio gyvenimo

kokybės modelio sukūrimas, kuris padėtų tinkamai pasirinkti klinikinio tyrimo instrumentą.

Nesudėtingų pacientui ir gydytojui instrumentų sukūrimas turėtų paskatinti gydytojus jais plačiau

naudotis praktikoje (Janušauskaitė, 2008).

27

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas

Šiame tyrime buvo panaudota anketa gyvenimo kokybei vertinti. Ji yra validizuota

Europos vėžio tyrimo ir gydymo organizacijos (angl. European Organisation of Research and

Treatment of Cancer Quality of Life -EORTC), klausimynas QLQ-30 (30 klausimų). Klausimyne

yra 30 emocinę būklę ir įvairius nusiskundimus atspindinčių klausimų.

Klausimyne yra penkios funkcinės skalės, simptomų skalės, bendros sveikatos būklės skalė.

Funkcinę skalę sudaro: fizinė funkcija (1–5 klausimai), veiklos (6, 7 klausimai); emocinės būklės

(21–24 klausimai); pažinimo (20, 25 klausimai); socialinės būklės (26, 27 klausimai). Simptomų

skalės klausimai 8 – 19, 28. 29 ir 30 klausimai yra apibendrinantys bendrą sveikatos ir gyvenimo

kokybės būklę (žr. priedas).

Kiekviena skalė turi intervalą nuo 0 iki 100. Didesnis skaičius reiškia didesnį atsako lygį.

Aukštas funkcinių skalių rezultatas reiškia aukštą (sveiką) funkcijos lygį, aukštas bendros sveikatos

būklės rezultatas atitinka aukštą gyvenimo kokybės lygį, aukštas simptomų skalių rezultatas rodo

didesnį nusiskundimų (simptomų) lygį. Skalės reikšmių vidurkių vidurkis sudaro gryną rezultatą

(angl. raw score). Šie rezultatai standartizuojami atliekant linijinę transformaciją ir gaunant

rezultatus nuo 0 iki 100. Aukštesni rezultatai rodo „geresnę“ funkciją ir „blogesnius simptomus“

(žr. priedas).

Kiekvienas klausimas gali būti vertinamas 1–4 balais priklausomai nuo visai nežymaus iki

labai aiškaus požymio. Anketoje prašoma apibrėžti skaičius nuo 1–4, kurie geriausiai atspindi

pacientų patyrimą.

Anketos laikytos teisingomis ir naudotos tolimesnei rezultatų analizei, kai buvo atsakyta į

visus anketoje pateiktus klausimus. Analizuojamas kiekvienas anketoje pateiktas klausimas. 1–28

klausimų atsakymai vertinimas yra: 1 – visai ne, 2 – nedaug, 3 – vidutiniškai, 4 – labai, o 29 ir 30

klausimai vertinami nuo 1 (labai blogai) iki 7 balų (puikiai) (žr. priedas.).

Tyrimas pradėtas gavus Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos centro leidimą

Nr. BC – VMS(M)-142. Tiriamųjų anoniminė apklausa vykdyta 2012 m. kovo mėn. – 2012 m.

rugsejo mėn. Anketinė apklausa vyko X klinikoje pacientams patogiu laiku. Tiriamieji pacientai

buvo gydyti X gydymo įstaigoje, kuriems buvo taikyta įvairaus vėžio chemoterapija.

Tyrimas susidėjo iš kelių dalių. Pacientai buvo vertinami prieš chemoterapiją ir po jos.

Apklausoje dalyvavę pacientai buvo informuoti apie apklausos tikslus, gautas jų sutikimas. Visi

sutikusieji pacientai suprato tyrimo esmę ir anketos užduotis. Jie savo sutikimą patvirtino raštiškai,

pasirašydami informuotą sutikimą (žr. priedas). Dalyvavimas apklausoje buvo savanoriškas. Tyrimo

28

duomenys buvo panaudoti tik apibendrinti, išsaugant respondentų konfidencialumą.

Naudojimasis anketa: pacientai prašomi perskaityti visus klausimus ir nuspręsti ar jie sutinka

su formuluote ar ne. Tada pacientai prašomi apibrėžti skaičių, nustatantį balą, pagal kurį jie sutinka

ar ne, esančiais kiekvienoje skalėje.

Prieš kiekvieną chemoterapijos kursą ir po jo buvo atlikti pacientams kraujo laboratoriniai

tyrimai: nustatyta hemoglobino, leukocitų, trombocitų eritrocitų kiekiai. Jei kraujo tyrimų

atsakymai neatitiko kraujo tyrimų normų, chemoterapijos kursas atidėtas.

Prieš kiekvieną chemoterapijos kursą ir po jo, ligonis buvo sveriamas ir įvertinamas KMI.

29

3. KIEKYBINIO TYRIMO REZULTATAI IR ANALIZĖ

Tyrime dalyvavo 39 pacientai, 11 vyrų ir 28 moterys. Visi sirgo įvairių lokalizacijų

piktybiniais navikais.

Pacientų amžius svyravo nuo 34 m. iki 79 metų. Respondentų amžiaus vidurkis 60,0 m.

