chemijos studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika

CHEMIJOS STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ

PLĖTOTĖS METODIKA

Aldona Beganskienė, Algirdas Brukštus,Saulutė Budrienė, Henrikas Cesiulis, Vladas Gefenas,

Aleksandra Prichodko, Rimantas Raudonis, Nijolė Ružienė,Eugenijus Valatka, Vida Vičkačkaitė

www.ects.cr.vu.lt

Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas

ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas (Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V-01-001)

Aldona Beganskienė, Algirdas Brukštus,Saulutė Budrienė, Henrikas Cesiulis,

Vladas Gefenas, Aleksandra Prichodko,Rimantas Raudonis, Nijolė Ružienė,Eugenijus Valatka, Vida Vičkačkaitė

Chemijos studijų krypties kompetenCijų plėtotės

metodika

Vilnius2011

Aldona BeganskienėAlgirdas BrukštusSaulutė BudrienėHenrikas CesiulisVladas GefenasAleksandra PrichodkoRimantas RaudonisNijolė RužienėEugenijus ValatkaVida Vičkačkaitė

Chemijos studijų krypties kompetenCijų plėtotės metodika

Redagavo Jolita Stankūnavičienė

© Vilniaus universitetas, 2011

ISBN 978-9955-526-76-6

TuRiNyS

1. Chemijos ir su ja susijusių krypčių studijų programų apžvalga .............42. profesinio bakalauro, bakalauro, magistrantūros Chemijos studijų programų ypatybės ......................................................................................................................63. absolventų įsidarbinimas ir tolesnės studijos ....................................................74. profesinio bakalauro, bakalauro, magistrantūros studijų programų ugdomos bendrosios kompetenCijos ....................................................105. Chemijos programų ugdomų dalykinių kompetenCijų nustatymo metodinės rekomendaCijos .................................................................................................136. studento darbo krūvis ir jo skaičiavimo metodika ........................................15 6.1. Pagrindinės sąvokos ...................................................................................................................15 6.2. Vidutinio mokymosi krūvio skaičiavimas ..................................................................................15 6.3. Mokymosi krūvio skaičiavimo metodai .....................................................................................16 6.4. Studento mokymosi krūvio nustatymo principai ir jų parengimo etapai ...................................17 6.5. Studento darbo krūvio planavimas .............................................................................................17 6.6. Studento darbo krūvio skaičiavimas pagal ECTS ......................................................................19 6.7. Studento darbo krūvio skaičiavimo pavyzdžiai ..........................................................................197. dalykinės ir modulinės studijų sistemos ...............................................................228. mokymo, mokymosi ir vertinimo metodų rekomendaCijos .......................26 8.1. Mokymas(is) ...............................................................................................................................26 8.1.1. Paskaitos ..............................................................................................................................26 8.1.2. Pratybos, seminarai ..............................................................................................................27 8.1.3. Laboratoriniai darbai ...........................................................................................................27 8.1.4. Praktika ................................................................................................................................28 8.1.5. Kursiniai ir baigiamieji darbai .............................................................................................28 8.2. Vertinimas ...................................................................................................................................28 8.2.1. Kontrolinio darbo (koliokviumo) vertinimas .......................................................................29 8.2.2. Egzamino vertinimas ...........................................................................................................30 8.2.3. Praktikos vertinimas ............................................................................................................31 8.2.4. Baigiamojo darbo vertinimas ...............................................................................................31literatūra ................................................................................................................................................33priedai .....................................................................................................................................................341 priedas. Pirmosios pakopos studijų programos parodomasis aprašas: chemija ...................................342 priedas. Antrosios pakopos studijų programos parodomasis aprašas: chemija ....................................403 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: bendroji chemija ......................................................................464 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: koloidų chemija ......................................................................515 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: polimerų chemija .....................................................................546 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: dujų chromatografija ...............................................................607 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: heterociklinių junginių chemija ..............................................658 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: neorganinė biochemija ............................................................69

44


1. CHEmijoS iR Su jA SuSijuSių kRyPčių STudijų PRoGRAmų APžVAlGA

Bolonijos proceso įgyvendinimas kiekvienoje studijų kryptyje turi savo ypatumų. Patei-kiama „Chemijos studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika“ (toliau – metodika) turėtų padėti tobulinti esamas ir kurti naujas chemijos ir su chemija susijusias studijų programas, ku-rios būtų suderinamos ir palyginamos su kitų Europos šalių chemijos studijų programomis. Ku-riant metodiką atsižvelgta į dabar Lietuvoje vykdomų studijų programų (1 lentelė) ir Europoje vykdomo „Tuning“ projekto patirtį.

1 lentelė. lietuvos aukštojo mokslo institucijose vykdomos chemijos ir su chemija susiju-sios studijų programos

mokymo įstaiga

vykdoma studijų programa pakopa mokslų sritis, kryptis suteikiamas

kvalifikacinis laipsnis

vilniaus universitetas (vu)

Chemija I pakopa Fiziniai mokslai, chemija Chemijos bakalauras

Nanotechnologijos ir medžiagotyra I pakopa Fiziniai mokslai, chemija Chemijos bakalauras

Chemija II pakopa Fiziniai mokslai, chemija Chemijos magistras

Nanomedžiagų che-mija II pakopa Fiziniai mokslai, chemija Chemijos magistras

kauno technologijos universitetas (ktu)

Taikomoji chemija I pakopa Fiziniai mokslai, chemija Chemijos bakalauras

Cheminės technologi-ja ir inžinerija I pakopa Technologijos mokslai,

chemijos inžinerijaChemijos inžinerijos ba-kalauras

Maisto technologija ir inžinerija I pakopa Technologijos mokslai,

chemijos inžinerijaChemijos inžinerijos ba-kalauras

Aplinkos inžinerija I pakopa Technologijos mokslai, aplinkos inžinerija

Aplinkos inžinerijos ba-kalauras

Taikomoji chemija II pakopa Fiziniai mokslai, chemija Chemijos magistras

Cheminė technologija II pakopa Technologijos mokslai, chemijos inžinerija

Chemijos inžinerijos ma-gistras

Maisto mokslas ir sauga II pakopa Technologijos mokslai,

chemijos inžinerijaChemijos inžinerijos ma-gistras

Chemijos inžinerija II pakopa Technologijos mokslai, chemijos inžinerija

Chemijos inžinerijos ma-gistras

Maisto produktų tech-nologija II pakopa Technologijos mokslai,

chemijos inžinerijaChemijos inžinerijos ma-gistras

Aplinkos apsaugos vadyba ir švarioji ga-myba

II pakopa Technologijos mokslai, aplinkos inžinerija

Aplinkos inžinerijos ma-gistras

Aplinkos inžinerija II pakopa Technologijos mokslai, aplinkos inžinerija

Aplinkos inžinerijos ma-gistras

Medžiagų mokslas II pakopa Technologijos mokslai, medžiagų mokslas

Medžiagų mokslo ma-gistras

Grįžti į turinį

55


vilniaus pedagoginis universitetas (vpu)

Chemija (vykdyta iki 2011 rugsėjo 1 d.) I pakopa Fiziniai mokslai, chemija Chemijos bakalauras,

mokytojas

Chemija (nuo 2011 rugsėjo 1 d.) I pakopa Socialiniai mokslai, peda-

gogikaChemijos bakalauras, mokytojas

vilniaus kolegija (viko)

Cheminės analizės technologija I pakopa Technologijos mokslai,

chemijos inžinerijaChemijos inžinerijos pro-fesinis bakalauras

Helsinkio konferencijoje (2001 m. vasario mėn.), kuri vyko tęsiant Bolonijos procesą, nu-tarta, kad bakalauro laipsnis turi atitikti 180–240 ECTS kreditų (3–4 metai). Taip pat nurodoma, kad labiau rekomenduotinas 180, o ne 240 kreditų modelis. Institucijos, kurios nuspręstų naudo-ti 210 arba 240 kreditų modelį, akivaizdžiai viršytų bakalauro kriterijus, tačiau likusius 30 ar 60 kreditų galima skirti bakalauro baigiamajam darbui arba praktikai.

Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavi-mų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-5011, nurodoma, kad nuo 2011 rugsėjo 1 d. pirmosios pakopos universitetinių studijų programos, kurią baigus suteikiamas krypties (šakos) bakalauro laipsnis, apimtis yra ne mažesnė kaip 210 ir ne didesnė kaip 240 kreditų. Koleginių studijų programos, kurią baigus su-teikiamas krypties (šakos) profesinio bakalauro laipsnis, apimtis yra ne mažesnė kaip 180 ir pa-prastai ne didesnė kaip 210 kreditų.

Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-8262, nurodoma, kad nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. antrosios pakopos studijų programos, kurią baigus suteikiamas ma-gistro kvalifikacinis laipsnis, apimtis yra ne mažesnė kaip 90 ir ne didesnė kaip 120 kreditų.

Svarbiausias chemijos bakalauro arba profesinio bakalauro studijų programų tikslas yra suteikti pirmosios pakopos laipsnį atitinkančią kvalifikaciją:

• kurią pripažintų darbdaviai ir absolventai galėtų įsidarbinti chemijos arba su chemija susijusiose įmonėse, mokytojais švietimo įstaigose (turintys mokytojo profesinę kvali-fikaciją) arba kitose darbovietėse;

• kuri turintiems chemijos bakalauro kvalifikaciją suteiktų teisę tęsti studijas chemijos magistrantūros programoje (tačiau ne teisę būti priimtam, nes tai yra priimančios insti-tucijos prerogatyva), o turintiems profesinio bakalauro kvalifikaciją – teisę tęsti studijas chemijos magistrantūros programoje po papildomųjų studijų (tačiau ne teisę būti priim-tam, nes tai yra priimančios institucijos prerogatyva).

Svarbiausias chemijos magistrantūros studijų programų tikslas yra suteikti antrosios pa-kopos laipsnį atitinkančią kvalifikaciją, kurią pripažintų:

• kitos Europos institucijos, suteikdamos teisę tęsti studijas chemijos doktorantūros pro-gramoje;

• darbdaviai.Šioje metodikoje autoriai pateikia keletą pirmosios studijų pakopos chemijos programų ir

dalykų parodomųjų aprašų (1–8 priedai), parengtų vykdant nacionalinį projektą „Europos kredi-tų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmo-nizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegi-mas“ (Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V-01-001 (toliau – ECTS projektas).

1 Žin., 2010, Nr. 44-2139.2 Žin., 2010, Nr. 67-3375.

Grįžti į turinį

66


2. PRofESiNio BAkAlAuRo, BAkAlAuRo, mAGiSTRANTūRoS CHEmijoS STudijų PRoGRAmų yPATyBėS

pirmosios pakopos chemijos studijų programos tikslai nurodyti Budapešto aprašuose3. Juos pasiūlė Europos švietimo struktūrų suderinimo (angl. Tuning Educational Structures in Eu-rope) projekto chemijos srities darbo grupė 2005 m. gegužės mėn.

• Pirmosios pakopos chemijos kvalifikacinis laipsnis (bakalauro arba profesinio bakalau-ro kvalifikacija) suteikiamas studentams, kurie yra atitinkamai įvertinti ir kurie:

• turi gerus pagrindinių chemijos sričių (neorganinės chemijos, organinės chemijos, fizi-kinės chemijos, biologinės chemijos, analizinės chemijos), taip pat būtinus matemati-kos ir fizikos pagrindus;

• turi bazinių kelių kitų labiau specializuotų chemijos srities žinių (matematinės chemi-jos, medžiagų chemijos, makromolekulių (polimerų) chemijos);

• laboratorinių darbų metu, dirbdami individualiai ar grupėmis, yra įgiję praktinių bent jau neorganinės, organinės ir fizikinės chemijos sričių įgūdžių;

• turi įgiję bendrųjų kompetencijų, kurias gali pritaikyti daugelyje kitų sričių;• turi standartinių žinių ir kompetencijų, kurios suteikia galimybę tęsti studijas antrosios

pakopos programose.Baigę pirmąją studijų pakopą studentai turi:• gebėti rinkti bei interpretuoti atitinkamus mokslinius duomenis ir priimti sprendimus,

atitinkamai reflektuodami moksliniu ir etiniu požiūriais;• gebėti pateikti informaciją, idėjas, problemas bei jų sprendimo būdus specialistų audi-

torijoms;• turėti kompetencijų, leidžiančių įsidarbinti baigimo laipsnį atitinkančioje bet kokioje

darbovietėje, taip pat ir susijusioje su chemija;• turėti pakankamai išlavintų mokymosi įgūdžių, būtinų tolesnėms savarankiškoms stu-

dijoms.antrosios pakopos chemijos studijų programos tikslai taip pat nurodyti Budapešto ap-

rašuose. Antrosios pakopos chemijos kvalifikacinis laipsnis (magistro kvalifikacija) suteikiamas

studentams, kurie yra atitinkamai įvertinti ir kurie:• turi gilesnes ir platesnes, nei įgytas per bakalauro studijas, chemijos srities žinias bei

supratimą, kurio pagrindu gali iškelti, vystyti ir taikyti originalias idėjas mokslinių ty-rimų kontekste;

• turi kompetencijų, būtinų įsidarbinti profesionaliu chemiku chemijos arba su chemija susijusiose įmonėse arba bet kokioje darbovietėje;

• turi standartinių žinių ir kompetencijų, būtinų tęsti studijas trečiojoje studijų pakopoje.Baigę antrąją studijų pakopą studentai turi:• gebėti taikyti žinias, supratimą, problemų sprendimo įgūdžius, spręsdami problemas

naujoje arba nepažįstamoje platesnėje (arba tarp skirtingų sričių), su chemijos mokslu susijusioje aplinkoje;

• gebėti įgytą žinojimą ir supratimą, šiuolaikinius metodus taikyti analizinių gebėjimų, inovatyvumo ir žinių integracijos reikalaujančioje praktinėje veikloje, įskaitant moksli-nius tyrimus, gebėti įvertinti tyrimų rezultatus ir nustatyti jų patikimumą;

• gebėti integruoti žinias, kompleksiškai jas valdyti ir priimti sprendimus, turėdami ne visą arba ribotą informaciją, taip pat, pritaikydami savo žinias, priimti etiškus ir socia-liai atsakingus sprendimus;

• gebėti aiškiai ir nedviprasmiškai perteikti logiškas, žiniomis pagrįstas išvadas specialis-tų ir ne specialistų auditorijoms;

• būti išvystę gebėjimą mokytis, kuris leistų toliau savarankiškai ir tikslingai mokytis, pa-žinti ir kritiškai vertinti studijuoto pažinimo ar kūrimo lauko teorines bei praktines nau-joves, kelti profesinę kvalifikaciją.

3 The „Budapest“ Cycle Level Descriptors for Chemistry. http://ectn-assoc.cpe.fr/archives/lib/2005/N03/200503_BudapestDescriptors.pdf

Grįžti į turinį

77


3. ABSolVENTų įSidARBiNimAS iR TolESNėS STudijoS

I. vilniaus universiteto Chemijos fakulteto absolventai – chemijos bakalaurai ir magis-trai – rengiami dirbti chemijos laboratorijose, su chemija susijusiose gamybinėse ir komercinėse įmonėse arba tęsti studijas chemijos, biochemijos ar kitose su chemija ar biochemija susijusiose magistrantūros arba doktorantūros programose Vilniaus universitete, kitose aukštosiose mokyk-lose ar užsienio universitetuose.

Tipinės veiklos sritys, kuriose pagal specialybę dirba Vilniaus universiteto Chemijos fa-kulteto absolventai:

• tęsia studijas doktorantūroje, dirba mokslo institucijose,• gamyba,• kontrolės ir analizės tarnybos,• prekyba,• švietimas,• kita.Tikslios informacijos, kur ne pagal specialybę įsidarbina absolventai, dar nėra. Surink-

ti duomenys apie 2009 ir 2010 m. Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto chemijos programos absolventų tolesnes studijas ir įsidarbinimą pateikti 2–6 lentelėse.

2 lentelė. bakalauro ir magistrantūros studijų absolventų tolesnės studijos ir įsidarbinimas

baigė / apklausta įsidarbino po studijų baigimo

dirba ir tęsia studijas tęsia studijas

bakalaurai

2009 m. 35 / 29 8 14 7

2010 m. 44 / 40 10 13 17

magistrai

2009 m. 29 / 15 3 8 4

2010 m. 18 / 17 9 5 3

3 lentelė. bakalauro studijų absolventų tolesnės studijos

baigė / apklausta

vilniaus universitete

(pagal tą pačią

programą)

vilniaus universitete (pagal kitą programą)

kitose lietuvos aukštosiose mokyklose / institucijose

užsienyje studijų nebetęsė

2009 m. 35 / 29 17 1 2 1 8

2010 m. 44 / 40 27 1 1 1 10

4 lentelė. bakalauro studijų absolventų įsidarbinimas

baigė / apklausta pagal specialybę įsidarbino ne pagal specialybę įsidarbino

2009 m. 35 / 22 22 –

2010 m. 44 / 23 19 4

Grįžti į turinį

88


5 lentelė. magistrantūros studijų absolventų tolesnės studijos

baigė / apklausta

vilniaus universitete

(pagal tą pačią

programą)

vilniaus universitete (pagal kitą programą)

kitose lietuvos

aukštosiose mokyklose / institucijose

užsienyje studijų nebetęsė

2009 m. 29 / 29 6 – 4 2 17

2010 m. 18 / 17 5 – 1 2 9

6 lentelė. magistrantūros studijų absolventų įsidarbinimas

baigė / apklausta pagal specialybę įsidarbino ne pagal specialybę įsidarbino

2009 m. 29 / 11 10 1

2010 m. 18 / 14 14 –

Taigi tolesnes studijas magistrantūroje tęsia ~ 74 %, doktorantūroje – ~ 43 % absolventų, pagal specialybę dirba ~ 91 % bakalaurų ir ~ 96 % magistrų.

II. vilniaus kolegijos absolventai – chemijos profesiniai bakalaurai – rengiami dirbti mais-to, aprangos ir tekstilės bei chemijos pramonės, mokslo institutų, aplinkos apsaugos tarnybų, vi-suomenės sveikatos centrų, mokymo įstaigų chemijos laboratorijose, biotechnologijos įmonėse, plastmasių perdirbimo įmonėse, tekstilės gaminių cheminio valymo, skalbimo paslaugų įmonė-se. Įsidarbina įvairių pramonės šakų valstybinių ir privačių įmonių chemijos laboratorijose, che-mijos ir maisto pramonės įmonių gamybiniuose cechuose, biotechnologijos įmonėse technolo-gais, chemikais analitikais, chemijos specialistais, chemikais, technikais, laborantais, operato-riais. Studijas tęsia Lietuvos (VPU, VGTU, VDU, KTU, VU) ir užsienio universitetuose.

Duomenys apie Vilniaus kolegijos cheminės analizės technologijos studijų programos ab-solventų tolesnes studijas ir įsidarbinimą pateikti 7 ir 8 lentelėse.

7 lentelė. vilniaus kolegijos cheminės analizės technologijos studijų programos absolventų įsidarbinimas 2005–2010 m.

studijų baigimo metai2005 2006 2007 2008 2009 2010

Įsidarbino pagal įgytą specialybę (%) 46,2 45,5 68,2 35,0 13,5 50,1

8 lentelė. vilniaus kolegijos cheminės analizės technologijos studijų programos absolventų tolesnės studijos 2005–2010 m.

studijų baigimo metai

2005 2006 2007 2008 2009 2010

Tęsė studijasuniversitetuose 1 6 5 1 1

Grįžti į turinį

99


III. kauno technologijos universiteto duomenimis, su chemija susijusį darbą dirba apie 40 % šio universiteto absolventų.

IV. vilniaus pedagoginio universiteto chemijos programos bakalaurų įsidarbinimo 2005–2010 m. statistika pateikta 9 lentelėje.

9 lentelė. vilniaus pedagoginio universiteto chemijos programos bakalaurų įsidarbinimas 2005–2010 m.

eil. nr.

veikla baigus bakalauro studijas

baigimo metai (baigusiųjų bendras skaičius)

2005 2006 2007 2008 2009 2010

(24) (19) (14) (20) (17) (17)

1. Mokytojas, pedagogas 8 (33 %) 6 (32 %) 5 (36 %) 7 (35 %) 4 (24 %) 4 (24 %)

2. Magistrantas, doktorantas (tę-sia studijas) 3 (13 %) – – 7 (35 %) 3 (18 %) 5 (29 %)

3. Laborantas (institutai, chemi-jos laboratorijos) 3 (12 %) 7 (37 %) 2 (14 %) 1 (5 %) 1 (6 %) 3 (18 %)

4. Konsultantas (vaistinė) 1 (4 %) – 1 (7 %) – 1 (6 %) –

5. Konsultantas, vadybininkas(kitos firmos) 4 (17 %) 3 (16 %) 5 (36 %) 2 (10 %) 6 (35 %) 3 (18 %)

6. Verslininkas – 1 (5 %) – 1 (5 %) – –7. Augina vaikus 4 (17 %) – – 1 (5 %) 1 (6 %) 1 (6 %)8. Išvykęs į užsienį 1 (4 %) 2 (10 %) 1 (7 %) 1 (5 %) 1 (6 %) 1 (6 %)

Kaip matyti iš šiame skyriuje pateiktos informacijos, ne visos aukštosios mokyklos kaupia duomenis apie savo absolventų įsidarbinimą. Tikslūs duomenys apie programas baigusių absol-ventų profesinę veiklą yra svarbūs tobulinant studijų programas, siekiant, kad jos atitiktų darbo rinkos poreikius. Todėl pagal galimybes aukštųjų mokyklų padaliniai turėtų būti skatinami rinkti tokią informaciją. Kita vertus, be statistinių duomenų apie absolventų įsidarbinimą, studijų pro-gramoms atnaujinti ir tobulinti vertingų duomenų gali suteikti profesinės veiklos tyrimas, kuria-me dėmesys yra sutelkiamas į tuos absolventus, kurie pabaigę studijas dirba pagal specia lybę. 2010 m. buvo atliktas chemijos krypties profesinės veiklos lauko tyrimas4, kuris suteikė informa-cijos, kaip darbdaviai ir chemijos studijų programų absolventai vertina įvairių bendrųjų ir dalyki-nių kompetencijų svarbą absolventų profesinėje veikloje, jaunų specialistų pasirengimą darbui.

4 Tyrimas atliktas vykdant ECTS projektą. Tyrimo metu buvo atlikta darbdavių apklausa įstaigose, kuriose dirba ne anksčiau kaip prieš 5 m. chemijos studijų programas baigę absolventai. Taip pat buvo surengtos grupinės diskusijos su chemijos programas baigusiais absolventais. Išsamesnės informacijos apie tyrimą žr. Profesinio lauko tyrimo ataskaita: chemijos kryptis. Vilnius, 2010. http://www.ects.cr.vu.lt

Grįžti į turinį

http://www.ects.cr.vu.lt

1010


4. PRofESiNio BAkAlAuRo, BAkAlAuRo, mAGiSTRANTūRoS STudijų PRoGRAmų uGdomoS

BENdRoSioS komPETENCijoS

kompetencijos (angl. competence) – tai dinamiška kognityviųjų ir metakognityviųjų įgū-džių, žinių ir sampratų, tarpasmeninio bendravimo, intelektinių ir praktinių įgūdžių, tam tikrų as-meninių savybių bei etinių vertybių visuma. Svarbus visų studijų programų tikslas – visokerio-pai ugdyti šias kompetencijas. Kompetencijos yra ugdomos visuose kurso moduliuose ir vertina-mos įvairiuose programos etapuose. Kai kurios kompetencijos yra susijusios su konkrečiu daly-ku ar sritimi (dalykinės), o kitos yra bendro pobūdžio daugeliui studijų programų (bendrosios). Paprastai kompetencijos yra ugdomos integruotai ir cikliškai visos programos metu5.

Bendrosios kompetencijos išsamiau pradėtos nagrinėti mokymo specialistams keliant klausimus, kaip ugdyti asmenybes ir padėti adaptuotis kultūrinėje ir socialinėje aplinkoje, sti-printi emocinio savireguliavimo pagrindus, kaip parengti būsimą darbuotoją, kuris lanksčiai prisitaikytų prie nuolatinių pokyčių, sugebėtų pats nuolat mokytis ir tobulėti, laisvai bendrau-tų bet kokioje aplinkoje. Bendrosios kompetencijos yra ypač svarbios dabar, kai darbo rinkos pokyčiai tapo tokie greiti, kad profesinės kompetencijos ir specialieji sugebėjimai labai greitai sensta, jei nėra nuolatos atnaujinami. Todėl aukštųjų mokyklų tikslas ir pareiga suteikti ne tik profesinių (dalykinių) kompetencijų, bet ir tvirtą bendrųjų kompetencijų pagrindą, kuris pa-dėtų asmenybei prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios darbo rinkos ir aplinkos, skatintų keis-tis ir tobulėti.

profesinio bakalauro, bakalauro, magistrantūros studijų programų bendrosios kom-petencijos ir jų pagrindimas

Rengiant chemijos programos bendrųjų kompetencijų sąrašus, tikslinga pasiremti „Tu-ning“ projekto medžiaga6. Čia nurodomos trijų tipų bendrosios kompetencijos:

1) instrumentinės (operatyvinės) kompetencijos, jungiančios pažintinius, metodologinius, technologinius ir kalbinius gebėjimus;

2) tarpasmeninės kompetencijos, jungiančios individualius gebėjimus ir socialinius įgū-džius, tokius kaip socialinis bendravimas ir bendradarbiavimas;

3) sisteminės kompetencijos – visuminiai gebėjimai ir įgūdžiai pažinti visą sistemą, pasi-reiškiantys kaip supratimo, jautrumo ir žinojimo derinys (sisteminės kompetencijos plėtojamos jau įgijus instrumentines ir tarpasmenines kompetencijas, nes formuojasi šių kompetencijų pa-grindu). „Tuning“ projekto (2003) siūlomas trumpas bendrųjų kompetencijų sąrašas:

• gebėjimas analizuoti ir apibendrinti,• gebėjimas žinias pritaikyti praktikoje,• pagrindinės bendrosios studijuojamos srities žinios,• informacijos valdymo įgūdžiai,• tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai,• gebėjimas dirbti savarankiškai,• pagrindiniai darbo kompiuteriu įgūdžiai,• gebėjimas atlikti tyrimą.Tačiau praktikoje tarp bendrųjų kompetencijų ir konkrečių dalykinių kompetencijų yra

daug bendrų sąlyčio taškų. Bendrosios kompetencijos yra greičiau konkrečiam dalykui būdingų kompetencijų smulkesni variantai. Chemijos programose ugdant dalykines (ar profesines) kom-5 Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas. Švietimo mainų paramos fondas, 2010.6 Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas; Sanchez V., Ruiz M. P. (eds.) 2008. Competence-based learning: A proposal for the assessment of generic competences. Bilbao: Universidad de Deusto.

