Sigitas BALČIŪNAS, Liongina JUOZAITIENĖ, Dalia RUDYTĖ, Rigita TIJŪNAITIENĖ

Bakalauro studijų darbų rengimo

METODINĖS REKOMENDACIJOS

Skirtos Socialinių mokslų fakulteto studentams

Vilnius 2014

Metodinės rekomendacijos, skirtos Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto universitetinių pagrindinių studijų programų studentams ir studijų darbų vadovams Recenzavo: Prof. Daiva Beržinskienė Prof. Teodoras Tamošiūnas Leidinys publikuotas Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto tarybos 2013-11-11 nutarimu (protokolo Nr. 13).

© Sigitas Balčiūnas © Liongina Juozaitienė

© Dalia Rudytė © Rigita Tijūnaitienė

ISBN 978-609-8080-82-7 © Šiaulių universitetas

3

TURINYS PRATARMĖ ..............................................................................................................................5

1. STUDIJŲ DARBŲ KLASIFIKAVIMAS IR PAGRINDINĖS NUOSTATOS......................6 1.1. Studijų darbų klasifikavimas ................................................................................................6

1.2. Akademinė etika rengiant studijų darbą ..............................................................................10

2. PAGRINDINĖS BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO NUOSTATOS......13 2.1. Bakalauro baigiamojo darbo rengimo administravimas.......................................................13

2.2. Bakalauro baigiamojo darbo rengimas................................................................................15

2.2.1. Temos pasirinkimas ir formulavimas .......................................................................15 2.2.2. Mokslinės literatūros studijavimas ...........................................................................18 2.2.3. Tyrimo koncepcijos rengimas ..................................................................................19 2.2.4. Empirinių duomenų rinkimas...................................................................................21 2.2.5. Empirinių duomenų analizė .....................................................................................23 2.2.6. Darbo rašymas .........................................................................................................23

2.3. Bakalauro baigiamojo darbo gynimas ir vertinimas ............................................................25

3. STUDIJŲ DARBŲ SUDĖTINĖS DALYS IR JŲ TURINYS .............................................31 3.1. Studijų darbų sudėtinės dalys ir teksto reikalavimai............................................................31

3.2. Bendroji informacija apie BBD ..........................................................................................32

3.3. Turinys...............................................................................................................................34

3.4. Įvadas.................................................................................................................................36

3.4. Teorinė baigiamojo darbo dalis ..........................................................................................40

3.5. Empirinė darbo dalis ..........................................................................................................43

3.6. Išvados, rekomendacijos, diskusija .....................................................................................45

3.7. Literatūra ...........................................................................................................................46

3.8. Priedai................................................................................................................................48

4. STUDIJŲ RAŠTO DARBŲ ĮFORMINIMAS ...................................................................49

4.1. Teksto stilius ir darbo įforminimas .....................................................................................49

4.2. Teksto kalba .......................................................................................................................50

4.3. Lentelės ir paveikslėliai ......................................................................................................51

4.4. Citavimo reikalavimai ........................................................................................................54

4.5. Literatūros sąrašo reikalavimai ir pavyzdžiai ......................................................................57

LITERATŪRA .........................................................................................................................60

PRIEDAI ..................................................................................................................................62

1 priedas. Prašymo dėl bakalauro baigiamojo darbo rengimo pavyzdys ..................................62 2 priedas. Prašymo dėl bakalauro baigiamojo darbo temos koregavimo arba vadovo pakeitimo pavyzdys. ...............................................................................................................................63 3 priedas. Baigiamojo darbo viršelio pavyzdys .......................................................................64 4 priedas.Ekonomikos studijų programos studentų baigiamojo darbo antraštinio lapo pavyzdys ................................................................................................................................65

4

5 priedas. Bakalauro baigiamojo darbo vadovo atsiliepimo lapo pavyzdys .............................66 6 priedas. Bakalauro baigiamojo darbo pirminio vertinimo ataskaitos lapo pavyzdys .............68 7 priedas. Bakalauro baigiamojo darbo recenzijos lapo pavyzdys ...........................................69 8 priedas. Bakalauro baigiamojo darbo vertinimo kriterijų skalė.............................................71 9 priedas. Studentams rekomenduojamų tyrimo metodologijos šaltinių sąrašas ......................73 10 priedas. Bakalauro baigiamojo darbo įvado struktūrinių dalių formulavimo atvejų pavyzdžiai..............................................................................................................................74 11 priedas. Bakalauro darbo projekto turinys..........................................................................76 12 priedas...............................................................................................................................77

5

PRATARMĖ Šių metodinių rekomendacijų tikslas – apibrėžti reikalavimus, kurių turi laikytis studentai,

rengdami savarankiškus studijų darbus. Nors didžiausias dėmesys skiriamas bakalauro baigiamojo darbo rengimo ir gynimo nuostatoms, su darbų įforminimo reikalavimais rekomenduojama atidžiai susipažinti ir juos taikyti jau pirmo kurso studentams – tai nuo pirmųjų studijų metų padėtų lavinti ir ugdyti akademinių darbų rengimo įgūdžius, užtikrinti geresnę darbų kokybę ir studentams siekti numatytų studijų rezultatų.

Studijų darbų rengimas yra sudėtinė studijų dalis, jo paskirtis – ugdyti rengėjo bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas, lavinant studento gebėjimus apibrėžti problemą, sisteminti informaciją, analizuoti gautus rezultatus, juos lyginti ir interpretuoti. Tai padeda studentams formuoti įgūdžius, kurių reikia dirbant savarankiškai, kai tenka spręsti problemas, apibendrinti tyrimo rezultatus, juos argumentuoti. Savarankiški studijų darbai skatina problemų sprendimų paiešką, naujų idėjų kūrimą, padeda įvertinti mokslo pasiekimų praktinio pritaikymo galimybes, ugdo studentų kūrybiškumą.

Rekomendacijose pateikiama informacija apie studijų darbų klasifikaciją, jų esmę ir keliamus reikalavimus, nurodomi bendrieji studijų darbų vertinimo kriterijai, nuosekliai aptariamos visos baigiamųjų darbų sudėtinės dalys, jų struktūra ir reikalavimai. Daugiausia dėmesio skiriama baigiamojo darbo rengimo ir gynimo nuostatoms.

Metodinių rekomendacijų nuostatos yra suderintos su Bakalauro baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo reglamentu (2012 m.), kurį galima rasti tinklalapyje http://su.lt/smf/apie-fakulteta/svarbiausi-dokumentai. Šiaulių universiteto rektoriaus įsakymu dėl baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo tvarkos bendrųjų principų (2013), kuriuose nurodytos pagrindinės šių darbų rengimo nuostatos, Šiaulių universiteto apeliacijų nuostatais (2013), Šiaulių universiteto praktikos organizavimo tvarka (2013).

Rengiant metodines rekomendacijas naudotasi moksline literatūra apie tyrimų metodologiją, tyrimo instrumentus, mokslinių darbų reikalavimus, Lietuvos ir užsienio autorių rekomendacijomis dėl mokslinių darbų rengimo.

Tikimasi, kad rekomendacijos padės studentams geriau suvokti visą studijų darbų rengimo procesą. Natūralu, kad kiekvienam studentui, pradedančiam rengti darbą, kyla daugybė klausimų, susijusių su problemos formulavimu, temos pasirinkimu, literatūros šaltinių analize, tyrimo metodų pasirinkimu, todėl rekomendacijose aptariamos kiekvieno etapo problemos ir nurodomi galimi sprendimo būdai.

Manoma, kad leidinys suteiks studentams žinių, kurių reikia lavinant studijų darbų rengimo įgūdžius, taip pat bus naudingas absolventams, kai reikės praktiškai rengti ataskaitas, pranešimus ir kt.

Šis leidinys nėra metodologijos vadovėlis ir rengiant studijų darbą jo nepakanka. Studentai, prieš pasirinkdami tyrimo koncepciją, planuodami jo vykdymą, turi įgyti žinių apie galimus tyrimo tipus, planuojamus taikyti tyrimo metodus, konkretaus metodo taikymo reikalavimus. Sėkmingai pasirinkti tyrimo priemones ir dizainą studentams gali padėti mokslinė ir metodinė literatūra, kurios sąrašas pateiktas 9 priede.

Šiuo metodiniu leidiniu Socialinių mokslų fakulteto studentams rekomenduojama naudotis rengiant studijų darbus nuo 2014 m.

6

1. STUDIJŲ DARBŲ KLASIFIKAVIMAS IR PAGRINDINĖS NUOSTATOS

1.1. Studijų darbų klasifikavimas Studentai studijų metu rengia referatus, kursinius darbus, praktikos ataskaitas, bakalauro

baigiamuosius darbus. Apžvelgsime kiekvieno studijų rašto darbo paskirtį ir pagrindinius reikalavimus.

Atsižvelgdamas į numatomus studijų rezultatus, dėstytojas studentams gali skirti namų darbus, kurių tikslas – savarankiškai gilinti teorinius klausimus, plėtoti gebėjimus spręsti praktines problemas. Namų darbo užduoties raštu apimtis priklauso nuo keliamų tikslų, užduoties pobūdžio ir gali būti iki 10 puslapių. Rengiant rašto darbą, pravartu laikytis numatytai darbo formai (referatui, esė, rašiniui, recenzijai, sąvokų žemėlapiui, tiriamojo pobūdžio darbui ar kt.) keliamų reikalavimų. Raštiškas namų darbas turėtų būti įforminamas pagal šių metodinių rekomendacijų reikalavimus. Konkretaus darbo apimtį, darbo turinio ir struktūros reikalavimus nurodo modulio dėstytojas.

Namų darbas gali būti individualus arba grupinis – skiriamas atlikti keliems studentams. Grupinio namų darbo tikslas yra ne tik skatinti studentus savarankiškai gilinti dalyko žinias, bet ir sudaryti sąlygas tobulinti komandinio darbo, bendradarbiavimo gebėjimus, formuotis vadybiniams įgūdžiams, nes tenka planuoti grupės veiklą, kartu spręsti problemas, siekti grupės psichologinio suderinamumo ir pan. Grupės studentų skaičius priklauso nuo tiriamos problemos. Paprastai grupę sudaro 3–5 studentai. Grupinio namų darbo pobūdį ir tematiką, rekomenduojamą apimtį (dažniausiai iki 5 puslapių vienam studentui) nurodo modulio dėstytojas. Grupinis namų darbas rengiamas ir įforminamas pagal bendruosius studijų darbų reikalavimus. Įvade reikėtų nurodyti konkretų kiekvieno studento indėlį.

Referatas

Referatas yra savarankiškas studijų darbas, skirtas išsiaiškinti, susisteminti, kas

nagrinėjamu klausimu pasiekta, ištirta, nustatyta vienoje ar kitoje srityje. Referato tikslas –

gilesnis, nuodugnesnis konkrečios studijuojamo dalyko temos pažinimas arba problemos

identifikavimas, gebėjimo naudotis moksliniais šaltiniais, juos analizuoti, sisteminti ir

apibendrinti ugdymas, akademinio rašytinės kalbos stiliaus lavinimas. Referatuose paprastai

originalumo yra nedaug, studentai glaustai, išskirdami esmę pristato, aprašo, palygina ir

apibendrina kitų autorių mokslinius darbus, susijusius su konkrečia nagrinėjama problema.

Referato apimtį nustato dalyko dėstytojas, tačiau ji neturi viršyti 15 puslapių. Referatui būdinga

tokia struktūra:

• antraštinis lapas;

• turinys;

7

• įvadas, kuriame trumpai pristatoma tema, jos aktualumas, pateikiamas referato tikslas ir

glaustai apibūdinami naudojami šaltiniai;

• dėstymas, kuriame pristatomos pagrindinės mokslinės koncepcijos ar kelių mokslininkų

pozicijos. Dėstymo dalis gali būti skirstoma į skyrius;

• apibendrinimas arba išvados;

• bibliografinių nuorodų sąrašas.

Referatas rengiamas ir įforminamas pagal bendruosius studijų darbų reikalavimus. Antraštinis

lapas įforminamas pagal 3 priede pateiktus pavyzdžius, tačiau vietoje „Bakalauro baigiamasis

darbas“ rašoma „Referatas“, o vietoje „Darbo vadovas“ – „Darbą įvertino“.

Bendrieji referato vertinimo kriterijai: referuojamos temos atskleidimas, gebėjimas dirbti su

akademine literatūra (dirbti duomenų bazėse, atrinkti pagrindinius, naujausius šaltinius, išskirti

esmę, konspektuoti); gebėjimas referuoti, perfrazuoti; gebėjimas nuosekliai, rišliai, aiškiai dėstyti

mintis, mokėjimas taisyklingai cituoti, įforminti tekstą, sudaryti literatūros sąrašą.

Konkrečius referato vertinimo kriterijus, referuojamų šaltinių skaičių nurodo dalyko

dėstytojas.