Pacientus suskirsčiau į amžiaus grupes kas 10 metų, duomenys pateikti 1 paveiksle.

1 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal amžių

Pagal gyvenamąją vietą daugiausiai gyvenančių mieste 27 (69,2 proc), o kaime 12 (30,8

proc).

Iš visų tirtų pacientų, sirgusių onkologinėmis ligomis, moterų buvo 28,18 proc. daugiau nei

vyrų. Labai sunkių ligų forma sirgo 59,0 proc. tiriamųjų, o virškinimo sistemos ligos (daugiausiai

žarnyno) sudarė 62,0 procentus. Visiems ligoniams išsivystė žymūs kraujo morfologinių ir

biocheminių rodiklių pakitimai.

Antrame paveiksle pateikti duomenys pagal stadijas Dauguma pacientų, net dvidešimt trys,

sirgo III stadijos vėžiu, vienas - II stadijos, o ketvirtos stadijos vėžiu sirgo penkiolika ligonių .

30

2 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal stadijas

Pacientai gydyti dėl įvairių lokalizacijų navikų: 4 moterys dėl krūtų navikų, 10 moterų dėl

ginekologinės lokalizacijos vėžio, 24 pacientai sirgo žarnyno navikais, 1 pacientas skrandžio vėžiu,

duomenys pateikti 3 pav.

3 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal navikų lokalizacijas

Pacientai pagal navikų lokalizacijas suskirstyti į grupes: ginekologinės patologijos grupė,

kuriai priskyrėme krūtis ir ginekologinius susirgimus - 14 žmonių; kita grupė - 25 pacientai, gydyti

dėl skrandžio ir žarnyno navikų.

Pacientams taikyta gydomoji, arba adjuvantinė chemoterapija įvairiais chemopreparatais.

Platinos preparatais gydyti 25 pacientai, taksanais - 4, irinotekanu- 5, 5 Fluoruracilu - 5

pacientai. Dažniausiai skirta kombinuota chemoterapija keliais preparatais.

31

Panaudojant QLQ scal.sps programą, gavome QLQ-C30 klausimyno 15-kos skalių

įvertinimus prieš ir po gydymo (imties dydis n=39).

Lentelėse 1 ir 2 pateikti klinikinių tyrimų ir QLQ-C30 atskirų skalių aprašomosios

statistikos : vidurkiai, standartiniai nuokrypiai ir vidurkių standartinės klaidos.

Klinikinių tyrimų aprašomosios statistikos prieš chemoterapiją ir po jos pateikiamos 2

lentelėje

2 lentelė Klinikiniai tyrimai prieš gydymą ir po jo

Klinikiniai tyrimai

Vidurkis Standartinis nuokrypis

Prieš Po Prieš Po

Svoris (kg) 69,5 68,08 17,07 17,0

Kūno masės indeksas 25,6 25,3 6,9 6,9

Hemoglobinas_g/l 118,9 114,4 12,4 11,0

Leukocitai x109/l 5,6 5,8 1,4 1,3

Trombocitai x109/ 275,7 255,8 100,9 89,5

Kreatininas_mikromol/l 83,8 86,7 8,4 7,6

Šlapalas 4,4 4,76 0,7 0,6

AST U/l 24,5 28,3 10,0 10,6

ALT U/l 26,1 31,3 12,5 13,0

Šarminė fosfatazė 78,4 82,9 10,6 12,3

QLQ-C30 klausimyno skalių aprašomosios statistikos

3 lentelė QLQ-C30 klausimynas prieš gydymą ir po jo

Požymiai

Vidurkis Standartinis nuokrypis

Prieš Po Prieš Po

Bendros sveikatos

būklės skalė

60,7 45,1 11,6 13,3

Fizinė funkcija 60,3 41,5 17,6 21,3

Veiklos funkcija 59,8 39,3 18,2 22,8

Emocijų funkcija 71,6 51,3 22,7 23,3

Pažinimo funkcija 78,6 65,8 19,5 20,6

Socialinė funkcija 65,81 24,2 20,6 20,5

Nuovargis 39,6 60,1 22,0 21,7

Pykinimas ir vėmimas 23,9 47,0 20,5 23,8

Skausmas 35,0 39,7 24,4 26,7

Dusulys 23,1 37,6 24,8 27,8

Nemiga 44,4 53,3 22,1 25,3

Apetito praradimas 35,0 55,6 20,2 24,6

Vidurių užkietėjimas 15,4 21,4 18,5 24,8

Viduriavimas 9,4 29,9 18,6 33,1

Finansiniai sunkumai 49,6 77,8 26,3 22,1

32

Taikydami priklausomų imčių (porinį) Stjudento t testą, nustatėme (4 lentelė ), kad visų

klinikinių parametrų (išskyrus leukocitų) ir klausimyno skalių vidurkiai statistiškai reikšmingai

pasikeitė (p<0,05). Po gydymo labiausiai sumažejo socialinės funkcijos, vaidmens funkcijos,

emocinės funkcijos skalės, o padidėjo financinių sunkumų skalė, pykinimas/vėmimas, apetito

praradimo funkcija ir kt. skalės.