Grįžti į turinį

1111


petencijas, kartu įtvirtinamos ir įgyjamos bendrosios kompetencijos. Reiktų išskirti, koks jų ly-gis bus pasiekiamas per profesinio bakalauro, bakalauro ar magistrantūros studijas. Profesinio bakalauro ir bakalauro studijų programose įgyjamos labai panašios bendrosios kompetencijos, todėl jos aptariamos kartu. Chemijos bakalauro studijų programos metu įgytos bendrosios kom-petencijos, reikalingos profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui, bus toliau įtvirtinamos magis-trantūros studijose. Aptarinėdami konkrečias bendrąsias kompetencijas, pateiksime ir jų ugdy-mo per chemijos programų studijas pavyzdžių.

profesinio bakalauro ir bakalauro studijų programų bendrosios kompetencijos. Ben-drųjų kompetencijų sąrašas sudarytas, atsižvelgiant į 2010 m. atlikto chemijos krypties profesi-nės veiklos lauko tyrimo, kuriame dalyvavo chemijos studijų programų dėstytojai, absolventai bei darbdaviai, rezultatus7.

1. Gebėjimas abstrakčiai mąstyti, analizuoti ir sisteminti informaciją. Remdamasis įgy-ta bendrąja kompetencija, studentas sugeba suprasti ir vertinti informaciją, kurią reikia surinkti, interpretuoti ir apdoroti išskiriant pagrindinius klausimus. Turi analitinio, sisteminio ir kritiško mąstymo, iniciatyvumo gebėjimų.

2. Gebėjimas žinias pritaikyti praktikoje. Gali taikyti žinias, supratimą, atlikti konkrečias užduotis ir spręsti problemas naujoje ar nepažįstamoje aplinkoje, platesniuose kontekstuose, su-sijusiuose su jo studijų sritimi. Ši kompetencija lavinama laboratorinių darbų metu. Ginant la-boratorinius darbus, iš studento reikalaujama ne tiek teorinių žinių, kiek žinių susiejimo su labo-ratoriniu darbu. Šie gebėjimai taip pat išryškinami ir sustiprinami atliekant profesinę praktiką.

3. Gebėjimas organizuoti ir planuoti savo darbo krūvį ir laiką. Geba planuoti savo dar-bo krūvį ir poilsio laiką, moka sudaryti savo paskaitų, atsiskaitymų planą ir savarankiško moky-mosi laiko planą. Šiuos gebėjimus gana lengva vertinti: kai vėluojama į pratybas, laboratorinius darbus; kai per ilgai užsibūnama mokomojoje laboratorijoje; iki sutartos datos neatsiskaitoma už laboratorinius darbus, vėluojama pateikti kursinius darbus, referatus ir panašiai. Taip pat šie ge-bėjimai vystosi ir atsiskleidžia studentui renkantis kito semestro pasirenkamuosius dalykus, pla-nuojant ir paskirstant semestro darbo krūvį.

4. Gebėjimas ieškoti informacijos įvairiuose šaltiniuose, ją apdoroti ir analizuoti. Moka rasti reikiamą informaciją literatūroje, skirti pirminius ir antrinius šaltinius ar literatūrą, naudotis biblioteka (tradicine ar elektronine), taip pat moka ieškoti informacijos internete. Sugeba naudo-ti įvairias kompiuterių programas. Pavyzdžiui: per organinės chemijos laboratorinius darbus stu-dentas turi surinkti, apibendrinti ir išanalizuoti literatūrą apie konkretaus junginio sintezę. Šis ge-bėjimas šalia dalykinių žinių įvertinamas atsiskaitant atliktą rašto darbą. Taip pat ketvirto kurso pradžioje renkama ir apibendrinama literatūra baigiamajam bakalauro darbui.

5. Gebėjimas įvertinti ir palaikyti darbo kokybę (dėmesys kokybei). Sugeba savikritiškai įvertinti savo darbo kokybę ir stengiasi pavestas užduotis atlikti gerai. Vertindamas įvairių už-duočių atlikimo kokybę per laboratorinius darbus, pratybas, seminarus (pvz., organinės sintezės laboratorinis darbas), vertina ne tik darbo rezultatą, bet ir darbo kokybę (pvz.: saugaus darbo ir tvarkos taisyklių laikymąsi, savarankiškumą, galutinės ataskaitos išbaigtumą ir kokybę).

6. Gebėjimas bendrauti žodžiu ir raštu gimtąja kalba. Komunikacija gimtąja kalba. Moka ir sugeba išreikšti ir interpretuoti reiškinius, jausmus, faktus žodžiu ir raštu gimtąja kalba (klau-symas, kalbėjimas, skaitymas ir rašymas). Taip pat šiuo metu, plečiantis tarpdalykiniams ry-šiams, aktualu savo profesijos žinias išdėstyti paprastai ir suprantamai kitų specialybių atsto-vams. Šie gebėjimai vystomi ir gali būti vertinami pristatant referatus, surinktą literatūrą. Atsi-žvelgiama į pristatymo kalbos rišlumą, atsakymus į klausimus.

7 Profesinio lauko tyrimo ataskaita: chemijos kryptis.

Grįžti į turinį

1212


7. Gebėjimas bendrauti užsienio kalba. Užsienio kalbos įgūdžiai. Moka bendrauti įvairio-se situacijose, įgijęs pagrindinių dažniausiai vartojamų žodžių ir frazių žodyną. Moka pateikti informaciją aiškiai ir suprantamai užsienio kalba savo srities specialistui ir kitos srities atstovui.

8. Gebėjimas mokytis. Geba sąmoningai, savarankiškai ir kryptingai mokytis ir tobulėti. 9. Gebėjimas spręsti problemas. Gali integruoti žinias ir formuoti sprendimus, remdama-

sis turima ribota informacija. 10. Gebėjimas dirbti savarankiškai. Gebėjimas organizuoti savo laiką, pasirinkti priorite-

tus, laikytis nustatytų terminų ir atlikti visą sutartą darbą yra būtinas ir asmeniniame, ir profesi-niame gyvenime. Gali būti vertinamas stebint, kaip studentai elgiasi pratybų ir laboratorinių dar-bų metu.

magistrantūros studijų programos bendrosios kompetencijos. Kaip jau minėjome anksčiau, chemijos profesinio bakalauro ir bakalauro studijų programos metu visos įgytos ben-drosios kompetencijos bus toliau įtvirtinamos per magistrantūros studijas. Todėl šiame sąraše įtrauktos svarbiausios bendrosios kompetencijos, kurios ugdomos ir įtvirtinamos chemijos ma-gistrantūros studijose.

1. Gebėjimas įvertinti ir palaikyti darbo kokybę (dėmesys kokybei). Sugeba savikritiškai ir kritiškai įvertinti savo ir kitų darbo kokybę ir stengiasi pavestas užduotis atlikti gerai ir sąži-ningai.

2. Gebėjimas dirbti grupėje ir tarpdalykinėje bei tarptautinėje aplinkoje. Geba dirbti ir bendrauti komandoje. Turi asmeninio ir tarpasmeninio bendravimo gebėjimų. Gebėjimai ben-dradarbiauti tarptautiniame kontekste. Gebėjimas bendrauti su kitos profesinės srities mokslinin-kais, sprendžiant kitos srities ar tarpdalykines problemas.

3. Gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų. Turi bendrųjų kompetencijų, leidžiančių prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio profesinės veiklos turinio, kultūrinės ir socialinės aplin-kos situacijų.

4. Gebėjimas atlikti mokslinius tyrimus. Gebėjimas parengti konkrečius tyrimo planus ar projektus, analitiškai ir kritiškai įvertinti jų rezultatus. Vyresnių kursų studentai dažnai įsitraukia į mokslinę veiklą, dalyvauja mokslinėse konferencijose, jų gauta eksperimentinė medžiaga pa-naudojama rengiant mokslinius straipsnius. Taigi jie jau turi galimybę susipažinti su mokslinės „virtuvės“ pradmenimis.

Grįžti į turinį

1313


5. CHEmijoS PRoGRAmų uGdomų dAlykiNių komPETENCijų NuSTATymo mETodiNėS REkomENdACijoS

Svarbu įvardyti dalykines kompetencijas, kad būtų įmanoma identifikuoti ir lyginti studijų programas, būtų galima apibrėžti skirtumus tarp pirmosios ir antrosios pakopos stu-dijų.

Viena iš ECTS projekto užduočių buvo sužinoti Lietuvos darbdavių ir darbo vietos eksper-tų nuomonę apie dalykinius gebėjimus ir įgūdžius, kurie yra svarbūs chemiko karjerai jų įmonė-se. Tyrime darbdaviai vertino net 28 dalykines kompetencijas. Daugumos respondentų jos visos buvo vertintos kaip labai svarbios ar svarbios8.

Apibendrintas dalykines kompetencijas buvo pasiūlyta skirstyti į kognityviąsias dalykines kompetencijas (angl. chemistry-related cognitive abilities and competences), t. y. kompetenci-jas spręsti intelektualines užduotis, uždavinius (angl. abilities and competences relating to intel-lectual tasks, including problem solving) ir praktines dalykines kompetancijas (angl. chemistry-related practical skills)9.

kognityviosios dalykinės kompetencijos:• gebėjimas parodyti studijuojamų chemijos sričių esminių faktų, koncepcijų, principų,

teorijų žinojimą ir supratimą;• gebėjimas taikyti žinias ir supratimą sprendžiant kiekybines ir kokybines problemas;• gebėjimas parodyti siauros chemijos srities nuodugnias žinias ir supratimą;• gebėjimas parodyti bendras žinias apie chemijos pramonės įrangą;• gebėjimas vertinti, interpretuoti ir sisteminti cheminę informaciją ir duomenis;• gebėjimas teisingai atlikti matavimus;• gebėjimas žodžiu ir raštu pristatyti ir argumentuoti mokslinio darbo rezultatus;• gebėjimas atlikti apskaičiavimus, apdoroti, įforminti cheminę informaciją ir eksperi-

mento rezultatus.Praktinės dalykinės kompetencijos:• gebėjimas saugiai elgtis su cheminėmis medžiagomis, atsižvelgiant į jų fizines ir che-

mines savybes, pavojingumą;• gebėjimas atlikti standartines laboratorines procedūras, naudotis organinių ir neorgani-

nių medžiagų sintezės ir analizės įranga;• gebėjimas tirti ir įvertinti medžiagos chemines savybes, proceso metu vykstančius po-

kyčius, sistemingai ir patikimai juos fiksuoti ir dokumentuoti;• gebėjimas interpretuoti duomenis, gautus per laboratorinius stebėjimus ir matavimus,

įvertinti jų reikšmingumą ir susieti su tinkama teorija.Reikėtų atskirti, kokių dalykinių kompetencijų turėtų įgyti bakalauro ir kokių – magistran-

tūros studijas baigę absolventai.Chemijos bakalauro kognityviosios dalykinės kompetencijos galėtų būti tokios10:• gebėjimas parodyti esminių chemijos faktų, koncepcijų, principų, teorijų žinojimą ir su-

pratimą;• gebėjimas taikyti žinias ir supratimą sprendžiant kiekybines ir kokybines žinomo pobū-

džio problemas;• gebėjimas vertinti, interpretuoti, sisteminti cheminę informaciją ir eksperimentų duo-

menis;8 Profesinio lauko tyrimo ataskaita: chemijos kryptis.9 Tuning Chemistry Subject Area Brochure. ECTN, 2008. http://ectn-assoc.cpe.fr/archives/lib/2008/200805_Tuning_Chemistry_Brochure.pdf10 Guidelines for Applications for the Chemistry Eurobachelor® Label. http://ectn-assoc.cpe.fr/chemistry-eurolabels/doc/officials/Off_EBL090728_Eurobachelor_GuidelinesAppl_200907V5.pdf

Grįžti į turinį

http://ectn-assoc.cpe.fr/chemistry-eurolabels/doc/officials/Off_EBL090728_Eurobachelor_GuidelinesAppl_200907V5.pdf


1414


• gebėjimas teisingai atlikti matavimus; • gebėjimas raštu ir žodžiu pristatyti chemijos mokslinio tyrimo rezultatus, argumentuo-

ti juos specialistų auditorijoms;• gebėjimas atlikti apskaičiavimus, apdoroti, įforminti cheminę informaciją ir eksperi-

mento rezultatus.Chemijos bakalauro praktinės dalykinės kompetencijos galėtų būti tokios11:• gebėjimas saugiai elgtis su cheminėmis medžiagomis, atsižvelgiant į jų fizines ir che-

mines savybes, pavojingumą; • gebėjimas atlikti standartines laboratorines procedūras, naudotis organinių ir neorgani-

nių medžiagų sintezės ir analizės įranga;• gebėjimas tirti ir įvertinti medžiagos chemines savybes, proceso metu vykstančius po-

kyčius, sistemingai ir patikimai juos fiksuoti ir dokumentuoti;• gebėjimas interpretuoti duomenis, gautus per laboratorinius stebėjimus ir matavimus,

įvertinti jų reikšmingumą ir susieti su tinkama teorija. Toliau šios dalykinės kompetencijos vystomos magistrantūros studijose. Magistrantūros

studijų absolventai turėtų įgyti ir naujų dalykinių kompetencijų.Chemijos magistro kognityviosios dalykinės kompetencijos galėtų būti tokios12:• gebėjimas parodyti esminių chemijos faktų, koncepcijų, principų, teorijų, studijuotų

magistrantūros programoje, žinojimą ir supratimą;• gebėjimas taikyti žinias ir supratimą sprendžiant kiekybines ir kokybines nežinomo po-

būdžio problemas;• gebėjimas parinkti ir pritaikyti metodiką sprendžiant nežinomas problemas.Chemijos magistro praktinės dalykinės kompetencijos13:• gebėjimas atlikti sudėtingas laboratorines procedūras, naudotis medžiagų sintezės ir

analizės aparatūra;• gebėjimas savarankiškai planuoti ir atlikti eksperimentą, kritiškai įvertinti eksperimen-

to procedūras ir rezultatus;• gebėjimas prisiimti atsakomybę už darbą laboratorijoje; • gebėjimas suvokti eksperimentinių duomenų tikslumo ribas ir naudotis jomis planuo-

jant darbą.

11 Ten pat. 12 Guidelines for Applications for the Chemistry Euromaster® Label. http://ectn-assoc.cpe.fr/chemistry-eurolabels/doc/officials/Off_EML091222_Euromaster_GuidelinesAppl_200912V2a.pdf13 Ten pat.

Grįžti į turinį

http://ectn-assoc.cpe.fr/chemistry-eurolabels/doc/officials/Off_EML091222_Euromaster_GuidelinesAppl_200912V2a.pdf


1515


6. STudENTo dARBo kRūViS iR jo SkAičiAVimo mETodikA

6.1. Pagrindinės sąvokos

studijų siekiniai (rezultatai), arba planuojami studijų siekiniai (rezultatai) (angl. in-tended learning outcomes), yra tai, ką studentas turėtų žinoti, suprasti ir (ar) sugebėti parodyti baigęs mokymosi procesą. Studijų siekinius nustato dėstytojai. Šalia studijų siekinių turi būti su-formuluoti ir atitinkami vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra sprendžiama, koks studijų sie-kinių lygis yra pasiektas. Apibrėžiant studijų siekinius ir vertinimo kriterijus, turi būti nurodo-mi reikalavimai, kuriuos patenkinus yra skiriamas kreditas. Pažymys yra rašomas atsižvelgiant į tai, kiek studento žinios atitinka šiuos reikalavimus. Aiškiai apibrėžus studijų siekinius ir tiks-liai aprašius studijų siekinius, už kuriuos skiriamas kreditas, gerokai palengvinamas kreditų kau-pimo ir perkėlimo procesas14.

studento darbo (mokymosi) krūvis – laikas (išreikštas valandomis), kurio, kaip mano-ma, reikia vidutiniam statistiniam studentui tam tikroje studijų pakopoje, kad pasiektų apibrėž-tus studijų siekinius. Šis laikas apima visas mokymosi užduotis, kurias privalo atlikti studen-tas (pvz.: paskaitas, seminarus, praktinius užsiėmimus, savarankišką darbą, apsilankymus darbo vietose, egzaminus, projektų vykdymą ir pan.)15.

Studento darbo krūvio skaičiavimas (angl. determining) – tai kolegiali (studijų progra-mos komiteto ir programoje dirbančių dėstytojų) veikla, nuo kurios priklauso sėkmingas studi-jų programos įgyvendinimas. Krūvio skaičiavimas sudaro prielaidas kritiškai peržvelgti studijų programą, įvertinti jos įgyvendinamumą ir gyvybingumą16.

Numatytiems studijų siekiniams įgyti reikalingas studento darbo krūvis matuojamas kre-ditais. 60 kreditų skiriama už vienų metų formaliųjų nuolatinių studijų (mokslo metų) studento darbo krūvį, susijusį su studijų siekiniais. Dažniausiai studento darbo krūvis yra 1500–1800 va-landų per mokslo metus, o vienas kreditas – 25–30 darbo valandų. Studento (t. y. vidutinio statis-tinio studento) darbo, reikalingo nustatytiems tam tikro lygio studijų siekiniams pasiekti, valan-dų skaičius priklauso nuo studento gebėjimų, dėstymo ir mokymosi metodikos, dėstymo ir mo-kymosi išteklių, parengtos studijų programos. Skirtingose šalyse ir skirtinguose universitetuo-se šie aspektai skiriasi. Kadangi kreditai tėra studijų programos apimties vienetas, tai apibrėžus pačią studijų programą, jie gali būti naudojami ir kaip planavimo ar priežiūros instrumentas17.

6.2. Vidutinio mokymosi krūvio skaičiavimas

Kaip nustatyti vidutinių gebėjimų standartą? Yra sutariama, kad tam tikrų žinių įsisavini-mas ir įgūdžių išlavinimas užima laiko ir reikalauja tam tikro pasirengimo lygio ir patirties. Tai-gi, kalbant apie konkretų mokomąjį dalyką ar studijų programą, mokymuisi skiriamas laikas ir asmeninė patirtis laikomi dviem mokymosi pasiekimų elementais. Šiame kontekste vienu iš pagrindinių elementų tampa žinios, kurios būtinos prieš stojant į studijų programą, suteikiančią konkrečią pripažintą kvalifikaciją. Priimta manyti: jeigu tipinis studentas įdeda daugiau pastangų rengdamasis egzaminui, jis gaus aukštesnį įvertinimą. Jeigu geras studentas egzaminui pasireng-ti skiria tiek laiko, kiek jo ir numatyta, jis bus gerai įvertintas. Kita vertus, jeigu skiriama ma-14 Markevičienė R. Dublino aprašai ir mokymosi pasiekimai (siekiniai) [žr. 2011 01 29]. http://www.su.lt/filemanager/download/5943/1%5B1%5D._R_Markeviciene.pdf; Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas. Švietimo mainų paramos fondas. 15 Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas.16 Bulajeva T., Jakubė A., Lepaitė D., Teresevičienė M., Zuzevičiūtė V. Studijų programų atnaujinimas: kompetencijų plėtotės ir studijų siekinių vertinimo metodika. Vilnius, 2011. http://www4066.vu.lt/Projekto_rezultatai17 Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas.

Grįžti į turinį

http://www.su.lt/filemanager/download/5943/1%5B1%5D._R_Markeviciene.pdf

http://www.su.lt/filemanager/download/5943/1%5B1%5D._R_Markeviciene.pdf

http://www4066.vu.lt/Projekto_rezultatai

1616


žiau, pažymys tikriausiai bus mažesnis. Pastebima sąsaja tarp studento pastangų ir jo pasie-kimų. Sutinkant su teiginiu, kad realiai studentui studijų siekiniams įgyti reikės skirtingo laiko, kuris priklausys nuo studento individualių gebėjimų (kokią patirtį ir kiek žinių turi iš ankstesnės mokymosi veiklos bei mokymosi formų), galima apibrėžti sutartinį mokymosi laiką. Sutartinis mokymosi laikas – skaičius valandų, kurių studentui turėtų vidutiniškai prireikti nustatytiems to lygio studijų siekiniams pasiekti.

Laikas, būtinas efektyviam mokymuisi, kiekvienam studentui yra individualus ir priklauso nuo daugelio faktorių, pvz.: studento gabumų, motyvacijos, turimų žinių, studijuojamo da-lyko sudėtingumo, mokymo kokybės, suteikiamų patarimų ir rekomendacijų.

Skaičiuojant mokymosi laiką būtina numatyti, kiek jo reikės nuodugniam dalyko studija-vimui, o ne tik formaliam atsiskaitymui. Nors laiko poreikis yra skirtingas, tačiau mokymosi lai-kas negali būti nustatytas kiekvienam studentui individualiai. Laikas turi būti numatytas, atsi-žvelgiant į vidutinio statistinio studento (paprastai tokių būna apie 70 %) poreikius. Planuojamas mokymosi laikas priklauso nuo:

• studento pasiruošimo ir motyvacijos,• laukiamų studijų siekinių,• studijuojamo dalyko turinio ir apimties,• mokymo(si) ir vertinimo metodų.Jeigu laikas skaičiuojamas atsižvelgiant į vidutinį statistinį studentą, laukiamus studijų sie-

kinius pasieks apie 85 % studentų (70 % vidutinių ir 15 % geriausių studentų).

6.3. mokymosi krūvio skaičiavimo metodai18

Apskaičiuojant mokymosi krūvį, yra svarbūs šie veiksmai:• bendras dalykui (moduliui) skirtų kontaktinių valandų skaičius (valandų skaičius per

savaitę, padaugintas iš savaičių skaičiaus);• pasirengimas paskaitai arba seminarui ir užrašų sutvarkymas po paskaitos arba semi-

naro;• savarankiško darbo kiekis, reikalingas moduliui sėkmingai pabaigti.Sunkiausia apskaičiuoti savarankiško darbo kiekį, kuris labai priklauso nuo konkretaus

dalyko ir jo problematikos sudėtingumo. Į savarankišką darbą įeina:• su dalyku susijusios medžiagos rinkimas ir atranka;• medžiagos skaitymas ir studijavimas;• pasirengimas egzaminui žodžiu arba raštu;• rašto darbo arba diplominio darbo rašymas;• savarankiškas darbas laboratorijoje.Kreditais išreikštas mokymosi krūvio skaičiavimas nėra automatiškas procesas. Dėstyto-

jas pats nusprendžia, kokio sudėtingumo medžiagą skirti konkrečiam dalykui. Svarbi yra akade-minio personalo ankstesnė patirtis. Norint reguliariai tikrinti, ar studentai sugeba atlikti užduotis per nurodytą laiką, labai sėkmingai naudojamasi klausimynais, kuriuose studentų prašoma išsa-kyti ne tik savo nuomonę apie mokymosi krūvį, bet ir nusakyti savo motyvaciją ir dėstomajam dalykui skiriamą laiką.

eCts kreditai skiriami už visą kvalifikaciją arba studijų programas ir jų sudedamąsias dalis (modulius, dalykus, baigiamąjį darbą, praktiką ir laboratorinius darbus). Kiekvienai sude-damajai daliai skiriamas kreditų skaičius priklauso nuo studentų darbo krūvio, būtino studijų siekiniams pasiekti studijuojant pagal formaliąją sistemą. Kiekvienam (dieninių ar neakivaizdi-

18 Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas.

Grįžti į turinį

1717


nių studijų) studentui kreditai suteikiami jam pabaigus būtiną mokymosi veiklą pagal formalią-ją studijų programą arba vieną sudedamųjų jos dalių ir gavus teigiamą įvertinimą už studijų pa-siekimus. Kreditai gali būti kaupiami, siekiant įgyti kvalifikaciją, kurios reikalavimus yra nusta-čiusi laipsnį teikianti institucija. Jei studentas įgijo studijų pasiekimų kitoje mokymosi (forma-liojo, neformaliojo ar savaiminio) aplinkoje ar per kitą laikotarpį, susiję kreditai gali būti skiria-mi teigiamai įvertinus, įteisinus ar pripažinus šiuos studijų pasiekimus. Pagal vieną studijų pro-gramą suteikti kreditai gali būti perkeliami į kitą programą, kurią siūlo ta pati ar kita institucija. Toks kreditų perkėlimas leidžiamas tik tuomet, jei laipsnį teikianti institucija pripažįsta kreditus ir susijusius studijų siekinius. Bendradarbiaujančios institucijos turėtų iš anksto susitarti dėl stu-dijų užsienyje laikotarpio pripažinimo.