Esė

Esė – tai nedidelės apimties rašto darbas, kuriame pagrindžiamos, svarstomos, aptariamos,

analizuojamos, interpretuojamos studijuojamo dalyko problemos, atskleidžiamas jų išmanymas. Esė

tikslas – teorinių ir praktinių žinių sisteminimas, mokslinio mąstymo ir argumentavimo gebėjimų

ugdymas. Iš kitų studentų rašto darbų esė išsiskiria laisvesniu rašymo stiliumi, atviresniu autoriaus

požiūrio atskleidimu, galima subjektyvesnė situacijos analizė ir pateikimas. Jei rengiamas mokslinis

esė, nepaisant laisvesnio stiliaus, vartojamos mokslinės sąvokos, remiamasi mokslinėmis

teorijomis, argumentuojant naudojamasi moksliniais šaltiniais. Rengiant esė, būtina autoriaus

diskusija su kitų autorių pozicija, argumentuotai sutinkant ar prieštaraujant jų išvadoms,

interpretacijoms, požiūriams, teorijomis ir pan.

Esė apimtį nustato dalyko dėstytojas, tačiau dažniausiai ji yra nuo 2 iki 5 puslapių. Esė

būdinga tokia struktūra:

• įvadinė dalis – pristatoma analizuojama tema, konkreti problema ir pagrindinė tezė;

• dėstymo dalis – svarstoma, interpretuojama konkreti problema, pagrindžiama,

argumentuojama pagrindinė tezė;

• apibendrinimas;

• bibliografinių nuorodų sąrašas.

8

Esė tekstas įforminamas remiantis bendraisiais studijų darbų įforminimo nurodymais

(žr. 3 skyrių). Esė antraštinis lapas įforminamas pagal 3–5 prieduose pateiktus pavyzdžius, tačiau

nurodomas studijų dalykas, vietoje „Bakalauro baigiamasis darbas“ rašoma „Esė“, o vietoje „Darbo

vadovas“ – „Darbą įvertino“.

Bendrieji esė vertinimo kriterijai: aiškus analizuojamos problemos ir pagrindinės tezės

išdėstymas; aiškus, nuoseklus, argumentuotas autoriaus asmeninės pozicijos išdėstymas; tinkamas

dalyko sąvokų ir teorijų, akademinės kalbos vartojimas; mokėjimas taisyklingai cituoti, perfrazuoti,

įforminti tekstą. Konkrečius esė vertinimo kriterijus pateikia dalyko dėstytojas. Daugiau kokybiškos

informacijos apie esė rengimą ir esė pavyzdžių galima rasti internete

http://www.tvm.vu.lt/repository/Ese_%20galutinis_10-01.pdf.

Kursinis darbas

Kursinis darbas – tai studento savarankiškas analitinio pobūdžio tiriamasis darbas arba

projektas. Kursinio darbo tikslas – išplėsti ir pagilinti studijuojamo dalyko žinias, įgyti teorinių

žinių taikymo praktikoje gebėjimų, ugdyti mokslinio tiriamojo darbo, projektinio darbo planavimo,

organizavimo, atlikimo ir ataskaitos rengimo gebėjimus tobulinant bendruosius gebėjimus.

Savo struktūra kursinis darbas turi atitikti pagrindinius studijų darbo reikalavimus.

Rekomenduojama jį rengti pagal bakalauro baigiamųjų darbų reikalavimus:

• antraštinis lapas;

• turinys;

• įvadas, kuriame trumpai pristatoma tema, jos aktualumas, pateikiamas tyrimo ar

projekto tikslas, uždaviniai, trumpai pristatoma tyrimo ar projekto metodika ir eiga,

aptariamas tyrimo ar projektinės grupės narių indėlis;

• teorinis tyrimo ar projekto pagrindimas, pateikiant teorinę medžiagą, kuria

grindžiamas tyrimas ar projektas, tyrimo metodikos arba projekto pagrindimo ir

organizavimo aprašymas, tyrimo ar projekto rezultatai;

• apibendrinimas arba išvados;

• bibliografinių nuorodų sąrašas.

Darbo tekstas įforminamas remiantis bendraisiais studijų darbų įforminimo nurodymais

(žr. 3 skyrių). Antraštinis lapas toks pat kaip pateiktasis 3 priede, tačiau vietoje „Bakalauro

baigiamasis darbas“ rašoma „Kursinis darbas“.

Kursinių darbų tematika būna labai įvairi. Tai gali būti teorinio probleminio pobūdžio temos,

apimančios bendresnes problemas ir turinčios tiriamojo darbo perspektyvą, arba praktinės temos,

kai atliekami empiriniai tyrimai, analizuojant konkrečias organizacijų arba ūkio sektoriaus

9

problemas. Studentai taip pat gali rengti projektą nurodyta tema. Kursinis darbas, jei tokia galimybė

numatyta dalyko programoje, gali apimti du ar daugiau dėstomųjų dalykų. Plačiau apie temos

pasirinkimą ir jos plėtojimą skaitykite skyriuje „Bakalauro baigiamojo darbo nuostatos“. Pasirinktą

kursinio darbo temą, jei reikia, galima keisti, tačiau tai reikėtų daryti likus ne mažiau kaip

8 savaitėms iki kursinio darbo pateikimo dienos.

Kursinių darbų ar projektų temos aptariamos kartu su dalyką dėstančiu dėstytoju semestro

pradžioje. Studentai turi teisę temą pasirinkti iš siūlomų arba gali siūlyti savo, tačiau tam turi pritarti

dėstytojas. Jei tiriama problema sudėtingesnė ir jai išnagrinėti reikia ilgesnio laiko tarpo, darbą gali

atlikti keli studentai, bet šiuo atveju didėja darbo apimtis. Tokiais atvejais tyrimą būtina organizuoti

taip, kad kiekvieno studento įnašas būtų lengvai nustatomas ir įvertinamas. Kiekvieno studento

atsakomybė nurodoma įvade.

Studento darbui vadovauja dalyką dėstantis dėstytojas – darbo vadovas. Studentai, rengdami kursinį darbą, privalo konsultuotis su dalyko dėstytoju tvarkaraštyje numatytu konsultacijų metu, jei reikia, kreiptis į kitus dėstytojus ar praktikus.

Rekomenduojama kursinio darbo apimtis (A) be priedų yra 20–25 puslapiai. Jei darbą rengia keli studentai, darbo apimtis gali būti apskaičiuojama pagal koeficientus:

jei darbą rengia 2 studentai – A x 1,5; jei darbą rengia 3 studentai – A x 2; jei darbą rengia 4 studentai – A x 2,5. Kursinio darbo rengimo trukmė, apimtis, konsultacijų grafikas, atsiskaitymo laikas ir formos

aptariamos su dėstytoju. Atsiskaitymo formos gali būti labai įvairios: tyrimo ataskaita raštu, kursinio darbo gynimas, straipsnis studentų konferencijos leidinyje, rezultatų pristatymas konferencijoje ar specialistų auditorijoje. Kursinių darbų gynimui taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir bakalauro baigiamiesiems darbams, tačiau jų gynimas nebūtinai viešas. Jei studijų darbas yra grupinis, jo gynimo procedūros aptariamos su dėstytoju. Numatomi ir atvejai, kaip vyks gynimas, jei negalėtų dalyvauti vienas iš autorių.

Dėstytojas, vertindamas darbą, vadovaujasi studijų programoje numatytais siektinais dalyko (modulio) rezultatais. Bendrieji kursinio darbo vertinimo kriterijai atitinka bakalauro darbų ir jų gynimo vertinimo kriterijus, atsižvelgiant į tai, kad dalis gebėjimų dar bus tobulinama studijuojant. Konkrečius kursinio darbo vertinimo kriterijus dėstytojas pristato per pirmąją paskaitą arba teikdamas (tvirtindamas) kursinio darbo užduotį.

Praktikos ataskaita

Mokomosios praktikos ataskaita – tai rašto darbas, kuriame studentas aprašo praktikos programoje numatytų universiteto ir (arba) organizacijos teikiamų užduočių atlikimo rezultatus, kitą savo praktikos veiklą, įsivertina profesinius gebėjimus. Rengiant šią ataskaitą galima naudoti “esė” rašymo stilių. Praktikos ataskaitos tikslas – pateikti praktikos vadovui universitete informaciją apie praktikos programos įgyvendinimo rezultatus, ugdyti gebėjimus taikyti teorines žinias aprašant savo

10

veiklą ir pasiekimus organizacijoje, tobulinti profesinę kalbą, ugdyti veiklos rezultatų įsivertinimo gebėjimus. Rengiant atskiras praktikos ataskaitos dalis, reikia vadovautis katedrų parengtomis praktikos atlikimo metodinėmis priemonėmis1. Praktikos ataskaita pildoma elektroninėje duomenų bazėje pagal pateiktą formą: http://su.lt/smf/studiju-gidas/praktika/praktikos-tvarka; ; http://praktika.siauliai-pramone.lt/

Galutinis praktikos vertinimas susideda iš dviejų dalių; 50 procentų galutinio rezultato sudaro

praktikos vadovo įmonėje vertinimas, 50 proc. – praktikos vadovo universitete vertinimas.

Bendrieji praktikos ataskaitos vertinimo kriterijai: praktikos programoje numatytų užduočių

įgyvendinimas; gebėjimas glaustai, vartojant profesinius terminus, pristatyti praktikos veiklą ir jos

rezultatus; praktikos ataskaitos teksto struktūra ir nuoseklumas, rašytinės kalbos taisyklingumas.

Dėstytojas, vertindamas praktikos ataskaitą, vadovaujasi studijų programoje numatytais siektinais

studijų programos rezultatais. Konkrečius praktikos ir jos ataskaitos vertinimo kriterijus dėstytojas

su studentais aptaria sudarydami praktikos programą.

Bakalauro baigiamasis darbas

Bakalauro baigiamasis darbas yra savarankiškas mokslinio tiriamojo arba projektinio

pobūdžio studento darbas, rengiamas studijų programos pabaigoje ir skirtas analitinėms,

tiriamosioms ir kt. pažintinėms bei profesinėms kompetencijoms formuoti.

Tai kvalifikacinis studento rašto darbas, pagal kurį kvalifikacinė komisija vertina studento

pasirengimą savarankiškam darbui ir suteikia atitinkamos krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Studentas yra atsakingas už baigiamajame darbe priimtus sprendimus ar išvadas, skaičiavimų

teisingumą ir savarankiškumą. Šis darbas rodo studento profesinės brandos lygį, jo gebėjimą

naudojantis moksline literatūra siūlyti problemų sprendimų būdus.

Baigiamieji darbai nuo kursinių skiriasi nagrinėjamos problemos gilumu, darbo išsamumu,

apimtimi. Bakalauro baigiamojo darbo rengimo procesas smulkiau aptariamas 2 skyriuje.

1.2. Akademinė etika rengiant studijų darbą

Rengiant studijų darbus, privalu laikytis akademinio sąžiningumo, mokslinės etikos principų.

Dažniausiai studijų darbuose pasitaikantis akademinio sąžiningumo principo pažeidimas yra

1 Beniušienė, I., Toleikienė, R., Valuckienė, J., Vaivada, S. (2011). Praktikos metodinės rekomendacijos (vadybos ir verslo administravimo bakalauro studijos). Šiaulių universitetas. Balvočiūtė, R., Rakickas, A., Švilpaitė, R., Meiliūnaitė, N. (2011). Praktikos metodinės rekomendacijos (ekonomikos bakalauro studijos). Šiaulių universitetas. Juozaitienė, L., Požėlaitė, R., Rudytė, D., Svirskienė, G. (2011). Metodinės rekomendacijos praktikos organizacijoje vadovui. Šiaulių universitetas.

11

plagijavimas. Šiaulių universiteto darbuotojų ir studentų etikos kodekse2 plagijavimas apibrėžiamas

kaip svetimo teksto, publikuoto popierine ar elektronine forma, naudojimas be išsamios nuorodos į

šaltinį arba su nuoroda, bet kai svetimo teksto apimtis ir pobūdis suteikia pretekstą abejoti dėl

darbo, kūrinio ar vienos arba kelių jo sudėtinių dalių savarankiškumo. Plagijavimas yra autoriaus

teisių, ginamų Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu (aktuali redakcija

2012-01-10), pažeidimas.

Plagijavimas pripažįstamas, jeigu pasisavinama autoriaus kūrinio dalis ar visas kūrinys,

svetimas tekstas neišskiriamas darbe, pateikiamas be nuorodų į šaltinį. Akademinio sąžiningumo

principas pažeidžiamas ir klaidingai cituojant:

• cituojant, referuojant nurodomas ne tas šaltinis;

• cituojami autoriai, neįtraukti į literatūros sąrašą;

• nenurodoma, jei autoriai percituojami iš antrinių šaltinių;

• paveikslėliai, lentelės ar duomenys pateikiami nenurodant šaltinio.

