BT samprataBT-kaip teises aka- nusikalstam veik padarymo ir j teisini padarini teis. Dvejopai kildinama teiss akos svoka: jus poenale arba jus criminale.

Materialioji teis- BT, kuri numato, kokios veikos yra draudiamos ir kokios taikomos bausms u nusikaltim padarym.

Formaliosios teiss akos- baud. proceso ir bausmi vykdymo teiss. BT- tai teiss norm visuma, kuri udraudia veikas kaip nusikalstamas ir numato u i draudim paeidim atitinkamas bausmes arba kitas poveikio priemones kaip ios veikos pasekmes, tp atleidim nuo bausms ar bausms palengvinim.

Objektyvija prasme- tai visuma statymo numatyt draudim ar pareigojim, kurie idstyti BT normose.

Subjektyvija prasme- valstybs teis nubausti asmen padarius nusikaltim.

BT ireikta BT normomis, kurios yra priimamos, keiiamos ar naikinamos statymu, todl B yra pagrindinis BT norm altinis. Seimas kuria Lietuvos BT kaip teiss ak.

BT dalykas- baudiamieji nusiengimai ir nusikaltimai.

BT objektas- nv j poymiai ir i veik padarymo teisiniai padariniai.

BT- paskutin priemon ultima ratio padarius teiss paeidim. BT normomis nustatoma tik svarbiausi visuomens gri apsauga, o u padarytus paeidimus grasinama atitinkamomis sankcijomis. BT normos nukreiptos teiss paeidj, kuriam padarius nusikaltim numatomi tam tikri asmeninio ar turtinio pobdio suvarymai.BT normos realizuojamos panaudojant imperatyvin metod. jas reikia taikyti ne tik tiksliai laikantis BT normose apibrt reikalavim, bet ir panaudojant valstybs prievart.

BT funkcijos Tai pagrindins teisinio poveikio visuomeniniams santykiams kryptys. Pagrindin kryptis- apsaugoti tam tikrus visuomeninius santykius nuo alos jiems padarymo.

Bendrosios prevencijos f-ja. Baudiamaisiais draudimais siekiama ukirsti keli nusikaltimams apskritai. Bendr. prevencijos poveikis daug priklauso nuo to, kokiu mastu atskleidiami padaryti nusikaltimai ir juos padariusieji asmenys patraukiami baudiamojon atsakomybn. ne tiek svarbu kriminalizuoti veikas ir grietinti bausmes kiek tobulinti real B-m efektyvum.BT informacin f-ja. BT norm nustatyti draudimai ir pareigojimai, esant apie juos tinkamai informacijai, vis pirma turi apsaugoti nuo neteist veiksm mones, kurie nra link nusikalsti, bet tokius veiksmus gali padaryti dl neinojimo (pav. esant bt. giniai, sulaikant nusikaltl...)

Represin f-ja. Esm ta, kad pagal BT normose nustatytas sankcijas daromi asmeninio ar turtinio pobdio suvarymai nuteistajam. ios f-jos realizavimas i esms yra reakcija padaryt nusikaltim. Individualios prevencijos f-ja. B taikymo tikslas nra vien nubausti asmen, o nusikaltusiam asmeniui taikant B tikimasi jo elgesio pasikeitimo. Kai taikomos bausms nesusijusios su laisvs atmimu patys nusikaltimai aikiai maiau pavojingi ir nelabai grieta bausm turjo poveik kad asmenys nauj nusikalstam veik nebedar. Svarb vaidmen ukertant keli naujiems nusikaltimams turi bausms atlikimo slygos, darbas, atliekamas su nuteistaisiais, j mokymas ir kt. BT sistema. B. Lietuvoje BT yra kodifikuota, t.y., veikos kurios yra pripastamos nusikaltimais, yra numatytos BK. B pagrindinis BT altinis. Visos BT normos yra kodifikuotos viename statyme- BK. BK sudaro bendroji ir specialioji dalys bei BK priedai. Bendrojoje nustatyta B- galiojimo tvarka, nusikaltimo bendrieji poymiai ir jo padarymo formos, asmen traukiam baudiamojon atsakomybn amius nurodomos kalts formos ir atskleidiamas j turinys, taip pat bausms, j skyrimo ir atleidimo nuo j tvarka. Specialiojoje- ivardijamos veikos, kurios yra laikomos nusikaltimais ir nustatytos sankcijos u BT norm paeidim. nuo 2004 m. BK turi pried gyvendinami ES teiss aktai. ia vardijami ES teiss aktai. su kuriais suderintas LR BK. BK straipsniai susideda i dali. Bendrojoje dalyje straipsn sudaro viena pastraipa, specialiojoje- dvi pastraipos. Jei straipsnis turi bent dvi dalis, jos numeruojamos. Taikant BK normas labai svarbu vardinti tinkam BK straipsn ir jo dal. Taikant BK spec dalies norm reikalaujama nurodyti ir BK str. ir jo dal pagal kuri kvalifikuojama veika.Spec. dalies str. susideda i dviej dali- dispozicijos ir sankcijos. Dispozicijoje apraomi teisikai reikmingi nusikalstamos veikos poymiai, o sankcijoje- bausms. Dispozicijos gali bt: paprastosios, apraomosios, blanketins ir pasiuniamosios. Paprastojoje n.v. vardijama vienu ar keliais odiais, nepateikiama tos veikos apibrimo ir veikos poymio aikinimo. Apraomojoje disp. pateikiamas n.v. apibrimas, kad nelikt abejoni dl n. v. sampratos. Blanktin disp tada, kai viename BK str. numatoma atsakomyb u daugel vienari veik, kuri vardijimas paeist statymo lakonikumo princip, dl to jos tiksliai vardijamos specialiame statyme arba veikos padariniai dl sudtingumo gali bt vardijami atskirame teiss akte. Pasiuniamosios disp. paprastai pradedamos odiais tas, kas atliko io straipsnio 1 dalyje numatyt veik. iose dispozicijose nepateikiamas nei n.v. pavadinimas nei vardijami jau pirmiau aprayti jos poymiai, skaitytojas siuniamas to paties BK straipsnio 1 dal. Apraomi tik nauji s veika susij nusikaltimo sudties poymiai, dl kuri veika tampa maiau ar daugiau pavojinga ir bausm grietinama arba velninama.B sankcijos galiojaniame BK paprastai formuluojamos kaip alternatyvios. Dauguma sankcij numato keli ri bausmes i kuri teismas skirdamas bausm parenka vien. Taiau u sunkius ir l sunkius nusikaltimus statymo sankcijoje gali bti numatyta tik viena- laisvs atmimo bausm. Sankcijos kurios numato tik laisvs atmimo bausm taip pat sankcijos kurios greta numato ir alternatyvias bausmes formuluojamos kaip santykinai apibrtos- nurodo tik virutin bausms rib arba nurodo ir apatin ir virutin bausms rib. Ne laisvs atmimo bausmi formulavimas BK spec. dalies sankcijose turi ypatum: j dydis sankcijose nenurodomas, ir teismas skirdamas jas turi vadovautis ir atitinkamais bendrosios dalies straipsniais.B neturi prietarauti LR Konstitucijai, kuri numato ne tik bendruosius alyje galiojanius teiss principus, bet ir tiesiog tvirtina daugel baudiamajai teisei reikming nuostat. Lietuvos Konstitucijoje idstytas nuostatas turi bti atsivelgta ne tik kuriant ir tobulinant baudiamuosius statymus, bet ir juos taikant. Kiekvienas asmuo gindamas savo teises gali tiesiogiai remtis ne tik baudiamojo statymo bet ir Konstitucijos nuostatomis. iuo aspektu konstitucins normos yra baudiamosios teiss altinis.BT altiniai Pagrindinis BT altinis yra B.Teiss akos altinis tai ne tik teiss aktai, kuriuose formuluojamos normos bet ir teiss aktai, kuriuose pateikiami teiss taikytojams privalomi teiss norm aikinimai. Lietuvos BT altinis yra ir tarptautins sutartys. Teorikai Tarpt. sutartys gali bti taikomos tiesiogiai, praktikai sutartys, i j ir ES teiss aktai, gali bti tiesiogiai taikomi tik tais atvejais, kai Lietuvos B-ai numato kitok teisin reguliavim negu tarpt. sutartis. Lietuva derina vidaus statymus su TS normomis ir ratifikuot sutari normas traukia vidaus statymus, bet kolizij neivengiama. Treias BT altinis- Lietuvos Aukiausiojo Teismo pateikiami BT norm-baudiamj statym iaikinimai. Jie pateikiami Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimuose arba baudiamj byl skyriaus teisj kolegij nutartyse. AT pagal savo kompetencij teikia priimt statym aikinim, kuris yra privalomas visiems asmenims ir institucijoms, taikanioms statym.B aikinimas tai statym leidjo tikrosios valios iraika teiss normoje. Aikinimas gali bti oficialus (institucijos, kuriai statym suteikta teis aikinti statymus, teikiamas baudiamojo statymo aikinimas) ir neoficialus.Oficialus aikinimas gali bti autentikas (LRS teikiamas B-m aikinimas) ir teisminis (Lietuvos Aukiausiojo Teismo B- aikinimas). AT B-us aikina trim bdais:1. teismo kolegij nutartys, priimamos nagrinjant kasacines bylas pagal proceso dalyvi kasacinius skundus dl emesnij teism sprendim baud. bylose (kai kurios publikuojamos biuletenyje Teism praktika).2. Siekdamas iaikinti ar vienodai teismai taiko B-us, LAT analizuoja teism praktik taikant B-us tam tikr kategorij bylose. Remiantis teism praktikos analize rengiamos teism praktikos apvalgos ir LAT senato nutarimai dl teism praktikos tam tikr kategorij bylose. 3. LAT konsultuoja teisjus dl baudiamj ar baudiamojo proceso statym.Patikimas neoficialaus B statymo aikinimo bdas- doktrininis statymo aikinimas. Toks aikinimas kai j aikina mokslininkai, specialistai praktikai. Asmuo, taikantis B, turi teis aikintis j naudodamasis vien statymo tekstu. Aikindamas statym jis gali pasinaudoti gramatiniu, loginiu, istoriniu ar sisteminiu statymo aikinimo bdais.

statym aikinimas taip pat gali bti siaurinamasis, pleiamasis ir adekvatus. Pleiamasis aikinimas BT nepriimtinas, siaurinamasis taikomas tik iimtinais atvejais. Visada reikia siekti adekvataus aikinimo, kad aikinimas tiksliai atitikt statym leidjo vali, gramatin ir login statymo konstrukcij.

B spragos ir analogija. statym spraga- atvejai kai sprsdama konkret teisinio reguliavimo klausim teismas ar kita valstybs institucija negali pasiremti tokio pobdio atvejams sureguliuoti skirtu statymu. B-m spraga irykja daniausiai keliant klausim dl asmens patraukimo baudiamojon atsakomybn, bet to negalima padaryti todl, kad tokie veiksmai statyme tiesiogiai nra apibrti kaip nusikaltimas. Spraga baudiamuosiuose statymuose tai tokie atvejai, kai B nustat baudiamj atsakomyb u tam tikras veikas, taiau dl netinkamo statymo formulavimo ar kit statym pakeitimo veikos, turinios i dalies analogikus poymius, yra nebaudiamos. Neatleidiamos spragos- kuri statym leidjas nepastebjo rengdamas ir priimdamas B.

Atleidiamos spragos- tokios, kai statym leidjas dl koki nors prieasi negaljo pastebti veik, kurios lieka u baudiamosios atsakomybs rib arba jos atsirado dl nauj slyg. Vienintelis bdas panaikinti spragas B-uose yra i statym pakeitimas ir papildymas.

statym analogija paprastai suprantamas toks teisinio santykio sureguliavimas, kai vietoj trkstamo panaudojamas kitas statymas. baudiamojoje teisje statym analogija neturi bti taikoma.Principas nullum crimen sine lege realizavimas draudia traukti asmen atsakomybn u veikas, kurios nenumatytos baudiamuosiuose statymuose.

B galiojimas laiko atvilgiu. statym leidjas B-us j galiojimo laiko atvilgiu skirsto :1. statymai, lieiantys veik nusikalstamum (st. nustatantys keiiantys ar panaikinantys n.v. sudties poymius)

2. statymai, lieiantys asmen baudiamum (st. keiiantys bausms u padaryt n.v. r ar jos dyd)3. statymai, turintys takos asmen padariusi nusikalstamas veikas, baudiamajai teisinei padiai (jie nekeiia veik nusikalstamumo ar asmens baudiamumo, bet turi takos asmen, padarius n.v., atleisti nuo bausms ar baud. atsakomybs).BK 3 str. 1 dalyje nustatyta kad veikos nusikalstamum bei asmens baudiamum nustato statymas, galiojs tos veikos padarymo metu. ia tvirtinamas pagrindinis principas- nusikalstamos veikos padarymo laiko principas. Neatsivelgiama tai kada n.v. yra iaikinta, kada vyksta teisminis bylos nagrinjimas. BK 3 str. 2 dalies nuostatos tvirtina kit princip. Teigiama kad statymas, naikinantis veikos nusikalstamum ar velninantis bausm ar kitaip palengvinantis asmens teisin padt, turi grtamj gali- grtamosios baudiamojo statymo galios principas. Kita vertus galioja bendra taisykl: statymas, nustatantis veikos nusikalstamum, grietinantis bausm ar kitaip sunkinantis asmens teisin padt, negali bti taikomas padarytai veikai, jei jis negaliojo n.v. padarymo metu.Norint tinkamai pritaikyti B konkreioje byloje, visada btina:

1) nustatyti n.v. padarymo laik

2) statym, galiojus padarant n.v.