6.4. Studento mokymosi krūvio nustatymo principai ir jų parengimo etapai19

Nustatant studento mokymosi krūvį, reikia atsižvelgti į šiuos elementus:• studentui yra skirtas ribotas laikas, priklausomai nuo pasirinktos studijų programos;• bendroji atsakomybė už studijų programos struktūrą ir dalykams skiriamą kreditų skai-

čių tenka atsakingam juridiniam asmeniui (pvz., fakulteto vykdomajai valdybai ir pan.);• galutinę atsakomybę už laiko paskirstymą dėstymo, mokymosi ir vertinimo veiklai fa-

kulteto ir universiteto valdžia suteikia dėstytojui arba dėstytojų grupei;• dėstytojas turi žinoti, kokių konkrečių studijų siekinių norima, kokios yra ugdytinos

kompetencijos;• dėstytojas turi apsvarstyti, kokios mokymo užduotys geriausiai tinka pageidaujamiems

konkretaus dalyko ar modulio siekiniams pasiekti;• dėstytojas turi žinoti, kiek studentas vidutiniškai turi skirti laiko kiekvienai pasirinkto

modulio, kurso vieneto užduočiai atlikti;• studentas yra svarbiausias asmuo, stebintis (kontroliuojantis), kad mokymosi krūvis

būtų realus, nors dalis atsakomybės už tai tenka ir dėstytojams.Norint įgyvendinti bendrąjį uždavinį – parengti principus, kuriais remiantis būtų realiai

įvertinamas studentų mokymosi krūvis, – rekomenduojami šie etapai:• studentų mokymosi krūvio įvertinimas;• numatyto mokymosi krūvio patikrinimas remiantis studentų vertinimais;• mokymosi krūvio ir (ar) mokymosi veiklos koregavimas.Dėstytojai apskaičiuoja laiką, per kurį turi būti atliktos kiekvienam moduliui nustatytos už-

duotys. Laiku išreikštas mokymosi krūvis turi atitikti moduliui skirtų kreditų skaičių. Dėstytojai turi parengti tokias strategijas, kurios geriausiai išnaudotų mokymo užduotims skirtą laiką. Mo-kymo veikla gali būti apibrėžta atsižvelgiant į šiuos aspektus:

• mokymo formos (paskaita, seminaras, pratybos ir t. t.);• mokymosi veiklos rūšys (paskaitų lankymas, techninių ir laboratorinių įgūdžių lavini-

mas, darbų rašymas ir t. t.);• vertinimo formos (egzaminas žodžių arba raštu, testas, esė, ataskaitos ir t. t.).

6.5. Studento darbo krūvio planavimas

Studento darbo krūviui skaičiuoti naudojami ECTS kreditai, kurie yra studijų programos (ir jos dalių) apimties matavimo vienetas, todėl jie naudojami ir kaip planavimo, ir kaip priežiū-

19 Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas.

Grįžti į turinį

1818


ros, ir kaip darbo krūvio apskaitos instrumentas.Žemiau pateikiami rekomenduojami trys žingsniai, kurie padėtų suplanuoti studentų mo-

kymosi krūvį20.1. numatyti studento darbo krūvį (dėstytojo planas). Studijų dalyko ar modulio vidu-

tinis studento mokymosi krūvis priklauso nuo bendro užduočių, kurias studentas turi atlikti, kie-kio, kad pasiektų suplanuotus studijų siekinius. Jis matuojamas darbo valandomis. Pavyzdžiui, 5 ECTS kreditų apimties studijų dalykui reikia maždaug 130–150 studento darbo valandų.

Mokymosi krūvis gali būti apibrėžiamas orientuojantis į šią studijų veiklą:• kontaktinės studijos – tai darbas kartu su dėstytoju arba jam vadovaujant: paskaita, se-

minaras, laboratorinis darbas, konsultacija, pratybos, praktinis užsiėmimas, stažuotė, praktika;

• savarankiškos studijos: užduočių atlikimas, darbų rašymas, knygų ir straipsnių skaity-mas, projektinis darbas, techninių ar laboratorinių įgūdžių lavinimas. Šią dalį apskai-čiuoti yra sunkiausia;

• vertinimas: egzaminas žodžiu ar raštu, esė, testas, darbų pavyzdžiai, ataskaita, baigia-masis darbas, pristatymas.

Darbo valandomis išreikštas mokymosi krūvis turi atitikti studijų dalykui arba moduliui numatytų kreditų skaičių. Tokiam studijų laiko apskaičiavimui galima pasinaudoti 10 lentele.

10 lentelė. studentų darbo krūvio planavimo ir tikrinimo lentelė

studijų programa

studijų dalyko / modulio pavadinimas, kreditų skaičius

studijų pakopa (profesinio bakalauro, bakalauro, magistrantūra, doktorantūra)

plėtojamos studijų programos kompetencijos:1. ..........................................................2. ..........................................................3. ..........................................................

studijų siekiniai studijų veikla numatytas studentų darbo krūvis, val. įvertinimas (pastabos)

1.

2

3.

2. patikrinti (patikslinti) numatytą darbo krūvį, remiantis studentų vertinimais. Gali-mi įvairūs būdai patikrinti, ar numatytas studento mokymosi krūvis yra tinkamas. Pirma, semes-tro pabaigoje gali būti naudojami įvairūs klausimynai. Antra, aiškinantis, ar teisingai suskaičiuo-tas studento darbo laikas, galima pasinaudoti ta pačia studentų darbo krūvio planavimo lentele, prašant pačius studentus ją užpildyti. Trečia, nurodyti laiką, realiai skirtą studijų siekiniams pa-siekti, taip pat pasinaudojus 10 lentele.

Dėstytojai ir studentai, naudodamiesi užpildytomis lentelėmis, gali susipažinti su siekia-mais studijų siekiniais, matyti jų ryšius su studijų programos kompetencijomis ir laiku, kurį rei-kėtų skirti kiekvienai užduočiai atlikti.

3. planuoto darbo krūvio koregavimas, remiantis studentų vertinimais. Jeigu dėstyto-jo ir studentų darbo krūvio įvertinimai ženkliai nesutampa, gali tekti koreguoti studijų veiklą ir numatytą studento darbo krūvį. Jei dėstytojo ir studentų įvertis darbo laiko imlumui skiriasi 10–20 Bulajeva T., Jakubė A., Lepaitė D., Teresevičienė M., Zuzevičiūtė V., op. cit.

Grįžti į turinį

1919


20 %, įverčio skaičiavimas laikytinas priimtinu, jei įverčio dydis skiriasi daugiau negu 25–30 %, rekomenduotina dėstytojui tartis su kolegomis ir keisti darbo krūvio skaičiavimą. Tik ilgalaikė (ne vieno semestro) įgyvendinamos studijų programos stebėsena leidžia pamatyti šį neatitikimą, išvadų daryti ir perskaičiuoti krūvį po vieno semestro nerekomenduotina. Tikslinant darbo krū-vį galima keisti modulio (ar dalyko) apimtį, išreikštą kreditais. Tai gali turėti įtakos visai studi-jų programai, nes reikės iš esmės peržiūrėti visą studijų programą, pertvarkyti ir geriau suderin-ti jos struktūrinius komponentus (modulius arba dalykus).

6.6. Studento darbo krūvio skaičiavimas pagal ECTS

Vertindamos studento darbo krūvį, institucijos turi atsižvelgti į visą laiką, kurio jam reikia studijų siekiniams pasiekti. Įvairiose šalyse, institucijose ir studijų srityse ar kryptyse mokymo(si) veikla gali skirtis, bet tipinis jos įvertinimas būtų šių veiklos rūšių suma:

1. edukacinio komponento auditorinės valandos (auditorinių valandų skaičius per savaitę dauginamas iš savaičių skaičiaus);

2. individualaus ar grupinio darbo laikas, kurio reikia edukaciniam komponentui sėkmin-gai baigti (t. y. pasiruošimas prieš ir užrašų tvarkymas po paskaitos, seminaras ar la-boratorinis darbas, reikiamos medžiagos rinkimas ir atranka, šios medžiagos studijavi-mas ir peržiūrėjimas, pranešimų, referatų, projektų, diplominių darbų rašymas, prakti-nis darbas, pvz., laboratorijoje);

3. vertinimo procedūros ir pasirengimas joms (pvz., egzaminai);4. laikas, reikalingas privalomajai praktikai.

kiti veiksniai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį skaičiuojant studento darbo krūvį, yra šie:1. studentų, kuriems kuriama studijų programa (ar jos komponentas), įstojimo lygis;2. studijų (t. y. mokymo, mokymosi) metodai, studijų aplinka (pvz.: seminarai mažoms

studentų grupėms ar paskaitos dideliems studentų srautams) ir studijų priemonių priei-namumas (pvz.: kalbų laboratorija, multimedijos kambariai).

pastaba. Skaičiuojamas studento darbo krūvio vidurkis, kurio reikia studentui studijų sie-kiniams pasiekti. Tačiau laikas, kurio reikėtų individualiam studentui, gali skirtis nuo šio skai-čiavimo. Studentai yra skirtingi: vieni progresuoja greičiau, o kiti – lėčiau.

6.7. Studento darbo krūvio skaičiavimo pavyzdžiai21

Visas mokymosi laikas gali būti suskirstytas į tris dalis:• studento preliminarus darbas prieš kontaktines valandas,• kontaktinės valandos,• studento savarankiškas darbas po kontaktinių valandų.Savarankiško darbo apimtį galima susieti su mokymo(si) metodu (11 lentelė).

21 Determination Workload in Relation to Credits and Notional Hours [žr. 2011 01 29]. http://www.unisa.ac.za/contents/faculties/service_dept/bld/docs/Creditsnotionalhoursandworkload.doc; Karjalainen A., Katariina A., Jutila S. Give me time to Think. Determining Student Workload in Higher Education. Oulu University Press, 2006.

Grįžti į turinį

http://www.unisa.ac.za/contents/faculties/service_dept/bld/docs/Creditsnotionalhoursandworkload.doc

http://www.unisa.ac.za/contents/faculties/service_dept/bld/docs/Creditsnotionalhoursandworkload.doc

2020


11 lentelė. ryšys tarp kontaktinių ir savarankiško darbo valandų priklausomai nuo studi-jų metodo22

studijų metodas kontaktinės valandos savarankiškas darbas (val.)

Tradicinė paskaita 1 3

Pasyvus demonstravimas 1 2

Aktyvus mokymasis 1 2–3

Darbas grupėmis 1 2

Pratybos 1 3

Aktyvus demonstravimas 1 2

Probleminis mokymasis 1 5

Seminarai 1 2–4

Savarankiškai užduotims atlikti skiriamas laikas priklauso nuo užduoties tipo.Rašto darbas. Darbo laikas apskaičiuojamas pagal formulę: 100 žodžių/1 val.Žodinis pristatymas. Jei pristatymo trukmė yra 1 valanda, tokiam pristatymui paruošti rei-

kia mažiausiai 6 valandų.Literatūros skaitymas. Studentai turi žinoti, ar tai tik papildoma literatūra, ar būtina egza-

minui. Knygos skaitymas susideda iš trijų stadijų: apžvalginis skaitymas; detalusis skaitymas, kurio metu pasižymimi svarbiausi dalykai; peržiūrėjimas (pasikartojimas).

Tekstas bus gerai suvoktas tik perskaičius tris kartus. 100 puslapių lengvai skaitomo teks-to reikia 20 valandų, 100 puslapių sunkaus teksto arba teksto užsienio kalba reikia 30 valandų. Skaitomam tekstui įsisavinti reikalingą laiką galima apskaičiuoti ir pagal teksto sudėtingumą bei žodžių kiekį (12 lentelė). Laikas dar turi būti padaugintas iš skaičiaus, parodančio, kiek kartų skaityta (pvz., 3 kartai).

12 lentelė. teksto skaitymo laiko vidutiniai standartai23

teksto sudėtingumaslaikas, būtinas atidžiam skaitymui

humanitarinis tekstas techninis tekstas

Lengvas 100 žodžių/min. 60 žodžių/min.

Vidutinio sudėtingumo(angl. fairly straightforward) 70 žodžių/min. 40 žodžių/min.

Sudėtingas 40 žodžių/min. 25 žodžiai/min.

Sudėtingos matematinės lygtys – 1 lygtis/min.

Jeigu studentas skaito knygą pranešimui parengti, skaitymas yra labiau motyvuotas ir efek-tyvesnis, be to, rašymas palengvina suvokimą, todėl gali pakakti perskaityti vieną kartą. Jeigu knyga naudojama tiriamojo darbo literatūros apžvalgai parengti, paprastai ji nėra skaitoma išti-sai, o tik atskiros dalys. Tačiau ir toks darbas su knyga užima nemažai laiko, kuris turi būti tinka-mai įvertintas (galima skaičiuoti pagal žodžių kiekį ir laikyti, kad skaitoma vieną kartą).

22 Karjalainen A., Katariina A., Jutila S., op. cit.23 Determination Workload in Relation to Credits and Notional Hours; Karjalainen A., Katariina A., Jutila S., op. cit.

Grįžti į turinį

2121


informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis paremtas mokymas(is)Įvertinant laiką, būtiną virtualiajam mokymuisi, reikia atsižvelgti į šiuos faktorius:• laiką, kuris reikalingas paskirtoms užduotims atlikti,• laiką, kurį užima bendravimas su dėstytoju ir bendramoksliais,• laiką, kurio reikia nurodytai literatūrai perskaityti,• laiką, kurio reikia medžiagos paieškai,• kontaktinio nuotolino mokymosi laiką,• laiką, skirtą susipažinti su mokymosi aplinka.Jeigu studentas anksčiau nebuvo susipažinęs su elektronine mokymosi aplinka, gali pri-

reikti 8–24 valandų papildomo darbo. Naujai programinei įrangai įsisavinti reikia numatyti 8 va-landų. Taip pat studentas gali sugaišti laiko dėl techninių nesklandumų. Virtualiojo mokymosi kontaktinės valandos skaičiuojamos analogiškai kaip ir tradicinių mokymo metodų.

pasirengimas vertinimuiPasirengimas vertinimui ir pats vertinimas (pvz., egzaminas) taip pat sudaro studento dar-

bo krūvį. Sunaudotas laikas priklauso nuo vertinimo metodo.Tradicinis egzaminas. Skaičiuojant laiką egzaminui pasiruošti galima panaudoti taisyklę,

kad kiekviena studijų savaitė (40 valandų) atitinka 8 valandas ruošimosi egzaminui. Pavyzdžiui, jeigu dalyko apimtis 80 valandų, egzaminui pasiruošti reikia 16 valandų.

Projekto (pranešimo) vertinimas. Pranešimas gali būti žodinis arba parengtas raštu. Darbo krūvis apskaičiuojamas atsižvelgiant į laiką, sunaudotą literatūros paieškai ir skaitymui.

Nuolatinis vertinimas. Studentas vertinamas už smulkių užduočių atlikimą ir stebimas nuolat be atskiro egzamino. Šiuo atveju vertinimui nereikia skirti specialaus laiko. Nuolatinis vertinimas padidina studento aktyvumą ir studentai paprastai dalykui skirtą laiką naudoja labai efektyviai.

studijuojamo dalyko sudėtingumo lygisPlanuojant mokymosi laiką reikia atsižvelgti į dalyko sudėtingumą. Kontaktinio mokymo

poreikis yra didesnis bakalauro studijoms, mažesnis – magistrantūrai. Tačiau magistrantūros stu-dijose reikia nuodugnesnio studijuojamų dalykų turinio suvokimo. Sudėtingumo lygis gali būti įvertintas dauginant savarankiško darbo valandas iš tam tikro koeficiento. Pavyzdžiui, bakalauro studijose 20 valandų paskaitų atitinka 40 valandų savarankiško darbo, o magistrantūros studijo-se savarankiško darbo apimtis gali būti dvigubai didesnė.

mokymosi laiko skaičiavimo pavyzdžiaiPlanuojamam chemijos istorijos dalykui skiriama 10 ECTS (250–300 val.):1) dalyko seminarai: 2 val. per savaitę x 14 savaičių = 28 val.;2) vadovėlių studijavimas (apie 500 p.): 6 p. per valandą = 83 val.;3) 7–10 p. rašto darbas (turi būti perskaityta 700–1000 p.) = 140 val.;4) grupės narių parašytų darbų skaitymas ir komentavimas (kritiniai komentarai): 2 val. per savaitę x 14 savaičių = 28 val.;5) egzamino laikymas = 2 val.iš viso: 28 + 83 + 140 + 28 + 2 = 281 val. = 10 eCts kreditų.

Kokie pasiekimai ir kas nuveikta studento darbo krūvio skaičiavimo srityje, iliustruoja įvairių šalių, dalyvaujančių Bolonijos procese, apklausos duomenys24.

24 DEF klausimai, nacionalinės šalių ataskaitos [žr. 2011 01 29]. http://www.ects.cr.vu.lt/Files/File/DEF%20%20klausimai.doc

Grįžti į turinį

http://www.ects.cr.vu.lt/Files/File/DEF klausimai.doc

2222


7. dAlykiNėS iR moduliNėS STudijų SiSTEmoS

Diegiant Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS) Lietuvos aukštosio-se mokyklose, labai svarbu aiškiai apibrėžti modulio sąvoką, kadangi studijų procesą re-glamentuojančiuose teisės aktuose ir dokumentuose sutinkami įvairūs, neretai vienas kitam prieštaraujantys apibrėžimai.

Pagal „Tuning“ projekto metodologiją, modulis apibrėžiamas kaip kurso vienetas sis-temoje, kurioje kiekvienam kurso vienetui yra paskiriamas vienodas kreditų skaičius arba jo kartotinis25.

„Tuning“ projektu siekiama įtvirtinti, kad studijų modulio apimtis būtų ne mažesnė kaip 5 ECTS kreditai, todėl studijų programoje turėtų būti tik 5, 10 ar 15 ECTS kreditų ap-imties moduliai. Mokymo vienetas, turintis skirtingą kreditų skaičių arba jo kartotinį, „Tu-ning“ projekte vadinamas sandu.

Studijų modulis įvairiais deriniais gali apimti paskaitas, laboratorinius darbus, praty-bas, seminarus, studento savarankišką darbą, mokslinį tiriamąjį darbą, projektinius ir kitus darbus. Studijų modulis gali būti privalomasis, alternatyvusis (pasirenkamas iš sąrašo) arba laisvai pasirenkamas. Kiekvieno modulio įsisavinimo lygis turi būti įvertintas pažymiu.

Kiekvieno modulio apraše turi būti pateikta tokia informacija:• modulio pavadinimas, • modulio kodas,• studijų pakopa, • semestrai,• studijų sritis arba kryptis,• apimtis kreditais, • koordinuojantis dėstytojas,• būtinas pasirengimas, • pagrindinis tikslas, • suteikiamos žinios ir gebėjimai,• studijų metodai,• rekomenduojama literatūra,• žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka,• dėstymo kalba.Viena iš svarbių užduočių diegiant ECTS yra gebėti tinkamai suteikti kreditus studijų da-

lykui (moduliui). Pagrindinis studijų dalyko (modulio), kartu ir visų studijų plano apimties, ma-tavimo vienetas yra kreditas. Šiuo metu vienas kreditas atitinka keturiasdešimt studento sąlygi-nių darbo valandų per savaitę auditorijose, laboratorijose, įskaitant ir savarankišką darbą. Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. studijų kredito apimtis ir apibrėžimas keičiasi – vienų studijų metų 1600 valandų atitiks 60 kreditų, t. y. nacionalinė studijų kreditų sistema sutaps su ECTS taikoma stu-dijų kreditų sistema.

„ECTS naudotojo vadove“26 nurodoma, kad prieš suteikiant kreditus atskiram dalykui (moduliui), būtina detaliai susitarti dėl studijų programos profilio ir labai aiškiai apibrėžti su juo susijusius studijų siekinius. Remiantis jais, kuriama pati programa, nustatomi atskirų dalykų (modulių) studijų siekiniai ir apimtis kreditais. Institucijoms pačioms paliekama laisvė nuspręsti, kokiu būdu suteikti kreditus konkrečiam dalykui (moduliui), tačiau būtina kreditų skyrimo sąly-ga – kreditai priklauso tik nuo laiko, kurio reikia dalyko (modulio) turiniui įsisavinti ir sėkmin-

25 Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas.26 ECTS User‘s Guide. Brussels, 2009.

Grįžti į turinį

2323


gai jį pabaigti, o tai tiesiogiai susiję su bendrais programos tikslais. Galima išskirti du svarbiau-sius kreditų suteikimo būdus:

1. Akademinis personalas kiekvienam dalykui (moduliui) apibrėžia studijų siekinius ir įvertina darbo krūvį, reikalingą studentui jiems įvykdyti. Akademinio personalo pasiūly-mai yra surenkami, analizuojami, nustatomi prioritetai ir bendru sutarimu skiriamas kredi-tų skaičius. Tokios procedūros metu suteikiamų kreditų skaičius gali skirtis, pavyzdžiui: 3, 5, 8 kreditai (pagal „Tuning“, nemodulinė sistema). Taikant šį būdą, akademiniam persona-lui kuriant kiekvieną dalyką (modulį) suteikiama visiška laisvė studijų siekinių ir su jais su-sijusio mokymosi krūvio požiūriu. Šio metodo trūkumas – dėl skirtingos dalykų apimties gali atsirasti problemų, norint užtikrinti studentų judumą ir kurti tarpdalykines programas.

2. Institucija gali pačioje studijų programos kūrimo pradžioje standartizuoti numato-mų dėstyti dalykų (modulių) apimtis kreditais, pavyzdžiui: 5 arba jų kartotinis, t. y. iš anks-to nustatyti kreditų skaičių dalykui (pagal „Tuning“, modulinė sistema). Šiuo atveju akade-minis personalas apibrėžia tinkamus studijų siekinius ir detalizuoja mokymosi procesą, kar-tu ir mokymosi krūvį, atsižvelgdamas į nurodytą kreditų skaičių. Modulinės sistemos pra-našumai: padeda išvengti fragmentacijos, t. y. pernelyg didelio egzaminų skaičiaus, palen-gvina kreditų perkėlimą, jai būdingas didesnis lankstumas, leidžiantis kurti skirtingas stu-dijų programas.

Tiek modulinėje, tiek nemodulinėje studijų sistemoje būtina užtikrinti, kad dalykų (modulių) apimtys nebūtų per daug mažos, siekiant išvengti programos fragmentacijos ir dėmesį pirmiausia kreipiant į bendrą studijų programos struktūrą ir dalyko poreikį. Institu-cijoms pačioms leisti nuspręsti, kokią – modulinę ar nemodulinę – sistemą diegti. Šiuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktai numato, kad per semestrą studijuojamos programos daly-kų skaičius negali būti didesnis kaip 7 (bakalauro studijos) ar 5 (magistrantūros studijos), dalyko apimtis negali būti mažesnė kaip 3 ECTS kreditai, taip išvengiant studijų programų fragmentacijos. Antra vertus, nepageidautinas atvirkščias reiškinys – per didelės apimties dalykų (modulių) kūrimas, nes taip pat labai apsunkina studentų judumą ir apriboja pasirin-kimo laisvę programos rėmais.

Abiejose sistemose būtina užtikrinti, kad pagrindinis faktorius nustatant dalyko (mo-dulio) kreditų skaičių būtų mokymosi krūvis, reikalingas laukiamiems studijų siekiniams įgyvendinti. Vien tik kontaktinės valandos negali būti pagrindas suteikti kreditus, nes jos yra tik viena iš studento mokymosi krūvio sudedamųjų dalių.

bakalauro studijų programosPirmosios pakopos studijų programomis siekiama ugdyti bendrą erudiciją, suteikti te-

orinius studijų krypties pagrindus ir formuoti profesinius įgūdžius, kurie būtini savarankiš-kam darbui. Universitetinių studijų programos yra labiau orientuotos į universalų bendrą-jį išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinius gebėjimus, o koleginių – pasirengti profesinei veiklai.

Remiantis dabartiniais teisės aktais27, pirmosios pakopos studijų programos turi būti kuriamos laikantis 13 lentelėje pateiktų reikalavimų.

27 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Žin., 2010, Nr. 44-2139.

Grįžti į turinį

2424


13 lentelė. pirmosios pakopos studijų programų bendrieji reikalavimai

per semestrą studijuojamų dalykų skaičius

Ne didesnis kaip 7. Kiekvieno dalyko arba modulio studijos baigiamos egzaminu arba studento sa-varankiškai atlikto darbo (projekto) įvertinimu.

programos apimtis kreditais

Pirmosios pakopos universitetinių studijų programos, kurią baigus suteikiamas krypties (šakos) bakalauro laipsnis, apimtis yra 210–240 kreditų.

kreditų pasiskirstymas

Ne mažiau kaip 165 kreditus turi sudaryti studijų krypties dalykai.Ne mažiau kaip 15 kreditų turi sudaryti bendrieji universitetinių studijų dalykai.Ne daugiau kaip 60 kreditų gali sudaryti universiteto nustatyti ir studento pa-sirenkami dalykai, skirti gilesnei specializacijai toje pačioje kryptyje (šakoje), arba bendrieji universitetinių studijų dalykai, praktika, taip pat studento laisvai pasirenkami studijų dalykai.Bendra praktikos apimtis turi būti ne mažesnė kaip 15 kreditų.Studijų programa baigiama absolvento kompetencijos įvertinimu per baigiamojo darbo (projekto) gynimą, skiriant jam ne mažiau kaip 12 kreditų.