Rengdami kursinius ir bakalauro baigiamuosius darbus studentai privalo laikytis mokslinės

tiriamosios veiklos etikos normų. Šiaulių universiteto darbuotojų ir studentų etikos kodekse

nurodomi tokie šios nuostatos pažeidimai:

• empirinio tyrimo duomenų padirbinėjimas arba manipuliavimas jais;

• sąmoningas gautų duomenų, prieštaraujančių tyrimo hipotezei, nutylėjimas;

• klaidingas informacijos apie empirinio tyrimo metodiką, tyrimo imtį pateikimas;

• tyrimo duomenų, empirinės medžiagos pasisavinimas;

• plagijavimas, t. y. svetimo teksto, idėjos pateikimas kaip savo;

• nepagrįstas bendraautorystės nesuteikimas kolegoms;

• mokslinei veiklai talkinusių žmonių arba organizacijų įnašo neigimas arba nutylėjimas.

Etika pažeidžiama, jeigu visas darbas ar jo dalis parengta nesavarankiškai, darbo rengimo

paslaugos perkamos iš trečiųjų asmenų. Parengtą studijų darbą galima duoti tvarkyti kalbos

redaktoriui, tačiau tuomet įvade būtina šį faktą pažymėti ir nurodyti redaktoriaus pavardę.

Rengiant bakalauro darbą, akademinio sąžiningumo ir tyrimų etikos normų laikymąsi stebi ir

vertina darbo vadovas, recenzentas, pirminio darbo gynimo komisija, kvalifikacinė komisija.

Siekiant užtikrinti akademinį sąžiningumą, į pirminę darbo gynimo procedūrą ir į darbo gynimą

studentas privalo atsinešti (popierine ar elektronine forma) pirminę empirinio tyrimo medžiagą:

užpildytas anketas, interviu tebėjimo protokolus, duomenų lenteles, statistinio tyrimo duomenų

2 http://www.su.lt/etikoskomisija.

12

matricas. Darbo vadovui ar komisijai paprašius, jis privalo pateikti šią medžiagą, nurodyti asmenų,

kurie dalyvavo interviu, diskusijų grupėje, kontaktinius duomenis.

Šiaulių universiteto studijų nuostatuose3 (2011) nurodoma, kad už nusirašinėjimą,

plagijavimą, kitokį nesąžiningumą ir apgaudinėjimą per atsiskaitymus, atliekant įvairius darbus ir

per egzaminų sesiją baudžiama: neleidžiama perlaikyti egzamino, reikia iš naujo kartoti dalyką

(modulį), gali būti šalinama iš universiteto. Nustačius nesąžiningumo faktą, bakalauro baigiamasis

darbas gali būti pripažintas negintinu, o studentas išbraukiamas iš studentų sąrašų.

3 http://su.lt/bylos/fakultetai/smf/dekanato/dokumentai/2011-11%20smf_fakulteto%20reglamentas.pdf.

13

2. PAGRINDINĖS BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO NUOSTATOS

Bakalauro baigiamųjų darbų (BBD) rengimas ir gynimas Šiaulių universitete

reglamentuojamas rektoriaus įsakymu patvirtintu Baigiamųjų darbų gynimo ir rengimo tvarkos

aprašu (2013), o Socialinių mokslų fakultete – Bakalauro baigiamojo darbo rengimo ir gynimo

reglamentu (2012). Šiame skyriuje aprašoma minėtuose dokumentuose įtvirtinta baigiamojo darbo

rengimo ir gynimo tvarka, studentui pateikiamos rekomendacijos, kaip rengti darbą.

2.1. Bakalauro baigiamojo darbo rengimo administravimas

Baigiamasis darbas yra paskutinis studijų etapas. Remdamasi bakalauro baigiamojo darbo ir

jo gynimo vertinimu, kvalifikacinė komisija priima sprendimą dėl bakalauro kvalifikacinio laipsnio

suteikimo.

Studentai, rengiantys BBD, privalo laikytis Socialinių mokslų fakulteto tarybos patvirtinto

Bakalauro baigiamojo darbo rengimo ir gynimo reglamento (2012) nuostatų ir katedrose kasmet

tvirtinamo darbų rengimo grafiko. BBD įforminimas ir struktūra turi atitikti metodinių

rekomendacijų reikalavimus.

Bakalauro baigiamojo darbo rengimo proceso nuoseklumas:

• Bakalauro baigiamojo darbo tematiką pasirenka studentas, atsižvelgdamas į siektinus studijų

programos rezultatus ir savo interesų sritį. Katedros pateikia dėstytojų, galinčių vadovauti

BBD, mokslinių interesų sričių sąrašą, o studentas pagal pasirinktą baigiamojo darbo

tematiką renkasi vadovą ir su juo aptaria bei konkretizuoja darbo temą.

• Studentas, suderinęs su vadovu (turi būti vadovo parašas), katedrai pateikia prašymą dėl

baigiamojo darbo rengimo (1 priedas) iki katedros nustatytos datos. Studentai, norintys

rengti grupinį baigiamąjį darbą, pateikia katedrai bendrą prašymą ir nurodo tokio

pasirinkimo motyvus. Sutikimas leisti rengti grupinį darbą priimamas katedros sprendimu.

Jei studentas iki nurodyto termino nepasirenka vadovo, jį skiria katedra.

• Katedros sudaryta darbo grupė peržiūri temų formuluotes ir pateikia studentui pastabas dėl

temos atitikties reikalavimams. Preliminarios BBD temos tvirtinamos katedros posėdyje ir

viešai paskelbiamos iki katedros nustatyto termino.

• BBD temą studentas gali koreguoti, tačiau galutinė temos formuluotė turi būti pateikta ne

vėliau kaip 1,5 mėn. iki gynimo (tikslią datą nustato katedra). Jei temos formuluotė

koreguojama, studentas, suderinęs su vadovu, teikia prašymą (su vadovo parašu) katedrai

14

dėl baigiamojo darbo temos koregavimo (2 priedas). Galutinės ginamų darbų temos

tvirtinamos rektoriaus įsakymu.

• Jei studijų programoje numatoma, kad studentai baigiamąjį darbą pradeda rengti

priešpaskutiniame semestre, už atliktą darbą atsiskaitoma semestro pabaigoje darbo vadovui

pateikiant BBD projektą. Rekomenduojamas šio projekto turinys nurodytas 11 priede. BBD

rengimas tęsiamas paskutiniajame semestre.

• BBD studentas rengia savarankiškai, konsultuodamasis su darbo vadovu. Konsultacijos yra

privalomos, reglamente nurodomas jų dažnis – ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.

Vadovų uždavinys – siekti, kad studentas rastų racionalius sprendimo variantus, o ne spręsti

už jį. Už pateiktus studijų darbus, jų kokybę ir autentiškumą atsako studentas.

• Siekiant pagerinti baigiamojo darbo kokybę, katedrose iš anksto paskelbta tvarka ir

terminais organizuojami pirminiai bakalauro baigiamųjų darbų gynimai. Pirminio darbo

gynimo komisija nusprendžia, ar leisti darbą ginti kvalifikacinėje komisijoje.

• Studentai, kuriems pirminio darbo gynimo komisija leidžia ginti darbą, toliau jį tobulina ir

rengiasi gynimui. Studentai, kuriems katedros sprendimu neleidžiama ginti darbo nustatytu

laiku, turi kartoti studijų dalyką „Baigiamasis darbas“ ir ginti BBD ne anksčiau kaip kito

semestro pabaigoje.

• Galutinį įrištą BBD variantą studentas darbo vadovui pateikia ne vėliau kaip 3 darbo dienos

iki baigiamojo darbo pristatymo į katedrą termino. Vadovas parengia atsiliepimą ir pagal

10 balų sistemą įvertina studento veiklą ir darbo turinį, remdamasis nustatytais kriterijais

(8 priedas).

• Du darbo egzempliorius, elektroninę darbo versiją ir vadovo atsiliepimą studentas į katedrą

pristato ne vėliau kaip dvi savaitės iki darbo gynimo. Konkrečius darbo pateikimo vadovui ir

pristatymo į katedrą terminus nustato katedra.

• Studento darbą vertina recenzentas. Recenzentas nurodo, kiek darbas atitinka bakalauro

darbo kokybės kriterijus, įvertina pagal 10 balų sistemą ir suformuluoja studentui pastabas ir

klausimus, į kuriuos jis turės atsakyti per gynimą. Studentas turi teisę susipažinti su

recenzija dvi dienos iki BBD gynimo.

• Galutinį BBD ir jo gynimo vertinimą atlieka kvalifikacinė komisija. Atsižvelgdama į vadovo

ir recenzento pastabas bei vertinimus, ji parašo pažymį ir priima sprendimą dėl

kvalifikacinio laipsnio suteikimo.

15

2.2. Bakalauro baigiamojo darbo rengimas

Bakalauro baigiamojo darbo rengimo etapai atitinka pagrindinius mokslinio tyrimo

etapus:

1) temos pasirinkimas;

2) mokslinės literatūros studijavimas;

3) problemos formulavimas;

4) tyrimo koncepcijos, tyrimo plano rengimas;

5) empirinių duomenų rinkimas;

6) duomenų sisteminimas ir analizė, tyrimo rezultatų interpretavimas;

7) tyrimo ataskaitos rengimas (darbo rašymas).

Šių etapų nuoseklumas nėra griežtai apibrėžtas, etapai gali persidengti. Pavyzdžiui, tyrimo

koncepcija dažniausiai rengiama kartu studijuojant literatūrą, atitinkamos tyrimo ataskaitos dalys

(bakalauro darbo tekstas) rašomos analizuojant literatūrą, suplanavus tyrimą ir pan.

2.2.1. Temos pasirinkimas ir formulavimas

Tinkamas temos pasirinkimas rodo studento pasiektą profesinę brandą ir jo veiklos

kryptingumą. Tai yra studento intelektinė veikla, pagrįsta jau įgytų žinių ir įgūdžių integracija.

Temos pasirinkimas – gana sudėtingas procesas. Dažnai pradžioje formuluojama tik preliminari

tema, vėliau darbo pavadinimas tikslinamas ir koreguojamas, atsižvelgiant į informaciją, gautą

studijuojant literatūrą, planuojant tyrimą. Kartais susipažinus su teorine medžiaga pasirodo, kad

pasirinkta tema per plati ir ją reikia konkretinti, atsiribojant nuo mažiau reikšmingų detalių, t. y.

temą siaurinti arba atvirkščiai – dėl medžiagos stygiaus klausimus nagrinėti plačiau ir ją išplėsti.

BBD tema turi atitikti studento pasirinktą studijų kryptį ir, pageidautina, specializaciją.

Studentams rekomenduojama derinti bakalauro darbo tematiką su per praktiką spręstomis

problemomis ar atlikta veikla. Tai leidžia geriau pažinti nagrinėjamą problemą, formuluoti

konkrečias kryptingas išvadas. Sėkmingi tokio pasirinkimo pavyzdžiai rodo, kad taip užsimezga

glaudus dialogas tarp organizacijos ir studento, užtikrinama galimybė naudoti organizacijos

informacines duomenų bazes. Tai padeda atlikti gilesnę mokslinę analizę, kurios rezultatai vėliau

gali būti panaudojami praktinėje organizacijų veikloje. Tačiau pažymėtina, kad praktikos užduotys

ir bakalauro darbo tyrimas neturėtų būti tiesiogiai sutapatinti, nes studijų programoje numatyti

skirtingi šių dalykų tikslai. Pasirenkant temą, rekomenduojama vadovautis šiomis nuostatomis

(Tamošiūnas, 2002; Rienecker, Jorgensen, 2003; Kardelis, 2005; Kumar, 2011):

16

• Bakalauro darbo tema turi būti svarbi nagrinėjanti aktualų praktikos reiškinį. Gali būti atlikta

tyrimų, kuriuose sprendžiami grynai teorinio pobūdžio uždaviniai, tačiau patirtis rodo, kad

pirmosios studijų pakopos studentui parengti tokį darbą sudėtinga.

• Tema turi dominti patį tyrėją, atitikti jo polinkius, motyvaciją. Gerai, kai tyrimas teikia tolesnei

studento profesinei veiklai naudingų žinių.

• Svarbi temos charakteristika yra naujumas. Pavyzdžiui, nederėtų toje pačioje organizacijoje

kartoti prieš metus atlikto panašaus pobūdžio tyrimo, jei po jo, tikėtina, nevyko jokių pokyčių.

Tačiau galima, remiantis jau atlikto tyrimo duomenimis, problemą nagrinėti giliau, atskleisti

kitus aspektus, naudojant kitus tyrimo metodus.