4 lentelė

Klinikinių parametrų ir QLQ-C30 klausimyno skalių vidurkių palyginimas prieš ir po

gydymo

Požymiai

Poriniai skirtumai

P

reikšmė

Viurki

s

Standart

inis

nuokryp

is

95% Patikimumo

intervalas

Žemutin

ė riba

Viršutin

ė riba

Svoris_(kg) 1,0 1,50 ,49 1,46 ,000

Kūno masės indeksas ,4 ,58 ,17 ,54 ,001

Hemoglobinas g/l 4,5 3,63 3,33 5,69 ,000

Leukocitai x109/l -,2 ,52 -,34 ,00 ,051

Trombocitai_ x109/l 19,9 24,49 11,98 27,86 ,000

Kreatininas_ mikromol/l -2,9 3,74 -4,09 -1,66 ,000

Šlapalas -,3 ,31 -,43 -,22 ,000

AST_ U/l -3,8 1,93 -4,39 -3,14 ,000

ALT_ U/l -5,2 6,79 -7,41 -3,00 ,000

Šarminė fosfatazė -4,5 5,36 -6,20 -2,73 ,000

Bendros sveikatos būklės skalė 15,6 6,67 13,44 17,76 ,000

Fizinė funkcija 18,8 10,25 15,48 22,12 ,000

Vaidmens funkcija 20,5 13,50 16,14 24,89 ,000

Emocinė funkcija 20,3 12,80 16,15 24,45 ,000

Pažinimo funkcija 12,8 14,54 8,11 17,53 ,000

Socialinė funkcija 25,2 15,23 20,28 30,15 ,000

Nuovargis -20,5 13,13 -24,77 -16,26 ,000

Pykinimas/vėmimas -23,1 13,58 -27,48 -18,67 ,000

Skausmas -4,7 9,33 -7,72 -1,68 ,003

Dusulys -14,5 18,41 -20,50 -8,56 ,000

Nemiga -12,8 16,43 -18,15 -7,49 ,000

Apetito praradimas -20,5 16,43 -25,84 -15,19 ,000

Vidurių užkietėjimas -6,0 16,88 -11,45 -,51 ,033

Viduriavimas -20,5 24,92 -28,59 -12,44 ,000

Financiniai sunkumai -28,2 16,29 -33,49 -22,92 ,000

33

Po chemoterapijos reikšmingai sumažėjo objektyvių duomenų- svorio, KMI rezultatai. Tai

parodyta 5 pav. Svoris sumažėjo 3,6 proc., o KMI 0,8 proc.

5 pav. KMI ir svorio rodikliai prieš gydymą ir po jo

Šeštame paveiksle parodyta kaip visų penkių gyvenimo kokybės funkcinių skalių reikšmės

sumažėjo statistiškai reikšmingai: fizinė funkcija 31,2 proc.,vaidmens funkcija 34,3 proc., emocinė

funkcija 28,3 proc., pažinimo funkcija 16,3 proc. Labiausiai sumažėjo socialinės funkcijos rodikliai,

net 38,3 procentiniais punktais.

6 pav. Funkcinės skalės reikšmės prieš chemoterapiją ir po jos

34

Visų simptomų skalės reikšmės atitnkamai padidėjo reikšmingai, duomenys pateikiami 7 pav.

Nuovargis padidėjo 51,8 proc., pykinimas - 96,6 proc., skausmas -13,4 proc., dusulys -69,7 proc.,

nemiga -28,8 proc., apetito stoka -58,6 proc., vidurių užkietėjimas - 39 proc., viduriavimas - 212,8

proc., finansinės problemos - 56,8 proc.

.

7 pav. Simptomų skalės prieš chemoterapiją ir po jos

Tyrėme kitų faktorių (lyties, amžiaus. patologijos ir k t.) įtaką gyvenimo kokybės skalių

vidurkiams taikydami blokuotų duomenų dispersinę analizę.

Žemiau pateikti gauti statistiškai reikšmingi šios analizės rezultatai.

Po gydymo fizinės skalės funkcija buvo statistiškai reikšmingai (p<0,05) didesnė 19,9

(koreliacijos galia 0,856) pacientėms, sergančioms ginekologinės lokalizacijos navikais.

Emocinės skalės po gydymo chemoterapija statistiškai reikšmingai (p<0,05) geresnės 19,4

pacientėms, gydytoms dėl ginekologinės patologijos navikų.

Stipresnį poveikį turinčių toksiškesni chemoprepratai (cisplatina, platina, oxaliplatina,

irinotekanas, taksanai) turėjo nuovargiui 16,4, kai p<0,05.

Skausmo funkcijai reišmingą įtaką turėjo gydymas platinos preparatais. Ryškesnis skausmas

buvo taikant šiuos preparatus prieš gydymą (21,4, p<0,05, koreliacijos galia 0,800), ir po gydymo

(17,8, p<0,05, koreliacijos galia 0,532).