Iki šiol galiojantis Chemijos studijų krypties reglamentas28 per daug griežtai nustato prog-ramos struktūrą ir dalykų apimtis kreditais, todėl akademiniam personalui paprastai lieka mažai laisvės kuriant ir tobulinant programas, siekiant jas geriau pritaikyti prie visuomenės poreikių.

Bakalauro studijų programos struktūra (dalykai, jų apimtis kreditais) paprastai priklau-so nuo mokslinio pedagoginio personalo, todėl skiriasi įvairiose institucijose. Europos chemijos tinklas (ECTN) yra pasiūlęs bendrąsias chemijos srities studijų programų standartų gaires (Tu-ning Educational Structures in Europe. References Points for the Design and Delivery of De-gree Programmes in Chemistry). Pavyzdžiui, 180 ECTS kreditų apimties chemijos Europos ba-kalauro (Eubachelor®) programos struktūros nesiekiama detaliai apibrėžti, tačiau siūlomos to-kios rekomendacijos:

• Studijų pagrindų dalykai turi sudaryti ne mažiau kaip 90 ECTS kreditų iš šių sričių:◦ organinė chemija,◦ neorganinė chemija,◦ fizikinė chemija,◦ analizinė chemija,◦ biologinė chemija,◦ fizika,◦ matematika.

• Alternatyvos (≥ 15 ECTS kreditų), apimančios bent tris giminingus dalykus, ir kiekviena jų būtų bent 5 ECTS kreditų apimties. Priklausomai nuo fakulteto personalo, šie dalykai gali būti:

◦ teorinė (skaičiuojamoji) chemija,◦ cheminė technologija,◦ makromolekulinė chemija,◦ biochemija,◦ biologija.

• Laisvai pasirenkami dalykai (iš jų 30 ECTS kreditų apimties gali sudaryti dalykai, kurie nesusiję su chemija, fizika, matematika ar biologija).

• Bakalauro baigiamasis darbas (15 ECTS kreditų).Chemijos Europos bakalauro (Eubachelor®) programoms kurti rekomenduojama taikyti

28 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. ISAK-87 „Dėl studijų krypčių reglamentų patvirtinimo“. Žin., 2004, Nr. 18-558.

Grįžti į turinį

2525


modulinę sistemą, kurioje kiekvienam mokymo vienetui paskiriama mažiausiai 5 kreditai. Praktiniai užsiėmimai gali būti organizuojami kaip atskiri dalykai (moduliai) arba kaip in-

tegruoti dalykai (moduliai). Abiem alternatyvoms būdingi ir trūkumai, ir privalumai. Jeigu jie or-ganizuojami kaip atskiri dalykai, tuomet praktinis dalyko (modulio) turinys yra skaidresnis. In-tegruoti dalykai (moduliai) leidžia geriau sinchronizuoti teoriją ir praktiką. Lietuvoje tradiciškai vyrauja integruoti dalykai.

magistrantūros studijų programosMagistrantūros studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo darbui arba

kitam darbui, kuriam atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų29. Magistrantūros studijos vyksta universitetuose, kuriuose vykdoma studijų kryptį atitinkanti mokslo veikla. 14 lentelėje pateikiami antrosios pakopos studijų programų reikalavimai.

ECTN chemijos Europos magistrantūros (Euromaster®) programų rekomendacijose taip pat nurodoma, kad magistrantūros programos pagrindinis elementas yra tiriamasis darbas, kuris turėtų būti 30–60 ECTS kreditų apimties. Tam tikras kiekis kreditų turėtų būti skirtas ir bendrie-siems privalomiesiems dalykams, tačiau turi būti užtikrintas lankstus ryšys tarp jų ir pasirinktos mokslinių tyrimų srities. Chemijos srities magistrantūros programa negali būti paprastas baka-lauro studijų tęsinys.

14 lentelė. antrosios pakopos studijų programų bendrieji reikalavimai

studijuojamų dalykų skaičius

Ne daugiau kaip 5 dalykai.Kiekvieno dalyko arba modulio studijos baigiamos egzaminu arba studento savarankiš-kai atlikto darbo (projekto) įvertinimu. Jeigu naudojama kaupiamojo vertinimo sistema, tarpiniai įvertinimai gali sudaryti egzamino pažymio dalį. Negali būti kartojami atitinkamos krypties pirmosios pakopos studijų dalykai.

programos apimtis kreditais Studijų programos apimtis yra 90–120 studijų kreditų.

kreditų pasiskirstymas

Ne mažiau kaip 60 studijų kreditų turi sudaryti krypties dalykai, kurie turinio požiūriu privalo būti kokybiškai aukštesnio probleminio ar inovacinio mokslinio lygmens nei juos grindžiantys atitinkamo pažinimo lauko pirmosios studijų pakopos dalykai.Ne daugiau kaip 30 studijų kreditų gali sudaryti universiteto nustatyti ir studento pasiren-kami dalykai, priklausomai nuo studijų programos pobūdžio, skirti pasirengti doktorantū-ros studijoms (tiriamasis darbas), praktinei veiklai (profesinės veiklos praktika), taip pat bendriesiems universitetinių studijų dalykams ir studento laisvai pasirenkamiems daly-kams, būtiniems studijų programos tikslams pasiekti.Ne mažiau kaip 30 studijų kreditų skiriama baigiamojo darbo rengimui ir gynimui.Studento savarankiškas darbas turi sudaryti ne mažiau kaip 30 % kiekvieno studijų daly-ko apimties.

29 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymas Nr. V-826 „Dėl Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Žin., 2010, Nr. 67-3375.

Grįžti į turinį

2626


8. mokymo, mokymoSi iR VERTiNimo mETodų REkomENdACijoS

8.1. mokymas(is)

Per mokymo procesą formuojamos ir bendrosios, ir specialiosios profesinės kompeten-cijos. Darbdaviams ypatingai svarbu, kad chemijos srities išsilavinimą įgijęs absolventas turė-tų nuodugnias chemijos ir gretutinių mokslų žinias, gebėtų saugiai dirbti, mokėtų savarankiškai tobulintis, sugebėtų pateikti informaciją tiek raštu, tiek kalbėdamas informuotai auditorijai, tiek populiariai supažindindamas žmones, kurie tik domisi vienu ar kitu chemijos klausimu.

Kompetencijos ugdomos taikant įvairius mokymo metodus. Chemijos krypties studentų pagrindiniai mokymo būdai yra paskaitos, pratybos, laboratoriniai darbai, praktikos, baigiamie-ji darbai, kurie neatsiejami nuo studijų programos kompetencijų ugdymo. Mokymo metodo pa-sirinkimas priklauso nuo to, kokius studijų siekinius studentai turi pasiekti ir ką dėstytojas turi įvertinti.

Mokymasis ir gebėjimas dirbti savarankiškai svarbi ir neatsiejama studijų dalis. Jo metu ugdomos ir bendrosios kompetencijos: gebėjimas planuoti laiką, tinkamai išdėstyti prioritetus, laikytis nustatytų terminų. Per savarankišką mokymąsi studentas turi išmokti kai kurias temas parengti pats, tobulinti darbo kompiuteriu įgūdžius, išsiugdyti gebėjimą surasti būtiną informa-ciją. Siekdami ugdyti studento gebėjimą mokytis, dėstytojai turėtų nuolatos pateikti studentams užduočių (pvz., pratybos probleminėms užduotims spręsti), į kurias atsakymus būtų neišvengia-ma pateikti iš anksto numatytais terminais. Labai svarbu palaikyti ryšį su kitais tai grupei dėstan-čiais dėstytojais ir suderinti užduočių apimtį, kad būtų išvengta per didelio studentų apkrovimo.

8.1.1. Paskaitos

Paskaitų metu suteikiamos žinios, o kompetencijomis jos virsta per paskaitas, formuoja-mos ir tobulinamos per pratybas, laboratorinius darbus, praktiką, rengiant baigiamąjį darbą. To-dėl svarbu, kad paskaitas skaitytų kvalifikuoti dėstytojai, intensyviai dirbantys mokslinį darbą artimoje srityje.

Yra du kraštutiniai paskaitų atvejai: pakaušių metodas ir probleminis metodas (studentai iš anksto susipažįsta su tema ir ateina į paskaitą pasiruošę išklausyti ir diskutuoti). Pirmosios pa-kopos studijose reikia suteikti daug bendrųjų žinių, kurios nutolusios nuo mokykliniuose vado-vėliuose išdėstytų supaprastintų sąryšių, arba išdėstomos visai naujos temos, vartojamos naujos sąvokos, dėstomi chemijos kiekybiniai dalykai ir giluminiai tarpusavio ryšiai, matematinis siste-mos apibūdinimas. Todėl pakaušių metodas turėtų būti pagrindinis, kai dėstomi nuosekliai vie-nas iš kito išplaukiantys dalykai, kai nauja informacija siejama su jau žinoma informacija, pvz.: šiluma – entropija – naudingas darbas, t. y. ištisi fizikinės chemijos, elektrochemijos, kvantinės chemijos skyriai. Koks bebūtų gabus studentas, negalima iš jo reikalauti, kad jis kokybiškai per keletą valandų savarankiškai pasiruoštų paskaitai, pavyzdžiui, apie antrąjį termodinamikos dės-nį, o paskui diskutuotų su dėstytoju arba auditorija. Remiantis ilgamete Vilniaus universiteto dar-bo patirtimi, galima teigti, kad po tokios diskusijos dėstytojui vis tiek tektų visą numatytą šiuo klausimu medžiagą „išdėstyti į lentynėles“, kad paskui visi studentai žinotų, „kas kur guli“, t. y. įgytų susistemintų žinių. O auditorinio darbo valandos yra ribotos. Iš kitos pusės, jei visos pas-kaitos bus organizuojamos probleminiu metodu, studentams nepakas laiko joms ruoštis. Mūsų skaičiavimais, 1 valandos paskaitos metu diskutuotinam dalykui studentui tektų ruoštis apie 5 valandas. Tai – tik vienam dalykui. Jeigu per dieną studentas turi 2–3 tokias paskaitas, joms ne-

Grįžti į turinį

2727


siruoš, nes tiesiog bus viršytos jo žmogiškosios galimybės.Probleminį mokymą suderinti su savarankišku pasiruošimu paskaitai galima tik nagrinė-

jant tokias temas, kurios yra gana siauros, o pagrindinių sąvokų ir terminų prasmė yra žino-ma arba intuityviai suvokiama, nėra matematinių ryšių su ankstesnėmis sąvokomis arba temo-mis, pavyzdžiui: mikroemulsijos, gavimo būdai ir panaudojimas, feromonų grupės ir pan. Tai-kant probleminį metodą, per paskaitas teikiama žodžiu informacija turi būti praturtinta raštu arba vaizdu (pvz., rodomos skaidruolės).

Vienas iš kompetencijos kalbėti viešai chemijos temomis ugdymo būdų – pačių studentų pateikiami pristatymai paskaitų metu. Tokie pristatymai rekomenduojami pirmosios studijų pa-kopos pabaigoje arba antrojoje studijų pakopoje, kai studentai jau turi pakankamai bendrųjų ži-nių ir gilina specialybės arba siauros specializacijos žinias. Tokius 20–25 minučių trukmės pri-statymus turi parengti visi to dalyko studentai. Šiuos pristatymus rekomenduojama rengti nedi-delėse studentų grupėse, juos vertinti turi ne tik dėstytojas, bet ir grupės studentai, ir tai turi tap-ti kaupiamojo balo dalimi.

8.1.2. Pratybos, seminarai

Tai mokymo būdas, kai pateikiama informacija yra iš karto derinama su užduotimi, reika-laujančia aktyvaus studento darbo. Per pratybas naudojant paskaitų medžiagą uždaviniams iš-spręsti ugdomos šios bendrosios kompetencijos: gebėjimas analizuoti ir apibendrinti, gebėji-mas žinias pritaikyti praktikoje, pagrindinės bendrosios studijuojamo dalyko žinios, informaci-jos valdymo įgūdžiai. Per pratybas sprendžiamus uždavinius reikia formuluoti įvairiai. Tai gali būti tiesioginiai uždaviniai, kuriems išspręsti reikia pritaikyti teisingą formulę, minėtą paskaito-je, pavyzdžiui, apskaičiuoti etilo alkoholio degimo šilumą. Kita uždavinių grupė yra vadinamieji atvirkštiniai uždaviniai, kuriems išspręsti reikia panaudoti daugiau sugebėjimų: bendrus sprendi-mo ieškojimo gebėjimus, gebėjimą apibendrinti ir suvokti giluminius ryšius tarp sąvokų, termi-nių arba reiškinių, pavyzdžiui: apskaičiuoti etilo alkoholio maksimalią degimo temperatūrą arba apskaičiuoti, kiek vandens gali išgarinti degdamas etilo alkoholis („pagirių sindromo“ uždavi-nys). Šių atvirkštinių uždavinių sprendimas bei gauti rezultatai turi būti aptariami grupėje, nes jiems išspręsti naudojamasi keleto temų, išdėstytų per paskatas, žiniomis. Pratybų metu įgytos kompetencijos ir gebėjimai tikrinami ir vertinami pagal parašytą kontrolinį darbą.

8.1.3. laboratoriniai darbai

Laboratoriniai darbai turi būti organizuojami taip, kad studentai turėtų galimybių parody-ti studijuojamo dalyko žinias, gebėjimą jas apibendrinti ir panaudoti praktikoje, galėtų parody-ti gebėjimą valdyti informaciją, darbo kompiuteriu įgūdžius, gebėjimą rašyti moksline kalba. Ka-dangi dažniausiai vieną laboratorinį darbą atlieka keli studentai, ugdomi ir tarpasmeninio bendra-vimo įgūdžiai. Rekomenduojama prieš atliekant darbą dėstytojui patikrinti žinias, pagrindinių są-vokų vartojimą, naudojamų eksperimentinių metodų teorinius pagrindus. Kiekvienas laboratorinis darbas turi būti vertinamas atskirai. Jis turi būti aprašytas moksline kalba, o aprašymo apimtis turi būti tokia, kad skaitančiajam būtų aišku net ir neužduodant papildomų klausimų, koks darbo tiks-las, kaip jis atliktas (pagrindinių sąvokų apibrėžimai, taikomi metodai, konkrečios tirtos sistemos ir gauti eksperimentinio tyrimo rezultatai, jų grafinis pateikimas ir komentaras, eksperimentų pa-grindu apskaičiuoti dydžiai, parametrai, gautos išvados). Tik sutvarkius pagal šiuos reikalavimus laboratorinio darbo aprašymą, darbą galima įskaityti arba įvertinti (dėstytojo nuožiūra) ir panau-doti kaupiamajam studento vertinimui. Paprastai chemijos studijų krypties studentai laboratorinius

Grįžti į turinį

2828


darbus atlieka poromis. Todėl abiejų studentų laboratorinių darbų aprašai gali ir nesiskirti. Tuomet įvertinant reikia atkreipti dėmesį į jų žinias, parodytas per apklausą prieš darbą.

8.1.4. Praktika

Atliekant praktiką įgyjamos tiek bendrosios kompetencijos, tiek specialiosios, susijusios su realia profesine situacija. Jau prieš praktiką studentus būtina supažindinti su konkrečiais prak-tikos vertinimo kriterijais, sukauptos per praktiką medžiagos pateikimo ataskaitos ir atsiskaity-mo už praktiką forma. Tata nuo pat praktikos pradžios medžiaga bus kaupiama tikslingai ir krau-nama į atitinkamas „lentynėles“. Per praktiką įgytos bendrosios ir profesinės kompetencijos, pa-vyzdžiui: tarpasmeninio bendravimo, gebėjimas gana greitai įsisavinti tyrimo arba gamybos bū-dus ir kompetentingai juos naudoti, gali būti vertinamos, remiantis praktikos vadovo atsiliepimu.

8.1.5. kursiniai ir baigiamieji darbai

Kursiniais ir baigiamaisiais darbais ugdomi gebėjimai atlikti mokslinius tyrimus tam ti-kroje siauresnėje mokslo srityje. Didžioji dalis kursinių ir baigiamųjų darbų atliekama vadovau-jant dėstytojui, ir dažniausiai studento atliekamas tyrimas arba eksperimentinis darbas siejasi su dėstytojo grupės atliekamų mokslinių tyrimų kryptimi. Todėl ugdoma ir tarpusavio bendravimo kompetencija. Jei nuolatos egzistuoja glaudus vadovo, grupės ir atskiro studento ryšys, studen-tas gali suvokti savo padarytą pažangą. Kadangi tyrimas siejamas su konkrečia, siauresne moks-line kryptimi, kuri nagrinėjama „į gylį“, naudojama brangi aparatūra, todėl šiuolaikinių chemi-jos krypčių studento atliekamas tyrimas vertinamas kaip atliekamas dėstytojui vadovaujant, ir tik smulkesni darbai gali būti priskirti savarankiško tyrimo kategorijai.

Rengiant šiuos darbus ugdomi gebėjimai surasti informaciją, ją apibendrinti, informaci-jos sraute aptikti konkrečiam darbui būtinas žinias ir metodologiją. Rašydamas baigiamąjį dar-bą studentas tobulina mokslinę kalbą raštu, gilina specialybės žinias ir gebėjimus, o ruošdamasis gynimui – mokslinę kalbą žodžiu.

8.2. Vertinimas

Aukštojoje mokykloje taikomas kriterijais grįstas vertinimo modelis. Vertinimo informa-cijos išsamumas priklauso ir nuo vertinimo metodų pasirinkimo, ir nuo gebėjimo juos derinti kuriant dėstomo dalyko vertinimo sistemą. Kadangi kompetencijų ugdymas gali remtis funkci-niu, bihevioristiniu, konstruktyvistiniu požiūriais, kompetencijų vertinimo metodai ir kriterijai taip pat turi atitinkamai derėti su pasirinkta kompetencijų ugdymo metodologija. Galima daryti prielaidą, kad instrumentinių bendrųjų kompetencijų ugdymas ir atitinkamas vertinimas remsis funkciniu požiūriu. Todėl vertinimo metodai ir kriterijai bus konstruojami, siekiant įvertinti stu-dento funkcinius ir instrumentinius gebėjimus.

Galima išskirti kelis vertinimo tipus:• formuojamasis vertinimas,• apibendrinamasis vertinimas,• kaupiamasis vertinimas.Formuojamasis vertinimas – tai ugdymo proceso metu nuolatos atliekamas vertinimas,

skatinantis pačius besimokančiuosius mokytis vertinimo: suprasti vertinimo kriterijus, analizuo-ti savo pažangą, pasiekimus, sunkumus, bendradarbiauti su dėstytoju, dalyvauti priimant verti-namuosius sprendimus. Jo paskirtis – skatinti studentą nuolat aiškintis, ar yra pasiekti tarpiniai

Grįžti į turinį

2929


studijų tikslai, skatinti formuoti ir išsakyti savo nuomonę. Formuojamasis vertinimas taikomas įvertinant žodines apklausas, koliokviumus, pranešimus ir pristatymus, referatus, ataskaitas.

Apibendrinamasis vertinimas atliekamas išklausius visą kursą arba dalyką, todėl toks ver-tinimas dar vadinamas baigiamuoju. Apibendrinamojo vertinimo rezultatai formaliai patvirti-na studento pasiekimus ugdymo programos pabaigoje. Aukštojoje mokykloje apibendrinamasis vertinimas taikomas įvertinant kursinius ir baigiamuosius darbus, egzaminus (žodžiu arba raštu).

Kaupiamasis vertinimas – tai apibendrinamojo vertinimo variantas. Kaupiamasis vertini-mas leidžia dėstytojui per ugdymo procesą surinkti daugiau informacijos apie studento padarytą pažangą, matuoti ją taikant įvairius vertinimo kriterijus už įvairią studento veiklą, t. y. apibendri-namąjį vertinimą įvairiai derinti su formuojamuoju vertinimu. Pastaruoju metu aukštojoje mo-kykloje populiarėja toks kaupiamojo vertinimo būdas: egzaminas sudaro tik vieną kaupiamojo vertinimo segmentą, o kiti dėstytojo nuožiūra parenkami už kontrolinius, koliokviumus, pačių studentų parengtą paskaitą ir kitus darbus, rodančius studentų įgytas akademines žinias, prakti-nius ir profesinius įgūdžius, tarp jų kalbėjimo viešai ir minčių reiškimo raštu gebėjimus.

Kiekvieno įvertinimo tikslas yra ne tik nustatyti studento kompetencijos lygį, bet ir suda-ryti studentų reitingą. Vertinama daugelis dalykų: kontroliniai darbai, egzaminas, praktika, bai-giamasis darbas, ir jų vertinimo kriterijai skiriasi.

Studentai turi būti susipažinę su vertinimo kriterijais, kad galėtų tikslingiau išdėlioti prio-ritetus, planuoti savarankiško darbo laiką, apibendrinti sukauptą informaciją.

8.2.1. kontrolinio darbo (koliokviumo) vertinimas

Kontrolinio darbo įvertinimas pastaruoju metu yra ir egzamino vertinimo kaupiamoji da-lis. Jo metu vertinamos ne tik konkrečios studento profesinės žinios, bet ir jo kompetencija api-bendrinti bei panaudoti žinias praktikoje, gebėjimas mintis reikšti moksline kalba. Kontrolinio darbo (koliokviumo) trukmė paprastai neturi viršyti dviejų akademinių valandų. Per kontroli-nį darbą, jei užduotis – uždavinių sprendimas, galima leisti naudotis paskaitų konspektais arba vadovėliais. Studentai turi mokėti spręsti ne tiek konkretų uždavinį, o apskritai uždavinį. Todėl naudojimasis literatūra uždaviniui išspręsti ugdo jo kompetenciją dirbti su informacija. Tačiau negalima leisti naudoti uždavinynų, pratybų užrašų arba kitos literatūros ir priemonių, kur yra uždavinių sprendimo pavyzdžių. Siekiant geriau atskirti, kokias kompetencijas išsiugdė studen-tas, užduotys turi būti skirtingo sunkumo, ir, jei įmanoma, studentas pats turėtų pasirinkti spren-džiamų uždavinių lygį bei maksimalų kontrolinio darbo įvertinimą, į kurį jis gali pretenduo-ti, spręsdamas vieno ar kito tipo uždavinius. Pavyzdžiui: fizikinės chemijos kurso užduotys gali būti ir tinkamas formulių taikymas, arba tiesioginiai uždaviniai, ir anksčiau minėti atvirkštiniai uždaviniai. Turėtų būti vertinamas ne tik uždavinio sprendimo teisingumas arba klaidingumas, bet ir trumpi uždavinio arba problemos sprendimo komentarai. Taip tikrinama mokslinės kalbos ir sprendimo kompetencija. Negalima aukščiausiu balu vertinti uždavinio sprendimo, pateikto keliomis formulėmis arba skaičiais be jokių komentarų.

Vietoj trumpo (iki 2 akademinių valandų) kontrolinio darbo kartais galima skirti ilgesnę už-duotį kiekvienam studentui individualiai. Ją atlikdamas, studentas turi parodyti savarankiško darbo ir laiko planavimo kompetencijas, gebėjimą surasti informaciją, įsisavinti per paskaitas įgytas ži-nias. 1 paveiksle pateikiamas užduoties, kuriai atlikti reikia maždaug 6 darbo valandų, pavyzdys.

Grįžti į turinį

3030


ti

1. Užrašyti Nernsto lygtį kiekvienai žemiau pateiktai reakcijai.2. Sudaryti TiO2, TiN Purbe diagramos fragmentą.3. Purbe diagramoje nurodyti stabilumo, pasyvumo, korozijos zonas.4. Nustatyti, ar gali vykti reakcija: Cu2+ + TiN à produktai, jeigu [Cu2+] = 0,1 M.Jeigu reakcija galima, nurodyti sąlygas ir parašyti reakcijos lygtį.

DuomenysProcesas Eo, VCu2+ + 2e– à Cu 0,377Ti3+ + 2H+ + 5e– à TiH2 –0,559Ti2+ + 2e– à Ti –1,630TiO2 + 4H+ + e– à Ti3+ + 2H2O –0,679Ti + 2H+ + 2e– à TiH2 0,417TiO2 + 4H+ +1/2N2 + 4e– à TiN + 2H2O –0,280 p(N2)= 0,79 atmTi3+ + 1/2N2 + 3e– à TiN –0,140O2 + 4H+ + 4e– à 2H2O 1,229 2H+ + 2e– à H2 0,000

1 pav. individualios užduoties, kuriai atlikti reikia maždaug 6 darbo val. (neįskaitant įforminimo), pavyzdys

8.2.2. Egzamino vertinimas

Kreditais paremtose pirmosios pakopos studijų programose kiekvienas semestras turėtų baigtis egzaminu. Reikėtų akcentuoti, kad ECTS automatiškai neužkerta kelio kurso pabaigoje rengti egzaminus iš viso kurso medžiagos, bet jeigu jie yra rengiami, privalo būti įtraukti į kre-ditų paskirstymą ir jiems turi būti suteikiami atitinkami kreditai. Pastaruoju metu per egzaminą vertinamos teorinės dalyko žinios, paprastai pagal vieno semestro išklausytų paskaitų kursą. Per egzaminą vertinama ir profesinė kompetencija, kuri sujungia ir bendrąsias kompetencijas: ge-bėjimą planuoti laiką, mokytis savarankiškai. Galimi įvairūs egzaminų raštu variantai: esė, tes-tas, rašto darbas.

