Birštono savivaldybbirstonas.lt/wp-content/uploads/2020/02/Aiskinamasis... · 2020. 2. 13. ·...

Bi rš tono sav iva ldyb�s te r i to r i j os bendro jo p lano ke i t imas / Sprend in i� konre t i zav imo s tad i ja / SPRENDINIA I / 2

U A B „A t am i s “ , V š � V i l n i a us G e d im i n o t e c h n i k os u n i v e r s i t e t as , U A B „ F o rm a t as A 1 “ / 2 0 1 9 m .

TURINYS �

1. BENDROJO PLANO SPRENDINI� KONKRETIZAVIMAS. �VADAS........7 1.1. Bendros sprendini� konkretizavimo nuostatos.....................................................................7 1.2. Birštono savivaldyb�s pad�tis šalies regionin�je sistemoje, jos išoriniai, vidiniai ryšiai bei erdvin� strukt�ra.........................................................................................................................7 2. URBANISTIN� STRUKT�RA IR TERITORIJOS NAUDOJIMO

REGLAMENTAI.........................................................................................11 2.1. Pagrindiniai tekstiniai reglamentai......................................................................................11 2.2. Funkcinis teritorij� zonavimas............................................................................................16 2.3. Gyvenam�j� vietovi� sistema, jos element� (urbanistini� ir specializuot� rekreacini� centr�) vystymas...................................................................................................................................17 2.4. Urbanizuotos ir numatomos urbanizuoti teritorijos..............................................................19 2.5. Urbanizuot� ir urbanizuojam� teritorij� prioritetin�s pl�tros kryptys....................................21 2.6. Gyvenam�j� vietovi� centr� vystymo tipai ir pagrindiniai bei tekstiniai reglamentai.........25 2.6.1. U1_ Ivoniški�-Šk�voni� gyvenviet�.................................................................................25 2.6.2. U2_B�d� kaimo gyvenviet�.............................................................................................27 2.6.3. U3_Gelež�n� - Bu�i�n� kaim� gyvenviet�......................................................................28 2.6.4. U4_Ne�i�n� - Nemaj�n� kaim� gyvenviet�....................................................................30 2.6.5. U4.1_Šil�n� kaimo gyvenviet�........................................................................................32 2.6.6. U5.1_U5.2_Šaltin�n� kaimo gyvenviet�.........................................................................33 2.6.7. U6_Siponi� kaimo gyvenviet�.........................................................................................34 2.6.8. U7_Žemaitkiemio kaimo gyvenviet�................................................................................36 2.6.9. U8_Matiešioni� kaimo gyvenviet�...................................................................................37 2.6.10. U9_Šk�voni� kaimo gyvenviet�....................................................................................38 2.6.11. U10_Gojaus kaimo gyvenviet� (Birštono vs.)................................................................41 2.6.12. U11_Širvini� kaimo gyvenviet�.....................................................................................42 2.6.13. U12_Jundeliški� kaimo gyvenviet�...............................................................................43 2.7. Sprendini� �gyvendinimo prioritetai....................................................................................45 3. SOCIALIN� IR EKONOMIN� APLINKA....................................................47 3.1. Gyvenam�j� vietovi� su socialine infrastrukt�ra sistemos vystymo tikslai........................47 3.2. Savivaldyb�s gyvenam�j� vietovi� sistemos urbanistinio karkaso formavimas ir vystymo galimyb�s.................................................................................................................................47 3.3. Socialin�s ir kult�rin�s infrastrukt�ros vystymas................................................................49 3.4. Sprendini� �gyvendinimo prioritetai....................................................................................49 4. REKREACIJA IR TURIZMAS....................................................................50 4.1. Teritorijos rekreacin�s sistemos vystymo tikslai ir kryptys................................................50 4.2. Savivaldyb�s pad�tis šalies, apskrities ir Nemuno kilp� regioninio parko rekreacin�je sistemoje..................................................................................................................................50 4.3. Rekreacijos ir turizmo specifika Birštono savivaldyb�s teritorijoje.....................................52 4.4. Tarptautiniai, nacionaliniai, savivaldyb�s lygmens turizmo maršrutai, trasos....................52 4.5. Vietin�s svarbos maršrutai.................................................................................................53 4.6. Sprendini� �gyvendinimo prioritetai....................................................................................57 5. KRAŠTOVAIZDŽIO IR BIOLOGIN�S �VAIROV�S APSAUGA ................58 5.1. Gamtinio karkaso formavimas............................................................................................58 5.2. Saugom� teritorij� ir kraštovaizdžio apsaugos reikalavimai...............................................63 5.3. Biologin�s �vairov�s apsauga.............................................................................................64 5.4. Kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir j� reglamentavimas.......................................................66 5.5. Sprendini� �gyvendinimo prioritetai....................................................................................70



6. MIŠK� TERITORIJ� VYSTYMAS.............................................................71 6.1. Mišk� teritorij� pl�tros tikslai..............................................................................................71 6.2. Mišk� teritorij� pl�tra..........................................................................................................71 6.3. Sprendini� �gyvendinimo prioritetai....................................................................................74 7. NEKILNOJAMASIS KULT�ROS PAVELDAS..........................................75 7.1. Nekilnojamojo kult�ros paveldo apsaugos tikslas ir uždaviniai...........................................75 7.2. Nekilnojamasis kult�ros paveldas ir jo sklaida Birštono savivaldyb�s teritorijoje...............75 7.3. Nekilnojamojo kult�ros paveldo išsaugojimo principai ir priemon�s..................................76 7.4. Nekilnojamojo kult�ros paveldo apsaugos prioritetai.........................................................77 7.5. Vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kult�ros paveldo apsaugos ir veiklos pl�tojimo jo teritorijoje ir apsaugos zonose reikalavimai...........................................................77 8. SUSISIEKIMO INFRASTRUKT�ROS VYSTYMAS..................................80 8.1. Keli� tinklas........................................................................................................................80 8.2. Pakel�s aptarnavimo infrastrukt�ra, automobili� stov�jimas.............................................82 8.3. Viešasis transportas...........................................................................................................83 8.4. Eismo saugumas................................................................................................................83 8.5. Oro transportas..................................................................................................................84 8.6. Vandens transportas..........................................................................................................84 8.7. Bemotoris transportas........................................................................................................85 8.8. Oro taršos ir triukšmo apsaugos priemon�s.......................................................................85 9. INŽINERIN�S INFRASTRUKT�ROS VYSTYMAS...................................87 9.1. Vandens tiekimas ir nuotek� tvarkymas............................................................................87 9.2. Paviršin�s (lietaus) nuotek� tvarkymo sistemos................................................................88 9.3. Elektros energijos tiekimas.................................................................................................89 9.4. Gamtini� duj� tiekimas.......................................................................................................89 9.5. Ryši� infrastrukt�ra............................................................................................................91 9.6. Melioracijos sistemos.........................................................................................................91 9.7. Šilumos tiekimo infrastrukt�ra............................................................................................92 9.8. Atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI)..............................................................................92 9.9. Atliek� tvarkymas...............................................................................................................93 9.10. Gaisrin� sauga.................................................................................................................94 10. PAVIRŠINIAI VANDENS TELKINIAI IR J� APSAUGA.............................95 11. ŽEM�S GELMI� IŠTEKLIAI......................................................................98 12. SANITARINI� APSAUGOS ZON� NUSTATYMAS................................100 13. REZERVUOJAMOS VISUOMEN�S POREIKIAMS TERITORIJOS.......102 14. TERITORIJOS TOLIMESNIO PLANAVIMO VYSTYMO NUOSTATOS..103 14.1. Integruoti planai..............................................................................................................103

1 priedas BIRŠTONO SAVIVALDYB�S TERITORIJOJE ESAN�IOS NEKILNOJAMOSIOS KULT�ROS VERTYB�S

REGISTRUOTOS LR KULT�ROS VERTYBI� REGISTRE...................................................................................105

2 priedas VERTING�J� SAVYBI� POŽYMI� TURINTYS OBJEKTAI..................................................................................109



GRAFIN� DALIS BR�ŽINIAI:

- Pagrindinis reglament� br�žinys M 1: 20 000 - Kraštovaizdžio tvarkymo strategij� zon� br�žinys M 1: 20 000 - Gamtinio karkaso teritorij� br�žinys M 1: 20 000 - Susisiekimo ir inžinerin�s infrastrukt�ros br�žinys M 1: 20 000

GRAFINIS PRIEDAS. Integruojamas „Birštono savivaldyb�s gyvenvie�i� ir kurorto pl�tros specialusis planas“, 11 lap�.



Plano reng�jai:

UAB „Atamis“

Žirm�n� g. 139-319, LT 09120 Vilnius

�m. kodas 300564438

Projekto vadov�

Eleonora Grablevskien�

El. paštas: [email protected]

Tel.: +370 672 11 410

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos

inžinerijos fakulteto Teritorij� planavimo mokslo

institutas

Saul�tekio al. 11, LT 10223

�m. kodas 111950243

Kontaktinis asmuo:

Marija Burinskien�


Tel.: +370 686 08 322

UAB „Formatas A1“

Paupio g. 13, LT 01201 Vilnius

�m. kodas 300092635

Kontaktinis asmuo:

Linas Naujokaitis


Tel.: +370 687 31996

Konsultantai:

UAB „Pro Bonus“

Žirm�n� g. 139-319, LT 09120 Vilnius

�m. kodas 302315695

UAB „TAEM Urbanistai“

Smolensko g. 10, LT03201 Vilnius

�m. kodas 126163297



Teritorij� planavimo dokument� parengusi� specialist� s�rašas:

Eil.

Nr. Pareigos Vardas Pavard�

1. PV Eleonora Grablevskien� (TVP 0081)

2. PDV Žilvinas Grabauskas

3. PDV Alicija Grig�nien�

4. PDV Linas Naujokaitis

5. PDV Ri�ardas Skorupskas

6. PDV Jonas Volungevi�ius

7. Architekt� Ilona Dvareckait�-Golmont

8. Vyr. inžinier� Elena Romanovska



1. BENDROJO PLANO KEITIMO SPRENDINI� KONKRETIZAVIMAS. �VADAS

1 .1 . Bend ros sprend in i� konkre t izav imo nuos ta to s

Birštono savivaldyb�s teritorijos bendrojo plano keitimo rengimo pagrindas yra Birštono savivaldyb�s tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. TS-216 „D�l Birštono miesto, savivaldyb�s bendr�j� plan� keitimo ir planavimo tiksl� patvirtinimo“.

Bendr�j� sprendini� formavimo (koncepcijos) stadijoje, atsižvelgiant � planuojam teritorij ir jai taikomas strateginio planavimo dokument� nuostatas, nustatytos planuojamos teritorijos planin�s ir erdvin�s strukt�ros vystymo kryptys, naudojimo ir apsaugos principai. Birštono savivaldyb�s erdvin�s strukt�ros perspektyvin� pl�tra remiasi LR teritorijos bendrojo plano pateiktu šalies gyvenam�j� vietovi� sistemos erdvin�s strukt�ros pl�tros modeliu (atsižvelgus � kei�iamo LR teritorijos bendrojo plano Esamos b�kl�s �vertinimo išvadas) ir Kauno apskrities bendrojo plano urbanistiniu karkasu, kuris integruoja šalies teritorijoje ašin� – tolyg� šios strukt�ros pl�tojim, �galinant� švelninti galim� raidos tendencij� neigiamas pasekmes. Suformuotas savivaldyb�s teritorijos vystymo modelis – vientisas apibr�žt� funkcij� centr� ir aši� teritorinis junginys, dviej� r�ši� atraminiai funkciniai teritoriniai karkasai – urbanistinis ir gamtinis.

Parengtas Birštono savivaldyb�s teritorijos bendrojo plano keitimo bendr�j� sprendini� formavimo (koncepcijos) Strateginio pasekmi� aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentas, kuriame nustatytos galimos reikšmingo poveikio zonos. Juo remiantis parengta Strateginio pasekmi� aplinkai vertinimo ataskaita, kurioje aprašytos ir �vertintos koncepcijos kryp�i� bei j� alternatyv� (trys alternatyvos) �gyvendinimo galimos reikšmingos pasekm�s aplinkai.

Birštono savivaldyb�s teritorijos bendrojo plano sprendini� konkretizavimas rengiamas vadovaujantis Planavimo darb� programa, Planavimo slygomis, Teritorij� planavimo �statymu, Kompleksinio teritorij� planavimo dokument� rengimo taisykl�mis, Teritorij� planavimo normomis bei kitais teritorij� planavimo dokument� rengim reglamentuojan�iais teis�s aktais. Sprendiniai formuojami atsižvelgiant � Birštono savivaldyb�s tarybos 2016 m. rugs�jo 30 d. sprendimu Nr. TS-149 patvirtint Birštono savivaldyb�s teritorijos bendrojo plano sprendini� �gyvendinimo steb�senos ataskait, Birštono savivaldyb�s teritorijos bendrojo plano keitimo esamos b�kl�s �vertinimo išvadas, atlikta Birštono savivaldyb�s teritorijos bendrojo plano keitimo bendr�j� sprendini� formavimo stadija – 2018 m. birželio 1 d. Tarybos sprendimu Nr. TS-89 patvirtinta II koncepcijos alternatyva, kurios nuostatos ir sprendiniai konkretizuojami šioje stadijoje.

Birštono savivaldyb�s teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniai remiasi darnaus teritorij� vystymo nuostatomis, kaip tai numato Lietuvos Respublikos teritorij� planavimo �statymo 1 straipsnio 1 dalyje išd�styta teritorij� planavimo �statymo paskirtis ir tikslas – „užtikrinti darni teritorij� pl�tr ir racionali urbanizacij, nustatant teritorij� planavimo proceso sprendini� sistemiškumo, skirtingo lygmens dokument� suderinamumo ir tarpusavio poveikio reikalavimus, sudaryti slygas gamtin�s ir antropogenin�s aplinkos darnai, urbanistinei kokybei, išsaugant verting kraštovaizd�, biologin �vairov, gamtos ir kult�ros paveldo vertybes“.

1 .2 . B i rš tono sav iva ld yb�s p ad� t is ša l ies reg ion in� je s is temo je , jos išo r in ia i , v id in ia i ryš ia i be i e rd v in� s t ruk t� ra

Birštono savivaldyb�s teritorij sudaro Birštono miestas ir Birštono seni�nija. Birštono savivaldyb�je yra 48 kaimai ir 1 viens�dis, nei miest�, nei miesteli� teritorijoje n�ra. Virš 60 proc. gyventoj� gyvena Birštono mieste, kuris pagal plot sudaro šiek tiek daugiau kaip 10 proc. visos savivaldyb�s teritorijos. Gyventoj� tankumas savivaldyb�s miesto ir kaimo teritorijose skiriasi beveik 13 kart�.

Birštono savivaldyb�s teritorija ribojasi su Kauno apskrities Prien� rajono savivaldybe ir Alytaus apskrities Alytaus rajono savivaldybe. Savivaldybi� teritorij� tarpusavio sveika su Birštono



savivaldyb�s teritorija vyksta pagrinde per urbanistin�s integracijos ašis ir gamtinius migracijos koridorius, taip pat ir per lokalin� ryši� tinkl, ta�iau žymiai mažesniu mastu.

Pagrindinis savivaldyb�s urbanistinio karkaso strukt�rinis darinys yra Vilniaus-Prien�-Marijampol�s miest� urbanistin�s integracijos ašis. Ji lemia gyvenvie�i� tinklo formavimsi bei socialin ekonomin savivaldyb�s raid. Savivaldyb�s pl�tr �takoja geri išoriniai susisiekimo ryšiai su 1 lygmens metropoliniais šalies centrais (Vilnius, Kaunas), 2 lygio regioniniais centrais (Alytus, Marijampol�) ir 3 lygio pagrindiniais lokaliniais arba savivaldybi� centrais (Prienai, Trakai, Ieznas). Atstumai nuo ši� centr� iki savivaldyb�s centro yra labai nedideli: Vilnius – 92 km, Kaunas – 42, Alytus – 38, Marijampol� – 48, Prienai – 7).

Reikia pripažinti, kad urbanistinio vystymo id�ja per Birštono savivaldyb�s teritorijos bendrojo plano realizavimo laikotarp� nebuvo realizuota. Išliko didžiuliai skirtumai tarp atskir� urbanizuojam� teritorij�. Labai spar�iai vyst�si Birštono kurortas – ši teritorija buvo ir išliks svarbiausia savivaldyb�s urbanistin�s strukt�ros dalis, integruota su Lietuvos ir Europos išorin�mis strukt�romis – urbanistin�s integracijos koridoriais. Pras�iau buvo pl�tojamos gyvenviet�s integracinio koridoriaus prieigose – Birštono savivaldyb�s teritorijos dalyje matomos išsivystymo ir pl�tros galimybi� tendencijos, urbanistin�s integracijos ašies Jieznas – Birštonas – Prienai koridorius suteikia geras galimybes vystytis kaim� teritorijoms, esan�ioms prie arba ar�iau magistralinio kelio (A16 automagistral�). Visiškai menkai tvark�si likusi Birštono savivaldyb�s kaimiškoji dalis – dominuoja agrarinio pob�džio veikla, gyventoj� skai�ius kaimuose maž�ja, kaim� populiacija sensta. B�tinos priemon�s teritorijos degradaciniams procesams stabdyti, užimtumui tiek žem�s �kio, tiek turizmo paslaug� srityse skatinti, renovuoti, regeneruoti devastuotas teritorijas.

Birštono savivaldyb� išsiskiria kraštovaizdžio savitumu, gamtini� ir kult�rini� kompleks� unikalumu, moksline, kult�rine verte. Svarbiausias kraštovaizdžio komponentas – Nemunas, kurio vingiavimas yra unikalus hidrografinis reiškinys visoje Europoje, ledyno suformuotoje zonoje.

82 proc. Birštono savivaldyb�s teritorijos yra Nemuno kilp� regioninio parko teritorijoje. Nemuno kilp� regioninis parkas (kompleksin� saugoma teritorija) �steigtas Lietuvos Respublikos Aukš�iausiosios Tarybos 1992 m. rugs�jo 24 d. nutarimu Nr. I- 2913, unikaliam didži�j� Nemuno kilp� ir Punios šilo kraštovaizdžiui, jo gamtinei ekosistemai bei kult�ros paveldui išsaugoti, tvarkyti ir j� naudojimui reguliuoti. Nemuno kilp� regioninio parko apsaugos režim užtikrina ir regioninio parko steigimo tiksl� �gyvendinim koordinuoja Nemuno kilp� regioninio parko direkcija.

Birštono savivaldyb�s teritorijos bendrajame plane, Birštono savivaldyb�s urbanistin�je sistemoje išskiriamas perspektyvinis atraminis urbanistinio karkaso tinklas. Jo pagrindin� dalis yra Nemuno kilp� regioniniame parke, gamtiniame karkase, kas ir nusako Birštono savivaldyb�s gyvenvie�i� vystymo erdvin specifik, sutinkamai su regioninio parko ir jo buferin�s apsaugos zonos, gamtinio karkaso nuostat� reglamentais.

Birštono savivaldyb�s urbanistinio karkaso centr� lygmenys ir gyvenam�j� vietovi� klasifikacin� sistema numatyta vadovaujantis LR bendrojo plano ir Kauno apskrities bendrojo plano sprendiniais. Savivaldyb�s teritorijoje, 2018 m. birželio 1 d. Tarybos sprendimu Nr. TS-89 patvirtintoje II koncepcijos alternatyvoje, išskiriamas atraminis gyvenam�j� vietovi� tinklas su urbanistinio vystymo centrais pagal lygmenis:

- Šalies ir apskrities III lygmens lokalinis centras a kategorijos. Tai esamas Birštono savivaldyb�s centras – Birštono kurortas;

- Vystomos IV lygmens polifunkcin�s stambiausios savivaldyb�s kaimo gyvenamosios vietov�s, sudaran�ios urbanistinio karkaso pagrindinius mazgus. Lokaliniai 4 lygmens arba savivaldyb�s pagalbiniai centrai yra stambiausios aglomeruotos keli� kaim� gyvenviet�s. Tai Gelež�n�-Bu�i�n� kaim� gyvenviet�, B�d� kaimo gyvenviet� bei Ivoniški� kaimo gyvenviet�, aglomeruota su Prien� miestu. Šie centrai, vykdys ir kurorto poilsiautoj� aptarnavimo funkcij;



- lokaliniai V lygmens papildomi savivaldyb�s rekreaciniai centrai. Tai stambesn�s kaimo gyvenviet�s, turin�ios ar galin�ios vykdyti lokalin rekreacijos aptarnavimo funkcij – Šk�vonys, Širviniai ir Jundelišk�s. Šie centrai b�dami greta pagrindin�s savivaldyb�s urbanistin�s integracijos ašies – kelio Vilnius-Prienai-Marijampol� – ir b�dami jos �takoje papildo pagrindinius tre�io ir ketvirto lygmens savivaldyb�s centrus. Numatomas prioritetinis rekreacinis teritorijos vystymas – intensyvaus naudojimo rekreacijos aptarnavimo galimas už Nemuno kilp� regioninio parko rib� (Širvini� ir Jundeliški�), ekstensyvaus naudojimo parko teritorijos ribose (Šk�voni�, Jundeliški� teritorijos dalyje, patenkan�ioje � parko teritorij). Jie regioninio parko ir Birštono savivaldyb�s kontekste gali b�ti ir siauros rekreacin�s specializacijos. Galimos rekreacijos aptarnavimo funkcijos – veiklos:

- ekstensyvios rekreacijos kaimo gyvenviet� Šk�vonys – galimas turizmo aptarnavimo infrastrukt�ros objektas – maitinimo �staiga, kuriamos kaimo turizmo sodybos esam� pagrindu arba statomos naujos pagal regioninio parko tvarkymo plano sprendinius. Numatoma buvusio apleisto paukštyno užstatymo galima konversija � gyvenamj arba kit paskirt�, nustatant sugriežtinto vizualinio reguliavimo tvarkymo reglament, nekei�iant esamo užstatymo tankio ir aukš�io, – galima sporto stovykla ir reabilitacijos centras ar vaik� poilsio baz� – stovykla ar men� k�r�j� k�rybos ir poilsio baz� ar žvej� m�g�j� baz� ar pan. Kuriamos stovyklaviet�s, gali b�ti pl�tojama turizmo tras� sistema su reikiama infrastrukt�ra;

- Širviniai – numatoma intensyvios rekreacijos kaimo gyvenviet� ir turi geras galimybes pl�trai, yra galimi rekreaciniai, sporto kompleksai, galimi turizmo aptarnavimo centrai ar pan. Gali b�ti pl�tojama turizmo tras� sistema su reikiama infrastrukt�ra;

- Jundelišk�s – ekstensyvios rekreacijos kaimo teritorijos dalis patenkanti � regioninio parko ribas – veiklos siejamos su kult�ros paveldo objekto Jundeliški� (Paverkni�, Ustron�s) buvusio dvaro sodybos fragment� išsaugojimu, atgaivinimu ir panaudojimu, integruojant kult�ros paveld � visuomen�s gyvenim – naudojant ar pritaikant viešajai paskir�iai, kult�riniam ir pažintiniam turizmui. Gali b�ti kuriamos kaimo turizmo sodybos esam� sodyb� pagrindu, nustatant sugriežtinto vizualinio reguliavimo tvarkymo reglament. Intensyvios rekreacijos kaimo teritorijos dalyje už parko rib� kuriama rekreacin� infrastrukt�ra pravažiuojan�i� automagistrale bei Verkn�s up�s vandens kelio turist� ir poilsiautoj� aptarnavimu – gali b�ti kuriamos kaimo turizmo sodybos, maitinimo �staigos, rekreacin�s stovyklos, žvej� m�g�j� baz�, vandens turizmo baz� su nuoma ir aptarnavimu ar pan. Gali b�ti pl�tojama turizmo tras� sistema su reikiama infrastrukt�ra.

- VI lygmuo – likusios Birštono savivaldyb�s kaim� gyvenamosios vietov�s – pagalbiniai lokaliniai centrai. Siekiama labiau integruoti pietvakarin ir pietin savivaldyb�s dal�, kuriant joje VI lygmens savivaldyb�s lokalinio aptarnavimo centrus: Žemaitkiemio, Matiešioni�, Siponi� – Šaltin�n�, Nemaj�n�. Lokalin�s reikšm�s urbanistin�s integracijos aši� tinklas papildomas antraeili� (rekreacini�) integracijos aši� tinklu, kurios pasiekia gamtiniu ir rekreaciniu poži�riu vertingiausias Nemuno ir Verkn�s upi� pakran�i� teritorijas, sukurdamas prielaidas vandens turizmui ir sportui bei poilsiui prie ir ant vandens pl�totis. Vystomi vietiniai rekreaciniai Puzoni�, Siponi� – Vanag�, Nemaj�n�, Babroni�, Paverkni� centrai.



1.2.1 pav. Atraminis gyvenam�j� vietovi� tinklas su urbanistinio vystymo centrais pagal lygmenis

(2018 m. birželio 1 d. Tarybos sprendimu Nr. TS-89 patvirtinta II koncepcijos alternatyva) Birštono seni�nijos teritorijoje galima b�t� išskirti du kaim� erdvinius strukt�rinius kompozicinius tipus. Tai istoriškai susiformav Valak� reformos gatviniai kaimai ir vienkiemi� tipo kaimai, kurie formavosi v�liau, nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje. Sovietme�iu formuotos gyvenviet�s ir vadinamieji gamybiniai centrai n�ra tipingi, daugumoje atveju nenaudojami, pastatai gri�vantys, j� teritorijos degradavusios. Faktiškai visas savivaldyb�s kaim� teritorijas supa Nemuno ar Verkn�s up�s sl�niai. Tod�l labai svarbus urbanizuot� gyvenvie�i� ar vienkiemi� santykis su vandeniu. Daugumoje atvej� gyvenviet�s nebuvo statomos arti Nemuno up�s ir jos tiesioginio ryšio su vandeniu neturi. Akivaizdu, kad žmoni� gyvenimas �ia buvo ir yra daugiau susietas su žem�s �kiu, nei su laivyba ar žvejyba. �domesni sodyb� statymo ar�iau vandens principai Verkn�s up�s baseino kaimuose. Pasteb�tina, kad didel�je Birštono seni�nijos teritorijoje labai nedaug kaimo turizmo ar kitokio pob�džio rekreacini� objekt�. Pakankamai didel�s šios veiklos disproporcijos tarp kurorto ir likusios savivaldyb�s teritorijos dalies. Neišnaudojamas didžiulis vietov�s gamtini� ir rekreacini� resurs� potencialas, kuris leist� atokesnei nuo integracini� urbanistini� koridori� esan�iai teritorijai atrasti veiklos sritis, kurios atnešt� teritorijai ir jos žmon�ms kitas kokybines veiklos ir gyvenimo galimybes.



2. URBANISTIN� STRUKT�RA IR TERITORIJOS NAUDOJIMO REGLAMENTAI

2 .1 . Pag r ind in ia i t ekst in ia i reg lamen ta i

Birštono savivaldyb�s teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniai adaptuojami nuo 2014 met� pasikeitusiai, teritorij� planavim reglamentuojan�iai teis�s akt� sistemai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorij� planavimo �statymu, Kompleksinio teritorij� planavimo dokument� rengimo taisykl�mis, Teritorij� planavimo normomis ir kitais teis�s aktais, planuojama teritorija suskirstoma � apibendrintas funkcines zonas (M 1: 50 000), kuriose dominuoja atitinkami teritorijos naudojimo tipai, ta�iau gali b�ti �siterpusi� ir kitoki� teritorij� naudojimo tip�. Vietov�s lygmenyje tikslinant teritorij� naudojimo tipus ir galim� jose veikl� prioritetus, nustatant ar kei�iant žem�s sklyp� pagrindin žem�s naudojimo paskirt� vadovautis Teritorij� naudojimo reglamentais (žr. br�žin� „Pagrindinis reglament� br�žinys“).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, taip pat Kauno apskrities teritorijos bendrojo plano sprendiniais vieš�j� paslaug� ir infrastrukt�ros pl�tra koncentruojama �vairi� kategorij� gyvenam�j� vietovi� sistemos centuose, užtikrinant paslaug� pasiekiamum atoki� gyvenam�j� vietovi� gyventojams. Viešosios inžinerin�s sistemos centralizuojamos ten, kur yra racionalus poreikis jas centralizuoti, taikant naujas technologijas ir inovacijas.

Siekiant užtikrinti kraštovaizdžio ekologin pusiausvyr ir ekosistem� stabilum, tikslinamas urbanizuot� ir urbanizuojam� teritorij� plotas, sudarant galimybes gamtini� element� išsaugojimui. Vertinant esamos b�kl�s �vertinimo stadijoje konstatuotas gyventoj� skai�iaus neigiamo poky�io tendencijas bei teis�s aktuose deklaruotus vystymo principus, išskiriami urbanizuot� ir urbanizuojam� teritorij� pirmas ir antras prioritetai (žr. 2.6. skyri� ir Teritorij� naudojimo reglamentus br�žinyje „Pagrindinis reglament� br�žinys“).

Neprioritetin�s pl�tros teritorijos (2 prioritetas) numatytos �sisavinti v�lesniu laikotarpiu, kai bus �sisavintos prioritetin�s pl�tros teritorijos (1 prioritetas). Prioritetin�s pl�tros teritorijose (1 prioritetas) savivaldyb� �sipareigoja pagal galimybes vystyti socialin ir (ar) inžinerin infrastukt�r, taip pat viešsias erdves ir želdynus, ir visais atvejais vertinti ir užtikrinti tolyg� paslaug� prieinamum kiekvienam savivaldyb�s gyventojui, siekiant optimizuoti paslaug� tinkl. Esant b�tinybei ir atsiradus potencialioms vystymo galimyb�ms, neprioritetin�s pl�tros teritorijos (2 prioritetas), ar j� dalys, gali b�ti �sisavinamos anks�iau nei prioritetin�s pl�tros teritorijos. Šiuo atveju neprioritetines pl�tros teritorijas vystomos teritorij� planavimo iniciatori� l�šomis pagal sudarytas teritorij� planavimo dokumento sprendini� �gyvendinimo sutartis.

BENDROJO PLANO KEITIMU NUSTATOMI ŠIE PAGRINDINIAI TEKSTINIAI REGLAMENTAI:

I. Aiškinamasis raštas bei grafin� dalis yra neatskiriamos Birštono savivaldyb�s teritorijos bendrojo plano keitimo dalys.

II. Birštono savivaldyb�s teritorijos bendrojo plano keitimo br�žiniai parengti bei vertinami mastelyje M 1:50 000 ir � tikslesn� mastel� netransformuojami (t.y. sprendini�, pateikt� mastelyje M 1:50 000 negalima tiesmukiškai perkelti � tikslesn�, pavyzdžiui � M 1:500). Bendrojo plano keitimo br�žiniuose pavaizduotos apibendrintos didesn�s nei 10 ha teritorijos, nesusietos su konkre�iomis sklyp� ribomis. Mažesn�s teritorijos ir esam� teritorij� konversija ar modernizavimas esamose užstatytose teritorijose d�l smulkaus mastelio (M 1:50 000) br�žiniuose nepažym�tos ir neišskirtos kita spalva, net jeigu jose ir yra teisiškai �registruoti kitos paskirties sklypai, kuriuose veikla galima pagal t� sklyp� �teisint paskirt�.

III. Teritorijoje, patenkan�ioje � Nemuno kilp� regionin� park, galioja parengto ir patvirtinto Nemuno kilp� regioninio parko rib� ir tvarkymo plano (2015 m. vasario 18 d. LRV nutarimas Nr. 186 „D�l Nemuno kilp� regioninio parko planavimo schemos (rib� ir tvarkymo plan�) patvirtinimo“) sprendiniai, taip pat Nemuno kilp� regioninio parko apsaugos reglamento (2011 m. birželio 28 d. LR AM �sakymas Nr. D1-518) reikalavimai.



IV. Kol ne�gyvendinami bendrojo plano keitimo sprendiniai, visos neužstatytos teritorijos naudojamos pagal esam paskirt�. Bendrojo plano keitimas taip pat nepanaikina žem�s nuosavyb�s dokumentuose nurodyt� žem�s naudojimo paskir�i� ir b�d� (rengiant naujus teritorij� planavimo dokumentus, gali b�ti nustatoma veikla pagal bendrojo plano keitimo reglamentus arba paliekama veikla pagal nustatytj žem�s nuosavyb�s dokumentuose).

V. Draudžiama steigti laidojimo namus gyvenamosios paskirties pastatuose ir/ar gyvenam�j� nam� kvartaluose.

VI. Bendrojo plano keitimo sprendiniai nepanaikina galiojan�i� speciali�j� ir detali�j� plan� sprendini�, išskyrus integruojamus teritorij� planavimo dokumentus. Integruojami dokumentai nurodyti aiškinamojo rašto 14 skyriuje. Rengiant naujus teritorij� planavimo dokumentus, privaloma vadovautis bendrojo plano keitimo sprendiniais.

VII. Kitos paskirties žem�s sklypuose, �siterpusiuose �vairiose funkcin�se zonose, statyba galima arba negalima vadovaujantis funkcin�s zonos, kurioje yra konkretus sklypas, reglamentu, Specialiosiomis žem�s ir miško naudojimo slygomis ir statyb reglamentuojan�iais teis�s aktais. Atitinkamai šiuose sklypuose gali b�ti rekonstruojami, atnaujinami, remontuojami esami pastatai ir statiniai, statomi nauji gyvenamieji, �kin�s paskirties ar komercin�s paskirties pastatai, Teritorij� planavimo 20 str. ir Statybos �statymo nustatyta tvarka.

VIII. Šešto lygmens savivaldyb�s lokalinio rekreacinio aptarnavimo centruose si�loma prioritet skirti kaimo turizmo veiklai. Šiose zonose skatintina esam� kaimo sodyb� konversija � kaimo turizmo sodybas, prisilaikant regioninio parko reglament�. Vystytinas kaimo turizmas (agroturizmas) su aiškiai išreikštomis edukacinio pob�džio �vairi� žem�s �kio veikl� ir tradicini� amat� (pagal Nemuno �tak regionui) programomis (pvz. žvejyba, vandens turizmas).

IX. �gyvendinant bendrojo plano keitimo sprendinius turi b�ti nuolat vykdoma bendrojo plano sprendini� �gyvendinimo steb�sena bei periodiškai rengiamos sprendini� �gyvendinimo ataskaitos, vadovaujantis LR Aplinkos ministro �sakymu Nr. D1-21 patvirtintu Kompleksinio teritorij� planavimo dokument� sprendini� �gyvendinimo steb�senos turinio ir steb�senos atlikimo tvarkos aprašu. Bendrojo plano sprendini� �gyvendinimo steb�senos dalyviai priima sprendim d�l nauj� pl�tros teritorij� �sisavinimo poreikio.

X. Kult�ros paveldo objekt� teritorijose ir j� apsaugos zonose planuojama veikla reglamentuojama kult�ros paveldo specialiaisiais planais, reglamentais bei kult�ros paveldo apsaug reglamentuojan�iais teis�s aktais. Kult�ros paveldo objekt� žem�s sklypai yra konservacin�s paskirties.

XI. Registruot� kult�ros paveldo vertybi� teritorijoms ir j� apsaugos zonoms yra taikomos Speciali�j� žem�s ir miško naudojimo XIX skyriaus „Nekilnojam�j� kult�ros vertybi� teritorija ir apsaugos zona“ nuostatos. Kult�ros paveldo objekt� teritorijose draudžiama veikla, galinti fiziškai pakenkti kult�ros paveldo objekto vertingosioms savyb�ms, o j� apsaugos zonose – statyti statinius, kurie aukš�iu, apimtimi ar išraiška nustelbt� kult�ros paveldo objektus ar objekt, trukdyt� juos apžvelgti.

XII. Lietuvos Respublikos kult�ros vertybi� registras nuolat tikslinamas ir papildomas naujais kult�ros paveldo objektais ir plane pateikti nekilnojam�j� kult�ros vertybi� objektai n�ra baigtiniai, tod�l rengiant pagal bendrojo plano keitimo nuostatas kitus teritorij� planavimo dokumentus ar schemas, b�tina vadovautis naujausia Lietuvos Respublikos kult�ros vertybi� registro informacija ir parengtais nekilnojamojo kult�ros paveldo apsaugos specialiaisiais planais, reglamentais bei kitais nekilnojamojo kult�ros paveldo apsaug reglamentuojan�iais teis�s akt� reikalavimais.

XIII. Siekiant išvengti neigiam� pasekmi� kult�ros paveldo objekt� vertingosioms savyb�ms, prieš vykdant žem�s judinimo darbus registruot� kult�ros vertybi� teritorijose, turi b�ti atlikti archeologiniai tyrimai, vadovaujantis paveldo tvarkybos reglamentu PTR 2.13.01:2011



„Archeologinio paveldo tvarkyba“. Moksliniam pažinimui saugomame archeologinio paveldo objekto teritorijose galioja Nekilnojamojo kult�ros paveldo apsaugos �statymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos – moksliniam pažinimui saugomame archeologinio paveldo objekte, jo teritorijoje, draudžiama pl�toti žemdirbyst ar mišk� �k�, išskyrus savaime užaugan�i� medži� ir kr�m� šalinim.

XIV. Memorialinio pob�džio kult�ros paveldo objekt� teritorijose taikomos Nekilnojamojo kult�ros paveldo apsaugos �statymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatos – „Visos kapin�s priži�rimos pagal Vyriausyb�s arba jos �galiotos institucijos patvirtintas kapini� tvarkymo taisykles“. Neveikian�i� kapini� teritorijoms nustatoma pagrindin� konservacin� (saugojimo) žem�s naudojimo paskirtis, o ši gali b�ti pakeista tik pripažinus kitokio visuomen�s poreikio viršenyb ir perk�lus mirusi�j� palaikus. Draudžiama griauti ar žaloti statinius, skirtus tokios vietos vertingosioms savyb�ms pažym�ti. Šie statiniai gali b�ti kei�iami ar statomi nauji tik gavus už tos vietos apsaug atsakingos institucijos sutikim“. Nekilnojamosios kult�ros vertyb�s yra bendrosios kraštovaizdžio formavimo politikos objektas.

XV. Saugomose teritorijose veikla turi b�ti vykdoma vadovaujantis patvirtintais tvarkymo planais arba planavimo schemomis, taip pat saugom� teritorij� nuostatais, saugom� teritorij� individualiais apsaugos reglamentais ir kitais, su saugomomis teritorijomis susijusiais, teis�s aktais. Saugom� teritorij� ribos, plotas, tvarkymo režimas, funkcini� zon� bei buferin�s apsaugos zon� ribos tikslinami ši� teritorij� specialiaisiais planais. �statym� numatyta tvarka gali b�ti steigiamos naujos saugomos teritorijos. Tai atliekama neinicijuojant bendrojo plano keitimo proced�ros.

XVI. Gamtinio karkaso teritorijose galioja Gamtinio karkaso nuostat� reikalavimai (patvirtinti LR AM 2007 m. vasario 14 d. �sakymu Nr. D1-96, su v�lesniais pakeitimais). Šiose teritorijose statini� statyba ir su ja susijusi� atskir�j� ir priklausom�j� želdyn� �rengimas turi b�ti vykdomas vadovaujantis Gamtinio karkaso nuostatais.

XVII. Gamtinio karkaso konservacin�s, mišk�, žem�s �kio ir kitos rekreacin�s paskirties teritorijose draudžiama statyti pramon�s �mones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrol�s (TIPK) leidimai, formuoti kompaktiškai užstatytas teritorijas (didesnes kaip 5 ha užstatytas teritorijas, kuriose užstatymo tankis ne mažesnis kaip 20 procent�). Skatinama veikla, kuria užtikrinama kraštovaizdžio ekologin� pusiausvyra, palaikomas ir stiprinamas ekosistem� stabilumas, vykdomas ekosistem� atk�rimas, palaikoma ir didinama kraštovaizdžio ir biologin� �vairov� pagal parengtus teritorij� planavimo dokumentus.

XVIII. Mišk� grup�s nustatomos miškotvarkos specialiaisiais planais. Miškai turi b�ti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miškotvarkos projekt (LR Mišk� �statymas).

XIX. �gyvendinant bendrojo plano keitimo sprendinius – formuojant pilnavert savivaldyb�s urbanistin sistem, rengiant kito lygmens ar r�šies teritorij� planavimo dokumentus, urbanizuotose ir numatomose urbanizuoti teritorijose, esant aiškiai deklaruotiems visuomen�s interesams, �vertinus galim poveik� gamtin�s aplinkos kokybei, kraštovaizdžio strukt�rai ir ekologinei pusiausvyrai, LR Mišk� �statyme numatytais atvejais ir tvarka, jeigu tai neprieštarauja galiojan�i� teis�s akt� nuostatoms (LR Mišk� �statymo 11 straipsniui), miško žem� gali b�ti paver�iama kitomis naudmenomis (miško žem�s pavertimas kitomis naudmenomis turi b�ti suplanuotas atitinkamais dokumentais), t.y. kei�iama pagrindin� tikslin� žem�s naudojimo paskirtis � kitos paskirties žem (inžinerin�s infrastrukt�ros teritorijas, visuomenin�s paskirties, bendrojo naudojimo ir atskir�j� želdyn� teritorijoms formuoti ir t.t.). Viešojo naudojimo teritorij� (park�, želdyn�, ar kit� vieš�j� erdvi�) planavimas ir projektavimas turi b�ti vykdomas remiantis �traukimo principu, t.y. � planavimo proces �traukiant skirting� sociali� grupi� atstovus, ir užtikrinant tolyg� vieš�j� erdvi� prieinamum.

XX. Miškai ne miško žem�je turi b�ti �veisiami vadovaujantis Žem�s �kio ministro ir Aplinkos ministro patvirtintomis Miško �veisimo ne miško žem�je taisykl�mis (patvirtintos 2004 m. kovo 29 d. �sakymu Nr. 3D-130/D1-144, su v�lesniais pakeitimais). Išduodant leidimus miško �veisimui ne miško žem�je, turi b�ti vadovaujamasi specialiaisiais teritorij� planavimo



dokumentais (mišk� išd�stymo žem�tvarkos schema ir kt.), teikiant prioritet mišk� �veisimui gamtinio karkaso teritorijose, taip pat nederlinguose ir apleistuose, nepatogiuose naudoti žem�s �kio veiklai žem�s plotuose. Mišk� �veisimas draudžiamas kai kuriuose draustiniuose bei daugelyje Natura 2000 teritorij�. Mišk� �veisimo slygos turi atitikti Saugom� teritorij� �statym, apsaugos reglamentus, Speciali�j� žem�s ir miško naudojimo slyg� reikalavimus, o Natura 2000 teritorijose – Bendr�j� buveini� nuostatus ar Paukš�i� apsaugai svarbi� teritorij� nuostatus.

XXI. LR mišk� valstyb�s kadastras bei Žem�s gelmi� registras nuolat tikslinami ir n�ra baigtiniai (papildomas naujais objektais arba esami objektai yra išbraukiami), tod�l rengiant pagal bendrojo plano keitimo nuostatas kitus teritorij� planavimo dokumentus ar schemas, b�tina vadovautis naujausia Lietuvos Respublikos mišk� valstyb�s kadastro bei Žem�s gelmi� registro informacija.

XXII. Magistralinio dujotiekio vietov�s klasi� teritorijose yra taikomi užstatymo normatyvai: užstatymo pastatais, skirtais žmon�ms b�ti, tankis vietov�s klas�s vienete, pastat� aukšt� skai�ius ir atstumas nuo magistralinio dujotiekio vamzdyno iki viešam žmoni� susib�rimui skirt� statini� ir �rengini�. Didžiausias leistinas pastat�, skirt� žmon�ms b�ti, skai�ius magistralinio dujotiekio pirmos vietov�s klas�s vienete yra ne daugiau kaip 10 pastat�, didžiausias leistinas pastat� aukšt� skai�ius – ne daugiau kaip 3 aukštai (�skaitant pastog/mansard). Atstumas nuo teritorijos, kurioje yra duj� skirstymo stotis, aptv�rimo iki pastat� turi b�ti ne mažesnis kaip 100 metr�. Rengiantis statyti pastatus, �renginius ar kitus objektus, patenkan�ius � magistralinio dujotiekio vietov�s klasi� teritorij� ribas, t. y. 200 metr� ir mažesniu atstumu nuo magistralinio dujotiekio trasos, taip pat šiose teritorijose pertvarkant žem�s sklypus, kei�iant j� pagrindin tikslin naudojimo paskirt� ir (ar) naudojimo b�d (-us) bei juose planuojant kit veikl (veiksmus), b�tina gauti magistralinio dujotiekio savininko rašytin� pritarim.

XXIII. Sanitarin�s apsaugos zonos (SAZ) nustatomos Lietuvos Respublikos �statymuose, Specialiosiose žem�s ir miško naudojimo slygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausyb�s 1992 m. geguž�s 12 d. nutarimu Nr. 343 „D�l Speciali�j� žem�s ir miško naudojimo slyg� patvirtinimo“, ir Sanitarin�s apsaugos zon� rib� nustatymo ir režimo taisykl�se, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpj��io 19 d. �sakymu Nr. V-586, nurodytiems �kin�s veiklos objektams (r�šims). Sanitarin�s apsaugos zonose (SAZ) prie žem�s �kio gamybini� pastat�, inžinerini� bei susisiekimo komunikacij�, kit� statini� ar �rengini�, kuriems nustatyta SAZ, statyba gali b�ti planuojama ir vykdoma vadovaujantis Speciali�j� žem�s ir miško naudojimo slyg� nuostatomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausyb�s 1992 m. geguž�s 12 d. nutarimu Nr. 343.

XXIV. Inžinerini� tinkl� ir �rengini� apsaugos zonos nustatomos vadovaujantis atitinkamais Speciali�j� žem�s ir miško naudojimo slyg�, patvirtint� Lietuvos Respublikos Vyriausyb�s 1992 m. geguž�s 12 d. nutarimu Nr. 343, punktais. Atstumai nuo aukštos �tampos oro linij� iki planuojam� statini�, �rengini� ir tiesini� ar j� element� nustatomi vadovaujantis Energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. �sakymu Nr. 1-309 patvirtintomis Elektros linij� ir instaliacijos �rengimo taisykl�mis. � planuojam teritorij patenkan�i� esam� skirstom�j� dujotieki� ir elektros tinkl� apsaugos zonose vadovautis LR Elektros energetikos �statymu, Elektros linij� apsaugos ir Gamtini� duj� skirstom�j� dujotieki� apsaugos taisykl�mis, vykdyti Special�j� žem�s ir miško naudojimo slyg� reikalavimus, bei vadovautis kitais teis�s aktais.

XXV. Vandens telkini� apsaugos zonos ir juostos nustatomos vadovaujantis Paviršinio vandens telkini� apsaugos zon� ir pakran�i� apsaugos juost� nustatymo taisykl�mis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkri�io 7 d. �sakymu Nr. 540. �kin� ir/ ar kitokia veikla, kuri yra draudžiama ir/ar ribojama vykdyti paviršini� vandens telkini� apsaugos zonose ir pakrant�s apsaugos juostose, yra nustatyta Lietuvos Respublikos saugom� teritorij� �statymo 20 straipsnyje ir Speciali�j� žem�s ir miško naudojimo slyg�,



patvirtint� Lietuvos Respublikos Vyriausyb�s 1992 m. geguž�s 12 d. nutarimu Nr. 343, XXIX skyriuje.

XXVI. Rengiant žemesnio lygmens kompleksinio ar kitus teritorij� planavimo dokumentus ir/ar techninius projektus, privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. �sakymu Nr. D1-694 „D�l Atskir�j� rekreacin�s paskirties želdyn� plot� norm� ir Priklausom�j� želdyn� norm� (plot�) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, taip pat 2007 m. vasario 14 d. �sakymu Nr. D1-96 „D�l Gamtinio karkaso nuostat� patvirtinimo“.

XXVII. Visi objektai (dvira�i�, p�s�i�j� takai, inžineriniai tinklai, privažiuojamieji keliai ir t.t.) bei j� komunikacijos turi b�ti planuojami tik už valstybin�s reikšm�s keli� (gyvenamosiose teritorijose sutampan�i� su gatv�mis) juost� rib�.

XXVIII. Neužstatytose teritorijose valstybin�s reikšm�s keliams (�skaitant miestus), vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatv�s ir vietin�s reikšm�s keliai. Bendrieji reikalavimai“ 4 punktu ir Keli� �statymo 12 straipsniu, taikomos kelio apsaugos zonos, t.y. užstatymas (gyvenam�j� ir visuomenini� pastat�, nesusijusi� su transporto ir keleivi� aptarnavimu, statyba) šalia valstybin�s reikšm�s keli� turi b�ti planuojamas už kelio apsaugos zon� rib�. Siekiant sumažinti triukšmo ir taršos sklaid, ten kur n�ra esamo užstatymo, numatoma formuoti želdyn� juostas.

XXIX. D�l eismo saugos reikalavim� sankryž� (tarp j� ir nuovaž�) su šalutiniais keliais kiekis valstybin�s reikšm�s keliuose griežtai ribojamas, susisiekimo infrastrukt�ros sprendiniai turi b�ti numatomi planuojamais lygiagre�iais su pagrindiniu keliu jungiamaisiais keliais (gatv�mis), kuriais b�t� užtikrinta galimyb� patekti prie numatom� pl�toti teritorij�. Jungiamieji keliai turi b�ti prijungiami prie esam�, teis�tai �rengt�, atitinkan�i� saugaus eismo reikalavimus sankryž� (nuovaž�) valstybin�s reikšm�s keliuose, vadovaujantis Keli� techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobili� keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. �sakymu Nr. D1-11/3-3, XI skyriaus II skirsnio.

XXX. Naujos prieplaukos, poilsiaviet�s, stovyklaviet�s, papl�dimiai, kita rekreacin� infrastrukt�ra galima visoje Birštono savivaldyb�s teritorijoje bendro naudojimo ir visuomenin�s paskirties teritorijose, suderinus atskiruosius projektinius sprendinius su atsakingomis institucijomis.

XXXI. Potvyniai – vienas dažniausi� gamtos reiškini�, turin�i� neigiam poveik� žmoni� sveikatai, aplinkai, kult�ros paveldui, ekonominei veiklai ir infrastrukt�rai. Lietuvoje dažniausiai potvyniai kyla d�l sniego tirpsmo ir ledo kamš�i� (apie 70-75 proc. atvej�), intensyvi� li��i� (apie 15 proc. atvej�). Kitos priežastys, tokios kaip vandens lygio Baltijos j�roje pakilimas, hidrotechnikos statini� avarijos ir pan. sudaro 15 proc. atvej�. Dažniausiai potvyniai Lietuvoje kyla pavasario ir žiemos metu, atitinkamai apie 60 ir 35 proc. atvej�. Pagal Lietuvos potvyni� gr�sm�s žem�lapius (patvirtinti LR aplinkos ministro 2014-08-06 �sakymu Nr. D1-655) Birštono savivaldyb�s teritorijoje yra sniego ir li��i� užliejam� teritorij�. �gyvendinant bendrojo plano keitimo sprendinius, b�tina vadovautis LR Saugom� teritorij� �statymu (1993-11-09 Nr.I-301, su v�lesniais pakeitimais), LRV nutarimu „D�l speciali�j� žem�s ir miško naudojimo slyg� patvirtinimo“ (1992-05-12 Nr.343, su v�lesniais pakeitimais), potvyni� gr�sm�s ir rizikos žem�lapiais (http://potvyniai.aplinka.lt/potvyniai/) bei taikyti potvyni� rizikos valdymo planuose numatytas priemones.

XXXII. Dzingeliški�, Siponi�, Naudži�n�, Kimbir�, Padvariški� žem�s �kio zonose dalis plot� nusausinta drenažu. Melioracijos grioviams, valstybei nuosavyb�s teise priklausan�i� ir bendro naudojimo drenažo rinktuv� prieži�ros juosta po 15 m � abi puses.

XXXIII. Vadovautis Speciali�j� žem�s ir miško naudojimo slyg�, patvirtint� Lietuvos Respublikos Vyriausyb�s 1992 m. geguž�s 12 d. nutarimu Nr. 343 „D�l Speciali�j� žem�s ir miško naudojimo slyg� patvirtinimo“, XX skyriaus „Požeminio vandens vandenvie�i� apsaugos zonos“ reikalavimais.



XXXIV. Architekt�riniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso poži�riu reikšming� objekt� planavimo ar projektavimo atvejais turi b�ti rengiami architekt�riniai konkursai, skirti geriausiai statinio architekt�rinei id�jai, pateikiamai projektiniuose pasi�lymuose, ir (ar) urbanistinei id�jai, pateikiamai teritorijos vystymo koncepcijoje, išreikšti. Konkurs� tikslas – siekti ši� objekt� architekt�ros kokyb�s, optimalaus kokyb�s ir kainos santykio. Bendrojo plano sprendiniais numatoma architekt�rinius konkursus rengti naujam užstatymui Birštono miesto istorin�je dalyje, Jaunimo g. atkarpoje (nuo Prien� g. iki Karalien�s Barboros al.) ir Karalien�s Barboros al. išklotin�je numatomose urbanizuoti teritorijose, taip pat naujai planuojamam tiltui per Nemun. Objekt� srašas n�ra galutinis, atsiradus poreikiui bei nusta�ius tikslingum, reikšmingais gali b�ti pripaž�stami ir kiti objektai savivaldyb�s teritorijoje (savivaldyb�s tarybai pri�mus atitinkam sprendim). Konkursai turi b�ti rengiami vadovaujantis Architekt�ros �statymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kit� �statym�, kuriuose numatytas reikalavimas tokius konkursus rengti, nuostatomis.