Po chemoterapijos reikšmingai pasikeitė ir laboratorinių tyrimų rezultatai: sumažėjo 3,72

proc. Hb koncentracija, 3,45 proc. trombocitų kiekis ir padidėjo kepenų fermentų aktyvumas.

Reikšmingo leukocitų skaičiaus sumažėjimo negauta, tikėtina, dėl nedidelės imties.

35

Prieš gydymą bendrą sveikatos būklę daugiau nei pusė repondentų įvertino 4 - 5 (gerai) balais.

Ketvirtadalis – 6 balais, likusieji – 3 balais. O po gydymo trečdalis įvertino 5 balais, beveik du

trčdaliai 3-4 balais ir dvi respondentai – net 2 balais. 8 paveiksle galima pamatyti, kaip gydymo

eigoje pablogėjo bendra sveikatos būklė.

8pav. Sveikatos būklės vertinimas prieš gydymą ir po jo

Taigi, vertinant visą tiriamųjų grupę, po chemoterapijos ryškiai sumažėjo funkciniai rodikliai,

pagausėjo simptomų ir pablogėjo bendroji sveikatos būklės skalė. 9 pav. parodyta, kad funkcinė

skalė sumažėjo 19,5 proc., simptomų skalė padidėjo 16,3 proc., bendrosios sveikatos būklės skalė

sumažėjo 15,6 procentiniais punktais.

36

9 pav. Gyvenimo kokybė prieš chemoterapijos kursą ir po jo

37

4. REZULTATŲ APTARIMAS

PSO duomenimis, vėžys yra viena dažniausių mirties priežasčių. Taikant vis naujus šios ligos

gydymo būdus (chemoterapija, chemospindulinis gydymas ir kt.), atsiranda galimybė

onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims prailginti gyvenimo trukmę. Labai svarbią vietą

ligonių gyvenime užima mityba ir gyvenimo kokybės aspektai. Pastaruoju metu atliekami įvairūs

gyvenimo kokybės ir mitybos būklės vertinimo tyrimai, nes tai yra svarbūs veiksniai, parenkant

gydymą.

Stiprus viduriavimas, atsirandęs po chemoterapijos, pašalina iš organizmo daugiau skysčių ir

druskų, vystosi dehidratacija, to pasekoje sutrinka visa medžiagų apykaita, tirštėja kraujas. Ypač

pavojingas kalio trūkumas, kuris pasireiškia silpnumu ir kitais nemaloniais simptomais. Procesui

ilgiau užsitęsus, pavojinga gyvybei, pasireiškia išsekimas. Nuo mitybos, organizmo imuninės

sistemos būklės priklauso pokyčiai organizme po chemoterapijos kurso. Gydytoja dietologė L.

Jacevičienė tyrinėjusi onkologinių ligonių mitybą tvirtino, kad kiekvienos fazės metu maistiniai

poreikiai skiriasi. Kas tinka vienam ligoniui, gali netikti kitam. Išlaikymas kūno svorio normos

ribose ir geros mitybos būklės užtikrinimas padeda kiekvienam organizmui kovoti su liga. Didelės

antioksidantų dozės chemoterapijos metu gali trukdyti gydymui.

A.Nourissat ir kiti mokslininkai (2008), atlikę tyrimus keliose Prancūzijos ligoninėse, nustatė,

kad, sergant įvairiomis onkologinėmis ligomis pakinta asmenų apetitas, svoris ir gyvenimo kokybė.

Taikant chemoterapiją ligoniams gyvenimo kokybė sumažėjo 14 proc. (p<0,01), o po gydymo

svoris sumažėjo 10,0 proc. (p<0,01). Mano atliktame tyrime, onkologinėmis ligomis sirgusių

pacientų, gyvenimo kokybė sumažėjo 16,2 proc., (p<0,05), o svoris atitinkamai 0,8 proc. (p<0,05).

Pastebimi skirtumai nuo prancūzų atlikto mokslinio tyrimo, galbūt dėl to, kad šiame pateiktame

tyrime, pacientai buvo labiau pažengusiomis stadijomis.

Anot, ispanų J. Trabal ir kitų tyrėjų (2006), teigiama, kad nepakankama mityba dėl taikyto

gydymo turi didelę reikšmę gyvenimo kokybei. Žymiausi skirtumai prieš ir po chemoterapijos

kurso buvo nustatyti iš simptomų skalės: nuovargis (p=0,058), apetito praradimas (p=0,01) ir

vidurių užkietėjimas (p=0,01).

Analogiškus tyrimų rezultatus gavo ir mokslininkai atlikę tyrimus ir Jungtinėje Karalystėje

(C.Farrell et al., 2013). Buvo pastebėta, kad pykinimas ir vėmimas labai pablogina gyvenimo

kokybę ir mitybos būklę. Anot tyrėjų, tarp dviejų chemoterapijos kursų, pykinimo ir vėmimo

reiškiniai buvo stipresni, nei minėtame darbe, ir įvairavo nuo 55,2 iki 72,9 procentų. Tai sutampa

su mano darbo tyrimo rezultatais, tarp chemoterapijos kursų pykinimas ir vėmimas sudarė nuo 23,9

iki 47,0 proc.