Esė (arba referato) tikrinimas dėstytojui užima daug laiko, todėl rekomenduojamas tais atvejais, jei didelis egzamino įvertinimo balas sukaupiamas iš kontrolinių darbų, o studentų gru-pė yra maža, pavyzdžiui, specializacijos studentų grupė. Esė leidžia įvertinti studento kompeten-ciją dirbti su informacija, savarankiškai spręsti problemas. Toks darbas gali būti rašomas ne au-ditorijoje, bet rengiamas ilgesnį laiką.

Testas (užduočių rinkinys su atsakymų variantais) leidžia greitai patikrinti didelės grupės studentų žinių lygį. Vertinama automatiškai sumuojant teisingų atsakymų balus.

Kai nėra kaupiamojo balo, egzaminuojant taikomas vadinamasis rašto darbas. Įvairaus sunkumo užduotys apima didelę perskaityto kurso dalį, studentai turi parodyti ir įgytas žinias, ir kompetencijas: apibendrinti pateiktą medžiagą, gebėjimą abstrakčiai mąstyti. Užduotys sufor-muluotos taip, kad būtų ir atsakymų variantai, ir galimybė patikrinti žinias (pvz., apibūdinti są-

Grįžti į turinį

3131


vokas), patikrinti ir įvertinti loginį mąstymą ir konceptualų supratimą, gretutinių dalykų žinias, gebėjimą savarankiškai dirbti, mintis reikšti moksline kalba ir išskirti pagrindinius dalykus. Jau užduočių formuluotėse yra pateiktos būtinos pradinės lygtys, todėl per egzaminą draudžiama naudotis bet kokia literatūra. Panašų į pateiktą rašto darbą studentai parašo per 2–2,5 valandos. Vertinamas panašiai kaip ir testas.

Reikia pabrėžti, kad egzamino vertinimas dažnai yra kaupiamasis, susideda iš kitų vertini-mų už kontrolinius darbus, koliokviumus, referatus ir panašius darbus, kurių metu įvertinamos specialios anksčiau minėtos kompetencijos.

8.2.3. Praktikos vertinimas

Praktikos metu studentas dirba naujame kolektyve, todėl ugdo tarpusavio bendravimo įgū-džius ir tam tikros profesinės srities gebėjimus. Tačiau įvertinti pažymiu galima jo ataskaitą ir žo-dinį pranešimą. Vertinant būtina atsižvelgti į ataskaitos mokslinę kalbą, kaip pateikta medžiaga su-sieta su tais dalykais, kuriuos išklausė aukštojoje mokykloje (gebėjimas analizuoti ir apibendrinti). Taip pat vertinamos įgytos žinios apie cheminę informaciją, gebėjimas ją kritiškai įvertinti, argu-mentavimas žodžiu ir raštu, gebėjimas pristatyti sukauptą patirtį informuotai auditorijai.

Kartais per praktiką tenka dirbti su konfidencialia informacija, kurią skelbti praktikos atas-kaitoje draudžia įmonės vidaus taisyklės ir nuostatai. Tokiu atveju studentai turėtų savo ataskai-toje pateikti suderintą su praktikos vadovu įmonėje naudojamų procesų arba veiklos modelį, ne-atskleisdami konfidencialios informacijos. Ir apie tai turi būti nurodoma praktikos vadovo atsi-liepime.

Įgytas per praktiką profesines kompetencijas padeda vertinti praktikos vadovo atsiliepi-mas. Iš jo turi būti aišku, kiek studentas supranta esmines praktikos vietoje naudojamas chemi-nes (ar kitas) koncepcijas ir principus, kaip sugeba juos pritaikyti kokybiniam arba kiekybiniam problemų sprendimui arba interpretavimui, taip pat gebėjimas atpažinti gerąją praktiką.

8.2.4. Baigiamojo darbo vertinimas

Kadangi didžioji dalis kursinių ir baigiamųjų darbų atliekama vadovaujant dėstytojui ir nuolatos su juo bendraujant, ir dažniausiai studento atliekamas tyrimas arba eksperimentinis dar-bas siejasi su dėstytojo grupės atliekamų mokslinių tyrimų kryptimi, todėl chemijos krypties bai-giamojo darbo negalima vertinti kaip visai savarankiško darbo. Tačiau kompetenciją savaran-kiškai dirbti su informacija, analizuoti ir apibendrinti įmanoma vertinti pagal literatūros apžval-gą baigiamojo darbo tema; kompetenciją dirbti duomenų apdorojimo kompiuterių programomis galima vertinti pagal baigiamajame darbe taikytus duomenų apdorojimo metodus, rezultatų gra-finį arba skaitmeninį pateikimą. Profesinės kompetencijos rodikliai gali būti baigiamojo darbo mokslinė kalba ir gebėjimas pristatyti gautus rezultatus informuotai auditorijai.

Neatsiejama baigiamojo darbo vertinimo dalis, padedanti įvertinti studento profesines ir bendrąsias kompetencijas, yra darbo vadovo atsiliepimas. Čia turi būti nurodoma studento įgy-tos kompetencijos ir gebėjimai:

• suprasti esminius, su baigiamojo darbo tematika susijusius faktus, koncepcijas, princi-pus, teorijas;

• gebėjimas juos pritaikyti problemoms spręsti;• gebėjimas kritiškai įvertinti, interpretuoti gautus duomenis;• gebėjimas argumentuotai išsakyti mintis ir idėjas;

Grįžti į turinį

3232


• kompetencija dirbti su informacija (ar gali studentas savarankiškai surasti informaciją, ar naudojasi tik dėstytojo nurodytais informacijos šaltiniais);

• kompetencija priimti sprendimą;• gebėjimas atlikti standartines ir nestandartines procedūras;• gebėjimas dirbti grupėje ir keistis gaunamais rezultatais, bendrauti su kitais mokslininkais;• kompetencija savarankiškai planuoti eksperimentą;• kompetencija dirbti su literatūra anglų kalba (pagrindinė chemijos ir su ja susijusių sri-

čių literatūra publikuojama anglų kalba).Be to, vertinant baigiamąjį darbą būtina žinoti, koks studento indėlis rengiant baigiamąjį

darbą: ar tai tik techninis eksperimento atlikimas (praktinės, su chemija susijusios kompetenci-jos), ar dar parodomas intelektinis ir mokslinis indėlis (kompetencija analizuoti, apibendrinti in-formaciją ir gebėjimas generuoti naujas idėjas).

Grįžti į turinį

3333


literatūra

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. ISAK-87 „Dėl studijų krypčių reglamentų patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2004, Nr. 18-558.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2010, Nr. 44-2139.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymas Nr. V-826 „Dėl Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2010, Nr. 67-3375.

Bulajeva T., Jakubė A., Lepaitė D., Teresevičienė M., Zuzevičiūtė V. Studijų programų atnaujinimas: kompetencijų plėtotės ir studijų siekinių vertinimo metodika. Vilnius, 2011. http://www4066.vu.lt/Projekto_rezultatai

DEF klausimai, nacionalinės šalių ataskaitos. http://www.ects.cr.vu.lt/Files/File/DEF%20%20klausimai.doc

Determination Workload in Relation to Credits and Notional Hours. http://www.unisa.ac.za/contents/faculties/service_dept/bld/docs/Creditsnotionalhoursandworkload.doc

ECTS User‘s Guide. 2009. Brussels.

Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas. Švietimo mainų paramos fondas, 2010.

Guidelines for Applications for the Chemistry Eurobachelor® Label. http://ectn-assoc.cpe.fr/chemistry-eurolabels/doc/officials/Off_EBL090728_Eurobachelor_GuidelinesAppl_200907V5.pdf

Guidelines for Applications for the Chemistry Euromaster® Label. http://ectn-assoc.cpe.fr/chemistry-eurolabels/doc/officials/Off_EML091222_Euromaster_GuidelinesAppl_200912V2a.pdf

Karjalainen A., Katariina A., Jutila S. 2006. Give me time to think. Determining student workload in higher education. Oulu University Press.

Markevičienė R. Dublino aprašai ir mokymosi pasiekimai (siekiniai). http://www.su.lt/filemanager/download/5943/1%5B1%5D._R_Markeviciene.pdf

Profesinio lauko tyrimo ataskaita: chemijos kryptis. 2010. Vilnius. http://www.ects.cr.vu.lt

Sanchez V., Ruiz M. P. (eds.). 2008. Competence-based learning: A proposal for the assessment of generic competences. Bilbao: Universidad de Deusto.

The „Budapest“ Cycle Level Descriptors for Chemistry. http://ectn-assoc.cpe.fr/archives/lib/2005/N03/200503_BudapestDescriptors.pdf

Tuning Chemistry Subject Area Brochure. 2008. ECTN. http://ectn-assoc.cpe.fr/archives/lib/2008/200805_Tuning_Chemistry_Brochure.pdf

Grįžti į turinį











http://www.ects.cr.vu.lt

http://ectn-assoc.cpe.fr/archives/lib/2005/N03/200503_BudapestDescriptors.pdf

http://ectn-assoc.cpe.fr/archives/lib/2005/N03/200503_BudapestDescriptors.pdf

http://ectn-assoc.cpe.fr/archives/lib/2008/200805_Tuning_Chemistry_Brochure.pdf

http://ectn-assoc.cpe.fr/archives/lib/2008/200805_Tuning_Chemistry_Brochure.pdf

3434


Priedai

1 p r i e d a s. Pirmosios pakopos studijų programos parodomasis aprašas: chemija

STudijų PRoGRAmoS PARodomASiS APRAŠAS

studijų programos pavadinimas programos valstybinis kodas

Chemija 612F10001 (buvęs 61203P102)

aukštojo mokslo institucija (-os), padalinys (-iai) programos vykdymo kalba (-os)

Vilniaus universiteto Chemijos fakultetas, Naugarduko g. 24, Vilnius Lietuvių

studijų rūšis studijų pakopa kvalifikacijos lygis pagal lks

Universitetinės studijos Pirmoji VI lygis

studijų forma (-os) ir trukmė metais


visas studento darbo krūvis valandomis

kontaktinio darbo valandos

savarankiško darbo valandos

Nuolatinė, 4 metai 240 6400 3200 3200

studijų sritis pagrindinė studijų programos kryptis (šaka)

gretutinė studijų programos kryptis (šaka) (jei yra)

Fiziniai mokslai Chemija Nėra

suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija (jei yra)

Chemijos bakalauras

studijų programos vadovas vadovo kontaktinė informacija

V. Pavardė [email protected]

akredituojanti institucija akredituota iki

Studijų kokybės vertinimo centras 2011-12-31

studijų programos tikslas

Įgyti teorinių žinių medžiagų savybėms aiškinti ir prognozuoti, remiantis termodinamikos, kinetikos, kvantinės mechanikos principais. Įgyti praktinių gebėjimų atlikti standartines laboratorines procedūras, sintetinti ir anali-zuoti chemines medžiagas, dirbti su standartine chemine aparatūra, taikyti fizikinius tyrimo metodus. Kritiškai vertinti cheminę informaciją, duomenis, spręsti žinomo ir nežinomo pobūdžio kokybinius ir kiekybinius užda-vinius. Įgyti gebėjimų bendrauti raštu ir žodžiu lietuvių ir anglų kalbomis, pateikti informaciją specialistų audi-torijai, dirbti individualiai ir komandoje, organizuoti savo darbą ir planuoti laiką, studijuoti ir nuolat ugdyti savo profesionalumą bei bendrąjį išprusimą.

Grįžti į turinį

3535


studijų programos profilis

studijų programos turinys: dalykų (modulių) grupės studijų programos pobūdis

studijų programos skiriamieji bruožai

Analizinė chemija, bendroji chemija, neorganinė chemija, fizi-kinė chemija, organinė chemija, polimerų chemija, biochemi-ja, koloidų chemija, kristalų chemija, kvantinė chemija

Universali, rengianti plataus profilio che-mikus

Teikianti plataus pro-filio cheminį išsilavi-nimą

reikalavimai stojantiesiems ankstesnio mokymosi pripažinimo galimybės

Minimalus išsilavinimas – ne žemesnis kaip vidurinis. Priėmimo konkursinis ba-las formuojamas iš chemijos, matematikos, lietuvių kalbos ir užsienio kalbos.

tolesnių studijų galimybės

Gali tęsti studijas chemijos, biochemijos ir kitose su chemija ar biochemija susijusiose magistrantūros progra-mose Lietuvoje ir užsienyje.

profesinės veiklos galimybės

Absolventas gali dirbti chemijos laboratorijose, su chemija susijusiose gamybinėse, komercinėse ir kitose įmo-nėse.

studijų metodai vertinimo metodai

Paskaitos, pratybos, savarankiškas darbas, laboratoriniai darbai, moko-mosios literatūros skaitymas, uždavi-nių sprendimas, literatūros apžvalgos rengimas ir pristatymas, baigiamojo darbo projektas

Studijų siekiniai vertinami semestro metu (rašomi tarpiniai egzaminai, atliekami kontroliniai darbai, aprašomi ir žodžiu ginami laboratoriniai darbai) ir per baigiamąjį egzaminą. Kai kurie studijų dalykai gali būti įvertinti įskaita. Egzaminai ir įskaitos vyksta raštu arba raštu ir žodžiu. Studentų žinios per egzaminus vertinamos nuo 1 (labai blogai) iki 10 (puikiai) balų, o per įskaitas – įskaityta arba neįskaityta. Egzamino ver-tinimai nuo 1 iki 4 yra nepatenkinami.

bendrosios kompetencijos studijų programos siekiniai

1. Gebėjimas bendrauti raštu ir žodžiu lie-tuvių ir anglų kalbomis

1.1 Gebės bendrauti taisyklinga lietuvių kalba žodžiu ir raš-tu.

1.2 Gebės naudotis informacijos šaltiniais anglų kalba, bendrauti taisyklinga anglų kalba žodžiu ir raštu.

2. Gebėjimas dirbti individualiai ir ko-mandoje

2.1 Gebės dirbti savarankiškai.

2.2 Gebės dirbti komandoje.

3. Gebėjimas organizuoti savo darbą ir planuoti laiką

3.1 Gebės organizuoti ir planuoti savo darbą.

3.2 Gebės organizuoti ir planuoti savo laiką.

4.Gebėjimas studijuoti ir nuolatos ugdy-ti savo profesionalumą bei bendrąjį iš-prusimą

4.1 Gebės nuolatos tobulintis, studijuoti tiek profesinę, tiek bendrąją pasaulėžiūrinę literatūrą.

4.2 Gebės pristatyti mokslinę medžiagą profesionalų audi-torijai.

Grįžti į turinį

3636


dalykinės kompetencijos studijų programos siekiniai

5.

Gebėjimas aiškinti ir prognozuoti me-džiagų savybes, remiantis termodina-mikos, kinetikos, kvantinės mechanikos principais

5.1Gebės tinkamai vartoti terminologiją, nomenklatūrą, matavimo vienetus, taikomus apibūdinant chemines me-džiagas ir jų sandarą.

5.2 Gebės apibūdinti vieninių ir sudėtinių medžiagų prigim-tį, struktūrą, prognozuoti būdingiausias jų savybes.

5.3 Gebės paaiškinti pagrindines neorganinių, organinių, bi-ologiškai aktyvių medžiagų reakcijas.

5.4 Gebės taikyti termodinamikos principus cheminiams procesams apibūdinti.

5.5 Gebės taikyti kvantinės mechanikos principus atomų bei molekulių sandarai ir savybėms apibūdinti.

5.6 Gebės taikyti kinetikos principus cheminėms reakcijoms apibūdinti.

5.7 Gebės apibūdinti fizikinius tyrimo metodus ir pritaikyti juos cheminių medžiagų tyrimams.

6.

Gebėjimas atlikti standartines laborato-rines procedūras, sintetinti ir analizuoti chemines medžiagas, dirbti su standarti-ne chemine aparatūra, taikyti fizikinius tyrimo metodus

6.1 Gebės parinkti tinkamus kokybinės ir kiekybinės anali-zės metodus, atlikti šias analizes.

6.2Gebės parinkti tinkamus cheminių junginių savybių tyri-mo metodus, atlikti tyrimus ir interpretuoti gautus duo-menis.

6.2 Gebės parinkti ir palyginti tinkamiausias medžiagas ir reakcijos sąlygas konkrečiam tikslui pasiekti.

6.3 Gebės parinkti tinkamus medžiagos struktūros tyrimo metodus, interpretuoti šių tyrimų duomenis.

6.4 Gebės sintetinti medžiagas pagal žinomas metodikas, apibūdinti įvairius sintezės metodus.

6.5 Gebės saugiai dirbti su cheminėmis medžiagomis.

6.6Gebės patikimai atlikti matavimus, dokumentuoti ir ana-lizuoti matavimo rezultatus, panaudodamas kompiute-rių programas.

6.7 Gebės atlikti standartines laboratorines procedūras ir naudotis laboratorine įranga.

7.

Gebėjimas kritiškai vertinti cheminę in-formaciją, duomenis, spręsti žinomo ir nežinomo pobūdžio kokybinius ir kie-kybinius uždavinius, analizuoti proble-mas ir planuoti jų sprendimo strategijas

7.1 Gebės taikyti teorines žinias spręsdamas kokybinius ir kiekybinius žinomo ir nežinomo pobūdžio uždavinius.

7.2 Gebės planuoti chemijos problemų sprendimo strategi-jas.

7.3 Gebės vertinti ir matematiškai apdoroti duomenis.

Grįžti į turinį

3737


STu

dij

ų P

RoG

RAm

oS

PlA

NA

S (n

uola

tinė

stu

dijų

form

a)

(dA

lykų

(mo

du

lių

) SĄ

SAjo

S Su

ko

mPE

TEN

Cijo

miS

iR S

Tud

ijų

SiE

kiN

iAiS

)

kodas

stud

ijų d

alyk

ai

(mod

ulia

i) pa

gal

grup

eskreditai

visas studento darbo krūvis

kontaktinis darbas

savarankiškas darbas

stud

ijų p

rogr

amos

kom

pete

ncijo

s

ben

dros

ios k

ompe

tenc

ijos

dal

ykin

ės k

ompe

tenc

ijos

1.2.

3.4.

5.6.

7.

pagr

indi

niai

stud

ijų si

ekin

iai

1.1

1.2

2.1

2.2

3.1

3.2

4.1

4.2

5.1

5.2

5.3

5.4

5.5

5.6

5.7

6.1

6.2

6.3

6.4

6.5

6.6

6.7

7.1

7.2

7.3

i ku

rsa

s60

1600

836

764

1 se

me

str

as

3080

041

838

2

priv

alom

ieji

daly

kai

(mod

ulia

i)30

800

418

382

Angl

ų ka

lba

I4

120

6456

++

++

++

Bend

roji

chem

ija10

270

160

110

++

++

++

++

++

++

++

++

+

Mat

emat

ika

I12

300

130

170

++

++

++

+

Stud

ijų įv

adas

411

064

46+

++

++

2 se

me

str

as

3080

041

838

2

priv

alom

ieji

daly

kai

(mod

ulia

i)30

800

418

382

Angl

ų ka

lba

II4

120

6456

++

++

++

Neo

rgan

inė

chem

ija

I6

160

9664

++

++

++

++

++

++

++

++

++

++

Mat

emat

ika

II12

300

130

170

++

++

++

+

Fizi

ka I

822

012

892

++

++

++

++

++

++

++

++

Grįžti į turinį

3838


ii k

ur

sas

6016

0084

875

2

3 se

me

str

as

3080

041

638

4

priv

alom

ieji

daly

kai

(mod

ulia

i)25

660

352

308

Fizi

ka II

821

011

298

++

++

++

++

++

++

++

+

Kva

ntin

ė ch

emija

5

130

6466

++

++

++

++

++

++

+

Org

anin

ė ch

emija

I9

240

144

96+

++

++

++

++

++

++

++

++

++

+

Spec

ialy

bės k

alba

380

3248

++

++

pasi

renk

amie

ji da

lyka

i (m

odul

iai)

514

064

76

Ben

dras

is u

nive

rsite

-tin

ių st

udijų

dal

ykas

514

064

76+

4 se

me

str

as

3080

043

236

8

priv

alom

ieji

daly

kai

(mod

ulia

i)30

800

432

368

Anal

izin

ė ch

emija

I8

210

128

82+

++

++

++

++

++

++

++

++

Fizi

kinė

che

mija

I8

220

112

108

++

++

++

++

++

++

++

++

++

++

++

Org

anin

ė ch

emija

II8

210

128

82+

++

++

++

++

++

++

++

++

++

++

++

Spek

trosk

opija

I6

160

6496

++

++

++

++

++

++

++

++

iii k

ur

sas

6016

0075

284

8

5 se

me

str

as

3080

041

638

4

priv

alom

ieji

daly

kai

(mod

ulia

i)25

660

352

308

Anal

izin

ė ch

emija

II8

210

112

98+

++

++

++

++

++

++

++

++

+

Bioc

hem

ija

513

064

66+

++

++

++

++

++

Fizi

kinė

che

mija

II9

240

144

96+

++

++

++

++

++

++

++

++

++

++

++

Kri

stal

ų ch

emija

380

3248

++

++

++

++

++

++

Grįžti į turinį

3939


pasi

renk

amie

ji da

lyka

i (m

odul

iai)

514

064

76

Bend

rasi

s uni

vers

ite-

tinių

stud

ijų d

alyk

as5

140

6476

++

+

6 se

me

str

as

3080

033

646

4

priv

alom

ieji

daly

kai

(mod

ulia

i)30

800

336

464

Neo

rgan

inė

chem

ija

II10

280

128

152

++

++

++

++

++

++

++

++

++

++

++

+

Polim

erų

chem

ija5

150

8070

++

++

++

++

++

++

++

++

++

++

++

+

Kol

oidų

che

mija

512

864

64+

++

++

++

++

++

++

++

++

++

++

+

Spek

trosk

opija

II10

242

6417

8+

++

++

++

++

++

++

++

+

iv k

ur

sas

6016

0048

41116

7 se

me

str

as

3080

024

2558

priv

alom

ieji

daly

kai

(mod

ulia

i)20

530

114

416

Prof

esin

ė pr

aktik

a15

400

5035

0+

++

++

++

++

++

++

++

+

Che

min

ė te

chno

logi

ja

513

064

66+

++

++

++

++

++

++

++

++

++

++

pasi

renk

amie

ji da

lyka

i (m

odul

iai)

1027

012

814

2

Spec

ialie

ji da

lyka

i10

270

128

142

++

++

++

+

8 se

me

str

as

3080

024

255

8

priv

alom

ieji

daly

kai

(mod

ulia

i)15

400

5035

0

Baig

iam

asis

dar

bas

1540

050

350

++

++

++

++

++

++

++

++

++

++

++

++

+

pasi

renk

amie

ji da

lyka

i (m

odul

iai)

1540

019

220

8

Spec

ialie

ji da

lyka

i10

270

128

142

++

++

++

++

Bend

rasi

s uni

vers

ite-

tinių

stud

ijų d

alyk

as5

130

6466

++

Grįžti į turinį

4040


2 p r i e d a s. Antrosios pakopos studijų programos parodomasis aprašas: chemija

STudijų PRoGRAmoS PARodomASiS APRAŠAS

studijų programos pavadinimas programos valstybinis kodas

Chemija 621F10001 (buvęs 62403P102)

aukštojo mokslo institucija (-os), padalinys (-iai) programos vykdymo kalba (-os)

Vilniaus universiteto Chemijos fakultetas, Naugarduko g. 24, Vilnius Lietuvių

studijų rūšis studijų pakopa kvalifikacijos lygis pagal lks

Universitetinės studijos Antroji VII lygis

studijų forma (-os) ir trukmė metais


visas studento darbo krūvis valandomis



Nuolatinė, 2 metai 120 3200 1400 1800

studijų sritis pagrindinė studijų programos kryptis (šaka)

gretutinė studijų programos kryptis (šaka) (jei yra)

Fiziniai mokslai Chemija Nėra

suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija (jei yra)

Chemijos magistras

studijų programos vadovas vadovo kontaktinė informacijaV. Pavardė [email protected]

akredituojanti institucija akredituota iki

Studijų kokybės vertinimo centras 2011-12-31

studijų programos tikslas

Įgyti žinių, būtinų chemijos mokslo tiriamajam darbui, medžiagų sintezės, analizės ir taikymo problemoms spręs-ti. Išlavinti įgūdžius parinkti ir taikyti medžiagų tyrimo būdus, interpretuoti gautus tyrimo rezultatus, vertinti ty-rimo rezultatų patikimumą. Išlavinti įgūdžius numatyti problemos sprendimo būdus, spręsti nežinomo pobūdžio problemas, rinkti, apibendrinti ir kritiškai vertinti mokslinę informaciją, jos patikimumą. Išlavinti gebėjimą nuo-lat savarankiškai mokytis, kritiškai vertinti naujoves, veikti aplinkybėmis, kada stokojama išsamios informaci-jos bei instrukcijų, pagrįsti daromas išvadas, pateikti informaciją įvairaus pasirengimo asmenims lietuvių ir ang-lų kalbomis, suvokti atsakomybę už savo priimamus sprendimus.

studijų programos profilis

studijų programos turinys: dalykų (modulių) grupės studijų programos pobūdis

studijų programos skiriamieji bruožai

Cheminė kinetika, neorganinės chemijos rinktiniai skyriai, organinių reakcijų mechanizmai, polimerizacijos reakcijų mechanizmai, skysčių chromatografija, dujų chromatografija

Universali, rengian-ti plataus profilio che-mikus

Teikianti plataus pro-filio cheminį išsilavi-nimą

Grįžti į turinį

4141


reikalavimai stojantiesiems ankstesnio mokymosi pripažinimo galimybės

Minimalus išsilavinimas – chemijos, biochemijos, bioinžinerijos, cheminės inži-nerijos krypčių bakalauro laipsnis. Priėmimo konkursinis balas formuojamas iš analizinės chemijos, bendrosios chemijos, fizikinės chemijos, neorganinės chemi-jos, organinės chemijos, polimerų chemijos, biochemijos, kvantinės chemijos ir baigiamojo darbo gynimo pažymių.

tolesnių studijų galimybės

Gali tęsti studijas su chemija arba biochemija susijusiose doktorantūros programose Lietuvoje ir užsienyje.

profesinės veiklos galimybės

Absolventas gali eiti atsakingas pareigas chemijos laboratorijose, su chemija susijusiose gamybinėse ir komerci-nėse įmonėse, dirbti mokslo tiriamosiose institucijose.

studijų metodai vertinimo metodai

Paskaitos, pratybos, savarankiškas darbas, laboratoriniai darbai, mokomosios litera-tūros skaitymas, uždavinių sprendimas, li-teratūros apžvalgų rengimas ir pristatymas, baigiamojo darbo projekto rengimas

Pagrindinis studijų rezultatų vertinimo būdas yra egzaminas. Kai kurie studijų dalykai gali būti įvertinti įskaita. Egzaminai ir įskai-tos vyksta raštu arba raštu ir žodžiu. Studentų žinios per egzami-nus vertinamos nuo 1 (labai blogai) iki 10 (puikiai) balų, o per įskaitas – įskaityta arba neįskaityta. Egzamino vertinimai nuo 1 iki 4 yra nepatenkinami.

bendrosios kompetencijos studijų programos siekiniai

1. Gebėjimas nuolat savarankiškai mokytis1.1 Gebės savarankiškai siekti išsikelto tikslo ir spręsti nu-

matytus uždavinius.