• Temos patariama ieškoti sau artimoje aplinkoje – bendruomenėje, įstaigoje, kurioje dirbama ar

atliekama praktika. Tuomet tyrėjas yra geriau susipažinęs su analizuojamos problemos

kontekstu, todėl gali tikslingai interpretuoti duomenis, teikti realiai įgyvendinamas

rekomendacijas.

• Reikia atsižvelgti į galimybes parengti darbą: ar galima rasti pakankamai literatūros temai

išplėtoti ir tyrimui pagrįsti, ar užteks laiko tyrimui atlikti, ar bus galima naudoti tinkamus

metodus, ar prieinami numatyti empirinės informacijos šaltiniai, ar turimi finansiniai ištekliai

leis išspręsti tyrimo uždavinius.

• Renkantis temą reikia atsižvelgti į etikos aspektą. Nedera atlikti tyrimų, kurie gali pakenkti

organizacijai ar respondentų karjerai ir pan.

• Renkantis temą reikia nustatyti griežtas darbo ribas. Kiekviename tyrime nagrinėjama apibrėžta

ir gana siaura klausimų grupė. Nevertėtų pasirinkti per daug plačios temos, jei negalima jos

visiškai atskleisti. Geriau apsiriboti viena problema ar atskira platesnės problemos dalimi.

• Svarbu darbo pradžioje, pasirinkus BBD temą, išskirti ir apibrėžti esmines (raktines) sąvokas.

Rekomenduojama šias sąvokas vartoti apibrėžiant problemą, sudarant darbo turinį, formuluojant

tyrimo objektą, tikslą, uždavinius.

Pradiniame temos pasirinkimo etape gali padėti ir katedrų skelbiamos ankstesniais metais

rengtų diplomantų BBD temos.

Renkantis temą galima naudoti minčių lietaus metodą. Surašoma 10–15 probleminių klausimų

iš 2–3 labiausiai studentą dominančių sričių, klausimai sugrupuojami pagal tematiką. Didžiausias

klausimų skaičius grupėje dažniausiai parodo dominuojančią interesų sritį. Surašyti klausimai

peržiūrimi, patikslinami ir pasirenkamas vienas iš dominuojančios grupės. Tuomet rašomi

5 klausimai, patikslinantys pasirinktąjį, atskleidžiantys skirtingus jo aspektus. Tikėtina, kad vienas

ar keletas iš šių klausimų išreikš priimtiniausią tyrimo tematiką.

17

Ieškant problemos galima pasinaudoti gausia mokslinių šaltinių baze. Pasirenkama keletas

naujausių (iki 5 metų) studijų kryptį atitinkančių mokslinių žurnalų, peržiūrimas jų turinys ir

surašomi 10–15 studentą dominančių straipsnių pavadinimai. (Pageidautina remtis ir užsienio

literatūros šaltiniais, esančiais bibliotekos prenumeruojamose duomenų bazėse.) Pavadinimai

sugrupuojami pagal tematiką. Iš studentą labiausiai dominančios grupės išrenkamas ir perskaitomas

vienas straipsnis. Gali būti, kad straipsnyje analizuojamos problemos, taikomi metodai paskatins

pasirinkti panašią darbo temą, naudoti jame aprašytus tyrimo instrumentus, duomenų analizės

metodus. Jei straipsnis netiko, reikėtų pasirinkti antrą, trečią. Šio metodo pranašumas – tai, kad

pasirinktas straipsnis padeda pasirinkti teorinę darbo apibrėžtį, pagrindinių sąvokų lauką, nustatyti

pasirinktą problemą nagrinėjančius mokslininkus, o kartais ir metodą ar tyrimo instrumentą.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškant ir formuluojant temą, tyrimo problemą gali prireikti

nemažai intelektinių pastangų, darbus būtina atlikti raštu, tam skiriant pakankamai laiko: pagal

pasirinktą tematiką ieškoti literatūros šaltinių, susipažinti su informaciniais leidiniais, naudotis

šaltiniais internete, pasitikslinti specialius terminus. Apie temą ir tyrimo problemą patartina

padiskutuoti su darbo vadovu, kolegomis, praktikais, dirbančiais toje srityje.

Jei tyrimas užsakomasis, jo tematiką nurodo socialinis partneris. Tema išreiškiami socialinio

partnerio lūkesčiai, kuriuos bakalauro darbe dėl jo apimties ne visuomet galima įgyvendinti, todėl

rekomenduojama temą tikslinti aktyviai bendraujant ir diskutuojant užsakovui, studentui ir darbo

vadovui. Pasirinkus tyrimo temą, reikia suformuluoti darbo pavadinimą, tačiau tai nėra paprasta.

• Temos pavadinimas turi tiksliai atskleisti tiriamojo dalyko esmę, atspindėti darbe

nagrinėjamą problemą, kartu ir darbo turinį.

• Temos pavadinimas turi būti lakoniškas, formuluotėje svarbus kiekvienas žodis.

• Temos pavadinimas turi būti neilgas, ne daugiau kaip 10 žodžių.

• Temos formuluotėje turėtų būti atspindėta nagrinėjama problema.

• Temos pavadinime reikėtų vartoti mokslo bendruomenėje pripažintus ir aiškiai apibrėžtus

terminus, vengti daugiaprasmių buitinių sąvokų.

• Tema turi būti suformuluota aiškiai, suprantama be specialaus paaiškinimo, jos pavadinime

gali būti vartojamos oficialios santrumpos, pvz., AB, UAB ir pan.

Tema apibrėžiama darbo pradžioje, tačiau jos formuluotė neretai yra tik preliminari, nusakanti

tyrimo kryptį. Ji tyrimo metu gali būti koreguojama, atsižvelgiant į teorinės darbo koncepcijos

raidą, tyrimo eigą. Kartais įpusėjus darbą temos pavadinimą tenka keisti, kad būtų kuo tiksliau

atspindimas darbo turinys. Svarbu, kad keitimai būtų daromi laikantis katedros nustatytų darbo

rengimo terminų.

18

2.2.2. Mokslinės literatūros studijavimas

Mokslinė literatūros studijuojama visą darbo rengimo laiką, pradedant temos pasirinkimu ir

baigiant tyrimo rezultatų interpretavimu. Tikslinga kritiškai atrinkti šaltinius, kurie turi tiesioginį

ryšį su nagrinėjama tema. Literatūros šaltinius reikia analizuoti kryptingai, taikant medžiagos

analizės ir sintezės metodus, pasižymint, kokie teiginiai ir teorijos siejamos su tiriamąja tema,

darant išrašus arba pastabas, iš karto nurodant ne tik autorių, bet puslapį, kuriame yra minėtas

teiginys (taip išvengiama netyčinio plagijavimo). Sistemiškai analizuoti literatūrą padeda matricos

metodas (Bitinas ir kt., 2008), kurio esmę sudaro tyrėjui reikalingos informacijos rinkimas ir

pateikimas lentelėse. Apžvelgti literatūrą gali padėti atsakymai į tokius klausimus

(Žydžiūnaitė, 2007):

• Kokios pagrindinės knygos (-ų) ar straipsnio (-ių) koncepcijos ir idėjos?

• Kokie yra probleminiai klausimai?

• Ar autorių idėjos patvirtina tai, kas skaityta kitose knygose ar straipsniuose? Kuo jos

panašios ir (arba) skiriasi?

• Kaip galima paaiškinti skirtingus požiūrius?

• Ar nagrinėti autoriai sutinka dėl pagrindinių koncepcijų nuostatų? (Reikėtų nurodyti

esminius autorių pateikiamų koncepcijų panašumus ir skirtumus.)

• Kuri iš tirtų koncepcijų yra svarbiausia darbui ir kodėl?

Rekomenduojama ieškant literatūros naudoti ir sisteminę paiešką, kai ieškoma pagal iš anksto

parinktus teminius žodžius arba pavardes, ir grandininę paiešką, kai teminiai žodžiai ir pavardės,

randamos straipsnyje, naudojamos naujai paieškai. Dažniausiai pradedama nuo vadovėlių ir

naujausių literatūros šaltinių paieškos. Tikslinga naudoti Lietuvos virtualios bibliotekos paieškos

sistemą, ŠU virtualios bibliotekos paieškos sistemą, Šiaulių universiteto elektroninę biblioteką

eLABA, Lituanistikos duomenų bazę, bibliotekos prenumeruojamas duomenų bazes (plačiau žr.

www.biblioteka.su.lt).

Atliekant literatūros atranką, reikia skirti mokslinius ir kitus šaltinius. Naujausia tyrimų

medžiaga skelbiama mokslinių žurnalų straipsniuose ir mokslinių konferencijų medžiagoje.

Monografijose pateikiama senesnė ir apibendrinta medžiaga. Vadovėliai labiau tinka pradiniame

darbo rengimo etape, susipažįstant su nagrinėjamu klausimu. Dauguma mokslinės literatūros

šaltinių turėtų būti ne senesni kaip penkerių metų (jei dėl darbo logikos nereikia kitaip).

Chronologiniu požiūriu geriausia pradėti nuo naujausios literatūros, vėliau pereiti prie ankstesnės.

Patikimiems ir naudotiniems šaltiniams priskiriama Statistikos departamento, kitų valstybinių

institucijų ir profesinių žurnalų informacija. Patikimi šaltiniai (nemoksliniai) yra oficialūs

dokumentai – įstatymai, nutarimai, ataskaitos ir pan. Jais galima naudotis, tačiau ne teoriškai

19

grindžiant tyrimą, o atskleidžiant situaciją, argumentuojant tyrimo praktinį reikšmingumą.

Nerekomenduojama remtis periodikos straipsniais, populiariąja vadybos ir verslo srities literatūra.

Laikraščių ir nemokslinių žurnalų medžiaga derėtų naudotis tik išimtiniais atvejais.

Rengiant studijų darbus įprasta naudotis internete skelbiama medžiaga. Ji yra lygiavertė

spausdintiniams informacijos šaltiniams, tačiau būtina ypač kritiškai vertinti patikimumą.

Surinkus literatūrą, reikėtų patikslinti sudarytą išankstinį teorinės dalies turinį, nes dažnai

paaiškėja, kad kilo naujų klausimų, nepavyko rasti literatūros kai kuriais klausimais, o kitos

numatytos dalys yra neaktualios ir jas reikia keisti arba tiesiog atsisakyti.

2.2.3. Tyrimo koncepcijos rengimas

Mokslinio tyrimo koncepcijos rengimas apima šiuos elementus:

• teorinio tyrimo pagrindo ir metodologinių prielaidų identifikavimas;

• išankstinis tyrimo objekto pažinimas;

• tyrimo problemos, tyrimo tikslo, tyrimo uždavinių pasirinkimas;

• tyrimo hipotezės (jei reikia) formulavimas;

• duomenų rinkimo ir analizės metodų numatymas;

• tyrimo instrumentų kūrimas (parinkimas);

• tyrimo organizavimo planavimas, tyrimo biudžeto, tyrimo etikos klausimų sprendimas;

• tyrimo duomenų analizės ir teksto rašymo planavimas.

Tyrimo koncepcijos rengimas yra kūrybinis darbas, jam reikia dalykinių ir tyrimo

metodologijos žinių. Šiame leidinyje visi tyrimo koncepcijos rengimo elementai detaliai

nepristatomi, jie išsamiai aprašomi įvairiuose tyrimų metodologijos vadovėliuose, kurių sąrašas

pateiktas 9 priede.

Planuodamas tyrimą, tyrėjas turėtų įvardyti jo tipą. Skirtingos rūšies tyrimuose gali būti

taikomi tie patys duomenų rinkimo ir analizės metodai, tačiau tyrimo logika, tyrimo tikslai, tyrimo

organizavimas gali būti skirtingas. Jei taikoma keletas tyrimo metodų, pagal juos gauti duomenys

turi būti naudojami vienam tyrimo tikslui siekti, todėl tai reikia suplanuoti ir atskleisti tyrimo

metodikoje, nurodant skirtingais metodais gaunamų duomenų derinimo strategiją. 2.1 lentelėje

pateikiama keletas terminų, vartojamų nusakant tyrimo tipą.

2.1 lentelė Socialinio tyrimo tipą nusakantys terminai

Kokybinis tyrimas, kiekybinis tyrimas, mišrių metodų strategija, aprašomasis tyrimas, aiškinamasis tyrimas, koreliacinis-priežastinis tyrimas, lyginamasis tyrimas, anketinis tyrimas, statistinis tyrimas, prognostinis tyrimas, eksperimentinis arba kvazieksperimentinis tyrimas, vertinimo tyrimas, atvejo tyrimas, antrinių duomenų analizė, tarpdisciplininis tyrimas, derinant kokybinę ir kiekybinę strategiją atliekamas tyrimas.