Taip pat C. Farrell ir kiti tyrėjai (2013) teigė, kad chemoterapijos taikymas labai pablogina

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Nourissat%20A%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=18467087

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Trabal%20J%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=16913210

38

fizinės funkcijos skalę (p = 0,025), minimame darbe nustatyta, kad bendra funkcinė skalė sumažėjo

19,5 proc.

Nepaisant medicinoje padarytos pažangos, kaip teigia J.Foubert et al (2005) ir J. Lopez-

Jimenez et al (2006), pykinimas ir vėmimas tebelieka didelė problema.

Chemoterapija, nepriklausomai nuo gydymui parinktos schemos, turi organizmo

sistemoms neigiamos įtakos. Ji neigiamai veikia ne tik ligonių fizinę būklę, bet ir emocinę būklę,

taip pat ir nuovargį. Danų tyrėjų (M. Klee et al.,2000) atliktas tyrimas rodo, kad daugelis pacientų

patiria psichologinių ir socialinių pasekmių gydymo eigoje. Pacientai nuolat galvoja apie savo ligą

ir gydymą. Tai sutampa su šiame darbe atlikto tyrimo rezultatais: nuovargis ir emocijos žymiai

padidėję (p < 0,05).

Chemoterapija turi neigiamos įtakos ir mitybai. Dėl organizmo intoksikacijos pasireiškia

pašaliniai veiksniai, kaip pykinimas, vėmimas, apetito stoka ir tai įtakoja neigiamas pasėkmes

eritropoezei, leukopoezei, pakinta ir kraujo fermentų aktyvumas, susijęs su funkcine kepenų veikla.

Mano tyrimo eigoje tarp chemoterapijos kursų pacientams labiausiai išryškėjo viduriavimas, nuo

9,4 iki 29,9 proc., pykinimas ir vėmimas, nuo 23,9 iki 47,0 proc. Apetito praradimas didėjo nuo

35,0 iki 55,6 proc. ir vidurių užkietėjimas nuo 15,4 iki 21,4 proc.

Mano tyrimo rezultatai atitinka tarptautinių darbų rezultatus, rodančius, kad chemoterapija

reikšmingai pablogina gyvenimo kokybę ir mitybos statusą. Mano tyrimas akcentuoja ryškesnius

gyvenimo kokybės funkcijų skalės ir simptomų, susijusių su mityba, pokyčius, pacientams,

sergantiems abdominalinės ir ginekologinės lokalizacijos navikais.

39

IŠVADOS

1. Taikant chemoterapiją pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, pablogėjo

gyvenimo kokybės rodikliai: sumažėjo funkcinės skalės ir bendros gyvenimo kokybės reikšmės,

pagilėjo simptomai.

2. Taikant chemoterapiją pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, pablogėjo kraujo

laboratorinių tyrimų rezultatai, pablogėjo tyrimų, atspindinčių kepenų ir inkstų būklę, rezultatai.

3. Po chemoterapijos gydymo pacientams pablogėjo mitybos būklė: sumažėjo kūno masė,

kūno masės indeksas, paryškėjo simptomai, susiję su mityba.

40

LITERATŪRA

Knygos

1. Almas H. Klinikinė slauga. I dalis. Vilnius. 1999. P 207-216, 222-229, 232.

2. Bulotienė G. Ankstyvųjų stadijų krūties vėžiu sergančių moterų emocinę būseną ir

gyvenimo kokybę įtakojantys veiksniai. Daktaro disertacija. Vilnius. 2007. P. 103.

3. Bulotienė G. Ankstyvųjų stadijų krūties vėžiu sergančių moterų emocinę būseną ir

gyvenimo kokybę įtakojantys veiksniai. Daktaro disertacija. Vilnius. 2007. P. 103.

4. Cicėnas S., Kalibatienė D. Onkologija ir slauga. Mokomoji knyga. Vilnius. 2008. P. 92-

144.

5. Jucaitienė R. Gydymo chemoterapija šalutiniai reiškiniai. Vilnius. 2006.

6. Juodžbalienė E.B. Piktybinių navikų chemoterapija. Vilnius. VDI. 2005.

7. Juozaitytė E., Juodžbalienė E. B., Boguševičius A., Jonaitienė E., Nutautienė R., Inčiūra A.,

Norkus D., Boguševičiūtė A. Krūties vėžys: monografija. Vilnius. 2004. P.191-196.

8. Kalėdienė R., Petrauskienė J., Rimpela A. Šiuolaikinio visuomenės sveikatos mokslo

teorija ir praktika. Kaunas. Šviesa. 1998.

9. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Šiauliai. Lucilijus. 2007.

10. Kubler – Ross E. Apie mirtį ir mirimą: pašnekesiai su mirtinais ligoniais. Vilnius. Katalikų

pasaulio leidiniai. 2008.