2 .2 . Funkc in is te r i to r i j� zo nav imas

Birštono savivaldyb�s teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniai adaptuojami nuo 2014 met� pasikeitusiai, teritorij� planavim reglamentuojan�iai teis�s akt� sistemai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorij� planavimo �statymu, Kompleksinio teritorij� planavimo dokument� rengimo taisykl�mis, Teritorij� planavimo normomis ir kitais teis�s aktais, išskiriamos šios funkcin�s zonos:

O NEURBANIZUOJAM� TERITORIJ� FUNKCIN�S ZONOS:

� MIŠK� IR MIŠKING� TERITORIJ� ZONA (MI_F) – funkcin� zona, kurioje dominuoja Mišk� �statymo 3 straipsnyje nurodyti vis� grupi� miškai.

Detalizuotos funkcin�s zonos, kuriose dominuoja miškai, nustatomos pagal mišk� �kio paskirties žem�s naudojimo b�dus, nurodytus Žem�s �statymo 26 straipsnyje:

� Ekosistem� apsaugos mišk� zona (MI_E_F).

Ekosistem� apsaugos miškai (II A mišk� grup�) – draustini� miškai, priešeroziniai miškai. � Rekreacini� mišk� zona (MI_R_F).

Rekreaciniai miškai (II B mišk� grup�) – miško parkai, rekreaciniai miško sklypai. � Apsaugos mišk� zona (MI_A_F).

Apsauginiai miškai (III mišk� grup�) – kiti draustiniuose esantys miškai, valstybini� park� ir rezervat� apsaugini� zon� miškai, vandens telkini� apsaugos zon� miškai ir kt.

� �kini� mišk� zona (MI_U_F). �kiniai miškai (IV mišk� grup�).

� ŽEM�S �KIO TERITORIJ� ZONA (ZU_F) – funkcin� zona, kurioje dominuoja žem�s �kio paskirties žem�.

Šioje zonoje išskirtos Intensyvaus žem�s �kio (grafin�je dalyje pažym�ta ZU_Zi_F) ir Tausojanio žem�s �kio (grafin�je dalyje pažym�ta ZU_Zt_F) teritorijos.

� VANDEN� ZONA (H_F) – funkcin� zona, kurioje dominuoja Žem�s �statymo 27 straipsnyje nurodyta vandens �kio paskirties žem�.



� KONSERVACIN�S TERITORIJOS ZONA (C_F) – kurioje dominuoja Žem�s �statymo 28 straipsnyje nurodyta konservacin�s paskirties žem�. Kaip atskira funkcin� zona grafin�je dalyje neišskiriama.

O URBANIZUOTOS IR URBANIZUOJAMOS TERITORIJOS:

Urbanizuot� teritorij� tankinimo ir konversijos principai, taip pat naujos prioritetin�s pl�tros teritorijos nustatomos:

� URBANIZUOT� IR NUMATOM� URBANIZUOTI TERITORIJ� ZONOSE (U_F) Urbanizuot� ir urbanizuojam� teritorij� funkcin�je zonoje prioritetas teikiamas kitai žem�s naudojimo paskir�iai. Kitos paskirties žem� vystoma pl�tojant ir renovuojant kaim� gyvenamsias vietoves, galimi visi kitos paskirties žem�s naudojimo b�dai. Prioritetas teikiamas mažaaukš�i� gyvenam�j� nam�, prekybos, paslaug� ir pramog� bei poilsio objekt� statybai. Konservacin�s paskirties žem�s naudojimas taikomas saugomiems gamtos ir kult�ros paveldo objektams. Gamtinio karkaso teritorijose prioritetas teikiamas želdyn� formavimui, vykdomos priemon�s, užtikrinan�ios gyvenvie�i� gyvenamosios aplinkos ekologin kokyb ir jos gerinim, bendr aplinkos geoekologinio stabilumo išsaugojim ir palaikym, saugomi ir ple�iami gyvenvie�i� ir j� artimosios aplinkos želdiniai, prioritetas teikiamas apsaugini� želdyn� formavimui ir miškingumo didinimui. Nemuno kilp� regioninio parko teritorijoje veikl reglamentuoja parko tvarkymo planas ir apsaugos reglamentas. Birštono savivaldyb�s teritorijoje numatyta neurbanizuojam� bei urbanizuot� ir urbanizuojam� teritorij� visuma. Siekiant bendrojo plano sprendiniuose aiškiau identifikuoti gyvenamj vietov, urbanizuot� ir urbanizuojam� teritorij� funkcin�ms zonoms suteiktas vietovardžio pavadinimas.

2 .3 . Gyvenam� j� v ie to v i� s is tema , jos e lement� (u rban is t in i� i r sp ec ia l i zuo t� rek reac in i� cent r� ) vys tymas

Gyvenam�j� vietovi� tinkle vystomas aktyvusis teritorijos funkcin�s strukt�ros erdvinis komponentas - urbanistinis karkasas, formuojantis funkcin� Birštono savivaldyb�s stubur, susiet su Birštono miestu - savivaldyb�s centru. Šis stuburas palaiko savivaldyb�s socioekonomin� gyvybingum. Tai aktyviausios �kin�s pl�tros centr� bei aši� su labiausiai sukult�rinta gamtine aplinka bei išvystytais geotechniniais, kult�riniais kompleksais sistema.

Urbanizacijos procesas vyksta ir perspektyvoje vyks Prien� - Birštono - Jiezno ašies zonoje. Liks kaimo gyvenam�j� vietovi� tinklas bus mažiau �takojamas urbanizacijos proces�, vyks tinklo kokybin� renovacija, konversija � rekreacin� tinkl. Birštono savivaldyb�s perspektyvinis urbanistinis karkasas sudarytas orientuojantis � kurortinio centro prioritetin� pl�tojim ir jo ryši� tarptautin�mis urbanistin�s integracijos ašimis su kitais tokio pat ir aukštesnio lygmens centrais, racionaliu panaudojimu savivaldyb�s erdvinei strukt�rai formuoti. Birštono savivaldyb�s urbanistin�je sistemoje išskiriamas perspektyvinis atraminis urbanistinio karkaso tinklas turi savo specifik: jo pagrindin� dalis yra Nemuno kilp� regioniniame parke.

Nemuno kilp� regioninio parko tvarkymo planas bei apsaugos nuostatai lemia galim Birštono savivaldyb�s gyvenvie�i� vystymo erdvin specifik pagal regioninio parko ir jo apsaugos zonos ir kurorto apsaugos zonos reglamentus.

Sprendiniuose išskiriami Birštono savivaldyb�s urbanistinio karkaso centrai:

1. Pagrindinis savivaldyb�s centras - Birštono kurortas. III lygmens lokalinis centras (a kategorijos - esami palaikomi LR teritorijos BP). Tai esamas Birštono savivaldyb�s centras - Birštono kurortas. Planuojama kurorto pl�tra, prijungiant Birštono Vienkiemio ir Kernuvi� kaim� gyvenvie�i� teritorijas. Si�loma panaudoti gyvenvie�i� degradavusi �kin teritorij kurorto �kin�ms reikm�ms, kartu iškeliant iš verting� regioninio parko teritorij� �kio



objektus, taip pat ir kurorto gyvenamosios teritorijos pl�trai. Vystoma stacionari socialin� infrastrukt�ra.

2. Pagalbiniai savivaldyb�s centrai - Gelež�nai - Bui�nai, B�d� ir Ivoniški� kaim� gyvenamosios vietov�s. IV lygmens polifunkciniai centrai yra stambiausios perspektyvoje vystytinos kaimo gyvenamosios vietov�s sudaran�ios urbanistinio karkaso pagrindinius mazgus Birštono savivaldyb�je. Lokalini� IV lygmens arba savivaldyb�s pagalbini� centr� perspektyvin�s gyvenviet�s yra aglomeruotos keli� kaim� gyvenviet�s (Gelež�nai – Bu�i�nai, Ivonišk�s aglomeruotos su Prien� miestu). Vystoma stacionari socialin� infrastrukt�ra.

3. Papildomi savivaldyb�s rekreaciniai centrai - Šk�vonys, Širviniai ir Jundeliški� k. Šios gyvenviet�s sudaro V lygmens pagalbinius rekreacinius centrus. Tai stambesn�s kaimo gyvenviet�s, turin�ios ar galin�ios vykdyti lokalin aptarnavimo rekreacin funkcij. Šie centrai papildo pagrindinius seni�nijos centrus. Šie centrai b�dami greta pagrindin�s savivaldyb�s urbanistin�s integracijos ašies – kelio Vilnius – Prienai – Marijampol� – ir b�dami jos �takoje papildo pagrindinius tre�io ir ketvirto lygmens savivaldyb�s centrus. Numatomas prioritetinis rekreacinis teritorijos vystymas – intensyvaus naudojimo rekreacijos aptarnavimo galimas už Nemuno kilp� regioninio parko rib� (Širvini� ir Jundeliški�), ekstensyvaus naudojimo parko teritorijos ribose (Šk�voni�, Jundeliški� teritorijos dalyje, patenkan�ioje � parko teritorij). Jie regioninio parko ir Birštono savivaldyb�s kontekste gali b�ti ir siauros rekreacin�s specializacijos. Galimos rekreacijos aptarnavimo funkcijos – veiklos:

� ekstensyvios rekreacijos kaimo gyvenviet� Šk�vonys – galimas turizmo aptarnavimo infrastrukt�ros objektas – maitinimo �staiga, kuriamos kaimo turizmo sodybos esam� pagrindu arba statomos naujos pagal regioninio parko tvarkymo plano sprendinius. Numatoma buvusio apleisto paukštyno užstatymo galima konversija � gyvenamj arba rekreacin paskirt�, nustatant sugriežtinto vizualinio reguliavimo tvarkymo reglament, nekei�iant esamo užstatymo tankio ir aukš�io, – galima sporto stovykla ir reabilitacijos centras ar vaik� poilsio baz� – stovykla ar men� k�r�j� k�rybos ir poilsio baz� ar žvej� m�g�j� baz� ar pan. Kuriamos stovyklaviet�s, gali b�ti pl�tojama turizmo tras� sistema su reikiama infrastrukt�ra;

� Širviniai – numatoma intensyvios rekreacijos kaimo gyvenviet� ir turi geras galimybes pl�trai, yra galimi rekreaciniai, sporto kompleksai, galimi turizmo aptarnavimo centrai ar pan. Gali b�ti pl�tojama turizmo tras� sistema su reikiama infrastrukt�ra;

� Jundelišk�s – ekstensyvios rekreacijos kaimo teritorijos dalis patenkanti � regioninio parko ribas – veiklos siejamos su kult�ros paveldo objekto Jundeliški� (Paverkni�, Ustron�s) buvusio dvaro sodybos fragment� išsaugojimu, atgaivinimu ir panaudojimu, integruojant kult�ros paveld � visuomen�s gyvenim – naudojant ar pritaikant viešajai paskir�iai, kult�riniam ir pažintiniam turizmui. Gali b�ti kuriamos kaimo turizmo sodybos esam� sodyb� pagrindu, nustatant sugriežtinto vizualinio reguliavimo tvarkymo reglament. Intensyvios rekreacijos kaimo teritorijos dalyje už parko rib� kuriama rekreacin� infrastrukt�ra pravažiuojan�i� automagistrale bei Verkn�s up�s vandens kelio turist� ir poilsiautoj� aptarnavimu – gali b�ti kuriamos kaimo turizmo sodybos, maitinimo �staigos, rekreacin�s stovyklos, žvej� m�g�j� baz�, vandens turizmo baz� su nuoma ir aptarnavimu ar pan. Gali b�ti pl�tojama turizmo tras� sistema su reikiama infrastrukt�ra.

V lygmens rekreaciniuose centruose socialin�s infrastrukt�ra vystytina sezonin�, derinantis prie rekreacijos sezoniškumo.

4. Likusios planuojamos gyvenviet�s – Siponys - Šaltin�nai, Matiešionys, Žemaitkiemis, Moibeli� k., Nemaj�n� k., Paverkniai, Kamiliava, Babroni� k., Dimšišk�s, Padvarišk�s, priskiriamos VI lygmeniui. Jos susietos su aukš�iau min�tais centrais ir savivaldyb�s centru daugiausia per vietini� ir rajonini� keli� tinkl. Prognozuojamas mobili�j� paslaug�



sektoriaus augimas. Ši� kaimo gyvenvie�i� aptarnavimui si�loma mobili socialin�s infrastrukt�ros sistema.

Savivaldyb�je ryški kaimo gyvenvie�i� tinklo nykimo tendencija. Kaimišk�j� gyvenvie�i� vystymo kryptis b�t� j� tinklo stabilizacija, esam� gyvenam�j� vietovi� regeneravimas. Viena iš priemoni� – ryšio tarp gyvenvie�i� ir savivaldyb�s centro gerinimas.

Birštono savivaldyb�s besivystan�io urbanistinio erdvinio karkaso erdvin�je strukt�roje pažym�tos nustatytos trij� pagrindin�s urbanistini� integracijos aši� grup�s:

� Esama šalies regionin�s reikšm�s integracijos ašis, siejanti savivaldybi� centrus ir teritorij su aukštesnio lygmens urbanistin�s integracijos ašimis. Šios urbanistin�s integracijos ašys siejamos automagistrali� ir krašto keli� pagrindu. Birštono savivaldyb�s teritorij kerta perspektyvoje vystomos vakar� - ryt� krypties urbanistin�s integracijos ašis Prienai - Birštonas - Jieznas, o šiaur�s – piet� krypties ašis kerta tik savivaldyb�s teritorijos nedidel� fragment.

� Savivaldyb�s lokalin�s pagrindin�s integracijos ašys – Birštono savivaldyb�je lokalin�s jungtys papildo aukštesnio lygmens urbanistin�s integracijos ašis. Jos jungia pagalbinius savivaldyb�s centrus su savivaldyb�s centru - Birštono kurortu. Bendrojo plano sprendiniuose pl�tojamas infrastrukt�ros koridorius lokalini� pagrindini� integracini� aši� kryptimi, siekiant užtikrinti ryš� tarp pagalbini� aptarnavimo centr� su daline stacionaria socialine infrastrukt�ra - B�d�, Gelež�n�, Bu�i�n�, tarp papildom� centr� su rekreacine specializacija, daline rekreacine infrastrukt�ra - Širvini� ir Jundeliški�. Ašis apjungia Moibeli� k, Dimšišk�s, Padvarišk�s, Gojaus k., Birštono Vienkiem�. Gojaus kaimo gyvenviet� sunykusi, tod�l suk�rus atitinkamas vystymosi slygas planuojamas gyvenviet�s regeneravimas.

� Savivaldyb�s papildomos lokalin�s antraeil�s rekreacin�s integracijos ašys, formuojan�ios rekreacin� žied ir apjungian�ias pagrinde VI lygmens gyvenvietes – Siponys - Šaltin�nai, Matiešionys, Žemaitkiemis, Nemaj�n� k. gyvenviet�. Bendrojo plano sprendinuose pietin�s integracijos ašies kryptimi projektuojama rajoninio kelio jungtis (esamo vietinio kelio pagrindu) tarp Siponi� ir Puzoni�.

� Rekreacin�s integracijos ašys – Nemuno kilp� regioninio parko teritorijoje. Bendrojo plano sprendiniuose planuojama infrastrukt�ros pl�tra, gerinant bei išryškinant aplinkos savitumus ir svarb paveldotvarkiniu aspektu – iškeliant tikslus etnografini� sodyb� regeneravimui ir pritaikymui rekreaciniams tikslams.

2 .4 . Urb an izuo to s i r numatomo s urbanizuot i t e r i to r i jos

Urbanizuojamos teritorijos – savivaldyb�s ir vietov�s lygmens bendruosiuose planuose numatomos kompaktiškai pastatais užstatyti teritorijos su inžinerini� komunikacij� koridoriais ir neužstatomais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdv�mis ir valstybiniais miškais miestuose.

Urbanizuotos teritorijos – pastatais užstatytos miest�, miesteli�, kompaktiškai užstatyt� kaim� teritorijos su inžinerini� komunikacij� koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdv�mis ir valstybiniais miškais miestuose.

Urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos – tai užstatomos ir neužstatomos gyvenvie�i� teritorijos - veikla jose mažiausiai ribojama, vystoma urbanistini� bei inžinerini� ar technologini� pastat� statyba. Šiose teritorijose pl�tra remiasi intensyvia žem�nauda, atsižvelgiant � švarios ir sveikos aplinkos palaikymo bei šiose teritorijose esan�i� gamtos ir kult�ros paveldo objekt� apsaugos reikalavimus. Urbanizuot� ir urbanizuojam� teritorij� funkcin�s zonos Birštono savivaldyb�je apima stambesni� gyvenvie�i� bei j� pl�tros teritorijas.



Nustatytos savivaldyb�s gyvenam�j� vietovi� vystymo galimyb�s, kompleksiškai �vertinus aukš�iau pateikt savivaldyb�s urbanistin erdvin sistem, j konkretizuojant kaimo gyvenvietei, �vertinus gamtinio pamato erdvin�s strukt�ros (Nemuno geosistemos gamtinio karkaso, kraštovaizdžio) reglamentuojan�ias nuostatas, Nemuno kilp� regioninio parko reglament, perspektyvinio žem�s naudojimo zonavimo nuostatas, gyvenamosios vietov�s viet ir funkcij gyvenam�j� vietovi� tinkle.

Kaim� teritorij� urbanizavimo mastas diferencijuojamas pagal urbanistinio ar gamtinio prioriteto dominavim:

� Kaimams, kuri� teritorijos pilnai ar dalinai patenka � saugom teritorij gyvenviet�s vystomos sutinkamai su saugomos teritorijos apsaugos ir tvarkymo reglamentu, kuris tikslinamas ir detalizuojamas specialiaisiais saugom� teritorij� planais.

� Kaimams, kuri� teritorijos pilnai ar dalinai patenka � gamtinio karkaso zonas, gyvenviet�s vystomos sutinkamai su gamtinio karkaso nuostat� reikalavimais. Kaimo gyvenviet�s naujo užstatymo pl�tojimo prioritetin� kryptis nustatoma � teritorijas, mažiausiai ribojamas gamtini� slyg� (gamtinio karkaso nuostat�, regioninio parko reglament� ir kt.).

� Kaimo gyvenviet�s urbanizuot� urbanizuojam� teritorij� funkcin�s zonos apibr�žtos kaip kaimo gyvenviet�s dalys, skirtos esamam ir naujam užstatymui ir jam funkcionuoti reikalingai socialinei, inžinerinei, susisiekimo infrastrukt�rai bei bendram naudojimui skirtoms teritorijoms, pagal kaimo gyvenviet�s numatyt perspektyvinio erdvinio vystymo tip. Kaimo gyvenviet�s erdvin� tip nusako užstatyt� teritorij� (gyvenam�j� viet�) išsid�stymo erdvinis modelis kaimo teritorijoje, bei jas jungian�ios pagrindin�s technin�s (susisiekimo) infrastrukt�ros linijos.

Birštono savivaldyb�je išskirti ir išliks vystomi tokie kaimo gyvenvie�i� erdviniai tipai:

1. Kompaktiškai sklaidžios erdvin�s strukt�ros kaimo gyvenviet�s. Kaimo gyvenviet� turi kompaktin� branduol� ir eil nutolusi� atskir� sodyb� �siterpusi� miško ar agrarin�se naudmenose.

2. Sklaidžios (sodybin�s) erdvin�s strukt�ros kaimo gyvenviet�s. Kaimo gyvenviet� susideda iš atskir� atitolusi� sodyb� �siterpusi� miško ar agrarin�se naudmenose.

3. Viens�džiai. Kaimo gyvenviet� susideda iš vienos sodybos. Šio tipo kaimo gyvenvie�i� Birštono savivaldyb�je yra tik kelios.

4. Kaimai be gyvenviet�s. J� (yra 4) gali sumaž�ti. Si�loma alternatyva juos naikinti, prijungiant j� teritorijas prie gretim� kaim�.

5. Aglomeruotos erdvin�s strukt�ros kaimo gyvenviet�s. Kada keli kaimai turi vien didel palyginti kompaktin gyvenviet, (gretim� kaim� gyvenviet�s susiliej � daugiau ar mažiau t�sin užstatyt zon), su viena ar keliomis nutolusiomis sodybomis. J� savivaldyb�je yra 2. Perspektyvoje gali likti viena.

6. Aglomeruotos su gretimais miestais erdvin�s strukt�ros kaimo gyvenviet�s, tampriai susijusios su gretimais miestais socialine ir inžinerine infrastrukt�ra.

Nustatyti, pagal vystymo slygas, gyvenvie�i� vystymo galimybi� tipai ir j� vystymo charakteristika:

V1 tipas. Vystomasis aglomeruotas su gretimais miestais. Kaimo gyvenviet� turi geras galimybes pl�trai � kaimo teritorij (gali užimti 60 ir daugiau procent� kaimo teritorijos) sudarydamos gretim� miest� priemiestin�s mažaaukšt�s statybos zonas. Savivaldyb�je yra 2 tokios gyvenviet�s: Birštono vienkiemio – Kernuvi� kaim� gyvenviet� si�loma �jungti � Birštono kurort ir Ivoniški� kaimo gyvenviet�, besiribojanti su Prien� miestu. Numatoma pilna centralizuota inžinerin� infrastrukt�ra. Šio tipo gyvenviet�s užstatymas, patenkantis � gamtin� karkas vystomas



atsižvelgiant � gamtinio karkaso nuostat� reikalavimus. 6. Erdvinis tipas. Galimi visi sklyp� žem�s naudojimo b�dai ir užstatymo b�dai.

V2 tipas. Vystomasis rekreacinis. Kaimo gyvenviet� intensyvios rekreacijos funkcinio prioriteto zonoje ir turi geras galimybes pl�trai, yra galimi rekreaciniai kompleksai, galimi turizmo aptarnavimo centrai. (gyvenviet� gali užimti iki 40 procent� zonos teritorijos). Numatoma pilna centralizuota inžinerin� infrastrukt�ra. Šio tipo gyvenviet�s užstatymas, patenkantis � gamtin� karkas vystomas atsižvelgiant � gamtinio karkaso nuostat� reikalavimus. Tai Jundeliški� kaimo rekreacin� gyvenviet�, Širvini� kaimo rekreacin� gyvenviet� ir Šk�voni� kaimo (maudykli� zonos) rekreacin� gyvenviet�.

V3 tipas. Vystomasis. Kaimo gyvenviet� santykinai turi geras galimybes pl�trai � kaimo teritorij, kuri nepatenka � gamtin� karkas, miško žem, regionin� park (jo konservacinio ar apsauginio funkcinio prioriteto zonas). Ji gali pl�totis iki 15 procent� kaimo teritorijos Dalis j� turi kompaktiškai užstatytas gyvenviet�s dalis, (1 ir 5 gyvenviet�s erdviniai tipai). Bu�i�n� – Gelež�n� ir B�d� kaim� gyvenviet�s si�lomos kaip savivaldyb�s urbanistinio karkaso pagalbiniai centrai. Šio tipo gyvenviet�s dalis, patenkanti � gamtin� karkas, vystoma atsižvelgiant � gamtinio karkaso nuostat� reikalavimus.

V4 tipas. Stabilizuojamasis. Kaimo gyvenviet� turi nedideles galimybes pl�stis ir vystytis iki 5% kaimo teritorijos. Šio tipo kaimo gyvenviet�s daugumoje atveju patenka � gamtin� karkas, regionin� park (jo konservacinio ar apsauginio funkcinio prioriteto zonas). Vystymas paremtas gyvenviet�s sklyp� konsolidacija, gyvenviet�s renovacija, sutinkamai su funkcinio prioriteto zonos tipu, kurioje ji yra. išlaikomas gyvenviet�s erdvinis tipas, kuris daugumoje atveju yra antras. Galimi visi sklyp� žem�s naudojimo b�dai. Užstatymas mažaaukštis. Gyvenviet�s užstatymas, patenkantis � gamtin� karkas vystomas sutinkamai su gamtinio karkaso nuostat� reikalavimais.

V5 tipas. Konservuojamasis. Šio tipo kaimo gyvenviet�s daugumoje atveju patenka � gamtin� karkas, regionin� park (jo konservacinio ar apsauginio funkcinio prioriteto zonas). Kaimo gyvenviet�s teritorija neple�iama. Užstatymas vystoma j� renovuojant, regeneruojant vidini� esam� užstatyt� teritorini� resurs� sskaita, (nuo 0 iki 0,1 % kaimo teritorijos). Užstatymas mažaaukštis. Gyvenviet�s užstatymas, patenkantis � gamtin� karkas vystomas atsižvelgiant � gamtinio karkaso nuostat� reikalavimus. Kaim� ir j� gyvenviet�s, patenkan�ios � saugom teritorij, vystomos sutinkamai su regioninio parko apsaugos ir tvarkymo reglamentu, kuris tikslinamas ir detalizuojamas specialiaisiais saugom� teritorij� planais, kurie rengiami ir tvirtinami atitinkam� teis�s akt� nustatyta tvarka.

V6 tipas. Naujai atkuriamas stabilizuojamasis. Atkuriama naujai kaimo gyvenviet� kaime be gyvenviet�s turinti nedideles galimybes pl�stis ir vystytis (iki 5% kaimo teritorijos)., Kaimo gyvenviet� yra sunykusi, tod�l rekomenduojama j atkurti senoje vietoje, teis�s akt� nustatyta tvarka. Užstatymas mažaaukštis. Gyvenviet�s užstatymas, patenkantis � gamtin� karkas vystomas atsižvelgiant � gamtinio karkaso nuostat� reikalavimus (savivaldyb�s teritorijoje yra du tokie kaimai be gyvenvie�i� ir gyventoj� - Kimbirai ir Gojus, patenkantys � gamtin� karkas).

V7 tipas. Naujai regeneruojamas. Atkuriama naujai kaimo gyvenviet� (sodyba) kaime be gyvenviet�s, kuri neturi galimyb�s toliau pl�stis. Yra du šio tipo kaimai be gyvenvie�i� patenkantys � gamtin� karkas ir regionin� park - Balvoniški� ir Panartiški� kaimai. Gyvenviet� (sodyba) atkuriama senoje vietoje, jos buvim pagrindžiant teis�s akt� nustatyta tvarka. Kadangi jos patenka � saugom teritorij, atkuriamos sutinkamai su saugom� teritorij� apsaugos ir tvarkymo režimu, kuris tikslinamas ir detalizuojamas specialiaisiais saugom� teritorij� planais, kurie rengiami ir tvirtinami atitinkam� teis�s akt� nustatyta tvarka. Nesant poreikio atkurti kaimo gyvenviet (sodyb), kaip alternatyvinis variantas yra ši� kaim� teritorijas priskirti gretimiems kaimams.

2 .5 . U rb an izuo t� i r u rban izuo jam� te r i to r i j� p r ior i te t in�s p l� t ros kryp tys

Birštono savivaldyb�s bendrojo plano pagrindiniame br�žinyje nurodomos funkcin�s zonos su pažym�tais funkcini� zon� ar j� dali� kodais, o reglamentai pateikiami Reglament� lentel�je.



Savivaldyb�s teritorijoje nustatyt� urbanizuot� ir urbanizuojam� funkcini� zon� teritorij� naudojimas nustatomas išskiriant prioritetin� naudojim. Urbanizuot� ir urbanizuojam� teritorij� funkcin�s zonos pagal teritorijos naudojimo prioritetus gali b�ti:

Eil. Nr. Reikšm� Erdvinio objekto kodas*

1 Intensyvi urbanizacija Ui

2 Ekstensyvi (dispersiška) urbanizacija Ue

3 Renovacin� (palaikomoji) urbanizacija Ur

4 Gamybos pl�tra Ug

5 Intensyvi rekreacija Ri

6 Ekstensyvi rekreacija Re

* gali b�ti rašomos kelios erdvinio objekto kodo reikšm�s atskiriant jas simboliu „;“ - tokiu atveju pirma rašyta

reikšm� yra prioritetin� Ue ekstensyvaus kompaktiško užstatymo:

Šiai kategorijai priskiriamos esam� miest�, miesteli� ir kaim� užstatytos bei kompaktiškos pl�tros teritorijos ir j� dalys, kur vyrauja sodybinis ir mažaaukštis užstatymas, o taip pat atskiros sodybos ar j� grup�s žem�s �kio paskirties teritorijose. Kompaktiškai užstatytose teritorijose prioritetas teikiamas kitai žem�s naudojimo paskir�iai. Teritorijose, priskiriamose gamtiniam karkasui, prioritetas teikiamas želdyn� formavimui, tame tarpe atskir�j� želdyn�, kapini�. Leidžiamas ribotas užstatymo tankio ir aukštingumo didinimas, susiklos�iusios planin�s strukt�ros transformavimas. Kompaktiško užstatymo teritorijose galimi visi kitos paskirties žem�s naudojimo b�dai ir pob�džiai (t. t. komercini�, smulkaus ir vidutinio verslo gamybini� ir sand�liavimo objekt� statyba), išskyrus daugiabu�i� daugiaaukš�i� pastat� statyb.

Ue ekstensyvaus dispersinio užstatymo:

Šiai kategorijai priskiriami naujai formuojami žem�s �kio paskirties teritorijose kitos paskirties atskiri sklypai, kurie nesudaro ištisinio kompaktiško užstatymo. Atskirose sodybose ar j� grup�se žem�s �kio paskirties teritorijose reguliuojamas užstatymo tankio didinimas, prioritetas teikiamas želdyn� formavimui. Skatinama gyvenamosios funkcijos konversija � rekreacin – turistin funkcij. Leidžiama gyvenam�j� kvartal�, smulkaus ir vidutinio verslo ir komercini� objekt� statyba kompaktiškose kaimo gyvenam�j� vietovi� teritorijose.

Ui intensyvaus kompaktiško užstatymo:

Šiai kategorijai priskiriamos užstatytos ir kompaktiškos pl�tros teritorijos bei j� dalys, kur vyrauja intensyvesnis užstatymas. Prioritetas teikiamas kitai žem�s naudojimo paskir�iai. Galimi visi kitos paskirties žem�s naudojimo b�dai ir pob�džiai. Leidžiama iš esm�s keisti užstatymo pob�d� (užstatymo tankio ir aukštingumo didinimas, esamos planin�s strukt�ros transformavimas, urbanistin�s aplinkos keitimas). Skatinamas želdyn� ir vieš�j� erdvi� formavimas, tame tarpe atskir�j� želdyn�, kapini�. Prioritetas teikiamas socialin�s infrastrukt�ros ir paslaug� objekt� pl�trai.

Ug - Ekstensyviai arba intensyviai technogenizuojamos aplinkos reglament� technologinis kraštovaizdis. Teritorija, skirta pramon�s ir gamybos �moni�, sand�li�, terminal� bei kit� sand�liavimo objekt� statybai.

Ekstensyvios veiklos rekreacin�s teritorijos (Re) – tai teritorijos, pasižymin�ios ypatinga kult�rine ar gamtine verte, pritaikytos lankymui ir rekreacijai. Panaudojimo reglamentas:

� išlaikomas esamas užstatymo pob�dis, puosel�jamas kraštovaizdis; � užstatytose teritorijose vykdomos priemon�s (dažniausiai renovacinio pob�džio),

padedan�ios gerinti poilsiavimo slygas;



� kuriama rekreacin� infrastrukt�ra - rekreaciniai takai, poilsio ir apžvalgos aikštel�s, gerinamas lankytin� objekt� ženklinimas ir informatyvumas;

� atskirose rekreacini� mišk� dalyse gali b�ti formuojamos intensyvaus pritaikymo poilsio teritorijos su specialia rekreacin�s veiklos programa.

Intensyvios veiklos rekreacin�s teritorijos (Ri) – tai �vairiose turistams ar lankytojams patraukliose vietov�se esan�ios teritorijos, neb�tinai pasižymin�ios ypatinga, išskirtine kult�rine ar gamtine verte, ta�iau galin�ios �takoti kitas šalia esan�ias rekreaciniu poži�riu vertingas teritorijas. Jose:

� galima tikslingai keisti esamo užstatymo pob�d�, kad neb�t� pažeidžiamos estetin�s kraštovaizdžio vertyb�s ir neb�t� daroma vizualin� �taka aplinkin�ms vertyb�ms;

� pl�tojamos aktyvaus sporto ir poilsio galimyb�s, gerinant ir/arba kuriant reikaling infrastrukt�r;

� pl�tojamas intensyvus rekreacinis teritorijos panaudojimas, ple�iant turistini� paslaug� pasi�l;

� skatinama diversifikuota �kin� veikla (komerciniai, maitinimo ir apgyvendinimo objektai). Rekreacin�s agrarin�s teritorijos – tai agrarin�s funkcijos nepraradusios sod� bendrij� teritorijos, taip pat vaizdingos agrarin�s paežeri� ar paupi� teritorijos (agroparkai), intensyviai naudojamos poilsiui, dažniausiai apsistojus pas vietos gyventojus.

Urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos vystomos pagal teritorij� pl�tros kryptis, kurias apib�dina šie teritorij� vystymo režimai:

� saugojimas (saug); � modernizavimas (mod); � konversija (pertvarkymas) (konv); � nauja pl�tra (nauj); � rezervavimas (rez); � be esmini� poky�i� (status guo); � kiti, jeigu specifin�s urbanizuotos teritorijos pl�tros krypties negalima apib�dinti aukš�iau

išvardintuose punktuose nurodytais teritorij� vystymo režimais. Saugojimas nustatomas �vair� status turin�ioms saugomoms teritorijoms ir teritorijoms, kuri� vertingsias savybes b�tina išsaugoti j� nekei�iant. Šiose teritorijose numatoma statyba gali b�ti vykdoma teis�s akt� nustatyta tvarka ir (ar) atliekant tvarkybos darbus: konservavim, restauravim, atk�rim ar pritaikym.

Saugojimo režimas nustatomas visose urbanizuot� urbanizuojam� teritorij� funkcin�se zonose patenkan�iose � Nemuno kilp� regioninio parko ribas. Urbanizuot� teritorij� tvarkymas ir pl�tra realizuojami vadovaujantis saugom� teritorij� nuostatais, saugom� teritorij� tipiniais apsaugos reglamentais, specialiaisiais planais, saugom� teritorij� kraštovaizdžio tvarkymo zon� planais. Tai Ivoniški�, Šk�voni�, Jundeliški�, Ne�i�n� – Nemaj�n�, Šil�n�, Šaltin�n�, Siponi�, Matiešioni�, Žemaitkiemio gyvenviet�s.

Modernizavimas – urbanizuot� teritorij� fizin�s ir (ar) funkcin�s strukt�ros atnaujinimas, kai pl�tra vykdoma išnaudojant vidinius teritorijos resursus iš esm�s nekei�iant šios teritorijos naudojimo funkcin�s strukt�ros ir fizini� parametr�:

� modernizavimo režimas skirtas urbanizuotoms teritorijoms, kai b�tinas kompleksinis užstatymo ir infrastrukt�ros, fizin�s ir socialin�s aplinkos atnaujinimas;

� modernizuojant urbanizuotas teritorijas nauja statyba gali b�ti numatoma: - pagal tai teritorijai b�dingus užstatymo principus baigiant formuoti nebaigtas urbanistines

strukt�ras, ypa� miesteli� centruose; - specializuotuose centruose pritraukiant naujas funkcijas ar ple�iant juose teikiam�

paslaug� apimtis; - gyvenamosios aplinkos teritorijose pl�tojant socialin, paslaug� ir kit infrastrukt�r;



- rekonstruojant pastatus pagal tai teritorijai b�ding erdvin urbanistin strukt�r; - � monofunkcines gyvenam�j� vietovi� dalis pritraukiant naujas funkcijas, nesukelian�ias

neigiamo poveikio aplinkai. Galimi modernizavimo b�dai:

� atgaivinimas (revitalizacija) – gyvybingumo gržinimas degraduojan�ioms gyvenvie�i� strukt�rin�ms dalims, fizin�s aplinkos kokyb�s, ekonominio aktyvumo, socialin�s integracijos skatinimas. Revitalizacija – nauj� funkcij� atsiradimas, sen�j� skatinimas su atitinkamais statybos darbais, kurie pagyvina socialin ir ekonomin veikl, suteikia naujas funkcines, estetines savybes, padidina teritorijos patrauklum, pritraukia � j naujus, �vairesni� socialini� sluoksni� gyventojus;

� atnaujinimas (renovacija) – pastat� ir (ar) inžinerini� sistem� fizini� ir energini� savybi� atk�rimas ar pagerinimas, energetinio efektyvumo padidinimas, architekt�rin�s išraiškos atnaujinimas. Kompleksin� renovacija – kompleksinis gyvenamosios aplinkos ir inžinerin�s �rangos atnaujinimas. Kompleksin� renovacija taip pat gali numatyti ir gyvenamosios aplinkos perplanavim, dalin� pastat� griovim ir nauj statyb.

Urbanizuotos teritorijos modernizuojamos išsaugant ir kuriant viešsias erdves, žalisias jungtis, prieinamas skirtingoms socialin�ms grup�ms, pritaikant žalij (ir m�lynj) infrastrukt�r klimato kaitos poveikio prevencijai ir atsparumo klimato kaitos sukeliamoms gr�sm�ms didinimui, gerinant gyvenimo kokyb gyvenamosiose teritorijose. Gyvenamosios aplinkos kokyb�s gerinimo aspektai: vystant urbanizuotas teritorijas b�tina išsaugoti išlikusius nat�ralius teritorij� fragmentus, taikyti mažesnes užstatymo tankio ir intensyvumo normas, išlaikyti ir formuoti didesn� plot priklausom�j� želdyn�, kurie efektyviai atlikt� ekologinio kompensavimo funkcijas (sugert� ant antropogenini� dang� susidarant� vandens pertekli�, apsaugot� žem�s pavirši� ir inžinerinius statinius nuo perkaitimo, sudaryt� slygas reikštis biologinei �vairovei). Modernizavimo režimas Birštono savivaldyb�s teritorijos bendrojo plano sprendiniuose nustatomas visose urbanizuotose teritorijose.

Konversija (pertvarkymas) – neefektyviai naudojam� užstatyt� teritorij� (gyvenviet�se esan�ios taršios ar neefektyvios gamybos, tame tarpe žem�s �kio apleistose technikos kiem�, buvusi� ferm� teritorijose) naujas (antrinis) panaudojimas pl�trai:

� konversijos tikslai – didinti gyvenam�j� vietovi� funkcin�s ir fizin�s strukt�ros integralum, sudaryti slygas taršos mažinimui, kurti palanki investicijoms aplink, tolygiau išd�styti gyvenamsias teritorijas ir darbo vietas, sukurti slygas aplinkos, užstatymo, susisiekimo sistemos ir inžinerin�s �rangos atnaujinimui urbanizuotoje gyvenamosios vietov�s dalyje;

� pertvarkomose teritorijose, kuriose buvo vykdoma tarši �kin� veikla, turi b�ti atlikti grunt� tyrimai ir tsiamas monitoringas d�l galimo grunto užterštumo chemin�mis medžiagomis;

� atskiras konversijos atvejis – sodinink� bendrij� teritorij� konversija � gyvenamsias teritorijas. Kompleksiškai perplanuojant šias teritorijas siekiama išvystyti susisiekimo, inžinerin infrastrukt�r, sukurti b�tin socialin ir aptarnavimo infrastrukt�r.

Konversijos (pertvarkymo režimas) nustatomas Šk�voni�, Nemaj�n�, Gelež�n� – Bu�i�n�, B�d�, Jundeliški�, Matiešioni�, o taip pat dalinai ir Šil�n� sodinink� bendrijos teritorijoje.

Nauja pl�tra – neužstatyt� teritorij� urbanizavimas:

� rekomenduojama, kad nauja pl�tra sudaryt� iki 20% viso pl�tros poreikio. Likus� poreik� rekomenduojama tenkinti efektyviau naudojant kitus teritorij� vystymo režimus: modernizavim, konversij;

� naujos pl�tros teritorij� vystymo eiliškumas nustatomas išskiriant prioritetin�s pl�tros teritorijas, kuriose savivaldyb� �sipareigoja vystyti socialin ir (ar) inžinerin infrastukt�r, taip pat viešsias erdves ir želdynus, ir visais atvejais vertinti tolyg� paslaug� prieinamum kiekvienam savivaldyb�s gyventojui, siekiant optimizuoti paslaug� tinkl. B�tina nustatant



prioritetines veiklos teritorijas atsižvelgti ir �vertinti atstumus iki inžinerini� tinkl� sistemos, funkcionuojan�ios gatv�s ir viešojo transporto. Atskirai vystomos naujos pl�tros teritorijos netur�t� b�ti toliau nuo inžinerini� tinkl� sistemos ir funkcionuojan�ios gatv�s kaip 200 metr� miestuose ir 100 m kaimo gyvenamosiose vietov�se. Nuo viešojo transporto stotel�s atskirai vystomos teritorijos gal�t� b�ti nutolusios ne daugiau kaip 800 metr� (gyvenamosiose vietov�se, kuriose yra veikianti visuomeninio transporto sistema).

�vertinus socialin ekonomin situacij Birštono savivaldyb�je naujos pl�tros teritorij� numatoma labai nedaug. Tai daugiausia už Nemuno kilp� regioninio parko rib� esan�iose gyvenviet�se ar j� teritorijose – B�d�, Gelež�n� – Bu�i�n�, Jundeliški�, Širvini�, Gojaus (Birštono v.s.), o taip pat Šk�voni� gyvenviet�je tame tarpe ir bendro naudojimo teritorij�.

Rezervavimas nustatomas teritorijoms, kurios reikalingos visuomen�s poreikiams. Birštono savivaldyb�je numatoma rezervuoti teritorijas bendro naudojimo (kapini�) teritorijos išpl�timui.

Be esmini� poky�i� (status quo) teritorijos, kuriose paliekama esama pad�tis. Esminiai poky�iai teritorij� funkcin�je ir fizin�je strukt�roje nenumatomi.

Birštono savivaldyb�s pagrindin�s numatyt� urbanizuot� ir urbanizuojam� funkcini� zon� teritorij� pl�tros kryptys ir vystymo režimai pateikiami Reglament� lentel�je. Reglament� lentel�je nurodom� teritorijos naudjimo tip� turinys, žem�s naudojimo paskir�i� aprašymai, naudojimo b�d� turinys ir j� santrumpos pagal Teritorij� planavimo dokument� rengim reglamentuojan�ius teis�s aktus.

2 .6 . Gyvenam� j� v ie to v i� cen t r� vys t ymo t ipa i i r pag r ind in ia i b e i teks t in ia i reg lamen ta i

2 .6 .1 . U1_ Ivon išk i� -Šk�von i� g yven vie t�

IV lygmuo Birštono savivaldyb�s urbanistinio karkaso lokalinis IV lygmens arba savivaldyb�s pagalbinis centras. Tai polifunkcin� perspektyvoje vystytina savivaldyb�s kaimo gyvenamoji vietov�, esanti viena iš pagrindini� urbanistinio karkaso mazg�. Šis centras vykdys ir poilsiautoj� aptarnavimo funkcij.

Gyvenviet�s erdvinis ir vystymo tipas – 6 / V1. Gyvenviet�s erdvinis tipas 6: Aglomeruotos su gretimais miestais erdvin�s strukt�ros kaimo gyvenviet�s, tampriai susijusios su gretimais miestais socialine ir inžinerine infrastrukt�ra. Ivoniški� kaimo gyvenviet�, aglomeruota su Prien� miestu.

Pagal vystymo slygas, gyvenviet�s vystymo galimybi� tipas ir jo vystymo charakteristika: Vystymo tipas V1. Vystomasis, aglomeruotas su gretimais miestais. Kaimo gyvenviet� turi geras galimybes pl�trai (gali užimti 60 ir daugiau procent� kaimo teritorijos) – tai iš esm�s gretimo miesto priemiestin�s mažaaukšt�s statybos zona. Savivaldyb�je yra 2 tokios gyvenviet�s: Birštono vienkiemio – Kernuvi� kaim� gyvenviet�, kuri yra �jungta � Birštono kurort, ir Ivoniški� kaimo gyvenviet�, besiribojanti su Prien� miestu. Numatoma pilna centralizuota inžinerin� infrastrukt�ra. Šio tipo gyvenviet�s užstatymas, patenkantis � gamtin�

6



karkas vystomas atsižvelgiant � gamtinio karkaso nuostat� reikalavimus. Pagrindiniai kaimo urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos naudojimo reglamentai:

Fu

nkc

in�s

zo

no

s N

r.

Fu

nkc

inis

p

rio

rite

tas

Ter

ito

rijo

s n

aud

ojim

o t

ipas

Pag

rin

din�

žem�s

n

aud

ojim

o

pas

kirt

is

Žem�s

n

aud

ojim

o

b�

das

Did

žiau

sias

le

isti

nas

pas

tat�

au

kšt�

ska

iiu

s

Did

žiau

sias

le

isti

nas

pas

tat�

au

kšti

s, m

etra

i n

uo

žem�s

p

avir

šiau

s

Did

žiau

sias

le

isti

nas

skl

ypo

u

žsta

tym

o

inte

nsy

vum

as

Did

žiau

sias

le

isti

nas

u

žsta

tym

o

tan

kis

Ter

ito

rijo

s p

l�to

jimo

b�

das

U1_ Ivoniški�-Šk�voni�

Ue, Re GV, MI, ZN, ZU, ZR, GM, TI, TK, BZ

KT, galimos Z, M, C

G1, V, K, I1, I2, B, R, E, C2, Z3, Z4, M2, M4

2 9 0,4 30 saug, mod, nauj, rez

�gyvendinimo prioritetas 1. Pavadinimas Plotas (ha) U funkcin�s zonos plotas (ha) (procentas)

Ivoniški� k. 78,31 53,5 69%

Šk�voni� k. 278,24 3,74 1%

57,24

U1 funkcin�s zonos plotas ~57 ha. Kaimas gamtiniame karkase (b�tina vadovautis Gamtinio karkaso nuostatais), Nemuno kilp� regioninio parko teritorijoje. Teritorijos tvarkymo režim reglamentuoja „Nemuno kilp� regioninio parko apsaugos reglamentas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpj��io 10 d. �sakymu Nr. 423 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. �sakymo Nr. D1-518 redakcija). Teritorijoje galioja Nemuno kilp� regioninio parko planavimo schemos sprendiniai (patvirtinta LRV 2015 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 186). Nemuno kilp� regioninio parko tvarkymo plane tai bendrojo tvarkymo miest�, miesteli�, kaim� ir j� dali� ekstensyvaus tvarkymo (G�e) kraštovaizdžio tvarkymo zona. Kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (vadovaujantis Saugom� teritorij� tipiniais apsaugos reglamentais) palaikomas bendras susiformavs užstatymo pob�dis ir urbanistin� strukt�ra; vykdant statybas, aplinka radikaliai nepertvarkoma, apsiribojama daugiausia renovacijos priemon�mis. Funkcin� zona apima ir ekstensyviai technogenizuotos aplinkos pramonini� - komunalini� sklyp� (NFn) kraštovaizdžio tvarkymo zon – tai kitos paskirties bendro naudojimo - esam� kapini� teritorija. �vertinus esam situacij bei perspektyvin�s pl�tros poreikius U1 funkcin�s zonos ribos papildomai apima:

- veikian�i� kapini� pl�tros, vykdomos pagal detal�j� ar special�j� teritorij� planavimo dokument, teritorij, numatant ple�iamoje teritorijoje kapin�ms priži�r�ti reikaling infrastrukt�r ir statinius;

- greta esan�ias (besiribojan�ias) kompaktiškai užstatytas teritorijas, kuri� tvarkymas numatomas kuriant bendr susisiekimo, inžinerin, bendro viešo naudojimo infrastrukt�r.

Pl�tros teritorijoje prie magistralinio kelio ir jo apsaugos zonoje b�tina vadovautis LR Keli� �statymu. Teritorijos dalies vystymas numatomas vadovaujantis Birštono savivaldyb�s gyvenvie�i� ir kurorto pl�tros specialiuoju planu (reng�jas UAB „Kelprojektas“, patvirtintas Birštono savivaldyb�s tarybos 2014-05-30 sprendimu Nr. TS-98), kurio grafiniai sprendiniai integruojami � bendrojo keitimo sprendinius (žr. Grafin� pried. Integruojamas „Birštono savivaldyb�s gyvenvie�i� ir kurorto pl�tros specialusis planas“).



2 .6 .2 . U2_B�d� ka imo g yven vie t�

IV lygmuo Birštono savivaldyb�s urbanistinio karkaso lokalinis IV lygmens arba savivaldyb�s pagalbinis centras. Tai polifunkcin� perspektyvoje vystytina savivaldyb�s kaimo gyvenamoji vietov�, esanti viena iš pagrindini� urbanistinio karkaso mazg�. Gyvenviet�s erdvinis ir vystymo tipas – 1 / V3. Gyvenviet�s erdvinis tipas 1: Kompaktiškai sklaidžios erdvin�s strukt�ros kaimo gyvenviet�s. Kaimo gyvenviet� turi kompaktin� branduol� ir eil nutolusi� atskir� sodyb� �siterpusi� miško ar agrarin�se naudmenose. Pagal vystymo slygas, gyvenviet�s vystymo galimybi� tipas ir jo vystymo charakteristika:

Vystymo tipas V3. Vystomasis. Kaimo gyvenviet� turi santykinai geras galimybes pl�trai � kaimo teritorij, kuri nepatenka � gamtin� karkas, miško žem, regionin� park (jo konservacinio ar apsauginio funkcinio prioriteto zonas). B�dama greta šalies regionin�s reikšm�s integracijos ašies, kuri sieja savivaldybi� centrus ir teritorij su aukštesnio lygmens urbanistin�s integracijos ašimis, gyvenviet� turi puikias galimybes vystymui. Gyvenviet�s U2 funkcin�s zonos teritorijos didžioji dalis yra B�d� kaimo ribose, ta�iau apima ir nedideles gretimas Gelež�n� bei Babroni� kaim� teritorijas. Pagrindiniai kaimo urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos naudojimo reglamentai:

Fu

nkc

in�s

zo

no

s N

r.

Fu

nkc

inis

p

rio

rite

tas

Ter

ito

rijo

s n

aud

ojim

o t

ipas

Pag

rin

din�

žem�s

n

aud

ojim

o

pas

kirt

is

Žem�s

n

aud

ojim

o

b�

das

Did

žiau

sias

le

isti

nas

pas

tat�

au

kšt�

ska

iiu

s

Did

žiau

sias

le

isti

nas

pas

tat�

au

kšti

s, m

etra

i n

uo

žem�s

p

avir

šiau

s

Did

žiau

sias

le

isti

nas

skl

ypo

u

žsta

tym

o

inte

nsy

vum

as

Did

žiau

sias

le

isti

nas

u

žsta

tym

o

tan

kis

Ter

ito

rijo

s p

l�to

jimo

b�

das

U2_ B�d�

Ui, Ri, Re

GV, MI, ZN, ZU, ZR, GM, SK, PA, TI, TK, BZ

KT, galimos Z, M

G1, V, K, I1, I2, B, R, E, Z3, Z4, M3

2 10 0,5 40 mod, konv, nauj

�gyvendinimo prioritetas 1.

Pavadinimas Plotas (ha) U funkcin�s zonos plotas (ha) (procentas)

B�d� k. 312,62 20,96 7%

Babroni� k. 243,25 2,21 1%

23,17

U2 funkcin�s zonos plotas ~23 ha. Kaimo gyvenviet�s kompaktiško užstatymo teritorija ir planuojama pl�tra yra už Nemuno kilp� regioninio parko rib�, tik nedidel� gyvenviet�s teritorija gamtinio karkaso ribose (ta dalis tvarkoma ir naudojama vadovaujantis Gamtinio karkaso nuostatais).

1



Gyvenviet�s esamas užstatymas driekiasi šalia Piev� g. Naujo užstatymo erdvin� strukt�ra netur�t� kisti, architekt�rin� išraiška tur�t� išlikti artima regioninio parko reglamente apibr�žtiems reikalavimams. Gyvenviet� yra šalia Verkn�s kraštovaizdžio draustinio, tod�l pastat� aukštis ir t�riai turi b�ti ribojami, kad vizualiai ne�takot� draustinio kraštovaizdžio. Gyvenviet�s teritorijos pl�tojimo b�dai – esam� užstatyt� teritorij� ir j� aplinkos modernizavimas, reglamentuota nauja pl�tra bei esamos gamybin�s teritorijos atgaivinimas arba konversija. B�d� gyvenviet�s U2 funkcin�s zonos sklypuose užstatymo tankis iki 40% (GK teritorijoje iki 30%), intensyvumas iki 50%. Teritorijos dalies vystymas numatomas vadovaujantis Birštono savivaldyb�s gyvenvie�i� ir kurorto pl�tros specialiuoju planu (reng�jas UAB „Kelprojektas“, patvirtintas Birštono savivaldyb�s tarybos 2014-05-30 sprendimu Nr. TS-98), kurio grafiniai sprendiniai integruojami � bendrojo keitimo sprendinius (žr. Grafin� pried. Integruojamas „Birštono savivaldyb�s gyvenvie�i� ir kurorto pl�tros specialusis planas“).