3) statymus, kurie vliau pakeit statym, ir atlikti j analiz

4) palyginti padarant n.v. ir vliau galiojusius statymus.

Veikos padarymo laikas-veikimo ar neveikimo laikas arba B numatyt padarini atsiradimo laikas, jei asmuo norjo, kad padariniai atsirast kit laiku. Nusikaltimo padarymo laik nulemia ne padarini atsiradimo, o veikos padarymo laikas. Iimtis yra atvejai kai i bylos mediagos aiks, kad kaltininkas aikiai norjo, kad padarini kilt vliau, t.y. ne veik darant, o kitu laiku. Apie tai raoma LAT senato 2002 gruodio 20 d. nutarime Dl teism praktikos taikant BK normas, reglamentuojanias baud. statym galiojim laiko atvilgiu.Nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas per kur buvo vykdoma n.v. sudtis. Jei statymai per veikos laikotarp keitsi- velnjo ar grietjo, nusikalstamai veikai kvalifikuoti parenkamas statymas, kuris galiojo, kai buvo atlikta paskutin i vis nusikalstam veik ar veika buvo nutraukta. Jei pradiniu veikos padarymo momentu ji nebuvo nusikalstama, kaltinimas bus pateiktas tik u tas veikas kurios padarytos sigaliojus statymui. Asmuo atsakys pagal t statym kuris galiojo paskutins teismo nustatytos pavojingos veikos padarymo metu.statymo primimas, paskelbimas, sigaliojimas. statymo primimo ir paskelbimo data niekada nesutampa. Priimti statymai turi bti skelbiami V. statymas gali sigalioti jo paskelbimo dien, taiau gali sigalioti ir vliau. Paprastai nuo st. paskelbimo iki jo sigaliojimo praeina keli mn.

Iaikinus n.v. padarymo laik, B galiojus j padarant, nustatomi ir analizuojami visi statymai, kurie keit pirmesn statym. Ir tik palyginus visus statymus galima nustatyti, pagal kur statym kvalifikuotina veika. is statymas gali bti: ) n.v. padarant galiojs statymas, bet negaliojantis priimant procesin sprendim, b) procesinio sprendimo primimo metu galiojantis statymas, bet negaliojs padarant n.v., c) tarpinis st., sigaliojs ir galiojs kur laik po nusikalstamos veikos padarymo, bet prarads gali procesinio sprendimo primimo metu.Naujasis st. gali:

-nustatyti ar naikinti veikos nusikalstamum,

-grietinti ar velninti bausm,

-kitokiu bdu sunkinti ar lengvinti veik padariusio asmens teisin padt.

Veikos nusikalstamumas gali bt panaikintas:

- panaikinant BK spec. dalies str.;

- nepanaikinant BK spec. dalies str., bet vedant naujus nusikaltimo sudties poymius ar pateikiant kitok oficial j aikum.

Bausms velninimas nauju statymu gali bti:

-tiesioginis- keiiant tik statymo sankcij, bet nekeiiant dispozicijos

-netiesioginis (sudtingas)- sankcija lyg ir nekeiiama bet statymas panaikina nusikaltim kvalifikuojant poym arba kitaip formuluoja konstitucins nusikaltimo sudties poymius, dl to reikia keisti veikos kvalifikavim pereinant kit to paties str. dal ar net kvalifikuot veik pagal kit BK straipsn.Asmens baudiamumo velninim gali nulemti pakeitimai ne tiesiogiai BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, o BK bendrojoje dalyje.naujas st nebtinai velnina asmens baudiamum, kai kurie st nekeiia BK spec. dalies straipsni sankcij, o kai kuriais atvejais jas net grietina. Taiau sigaliojs naujas statymas tuo pat metu gali numatyti velnesnes lygtinio atleidimo nuo bausms slygas ar vesti nauj atleidimo nuo baud atsakomybs r, kuri i principo galt bti taikoma kaltinamajam.

Kartais statymas maindamas laisvs atmimo bausms minimum didina jo maksimum. Todl tokiais atvejais negalima pasakyt ar tai statymas velninantis ar grietinantis baudiamum. tai vadinamasis prietaringas statymas. Sudtingi atvejai kai naujasis st grietina padarytos veikos baudiamum, taiau numato asmens teisin padt lengvinanias nuostatas. taikyti ar ne naujojo BK nuostatas tokiais atvejais, sprendia teismas, atsivelgdamas visas bylos aplinkybes.

Tarpinis statymas. taikyti tarpin st jei jis naikina baudiamum ar velnin bausm yra pateisinama.Grtamoji velnesnio st. galia taikoma:

-asmenims, padariusiems atitinkam veik iki tokio statymo sigaliojimo

-atliekantiems bausm

-turintiems teistum, taikant nauj statym nuolat buvo susiduriama su problemomis, st leidjas paprastai nenustatydavo naujo st taikymo mechanizmo todl bausm atliekani asmen atvilgiu grtamasis st galiojimas buvo ribojamas.

B galiojimas teritorijoje. Lietuvos baud statym galiojimas teritorijoje remiasi tokiais pagr. principais teritoriniu (BK 4 str.), pilietybs ( BK 6 str. 1 d.) realiniu (BK 6 str. 2 d.). Teritorinio principo esm- visi asmenys padar nusikaltimus Lietuvos teritorijoje, atsako pagal Lietuvos baud statymus. LR teritorij sudaro:-ems pavirius ir gelms tarp respublikos valstybs sien;

-vidaus vandenys, t.y. vandens telkiniai, esantys respublikos teritorijoje;

-teritoriniai vandenys, kuriems priklauso 12 jrmyli ploio Baltijos jros pakrani vandenys;

-pasienio ups ir eerai iki skiriamosios linijos;

-oro erdv vir sausumos ir vanden teritorijos;-jr laivai ir orlaiviai su Lietuvos skiriamaisiais enklais, esantys neutraliose teritorijose.Lietuvos baudiamieji statymai taip pat galioja, jeigu nusikaltimas padarytas Lietuvai priklausaniame kontinentiniame elfe. Lietuvos usienio diplomatini atstovybi teritorija ir diplomat automobiliai, kuriais jie vainja, nelaikomi Lietuvos teritorija ir jie naudojasi nelieiamumo teise: juose negalima daryti kratos, areto ir t.t. Usienio ali diplomatinis korpusas Lietuvoje naudojasi diplomatinio imuniteto teise. Diplomatinis imunitetas yra 2 ri: diplomatini atstovybi imunitetas (eksteritorialumas) ir asmeninis diplomat imunitetas. Diplomat. atstovybi imunitetas- jos patalp ir transporto nelieiamyb.Nusikaltim padarymo viet nustato BK 4 str. 2 d. tai ta vieta, kurioje asmuo veik ar galjo ir privaljo veikti, arba ta vieta, kurioje kilo baud. statymo numatytos pasekms.

tas pats nusikaltimas padarytas Lietuvos teritorijoje ir kitos valstybs teritorijoje, laikomas padarytu Lietuvos teritorijoje. Jei bent dalis veiksm yra padaryta Lietuvoje, nusikaltimas laikomas padarytu ia ir u tokio nusikaltimo padarym asmuo traukiamas baud atsakomybn pagal Lietuvos baud statymus.

Lietuvos BK 6 str. 1 d. teisina pilietybs princip. Lietuvos pilieiai ir nuolatos Lietuvoje gyvenantys asmenys be pilietybs u nusikaltimus, padarytus usienyje, atsako pagal Lietuvos baud statymus.

Tais atvejais, kai asmuo padars nusikaltim usienyje traukiamas baud atsakomybn pagal Lietuvos baud statymus, turi bti nustatyta ar nra tarp i ali bausmi skirtumo. jei u padaryt nusikaltim asmuo pagal kurios nors alies statymus gali bti nubaustas velniau- bausm turi bti skiriama ne didesn u t, kuri numato velnesnis statymas.

Jei asmuo padar nusikaltim usienyje, Lietuvoje jis nebegali bti traukiamas baud atsakomybn jei jis:

-visikai atliko usienyje teismo paskirt bausm;

-usienio valstybs siteisjusiu teismo nuosprendiu buvo iteisintas, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs arba bausm nebuvo paskirta dl senaties ar kitais toje alyje statym numatytais pagrindais.

Realinis principas reikia, kad kiekviena valstyb baudia u svarbius jai ir jos pilieiams usienyje padarytus kit ali asmen nusikaltimus. Toks nubaudimas daniausiai yra manomas tuomet kai kaltininkas yra Lietuvoje, jis savo nusikaltimais padar alos Lietuvos valstybei ar jos pilieiui. Todl Lietuva yra suinteresuota tok asmen nubausti savo alyje o ne iduoti j valstybei, kurios pilieiu kaltininkas yra.

Universalusis principas reikia, kad visos valstybs baudia nusikaltlius, jei jie bet kurioje i j yra sulaikyti neatsivelgdamos nusikaltimo padarymo viet. io principo taikymas iplaukia i tarptautini sutari. Tokiam nubaudimui pagrind sudaro tai kad valstybs ratifikavusios tam tikras konvencijas ar TS paprastai papildo savo baud statymus, numatydamos tam tikr atsakomyb.B- raida.

Pirmieji esminiai galiojanio 1961m Lietuvos BK pakeitimai buvo padaryti tik prajus pusei met po Nepriklausomybs paskelbimo. Svok Tvyns idavimas pakeit Valstybs idavimas . Naujai buvo suformuluotas 62 str. Valstybs idavimas tai Lietuvos pilieio dalyvavimas kitos valstybs veikoje, nukreiptoje prie Lietuv. Pakeistas 68 str. Vietoj Antitarybin agitacijos ir propagandos naujame BK atsakomyb numatyta tik u raginimus imtis smurtini veiksm prie Lietuvos suverenitet.Antras kitim etapas 1991 gruodis buvo susiaurintas nusikaltim u kuriuos skiriama mirties bausm sraas. 1991 gruodio 3 d. statymas panaikino mirties bausm iskyrus u tyin nuudym sunkinaniomis aplinkybmis.

Treias pakeitimas 1992 balandio 9 statymas Dl atsakomybs u Lietuvos gyventoj genocid. is statymas BK trauktas buvo tik nuo 1998 m iki tol galiojo kaip atskiras statymas. Genocido sudiai suteikta grtamoji galia. Ketvirtas etapas- 1993 sausis. Lietuvoje buvo kuriama rinkos ekonomika, pltojama privati nuosavyb. Irykjo nauj pavojing iki iol nebuvusi ir nekriminalizuot reikini. I baudiamojo st pozicij ekonomikoje viskas buvo leidiama, viskas pateisinama. Taigi buvo padaryti pakeitimai BK skirsnyje kiniai nusikaltimai. Naujomis ekonominmis slygomis Lietuvoje atsirado ir iplito organizuotas nusikalstamumas. Todl atsirado BK papildymai, skirti kovoti su organizuotu nusikalstamumu. BK skirsnis Pareiginiai nusikaltimai papildytas nauju straipsniu Dovanos primimas.Penktas pakeitim etapas vyko remiantis 1993 birelio 10 d. statymu Dl pakeitim ir papildym LR baudiamajame ir baudiamojo proceso kodeksuose. I naujo suformuluotos btinosios ginties nuostatos- jos ribos i esms buvo iplstos. BK atsirado nauja aplinkyb alinanti baudiamj atsakomyb, tai nusikaltusio asmens sulaikymas. Atsirado nauja atleidimo ris kaip atleidimas kaltininkui susitaikius su nukentjusiuoju. Padaryti pakeitimai ir nustatant baudiamj atsakomyb u Keli eismo saugumo taisykli paeidim.etasis etapas. 1994 liepos 19 d. statymas Dl pakeitim LR baudiamajame, baud proceso ir pataisos darb kodeksuose. Pakeista itin daug BK norm kurios neatitiko LR Konstitucijos nuostat ir nauj gyvenimo aplinkybi. Vietoj Nusikaltimai valstybinei ir visuomeninei nuosavybei ir Nusikaltimai asmeninei nuosavybei atsirado vienas bendras skirsnis Nusikaltimai nuosavybei. Vietoj kiniai nusikaltimai- Nusikaltimai kininkavimo tvarkai ir Nusikaltimai finansams- juos traukti visi ekonominiai nusikaltimai. Vietoj Pareiginiai nusikaltimai atsirado Nusikaltimai valstybs tarnybai. Mintu statymu padaryta nemaai BK bendr. dalies pakeitim, supaprastinta bausmi sistema, panaikinus tokias bausmes: vieasis papeikimas, nutrmimas, itrmimas, atleidimas i pareig bei karinio ar specialaus laipsnio atmimas. baudos dydis imtas skaiiuoti ne absoliuia pinig suma o MGL. Pagal naujas statymo normas padarius kelis tapaius nusikaltimus, teismas turi skirti bausm u kiekvien nusikaltim atskirai ir paskui subendrinti bausm. Iki tol galiojusios normos suteik nepateisinam privilegij asmenims, padariusiems tapaius nusikaltimus. Keli tapats nusikaltimai iki tol buvo vertinami tik kaip vienas. teisinta nauja bausms velninimo, visikai pripainus kalt norma. Numatyta nauja aplinkyb alinanti baudiamj atsakomyb- ukirtimas kelio organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo veiklai. is statymas laikomas kaip pirmasis baudiamosios teiss reformos Lietuvoje etapas. Kitas (antrasis) B- reformos etapas- laikotarpis nuo 1995 iki 1998 m. Atsirado tendencija keisti neseniai priimtus statymus.iam etapui dinga kad toliau intensyviai buvo keiiami baudiamieji statymai, kriminalizuojamos naujos veikos, o darant pakeitimus B-o sankcijose baudiamoji politika daniausiai buvo grietinama. 1996 baigtas rengti naujojo BK projektas ir jis paskelbtas V svarstyti. 1998 m tam tikru atvilgiu buvo baudiamosios politikos poskio metai. Nauj baudiamj politik pajuto nepilnameiai. Jiems sumaintos baudos , sumaintas laisvs atmimo bausms minimumas. 1998 m gruodio 21 d. priimtas statymas kuriuo panaikinta mirties bausm u nusikaltimo padarym.Tolesnis reikmingas baudiamosios politikos poiriu baudiamj statym raidos etapas prasidjo 1999 m. T met lapkriio 25 d. priimtas statymas kuriuo u daugel nusikaltim buvo sumainta sankcijose iki tol buvusi gana didel minimali laisvs atmimo bausm. 2001 spalio 9 d. priimtas statymas kuris sumaino baud minimali rib iki 1 MGL u visus nusikaltimus. Pagaliau 2000 m rugsjo 26 d. LRS prim nauj LR BK, taiau jo sigaliojimo data nebuvo nustatyta. BK sigaliojimas buvo susietas su nauj BP ir bausmi vykdymo bei ATP kodeks primimu, jie tuo metu nebuvo parengti, todl ir primus naujj BK tebegaliojo 1961 m BK, kurio normos ir toliau buvo keiiamos. Tik 2002 lapkriio 23 Seimas nustat kad 2000m BK sigalioja 2003 gegus 1 d. Kartu su BK sigaliojo ir nauji Baudiamojo proceso ir bausmi vykdymo kodeksai.Taigi skiriami du periodai:-1990-1998 m