11. Medicinos enciklopedija. Vilnius. Valstybinė enciklopedijų leidykla. 1991.

12. Psichologijos žodynas. Vilnius. Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 1993.

13. Pundzius J. ir kt. Chirurgija. Vilnius. Charibdė. 2003.

14. Roper N., Logan W. W., Tierney A. J. Slaugos pagrindai. Vilnius. 1999. P.201-226.

15. Onkologija šeimos gydytojui. I dalis. Onkologijos pagrindai. Vilnius. 2008. P 138-149,165-

170.

16. Ozolas R. Knyga apie filosofiją ir filosofus. Vilnius. Mokslas. 1988.

17. Valuckas K. P., Aleknavičienė B. Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikų diagnostikos ir

gydymo pagrindai. Vilnius. 2004. P.16,22-34.

Žurnalai

1. Aleknavičienė B., Smailytė G., Elaawar B., Kurtinaitis J. Gimdos kaklelio vėžys.

Sergamumo bei mirtingumo pokyčiai Lietuvoje. Medicina. Kaunas. 2002. 38(2). P. 223-

230.

41

2. Aleknavičienė B., Tamošauskienė J. Kaip grąžinti apetitą ir jėgas sergant onkologine liga.

Vilnius. 2004.

3. Breivis P. Piktybinių navikų chemoterapija ir artimiausios jos vystymo problemos. Lietuvos

medicina. 1998. Nr.2. P.63.

4. Bozzetti F. et al., ESPEN Guidelines on Parenteral Nutrition: Non-surgical oncology, Clinical

Nutrition. 2009. 28. P. 445–454.

5. Burneckis A. Tinkama mityba gali lemti onkologinės ligos eigą. Lietuvos gydytojų

žurnalas. 2012. Nr. 2.

6. Clark J., Culla A. Psychological aspects of cancer and chemotherapy. Journal of psychosomatic

research. 1990.

7. Diržytė A., Gailienė D., Milašienė V., Norkienė V. Psichologinė onkologinės ligos įveika ir

ląstelinis imunitetas pirminės hospitalizacijos atveju. Medicinos teorija ir praktika. 2001. Nr.3. P.

129-132.

8. Diržytė A., Gailienė D., Milašienė V., Griciūtė L. Krūties vėžiu sergančių pacienčių

ląstelinio imuniteto ir kognityvinių schemų ryšys bei tarpusavio priklausomybė. Medicinos

teorija ir praktika. 2001. Nr. 2 P. 69-72.

9. Farrell C ,Brearley S.G,Pilling M, Molassiotis A. The impact of chemotherapy-related

nausea on patients' nutritional status, psychological distress and quality of life. Support

Care Cancer. 2013 Jan;21(1):59-66.

10. Foubert J, Vaessen G. Nausea: the neglected symptom? European Journal of Oncology

Nursing. Mar 2005;9(1):21-32.

11. Gradeckienė S., Zaborskis A. Sveikatos priežiūros organizavimas neįgaliųjų vaikų šeimoms

(bandomasis gyvenimo kokybės tyrimas). Medicina. 2007. Nr. 36 (8). P.9-64.

12. Grigaliūnienė V., Stolygaitė A. Psichologinė pagalba moterims sergančioms krūties vėžiu. Gydymo

menas. 2008. Nr.04 (151). P. 99-100.

13. Griškevičius L. ir kt. Hodžkino limfoma sergančių pacientų gydymo apžvalga. Internistas.

2006. Nr. 53. P.159-121

14. Gudlevičienė Ž. Nepageidaujami chemoterapijos poveikiai. Pykinimas ir vėmimas.

Gydymo menas. Farmakoterapija. 2004. Nr. 4.

15. Holland J. C., Rowland J. H. Handbook of psychooncology. New York. Oxford University Press.

1990. P. 273-283.

16. Jacobsen P. et all. Systematic review and metal-analysis of psychological and activity-

interventions for cancer-related fatigue. Health Psychology. 2007. 26(6).

17. Janušauskaitė G. Gyvenimo kokybės tyrimai: Problemos ir galimybės. Filosofija.

Sociologija. 2008. T. 19. Nr. 4, P. 34 – 44.

18. Janušauskienė K. Nepageidaujamas chemoterapijos poveikis. Sveikata. 2004. Nr.7. P. 19-23.

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Farrell%20C%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=22610269

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Brearley%20SG%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=22610269

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Pilling%20M%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=22610269

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Molassiotis%20A%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=22610269

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22610269


42

19. Juodžbalienė E. B. Pacientų, kuriems taikoma chemoterapija, priežiūros farmakologiniai aspektai.

Gydymo menas. Farmakoterapija. Apžvalgos ir aktualijos. 2006. II. P. 70-72.

20. Juozulynas A., Čeremnych E., Kurtinaitis J., Jankauskienė K., Rėklaitienė R. Gyvenimo

kokybė ir sveikata. Sveikatos mokslai. 2005. Nr. 1. P. 71-74.

21. Klee M, Thranov I, Machin D. Life after radiotherapy: the psychological and social effects

experienced by women treated for advanced stages of cervical cancer. Gynecol Oncol, 2000

Jan; 76 (1): 5 – 13.