2 .6 .3 . U3_Gelež�n� - Bu i�n� ka im� gyven vie t�

IV lygmuo Taip pat kaip ir Ivoniški� – Šk�voni� ar B�d� gyvenviet�s tai savivaldyb�s urbanistinio karkaso lokalinis IV lygmens arba savivaldyb�s pagalbinis centras. Tai polifunkcin� perspektyvoje vystytina savivaldyb�s kaimo gyvenvie�i� užstatyta teritorija. Gyvenviet�s erdvinis ir vystymo tipas – 5 / V3. Gyvenviet�s erdvinis tipas 5: Aglomeruotos erdvin�s strukt�ros kaimo gyvenviet�, kada keli kaimai turi vien didel palyginti kompaktin gyvenviet, (gretim� kaim� gyvenviet�s susiliej � daugiau ar mažiau t�sin užstatyt zon), su viena ar keliomis nutolusiomis sodybomis.

Pagal vystymo slygas, gyvenviet�s vystymo galimybi� tipas ir jo vystymo charakteristika: Vystymo tipas V3. Vystomasis. Kaimo gyvenviet� turi geras galimybes pl�trai kaimo teritorijoje, kuri nepatenka � gamtin� karkas, miško žem, regionin� park (jo konservacinio ar apsauginio funkcinio prioriteto zonas). Numatoma kaimo gyvenviet�s vidin� pl�tra.

5



Pagrindiniai kaim� urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos naudojimo reglamentai:

Fu

nkc

in�s

zo

no

s N

r.

Fu

nkc

inis

p

rio

rite

tas

Ter

ito

rijo

s n

aud

ojim

o t

ipas

Pag

rin

din�

žem�s

n

aud

ojim

o

pas

kirt

is

Žem�s

n

aud

ojim

o

b�

das

Did

žiau

sias

le

isti

nas

pas

tat�

au

kšt�

ska

iiu

s

Did

žiau

sias

le

isti

nas

pas

tat�

au

kšti

s, m

etra

i n

uo

žem�s

p

avir

šiau

s

Did

žiau

sias

le

isti

nas

skl

ypo

u

žsta

tym

o

inte

nsy

vum

as

Did

žiau

sias

le

isti

nas

u

žsta

tym

o

tan

kis

Ter

ito

rijo

s p

l�to

jimo

b�

das

U3_ Gelež�n�-Bu�i�n�

Ui, Ug, Ri

GV, MI, ZN, ZU, ZR, GM, SK, PA, TI, TK, BZ

KT, galimos Z, M

G1, G2, V, K, I1, I2, B, R, E, Z3, Z4, M1

3 15 0,5 40 saug, ren, mod, konv, nauj



Gelež�n� k. 261,66 38,63 15%

Bu�i�n� k. 208,51 47,67 25%

86,3

U3 funkcin�s zonos plotas ~ 86 ha. �vertinus esam situacij bei perspektyvin�s pl�tros poreikius U3 funkcin�s zonos ribos apima:

- esamas kompaktiškai užstatytas teritorijas, - greta esan�ias (besiribojan�ias) esamas užstatytas ir galimos pl�tros teritorijas, kuri�

tvarkymas numatomas kuriant bendr susisiekimo, inžinerin, bendro viešo naudojimo infrastrukt�r.

Bui�n� kaimas dalinai yra gamtiniame karkase (ta dalis naudojama vadovaujantis Gamtinio karkaso nuostatais). Gelež�n� kaimas dalinai yra gamtiniame karkase (ta dalis naudojama vadovaujantis Gamtinio karkaso nuostatais).

Pietvakarin�s U3 funkcin�s zonos teritorijos dalis Gelež�nuose yra Nemuno kilp� regioninio parko teritorijoje, parko tvarkymo plane – tai gyvenamosios ir visuomenin�s paskirties žem�s kraštovaizdžio tvarkymo zona, sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi). Šioje dalyje teritorijos tvarkymo režim reglamentuoja „Nemuno kilp� regioninio parko apsaugos reglamentas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpj��io 10 d. �sakymu Nr. 423 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. �sakymo Nr. D1-518 redakcija).

Šioje teritorijos dalyje galioja Nemuno kilp� regioninio parko planavimo schemos sprendiniai (patvirtinta LRV 2015 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 186).

Sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (vadovaujantis Saugom� teritorij� tipiniais reglamentais):

� išlaikomas esamas vizualinis gyvenvie�i� pob�dis, nekei�iamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukštingumas, nesodinami želdiniai, galintys užstoti ar trukdantys apžvelgti saugomus objektus ar kompleksus;

� didinamas kraštovaizdžio erdvin�s strukt�ros raiškumas, ypa� šiuo poži�riu reikšmingose vizualin�s apsaugos teritorijose;

� saugomas nat�ralus reljefo raiškumas ir pob�dis. Buvusi� žem�s �kio �moni� pastatus rekomenduojama griauti arba rekonstruoti, naudojant architekt�rin�s išraiškos formas artimas besiribojan�io regioninio parko reikalavimams. Naujai



formuojam� vienbu�i� gyvenam�j� nam� statybos sklypai netur�t� b�ti mažesni kaip 15 ar�. Tankis ir intensyvumas reglamentuojamas. Socialin� infrastrukt�ra - kokybin� infrastrukt�ros pl�tra, orientuota � esamos infrastrukt�ros išlaikym, infrastrukt�ros tinklo atitikim gyventoj� poreikiams bei gyventoj� laisvalaikio praleidimo pasirinkimo ir �vairi� paslaug� prieinamumo vystym. Gyvenviet�s teritorijos pl�tojimo b�dai - esam� užstatyt� teritorij� ir j� aplinkos modernizavimas, reglamentuota nauja pl�tra bei esamos gamybin�s teritorijos atgaivinimas arba konversija. Nemuno kilp� regioninio parko teritorijoje – esam� užstatyt� teritorij� modernizavimas, saugojimas bei reglamentuota nauja pl�tra. Teritorijos dalies vystymas numatomas vadovaujantis Birštono savivaldyb�s gyvenvie�i� ir kurorto pl�tros specialiuoju planu (reng�jas UAB „Kelprojektas“, patvirtintas Birštono savivaldyb�s tarybos 2014-05-30 sprendimu Nr. TS-98), kurio grafiniai sprendiniai integruojami � bendrojo keitimo sprendinius (žr. Grafin� pried. Integruojamas „Birštono savivaldyb�s gyvenvie�i� ir kurorto pl�tros specialusis planas“).

2 .6 .4 . U4_N e i�n� - Nema j�n� ka im� g yven vie t�

VI lygmuo Tai kaimo gyvenamosios vietov�s, turin�ios ir galin�ios vykdyti lokalin aptarnavimo funkcij. J� užstatymo kompaktin�se zonose vystytini riboto aptarnavimo taškai, susij su rekreacini� maršrut� aptarnavimu. Gyvenviet�s erdvinis ir vystymo tipas – 5 / V4. Gyvenviei� erdvinis tipas 5: Aglomeruotos erdvin�s strukt�ros kaimo gyvenviet�s. Kada keli kaimai turi vien palyginti didel kompaktišk gyvenviet, (gretim� kaim� gyvenviet�s susiliej � daugiau ar mažiau linijin urbanistin strukt�r), su viena ar keliomis nutolusiomis sodybomis.

Pagal vystymo slygas, gyvenviet�s vystymo galimybi� tipas ir jo vystymo charakteristika: Vystymo tipas V4. Stabilizuojamasis. Kaimo gyvenviet� turi nedideles galimybes pl�stis ir vystytis. Šio tipo kaimo gyvenviet�s daugumoje atvej� patenka � gamtin� karkas, regionin� park (jo konservacinio ar apsauginio funkcinio prioriteto zonas). Vystymas paremtas gyvenviet�s sklyp� konsolidacija, gyvenviet�s renovacija. Išlaikomas gyvenviet�s erdvinis tipas.

5



Pagrindiniai kaim� urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos naudojimo reglamentai:

Fu

nkc

in�s

zo

no

s N

r.

Fu

nkc

inis

p

rio

rite

tas

Ter

ito

rijo

s n

aud

ojim

o t

ipas

Pag

rin

din�

žem�s

n

aud

ojim

o

pas

kirt

is

Žem�s

n

aud

ojim

o

b�

das

Did

žiau

sias

le

isti

nas

pas

tat�

au

kšt�

ska

iiu

s

Did

žiau

sias

le

isti

nas

pas

tat�

au

kšti

s, m

etra

i n

uo

žem�s

p

avir

šiau

s

Did

žiau

sias

le

isti

nas

skl

ypo

u

žsta

tym

o

inte

nsy

vum

as

Did

žiau

sias

le

isti

nas

u

žsta

tym

o

tan

kis

Ter

ito

rijo

s p

l�to

jimo

b�

das

U4_ Ne�i�n�-Nemaj�n�

Ue, Re GV, MI, ZN, ZU, ZR, GM, TI, TK, BZ

KT, galimos Z, M, C

G1, V, K, I1, I2, B, R, E, C2, Z3, Z4, M1

2 9 0,4 30 saug, ren, mod, konv, rez, stat



Nemaj�n� k. 215,87 26,28 12%

Ne�i�n� k. 241,51 0,77 0,3%

27,05

U4 funkcin�s zonos plotas ~27 ha. Nei�n� ir Nemaj�n� kaim� gyvenviet� yra gamtinio karkaso teritorijoje (vadovautis GK nuostatais), o taip pat Nemuno kilp� regioninio parko teritorijoje, dalis teritorijos yra Nemaj�n� kraštovaizdžio draustinyje. Teritorijos tvarkymo režim reglamentuoja „Nemuno kilp� regioninio parko apsaugos reglamentas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpj��io 10 d. �sakymu Nr. 423 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. �sakymo Nr. D1-518 redakcija).

Teritorijoje galioja Nemuno kilp� regioninio parko planavimo schemos sprendiniai (patvirtinta LRV 2015 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 186). U4 funkcin�s zonos naudojimas reglamentuojamas „Saugom� teritorij� tipiniais apsaugos reglamentais “.

Nemaj�n� kraštovaizdžio draustinio teritorijoje saugoma valakin� Nemaj�n� kaimo užstatymo strukt�ra, archeologin�s, architekt�rin�s ir memorialin�s vertyb�s.

Nemuno kilp� regioninio parko tvarkymo plane šioje teritorijoje išskirta gyvenamosios ir visuomenin�s paskirties žem�s kraštovaizdžio tvarkymo zona, kult�ros paveldo poži�riu verting� miest� ir miesteli�, kaim� ir jo dali� kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo zona (GEr), nedidel� teritorijos dalis sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe).

Nemaj�nuose kult�ros vertyb�s teritorija – Nemaj�n� Šv. apaštal� Petro ir Pauliaus bažny�ios statini� kompleksas (31232). Vertyb�s teritorija - konservacin�s paskirties žem�, kult�ros paveldo objekt� žem�s sklypas (KOr).

�vertinus esam situacij bei perspektyvin�s pl�tros poreikius U4 funkcin�s zonos ribos papildomai apima:

- šiaur�s kryptimi numatom formavim galimos komercin�s teritorijos, skirtos laidojim� paslaug� pastat� statybai, bei esam kapini� teritorij (NFn). Veikian�i� kapini� pl�tra, vykdoma pagal detal�j� ar special�j� teritorij� planavimo dokument, numatant ple�iamoje teritorijoje kapin�ms priži�r�ti reikaling infrastrukt�r ir statinius;

- Ne�i�n� kaimo teritorijos dalyje, šiaur�s vakar� pakraštyje, greta esan�i (besiribojan�i) buvusi� gamybini� pastat� teritorij. Šios teritorijos tvarkymas b�t� tikslingas j modernizuojant arba konvertuojant, kuriant bendr susisiekimo, inžinerin, bendr viešo naudojimo infrastrukt�r.



Nemaj�n� gyvenviet�je užstatymo zonos vidin� pl�tra galima prie gatv�s, išlaikant valakinio kaimo sodybos zonavim. Už Nemaj�n� Šv. apaštal� Petro ir Pauliaus bažny�ios statini� komplekso (unik. Vertyb�s Nr. 31232) teritorijos rib� numatoma formuoti atskir�j� želdyn� teritorij. Socialin� infrastrukt�ra: Nemaj�n� pagrindin� mokykla likviduota, mokiniai vežami � Birštono gimnazij. Gyvenviet�je yra Birštono PSPC punktas, Birštono miesto viešosios bibliotekos filialas.

Gyvenviet�s teritorijos pl�tojimo b�dai – esam� užstatyt� teritorij� ir j� aplinkos modernizavimas ir renovavimas, esamos gamybin�s teritorijos konversija, bendro naudojimo teritorijos rezervavimas visuomen�s poreikiams bei didele dalimi status quo (be esmini� poky�i�) situacija.

Nemaj�n� gyvenviet�s U4 funkcin�s zonos sklypuose užstatymo tankis iki 30%, intensyvumas iki 40%.

Prie Nemuno išskirta Nemaj�n� urbanizuot� teritorij� funkcin�s zonos dalis, apimanti medinio Nemaj�n� mal�no (dabar yra privati nuosavyb�) su išlikusiu nedideliu pastatu bei vandens ratu, vandens matavimo stoties, pastatytos 1910 m., o taip pat gretimo sodybinio užstatymo teritorij. Teritorijoje planuojamas vystyti tik rekreacinio prioriteto naudojimas. Numatoma laikino susib�rimo vieta su laikinais statiniais, skirta vaik� edukacijai. Rekreacin� trasa iš Nemaj�n� gyvenviet�s centro numatoma iki edukacinio centro ir planuojamos mobilios prieplaukos.

Teritorijos dalies vystymas numatomas vadovaujantis Birštono savivaldyb�s gyvenvie�i� ir kurorto pl�tros specialiuoju planu (reng�jas UAB „Kelprojektas“, patvirtintas Birštono savivaldyb�s tarybos 2014-05-30 sprendimu Nr. TS-98), kurio grafiniai sprendiniai integruojami � bendrojo keitimo sprendinius (žr. Grafin� pried. Integruojamas „Birštono savivaldyb�s gyvenvie�i� ir kurorto pl�tros specialusis planas“).

2 .6 .5 . U4 .1_Š i l�n� ka imo g yven vie t�

Išskiriama esama m�g�jiškos sodininkyst�s ir vasarnami� teritorija. Pagrindiniai kaim� urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos naudojimo reglamentai:

Fu

nkc

in�s

zo

no

s N

r.

Fu

nkc

inis

p

rio

rite

tas

Ter

ito

rijo

s n

aud

ojim

o t

ipas

Pag

rin

din�

žem�s

n

aud

ojim

o

pas

kirt

is

Žem�s

n

aud

ojim

o

b�

das

Did

žiau

sias

le

isti

nas

pas

tat�

au

kšt�

ska

iiu

s

Did

žiau

sias

le

isti

nas

pas

tat�

au

kšti

s, m

etra

i n

uo

žem�s

p

avir

šiau

s

Did

žiau

sias

le

isti

nas

skl

ypo

u

žsta

tym

o

inte

nsy

vum

as

Did

žiau

sias

le

isti

nas

u

žsta

tym

o

tan

kis

Ter

ito

rijo

s p

l�to

jimo

b�

das

U4.1_ Šil�n�

Ue ZS, GV Z, galima KT

Z1, Z5, G1, R, I1, I2, E

2 9 0,4 30 saug, mod, konv, nauj, stat



Šil�n� k. 403,14 28,81 7%

28,80

U4.1 funkcin�s zonos plotas ~29 ha.

Teritorija vystoma pagal Sodinink� bendrij� �statym, vadovaujantis Gamtinio karkaso nuostatais. Teritorijos tvarkymo režim reglamentuoja „Nemuno kilp� regioninio parko apsaugos reglamentas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpj��io 10 d. �sakymu Nr. 423 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. �sakymo Nr. D1-518 redakcija).



Teritorijoje galioja Nemuno kilp� regioninio parko planavimo schemos sprendiniai (patvirtinta LRV 2015 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 186). Tai rekreacin�s agrarin�s intensyvaus pritaikymo teritorijos.

2 .6 .6 . U5 .1_U5 .2_Ša l t in�n� ka imo g yven vie t�

VI lygmuo Šalti�n�, kaip ir Siponi�, Žemaitkiemio, Matiešioni� kaimo gyvenamosios vietov�s, yra savivaldyb�s lokalaus aptarnavimo centrai. J� užstatymo kompaktin�se zonose vystytini riboto aptarnavimo taškai, susij su rekreacini� maršrut� aptarnavimu. Gyvenviet�s erdvinis ir vystymo tipas – 1 / V5. Gyvenviet�s erdvinis tipas 1 : Kompaktiškai sklaidžios erdvin�s strukt�ros kaimo gyvenviet�s. Kaimo gyvenviet� turi kompaktin� branduol� ir eil nutolusi� atskir� sodyb� �siterpusi� miško ar agrarin�se naudmenose. Pagal vystymo slygas, gyvenviet�s vystymo galimybi� tipas ir jo vystymo charakteristika:

Vystymo tipas V5. Konservuojamasis. Šio tipo kaimo gyvenviet�s daugumoje atveju patenka � gamtin� karkas, regionin� park (jo konservacinio ar apsauginio funkcinio prioriteto zonas). Kaimo gyvenviet�s teritorija neple�iama. Užstatymas vystomas j� renovuojant, regeneruojant vidini� esam� užstatyt� teritorini� resurs� sskaita. Užstatymas mažaaukštis. Kaimai ir j� gyvenviet�s, patenkan�ios � saugom teritorij, vystomos vadovaujantis regioninio parko apsaugos ir tvarkymo reglamentu, kuris tikslinamas ir detalizuojamas specialiaisiais saugom� teritorij� planais, kurie rengiami ir tvirtinami atitinkam� teis�s akt� nustatyta tvarka. Pagrindiniai kaim� urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos naudojimo reglamentai:

Fu

nkc

in�s

zo

no

s N

r.

Fu

nkc

inis

p

rio

rite

tas

Ter

ito

rijo

s n

aud

ojim

o t

ipas

Pag

rin

din�

žem�s

n

aud

ojim

o

pas

kirt

is

Žem�s

n

aud

ojim

o

b�

das

Did

žiau

sias

le

isti

nas

pas

tat�

au

kšt�

ska

iiu

s

Did

žiau

sias

le

isti

nas

pas

tat�

au

kšti

s, m

etra

i n

uo

žem�s

p

avir

šiau

s

Did

žiau

sias

le

isti

nas

skl

ypo

u

žsta

tym

o

inte

nsy

vum

as

Did

žiau

sias

le

isti

nas

u

žsta

tym

o

tan

kis

Ter

ito

rijo

s p

l�to

jimo

b�

das

U5.1_ Šaltin�n�

Ue, Re GV, ZN, ZU, ZR, TI, TK, BZ

KT, galima Z

G1, V, K, I1, I2, R, E, Z3, Z4

2 9 0,4 30 saug, mod, stat

U5.2_ Šaltin�n�

Ue, Re GV, MI, ZN, ZU, ZR, TI, TK, BZ

KT, galima Z, M

G1, V, K, I1, I2, R, E, Z3, Z4, M3

2 9 0,4 30 saug, mod, stat



Šaltin�n� k. 235,92 6,38 3%

4,57 2%

10,95

U5 funkcin�s zonos plotas ~11 ha.

1



Gyvenviet� ir kaimas yra gamtinio karkaso teritorijoje (vadovautis GK nuostatais), o taip pat Nemuno kilp� regioninio parko teritorijoje, dalis kaimo teritorijos yra Siponi� kaimo kraštovaizdžio draustinyje.

Gyvenviet�s pl�tra, abi U5 funkcin�s zonos dalys, planuojama Siponi� kaimo kraštovaizdžio draustinio zonoje. Gyvenviet�s – urbanizuot� teritorij� funkcin� zona U5 sudaro apie 3% kaimo teritorijos ploto. Gyvenviet�s erdvinis tipas – kompaktiškai sklaidžios erdvin�s strukt�ros kaimo gyvenviet�s. Kaimo gyvenviet� turi du kompaktinius branduolius (6,38 ha ir 4,71 ha) ir eil nutolusi� atskir� sodyb� miško ir agrarin�se naudmenose.

Teritorij� tvarkymo režim reglamentuoja „Nemuno kilp� regioninio parko apsaugos reglamentas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpj��io 10 d. �sakymu Nr. 423 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. �sakymo Nr. D1-518 redakcija).

Teritorijoje galioja Nemuno kilp� regioninio parko planavimo schemos sprendiniai (patvirtinta LRV 2015 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 186) bei „Saugom� teritorij� tipiniais apsaugos reglamentai“.

Siponi� kaimo kraštovaizdžio draustinyje saugomas raiškaus agrarinio sl�nio kraštovaizdis, išlaiks bendrj istoriškai verting valakin�s statybos strukt�r, tradicin Šaltin�n� kaimo architekt�r.

Nemuno kilp� regioninio parko tvarkymo plane šioje teritorijoje išskirta gyvenamosios ir visuomenin�s paskirties žem�s kraštovaizdžio tvarkymo zona, kult�ros paveldo poži�riu verting� miest� ir miesteli� , kaim� ir jo dali� kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo zona (GEr) – tai vidutinio griežtumo kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo zonos režimas.

Socialin�, susisiekimo ir inžinerin� infrastrukt�ra – planuojama atitinkanti poreikius kokybin� infrastrukt�ros pertvarka.

Gyvenviet�s teritorijos pl�tojimo b�dai - esam� užstatyt� teritorij� ir j� aplinkos saugojimas, modernizavimas bei didele dalimi išlaikoma status quo (be esmini� poky�i�) situacija.

Šaltin�n� gyvenviet�s U5 funkcin�s zonos sklypuose užstatymo tankis iki 30%, intensyvumas iki 40%.


2 .6 .7 . U6_S ipon i� ka imo g yven vie t�

VI lygmuo Tai lokalus aptarnavimo centras siejamas su rekreacija. Gyvenviet�s erdvinis ir vystymo tipas – 1 / V4 Gyvenviet�s erdvinis tipas 1 : Kompaktiškai – sklaidžios erdvin�s strukt�ros kaimo gyvenviet�s. Kaimo gyvenviet� turi kompaktin� branduol� ir eil nutolusi� atskir� sodyb� �siterpusi� miško ar agrarin�se naudmenose.

1



Pagal vystymo slygas, gyvenviet�s vystymo galimybi� tipas ir jo vystymo charakteristika: Vystymo tipas V4. Stabilizuojamasis. Kaimo gyvenviet� turi nedideles galimybes pl�stis ir vystytis. Vystymas paremtas gyvenviet�s saugojimu, renovacija. Gyvenviet�s urbanizuot� teritorij� funkcinio prioriteto zonos U6 vystymo tipas gali b�ti dalinai ir konservuojamasis. Pagrindiniai kaim� urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos naudojimo reglamentai:

Fu

nkc

in�s

zo

no

s N

r.

Fu

nkc

inis

p

rio

rite

tas

Ter

ito

rijo

s n

aud

ojim

o t

ipas

Pag

rin

din�

žem�s

n

aud

ojim

o

pas

kirt

is

Žem�s

n

aud

ojim

o

b�

das

Did

žiau

sias

le

isti

nas

pas

tat�

au

kšt�

ska

iiu

s

Did

žiau

sias

le

isti

nas

pas

tat�

au

kšti

s, m

etra

i n

uo

žem�s

p

avir

šiau

s

Did

žiau

sias

le

isti

nas

skl

ypo

u

žsta

tym

o

inte

nsy

vum

as

Did

žiau

sias

le

isti

nas

u

žsta

tym

o

tan

kis

Ter

ito

rijo

s p

l�to

jimo

b�

das

U6_ Siponi�


KT, galimos Z, M

G1, V, K, I1, I2, R, E, Z3, Z4, M1, M3

2 9 0,4 30 saug, ren, mod, stat

�gyvendinimo prioritetas 1. Pavadinimas Plotas (ha) U funkcin�s zonos plotas (ha) (procentas)

Siponi� k. 570,10 8,80 2%

8,80


Gyvenviet�, kaip ir šiauriau esan�io Šaltin�n� kaimo urbanizuotos teritorijos, yra gamtinio karkaso teritorijoje (vadovautis GK nuostatais), o taip pat Nemuno kilp� regioninio parko teritorijoje, dalis kaimo teritorijos yra Siponi� kaimo kraštovaizdžio draustinyje.

Gyvenviet�s teritorija su pl�tra sudarys apie 1 % kaimo teritorijos.

Kaip Šaltin�n� taip ir Siponi� teritorijoje saugomas raiškaus agrarinio sl�nio kraštovaizdis, išlaiks bendrj istoriškai verting valakin�s statybos strukt�r, tradicin� Siponi� ir Šaltin�n� kaim� architekt�ra bei vertingos sta�i� Nemuno šlait� biocenoz�s. Šaltin�n� kaimo urbanizuotos teritorijos yra Nemuno sl�nyje, Siponi� – sl�nyje ir šliejasi prie Nemuno šlait�. Nemuno kilp� regioninio parko tvarkymo plane šioje teritorijoje išskirta gyvenamosios ir visuomenin�s paskirties žem�s kraštovaizdžio tvarkymo zona, kult�ros paveldo poži�riu verting� miest� ir miesteli�, kaim� ir jo dali� kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo zona (GEr).

Teritorijos tvarkymo režim reglamentuoja „Nemuno kilp� regioninio parko apsaugos reglamentas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpj��io 10 d. �sakymu Nr. 423 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. �sakymo Nr. D1-518 redakcija).


B�tina numatyti esam� verting� architekt�rini� (etnografini�) pastat� apsaug.

Siponi� gyvenviet�je naujos užstatymo zonos pl�tra galima prie gatv�s, išlaikant valakinio kaimo sodybos funkcin� zonavim. Sklyp� užstatymo tankis negali viršyti 30%, intensyvumas 40%.

Netoli link Nemuno esan�ios kult�ros vertyb�s, �rašytos � registr „Siponi� dvaro sodybos fragmentai“ (32944), panaudojimas rekreacijai ar pažintiniam turizmui (dvaro teritorijoje planuojama �rengti muziej�) paskatint� Šaltin�n� ir Siponi� urbanizuotose teritorijose pl�toti poilsio aptarnavimo infrastrukt�r.



Gyvenviet�s teritorijos pl�tojimo b�dai – esam� užstatyt� teritorij� ir j� aplinkos saugojimas, modernizavimas bei didele dalimi išlaikoma status quo (be esmini� poky�i�) situacija.


2 .6 .8 . U7_Žemai tk iemio ka imo g yven vie t�

VI lygmuo Tai savivaldyb�s lokalus aptarnavimo centras. Gyvenviet�s erdvinis ir vystymo tipas – 1 / V4. Gyvenviet�s erdvinis tipas 1 : Kompaktiškai sklaidžios erdvin�s strukt�ros kaimo gyvenviet�s. Kaimo gyvenviet� turi kompaktin� branduol� ir eil nutolusi� atskir� sodyb� �siterpusi� miško ar žem�s �kio naudmenose.

Pagal vystymo slygas, gyvenviet�s vystymo galimybi� tipas ir jo vystymo charakteristika: Vystymo tipas V4. Stabilizuojamasis. Kaimo gyvenviet� turi nedideles galimybes pl�stis ir vystytis. Šio tipo kaimo gyvenviet�s daugumoje atvej� patenka � gamtin� karkas, regionin� park (jo konservacinio ar apsauginio funkcinio prioriteto zonas). Vystymas paremtas gyvenviet�s sklyp� konsolidacija, gyvenviet�s renovacija, sutinkamai su funkcinio prioriteto zonos tipu, kurioje ji yra. Pagrindiniai kaim� urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos naudojimo reglamentai:

Fu

nkc

in�s

zo

no

s N

r.

Fu

nkc

inis

p

rio

rite

tas

Ter

ito

rijo

s n

aud

ojim

o t

ipas

Pag

rin

din�

žem�s

n

aud

ojim

o

pas

kirt

is

Žem�s

n

aud

ojim

o

b�

das

Did

žiau

sias

le

isti

nas

pas

tat�

au

kšt�

ska

iiu

s

Did

žiau

sias

le

isti

nas

pas

tat�

au

kšti

s, m

etra

i n

uo

žem�s

p

avir

šiau

s

Did

žiau

sias

le

isti

nas

skl

ypo

u

žsta

tym

o

inte

nsy

vum

as

Did

žiau

sias

le

isti

nas

u

žsta

tym

o

tan

kis

Ter

ito

rijo

s p

l�to

jimo

b�

das

U7_ Žemaitkiemio

Ue, Re

GV, MI, ZN, ZU, ZR, TI, TK, BZ

KT, galimos Z, M, C

G1, V, K, I1, I2, R, E, C2, Z3, Z4, M1, M3

2 9 0,4 30 saug, mod, nauj, stat



Žemaitkiemio k. 446,02 18,97 4%

18,97


1



Kaimo gyvenviet� (U7 funkcin� zona) yra gamtinio karkaso (vadovautis Gamtinio karkaso nuostatais), o taip pat Nemuno kilp� regioninio parko teritorija.



Nemuno kilp� regioninio parko tvarkymo plane šioje teritorijoje išskirta gyvenamosios ir visuomenin�s paskirties žem�s kraštovaizdžio tvarkymo zona, sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi). Tai ekologin�s apsaugos zonose esan�ios gyvenviet�s, nepasižymin�ios kult�ros paveldo vertyb�mis ar rekreacin�mis funkcijomis, ta�iau galin�ios veikti kitas šalia esan�ias vertingas teritorijas. Šioje funkcin�je zonoje vykdomos priemon�s, užtikrinan�ios gyvenviet�s gyvenamosios aplinkos ekologin kokyb ir jos gerinim, bendr aplinkos geoekologinio stabilumo išsaugojim ir palaikym. Taip pat saugomi ir ple�iami gyvenviet�s ir jos artimosios aplinkos želdiniai, gerinama pritaikant rekreacijos reikm�ms j� r�šin� sud�tis.

�vertinus esam situacij bei perspektyvin�s pl�tros poreikius U7 funkcin�s zonos ribos papildomai apima:

- šiaur�s ryt� kryptimi greta esan�i (besiribojan�i) sodyb� su gamybiniais pagalbiniais pastatais teritorij, o taip pat šiaurin�je gatv�s pus�je numatomo naujos sodybos užstatymo teritorij. Šios teritorijos tvarkymas b�t� tikslingas j modernizuojant ir reglamentuotai ple�iant, kuriant bendr susisiekimo, inžinerin, bendr viešo naudojimo infrastrukt�r.

Gyvenviet�s teritorijos pl�tojimo b�dai – esam� užstatyt� teritorij� ir j� aplinkos saugojimas, modernizavimas, didele dalimi išlaikoma status quo (be esmini� poky�i�) situacija, reglamentuota nauja pl�tra.


2 .6 .9 . U8_M at ieš ion i� ka imo g yven vie t�

VI lygmuo Lokalus savivaldyb�s aptarnavimo centras. Gyvenviet�s erdvinis ir vystymo tipas – 2 / V4 Gyvenviet�s erdvinis tipas 2: Sklaidžios (sodybin�s) erdvin�s strukt�ros kaimo gyvenviet�s. Kaimo gyvenviet� susideda iš atskir� atitolusi� sodyb�, �siterpusi� miško ar agrarin�se naudmenose.

Pagal vystymo slygas, gyvenviet�s vystymo galimybi� tipas ir jo vystymo charakteristika:

2



Vystymo tipas V4. Stabilizuojamasis. Kaimo gyvenviet� turi nedideles galimybes pl�stis ir vystymas paremtas gyvenviet�s modernizacija, renovacija, reglmentuojama vidine pl�tra. išlaikomas gyvenviet�s erdvinis tipas, kuris daugumoje atveju yra antras. Pagrindiniai kaim� urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos naudojimo reglamentai:

Fu

nkc

in�s

zo

no

s N

r.

Fu

nkc

inis

p

rio

rite

tas

Ter

ito

rijo

s n

aud

ojim

o t

ipas

Pag

rin

din�

žem�s

n

aud

ojim

o

pas

kirt

is

Žem�s

n

aud

ojim

o

b�

das

Did

žiau

sias

le

isti

nas

pas

tat�

au

kšt�

ska

iiu

s

Did

žiau

sias

le

isti

nas

pas

tat�

au

kšti

s, m

etra

i n

uo

žem�s

p

avir

šiau

s

Did

žiau

sias

le

isti

nas

skl

ypo

u

žsta

tym

o

inte

nsy

vum

as

Did

žiau

sias

le

isti

nas

u

žsta

tym

o

tan

kis

Ter

ito

rijo

s p

l�to

jimo

b�

das

U8_ Matiešioni�


KT, galimos Z, M

G1, V, K, I1, I2, R, E, Z3, Z4, M3

2 9 0,4 30 saug, ren, mod, konv, nauj, stat



Matiešioni� k. 413,69 11,89 3%

11,89


Matiešioni� kaimas Nemuno kilp� regioninio parko teritorijoje. Gyvenviet�s teritorija gamtinio karkaso migraciniame koridoriuje.

Gyvenviet�s teritorija su pl�tra -12 ha, sudaro 3 % kaimo teritorijos.

Nemuno kilp� regioninio parko tvarkymo plane šioje teritorijoje išskirta gyvenamosios ir visuomenin�s paskirties žem�s kraštovaizdžio tvarkymo zona, sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe).


Teritorijoje galioja Nemuno kilp� regioninio parko planavimo schemos sprendiniai (patvirtinta LRV 2015 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 186) bei „Saugom� teritorij� tipiniai apsaugos reglamentai“.

Gyvenviet�s teritorijos pl�tojimo b�dai - esam� užstatyt� teritorij� ir j� aplinkos saugojimas, modernizavimas bei didele dalimi išlaikoma status quo (be esmini� poky�i�) situacija. Buvusi� žem�s �kio �moni� pastatus rekomenduojama griauti arba rekonstruoti � atitinkan�ius regioninio parko steigimo tikslus bei architekt�rinius reikalavimus pastatus, reikalingus visuomen�s poreikiams.


2 .6 .10 . U9_Šk�von i� ka imo g yven vie t�

V lygmuo – lokaliniai papildomi savivaldyb�s rekreaciniai centrai. Tai stambesn�s kaimo gyvenviet�s, turin�ios ar galin�ios vykdyti lokalin rekreacijos aptarnavimo funkcij. Šie centrai



papildo pagrindinius tre�io ir ketvirto lygmens savivaldyb�s centrus. Jie regioninio parko ir Birštono savivaldyb�s kontekste gali b�ti ir siauros rekreacin�s specializacijos. Gyvenviet�s erdvinis ir vystymo tipas – 1 / V2,V4 V2 taikomas Šk�voni� rekreacinei zonai. Likusiai kaimo gyvenviet�s daliai V4. Gyvenviet�s erdvinis tipas 1: Kompaktiškai – sklaidžios erdvin�s strukt�ros kaimo gyvenviet�s. Kaimo gyvenviet� turi slyginai kompaktin� branduol�.

Pagal vystymo slygas, gyvenviet�s vystymo galimybi� tipas ir jo vystymo charakteristika: Vystymo tipas V2. Vystomasis rekreacinis. Kaimo gyvenviet� turi galimybes pl�trai, galimos rekreacijos aptarnavimo funkcijos, galimi turizmo, sporto, reabilitacijos, vaik� poilsio ar kitokios specializacijos poilsio aptarnavimo centrai. Numatoma pilna centralizuota inžinerin� infrastrukt�ra. Tai Šk�voni� kaimo rekreacin� gyvenviet�. Vystymo tipas V4. Stabilizuojamasis. Kaimo gyvenviet� turi nedideles galimybes pl�stis ir vystytis. Šio tipo kaimo gyvenviet�s vystymas paremtas gyvenviet�s renovacija. Išlaikomas gyvenviet�s erdvinis tipas, kuris daugumoje atveju yra antras. Pagrindiniai kaim� urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos naudojimo reglamentai:

Fu

nkc

in�s

zo

no

s N

r.

Fu

nkc

inis

p

rio

rite

tas

Ter

ito

rijo

s n

aud

ojim

o t

ipas

Pag

rin

din�

žem�s

n

aud

ojim

o

pas

kirt

is

Žem�s

n

aud

ojim

o

b�

das

Did

žiau

sias

le

isti

nas

pas

tat�

au

kšt�

ska

iiu

s

Did

žiau

sias

le

isti

nas

pas

tat�

au

kšti

s, m

etra

i n

uo

žem�s

p

avir

šiau

s

Did

žiau

sias

le

isti

nas

skl

ypo

u

žsta

tym

o

inte

nsy

vum

as

Did

žiau

sias

le

isti

nas

u

žsta

tym

o

tan

kis

Ter

ito

rijo

s p

l�to

jimo

b�

das

U9_ Šk�voni� rekreacin�

Ue, Re GV, ZN, ZU, ZR, SK, TI, TK, BZ

KT, galima Z

G1, V, K, I1, I2, R, E, Z3, Z4, M2

2 8 0,4 30 saug, ren, mod, konv, stat

�gyvendinimo prioritetas rekreacinei – 1.


Šk�voni� k. 278,24 12,17 (U9) 4%

12,17


Šk�voni� kaimo teritorija – 278,24 ha. Ribos su galima pl�tra sudarys apie ~4% kaimo teritorijos – 12,17 ha.

Rekreacin�s gyvenviet�s pl�tra (U9) - planuojama Šk�voni� maudykli� zonoje.

1



Nemuno kilp� regioninio parko tvarkymo zon� plane dalis formuojamo centro rekreacini� teritorij� pl�trai patenka � mišk� �kio paskirties žem�s rekreacini� mišk� kraštovaizdžio tvarkymo zon – ekstensyvaus pritaikymo (miško park�) (MRe).

Formuojama gyvenviet� (U9) - pagalbinis aptarnavimo centras su rekreacine specializacija, daline stacionaria rekreacine infrastrukt�ra. U9 teritorija patenka � Šk�voni� geomorfologinio draustinio ribas. Nemuno kilp� regioninio parko tvarkymo plane šioje teritorijoje išskirta gyvenamosios ir visuomenin�s paskirties žem�s kraštovaizdžio tvarkymo zona, sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi).


Teritorijoje galioja Nemuno kilp� regioninio parko planavimo schemos sprendiniai (patvirtinta LRV 2015 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 186) bei „Saugom� teritorij� tipiniai apsaugos reglamentai“.

Gyvenam�j� teritorij� užstatymo zona atitraukiama 50 m nuo formuojamos šiaurin�s gyvenviet�s teritorijos ribos (šlait�), siekiant sumažinti �tak geomorfologinio Šk�voni� draustinio ekosistem� apsaugos mišk� grupei. Buvusi� žem�s �kio �moni� pastatus rekomenduojama griauti arba rekonstruoti � atitinkan�ius regioninio parko steigimo tikslus bei architekt�rinius reikalavimus atitinkan�ius pastatus. Žem�s naudojimas turi b�ti vykdomas nepažeidžiant geomorfologinio draustinio apsaugos ir naudojimo režimo.


vertinus esam� situacij� bei perspektyvin�s pl�tros poreikius, o taip pat pakoregavus specialiojo planavimo dokument� – Nemuno kilp� regioninio parko tvarkymo plan�, gal�t� b�ti formuojama papildoma U9.1 funkcin� zona, kurios ribos apima:

- greta pagrindin�s regionin�s reikšm�s urbanistin�s integracijos ašies Prienai – Birštonas – Jieznas esan�i� (besiribojan�i� su Birštono kurorto teritorija) sodyb� su pagalbiniais pastatais teritorij�, o taip pat parko tvarkymo plane numatomo nauj� sodyb� užstatymo teritorij�. Šios teritorijos tvarkymas b�t� tikslingas j� modernizuojant ir reglamentuotai ple�iant, kuriant bendr� susisiekimo, inžinerin�, bendr� viešo naudojimo infrastrukt�r� su galimomis rekreacijos aptarnavimo funkcijomis. Teritorijoje prie magistralinio kelio ir jo apsaugos zonoje b�tina vadovautis LR Keli� statymu.



Galimi pagrindiniai šios urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos naudojimo reglamentai:

gyvendinimo prioritetas - 2.

U9.1 funkcin�s zonos plotas ~12 ha.

2 .6 .11 . U10_Go jau s ka imo g yven vie t� (B i rš tono vs . )

VI lygmuo Lokalus savivaldyb�s aptarnavimo centras. Gyvenviet�s erdvinis ir vystymo tipas – 1 / V6 Gyvenviet�s erdvinis tipas 1: Kompaktiškai - sklaidžios erdvin�s strukt�ros kaimo gyvenviet�s. Vystymo tipas V6. Naujai atkuriamas stabilizuojamasis. Atkuriama kaimo gyvenviet� vietoje kaimo be gyvenviet�s, turinti nedideles galimybes pl�stis ir vystytis. Kaimo gyvenviet� yra sunykusi, tod�l rekomenduojama j atkurti.

Fu

nkc

in�s

zo

no

s N

r.

Fu

nkc

inis

p

rio

rite

tas

Ter

ito

rijo

s n

aud

ojim

o t

ipas

Pag

rin

din�

žem�s

n

aud

ojim

o

pas

kirt

is

Žem�s

n

aud

ojim

o

b�

das

Did

žiau

sias

le

isti

nas

pas

tat�

au

kšt�

ska

i�iu

s

Did

žiau

sias

le

isti

nas

pas

tat�

au

kšti

s, m

etra

i n

uo

žem�s

p

avir

šiau

s

Did

žiau

sias

le

isti

nas

skl

ypo

u

žsta

tym

o

inte

nsy

vum

as

Did

žiau

sias

le

isti

nas

u

žsta

tym

o

tan

kis

Ter

ito

rijo

s p

l�to

jimo

b�

das

U9.1_ Šk�voni�


KT, galimos Z, M

G1, V, K, I1, I2, R, E, Z3, Z4, M2,

2 9 0,4 30 saug, ren, mod, nauj, stat


Šk�voni� k. 278,24 12,17 (U9.1) 4%

12,17



Pagrindiniai kaim� urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos naudojimo reglamentai: F

un

kcin�s

zo

no

s N

r.

Fu

nkc

inis

p

rio

rite

tas

Ter

ito

rijo

s n

aud

ojim

o t

ipas

Pag

rin

din�

žem�s

n

aud

ojim

o

pas

kirt

is

Žem�s

n

aud

ojim

o

b�

das

Did

žiau

sias

le

isti

nas

pas

tat�

au

kšt�

ska

iiu

s

Did

žiau

sias

le

isti

nas

pas

tat�

au

kšti

s, m

etra

i n

uo

žem�s

p

avir

šiau

s

Did

žiau

sias

le

isti

nas

skl

ypo

u

žsta

tym

o

inte

nsy

vum

as

Did

žiau

sias

le

isti

nas

u

žsta

tym

o

tan

kis

Ter

ito

rijo

s p

l�to

jimo

b�

das

U10_ Gojaus


KT, galima Z

G1, V, K, I1, I2, R, E, Z3, Z4

2 9 0,4 30 mod, nauj, stat



Birštono v.s. 193,06 7,83 5%

7,83

U10 funkcin�s zonos plotas ~ 8 ha.

Gojaus kaimo teritorijoje n�ra jokio užstatymo, nei vienos sodybos. Teritorija, b�dama greta planuojamos Širvini� rekreacin�s pl�tros teritorijos ir b�dama atvira lygaus reljefo, yra ir gali b�ti išnaudojama rekreacijos (oreivyst�s, siejamos su Poci�nais) aptarnavimui ir naudojama žem�s �kiui. Atkuriam kaim si�loma sieti su greta esan�iu sodybiniu užstatymu Birštono vs. teritorijoje.

Dalis planuojamos U10 funkcin�s zonos teritorijos yra gamtiniame karkase (vadovautis GK nuostatais). Gyvenviet�s teritorijos pl�tojimo b�dai - esam� užstatyt� teritorij� ir j� aplinkos modernizavimas bei didele dalimi išlaikoma status quo (be esmini� poky�i�) situacija, reglamentuota nauja pl�tra. Prie magistralinio kelio ir jo apsaugos zonoje b�tina vadovautis LR Keli� �statymu.

2 .6 .12 . U11_Š i rv in i� ka imo g yven vie t�

V lygmuo – lokaliniai papildomi savivaldyb�s rekreaciniai centrai. Tai stambesn�s kaimo gyvenviet�s, turin�ios ar galin�ios vykdyti lokalin aptarnavimo funkcij. Šie centrai papildo pagrindinius tre�io ir ketvirto lygmens savivaldyb�s centrus. Jie regioninio parko ir Birštono savivaldyb�s kontekste gali b�ti ir siauros rekreacin�s specializacijos (sporto, moteli� – kemping� kompleksai, rekreacin�s stovyklos, žvej� m�g�j� baz�s ir kt.). Gyvenviet�s erdvinis ir vystymo tipas – 1 / V2. Gyvenviet�s erdvinis tipas 1: Kompaktiškai - sklaidžios erdvin�s strukt�ros kaimo gyvenviet�s. Kaimo gyvenviet� turi kompaktin� branduol� ir eil nutolusi� atskir� sodyb� �siterpusi� miško ar agrarin�se naudmenose. Vystymo tipas V2. Vystomasis rekreacinis. Kaimo gyvenviet� intensyvios rekreacijos turi geras galimybes pl�trai, yra galimi rekreaciniai kompleksai, galimi turizmo aptarnavimo centrai. (gyvenviet� gali užimti iki 30 procent� kaimo gyvenamosios vietov�s teritorijos). Numatoma pilna centralizuota inžinerin� infrastrukt�ra. Šio tipo gyvenviet�s užstatymas, patenkantis � gamtin� karkas, vystomas atsižvelgiant � gamtinio karkaso nuostat� reikalavimus.



Pagrindiniai kaim� urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos naudojimo reglamentai: F

un

kcin�s

zo

no

s N

r.

Fu

nkc

inis

p

rio

rite

tas

Ter

ito

rijo

s n

aud

ojim

o t

ipas

Pag

rin

din�

žem�s

n

aud

ojim

o

pas

kirt

is

Žem�s

n

aud

ojim

o

b�

das

Did

žiau

sias

le

isti

nas

pas

tat�

au

kšt�

ska

iiu

s

Did

žiau

sias

le

isti

nas

pas

tat�

au

kšti

s, m

etra

i n

uo

žem�s

p

avir

šiau

s

Did

žiau

sias

le

isti

nas

skl

ypo

u

žsta

tym

o

inte

nsy

vum

as

Did

žiau

sias

le

isti

nas

u

žsta

tym

o

tan

kis

Ter

ito

rijo

s p

l�to

jimo

b�

das

U11_ Širvini� rekreacin�

Ui, Ri GV, ZN, ZU, ZR, SK, TI, TK, BZ

KT, galima Z

G1, V, K, I1, I2, R, E, Z3, Z4

3 15 0,4 30 mod, konv, nauj, stat



Širvini� k. 89,22 24,51 27%

Birštono vs. 193,06 3,53 2%

28,04


Širvini� kaimo teritorija - 89,22 ha. Ribos su galima pl�tra sudarys apie ~27% kaimo teritorijos - 24,51 ha. Nedidel� dalis teritorijos yra Birštono vs., kurio plotas 193,06 ha, pl�tros teritorijos plotas 3,53 ha.

Rekreacin�s gyvenviet�s pl�tra (U11) - planuojama apie Širvini� tvenkin�. Gyvenviet� už regioninio parko rib�, bet dalinai gamtinio karkaso teritorijoje, vandens telkini� apsaugos zonoje.

Formuojama gyvenviet� (U11) - pagalbinis aptarnavimo centras su rekreacine specializacija, daline stacionaria rekreacine infrastrukt�ra. U11 teritorijos dalis patenka � gamtinio karkaso teritorijos ribas, turi b�ti tvarkoma ir naudojama vadovaujantis Gamtinio karkaso nuostatais. Šiuo atveju urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, išsaugomi esami pavieniai medžiai ir (ar) j� grup�s, želdiniai, kiti nat�ral�s paviršiai, užtikrinamas ne mažesnio už nustatytas normas atskir�j� ir priklausom�j� želdyn� ploto �veisimas, vykdomi vandens telkini� atk�rimo, teritorij� ir akvatorij� išvalymo nuo užteršimo ir kiti darbai, skirti gamtinio kraštovaizdžio ir jo vertybi� apsaugai užtikrinti. Taip pat formuojamos besijungian�ios, 50 procent� planuojamos teritorijos užiman�ios gamtinio karkaso strukt�ros, kurias gali sudaryti priklausomieji želdynai, vandens telkiniai ir j� dalys, mišk� �kio paskirties žem�s sklypai (žem�s �kio paskirties sklype buvusios miško naudmenos), kitos paskirties žem�s sklypuose esantys atskirieji (rekreaciniai, apsauginiai, ekologiniai) želdynai.

Teritorijoje esan�i� sklyp� užstatymo tankis negali viršyti 30%, intensyvumas 40%. Gyvenviet�s teritorijos pl�tojimo b�dai - esam� užstatyt� teritorij� ir j� aplinkos modernizavimas bei didele dalimi išlaikoma status quo (be esmini� poky�i�) situacija, reglamentuota nauja pl�tra, o taip pat konversija � rekreacin� teritorijos naudojim.

Teritorijos dalies tvarkymas ir naudojimas bei apsauga numatoma vadovaujantis Birštono savivaldyb�s gyvenvie�i� ir kurorto pl�tros specialiojo plano (reng�jas UAB „Kelprojektas“), patvirtinto Birštono savivaldyb�s tarybos 2014-05-30 sprendimu Nr. TS-98 sprendiniais pagal Pried Nr. 4.6 „Širvini� gyvenamosios teritorijos pl�tros ribos, tvarkymo ir naudojimo reglament� nustatymas“.

2 .6 .13 . U12_Junde l išk i� ka imo g yven vie t�

V lygmuo – lokaliniai papildomi savivaldyb�s rekreaciniai centrai. Tai stambesn�s kaimo gyvenviet�s, turin�ios ar galin�ios vykdyti lokalin aptarnavimo funkcij. Šie centrai papildo pagrindinius tre�io ir ketvirto lygmens savivaldyb�s centrus. Jie regioninio parko ir Birštono savivaldyb�s kontekste gali b�ti ir siauros rekreacin�s specializacijos. Gyvenviet�s erdvinis ir vystymo tipas – 1 / V2.



Gyvenviet�s erdvinis tipas 1: Kompaktiškai - sklaidžios erdvin�s strukt�ros kaimo gyvenviet�s. Kaimo gyvenviet� turi kompaktin� branduol� ir eil nutolusi� atskir� sodyb� �siterpusi� miško ar agrarin�se naudmenose.

Vystymo tipas V2. Vystomasis rekreacinis. Kaimo gyvenviet� yra rekreacijos funkcinio prioriteto ir turi geras galimybes pl�trai, yra galimi rekreaciniai kompleksai, galimi turizmo aptarnavimo centrai. Numatoma pilna centralizuota inžinerin� infrastrukt�ra. Pagrindiniai kaim� urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos naudojimo reglamentai:

Fu

nkc

in�s

zo

no

s N

r.

Fu

nkc

inis

p

rio

rite

tas

Ter

ito

rijo

s n

aud

ojim

o t

ipas

Pag

rin

din�

žem�s

n

aud

ojim

o

pas

kirt

is

Žem�s

n

aud

ojim

o

b�

das

Did

žiau

sias

le

isti

nas

pas

tat�

au

kšt�

ska

iiu

s

Did

žiau

sias

le

isti

nas

pas

tat�

au

kšti

s, m

etra

i n

uo

žem�s

p

avir

šiau

s

Did

žiau

sias

le

isti

nas

skl

ypo

u

žsta

tym

o

inte

nsy

vum

as

Did

žiau

sias

le

isti

nas

u

žsta

tym

o

tan

kis

Ter

ito

rijo

s p

l�to

jimo

b�

das

U12_ Jundeliški� rekreacin�

Ue, Re, Ri

GV, ZN, ZU, ZR, SK, TI, TK, BZ

KT, galimos Z, M, C

G1, V, K, I1, I2, R, E, C2, Z3, Z4, M3

2 9 0,4 30 saug, ren, mod, konv, nauj, stat



Jundeliški� k. 243,25 26,14 11%

26,14


Kaimo teritorija – 243,25 ha. Formuojamos gyvenviet�s ribos su galima pl�tra sudarys apie ~ 6 % kaimo teritorijos – 26,9 ha. Formuojama kompaktin� gyvenviet� - pagalbinis aptarnavimo centras su rekreacine specializacija, daline stacionaria rekreacine infrastrukt�ra.

Planuojamos funkcin�s zonos Jundeliški� kaimo ir jo gyvenviet�s teritorijos dalis yra gamtinio karkaso teritorijoje (vadovautis GK nuostatais), o taip pat Nemuno kilp� regioninio parko teritorijoje - dalis teritorijos yra Verkn�s kraštovaizdžio draustinyje.


Teritorijoje galioja Nemuno kilp� regioninio parko planavimo schemos sprendiniai (patvirtinta LRV 2015 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 186). U12 funkcin�s zonos dalies naudojimas reglamentuojamas „Saugom� teritorij� tipiniais apsaugos reglamentais “.

Verkn�s kraštovaizdžio draustinio teritorijoje saugomas raiškus Verkn�s žemupio sl�nio kraštovaizdis su sud�tinga hidrografine strukt�ra, piliakalniais, atodangomis ir eroziniais cirkais.