-1998 vid iki 2000-2003 m

Pirmuoju periodu akivaizdus polinkis grietinti baudiamasias priemones, noras visas problemas sprsti grietinant bausmes. Antru periodu st leidjas ima velninti baudiamj politik.

st. leidybos srityje vis laik dominavo veik kriminalizavimo tendencijos. Kita ryki tendencija-sunki nusikaltim rato didinimas. Daugelis ypatingosios dalies pakeitim buvo susij su nusikaltimo raymu sunki nusikaltim sra.

Kita ryki baudiamosios politikos tendencija statym leidybos srityje- bausmi grietinimas. i tendencija vyravo nuo 1990 iki 1998 vid. Buvo didinama ir minimali ir maksimali bausm BK bendrosios dalies straipsniuose padidjo baud dydiai.Ketvirta tendencija- bandymas baudiamaisiais statymais vykdyti racionalesn ir iuolaikikesn baudiamj politik,ivaduoti teissaugos institucijas nuo tuio, beprasmio darbo ir padti ioms institucijoms vykdyti baudiamj persekiojim. statymai kurie iplt nukentjusij teises baud. procese nutraukti proces alims susitaikius, st kurie iplt nukentjusiojo teis gintis upuolimo atveju, padaryti al nusikaltliui j sulaikant.Penkta tendencija bdinga laikotarpiui nuo 1998 vid iki priimant naujj BK ir jam sigaliojant. iuo laikotarpiu buvo panaikinta mirties bausm, suvelnintos sankcijos i pradi nepilnameiams, vliau ir kitiems asmenims. kiekviena st leidybos tendencija gali bti pateisinama, nes st leidjas taip reagavo besikeiianias gyvenimo slygas nepriklausomoje Lietuvoje ir band sprsti kylanias problemas. Baudiamoji atsakomyb.Norint isiaikinti k apima terminas baud atsakomyb btina atsakyti klausimus:

-Kada baud atsakomyb prasideda ir kada baigiasi?

-Koks baud atsakomybs turinys?

-Koks baud atsakomybs santykis su kriminaline bausme?

Baud atsakomyb tiesiogiai sietina su baudiamuoju teisiniu santykiu ir nagrinjama atsivelgiant teisin santyk kaip baudiamojo teisinio santykio turinio sudtin dalis. Darant nv atsiranda baudiamasis teisinis santykis. darydamas nv asmuo kai nusikaltimo subjektas sitraukia teisin santyk su nukentjusiuoju, kuris yra antrasis io santykio subjektas. Paeidus baud teiss norm, t.y. kaltininkui padarius B numatyt veik, atsiranda dar ir antrasis baudiamasis teisinis santykis tarp asmens paeidusio B ir valstybs, kuriai atstovauja kriminalins justicijos institucijos. Baud atsakomyb iame teisiniame santykyje yra viena i asmens, padariusios nusikalstam veik pareig. Atsivelgiant baudiamj teisin santyk baud atsakomyb pereina dvi stadijas. Pirmojoje teisinio santykio stadijoje baud atsakomyb yra asmens, padariusio nv, pareiga bti patrauktam baudiamojon atsakomybn pagal statym. Nuo apkaltinamojo nuosprendio primimo momento prasideda antroji stadija- baud atsakomybs gyvendinimo stadija. galimi atvejai kai baud atsakomyb nra gyvendinama ir lieka tik kaip asmens pareiga.Terminas baud atsakomyb apima tris elementus:

a) Asmens pasmerkimas valstybs vardu, ireikiamas apkaltinamajame nuosprendyje, pripastant asmen kaltu padarius nv numatyt BK. Be apkaltinamojo nuosprendio nra baud atsakomybs;b) Bausm. Daugumai asmen, patraukt baud atsakomybn taikoma visa baud atsakomyb- paskiriama ir atliekama bausm. Taiau tam tikra dalis patraukt baud atsakomybn asmen atleidiama nuo paskirtos bausms atlikimo, tokia galimyb numatyta BK 75,76, 78, 79 92 str.

c) Asmens teistumas. Turima omeny ne teisum kaip asmens nuteisimo fakt, o teistum kaip BK 97 str. tvirtint termin, kurio metu asmuo laikomas teistu.

kardomosios priemons nra baud atsakomyb, todl asmuo kuriam taikytos kardomosios priemons nelaikomas patrauktu baud atsakomybn. Bausm yra tik vienas i baud atsakomybs element. Baud atsakomyb galima neatliekant bausms, bet negalima bausm nesant baud atsakomybs.

Norint suvokti baudiamosios atsakomybs prasm reikia atsakyti tris klausimus: -kas atsako? pagal galiojant BK atsako tik nusikalts asmuo, kuris sulauk atitinkamo amiaus ir yra pakaltinamas. Baud. teiss teorijoje keliamas ne tik fizinio bet ir juridinio asmens baud atsakomybs klausimas. Juridiniam asmeniui baud statymai numato specialias sankcijas (pinigines baudas, juridinio asmens veiklos sustabdym tam tikram ar visam laikui).

-kam atsako? Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas statymo nustatyta tvarka ir pripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu Taigi betarpikai u savo veiksmus asmuo atsako teismui. Greta teismo nusikaltimo padarymo klausimus ikiteisminio tyrimo metu nagrinja tokios institucijos kaip policija ir prokuratra. Privataus kaltinimo bylose patraukimo baud atsakomybn klausim faktikai isprendia nukentjusysis.-u k atsako? baud atsakomyb atsiranda kai asmuo padaro veik, toje valstybje laikom nusikaltimu.Atsakomybs svoka apima:

1) Valstybs prievartos taikym

2) Normatyvikum, t.y. baud atsakomyb atsiranda kaip teiss normos paeidimo rezultatas ir realizuojama pagal ios normos sankcijoje nustatytas ribas.

3) Neigiamo poveikio realizavim dl padarytos n.v.iuo metu o ne kada nors ateityje.

4) Teisin santyk kaip baudiamosios atsakomybs egzistavimo form.

Baud. atsakomyb- tai teisins pasekms, baudiamosios teiss norm taikymo rezultatas. Jos esm- asmens, padariusio nusikaltim, pasmerkimas valstybs vardu. Valstybs galiotos institucijos realizuoja baudiamj atsakomyb prievartos tvarka neatsivelgdamos asmens, padariusio nusikaltim, nor. i atsakomyb turi bti pakankamai individualizuota. Kiekvienam teisiamajam nustatoma neigiam pasekmi apimtis ir i to iplaukiantys teisi apribojimai. Valstybs sudaryti apribojimai sudaro objektyvj atsakomybs turin. Tai kaip kaltininkas vertina jam nustatytus apribojimus, sudaro atsakomybs subjektyvj aspekt.

Kaltininko reakcija atsakomyb gali bti vairi:

1) Kaltininkas suvokia savo nusikalstamos veikos esm, suvokia jos smerktinum ir pats tai smerkia.2) Kaltininkas nors ir inodamas padarytos veikos pavojingum, mano, kad teissaugos organai neturi pakankamai rodym tam pagrsti ir visus jam daromus apribojimus priima kaip neteist prievart. Kaltininkas ar jo bendrininkai imasi aktyvi priemoni kad jo kalts rodymai bt sunaikinti ar ikreipti.

3) Kaltininkas nustatyt baud atsakomybs apribojim atvilgiu yra indiferentikas. Jis neprietarauja dl jam taikom priemoni, taiau i esms jas nereaguoja.

Baudiamoji atsakomyb realizuojama paskiriant bausm. BK normos leidia realizuoti atsakomyb ir nepaskiriant bausms (pav. kaltininkui ir nukentjusiajam susitaikius) arba baudiamojo proceso numatyt norm pagrindu.

Poymiai skiriantys baudiamj atsakomyb nuo bausms:

- nesutampa j atsiradimo ir pabaigos laikas;

- skirtinga asmens, kuris traukiamas baud atsakomybn, ir asmens, nubausto kriminaline bausme, teisin padtis;- nubaudus asmen kriminaline bausme atsiranda statymo numatytam laikotarpiui specifins pasekms- teistumas.

Baudiamosios atsakomybs pagrindas- pagal B-us atsako ir baudiamas tik toks fizinis asmuo, kuris kaltas nusikaltimo padarymu. Atsakomybs pagrind esant nusikalstamam nerpestingumui sudaro tai kad asmuo turjo ir galjo numatyti nusikalstamas pasekmes. jei asmuo neturi galimybs ireikti savo valios jis negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn.Lietuvos BK nustato atsakomybs pagrindus:

1) veikos baudiamum tik tuo atveju, kai ji buvo nustatyta jau sigaliojusio statymo;

2) veikos baudiamum, kai veika turi nusikaltimo poymius ir asmuo kaltas nusikaltimo padarymu;

3) veikos baudiamum, kai subjektas galjo vykdyti teistus statymo reikalavimus, bet to nepadar;

4) draudim bausti u t pai veik du kartus;

5) teismo iimtin prerogatyv nubausti asmen, kalt nusikaltimo padarymu.

Kiekvienas asmuo atsako ne u padaryt nusikaltim ne apskritai o u konkrei kaltai padaryt n.veik, kurios poymiai yra aprayti BK spec. dalies straipsniuose.

Aptariant baud atsakomybs pagrindus reikia iskirti:

statymo aprayt nusikaltimo sudt, kuri tiksliai fiksuoja tos ries poymius. Jei skiriasi bent vienas i aprayt nusikaltimo sudties poymi, skiriasi ir nusikaltimas.

Veik, kuria paeistas baud statymo draudimas ar reikalavimas. Baud statymo draudimo paeidim paprastai fiksuoja kaltai padaryta veika. gali bti kad paeidimas padarytas nekaltai pav dl btinosios ginties, nusikaltlio sulaikymo. Visa baudiamoji atsakomyb realizuojama siteisjus nuosprendiui pagal paskirt bausm.Baud atsakomyb galima dviej atmain:

a) paskiriant bausm ir j vykdant

b) paskiriant bet atleidiant nuo bausms

Atleidus asmen nuo bausms ar baud atsakomybs taikomos baudiamojo ar aukljamojo poveikio priemons, kurios nra bausm.

BK yra ne tik tam, kad jame bt pateiktas nv sraas o ir tam kad teisint baud atsakomybs priemones u nv padaryma.

Baudiamosios atsakomybs pradia, realizavimas ir pabaiga.

BA atsiranda kai asmuo padaro veik, toje valstybje laikom nusikalstama veika.

BA realizuoja valstybs galiotos institucijos prievartos tvarka (apkaltinamasis nuosprendis) ir neatsivelgiant kaltininko nor.

BA objektyvus turinys - valstybs nustatyti apribojimai.

BA subjektyvus turinys - kaip kaltininkas vertina jam nustatytus apribojimus.

BA esminis turinio elementas yra kaltinamasis nuosprendis (pasmerkimas valstybs vardu). Nra jo - nra ir BA.

BA fakultatyviniai elementai - bausm ir teistumas.

Baudiamoji atsakomyb ir bausm, j tarpusavio santykis.

1) nesutampa j atsiradimo ir pabaigos laikas;

2) skirtinga teisin padtis asmens, kuris traukiamas BA ir jau nubausto kriminaline bausme;

3) specifins pasekms teistumas, kuris atsiranda asmen nubaudus kriminaline bausme.

Baudiamoji politika.