20

Planuojant tyrimą, esminis yra duomenų rinkimo instrumento kokybės klausimas. Netinkamai

parengtų instrumentų naudojimas ne tik lemia žemą viso darbo kokybę, bet ir demonstruoja

aplinkiniams menką studento pasirengimą, kelia respondentams nepasitikėjimą tyrimais. Todėl

instrumentui parengti reikia skirti daug laiko ir dėmesio. Anketinį tyrimą ar interviu studentas turėtų

pradėti tik tuomet, kai darbo vadovas, patikrinęs tyrimo instrumento kokybę, suteikia leidimą.

Dažnai reiškiama nuomonė, kad bakalauro darbe būtina naudoti tik originalius, paties

studento sukonstruotus tyrimo instrumentus, yra klaidinga. Studentai gali naudotis Lietuvos arba

užsienio mokslininkų, socialinių tyrimo agentūrų sukurtais aprobuotais klausimynais, juos

adaptuoti, pritaikyti savo tyrimui panaudodami tinkamus diagnostinius blokus ar klausimus. Galima

ir pakartoti jau atliktą tyrimą. Tokia metodologinė strategija leidžia tikslingai interpretuoti

rezultatus, įsijungiant į mokslinį diskursą, lyginti juos su kitų tyrėjų duomenimis, atskleisti tiriamo

atvejo savitumą.

Rengiant ir kiekybinių, ir kokybinių tyrimų planą, didelį dėmesį reikėtų skirti imties

sudarymo būdams ir imties dydžiui. Tikslingas šių imties parametrų pasirinkimas yra viena iš

tyrimo validumą (tinkamumą) užtikrinančių, tyrimo rezultatų apibendrinimo galimybę

pagrindžiančių sąlygų. 2.2 lentelėje pateikiamas atrankos metodų sąvadas.

2.2 lentelė Atrankos metodai

Imties tipas Atrankos būdai Kiekybinio tyrimo imtys Tikimybinės imtys: paprastoji tikimybinė atranka, sisteminė atranka, sluoksniuotoji

(stratifikuotoji) atranka, lizdinė (grupinė) atranka. Netikimybinės imtys: patogioji atranka, kvotinė atranka, „sniego kamuolio“ atranka.

Kokybinio tyrimo imtys4 Tipinių atvejų atranka, intensyvių atvejų atranka, ekstremalių atvejų atranka, maksimaliai įvairių atvejų atranka, patvirtinančiųjų arba paneigiančiųjų atvejų atranka, kritinių atvejų atranka, politiškai svarbių atvejų atranka, patogioji atranka, „sniego kamuolio“ atranka, kriterinė atranka, teoriškai pagrįsta atranka, proginė atranka, stratifikuotoji tikslinė atranka, atsitiktinė atranka, mišrioji tikslinė atranka.

Imties dydis priklauso nuo generalinės aibės (populiacijos) didumo, tyrimo tikslų, tyrėjo

galimybių atlikti tyrimą. Jei tyrimas kiekybinis, reikėtų siekti imties reprezentatyvumo, t. y. kad

imtis pagal savo pagrindines charakteristikas atitiktų populiaciją. Žinant populiacijos dydį ir norimą

paklaidą, galima įvertinti reprezentatyvios imties dydį5.

4 Detaliau žr. tyrimo metodologijos vadovėliuose, pvz.: Bitinas, B., Rupšienė, L., Žydžiūnaitė, V. (2008). Kokybinių tyrimų metodologija. Klaipėda. 5 Imties dydžio skaičiavimo formulės pagrįstos tikimybinės statistikos dėsniais, todėl galioja tik tikimybinei imčiai, tačiau jei imties reprezentatyvumas yra kontroliuojamas kitais metodais, taikant šias formules imties dydį galima įvertinti apytiksliai.

21

Imties dydžio skaičiavimo formulių pateikta daugelyje tyrimų metodologijos knygų6.

Skaičiavimai rodo, kad didelėje gyventojų populiacijoje (pvz., Šiaulių miesto gyventojai, vyresni

nei 18 metų) norint gauti ne didesnę kaip 5 procentai tyrimo rezultatų paklaidą (esant 95 proc.

patikimumui) reikia apklausti apie 390 respondentų, o jei siekiama mažesnės nei 3 proc. paklaidos,

reikėtų apklausti apie 1000. Bakalauro darbą rengiančiam studentui apklausti tiek respondentų nėra

galimybės, todėl rekomenduojamos didesnės paklaidos. Pvz., apklausus 150 respondentų, duomenų

paklaida yra ne didesnė kaip 8 proc. (esant 95 proc. patikimumui). Imties dydis priklauso nuo

populiacijos didumo. Pavyzdžiui, jei organizacijoje dirba 100 žmonių, tai apklausus 50 galima

rezultatų paklaida yra ne didesnė nei 10 proc. Tikslumas nėra didelis, tačiau studentas, naudodamas

imties dydžio nustatymo statistinius metodus, viena vertus, demonstruoja savo žinias, antra vertus,

suvokia tyrimo rezultatų apibendrinimo sąlygotumą. Kai norima atlikti išsamesnius, sudėtingesnius

statistinius skaičiavimus, rekomenduojamas imties dydis, jei populiacija didelė, yra apie 300.

Jei imties reprezentatyvumas nepakankamas, išvados, susijusios su populiacija, negali būti

apibendrinamos ir tuomet daromos išvados tik apie imtį.

Kokybinio tyrimo imties dydis priklauso nuo populiacijos parametrų, tyrimo tikslo, atrankos

tipo. Gali būti apklaustas ir vienas asmuo (pvz., už logistiką atsakingas vienintelis įmonėje dirbantis

specialistas). Jei populiacija didelė ir tiriamo reiškinio atžvilgiu gana homogeniška, gali pakakti

5 atvejų, tačiau jei yra didelė įvairovė, reikėtų parinkti daugiau. Galima taikyti renkamų duomenų

informatyvumo, kitaip – informacijos prisotinimo, principą, kai apklausa nutraukiama tuomet, kai

apklausdamas respondentus tyrėjas nebesužino nieko naujo, atsakymai pradeda kartotis.

Tyrimo metodų pasirinkimas priklauso nuo tyrimo problemos, tyrimo tikslo, tačiau tą patį

tikslą dažnai galima pasiekti skirtingais duomenų rinkimo ir analizės metodais.

2.2.4. Empirinių duomenų rinkimas

Bakalauro darbe gali būti naudojami empiriniai duomenys ir iš pirminių, ir iš antrinių šaltinių.

Pirminiai duomenų šaltiniai – tai tyrėjo surinkta originali informacija, kurios reikia tyrimo tikslams

pasiekti. Antriniai duomenų šaltiniai apima informaciją, kuri buvo surinkta kitų asmenų, siekiant

kitų tikslų, bet gali būti naudojama sprendžiant atliekamo tyrimo problemą. Iš pirminių šaltinių

rekomenduojama rinkti tik tą specifinę informaciją, kurios negalima gauti iš antrinių šaltinių. Pvz.,

atliekant vienos įmonės darbuotojų anketinę apklausą nedera klausti, kiek darbuotojų dirba įmonėje.

6 Pvz.: Kardelis, K. (2002). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Judex, p. 311–323. Internete galima rasti imties skaičiuoklių, kuriomis, taikant šias formules, skaičiuojamas imties dydis (pvz., http://www.factus.lt/main-calculator/).

22

Šią informaciją gali suteikti personalo skyrius. Per interviu respondento nereikėtų klausti

informacijos, kurią galima gauti iš organizacijos veiklos ataskaitos.

Tyrimo duomenims iš pirminių šaltinių rinkti gali būti naudojami interviu, stebėjimo,

dokumentų rinkimo ir anketinės apklausos metodai. Renkantis metodą, reikėtų argumentuoti jo

pasirinkimą, nurodyti taikymo konkrečiame tyrime pranašumus ir trūkumus. Atkreiptinas dėmesys,

kad vienas metodas turi daugelį modifikacijų, jų taikymas siejamas su specifinėmis taisyklėmis –

jas būtina žinoti ir laikytis. Todėl, rengiant tyrimo koncepciją, parenkant tyrimo instrumentą

metodologijos žinių gilinimas neišvengiamas.

2.3 lentelė Terminai, nusakantys duomenų rinkimo metodus

Metodas Susiję terminai Interviu Struktūrintas, nestruktūrintas, iš dalies struktūrintas, standartinis,

nestandartinis, formalizuotas, neformalizuotas, giluminis, individualusis, grupinė diskusija (tikslinė grupė), neformalusis, „delfi“ metodas, pokalbis.

Stebėjimas Atviras, slaptas, stebėjimas dalyvaujant, stebėjimas nedalyvaujant, natūralus, dirbtinis, tiesioginis, netiesioginis, standartinis, nestandartinis, iš dalies standartinis.

Dokumentai Teksto dokumentai, garso dokumentai, vaizdo dokumentai, viešieji ir įmonės dokumentai, privatieji dokumentai.

Anketinė apklausa Apklausa internetu, apklausa el. paštu, apklausa paštu. Klausimų tipai: atvirieji, uždarieji (pasirenkamo atsakymo), vieno pasirinkimo klausimai, keleto pasirinkimų klausimai, dichotominiai klausimai, semantinio diferencialo skalė, Stapelio skalė, rangavimo klausimas, pastovios sumos klausimas, Likerto skalė.

Kiekybinė informacija Žinybinės, nacionalinės, tarptautinės, regioninės statistinių duomenų bazės.

Metodologinėms žinioms gilinti rekomenduojama studijuoti 9 priede pateiktus literatūros

šaltinius.

Renkant tyrimo duomenis, būtina paisyti tyrimo etikos reikalavimų, kurie pristatomi visuose

tyrimo metodologijos vadovėliuose (pvz., Bitinas ir kt., 2009; Kumar, 2011; Ghauri, Gronhaug,

2010):

• gerai pasirengti tyrimui, nerinkti duomenų, kurie nebus naudojami;

• gauti organizacijos vadovo leidimą atlikti tyrimą, jei tiriama organizacija ar anketai pildyti

naudojamas darbuotojų darbo laikas;

• supažindinti žmones su tyrimo turiniu ir gauti jų sutikimą dalyvauti, taip pat gauti sutikimą,

jei pokalbis įrašomas;

• pateikti teisingą informaciją apie tyrimo tikslus;

• neteikti klausimų, žeminančių asmens orumą, nepažeisti tiriamųjų privatumo;

• nepažeisti tiriamiesiems duoto anonimiškumo ar konfidencialumo įsipareigojimo;

• gerbti tiriamuosius ir būti sąžiningam.

23

2.2.5. Empirinių duomenų analizė

Kiekybinių ir kokybinių duomenų sisteminimas ir analizė yra griežtai apibrėžtos procedūros,

pasirenkamos atsižvelgiant į tyrimo tipą, tyrimo tikslus, duomenų tipą, duomenų rinkimo būdą,

tyrėjo gebėjimus ir patirtį. Metodą galima apibrėžti kaip tikslo siekimo, veikimo būdą, veiklos

tvarką, sąmoningai naudojamą tam tikram tikslui pasiekti, reiškinių, faktų tyrimo kelią (Tidikis,

2003). Duomenų analizės metodai pateikiami 2.4 lentelėje. Apsisprendęs dėl duomenų analizės

metodo, studentas turėtų tikslingai pagilinti metodologijos paskaitose įgytas žinias – perskaityti

keletą tyrimų metodologijos šaltinių, kuriuose aprašomas metodas, kritiškai apžvelgti jo taikymo

pavyzdžius gerai įvertintuose studentų darbuose, moksliniuose straipsniuose, disertacijose.

Sisteminti ir analizuoti empirinius duomenis padeda kompiuterinės programos: ir bendrosios

– „MsExcel“, „MsWord“, ir specializuotos. Kiekybinius duomenis patogu sisteminti ir analizuoti

taikant statistinių programų paketus SPSS, SAS, atvirąją programą PSPP, sisteminti tekstinius

duomenis – su NVIVO, „Text Analysis Suite“.

2.4 lentelė Duomenų analizės metodai

Metodų grupės Susiję terminai Statistinių duomenų sisteminimo ir analizės metodai

Aprašomosios statistikos metodai: dažnių lentelių analizė, imties duomenų skaitinių charakteristikų (vidurkio, standartinio nuokrypio, medianos) skaičiavimas, koreliacinė analizė, grafinis duomenų vaizdavimas. Tikimybinės statistikos metodai: statistinių hipotezių tikrinimas, t testas, Chi kvadrato testas ir pan. Daugiamačiai statistiniai metodai: klasterinė analizė, faktorinė analizė, dispersinė analizė, regresinė analizė. Laiko eilučių analizė. Laiko eilučių analitiniai rodikliai (absoliutaus lygio kitimas, kitimo tempas ir pan.), eilutės transformacijos (eilutės glodinimas, logaritmavimas ir pan.). Prognozavimo metodai. Paklaidų skaičiavimas. Indeksų metodai, ekonometriniai metodai.