1



Nemuno kilp� regioninio parko tvarkymo plane šioje teritorijoje išskirta gyvenamosios ir visuomenin�s paskirties žem�s kraštovaizdžio tvarkymo zona, apsaugini� teritorij� miest� ir miesteli�, kaim� ir jo dali� kraštovaizdžio sugriežtinto vizualinio reguliavimo zona (GAi), teritorijos dalis – konservacin�s paskirties žem�s kraštovaizdžio tvarkymo zona, kult�ros paveldo objekt� teritorija reguliuojamos apsaugos (KOr).

Centin�je gyvenviet�s dalyje yra nekilnojamoji kult�ros vertyb�, registruota LR kult�ros vertybi� registre, kompleksas: Sodyba (17017) - buvusios dvaro sodybos teritorija. Šios teritorijos �registruotiems žem�s sklypams, kuriems pakeista žem�s paskirtis � kit, priskiriama papildoma konservacin� paskirtis.

Kult�ros vertyb�s objekto teritorijos, apsaugos zonos tvarkyb ir naudojimo reglamentavim turi nustatyti nekilnojamojo kult�ros paveldo apsaugos specialiojo teritorij� planavimo dokumentai, kurie rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kult�ros paveldo apsaugos �statymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) nuostatomis, Nekilnojamojo kult�ros paveldo apsaugos specialiojo teritorij� planavimo dokument� rengimo taisykl�mis, patvirtintomis kult�ros ministro ir aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. �sakymu Nr. �V-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973), nustatytais reikalavimais bei Paveldo tvarkybos reglamentais, patvirtintais Lietuvos Respublikos kult�ros ministro 2006 m. geguž�s 4 d. �sakymu Nr. �V-183 (Žin., 2006, Nr. 53-1951), 2011 m. rugpj��io 16 d. �sakymu Nr. �V-538 (Žin., 2011, Nr. 109-5162). Šiais dokumentais nustatyti paveldosaugos reikalavimai taikomi kult�ros paveldo objekt� ir vietovi� teritorijose.

�vertinus esam situacij bei perspektyvin�s pl�tros poreikius U12 funkcin�s zonos ribos papildomai apima teritorij � pietvakarius nuo esamos urbanizuotos teritorijos dalies prie kelio � gyvenviet ir iki magistralinio kelio Prienai – Birštonas – Vilnius. Ši teritorija yra už Nemuno kilp� regioninio parko rib�.

Gyvenviet�s teritorijos pl�tojimo b�dai - Jundeliški� gyvenviet�je užstatymo vidin� pl�tra galima prie gatv�s, numatoma esam� užstatyt� teritorij� ir j� aplinkos modernizavimas (restauravimas, rekonstravimas) ir renovavimas, esam� gamybini� (sand�liavimo, auto�kio) pastat� teritorijos konversija (prioritetas rekreacijos aptarnavimui), bei dalinai status quo (be esmini� poky�i�) situacija. Naujos pl�tros teritorijoje prie magistralinio kelio ir jo apsaugos zonoje b�tina vadovautis LR Keli� �statymu.


2 .7 . Sprend in i� �g yvend in imo pr io r i te ta i

Bendrojo plano sprendiniuose nurodyti kiekvienos iš urbanizuot� ir urbanizuojam� teritorij� funkcini� zon� sprendini� �gyvendinimo prioritetai.

Neprioritetin�s pl�tros teritorijos (2 prioritetas) numatytos �sisavinti v�lesniu laikotarpiu, kai bus �sisavintos prioritetin�s pl�tros teritorijos (1 prioritetas). Prioritetin�s pl�tros teritorijose (1 prioritetas) savivaldyb� �sipareigoja pagal galimybes vystyti socialin ir (ar) inžinerin infrastukt�r, taip pat viešsias erdves ir želdynus, ir visais atvejais vertinti ir užtikrinti tolyg� paslaug� prieinamum kiekvienam savivaldyb�s gyventojui, siekiant optimizuoti paslaug� tinkl. Esant b�tinybei ir atsiradus potencialioms vystymo galimyb�ms, neprioritetin�s pl�tros teritorijos (2 prioritetas), ar j� dalys, gali b�ti �sisavinamos anks�iau nei prioritetin�s pl�tros teritorijos. Šiuo atveju neprioritetines pl�tros teritorijas vystomos teritorij� planavimo iniciatori� l�šomis pagal sudarytas teritorij� planavimo dokumento sprendini� �gyvendinimo sutartis.



Siekiant urbanizuoti naujas teritorijas, nauja pl�tra pirmiausiai turi b�ti �gyvendinama teritorijose, kuriose yra išvystyta inžinerini� tinkl� infrastrukt�ra, bent dalinai socialin� infrastrukt�ra, taip pat susisiekimo ir kitos paslaugos.

�gyvendinant bendrojo plano uždavinius kiekvienoje iš U_F funkcin�s zonos teritorijoje vadovaujantis darnios pl�tros principais ir pagal numatytus pl�tros prioritetus turi b�ti detalizuotos užstatyt� ir užstatom� bei neužstatom�, tarpe j� ir vieš�j� erdvi� bei želdyn� teritorij� ribos. Tam turi b�ti rengiami vietov�s lygmens kompleksinio teritorij� planavimo dokumentai - savivaldyb�s teritorijos dalies bendrieji planai ar gyvenvie�i� atskir� teritorij� detalieji planai. Rengiant savivaldyb�s dalies bendrj� plan, BP nustatyti reglamentai gali b�ti tikslinami ar kei�iami, išlaikant bendruosius teritorijos fizin�s ir funkcin�s strukt�ros formavimo principus.

Atskirose funkcin�se zonose bendrojo plano sprendiniai integruoja Birštono savivaldyb�s gyvenvie�i� ir kurorto pl�tros specialiojo plano (reng�jas UAB „Kelprojektas“), patvirtinto Birštono savivaldyb�s tarybos 2014-05-30 sprendimu Nr. TS-98, sprendinius.

Esamose urbanizuotose teritorijose, kuriose yra išvystyta susisiekimo ir inžinerin� infrastrukt�ra, vadovaujantis bendrojo plano nustatytais reglamentais, užstatymo pl�tra gali b�ti �gyvendinama rengiant atskir� sklyp� užstatymo projektinius pasi�lymus ir techninius projektus. Reglament� lentel�je nurodytas didžiausias leistinas aukšt� skai�ius yra �skaitant cokolinius, mansardinius aukštus bei antstatus, antresoles. Jei esamo pastato bet kuris rodiklis yra didesnis nei nurodyti reglamentai BP, rekonstruojant pastat ar rengiant vietov�s lygmens kompleksinio TPD, galima nustatyti esamo pastato rodiklius.



3. SOCIALIN� IR EKONOMIN� APLINKA

3 .1 . Gyven am� j� v ie to v i� su soc ia l ine in f ras t ruk t� ra s is temo s vys tymo t iks la i

Gyvenamoji teritorija – tai teritorija, kurioje dominuoja gyvenamoji veikla, kartu su jai aptarnauti reikalinga socialine, paslaug� ir kita infrastrukt�ra. Pagal užstatymo intensyvum, aukštingum bei morfologij ši teritorija diferencijuojama � vidutinio užstatymo intensyvumo, mažo užstatymo intensyvumo ir ekstensyvaus užstatymo teritorij.

Gyvenamosios teritorijos yra esminis veiksnys formuojant savivaldyb�s strukt�ros model� iki 2028 met�, numatant visapusišk savivaldyb�s pl�tros strategij. Siekiant pritraukti jaunus, darbingus žmones, suteikiant galimyb �sigyti kokybišk b�st, turi b�ti skirtas nuolatinis d�mesys esam� gyvenam�j� teritorij� atnaujinimui bei nauj� gyvenam�j� teritorij� pl�trai, gyvenimo kokyb�s gerinimui.

Bendrojo plano sprendiniai numato daugiafunkcini� gyvenam�j� teritorij� pl�tr:

I. Neurbanizuojamos:

1. Konservaciniu poži�riu vertingiausios teritorijos – visa veikla jose organizuojama prioritetin� d�mes� skiriant kraštovaizdžio ir gamtini� ištekli� apsaugos interesams. Šiose teritorijose daugiausia ypa� saugom� teritorij� (rezervat�, regionini� park�, biosferos poligon�, draustini�), ekologiškai ypa� jautri� agrarini� ir mišking� areal�, didžiausias gamtinio karkaso teritorij� tankis.

2. Pl�tojamos miškingos bei agrarin�s teritorijos, kur rekomenduojama:

a) vystyti tausojan�io bioprodukcinio �kio kryptis (tausojant� mišk� bei žem�s �k�), didinti želdini� plotus gamtinio karkaso teritorijose, nepakankamo miškingumo arealuose;

b) teritorijos, kur prioritetas teikiamas intensyvaus mišk� bei žem�s �kio pl�tojimui. Šiose teritorijose ribojamas mišk� �kio paskirties žem�s keitimas � kitos paskirties žem, o prioritetas teikiamas bioprodukcinio �kio konversijai, rekreacijai arba intensyvaus mišk� ir žem�s �kio pl�trai.

II. Urbanizuotos ir urbanizuojamos:

1. Intensyviai užstatomos gyvenviet�s – veikla jose mažiausiai ribojama, vystoma urbanistini� bei inžinerini� ar technologini� kompleks� statyba. Šiose teritorijose pl�tra remiasi intensyvia žem�nauda, atsižvelgiant � švarios ir sveikos aplinkos palaikymo bei šiose teritorijose esan�i� gamtos ir kult�ros paveldo objekt� apsaugos reikalavimus.

3 .2 . Sav iva ld yb�s gyvenam� j� v ie to v i� s is temo s urb an is t in io karkaso fo rmavimas i r vys tymo ga l imyb�s

Birštono savivaldyb�s gyventoj� skai�iaus kaitos prognoz�

Atsižvelgiant � tai, kad žmoni� populiacija yra veikiama �vairi� socialini�, globalini� gamtini� ir kit� veiksni� ir, žinant, kad j� poveikio žmogaus elgsenai matematiškai aprašyti ne�manoma, prognozuojant gyventoj� skai�iaus kitim, naudotasi empirin�mis prielaidomis.

Statistikos departamento duomenimis Birštono savivaldyb�s teritorijoje 2017 m. pradžioje gyveno 4223 gyventojai. Gyventoj� skai�ius pastaraisiais metais maž�ja. Imant Birštono savivaldyb�s pl�tros zonas išlieka ta pati maž�jimo tendencija – gyventoj� prieaugis yra neigiamas (2015 m. gyveno 4345 gyv., 2016 m. gyveno 4299 gyv.).



Atsižvelgiant � esam b�kl bei siekiant tinkamai numatyti gyventoj� skai�iaus kait, pateikiamos trys bendro gyventoj� skai�iaus kaitos variant� prognoz�s 2017-2028 met� periodui, �vertinus pesimistin�, labiausiai tik�tin ir optimistin� scenarijus. Kaip kryptingai vystosi gyventoj� skai�iaus dinamika Birštono savivaldyb�s teritorijoje per paskutinius dešimt met� galima matyti 3.1 paveiksle. Kartu pateikiama trij� met� sumin� gyventoj� skai�iaus kaitos kreiv�, kurios sprendiniai 2018-2028 m. išsiskiria pasitelkiant min�tus prognoz�s scenarijus.

3.1 pav. Birštono savivaldyb�s gyventoj� kitimo prognoz�

Birštono savivaldyb�s teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniuose prognozuojamas optimistinis gyventoj� skai�iaus savivaldyb�je išlaikymas.

3.1 lentel�. Birštono savivaldyb�s gyventoj� skai�ius planuojamam laikotarpiui

2018 m. 2028 m.

Savivaldyb�s gyventoj� skai�ius 4223 4524

Prognozuojamas gyvenamasis fondas vienam gyventojui planuojamam laikotarpiui – 38,2 m2 naudingo gyvenamojo ploto.

Birštono savivaldyb�s gyvenamasis fondas

Optimistinio gyventoj� skai�iaus augimo atveju prognozuojama, kad skai�iuojamam laikotarpiui gyvenamasis fondas Birštono savivaldyb�je bus 191 t�kst. m2 naudingo ploto.

3.2 lentel�. Prognozuojamas optimistinis gyvenamasis fondas, t�kst. m2 naudingojo ploto

2018 m. 2028 m. Pokytis

Gyvenamasis fondas 178,1 182,4 4,3 Naujai urbanizuojam� teritorij� poreikis skai�iuojamas �vertinant planuojam gyventoj� tank� urbanizuotose ir numatomose urbanizuoti teritorijose. Skai�iuojamasis naujai urbanizuojam� gyv. teritorij� poreikis: esamas gyventoj� tankis urbanizuotoje teritorijoje: 34 gyv. / km2; 38,2 m2 naud. gyv. ploto. Skai�iuojamas gyventoj� tankis urbanizuotoje teritorijoje 2028-iems metams: 38 gyv. / km2; 40,0 m2 naud. gyv. ploto.

Vadovaujantis Teritorij� planavimo normomis, kurios nustato privalomus ar rekomendacinius teritorij� planavimo kiekybinius ir kokybinius reikalavimus ir j� rodiklius (dydžius), taikomus rengiant teritorij� planavimo dokumentus, bendrojo plano keitimo sprendiniuose rekomenduojamas minimalus vystomo gyvenamojo kvartalo gyventoj� tankis (nurodytoje teritorijoje gyvenan�i� žmoni� skai�iaus santykis su tos teritorijos plotu) – 30 gyventoj�/ha.

��

��

��

�� !��"� ��

#�$��%��!��"� �� &��!��"� ��



Birštono savivaldyb�s teritorijoje, už Birštono miesto (kurorto) rib�, nauja pl�tra siejama su verslo ir rekreacinio potencialo stiprinimu, viešosios infrastrukt�ros gerinimu, želdyn� ir bendro naudojimo teritorij� �rengimu*. Birštono miesto teritorija turi b�ti detalizuota tikslesniame mastelyje, vietov�s lygmens savivaldyb�s dalies kompleksinio teritorij� planavimo dokumentu. Naujos pl�tros teritorijos Birštono mieste turi b�ti prioretizuojamos, pl�tra pirmiausiai �gyvendinama tose teritorijose, kuriose yra išvystyta inžinerini� tinkl� infrastrukt�ra, bent dalinai socialin� infrastrukt�ra, taip pat susisiekimo ir kitos paslaugos (b�tina, nustatant prioritetines veiklos teritorijas, atsižvelgti ir �vertinti atstumus iki inžinerini� tinkl� sistemos, funkcionuojan�ios gatv�s ir viešojo transporto).

*Pastaba: Planuojamos urbanizuot� ir urbanizuojam� teritorij� funkcin�s zonos (U_F) apima pastatais užstatytas miesto, miesteli�, kompaktiškai užstatytas kaim� teritorijas, o taip pat bendrajame plane numatomas kompaktiškai pastatais užstatyti teritorijas su inžinerini� komunikacij� koridoriais ir neužstatomais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdv�mis ir, atskirais atvejais, �siterpusiomis žem�s �kio ar mišk� teritorijomis. Bendrojo plano sprendiniuose šios funkcin�s zonos apibr�žtos pagal Nemuno kilp� regioninio parko tvarkymo plane nustatytas kitos paskirties žem�s kraštovaizdžio tvarkymo zonas (ne tik gyvenamosios paskirties), papildomai apimant esamas gretimas užstatytas sodyb� ar kitos paskirties žem�s teritorijas arba pagal rengiamus ar patvirtintus teritorij� planavimo dokumentus numatytas kitos paskirties žem�s teritorijas (pvz. Birštono kapin�s ir j� pl�tra). D�l br�žini� mastelio funkcin�s zonos ribose gali b�ti �siterp žem�s �kio ar mišk� ploteliai. Urbanizuot� ir urbanizuojam� teritorij� funkcin�s zonos apibr�žtos �vertinus tai, kad yra b�tina planuoti, numatyti ir �rengti vis bendr integruot viešj, socialin, inžinerin ir susisiekimo infrastrukt�r tose teritorijose.

3 .3 . Soc ia l in�s i r ku l t� r in�s in f ras truk t� ros vys t ymas

Birštono savivaldyb� nuo seno yra laikoma kurortine zona. Birštono savivaldyb�je yra pl�tojama didel pridedamj vert kurian�ios veiklos, grindžiamos žiniomis, mokslu bei aukštomis technologijomis. Savivaldyb�je kuriama patraukli ir palanki aplinka investicijoms ir verslo pl�trai, �mon�ms si�lant sklypus su reikalinga infrastrukt�ra bei teikiant �vairias mokestines lengvatas. Birštono savivaldyb� pagal Lietuvos Bendrj� plan yra antroje vietoje pagal didžiausi turistin� potencial. Birštono savivaldyb�je Neto migracija siekia -1,6 proc. (Lietuvos Respublikos – 1,0 proc.). Nedarbo lygis pastaraisiais metais Birštono savivaldyb�je ženkliai maž�ja. 2016 m. nedarbo lygis Birštono savivaldyb�je siek� 5,6 proc. (Lietuvos Respublikos – 8,1 proc.), tai yra labai geras rodiklis (Šaltinis: LR Bendrojo plano esamos b�kl�s analiz�). Šiuo metu tampa vis sunkiau surasti darbuotojus turin�ius reikiam kvalifikacij. 2016 met� duomenimis <76 proc. dirban�i�j� uždirba daugiau nei MMA (Šaltinis: LR Bendrojo plano esamos b�kl�s analiz�). Numatoma daugiausia kurti darbo viet� asmenims su profesiniu išsilavinimu, taip mažinant emigracijos mastus.


Bendrojo plano sprendini� �gyvendinimo prioritetai yra suderinti su Lietuvos Respublikos Bendrojo plano sprendiniais, Birštono savivaldyb�s 2013–2020 m. strateginiu pl�tros planu, taip pat ir kituose strateginiuose planavimo dokumentuose numatytais prioritetais. Bendrojo plano kompleksiškumas ir privalomumas užtikrina vis� veiklos r�ši� pl�tros teritorijoje tvarum ir pusiausvyr, suteikia jai erdvin�s raiškos kryptingum bei pagr�stum. Siekiant socialin�s ekonomin�s pl�tros, prie prioritetini� sri�i� galima �vardinti švietimo, sveikatos prieži�ros, socialin�s globos bei kult�ros �staig� modernizavim, inžinerin�s infrastrukt�ros sutvarkym, aplinkos verslui gerinim, kokybiško gyvenimo slyg� k�rim.

Birštono savivaldyb�s 2013–2020 met� strateginiame pl�tros plane vienas iš pl�tros prioritet� yra socialin� ekonomin� infrastrukt�ra. Pagrindiniai šio prioriteto tikslai:

1. Padidinti sveikatos stiprinimo, socialin�s paramos ir socialini� paslaug� prieinamum;

2. Modernizuoti savivaldyb�s kult�ros ir sporto institucij� ir paslaug� infrastrukt�r, kuri užtikrint� visuomen�s dvasini� ir fizini� poreiki� tenkinim, etnini� tradicij� skleidim.



4. REKREACIJA IR TURIZMAS

4 .1 . Te r i tor i jo s rekreac in�s s is temos vys tymo t iks la i i r k ryp tys

Rekreacija suprantama kaip �vairi savanoriška laisvalaikio veikla poilsiaujant gamtin�je bei kult�rin�je aplinkoje arba gydantis kurortuose, neapimant su poilsiu, krašto pažinimu nesusijusi� tarnybini�, komercini� kelioni�, išskyrus konferencijas. Pagal organizavimo pob�d�, rekreacija gali b�ti pasirinktoje vietoje (stacionarus poilsis) ir keliaujant (mobilus poilsis arba turizmas).

Numatyti šie svarbiausi rekreacijos (ir turizmo) teritorinio vystymo Birštono savivaldyb�je tikslai:

� pl�sti gamtin�je aplinkoje rekreacijai specializuot� teritorij� tinkl ir pl�toti infrastrukt�r;

� intensyvinti Birštono savivaldyb�s turizmo, ypa� sveikatingumo, kult�rinio ir kaimo turizmo pl�tr;

� užtikrinti gamtini� ir kult�rini� rekreacini� ištekli� naudojimo ir apsaugos efektyvum bei optimalum;

� išnaudoti poilsio kaimiškoje aplinkoje potencial, ypa� Nemuno kilp� regioninio parko teritorijoje;

� stabdyti vaizdingiausi� gamtini� vietovi� teritorij� užstatym kuris naikina rekreacines vietov�s vertybes;

� stabdyti agrarin�s rekreacin�s aplinkos degradavim.

4 .2 . S av iva ld yb�s pad� t i s ša l ies , ap skr i t i es i r Nemuno k i lp� r eg ion in io parko rek reac in� j e s is temoje

Birštono savivaldyb� patenka � stamb� Alytaus-Druskinink� didelio potencialo piet� Lietuvos rekreacin� areal. Nustatyta, kad šio arealo rekreacini� teritorij� diferencijavimas, vystymo kryptys bei tvarkymas priklauso nuo ši� pagrindini� veiksni�:

� didelio gamtin�s aplinkos rekreacini� ištekli� turtingumo (didelis rekreacijai tinkam� akvatorij� ir mišk� plot� kiekis ir tankumas, aukštas vietovi� vaizdingumas);

� kult�ros paveldo vidutiniško turtingumo (yra pavieni� reikšming� nacionaliniu mastu kult�ros paminkl�, taip pat kult�ros vertybi� sankaup�, yra išlik kult�rin� identitet liudijan�i� etnokult�rini� bruož�, yra pavieni� reikšming� istorini� fakt� ir juos liudijan�i� paminkl�);

� vidutiniško aplinkos sveikumo (yra silpnos taršos fonas);

� vidutiniško aplinkos ekologinio atsparumo (tinkamas vidutinio intensyvumo masiniam rekreaciniam naudojimui);

� vidutiniškos socialin�s aplinkos saugumo (socialin� aplinka nepakankamai saugi).

Nustatytas Alytaus-Druskinink� resursinis rekreacinis arealas, kurio sud�tin� dalis yra Birštono savivaldyb�, turintis aukšt II kategorij šalyje, o jo rekreacinis potencialas, vystymo galimyb�s, ir vystytinos rekreacijos r�šys nustatytos sekan�iai:

� aukštas perspektyvin�s pl�tros lygmuo, kuriame pl�tojamos ir perspektyvoje numatyta pl�toti nacionalin�s reikšm�s rekreacines sistemas;

� vidutinis rekreacin�s infrastrukt�ros išvystymo lygis, vystytina ir tobulintina rekreacin� infrastrukt�ra;

� vidutiniškos vietos gyventoj� ekonomin�s galimyb�s, jie gali kurti ir pl�toti rekreacin infrastrukt�r esant papildan�iai galimybes išorinei paramai;



� raiškios aptarnavimo tradicijos, nes vietin�s tradicijos ir b�dingi papro�iai išlik.

Nustatytas Alytaus-Druskinink� resursinio rekreacinio arealo vystytinos rekreacijos r�šys (išvardintas eiliškumas pagal prioritetines specializacijos kryptis): pažintin� rekreacija, gydomoji rekreacija, verslin� rekreacija, pramogin� rekreacija, sportin� rekreacija, poilsis gamtoje.

Birštono savivaldyb�je yra daugyb� vystom� ir vystytin� tarptautin�s ir nacionalin�s reikšm�s automobili�, dvira�i�, vandens specializuot� turistini� maršrut�. Svarbiausi j� b�t�: tarptautinis Nemuno vandens turistinis kelias, Eurovelo trasa, numatomo svarbiausio šalies rekreacinio maršruto – “Lietuvos istorijos ir kult�ros v�rinys” atkarpa, Dz�kijos valstybini� park� žiedas ir kiti. Birštono savivaldyb�s teritorijos pad�tis palanki pl�toti mazg, per kur� susiriša numatyti rekreaciniai Valstybini� park� žiediniai maršrutai – Dz�kijos, Suvalkijos ir Vidurio Lietuvos.

Numatomas Birštono kurortas, tiek LR teritorijos bendrajame plane, tiek ir Kauno apskrities bendrajame plane, kaip tarptautin�s ir regionin�s svarbos rekreacijos aptarnavimo centras.

Kauno apskrities teritorijos bendrajame plane detalizuoti ir patikslinti rekreacinio vystymo arealai apskrityje. Birštono savivaldyb�s teritorija padalinta pagal resursini� areal� bendr rekreacin� potencial ir rekreacinio vystymo galimybes � du rekreacinius arealus:

� Šiaurinis (apima Birštono-Prien� kilpas su aukštu perspektyviniu rekreaciniu potencialu). Jame pl�tojamos ir perspektyvoje numatyta pl�toti nacionalin�s reikšm�s rekreacin infrastrukt�r. Jo prioritetin�s rekreacijos vystymo kryptys: kurortinis (sanatorinis) turizmas, dalykinis (konferencij�) turizmas, poilsinis turizmas. Kitos rekreacijos vystymo kryptys: pažintinis (kult�rinis) turizmas, bendras turizmas, kaimo turizmas.

� Pietinis (� pietus nuo E16 automagistral�s Vilnius-Marijampol�) apimantis Balbieriškio kilp su vidutiniu (sumažintu) rekreaciniu potencialu. Jame perspektyvoje numatyta pl�toti regionin�s reikšm�s rekreacin infrastrukt�r. Jo prioritetin�s rekreacijos vystymo kryptys: poilsinis turizmas, kaimo turizmas. kurortinis (sanatorinis) turizmas, poilsinis turizmas. Kitos rekreacijos vystymo kryptys: bendrasis turizmas, pažintinis (kult�rinis) turizmas, dalykinis (konferencij�) turizmas.

Per Birštono savivaldyb praeina ir numatyta vystyti eil� tarptautin�s ir nacionalin�s reikšm�s automobili�, dvira�i�, vandens turistini� maršrut�, speciali� turistini� maršrut�, kurie numatyti Kauno apskrities bendrajame plane. Svarbiausi j� b�t�: tarptautinis Nemuno vandens turistinis kelias, autoturizmo trasos („Jono Pauliaus II piligrim� kelias „Keturi� sostini� kelias”, „Nemuno kelias“, „Vidurio Lietuvos kelias“, „S�duvos kelias“) ir pagrindin�s nacionalin�s dvira�i� trasos.

Trys ketvirtadaliai Birštono savivaldyb�s teritorijos, patenka � Nemuno kilp� regioninio parko teritorij. D�l tos priežasties Birštono savivaldyb�s teritorija rekreacijos organizavimo kontekste yra glaudžiai susijusi su regioninio parko lankytinais objektais ir jo tvarkymo plane nustatytais reglamentais. Savivaldyb�s rekreacin� sistema sudaro parko rekreacin�s sistemos dal� ir yra tampriai su ja susieta. Aukštesnio lygmens teritorij� planavimo dokumentuose išskirti stamb�s rekreaciniai arealai sudalinti Nemuno kilp� regioninio parko funkcinio prioriteto zonomis, su daugiau ar mažiau reikšminga rekreacine funkcija. Numatyti regioninio parko suplanavimo schemoje �vair�s p�s�i�j�, dviratinink�, automobili� maršrutai, aptarnavimo punktai, stovyklaviet�s. Jie integruoti � savivaldyb�s rekreacin�s sistemos sprendinius.

Konstatuotina, kad regioninio parko rekreacin�s sistemos �gyvendinimas vyksta l�tai. Nemuno kilp� regioninis parkas n�ra paj�gus greitai ir pilnai realizuoti numatyt rekreacin sistem, žymiai paskatinti rekreacinio verslo pl�tr.

Birštono savivaldybei yra svarb�s regioninio parko, kaip ypa� saugomos teritorijos, funkcinio prioriteto zon� rekreacin�s sistemos �gyvendinimas, rekreacinio funkcinio prioriteto zon� ir regioninio parko turistini� maršrut� realizacija, suvienijant savivaldyb�s ir regioninio parko paj�gumus.



4 .3 . Rekreac i jo s i r tu r i zmo spec i f ika B i rš ton o sav iva ld yb�s te r i tor i jo je

Nustatyta, kad Birštono savivaldyb�je rekreacija turi savo specifinius bruožus, kuriuos jai suteikia jos centras – Birštono karališkasis kurortas. Birštonui b�dingi ir išskiriantys j� iš kit� Lietuvos kurort� turizmo sektoriaus komponentai – ištekliai, paslaugos ir jas kurianti infrastrukt�ra. D�l kurortini� ištekli�: mineralini� šaltini�, mikroklimato, gamtovaizdžio, prioritetin� Birštono kurorto funkcija kurortinis gydymas, orientuotas sutinkamai su LR kurort� vystymo strategija, vis� pirma � nacionalin�s sveikatos apsaugos klausimus - profilaktin, gydomj ir reabilitacin veikl.

Si�loma kurortui ir savivaldybei aktyviai vystyti kurortin rekreacin veikl, apiman�i kurortin� turizm, vystant sveikatingumo ir poilsio kompleksus (SPA), sveikatingumo turizmo pl�tr. Savivaldyb� turi patog� keli� tinkl, sujungianti j su stambiausiais šalies centrais ir bei tarptautiniais turistiniais maršrutais.

Nustatyta, kad Birštono savivaldyb�s centras – Birštono kurortas, kaip regioninio parko centras, kaip tarptautin�s ir regionin�s svarbos rekreacijos aptarnavimo centras, bei kurortinio gydymo centras, turi sukaups pagrindin rekreant�, turist� aptarnavimo infrastrukt�r, kurios beveik n�ra likusioje savivaldyb�s teritorijoje. Yra ryški rekreacin�s infrastrukt�ros poliarizacija savivaldyb�s teritorijoje.

Numatyta, kad Birštono kurortas yra ir liks pagrindinis rekreacinis – pramog� turistini� tras� branduolys, tranzitinis mazgas tarp �vairi� rekreacijos r�ši� ir turistini� maršrut�, � kur� jos numatytos suvesti, ta�iau išpl�tojant b�tin rekreacin infrastrukt�r kituose numatytuose rekreacijos aptarnavimo centruose.

Savivaldyb�s teritorijoje, kaip papildan�ios Birštono kurorte funkcionuojan�ias pagrindines rekreacijos kryptis, perspektyvoje vystytinos �vairios rekreacin�s veiklos formos, (pasivaikš�iojimas ir poilsis miške (miško parkuose) maudymasis, uog� ir gryb� rinkimas, m�g�jiška ž�kl�, medžiokl�), p�s�i�j�, dvira�i� turizmas, (vasaros ir žiemos, t.t. slidži�) �vairios sporto r�šys, (pav. krosai, orientavimosi, peintbolas, golfas ir kt.), pramoginiai ir šventiniai renginiai, ir poilsis.

Vystytinas ir skatintinas kaimo turizmas (agroturizmas) su aiškiai išreikštomis edukacinio pob�džio �vairi� žem�s �kio veikl�, ir tradicini� amat� programomis.

Skatintinas ir pl�totinas poilsio ir edukacinio pob�džio stovykl� organizavimas orientuotas � �vairaus amžiaus ir interes� žmoni� grupes (ypa� ikimokyklinio amžiaus).

Si�loma išlaikyti ir vystyti jodin�jimo, pasivažin�jimo karieta paslaugas, �kuriant hipocentr, jo nauj baz savivaldyb�se teritorijoje, ir tikslingai pl�tojant hipoterapijos paslaugas, kurios sietinos su bendrja gydomja ir sveikatingumo kurorto vystymo kryptimi. Vystyti rait�j� turizmo trasas, j� maršrutus pagal galimybes priderinant prie esam� arba numatom� p�s�i�j� ir (arba) dvira�i� turizmo tras�.

4 .4 . Ta rp tau t in ia i , nac iona l in ia i , sav iva ld yb�s lyg men s tur i zmo maršru ta i , t rasos

Per Birštono savivaldyb�s teritorij praeina perspektyviniai nacionalin�s ir tarptautin�s svarbos turistiniai maršrutai vedantys � Lietuvos sostin, apskrities centr Kaun, savivaldyb�s centr Biršton ir iš j�. Tai autoturizmo vandens turizmo, dvira�i� turizmo, p�s�i�j� (slidinink�), t.t. ir piligriminio turizmo maršrutai. Numatytos vystyti tokios nacionalin�s ir tarptautin�s svarbos autoturizmo trasos atkarpos Birštono savivaldyb�s teritorijoje:

� Keturi� sostini� kelio atkarpa – kelio zonoje yra daug lankytin� viet� turistams, poilsio viet� ir lankytoj� aptarnavimo tašk�;

� „Jono Pauliaus II piligrim�“ kelio atkarpa;



� „Nemuno kelio“ atkarpa; � „Vidurio Lietuvos“ atkarpa; � „S�duvos kelio“ atkarpa.

Numatytos vystyti tokios nacionalin�s ir tarptautin�s svarbos dvira�i� tras� atkarpos Birštono savivaldyb�s teritorijoje:

� Nacionalin�s dvira�i� trasos Punia - Birštonas – Prienai – Kaunas – Rumšišk�s - �iobiškis atkarpa savivaldyb�je: Punia - Šil�nai – Nemaj�nai – Tauliukai - Kernuv� – Birštonas – Prienai.

� Nacionalin� trasos „Keturi� sostini� kelias“ atkarpa Birštono savivaldyb�je (pagal autoturizmo tras)

� Nacionalin�s trasos „Nemuno v�rinys“ Prien� – Alytaus atkarpa per Birštono savivaldyb (Prienai – Birštonas – Nemaj�nai - Šil�nai – Punia – Alytus ).

� Nacionalin� šiaur�s piet� trasa Nr. 9 (� Latvija ir Baltarusij) per Birštono savivaldyb (Prienai – Birštonas – Nemaj�nai - Šil�nai – Punia).

Numatytos vystyti „Nemuno kelio“ nacionalin�s ir tarptautin�s svarbos vandens turizmo trasos atkarpa Birštono savivaldyb�s teritorijoje ir per regioninio parko teritorij. Nemunu praplauks tarptautiniais, šalies, regioniniais bei vietiniais maršrutais, pavyzdžiui, tokiais kaip Baltijos- Nemuno žiedas, (Baltijos j�ra – Vysla – Nemunas - Baltijos j�ra), Gardinas – Palanga, Šal�ininkai – Nida, Veisiejai – Klaip�da, ir pan. Numatyta vystyti savivaldyb�s teritorijoje nacionalin�s ir tarptautin�s svarbos specializuoto kult�rinio turizmo trasos „Lietuvos istorijos ir kult�ros v�rinys“ atkarp (Aukštadvaris - Birštonas - Punia). Numatyta vystyti savivaldyb�s teritorijoje regionin�s svarbos ekologinio (pažintinio)-kult�rinio turizmo maršruto „Dz�kijos park� žiedas“ atkarpa Birštono savivaldyb�s teritorijoje. Savivaldyb� yra patogioje pad�tyje vystyti �ia si�lomas jungtis tarp „Suvalkijos“, „Vidurio Lietuvos ir „Dz�kijos park�“ žied�. Numatoma Birštono savivaldyb�s teritorijoje pl�toti piligrimin� turizm suderinant su Europos Sjungos kult�ros programomis: “Baroko kelias”, „Piligrim� kelias, „Vienuolyn� kelias“, naudojantis tarptautin�mis nacionalin�mis ir savivaldyb�s turizmo trasomis.

4 .5 . V ie t in�s svarbos marš ru ta i

Bendri principai Si�lomi savivaldyb�s lankytini objektai ir turistiniai maršrutai integruoti su Nemuno kilp� regioninio parko rekreacine sistema. Savivaldyb�s teritorijoje numatyta sudaryti komfortabilias poilsio su nakvyne slygas lankytojams, sukuriant ir palaikant tam reikaling rekreacin infrastrukt�r, turist� stovyklaviet�ms reikaling �rang bei rekreacin miško aplink, sukuriant miško parko želdynus, užtikrinant aukšt rekreacin�s aplinkos kokyb, aptarnavimo lyg�. Turizmo organizavimas Birštono savivaldyb�je numatomas iš:

� lankytojams eksponuojam� objekt� sutvarkymo; � keli�, tak�, vedan�i� prie eksponuojam� objekt� ar per juos, �rengimo bei sutvarkymo; � lankytoj� aptarnavimo organizavimo ir tam reikalingos materialios baz�s k�rimo.

Numatyta, kad eksponuojami Birštono savivaldyb�je objektai bus: unikalaus ir tipingo vietos gamtinio ir kult�rinio kraštovaizdžio etalonin�s teritorijos, Kraštovaizdžio panoramin�s apžvalgos vietos (taškai), trasos su vaizdingu pakel�s kraštovaizdžiu; atskiri gamtinio kraštovaizdžio elementai - reljefo, hidrografin�s formos, negyvosios ir gyvosios gamtos objektai (šlaitai, atragiai dubumos atodangos, up�s, upeliai, akmenys, pelk�s, miškai, medžiai, gyv�nija ir kt.); kult�rinio kraštovaizdžio komponentai (miestas, kaimai, pastatai, sodybos, �vair�s �renginiai ir kt.), vertingi gamtinio – kult�rinio kraštovaizdžio kompleksai.



Numatyta, kad svarbiausieji ir reikšmingiausieji objektai bus �rengti juos sutvarkant, apr�pinant informacija, reikalinga j� vertei suvokti, sudarant slygas lankytojams juos apži�r�ti, �rengiant privažiavimus, apžvalgos vietas ir kitus b�tinus �renginius. Numatyta kad Birštono savivaldyb�je lankytojai gal�s pasirinkti b�d kaip keliauti – automobiliais, dvira�iais, p�s�iomis, žirgais ar plaukti upe. Kiekvienam ši� keliavimo b�d� numatyti turiniu, poilsiavimo ir keliavimo poži�riu optimal�s maršrutai. Numatytos turizmo maršrutams organizuoti reikalingos stovyklaviet�s, sustojimo aikštel�s bei apžvalgos vietos (regyklos). Si�loma pagerinti palyginti tank� keli� tinkl ateityje, kas leis privažiuoti automobiliais prie didžiosios dalies lankytin� viet� ir objekt�. Prie keli� numatoma telkti informacija apie lankytinus objektus, bei lankytojus aptarnaujan�ias �staigas. Pirmoje eil�je tur�t� b�ti tvarkomi patys keliai, kurie pasitarnaut� reprezentuojant savivaldyb�s teritorijos gamtinio – kult�rinio kraštovaizdžio vertybes. Numatytas perspektyvinis Birštono savivaldyb�s rekreacinio vystymo turistini� tras� žiedai ir jo diametrai apjungiantys kult�ros paveldo sankaup� arealus ir aukš�iau min�tas savivaldyb kertan�i� nacionalini� ir tarptautini� turistini� tras� atkarpas bei regioninio parko trasas � savivaldyb�s turistini� tras� sistem. Jie dalinai sutampa su Birštono savivaldyb�s urbanistinio karkaso žiedin�mis trasomis. Rekreacinio vystymo turistini� tras� žiedus sudaryt�:

� � vakarus nuo Birštono kurorto – Prien� kilpos rekreacinis žiedas; � � pietus nuo Birštono kurorto – Balbieriškio kilpos rekreacinis žiedas; � � rytus nuo Birštono kurorto – Birštono kilpos – Verkn�s rekreacinis žiedas.

Numatyta, kad žied� turistin�s trasos suvedamos � Birštono miest – nacionalin�s ir regionin�s svarbos turizmo aptarnavimo centr. Rekreacinio vystymo žied� ir jo diametr� pagrindu si�lomi beveik visi savivaldyb�s turistiniai maršrutai. Savivaldyb�s dvira�i� trasoms naudojamos Regioninio parko esamos ir perspektyvin�s dvira�i� tras� atkarpos. Autoturizmas Numatoma, kad lankytojai � Birštono savivaldyb, regionin� park atvyks automagistral�mis: Kaunas-Alytus, Vilnius-Marijampol� ir Rumšišk�s-Druskininkai. kurios praeina greta svarbiausi� lankytin� objekt� ir sudarys autoturizmo tras� stubur. Numatoma, kad kitos �domios ir vertingos teritorijos bei objektai atokiau nuo ši� automagistrali�. bus pasiekiami rajonin�s arba vietin�s reikšm�s keliais su kieta danga. Si�lomos žiedin�s autoturizmo trasos, sutampan�ios su regioninio parko autoturizmo trasomis, kad turistams važiuojant nereik�t� gr�žti atgal tuo pa�iu keliu. Ta�iau per Nemun yra ir pasiliks tik vienas automobili� tiltas, o antrasis tiltas numatomas tik tolimesn�je ateityje, tod�l norint apvažiuoti vis savivaldyb�s ir regioninio parko teritorij, pamatyti visus eksponuojamus objektus, tenka ir teks kelis kartus pervažiuoti t pa�i viet - tilt per Nemun. Numatyti regioninio parko penki maršrutai – trys pietvakarin�je, šiaur�s vakarin�je ir šiaur�s rytin�je regioninio parko dalyse ir du pietin�je jo dalyje:

� Pirmas maršrutas: Birštonas - Prienai - Naravai -Balbieriškis - Mardosai - Margarava- Panemuninkai - Punios šilas - Geniai - Balbieriškis – Prienai - Birštonas. Visas maršruto ilgis beveik 70 km. Tai vienas raiškiausi� autoturistini� parko maršrut� suteikiantis bendr �sp�d� apie pagrindines kraštovaizdžio vertybes pietin�je ir vakarin�je regioninio parko dalyje.

� Antras maršrutas: Birštonas - Prienai - Alksniakiemis - Poci�nai - Kalviai -Vanagai - Pašventis per Poci�nus, Bagr�n, Prienus gr�žtant � Biršton. Visas žiedo ilgis apie 40 km.



� Tre�ias maršrutas si�lomas šiaur�s rytin�je priemies�io dalyje: Birštonas - Jundelišk�s - Daukantai - Pelekonys - Mediniškiai -Šiliniai- Jundelišk�s. Žiedo ilgis apie 23 km.

� Ketvirtas maršrutas numatomas pietin�je regioninio parko dalyje: Birštonas - Žemaitkiemis - Martinonys - Vanagai - Siponys - Šaltin�nai - Vaitišk�s - Birštonas.

� Penktas maršrutas taip pat numatomas pietin�je regioninio parko ir savivaldyb�s dalyje: Birštonas - Jundelišk�s - Nemaj�nai - Šil�nai - Punia - Birštonas.

Ketvirt ir penkt maršrutus galima sujungti � vien žied ir bendras maršrutas b�t�: Birštonas - Žemaitkiemis - Martinonys - Vanagai - Siponys - Šaltin�nai - Vaitišk�s - Nemaj�nai - Šil�nai - Punia - Birštonas. Bendras maršruto ilgis beveik 60 km. Si�lomas Birštono savivaldyb�s maršrutas naudojantis regioninio parko trasomis su papildymu: Birštonas – Žemaitkiemis – Matiešonys - Š�tupis – Puzonys –Martinonys - Vanagai - Siponys - Šaltin�nai - Vaitišk�s - Nemaj�nai – Šil�nai – Jundelišk�s – B�dos – Paverkniai – Širviniai – Birštonas. Turistini� maršrut� keliai si�lomi su kieta danga, siekiant, kad jie b�t� populiaresni tarp lankytoj�, kuri� dauguma atvažiuos automobiliais ir mažiau daryt� neigiamo poveikio aplinkai. P�s�i�j� ir dvira�i� (slidži�) turizmas Si�lome toki turistini� tak� sistem regioniniame parke ir savivaldyb�je:

� reprezentacinis turistinis žiedas "Nemuno kilpos" per vis regioninio parko teritorij; � turistiniai takai, jungiantys park ir savivaldyb su didžiaisiais miestais - Kaunu, Alytumi

Marijampole; � vietiniai pasivaikš�iojimo ir sveikatingumo takai Birštono kurorte.

P�s�i�j� ir dvira�i� takai žiem su sniego danga naudotini slidži� turizmui. Perspektyviausios dvira�i� ir p�s�i�j� turistin�s trasos, kurios mažiau nutolusios nuo Nemuno nes yra galimyb� keisti transporto priemon, naudotis tomis pa�iomis dviratinink� ir vandens turist� stovyklaviet�mis. Numatomas regioninio parko reprezentacinis p�s�i�j�-dvira�i� turizmo žiedas, kuris suteiks lankytojams galimyb pamatyti �domiausias vietas ir objektus, ir leis jiems fiziškai suvokti (patirti) Nemuno vingiavim. Norint apeiti apie 40 km ilgio žied net 6 kartus tenka keltis per Nemun. Kertant up�s kilp� ssmaukas per Nemun reikia keltis kas por trejet kilometr�. Tako trasa prasideda Birštone, perk�loje per Nemun � Alksniakiemio mišk, (arba planuojamu tiltu) toliau v�l perk�la per Nemun � Verkn�s žiotis - Paverkniai - Jundelišk�s -Nemaj�nai - Punia -Staniavos kaimas Punios šilelyje - perk�la per Nemun - Punios girininkija - perk�la per Nemun - Siponys - Žemaitkiemis - perk�la per Nemun - Ziegždriai - Naravai - Giraitišk�s - perk�la per Nemun - Birštonas. Visas žiedo ilgis - 42 km. Dvira�i� trasos, suplanuota esan�iais keliais ir takais. Numatomas savivaldyb�s reprezentaciniai p�s�i�j�-dvira�i� turizmo tras� žiedai, panašus savo �ranga. Parengti savivaldyb�s dvira�i�-p�s�i�j� trys maršrutai:

� Žv�rin�iaus miško parko dvira�i�-p�s�i�j� takas (10 km,), nuo Birštono kurorto iki Lengveniški� kaimo, toliau Šk�vonys - Birštono kurortas. Maršrutas dalinai turi infrastrukt�r, �rengtas.

� Birštono – Siponi� miško dvira�i� maršrutas: Birštono kurortas – Naudži�nai – Žemaitkiemis – Matiešonys – Dzingelišk�s – Siponi� miškas – Nemaj�nai - B�dos – Širviniai – Birštono kurortas. Viso maršruto ilgis – 37 km. Naudotis rajonin�s ir vietin�s reikšm�s keliais. • Paruošti maršrutai vaikš�ioti p�s�iomis Birštono kurorte.

Savivaldyb�s p�s�i�j� – dvira�i� maršrutai surišami su Birštono miesto takais ir suvedami � numatom pagrindin� traukos ir turist� aptarnavimo židin� – pramog� zon (R1).



Si�lomas mišrus vandens – dvira�i� turizmo maršrutas Birštonas – Nemaj�nai – Birštonas. (� Nemaj�nus dvira�iais, atgal � Biršton baidar�mis) Vis� lygmen� turistin�s dvira�i� trasos naudotinos susisiekimui tarp kaimo gyvenvie�i� ir aptarnavimo centr�. Birštono savivaldyb�s administracijos direktorius, Alytaus miesto, Alytaus rajono, Prien� rajono savivaldybi� atstovai, Nemuno kilp� regioninio parko direkcijos direktor� ir „Harmony Park“ mecenatas pasiraš� dvira�i� tako, einan�io per Birštono m., Alytaus m., Alytaus r., Prien� r. savivaldybi� teritorijas, bendradarbiavimo sutart�. �gyvendinus projekt, savivaldyb�s bus sujungtos pažintiniu-turistiniu taku, skatinan�iu sveik gyvensen, saug�, ekologišk susisiekim. Planuojama, kad padid�s p�s�i�j�-dviratinink� srautai, maršrutas bus patrauklus keliaujantiems Lietuvoje ir turistams iš užsienio. Dabartiniu metu Birštono savivaldyb�s teritorijoje yra 52 km dvira�i� tak�, šios infrastrukt�ros yra per mažai kurortinio tipo miestui bei jo prieigoms. Si�loma papildyti dvira�i� nuomos punktus automatine trumpalaike dvira�i� nuomos sistema, kuri leist� per trump laiko tarp iš pastovi� dalijimosi dvira�iais punkt� išsinuomoti dvirat� ir leisti nuomininkui, keliauti iš vienos vietos � kit, transporto priemon gržinant kitame punkte. Ji suteikia alternatyv trumpoms kelion�ms rinktis dvirat� ir padidina traukos objekt� pasiekiamum. Birštono savivaldyb� turi geras galimybes pl�sti dvira�i� susisiekim ir turizm: savivaldyb�s teritorija nedidel� – 124 km2 tod�l, pagrindinius traukos objektus ir gretimas gyvenvietes gyventojai gali nesunkiai pasiekti dvira�iu. Siekiant populiarinti ši ekologišk transporto r�š�, b�tina pl�sti dvira�i� tak� tinkl, jungian�i� svarbiausius traukos objektus, dviratininkus svarbu atskirti nuo intensyvaus eismo keli� ir gatvi�, ir �rengti tr�kstam infrastrukt�r. Sprendiniuose numatyta Birštono savivaldyb�je dvira�i� takus �rengti pirmiausiai šalia valstybin�s reikšm�s kelio A16, apjungiant gretim� savivaldybi� esam� ir planuojam� dvira�i� takus. Birštono savivaldyb�s gyvenvie�i� ir kurorto pl�tros specialiajame plane numatytos dvira�i� turizmo trasos integruojamos � bendrojo plano keitimo sprendinius. Pagrindin�s integruojamo specialiojo plano sprendini� nuostatos pateiktos 14.1. skyriuje “Integruoti planai”. Numatomi dvira�i� maršrutai sujungs gyvenamsias vietoves su pagrindiniu traukos centru Birštono miestu ir lokaliais centrais. Birštono savivaldyb�je rekreacijai ir turizmui svarbiausi objektai turi b�ti lengvai ir patogiai pasiekiami dvira�i� transportu. Parengiant dvira�i� ir p�s�i�j� tak� sprendinius buvo panaudoti Birštono savivaldyb�s teritorijos dvira�i�, riedu�i� ir lygum� slidin�jimo tras� specialiojo plano pakeitim� sprendiniai. Siekiant pagerinti Birštono savivaldyb�s teritorijos dvira�i� ir p�s�i�j� tak� infrastrukt�r, si�loma sujungti jau esamus takus � bendr tinkl:

� Velniabli�džio pažintin� tak sujungti su esamu p�s�i�j� – dvira�i� taku Žv�rin�iaus miške bei esamu dvira�i� taku greta Prien� gatv�s (10,1 km). Min�tos trasos taps jungtimi su Prien� rajono dvira�i� takais

� �rengti dvira�i� tras greta Pakaln�s gatv�s ir esamos Šk�voni� geomorfologinio draustinio miško tako (3,5 km), sudaryti jungt� su esamu p�s�i�j� – dvira�i� taku greta Prien� g.;

� �rengti dvira�i� tak, einant� per Širvini� kaim, greta vietin�s reikšm�s kelio, iki Širvini� tvenkinio (4,4 km);

� Dvira�i� – p�s�i�j� taku sujungti Jundeliški�, Bu�i�n� ir Nemaj�n� gyvenvietes (5,6 km); � Dvira�i� – p�s�i�j� taku sujungti Nemaj�n�, Tauliuk� ir Vaitiški� gyvenvietes (3,5 km); � Dvira�i� – p�s�i�j� taku sujungti Gelež�n� ir Nemaj�n� gyvenvietes (1,5 km); � Dvira�i� – p�s�i�j� taku sujungti Birštono, Moibel�s, Ne�i�n� ir Gelež�n� gyvenvietes (7

km); � �rengti p�s�i�j�-dvira�i� tak nuo Gelež�n� iki magistralinio kelio Nr. A16 (1,2 km); � Dvira�i� – p�s�i�j� taku sujungti Jundeliški�, Paverkni� ir Kamiliavos gyvenvietes (7,5

km); � Dvira�i� – p�s�i�j� taku sujungti Kamiliavos ir Šil�n� gyvenvietes (3,6 km);



� Dvira�i� – p�s�i�j� taku sujungti Nemaj�n� ir Šil�n� gyvenvietes (2,7 km); � �rengti p�s�i�j� – dvira�i� tak nuo Šil�n� iki V�žiongir�s miško (3 km).

Planuojamos dvira�i� trasos kerta II kategorijos magistralin� keli Nr. A16 Vilnius – Prienai – Marijampol� ir V kategorijos rajonin�s reikšm�s kelius Nr. 3310 Jundelišk�s – V�žionys ir Nr. 3319 Jundelišk�s – Nemaj�nai. Keli� (gatvi�) ir dvira�i� susikirtimo vietose b�tina �rengti dvira�i� pervažas:

� Dvira�i� trasai kertant magistralin� keli Nr. A16 �rengti dvira�i� pervaž skirtingame lygyje;

� Dvira�i� trasoms kertant V kategorijos rajonin�s reikšm�s kelius Nr. 3310 Jundelišk�s – V�žionys ir Nr. 3319 Jundelišk�s – Nemaj�nai �rengti vieno lygio pervažas.

Vandens turizmas Vystytini svarbiausio vandens kelio Nemuno upe maršrutai. Numatomos ekskursijos keleiviniais laivais Nemunu. Si�lomi maršrutai irklin�mis valtimis, baidar�mis, pripu�iamomis valtimis, plaustais Nemuno kilpomis nuo Birštono – � Biršton ar nuo Nemaj�n� � Biršton. Dalinai, su apribojimais vandens turizmui si�loma naudojimui ir Verkn�s up�. Numatomos prieplaukos Birštone, Prienuose, Balbieriškyje, Nemaj�nuose. Parengti savivaldyb�s baidari� maršrutai. Baidarininkams si�lomi du maršrutai:

� Verkn�s up�s maršrutas; � Didži�j� Nemuno kilp� maršrutas. (65 km.)

Svarbiausios apžvalgos aikštel�s ir bokštai Numatomos tokios apžvalgos aikštel�s savivaldyb�je, remiantis Nemuno kilp� regioninio parko planavimo schema:

� Kernuv�s atodanga, kur matosi Nemuno sl�nis, Prien� šilas. Reikia �rengti aikštel ir privažiavim;

� Siponi� atodangos viršus, kur matosi Nemuno sl�nis su staigiais vingiais, Punios šilas. Reikia �rengti aikštel ir privažiavim;

� Paverkni� piliakalnis: kur matosi Verkn�s sl�nis, Verkn�s up�; � Gelež�n� piliakalnis, kur matosi Nemuno sl�nio istorinio kult�rinio kraštovaizdžio erdv�

ties Nemaj�nais. Reikia �rengti pri�jim.


Bendrasis prioritetas savivaldyb�s rekreacin�s sistemos vystyme teiktinas kurortinio sveikatingumo turizmo (SPA) ir poilsio gamtoje (kaimo turizmo) vystymui. Suplanuoti ir tsti vystym savivaldyb�s dvira�i� trasas iš Birštono miesto � Balbieriškio kilpos žied. Aktyviai skatinti nacionalini� tras� atkarp� realizacij savivaldyb�je. Pl�toti nacionalinio kult�rinio turizmo maršruto – „Lietuvos istorijos ir kult�ros v�rinys“ atkarpoje infrastrukt�r, bendradarbiaujant su gretimomis savivaldyb�mis. Skatinti pl�toti numatytus reprezentacinius valstybini� park� žiedus bendradarbiaujant su gretimomis savivaldyb�mis. Kult�riniam turizmui prioritetiniai naudotini kult�ros paveldo objekt� sankaup� arealai. Vystyti lokalin�s svarbos rekreacijos aptarnavimo centrus, skatinant aptarnavimo infrastrukt�ros pl�tr juose.



5. KRAŠTOVAIZDŽIO IR BIOLOGIN�S �VAIROV�S APSAUGA

5 .1 . Gamt in io ka rkaso formavimas

Bendrosios nuostatos M�s� šalies teritorijos gamtinio karkaso erdvin� koncepcija ir lokalizavimo modelis buvo nustatyti LR Seimo patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Šio modelio sudarymo principai remiasi 2001 m. priimtame LR Saugom� teritorij� �statyme (Žin., 2001, Nr. 108-3902). Gamtinio karkaso nuostatuose (Žin., 2007, Nr. 22-858 ir v�lesn�se nuostat� redakcijose) �teisinta gamtinio karkaso sampratos geoekologin� koncepcija, pagrindiniai gamtinio karkaso planavimo, bei teritorij� naudojimo apribojim� nustatymo principai. Pagal min�tus dokumentus – kaip gamtinis karkasas suprantamas vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorij� tinklas, užtikrinantis ekologin kraštovaizdžio pusiausvyr�, gamtinius ryšius tarp saugom� teritorij�, kit� aplinkosaugai svarbi� teritorij� ar buveini�, taip pat augal� ir gyv�n� migracij� tarp j�.

Gamtinio karkaso, kaip ekologinio kompensavimo funkcij realizuosian�ios kraštotvarkin�s strukt�ros, nustatymo b�tinum formuoja šie siekiai:

1) sukurti vientis�, vairaus hierarchinio lygmens gamtini� ekologinio kompensavimo teritorij� tinkl�, užtikrinant kraštovaizdžio geoekologin� pusiausvyr� ir gamtinius ryšius tarp saugom� teritorij�, sudaryti prielaidas biologinei vairovei išsaugoti;

2) sujungti didžiausi� ekologin� svarb� turin�ias buveines, j� aplink� bei gyv�n� ir augal� migracijai reikalingas teritorijas;

3) saugoti gamtin, gamtin - kult�rin kraštovaizd bei gamtinius rekreacinius išteklius; 4) didinti agrariškai degraduot� teritorij� miškingum�; 5) išlaikyti ir formuoti vairiamaž� ir vairiar�š� mišk� medyn� strukt�r�; 6) optimizuoti, pagrstai valdyti kraštovaizdžio urbanizacijos, technogenizacijos, bei

žem�s �kio pl�tr�.

Birštono savivaldyb�s teritorija iš kit� aplinkini� rajon� išsiskiria unikalia geografine pad�timi. Beveik visa savivaldyb�s teritorijos dalis yra susieta su stambia geomorfologine strukt�ra - Nemuno sl�niu, kuris savivaldyb�s teritorijos ribose ir už jos yra ypa� saugomas, išskirtin�s gamtin�s vert�s ir pakankam geoekologin� ir rekreacin� potencial turinti strukt�ra d�l didelio nat�ralumo pasižyminti nedidele žem�veiksli� sskaida ir didele kraštovaizdžio �vairove. Gal tik rytin�je teritorijos dalyje, kuri apima Nemuno apysl�nyje esan�ias molingas lygumas, kraštovaizdžio �vairov�, d�l intensyv�jan�ios žem�s �kio veiklos, gerokai mažesn�. Pamin�ti faktai Birštono savivaldyb�s teritorijoje sudaro gana palankias gamtiniam karkasui nustatyt� uždavini� realizavimo slygas.

Birštono savivaldyb�s teritorijos gamtinis karkasas yra ypa� svarbi teritorin� daugiafunkcijin� sistema, užimanti 87,29% visos savivaldyb�s teritorijos, ir užtikrinanti bendr savivaldyb�s teritorijoje gretimose savivaldyb�se esan�i� intensyvaus naudojimo agrarini� - mišking� ir urbanizuot� teritorijos ekologin� stabilum, gyvybingum, migracini� (medžiagini�, energetini�) ryši� su greta esan�ia gamtine aplinka nepertraukiamum. Gamtinio karkaso element� nat�ralumo, gyvybingumo užtikrinimas formuojant, gausinant ir gerinant j� kokyb, savo ruožtu pirmiausiai garantuoja aukštesn gyvenamosios ir rekreacin�s aplinkos kokyb, bei gamtin�s aplinkos ekologin� stabilum ateityje.

Birštono savivaldyb�s teritorijos gamtinio karkaso paskirtis:

� suformuoti gamtinio - ekologinio kompensavimo teritorij� tinkl�, kuris užtikrint� aplinkos sveikum� ir tinkamum� gyvenimui savivaldyb�s kaimiškosiose teritorijoje, esamose ir naujai formuojamuose gyvenamosiose. Taip pat suformuoti medžiaginius-energetinius ryšius su gretimai esan�iomis gamtin�mis ir intensyviai antropogenizuotomis teritorijomis;

� sudaryti prielaidas esamai biologinei vairovei išlaikyti ir gausinti;



� išsaugoti išlikusius nacionalin�s, regionin�s ir vietin�s reikšm�s nat�ralaus kraštovaizdžio fragmentus;

� Išsaugoti esamus gamtinius ir kult�rinius rekreacinius išteklius, bei didinti j� estetin potencial�;

� didinti planuojamos teritorijos ž�lini� bei želdini� plotus, intensyviau urbanizuotose ir naujai urbanizuojamose Birštono savivaldyb�s dalyse;

� didinti rytin�je savivaldyb�s dalyje esan�i� agrarini� teritorij� s�skaid�; � užtikrinti optimal� santykinai gamtini� ir technogenizuot� žem�veiksli� ploto santyk

naujai užstatomose teritorijos dalyse.

B�tina pasteb�ti, kad d�l besikei�ian�io klimato meteorologiniams reiškiniams tampant ekstremalesniems urbanizuotoje aplinkoje vis dažniau ir stipriau reiškiasi "šilumos salos" efektas, d�l kurio miesto mikroklimatas tampa mažiau palankus gyvenimui ir veiklai. Tai pasireiškia ypa� tose urbanizuot� teritorij� dalyse, kurios turi mažesn� priklausom�j� ir atskir�j� želdyn� plot, taip pat stipri� li��i� poveikis (pavirši� aps�mimas ir užtvindymas) ryškesni tose urbanizuot� teritorij� dalyse, kurio intensyviau padengtos technogenine danga. Bendrojo plano keitimo sprendiniai susij su gamtinio karkaso sistemos stiprinimu ir želdyn� plot� vystymu �vertina galim klimato kaitos poveik� ir numato jo švelninimo priemones.

Gamtin� karkas planuojamoje Birštono savivaldyb�s teritorijoje formuoja šios pagrindin�s dalys, iš kuri� kiekviena naudojant kodavimo sistem skirstomos pagal svarb � nacionalin�s, regionin�s ir vietin�s:

� Vidinio stabilizavimo arealai (S;s); � Migracijos koridoriai (M; m;M‘).

Geoekologin�s takoskyros � Birštono savivaldyb�s teritorijos ribas nepatenka.

1. Vidinio stabilizavimo arealai (S; s) santykinai didel�s gamtin�s teritorijos (dauguma atveju intensyviai urbanizuotas teritorijas supantys mišk� masyvai) užstatyt� teritorij� pakraštin�je dalyje arba kiek toliau nuo j�, intensyviai generuojan�ios gamtinius medžiag� ir energijos srautus (deguonies produkavimas), kurie dažniausiai vyraujan�i� v�j� kryptimi migracijos koridoriais patenka miesto vidin� dal. Išoriniai ekologinio stabilizavimo arealai yra ypa� reikšmingi urbanizuotose teritorijose generuojamo antropogeninio poveikio ekologiniam kompensavimui, vidin�s miesto teritorijos dalies ekologinio stabilumo išlaikymo poži�riu. Šiam gamtin� karkas formuojan�iam komponentui Birštono savivaldyb�s teritorijoje priskiriamos mišk� plotai esantys ant moling� lygum� paviršiaus, arba ant sm�ling� – priesm�ling� erozin�s liekanin�s kilm�s kalv�. Jie �vardinami kaip vietin�s (rajonin�s) svarbos geosistem� vidinio stabilizavimo arealai: Siponi�, Naudži�n�, Šk�voni�, V�žiongir�s arealai. 2. Migracijos koridoriai (M; m; M‘) didesni ar mažesni upi� ir kit� vandent�kmi� sl�niai, kanalai, nedidel�s užpelk�jusios dubumos suskaidytos nat�raliomis ar dirbtin�mis vandent�km�mis, ežer� ar tvenkini� virtin�s, rinos, sausl�niai ir kitos teritorijos, kuri� d�ka palaikoma intensyvi medžiag�, energijos ir gamtin�s informacijos sraut� apykaita (teršal� išsklaidymas, švaraus oro pritek�jimas ir kt.) tarp urbanizuotos teritorijos vidin�s dalies ir jos periferijoje esan�i� išorini� ekologinio stabilizavimo areal� Birštono savivaldyb�s gamtiniame karkase išskiriami šie sl�ni�, tame tarpe autonomini� šlait� (M‘) teritorij� ruožai:

� Nacionalin�s svarbos Nemuno migracinio koridoriaus ruožas – dešiniakrant� sl�nio, tame tarpe autonomini� šlait�, dalis savivaldyb�s paribiu pratekan�io Nemuno atkarpoje;

� Regionin�s svarbos Verkn�s migracinio koridoriaus ruožas – kairiakrant� sl�nio dalis šiauriniu savivaldyb�s paribiu pratekan�ios Verkn�s žemupio atkarpoje;

� Vietin�s (rajonin�s) svarbos kairieji bevardžiai Verkn�s intakai, dešiniojo Nemuno intako – Skriod�s up. migracini� koridori� ruožai esantys Birštono savivaldyb�s teritorijoje. Mažieji Nemuno intakai, patenkantys � nacionalin�s svarbos Nemuno migracijos koridoriaus ribas – Druskupis, Vidzija, Krakila ir kiti.



Siekiant gamtiniam karkasui priskiriam� teritorij� ekologinio optimizavimo, tikslinga didinti atskir� (stipriai agrariškai �sisavint� ir d�l to pažeist�) planuojamos teritorijos dali� sskaid ir miškingum, užtikrinti agrariniuose plotose išlikusi� linijinio pob�džio ir pavieni� želdini� apsaug, skatinti j� atk�rim ir gausinim. Detaliai lokalizuoto gamtinio karkaso formavimo politikos ir funkcin�se zonose numatyt� kraštovaizdžio formavimo kryp�i� realizavimo �manoma siekti šiais pagrindiniai b�dais:

1) palaikant fizini� bei juridini� asmen� teikiamas gamtinio kraštovaizdžio nat�ralumo didinimo iniciatyvas;

2) ieškant bei skatinant gamtinio kraštovaizdžio nat�ralumo didinimo iniciatyvas bei investicijas;

3) gamtinio kraštovaizdžio nat�ralumo didinimo iniciatyv� aktyvus organizacinis bei finansinis r�mimas, galimai realizuojamas per mokestines lengvatas.

Gamtinio karkaso reglamentas teritoriškai diferencijuojamas pagal � jo sud�t� patenkan�i� žem�s naudmen� �kines kategorijas. Gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraštovaizdžio ekologin� pusiausvyra, saugomas nat�ralus kraštovaizdžio pob�dis, palaikoma ir didinama gamtin� �vairov�, vykdomi rekultivacijos bei renat�ralizacijos darbai. Leidžiama veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologin pusiausvyr ir ekosistem� stabilum, atkuria pažeistas ekosistemas ir yra vykdoma pagal teritorij� planavimo darbuose �tvirtintas nuostatas. 5.1.1 lentel�. Birštono sav. teritorijos gamtinio karkaso strukt�ra (be Birštono miesto teritorijos)

Kiekvienoje iš pamin�t� Birštono savivaldyb�s teritorijoje lokalizuot� gamtinio karkaso dali� teoriškai galimi keturi skirtingi gamtinio karkaso teritorij� tvarkymo kryp�i� tipai (D;E;F;G) Ši GK teritorij� tvarkymo tip� grup� siejasi su gamtin�mis ar santykinai gamtin�mis skirtingu laipsniu antropogeniškai paveiktomis teritorijomis, kur tvarkymo tipai sud�lioti gamtinio karkaso teritorijos dali� geoekologinio potencialo maž�jimo ir atitinkamai teritorij� nat�ralum atstatan�i� priemoni� intensyv�jimo linkme. Viso derinyje su gamtinio karkaso funkcin�mis dalimis, teoriškai �manomi 12 tvarkymo tip� variantai, nors realiai planuojamoje Birštono savivaldyb�s teritorijoje nustatyti tik septyni iš vis� potencialiai galim� tvarkymo tip� variant�.

Gamtinio karkaso sud�tin�s dalys

Plotas (ha)

Ploto dalis (%) nuo savivaldyb�s teritorijos GK ploto

Ploto dalis (%) nuo savivaldyb�s teritorijos ploto

GEOEKOLOGIN�S TAKOSKYROS (-)

- - -

MIGRACINIAI KORIDORIAI (M‘; M; m)

185,80 1,95 1,70

5435,65 57,08 49,83

1308,16 13,74 11,99

Viso 6929,61 72,77 63,52

VIDINIO STABILIZAVIMO AREALAI (S; s)

26,91 0,28 0,25

2566,53 26,95 23,53

Viso 2593,44 27,23 23,77

VISAS GK 9523,05 100 87,29



5.1.2 lentel�. Birštono sav. teritorijos gamtinio karkaso tvarkymo tip� strukt�ra (be Birštono miesto teritorijos)

D. Nat�ralus kraštovaizdžio pob�džio palaikymas ir saugojimas. Gamtinio karkaso teritorij� dalys, kuriose išlaikomas ir stiprinamas esamas nat�ralus kraštovaizdžio pob�dis.

Pastarojo tipo GK teritorij� tvarkymo areal� plotai tiesiogiai koreliuoja su nat�raliausiomis (miškais apaugusiomis), mažiausiai antropogeniškai paveiktomis Birštono savivaldyb�s teritorijos dalimis. Jos savo ruožtu siejasi su didžiausi nat�ralum išlaikiusiomis Nemuno sl�nio vietomis (žemutiniais terasiniais paviršiais, teras� pakopomis). Daugiausia toki� plot� yra pietvakarin�je ir vakarin�je teritorijos dalyje Balbieriškio ir Birštono kilpose. Šiaurin�je ir šiaur�s rytin�je tvarkomos teritorijos dalyje, sta�iuose Nemuno bei Verkn�s sl�nio šlaituose. Šio tipo arealus ištisai, arba su nedideliais atvir� plot� intarpais dengia nat�rali sumed�jusi� augal� danga. Pastariesiems arealams b�dingi mažiausi prieži�ros ir planuojam� poky�i� mstai. Jiems b�tinas esamos augalijos dangos strukt�ros ir jos nat�ralumo išsaugojimas, v�linant kirtimo amži� ir parenkant kirtimo b�dus mažiau �takojan�ius miško ekosistemos poky�ius (atrankiniai kirtimai). D tvarkymo tipo arealai – Birštono savivaldyb�s teritorijos gamtinio karkaso „aukso fondas“, kurio didesnioji dalis yra Nemuno kilp� regioninio parko teritorijoje ir perspektyvoje susijs su racionalaus subalansuoto mišk� �kio vedimu, optimalios amžiaus strukt�ros išlaikymu, mišk� regeneracinio potencialo išsaugojimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu bei nustatyto režimo užtikrinimu šiose zonose �steigtoms saugomoms teritorijoms. Pastarsias zonas esamos b�kl�s br�žiniuose �vardintos kaip patikimo geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijomis.

Teritorij� �kinio naudojimo pob�dis. Pagrindin� ši� teritorij� naudojimo kryptis yra tausojantis mišk� �kis. Taip pat veikla susijusi su racionaliu šalutini� miško ištekli� panaudojimu. Poilsinis turizmas rekreaciniu poži�riu atraktyviose vietose, derinant naudojimo pob�d su konkre�i� teritorij� naudojimo reglamentu. Mišku neapaugusiose teritorijos dalyse, kuri� šiam tvarkymo tipui priskirtose teritorijose yra mažai - ekologinio - tausojan�io žem�s dirbimo sistemos diegimas. Smulkiasklyp� rekreacinio pob�džio daržininkyst�, sodininkyst�, bei kitos alternatyvios veiklos, b�dingos Dz�kijos regionui.

E. Nat�ralaus kraštovaizdžio pob�džio atstatymas (Esamo kraštovaizdžio nat�ralumo palaikymas ir stiprinimas). Gamtinio karkaso ir (ar) želdyn� sistemos dalys, kuriose b�tinas nat�rali� kraštovaizdžio komponent� atstatymas ir gausinimas.

Šio tipo gamtinio karkaso reglamentavimo ir tvarkymo arealai yra netolygiai išsid�st Birštono savivaldyb�s teritorijos dalyje, stambiasklyp�s ir smulkiasklyp�s mišrios žem�s naudmen� mozaikos teritorijose, kuriose kaitaliojasi mišk� ir žem�s �kio naudmenos. Arba pereinamosiose juostose tarp gamtini� poži�riu degraduot� agrarini� ir nat�rali� miško naudmen�, smarkiai pakeistos arba pažeistos gamtin�s strukt�ros miškuose, jaunuolynuose, ir paupiuose. Nagrin�jamos teritorijos atveju, tai daugiausiai vidutiniškai agrarizuoti Nemunos sl�nio terasiniai, arba nuolaidesni� terasini� pakop� paviršiai. Šiuos arealus reik�t� laikyti silpnai arba itin silpnai urbanizuotais, ta�iau d�l šiuo metu vykdomos ar kadaise vykdytos žem�s �kio veiklos

Gamtinio karkaso

teritorij� tvarkymo tipai

Plotas

(ha)

Ploto dalis (%) nuo savivaldyb�s

teritorijos GK ploto

Ploto dalis (%) nuo

savivaldyb�s teritorijos

ploto

D 5565,08 58,44 51,01

E 1722,69 18,09 15,79

F 2145,23 22,523 19,66

G 90,06 0,95 0,82

VISAS GK 9523,05 100 87,29



jie yra netek nat�ralios sumed�jusios arba žolin�s augmenijos arba ji išlikusi tik fragmentiškai. Ši� teritorij� tvarkymas yra kur kas sud�tingesnis, nes reikalingas tiek esam� funkcij� suderinimas, o taip pat ir atkuriamosios priemon�s gamtin�s strukt�ros galioms stiprinti. �ia b�tini dideli performavimo mstai susij su santykinai nedidel�mis materialin�mis snaudomis – t.y. pirmin�s nat�ralios augmenijos strukt�ros atk�rimas – medži� �veisimas, savaimin�s renat�ralizacijos skatinimas, didinant sumed�jusios augmenijos plotus ir tuo pa�iu žem�s �kio naudmen� sskaid. Sumed�jusios augmenijos plot� gausinim b�tina derinti su kraštovaizdžio estetini� savybi� formavimu ir išlaikymu. Šias zonas tikslinga �vardinti riboto geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijomis.

Teritorij� �kinio naudojimo pob�dis. Svarbiausia ši� teritorij� naudojimo kryptis yra vidutinio stambumo ir smulkus �kis su ganyklin�s žemdirbyst�s (pieno �kiai ir galvij� auginimas), daržininkyst�s, sodininkyst�s specializacijomis. Esami �kiai palaipsniui tur�t� b�ti orientuojami ekologinius ar pereinamojo tipo tvaraus �kininkavimo (kaimo turizmo arba agroturizmo) �kius. Dalis dirbam� žemi� laipsniškai ver�iamos pievas ir ganyklas. Užtikrinamas didesnis nat�rali� ir kanalizuot� vandent�kmi� apsaugos zon� plotis. Didinama stambi� dirbam� lauk� masyv� s�skaida veisiant apsaugines želdini� grupes bei juostas, formuojant dirbtines pelkes (biogenini� medžiag� kaupimo baseinus). Galimas miškingumo didinimas mažiau naši�, taip pat didelio dr�gnumo (su silpnai funkcionuojan�ia ar nefunkcionuojan�ia sausinimo sistema) žemi� s�skaita, apželdinant ir savaimin�s renat�ralizacijos keliu, jei tai pagerint� ekologines ir estetines kraštovaizdžio savybes.

F. Gr�žinami ir gausinami kraštovaizdžio nat�ralum� atkuriantys elementai (agrarin�se teritorijose). Gamtinio karkaso ir (ar) želdyn� sistemos dalys, kuriose b�tinas nat�rali� kraštovaizdžio komponent� atstatymas ir gausinimas.

Pastarojo tipo gamtinio karkaso tvarkymo ir reglamentavimo arealai Birštono savivaldyb�s teritorijoje užim tarin pad�t� tarp urbanizuot� ir nat�rali� plot�. Pastarasis tvarkymo tipas dažniausiai taikytinas žmogaus �kin�s veiklos stipriai pakeistose ir gamtiniu poži�riu pažeistose gamtinio karkaso teritorijos dalyse. Šios zonos susiformavo d�l netolygaus žem�s naudojimo, pažeidžiant ekologin pusiausvyr, nesilaikant racionalios gamtonaudos reikalavim�. Tai intensyvaus žem�s dirbimo rezultatas nedidel�se Birštono savivaldyb�s teritorijos dalyse palietusi ne maž dal� vietin�s svarbos migracijos koridoriams priskirt� teritorij�. Šiose GK tvarkymo zonose kraštovaizdžio formavimas susijs su nat�ralios gamtin�s aplinkos atk�rimu ir nauju ekologizuoto poži�rio taikymu naudojant teritorijas. Šias zonas, konstatuojant esam situacij galima b�t� �vardinti silpno ir pažeisto geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijomis.

Teritorij� �kinio naudojimo pob�dis. B�tinas orientavimasis ir laipsniškas per�jimas prie vidutinio stambumo ir smulkus �kio su ganyklin�s žemdirbyst�s, daržininkyst�s, sodininkyst�s specializacijomis. Skatintinas ekologini� – agroturizmo �ki� k�rimas. Šiose teritorijose b�tinas žem�naudos s�skaidos didinimas veisiant vairaus dydžio želdini� juostas bei grupes ar masyvus, taip pat dirbtini� pelki� ir vandens telkini� formavimas. B�tinas teritorijos miškingumo didinimas dirbtinai apželdant ir savaimin�s renat�ralizacijos keliu, naudojam� mažai naši� ir nenaudojam� žemi� s�skaita, jei tai pagerint� ekologines ir nepakenkt� estetin�ms kraštovaizdžio savyb�ms. Šiai zonai b�tini didžiausi žem�naudos strukt�ros pakeitimai ir žem�s dirbimo sistemos perorientavimo mastai.

G. Kraštovaizdžio nat�ralum� ir gyvybingum� atstatan�i� element� integravimas ir atk�rimas pažeistose teritorijose. Gamtinio karkaso ir (ar) želdyn� sistemos dalys, kuriose b�tinas nat�rali� kraštovaizdžio komponent� atstatymas ir gausinimas.

Stipriai pažeisto (degraduoto gamtinio karkaso teritorijos) – probleminiai gamtinio karkaso plotai – tai gamtinio karkaso užimamos teritorijos dalys kurios persidengia su urbanistinio karkaso ašimis, branduoliais, ar tiesiog yra užimtos kompaktiškai urbanizuotomis (ne sodybinis užstatymas) teritorijomis.



Birštono savivaldyb�s pietrytin�je pietin�je, bei vakarin�je dalyje lokalizuotos gamtinio karkaso dalys (beveik visais atvejais migracijos koridori� dalys kertan�iuose tankiai urbanizuotas miesteli� teritorijas) nustato svarbiausius teritorinius gamtinio kraštovaizdžio išsaugojimo prioritetus, pagrindines kraštotvarkos kryptis ir priemones, kuri� s�kmingas �gyvendinimas b�tinas bendrai planuojamos teritorijos ekologinei pusiausvyrai palaikyti. Gamtinio karkaso funkcin�se dalyse išskirt� tvarkymo zon� nuostatas sunkiausia realizuoti sankirtose su urbanizuotomis, planuojamomis urbanizuoti ar intensyvaus žem�s �kio teritorijomis. Tokiais atvejais reik�t� ieškoti alternatyvi� sprendim� tenkinan�i� skirting� funkcini� zon� nuostatas.

5 .2 . Saugo m� te r i to r i j� i r k raš to va izdž io apsaugos re ika lav ima i

Bendrj Birštono savivaldyb�s teritorijos gamtinio kraštovaizdžio �vairov�s (jogeogenetinio fondo) apsaugos sistem užtikrina pagal LR saugom� teritorij� �statym �steigta institucin� (turinti administracij) kompleksin� 1 saugoma teritorija – valstybinis Nemuno kilp� regioninis parkas. Nemuno kilp� regioninis parkas �steigtas unikaliam didži�j� Nemuno kilp� ir Punios šilo kraštovaizdžiui, jo gamtinei ekosistemai bei kult�ros paveldui išsaugoti, tvarkyti ir j� naudojimui reguliuoti. Pagal gamtos ir kult�ros vertybi� pob�d�, apsaugos formas ir rekreacinio bei gamybinio naudojimo galimybes parko dalyje Birštono savivaldyb�s ribose yra nustatytos šios funkcin�s (funkcinio prioriteto) zonos: konservacinio, apsauginio, rekreacinio ir �kinio prioriteto. Gamtinio kraštovaizdžio �vairov�s apsaug vykdan�i� konservacini� zon�, esan�i� kompleksin�je saugomoje teritorijoje – Nemuno kilp� regioniniame parke, suvestin�, pateikiama lentel�je (5.2.1 lentel�). 5.2.1 lentel�. Gamtinio kraštovaizdžio �vairov�s apsaug vykdan�ios konservacin�s zonos, esan�ios Nemuno kilp� reginiame parke (Birštono sav. teritorijos ribose)

Saugomos teritorijos

Apsaugos tikslai

Plotas /dalis savivaldyb�je (ha)

1 2 3 Nemuno kilp� regioninis parkas

Išsaugoti unikalias didžisias Nemuno kilpas ir Punios šilo kraštovaizd�, jo gamtin ekosistem bei kult�ros vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti

25368,3/10074,3

Konservacinio prioriteto zonos – draustiniai: 1.Punios kraštovaizdžio

Saugomas išraiškingas sta�i� mišking� Nemuno ir Punel�s šlait� kraštovaizdis su vienu žymiausi� ir didžiausi� Lietuvoje Punios piliakalniu bei Punios bažny�ios architekt�riniu kompleksu.

185,5 / 46,6

2.Verkn�s kraštovaizdžio

Saugomas raiškus Verkn�s žemupio sl�nio kraštovaizdis, pasižymintis išvystyta hidrografine strukt�ra, piliakalniais, atodangomis ir eroziniais cirkais

504,5 / 256,5

3.Siponi� kaimo kraštovaizdžio

Išsaugomas raiškaus agrarinio sl�nio kraštovaizdis, išlaiks bendrj istoriškai verting valkinio užstatymo strukt�r, tradicinis Siponi� ir Šaltin�n� kaim� architekt�ros pob�dis bei vertingos sta�i� Nemuno šlait� biocenoz�s.

399,0 / 399,0

4.Didži�j� Nemuno kilp� hidrografinis

Saugoma visoje ledyninio reljefo paplitimo zonoje unikalaus pob�džio bei masto Didži�j� Nemuno kilp� hidrografin� strukt�ra.

1345,7 / 638,1

5.Vizdijos hidrografinis

Saugomas nat�ralus Vizdijos upelis bei jo sl�nis. 199,2 / 199,2

6. Šk�voni� geomorfologinis

Saugomas unikalus sl�nin�s erozijos palikuonis - Šk�voni� g�brys ir jo aplinka bei raiškus erozinis Birštono atragis.

326,2 / 326,2

7. Birštono urbanistinis

Saugoma b�dinga mažo kurortinio miestelio senosios dalies planin� erdvin� strukt�ra su sen�j� vil� pastatais bei garsiu Vytauto parku ir piliakalniu.

54,1 / 54,1

8. Nemaj�n� urbanistinis

Saugoma valakin� Nemaj�n� gyvenviet�s urbanistin� strukt�ra, jos archeologin�s, architekt�rin�s bei memorialin�s vertyb�s.

170,8 / 170,8

VISOS ST 10074,3 ha, tame tarpe draustiniai 4181 ha



Kompleksin�s saugomos teritorijos – gamtiniu ir (ar) kult�riniu vientisumu pasižymin�ios teritorijos, kuriose pagal bendr apsaugos, tvarkymo ir naudojimo program sujungiamos �vairi� apsaugos kryp�i� prioriteto, taip pat rekreacin�s ir �kin�s zonos. Saugom� teritorij� sistem atstovaujantis Nemuno kilp� regioninis parkas savivaldyb�s teritorijoje užima 10 074,3 ha (83% ploto), tame tarpe konservacin�s zonos – draustiniai 4181 ha (33% ploto). Saugom� teritorij� ploto rodiklis yra gerokai didesnis už šalies vidurk� (15,3%) ir atspindi pakankam ypa� saugom� teritorij� tinklo išvystym Birštono savivaldyb�s teritorijoje. Nacionalin�je darnaus vystymosi strategijoje saugom� teritorij� tinklo pl�tojimas - iki 14-18% krašto teritorijos, išskiriamas kaip vienas iš ilgalaiki� uždavini�, išsaugant kraštovaizdžio ir biologin šalies �vairov, tod�l Birštono savivaldyb�je, �vertinant kiekybinius saugom� teritorij� tinklo išvystymo rodiklius, didžiausi d�mes� reik�t� skirti reikiamam saugom� teritorij� apsaugos ir tvarkymo reikalavim� užtikrinimui, specialiojo ir detaliojo planavimo dokument� rengimui. Nemuno kilp� regioniniame parke yra devyni valstyb�s saugomi gamtos paveldo objektai, iš j� tik du patenka � parko dal�, esan�i Birštono savivaldyb�s ribose. Tai geologini� paminkl� status turin�ios Šk�voni� ir Siponi� atodangos (5.2.2.lentel�). Birštono savivaldyb�s bendrajame plane pasi�lymai d�l nauj� gamtos paveldo objekt� steigimo neteikiami. Tai b�t� specialaus aplinkosauginio planavimo dokument� tikslas. Birštono savivaldyb�s gamtinio kraštovaizdžio �vairov�s apsaugos sistemos pl�tojimas sietinas su svarbiausiame dabartiniame šalies teritorij� planavimo dokumente – LR teritorijos bendrajame plane (2002 m.) bei Kauno apskrities bendrajame plane numatytais kraštovaizdžio apsaugos užtikrinimo sprendiniais.

5.2.2. lentel�. Valstyb�s saugomi gamtos paveldo objektai Birštono savivaldyb�je

Eil. Nr.

Pavadinimas Vietov�, saugoma teritorija

G e o l o g i n i a i o b j e k t a i 1. Siponi� atodanga Prien� mišk� ur�dijos Birštono g-jos (66 kv., 3 skl.), Siponi� k., Nemuno

kilp� regioninis parkas 2. Šk�voni� atodanga Prien� mišk� ur�dijos Birštono g-jos (77 kv., 47 skl.), Nemuno kilp�

regioninis parkas Vertingiausi gamtos paveldo objektai, Lietuvos Respublikos Vyriausyb�s 2000 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 311 ,,D�l gamtos paminkl� paskelbimo” (Žin., 2000, 24 – 621) paskelbti gamtos paminklais.

5 .3 . B io log in�s �va iro v�s ap saug a

Bendrj Birštono savivaldyb�s teritorijos biologin�s �vairov�s (genetinio fondo) apsaugos sistem užtikrina speciali pagal LR Saugom� teritorij� �statym �steigt� saugom� teritorij� sistema bei su ja koordinuojamas ir jai subordinuojamas pagal Europos Sjungos paukš�i� (EEC 79/409) ir buveini� (EEC 92/43) Direktyvas prad�tas formuoti europin biologin svarb turin�i� Natura 2000 teritorij� tinklas. Biologin�s �vairov�s apsaugos sistemai Birštono savivaldyb�je priklauso šios saugom� teritorij� grup�s: 1) nacionalin�s institucin�s saugomos teritorijos valstybinis Nemuno kilp� regioninis parkas. 2) nacionalin ST sistem perdengian�io Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijos:

� paukš�i� apsaugai svarbios teritorijos (PAST); � buveini� apsaugai svarbios teritorijos (BAST).

Didel� dalis Birštono savivaldyb�s teritorijoje esan�io Nemuno kilp� regioninio parko gamtinio kraštovaizdžio �vairov�s apsaug vykdan�ios konservacini� zon� – draustini� (5.4.1 lentel�) vykdo ir biologin�s �vairov�s apsaug. Biologin�s �vairov�s apsaugai skirt� specializuot� – botanini� ir zoologini� draustini� � savivaldyb�s ribas patenkan�ioje regioninio parko dalyje n�ra, ta�iau biologin�s �vairov�s apsaugos tiksl savo nuostatose visada turi kompleksinio pob�džio



draustiniai – kraštovaizdžio (Punios, Verkn�s, Siponi�) ir kiti siauresnio profilio draustiniai - hidrografiniai (Didži�j� Nemuno kilp�, Vizdijos), geomorfologiniai (Šk�voni�). Konkre�i� biologin�s �vairov�s apsaug vykdan�i� saugom� teritorij� suvestin� pagal Natura 2000 kategorijas pateikiama 5.3.1 ir 5.3.2 lentel�se. 5.3.1 lentel�. Paukš�i� apsaugai svarbios teritorijos Birštono savivaldyb�s teritorijoje

Eil. Nr.

Paukši� apsaugai svarbi teritorija

Plotas, ha / dalis sav.

Aptinkama europin�s svarbos saugom� r�ši�

paukši�, teritorijos svarba migruojantiems

paukšiams

Pastabos d�l paukši� apsaugai svarbios

teritorijos rib�

1 2 3 4 5 1. Nemunas tarp

Pel�šiški� ir Balbieriškio

404,2 / 201,6 Mažosios žuv�dros Nemuno kilp� regioninio parko dalis

2. Nemunas tarp Prien� ir Lengveniški�

142,5 / 104,5 Upin�s žuv�dros, mažosios žuv�dros

Nemuno kilp� regioninio parko dalis

Šaltinis: LR Vyriausyb�s nutarimas D�l Lietuvos Respublikos vyriausyb�s 2004 m. balandžio 8 d. nutarimo NR. 399 ,,D�l Lietuvos Respublikos saugom� teritorij� arba j� dali�, kuriose yra paukš�i� apsaugai svarbi� teritorij�, s�rašo patvirtinimo ir paukš�i� apsaugai svarbi� teritorij� rib� nustatymo“ pakeitimo (Žin., 2006, Nr. 92-3635). 5.3.2 lentel�. Vietov�s, atitinkan�ios gamtini� buveini� apsaugai svarbi� teritorij� atrankos kriterijus (srašas skirtas pateikti Europos komisijai) Birštono savivaldyb�s teritorijoje

Eil. Nr.

Vietov�s pavadinimas

Plotas, ha / dalis sav.

Vertyb�s, d�l kuri� atrinkta vietov�

Pastabos d�l vietovi�, atitinkani� gamtini� buveini�

apsaugai svarbi� teritorij� atrankos kriterijus, rib�

1 2 3 4 5 1. Nemuno kilpos

1269 / 790 Dumblingos upi�

pakrant�s, salatis, kartuol�

Patenka � Nemuno kilp� regionin� park (dalis Didži�j� Nemuno kilp� hidrografinio draustinio

2. Siponi� atodanga 4,2 / 4,2 Silikatini� uolien� atodangos

Patenka � Nemuno kilp� regionin� park (dalis regioninio parko ekologin�s apsaugos zonos)

3. Šk�voni� atodanga 0,98 / 0,98 Silikatini� uolien� atodangos

Patenka � Nemuno kilp� regionin� park (dalis Šk�voni� geomorfologinio draustinio)

4. Verkn�s up�s sl�nis 594 / 267 Silikatini� uolien� atodangos

Patenka � Nemuno kilp� regionin� park (Verkn�s kraštovaizdžio draustinio ir dalis parko ekologin�s apsaugos zonos)

5. Vizdijos up�s sl�nis 198,5 / 198,5

Vakar� taiga, žoli� turtingi eglynai, pelk�ti lapuo�i� miškai, pelkiniai miškai

Patenka � Nemuno kilp� regionin� park (Vizijos hidrografinis draustinis

Šaltinis: LR aplinkos ministro sakymas ,,D�l vietovi�, atitinkan�i� gamtini� buveini� apsaugai svarbi� teritorij� atrankos kriterijus, s�rašo, skirto pateikti Europos komisijai, patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 105 – 3908; 106; 107; 108); LR aplinkos ministro sakymas d�l aplinkos ministro 2005 m. birželio 15d. sakymo Nr. D1-302 ,,D�l vietovi�, atitinkan�i� gamtini� buveini� apsaugai svarbi� teritorij� atrankos kriterijus, s�rašo, skirto pateikti Europos komisijai, patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2006, Nr. 124-4709.

Visos Birštono savivaldyb�s teritorijoje išskirtos biologin �vairov saugan�ios Natura 2000 teritorijos patenka � saugomos kompleksin�s teritorijos – valstybinio Nemuno kilp� regioninio parko ribas. Europos Bendrijos svarbos buveini� ar paukš�i� apsaugai svarbi� teritorij� tvarkymo ypatumus nustato Vyriausyb�s patvirtinti Bendrieji buveini� ar paukš�i� apsaugai svarbi� teritorij� nuostatai (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2006, Nr. 44-1606).



Birštono savivaldyb�s teritorijoje n�ra biologin �vairov saugan�i� gamtos paveldo objekt�. Biologin�s �vairov�s apsaugos pl�tojimo pagrindimas reikalauja gana detali�, savivaldyb�s bendrojo plano rengimo užduotims nepriklausan�i�, teritorijos botanini� bei zoologini� tyrim� ir jo apimtyje negali b�ti �vykdomas. Tod�l tikslinga tik perteikti kompleksinei gamtinio kraštovaizdžio �vairov�s apsaugai skirtus pasi�lymus, turin�ius vidines nuostatas biologin�s �vairov�s apsaugai stiprinti bei galimus koordinacinius pasi�lymus d�l geresnio esamos gamtin�s �vairov�s apsaugos sistemos suderinimo. Savivaldyb�s lygmenyje b�t� aktualu parengti teritorijos kompleksin� biologin�s �vairov�s �vertinim, išskiriant atskirus gamtinius kompleksus, kuriuose yra saugom� ir ret� r�ši� bei inicijuojant savivaldyb�s saugom� draustini� ir /ar gamtos paveldo objekt� steigim.

5 .4 . Kraš to va izdž io tva rkymo zono s i r j� reg lamen tav imas

Kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir j� reglamentavimas

Birštono savivaldyb�s teritorija kraštovaizdžio morfologiniu poži�riu (pagal gamtin� ir bendrj� kraštovaizdžio pob�d�) dalinama � atskiras dalis – kraštovaizdžio tvarkymo zonas. Kiekvienai skirtingai kraštovaizdžio tvarkymo zonai b�dingas savitas organiškai susiklosts ar dirbtinai suformuotas kraštovaizdžio naudojimo pob�dis, kuris slygojamas savitos žem�veiksli� (žem�s naudmen�) strukt�ros ir skirtingo žem�s naudmen� tarpusavio santykio. Kiekvienam skirtingam kraštovaizdžio morfologin�s strukt�ros tipui formuojama reglament� sistema susidedanti iš skirting� tvarkymo priemoni� derinio. Pagrindiniame Birštono savivaldyb�s teritorijos bendrojo plano br�žinyje lokalizuotos kraštovaizdžio tvarkymo zonos apib�dinamos trinariu indeksu, kuris parodo kraštovaizdžio pob�d�, esam jo naudojimo intensyvum, nuo kurio priklauso numatom� tvarkymo kryp�i� ir priemoni� pob�dis. Atskiroms teritorijos dalims numatomos tvarkymo priemon�s apib�dinamos per tvarkymo strategijas, kurios nusako teritorijos naudojimo pob�d� bei intensyvum.

m3L m – Bendrasis kraštovaizdžio pob�dis; 3 – Kraštovaizdžio naudojimo pob�dis; L – Kraštovaizdžio gamtinio pagrindo pob�dis

Birštono savivaldyb�s teritorija pagal gamtin� pagrind yra gana vienoda. Teritorijoje pagal plot vyrauja upi� sl�ni� (S) gamtinio kraštovaizdžio tipas. Ir tik nedidel savivaldyb�s teritorijos dal� sudaro L – Sm�ling� lygum�, bei L‘ – Moling� banguot� lygum� gamtinio kraštovaizdžio tipai, kurie yra intensyviai agrariškai �savinti.

Pagal esamo ir planuojamo naudojimo pob�d� Birštono savivaldyb�s teritorijoje identifikuojami šie kraštovaizdžio tipai: 1 – konservacinis; 2 – konservacinis-tausojantis; 3 – tausojantis; 4 - tausojantis-intensyvus; 5 – intensyvus-konservacinis; 6 – intensyvus.

Miškingas kraštovaizdis (m):

m3 - Miškingas kraštovaizdis (miškas 90 – 100%; agrarini� naudmen� 0 – 10%) su tausojan�io pob�džio kraštovaizdžio ekologin apsauga užtikrinan�iu naudojimu.

Ši� teritorij� kraštovaizdžio tvarkymas siejamas su ypating� konservacin� bei rekreacin� vert� turin�i� teritorij� tvar� naudojim� ir vertybi� išsaugojim� užtikrinan�i� tvarkymo reglament� strategijos tipu. (B 2). Ši Integruotos konservacin�s apsaugos ir rekreacinio naudojimo reglament� formavimo strategija Birštono bendrojo plano atveju taikoma tik nedidel�je miškingo kraštovaizdžio dalyje (miškinguose Nemuno sl�nio šlaituose ties Birštono miesto riba), su dominuojan�ia konservacine paskirtimi (nacionalin�s svarbos GK komponentams – migracijos koridoriams esantiems miškingose teritorijose ir turin�ioms saugom� teritorij� status�). Šio tipo teritorijos turi patikim� retesniais atvejais ribot� geoekologin potencial�. J� perspektyvinis naudojimas siejamas su mažo intensyvumo dažniausiai su nat�ralaus (gamtinio) pob�džio poky�iais.



Miškingas mažai urbanizuotas kraštovaizdis (mu‘):

mu‘2 - Miškingas mažai urbanizuotas kraštovaizdis (miškas 70 – 90%; urbo 10 – 20%; agro 10 – 20%) su kraštovaizdžio vertybes išsaugan�iu konservacinio – tausojan�io pob�džio naudojimu.

Ši� teritorij� kraštovaizdžio tvarkymas Birštono savivaldyb�s teritorijoje daugiausiai siejamas su integruotos konservacin�s apsaugos ir rekreacinio naudojimo reglament� strategijos tipu (B 2). Tai ypa� didel� aplinkosaugin� ir rekreacin� vert� turin�i� teritorij� tvar� naudojim� ir gamtini� ir kult�rini� vertybi� išsaugojim� užtikrinan�i� tvarkymo reglament� formavimo strategija. Ji orientuota integruot� konservacin�s apsaugos ir rekreacinio naudojimo reglament� formavim�: Ši reglament� kryptis nustatyta Birštono savivaldyb�s teritorijoje esan�io Verkn�s kraštovaizdžio draustinio plote, kurioje b�tina derinti konservacinius, rekreacinius, ir mišk� �kin�s veiklos interesus, užtikrinti prioritetin� kraštovaizdžio vertybi� apsaug�, sudaryti s�lygas fragmentiškai pasireiškian�ios ekstensyvios žemdirbyst�s fragment� apsaugai, užtikrinti esam� mišk� plot� ir juose esan�ios biologin�s vairov�s apsaug� v�linant kirtimo amži�, formuojant ir išlaikant didesn� dal pribr�stan�i� ir gamtin�s brandos amži� pasiekusi� mišk�. Laikantis nurodyto žem�s mišku apaugusi� ir atvir� naudmen� santykio, b�tina išlaikyti esam� kraštovaizdžio vaizdingumo pob�d. Taip pat esant galimyb�ms didinti jo pražvelgiamumo savybes, formuojant naujas panoramines perspektyvas Vekn�s sl�nio ir pasl�nio teritorijose, tuo pa�iu susiejant jas su linijiniais rekreacin�s infrastrukt�ros elementais (automobili�, dvira�i� ir p�s�i�j� keliais). Taip pat, daliai prie Verkn�s kraštovaizdžio draustinio besišliejan�i� teritorij� numatyta taikyti racional� kraštovaizdžio naudojim� ir rekreacin�s aplinkos apsaug� užtikrinan�i� tvarkymo reglament� formavimo strategija (D 4a). Planuojamos teritorijos atveju taikoma greta Verkn�s sl�nio ar jame esamiems dominuojan�io mišk� �kio, mažai urbanizuotiems arealams turintiems ribot� arba patikim� geoekologin potencial�. Ši� teritorij� perspektyvinis naudojimas siejamas su mažo intensyvumo ir apimties funkciniais poky�iais.

Miškingas agrarinis kraštovaizdis (ma):

ma3 - Miškingas agrarinis kraštovaizdis (miškas 50 – 70%; agro 30 – 40%; urbo 0 – 5%) su tausojan�io pob�džio kraštovaizdžio ekologin apsauga užtikrinan�iu naudojimu.

Ši� teritorij� kraštovaizdžio tvarkymas siejamas su tausojan�io bioprodukcinio naudojimo reglament� strategijos tipu (D 4c) ir tausojan�io bioprodukcinio naudojimo ir konservacijos reglament� tipu (D 4a) taikomu savivaldyb�s teritorijoje – Nemuno kilp� regioninio parko sud�tyje esan�iuose draustini� plotuose. Tai racional� kraštovaizdžio naudojim� ir rekreacin�s aplinkos apsaug� užtikrinan�i� tvarkymo reglament� formavimo strategija, Birštono savivaldyb�s teritorijoje taikoma nedideliuose miškingo agrarinio kraštovaizdžio plotuose priskirtuose gamtinio karkaso teritorijoms, kuri� identifikuotas geoekologinis potencialas svyruoja nuo riboto iki pažeisto. Ši� teritorij� perspektyvinis naudojimas siejamas su intensyviais didesn�s apimties funkciniais poky�iais susijusiais su teritorij� nat�ralizavimu vairiomis priemon�mis mažinant agrarizacijos intensyvum�. Taip pat taikytinos priemon�s susijusios su kraštovaizdžio horizontalios s�skaidos didinimu esam� mišk� masyv� pakraš�iuose. Agrariškai savint� plot� mozaikiškumo didinimu veisiant apsauginius želdinius, o taip pat su ramaus pob�džio rekreacinio turistinio naudojimo (gamtinis, pažintinis, ekologinis turizmas) svarbos augimu.

ma4 - Miškingas agrarinis kraštovaizdis (miškas 50 – 70%; agro 30 – 40%; urbo 0 – 5%) su tausojan�io intensyvaus pob�džio teritoriniu poži�riu diferencijuotu mišriu teritorijos naudojimu.

Ši� teritorij� kraštovaizdžio tvarkymas siejamas su tausojan�io bioprodukcinio naudojimo reglament� strategijos tipu (D 4c). Tai didel� aplinkosaugin� ir rekreacin� vert� turin�i� teritorij� tvar� naudojim� ir gamtini� ir kult�rini� vertybi� išsaugojim� užtikrinan�i� tvarkymo reglament� formavimo strategija. Ji orientuota integruot� konservacin�s apsaugos ir rekreacinio naudojimo reglament� formavim�: Ši reglament� kryptis miškingame agrariniame kraštovaizdyje nustatyta Birštono savivaldyb�s teritorijoje esan�iuose Nemuno kilp� regioninio parko dalyje, kurioje b�tina derinti konservacinius, rekreacinius, ir mišk� �kin�s veiklos interesus, užtikrinti prioritetin� kraštovaizdžio vertybi� apsaug�, sudaryti s�lygas ekstensyvios žemdirbyst�s fragment� apsaugai, užtikrinti esam� mišk� plot� ir juose esan�ios biologin�s vairov�s apsaug�



formuojant ir išlaikant didesn� dal pribr�stan�i� ir gamtin�s brandos amži� pasiekusi� mišk�. Laikantis nurodyto žem�s mišku apaugusi� ir atvir� naudmen� santykio, b�tina išlaikyti esam� kraštovaizdžio vaizdingumo pob�d. Taip pat esant galimyb�ms didinti jo pražvelgiamumo savybes, formuojant naujas panoramines perspektyvas Nemuno sl�nio, ir parka patenkan�io apysl�nio teritorijose. Tuo pa�iu susiejant jas su linijiniais rekreacin�s infrastrukt�ros elementais (automobili�, dvira�i� ir p�s�i�j� keliais). Kitai daliai pastarojo kraštovaizdžio tipo teritorijoms (Nemuno kilp� regioninio parko dalis esanti Birštono kilpoje vakarus nuo Birštono miesto) siejama su (C 3a) tvarkymo reglament� strategija, kuri numato rekreacinio naudojimo ir dalin�s konservacin�s apsaugos reglament� gyvendinim�.

Agrarinis miškingas kraštovaizdis (am):

am3 - Agrarinis miškingas kraštovaizdis (agro 50 – 70%; miškas 30 – 40%; urbo 0 – 5%) su tausojan�io pob�džio kraštovaizdžio ekologin apsauga užtikrinan�iu naudojimu.

Ši� teritorij� kraštovaizdžio tvarkymas siejamas su tausojan�io bioprodukcinio naudojimo reglament� strategijos tipu (D 4c), ir tausojan�io bioprodukcinio naudojimo ir konservacijos reglament� tipu (D 4a) taikomu savivaldyb�s teritorijoje – Nemuno kilp� regioninio parko sud�tyje esan�iuose draustini� plotuose. Tai racional� kraštovaizdžio naudojim� ir rekreacin�s aplinkos apsaug� užtikrinan�i� tvarkymo reglament� formavimo strategija, Birštono savivaldyb�s teritorijoje taikoma gamtinio karkaso plotus patenkantiems vidinio stabilizavimo arealams migracijos koridoriams su dominuojan�iomis žem�s �kio naudmenomis. B�damos vidutiniškai ir stipriai agrarizuotos jos turi silpna arba pažeist� geoekologin potencial�. Ši� teritorij� perspektyvinis naudojimas siejamas su vidutinio arba didelio intensyvumo bei apimties funkciniais poky�iais. Visu pirma su mišk� �kio raiškos intensyvumo didinimu, kraštovaizdžio horizontalios s�skaidos didinimu esam� mišk� masyv� pakraš�iuose. Agrariškai savint� plot� mozaikiškumo didinimu veisiant apsauginius želdinius, o taip pat su ramaus pob�džio rekreacinio turistinio naudojimo (gamtinis, pažintinis, ekologinis turizmas) svarbos augimu.

Agrarinis kraštovaizdis (a):

a6 - Agrarinis kraštovaizdis (agro 80 – 90%; urbo 0 – 10%; miškas 0 – 20%) su intensyvaus pob�džio teritorijos naudojimu.

Ši� teritorij� kraštovaizdžio tvarkymas siejamas su intensyvaus bioprodukcinio naudojimo reglament� strategijos tipu (E 5). Tai intensyvaus bioprodukcinio naudojimo reglament� formavimo strategija gamtiniu poži�riu palankiose žemdirbystei teritorijose. Birštono savivaldyb�s teritorijoje pastarasis kraštovaizdžio naudojimo tipas apima didesn� dal teritorijos nepatenkan�ios Nemuno kilp� regioninio parko sud�t. Pastarosios teritorijos siejamos su Nemuno apysl�nyje esan�iomis stipriai agrariškai savintomis sm�lingomis ir molingomis lygumomis. D�l tos priežasties ši� areal� vystymas turi atitikti palaikomojo vystymo samprat�, pareigojan�ia adaptuoti esam� naudojim�, laikantis aplinkosaugini� teritorijos tvarkymo reikalavim�, siekiant užtikrinti gamybini� proces� ekologiškum�, kraštovaizdžio ekologin� pusiausvyr�. Reik�t� vengti ypa� didelio ploto žem�s �kio naudmen� formavimo. Skatinti žem�s �kio naudmen� fragmentacij� formuojant apsaugines želdini� juostas palei žem�vald� ribas ir (arba) hidrografiniais objektais. Fitomelioracijos ir hidrotechnini� rengini� pagalba formuoti pasklidusios taršos neutralizavimo priemon�s (apsaugin�s želdini� juostos, biogen� akumuliavimo baseinai - k�dros). Taip pat skatintina ekstensyvi urbanizacija - vienkiemiai.