Tai valstybs vykdomos nusikalstamumo kontrols formos ir metodai siekiant tam tikr tiksl. Pirmasis BP lygmuo- baudiamoji politika statym leidybos srityje. Valstyb ukardyti nusikalstamum siekia statymais. Kartu su tais statymais nustatomos ar keiiamos sankcijos u padarytas n.v-kas. iuo lygmeniu BP vykdo LRS. B-ai yra kovos su nusikalstamumu teisinis pamatas. Taiau i statym veiksmingumas pasireikia tik taikant juos praktikai. B-ams taikyti valstyb sukr its kriminalins justicijos sistem (teissaugos institucijos ir teismai).

Antras lygmuo- raktin baudiamoji politika. Praktika irykina statym teigiamas savybes ir spragas. Jei statymai tinkamai taikomi, j primimas pasiteisina.

Baud politika (BP) yra sudedamoji valstybs vidaus politikos dalis, kurios paskirtis yra baudiamj statym pagrindu apsaugoti jos gyventojus nuo nusikaltim ksinimsi. BP objektas yra nusikalstamumas kaip socialinis reikinys, kuriam valstyb daro poveik baud. teiss priemonmis.BP samprata aikinama vairiai:

A. Feuerbachas- BP yra susijusi iimtinai su teiss krimu;

K. Sauer- BP apima ir neteisines kovos su nusikalstamumu priemones;

J.Bluvteinas- BP reikia ne tik baud statym krim bet ir j taikym.

iuo metu BP teisingiau bt suprast kaip baud teisini priemoni visum, sudarani vien i nusikalstamumo kontrols krypi.

Valstybs udavinys sudaryti maksimaliai saugias jos gyventoj egzistavimo slygas. Svarbu kad nusikalstamumas kaip socialinis reikinys netapt apskritai nekontroliuojamas. Pagrindin grandis sprendiant nusikalstamumo kontrols problemas yra baud teis. Baud teis sudaro BP pagrind.BP turin galima apibdinti tokiais poymiais:

1) baudiamoji atsakomyb ir jos ribos;

2) pavojing veik kriminalizacija bei dekriminalizacija;

3) nusikalstam veik penalizacija.

Nusikalstamumo kontrol prasideda nuo baud atsakomybs rib nustatymo. Linijos nuo kurios tikslinga veikas pripainti nusikaltimais, nubrimas yra labai svarbus BP aspektas.Nustatant veik pripainimo nusikaltimais pagrindus paprastai atsivelgiama nusikalstamos veikos formalizavimo galimybes, pavojing veik paplitim, teissaugos organ veikos pajgumus, pataisos darb staig galimybes. Todl gali bti atvej kai visuomen tam tikrus reikinius smerkia, bet laikyti tai nusikaltimu nra pakankam pagrind. kai patraukimo baud atsakomybn ribos yra labai iplstos, neretai inyksta riba tarp nusikaltimo ir administracinio teiss paeidimo. Ankstesniais metais Lietuvos BK numat apie 30 atleidimo nuo baud atsakomybs ir bausms atvej. Ir tai nesuteik aikumo, kada asmuo u padaryt veik tikrai bus nubaustas o kada tik pagsdintas.iuo metu Lietuvos BK daugelio atleidim nuo baud atsakomybs atvej atsisak, bet iplt veik, u kurias traukiama baud atsakomybn tik pagal nukentjusiojo skund (privataus kaltinimo bylos) ratas, daugja atleidimo nuo baud atsakomybs atveju, kai kaltininkas susitaiko su nukentjusiuoju.Su patraukimo baud atsakomybn pagrindais tampriai susijs (de)kriminalizacijos procesas. Visuomenei besivystant atsiranda btinumas anksiau priimtus baud statymus papildyti, pakeisti ar i dalies panaikinti. Visa, kas naujai baud statyme nustatoma kaip nusikaltimai, vadinama kriminalizacija. Tai kas toliau nebelaikoma nusikaltimu- dekriminalizacija.Kriminalizacijos procese i esms apribojamos moni teiss, tam tikri j veiksmai pripastami nusikaltimais, kurie utraukia kriminalini bausmi pritaikym. Kiekvienas kriminalizacijos atvejis turi bti kriminologikai pagrsta baudiamosios teiss normos konstrukcija.Reformuojant baudiamuosius statymus buvo atsisakyta kai kuri bausms ri (itrmimo, nutrmimo, vieo papeikimo...). Esminis nusikaltim penalizacijos papildymas buvo padarytas 1994 m : nustatytas laisvs atmimo bausms maksimumas suaugusiems asmenims- 15 m (vietoj buvusi 10 m), o padariusiems nauj nusikaltim, kai neatlikta bausm- 20 met. 1998 m panaikinta mirties bausm. Vykdant tam tikros krypties BP norim rezultat galima pasiekti, jeigu ne tik teissaugos organai, kurie j realizuoja, bet ir visuomen j pripains teisinga. kai nepaisoma BP teisingumo principo visuomen toki BP ir ja siekiam gyvendinti tvark atmeta.BP formavimas tvirtinant j atitinkamuose Baud statymuose danai susiduria su vairiais prietaravimais, interesais ar kompromisais. statym leidjo udavinys vertinti visus galimus u ir prie ir pateikti toki BP, kuri atitikt visuomens daugumos materialinius ir dvasinius interesus. priimant baudiamuosius statymus btina vertinti ne tik ios dienos aktualijas bet ir prognozuoti ateities perspektyvas. Priimti baud statymai nustato tik BP program.Lietuvos Respublikos baudiamoji jurisdikcija (BJ).

Valstybs neapsiriboja baudiamj statym galiojimo savo teritorijoje nustatymu. Jos pleia savo baud jurisdikcij ir numato BK nuostatas dl savo statym galiojimo veikoms, padarytoms kitose valstybse.

baud teiss teorijoje ilgainiui nusistovjo valstybs BJ principai. jais vadovaudamosi valstybs formuluoja savo BJ0j, ufiksuoja BK tam tikrus BJ principus. Slyginai BJ principai skirstomi dvi grupes:

1. BJ principai dl nusikalstam veik, padaryt savo valstybje,

2. BJ principai dl nv padaryt u valstybs teritorini rib.

BJ principai dl veik padaryt u savo valstybs teritorijos rib, gali bti skirstomos :

BJ principus dl valstybs piliei ir kit ten nuolat gyvenani asmen u valstybs teritorini rib padaryt nv;

BJ principus dl usieniei u valstybs teritorini rib padaryt veik.

Dl nusikalstam veik padaryt valstybs teritorijoje valstybs BJ paprastai grindiama teritoriniu principu.

Baud statym galiojimas n veikoms padarytoms u savo valstybs teritorini rib arba kitose valstybse, gali bti grindiamas skirtingais principais: personaliniu, apsaugos, atstovavimo, universaliuoju, vliavos principu. be abejo valstybs yra laisva rinktis kokiais principais grsti savo BJ.

LR BK galiojimo dl nv, padaryt u LR teritorijos rib, nuostatos suformuluotos keliuose, btent 5,6,7 ir 8 BK straipsniuose i dalies ir 4 str. LR BJ dl nv, padaryt ne LR teritorijoje diferencijuojama atsivelgiant nv padariusio asmens ry su Lietuva. Vienaip formuluojamos Lietuvos BJ nuostatos LR pilieiams ir kitiems asmenims, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, kitaip asmenims neturintiems glaudaus ryio su Lietuva.

BK 5 str. nustatoma Lietuvos jurisdikcija LR piliei ir kit nuolat Lietuvoje gyvenani asmen atvilgiu. iame str. tvirtintas personalinis principas. Sename kodekse is principas buvo vadinamas pilietybs principu. Jurisdikcija personalinio principo pagrindu nustatyta dviej kategorij asmenims

a) LR pilieiams

b) kitiems Lietuvoje nuolat gyvenantiems asmenims (kitos valstybs pilietyb turintys asmenys arba jokios valstybs pilietybs neturintys asmenys)

Lietuvoje pastaruoju metu apsigyvena vis daugiau usieniei. Jie sigyja NT, steigia mones, tuokiasi, augina vaikus. Kita vertus jie bdami usienyje gali daryti nusikaltimus ir slapstydamiesi nuo tos valstybs teissaugos grti Lietuv. Toki asmen patraukimas BA pagal Lietuvos B priklauso nuo termino nuolat aikinimo. Remiantis 2004 balandio 29 d statymu Dl usieniei teisins padties prie Lietuvoje nuolat gyvenani asmen priskirti asmenys, turintys leidim nuolat gyventi Lietuvoje.

Lietuvos BK nurodoma kad LR pilieiai ir kiti Lietuvoje nuolat gyvenantys asmenys bdami usienyje privalo laikytis ne tik tos valstybs bet ir Lietuvos baud statym. Paeidusieji BK nuostatas gali bti traukiami BA pagal BK Taiau pagal naujj BK Lietuvos BJ tokiais atvejais nra absoliuioji. BK numatyti trys apribojimai, siaurinantys BJ taikym:

a) BK 5 str. kalbama tik apie usienyje padarytus nusikaltimus taigi u mint asmen kitose valstybse padarytus baud nusiengimus LR BJ nekyla.

b) BK 8 str. 1 d nurodoma kad ie usienyje nusikaltimus padar asmenys atsako pagal B tik jei padaryta veika pripastama nusikaltimu ir u jos padarym baudiama pagal nusikaltimo vietos valstybs ir LR baudiamuosius kodeksus.

Taigi mint asmen BA Lietuvoje pagal BK gali kilti tik esant vadinamajai :dvigubo veikos baudiamumo slygai. Jei usienyje padaryta veika yra nusikalstama pagal Lietuvos BK, taiau nenusikalstama pagal nusikaltimo vietos statymus, io asmens, grusio Lietuv patraukti baud atsakomybn pagal Lietuvos B negalima.

c) Negalima patraukti BA tokio asmens, dl kurio usienuyje padarytos veikos tos valstybs teisins institucijos prim teisin sprendim: asmuo buvo nubaustas, iteisintas arba atleistas nuo BA toje valstybje numatytais teisiniais pagrindais.

gyvendinant BA, paremt personaliniu principu, kaltinamajame akte ir nuosprendyje turi atsispindti tas faktas, kad asmuo Lietuvoje perduodamas teismui ar nuteisiamas dl usienyje padaryto nusikaltimo.

Praktikoje pasitaiko atvej kai kitoje valstybje nv padars asmuo, ne LR pilietis ir ne nuolatinis gyventojas, atsiduria Lietuvoje ir Lietuvoje teissauga suino apie jo padaryt nv. Asmen padariusi nv usienyje, baud atsakomybei pagal kitos valstybs statymus pagrsti teorijoje iskiriami net trys principai: apsaugos, atstovavimo ir universalusis. 2000 m BK numatyta usienio piliei BA pagal LR statymus u usienyje padarytas nv tik jei veika nukreipta prie Lietuvos valstyb. BK 6 str. tvirtintas vadinamasis baudiamj statym galiojimo apsaugos principas. io principo esm ta, kad siekdama apsaugoti nuo nv savo interesus ar pilieius valstyb nustato savo BJ, taigi ir galimyb taikyti statymus dl veik, padaryt usienyje, ne Lietuvos piliei ir nuolat gyvenani Lietuvoje, jei veika susijusi su kokiais nors Lietuvos interesais. A. Nevera princip skirsto valstybs apsaugos ir individuali interes apsaugos principus. Naujasis BK siaura apimtimi saugo vertybes nuo usienyje usieniei padaryt veik ir apsiriboja nusikaltimais Lietuvos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai. Lietuvos BJ dl nusikalstam veik prie Lietuvos pilieius, Lietuvos ekonominius interesus, gamt ir panaiai nenumatoma. Atkreiptinas dmesys kad BK 8 str. 1d apsaugos principo praktiniam taikymui keliama papildoma slyga- turi bti padarytos veikos dvigubas nusikalstamumas. Be to BK 8 str. 2 d. nuostatoje draudiamas dvigubas asmens baudiamumas ir tvirtinamas tokiems atvejams principas non bis in idem., o tai Lietuvai taip pat gi bti visai nenaudinga.

BK 7 str. nurodoma kad asmenys atsako pagal kodeks nesvarbu kokia j pilietyb ir gyvenamoji vieta, nusikaltimo vieta bei tai ar u padaryt veik baudiama pagal nusikaltimo vietos statymus, kai padaromo nusikaltimai, u kuriuos atsakomyb numatyta tarptautini sutari pagrindu. iame straipsnyje tvirtinta BJ paremta universaliuoju principu.

Pirmiausia iame str. numatoma Lietuvos jurisdikcija tik dl apibrt nusikaltim. ie nusikaltimai aikiai ivardinti. Tai veikos dl kuri nusikalstamumo ir baudimo u jas yra priimtos TS.

Antras principo ypatumas tas, kad dl ivardint nusikaltim valstybs BJ neribojama asmens pilietybe ar gyvenamja vieta. Taigi pagal ias nuostatas Lietuvoje gali bti teisiami ir LR pilieiai ir kit valstybi pilietyb turintys asmenys, ir asmenys neturintys jokios pilietybs.

Treias bruoas tas kad BJ gyvendinimas nesiejamas su nusikaltimo vieta. is bruoas ipleia Lietuvos BJ dl nusikalstam veik padaryt usienyje.

Ketvirtas bruoas tas, kad BJ gyvendinimas nesiejamas su dvigubo veikos nusikalstamumo reikalavimu.

Vienintel klitis taikyti universalj princip yra dvigubos atsakomybs negalimumo slyga, tvirtinta BK 8 str. 2 d.

Vadovaujantis atstovavimo principu valstybs BK teisina usieniei BA pagal tos alies baud statymus u bet kokius kitoje valstybje padarytus nusikaltimus. Tokia nuostata buvo seno kodekso 6 str. io str. antroje dalyje vardijama kit asmen padariusi nusikaltimus usienyje atsakomyb. Nedetalizuojama nei asmen nei nusikaltim kategorijos, buvo tik nuostata kad Lietuvos B statymai gali bti taikomi ne Lietuvos pilieiams padariusiems nv usienyje jei jos yra nusikalstamos pagal abiej valstybi statymus. Naujajame BK nenumatytos nuostatos dl Lietuvos BJ usienio piliei neturini nuolatins gyv. vietos Lietuvoje, atvilgiu jei padar nusikaltim kuris nra nukreiptas prie Lietuvos valstyb ir nra tarptautinio pobdio nusikaltimas. taigi atstovavimo principas netvirtintas naujajame BK. Lietuvoje esantys tokie asmenys atliekantys bausm pagal seno kodekso straipsnius sigaliojus naujajam BK nedelsiant turjo bti atleisti nuo bausms, nes naujasis BK naikina toki asmen baudiamum.

Vliavos principas.

LR BJ pagrsta vliavos principu numatyta jau seniai. Taip pat ir sename kodekse. Bet ir sename ir naujame kodeksuose vliavos principo nuostatos neiskirtos atskir str. Jos formuluojamos straipsniuose tvirtinusiuose teritorin valstybs jurisdikcij. Dl tokio io principo iraikos bdo teorija vliavos principo atskirai neiskirdavo. Buvo pripastama kad laivai ir orlaiviai su Lietuvos resp. vliava yra sudtin LR teritorijos dalis, o jurisdikcija grindiama teritoriniu principu, taiau tokie teiginiai neatitinka tikrovs.

Iskirti vliavos pr. reikia kad bt galima pateisinti valstybs BJ dl n veik, padaryt upi ar jr laivuose ar orlaiviuose, esaniuose u LR teritorijos rib. Vliavos pr. naujajame BK tvirtintas kartu su teritoriniu pr. tame paiame BK straipsnyje. BK 4 str. 1 d nurodoma, kad asmenys padar nv Lietuvos valstybs teritorijoje arba laivuose ir orlaiviuose su Lietuvos valstybs vliava ar skiriamaisiais enklais atsako pagal kodeks. is principas tvirtina LR BJ dl vis laiv ir orlaivi neatsivelgiant j r ir buvimo viet.

Jei laive su LR vliava nusikaltimas padaromas laivui esant Lietuvos teritoriniuose vandenyse, BJ klausimai sprendiami ne vliavos o teritoriniu principu. Vliavos pr. gauna svarbi reikm gyvendinant valstybs BJ kai laivas yra atviroje jroje t.y. niekieno teritorijoje. Vliavos pr. nustato prioritetin Lietuvos valstybs BJ dl nv, padaryt laivuose su Lietuvos vliava, esani atviroje jroje.

Laivams esant gali susidaryti nemaai situacij kai dl nv kelios valstybs pareik teis savo BJ (po skirtingomis vliavomis plaukiani laiv susidrimas, narkotik gabenimas) Siekiant ivengt toki kolizij ir padti jas sprst sudaryta nemaai tarpt konvencij susijusi su jr teise.

Vliavos pr. ypatumas tas kad jis numato Lietuvos valstybs BJ, t.y. patraukim BA pagal Lietuvos statymus u visas nv, padarytas laive, esaniame kitos valstybs teritorijoje ne tik Lietuvos pilieiams bet ir usienieiams. tai yra jurisdikcijos, pagrstos vliavos principu ypatumas nes tos paios laivo gulos nariams nv padarius laivui esant kitos valstybs uoste, o gulos nariams ijus miest Lietuvos BJ jau ribojama, kadangi ioje situacijoje ji gali bti grindiama tik personaliniu pr.

Sudtingesnis klausimas dl vliavos valstybs BJ taikymo dl nv padaryt laivui esant kitos valstybs teritoriniuose vandenyse ar stovint uoste. Tokiu atveju laivas yra usienio valstybs teritorijoje ir usienio valstyb turi prioritetin jurisdikcij dl toki veik nes ji remiasi teritoriniu jurisdikcijos pr. Paprastai tokiais atvejais Lietuvos BJ gyvendinama jei apie padaryt nusikaltim neinformuojamos kranto valstybs institucijos arba jos atsisako savo BJ nes padaryta veika nepaeidia kranto valstybs interes.

Analogikai sprendiami ir Lietuvos BJ klausimai nv padarius orlaiviuose su Lietuvos skiriamaisiais enklais.

BP principai.

1. Lygybs principas. Baud statymai privalo utikrinti, kad kiekvienas asmuo. kuris padar nusikaltim, neatsivelgiant jo lyt, ras, kilm, socialin padt, tikjim, bt traukiamas baudiamojon atsakomybn.2. Teistumo principas. Pirmin prielaida teistumui utikrinti yra priimti statymai, garantuojantys moni saugum. Jie turi bti pakankamai aikiai ir tiksliai idstyti, kad nekilt dvejoni dl j prasms, jie patys turi bti skirti visuomens interesams utikrinti, o ne prietarauti jiems. 3. Humanizmo principas. Konstitucija nurodo, kad negalima mogaus kankinti, aloti, eminti jo orumo, iauriai su juo elgtis. Baud statymai privalo tvirtinti humanik elges su teisiamuoju. Baud statymai privalo ukirsti keli ikiteisminio tyrimo metu ar bausms vykdymo metu taikyti tokias priemones ir suvarymus, kurie nenumatyti statymo ir tyia sukelia mogui kanias ar emina jo orum. iuolaikiniai B-ai daugumoje valstybi greta nubaudimo akcentuoja taip pat nusikaltusiojo galimyb pasitaisyti ir grti normal gyvenim. ia taip pat velgiamas statym humanizmas. Nusikaltli persekiojimas baud statym nustatyta tvarka- tai viena i priemoni utikrinti daugumos moni normalias gyvenimo slygas, ivengti baims bti nusikaltlio apipltam, sualotam ar netgi netekti gyvybs. taigi bendriausia prasme humanizmo principas reikia vis moni saugum esant normalioms bendravimo ir gyvenimo slygoms. BP turinys labai daug priklauso nuo speciali BT princip realizavimo. Atkreipt dmes reikt iuos:

1) Nullum crimen, nlla poena sine lege (niekas nra pripaintas kaltu jei nra statymo) Principas i esms neprarado savo reikmingumo nepaisant to, jog baudiamieji statymai yra kodifikuoti, neretai kyla klausimas, ar konkreti veika i tikrj yra udrausta ar ne. Taip yra dl statymo teksto netikslumo ar neaikumo a statyme taikom blanketini poymi nusikaltimo sudties poymiams ireikti.2) atsakomybs neivengiamumo principas reikia tai, jog baudiamieji statymai yra pakankamai aikiai sukonstruoti ir jais remdamiesi teissaugos organai nustato visus statymo paeidimo atvejus, patraukia atsakomybn juo padariusius asmenis. Kiekvienas padars nusikaltim, privalo u j atsakyti.3) asmenins atsakomybs ir bausms individualizacijos principas. is principas i esms yra viena sudedamj teisingumo principo dali. BT normos turi utikrinti kad atsakomybn bt traukiamas tik kaltas nusikaltimo padarymu asmuo. Bet kuris nubaudimas netiesiogine prasme visuomet daro didesn ar maesn tak jo artimiems monms. Teismai paprastai paskiria bausm, kuri kiek galima maiau turt takos artimiesiems. Bausms individualizavimas reikmingas siekiant nubaudimo teisingumo. is principas tvirtintas BK 54 str. Skirdamas bausm teismas atsivelgia : padarytos nv pavojingumo laipsn; kalts form ir r; padarytos nv motyvus ir tikslus; nv stadij, kaltininko asmenyb, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nv form ir r; atsakomyb lengvinanias ir sunkinanias aplinkybes.

4) in dubio pro reo (visi neaikumai aikinami kaltininko naudai). is principas pirmiausia yra susietas su baudiamuoju procesu. Sprendiant veikos kvalifikavimo klausimus, kai yra abejotin aplinkybi, turi bti paskirta tik ta nusikaltimo sudtis, kuri be abejons atitinka surinktus duomenis.5) bausms ekonomijos principas reikia, kad nustatytos tokios sankcijos ribos, kurios leidia teismui parinkti tokias minimalias bausmes, kuri utekt nuteistajam pasitaisyti.Teisingumo principas. Naujame BK pirm kart teisingumas vardyta baudiamosios teiss principu. is principas tvirtintas BK 41 str kuriame formuluojama bausms paskirtis ir greta kit tiksl nustatoma, kad bausm turi utikrinti teisingumo principo gyvendinim. Baudiamojo poveikio priemons turi bti teisingos. Taiau teisingumas nra gyvendinamas vien skiriant bausm. Teisingumas BT turi tris aspektus: -tai teismo veikla nagrinjant baudiamsias bylas ir skiriant bausmes ir baudiamojo poveikio priemones; -teisingumas tai statym leidjo veikla nustatant mogaus poelgi nusikalstamum ir formuojant sankcijas u n.v. taip kad jos bt teisingos; -tai siekis vienodos BP, t.y. tokios padties, kad u panaias veikas padarytas tokiomis pat aplinkybmis, esant panaiems kaltininko asmenyb apibdinantiems poymiams, bt skiriamos analogikos bausms.Teisinga tokia bausm, kuri paskirta tinkamai atsivelgus padarytos nusikalstamos veikos sunkum, padaryto nusikaltimo ypatumus, kaltininko padarytos veikos subjektyviuosius poymius (kalt, motyv), jo asmenyb. Tai pagrindinis teisingumo aspektas.

Teisingumas prasideda nuo statym leidybos. Jei statym leidjas priimdamas statym ir nustatydamas sankcij u nusikalstam veik, nustat per griet ar per velni bausm, teismai privals j taikyti, taiau nuteistieji ir aplinkiniai mons tokios bausms nesupras kaip teisingos. Visuomen tokiu atveju visada manys kad teisingumui nusieng teismas. Bet teismas klauso tik statymo. sigaliojus naujam BK, kuris suvelnino daugelio nusikalstam veik sankcijas, teismai susiduria su kita problema, paskyrus net ir grieiausi bausm ji vis tiek nereikia teisingumo nes yra per velni atsivelgiant padaryto nusikaltimo pavojingum, padarini dyd. Teisingumas tai siekis vienodos baudiamosios teism praktikos. Kad teismai analogikomis situacijomis priimtu vienodus sprendimus.Nusikalstamos veikos sudties kaip baudiamosios atsakomybs pagrindas. Tai pagrindinis BT principas, apbriantis baud atsakomybs pagrindus. Atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baud statymo numatyt nusikaltimo ar baud nusiengimo sudt. Taigi net padarius baud statyme numatyt veik baud atsakomyb nekils, jei veika padaryta nesant kalts. naujov: dl daugelio n.v. BK spec. dalies straipsniuose galima aptikti formuluot, kad u iame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentjusiojo asmens skundas ar prokuroro reikalavimas. anso principas. Daug dmesio naujajame BK skiriama asmenims, pirm kart padariusiems nusikalstam veik. BT nepaisant savo pavadinimo turi suteikti nusikaltusiam asmeniui ans. Svarbi BK 55 str. nuostata, kad asmeniui pir kart padariusiam nesunku ar apysunk nusikaltim, paprastai skiriama ne laisvs atmimo o kita bausm. statyme numatytas ir dar vienas ansas- atleisti nuo visos ar nuo dalies paskirtos bausms. taikydami atleidim nuo bausms teismai visada atsivelgia ar asmuo teisiamas pirm kart ar pakartotinai. Nukentjusiojo nuoiros ipltimo principas. Naujam BK suteikiama daugiau teisi inicijuoti ir gyvendinti baudiamj persekiojim. pagal senj BK dauguma byl buvo vieojo kaltinimo, todl jose neliko vietos nukentjusiojo nuoirai. Nukentjusiojo vaidmens didinimas tvirtinamas baud statymuose dviem bdais. Pirma: BK didinamas ratas veik dl kuri baud persekiojimas pradedamas tik esant nukentjusiojo ar atstovo skundui (pareikimui). Tokia tvarka pateisinama padarius nv nuosavybei, nesusijusias su smurtu, taip pat kai kurias veikas susijusias su sveikatos sutrikdymais dl buitini konflikt tarp artim moni. Antra: teis nutraukti pradt proces. danai byloje kaltininkas atlygina nukentjusiajam al padaro kitokius veiksmus nukentjusiojo naudai ir kaltininkas bei nukentjusysis susitaiko. Gero kaltininko elgesio ir pagalbos ikiteisminiam tyrimui ir teismui atskleidiant nusikaltimus skatinimo principas. BT normos turi skatinti kaltinink prisipainti, padti greit atskleisti nusikaltim, demaskuoti bendrininkus, atlyginti padaryt al. Toks elgesys skatinamas numatant BK galimybi netraukti asmens baudiamojon atsakomybn, atleisti j nuo baud atsakomybs, skirti velnesn negu statyme numatyt bausm. Kita grup skatinamj norm suteikia galimyb atsivelgiant gera kaltininko elges skirti jam velnesn bausm u padaryt nusikaltim. Non bis in idem. Niekas negali bti persekiojamas ar baudiamas baudiamja tvarka pagal tos paios valstybs statymus ar nusiengim, u kur jis jau galutinai iteisintas ar nuteistas remiantis tos valstybs teise ir baud procesu.

Prieglobsio suteikimas (Asylum). Visuotins mogaus teisi deklaracijos, kuri patvirtinta JT 1948 m. 14 str. nustatyta:

1) Persekiojamas kiekvienas mogus turi teis iekoti prieglobsio kitose alyse ir juo naudotis.2) ia teise negali bti pasinaudota, kai persekiojimas tikrai pagrstas padarymu kriminalinio nusikaltimo ar veiksm, prietaraujani Jungtiniu taut tikslams ir principams.

Lietuvos BK 7 str. 4 dalyje yra nustatyta, kad asmenys u veikas, dl kuri jie buvo persekiojami usienyje ir todl pagal LR statymus jiems buvo suteikta prieglobsio teis, nebaudiami pagal LR baud statymus ir neiduodami usienio valstybms. Prieglobsio teis pagal Lietuvos statymus yra suteikiama tuomet, jeigu usienio pilietis padar veiksmus, kurie pagal jo alies baud statymus yra pripastami nusikaltimu. Asmens padaryti veiksmai neturi bti kriminalinio pobdio. Nusikaltlio idavimas (ekstradicija). Ekstradicija tai nusikaltlio atidavimas tai valstybei kurioje jis padar nusikaltim. Nusikaltlio idavimo praktika buvo inoma dar senovs Egipte. Asmenys iduodami u nusikaltimus, u kuriuos yra baudiama laisvs atmimu arba sulaikymu bent vieneriems metams, arba dar grietesne bausme pagal praanios ir pagal praomosios alies statymus. Lietuvos BK nustato pagrindines nusikaltlio idavimo taisykles. Usienio pilieiai, padar nusikaltimus, iduodami atitinkamoms valstybms remiantis tarptautinmis sutartimis, o jei toki sutari nra- vadovaujantis Lietuvos statymais. BK 9 str. taip pat nustato kada usienio pilieiai neiduodami:-jei j veikos pagal LR baud statymus nelaikomos nusikaltimais;

-jeigu asmenis, kurie u veikas buvo persekiojami usienyje remiantis Lietuvos statymais buvo suteikta prieglobsio teis.

Tarptautinse sutartyse nurodyti apribojimai:

-kai nusikaltimas buvo padarytas susitarianios alies kuriai pateiktas praymas teritorijoje;

-alyje kuriai pateiktas praymas baud persekiojimas negali bti pradtas arba nuosprendis vykdytas dl senaties ar kitu teistu pagrindu;

-kai alyje kuriai pateiktas praymas u t pat nusikaltim buvo priimti ir siteisjo nuosprendis ar nutarimas nutraukti byl.

statyme numatytos tik slygins klitys vykdyti ekstradicij, t.y. BK visais atvejais palieka teismui teis sprsti idavimo klausim, net ir tada kai pagal Lietuvos statymus veika nelaikoma nusikalstama.

Jei iduoti asmen prao kelios valstybs- paprastai atsivelgiama padaryt nusikaltim sunkum ir praym gavimo eilikum. taip pat danai yra nustatoma kad alis praanti asmen iduoti negali jo traukti baudiamojon atsakomybn u kitus nusikaltimus dl kuri ji nepra io asmens iduoti.

LR BK ir BPK tvirtina Lietuvos valstybs teis savanorikai atsisakyti BJ asmeniui nv padariusiam LR teritorijoje taip pat u jos rib. ie klausimai reguliuojami BK 9 ir 91 str.

Europos areto order idavus baud persekiojimo tikslais LR pilietis ar nuolat gyvenantis asmuo gali bti perduotas esant slygai, kad asmuo, dl kurio Europos areto order idavusi valstyb prim nuosprend, bus graintas LR atlikti jam skirt su laisvs atmimu susijusi bausm, jei to prayt perduotas asmuo arba pareikalaut LR generalin prokuratra.

BJ atsisakymas gali pasireikti ir Lietuvai atsisakant perimti baud proces dl kurio paduotas kitos valstybs praymas. Europos konvencijoje dl baud proceso perdavimo numatoma galimyb vienai valstybei prayti kitos valstybs tam tikrais atvejais perimti baud proces. Jei Lietuvoje nusikaltim padar kitos valstybs pilietis vliau j persikls, Lietuva gali prayti kit valstyb perimti baud proces, t.y. kad ji pagal savo statymus tok asmen itirt ir nuteist.

Nusikalstama veika.

Veika BT-je tai socialiai reikmingas mogaus elgesys, poelgis.

Bk 11 str. 1 d nustatyta, kad nusikaltimas yra pavojinga ir iame kodekse udrausta veika (veikimas ar neveikimas), u kuri numatyta laisvs atmimo bausm. Nusikaltimai klasifikuojami tyinius ir neatsargius. Nusikaltim kategorijos: nesunks, apysunkiai, sunks ir labai sunks. Nusikaltim kategorijos skiriasi pagal BK numatyt maksimali laisvs atmimo bausm. Kodekso 12 str. baud nusiengimas apibriamas kaip pavojinga ir iame kodekse udrausta veika u kuri numatyta bausm nesusijusi su laisvs atmimu, iskyrus aret. NV- yra pavojinga ir iame kodekse udrausta veika. Poymiai apibdinantys veik kaip nusikaltim ar baud nusiengim

a) veikos pavojingumas;

b) veikos draudiamumas arba prieingumas baud statymui.

Paplits trij sudedamj dali nusikaltimo apibrimas. Jo esm ta kad skiriami trys btini poymiai: veika yra prieinga baud statymui, veika atitinka tam tikro nusikaltimo sudt ir veika padaryta kaltai.

Veikos pavojingumas danai vadinamas materialiu nv poymiu. Jis parodo veikos esm, paaikina dl ko mogaus poelgis visuomens netoleruojamas ir pripastamas nusikalstamas. bet jei veika pavojinga tai kam ji pavojinga? odis pavojingas BT-je aikinamas kaip keliantis pavoj, darantis al, besiksinantis ar kak paeidiantis. Pavojinga veika tai pavojinga viepataujaniai vertybi sistemai veika. Vertybs tai mogau gyvyb, sveikata, laisv, orumas, nuosavyb, visuomens saugumas. Viskam kas pripastama visuomens vertyb, suteikiama teisin apsauga. Vienos vertybs ginamos yra ginamos administracins teiss norm, kitos civilins teiss norm. Aukiausios visuomens vertybs yra imamos baudiamosios teiss apsaugon, kriminalizuojant pasiksinimus ias vertybes. Dl to galima teigti, kad nusikalstamos pripastamos ne iaip pavojingos veikos, o paios pavojingiausios- veikos, kuriomis ksinamasi didiausias vertybes.Veikos pavojingumas. v mogaus poelgi, net ir t, kurie laikomi nusikaltimais, pavojingumas nra vienodas. Nv pavojingumui matuoti vartojami du terminai:

1) nv pavojingumo pobdis. J apibdina vertybi pobdis ir vertingumas. Terminas pobdis paprastai vartojamas skirting ri n veikoms esanioms skirtinguose BK skyriuose. 2) nv pavojingumo laipsnis. Keli tapats ar vienariai nusikaltimai palyginami pagal j pavojingumo laipsn. Laipsn nulemia tam tikr nv poymi einani n veikos sudt, ireiktumas, kiekybin j iraika.Nv pavojingumas vertinamas dviem lygiais:

-statyme;

-teisinje praktikoje taikant statym.

Pirmiausia veikos pavojingum vertina statym leidjas. tai pirmas arba rinis veikos pavojingumo lygis. Jis vienodas visoms tos paios ries n veikoms. statym leidjas nustato sankcij u padaryt nv ir joje matyti baudiamasis teisinis veikos vertinimas. Lyginant statym sankcijas galima palyginti nusikaltim pavojingum.Antras lygis, kuriuo ireikiamas nv pavojingumas- konkreios padarytos nv pavojingumas. J vertina teismas skirdamas bausm u padaryt nv. statym leidjas sankcijas formuluoja kaip alternatyvias ir santykikai apibrtas, palikdamas vietos konkreios padarytos veikos pavojingum vertinti teismui (teismo nuoirai).

Veikos draudiamumas (prieingumas baud statymui). Nusikalstama yra tik tokia veika, kuri yra statym leidjo udrausta. Veika ne tik apskritai kelia pavoj kakokioms vertybms, bet yra baud statymas kuris aprao tokio poelgio poymius ir numato baud atsakomyb u toki veik. Nv tai veika, udrausta ne bet kokiu, o btent baud statymu.Kaip atskiriamas nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas. Pagrindinis kriterijus- n veikos dalyko ypatumai jo vert ir kiekis. bet ne visada st leidjas paymi n veik skiriamj rib. Tada reikia pasitelkti vairius statymo aikinimo bdus. Gramatins ar loginis statymo aikinimas ne visada gelbsti. Autentikas baud statymo aikinimas pateiktas BK spec. dalies straipsniuose pavadintuose Svok aikinimas. Ir u nusikaltim ir u baud nusiengim st leidjas numato baud atsakomyb, taiau u baud nusiengim numatytos velnesns baud atsakomybs priemons. BK 42 str. 2 d numatomos specialios tik u baud nusiengimus skirtos bausms- u juos nenumatyta ir negali bti skiriama mirties bausm. Asmenys nuteisti u baud nusiengimus neturi teistumo.

Nv veik atskyrimas nuo kit teiss paeidimNusikaltim bei kit teiss paeidim atskyrimas turt remtis tokiais trimis pagr. kriterijais:

-pavojingumo laipsniu ir pobdiu;

-prieingumu teisei;

-sukeliamos teisinmis pasekmmis.

Nusikaltimas yra pavojinga veika. Administracinis nusiengimas, civilinis paeidimas, drausminis nusiengimas irgi yra pavojingos veikos, taiau ie paeidimai maiau pavojingi nei nusikaltimas. Nusikaltimo padarymo pasekms sunkesns nei padarius kitus teiss paeidimus. Didesniam nusikaltimo, palyginti su kitais teiss paeidimais, pavojingumui takos turi ir jo objekto ypatumai. Nusikaltimu ksinamasi visuomenje labiausiai saugomus grius: mogaus gyvyb, lytin nelieiamyb, valstybs suverenitet, jos konstitucinius pagrindus. Didesn nusikaltimo pavojingum lemia ir jo subjektyvs poymiai: kalt motyvas tikslai.

Nusikaltimai visada udrausti baud statymo, kitus teiss paeidimus reglamentuoja civilinis, administracinis, darbo eimos kodeksai bei kiti teiss norminiai aktai.

Padariusiam nusikaltim skiriama grieiausia valstybs prievartos priemon- kriminalin bausm. U kit teiss paeidim padarym kaltininkui skiriamos ne tokios grietos valstybs prievartos priemons. kriminalin bausm utraukia teistum.Taip pat nuo administracinio nusiengimo, civil paeidimo bei drausminio nusiengimo nusikaltimas skiriasi atsakomybs pagrindais ir slygomis. U nusikaltimo padarym atsako tik tas asmuo kuris pats konkreiai padar nusikalstam veik. Tuo tarpu u administracinio nusiengimo ar civil paeidimo padarym atsakomybn atitinkamais atvejais gali bti traukiami asmenys, kurie patys nepadar nei adm nusi. nei civil paeidimo. baud ir civil atsakomybs esminis skirtumas yra tas kad civilins atsakomybs pagrindin paskirtis- paeist turtini teisi atstatymas, baud atsakomyb nesiejama su konkretaus asmens paeist teisi atstatymu, daniausiai tai ir nemanoma padaryti.

Adm atsakomybs pasekms panaios baudiamosios atsakomybs pasekmes. Adm atsakomybs atsiradimo pagrindas adm paeidimo padarymas kuris laikomas pavojinga veika bet ios veikos pavojingumas maesnis nei nusikaltimo. Taikyti adm atsakomyb suteikta ne tik teismui bet ir daugeliui kit institucij. Adm nuobaudos paskyrimas neutraukia teistumo, nors asmuo nubaustas adm nuobauda vienerius metus nuo tokios nuobaudos paskyrimo laikomas baustu.Drausmin atsakomyb pasireikia statymo numatyt nuobaud taikymu staigos ar organizacijos administracijos darbuotojui, kurioje jis dirba. ios atsakomybs pasekm- drausmini nuobaud taikymas. Darbo drausms paeidimai kartais gali sukelti itin sunkias pasekmes ir todl gali bti kvalifikuoti kaip nusikaltimai.

Nusikaltimu laikoma tik tokia veika kuri padaroma kaltai, tuo tarpu civil paeidimas tam tikrais atvejais gali bti padaromas ir be kalts. iuo atveju civilins atsakomybs atsiradimas gali bti siejamas vien su alos padarymo faktu.

Nv sudtis

Tam kad padaryt veik bt galima pavadinti nusikaltimu ar baudiamuoju nusiengimu tai yra nusikalstama veika o asmen nusikaltliu, nepakanka vertinti vien iorin, akiai matom elges. Vertinant mogaus poelg kaip nusikalstam ar nenusikalstam, baud teisje naudojamas nusikalstamos veikos sudties modelis. Remiantis iuo modeliu norint padaryti ivad apie (ne)nusikalstamos veikos pobd btina nustatyti nusikalstamos veikos sudt kaltininko veikoje,t.y. fakt, kad asmens poelgiui yra bdingi visi baud statyme numatytos ir draudiamos veikos poymiai.Nv sudtis- tai teisin mogaus poelgio prieingumo baud teisei iraika.

Priimdamas baud statym ir nustatydamas veikos baudiamum, statym leidjas sukuria tam tikros nusikalstamos veikos model, kuriame aprao nusikalstamos veikos poymius. Nv poymiai baud statyme apraomi n veikos sudties forma.

Nustatyta nv sudtis leidia pavadinti veik nusikaltimu ar baud nusiengimu, o asmen padarius veik vadinti nusikaltliu. Nv sudtis yra baud atsakomybs pagrindas pagal Lietuvos baud teis. BK 2 str. 4 d. teigiama, kad pagal B atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baud statymo numatyt nusikaltimo ar baud nusiengimo sudt. Nv yra objektyvios tikrovs reikinys, tai mogaus poelgis, kuris kelia pavoj visuomens vertybms, todl statymo udraustas.

Nv sudtis kitaip nei nusikalstama veika, nra objektyvios tikrovs reikinys. Sudties nemanoma pamatyti, paliesti. Tai nusikalstamo reikinio teisin iraika. Ji btina ivadai apie n veik padaryti. Tik byl tiriant ir atliekant teismin nagrinjim rodius visus inkriminuotus n veikos sudties poymius galima pavadinti veik nusikaltimu ar baud nusiengimu.Nusikaltino ar baud nusiengimo sudties model sudaro tam tikri poymiai, kurie apibdina n veik. Nv sudties modelis skirstomas sudedamsias dalis. Nv sudties poymiai skiriami dvi grupes: objektyviuosius ir subjektyviuosius. Objektyvieji nv poymiai apibdina iorin matom mogaus poelgio pus. Objektyvieji poymiai tai:-B saugomos vertybs

-pavojinga veika

-n veikos dalykas

-n veikos padarymo bdas

-jos padarymo laikas vieta ir priemons

-nv padarymo aplinkybs

-nv pavojingi padariniai

-prieastinis padarytos veikos ir kilusi (statyme numatyt) pavojing padarini ryys

-asmens, trauktino baud atsakomybn amius

-specialaus subjekto poymis.

Objektyviuosius poymius galima skirstyti dvi grupes:a) objektyvs sudties poymiai, apibdinantys n veik

b) objektyvs sudties poymiai, apibdinantys asmen, padarius nv (asmens, trauktino baud atsakomybn amius, specialaus subjekto poymis)Poymiai, apibdinantys nematom, t.y. vidin, psichin nv pus, priskiriami prie subjektyvij nv sudties poymi. Tai pakaltinamumas, kalt, nv padarymo motyvas, nv padarymo tikslas.Objektyvieji ir subjektyvieji nv sudties poymiai:

-pagrindiniai- tie kurie statym leidjo yra naudojami apraant kiekvienos nv sudties poymius, taigi jie eina kiekvienos nv sudt ir privalo bti rodinjami byloje, tiriant kiekvien nv.

-fakultatyviniai- tie kuriuos statym leidjas naudoja formuluodamas ne kiekvien, o tik kai kurias n veik sudtis. ie poymiai eina ne visas nv sudtis, todl yra rodinjami tiriant ne visas bylas.Kiekvienoje byloje privalu rodyti, kokias vertybes pasiksino kaltinamasis, kuo pasireik jo veika, koki padarini kilo dl veikos ir ar jie atitinka padarinius u kuriuos statyme numatyta baud atsakomyb, ar yra prieastinis padarytos veikos ir kilusi pavojing padarini ryys, ar kaltinamasis sulauks statymo numatyto baud atsakomybs amiaus, ar jis pakaltinamas ar jis kaltas.Nv sudi rys.

Nv sudtys skirstomos :

1. Pagrindines.

2. Kvalifikuotas

3. Privilegijuotas.

Pagrindins dar vadinamos konstitucinmis. Tai tokios sudtys kuriose yra apraytas minimalus kiekis poymi, apibdinani veik kaip nusikalstam. Jos paprastai apraomos BK spec. dalies straipsni pirmose dalyse.

Kvalifikuota nv sudtis yra tokia kuri traukiami papildomi, palyginti su pagrindine sudtimi, poymiai, didinantys nv pavojingum ir dl to nustatoma grietesn bausm. Kvalifikuota sudtis daniausiai apraoma BK straipsni 2-oje, 3-ioje, 4-toje dalyse, jei jose formuluojami nv sudties poymiai. Privilegijuotos yra tokios nv sudtys, kurios formuluojamos traukiant pagrindin sudt papildomus poymius, mainanius veikos pavojingum. Tokios sudtys gali bti apraomos BK straipsni antroje ar treioje dalyse arba atskirame BK straipsnyje. J sankcija bna atitinkamai velnesn.

Kaip nustatyti ar sudtis yra pagrindin ar privilegijuota jei BK straipsnis turi tik vien dal, skirt aprayti sudties poymius. Yra du bdai:

-lyginti keli straipsni numatani atsakomyb u t pai veik, dispozicijas ir j sankcijas;-tam tikrai atvejais galima pasinaudoti teisminiu baud statymo aikinimu.

Tais atvejais kai statym leidjas viename BK straipsnyje formuluoja nusikaltimo ir baudiamojo nusiengimo sudt, baud nusiengimo sudtis visada bus privilegijuota nusikaltimo sudties atvilgiu.

N veik sudi klasifikavimas materialias ir formalias nv sudtis. Klasifikacijos pagrindas- objektyvaus sudties poymio- pavojing padarini reikm nusikalstamos veikos sudiai ir, aiku, asmens baudiamajai atsakomybei.Pavojingi padariniai yra pagrindinis materiali nusikalstam veik sudi poymis ir jos yra rodinjamos tiriant n veik. Materialiose sudtyse prie pagrindini nv sudties poymi priskirtinas prieastinis pavojingos veikos ir statyme numatyt pavojing padarini ryys.

Jei nv sudtis yra formali, baud atsakomyb kils u pai veik neatsivelgiant pavojing padarini kilim, jeigu sudtis materiali, baud atsakomyb kaip u baigtin nusikalstam veik kils padarius veik ir atsiradus statyme numatyt pavojing padarini.

Ar nv sudtis formali ar materiali nustatoma daniausiai aikinant statym. Jei pavojingi padariniai yra aprayti dispozicijoje, nv sudtis yra materiali ir padariniai eina nusikalstamos veikos sudt. Jei ne- formali. Kartais prireikia panaudoti ir login, gramatin ar net teismin baud statymo aikinim norint nustatyti nv sudties r.

Nv kvalifikavimas.

Tai ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro ar teisjo ivada, kad kaltininko padaryta veika turi nv sudt, ireikta formalia skaii kalba atitinkamame procesiniame dokumente. Nv kvalifikavimas yra konkretaus gyvenimo atvejo palyginimo su bendra baud teiss norma rezultatas, ufiksuotas tam tikruose procesiniuose dokumentuose formalia skaii kalba. Nv kvalifikavimas tai procesas, kuris susideda i trij etap ar stadij. Kvalifikuoti n veikas-btina imanyti baud statymus. Tai pirmas kvalifikavimo etapas. N veik kvalifikavimas yra rodinjimo proceso rezultatas.Antra stadija yra konkretaus gyvenimo atvejo,t.y. mogaus poelgio, teisikai reikming poymi nustatymas. Tai faktini bylos aplinkybi nustatymas. Teisikai reikming veikai kvalifikuoti poymi nustatymas ir j fiksavimas procesiniuose dokumentuose kartu dar vadinamas nusikalstamos veikos rodinjimo procesu. Treiasis baigiamasis nv kvalifikavimo etapas, kuriame sulyginama tyrimo metu nustatyt teisikai reikming konkreios veikos poymi visuma su pasirinkta rodinti baud teiss norma. Jei asmuo, tiriantis byl mano, kad nustatyti visi nv dl kurios buvo pradtas ikiteisminis tyrimas, sudties poymiai jis daro ivad, kad tiriamojoje veikoje yra inkriminuotos nv sudtis. Tada jis surao kaltinamj akt, jame vertina veik pagal tam tikr BK str. ar jo dal, glaustai nurodo teisikai reikmingus jos poymius ir motyvus, patvirtinanius kvalifikavim pagal t BK str. T pat daro teismas priimdamas apkaltinamj nuosprend. Nv kvalifikavimo klausimai sprendiami viso baud proceso metu, t.y. atliekant ikiteismin bylos tyrim ir j nagrinjant teisme. Nv kvalifikuojama visomis baud proceso stadijomis. Nv kvalifikavimu prasideda ikiteisminis baudiamosios bylos tyrimas, veikos kvalifikavimu baigiasi teisminis bylos nagrinjimas. Nusikaltimo kvalifikavimas viso baud proceso erdis.Nv kvalifikavimas glaudiai susijs su rodinjimo procesu baudiamojoje byloje. Nv kvalifikavimas visose baud proceso stadijose yra susijs su rodinjimu ir galiausiai yra rodinjimo proceso rezultatas. Norint kvalifikuoti veik pagal BK straipsn reikia vis pirma rodyti esant nusikalstamos veikos sudt asmens veikoje.Antra- reikia rodyti kas padar n veik. Kol nra nustatytas asmuo, padars nv, nv sudties rodinjimo procesas sustoja ir veika nekvalifikuojama. Byloje taip pat turi bti rodinjama kaltininko asmenyb ir padarytos alos dydis, jei yra civil iekinys.Teisingo nv kvalifikavimo reikm yra labai didel. Teistumo poiriu ne tas pats, u koki nv asmuo bus nuteistas. BK straipsniai numato skirtingas sankcijas, skirtingi BK straipsniai turi skirting poveik nuteistojo teisiniam statusui bausms atlikimo slyg poiriu, atleidimo nuo bausms poiriu ir kt. Objektyvieji nv poymiai (OP).

Tai iorin akiai matoma ios veikos dalis. Vienos nusikalstamos veikos nuo kit pirmiausia skiriasi pagal obj poymius, pagal iorins raikos skirtingumus. Todl obj poymiai viena ar kita forma apraomi BK specialiosios dalies str. dispozicijose. Taiau tai dar nereikia kad str. dispozicijose galima rasti visus obj nv sudties poymius.Formaliose n veik sudtyse, be abejo, nebus apraomas pavojing padarini poymis. Nustatyta speciali asmens, trauktino baud atsakomybn, amiaus poymio apraymo tvarka. Objektyvieji fakultatyvs nv sudties poymiai apraomi dispozicijose tik tais atvejais kai jie eina konkreios nv sudt.

Obj poymiai rodinjami paiais vairiausiais BPK numatytais procesiniais veiksmais. Apirint vykio viet ir suraant vykio vietos apiros protokol ufiksuojamas nuudymo, vagysts turto sugadinimo, eismo taisykli paeidimo padarini faktas, pagal vairi ekspertizi aktus nustatomi smurtini nusikaltim veikos pobdis (smgi kiekis), bdas (peiliu ar aunamuoju ginklu ar ranka), padariniai- sveikatos sutrikdym laipsnis, mirties prieastis ir prieastinis ryys su padaryta veika. Svarbus OP rodinjimo altinis yra vykio liudytoj ar nukentjusij parodymai. Kratos, pomio procesiniais veiksmais danai nustatomas nusikaltimo dalykas, nusikaltimo rankiai ir priemons. Baud statymo saugomos vertybs. Svarbiausias veiksnys nulemiantis mogaus poelgio pavojingum ir baudiamj teisin jo vertinim yra vertybs arba griai, kuriems is poelgis daro al ar kelia pavoj. Kiekviena visuomen turi savo vertybi skal. Tai pagrindinis objektyvusis nv sudties poymis. Yra du baud statymo saugom vertybi, kaip nv sudties poymio, nustatymo etapai:a) vertybi, kurias ima baudiamojon teisinn apsaugon baudiamasis statymas (BK spec. dalies straipsnis), nustatymas;b) vertybi kurias pasiksinta, kurioms padaryta ala konkreia veika, nustatymas.

Tikslus vertybi nustatymas yra pirma preliminari slyga tinkamai kvalifikuoti veik.Baud statymo saugom vertybi kaip pagr. poymio nustatymo statyme taisykls:

1. Baud statymo saugomos vertybs nustatomos i skyriaus, kuriame yra dominantis BK straipsnis, pavadinimo, remiantis gramatiniu kartais loginiu statymo aikinimu.

2. Konkreios padarytos veikos faktini aplinkybi aikinimas ir vertybi, kurias pasiksino kaltininkas, nustatymas. Danai tai galima padaryti tik nustaius pavojing veik padarius asmen, j apklausus ir sulyginus jo parodymus su kita turima bylos mediaga. Netinkamai nustaius B saugomas vertybes ar vertybes kurias pasiksino kaltinamasis, teism gali bti nuteisiami nekalti asmenys.Baud statymo saugomos vertybs yra BK specialiosios dalies nor suskirstymo skyrius pagrindinis kriterijus. Prireikus papildyti BK nauja nv sudtimi, ji dedama t BK skyri, kuriam i norma labiausiai tinka pagal B-mo saugom vertybi poym.