1.2 Gebės atlikti tyrimus savarankiškai ir bendradarbiau-damas su kitais studentais arba tyrėjais.

2.

Gebėjimas kritiškai vertinti naujoves, veikti aplinkybėmis, kada stokojama iš-samios informacijos ir instrukcijų, pa-grįsti daromas išvadas

2.1 Gebės analizuoti ir apibendrinti mokslinėje literatūroje skelbiamą informaciją.

2.2 Gebės kritiškai vertinti mokslinėje literatūroje skelbia-mą informaciją.

3. Gebėjimas pateikti informaciją įvairaus pasirengimo asmenims

3.1 Gebės aiškiai ir moksliškai pateikti informaciją specia-listų auditorijai.

3.2 Gebės populiariai pateikti informaciją ne specialistų auditorijai.

4. Gebėjimas suvokti atsakomybę už savo priimamus sprendimus

4.1 Gebės numatyti problemos sprendimo būdus.

4.2 Gebės numatyti galimas savo sprendimų pasekmes.

Grįžti į turinį

4242


dalykinės kompetencijos studijų programos siekiniai

5.Gebėjimas dirbti mokslo tiriamąjį darbą, spręsti problemas, susijusias su medžia-gų sinteze, analize ir taikymu

5.1 Gebės paaiškinti įvairių tyrimo metodų principus.

5.2 Gebės charakterizuoti medžiagas, paaiškinti jų sanda-ros ypatybes.

5.3 Gebės paaiškinti procesus, vykstančius sintetinant che-mines medžiagas.

5.4 Gebės paaiškinti procesus, kurių vyksmą sąlygoja fizi-kocheminiai ar biologiniai veiksniai.

5.5 Gebės pasirinkti tinkamus tyrimo metodus, interpre-tuoti tais metodais gautus rezultatus.

5.6 Gebės palyginti įvairius cheminių medžiagų sintezės būdus ir praktiškai atlikti sintezes.

6.

Gebėjimas numatyti problemos spren-dimo būdus, spręsti nežinomo pobūdžio problemas, rinkti, apibendrinti ir kritiš-kai vertinti mokslinę informaciją, jos pa-tikimumą

6.1 Gebės planuoti ir atlikti konkretaus objekto tyrimą.

6.2 Gebės planuoti problemos sprendimą ir atlikti reikalin-gus tyrimus.

6.3 Gebės planuoti problemos sprendimą teoriniu lygiu.

Grįžti į turinį

4343


STu

dij

ų P

RoG

RAm

oS

PlA

NA

S (n

uola

tinė

stu

dijų

form

a)

(dA

lykų

(mo

du

lių

) SĄ

SAjo

S Su

ko

mPE

TEN

Cijo

miS

iR S

Tud

ijų

SiE

kiN

iAiS

)

stud

ijų d

alyk

ai (m

odul

iai)

paga

l gru

pes

kreditai


kontaktinis darbas

savarankiškas darbas

stud

ijų p

rogr

amos

kom

pete

ncijo

s

ben

dros

ios k

ompe

tenc

ijos

dal

ykin

ės k

ompe

tenc

ijos

1.2.

3.4.

5.6.

pagr

indi

niai

stud

ijų si

ekin

iai

1.1

1.2

2.1

2.2

3.1

3.2

4.1

4.2

5.1

5.2

5.3

5.4

5.5

5.6

6.1

6.2

6.3

i ku

rsa

s60

1600

1 se

me

str

as

3080

0

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)6

160

3512

5

Mok

slo

tiria

mas

is d

arba

s I /

III

616

035

125

++

++

++

++

++

++

++

++

+

pasi

renk

amie

ji da

lyka

i (m

odul

iai)

iš są

rašo

a –

18

kr.,

iš są

rašo

b –

6 k

r.24

640

AC

hem

inių

reak

cijų

kin

etik

a6

160

6496

++

+

AN

eorg

anin

ės c

hem

ijos r

inkt

inia

i sky

riai

616

080

80+

++

+

AO

rgan

inių

reak

cijų

mec

hani

zmai

616

058

102

++

++

++

APo

limer

izac

ijos r

eakc

ijų m

echa

nizm

ai6

160

6496

++

++

++

BC

hem

inės

ana

lizės

kok

ybė

616

048

112

++

BFu

nkci

nių

grup

ių b

loka

vim

o m

etod

ai6

160

7090

++

++

++

BK

ultū

ros v

erty

bių

rest

aura

vim

o te

orija

616

048

112

++

++

BPo

limer

ų tir

pala

i6

160

4811

2+

++

+

BRe

ntge

no sp

indu

lių d

ifrak

cinė

ana

lizė

616

064

96+

++

++

Grįžti į turinį

4444


2 se

me

str

as

3080

0

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)6

160

3512

5

Mok

slo

tiria

mas

is d

arba

s II /

III

616

035

125

++

++

++

++

++

++

++

++

+

pasi

renk

amie

ji da

lyka

i (m

odul

iai)

iš są

rašo

a –

6 k

r., iš

sąra

šo b

– 1

8 kr

.24

640

AAp

linko

s che

mija

616

048

112

++

+

AM

etal

o ko

rozi

ja6

160

6496

++

++

++

ATe

rmod

inam

ikos

rink

tinia

i sky

riai

616

048

112

++

++

BEl

ektro

chem

inia

i ana

lizės

met

odai

6

160

6496

++

++

BFi

ziki

nė n

eorg

anin

ė ch

emija

616

064

96+

++

BH

eter

ocik

linių

jung

inių

che

mija

616

050

110

++

++

BK

ieta

fazė

s rea

kcijo

s6

160

7080

++

++

++

BK

ieto

kūn

o ch

emija

616

070

80+

++

++

BK

ompl

eksi

nių

jung

inių

ele

ktro

chem

ija6

160

4811

2+

++

++

BK

ultū

ros v

erty

bių

med

žiag

ų bi

odes

truk

cijo

s tyr

imo

ir a

psau

gos m

etod

ai6

160

4811

2+

++

+

BN

anob

iote

chno

logi

jos a

naliz

inėj

e ch

emijo

je6

160

6496

++

+

BO

rgan

inia

i met

alų

jung

inia

i6

160

5210

8+

++

++

+

BPa

virš

iaus

che

mija

616

074

86+

++

+

BPe

rein

amųj

ų el

emen

tų c

hem

ija6

160

4811

2+

++

++

BH

eter

ogra

ndži

ų po

limer

ų si

ntez

ė6

160

6496

++

++

+

BPo

limer

ų ty

rim

o m

etod

ai6

160

6496

++

++

+

BSk

ysči

ų ch

rom

atog

rafij

a6

160

6496

++

+

BSt

ereo

sele

ktyv

iosi

os re

akci

jos

616

048

112

++

++

+

BTa

ikom

oji e

lekt

roch

emija

616

048

112

++

++

Grįžti į turinį

4545


ii k

ur

sas

6016

00

3 se

me

str

as

3080

0

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)6

160

4012

0

Mok

slo

tiria

mas

is d

arba

s III

/ II

I6

160

4012

0+

++

++

++

++

++

++

++

++

pasi

renk

amie

ji da

lyka

i (m

odul

iai)

2464

040

120

Duj

ų ch

rom

atog

rafij

a6

160

6694

++

+

Kin

etin

iai i

r ele

ktro

chem

inia

i ana

lizės

met

odai

616

048

112

++

+

Mod

erni

oji o

rgan

inė

sint

ezė

616

070

80+

++

++

+

Neo

rgan

inė

bioc

hem

ija6

160

6496

++

++

Neo

rgan

inių

med

žiag

ų el

ektro

ninė

sand

ara

616

058

102

++

++

+

Nep

usia

usvy

rosi

os si

stem

os6

160

6496

++

+

Polim

erin

ės d

ango

s6

160

4811

2+

++

+

Rest

aura

vim

o m

etod

ų p

arin

kim

o ir

sude

rina

mum

o su

kul

tūro

s ver

tybi

ų te

chno

logi

jom

is p

agri

ndai

616

030

110

++

+

Sorb

entų

che

mija

616

064

96+

++

Spek

trosk

opin

iai a

naliz

ės m

etod

ai6

160

6496

++

+

Supr

amol

ekul

ių c

hem

ija6

160

4811

2+

++

++

+

Vais

tų k

ūrim

o pr

inci

pai

616

030

110

++

++

4 se

me

str

as

3080

040

760

priv

alom

ieji

daly

kai (

mod

ulia

i)30

800

4076

0

Baig

iam

ojo

darb

o re

ngim

as30

800

4076

0+

++

++

++

++

++

++

++

++

Grįžti į turinį

4646


3 p r i e d a s. dalyko parodomasis aprašas: bendroji chemija

dAlyko PARodomASiS APRAŠAS

dalyko (modulio) pavadinimas kodas

bendroji chemija

dėstytojas (-ai) padalinys (-iai)

koordinuojantis: V. Pavardėkitas (-i):

Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Bendrosios ir neorganinės chemijos katedra, Naugarduko g. 24, Vilnius

studijų pakopa dalyko (modulio) lygmuo dalyko (modulio) tipas

Pirmoji – Privalomasis

įgyvendinimo forma vykdymo laikotarpis vykdymo kalba (-os)

Auditorinė 1 semestras Lietuvių

reikalavimai studijuojančiajam

išankstiniai reikalavimai: nėra gretutiniai reikalavimai (jei yra): nėra

dalyko (modulio) apimtis kreditais




10 270 160 110

dalyko (modulio) tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijos

Tai įvadinis chemijos kursas; įgyjama žinių apie mainų ir oksidacijos-redukcijos reakcijas, dujų dėsnius, termo-dinamikos dėsnius, cheminę pusiausvyrą dujų fazėje, cheminę pusiausvyrą tirpaluose (apsiribojant vienpakopiais procesais), atomo sandarą, Lewiso cheminių ryšių teoriją, valentinių elektronų porų stūmos teoriją. Žinios taiko-mos sprendžiant uždavinius, atliekant laboratorinius tyrimus.Ugdomos kompetencijos: saugiai dirbti cheminėje laboratorijoje, atlikti standartines laboratorines procedūras (tirpalų gaminimas, skiedimas, titravimas), naudojimasis informacijos šaltiniais lietuvių ir anglų kalbomis, bend-ravimas raštu ir žodžiu.

dalyko (modulio) studijų siekiniai studijų metodai

vertinimo metodai

• Gebės sudaryti sutrumpintas jonines lygtis ir nustatyti, ar vyksta mainų re-akcija.

• Gebės išlyginti redokso reakcijų lygtis.• Gebės nustatyti reikšminių skaitmenų kiekį, atlikti veiksmus su apytiksliais

duomenimis, atsižvelgdamas į reikšminių skaitmenų kiekį.• Gebės atlikti stechiometrinius skaičiavimus.• Gebės apibūdinti idealiąsias dujas, atlikti skaičiavimus, naudodamasis ide-

aliųjų dujų būsenos lygtimi.• Gebės apibūdinti cheminę pusiausvyrą, atlikti skaičiavimus, kuriems rei-

kalinga pusiausvyros konstanta (apsiribojama vienpakopiais procesais).• Gebės paaiškinti vandenilio atomo spektro susidarymą.• Gebės sudaryti vieną centrinį atomą turinčių molekulių Lewiso formules

ir geometrinę sandarą rodančius brėžinius, apytiksliai įvertinti valentinių kampų dydį.

Paskaitos, pra-tybos, labora-toriniai dar-bai, laboratori-nių darbų atas-kaitų rengimas raštu ir gynimas žodžiu (indivi-dualiu pokal-biu su dėstyto-ju), savarankiš-kas darbas

Du tarpiniai egzaminai (koliokviu-mai), trys uždavinių sprendimo kontroliniai darbai, labo-ratorinių dar-bų gynimas, baigiamasis egzaminas

Grįžti į turinį

4747


temos

kontaktinio darbo valandos savarankiškų studijų laikas ir užduotys

pask

aito

s

kon

sulta

cijo

s

sem

inar

ai

prat

ybos

lab

orat

orin

iai d

arba

i

prak

tika

vis

as k

onta

ktin

is d

arba

s

sava

rank

iška

s dar

bas

užduotys

1. Elektrolitai ir neelektrolitai. Mainų reak-cijos vandeniniuose tirpaluose 1 1 4 6 4

Cheminių lyg-čių rašymas. Laboratorinio darbo rezultatų aprašymas

2. Oksidacija-redukcija. Oksidacijos-re-dukcijos reakcijų lyginimas elektroninių-joninių (puslygčių) būdu.Atliekami trys laboratoriniai darbai: „Mai-nų reakcijos“, „Redokso reakcijos“, „Elek-trolizė“.

1 2 12 15 6

Cheminių lyg-čių lygini-mas. Uždavinių sprendimas. La-boratorinių dar-bų rezultatų ap-rašymai

3. SI matai. Matų pertvarkymas. Proporcin-gumo daugiklių metodas. Reikšminiai skai-tmenys, matavimų tikslumas, paklaidos.Atliekami du laboratoriniai darbai: „Stea-rino rūgšties monosluoksnio storio nustaty-mas“, „Dvinario mišinio sudėties nustaty-mas“.

1 1 8 10 3

Vienetų per-tvarkymas. La-boratorinių dar-bų rezultatų ap-rašymai

4. Tirpalo procentinė ir molinė koncentra-cija. Tirpalų gamyba. Skiedimas. Titravi-mas. Jonų molinės koncentracijos stipriųjų elektrolitų tirpaluose skaičiavimas.Atliekami trys laboratoriniai darbai: „Tir-palų gaminimas“, „Vandens kietumo nusta-tymas“, „Kalcio oksalato tirpumo nustaty-mas“.

1 2 16 19 5

Koncentracijų skaičiavimo už-davinių spren-dimas. Labo-ratorinių darbų rezultatų apra-šymai

5. Perteklius. Stechiometriniai skaičiavi-mai, kai reikia nustatyti limituojantį rea-gentą.Atliekamas laboratorinis darbas „Vitami-no C titravimas“.

1 1 4 6 2

Stechiometri-nių uždavinių sprendimas. La-boratorinio dar-bo rezultatų ap-rašymas

6. Dujos. Slėgis, slėgio matavimas, slė-gio matai. Idealiosios dujos. Dujų dėsniai. Dujų mišiniai. Dalinis slėgis. Daltono da-linių slėgių dėsnis. Svarbiausios moleku-linės-kinetinės teorijos išvados (molekulių pasiskirstymas pagal greitį, vidutinė kineti-nė energija, temperatūra ir molekulių vidu-tinė kinetinė energija). Efuzija ir difuzija. Realiosios dujos.Atliekami du laboratoriniai darbai: „Kar-bonato molinės masės nustatymas“, „Dujų difuzija“.

4 6 4 14 8

Teorijos nagri-nėjimas. Dujų dėsnių taiky-mo uždavinių sprendimas. La-boratorinių dar-bų rezultatų ap-rašymai

Grįžti į turinį

4848


7. Cheminė pusiausvyra dujų fazėje. Kons-tantos Kp ir Kc, jų tarpusavio ryšys. Akty-vumas ir termodinaminė (tikroji) pusiaus-vyros konstanta. Kuriais atvejais termodi-naminę pusiausvyros konstantą galime ta-patinti su Kp, o kuriais – su Kc. Hetero-geninė pusiausvyra ir pusiausvyros kons-tantos formulė heterogeninių pusiausvyrų atveju. Pusiausvyros konstantos naudoji-mas cheminiams uždaviniams spręsti (PPP lentelė). Le Chatelier’o principas. Pusiaus-vyros perstūmimas.Atliekami du laboratoriniai darbai: „Pu-siausvyros konstantos nustatymas“, „Tir-pumo sandaugos nustatymas“.

8 8 8 24 20

Teorijos nagri-nėjimas. Pu-siausvyros už-davinių spren-dimas.Laboratorinių darbų rezultatų aprašymas

8. Pirmasis termodinamikos dėsnis (termo-chemija). Sistema ir aplinka. Atvirosios, uždarosios ir izoliuotosios sistemos. Dar-bas, šiluma, vidinė energija, entalpija. Ka-lorimetrija. Būsenos funkcijos. Susidary-mo entalpija. Hesso dėsnis. Termochemi-nių lygčių kombinavimas (6 val.)

6 4 10 15

Teorijos nagri-nėjimas. Ter-mocheminiai skaičiavimai

9. Reakcijos entalpijos ir pusiausvyros konstantos apskaičiavimas kombinuojant chemines lygtis, kurių entalpija ir pusiaus-vyros konstanta žinoma

1 3 4 4

Teorijos nagri-nėjimas. Užda-vinių sprendi-mas

10. Antrasis termodinamikos dėsnis. Entro-pijos sąvoka. Savaiminio proceso sąvoka. Gibbso energija. Pusiausvyros konstantos priklausomybė nuo temperatūros – van‘t Hoffo lygtis. Pusiausvyros konstantos ap-skaičiavimas, kai žinoma reakcijos standar-tinė Gibbso energija

4 4 8 8

Teorijos nagri-nėjimas. Užda-vinių sprendi-mas

11. Pusiausvyra tirpaluose. Rūgštys ir ba-zės, jų savybės, rūgščių ir bazių teorijos (Arrheniuso, Brionstedo ir Lowry, Lewiso, pH, pOH, Ka, Kb, pKa, pKb, Kw), loga-ritmavimas ir reikšminiai skaitmenys, ba-zinės anijonų savybės ir rūgštinės katijonų savybės (druskų hidrolizė). Druskų tirpalų pH apskaičiavimas. Buferiniai tirpalai. Bu-ferinių tirpalų pH apskaičiavimas.Atliekami du laboratoriniai darbai: „Titra-vimas“, „Druskų hidrolizė“.

10 8 8 26 15

Teorijos na-grinėjimas. Uždavinių sprendimas. Laboratorinių darbų rezulta-tų aprašymai

Grįžti į turinį

4949


12. Atomo sandara. Elektromagnetinė spin-duliuotė. Energijos kvantuotumas. Foto-efektas. Bohro atomo modelis. Atominis vandenilio spektras, jo paaiškinimas re-miantis Bohro modeliu. Lymano, Balme-rio ir kitos spektrinių linijų serijos. Kvan-tiniai skaičiai. 1s, 2s ir 3s orbitalių formos. 2p ir 3p orbitalių formos. Stovinti banga. Mazgai ir pūpsniai. Daugiaelektronio ato-mo ir vandenilio atomo orbitalių išsidės-tymo skirtumai. Atomų ir jonų elektroni-nės konfigūracijos. Periodinė lentelė ir at-omų elektroninės konfigūracijos. Joniza-cijos energija. Elektroninis giminingumas. Atomo spindulys (kovalentiškasis, joninis, metališkasis). Periodiškumas (elektroninių konfigūracijų, spindulio, jonizacijos ener-gijos). Branduolio efektyvusis krūvis, ato-mo spindulio priklausomybė nuo branduo-lio efektyviojo krūvio. Jonų konfigūracija ir spindulys

6 4 10 10

Teorijos nagri-nėjimas. Už-duočių spren-dimas

13. Cheminiai ryšiai. Lewiso ryšio teorija ir Lewiso formulių sudarymas. Rezonan-sas. Formalusis krūvis. Erdvinis skaičius. Geometrinės formos (įvairių dalelių (mole-kulių, jonų), kurių centrinių atomų erdvi-nis skaičius yra nuo 2 iki 6). Elektrinis nei-giamumas. Ryšio poliškumas. Dipolio mo-mentas. Molekulės poliškumas

4 4 8 10

Teorijos nagri-nėjimas. Už-duočių spren-dimas

iš viso 48 48 64 160 110

vertinimo strategija svoris, proc.

atsiskaitymo laikas vertinimo kriterijai

Darbas laboratorijoje 10 Semestro metu

Teorinis pasirengimas laboratoriniam darbui, eks-perimento atlikimas ir duomenų registravimas, te-orinės dalies ir rezultatų aprašymo išsamumas, re-zultatų pagrindimas raštu ir žodžiu.

Kontroliniai darbai 20 Semestro metu Rašomi trys kontroliniai darbai. Kontroliniame darbe pateikiami uždaviniai iš nagrinėjamų temų.

Tarpiniai egzaminai (kolo-kviumai) 30 Semestro metu Pateikiamos testo ir atvirojo tipo atsakymo užduo-

tys iš nagrinėjamų temų.

Baigiamasis egzaminas 40 Egzaminų sesija Pateikiamos testo ir atvirojo atsakymo užduotys bei sprendimo uždaviniai iš viso kurso.

Grįžti į turinį

5050


autorius leidimo metai pavadinimas

periodinio leidinio nr.ar leidinio

tomas

leidimo vieta ir leidyklaar interneto nuoroda

privalomoji literatūra

R. Raudonis 2011 Bendroji che-mija

www.chemija.mums.lt/bchem

R. Petrucci, W. Harwood 2000 Bendroji che-mija Vilnius: Tvermė

S. S. Zumdahl, S. A. Zumdahl 2007 Chemistry USA, Houghton Mifflin Company

S. S. Zumdahl, S. A. Zumdahl 2010 Chemistry USA, Houghton Mifflin Company

papildomoji literatūra

K. Daukšas ir kt. 2003Chemijos ter-minų aiškina-masis žodynas

Vilnius: Mokslo ir enciklo-pedijų leidybos institutas

Grįžti į turinį

5151


4 p r i e d a s. dalyko parodomasis aprašas: koloidų chemija



koloidų chemija



Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Fizikinės chemijos katedra, Naugarduko g. 24, Vilnius






išankstiniai reikalavimai:fizika, fizikinė chemija, organinė chemija

gretutiniai reikalavimai (jei yra):gebėjimas atlikti standartines laboratorines procedūras





5 128 64 64


Įgyti pagrindinių koloidų chemijos dėsningumų žinių, ugdyti eksperimentinius įgūdžius, kompetenciją bendrauti žodžiu pristatant koloidų chemijos tyrimų rezultatus ir ginant koloidų chemijos laboratorinius darbus, raštu įfor-minti informaciją apie koloidų chemiją, dirbti grupėje ir individualiai, mokyti mokytis savarankiškai.

dalyko (modulio) studijų siekiniai studijų metodai vertinimo metodai

• Gebės suprasti veiksnius, kurie lemia koloidinių sistemų bei nanoda-lelių formavimąsi ir stabilumą.

• Gebės skirti koloidines sistemas nuo molekulinių.• Gebės suprasti paviršinius reiškinius (drėkinimą, pasklidimą, dvima-

tes plėveles).• Gebės suprasti ir paaiškinti elektrokinetinius reiškinius, vykstančius

koloidinėse sistemose, ir jų technologinius taikymus.

Paskaitos, labora-toriniai darbai, sa-varankiškas darbas Kaupiamasis

pažymys: kolio-kviumas + labo-ratorinio darbo rezultatų gyni-mas + egzamino testas

• Žinos ir gebės pasirinkti tinkamus koloidinių sistemų gavimo me-todus.

• Supras ir gebės paaiškinti molekulių asociaciją į miceles ir techno-loginius taikymus.

• Supras kokybinę termodinaminių savybių priklausomybę nuo dale-lių dydžio.