Agrarinis mažai urbanizuotas kraštovaizdis (au‘):

au‘4 - Agrarinis mažai urbanizuotas kraštovaizdis (agro 60 – 80%; urbo 10 – 20%; miškas 0 – 20%) su tausojan�io intensyvaus pob�džio teritoriniu poži�riu diferencijuotu mišriu teritorijos naudojimu.

Ši� teritorij� kraštovaizdžio tvarkymas siejamas su tausojan�io bioprodukcinio naudojimo reglament� strategijos tipu (D 4c). Tai intensyvaus bioprodukcinio naudojimo ir ekstensyvios urbanistin�s pl�tros tvarkymo reglament� formavimo strategija Birštono savivaldyb�s teritorijoje numatytos tik vienoje vietoje ties ekologiškai jautraus Nemuno sl�nio šlaito pie�iau Birštono miesto ribos. Šio tipo kraštovaizdyje veikla orientuojama kraštovaizd tausojan�ias �kinio



naudojimo formas ir technologijas, prioritet� skiriant kraštovaizdžio mozaikai atkurti, jai palaikyti ir didinti, vengiant ypa� didelio ploto žem�s ir miško naudmen� formavimo, naudmen� kont�rus, bei agrarin�s veiklos kryptis derinant prie reljefo form�, kit� nat�rali� gamtini� rib�. Taip pat leistina ekstensyvi gyvenamojo ir (arba) rekreacinio pob�džio urbanizacija - vienkiemi� formavimas. Ši� areal� vystymas turi atitikti palaikomojo ir tausojan�io vystymo samprat�, pareigojan�ia adaptuoti esam� naudojim�, laikantis ekologini� teritorijos tvarkymo reikalavim�, siekiant užtikrinti gamybini� proces� ekologiškum�, kraštovaizdžio ekologin� pusiausvyr�, ir greta esan�i� gamtiniu ir kult�riniu poži�riu verting� teritorij� apsaug�.

Agrarinis ežeruotas/up�tas kraštovaizdis (ae/s):

as4 - Agrarinis up�tas kraštovaizdis (agro 40 – 60%; sl�niai 30 – 50%; miškas 0 – 20%) su tausojan�io intensyvaus pob�džio teritoriniu poži�riu diferencijuotu mišriu teritorijos naudojimu.

Ši� teritorij� kraštovaizdžio tvarkymas siejamas su tausojan�io bioprodukcinio naudojimo reglament� strategijos tipu (D 4c). Birštono savivaldyb�s teritorijoje šio tipo strategija siejama su ekologiškai jautraus Verkn�s sl�nio plotais kurie nepatenka Nemuno kilp� regioninio parko sud�t. Tai racional� kraštovaizdžio naudojim� užtikrinan�i� tvarkymo reglament� formavimo strategija, Birštono savivaldyb�s teritorijoje taikoma gamtinio karkaso plotus patenkantiems arealams su dominuojan�iomis žem�s �kio naudmenomis. B�damos vidutiniškai ir stipriai agrarizuotos jos turi silpna arba pažeist� geoekologin potencial�. Ši� teritorij� perspektyvinis naudojimas siejamas su vidutinio arba didelio intensyvumo bei apimties funkciniais poky�iais. Visu pirma su mišk� �kio raiškos intensyvumo didinimu, kraštovaizdžio horizontalios s�skaidos didinimu esam� mišk� masyv� pakraš�iuose. Agrariškai savint� plot� mozaikiškumo didinimu veisiant apsauginius želdinius, formuojant vandens telkini� apsaugines zonas, o taip pat orientuojantis ramaus pob�džio rekreacinio - turistinio naudojimo (gamtinis, pažintinis, ekologinis turizmas) svarbos augim�.

as3 - Agrarinis up�tas kraštovaizdis (agro 40 – 60%; sl�niai 30 – 50%; miškas 0 – 20%) su tausojan�io pob�džio teritoriniu poži�riu nediferencijuotu mišriu teritorijos naudojimu.

Ši� teritorij� kraštovaizdžio tvarkymas siejamas su tausojan�io bioprodukcinio naudojimo reglament� strategijos tipu (D 4c). Tai racional� kraštovaizdžio naudojim� ir rekreacin�s aplinkos apsaug� užtikrinan�i� tvarkymo reglament� formavimo strategija, Birštono savivaldyb�s teritorijoje taikoma nedideliuose agrarinio sl�niuoto kraštovaizdžio plotuose priskirtuose gamtinio karkaso (migracijos koridori�) teritorijoms, kuri� identifikuotas geoekologinis potencialas svyruoja nuo riboto iki pažeisto. Ši� teritorij� perspektyvinis naudojimas siejamas su intensyviais didesn�s apimties funkciniais poky�iais susijusiais su teritoriju nat�ralizavimu vairiomis priemon�mis mažinant agrarizacijos ir tuo pa�iu poveikio paviršiniams vandens telkiniams intensyvum�. Taip pat taikytinos priemon�s didinan�ios ši� teritorij� nat�ralum� ir mozaikiškum� veisiant apsauginius želdinius.

as6 - Agrarinis up�tas kraštovaizdis (agro 40 – 60%; sl�niai 30 – 50%; miškas 0 – 20%) su intensyvaus pob�džio teritorijos naudojimu.

Ši� teritorij� kraštovaizdžio tvarkymas siejamas su intensyvaus bioprodukcinio naudojimo reglament� strategijos tipu (E 5). Tai intensyvaus bioprodukcinio naudojimo reglament� formavimo strategija gamtiniu poži�riu palankiose žemdirbystei teritorijose. Birštono savivaldyb�s teritorijoje pastarasis kraštovaizdžio naudojimo tipas apima vakarin�je teritorijos dalyje esan�i� lygum� tankokai suskaidyta vairaus gilumo sl�niukai ir raguvomis. Tai intensyvaus bioprodukcinio naudojimo reglament� formavimo strategija, D�l tos priežasties ši� areal� vystymas turi atitikti palaikomojo vystymo samprat�, pareigojan�ia adaptuoti esam� naudojim�, laikantis aplinkosaugini� teritorijos tvarkymo reikalavim�, siekiant užtikrinti gamybini� proces� ekologiškum�, kraštovaizdžio ekologin� pusiausvyr�. Reik�t� vengti ypa� didelio ploto žem�s �kio naudmen� formavimo. Skatinti žem�s �kio naudmen� fragmentacij� formuojant apsaugines želdini� juostas palei žem�vald� ribas ir (arba) hidrografiniais objektais. Fitomelioracijos ir hidrotechnini� rengini� pagalba formuoti pasklidusios taršos neutralizavimo priemon�s (apsaugin�s želdini� juostos, biogen� akumuliavimo baseinai - k�dros). Taip pat skatintina ekstensyvi urbanizacija - vienkiemiai.



Urbanizuotas kraštovaizdis (u):

u4 - Urbanistinis - tausojantis kraštovaizdis (urbo 80 – 100%; miškas 0– 10%; urbo 0 – 10%) su intensyvaus – tausojan�io pob�džio teritoriniu poži�riu diferencijuotu mišriu teritorijos naudojimu.

Ši� teritorij� kraštovaizdžio tvarkymas siejamas su ekstensyvios urbanizacijos reglament� strategijos tipu (F 6a). Birštono savivaldyb�s teritorijoje identifikuota vienintel� tokio tipo teritorija yra vakariniame savivaldyb�s teritorijos pakraštyje ties Prien� raj. riba. Teritorija, esan�iai Nemuno kilp� regioninio parko sud�tyje nustatytas ekstensyvios urbanizacijos reglamentai, kurie užtikrina šioje kraštovaizdžio tvarkymo zonose mažesn užstatymo tank, žemesn aukštingum�, atitinkam� priklausom�j� ir atskir�j� želdyn� formavim�.

u6 - Urbanistinis kraštovaizdis (urbo 80 – 100%; miškas 0 – 10%; urbo 0 – 10%) su intensyvaus pob�džio teritorijos naudojimu.

Ši� teritorij� kraštovaizdžio tvarkymas siejamas su ekstensyvios urbanizacijos reglament� strategijos tipu (F 6a). Birštono savivaldyb�s teritorijoje esan�io Birštono kaimo, bei Bu�i�n�-Gelež�n� kaim� teritorijoms su nustatytais ekstensyvios urbanizacijos reglamentais, kurie užtikrina šiose kraštovaizdžio tvarkymo zonose mažesn užstatymo tank, žemesn aukštingum�, atitinkam� priklausom�j� ir atskir�j� želdyn� formavim�.


Gamtin�s aplinkos ir kraštovaizdžio apsaugai: � Ekologini� kompensacini� funkcij� stiprinimas gržinant ir gausinant kraštovaizdžio

nat�ralum atkurian�ius elementus � labiausiai nuskurdintas savivaldyb�s gamtinio karkaso teritorijas – vietin�s svarbos migracijos koridorius bei vidinio stabilizavimo arealus;

� Atsakomyb�s už nustatyt� gamtinio kraštovaizdžio apsaugos nuostat� vykdym esamose konservacinio prioriteto saugomose teritorijose bei pakran�i� apsaugos juostose ir zonose realus �gyvendinimas;

� Gamtinio kraštovaizdžio apsaugos kriterij� realizavimas vertinant statybos bei �kin�s veiklos projektus;

� Gamtinio kraštovaizdžio apsaugos svarbos �tvirtinimas savivaldyb�s ekologinio švietimo programose.

Biologin�s �vairov�s apsaugai:

� Atsakomyb�s už nustatyt� biologin�s �vairov�s apsaugos nuostat� vykdym nacionalin�je saugomoje teritorijoje – Nemuno kilp� regioniniame parke ir Natura 2000 teritorijose realus �gyvendinimas;

� Miško, pelki� ir nat�rali� piev� ekosistem� biologin�s �vairov�s palaikymas ir degradavimo sustabdymas;

� Biologin�s �vairov�s gausinimas atkuriant pažeisto geoekologinio potencialo gamtinio karkaso element� nat�ralum.



6. MIŠK� TERITORIJ� VYSTYMAS

6 .1 . M išk� te r i tor i j� p l� t ro s t iks la i

Mišk� �kis Birštono savivaldyb�s teritorijoje turi b�ti pl�tojamas laikantis pagrindini� LR teritorijos bendrajame plane, Kauno apskrities teritorijos bendrajame plane, Birštono savivaldyb�s bendrajame plane (2009 m.) numatyt� sprendini�. Taip pat Lietuvos mišk� �kio politikos ir jos �gyvendinimo strategijoje (Žin., 2002, Nr. 93-4029), Lietuvos miškingumo didinimo programoje (Žin., 2003, Nr. 1-10) bei Nacionaliniame kraštovaizdžio tvarkymo plane numatyt� (2015 m. spalio 2 d. Nr. D1-703) numatyt� tiksl�:

� daugiatiksl�s ir miško išteklius tausojan�ios mišk� �kio veiklos užtikrinimas subalansuojant ekonomines, socialines ir ekologines mišk� funkcijas;

� teritorijos miškingumo didinimas; � biologin�s �vairov�s miškuose išsaugojimas ir mišk� rekreacinio potencialo didinimas; � pramon�s ir gyventoj� apr�pinimas mediena; � miško ištekli� išsaugojimas ir gausinimas; � racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško ištekli� naudojimas bei mišk�

produktyvumo didinimas ir auginamos medienos kokyb�s gerinimas; � mišk� �kio ekonominio efektyvumo didinimas; � mišk� ekosistem� tvarumo užtikrinimas.

6 .2 . M išk� te r i tor i j� p l� t ra

Birštono savivaldyb�s teritorija, pagal LR teritorijos ir Kauno apskrities teritorijos bendruosiuose planuose numatytas strategines miškininkyst�s pl�tros zonas bei pozones, patenka � Vidurio Aukštaitijos - ŠV Dz�kijos naši� mišri� spygliuo�i� – lapuo�i� mišk� zonos ŠV Dz�kijos naši� pušies – egl�s mišk� pozon� (be Birštono savivaldyb�s � j� patenka Prien�, Alytaus ir Lazdij� rajon� teritorij� dalys). Pozonyje vyrauja spygliuo�i� medynai (68%), tame tarpe pušynai sudaro 41%, eglynai-26% vis� medyn� ploto. Daugiau kaip ketvirtadalis medyn� – minkštieji lapuo�iai. Gana didel dal� sudaro specialios paskirties miškai ir rezervatai – 14%, taip pat apsauginiai miškai – 23%. �kiniai miškai apima tik 63% vis� mišk� ploto. Pozonio miškai pasižymi didžiausiu našumu – medienos prieaugis 6,3 m3/ha. Medynuose sukauptas pats didžiausias medienos t�ris – 223 m3/ha. Miškai labai svarb�s ekologiniu ir �kiniu poži�riu. Miško naudojimo intensyvumas pozonyje yra vienas iš didžiausi� šalyje. Valstybin�s svarbos miškuose kasmet gali b�ti naudojama iki 5,4 m3/ha likvidin�s medienos. Pozonyje yra nemažai nederling�, žemdirbystei netinkam� plot�, kai kurios teritorijos yra nepakankamai miškingos. Tod�l tiek �kiniu, tiek ir ekologiniu atžvilgiu pozonio miškingum tikslinga padidinti 10%.

Birštono savivaldyb�je miškai yra vienas iš vyraujan�i� gamtinio kraštovaizdžio komponent�, miško žem� �ia užima 5777,6 t�kst. ha (46,6% teritorijos ploto). Birštono savivaldyb�s teritorijos miškingumo rodiklis (47,1%) beveik du kartus viršija vidutin� šalies miškingum (32,5%). Nepaisant gana aukšto miškingumo laipsnio, miškai savivaldyb�s teritorijoje yra pasiskirst netolygiai, konstatuojamas j� tr�kumas labiausiai agrariškai �savintose centrin�je ir rytin�je savivaldyb�s dalyse. Didesn� dalis vandent�kmi�, kurios patenka � vietin�s svarbos migracijos koridori� tinkl, besiformuojan�io šioje teritorijos dalyje neturi apsaugini� želdini� juost�. D�l tos priežasties molingoje (limnoglacialin�je) lygumoje esan�iuose žem�s �kio naudmen� plotuose yra viet�, kur b�tina stiprinti ekologin� – apsaugin miško funkcij. �vertinant tai, savivaldyb�s teritorijos bendrajame plane, kaip prioritetinis tikslas išskiriamas ne tik esamo miškingumo lygio palaikymas, bet ir jo didinimas, agrariškai intensyviai �savintuose plotuose, tuo pa�iu užtikrinant ekologiškai pagr�st, estetiškai priimtin j� plot� išd�stym teritorijoje. Miškingumas turi b�ti didinimas siekiant išsaugoti kraštovaizdžio stabilum ir aplinkos kokyb, užtikrinti ekonomiškai racional� dirvonuojan�i� bei menkaver�i� žemi� panaudojim, atsižvelgiant � aplinkos apsaugos, kraštovaizdžio formavimo, kult�ros paveldo objekt�, vizualini� kraštovaizdžio vertybi� išsaugojimo, bei turizmo vystymo faktorius.�



Pagrindiniai miškingumo didinim slygojantys veiksniai:

� did�jantys rekreacijos ir turizmo poreikiai, �pareigojantys pirmiausia pl�sti miškus rekreacinio prioriteto zonose, bei estetiškai optimizuoti agrariškai intensyviai �savint kraštovaizd�;

� b�tinyb� gerinti ekologines ir aplinkosaugines slygas Nemuno kilp� regioninio parko konservacinio ir apsauginio prioriteto zonose;

� užtikrinti krypting gamtinio karkaso teritorij� – geosistem� vidinio stabilizavimo areal� ir ypa� vietin�s svarbos migracijos koridori� geoekologinio potencialo stiprinim, ypating d�mes� skiriant toms gamtinio karkaso teritorij� dalims, kurioms yra nustatyta tvarkymo kryptis – gržinami ir gausinami kraštovaizdžio nat�ralum atkuriantys elementai (E; F gamtinio karkaso tvarkymo zonos).

Birštono savivaldyb�s teritorijos bendrajame plane fiksuojamas vis� esan�i� mišk� išsaugojimas, j� �kininkavimo režimas ir pagrindin� funkcin� paskirtis pagal nustatytas grupes: I grup� – rezervatiniai miškai. Birštono savivaldyb�s teritorijoje n�ra išskirti. II grup� – specialios paskirties miškai. Joje skiriami: II A – ekosistem� apsaugos miškai. Tai gamtini� ir kompleksini� saugom� teritorij� (Nemuno kilp� regioninio parko dali�), priešeroziniai ir kiti miškai. �kininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas arba atskirus j� komponentus. Šioje grup�je Birštono savivaldyb�je išskiriami sekantys pogrupiai: draustini� miškai; saugom� gamtinio kraštovaizdžio objekt�, buveini� ir gamtos ištekli� sklypai; priešeroziniai miškai. II B – rekreaciniai miškai. Tai miško parkai, miest� miškai, valstybini� park� rekreacini� zon� miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. �kininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacin miško aplink. Šioje grup�je Birštono savivaldyb�je išskiriami sekantys pogrupiai: miško parkai; miest� miškai. III grup� – apsauginiai miškai. Tai gamtini� ir kult�rini� draustini� (tame tarpe valstybiniuose parkuose) ir apsaugos zon� miškai. �kininkavimo tikslas – formuoti produktyvius medynus, galin�ius atlikti dirvožemio, oro vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Šioje grup�je Birštono savivaldyb�je išskiriami sekantys pogrupiai: draustini� miškai, valstybini� park� apsaugini� zon� miškai, valstybini� rezervat� ir valstybini� park� apsaugos zon� miškai; keli� apsaugin�s ir estetin�s reikšm�s miškai, miško s�kliniai medynai, vandens telkini� apsaugos zon� miškai. IV grup� – �kiniai miškai. Tai visi kiti miškai, nepriskirti I-III mišk� grup�ms. �kininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavim�, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medien. Mišk� pasiskirstymas pagal grupes Birštono savivaldyb�s teritorijoje pateikiamas grafin�je dalyje. Birštono savivaldyb�s teritorijos bendrajame plane yra išskiriamos zonos, kuriose daugiausiai susijusios su agrariškai degraduotomis - nuplikintomis gamtinio karkaso teritorijomis, kur turi b�ti didinamas miškingumas. Taip pat nustatomas orientacinis rekomenduojamas siektinas miškingumo lygis (% nuo bendro zonos ploto) ir pagrindin�s mišk� �veisimo (�kininkavimo) kryptys išreiškiamos per mišk� grupes ir pogrupius: Ms - ekosistem� apsaugos mišk� (IIA grup�), Mr – �veisimo rekreacini� mišk� (IIB grup�), Mgk - apsaugini� mišk� (III grup�), kurie daugiausia susij su gamtinio karkaso elementais. Ms – ekosistem� apsaugos mišk� (II A grup�) ir Mgk - apsaugini� mišk� (III grup�) �veisimo kryptys nustatomos Nemuno kilp� regioninio parko: apsauginio funkcinio prioriteto zonose ar j� dalyse: Kernuv�s, Vaitiški�, Šil�n�, Pelešišk�s, Puzoni�; konservacinio prioriteto zonose: Siponi� kaimo kraštovaizdžio, Nemaj�n� urbanistiniame, Verkn�s kraštovaizdžio draustiniuose; �kinio prioriteto: Dzingeliški� ir Siponi� žem�s �kio zonose; regionin�s svarbos Verkn�s migracinio koridoriaus dalyje. Siektinas miškingumo lygis iškirtose zonose - 30% (nuo bendro zonos ploto). Tik keliose iš j�: Puzoni� apsauginio prioriteto zonoje siektinas miškingumo lygis - 70%, Verkn�s kraštovaizdžio draustinio ir regionin�s svarbos Verkn�s migracinio koridoriaus dalyje siektinas miškingumo lygis - 80% (nuo bendro zonos ploto). Išskirtose zonose,



priklausomai nuo numatom� mišk� lokalizacijos ypatum�, ir apsaugos tiksl�, formuotini ekosistem� apsaugos (II A grup�) ir / ar apsauginiai (III grup�) miškai. Mr – rekreacini� mišk� (IIB grup�) �veisimo kryptis nustatoma Nemuno kilp� regioninio parko rekreacinio prioriteto: Birštono maudykli�, Šk�voni� poilsio komplekso ir Šk�voni� maudykli� zonose. Siektinas miškingumo lygis (% nuo bendro zonos ploto): šiose zonose atitinkamai - 20%, antroje zonoje - 50%, tre�ioje zonoje - 40%. Mgk – apsaugini� mišk� (III grup�) �veisimo kryptis daugiausiai susieta su agrariškai pažeistomis gamtinio karkaso (migracijos koridori�) teritorijomis, nepatenkan�iomis � Nemuno kilp� regionin� park. Tai: rajonin�s svarbos Naudži�n� vidinio stabilizavimo arealas, regionin�s svarbos Verkn�s migracinio koridoriaus ir didesnioji dalis rajonin (vietin�) svarb turin�i� kairi�j� bevardži� Verkn�s intak� taip pat priskirt� vietin�s svarbos migracijos koridoriams arealai, kuriose yra nustatyta kraštovaizdžio tvarkymo kryptis – gržinami ir gausinami kraštovaizdžio nat�ralum atkuriantys elementai (E, F). Tai labiausiai ekologiškai nuskurdintos gamtinio karkaso dalys, kuriose miškai turi b�ti �veisiami ne d�l ekonomini� faktori�, bet siekiant atstatyti gamtin�s aplinkos ekologinio kompensavimo funkcijas ir geoekologin� potencial. Konkret�s mišk� teritorinio išd�stymo, j� kiekio, priskyrimo vienai ar kitai grupei klausimai turi b�ti sprendžiami žemesnio lygmens – miškotvarkos ar žem�tvarkos specialiuosiuose planuose. Bendrojo plano sprendini�, �gyvendinan�i� mišk� �kio paskirties žem�s ir mišk� teritorij� vystym bei tvarkym, planuojantys dokumentai yra mišk� išd�stymo schemos ir vidin�s miškotvarkos projektai. J� rengimas, tikslinimas ir �gyvendinimas numatomas teis�s akt� nustatyta tvarka. Siekiant subalansuoto, pagr�sto mišk� išd�stymo j� pl�tra šiuose planuose turi b�ti numatoma �vertinant sekan�ius kriterijus: ekologinius - kompleksin�s saugomos teritorijos -Nemuno kilp� regioninio parko apsaugos reikalavimus, gamtinio karkaso teritorin lokalizacij, požeminio vandens gamtin� apsaugotum nuo galimo teršimo, paviršini� vandens telkini� apsaugos zonas ir pakran�i� apsaugos juostas; antropogeninei apkrovai jautrias teritorijas ir kt.; ekonominius kriterijus – dirvožemio našumo duomenis (išskiriant žem�s naudmen� plotus, kuri� dirvožemio našumas ne didesnis kaip 32 balai), eroduojamas žemes; melioruotos žem�s b�kl�s duomenis; estetinius kriterijus – kraštovaizdžio, tame tarpe rekreacinio prioriteto areal� ar vietovi� ir j� estetini� ištekli� vertinimo duomenis; paminklosauginius kriterijus – kult�ros paveldo vertybes ir objektus; socialinius kriterijus – demografinius duomenis (gyventoj� skai�i� ir tankum seni�nijose). Miškai ne miško žem�je gali b�ti �veisiami: mažiau palanki� �kininkauti vietovi� žem�s �kio naudmen� plotuose, atrinktuose pagal kriterijus, nurodytus žem�s �kio ministro 2004 m. vasario 27 d. �sakyme Nr. 3D-72 „D�l mažiau palankiau �kininkauti vietovi�“; žem�s naudmen� plotuose, kuri� dirvožemio našumas ne didesnis kaip 32 balai; jeigu miškas �veisiamas požeminio vandens, kraštovaizdžio rekreacini� ištekli�, gamtinio karkaso, teritorijose erozijai sustabdyti bei gretimose teritorijose atsižvelgiant � gretim� teritorij� ekologin� stabilum ir mišk� išd�stymo žem�tvarkos schemas; žem�s �kio naudmen� plotuose, �siterpusiuose tarp mišk�, vandens telkini�, prie kuri� n�ra privažiavimo, apleistuose, t.y. daugiau kaip penkerius metus ne�dirbtuose, nešienaujamuose, nenuganomuose, taip pat besiribojan�iuose su miškais, medži� ir kr�m� želdiniais, pelk�mis ir prad�jusiomis savaime apaugti medžiais ir kr�mais žem�s �kio naudmen� plotuose, pagal gamtines slygas ir teritorin� išd�stym tinkamuose miškams �veisti (sm�lynuose, žvyrynuose, eroduojamuose šlaituose, išgraužose ir baigtuose eksploatuoti karjeruose); žem�s �kio paskirties ar kitos paskirties žem�s sklypuose, esan�iuose urbanizuotose teritorijose, kuriose pagal parengtus detaliuosius planus numatomas mišk� �veisimas. Miškai miško žem�je gali b�ti �veisiami vietose, kur anks�iau miškas neaugo (miško aikšt�s, buv medienos sand�liai ir kt.). Miškus �veisti draudžiama: teritorijose, kuriose �veisti miškus draudžiama pagal Specialisias žem�s ir miško naudojimo slygas, patvirtintas LR vyriausyb�s 1992 m. geguž�s 12 d. nutarimu Nr. 343; � Lietuvos Respublikos nekilnojam�j� kult�ros vertybi� registr �rašyt� ar saugom� objekt� teritorijose ir j� apsaugos zonose, išskyrus atvejus, kai miško �veisim suderina Kult�ros vertybi� apsaugos departamentas prie Kult�ros ministerijos; pievose ir ganyklose, esan�iose



botaniniuose, entomologiniuose, teriologiniuose, herpetologiniuose draustiniuose; žem�s sklypuose, kuriuos pagal patvirtintus ar prad�tus rengti teritorij� planavimo dokumentus numatoma naudoti visuomen�s poreikiams; žem�s sklypuose, kurie pagal patvirtintus detaliuosius planus numatyti užstatyti arba kitaip panaudoti ne žem�s �kio ir ne mišk� �kio veiklai; LR Vyriausyb�s 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 ,,D�l Lietuvos Respublikos saugom� teritorij� arba j� dali�, kuriose yra paukš�i� apsaugai svarbi� teritorij�, srašo patvirtinimo ir paukš�i� apsaugai svarbi� teritorij� rib� nustatymo“ patvirtintose paukš�i� apsaugai svarbiose teritorijose, jeigu jose aptinkama europin�s svarbos saugom� r�ši� ar paukš�i�, kuri� apsaugai taikomi reikalavimai pagal Bendr�j� buveini� ir paukš�i� apsaugai svarbi� teritorij� nuostat�, patvirtint� LR Vyriausyb�s 2004 m. kovo 15 d. nutarimu NR. 276; LR aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. �sakymu Nr. D1-302 ,,D�l vietovi�, atitinkan�i� gamtini� buveini� apsaugai svarbi� teritorij� atrankos kriterijus, srašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ patvirtintose vietov�se, atitinkan�iose gamtini� buveini� apsaugai svarbi� teritorij� atrankos kriterijus, kuriose randamos europin�s svarbos augal� ir gyv�n� r�ši� nat�ralios buvein�s, ir j� apsaugai svarbiose teritorijose pagal Bendr�j� buveini� ir paukš�i� apsaugai svarbi� teritorij� nuostat�, patvirtint� LR Vyriausyb�s 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276; kitose saugom� gyv�n�, augal�, gryb� r�ši� ir j� bendrij� (�rašyt� � Lietuvos raudonj knyg) radviet�se ir vertingose gamtin�se buvein�se.


�gyvendinant prioritetin� tiksl – esamo miškingumo lygio palaikymas, bei jo didinimas, užtikrinant ekologiškai pagr�st mišk� išd�stym teritorijoje, pirmoje eil�je padidinti miško plotus labiausiai nuskurdintose gamtinio karkaso (migracijos koridori�) teritorijose esan�iose labiausiai agrarizuotoje savivaldyb�s teritorijos dalyje, ir Nemuno kilp� regioninio parko rekreacinio prioriteto zonose. Išskirtoms zonoms, kuriose turi b�ti didinamas miškingumas, remiantis nustatytomis miško �veisimo kryptimis ir siektinu miškingumo lygiu, parengti specialiuosius mišk� �veisimo arba savaiminio atsik�rimo planus, mišk� �kio paskirties žem�s plote teritorijos naudojim ir nauj� mišk� sodinim sprsti miškotvarkos projektuose. Rekomenduotina, kad prioritetinis miško sodinimas b�t� numatomas geoekologiniu poži�riu silpn, pažeist, arba stipriai pažeist geoekologin� potencial turin�iuose GK plotose, formuojant lauk� apsauginius miškus, bei vandens telkini� apsaugos zon� miškus, intensyviai agrariškai �savintose teritorijos dalyse. Sudaryti palankesnes slygas naudotis miškais gyventoj� rekreacini� poreiki� tenkinimui (pažintinis, poilsinis, komercinis turizmas). Tobulinti miškininkyst�s sistem, siekiant, kad mišk� ur�dijos ir privat�s miško savininkai mišk naudot� suderindami ekonominius bei ekologinius interesus – taikydami tokias mišk� tvarkymo �kines priemones, kurios minimizuoja žal ekosistemoms.



7. NEKILNOJAMASIS KULT�ROS PAVELDAS

7 .1 . Nek i lno jamo jo ku l t� ro s pave ldo apsaugos t iks las i r u ždav in ia i

Nekilnojamojo kult�ros paveldo apsaugos tikslas ir uždaviniai grindžiami darnios pl�tros nuostata: nekilnojamojo kult�ros paveldo išsaugojimas yra neatsiejama Birštono savivaldyb�s teritorijos pl�tros dalis. Kult�ros paveldo išsaugojimas vertintinas kaip svarbi paskata savivaldyb�s ekonominei pl�trai.

Nekilnojamojo kult�ros paveldo apsaugos tikslas:

� užtikrinti Birštono savivaldyb�s teritorijoje esan�io nekilnojamojo kult�ros paveldo išsaugojim, išryškinant jo vertingsias savybes bei pritaikant lankymui ir naudojimui.

Nekilnojamojo kult�ros paveldo apsaugos uždaviniai:

� nustatyti nekilnojamojo kult�ros paveldo išsaugojimo principus ir priemones; � nustatyti nekilnojamojo kult�ros paveldo apsaugos prioritetus; � nustatyti vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kult�ros paveldo apsaugos ir

veiklos pl�tojimo jo teritorijose ir apsaugos zonose reikalavimus.

7 .2 . N ek i lno jamasis ku l t� ro s pave ldas i r jo sk la ida B i rš tono sav iva ld yb�s te r i tor i jo je

Visa Birštono savivaldyb�s teritorija patenka � LR teritorijos bendrojo plano nustatyt archeologijos vertybi� prioritetin ir dalin statini� prioritetin zon, bei � valstyb�s istorijos paveldo dominavimo erdvin� stubur. Palankias prielaidas Birštono savivaldyb�s nekilnojamojo kult�ros paveldo apsaugai pl�toti sudaro kult�ros paveldo objekt� gausa, autentiškumas ir erdvin�s sklaidos savitumas. Daugumos kult�ros paveldo objekt� teritorin� sklaida tinkama turizmo pl�tojimui.

Ypatinga kult�rine svarba kraštovaizdyje išsiskiria geležies amžiaus ir valstyb�s formavimosi laikotarpio archeologijos paveldas: pilkapiai, piliakalniai, senov�s gyvenviet�s. Taip pat svarb�s regionin tradicij atspindintys istorinio valakinio kraštovaizdžio planin�s-erdvin�s strukt�ros bei dvar� sodyb� fragmentai.

Profesionaliosios stilin�s pastat� architekt�ros paveld teritorijoje atspindi sakraliniai (Nemaj�n�, Birštono bažny�ios) ir istoriniai Birštono kurorto statiniai, vasarnamiai. Svarb�s urbanistin�s strukt�ros elementai – mediniai gyvenamieji namai, statyti pagal vietin�s statybos tradicijas.

Savivaldyb�s teritorijoje išsiskirtinos dvi nekilnojamosios kult�ros vertybi� sankaup� zonos – Birštono miesto istorin� dalis ir Nemaj�n� kaimas. Abi zonos LR Vyriausyb�s patvirtintos kaip draustiniai Nemuno kilp� regioninio parko sud�tyje. Išskirtin ši� draustini� reikšm lemia kult�ros paveldo objekt� vert�, j� kompleksiškumas, integralumas su vertingu kult�riniu ir gamtiniu kraštovaizdžiu, veiksmingas naudojimas turizmo ir vietos bendruomen�s reikm�ms.

Birštono miesto istorin� dalis (unikalus kodas 4072), kaip vietov�, �registruota LR Nekilnojam�j� kult�ros vertybi� registre 1992-11-05 ir inicijuota skelbti Valstyb�s saugoma. Birštono miesto istorin�s dalies ribos, nustatytos KP Vertinimo tarybos aktu KPD-RM-368/2, nevisiškai sutampa su patvirtinto Birštono urbanistinio draustinio (K1) ribomis. Birštono miesto istorin�s dalies (u. o. k. 4072) KP Vertinimo tarybos akte KPD-RM-368/2 pažym�ti verting�j� savybi� turintys objektai - svarb�s Birštono miesto istorin�s dalies formantai.

Nemaj�n� kraštovaizdžio draustinyje saugoma valakin� Nemaj�n� gyvenviet�s urbanistin� strukt�ra, jos archeologin�s, architekt�rin�s bei memorialin�s vertyb�s. Nemaj�n� kapin�s, �kurtos 1847 m., vertingos išlikusiais mediniais kryžiais (3 j� �rašyti � Kult�ros vertybi� registr), koply�ia (u. o. k. 17018), vietini� meistr� sukurtais naujesniais kryžiais, nors pa�ios kapin�s � nekilnojam�j� vertybi� srašus nepatenka.



Svarbiausi archeologinius objektus naikinantys veiksniai yra pilkapi� savavališki kasin�jimai bei piliakalni� šlait� ir senov�s gyvenvie�i� kult�rinio sluoksnio erozija. Tradicin�s medin�s architekt�ros statini� nykim lemia netinkama prieži�ra ir tvarkyba. Birštono istoriniam kurortui b�ding� medini� pastat� - vasarnami� - tipas baigia sunykti.

Bendrajame plane pateikiamas kult�ros vertybi� srašas n�ra baigtinis – jis nuolat tikslinamas ir pildomas, tod�l pagal šio plano nuostatas rengiant kitus teritorij� planavimo dokumentus reikalinga vadovautis naujausia LR Kult�ros vertybi� registro ir Savivaldyb�s kult�ros vertybi� registro informacija.

7 .3 . Nek i lno jamo jo ku l t� ro s pave ldo išsaug o j imo p r inc ip a i i r p r iemon�s

Vadovaujantis LR Nekilnojamojo kult�ros paveldo apsaugos �statymo (Žin., 2004, Nr. 153-5571) 4 str. 2 p. nekilnojamojo kult�ros paveldo apsaugos reglamentavimas nustatomas vadovaujantis šiais apsaugos tikslais:

� mokslinio pažinimo – išsaugoti archeologinius ir kitus unikalius istorini� duomen�, kuriuos galima perimti atliekant saugomo objekto ar vietov�s mokslinius tyrimus, šaltinius;

� viešojo pažinimo ir naudojimo – sudaryti slygas dabarties ir ateities kartoms nekilnojamj� kult�ros paveld pažinti, lankyti ir juo naudotis;

� viešosios pagarbos – apsaugoti memorialinius ir sakralinius objektus, mirusi�j� ar žuvusi�j� palaidojimo ir atminimo vietas (kari�, sukil�li�, pasipriešinimo okupantams dalyvi� ir kitas neveikian�ias kapines ar pavienius kapus).

Saugomiems objektams ir j� teritorijoms numatomi šie saugojimo režimai:

� archeologinio paveldo objektams ir teritorijoms, laidojimo vietoms - rezervinis ir autentiškos paskirties;

� dvar� sodyboms – autentiškos paskirties ir tausojamojo naudojimo režimai; galimos atk�rimo, pritaikymo kryptys atsižvelgiant � sodybos išlikimo laipsn�, strukt�r, pastatus, aplink;

� statiniams, j� priklausiniams ir kompleksams – autentiškos paskirties, tausojamojo naudojimo režimai; galimas dalinis atk�rimas, pritaikymas.

Kult�ros paveldo objektams, esantiems Nemuno kilp� regioniniame parke, prieži�ros, tvarkymo ir naudojimo slygas taip pat nustato šio parko planavimo schema (LR Vyriausyb�s 2015 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 186) bei šio parko apsaugos reglamentas (Žin. 2002, Nr. 86-3722).

Kult�ros paveldo objektai, j� teritorijos ir apsaugos zonos tvarkomi ir veikla juose pl�tojama pagal paveldosaugos reikalavimus, nustatytus individualiuose apsaugos reglamentuose, parengtuose ir patvirtintuose Kult�ros ministro nustatyta tvarka. Kol n�ra parengt� ir patvirtint� saugom� objekt� individuali� apsaugos reglament�, objekt� tvarkymas ir veikla juose pl�tojama pagal Vyriausyb�s patvirtintus kult�ros paveldo objekt� tipinius apsaugos reglamentus.

Kult�ros paveldo vietov�ms ir j� apsaugos zonoms nekilnojamojo kult�ros paveldo apsaugos ir veiklos pl�tojimo paveldosaugos reikalavimai bei tvarkymo priemon�s nustatomi parengus nekilnojamojo kult�ros paveldo apsaugos specialiojo teritorij� planavimo dokumentus – tvarkymo planus. Tvarkymo planai kult�ros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka gali b�ti rengiami ir kompleksiniams kult�ros paveldo objektams.

Kult�ros vertybi� sankaupos arealai tvarkytini išryškinant dominuojan�i� kult�ros paveldo objekt� sveik su kitais kult�ros paveldo objektais ir vertinga gamtine aplinka. Siekiant išsaugoti Birštono savivaldyb�s istorinio kraštovaizdžio kult�rin vert tikslinga nustatytiems kult�ros vertybi� sankaupos arealams parengti specialiuosius planus.

Si�loma skatinti išlikusi� autentišk�, etnine kult�rine verte pasižymin�i� bei vertingame kult�riniame kraštovaizdyje �sik�rusi� kaimo gyvenvie�i� ir pavieni� sodyb� pritaikym kasdieniam naudojimui, kaimo turizmui ir rekreacijai, nepriklausomai ar šios sodybos �trauktos � LR Kult�ros vertybi� registr. Si�loma numatyti mokes�i� lengvatas ir kitas skatinimo priemones.



Siektinas kult�ros paveldo objekt� išsaugojimas ir tvarkyba, skatinant j� naudojim visuomen�s reikm�ms. Svarbi kult�ros paveldo objekt� sveika su vertinga gamtine aplinka ir nematerialaus kult�ros paveldo integralumo pl�tojimas.

Tikslinga svarbiausi� kult�ros paveldo objekt� tvarkybai kooperuoti savivaldyb�s biudžeto, nacionalinio (regioninio parko) biudžeto, ES paramos ir priva�ias l�šas.

Tikslinga numatyti tvarkybos darb�, atliekam� priva�iuose objektuose, prieinamuose visuomenei, snaud� kompensavimo mechanizm, ir siekti j� �gyvendinti remiant Savivaldybei.

Tikslinga parengti specialias programas, skirtas tradicin�s medžio statybos ir kit� amat� bei versl�, susijusi� su kult�ros paveldo objekt� atgaivinimu, pl�totei.

Tikslinga skatinti vietos bendruomenes aktyviai dalyvauti kult�ros paveldo apsaugoje: teikti svarbius joms objektus �traukti � LR Nekilnojam�j� kult�ros vertybi� registr, dalyvauti rengiant ir �gyvendinant kult�ros vertybi� apsaugos projektus ir programas.

Bendrojo plano kult�ros paveldo apsaugos sprendini� �gyvendinimo steb�sena (monitoringas) turi b�ti vykdoma pagal Nekilnojamojo kult�ros paveldo steb�senos taisykles (Žin., 2005, Nr.86-3242). Steb�senos rezultatai - steb�jimo ir fiksavimo duomenys, vertingsias savybes naikinan�i� ar žalojan�i� poveiki� vertinimas, apibendrinimas ir prognozavimas, turi b�ti teikiami už kult�ros paveldo vertybi� apsaug ir teritorij� planavim atsakingoms institucijoms.

Nusta�ius, jog Birštono savivaldyb�je yra daugiau objekt�, svarbi� vietos kult�ros paveldo savitumo aspektu, savivaldyb� turi priimti sprendimus inicijuoti j� skelbim saugomais.

7 .4 . Nek i lno jamo jo ku l t� ro s pave ldo apsaugos pr io r i te ta i

Išskirtinis vaidmuo išsaugant vertingsias istorinio-kult�rinio kraštovaizdžio savybes tenka teritorin�ms kult�ros vertybi� sankaupos zonoms – Birštono miesto istorinei daliai ir Nemaj�n� kraštovaizdžio draustiniui, tod�l tikslinga prioritet teikti šiose teritorijose esan�i� kult�ros paveldo objekt� apsaugai, tvarkybai bei pritaikymui lankyti.

Dauguma profesionaliosios stilin�s architekt�ros paveldo objekt� (sakralini� ir istorini� Birštono kurorto statini�) yra susikoncentrav Birštono miesto istorin�je dalyje (u. o. k. 4072). Miesto istorin�s dalies ir �ia esan�i� nekilnojam�j� kult�ros paveldo objekt� bei kit� verting�j� savybi� apsaugai tikslinga parengti nekilnojamojo kult�ros paveldo apsaugos specialiojo teritorij� planavimo dokument – tvarkymo plan.

Ypatingas d�mesys skirtinas archeologinio paveldo apsaugai ir prieži�rai.

Ypatingas d�mesys skirtinas medini� etnin�s architekt�ros statini� ir vasarnami� apsaugai ir tvarkybai. Šio tipo statiniai spar�iai nyksta, yra netinkamai tvarkomi, perstatomi, o tai neigiamai veikia kraštovaizdžio savitum ir vietov�s tapatum.

Ypatingas d�mesys skirtinas istoriškai susiklos�iusi� kult�rinio kraštovaizdžio erdvini� strukt�r� (istorinio valakinio kraštovaizdžio planin�s-erdvin�s strukt�ros bei dvar� sodyb� fragment�) išlikimui kaimiškajame kraštovaizdyje.

7 .5 . V ie t in io re ikšmingumo lyg mens nek i lno jamo jo ku l t� ros p ave ldo ap saugo s i r ve ik los p l� to j imo jo te r i to r i jo je i r apsaugo s zono se re ika lav ima i

Reikalavimai viešosios pagarbos nekilnojamojo kult�ros paveldo apsaugai:

� Visos kapin�s priži�rimos pagal Vyriausyb�s arba jos �galiotos institucijos patvirtintas kapini� tvarkymo taisykles. Neveikian�i� kapini� teritorijoms nustatoma pagrindin� konservacin� (saugojimo) žem�s naudojimo paskirtis, o ši gali b�ti pakeista tik pripažinus kitokio visuomen�s poreikio viršenyb ir perk�lus mirusi�j� palaikus.



� Viešosios pagarbos nekilnojamojo kult�ros paveldo vieta gali b�ti saugoma, nors ir n�ra joki� žmog�, �vyk� ar kitokias jos vertingsias savybes liudijan�i� autentišk� dali� ar element�. Ši vieta žymima paminklin�mis lentomis, skulpt�ros k�riniais, memorialiniais statiniais, buvusi �vykio ar gyvenamj aplink parodan�iais daiktais. Draudžiama griauti ar žaloti statinius, skirtus tokios vietos vertingosioms savyb�ms pažym�ti. Šie statiniai gali b�ti kei�iami ar statomi nauji tik gavus už tos vietos apsaug atsakingos institucijos sutikim.

Reikalavimai viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo kult�ros paveldo apsaugai:

� Visi tvarkybos darbai objektuose vykdomi nepažeidžiant verting�j� savybi�, nustatyt� Nekilnojamojo kult�ros paveldo vertinimo tarybos akte (toliau – Aktas). Remiantis tyrim� duomenimis, verting�j� savybi� srašas gali b�ti patikslintas.

� Vertybi� pritaikymo ir atk�rimo atveju galimi reglamentuoti tvarkomieji statybos darbai. � Objektai naudotini pagal autentišk ar jai artim paskirt�. Kei�iant paskirt� reikia atsižvelgti � objekto ir jo aplinkos pritaikymo galimybes ir vertingsias savybes.

� Pažeisti autentiški elementai turi b�ti restauruojami, o ne kei�iami. Tik tais atvejais kai j� restauruoti nebe�manoma, t.y. autentiški elementai yra itin blogos fizin�s b�kl�s, juos leidžiama pakeisti savo forma, medžiaga, atlikimo b�du bei detal�mis analogiškais gaminiais. Tais atvejais, kai neišvengiamai reikia pakeisti paveldo objekto apskaitos dokumentuose nurodytus išsaugoti autentiškus elementus (pastato vertingsias savybes), d�l j� išsaugojimo b�do b�tina kreiptis � už Kult�ros paveldo apsaug atsaking institucij.

� Kiekviena vieta ar objektas savo istorine raida, situacija ir naudojimo b�dais yra savitas. Pakeitimai, kurie klastot� objekt� savitum yra nerekomenduojami. pvz., pritaikant sp�jamus (tipinius) bruožus ar architekt�rines detales iš kit� objekt� (t.y. atk�rimas pagal analogus). Sunykusi� istorini� element� atk�rimas turi b�ti pagr�stas išsamia istorine, ikonografine ar fizine medžiaga. Kitu atveju, j� vietoje tur�t� atsirasti šiuolaikin�s architekt�ros/ dizaino elementai ar objektai, derantys prie objekto istorinio charakterio ir aplinkos.

� Objekt�, naudojam� pirminiu ar istoriškai susiklos�iusiu, jam artimu ar tikslingai parinktu b�du (paskirtimi), užtikrinan�iu tinkam j� prieži�r ir atskleidžian�iu vertingsias savybes, bei kult�ros paskirties pastat� pritaikymui galimi vis� r�ši� tvarkomieji statybos darbai. Visi darbai atliekami maksimaliai išsaugant objekt� vertingsias savybes ir autentiškum.

� Galima pritaikymo veikla objektuose: pritaikymas žmoni� su negalia reikm�ms, šiuolaikiniams saugos ir higienos reikalavimams, modernizavimas (energetinio efektyvumo gerinimas), inžinerini� tinkl� rekonstravimas ir nauj� sistem� �rengimas, minimaliai kei�iant vertingsias savybes.

� Objekt� pritaikymui gali b�ti �rengiami/ statomi nauji priestatai, antstatai, fasad� pakeitimai ar nauji statiniai nepažeidžiant vietov�s ir /ar objekto verting�j� savybi�. Nauji pakeitimai ir/ ar statyba turi vizualiai skirtis nuo istorini� objekt�, ta�iau der�ti savo t�riu, masteliu, architekt�riniais bruožais, t.y. statinio ir jo aplinkos/ vietov�s derm� turi b�ti išsaugota.

� Konkre�i� paveldo objekt� paveldosaugos reikalavimai tikslinami individualiuose ar tipiniuose apsaugos reglamentuose arba ši� objekt� tvarkymo planuose.

Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietov�je draudžiama:

� naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kult�ros vertyb�s Akte nurodytas vertingsias savybes;

� teritorijoje ir apsaugos zonoje statyti statinius, kurie aukš�iu, apimtimi ar išraiška nustelbt� kult�ros paveldo objekt ar objektus arba trukdyt� juos apžvelgti;

� naikinti ar žaloti paminklines lentas, nekilnojamosios kult�ros vertyb�s informacinius stendus arba kult�ros paveldo objekto ar vietov�s teritorijos riboženklius.



Saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiam poveik� švelninanti tarpin� apsaugos zona. Ši zona gali tur�ti vien arba abu šiuos skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo pozonius:

� apsaugos nuo fizinio poveikio pozon� – už kult�ros paveldo objekto teritorijos esantys žem�s sklypai ar j� dalys su ten esan�iais kitais nekilnojamaisiais daiktais, taip pat miško ir vandens plotai, kuriems taikomi šio �statymo ir kit� teis�s akt� reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veikl, galin�i fiziškai pakenkti kult�ros paveldo objekto vertingosioms savyb�ms;

� vizualin�s apsaugos pozon� – už kult�ros paveldo objekto teritorijos ar apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio esantys žem�s sklypai ar j� dalys su ten esan�iais kitais nekilnojamaisiais daiktais, kuriems taikomi šio �statymo ir kit� teis�s akt� reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veikl, galin�i trukdyti apžvelgti kult�ros paveldo objekt.

Apsaugos zonos ribos nustatomos vadovaujantis Teritorij� planavimo ir LR Nekilnojamojo kult�ros paveldo apsaugos �statymu. Draustinyje ar rezervate esan�io kult�ros paveldo objekto apsaugos zonos ribos nenustatomos. Šiuo atveju draustinio ar rezervato teritorij� planavimo dokumentai ir (ar) ši� saugom� teritorij� nuostatai papildomi apsaugos nuo galimo neigiamo veiklos gretimose teritorijose poveikio reikalavimais.

Jei objekt�, �rašyt� � Nekilnojam�j� kult�ros vertybi� registr, apsaugos zonos n�ra nustatytos, joms taikomi LR vyriausyb�s Speciali�j� Žem�s ir miško naudojimo slyg� XIX p. reikalavimai (Žin., 1992 08 10, Nr. 22-652). Institucija, pri�musi sprendim inicijuoti kult�ros paveldo objekto skelbim saugomu arba jau saugomo objekto naujai aptiktos vertingosios savyb�s nustatym bei apsaugos reikalavim� pakeitim, gali iki 6 m�nesi� apriboti ar uždrausti darbus, kurie pa�iame objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje gal�t� pažeisti vertingsias savybes. Jei teritorija ir apsaugos zona nenustatytos, apriboti ar uždrausti darbus galima iki 250 metr� atstumu nuo objekto. Jeigu d�l nepalanki� klimato slyg� tr�kstami tyrimai neatliekami, terminas gali b�ti pratstas. Bendras uždraudimo vykdyti darbus terminas negali b�ti ilgesnis negu 8 m�nesiai (LR Nekilnojamojo kult�ros paveldo apsaugos �statymo 9 str. 5 p).

Kult�ros paveldo objektams, esantiems Nemuno kilp� regioniniame parke, prieži�ros, tvarkymo ir naudojimo slygas taip pat nustato šio parko planavimo schema (LR Vyriausyb�s 2015 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 186) bei šio parko apsaugos reglamentas (Žin. 2002, Nr. 86-3722).



8. SUSISIEKIMO INFRASTRUKT�ROS VYSTYMAS

Pagrindiniai transportiniai ryšiai Birštono savivaldyb�je ir toliau bus realizuojami sausumos keliais. Vandens transportas orientuojamas � turistini�, rekreacini� poreiki� tenkinim. Savivaldyb�s transportinius ryšius su aplinkin�mis savivaldyb�mis apriboja pietin�je pus�je esanti Nemuno up�, šiaurin�je pus�je Verkn�s up�.

8 .1 . Ke l i� t ink las

Birštono savivaldyb�s susisiekimo sistem sudaro magistralinis, krašto ir rajoniniai keliai. Savivaldyb�s teritorij kert magistralinis kelias A16 (E28) “Marijampol�-Prienai-Vilnius”, kuris realizuoja pagrindinius transportinius ryšius su aplinkin�mis teritorijomis. Šiaur�s – piet� kryptimi ties Prienais ir Jieznu, A16 keli kerta krašto keliai 130 “Alytus- Prienai – Kaunas” ir 129 “Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkin�”, kurie maksimaliai nukrauna šios krypties tranzitinius srautus per savivaldyb�s teritorij. Transporto sraut� pasiskirstymui teritorijoje tarnauja 4 rajonin�s reikšm�s keliai: 3306 „Prienai–Birštonas“, 3310 „Jundelišk�s–V�žionys“, 3315 „Birštonas–Puzonys“, 3319 „Jundelišk�s–Nemaj�nai.

8.1. lentel�. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (VMPEI) valstybin�s reikšm�s keliuose (aut./par)

Kelio Nr. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. Prognozuojamas VMPEI 2030 m.*

Magistralinis kelias A16 (79-89 km) 4363 4544 4944 4920 5180 Magistralinis kelias A16 (89-97 km) 7056 7728 8005 8920 11204 Krašto kelias Nr. 129 (32-51 km) 3021 3225 3468 3692 4637 Rajoninis kelias Nr. 3306 385 402 414 432 543 Rajoninis kelias Nr. 3310 - 671 691 719 903 Rajoninis kelias Nr. 3315 833 992 1022 1064 1336 Rajoninis kelias Nr. 3319 159 182 187 194 244 Šaltinis: Lietuvos automobili� keli� direkcija (2013-2016 m.). *Prognoz� atlikta vadovaujantis ES rekomendacijomis Lietuvai („Guide to Cost-benefit Analysis of Investment Projects“).