Kokybinių duomenų analizės metodai

Kokybinė turinio analizė, kodavimas, atvirasis kodavimas, ašinis kodavimas, selektyvusis kodavimas, tema, kategorija, subkategorija, diskurso analizė, naratyvo analizė, sisteminimas, klasifikavimas, priežastinių ir struktūrinių ryšių atskleidimas.

2.4 lentelėje nurodyti metodai apima griežtas jų taikymo prielaidas ir procedūras, kurių būtina

laikytis, kad tyrimo rezultatai būtų pripažinti. Todėl pasirinkus metodą rekomenduojama gilinti

žinias apie jį, studijuojant 9 priede pateiktus šaltinius.

2.2.6. Darbo rašymas

Egzistuoja įvairių požiūrių į tai, nuo ko ir kada reikia pradėti rašyti bet kokio tipo darbo

tekstą. Tradiciškai dažniau pradedama nuo literatūros paieškos ir skaitymo, grupavimo, esminių

darbo dalių (struktūros, turinio) identifikavimo, kad būtų galima pradėti rašyti atskiras teksto dalis.

Tačiau Rienecker, Jorgensen (2003) siūlo pradėti rašyti tekstą dar nepradėjus ieškoti literatūros ir

24

jos skaityti. Taikantis šį metodą studentas turėtų būti teoriškai arba praktiškai pakankamai gerai

susipažinęs su sritimi, kurią ketina nagrinėti. Tokio išankstinio rašymo tikslai:

• išsiaiškinti, kas tiksliai norima tirti ir ko ieškoti literatūroje, t. y. literatūrą rinktis

tikslingai;

• raštu užfiksuoti pirminį sudominusį pasirinktos temos dalyką – ką norima sužinoti (nieko

tokio, jei pradinis susidomėjimas ilgainiui ims keistis);

• iš pat pradžių planuoti, iš kokių dalių galėtų susidaryti darbas, kad būtų galima pradėti

rašyti juodraštinius tų dalių variantus ir numatyti pagrindinius dalykus;

• parašyti keletą galimų problemos formuluočių (klausimų). Laikini probleminiai klausimai

bus pirmieji svarbūs rašymo proceso žingsniai ar daliniai jo tikslai; be jų lengva pasiklysti

plačiame informacijos sraute. Ir nesvarbu, ar darbas pradėtas nuo rašymo, ar nuo

skaitymo – niekada nereikia atidėlioti konkrečios problemos paieškos. Dažnai

suformuluoti problemą padeda rašymas apie ją. Nereikia atidėlioti rašymo manant, kad

problemos formuluotė – būtina darbo sąlyga, be kurios negalima pradėti rašyti.

Neretai pats natūraliausias rašymo būdas – vadinamasis idėjų srautas. Tai reiškia, kad kurį

laiką intensyviai galvojama apie darbą ir popieriuje arba kompiuteryje užrašomos visos mintys,

negalvojant apie formą ar struktūrą. Jei norima kuo greičiau pereiti prie rišlaus teksto, visada

pravartu pradėti būtent nuo tokio rašymo būdo nieko nelaukiant, vos tik pasirinkus temą.

Darbą patartina pradėti nuo tų dalių, kurios iš pat pradžių akivaizdžiai siejamos su problemos

sprendimu. Svarbu, kad darbas būtų grindžiamas tomis pagrindinėmis nuostatomis.

Tradiciškai tyrėjai pradeda rašyti nuo teorijos (teorinės dalies), jei to reikia pagal studijų

darbo pobūdį. Rienecker, Jorgensen (2003), Kumar (2010) rekomenduoja neskubėti rašyti nuo

teorijos. Teorinė dalis – sunkiausias tekstas, kuriam reikia daugiausia pasirengimo. Paprastai būtent

šis etapas yra sudėtingiausias pradedant rašyti studijų darbą. Be to, neretai, pradėjus nuo darbo

prielaidų, dokumentacijos, pernelyg išsiplečiama, prirašoma daugiau, nei vėliau prireiks darbo

analizei ir argumentams. Jei laikomasi nuomonės, kad darbą reikia pradėti rašyti nuosekliai nuo

pirmųjų skyrių, dėstymo dalis rašoma tada, kai perskaityta didžioji dalis ar net visa teorinė

medžiaga. Bet galima pradėti iš karto rašyti gerą tekstą, jei laikomasi šių nuostatų:

• pradėti nuo jau turimos informacijos;

• rašyti nuo bet kurios teksto vietos;

• peržiūrėti jau parašytą tekstą po kiek laiko, kai sužinoma daugiau.

Kitaip sakant, reikia nuolat užrašinėti kilusias mintis. Vėliau rekomenduojama sudaryti

išankstinį planą, kuris padeda tinkamai atrinkti medžiagą, suprasti, ko reikia ieškoti. Išankstiniame

25

plane turi būti preliminariai nurodyta ne tik tai, apie ką bus rašoma, bet ir kaip bus rašoma, kokiu

būdu bus sprendžiama iškelta problema.

2.3. Bakalauro baigiamojo darbo gynimas ir vertinimas

Bakalauro baigiamojo darbo pirminis gynimas

Katedra organizuoja pirminį BBD gynimą, turėdama tikslą pagerinti baigiamųjų darbų

kokybę, nustatyti, ar galima juos viešai ginti. Spausdintas pirminis BBD variantas vadovui

pateikiamas iki katedros nustatyto termino, bet ne mažiau kaip mėnuo iki darbo gynimo. Pirminis

gynimas katedros sprendimu gali būti organizuotas visiems studentams arba tik daliai jų. Pastaruoju

atveju į pirminį gynimą katedroje studentą siunčia vadovas.

BBD pirminio gynimo komisija susipažįsta su pateikta preliminaria baigiamojo darbo

ataskaita, išklauso darbo pristatymą ir, įvertinusi studento atsakymus, teikia išvadą dėl galimybės

darbą ginti viešai. Jei darbą ginti leidžiama, studentas gali jį papildyti, koreguoti, atsižvelgdamas į

pirminio gynimo komisijos pastabas.

Baigiamieji darbai, kurie per svarstymą katedroje nepateko į leidžiamų ginti darbų sąrašą, gali

būti iš esmės koreguojami arba rengiami iš naujo ir ginami ne anksčiau kaip kitą semestrą.

Studentas kartoja dalyką „Bakalauro baigiamasis darbas“ ir moka už jį nustatytą įmoką. Ši tvarka

reglamentuojama Šiaulių universiteto akademinių skolų likvidavimo, atsiskaitymų atidėjimo,

egzaminų perlaikymo geresniam pažymiui tvarkos aprašu.

Vadovo vertinimas

Studentui pateikus galutinį BBD variantą, vadovas turi parašyti ir įteikti studentui atsiliepimą

apie jo baigiamąjį darbą. Vadovui, vertinant darbą, rekomenduojama naudoti 11 priede pateiktus

baigiamojo darbo vertinimo kriterijus. Vadovas baigiamąjį darbą vertina pažymiu ir išreiškia

nuomonę apie reikalavimų atitikimą ir galimybę ginti viešai. Jei vadovas darbą vertina ne

aukščiausiu balu, jis privalo savo vertinimą argumentuoti ir nurodyti pagrindinius darbo trūkumus.

Studentui, kurio BBD vadovas įvertino nepatenkinamai, paliekama teisė įprastine tvarka jį ginti

viešai.

Recenzento vertinimas

Recenzijos tikslas – įvertinti baigiamojo darbo kokybę. Tai daro katedros vedėjo paskirtas

recenzentas. Jis pateikia nešališką baigiamojo darbo įvertinimą. Recenzentas privalo nurodyti

pagrindinius darbo pranašumus ir trūkumus – juos aprašyti lentelėje pagal išskirtus kriterijus.

26

Recenzijos pabaigoje, priklausomai nuo situacijos, įprasta pateikti konkrečias pastabas ir klausimus,

į kuriuos studentas turėtų atsakyti gindamas darbą.

Recenzentui, vertinant darbą, rekomenduojama naudoti 11 priede pateiktus baigiamojo darbo

vertinimo kriterijus. Studentas turi teisę susipažinti su recenzija 2 dienos iki BBD gynimo.

Studentui, kurio BBD recenzentas įvertino nepatenkinamai, paliekama teisė įprastine tvarka ginti

baigiamąjį darbą viešai. Jei recenzento ir vadovo vertinimas skiriasi 3 balais ir daugiau arba

recenzentas darbą įvertino nepatenkinamai, katedra gali skirti antrą recenzentą.

Bakalauro baigiamojo darbo gynimas

Gynimas yra paskutinis baigiamojo darbo etapas. Darbo gynimas yra viešas, jame gali

dalyvauti visi norintieji. Baigiamojo darbo gynimo organizavimo tvarka:

1. Katedra kvalifikacinei komisijai pateikia rektoriaus įsakymu patvirtintą studentų, ginančių

BBD, sąrašą, kuriame nurodyta ir jų specializacija, dalyvavimas mokslinėse konferencijose.

2. Studento pristatymo laiką reglamentuoja komisijos pirmininkas (vienam studentui paprastai

skiriama 7–10 min., jei darbą rengė keli studentai – iki 15 min.). Per tą laiką studentas privalo

pristatyti savo pranešimą. Jame turi būti apžvelgiami tokie aspektai:

• darbo tema, problema, jos aktualumas, tyrimo objektas, tikslas ir uždaviniai,

hipotezė arba ginamieji teiginiai (jei yra);

• taikyti duomenų rinkimo ir analizės metodai, tyrimo imtis;

• pasiekti rezultatai, jų interpretavimas;

• pagrįstos darbo išvados ir rekomendacijos.

Tinkama ir tokia darbo pristatymo logika: pristatoma tyrimo koncepcija ir metodai, tyrimo

medžiagos pristatymas struktūrinamas pagal įvade suformuluotus uždavinius ir iš karto nurodomi

uždavinių sprendiniai – išvados ir jas pagrindžiantys faktai, o pristatymo pabaigoje pateikiamos

rekomendacijos.

Per pristatymą klausimai studentui neteikiami.

Studentui pristačius darbą, viešai skelbiamos esminės vadovo atsiliepimo ir recenzento

pastabos. Studentui suteikiama teisė į jas atsakyti. Studentui atsakius, komisijos nariai teikia

klausimus, susijusius su ginamo darbo problematika, taip pat esminėmis studijų krypties žiniomis.

Klausimus gali teikti ir auditorijoje esantys klausytojai. Į klausimus atsakoma trumpai, aiškiai,

tiksliai, argumentuotai. Jeigu darbo autorius yra tikras dėl savo teiginių pagrįstumo, jis gali

argumentuotai prieštarauti kritikams arba oponentams. Gynimas bus vertingesnis, jeigu darbo

pristatymas sukels diskusijų ir pranešėjas jose aktyviai dalyvaus.

Jei komisija prašo, studentas turi pateikti tyrimo medžiagą. Užpildytos anketos, interviu,

stebėjimo protokolai ir kiti analizuoti dokumentai (organizacijų ataskaitos, strateginiai planai,

27

įstatymai ir pan.) pateikiami atskirai, tvarkingai susegti. Jei dokumentų apimtis didelė, jie gali būti

elektronine forma įrašyti kompaktiniame diske. Elektronine forma taip pat pateikiamos duomenų

matricos, statistinės lentelės (jei atliktas statistinis tyrimas). Jei atlikta elektroninė apklausa,

naudojantis specialių svetainių paslaugomis, reikia pateikti anketos adresą ir prisijungimo

duomenis, kad komisijos nariai prireikus galėtų peržiūrėti apklausos duomenis. Taigi BBD autoriai į

gynimą privalo atsinešti visą BBD empirinio tyrimo medžiagą.

Pristatydamas darbą, studentas turi parodyti dalykinį pasirengimą, referuoti tyrimo rezultatus.

Pristatant tikslinga naudoti skaidres, tačiau būtina prisiminti, kad svarbiausia yra pranešimas žodžiu,

o ekrane pateikiama informacija jį tik papildo, iliustruoja. Rekomenduojama rengiant pranešimą

atsižvelgti į šiuos aspektus:

• 7–10 min. trukmės pranešimui rekomenduojama parengti nuo 7 iki 14 skaidrių, jų skaičius

priklauso nuo studento pasirinktos darbo pristatymo logikos.

• Skaidrėse reikia pateikti tik pačius svarbiausius rezultatus, atskleidžiančius, kad darbo

tikslas pasiektas.

• Tekstą reikia rašyti taisyklinga lietuvių kalba; lentelėse ar diagramose pateikta informacija

turi būti suprantama be papildomų paaiškinimų.

• Verta laikytis bendros taisyklės – vienoje skaidrėje ne daugiau kaip 6 teiginiai, kiekviename

iš jų – ne daugiau kaip 6 žodžiai. Nedera pateikti didelės apimties tekstų, o pristatant juos

skaityti.