• Supras ir gebės paaiškinti technologijas, kurios remiasi koloidų che-mijos ir paviršinių reiškinių dėsningumais.

Paskaitos, savaran-kiškas darbas

Grįžti į turinį

5252


temos


pask

aito

s

kon

sulta

cijo

s

sem

inar

ai

prat

ybos

lab

orat

orin

iai d

arba

i

prak

tika

vis

as k

onta

ktin

is d

arba

s

sava

rank

iška

s dar

bas

užduotys

1. Įvadas. Koloidinių sistemų klasifi-kavimo principai. Koloidinių sistemų gavimas.Laboratorinis darbas „Koloidinių sis-temų gavimas ir koaguliacija“

4 4 8 8

Kondensaciniai koloidi-nių sistemų gavimo būdai. Koloidinių sistemų stabi-lumas. Laboratorinio dar-bo rezultatų aprašymas

2. Optinės koloidinių sistemų savybės.Laboratorinis darbas „Dalelių dydžio nustatymas spektrofotometriniu meto-du“

2 4 6 6

Šviesos išbarstymas Ray-leigh’aus lygties spektro-fotometrijoje. Dalelių dy-džio spektrofotometrinis nustatymas. Laboratorinio darbo rezultatų aprašymas

3. Molekulinės-kinetinės koloidinių sistemų savybės. Sedimentacinė-kine-tinė pusiausvyra. Difuzija. Osmosas.Du laboratoriniai darbai: „Sedimen-tacinė analizė“, „Difuzijos ir osmoso reiškiniai koloidinėse sistemose“

2 8 10 10

Sedimentacinės analizės pagrindai. Difuzija klam-piose sistemose. Labora-torinių darbų rezultatų ap-rašymai

4. Dvigubojo elektrinio sluoksnio susi-darymas, koloidinių sistemų stabilumo DLVO teorija. Koloidinių sistemų ko-aguliacija. Izoelektrinis taškas.Laboratorinis darbas „Izolelektrinio taško nustatymas“

6 4 10 10

Izoelektrinio taško nusta-tymo metodai. Schulzo ir Hardy taisyklė ir jos pa-grindimas. Laboratorinio darbo rezultatų aprašymas

5. Elektrokinetiniai reiškiniai.Laboratorinis darbas „Elektrofore-zė; elektrokinetinio potencialo nusta-tymas“

2 4 6 6

Smoluchowskio lygties taikymas elektroforezei. Laboratorinio darbo rezul-tatų aprašymas

6. Koloidinių sistemų termodinamika. Paviršiaus įtempimas. Vilgumas. Ka-piliariniai reiškiniai. Savybių priklau-somybė nuo dalelių dydžio. Adsorbci-ja įvairių fazių sąlyčio ribose. Adsorb-cijos izotermos.Laboratorinis darbas „Adsorbcijos ant aktyvintos anglies tyrimas“

6 4 10 10

Paviršiaus įtempimo ma-ta vimo metodai. Absoliu-čios absorbcijos apskai-čiavimas. Laboratorinio darbo rezultatų aprašymas

7. Dvimatės plėvelės ant skysčių ir kie-tų paviršių 4 4 4

Dvimačio slėgio priklau-somybė nuo medžiagos užimamo ploto

8. Emulsijos ir mikroemulsijos, putos; jų technologiniai taikymai.Laboratorinis darbas „Emulsijų ir putų tyrimas“

2 4 6 6

Mikroemulsijų stabilumo diagramos sudarymo prin-cipai. Laboratorinio darbo rezultatų aprašymas

Grįžti į turinį

5353


9. Asocijuotieji koloidai. Susidarymo termodinamika. Krafto taškas. Pavirši-nio aktyvumo medžiagos. Kritinė mi-celių susidarymo koncentracija. Tech-nologiniai taikymai

4 4 4Technologijos, kurių pa-grindas – difilinių mole-kulių savaiminė asociacija

iš viso 32 32 64 64

vertinimo strategija

svoris, proc.


Darbas laborato-rijoje 20 Semestro metu

Teorinis pasirengimas laboratoriniam darbui (tikrinama per pokalbį prieš atliekant darbą), eksperimento atlikimas ir duo-menų registravimas, teorinės dalies ir rezultatų aprašymo iš-samumas, rezultatų pagrindimas raštu ir žodžiu ginant darbą. Vertinama nuo 0 iki 2.

Koliokviumas 30 Iki gegužės 15 d.

Testą sudaro 10–15 įvairaus sudėtingumo klausimų (nuo su-pratimo iki analizės). Gauti už testą balai pridedami prie galu-tinio egzamino pažymio.

Egzamino testas (2 dalis) 50 Birželio mėn.

Testą sudaro 10–15 įvairaus sudėtingumo klausimų (nuo su-pratimo iki analizės). Gauti už testą balai pridedami prie galu-tinio egzamino pažymio.



tomas

leidimo vieta ir leidykla

ar interneto nuoroda


R. J. Hunter 2001 Foundations of Colloidal Science Oxford University Press

R. J. Hunter 2003 Introduction to Modern Colloid Science

Oxford University Press

G. T. Barnes, J. R. Gentle 2005 Interfacial Science. An Introduction Oxford University

Press

M.-J. Baraton 2003 Synthesis, Functionalization and Surface Treatment of Nanoparticles

American Scientific Publishers


S. J. Asadaus-kas, H. Ce-siulis

2011Influence of Surfactants on Wetting and Colloidal Processes of Lubricant Emulsions on Metal Surfaces

In book „Surfac-tants in Tribolo-gy“ 2

CRC Press

Ed. M. Rosoff 2002 Nano-Surface Chemistry Marcel Dekker Inc.

Б. Д. Сумм, Н. И. Иванова 2000 Объекты и методы коллоидной

химии в нанохимии

Успехи химии, Т. 69, No 11, 995–1008

Grįžti į turinį

http://rcr.ioc.ac.ru/php/author_rus.phtml?jrnid=rc&authorid=3760



5454


5 p r i e d a s. dalyko parodomasis aprašas: polimerų chemija



polimerų chemija



Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Polimerų chemijos katedra, Naugarduko g. 24, Vilnius






išankstiniai reikalavimai: bendroji chemija, analizinė chemija, fizikinė chemija, organinė chemija

gretutiniai reikalavimai (jei yra): nėra





5 150 80 70


Įgyjama žinių apie polimerų chemiją ir fiziką: stambiamolekulių junginių izomeriją; molekulinių masių vidur-kius; radikalinę, katijoninę, anijoninę, koordinacinę polimerizacijas; kopolimerizaciją; polikondensaciją; polia-diciją; makromolekulių reakcijas; polimerizacijos termodinamiką ir kinetiką; polikondensacijos kinetiką; fiziko-mechanines polimerų savybes; kristalizaciją; polimerų tirpalų ypatybes.Ugdomos kompetencijos: įgyti teorinių žinių stambiamolekulių medžiagų savybėms aiškinti ir prognozuoti, re-miantis termodinamikos ir kinetikos principais, sintetinti ir tirti polimerines medžiagas, vertinti laboratorinių dar-bų metu gautus duomenis ir palyginti juos su literatūroje pateiktais duomenimis, naudotis informacijos šaltiniais lietuvių ir anglų kalbomis, bendrauti raštu ir žodžiu, organizuoti savo darbą ir planuoti laiką.

Grįžti į turinį

5555



• Gebės suvokti pagrindinius polimerų sintezės būdus ir makromolekulių reakcijas.

Paskaitos, praty-bos, laboratori-niai darbai, sava-rankiškas darbas.Darbo organiza-vimo būdai: aiš-kinamasis ir pro-bleminis; indivi-dualus ir grupi-nis darbas; idėjų kėlimas ir svars-tymas. Pratybos, skirtos įvairių polimerų gavimo ir makromoleku-lių reakcijoms ra-šyti. Laboratori-nių darbų metu studentai dirba individualiai ir grupėmis, o gau-tus rezultatus ap-gina per pokalbį su dėstytoju.

Kontrolinis darbas ir eg-zaminas, ku-riame atsa-koma į klau-simus raštu. Laboratorinių darbų atas-kaitos ir jų gynimas žo-džiu. Kontro-liniai darbai pratybų metu – raštu.

• Gebės įvertinti, kaip nuo makromolekulių sandaros priklauso jų chemi-nės ir fizinės savybės.

• Gebės įvertinti, kaip nuo įvairių veiksnių priklauso grandinės liaunumas, ir paaiškinti, kuo konformacinė izomerija skiriasi nuo konfigūracinės.

• Gebės apskaičiuoti ir palyginti stambiamolekulių junginių molekulinių masių vidurkius bei polidispersiškumą, įvertinti reakcijos sąlygų įtaką šiems parametrams.

• Gebės įvertinti įvairių inicijavimo, grandinės nutrūkimo, perdavos ir in-hibavimo būdų įtaką radikalinės polimerizacijos parametrams.

• Gebės įvertinti įvairių faktorių įtaką polimerų kristalizacijai ir jų super-molekulinėms struktūroms.

• Gebės iš monomerų sandaros numatyti, ar termodinamiškai galima jų po-limerizacija.

• Gebės apskaičiuoti polimerizacijos greitį bei reakcijos laipsnį pagal ini-ciatorių ir monomerą.

• Gebės suvokti polimerizacijos giliose konversijose (gelio arba Troms-dorfo efekto) priežastis ir ypatumus.

• Gebės įvertinti įvairių inicijavimo būdų įtaką katijoninės arba anijoninės bei koordinacinės polimerizacijos parametrams.

• Gebės apskaičiuoti kopolimerų sudėtį ir monomerų santykinius aktyvu-mus.

• Gebės apskaičiuoti kinetinius polikondensacijos parametrus.

• Gebės vertinti ir palyginti radikalinės (ko)polimerizacijos, pusiausvy-rinės, nepusiausvyrinės ir daugiafunkcių monomerų polikondensacijos sintezės bei techninius vykdymo būdus ir ypatumus.

• Gebės paaiškinti polimerų fizikomechaninių savybių ypatumus.

• Gebės palyginti praskiestus ir koncentruotus polimerų tirpalus bei gelius.

• Gebės taisyklingai aprašyti laboratorinius darbus, pateikti ir įvertinti duomenis.

Grįžti į turinį

5656


temos


pask

aito

s

kon

sulta

cijo

s

sem

inar

ai

prat

ybos

lab

orat

orin

iai d

arba

i

prak

tika

vis

as k

onta

ktin

is d

arba

s

sava

rank

iška

s dar

bas

užduotys

1. Polimerų chemijos raida, pagrindinės sąvokos. Polimerų klasifikacijos 2 2 1

Klasifikuoti polime-rus, teisingai vartoti pagrindines sąvokas

2. Stambiamolekulių junginių mo-lekulinės masės vidurkiai.Laboratoriniai darbai. Susiję su šia tema laboratoriniai darbai nurodyti prie 6 ir 17 temų.

1 2 3 2

Eksperimentiškai nu-statyti polimerų vi-dutinę molekulinę masę. Pagal pateiktus duomenis apskaičiuo-ti polimero vidutinę molekulinę masę. Pa-rengti laboratorinių darbų aprašymus

3. Polimerų grandinių liaunumas. Polime-rų liaunumo faktoriai 1 1 2 Apibūdinti polimerų

liaunumo faktorius

4. Polimerų izomerija: konformacinė ir konfigūracinė 1 1 1 Pateikti polimerų izo-

merijos pavyzdžių

5. Polimerų sintezė. Monomerų jungimosi į grandines dėsningumai 1 1 4 Parašyti polimerų ga-

vimo reakcijas

6. Radikalinė polimerizacija. Polimeriza-cijos termodinamika. Elementarieji aktai: iniciavimas, grandinės augimas, nutrūki-mas, perdava, inhibavimas. Kinetika. Po-limerizacija giliose konversijose. Techni-niai polimerizacijos vykdymo būdai.Laboratoriniai darbai (atliekamas vienas iš sąrašo):• „Trukmės arba iniciatoriaus koncentra-

cijos įtaka blokinei stireno, metilmeta-krilato, butilmetakrilato arba butilakri-lato polimerizacijai“,

• „Stireno, metilmetakrilato, butilmeta-krilato arba butilakrilato polimerizacija tirpale, naudojant įvairius tirpiklius arba esant įvairiai monomero koncentracijai, arba skirtingai trukmei“,

• „Stireno polimerizacija tirpale, esant skirtingai reakcijos trukmei (mikrokie-kių chemija)“

4 2 5 11 8

Taikyti termodinami-kos principus polime-rizacijos procesams apibūdinti. Parašyti polimerų gavimo re-akcijas. Parengti la-boratorinių darbų ap-rašymus

7. Katijoninė ir anijoninė polimerizacija 2 4 6 4

Paaiškinti katijoninės ir anijoninės polime-rizacijos mechaniz-mus. Parašyti polime-rų gavimo reakcijas

Grįžti į turinį

5757


8. Koordinacinė polimerizacija 1 1 2

Paaiškinti koordina-cinę polimerizaciją, parašyti polimerų ga-vimo reakcijas

9. Kopolimerizacija. Mayo ir Lewiso lyg-ties išvedimas. Monomerų santykinių ak-tyvumų nustatymas. Kopolimerų sudėtis. Kopolimerų sudėties heterogeniškumas. Komonomerų reaktingumas. Q-e schema.Laboratoriniai darbai (atliekamas vienas iš sąrašo):• „Stireno ir metilmetakrilato ar butilme-

takrilato radikalinė kopolimerizacija“,• „Butilmetakrilato ir metakrilo rūgšties

kopolimerizacija“

2 1 5 8 5

Paaiškinti kopolime-rizaciją, taikyti Mayo ir Lewiso lygtį, pa-rašyti polimerų gavi-mo reakcijas. Pareng-ti laboratorinių darbų aprašus

10. Polikondensacija, jos ypatybės. Pusiaus-vyrinė polikondensacija. Nepusiausvyrinė polikondensacija. Daugiafunkcių monome-rų polikondensacija. Gelio taškas. Techniniai polikondensacijos vykdymo būdai.Laboratoriniai darbai (atliekamas vienas iš sąrašo):• „Novolakinės fenolformaldehidinės

dervos sintezė“,• „Linijinių poliesterių sintezė“,• „Poliamido-6,6 (poliamido-6,10) sin-

tezė“,• „Azelaino, (adipo, sebaco) rūgšties ir

(di)etilenglikolio katalizinės polikon-densacijos tyrimas“,

• „Nailono-6,6 sintezė iš AH druskos“

2 2 4 8 6

Paaiškinti polikon-densaciją, parašyti polimerų gavimo re-akcijas. Aprašyti la-boratorinius darbus

11. Polimerinis jungimasis (poliadicija). Ciklų polimerizacija. Polieliminavimas 1 2 3 3

Paaiškinti poliadiciją, parašyti polimerų ga-vimo reakcijas

12. Polimerų reakcijų ypatybės. Chemi-nis modifikavimas, skiepijimo reakcijos, blokinių kopolimerų gavimas, susiuvimo procesai. Polimerų fizinė ir cheminė des-trukcija.Laboratoriniai darbai (atliekamas vienas iš sąrašo):• „Poli(vinilo alkoholio) gavimas“,• „Polivinilacetato gavimas poli(vinilo

alkoholio) esterifikacijos būdu“,• „Celiuliozės triacetato gavimas“

3 5 6 14 7

Parašyti polimerų ga-vimo reakcijas. Labo-ratorinių darbų apra-šymai

13. Polimerų senėjimas ir stabilizacija 1 1 2

Apibūdinti reiškinius, susijusius su polime-rų senėjimu, nurodyti stabilizacijos būdus, parašyti polimerų se-nėjimo ir stabilizavi-mo reakcijas

Grįžti į turinį

5858


14. Fizikomechaninės polimerų savybės. Stikliška, didelio elastingumo ir klampia-takė polimerų būsenos. Plastifikavimas.Laboratoriniai darbai (atliekamas vienas iš sąrašo):• „Polimerų termomechaninių savybių ty-

rimas“,• „Gumos atsparumo trynimui nustaty-

mas“,• „Atsparumo tempimui nustatymas“

2 3 5 6

Spręsti uždavinius, susijusius su polime-rų fizikomechaninių savybių įvertinimu. Parengti laboratori-nių darbų aprašymus

15. Polimerų kristalizacijos sąlygos, me-chanizmas, kinetika. Kristalinių ir amorfi-nių polimerų supermolekulinės struktūros

2 2 3

Mokomosios litera-tūros skaitymas, kad tema būtų įsisavina-ma giliau ir plačiau

16. Polimerų tirpalų ypatybės, molekuli-nė polimerų tirpalų teorija. Polimerų tir-pimas, tirpimo termodinamika. Flory ir Hugginso polimerų tirpalų teorija. Pra-skiesti polimerų tirpalai, jų klampa.Laboratoriniai darbai. Susiję su šia tema laboratoriniai darbai nurodyti prie 6 ir 17 temų.

2 2 4 4

Mokomosios litera-tūros skaitymas, kad tema būtų įsisavina-ma giliau ir plačiau; laboratorinių darbų aprašymai

17. Polimerų frakcionavimo metodai. Mole-kulinės masės nustatymas osmosiniu, krios-kopiniu ar ebulioskopiniu, šviesos sklaidos, ultracentrifugavimo, viskozimetriniu, gali-nių grupių metodais.Laboratoriniai darbai (atliekamas vienas iš sąrašo):• „Polimero polidispersiškumo nustaty-

mas viskozimetriniu būdu“,• „Polimero molekulinės masės prieš ir po

ultravioletinio apšvitinimo nustatymas“

2 2 4 5


18. Koncentruoti polimerų tirpalai. Polimerų geliai. Polielektrolitų tirpalai. Jonitai.Laboratoriniai darbai (atliekamas vienas iš sąrašo):• „Polirūgšties ir jos mažamolekulio ana-

logo savitosios jonizacijos konstantos nustatymas“,

• „Poliamfolito izoelektrinio taško nusta-tymas“,

• „Poliamfolito izojoninio taško nustaty-mas“

2 3 5 5


iš viso 32 16 32 80 70

Grįžti į turinį

5959



svoris, proc.


Kontroliniai darbai pratybų metu 10 Iki birželio

2 d.Turi būti atsiskaityta už visus kontrolinius darbus (10), kurie vertinami balais ir išvedamas vidurkis.

Laboratorinių darbų gynimas 10 Iki birželio

2 d.

Turi būti atsiskaityta už visus (6) laboratorinius darbus. Ver-tinama: laboratorinių darbų atlikimas (30 proc.), aprašymas (struktūra, kalba, rezultatai, išvados (40 proc.), gynimas žo-džiu (30 proc.).

Kontrolinis darbas (atsiskaitymas už I dalyko dalį)

30 Balandžio mėn.

Turi būti išlaikytas (minimalus pažymys – 5 iš 10).Kontrolinis darbas, kuriame atsakoma į klausimus raštu (už-darojo / atvirojo tipo klausimai, reakcijos konkretiems poli-merams gauti).

Egzaminas 50 Birželio mėn.

Turi būti išlaikytas (minimalus egzamino pažymys – 5 iš 10).Egzaminas, kuriame atsakoma į klausimus raštu (uždarojo / atvirojo tipo klausimai, reakcijos konkretiems polimerams gauti).



tomas




A. Žemaitaitis 2001 Polimerų fizika ir chemija Kaunas: Technologija

M. P. Stevens 1999 Polymer Chemistry. An Introduction (3rd ed.)

Oxford University Press

D. Braun, H. Cherdron, H. Ritter 2001 Polymer Synthesis: Theory

and PracticeBerlin, Heidelberg, Springer-Verlag


W. R. Sorenson, F. Sweeny, T. W. Campbell

2001 Preparative Methods of Polymer Chemistry (3rd ed.) Wiley-Interscience

Ed. H. S. Nalwa 2004 Encyclopedia of Nanoscience and Nanotechnology V. 1–10 American Scientific

Publishers

Red. R. Makuška 2006 Polimerų sintezė ir tyrimas Vilnius: Vilniaus uni-versiteto leidykla

Ed. H. F. Mark, exec. ed. J. I. Kroschwitz

2003–2004

Encyclopedia of Polymer Science and Technology (3rd ed.)

V. 1–12 Wiley-Interscience

H. R. Allcock, F. W. Lampe 1990 Contemporary Polymer

Chemistry (2nd ed.) New Jersy

Grįžti į turinį

6060


6 p r i e d a s. dalyko parodomasis aprašas: dujų chromatografija



dujų chromatografija



Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Analizinės ir aplinkos chemijos katedra, Naugarduko g. 24, Vilnius


Antroji – Pasirenkamasis

įgyvendinimo forma vykdymo laikotarpis vykdymo kalba (-os)Auditorinė 3 semestras Lietuvių


išankstiniai reikalavimai: studentas turi būti išklausęs analizinės chemijos, organinės chemijos, fizikinės chemijos, fizikos kursus.






6 160 64 96


Ugdyti studentų savarankiškumą, analitinį ir kritišką mąstymą ir jų, kaip chemikų analitikų, kompetenciją.


• Įgis žinių, būtinų medžiagų analizės problemoms spręsti.

Paskaitos, konsultacijos, savarankiškas darbas Testas

• Gebės interpretuoti gautus dujų chromatografinės analizės tyrimo rezultatus, vertinti tyrimo rezultatų patikimumą.

Paskaitos, laboratoriniai darbai, konsultacijos, sava-rankiškas darbas

Laboratorinių darbų gynimas ir ataskaitos

• Gebės numatyti problemų, kylančių atliekant dujų chromatografinę analizę, sprendimo būdus.

Paskaitos, laboratoriniai darbai, savarankiškas dar-bas

Laboratorinių darbų gynimas ir ataskaitos, testas

• Gebės savarankiškai ir bendradarbiaudamas su kitais studentais atlikti dujų chromatografinius tyrimus, pa-rinkti tinkamas priemones tiems tyrimams atlikti.

Laboratoriniai darbai Laboratorinių darbų gynimas ir ataskaitos

• Gebės paaiškinti dujų chromatografinės analizės, de-tektorių veikimo, chromatografinių sąlygų optimiza-vimo principus.

Paskaitos, laboratoriniai darbai, savarankiškas dar-bas


• Gebės apskaičiuoti chromatografinius parametrus.Paskaitos, laboratoriniai darbai, konsultacijos, sava-rankiškas darbas


• Gebės palyginti bei pasirinkti kiekybinės dujų chro-matografinės analizės metodus.



Grįžti į turinį

6161


• Gebės dirbti su turima dujų chromatografine apara-tūra. Laboratoriniai darbai Laboratorinių darbų

gynimas ir ataskaitos

• Gebės, atlikdamas analizę, apdoroti chromatografi-nius duomenis.



• Gebės dėstyti mintis raštu, kritiškai analizuoti ir api-bendrinti eksperimentinio darbo rezultatus.