8.2. lentel�. Krovinio transporto vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (VMPEI) valstybin�s reikšm�s keliuose (aut./par)

Kelio Nr. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. Prognozuojamas VMPEI 2030 m.

Magistralinis kelias A16 (79-89 km) 698 625 736 576 871 Magistralinis kelias A16 (89-97 km) 609 796 868 595 900 Krašto kelias Nr. 129 (32-51 km) 378 381 578 450 681 Rajoninis kelias Nr. 3306 0 33 43 26 39 Rajoninis kelias Nr. 3310 8 72 74 61 92 Rajoninis kelias Nr. 3315 42 46 60 38 57 Rajoninis kelias Nr. 3319 80 4 9 3 5 Šaltinis: Lietuvos automobili� keli� direkcija (2013-2016 m.).

Sunkiojo transporto eismas ir toliau vyraus magistraliniame kelyje A16 bei krašto kelyje Nr. 129, kuris 2030 m. gali sudaryti apie 900 sunkiasvori� transporto priemoni� per par. Rajoniniuose keliuose sunkiojo transporto srautai gali siekti iki 100 transporto priemoni� per par.

Savivaldyb�s teritorij kertantis magistralinis kelias A16 (E28) “Marijampol�-Prienai-Vilnius” ir karšto kelias Nr. 129 “Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkin�” išliks pagrindiniais transporto koridoriais ir tarnaus sraut� paskirstymui � aplinkines teritorijas. Rajonin�s reikšm�s keliai Nr. 3306 („Prienai–Birštonas“), Nr. 3310 („Jundelišk�s–V�žionys“), Nr. 3315 („Birštonas–Puzonys“) ir Nr. 3319 („Jundelišk�s–Nemaj�nai“) atliks apjungiamojo pob�džio vaidmen� savivaldyb�s teritorijoje, t.y. užtikrins transportinius ryšius tarp gyvenam�j� vietovi� ir seni�nij� centr�.

Valstybini� reikšm�s keli� tinklas pagal funkcionavimo patikimumo, teritorij� aptarnavimo efektyvumo, sraut� laidumo kriterijus vertintinas kaip geras, laidumo poži�riu tinklas yra perteklinis. Perspektyvoje nauj� valstybin�s reikšm�s keli� pl�tra n�ra b�tina ir bendrajame plane nenumatoma.

Bendroje keli� strukt�roje yra lik nemažai žvyrkeli� bei grunto keli�, tod�l perspektyvoje siekiant efektyviai integruoti rajoninius ir vietin�s reikšm�s (viešuosius) kelius � krašto ir magistralini� keli� tinkl, tokiu b�du realizuojant vidaus ir išor�s susisiekimo tikslus, b�tinas rajonini� ir vietin�s reikšm�s (vieš�j�) keli� dangos bei technini� parametr� gerinimas. Prioritetas teikiamas rajoninio kelio Nr. 3315 likusios dalies (nuo 6 km iki Puzoni� k.) asfaltavimui. Taip pat vietin�s reikšm�s keliams, kurie jungia gyvenamsias teritorijas ir valstybin�s reikšm�s kelius tarpusavyje bei kelius, kuriuose yra ar yra numatomi visuomeninio transporto maršrutai, turizmo trasos, bei ruožus, leidžian�ius privažiuoti prie savivaldybei svarbi� objekt�.

Prioritetas tiesiant naujus vietin�s reikšm�s kelius (gatves) skiriamas teritorijoms, kurios Bendrojo plano sprendiniuose yra numatytos urbanizuoti arba jau yra urbanizuotos. Vietin�s reikšm�s keliai (gatv�s) tiesiami, taisomi (remontuojami), priži�rimi ir saugaus eismo slygos užtikrinamos pagal savivaldybi� keli� reikm�ms finansuoti patvirtintas programas ir nenumatytais vietin�s reikšm�s keli� (gatvi�) tinklo pl�tojimo, modernizavimo ir funkcionavimo užtikrinimo atvejais.

Siekiant užtikrinti geresn� susiekim tarp pietin�s dalies gyvenam�j� vietovi�, numatoma vietin�s reikšm�s kelio tarp Puzoni� k. ir Siponi� k. rekonstrukcija.

Atnaujinti 2009 m. patvirtint Birštono savivaldyb�s teritorijos vietin�s reikšm�s vieš�j� keli� tinklo išd�stymo žem�tvarkos schem. Schemoje b�tina patikslinti vieš�j� keli� sraš bei nustatyti vietin�s reikšm�s keli� kategorijas, vadovaujantis Vietin�s reikšm�s keli� (gatvi�) defekt� (pažaid�) nustatymo ir statybos darb� r�šies parinkimo rekomendacijomis. Nusta�ius vietin�s reikšm�s keliui kategorij, kelias turi b�ti planuojamas, projektuojamas ir �rengiamas pagal statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatv�s ir vietin�s reikšm�s keliai“ reglamentuojamus atitinkamai kategorijai keliamus reikalavimus. Atnaujinant vietin�s reikšm�s vieš�j� keli� tinklo išd�stymo žem�tvarkos schem, b�tina nustatyti j� b�kl, techninius



parametrus, remonto poreik� bei sukurti vietin�s reikšm�s keli� ir gatvi� duomen� baz, kuri leist� kryptingai vykdyti keli� prieži�r, pl�tr bei rekonstrukcijos ar remonto darbus.

Birštono savivaldyb�s bendrojo plano keitimo sprendiniuose paliekamas ankstesniais planais suplanuotas sprendinys - naujas tiltas per Nemuno up, šiaurin�je savivaldyb�s teritorijos dalyje. �rengus nauj tilt b�t� išsprsta transportini� ryši� realizacij tarp šiaurin�s ir pietin�s savivaldyb�s teritorij�.

Visoje savivaldyb�s teritorijoje modernizuoti ir pl�toti susisiekimo infrastrukt�r: kompleksiškai atnaujinti miest�, miesteli� ir kaim� gatves (renovuoti, rekonstruoti, stiprinti ar asfaltuoti dangas, �rengti apšvietim ar šaligatvius pagal poreik� ir kt.), �rengti takus dvira�iams ir p�stiesiems, susisiekimo infrastrukt�r pritaikyti ne�galiesiems.

Birštono savivaldyb�s gyvenam�j� teritorij� susisiekimo sistemos pl�tra turi b�ti vykdoma vadovaujantis LR keli� �statymu, KTR 1.01:2008 „Automobili� keliai“, STR 2.06.04:2014 „Gatv�s ir vietin�s reikšm�s keliai. Bendrieji reikalavimai“, specialiosiomis žem�s ir miško naudojimo slygomiss bei kiti teis�s aktai, kurie reglamentuoja keli� apsaugos zon�, juost� bei gatvi� raudon�j� linij� minimalius plo�ius, techninius parametrus, tvarkymo ir naudojimo režimus. Esant poreikiui gali b�ti rengiami vietov�s lygmens specialieji ar detalieji planai, kuri� apimtyje b�t� detalizuoti susisiekimo sistemos sprendiniai.

Atsižvelgiant � eismo saugumo reikalavimus, nuovažos nuo valstybin�s reikšm�s automobili� keli� gali b�ti rengiamos tik tada, kai n�ra kit� technini� ir teisini� patekimo (�važiavimo ir išvažiavimo) b�d� � šalia kelio esan�ius ar planuojamus objektus. Teritorijoms, esan�ioms prie valstybin�s reikšm�s keli�, susisiekim planuoti iš žemesn�s reikšm�s keli� arba �rengti alternatyvius apjungiamuosius, lygiagre�ius kelius, kuriais gal�t� naudotis vietinis ir viešasis transportas. Valstybin�s reikšm�s keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pus�je gali b�ti �rengiamos vadovaujantis Keli� techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobili� keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. �sakymu Nr. D1-11/3-3, XI skyriaus II skirsnio reikalavimais. Perspektyvoje esant poreikiui, esamos nuovažos � valstybin�s reikšm�s kelius gali b�ti naikinamos, apjungiamos arba �rengiami alternatyv�s keliai. Valstybin�s reikšm�s keliai, gyvenamosiose vietov�se sutampantys su gatv�mis ir esantys 1999 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb�s nutarimu Nr. 757 „D�l valstybin�s reikšm�s automobili� keli� srašo patvirtinimo“ patvirtintame valstybin�s reikšm�s automobili� keli� sraše, projektuojami vadovaujantis keli� techniniu reglamentu KTR 1.01:2008 „Automobili� keliai“. Kelio apsaugos zonas miestuose, kaimo gyvenamosiose vietov�se �statym� nustatyta tvarka gali tikslinti Teritorij� planavimo �statyme numatyti planavimo organizatoriai, turintys teis tvirtinti teritorij� planavimo dokumentus (bendruosius, detaliuosius, specialiuosius planus). Neužstatytose teritorijose valstybin�s reikšm�s keliams, vadovaujantis statybos techninio reglamento „Gatv�s ir vietin�s reikšm�s keliai. Bendrieji reikalavimai“ 4 punktu ir Keli� �statymo 12 straipsniu, taikyti kelio apsaugos zonas.

8 .2 . Pake l�s ap ta rnav imo in f rast ruk t� ra , au tomob i l i� s to v� j imas

Birštono savivaldyb�je veikia 1 degalin� („Borusta“), kuri �sik�rusi Birštono mieste (Prien� g. 37). Šalia Birštono savivaldyb�s teritorijos, prie magistralinio kelio A16, veikia dvi degalin�s: „Baltic Petroleum“ (Vilniaus g. 3A, Prienai) ir „Orlen Lietuva“ (A16 ir krašto kelio Nr. 129 sankirtoje). Visose degalin�se prekiaujama vis� pagrindini� r�ši� kuru. Atsižvelgiant � degalini� išsid�stym savivaldyb�s teritorijoje ir jos prieigose, matyti, kad degalini� tankis yra optimalus, tod�l nauj� degalini� �rengimas n�ra b�tinas ir bendrojo plano keitimu nenumatomas. Bendrojo plano keitimo sprendiniai neapriboja galimyb�s perspektyvoje �rengti naujas degalines savivaldyb�s teritorijoje. �rengiant naujas degalines, privalomai turi b�ti �rengti ir elektromobili� �krovos taškai.



Birštono savivaldyb�s kaimiškosiose vietov�se, automobili� stov�jimo klausimai yra sprendžiami priva�i� sklyp� ribose, tod�l automobili� stov�jimo viet� deficito n�ra.

Viešos bendro naudojimo automobili� stov�jimo aikštel�s savivaldyb�s lokaliniuose, polifunkciniuose ir rekreaciniuose centruose, �rengiamos pagal poreik�. Prioritetas automobili� stov�jimo aikšteli� �rengimui teikiamas gyvenamosioms teritorijoms, kuriose aktyviai veikia bendruomen�s centrai ir pritraukia gyventojus iš aplinkini� teritorij�, rekreacini� centr� aptarnavimui. Viešos automobili� stov�jimo aikštel�s pateiktos susisiekimo ir inžinerin�s infrastrukt�ros br�žinyje.

Šiuo metu Lietuvoje n�ra suformuoto elektromobili� �krovimo prieig� tinklo, aiškios elektromobili� pl�tros skatinimo sistemos. Birštono mieste ir gretimyb�se yra �rengtos trys elektromobili� �krovimo stotel�s: prie restorano „Seklyt�l�“, viešbu�io-restorano „Sonata“ ir sanatorijos „Egl�“. Siekiant paskatinti elektromobili� naudojimsi priva�iame sektoriuje, rekomenduojama perspektyvoje pl�sti elektromobili� �krovimo prieig� tinkl visoje Birštono savivaldyb�s teritorijoje. Nauji elektromobili� �krovimo prieig� taškai, pirmiausiai gal�t� atsirasti pagalbiniuose polifunkciniuose centruose (Bu�i�n�, Škv�oni�, B�d� kaimuose) ir rekreaciniuose centruose.

Siekiant pagerinti susisiekimo ir rekreacinius ryšius, numatomas lyninis keltuvas per Nemuno up. Vandens turizmui ir rekreaciniai veiklai, si�loma �rengti plaukiojan�ias prieplaukas Nemuno ir Verkn�s up�se bei automobili� stov�jimo aikštel�s j� gretimyb�se. Lyninio keltuvo �rengimas vykdomas vadovaujantis 2013 m. kovo 20 d. Birštono savivaldyb�s tarybos sprendimu Nr. TSP-56 „D�l lyn� kelio per Nemun Birštono mieste detaliojo plano rengimo“. Planuojama infrastrukt�ra pažym�ta susisiekimo ir inžinerin�s infrastrukt�ros br�žinyje.

8 .3 . V iešas is t ran spo r tas

Birštono savivaldyb� neturi viešojo transporto priemoni� parko ir neteikia viešojo transporto operatoriaus paslaug�. Viešojo transporto paslaugas teikia kit� rajon� operatoriai. �vertinus slyginai nedidel savivaldyb�s teritorij ir nedidel� gyventoj� tank� bei atstumus iki traukos centr�, vietinio savivaldyb�s viešojo transporto k�rimas n�ra tikslingas.

Nepaisant gana žemo viešojo transporto populiarumo, b�tina užtikrinti šios paslaugos egzistavim ir prieinamum savivaldyb�s gyventojams. Siekiant optimizuoti išlaidas viešojo transporto paslaug� �sigijimui, b�tina perži�r�ti viešojo transporto maršrut� tinkl bei maršrut� skai�i� iš priemiestini� teritorij�. Tam tikslui si�loma parengti visos savivaldyb�s autobus� maršrutinio tinklo galimybi� studij, kurioje b�t� �vertinti konkret�s susisiekimo poreikiai viešuoju transportu, keleivi� srautai pagal maršrutus, stoteli� ir autobus� apkrovimai, keleivi� sraut� paros dinamika. Viešojo transporto pl�tr Birštono mieste ir jo prieigose si�loma vykdyti vadovaujantis Darnaus judumo Birštono mieste plano rekomendacijomis.

Siekiant populiarinti nuodijimsi viešojo transporto paslaugomis, tikslinga iš esm�s pakeisti viešojo susisiekimo koncepcij diegiant kombinuot viešojo ir privataus transporto sveikos sistem, �vertinant bendruomenini� ryši� pl�tr ir poreikius, taip pat išpl�sti viešojo transporto funkcijas papildant jas turistine/ pramogine funkcija. Tikslinga papildomai pl�toti viešojo transporto paslaugas (taksi tipo, t.y. pagal iškvietim), kaip kaimo bendruomeni� versl, skirt padidinti senyvo amžiaus žmoni�, ne�gali�j�, mam� su mažame�iais vaikais ir kit� kaimo gyventoj� judrumui ir integracijai, užtikrinti vieš�j� ir kit� paslaug� pasiekiamum.

Netolim� atstum� realizavimui gali b�ti pl�tojamos alternatyvios susisiekimo paslaugos („rikšos“, keleivi� pervežimas dvira�iais, motoroleriais ir pan.), kurios b�t� orientuotos tiek � vietos gyventojus, tiek � turistus.

8 .4 . E ismo saug umas

Siekiant užtikrinti „Baltojoje knygoje“ (Europos komisija KOM (2011) 144, 2011-03-28) numatyt� rodikli� pasiekim, b�tina nuolat gerinti eismo saugum keliuose ir gatv�se. Dažnu atveju nepakanka standartini�, visiems �prast� saugaus eismo gerinimo priemoni�, tod�l b�tina diegti naujas saugaus eismo technologijas, �gyvendinant saugaus eismo programas. Šiose



programose turi b�ti akcentuojami trys kertiniai elementai: eismo dalyvi� elgesys, transporto priemoni� saugumas ir keli� infrastrukt�ra. Saugaus eismo sistem sudaro teisin�s, inžinerin�s ir šviet�jiškos priemon�s.

Teisin�s saugumo priemon�s. Saugaus eismo priemoni� diegimas ir eismo organizavimas yra reglamentuojamas daugeliu teis�s akt�, bet svarbiausi iš j� Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobili� keliais �statymas, kuris nustato eismo saugumo automobili� keliais teisinius pagrindus Lietuvos Respublikoje. Kitas labai svarbus dokumentas yra Keli� �statymas, kuris nustato automobili� keli� pl�tojimo, prieži�ros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus, taip pat svarbios yra Keli� eismo taisykl�s, kurios nustato eismo keliais tvark visoje Lietuvoje, apibr�žiamos eismo dalyvi� pareigos, eismo reguliavimo signalai ir t. t.

Inžinerin�s saugaus eismo priemon�s. Gatv�se ir keliuose taikomos šios inžinerin�s eismo saugumo priemon�s:

� Kelio ženklai; � Dangos ženklinimas; � Eismo reguliavimas šviesoforais; � P�s�i�j� per�jos su kryptiniu apšvietimu; � Reguliuojamos šviesoforu p�s�i�j� per�jos; � Išmanieji šviesoforai; � Saugumo salel�s; � Iškilios p�s�i�j� per�jos; � Apsaugin�s p�s�i�j� tvorel�s.

Šiuo metu kai kurios iš ši� inžinerini� eismo priemoni� taikomos labai minimaliai, reik�t� galvoti apie platesn� ši� priemoni� taikym.

Šviet�jiškos saugaus eismo priemon�s. B�tina aktyviai prisid�ti prie:

� Lietuvos automobili� keli� direkcijos vykdomo projekto „Saugokime vieni kitus kelyje“ ir kt.;

� Švietimo �staigose ugdyti vaik� saugaus eismo kult�ros �g�džius; � Šviesti visuomen; � Rengti saugaus eismo specialistus, mokytojus ir kelti j� kvalifikacij.

8 .5 . Oro t ranspor tas

Birštono savivaldyb�je oro transporto infrastrukt�ros n�ra. Siekiant išsaugoti didži�j� Nemuno kilp� kraštovaizd�, jo gamtin ekosistem bei kult�ros paveldo vertybes buvo �steigtas Nemuno kilp� regioninis parkas ir patvirtintas Nemuno kilp� regioninio parko apsaugos reglamentas, nustatantis specialius Nemuno kilp� regioninio parko apsaugos, projektavimo ir statyb� jo teritorijoje reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus. Saugoma teritorija yra vienas pagrindini� veiksni� �takojan�i�, ribojan�i� aerodromo �rengimo galimybes. Artimiausias aerodromas yra Poci�nuose, kuris nuo Birštono miesto nutols apie 15 km.

8 .6 . Vand ens t ranspo r tas

Šiuo metu Birštono savivaldyb�je yra silpnai išnaudojamas vandens transporto potencialas, naujos infrastrukt�ros pl�tra praktiškai nevykdoma. Vandens transportas siejamas su poilsinio, turistinio, sportinio pob�džio veikla. Kurorte yra �rengta prieplauka, kuria naudojasi Birštone paslaugas teikiantys pramoginiai laivai. Ta�iau prieplauka yra nepakankamai išnaudojama, kadangi n�ra �rengt� �laid� vandens transporto nuleidimui � Nemun ir Verkn. Esamoje prieplaukoje sud�tingos laiv� švartavimosi slygos (seklu), n�ra degalin�s ir kitos vandens transportui reikalingos infrastrukt�ros.

Intensyvus vandens transporto panaudojimas rekreacijai yra vienas iš prioritetini� tiksl�, kiek tai leidžia hidrografinio draustinio apsaugos ir naudojimo režimas. Siekiant suaktyvinti vandens



turizm, bendrojo plano sprendiniuose, si�loma �rengti plaukiojan�ias prieplaukas Nemuno ir Verkn�s up�se. Šalia prieplauk� si�loma �rengti automobili� stov�jimo, atokv�pio aikšteles.

Vandens rekreacijos/turizmo s�kminga pl�tra galima tik tokiu atveju, jei informacijos sklaida apie rekreacinius/turistinius maršrutus bus lengvai prieinama potencialiems turistams. Taip pat labai svarbu, kad visos lankytinos vietos b�t� pritaikytos lankymui, o informacin�s rodykl�s nuo pagrindini� keli� nurodyt� šiuos objektus.

Išlaikyti esam ir skatinti nauj� reguliari� vandens transporto maršrut�, jungian�i� Biršton su Kaunu ir kitais miestais bei gyvenviet�mis, atsiradim.

8 .7 . Bemo to r is t ransp or tas

Birštono savivaldyb� turi geras galimybes pl�sti dvira�i� transport: savivaldyb�s teritorija n�ra didel� tod�l, pagrindinius traukos objektus gyventojai gali nesunkiai pasiekti dvira�iu. Siekiant populiarinti ši ekologišk transporto r�š�, b�tina ne tik nutiesti naujus dvira�i� takus, pasiekian�ius svarbiausius traukos objektus, bet ir �rengti reikiam infrastrukt�r (informacin�s sistemos, dvira�i� stovai, saugyklos ir pan.). Birštono savivaldyb�je, dvira�i� tak� infrastrukt�r pirmiausiai si�loma pl�sti šalia valstybin�s reikšm�s keli�, apjungiant gretim� teritorij� ir savivaldybi� esamas ir planuojamas dvira�i� tak� sistemas.

Dvira�i� infrastrukt�ros pl�tojimas gali b�ti kaip viena iš transporto r�ši� lokaliam mobilumui skatinti ir automobili� skai�iui mažinti. B�t� tikslinga parengti galimybi� studij, tikslu �vertinti ir detalizuoti galimybes dvira�i� infrastrukt�ros pl�tojimui savivaldyb�s teritorijoje, nustatyti j� eiliškum, gerosios praktikos nagrin�jim siekiant neprarasti galimyb�s vystyti kurorto dvira�i� infrastrukt�r kartu su siekiu stiprinti ir savivaldos gyventoj� mobilum. B�tina ne tik vystyti dvira�i� infrastrukt�r, bet ir skatinti dvira�i� naudojim kitomis priemon�mis: informacijos sklaida, edukacija, stiprinti mobilum dvira�iais �vertinant keli� eismo reguliavim (taikyti gerosios praktikos ir užsienio patirt�).

Bemotorio transporto sprendiniai pateikti aiškinamojo rašto 4 skyriuje „Rekreacin� sistema“ bei susisiekimo ir inžinerin�s infrastrukt�ros br�žinyje.

8 .8 . Oro ta ršo s i r t r iukšmo apsaug os p r iemon�s

Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai naudojami triukšmo strateginio kartografavimo rezultatams �vertinti yra nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomenin�s paskirties pastatuose bei j� aplinkoje“, patvirtintoje LR sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. �sakymu Nr. V-604 (su v�lesniais pakeitimais). 8.3. lentel�. Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai, naudojami triukšmo strateginio kartografavimo rezultatams �vertinti Gyvenam�j� pastat� (nam�) ir visuomenin�s paskirties pastat� (išskyrus maitinimo ir kult�ros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo.

Ldvn, dBA

Ldienos, dBA

Lvakaro, dBA

Lnakties, dBA

65 65 60 55

Vadovaujantis Birštono savivaldyb�s gyvenvie�i� ir kurorto pl�tros specialiojo plano sprendiniais bei Lietuvos automobili� keli� direkcijos sudarytais strateginiais triukšmo žem�lapiais, si�loma šalia Prien� plento esan�iose gyvenamosiose teritorijose išlaikyti tinkam aplinkos triukšmo lyg�, ten kur jis yra, ir j� mažinti viršnorminio triukšmo zonose. Siekiant sumažinti transporto skleidžiam triukšm sklindant� nuo Prien� plento, si�loma izoliuoti gyvenamsias ir rekreacines teritorijas �rengiant triukšmo užtvaras ar kitas triukšm mažinan�ias priemones. Tai gal�t� b�ti mažatriukšmi� asfalto viršutini� sluoksni� �rengimas, �vairaus tipo gabionai, mediniai skydai ir pan. Apsaugini� želdini� juost� �rengimas tur�t� dvejop vaidmen� - mažins oro tarš ir tankios želdyn� juostos, susodintos specialiu b�du efektyvi priemon� triukšmo mažinimui. Triukšmo ir taršos mažinimo rekomendaciniai sprendiniai



yra perkeliami iš integruojamo Birštono savivaldyb�s gyvenvie�i� ir kurorto pl�tros specialiojo plano sprendini�:



9. INŽINERIN�S INFRASTRUKT�ROS VYSTYMAS

Inžinerin� infrastrukt�ra yra neatsiejama urbanizuotos teritorijos dalis. Vykdant planing urbanizuot� teritorij� pl�tr kartu turi b�ti vystoma ir inžinerin� infrastrukt�ra. Infrastrukt�ros nepakankamas išvystymas neigiamai veikia gamtin aplink ir žmoni� gyvenimo kokyb. Pav�luotas infrastrukt�ros vystymas pareikalauja daugiau materialini� resurs�, padaroma žala gamtai, sukelia nepatogumus gyventojams, sutrikdomas transporto priemoni� eismas.

Bendrojo plano inžinerin�s infrastrukt�ros dalies sprendiniai parengti remiantis esamos inžinerin�s infrastrukt�ros b�kl�s analize, konceptualiais sprendiniais, galiojan�i� teritorij� planavimo ir strategini� dokument� sprendiniais. Bendrajame plane pateikti sprendiniai n�ra baigtiniai, esant pagristam poreikiui, Birštono savivaldyb�s teritorijoje gali b�ti statomi ir �rengiami infrastrukt�ros objektai nepažym�ti bendrojo plano infrastrukt�ros br�žinyje, jeigu tai neprieštarauja Nemuno kilp� regioninio parko planavimo schemos (rib� ir tvarkymo planai) sprendiniams. Planuojam� objekt� vietos turi b�ti tikslinamos ir konkretizuojamos žemesnio lygmens teritorij� planavimo ar projektavimo stadijose.

Birštono savivaldyb�s gyvenam�j� teritorij� inžinerin�s infrastrukt�ros pl�tra vykdoma vadovaujantis Birštono savivaldyb�s vandens teikimo ir nuotek� tvarkymo infrastrukt�ros pl�tros specialiojo plano sprendiniais (2010 m. balandžio 23 d. Birštono savivaldyb�s tarybos sprendimas Nr. TS-81).

9 .1 . Vand ens t iek imas i r nuo tek� t varkymas

Centralizuoto vandens tiekimo sistema yra �rengta Birštono m., Birštono Vs., Gelež�n�, Bu�i�n�, B�d�, Nemaj�n� ir Jundeliški� gyvenviet�se. Likusiose teritorijose, gyventojai savarankiškai r�pinasi geriamu vandeniu bei nuotek� tvarkymu. Birštono savivaldyb�je yra eksploatuoja apie 25,5 km vandentiekio tinkl�, iš kuri� apie 15,6 km yra �rengta Birštono mieste. Didžij vamzdyn� dal� sudaro prieš 20 ir daugiau met� pakloti ketiniai ir plieniniai antikorozine danga nepadengti vamzdžiai. D�l susid�v�jusios vandentiekos infrastrukt�ros ir avarij� vandens tiekimo sistemoje prarandama iki 30 proc. vandens, tod�l b�tina maksimaliai atnaujinti vis susid�v�jusi vandentiekos infrastrukt�r ir užtikrinti patikim vandens tiekim.

Birštono savivaldyb�je yra �rengta apie 21,4 km nuotek� tinkl�, iš kuri� apie 18 km Birštono mieste. Stambiausia nuotek� surinkimo sistema yra išvystyta Birštono mieste, prie kurios yra prisijung didžioji dalis miesto gyventoj�. Teritorijose, kuriose n�ra išpl�tota centralizuota nuotek� surinkimo sistema, gyventojai buitines nuotekas tvarko individualiai. Didžij nuotek� tinkl� dal� sudaro keramikiniai ir gelžbetoniniai vamzdynai, kurie pakloti prieš 30 ir daugiau met�. D�l vamzdži� �l�žim�, �tr�kim�, nelanks�i� sand�r� vamzdynai užsikemša, vyksta gruntinio vandens ir nuotek� infiltracija ir eksfiltracija. Šiuo metu infiltracija � nuotek� tinklus siekia kiek daugiau nei 40 proc. Perspektyvoje b�tina numatyti sud�v�jusi� nuotek� tinkl� atnaujinim/renovacij ar modernizacija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotek� tvarkymo �statymo 12 str. nuostatomis, nustatytose viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose, ne mažiau kaip 95 procentai savivaldyb�s viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos gyventoj� b�t� apr�pinti saugos ir kokyb�s reikalavimus atitinkan�iu geriamuoju vandeniu ir nuotek� tvarkymo paslaugomis arba tur�t� galimyb individualiai apsir�pinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Vadovaujantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotek� tvarkymo �statymo nuostatomis, b�tina užtikrinti, kad Birštono savivaldyb�s teritorijoje, nustatytose viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose ne mažiau kaip 95 procentai viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos gyventoj� gaut� saugos ir kokyb�s reikalavimus atitinkant� geriamj� vanden� ir nuotek� tvarkymo paslaugas.

Atsižvelgiant � tendencingai maž�jant� gyventoj� skai�i� bei ribotas investicijas � infrastrukt�r, b�tina atnaujinti 2009 m. Birštono savivaldyb�s vandens teikimo ir nuotek� tvarkymo infrastrukt�ros pl�tros special�j� plan, kuriame b�t� inventorizuota visa vandentvarkos infrastrukt�ra, identifikuoti tinkl� ruožai, kuriuose �vyksta daugiausiai avarij�, nustatomi



infrastrukt�ros atnaujinimo prioritetai, esant poreikiui tikslinamos gyvenam�j� teritorij� aglomeracijos, viešojo vandens tiekimo teritorijos ir pan.

B�tina nuolat vykdyti Birštono savivaldyb�s vandens tiekimo ir nuotek� tvarkymo infrastrukt�ros pl�tros specialiojo plano sprendini� �gyvendinimo steb�sen, kuri reglamentuoja vandens tiekimo ir nuotek� tvarkymo infrastrukt�ros pl�tros plan� rengimo taisykl�s (LR Aplinkos ministro 2014 m. lapkri�io 6 d. �sakymas Nr. D1-885 (su v�lesniais pakeitimais)).

Teritorijos komunikaciniams koridoriams rezervuojamos prie keli� (už kelio juostos rib�) ir gatvi�, vietov�s lygmens inžinerin�s infrastrukt�ros vystymo planuose ir/arba kompleksiniuose teritorij� planavimo dokumentuose.

Urbanizuotose ir numatytose urbanizuoti teritorijose si�loma: modernizuoti, renovuoti ir pl�sti vandens tiekimo, nuotek� tvarkymo sistemas. Esant poreikiui atnaujinti ir/ar �rengti vandens gerinimo bei nuotek� valymo �renginius.

9 .2 . Pav i rš in�s ( l ie tau s) nuo tek� t va rkymo s is temos

Birštono savivaldyb�je eksploatuojama apie 18 km paviršini� (lietaus) nuotek� tinkl�, kurie �rengti pagrindin�se Birštono miesto ir Birštono vs. gatv�se. Likusiose teritorijose paviršin�s (lietaus) nuotekos nuvedamos drenažo sistemomis arba tiesiog infiltruojamos � grunt.

Vadovaujantis Paviršini� nuotek� tvarkymo reglamento nuostatomis, Birštono savivaldyb�s kaimiškosiose vietov�se, paviršini� (lietaus) nuotek� tvarkymas turi b�ti vykdomas vadovaujantis šiais principais:

1. Sumažinti paviršini� nuotek� susidarym ir (ar) surinkim (turi b�ti �rengiama kiek galima mažiau nelaidži� pavirši� (išskyrus galimai teršiamas teritorijas), �rengiami švari� paviršini� nuotek� sugerdinimo � grunt �renginiai, planuojamos kiek galima mažesn�s galimai teršiamos teritorijos ir pan.);

2. Sumažinti � aplink išleidžiam� paviršini� nuotek� kiek� (pvz. numatomas paviršini� nuotek� panaudojimas gamybos, žali�j� plot� laistymo, gaisr� gesinimo reikm�ms, �rengiamos filtravimo juostos, sug�rimo takai, sulaikymo ir (ar) išlaikymo tvenkiniai ir pan.);

3. Sumažinti susidaran�i� paviršini� nuotek� užterštum (pvz., numatyti saus galimai teršiam� teritorij� valym, �rengti stogines taršos atžvilgiu pavojingiausiose vietose ar pan.).

Rengiant teritorij� planavimo dokumentus, statybos projektus ir pan., prioritetas turi b�ti skiriamas 1 ir 2 punktus atitinkan�i� technini� sprendini� gyvendinimui.

Vienbu�i� ir dvibu�i� gyvenam�j� nam�, sodinink� bendrij�, neurbanizuotose ir konservacin�se teritorijose, paviršin�s (lietaus) nuotekos tvarkomos decentralizuotai (individualiai). Decentralizuotas paviršini� nuotek� tvarkymas − paviršini� nuotek� tvarkymas, kai šios nuotekos pašalinamos aplink� nenaudojant (neprisijungus prie) paviršini� nuotek� tvarkymo sistem�, kurias eksploatuoja paviršini� nuotek� tvarkytojas (savivaldyb�s kontroliuojama mon�, teis�s akt� nustatyta tvarka gijusi teis� ir pareig� tvarkyti paviršines nuotekas savivaldyb�s teritorijoje), t.y. kai paviršin�s nuotekos surenkamos ir išleidžiamos aplink� naudojant individualias, teritorijos paviršiaus valdytojo eksploatuojamas paviršini� nuotek� tvarkymo sistemas.

Paviršin�s nuotekos, susidaran�ios ant galimai teršiam� teritorij�, turi b�ti surenkamos atskira paviršini� nuotek� surinkimo sistema, kurioje turi b�ti �diegtos priemon�s, leidžian�ios vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkan�i nuotek� apskait, laboratorin kontrol ir, esant reikalui, per 10 min. nuo sprendimo pri�mimo uždaryti nuotek� išleistuv.



9 .3 . E lek t ros energ i jos t iek imas

Didinti elektros energijos tiekimo efektyvum ir patikimum savivaldyb�s gyventojams ir �kio subjektams:

� modernizuoti, rekonstruoti esam elektros energijos skirstomj� tinkl, kei�iant juos kabelin�mis linijomis, siekiant užtikrinti elektros tiekimo patikimumo ir kokyb�s reikalavimus, didinti elektros tiekimo efektyvum;

� esant poreikiui, rekonstruoti susid�v�jusias ar �rengti naujas 10 kV/0,4 kV transformatori� pastotes. Naujai statom� transformatori� pasto�i� vieta ir galia parenkama atsižvelgiant � prognozuojam� prijungti vartotoj� skai�i�. Konkreti pasto�i� vieta nustatoma inžinerin�s infrastrukt�ros vystymo planuose. Vartotoj� elektros �rengini� prijungimui prie skirstom�j� elektros tinkl� b�tina gauti prisijungimo slygas teis�s akt� nustatyta tvarka. Elektros tinkl� eksploatavimui, aptarnavimui, remontui bei naudojimui užtikrinti, nustatyti servitutus apsaugos zon� ribose (LR Elektros energetikos �statymas Nr. VIII-1881, 2000-07-20);

� optimizuoti transformatorini� galias; � rekonstruoti ir pl�sti miesto, gyvenvie�i� ir kaim� gatvi� apšvietimo tinkl. Gatvi�

apšvietimui numatyti elektr tausojan�i� sistem� �diegim; � rekonstruojant orinius elektros tiekimo tinklus, ypa� urbanizuotose teritorijose, �vertinti

galimyb tinklus pakloti po žeme, nes tai sudaryt� slygas elektros tiekimo patikimumui ir saugumui didinti, nat�ralaus kraštovaizdžio išlaikymui. Naujai užstatomose teritorijose elektros tiekimo tinklus, kai techniškai pagr�sta, kloti po žeme;

� vadovaujantis Elektros linij� apsaugos taisykl�mis (LR Energetikos ministro 2010-03-29 �sakymas Nr. 1-93) išlaikyti vertikalius ir horizontalius atstumus nuo veikian�i� elektros tinkl�;

� išlaikyti elektros infrastrukt�ros objekt� apsaugos zonas ir j� tvarkymo režimus teis�s akt� nustatyta tvarka.

Vykdant teritorij� urbanizavim b�tina vadovautis Energetikos ministro 2011-12-20 �sakymu Nr. 1-309 patvirtintomis Elektros linij� ir instaliacijos �rengimo taisykl�mis (su v�lesniais pakeitimais); Energetikos ministro 2012-02-03 �sakymu Nr. 1-22 patvirtintomis Elektros �rengini� �rengimo bendrosiomis taisykl�mis (su v�lesniais pakeitimais); Energetikos ministro 2010-03-29 �sakymu Nr. 1-93 patvirtintomis Elektros tinkl� apsaugos taisykl�mis (su v�lesniais pakeitimais); LRV nutarimu Nr. 343 „D�l speciali�j� žem�s ir miško naudojimo slyg� patvirtinimo“ (su v�lesniais pakeitimais) bei kitais teis�s aktais. B�tina išlaikyti elektros perdavimo linij� apsaugos zonas, kuriose ribojama ar draudžiama �kin� veikla. Elektros tinkl� apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojan�i� asmen� sutikimo draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius.

9 .4 . Gamt in i� du j� t i ek imas

Gamtin�s dujos Birštono savivaldybei tiekiamos iš Birštono duj� skirstymo stoties (DSS). Perspektyvoje tikslinga skatinti vienbu�i� ir dvibu�i� gyvenam�j� nam� savininkus, kurie naudoja skyst ir kiet neatsinaujinant� kur, jungtis prie dujotiekio tinkl� ir patalpas šildyti naudojant dujinius katilus. Naudojant dujinius katilus b�t� sumažinama oro tarš gyvenam�j� nam� kvartaluose.

Pl�tojant inžinerin infrastukt�r rezervuoti teritorijas komunikacini� koridori� �rengimui, �vertinti galimyb pl�sti skirstomuosius gamtini� duj� tinklus gyvenam�j� zon� dujofikavimui nuo esam� vidutinio sl�gio skirstom�j� dujotiekio tinkl�. Pl�tojant skirstom�j� dujotieki� sistemas išlaikyti apsaugos zonas, pagal galiojan�ius teis�s aktus.

Magistralinio dujotiekio trasoms yra taikomi užstatymo normatyvai – didžiausias leistinas žmon�ms b�ti skirt� pastat� skai�ius vietov�s klas�s vienete, pastat� aukšt� skai�ius bei mažiausias leistinas atstumas nuo magistralinio dujotiekio vamzdyno iki viešam žmoni� susib�rimui skirt� statini� ir �rengini�. Šiose teritorijose, negavus magistralinio dujotiekio savininko rašytinio pritarimo, yra draudžiama projektuoti ir statyti bet kokius naujus statinius ar �renginius, juos rekonstruoti, projektuoti ir atlikti statini� bei �rengini� remonto arba griovimo darbus, keisti pastat� (patalp�) paskirt�, formuoti naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus,



kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas pastate, planuoti teritorijas, nustatyti ar keisti žem�s sklyp� pagrindin žem�s naudojimo paskirt� ir/ar b�d, formuoti naujus ar pertvarkyti esamus žem�s sklypus ir pan. Teritorijose, kuriose yra pasiekti magistralinio dujotiekio vietov�s klas�se taikomi užstatymo normatyvai, bendrojo plano sprendini� �gyvendinimas galimas tik atlikus magistralinio dujotiekio rekonstravim, pakei�iant esam vietov�s klas � aukštesn. Magistralinio dujotiekio rekonstravimui turi b�ti taikomos Lietuvos Respublikos energetikos �statymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatos. 2016 m. birželio 22 d. LR vyriausyb�s nutarimu Nr. 629 „D�l Dujotieki� jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos dalies Lietuvos Respublikos teritorijoje specialiojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Dujotieki� jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos dalies Lietuvos Respublikos teritorijoje specialusis planas, kurio sprendiniai �traukti � bendrojo plano keitim. Veiklos reglamentavimas magistralinio dujotiekio �takos zonoje: - Atstumas nuo teritorijos, kurioje yra duj� skirstymo stotis, aptv�rimo iki pastat� turi b�ti ne mažesnis kaip 100 metr�; - Birštono savivaldyb�s teritorijoje esantys magistraliniai dujotiekiai yra pirmos vietov�s klas�s; - Planuojamam magistraliniui dujotiekiui (pagal Dujotieki� jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos dalies Lietuvos Respublikos teritorijoje special�j� plan) yra taikoma pirma ir tre�ia vietov�s klas�. Skirting� vietov�s klasi� sand�roje, 200 metr� atstumu � abi puses nuo MDV ir 200 metr� išilgai MDV, skai�iuojant nuo skirting� vietov�s klasi� sand�ros taško � aukštesn�s vietov�s klas�s pus, yra taikomi kitoje vietov�s klasi� sand�ros taško pus�je esan�iai žemesnei vietov�s klasei b�dingi užstatymo normatyvai; - Magistralinio dujotiekio vietov�s klasi� teritorijose yra taikomi užstatymo normatyvai: užstatymo pastatais, skirtais žmon�ms b�ti, tankis vietov�s klas�s vienete, pastat� aukšt� skai�ius ir atstumas nuo magistralinio dujotiekio vamzdyno iki viešam žmoni� susib�rimui skirt� statini� ir �rengini�. Didžiausias leistinas pastat�, skirt� žmon�ms b�ti, skai�ius magistralinio dujotiekio pirmos vietov�s klas�s vienete yra ne daugiau kaip 10 pastat�, didžiausias leistinas pastat� aukšt� skai�ius – ne daugiau kaip 3 aukštai (�skaitant pastog/mansard). Atstumas nuo teritorijos, kurioje yra duj� skirstymo stotis, aptv�rimo iki pastat� turi b�ti ne mažesnis kaip 100 metr�. Rengiantis statyti pastatus, �renginius ar kitus objektus, patenkan�ius � magistralinio dujotiekio vietov�s klasi� teritorij� ribas, t. y. 200 metr� ir mažesniu atstumu nuo magistralinio dujotiekio trasos, taip pat šiose teritorijose pertvarkant žem�s sklypus, kei�iant j� pagrindin tikslin naudojimo paskirt� ir (ar) naudojimo b�d (-us) bei juose planuojant kit veikl (veiksmus), b�tina gauti magistralinio dujotiekio savininko rašytin� pritarim.

Vietov�s klas�se taikomi užstatymo normatyvai Vietov�s klas� 4)

1 2 3 4 Didžiausias leistinas pastat�, skirt� žmon�ms b�ti, skai�ius vietov�s klas�s vienete 1) 10 46 - -

Didžiausias leistinas pastat� aukšt� skai�ius 2) 3 3 3 - Mažiausias leistinas atstumas nuo MDV iki viešam žmoni� susib�rimui skirt� statini� ir �rengini� (metrais) 3)

90 90 - -

Pastabos: 1) Pastat�, skirt� žmon�ms b�ti, skai�ius nustatomas pagal LR energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. �sakymu Nr. 1-12 patvirtintas magistralinio dujotiekio �rengimo ir pl�tros taisykles. 2) � nustatyt didžiausi leistin pastat� aukšt� skai�i� �skai�iuojama ir pastog� (mansarda), t.y. 1-3 vietov�s klasi� teritorijose yra leidžiami ne didesni nei 3 aukšt� be pastog�s (mansardos) arba 2 aukšt� su pastoge (mansarda) pastatai; 3) Be mažiausi� leistin� atstum� nuo MDV iki viešam žmoni� susib�rimui skirt� statini� ir �rengini� visose vietov�s klasi� teritorijose taip pat yra taikomi magistralinio dujotiekio �rengimo ir pl�tros taisykli� III skyriaus tre�iajame skirsnyje nurodyti mažiausi leistini atstumai nuo magistralinio dujotiekio iki statini� ir kit� objekt�; 4) vietov�s klas� – bet kuri išilgai magistralinio dujotiekio vamzdyno besitsian�ios teritorijos atkarpa, esanti po 200 metr� � abi puses nuo MDV ašies ir besitsianti 1600 metr� išilgai MDV.



- Susisiekimo, inžinerin�s infrastrukt�ros ir/ar kit� objekt� susikirtimai, prasilenkimai bei gretimyb� su magistraliniu dujotiekiu turi b�ti sprendžiami žemesnio lygmens teritorij� planavimo dokumentuose ir/ar statybos projektuose; �gyvendinant bendrojo plano sprendinius, b�tina vadovautis LR Vyriausyb�s 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „D�l speciali�j� žem�s ir miško naudojimo slyg� patvirtinimo“ VII skyriaus „Magistralini� dujotieki� ir naftotieki� bei j� �rengini� apsaugos zonos“ (su v�lesniais pakeitimais), LR Energetikos ministro 2014-01-28 �sakymu Nr. 1-12 patvirtint� Magistralinio dujotiekio �rengimo taisykli� (su v�lesniais pakeitimais), LR Energetikos ministro 2010-07-16 �sakymu Nr. 1-213 patvirtint� Magistralini� dujotieki� apsaugos taisykli� (su v�lesniais pakeitimais), reikalavimais, nuostatomis.

9 .5 . R yš i� in f rast ruk t� ra

Išlaikyti esam fiksuotojo ir judriojo ryšio infrastrukt�r ir j pl�sti, siekiant vartotojams pasi�lyti vis kokybiškesnes ir modernesnes paslaugas. Siekiant tinkamos nauj� telekomunikacij� ir ryši� objekt� eksploatacijos, išlaikyti objekt� apsaugos zonas ir j� tvarkymo režimus teis�s akt� nustatyta tvarka.

Šalia vietini� keli�/gatvi� (nauj� ir/ar esam�) numatyti komunikacinius koridorius ir apsaugos zonas komunikaciniams kabeliams po 1 metr � abi puses nuo kabelio ašies.

Pl�sti pla�iajuos�io interneto infrastrukt�r, kad b�t� užtikrinta galimyb� pasinaudoti pla�iajuos�iu internetu.

Bendrojo plano sprendiniai neriboja nauj� infrastrukt�ros objekt�, nenumatyt� sprendiniuose, planavimo, jeigu tai neprieštarauja Nemuno kilp� regioninio parko planavimo schemos (rib� ir tvarkymo planai) sprendiniams.

Bendrojo plano keitimo sprendiniais, si�loma:

� pl�sti viešojo interneto prieigos tašk� skai�i� gyvenamosiose vietov�se ir sudaryti slygas gyventojams naudotis internetu;

� sudaryti slygas nauj� telekomunikacini� paslaug� diegimui ir tiekiam� paslaug� kokyb�s gerinimui;

� pl�toti šviesolaidini� kabeli� tinkl ir galimyb naudotis pla�iajuos�io duomen� perdavimo prieiga.

Rengiant vietov�s lygmens teritorij� planavimo dokumentus ir/ar techninius projektus, rezervuoti teritorijas komunikaciniams koridoriams, apsaugos zonoms bei aptarnavimui. �gyvendinant bendrojo plano sprendinius b�tina vadovautis Lietuvos Respublikos Elektronini� ryši� �statymu, Telekomunikacij� tinkl� apsaugos taisykl�mis. Telekomunikacij� tinklai neturi patekti po planuojamais statiniais bei � gatv�s važiuojamj dal�. Priešingu atveju numatyti esam� telekomunikacij� tinkl� ir �rengim� išk�limo trasas, ir vietas. Numatyti reikiamas naujas telekomunikacij� trasas, einan�ias inžinerini� komunikacij� koridoriumi nuo artimiausio ryši� kabeli� kanal� šulinio. Nustatyti telekomunikacij� tinkl� apsaugos zonoje žem�s panaudojimo apribojimus.

9 .6 . M el iorac i jos s is temos

Pagerinti lauk� bendrojo naudojimo melioracijos inžinerin�s infrastrukt�ros technin b�kl, išsaugoti ir puosel�ti žem�s �kio vandens ištekli� ekologin vert kaimo vietov�se. Skatinti gyventojus ir kaimo bendruomenes aktyviai dalyvauti strukt�rini� fond� paramos programose, sprendžiant melioracijos sistem� atnaujinimo ir griovi� šlait� prieži�ros klausimus. Užstatant naujas teritorijas, b�tina išlaikyti ar atstatyti pažeistas melioracijos sistemas. Statant naujus ar vykdant melioracijos statini� atstatymo (pertvarkymo) darbus laikytis galiojan�i� Melioracijos techninio reglamento nustatytomis apsaugos zon� reikalavimais.



9 .7 . Š i lumo s t iek imo in f ras t ruk t� ra

Vienintel� centralizuotos šilumos tiekimo (toliau CŠT) �mon� Birštono savivaldyb�je yra UAB „Birštono šiluma“. Ši �mon� eksploatuoja Birštono rajonin katilin, kurioje �rengti du garo katilai: DKVR 10/13 (7,75 MW) ir Super RAC (2,5 MW), k�renami gamtin�mis dujomis. Taip pat �rengti du vandens šildymo katilai KV-2 (po 2 MW), k�renami biokuru, ir 2014 m. �rengtas kondensacinis ekonomaizeris (1 MW). Bendra katilin�s galia – 15,25 MW. Šiluma ir karštas vanduo tiekiamas gyventojams, �staigoms ir verslo �mon�ms. Didžij dal� naudojamo kuro sudaro biokuras apie 90 proc.

Likusiose teritorijose šilumos gamyba vykdoma decentralizuotai (individualiai). Nam� �kiuose naudojam� šildymo prietais� ir j� pagaminamos energijos apskaita n�ra vykdoma, tod�l patikim� duomen� apie energijos suvartojim prie CŠT tinklo neprijungtuose nam� �kiuose savivaldybi� lygiu n�ra.

9 .8 . Ats inau j in antys energ i jos iš tek l ia i ( AE I )

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyv 2009/28/EB d�l skatinimo naudoti AEI energij, Lietuva AEI dal� bendrame galutiniame šalies energijos suvartojime iki 2020 m. yra �sipareigojusi padidinti iki 23 proc., o AEI dal� transporto sektoriaus galutiniame energijos suvartojime vis� r�ši� transporte padidinti ne mažiau kaip iki 10 proc. Siekiant �gyvendinti šiuos �sipareigojimus Lietuvos Respublikos atsinaujinan�i� ištekli� energetikos �statyme yra numatyti ir sektoriniai tikslai – AEI dal� elektros energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 20 proc., centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš AEI, dal� šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 60 proc., o nam� �kiuose AIE dal� šildymui sunaudojam� energijos ištekli� balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 proc.

Birštono savivaldyb�s atsinaujinan�i� ištekli� pl�tra vykdoma vadovaujantis 2016 m. parengtu „Birštono savivaldyb�s atsinaujinan�i� ištekli� energijos pl�tros veiksmu planu iki 2020 m.“

Elektros energijos gamyba iš AEI. Birštono savivaldyb�s teritorijoje elektros energija iš AEI gaminama tik saul�s elektrin�se. Iškastin� kur naudojan�i� elektros energij gaminan�i� �rengini� Birštono savivaldyb�je n�ra. Pagal valstyb�s išduotus leidimus, Birštono savivaldyb�je yra �rengtos 5 j�gain�s, kurios gamina elektros energij. J�gaini� naudojama kuro r�šis ir j� galios pateiktos žemiau esan�ioje lentel�je.

9.1 pav. Birštono savivaldyb�je išsid�s�iusi� j�gaini� schema

Šaltinis: LR energetikos ministerijos duomenys



9.1. lentel�. Išduoti leidimai AIE j�gain�ms ir j� galia

J�gain�s pavadinimas Kuro r�šys Instaliuota galia, MW (elektra)

R V s a u l�s e l e k t r i n� Saul�s energija 0,03

Kernuvi� saul�s elektrin� Saul�s energija 0,0285

Šlaito 5 Saul�s energija 0,01

Be pavadinimo Saul�s energija 0,187

Be pavadinimo Saul�s energija 0,009

Viso: 0,265

Šaltinis: LR Energetikos ministerija

Biodegalai. Biodegal� gamyb ir naudojim Birštono savivaldyb�je, kaip ir visoje Lietuvoje, lemia �teisintas privalomas j� maišymas � mineralinius degalus. Pagal šiuo metu galiojan�ius Lietuvos teis�s aktus � dyzelin privalomai �maišoma 7 proc. biodyzelino, išskyrus žiemos laikotarp� (nuo gruodžio 1 iki vasario 28 d.), kai � arktin� dyzelin maišyti biodegal� neprivaloma. � 95 mark�s benzin 5 proc. bioetanolio privaloma maišyti visus metus. Laikoma, kad Birštono savivaldyb�je registruotos, savivaldyb�s administracijos bei savivaldyb�s ir biudžetini� �staig� eksploatuojamos ir savivaldyb�s teritorij kertan�ios transporto priemon�s naudoja Lietuvoje parduodamus degalus su privalomais biodegal� priedais. Remiantis šia prielaida laikoma, kad AEI dalis šiame sektoriuje atitinka Lietuvos biodegal� naudojimo vidurk� (7 % biodyzelino mineraliniame dyzeline ir 5 % bioetanolio benzine).

Šilumos gamyba iš AEI. Šilumos gamyb iš atsisnausian�i� energijos ištekli� vykdo tik UAB „Birštono šiluma“. Katilin�je yra du biokuro katilai, kuri� sumin� galia - 4 MW.

Atsinaujinan�i� ištekli� energijos (AIE) vartojimo efektyvumo didinimo priemon�s:

� saul�s kolektori� �rengimas ant pastat� stog�; � fotomoduli� �rengimas ant pastat� stog�; � žali�j� pirkim� taikymas viešuosiuose pirkimuose; � gatvi� apšvietimo sistemos modernizavimas; � alternatyvi� transporto priemoni� naudojimo skatinimas �rengiant dvira�i� takus ir kit

bemotorio transportui aptarnauti skirt infrastrukt�r; � elektromobili� infrastrukt�ros pl�tra; � saul�s energijos panaudojimas gatvi�, parkavimo aikšteli� ir kt. vieš� viet� apšvietimui; � visuomen�s informavimas apie atsinaujinan�i� energijos ištekli� panaudojimo galimybes,

finansavimo tvark; � savivaldyb�s ir jai priklausan�i� �staig� ir �moni� darbuotoj� mokymai AIE platesnio

panaudojimo klausimais.

9 .9 . At l i ek� t va rkymas

Užtikrinti, kad iki 2020 met� mažiausiai 50 procent� (vertinant pagal atliek� kiek�) komunalini� atliek� sraute esan�i� popieriaus ir kartono, metal�, plastik� ir stiklo atliek� b�t� paruošiama naudoti pakartotinai ir perdirbti.

Bendrojo plano keitimu si�loma:

� sudaryti slygas visiems fiziniams bei juridiniams asmenims naudotis atliek� tvarkymo sistemos teikiamomis paslaugomis bei atliekas r�šiuoti j� susidarymo vietoje;

� užtikrinti kokybiškas paslaugas ir funkcionuojan�i komunalini� atliek� konteineri� išd�stymo sistem, kad susidariusios komunalin�s atliekos b�t� r�šiuojamos j� susidarymo vietoje;



� garaž� savinink� bendrij�, vieš�j� erdvi� ir kapini� teritorijose �rengti ne mažiau kaip po vien pakuo�i� atliek� ir kit� antrini� žaliav� konteineri� aikštel prie pagrindinio išvažiavimo iš teritorijos arba �važiavimo � jas;

� pagal galimybes �rengti požeminius, pusiau požeminius konteinerius; � apsaugoti konteineri� aikšteles nuo pašalini� asmen�, palaikant tvark konteineri�

aikštel�se bei jas apsaugant nuo vandalizmo; � �rengti tekstil�s atliek� surinkimo konteinerius, juos integruojant � bendr komunalini�

atliek� surinkimo sistem; � �diegti biologiškai skaidži� (maisto/virtuv�s) atliek� konteineri� sistem, kuri b�t�

integruota � bendr komunalini� atliek� sistem; � maksimaliai konteineri� aikšteles orientuoti prie �važiavim�/išvažiavim� �/iš teritorijas/�; � užtikrinti inžinerin�s infrastrukt�ros veikim ir nedaryti neigiamo poveikio jos prieži�rai.

Siekiant užtikrinti komunalini� atliek� sistemos funkcionavim ir užsibr�žt� tiksl� �gyvendinim b�tina gyventojams nuolat teikti aktuali informacij apie komunalini� atliek� tvarkymo sistem, aplinkai palankius atliek� tvarkymo b�dus, atliek� susidarymo prevencines priemones, žali�j� atliek�, pakuo�i� atliek� ir kit� antrini� žaliav� bei specifini� atliek� r�šiavimo galimybes bei j� surikim.

9 .10 . Ga is r in� sauga

Siekiant užtikrinti priešgaisrin� saugum gyvenamosiose vietov�se turi b�ti numatytos galimyb�s tur�ti reikiam kiek� vandens gaisrams gesinti, �rengti privažiavimus prie atvir� vandens telkini�. Teritorijose, kuriuose centralizuotai tiekiamas vanduo, atskiru projektu išnagrin�ti galimybes �rengti priešgaisrin� vandentiek�. Rengiant atskir� objekt� infrastrukt�ros projektus, b�tina numatyti susisiekimo dalies norminius parametrus gaisrinei technikai privažiuoti. �rengiant ir/ar projektuojant priešgaisrinio vandentiekio tinklus ir statinius b�tin vadovautis galiojan�iomis Gaisrin�s saugos normomis.

Vadovaujantis Gaisrin�s saugos norm� teritorij� planavimo dokumentams rengti (patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Priešgaisrin�s apsaugos gelb�jimo departamento prie Vidaus reikal� ministerijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d. �sakymu Nr. D1-995/1-312) 16 punktu: „rengiant savivaldybi� ar j� dali� bendruosius planus, teritorijos, skiriamos priešgaisrin�ms gelb�jimo paj�goms (gaisrin�ms komandoms), arba susisiekimo komunikacijos išd�stomos taip, kad atstumas vykstant artimiausiu keliu � tolimiausio �vykio viet miesto gyvenamosiose vietov�se b�t� ne didesnis kaip 5 km, atvykimo � �vykio viet kaimo gyvenamosiose vietov�se – ne didesnis kaip 12 km“.

Birštono savivaldyb�s teritorijos bendrojo plano keitimo reng�jas atliko Birštono savivaldyb�s priešgaisrini� paj�g� išd�stymo analiz ir �vertino pasiekiamo spindulius (žr. Susisiekimo ir inžinerin�s infrastrukt�ros br�žin�). Atlikta analiz� parod�, kad priešgaisrini� gelb�jimo paj�g� (gaisrini� komand�) tinklas padengia visas pagrindines urbanizuotas teritorijas, tod�l priimamas sprendimas, kad priešgaisrini� gelb�jimo paj�g� (gaisrini� komand�) tinklas yra optimalus.

Vadovaujantis aukš�iau išvardintomis normomis, bendrojo plano keitimo sprendiniuose numatoma, kad žemesnio lygmens teritorij� planavimo dokumentuose turi b�ti nagrin�jama:

� numatom� vandentiekio tinkl� ir statini�, skirt� gaisrams gesinti, išd�stymas; � numatom� keli� gaisr� gesinimo ir gelb�jimo automobiliams privažiuoti prie statini�

išd�stymas; � gaisro plitimo � gretimus statinius ribojimas.

Be ši� Norm� b�tina vadovautis Lietuvos Respublikos teritorij� planavimo �statymo �gyvendinam�j� ir kit� teis�s akt� reikalavimais, taikomais rengiamiems teritorij� planavimo dokumentams. Rengiant teritorij� planavimo dokumentus ir nedarant poveikio ši� Norm� taikymui, turi b�ti laikomasi saugi� atstum� tarp pavojing�j� objekt�, kuriems taikomi Pramonini� avarij� prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausyb�s 2004 m. rugpj��io 17 d. nutarimu Nr. 966 (su v�lesniais pakeitimais), taip pat nuo ši� objekt� iki planuojamose teritorijose numatom� statini�.



10. PAVIRŠINIAI VANDENS TELKINIAI IR J� APSAUGA

Paviršini� vanden� strukt�r formuoja up�s, ežerai ir tvenkiniai. Visa Birštono savivaldyb�s teritorija patenka � Nemuno maž�j� intak� (su Nemunu) pabasein�. Upi� tinklo tankis savivaldyb�je svyruoja 0,75 – 1,25 km/ km2 ribose. Vidutinis metinis nuot�kis 6-7 l/s iš km2. Užšalimo pradžia – 29 gruodžio ir v�liau, ledonešio pradžia – 16-20 kovo.

Pagal Lietuvos Respublikos hidrologin� rajonavim savivaldyb�s teritorija priskiriama Vidurio Lietuvos srities Jiesios hidrologiniam rajonui. Jam b�dingas mažas met� vandens nuot�kis su vyraujan�ia sniego maitinimo dalimi ir ryškiu pavasario potvyniu.

Neabejotinai svarbiausia vandent�km� Birštono savivaldyb�je – tai jos teritorijoje sud�tingai vingiuojanti didžiausia Lietuvos up� Nemunas (up�s baseino plotas Lietuvos teritorijoje 46816 km2, ilgis 475 km, vidutinis debitas �tekant � Kurši� marias 665 m3/s, b�dingas hidromodulis 6,8 l/s km2). Nemunas yra ypatinga savivaldyb�s vandens išteklius formuojanti vandent�km�, nes nuo jos hidrologinio ir hidrocheminio režimo priklauso didel�s dalies gyventoj� vandens ištekliai, �kin� veikla ir gyvenimo kokyb�. Savivaldyb�, tame tarpe ir Birštono miestas užima bemaž centrin pad�t� unikalioje hidrografiniu poži�riu didži�j� Nemuno kilp� sistemoje. Buvimas betarpiškoje Nemuno up�s gretimyb�je visais laikais dar� aplinkin�ms teritorijoms didel �tak. Ties Birštonu Nemunas jau yra pratek�js apie 600 km atstum nuo savo ištak�, o jo vagos plotis �ia siekia apie 100-150 m. Hidrologinis up�s režimas yra tampriai susijs su sezoniniais klimatini� faktori� pasikeitimais, kurie didžija dalimi apsprendžia vandens lyg� ir nuot�k�. Didel �tak hidrologiniam režimui daro Kauno hidroelektrin�, kurios poveikis pasireiškia net iki 21 km aukš�iau Birštono. Iki buvo pastatyta ši elektrin� (1960 m.), pavasario potvyni� metu up�s vandens lygis pakildavo 7,5 m ir Birštone pasiekdavo 46,7 m abs. a. atžym. Po hidroelektrin�s pastatymo up�s vandens lygis ties Birštonu pakilo 3,5 m, o svyravim� amplitud� sumaž�jo beveik dvigubai – iki 4,2 m. Pavasario potvynis prasideda vidutiniškai kovo 13-16 d., ta�iau kai kuriais metais jis b�na gerokai anks�iau arba priešingai v�liau. Vidutinis pavasario potvynio debitas – 1130 m3/s. Kad pakils vanduo neužliet� žem� krant� juosiamos Birštono miesto centrin�s dalies, atkarpoje nuo Centrinio parko iki Vytauto kalno yra supiltas 2,2-2,8 m aukš�io apsauginis pylimas. Pasibaigus potvyniui Nemune prasideda vasaros – rudens nuos�kis, trunkantis apie penkis m�nesius (geguž�s pabaiga – spalio vidurys), kai up daugiausia maitina požeminis vanduo. Šiuo periodu mažiausi paros debitai (ties Nemaj�nais) tik 126 m3/s. Vandens nuos�k� retsykiais padidina lietaus popl�džiai, ta�iau j� debitai nepalyginamai mažesni už pavasario potvyni�. Užšla Nemunas gruodžio – sausio m�nesiais, ledo danga laikosi vidutiniškai 70 – 90 par�. Vandens vidutin� m�nesio temperat�ra dažniausiai yra 1–20 C žemesn� kaip atitinkamo m�nesio vidutin� oro temperat�ra. Nemun daugiausia maitina tirpstan�io sniego ir požeminiai vandenys. Atitinkamai jie sudaro 40 % ir 35 % met� nuot�kio, o lik 25 % tenka lietaus vandeniui. Nemuno up� laivybai tinka tik iki Balbieriškio. Nuo jo aukštyn gali plaukti tik nedideli motorlaiviai specialiai nužym�tu farvateriu, nes dugne gausu seklum�, akmen�.

Birštono savivaldyb�s teritorijoje � Nemun �teka visa eil� jo dešini�j� intak� – Pekla, Krakila, Vizija, Lokulis, Gry�ia, Kernav�, Druskupis, Kelasupis, Verkn� ir kt. Pamin�tieji upeliai, išskyrus Verkn�s up, nedideli. Verkn� yra vienas iš svarbesni� Nemuno intak�. Jos ilgis 77,1 km, baseino plotas 727,5 km2. Verkn�s nuot�kis pasiskirsto gana tolygiai: per tris pavasario m�nesius nuteka 38 %, vasaros – rudens periodu 40 %, žiem 22 % metinio nuot�kio t�rio. Savivaldyb�s teritorijoje pratekan�ios Verkn�s žemupio vagoje yra akmening� r�v�, sl�nis gilus, siauras.

Birštono mieste � Nemun �teka tik vienas Druskupio upelis. Prasidedantis Žv�rin�iaus miške jis t�ra 3,1 km ilgio, jo baseino plotas 6,5 km2. Druskupio upel� galima laikyti Birštono kaip kurorto ištakomis, nes jo s�rus vanduo paskatino prad�ti tyrin�ti mineralinio vandens išteklius. Deja, dabar šis hidrografinis elementas yra negržinamai sunaikintas – aukštupyje jo vaga ištiesinta, pasl�pta kanalizacijos vamzdžiuose, o centrin�je dalyje užstatyta. Dvejose upelio sl�nio atkarpose (šalia nebaigt� statyti gydykl� ir prie bažny�ios) yra iškasti penki nemaži tvenkiniai.

Buvusio intensyvaus žem�s �kio poreiki� tenkinimui nemaža dalis maž�j� Nemuno intak� (pagrinde j� aukštupiai, vidurupiai) buvo ištiesinta melioruojant laukus. Nat�ralum išsaugoj



t�ra j� žemupiai, kertantys Nemuno sl�nio šlaitus. Valstybin�je aplinkos apsaugos strategijoje upi� baseinai pagal paviršini� vandens ištekli� dyd�, j� savybes, naudojimo slygas, charakteringus vandens naudotojus, yra suskirstyti � 4 grupes. Birštono savivaldyb�s teritorij apimantis Nemuno maž�j� intak� (su Nemunu) baseinas priskiriamas 1- ajai grupei – tai baseinas turintis gausius išlygint� nuot�ki� išteklius ir palankias naudojimo slygas.

Vadovaujantis LR pilie�i� nuosavyb�s teisi� � išlikus� nekilnojamj� turt atk�rimo �statymu (Žin.,1997, Nr.65 –1558) ir LR vandens �statymu (Žin., 2003, NR.36- 1544) LR Vyriausyb� yra patvirtinusi valstybin�s reikšm�s vidaus vandens telkini� sraš, � kur� patenka tik kelios per Birštono savivaldyb�s teritorij pratekan�ios up�s (žr. 10.1 lentel�).

10.1 lentel�. Valstybin�s reikšm�s up�s Birštono savivaldyb�je

Eil. Nr.

Up�s pavadinimas Baseinas Vandens telkinys (vyresnioji up�)

Up�s ilgis*, km

1. Nemunas Nemuno maž�j�

intak� (su Nemunu) Kurši� marios 475

2. Verkn� Nemuno maž�j� intak� (su Nemunu)

Nemunas 77,1

*- pateikiamas visas up�s ilgis LR ribose Šaltinis - LR Vyriausyb�s nutarimas ,,D�l valstybin�s reikšm�s vidaus vandens telkini� s�rašo ir j� ploto patvirtinimo” 2003 spalio 14 d. Nr. 1268, (Ž., 2003 m. 98 –4394).

Kito svarbaus hidrografinio tinklo elemento – ežer� Birštono savivaldyb�s teritorijoje n�ra. Nat�rali� paviršinio vandens telkini� (ežer�) tr�kum savivaldyb�s teritorijoje iš dalies kompensuoja tvenkiniai (dirbtiniai vandens telkiniai, kurie �rengiami užtvenkiant vandens t�km vandentakyje, žem�s paviršiaus �duboje ar pylimu apsuptame plote). Didžiausias tvenkinys savivaldyb�je – Jundeliški� HE, �rengtas ant Verkn�s up�s 1958 metais. Antrasis pagal dyd� tvenkinys bevardžio Nemuno intako (žemiau Kelasupio) ištakose Širvini� kaime (� j� vanduo pumpuojamas iš Nemuno). Birštono mieste yra penki kastiniai tvenkiniai. Eksploatuojant Šk�voni� žvyro karjer yra susidars vandens telkinys, kur� numatoma padidinti ir pagilinti pritaikant rekreacijos reikm�ms. � valstybin�s reikšm�s tvenkini� sraš �trauktas vienas savivaldyb�s teritorijoje esantis tvenkinys (žr. 10.2 lentel�).

10.2 lentel�. Valstybin�s reikšm�s tvenkiniai Birštono savivaldyb�je

Eil. Nr.

Tvenkinio pavadinimas Up� - vandens telkinys

( vyresnioji up�) Tvenkinio plotas ha

1. Jundeliški� HE Verkn� 14,8

Šaltinis: ,,Valstyb�s žinios” 2003, Nr. 98- 4394.

Savivaldyb�s teritorijoje esantys paviršiniai vandens telkiniai daugiau ar mažiau naudojami rekreacijai, verslinei žvejybai ir m�g�jiškai ž�klei. Nemuno up� yra �traukta � valstybin�s reikšm�s vidaus vanden� keli� sraš, ta�iau šiuo metu laivyba yra fragmentiška, neintensyvi. LR aplinkos ministerija yra nusta�iusi kai kuriuos apribojimus, taikomus vandens telkini� naudojimui. Motorin�mis plaukiojimo priemon�mis leidžiama plaukioti tik Nemuno up�s farvateriu. Dabartiniu metu yra ženkliai sumaž�js paviršini� vanden� panaudojimas žem�s �kyje, žuvininkyst�je, tuo tarpu vis intensyvesnis tampa j� panaudojimas rekreacijoje. Labai aktuali problema yra paviršini� vandens telkini� apsaugos zonoms ir pakran�i� apsaugos juostoms keliam� reikalavim� užtikrinimas, nes tinkamai tvarkomos pakran�i� apsaugos juostos sumažina galimyb patekti � vandens telkinius pavojingoms medžiagoms, apsaugo krantus nuo erozijos ir abrazijos, šlaitus – nuo griov� susidarymo bei nuošliauž�, užtikrina vandens telkini� pakran�i� ekosistem� stabilum ir palankias j� formavimosi slygas; saugo vandens telkini� pakran�i� nat�ral� kraštovaizd� bei jo estetines vertybes; sudaryti palankias slygas rekreacijai.

Potvyni� rizikos vertinimas. Potvyniai – vienas dažniausi� gamtos reiškini�, turin�i� neigiam poveik� žmoni� sveikatai, aplinkai, kult�ros paveldui, ekonominei veiklai ir infrastrukt�rai. Lietuvoje dažniausiai potvyniai kyla d�l sniego tirpsmo ir ledo kamš�i� (apie 70-75 proc. atvej�),



intensyvi� li��i� (apie 15 proc. atvej�). Kitos priežastys, tokios kaip vandens lygio Baltijos j�roje pakilimas, hidrotechnikos statini� avarijos ir pan. sudaro 15 proc. atvej�. Dažniausiai potvyniai Lietuvoje kyla pavasario ir žiemos metu, atitinkamai apie 60 ir 35 proc. atvej�. Pagal Lietuvos potvyni� gr�sm�s žem�lapius (patvirtinti LR aplinkos ministro 2014-08-06 �sakymu Nr. D1-655) Birštono savivaldyb�je yra sniego ir li��i� užliejam� teritorij� prie Nemuno ir Verkn�s upi�. Birštono savivaldyb�je, vidutin�s tikimyb�s potvyniai (1 proc. tikimyb�, t.y. toki� pa�i� charakteristik� potvyniai gali pasikartoti vien kart per šimt met�) yra nustatyti Birštono mieste ir teritorijose šalia Nemuno up�s vingi�. Kad potvynio metu pakils vanduo neužliet� žem� krant�, Birštono mieste yra �rengtos inžinerin�s priemon�s - apsauginis pylimas, kuris apsaugo miesto teritorij nuo užliejimo. Kitose savivaldyb�s teritorijose taikomos teisin�s ir kitos priemon�s. Bendrojo plano keitimu, potencialiai užliejamose teritorijose nenumatoma urbanistin� pl�tra, kuriai gr�sm kelt� potvyniai. Birštono savivaldyb�s teritorija (išskyrus Birštono m.) patenka � „B“ rizikos teritorij, kurioje n�ra poreikio diegti inžinerines priemones. �gyvendinant bendrojo plano keitimo sprendinius, b�tina vadovautis LR Saugom� teritorij� �statymu (1993-11-09 Nr.I-301, su v�lesniais pakeitimais), LRV nutarimu „D�l speciali�j� žem�s ir miško naudojimo slyg� patvirtinimo“ (1992-05-12 Nr.343, su v�lesniais pakeitimais), potvyni� gr�sm�s ir rizikos žem�lapiais (http://potvyniai.aplinka.lt/potvyniai/) bei taikyti potvyni� rizikos valdymo planuose numatytas priemones.



11. ŽEM�S GELMI� IŠTEKLIAI

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, Birštono savivaldyb�je yra išžvalgytas ir eksploatuojamas vienas žvyro karjeras, Pel�šišk�s kaime. Pagal Speciali�j� žem�s ir miško naudojimo slyg� „XXIII. Nauding�j� iškasen� telkiniai“: 101. Išžvalgytuose nauding�j� iškasen� telkiniuose, kuri� ištekliai patvirtinti, ir prie j� esan�iuose perspektyviuose nauding�j� iškasen� plotuose žem�s savininkui, naudotojui draudžiama: 101.1. statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, �renginius“. Nuo 2011 m. balandžio 17 d. (2011 m. balandžio 12 d. LR Sveikatos apsaugos ministro �sakymas Nr. V-360) kasybos pramon�s ir karjer� eksploatavimo veiklai nebetaikoma sanitarin�s apsaugos zona, tod�l galimas neigiamas poveikis aplinkai turi b�ti nustatomas rengiant ši� objekt� teritorij� planavimo ir projektavimo dokumentus.

Išeksploatavus naudingsias iškasenas, teritorija turi b�ti rekultivuojama, pagal galimybes atkuriant buvusi žem�s naudojimo paskirt�, arba rekultivuojami � vertingesnes už buvusias ekosistemas, o pažeist� plot� neturi b�ti daugiau, negu tur�t� b�ti pagal gavybos apimtis ir technologij. �mon�s, gaudamos iš LGT leidimus naudoti žem�s gelmi� išteklius, �pareigojamos rekultivuoti žem�s plotus. Pažeist� žemi�, iškasus naudingsias iškasenas, rekultivavimo metodikoje nurodyta, kad rekultivavimo darbai turi b�ti pradedami ir atliekami kartu su nauding�j� iškasen� gavyba.

Pagal LR Aplinkos ministro 1996 m. lapkri�io 15 d. �sakym Nr. 166 „D�l pažeist� žemi�, iškasus naudingsias iškasenas, rekultivavimo metodikos patvirtinimo“, LR Aplinkos ministro 1999 m. geguž�s 20 d. �sakym Nr. 147 „D�l metodini� nurodym� išnaudotiems karjerams, durpynams ir kitaip pažeistai žemei naudoti“ rekultivavimo kryptis pasirenkama atsižvelgiant � telkinio hidrogeologines, geomorfologines slygas, iškasos gyl�, aslos grunto sud�t�, derlingojo dirvožemio sluoksnio kiek�, galimus papildomus aplinkosauginius ir paveldosaugos reikalavimus, o rengiant tvarkymo projektus, ir � visuomen�s poreikius.

Rekultivavimas galimas �:

� žem�s �kio naudmenas, kai yra galimyb� rekultivavimo metu suformuoti pažeistos žem�s paviršiaus nuolydžius, atitinkan�ius šiam rekultivavimo b�dui taikomus techninius parametrus, užtikrinti rekultivuoto ploto drenažo slygas, o sukaupto derlingojo dirvožemio pakanka plotui padengti 0,2–0,3 m storio (po susl�gimo) sluoksniu. Tuo atveju, kai sukaupto dirvožemio n�ra, o kitos slygos palankios žem�s �kio naudmenoms formuoti, turi b�ti �vertinta galimyb� padengti rekultivuot plot atvežtiniu dirvožemiu; � mišk, kai pažeistos žem�s plotas neatitinka 9.1 papunktyje nurodyt� slyg�, arba kai rekultivuotin pažeist žem supa miškas, jos iškasos dugn ir šlaitus sudaro lengvos mechanin�s sud�ties (sm�lis, žvyras) gruntas, o sukaupto derlingojo dirvožemio pakanka plotui padengti ne plonesniu kaip 0,1 m (po susl�gimo) sluoksniu. Tr�kstant derlingojo dirvožemio, jis gali b�ti pilamas tik po sodinukais. Rekultivuojant � mišk rekomenduojama formuoti silpnai banguot reljef; � vandens telkin�, kai pažeist žem sudaro uždara nenuotaki dauba, kurios dugne kaupiasi arba gali kauptis paviršinio nuot�kio ir/ar gruntinis vanduo; � ekosistem� atstatymas aktualus rekultivuojant durpynus. Pagrindin� pelkin�s ekosistemos atstatymo priemon� – hidrologinio režimo atk�rimas. Pagrindin� ekosistemos atstatymo slyga – iškastame durpyne turi b�ti paliktas ne plonesnis kaip 0,5 m storio priedugninis durpi� sluoksnis; � rekultivavimas � kitos paskirties plotus b�das pasirenkamas, atsižvelgiant � pažeistos žem�s išsid�stym gretim� teritorij� atžvilgiu ir � vietos bendruomen�s specifinius poreikius.

Žem�s gelmi� registras nuolat tikslinamas ir n�ra baigtinis (papildomas naujais objektais arba esami objektai yra išbraukiami iš registro), tod�l rengiant pagal bendrojo plano nuostatas kitus teritorij� planavimo dokumentus ar schemas, b�tina vadovautis naujausia Žem�s gelmi� registro informacija.



Žem�s gelmi� ištekli� telkini� eksploatavimo metu neturi pablog�ti esam� keli�/privažiavim� technin� b�kl�, tam tikslui, prieš pradedant eksploatuoti telkinius, b�tina išsprsti susisiekimo infrastrukt�ros klausimus, t.y. �rengti eksploatuojamo transporto priemoni� apkrovas atitinkan�i kelio dang, kelio atkarpoje suderintoje su Birštono savivaldyb�s administracija.



12. SANITARINI� APSAUGOS ZON� NUSTATYMAS

Sanitarin�s apsaugos zonos (SAZ) – tai aplink stacionar� taršos šaltin� ar kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje d�l galimo neigiamo vykdomos �kin�s veiklos poveikio visuomen�s sveikatai galioja �statymais ar Vyriausyb�s nutarimais nustatytos specialiosios žem�s naudojimo slygos. Nustatyta SAZ riba skiria ši teritorij nuo kit� teritorij�. �kin�s veiklos skleidžiama tarša priklausomai nuo veiklos r�šies gali b�ti biologin�, chemin� ir fizikin� ir gali sukelti pavoj� žmoni� sveikatai, tod�l b�tina nustatyti rib, už kurios ši tarša gyvenam�j� ir visuomenin�s paskirties pastat� aplinkoje neviršyt� teis�s aktuose nustatyt� ribini� taršos ver�i�. Sanitarin�s apsaugos zon� nustatymo tikslai yra: apsaugoti gyvenamj aplink ir žmoni� sveikat nuo taršos; suformuoti sveik gyvenamj, darbo ir poilsio aplink; suderinti valstyb�s, savivaldyb�s, �moni� ir kit� fizini� ir juridini� asmen� ar j� grupi� interesus nustatant SAZ tvarkymo režimus.

SAZ nustatymo proced�ra susideda iš dviej� pagrindini� etap�:

1. SAZ nustatymo;

2. SAZ �rašymo � Nekilnojamojo turto registr ir nekilnojamojo turto kadastr.

SAZ nustatomos Lietuvos Respublikos �statymuose, Specialiosiose žem�s ir miško naudojimo slygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausyb�s 1992 m. geguž�s 12 d. nutarimu Nr. 343 „D�l speciali�j� žem�s ir miško naudojimo slyg� patvirtinimo“ bei Sanitarin�s apsaugos zon� rib� nustatymo ir režimo taisykli�, patvirtint� Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpj��io 19 d. �sakymu Nr. V-586 „D�l sanitarin�s apsaugos zon� rib� nustatymo ir režimo taisykli� patvirtinimo“ priede nurodytiems �kin�s veiklos objektams (r�šimis). Šiuose teis�s aktuose nurodyti SAZ rib� dydžiai.

Lietuvos Respublikos visuomen�s sveikatos prieži�ros �statymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad SAZ privalo nustatyti asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys (norintys keisti �kin veikl, didinti jos intensyvum), valdantys ar turintys nuosavyb�s teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) �kin� veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, arba planuojantys ši� statini� teritorijas.

SAZ ribas galima nustatyti šiais b�dais:

1) Atliekant poveikio visuomen�s sveikatai vertinim, kuris gali b�ti atskiras ar poveikio aplinkai vertinimo dalis, SAZ rib� dydžiai pagrindžiami poveikio visuomen�s sveikatai vertinimo ataskaitoje ar poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje. Pažym�tina, kad nustatytos SAZ ribos šiuo b�du gali b�ti ir tikslinamos (didinamos arba mažinamos);

2) Taikant aukš�iau pamin�tuose teis�s aktuose nustatytus SAZ rib� dydžius.

Nustatytose ar patikslintose SAZ galioja specialiosios žem�s naudojimo slygos, kurios konkre�iam sklypui �sigalioja nuo j� �rašymo � Nekilnojamojo turto kadastr ir Nekilnojamojo turto registr dienos. Nustatytos ar patikslintos SAZ (specialiosios žem�s naudojimo slygos) �rašomos � Nekilnojamojo turto kadastr ir Nekilnojamojo turto registr vadovaujantis Lietuvos Respublikos žem�s �statymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostat�, patvirtint� Lietuvos Respublikos Vyriausyb�s 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „D�l Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostat� patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos visuomen�s sveikatos prieži�ros �statymo 24 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad �kinei veiklai nustatytose ir �teisintose SAZ draudžiama statyti gyvenamosios paskirties pastatus (namus), sodo namus, viešbu�i�, administracin�s, prekybos, maitinimo, kult�ros, mokslo, poilsio, gydymo, sporto ir religin�s paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu, �rengti min�t� objekt� patalpas kitos paskirties pastatuose, steigti rekreacines teritorijas, išskyrus atvejus, kai min�ti objektai naudojami tik �mon�s ar �kininko �kio reikm�ms.

Nacionaliniam visuomen�s sveikatos centrui pavesta kontroliuoti, kaip laikomasi sanitarin�s apsaugos zon� nustatymo ir zonoms nustatyt� reikalavim�. Atkreiptinas d�mesys, kad nuo



2017 m. sausio 1 dienos �sigaliojusio Administracini� nusižengim� kodekso 53 straipsnyje numatyta administracin� atsakomyb� už �kin�s ar kitokios veiklos vykdym, objekt� naudojim nenusta�ius sanitarin�s apsaugos zonos rib�, kai tai numatyta �statymuose ar kituose teis�s aktuose.

Birštono savivaldyb�s bendrojo plano keitimo nuostatos numato, kad Lietuvos Respublikos visuomen�s sveikatos prieži�ros �statymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys privalo nustatyti ir �teisinti SAZ, siekiant kad vykdoma �kin� veikla nepablogint� su �kine veikla susijusi gyvenamj aplink. Kei�iantys veiklos vykdymo mastams SAZ turi b�ti tikslinamas (didinamas arba mažinamas).



13. REZERVUOJAMOS VISUOMEN�S POREIKIAMS TERITORIJOS

Bendrojo plano sprendiniai rezervuoja teritorijas visuomen�s poreikiams (komunikaciniams koridoriams inžinerinei ir susisiekimo infrastrukt�rai, intensyviam naudojimui �rengiamiems želdynams ir kitai visuomen�s poreikiams reikalingai infrastrukt�rai). Tikslios rezervuojam� teritorij� ribos bei apimtys nustatomos vietov�s lygmens teritorij� planavimo dokumentuose. Juose taip pat gali b�ti rezervuotos teritorijos visuomen�s poreikiams, nenumatytos Bendrojo plano sprendiniuose.

Savivaldybei svarb�s objektai, tai objektai esantys savivaldyb�s teritorijoje ir kur savivaldyb� ketina investuoti arba prisid�ti prie investicij�, vadovaudamasi viešuoju interesu. Šiose teritorijose žem� gali b�ti paimama visuomen�s poreikiams arba bendru sutarimu nustatomas servitutas priva�ioje žem�je (nesant galimyb�s tam tikslui naudoti valstybin žem) tik parengus infrastrukt�ros pl�tros specialiojo teritorij� planavimo dokumentus, projektinius pasi�lymus, ar žem�s valdos projektus, kuriuose nustatomas teritorijos poreikis konkre�iam objektui.

Rezervuotinos teritorijos transporto infrastrukt�rai: � Susisiekimo komunikacijoms: � Vietin�s reikšm�s keliams ir gatv�ms; � Susisiekimo infrastrukt�ros statiniams (tiltams, p�s�i�j� tiltams ar kt.); � Dvira�i� ir p�s�i�j� takams su priklausiniais; � Viešosioms prieplaukoms; � Automobili� stov�jimo aikštel�ms.

Rezervuotinos teritorijos inžinerinei infrastrukt�rai: � Inžineriniams tinklams; � Vandens tiekimo ir nuotek� tvarkymo infrastrukt�ros pl�trai ar rekonstrukcijai; � Atliek� tvarkymo infrastrukt�rai; � Melioracijos infrastrukt�ros rekonstrukcijai ar pl�trai; � Duj�, elektros tiekimo ir ryši� infrastrukt�ros rekonstrukcijai ar pl�trai. Rezervuotinos teritorijos kitai infrastrukt�rai: � Viešajai turizmo ir poilsio infrastrukt�rai �rengti; � Kapini� �rengimui/išpl�timui Ivonišk�se ir Nemaj�nuose.



14. TERITORIJOS TOLIMESNIO PLANAVIMO VYSTYMO NUOSTATOS

14 .1 . In teg ruo t i p lana i

� Birštono savivaldyb�s teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinius yra integruojami šie specialiojo teritorij� planavimo dokumentai:

1. Birštono savivaldyb�s teritorijos dvira�i�, riedu�i� ir lygum� slidin�jimo tras� specialusis planas (patvirtintas 2015-08-28 Birštono savivaldyb�s tarybos sprendimu Nr. TS-191).

Integruojamo specialiojo plano grafiniai sprendiniai yra perkeliami Birštono savivaldyb�s teritorijos bendrojo plano keitimo grafin� dal (aktual�s grafiniai sprendiniai atvaizduoti „Susisiekimo ir inžinerin�s infrastrukt�ros br�žinyje“), tekstin�s dalies pagrindin�s nuostatos perkeliamos bendrojo plano keitimo tekstin� dal. Patvirtinus Birštono savivaldyb�s teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinius, „Birštono savivaldyb�s teritorijos dvira�i�, riedu�i� ir lygum� slidin�jimo tras� specialusis planas“ taps neaktualiu.

Pagrindin�s integruojamo specialiojo plano sprendini� nuostatos, kurios perkeliamos � Birštono savivaldyb�s teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinius:

Dvira�i� takai turi b�ti išskiriami kelio ženklinimo, rodykli� pagalba arba papildomai kitu dangos tipu, spalva ar tekst�ra. Rekomenduojama �rengti asfalto ar betono dang. Tais atvejais, kai po dvira�i� taku yra numatytos požemin�s komunikacijos, dvira�i� tako dangai naudoti trinkeles. Dvira�i� tras� dang� tipai bus nustatomi žemesnio lygmens teritorij� planavimo ir techniniuose projektuose. Šk�voni� atodangoje nerekomenduojama �rengti kietos dangos tak. Rengiant žemesnio lygmens projektus šioje teritorijoje, sprendiniai turi b�ti derinami su už saugomas teritorijas atsakingomis institucijomis.

Dvira�i� takai gali b�ti �rengiami kaip atskirieji dvira�i� takai, dvira�i� eismo juostos, dvira�i� gatv�s, bendri p�s�i�j� ir dvira�i� takai. Dvira�i� �rengimo tipas parenkamas atsižvelgiant � kelio (gatv�s) kategorij, leistin važiavimo greit� ir dviratinink� srauto intensyvum, inžinerini� tinkl� išsid�stym ir kitus veiksnius.

Vystyti informacin sistem dviratininkams, informuoti apie dvira�i� trasas, sudaryti žem�lapius ir tras� schemas, teikti informacij apie lankytinus objektus, atstum iki artimiausi� poilsio ir atokv�pio aikšteli� ir kit� aptarnavimo infrastrukt�ros objekt� (maitinimo, apgyvendinimo, pramog� vietas).

Rekomenduojama �rengiant dvira�i� trasas, dvira�i� pervažas, aptarnavimo, lankytinus objektus, informacinius stendus, poilsio – atokv�pio aikšteles ir kitus objektus, ypa� gyvenamosiose vietov�se, pritaikyti taip, kad jais gal�t� naudotis žmon�s su negalia, remiantis STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmoni� su negalia reikm�ms“.

Dvira�i� takuose negali b�ti staigi� vertikali� aukš�i� skirtum�. Jei dvira�i� take atsiranda vertikali� aukš�i� skirtumas turi b�ti �rengta dvira�i� tako plo�io rampa (nuožulni plokštuma).

Keli� (gatvi�) ir dvira�i� tak� susikirtimo vietose b�tina �rengti dvira�i� pervažas. Planuojam� dvira�i� tras� susikirtimo su valstybin�s reikšm�s keliais vietose, pervaž� tipai turi b�ti nustatomi rengiant atskir� tras� atkarp� teritorij� planavimo dokumentus ar techninius projektus. Atsiradus poreikiui turi b�ti atliekamas žem�s pa�mimas visuomen�s poreikiams. Remiantis „P�s�i�j� ir dvira�i� tak� projektavimo rekomendacijomis (R PDTP 12)“ dvira�i� pervažos projektuojamos priklausomai nuo kertamo kelio kategorijos ir projektinio grei�io.

Prie lankytin� turizmo objekt�, poilsio ir atokv�pio aikštel�se �rengti dvira�i� stovus ar dvira�i� saugojimo aikšteles. Poilsio aikšteles �rengti vidutiniškai, kas 10 km.



Trumpalaikio poilsio aikštel�se turi b�ti numatytos dvira�i� stov�jimo vietos, suoliukai poilsiui, šiukšli� d�ž�s. Ilgalaikio poilsio aikštel�se turi b�ti �rengti lauko baldai (lauko stalai, suoliukai), laužaviet�, vieta pasistatyti palapines, dvira�i� stovai, šiukšliad�ž�s. Atokesn�je aikštel�s vietoje si�loma �rengti biotualetus. Apsaugai nuo saul�s, stipraus v�jo ar lietaus rekomenduojama �rengti pav�sines. Lauko baldai, dvira�i� stovai, šiukšliad�ž�s �rengiami už vandens apsaugos juost� rib� laikantis „Speciali�j� žem�s ir miško naudojimo slyg�“. Poilsio aikštelei esant prie vandens telkinio si�loma �rengti maudykl, persirengimo kabin, vandens liept. Gali b�ti �rengti informaciniai stendai. Poilsio aikšteles rekomenduojama �rengti gamtin�je aplinkoje. Poilsio aikštel�s vieta ir objekt� išd�stymas joje turi b�ti tikslinamas rengiant žemesnio lygmens, pvz. techninius, projektus. Visi poilsio aikštel�se numatyti objektai turi b�ti �rengiami už vandens telkinio apsaugos juostos. Aikšteli� �rengimo ar rekonstrukcijos darbai tur�s b�ti konkretizuojami techninio projekto stadijoje.

2. Birštono savivaldyb�s gyvenvie�i� ir kurorto pl�tros specialusis planas (patvirtintas 2014-05-30 Birštono savivaldyb�s tarybos sprendimu Nr. TS-98).

Specialiojo plano grafin� dalis parengta M 1:2 000 integruojama Birštono savivaldyb�s bendrojo plano keitimo sprendinius kaip tikslesnio mastelio grafinis priedas* (žr. „Grafinis priedas. Integruojamas „Birštono savivaldyb�s gyvenvie�i� ir kurorto pl�tros specialusis planas“). Tekstin�s dalies nuostatos neperkeliamos bendrojo plano keitimo sprendinius.

*Pastabos: 1) teritorijoje patenkan�ioje Birštono miesto administracines ribas „Birštono savivaldyb�s gyvenvie�i� ir kurorto pl�tros specialiojo plano“ grafin� dalis („Kernuvi� gyvenamosios teritorijos pl�tros ribos, tvarkymo ir reglament� išplanavimas“ 1-2 lapas) neintegruojama Birštono savivaldyb�s bendrojo plano keitimo sprendinius. Teritorija turi b�ti detalizuota vietov�s lygmens savivaldyb�s dalies kompleksinio teritorij� planavimo dokumentu - Birštono kurorto bendrojo plano sprendini� korekt�ros keitimu; 2) vystant teritorijas pagal grafinio priedo detalizacijas b�tina vadovaujantis aktuali� teis�s akt� redakcij� reikalavimais, išlaikyti minimalius atstumus skirtus infrastrukt�ros apsaugai.

Patvirtinus Birštono savivaldyb�s teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinius, „Birštono savivaldyb�s gyvenvie�i� ir kurorto pl�tros specialusis planas“ taps neaktualiu.

Bi rš tono sav iva ldyb�s ter i to r i j os bendro jo p lano ke i t imas / Sprend in i� konre t i zav imo s tad i ja / SPRENDINIA I / 105

U A B „A t am i s “ , V š � V i l n i a us G e d im i n o t e c h n i k os u n i v e r s i t e t as , U AB „ F o rm at as A 1 “ / 2 0 1 8 m .

1 priedas. BIRŠTONO SAVIVALDYB�S TERITORIJOJE ESAN�IOS NEKILNOJAMOSIOS KULT�ROS VERTYB�S REGISTRUOTOS LR KULT�ROS VERTYBI� REGISTRE

Lentel�je pateikiamas Birštono savivaldyb�s teritorijos nekilnojam�j� kult�ros vertybi� išrašas iš LR Kult�ros vertybi� registro (2019-09). Pateiktas srašas

n�ra baigtinis, tod�l rengiant pagal šio bendrojo plano keitimo nuostatas kitus teritorij� planavimo dokumentus, reikia vadovautis naujausia LR Kult�ros vertybi�

registro informacija.

1 lentel�. Nekilnojamosios kult�ros vertyb�s registruotos LR Kult�ros vertybi� registre

Eil. Nr.

Unikalus objekto kodas

Pavadinimas Adresas �registravimo registre data

Statusas Kiti kodai

1 31120 Matiešioni� pilkapynas Birštono sav., Birštono sen., Žemaitkiemio k., 2007-02-27 Registrinis

2 21172 Nemaj�n� Šv. apaštal� Petro ir Pauliaus

bažny�ios statini� komplekso Šv. apaštal� Petro ir Pauliaus bažny�ia

Birštono sav., Birštono sen., Nemaj�n� k., 1994-11-02 Registrinis

3 31234 Nemaj�n� Šv. apaštal� Petro ir Pauliaus

bažny�ios statini� komplekso šventoriaus tvora su vartais

Birštono sav., Birštono sen., Nemaj�n� k., 2007-05-22 Registrinis

4 15339 Dekoratyvin� skulpt�ra "Mergait� su d�del�m" Birštono sav., Birštono m., Vienkiemio g. 1993-04-28 Registrinis DV4404

5 15732 Smilkytuvas Birštono sav., Birštono sen., Nemaj�n� k., 1993-05-07 Registrinis DV4804

6 5513 Paverkni� piliakalnio su gyvenviete piliakalnis, vad. Ginkaus piliakalniu Birštono sav., Birštono sen., Paverkni� II k., 1992-10-14 Paminklas A217K1P,

AR827

7 33154 Siponi� dvaro sodybos fragment� tvartas Birštono sav., Birštono sen., Siponi� k., 2009-08-18 Registrinis

8 30782 Birštono sanatorijos pastat� komplekso kurhauzas Birštono sav., Birštono m., B. Sruogos g. 2 2006-10-10 Registrinis

9 4072 Birštono miesto istorin� dalis Birštono sav., Birštono m., 1992-11-05

Inicijuotas skelbti

Valstyb�s saugomu

4



Eil. Nr.


Pavadinimas Adresas �registravimo registre data Statusas Kiti kodai

10 5514 Šil�n� piliakalnis, vad. Aštriuoju kalnu Birštono sav., Birštono sen., Šil�n� k., 1992-10-14 Valstyb�s saugomas

A218, AR828

11 31278 Ivoniški� pilkapynas Birštono sav., Birštono sen., Ivoniški� k., 2007-06-20 Registrinis

12 4954 V�liava su Šv. Kazimiero paveikslu Birštono sav., Birštono sen., Nemaj�n� k., 1993-01-14 Registrinis DR862

13 461 Jundeliški� (Paverkni�, Ustron�s) buv. dvaro sodybos fragmentai Birštono sav., Birštono sen., Jundeliški� k., Registrinis 557,

413/1908

14 31232 Nemaj�n� Šv. apaštal� Petro ir Pauliaus bažny�ios statini� kompleksas Birštono sav., Birštono sen., Nemaj�n� k., 2007-05-22 Registrinis

15 17018 Koply�ia Birštono sav., Birštono sen., Nemaj�n� k., Registrinis IV1262

16 30781 Birštono sanatorijos pastat� kompleksas Birštono sav., Birštono m., B. Sruogos g. 2, 4 2006-10-10 Registrinis

17 15729 Paveikslas "Šv. Stanislovo stebuklas" Birštono sav., Birštono sen., Nemaj�n� k., Registrinis DV4801

18 22964 Birštono piliakalnio su gyvenviete gyvenviet� Birštono sav., Birštono m., 1997-11-12 Valstyb�s saugomas A213K2

19 13348 Kryžius su koplyt�l� Birštono sav., Birštono sen., Nemaj�n� k., Registrinis DV2199

20 22963 Birštono piliakalnis su gyvenviete Birštono sav., Birštono m., 1997-11-12 Valstyb�s saugomas A213K

21 32944 Siponi� dvaro sodybos fragmentai Birštono sav., Birštono sen., Siponi� k., 2009-08-18 Registrinis

22 30783 Birštono sanatorijos pastat� komplekso administracinis pastatas Birštono sav., Birštono m., B. Sruogos g. 4 2006-10-10 Registrinis

23 31475 Šaltin�n� piliakalnis Birštono sav., Birštono sen., Šaltin�n� k., 2007-09-26 Registrinis

24 17019 Namas Birštono sav., Birštono sen., Nemaj�n� k.,

Kult�ros paveldo objekto

apsauga panaikinta

IV1263

25 22967 Paverkni� piliakalnis su gyvenviete Birštono sav., Birštono sen., Paverkni� II k., 1997-08-08 Paminklas A217KP



Eil. Nr.



26 16796 Profesoriaus, veterinarijos mokslo Lietuvos

respublikoje pradininko Elijošiaus Nonevi�iaus kapas

Birštono sav., Birštono sen., Nemaj�n� k., Bažny�ios g. 14A Registrinis IV1039

27 38304 Matiešioni� pilkapis Birštono sav., Birštono sen., Žemaitkiemio k., 2015-01-21 Registrinis

28 8616 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos

Nepriklausomyb�s akto signataro, visuomen�s veik�jo Jono Basanav�iaus paminklas

Birštono sav., Birštono m., J. Basanavi�iaus a. 1993-02-05 Registrinis DV618

29 17017 Sodyba Birštono sav., Birštono sen., Jundeliški� k., 1993-07-15

Kult�ros paveldo objekto

apsauga panaikinta

IV1261

30 30784 Birštono sanatorijos pastat� komplekso vandens g�rimo paviljonas Birštono sav., Birštono m., B. Sruogos g. 2 2006-10-10 Registrinis

31 15340 Vitražas "Lietuva" Birštono sav., Birštono sen., Birštono vs., 1993-04-28 Registrinis DV4405

32 31233 Nemaj�n� Šv. apaštal� Petro ir Pauliaus bažny�ios statini� komplekso klebonija Birštono sav., Birštono sen., Nemaj�n� k., 2007-05-22 Registrinis

33 33155 Siponi� dvaro sodybos fragment� parko fragmentai Birštono sav., Birštono sen., Siponi� k., 2009-08-18 Registrinis

34 16508 Sen. gyvenviet� Birštono sav., Birštono sen., Vanag� k., 1993-06-30 Registrinis AR1852

35 1815 Birštono piliakalnio su gyvenviete piliakalnis, vad. Vytauto kalnu Birštono sav., Birštono m., 1992-06-09 Valstyb�s

saugomas A213K1,

AR24

36 12164 Poeto, publicisto, redaktoriaus Jono Ma�io-K�kšto kapas Birštono sav., Birštono sen., Ivoniški� k., Registrinis IV832

37 33561 Birštono Vytauto parko su biuvete Vytauto parkas Birštono sav., Birštono m., 2010-11-12 Registrinis

38 26292 Vargon� prospektas Birštono sav., Birštono m., Birut�s g. 9 2002-01-31 Registrinis P124K1

39 41422 Vila Birštono sav., Birštono m., Turist� g. 12 2017-08-28 Registrinis

40 13347 Kryžius su 2 koplyt�l�m Birštono sav., Birštono sen., Nemaj�n� k., Registrinis DV2198



Eil. Nr.



41 8618 Koplyt�l� prie medžio su Nukryžiuotojo skulpt�ra Birštono sav., Birštono sen., Birštono vs., 1993-02-05 Registrinis DV620

42 13020 Šilai�i� pilkapynas Birštono sav., Birštono sen., Šil�n� k., 1993-03-18 Paminklas A219P, AR1534

43 5512 Nemaj�n� piliakalnis vad. Pilale Birštono sav., Birštono sen., Nemaj�n� k., 1996-12-23 Valstyb�s saugomas

A158, AR826

44 22968 Paverkni� piliakalnio su gyvenviete gyvenviet� Birštono sav., Birštono sen., Paverkni� II k., 1997-08-08 Paminklas A217K2P

45 33562 Birštono Vytauto parko su biuvete biuvet� Birštono sav., Birštono m., B. Sruogos g. 3 2010-11-12 Registrinis

46 13346 Kryžius su Nukryžiuotojo skulpt�rine grupe Birštono sav., Birštono sen., Nemaj�n� k., Registrinis DV2197

47 38302 Matiešioni� piliakalnis Birštono sav., Birštono sen., Matiešioni� k., 2015-01-20 Registrinis

48 41321 Pel�šiški� piliakalnis Birštono sav., Birštono sen., Pel�šiški� k., 2017-06-01 Registrinis

49 36669 Pastatas Birštono sav., Birštono m., Vytauto g. 9 2013-10-18 Registrinis

50 33560 Birštono Vytauto parkas su biuvete Birštono sav., Birštono m., B. Sruogos g. 3 2010-11-12 Registrinis

51 26293 Vargon� instrumentas Birštono sav., Birštono m., Birut�s g. 9 2002-01-31 Registrinis P124K2

52 16507 Babroni� piliakalnis piliakalnis vad. Pilimi Birštono sav., Birštono sen., Babroni� k., 1996-12-23 Valstyb�s saugomas

A157, AR1851

53 26291 Vargonai Birštono sav., Birštono m., Birut�s g. 9 2002-01-31 Registrinis P124K

54 15731 Žvakid�s (6) Birštono sav., Birštono sen., Nemaj�n� k., 1993-05-07 Registrinis DV4803

55 38558

Dainavos apygardos partizan� vado Vinco Daunoro-Kelmo, Ungurio, Vinco ir Dz�k� rinktin�s partizano Jurgio Palionio-Dobilo

kautyni� ir ž�ties vieta

Birštono sav., Birštono sen., Naudži�n� k., 2016-02-23 Registrinis

Duomen� šaltinis: Kult�ros vertybi� registras (www.kvr.pkd.lt)



2 priedas. VERTING�J� SAVYBI� POŽYMI� TURINTYS OBJEKTAI

Birštono miesto istorin�s dalies (u. o. k. 4072) KP Vertinimo tarybos akte KPD-RM-368/2 pažym�ti verting�j� savybi� turintys objektai. Tai svarb�s Birštono

miesto istorin�s dalies formantai. Dalis j� - kurortui b�dingos architekt�ros bei specifin�s tipologijos pastatai. Du j� – Šv. Antano Paduvie�io bažny�ia ir Birštono

senosios kapin�s su tvora - savivaldyb�s inicijuoti saugoti. Si�loma inicijuoti ši� objekt� �rašym � Kult�ros vertybi� registr. Verting�j� savybi� turin�i� objekt�

srašas pateikiamas 2 lentel�je.

2 lentel�. Verting�j� savybi� požymi� turintys objektai Birštono miesto istorin�je dalyje

Eil. Nr.

Pavadinimas Adresas Pastabos

1 Šv. Antano Paduvie�io bažny�ia Birut�s g. 14, Birštonas, Birštono sav. Savivaldyb�s saugomas

2. Šv. Antano Paduvie�io bažny�ios šventoriaus tvora su vartais Birut�s g. 14, Birštonas, Birštono sav. -

3. Klebonijos pastatas Birut�s g. 10, Birštonas, Birštono sav. -

4. Purvo gydyklos pastatas Birut�s g. 31, Birštonas, Birštono sav. -

5. Birštono voni� r�m� pastatas Birut�s g. 29, Birštonas, Birštono sav. -

6. Kunig� sanatorijos pastatas Birut�s g. 21, Birštonas, Birštono sav. -

7. Vila J. Basanavi�iaus a. 14, Birštonas, Birštono

sav. -

8. Birštono senosios kapin�s su tvora Vaižganto g., Birštonas, Birštono sav. Savivaldyb�s saugomas

Birštono savivaldybbirstonas.lt/wp-content/uploads/2020/02/Aiskinamasis... · 2020. 2. 13. ·...

Documents

Transcript of Birštono savivaldybbirstonas.lt/wp-content/uploads/2020/02/Aiskinamasis... · 2020. 2. 13. ·...