• Smulkiausias šriftas turėtų būti ne mažesnis nei 18 pt.

• Reikia neperkrauti skaidrės piešiniais ar spalvomis – naudoti daugiausia tris spalvas ir jų

atspalvius.

• Rekomenduojamas šviesus skaidrių fonas be papildomos tekstūros. Visas skaidres patartina

įforminti vienodai.

• Nerekomenduojama naudoti garso ir animacijos efektų.

Geriausiai įgytas kompetencijas komisijai demonstruoja studentai, kurie geba tiksliai, aiškiai,

konkrečiai pristatyti savo darbą, neskaitydami jo iš skaidrių arba lapo.

Kai ginant atsakoma į komisijos narių klausimus, reikėtų turėti spausdintą baigiamąjį darbą.

Grupinį baigiamąjį darbą parengę studentai jį gina kartu. Pristatymo laikas turi būti padalytas

maždaug po lygiai kiekvienam pranešėjui, klausimus komisija užduoda kiekvienam atskirai. Jei dėl

tam tikrų priežasčių vienas iš autorių negali arba neturi teisės darbo ginti, gynimas nukeliamas į

kitus mokslo metus. Kai priežastis, dėl kurios darbo gynimas nukeliamas vėlesniam laikui, yra

pateisinama, papildomai mokėti už baigiamojo darbo dalyką nereikia. Ši tvarka taikoma visiems

28

grupinį darbą rengiantiems studentams, neatsižvelgiant į tai, dėl kurio autoriaus kaltės darbas yra

nukeltas.

Baigiamųjų darbų vertinimas Vertinant baigiamąjį darbą, paprastai atsižvelgiama į studento gebėjimą aiškiai suformuluoti

problemą, įtikinamai pagrįsti savo teiginius, tinkamai paaiškinti, atsakyti į pateiktus klausimus.

Svarbu, kad darbe būtų tinkamai pasirinkti ir pritaikyti problemos tyrimo metodai, teisingai

interpretuojami tyrimo rezultatai. Blogai įvertintiems baigiamiesiems darbams tipiška tai, kad jie

yra per platūs, juose pernelyg daug betikslio atpasakojimo, perrašinėjimo, atskirų, nesusijusių

dalykų pristatymų. BBD vertinimo komisijai rekomenduojami studentų darbų vertinimo kriterijai

nurodyti 8 priede. Šiuos kriterijus galima detalizuoti, išskiriant toliau nurodytus baigiamųjų darbų

vertinimo veiksnius.

Įvadas:

• tyrimo problemos formulavimo aiškumas ir pagrindimas;

• darbo tikslo, uždavinių ir (arba) probleminių klausimų, tyrimo objekto, hipotezės (jei yra)

formulavimas ir šių elementų tarpusavio dermė;

• darbo turinio atitiktis darbo problemai, tikslui ir uždaviniams.

Teorinė dalis:

• teorinės darbo dalies loginis nuoseklumas ir atitiktis tyrimo problemai;

• išsamus skyriaus (poskyrio) turinio atskleidimas darbo tekste;

• teorinės analizės metodų (analizės, sintezės, klasifikacijos, apibendrinimo, lyginimo ir kt.)

taikymas, gebėjimas apibendrinti poskyrių (skyrelių) medžiagą;

• pagrindinių su darbo tema susijusių ir naujausių užsienio, šalies mokslo ir kitų šaltinių

naudojimas;

• teorinės dalies apibendrinimas, atskleidžiant jos ryšį su empiriniu tyrimu.

Tyrimo metodikos pristatymas:

• tyrimo teorinis pagrindimas;

• tyrimo metodikos pagrindimas ir tyrimo struktūros atskleidimas;

• duomenų rinkimo ir analizės metodų aprašo išsamumas ir tinkamumas, tyrimo instrumentų

pagrindimas, empirinės bazės (dokumentų, statistinių duomenų bazių, rodiklių, kokybinio ir

(arba) kiekybinio tyrimo imties) pristatymo tikslumas, tyrimo organizavimo aprašo

išsamumas;

• tyrimo instrumentų metodologinė kokybė.

29

Tyrimo duomenų analizė:

• taikomų duomenų analizės metodų sudėtingumas, atitiktis empirinei tyrimo bazei, tinkamas

metodų naudojimas;

• empirinio tyrimo rezultatų pristatymo informatyvumas, aiškumas ir nuoseklumas;

• rezultatų interpretavimo pagrįstumas, gilumas ir logika;

• teorinėje dalyje aprašytos medžiagos naudojimas interpretuojant rezultatus.

Tyrimo išvados ir rekomendacijos:

• darbo išvadų, apibendrinimo atitiktis darbo uždaviniams ar probleminiams klausimams,

hipotezei (jei formuluota);

• darbo išvadų išsamumas ir pagrįstumas (sąsaja su tyrimo rezultatais);

• tyrimo rekomendacijų ir diskusijų konkretumas, pagrįstumas (ryšys su tyrimo medžiaga ir

išvadomis), realumas.

Darbo įforminimas ir kalba:

• darbo įforminimo tinkamumas ir kalbos taisyklingumas;

• mokslinis stilius, tikslingas mokslinių terminų vartojimas;

• citavimo reikalavimų laikymasis;

• tinkamas literatūros sąrašo sudarymas.

Bakalauro darbo gynimas:

• gebėjimas glaustai, aiškiai išskirti ir pristatyti esminius baigiamojo darbo aspektus;

• teisingi atsakymai į recenzento ir kitų gynimo proceso dalyvių klausimus, gebėjimas

diskutuoti darbo tema;

• teorijų, susijusių su ginamo darbo problematika, išmanymas, pagrindinių studijų krypties

teorijų žinojimas;

• gebėjimas pagrįsti pasirinktą tyrimo metodiką ir apie ją diskutuoti;

• analizuojamos praktikos srities situacijos ir problemų suvokimas bei gebėjimas jas

analizuoti pasirinktų teorijų kontekste.

Baigiamieji darbai ir jų gynimas vertinami uždarame komisijos posėdyje. Vertindama darbą,

komisija atsižvelgia į recenzento ir vadovo įvertinimus, bakalauro darbo ir jo pristatymo kokybę ir

gynimą, atsakymų į komisijos klausimus išsamumą. Vertinimo komisija gali atsižvelgti į studento

mokslinę veiklą (pagrindžiamųjų dokumentų kopijas reikėtų pateikti ir darbo priede). Įvertinimai

viešai neskelbiami, studentams įteikiamos pažymos su įrašytu komisijos sprendimu.

30

Nuostatos dėl neapginto bakalauro baigiamojo darbo

Jei BBD ir jo gynimas vertinimo komisijos yra įvertintas nuo 1 iki 4 balų, baigiamasis darbas

laikomas neapgintu. Patobulintas neapgintas baigiamasis darbas (arba parašytas kitas darbas) gali

būti ginamas ne anksčiau kaip kitą semestrą. Studentas kartoja dalyką „Bakalauro baigiamasis

darbas“ ir moka už jį nustatytą įmoką. Studentui gali vadovauti tas pats baigiamojo darbo vadovas

arba studento prašymu katedra gali skirti kitą vadovą.

Studentas rugsėjo mėnesį kreipiasi į darbo vadovą dėl baigiamojo darbo tobulinimo ar rašymo

ir pateikia prašymą. Prašymas su vadovo parašu pateikiamas katedrai. Privalu laikytis katedros

nurodymų ir laiko terminų, nustatytų atitinkamoms studijų programoms ir studijų formos

studentams, rengiantiems baigiamuosius darbus tais metais.

31

3. STUDIJŲ DARBŲ SUDĖTINĖS DALYS IR JŲ TURINYS

3.1. Studijų darbų sudėtinės dalys ir teksto reikalavimai Skirtingų studijų darbų struktūra gali skirtis, bet pagrindinės dalys lieka tos pačios. Studijų

darbą turėtų sudaryti tokia eilės tvarka išdėstytos sudėtinės dalys:

• viršelis (tik BBD);

• antraštinis lapas;

• santrauka (lietuvių kalba);

• santrauka užsienio kalba (tik BBD);

• lentelių sąrašas, jei jų yra daugiau nei viena (ši dalis neprivaloma);

• paveikslėlių sąrašas, jei jų yra daugiau nei vienas (ši dalis neprivaloma);

• terminų ir (arba) trumpinių žodynas (ši dalis neprivaloma);

• turinys;

• įvadas;

• teorinė dalis;

• tyrimo metodika (gali būti ir tiriamosios dalies poskyris);

• tiriamoji (empirinė) dalis;

• išvados;

• rekomendacijos (kursiniame darbe neprivalomos);

• literatūra;

• priedai.

Rekomenduojama BBD apimtis (be priedų) yra 45–50 puslapių. Studentui gerokai viršijus

nustatytą darbo apimtį, tai gali būti vertinama kaip gebėjimo koncentruotai pateikti informaciją

trūkumas. Jei tema plati ir jai ištirti reikia daugiau laiko, darbą gali rengti keli studentai. Jeigu darbą

rengia daugiau nei vienas studentas, jo apimtis turi būti apskaičiuojama pagal tą pačią formulę kaip

ir kursinio darbo (projekto) apimtis. Tokiais atvejais tyrimą ir darbo rengimą būtina organizuoti

taip, kad kiekvieno studento įnašas būtų lengvai nustatomas ir įvertinamas.

Kiekviena iš pagrindinių sudėtinių studijų darbo dalių toliau aptariama atskirai.

32

3.2. Bendroji informacija apie BBD

Darbo pradžioje pateikiama bendroji informacija apie BBD: viršelis, antraštinis lapas,

santraukos lietuvių ir užsienio kalba, iliustracijų sąrašas, terminų ar trumpinių žodynas.

Viršelis ir antraštinis lapas

Viršelis naudojamas tik BBD. Jame pateikiama esminė informacija apie darbą (žr. 3 priedą).

Antraštiniame lape turi būti nurodyti aukštosios mokyklos, fakulteto ir katedros pavadinimai, darbo

autoriai, baigiamojo (kursinio) darbo temos pavadinimas, darbo tipas (pvz., bakalauro baigiamasis

darbas, kursinis darbas, namų darbas ir kt.), studijų sritis, studijų kryptis ir krypties numeris,

rengimo vieta ir metai. Rengiant studijų darbus (išskyrus BBD), reikia nurodyti modulio, kurį

studijuojant rengiamas studijų darbas, pavadinimą kilmininko linksniu (rinkodaros, personalo

vadybos ar pan.). Viršelio ir antraštinio lapo teksto įrašai ir šriftas nurodytas 3.1 lentelėje, o jų

pavyzdžiai pagal studijų programas pateikti 3, 4, 5 ir 6 prieduose. Studentai gali keisti šriftų dydį,

atsižvelgdami į temos pavadinimo ir kitų įrašų ilgumą. 3.1 lentelė

Antraštinio lapo teksto šriftai

Įrašai Viršelio įrašų šriftas Antraštinio lapo įrašų šriftas

Aukštosios mokyklos pavadinimas

14 pt paryškintasis, didžiosiomis raidėmis 14 pt paryškintasis, didžiosiomis raidėmis

Fakulteto pavadinimas 14 pt paryškintasis, didžiosiomis raidėmis 14 pt paryškintasis, didžiosiomis raidėmis

Katedros pavadinimas 14 pt paryškintasis, didžiosiomis raidėmis 14 pt paryškintasis, didžiosiomis raidėmis

Vardas, pavardė 16 pt paryškintasis, vardas mažosiomis, pavardė – didžiosiomis raidėmis

16 pt paryškintasis, vardas mažosiomis, pavardė – didžiosiomis raidėmis

Studijų darbo pavadinimas 18 pt paryškintasis, didžiosiomis raidėmis 16 pt paryškintasis, didžiosiomis raidėmis

Studijų darbo pobūdis 16 pt paryškintasis, didžiosiomis raidėmis Studijų sritis, studijų kryptis ir krypties numeris

16 pt mažosiomis raidėmis

Darbo vadovas, mokslinis laipsnis, vardas, pavardė

Darbo vadovas, mokslinis laipsnis, vardas – 14 pt mažosiomis, pavardė – didžiosiomis raidėmis

Miestas, metai 14 pt mažosiomis raidėmis Akademinio sąžiningumo įsipareigojimas

12 pt mažosiomis raidėmis

33

Santrauka Santrauka – tai sutrumpintas studijų darbo esmės išdėstymas lietuvių ir užsienio (pageidautina

– anglų) kalbomis baigiamajame darbe, kituose studijų darbuose – tik lietuvių kalba. Santraukos

skyreliu siekiama operatyviai supažindinti su referuojamo darbo esme. Santrauka turi būti parašyta

taip, kad jos informacija suteiktų skaitytojui galimybę susidaryti nuomonę apie studijų darbo turinį

ir atitiktų tyrimų esmę bei rezultatus. Pradžioje rašoma santrauka lietuvių kalba, po to – užsienio

kalba. Rekomenduojama santraukos apimtis – iki 500 žodžių. Santraukoje reikia ne perrašyti įvado

tekstą, bet apibendrintai aprašyti darbo esmę, pateikti esmines išvadas. Santrauka pradedama rašyti

lapo viršuje pagal tokią schemą:

Studento pavardė, vardo inicialas. (Parašymo metai) Studijų darbo tema: studijų programos ir

studijų darbo pavadinimai / darbo vadovas. Aukštosios mokyklos ir katedros pavadinimas, apimtis

(viso darbo be priedų ir skliausteliuose – su priedais).