• Gebės palyginti įvairius mėginio paruošimo dujų chromatografinei analizei būdus, įvertinti jų privalu-mus ir trūkumus.



temos


pask

aito

s

kon

sulta

cijo

s

sem

inar

ai

prat

ybos

lab

orat

orin

iai d

arba

i

prak

tika

vis

as k

onta

ktin

is d

arba

s

sava

rank

iška

s dar

bas

užduotys

1. Chromatografinio proceso mechanizmas. Eksperimen-tiniai chromatografiniai duo-menys

2 2 4

Literatūros skaitymas, sie kiant nuodugnesnių žinių apie chro-matografinio proceso mecha-nizmą

2. Medžiagų sulaikymo truk-mė: parametrai, veikiantys dujų tekėjimą chromatogra-finėje kolonėlėje; medžiagos sąveiką su nejudria faze

2 2 4

Literatūros skaitymas, siekiant nuodugnesnių žinių apie medžia-gos sulaikymo trukmę veikian-čius parametrus

3. Chromatografinių zonų iš-plitimą veikiantys faktoriai, aparatūros įtaka chromatogra-finių zonų išplitimui

1 1 2

Literatūros skaitymas, siekiant nuodugnesnių žinių apie chro-matografinių zonų išplitimą vei-kiančius faktorius

4. Chromatografinės kolonė-lės perkrovimas 1 1 2

Literatūros skaitymas, siekiant nuodugnesnių žinių apie chro-matografinės kolonėlės perkro-vimą

5. Nejudrių skystų fazių ne-šikliai 2 2 4

Literatūros skaitymas, siekiant nuodugnesnių žinių apie nejud-rių fazių nešiklius

6. Nejudrioms skystoms fa-zėms keliami reikalavimai; sąveikos, pasireiškiančios tarp nejudrių skystų fazių ir anali-čių; nejudrių skystų fazių rū-šys; nejudrios skystos fazės padengimo ant nešiklio būdai

4 4 8Literatūros skaitymas, siekiant nuodugnesnių žinių apie neju-drias skystas fazes

Grįžti į turinį

6262


7. Adsorbentų klasifikacija pagal cheminę sandarą ir ge-ometrinę struktūrą; adsorben-tų rūšys; adsorbentų modifi-kavimas

2 2 4

Literatūros skaitymas, siekiant nuodugnesnių žinių apie dujų chromatografinėje analizėje naudojamus adsorbentus

8. Pakuotos chromatografinės kolonėlės, kapiliarinės chro-matografinės kolonėlės

1 1 2Literatūros skaitymas, siekiant nuodugnesnių žinių apie dujų chromatografines kolonėles

9. Chromatografinės kolonė-lės ilgio, temperatūros, nešan-čių dujų prigimties, nešančių dujų greičio, nejudrios fazės parinkimas

2 2 4

Literatūros skaitymas, siekiant nuodugnesnių žinių apie chro-matografinių kolonėlių parame-trų optimizavimą

10. Mėginio įvedimo siste-mos, procesai, vykstantys mė-ginio įvedimo metu

2 2 4Literatūros skaitymas, siekiant nuodugnesnių žinių apie mėgi-nio įvedimo sistemas

11. Detektorių klasifikaci-ja, bendrosios detektorių cha-rakteristikos, tankio detekto-rius, šiluminio laidumo detek-torius, liepsnos jonizacinis de-tektorius, termojoninis detek-torius, liepsnos fotometrinis detektorius, elektronų gaudy-mo detektorius, fotojonizaci-nis detektorius

3 3 6

Literatūros skaitymas, siekiant nuodugnesnių žinių apie dujų chromatografijoje naudojamus detektorius

12. Dujų chromatografijos ir masių spektrometrijos de-rinimas (dujų chromatogra-fo ir masių spektrometro su-jungimas, jonizacija elektro-nų srautu, cheminė jonizaci-ja; magnetinio sektoriaus jonų analizatorius, kvadrupolinis analizatorius, praskriejimo laiko analizatorius; jonų de-tektoriai)

3 3 6

Literatūros skaitymas, siekiant nuodugnesnių žinių apie ma-sių spektrometrijos panaudoji-mą dujų chromatografinėje ana-lizėje

13. Dujų chromatografijos ir IR spektroskopijos derinimas 1 1 2

Literatūros skaitymas, sie-kiant nuodugnesnių žinių apie IR spektroskopijos panaudoji-mą dujų chromatografinėje ana-lizėje

14. Kokybinė dujų chromato-grafinė analizė 1 1 2

Literatūros skaitymas, siekiant nuodugnesnių žinių apie kokybi-nę dujų chromatografinę analizę

15. Kiekybinė dujų chromato-grafinė analizė 2 2 4

Literatūros skaitymas, siekiant nuodugnesnių žinių apie kieky-binę dujų chromatografinę ana-lizę

16. Mėginio paruošimas chro-matografinei analizei 3 3 6

Literatūros skaitymas, siekiant nuodugnesnių žinių apie mėgi-nio paruošimo dujų chromato-grafinei analizei būdus

17. Chromatografinio persky-rimo efektyvumo nustatymas 4 4 4

Literatūros skaitymas, siekiant pasiruošti laboratoriniam dar-bui; laboratorinio darbo aprašas

Grįžti į turinį

6363


18. Kolonėlės temperatūrinio režimo optimizavimas 4 4 4


19. Nejudrios fazės parinki-mas toluenui, cikloheksanui ir propanoliui perskirti

4 4 4Literatūros skaitymas, siekiant pasiruošti laboratoriniam dar-bui; laboratorinio darbo aprašas

20. Nešančiųjų dujų greičio optimizavimas 4 4 4


21. Pakuotų ir kapiliarinių ko-lonėlių efektyvumo palygi-nimas


22. Etilparabeno kiekio nu-statymas kalibracinės kreivės metodu


23. Metanolio nustatymas spi-rite išorinio standarto metodu 4 4 4


24. Metanolio nustatymas spi-rite vidinio standarto metodu 4 4 4


iš viso 32 32 64 96


svoris, proc.


Laboratorinių darbų aprašy-mas ir apgyni-mas

20 Semestro metu

Vertinami šie aspektai:2 balai: pateikti visų laboratorinių darbų aprašymai, laboratori-nių darbų rezultatai teisingai interpretuoti, padarytos teisingos išvados, atsakyta į daugiau negu 50 proc. laboratorinių darbų gy-nimo metu pateiktų klausimų;1 balas: pateikta daugiau negu 70 proc. laboratorinių darbų ap-rašymų, laboratorinių darbų rezultatų interpretavime ir išvadose yra klaidų, atsakyta į mažiau negu 50 proc. laboratorinių darbų gynimo metu pateiktų klausimų;0 balų: pateikta mažiau negu 70 proc. laboratorinių darbų apra-šymų, laboratorinių darbų rezultatai interpretuoti klaidingai, iš-vados neteisingos, atsakyta į mažiau negu 25 proc. laboratorinių darbų gynimo metu pateiktų klausimų.

Egzaminas – testas 80 Sausio mėn.

Testą sudaro 70 uždarojo tipo klausimų (skirtingo sunkumo, nuo supratimo iki vertinimo), kiekvienas įvertintas vienu tašku. Vertinama taip:8: 60–70 teisingų atsakymų;7: 50–60 teisingų atsakymų;6: 40–50 teisingų atsakymų;5: 30–40 teisingų atsakymų;4: 25–30 teisingų atsakymų;3: 20–25 teisingi atsakymai;2: 15–20 teisingų atsakymų;1: 10–15 teisingų atsakymų;0: 0–10 teisingų atsakymų.

Grįžti į turinį

6464



periodinio leidinio nr. ar leidinio tomas




D. Mickevičius 1999 Cheminės analizės metodai 2 Vilnius

G. Guiochon, C. L. Guillemin 1988 Quantitative Gas

Chromatography Elsevier

J. A. Fowlis 1995Gas Chromatography. Analytical Chemistry by Open Learning

John Wiley and Sons


D. A. Skoog, D. M. West, F. J. Holler, S. R. Crouch

2004 Fundamentals of Analytical Chemistry Thomson Books / Cole

W. Jennings, E. Mittlefehldt, P. Stremple

1987 Analytical Gas Chromatography Academic Press

K. A. Golberg, M. S. Bigdergauz 1990 Vvedenie v gazovuju

chromatografijuVvedenie v gazovuju chromatografiju

Grįžti į turinį

6565


7 p r i e d a s. dalyko parodomasis aprašas: heterociklinių junginių chemija



heterociklinių junginių chemija



Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Organinės chemijos katedra, Naugarduko g. 24, Vilnius


Antroji – Pasirenkamasis




išankstiniai reikalavimai: studentas turi būti išklausęs or-ganinės chemijos kursą.






6 160 50 110


heterociklinių junginių chemija siekiama ugdyti: a) bendrą problemų, susijusių su heterociklų chemija, su-pratimą; b) analitinį ir kritišką mąstymą (bendrosios kompetencijos); c) vertinti kitų mokslinių tyrėjų atliktus dar-bus.


• Gebės išanalizuoti, palyginti ir įvertinti skirtingus konkretaus heterociklinio junginio sintezės kelius ir pasirinkti optimalų.

Paskaitos, pratybos, kon-sultacijos, savarankiškas darbas

Du kontroliniai dar-bai ir egzaminas raštu

• Mokės nustatyti susidarančio ciklinio junginio nesotu-mo laipsnį ir įvertinti jo galimybę oksiduotis iki aro-matinio.



• Mokės nustatyti ir įvertinti, kada, iki ar po ciklo susi-darymo geriausiai įvesti reikiamus pakaitus.



• Gebės įvertinti heterociklinio junginio chemines bei fizikines savybes ir numatyti praktinio taikymo sritis bei galimybes.



Grįžti į turinį

6666


temos


pask

aito

s

kon

sulta

cijo

s

sem

inar

ai

prat

ybos

lab

orat

orin

iai d

arba

i

prak

tika

vis

as k

onta

ktin

is d

arba

s

sava

rank

iška

s dar

bas

užduotys

1. Įžanga. Heterocikliniai jun-giniai gamtoje, pramonėje, jų vieta organinėje chemijoje. Heterociklinių junginių trivia-lioji, sisteminė (Hantzscho ir Widmano), pakeitimo nomen-klatūros. Pagrindinių heteroa-tomų (O, N, S) savybės

3 1 4 10

Mokomasi pavadinti junginį iš jo sandaros formulės ir nu-braižyti sandaros formulę iš heterociklinio junginio pava-dinimo

2. Bendrieji heterociklinių jun-ginių sintezės metodai – ciklo užsidarymo (ciklizacijos) re-akcijos: nukleofilinis pakei-timas prie anglies atomo, vi-dujinės molekulinės radikali-nės reakcijos, ciklo užsidary-mas dalyvaujant karbenams ir nitrenams, elektrociklinės re-akcijos. Ciklo prijungimo re-akcijos: 1,3-dipoliarinis ciklo prijungimas, Dilso ir Alderio ([4+2] ciklo prijungimo) reak-cija, [2+2] ciklo prijungimo re-akcija, cheletropinė reakcija

5 2 7 10

Sprendžiami uždaviniai iš bendrųjų heterociklinių jungi-nių sintezės metodų, nagrinė-jami pavyzdžiai iš naujausių mokslinių straipsnių

3. Heteroaromatiškumas. He-teroaromatiškumo kriterijai: struktūriniai, energetiniai, dia-magnetinės žiedo srovės efek-tas, cheminiai. Heterociklų klasifikacija pagal p-elektro-nų deficito ir p-elektronų per-tekliaus koncepciją. Heteroci-klų tautomerizacija

2 1 3 5 Heteroaromatiškumo įvertini-mo uždaviniai

4. Nekondensuoti ir konden-suoti penkianariai heteroci-klai, turintys vieną heteroato-mą: pirolas, furanas, tiofenas, indolas, benzofuranas ir ben-zotiofenas. Jų sintezės būdai, cheminės savybės, paplitimas gamtoje ir taikymas

5 2 7 15

Pirolo, furano, tiofeno, indo-lo, benzofurano, benzotiofe-no ir jų darinių sintezės bū-dus bei chemines savybes at-spindintys uždaviniai; nagri-nėjami pavyzdžiai iš naujau-sių mokslinių straipsnių

Grįžti į turinį

6767


5. Penkianariai heterociklai, turintys du ir daugiau hetero-atomų: 1,2- ir 1,3-azolai, tria-zolai, oksadiazolai, oksatiadia-zolai, mezojoniniai junginiai (sidnonai), tetrazolai. Dimro-to, Boultono ir Katrickio persi-grupavimai. Jų sintezės būdai, cheminės savybės, paplitimas gamtoje ir taikymas

4 2 6 10

Įvairių azolų ir jų darinių sin-tezės būdus bei chemines sa-vybes atspindintys užda-viniai; nagrinėjami pavyz-džiai iš naujausių mokslinių straipsnių

6. Nekondensuoti ir konden-suoti šešianariai heterociklai, turintys vieną heteroatomą: pi-ridinas, pirilio druskos, chi-nolinas, izochinolinas, akridi-nas, fenantridinas, kumarinas, chromonas. Jų sintezės būdai, cheminės savybės, paplitimas gamtoje ir taikymas

5 2 7 15

Piridino, pirilio druskų, pira-nonų, kumarino, chromono, chinolino, izochinolino, akri-dino, fenantridino ir jų dari-nių sintezės būdus bei chemi-nes savybes atspindintys už-daviniai; nagrinėjami pavyz-džiai iš naujausių mokslinių straipsnių

7. Nekondensuoti šešianariai heterociklai, turintys du ir dau-giau heteroatomų: azinai, jų sintezės būdai, cheminės savy-bės, paplitimas gamtoje ir tai-kymas. SN2Ar, AE kine- ir te-lemechanizmai, ANRORCn, ANRORCkine ir ANRORCtele reakcijų mechanizmai

4 2 6 10

Azinų ir jų darinių sintezės būdus bei chemines savybes atspindintys uždaviniai; na-grinėjami pavyzdžiai iš nau-jausių mokslinių straipsnių

8. Kondensuotos heterocikli-nės sistemos: purinai, pteridi-nai. Jų sintezės būdai, chemi-nės savybės, paplitimas gamto-je ir taikymas

2 1 3 5

Purinų, pteridinų ir jų dari-nių sintezės būdus bei chemi-nes savybes atspindintys už-daviniai; nagrinėjami pavyz-džiai iš naujausių mokslinių straipsnių

9. Nearomatiniai heterocikli-niai junginiai: trinariai, ketur-nariai, septynnariai heteroci-kliniai junginiai. Jų sintezės būdai, cheminės savybės, pa-plitimas gamtoje ir taikymas

4 1 3 10

Nearomatinių trinariai, ketur-nariai, septynnariai heteroci-klinių junginių sintezės bū-dus bei chemines savybes at-spindintys uždaviniai; nagri-nėjami pavyzdžiai iš naujau-sių mokslinių straipsnių

2 2 4 10

Kompleksiniai uždaviniai, at-spindintys daugiastades įvai-rių heterociklinių junginių sintezes; nagrinėjami pavyz-džiai iš naujausių mokslinių straipsnių

30 Pasiruošimas egzaminui

iš viso 32 2 16 50 130

Grįžti į turinį

6868



svoris, proc.


I kontrolinis 25 Kovo mėn. vi-durys

Uždavinių sprendimas (5 uždaviniai po 0,5 balo). Daugiausia – 2,5 balo.

II kontrolinis 25 Balandžio mėn. vidurys Uždavinių sprendimas. Daugiausia – 2,5 balo.

Egzaminas 50 Birželio mėn.

Uždavinių sprendimas (10 uždavinių po 0,5 balo). Daugiausia – 5 balai.Jei kontrolinių balai netenkina, leidžiama juos perrašyti egza-mino metu.


periodinio leidinio nr. ar leidinio

tomas




S. Tumkevičius, A. Brukštus 2008 Heterociklinių junginių chemija Vilnius

J. A. Joule, K. Mills 2000 Heterocyclic Chemistry Blackwel

Thomas L. Gilchrist 1997 Heterocyclic Chemistry Longman


David T. Davies 2001 Heterocyclic Chemistry Oxford

T. Eicher, S. Hauptmann 2004 The Chemistry of Heterocycles Thieme

M. Sainsbury 2001 Heterocyclic Chemistry University of Bath

Jie-Jack Li 2005 Name Reactions in Heterocyclic Chemistry Wiley

Grįžti į turinį

6969


8 p r i e d a s. dalyko parodomasis aprašas: neorganinė biochemija



neorganinė biochemija



Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Bendrosios ir neorganinės chemijos katedra, Naugarduko g. 24, Vilnius


Antroji pakopa – Pasirenkamasis


Auditorinė 3 semestras Lietuvių kalba


išankstiniai reikalavimai: studentas turi būti išklausęs šiuos kursus: neorganinės, organinės, fizikinės chemijos ir biochemijos kursą.






5 160 64 96


Įgyti žinių, susijusių su neorganinių elementų funkcijomis, jų įtaka žmogaus sveikatai ir kitų gyvų organizmų būklei, išlavinti gebėjimą nuolat savarankiškai mokytis, kritiškai vertinti naujoves, pagrįsti daromas išvadas, pateikti informaciją įvairaus pasirengimo asmenims, suvokti atsakomybę už savo priimamus sprendimus.


• Žinos apie neorganinių elementų svarbą ir funkcijas, mikro-elementų ir fermentų įtaką žmogaus sveikatai ir kitų gyvų organizmų būklei; turės žinių, reikalingų mokslo tiriamajam darbui, analizės ir taikymo problemoms spręsti.

Probleminis dėstymas, de-monstravimas Testas

• Gebės analizuoti, lyginti ir interpretuoti tyrimo rezultatus, aprašyti ir palyginti fermentų siūlomus mechanizmus, akty-vių fermentų centrų struktūros skirtumus ir ypatumus.

Probleminis dėstymas, de-monstravimas Testas

• Gebės dirbti savarankiškai ir kritiškai vertinti naujoves ir ži-nias: platinos, aukso, vanadžio, technecio ir kitų metalų ko-ordinacinių junginių taikymo galimybes medicinoje ir dia-gnostikoje.

Aktyviojo mokymo(si) metodai (grupės diskusija, situacijų mo-deliavimas), tiriamieji metodai (informacijos paieška, literatū-ros skaitymas, pranešimo ren-gimas ir pristatymas)

Pranešimas

• Gebės pateikti informaciją įvairaus pasirengimo asmenims, parengti ir pristatyti pranešimą, diskutuoti neorganinės bio-chemijos temomis.

Tiriamieji metodai (informa-cijos paieška, pranešimo ren-gimas)

Pranešimas

Grįžti į turinį

7070


temos


pask

aito

s

kon

sulta

cijo

s

sem

inar

ai

prat

ybos

lab

orat

orin

iai d

arba

i

prak

tika

vis

as k

onta

ktin

is d

arba

s

sava

rank

iška

s dar

bas

užduotys

1. Neorganines biochemijos tyrimo objektas. Įvadas. Gyvybiškai svarbūs elementai. Mikroelementų svarba žmo-gaus organizmui

2 2 1

Mikroelementų svarba žmogaus organizmui (mokomosios ir moks-linės literatūros skai-tymas)

2. Biokoordinaciniai junginiai, ligandai ir jų ypatumai. Porfirinai, korinai. Bio-koordinacinių junginių tyrimo metodai. Metalo jonų atpažinimas, transportas ir kaupimas ląstelėje

4 4 2

Biokoordinaciniai jun-giniai, ligandai ir jų ypatumai, (mokomo-sios ir mokslinės lite-ratūros skaitymas)

3. Geležies oksidacijos laipsniai, Fe junginių tirpumas. Geležies transpor-tas į prokariotines ląsteles. Sideroforai ir fitosideroforai. Geležies transporto ir kaupimo gyvūnų organizme mechaniz-mai, transferinas, feritinas ir hemosi-derinas. Elektronų transporto sistemos. Fe∕S klasteriai, jų sudėtis ir funkcijos. Citochromai jų funkcijos

4 4 2

Geležies transporto ir kaupimo gyvūnų or-ganizme mechanizmai (mokomosios ir moks-linės literatūros skai-tymas)

4. Deguonies molekulės elektroninė sandara, transporto ir kaupimo mecha-nizmai. Hemoglobinas ir mioglobinas, jų struktūriniai ir funkciniai ypatumai. Deguonies molekulės aktyvavimas. Oksigenazės. Monoksiganazės. Citoch-romas P-450. Peroksidazės ir katalazės

4 4 2

Deguonies molekulės transporto ir kaupimo mechanizmai (moko-mosios ir mokslinės li-teratūros skaitymas)

5. Vario oksidacijos laipsniai. Metalo jonų transporto sistemos – metalotio-neinai ir metalo šaperonai. Vario koor-dinacinių centrų tipai. Mėlynieji ir ne-mėlynieji vario baltymai. Citochromo c oksidazė. ROS – radikalinį oksidacinį stresą sukeliančios dalelės. Vario-cinko superoksido dismutazės

4 4 2

Vario koordinacinių centrų tipai (mokomo-sios ir mokslinės lite-ratūros skaitymas)

6. Cinko vaidmuo hidrolizės ir konden-sacijos reakcijose. Alkoholio dehidro-genazė. Cinko struktūrinis ir genų veik-lą reguliuojantys vaidmuo biologinėse sistemose “cinko pirštai“

4 4 2

Cinko vaidmuo hidro-lizės ir kondensacijos reakcijose (mokomo-sios ir mokslinės lite-ratūros skaitymas)

7. Nikelis biologinėse sistemose. Urea-zė, hidrogenazės, kofermentas 430 2 2 1

Nikelis biologinėse sistemose (mokomo-sios ir mokslinės lite-ratūros skaitymas)

Grįžti į turinį

7171


8. Kobaltas. Kofermentas B12, kiti ko-balaminai, jų struktūriniai ir funkciniai ypatumai. Alkilkobalaminų funkcijos fermentų reakcijose

2 2 1

Alkilkobalaminų funk-cijos fermentų reakci-jose (mokomosios ir mokslinės literatūros skaitymas)

9. 5 ir 6 periodo pereinamieji metalai. Azoto ciklas. Molibdeno nitrogena-zės ir oksotransferazės. Chromo ir va-nadžio biokompleksiniai junginiai ir jų funkcijos

4 4 2Azoto ciklas (moko-mosios ir mokslinės li-teratūros skaitymas)

10. Šarminiai metalai, jų pasiskirsty-mas ląstelėje, funkcijos ir transporto sistemos

2 2 1

Šarminiai metalai, jų pasiskirstymas ir funk-cijos ląstelėje (moko-mosios ir mokslinės li-teratūros skaitymas)

11. Neorganinių elementų ir junginių toksiškumas, sunkiųjų metalų kancero-geninis poveikis žmogaus organizmui

16 16 40

Sunkiųjų metalų: Pb, Hg, Cr, Cd, Ni ir Al, kancerogeninis povei-kis žmogaus organiz-mui (mokslinės lite-ratūros skaitymas, in-formacijos apibendri-nimas ir analizė, kole-gų darbų komentavi-mas, pranešimo ir kri-tinio diskurso esė pa-rengimas)

12. Pereinamųjų metalų koordinaciniai junginių, naudojamų ligų diagnostikoje ir medicinoje, savybės ir veikimo me-chanizmai

16 16 40

Pereinamųjų metalų: Pt, Tc, V, Ru, Gd ir Au, koordinaciniai jungi-niai, naudojami medi-cinoje (mokslinės lite-ratūros skaitymas, in-formacijos apibendri-nimas ir analizė, kole-gų darbų komentavi-mas, pranešimo ir kri-tinio diskurso esė pa-rengimas)

iš viso 32 32 64 96

Grįžti į turinį

7272



svoris, proc.


Darbas audi-torijoje semi-narų metu

20 Semestro metu

2 balai: aktyviai dalyvauja diskusijose, atsako į klausimus, formuluo-ja problemas ir klausimus, teikia kritinių pastabų.1 balas: dalyvauja diskusijose, atsako į užduodamus klausimus.0 balų: beveik nedalyvauja diskusijoje arba praleido daugiau nei 1/3 seminarų.

Rašto darbas. Kritinio dis-kurso esė pa-rengimas(10 psl.)

30 Iki gruodžio 1 d.

Vertinami šie darbo aspektai:darbo struktūra ir apimtis: rašto darbo struktūra aiški ir logiška, yra visos reikiamos dalys (įvadas, kur pristatoma tema, tikslai, už-daviniai, metodai, empirinė medžiaga; dėstymas, kur pateikiama empirinės medžiagos analizė ir interpretacija; išvados), darbas yra tinkamos apimties (0,5 balo);analizė ir išvados: analizė labai išsami, išvados pagrįstos, formu-luojamos remiantis empirine medžiaga (2 balai); jei analizė atlik-ta, bet nėra išsami, išvados ne visada pagrįstos, skiriamas 1 balas, už paviršutinišką analizę balai neskiriami;mokslinis stilius ir tyrimo kultūra: tinkamai elgiamasi su šaltiniais ir citatomis; formuluotės ir stilius atitinka mokslinio darbo reika-lavimus (0,5 balo);Įvertinimas nepateikus rašto darbo – 0 balų.

Egzaminas – testas 50 Sausio mėn.

Testą sudaro 50 atvirojo ir uždarojo tipo klausimų (skirtingo sun-kumo, nuo supratimo iki vertinimo), kiekvienas įvertintas vienu tašku.Vertinama taip:5: puikios žinios ir gebėjimai. Vertinimo lygmuo. 45–50 teisin-gų atsakymų;4: geros žinios ir gebėjimai, gali būti neesminių klaidų. Sintezės lygmuo. 35–44 teisingi atsakymai;3: vidutinės žinios ir gebėjimai, yra klaidų. Analizės lygmuo. 25–34 teisingi atsakymai;2: žinios ir gebėjimai nesiekia vidutinių, yra (esminių) klaidų. Ži-nių taikymo lygmuo. 15–24 teisingi atsakymai;1: žinios ir gebėjimai dar patenkina minimalius reikalavimus, daug klaidų. Žinių ir supratimo lygmuo. 5–14 teisingų atsakymų;0: nepatenkinami minimalūs reikalavimai. 0–4 teisingi atsakymai.

Grįžti į turinį

7373




tomas

leidimo vieta ir leidyklaar interneto nuoroda


W. Kaim, B. Schewederski 1994

Bioinorganic Chemistry. Inorganic Elements in the Chemistry of Life

John Wiley and Sons, New York

R. M. Roat-Ma-lone 2007 Bioinorganic Chemistry John Wiley and Sons, Inc.,

Hoboken, New Jersey

I. Bertini, H. B. Gray 1994 Bioinorganic Chemistry University science books,

Mill Valley, California


R. R. Crichton 2008 Biological Inorganic Chemistry Elsevier, Amsterdam

S. Lipard, J. M. Berg 1994 Principles of Bioinorganic

ChemistryUniversity science books, Mill Valley, California

P. C. Wilkins, R. G. Wilkins 1997 Inorganic Chemistry in Biology Oxford, Science

Publication

D. E. Fento 1995 Biocoordination Chemistry Oxford, Science Publication

Grįžti į turinį

iŠleidoVilniaus universitetas

Universiteto g. 3, LT-01513 VilniusTel. (8 5) 268 7001, faks. (8 5) 268 7009

El. p. [email protected], www.ects.cr.vu.lt

parengė spaudai leidybos įmonė „Kriventa“V. Pietario g. 5-3, LT-03122 VilniusTel./faks. +370 5 265 0629El. p. [email protected]

CHEMIJOS STUDIJŲ KRYPTIES KOMPETENCIJŲ

PLĖTOTĖS METODIKA

Aldona Beganskienė, Algirdas Brukštus,Saulutė Budrienė, Henrikas Cesiulis, Vladas Gefenas,

Aleksandra Prichodko, Rimantas Raudonis, Nijolė Ružienė,Eugenijus Valatka, Vida Vičkačkaitė

www.ects.cr.vu.lt

chemijos studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika

Documents

Transcript of chemijos studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika