Balys Sruoga

„Dievų miškas” (1957)

Balys Sruoga(1896-1947)

Lietuvos poetas, prozininkas, dramaturgas,

teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas.

Biografija

Gimė turtingų ūkininkų šeimoje. Priklausė kairiųjų moksleivių draugijai – aušrininkams, tapo jų lyderiu. 1912 m. savo kūrinius pradėjo spausdinti „Aušrinėje”, „Rygos

naujienose”, „Lietuvos žiniose”, Amerikos lietuvių spaudoje, literatūros žurnale „Vaivorykštė”.

1943 m. vokiečių suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Pradėjęs dirbti lagerio raštinėje klastojo įsakymus ir taip gelbėjo draugus nuo bausmių. 1945 m. jį išlaisvino sovietinė armija, buvo parskraidintas į Lietuvą. Čia jis dėstė Vilniaus universitete.

„Dievų miškas”

Tai dokumentinė Balio Sruogos atsiminimų knyga apie dvejus metus, praleistus Štuthofo koncentracijos lageryje. Šis kūrinys iš kitų tokio žanro darbų išsiskiria ironišku pasakojimo būdu ir komišku tragiškų dalykų vaizdavimu. Kaip tik dėl to „Dievų miškas” ir susilaukė tokio dėmesio ir susidomėjimo.

Pavadinimo prasmė

Savitą knygos rašymo stilių atskleidžia pats pavadinimas. Žiaurią, mirtį nešančią vietą, B. Sruoga vadina Dievų mišku. Tik ši ironija padeda išlikti žmogumi, nepulti į neviltį, apsaugo nuo nereikalingo jausmingumo ir pasibaisėjimo.

Siužetas

Visas knygos veiksmas sukasi apie katorgininkų gyvenimą nuo pirmos iki paskutinės dienos koncentracijos stovykloje.

Knyga pradedama pasakojimu apie Štuthofo lagerio atsiradimo istoriją.

Tema, problemos

Autorius atvaizdavo visą žmogaus naikinimo sistemą, parodė stovyklos vadovus, sargybinius, tariamą kalinių savivaldą ir pačius kalinius. Kūrinyje kankinimo priemonės pasiekia neįtikėtino fantastiškumo, žmogaus sužvėrėjimas vaizduojamas šiurpiais vaizdais.

B.Sruogai – rašytojui humanistui buvo svarbu atskleisti fašizmo esmę. Kūrinio potekstėje svarstomas klausimas: kaip fašizmas XX a.vid. galėjo paversti žmogų žvėrimi.

Kitos problemos:

• Kaip tokiomis sąlygomis išlikti žmogumi?

• Kur ieškoti vilties ir kaip neprarasti tikėjimo?

• Ar vienišas žmogus gali išgyventi susvetimėjusioje visuomenėje?

Pagrindiniai veikėjai

Istorija pasakojama pirmuoju asmeniu, todėl pagrindinį veikėją galime tapatinti su autoriumi.

Veikėjas išsilavinęs, stiprios valios žmogus. Ironiškas žvilgsnis į jį ištikusią gyvenimo tragediją leidžia išlaikyti sveiką protą ir netgi išgyventi lageryje.

Pagrindinis veikėjas (V. Masalskis) filme “Dievų miškas”

Knygoje daugiau kaip 100 veikėjų. Didžiąją jų dalį sudaro stovyklos viršininkų ir

prižiūrėtojų. Pagrindiniai veikėjai:

Konclagerio vadas Hopė, komendanto Hopės žmona ir Vacekas Kozlovskis, pats autorius.

Kūrinio idėja, vertybės

Kūrinio idėja yra parodyti, kaip žiauriomis lagerio sąlygomis išlikti tikru žmogumi, neprarasti tikėjimo savimi bei likti nepaliestam visuotinės panikos ir susvetimėjimo.

Didžiausia vertybė - doras, teisingas, neabejingas žmogus.

Apibendrinimas „Dievų miškas” atskleidė hitlerinės

priverčiamųjų darbų stovyklos tikrovę. Tačiau kūrinys turi ir platesnę apibendrinančią reikšmę.

Iškeliamos žmoniškumo, nelygybės, doros problemos.

Perskaičius knygą kyla klausimas: „Ar aš likčiau tikru žmogumi? ”