Jei tam tikras BK str. saugo kelias vertybes, vis j paeidimas teisikai bus vertinamas kaip viena n veika, kvalifikuojama pagal vien BK specialiosios dalies straipsn.

Tais atvejais kai vienas BK str. saugo kelias vertybes, jos klasifikuojamos. Didel praktin reikm turi B saugom vertybi klasifikacija pagrindin ir papildom B saugom vertyb.

Pagrindin B saugoma vertyb yra tokia vertyb, kuri pirmiausia norjo apsaugoti statym leidjas, nustatydamas veikos nusikalstamum. pasiksinimas i vertyb yra n veikos esm.Papildoma vertyb yra tokia, pasiksinimas kuri nesusijs su n veikos esme ar su kaltininko galutiniais tikslais, taiau kuri visada paeidiama ar jai kyla pavojus, ksinantis pagrindin baudiamojo statymo saugom vertyb.Todl statym leidjas i vertyb saugo kartu su pagrindine vertybe viename BK straipsnyje.

Kiekvienos nv sudtis gali turti tik vien pagrindin B saugom vertyb. Viena sudtis gali apimti kelias papildomas vertybes.Jei darant veik paeidiama tik pagr. vertyb, bet nekyla pavojus ir nenukenia n viena i papildom B saugom vertybi, padaryta veika negali bti kvalifikuojama pagal BK straipsn, kurio sudtis saugo kelias vertybes.

Btent pagrindin vertyb nulemia veikos viet viename ar kitame BK spec. dalies skyriuje.

Kai kurios pavojingos veikos kelia pavoj ne vienai o i karto kelioms vertybms.

Pavojinga veika. Tai nv sudties objektyvusis poymis, kur statym leidjas visada naudoja formuluodamas nv sudtis. is poymis turi bti nustatytas rodinjant bet koki nv sudt. Pavojinga veika yra tas poymis, kuris paprastai apraomas BK straipsnio dispozicijoje.Veika kaip pavojingas mogaus poelgis. Terminas veika pirmiausia apibria mogaus poelg, suprantant j kaip iorikai pasireikiant elgesio akt. Tai elgesio aktas kur galima stebt matyt girdt ar pajaust. Sukelti baudiamj atsakomyb gali tik pavojingas statym leidjo poiriu mogaus poelgis. Tik toks poelgis gali bti laikomas pavojinga veika.Pavojinga veika kaip kno judesys. mogaus veika iorikai pasireikia kno judesiais. veikos poymis apibdintas statymo dispozicijoje vienu odiu, nebtinai preziumuoja vien kno judes. kartais vienu odiu apibdinamas ne vienas kno judesys o visas kno judesi kompleksas.Tstin veika (turto prievartavimas i tos paios aukos), trunkama veika(ginklo laikymas).Pavojingos veikos raikos formos:

-Veikimas. Viena i pavojingiausi pavojingo veikimo form yra fizinis smurtinis poveikis kitam mogui. pavojingas veikimas gali pasireikti ir nesmurtinio pobdio fiziniais kno judesiais paveikiant B saugomas vertybes. Tokia pavojingo veikimo forma numatyta daugumos n veik nuosavybei sudtyse. Pavojingas veikimas galimas ir odiu. Kito mogaus meiimas, eidimas, maameio tvirkinimas, vieosios tvarkos paeidimai, traukimas nepilnameio nv.Nusikalstamas laikomas veikimas, padaromas raant, pieiant fotografuojant ar filmuojant. Pavojingas veikimas gali pasireikti konkliudentiniais veiksmais.

Kai kuri nv sudtyse pavojinga veika gali bti padaroma tik viena i pamint form, kitos sudtys numato dvi ar tris galimas veikimo formas. Net vienu odiu statyme apibrta veika gali bti padaroma keliomis formomis pav. tvirkinimas.- Neveikimas. BK yra norm kuriomis asmuo pareigojamas tam tikroje situacijoje veikti ir kartu nustatoma baud atsakomyb u neveikim. Ir neveikimas gali padaryti al visuomenje branginamoms vertybms. Pirma baud atsakomybs u neveikim nustatymo ir jos gyvendinimo slyga yra asmens pareiga veikti. Taiau pareigojimas veikti grasinant baud atsakomybe negali bti absoliutus. Absoliutus gali bti tik moralinis pareigojimas.Kalbant apie pavojing veik, turima galvoje mogaus poelgis, taiau B saugomas vertybes gali paeisti ir gyvnai.BK yra straipsni kuriuose veikos nusikalstamumas siejamas su pavojingos veikos padarymu, neatsivelgiant tai, ar dl padarytos veikos kilo koki nors pavojing padarini. Tokiuose straipsniuose formuluojamos vadinamosios formalios nv sudtys.Jei BK straipsni dispozicijose nurodoma ne tik veika bet ir padariniai tokios sudtys vadinamos materialiosiomis nv sudtimis. Jose numatoma atsakomyb ne tik u veikos padarym bet ir u jos sukeltus padarinius. Tokiais atvejai B dispozicijoje minimi padariniai tampa rodinjimo dalyku baudiamojoje byloje. Taip yra visais atvejais kai nv sudtis yra materiali.Nv padariniai statyme paprastai vardijami odiais ala, sveikatos sutrikdymas, uvo mogus, sunks padariniai. Taiau skaitant straipsnio dispozicij ir j aikinantis ne visada kategorikai galima pasakyt, nv sudtis yra formali ar materiali, ar padariniai yra nv sudties poymis, nulemiantis baud atsakomyb ar taip nra. Dl padarini visada prisimintina, kad jie, kaip nusikalstamos veikos sudties poymis, yra glaudiai susij su B saugomomis vertybmis. Padariniai tai ne kas kita, o ala baudiamojo statymo saugomoms vertybms. Ne visada paprasta studijuojant str dispozicij ir nenaudojant kit statymo aikinimo bd nustatyti padarini viet nv sudtyje, taigi ir rodintinas aplinkybes. Kilus neaikum, reikia vadovautis bendra taisykle- kelti klausim, ar tiriant byl pagal mint BK straipsn rodinjama tik veika ar ir tos veikos sukelti padariniai, t.y. ala statymo apsaugos objektui. Nereikia painioti statymo saugom vertybi ir nusikaltimo dalyko. BK straipsni dispozicijose minimi skaitmenys danai nurodo ne padarinius, o nusikaltimo dalyko poym. Tam tikrais atvejais nv sudtys formuluojamos taip, kad pagrindin sudtis yra formali, o vienas i kvalifikuojamj sudties poymi gali bti siejamas su padariniais.

Daniausiai nv padarymo padariniai traukiami nv sudt ir rodinjami tada kai jei pasireikia fizine ar turtine ala. Fizin ala- tai padariniai, susij su mogaus kno sualojimais, sveikatos sutrikdymu ar gyvybs atmimu. Turtin ala- tai padariniai susij su ala nuosavybei. Turtin ala kaip nv sudties poymis gali pasireikti tiek tiesiogine turtine ala (prarandamas turtas, negrainta paskola), tiek negauta turtin nauda (negautos palkanos u kredit). Daniausiai BK straipsniuose galima rasti sudi, kuriose baud atsakomyb siejama su negauta turtine nauda.BK nustato baud atsakomyb ir u kitokius padarinius, ne tik u fizin ar turtin al. ie padariniai gali bti ir nemateriali ala, kurios nemanoma ireikti pinigais (sutrikd visuomens rimt ir tvark, kilo moni sumaitis).Reikia skirti B statyme numatytus pavojingus padarinius kaip nv sudties poym nuo nukentjusiajam n veika padarytos alos. Pavojingi padariniai kaip nv sudties poymis, nulemia padarytos veikos kvalifikavim ir jie turi bti nustatyti taip, kaip to reikalauja B statymo sudtis ir io statymo aikinimas. Prieastinis ryys tarp pavojingos veikos ir B numatyt padarini ryys.

Tai objektyvusis nv sudties poymis rodintinas tiriant n veik, kuri sudtys yra materialios, bylas. Ivada dl prieastinio ryio yra teisin, j daro savarankikai prokuroras ar teismas. Ivada apie prieastin ry daroma remiantis dviem dalykais:a) bylos mediagoje nustatytais duomenimis; b) teorinmis iniomis apie prieastin ry ir jo atmainas, taip pat vadovaujantis prieastinio ryio nustatymo metodika.

Padaryti ivad labai padeda vairi teismo ekspertizi aktai, proceso dalyvi parodymai, kiti procesiniai dokumentai. bet ekspertizs aktas dar nra teisin ivada, kad yra prieastinis ryys. jame pateikiama tik medicinin ar technin prieastinio ryio versija, bet nepateikiama baudiamoji teisin ivada. prieastinio ryio buvimas techniniu poiriu dar nereikia prieastinio ryio buvimo teisiniu poiriu. Tik teismo kompetencija yra vertinti ekspert ivadas ir sutikti su jomis visikai ar i dalies. Nustats pavojingos veikos poymius ir esant BK numatyt padarini, asmuo tiriantis byl, ir teismas turi susieti tai prieastiniu ryiu. Sunkum atsiranda tada kai padarini kilim galima susieti su keliomis prieastinis ir reikia nusprsti kuri prieastis buvo pagrindin.Nustatant prieastin ry ir inkriminuojant kaltininkui kilusius padarinius (ypa mirt), neturi reikms padarini kilimo laikas (mirties laikas). Baud teisin reikm turi mirties prieastis. statymu prieastinio ryio klausimai nereguliuojami.

Prieastinis ryys tarp pavojingos veikos ir baud statyme numatyt pavojing padarini yra nusikalstamos veikos sudties objektyvusis poymis, rodintinas tiriant bylas dl nusikalstam veik, kuri sudtys yra materialios. Prie ryys ya objektyvus ryys tarp reikini, egzistuojantis nepriklausomai nuo s valios ir nor. tam tikros ms veikos tam tikromis slygomis visada sukelia atitinkamus padarinius norime mes to ar ne.

Objektyvus prieastinio ryio pobdis. Tam tikros ms veikos tam tikromis slygomis visada sukelia atitinkam padarini, neatsivelgiant tai norime to ar ne. Objektyvus prieastinio ryio pobdis leidia teigti, kad is ryys gali bti pripaintas.t.y. nustatytas tiriant byl. Objektyvus prieastinio ryio pobdis leidia daryti ivad, kad mogus, darydamas kakok poelg, gali numatyti prieastinio ryio vystymsi,t.y. koki padarini gali sukelti tas poelgis. Kalbant apie prieastin ry yra vartojamos dvi svokos: prieastis ir padarinys. Prieastis yra tai, kas sukelia padarin. Padarinys- prieasties veikimo rezultatas. Kiekvienas padarinys visada yra bent keli prieasi veikimo rezultatas.Kiekviena prieastis sukelia kelis padarinius. Yra du prieastinio ryio nustatymo etapai:

a)btinosios padarini kilimo slygos taisykls nustatymas

b) prieastinio ryio pobdio nustatymas.

Btinosios padarini kilimo slygos taisykl ir jos nustatymas. Tai pirmas ingsnis nustatant prieastin ry, leidiantis priartti prie teisingos ivados, ar yra prieastinis ryys. is metodas naudingas kai padarinius sukelia kelios slygos. Btinosios padarini kilimo slygos nustatymas- tai fakto, ar statyme aprayta ir asmens padaryta buvo btina padarini kilimo slyga, nustatymas. Btinosios slygos taisykl nustatoma eliminuojant i situacijos paeiliui kiekvien galim padarini atsiradimo slyga, t.y. kiekvien nustatyt pavojing veik, kuri i principo galt turti takos padariniams kilti, ir paliekant visas kitas tiktinas padarini kilimo slygas.Iaikinus kad veika buvo btinoji padarini kilimo slyga, prieinama prie antro prieastinio ryio nustatymo etapo- prieastinio ryio pobdio byloje nustatymo. prieastinis ryys gali bti dvejopas: btinasis ir atsitiktinis,,is skirstymas labai reikmingas baud teisje. Atsitiktinis prieastinis ryys- tai nebdingas nedsningas vidinis reikini ryys, kai per daugkartinius bandymus veika paprastai nesukelia mus dominani padarini, taiau tam tikromis retomis slygomis, prisidjus kakokiai papildomai aplinkybei padaryta veika gali sukelti pavojing padarini (peiliu sualojo laun o mogus ligoninje mir (po operacijos dl nekreanio kraujo). Btinasis prieastinis ryys yra bdingas dsningas vidinis reikini ryys. Btinasis yra toks kai tam tikromis slygomis dominanti veika visada ar bent jau paprastai sukelia tam tikrus pavojingus padarinius. Viena i btinojo prieastinio ryio savybi yra ta, kad jis yra i anksto numatomas. I gyvenimo patirties mogus gali numatyti kokia jo veika koki gali sukelt padarini. Baudiamj teisin reikm turi tik btinasis prieastinis ryys. Tik ivada apie btinj prieastin ry pagrindia, kad tiriamojoje veikoje yra objektyvij poymi. be abejo tokia ivada daroma paskiausiai, t.y. tik nustaius, kad pavojinga veika padaryta ir inkriminuojamoji veika turi statyme numatyt padarini. Tik tada gali bti bandoma susieti veik su padariniais.Baudiamosios teiss teorijoje prieastinis ryys skirstomas tiesiogin ir sudting. Tiesioginis yra tada kai veika tiesiogia