22. Kvedarauskas J. Psichologinė pagalba žmonėms, sergantiems onkologinėmis ligomis. Medinfo.

2003. Nr. 3. P. 73-76.

23. Lopez-Jimenez J, Martin-Ballesteros E, Sureda A, et al. Chemotherapy-induced nausea and

vomiting in acute leukemia and stem cell transplant patients: results of a multicenter,

observational study. Haematologica. Jan 2006;91(1):84-91.

24. Maneo A., Colombo A., Landoni F., Colombo A., Villa A., Mangioni C. Treatment of stage

IIIB cervical carcinoma. A comparison between radiotherapy, concurrent chemo-

radiotherapy and neoadjuvant chemotherapy. Minerva Ginecol. 2005. 57 (2). P. 141–152.

25. Nagy V, Todor N, Cosa O, Ordeanu C, Ghilezan N. Quality of life and treatment related

toxicity in 335 patients with locally advanced cervical carcinoma treated by two

chemoradiation regimens. J Buon. 2007. 12 (3). P. 389 – 394.

26. Nourissat A, Vasson MP, Merrouche Y, Bouteloup C, Goutte M, Mille D, Jacquin JP,

Collard O, Michaud P, Chauvin F. Relationship between nutritional status and quality of

life in patients with cancer. Eur J Cancer. 2008 Jun;44(9):1238-42.

27. Nutautienė R. Pykinimas ir vėmimas. Sveikata. 2002. Nr.3. P. 41-43.

28. Pinder KL, Ramierz AJ, Black ME. Psychiatric disorder in patients with advanced berast

cancer: Prevalence and associated factors. Eur J Cancer. 1993. 29A(4). P. 524-527.

29. Rudaitis V., Ambrozaitis R., Misonis N. Neoadjuvantinės intraarterinės, chemoterapijos

naudojimas gydant vietiškai išplitusį gimdos kaklelio vėžį. Medicinos teorija ir praktika.

2009. T. 15 (3). P. 280–285.

30. Rudzianskaitė G., Stratilatovas E., Pavalkis D. Pacientų, orentuotų dėl tiesiosios žarnos

vėžio, klausimyno gyvenimo kokybei vertinti, sudarymas. Sveikatos mokslai. 2005. Nr. 1.

P. 56-61.

31. Savižudybių prevencija. Sveikatos psichikos centras. 2009.

32. Schipper H., Clinch J., Powell V. Definitions and conceptual issues. In: Spilker B. Quality

of life Assessments in Clinical Trials. New York. Raven Press. 2005. P. 11-24.

33. Sharma P., Bajorin D. Controversies in neoadjuvant and adjuvant chemotherapy for

muscle-invasive urothelial cancer and clinical research initiatives in locally advanced

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Nourissat%20A%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=18467087

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Vasson%20MP%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=18467087

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Merrouche%20Y%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=18467087

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Bouteloup%20C%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=18467087

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Goutte%20M%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=18467087

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Mille%20D%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=18467087

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Jacquin%20JP%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=18467087

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Collard%20O%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=18467087

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Michaud%20P%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=18467087

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Chauvin%20F%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=18467087


43

disease. ASCO Educational Book. Alexandria, VA, American Society of Clinical

Oncology. 2003. P. 478–487.

34. Sutton C. Socialinis darbas, bendruomenės veikla ir psichologija. Vilnius.

35. Trabal J, Leyes P, Forga MT, Hervás S.Quality of life, dietary intake and nutritional status

assessment in hospital admitted cancer patients. Nutr Hosp. 2006 Jul-Aug;21(4):505-10.

36. Vaitkaitienė E., Makari J., Zaborskis A. Gyvenimo kokybės samprata ir sveikatos nulemtos

vaikų gyvenimo kokybės tyrimas. Medicina. Kaunas. 2007. 43(7). P. 746-755.

37. Žemaitienė N. Kaip padėti pacientui susitaikyti su onkologinės ligos diagnoze. Lietuvos

akušerija ir ginekologija. 2007. T. X. Nr.1.

38. Watson M. Anticipatory and vomiting: Broadening the scope of psychological treatmens.

1993. Jul 1 (4). P. 171-177.

Interneto medžiaga

1. Arnauskas R. ir kt. Pacientas po chemoterapijos: depresijos, nuovargio požymiai. Medicine

lt. http://www.medicine.lt/index.php?pagrid=leidiniai&subid=npl&strid=132. Prieiga per

internetą 2012-12-14.

2. Europos sąjungos sveikatos portalas.

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php/Causes_of_death_statistics/lt

#V.C4.97.C5.BEiniai_susirgimai). Prieiga per internetą 2013-04-11.

3. Onkologijos ateitis – radioterapija. Žmogus ir medicina.

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/straipsnis?name=S-14876.

Prieiga per internetą 2013-03-09.

4. Šarakauskienė L.

http://sarakauskiene.puslapiai.lt/index_files/vezys_jo_atsiradimo_priezastys1.html

Prieiga per internetą 2013-03-27.

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Trabal%20J%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=16913210

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Leyes%20P%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=16913210

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Forga%20MT%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=16913210

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Herv%C3%A1s%20S%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=16913210


http://www.medicine.lt/index.php?pagrid=leidiniai&subid=npl&strid=132



http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/straipsnis?name=S-14876

44

PRIEDAI 1 priedas

TIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA

Aš, _________________________________________(tiriamojo(-sios) inicialai), sutinku dalyvauti

Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Nuolatinių studijų Veterinarinės Maisto Saugos fakulteto

studentės Ingos Alaveckienės atliekamoje apklausoje, skirtoje įvertinti pacientų, kuriems taikyta

chemoterapija, mitybos būklę ir gyvenimo kokybę.

.

Tiriamojo asmens _____________________

(Parašas)

Nr._______________ Data ____________

45

EORTC QLQ-C30 (version 3) 2 priedas

Mus domina kai kurie klausimai apie Jus ir Jūsų sveikatą. Prašome atsakyti į visus klausimus, geriausiai

tinkantį atsakymą apvesdami rutuliuku. Nėra teisingų ar neteisingų atsakymų. Jūsų pateikta informacija bus

saugomakonfidencialiai.

Paciento Nr. I__I__I__I__I

Jūsų gimimo data (diena, mėnuo, metai): I__I__I__I__I__I__I__I__I

Šios dienos data (diena, mėnuo, metai): I__I__I__I__I__I__I__I__I

Visai ne Nedaug Vidutiniškai Labai

1. Ar Jums sukelia sunkumų įtempta veikla, pavyzdžiui

sunkaus krepšio ar lagamino nešimas? 1 2 3 4

2. Ar Jūs nuvargina ilgas pasivaikščiojimas? 1 2 3 4

3. Ar Jūs nuvargina trumpas pasivaikščiojimas išėjus iš namų? 1 2 3 4

4. Ar Jūs priverstas(-a) gulėti lovoje ar sėdėti fotelyje dienos

metu? 1 2 3 4

5. Ar Jums reikalinga pagalba valgant, rengiantis,

prausiantis arba naudojantis tualetu? 1 2 3 4

Per praėjusią savaitę: Visai ne Nedaug Vidutiniškai Labai

6. Ar Jūs buvote apribotas(-a) darbe arba

atlikdamas(-a) kitus kasdieninius darbus? 1 2 3 4

7. Ar Jūs jautėte apribojimus savo mėgstamame

užsiėmime arba kitoje laisvalaikio veikloje? 1 2 3 4

8. Ar Jums trūko oro? 1 2 3 4

9. Ar Jūs jautėte skausmą? 1 2 3 4

10. Ar Jums reikėjo poilsio? 1 2 3 4

11. Ar Jums buvo sutrikęs miegas? 1 2 3 4

12. Ar Jūs jautėte silpnumą? 1 2 3 4

13. Ar Jūs neturėjote apetito? 1 2 3 4

14. Ar Jus pykino? 1 2 3 4

15. Ar Jūs vėmėte? 1 2 3 4

Prašau atsiverskite kitą puslapį

46

Per praėjusią savaitę:

Visai ne Nedaug Vidutiniškai Labai

16. Ar Jums buvo užkietėję viduriai? 1 2 3 4

17. Ar Jūs viduriavote? 1 2 3 4

18. Ar Jūs jautėtės pavargęs(-usi)? 1 2 3 4

19. Ar skausmas įtakojo Jūsų kasdieninę veiklą? 1 2 3 4

20. Ar sunku buvo susikaupti skaitant laikraštį,

ar žiūrint televizorių? 1 2 3 4

21. Ar Jūs jautėte įtampą? 1 2 3 4

22. Ar Jūs jautėte nerimą? 1 2 3 4

23. Ar Jūs jautėte susierzinimą? 1 2 3 4

24. Ar Jūs jautėtės prislėgtas(-a)? 1 2 3 4

25. Ar Jūs turėjote atminties sunkumų? 1 2 3 4

26. Ar Jūsų fizinė būklė arba medicininis gydymas

įtakojo šeimyninį gyvenimą? 1 2 3 4


įtakojo visuomeninį gyvenimą? 1 2 3 4


sukėlė finansinių sunkumų? 1 2 3 4

Atsakant į kitus, klausimus, apibraukite labiausiai Jums tinkamą atsakymą

(skalėje nuo 1 (labai blogai) iki 7 (puikiai):

29. Kaip Jūs įvertintumėte savo bendrą sveikatos būklę per praėjusią savaitę?

1 2 3 4 5 6 7

Labai blogai Puikiai

30. Kaip Jūs vertinate savo bendrą gyvenimo kokybę praėjusią savaitę?

1 2 3 4 5 6 7

Labai blogai Puikiai

AČIŪ

CHEMOTERAPIJOS ĮTAKA PACIENTŲ, SERGANČIŲ ...functional parameters, increased number of symptoms...

Documents

Transcript of CHEMOTERAPIJOS ĮTAKA PACIENTŲ, SERGANČIŲ ...functional parameters, increased number of symptoms...