Santraukos pabaigoje rašomi raktiniai žodžiai: trys–penkios darbo esmę atskleidžiančios

pagrindinės sąvokos. Pavyzdys. Santrauką lietuvių kalba pradėkite rašyti taip: Pavardenis, V. (2013). Organizacijos kultūros tyrimas įgyvendinant visuotinės kokybės vadybą: universitetinių

pagrindinių studijų Verslo administravimo programos baigiamasis darbas. Baigiamojo darbo vadovas doc. V. Pavardenienė. Šiaulių universitetas, Vadybos katedra, 52 p. (64 p.).

SANTRAUKA

Santrauka pradedama žodžiais: „Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama...“ Šioje darbo dalyje reikia glaustai išdėstyti darbo esmę, nurodyti jo sudėtines dalis, apibūdinti pagrindinius

nagrinėjamus klausimus, pateikti rezultatus. Raktiniai žodžiai: trys–penkios darbo esmę atskleidžiančios pagrindinės sąvokos

3.1 pav. Santraukos rašymo pavyzdys Bakalauro darbo santrauka lietuvių ir anglų kalbomis pateikiama atskiruose lapuose po

antraštinio lapo.

Lentelių ir paveikslėlių sąrašas

Lentelėse pateikiama tam tikra tvarka sugrupuota skaitmeninė (rečiau – tekstinė) medžiaga.

Visi kiti grafiniai elementai – diagramos, schemos, nuotraukos – vadinami paveikslėliais. Lentelių

ir paveikslėlių sąrašai darbe nėra būtini. Jie gali būti pateikti darbo pradžioje tik tada, jei jų yra

daugiau nei vienas. Lentelių ir paveikslėlių sąrašai pateikiami skirtinguose lapuose.

34

Lentelių sąrašas pateikiamas naujame puslapyje po turinio su antrašte LENTELĖS.

Paveikslėlių sąrašas pateikiamas naujame puslapyje po lentelių sąrašo su antrašte

PAVEIKSLĖLIAI. Lentelės (paveikslėlio) numeris ir pavadinimas sąraše turi atitikti jos (jo) numerį

ir pavadinimą tekste. Taip pat nurodomas puslapis, kuriame ji (jis) yra.

Žodynas

Žodynas skirtas skaitytojui supažindinti su darbe vartojamų pagrindinių sąvokų prasme. Jis

nėra privalomas. Žodyne apibrėžiamas vartojamų sąvokų turinys, nurodant šaltinius, paaiškinami

darbo tekste naudojami trumpiniai. Į žodyną neįtraukiamos dažniau vartojamos, įprastą reikšmę

darbe turinčios sąvokos (pvz., anketa, administravimas ir pan.). Žodynas pateikiamas naujame

puslapyje po paveikslėlių sąrašo, su antrašte ŽODYNAS.

3.3. Turinys

Turinys atskleidžia darbo struktūrą. Tinkamai struktūrinti darbo medžiagą yra sudėtinga.

Metodinėje literatūroje išskiriamos dvi nuomonės dėl turinio sudarymo. Pagal vieną iš jų teigiama,

kad turinys turi būti sudaromas darbo pradžioje, o vėliau tikslingai ieškoma medžiagos kiekvienam

skyriui parašyti. Pagal kitą turinys gali būti sudaromas tik pakankamai įsigilinus į nagrinėjamą

temą, iki galo išryškėjus darbo koncepcijai, surinkus pakankamai analizuojamo klausimo

medžiagos, kurią jau galima struktūrinti. Praktikoje šios kraštutinės pozicijos dažniausiai yra

derinamos: susipažinus su tema, pasigilinus į literatūrą atitinkamu klausimu, sudaromas

preliminarus darbo turinys. Darbas rašomas pagal numatytą planą, tačiau laikantis nuostatos, kad

turinį galima keisti, priklausomai nuo darbo koncepcijos raidos, teorinės medžiagos studijų,

empirinio tyrimo eigos. Kartais teorinę medžiagą tenka iš naujo struktūrinti jau atlikus tyrimą.

Studijų darbas paprastai skaidomas į dalis, skyrius, poskyrius. Darbo turinį rekomenduojama

išdėstyti laikantis klasikinių mokslo darbo struktūros reikalavimų: vieną skyrių skirti teorinei daliai,

vieną – empirinei daliai. Priklausomai nuo darbo koncepcijos, galimi ir kiti variantai:

• tyrimo metodikai galima skirti atskirą skyrių;

• jei darbe remiamasi dviem skirtingomis koncepcijomis, teorinę dalį gali sudaryti du

skyriai;

• darbas gali būti vientisas, kai teorinė ir empirinė dalis neskiriama, empirinės

situacijos analizė pateikiama nuosekliai remiantis mokslo šaltiniais. Tokiu atveju

darbo metodai turėtų būti plačiau aprašomi atskirame skyriuje ar poskyryje darbo

pradžioje. Bakalaurantams tokį darbą rašyti sudėtinga.

35

Empirinei informacijai aprašyti dažniausiai skiriama atskira dalis su skyriais. Galimi du

empirinės dalies struktūros variantai: empirinė informacija, gauta iš kiekvieno šaltinio, pateikiama

atskirame poskyryje (pvz., dokumentų analizės rezultatų poskyris, interviu duomenų analizės

rezultatų poskyris) arba empirinė informacija struktūrinama pagal probleminius klausimus –

viename poskyryje pateikiami medžiagos, gautos iš skirtingų šaltinių, sisteminimo ir analizės

rezultatai, įvairiapusiškai atskleidžiantys konkretų tyrimo problemos aspektą. Struktūros

pasirinkimas priklauso nuo tyrimo koncepcijos.

Skyrių ir poskyrių pavadinimai turi būti neilgi, atskleidžiantys pateikiamo teksto esmę.

Nerekomenduojami pavadinimai, nurodantys išimtinai referatyvų teksto pobūdį (pvz., „Maslovo

motyvacijos teorija“ geriau keisti į „Šiuolaikinis požiūris į Maslovo motyvacijos teoriją“ arba

„Maslovo motyvacijos teorijos taikymas vadybos tyrimuose“). Turinyje turi atsispindėti, kokiomis

teorinėmis koncepcijomis remiamasi tyrime. Formuluojant dalių, skyrių, poskyrių pavadinimus

reikėtų vartoti tas pačias raktines sąvokas, kurios yra temos formuluotėje, tačiau teorinės ar

empirinės dalies pavadinimas neturėtų sutapti su darbo pavadinimu.

Turinys pateikiamas po santraukos. Žodis TURINYS rašomas kaip skyriaus antraštė –

didžiosiomis raidėmis. Dalių pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis, skyrių ir poskyrių –

mažosiomis raidėmis. Skyriai ĮVADAS, SANTRAUKA, LENTELĖS, PAVEIKSLĖLIAI,

LITERATŪRA, PRIEDAI nenumeruojami. Po pavadinimo PRIEDAI rašomi priedų pavadinimai.

Priedų skaičius neribojamas, tačiau nerekomenduojama jų pateikti daug. Reali darbo apimtis

skaičiuojama iki skyriaus PRIEDAI.

Sudarant studijų darbo turinį, rekomenduojama naudotis teksto tvarkymo programų

teikiamomis turinio sudarymo galimybėmis.

3.2 lentelė Turinio struktūros pavyzdys

ĮVADAS 1. DALIS. TEORINĖ KLAUSIMO APŽVALGA (viso darbo pirmos dalies turinį atspindintis konkretus pavadinimas) 1.1 skyrius. Daliniu teorinės apžvalgos klausimu X 1.2 skyrius. Daliniu teorinės apžvalgos klausimu Y 1.2.1 Poskyris daliniu apžvalgos klausimu... 1.2.2 Poskyris daliniu apžvalgos klausimu... .... 2. EMPIRINĖ DALIS (viso darbo 2 dalies turinį atspindintis konkretus pavadinimas) 2.1 Skyrius, kuriame pateikiama ir pagrindžiama tyrimo metodika 2.2 Skyrius apie AA tyrimo rezultatus (struktūrinant juos ir konkrečiai įvardijant kiekvieno poskyrio pavadinimą) 2.2.1 Poskyris daliniu klausimu... 2.2.2 Poskyris daliniu klausimu... 2.2.3... 2.3 Skyrius apie BB tyrimo rezultatus

IŠVADOS REKOMENDACIJOS (DISKUSIJOS) LITERATŪRA PRIEDAI:

1 priedas. (Pavadinimas) 2 priedas. (Pavadinimas) ....

36

3.4. Įvadas

Įvadas – tai studijų darbo vizitinė kortelė. Įvade autorius pristato temą, pagrindžia jos

aktualumą, suformuluoja problemą, įvardija darbo tikslus, trumpai pristato tyrimo metodus, aptaria

visas tyrimui atlikti būtinas prielaidas, pateikia atsiribojimus, pristato teorinę ir praktinę darbo

reikšmę, atskleidžia darbo struktūrą. Rekomenduojama bakalauro darbo įvado apimtis yra 2–3

puslapiai. Rekomenduojama tokia įvado struktūra:

• temos pristatymas ir jos aktualumas;

• problemos apibūdinimas, probleminis klausimas (tyrimo klausimas);

• mokslinis ištirtumas ir tyrimo naujumas;

• tyrimo objektas;

• tyrimo tikslas ir uždaviniai;

• hipotezės arba ginamieji teiginiai (jei reikia);

• tyrimo metodai ir organizavimas;

• praktinis tyrimo reikšmingumas, tyrimo rezultatų sklaida;

• darbo struktūra.

Jei tyrimą užsakė įmonė ar organizacija, įvade reikėtų tai nurodyti. Jei yra gautas

organizacijos atsiliepimas apie atlikto darbo reikšmingumą, kokybę, įvade reikėtų tai pažymėti, o

atsiliepimą pateikti priede.

Jei studijų darbą rengia keli studentai, įvado pabaigoje nurodomas kiekvieno studento indėlis į

darbą – skyriai (poskyriai), už kuriuos buvo atsakingas studentas, ar kiti darbo pasidalijimo

aspektai. Studentų pasiskirstymas turi būti toks, kad kiekvienas iš bendraautorių prisidėtų ir prie

konceptualiosios dalies, ir prie empirinio tyrimo.

Toliau atskirai apibūdinamos įvado struktūrinės dalys.

Temos pristatymas, aktualumas, naujumas

Pirmojoje įvado pastraipoje įprasta temą pristatyti, apibrėžti jos vietą konkretaus klausimo

kontekste. Nereikėtų pradėti nuo išsamaus istorinių klausimo ištakų arba bendro mokslo krypties ar

šakos, iš kurios pasirinkta tema, apibūdinimo. Pasirinktą temą reikėtų pristatyti konkrečiai,

atskleidžiant jos praktinį ir mokslinį aspektus.

Aprašant temos aktualumą, nurodoma, kuo ši tema svarbi ir aktuali šiuolaikinėje mokslo

erdvėje. Darbo autorius, remdamasis kitų tyrėjų nuomonėmis ir praktine patirtimi, pateikia keletą

aktualumą atskleidžiančių argumentų.

37

Argumentuojant tyrimo naujumą, reikėtų trumpai pristatyti, kokie yra mokslo pasiekimai

studento analizuojamoje srityje, nurodyti keletą svarbiausių mokslininkų darbų, taip pat, jei yra,

magistro, bakalauro darbų, tematika artimų darbe keliamai problemai. Naujumo kriterijus reiškia,

kad į tyrėjo formuluojamą probleminį klausimą nėra atsakyta. Nesitikima, kad studentas savo darbe

atras naujus dėsnius, suformuluos naujas teorijas. Bakalauro darbo naujumas suprantamas gana

paprastai, tai gali būti apibrėžta šiais aspektais:

a) susistemintas, apibendrintas mažiau analizuotas klausimas ar problema;

b) žinomais tyrimo metodais ištirtas kitas rinkos segmentas, kita organizacija, kita situacija;

c) į problemą pažvelgta kitu aspektu;

d) naudotas naujas tyrimo metodas, gauti duomenys patvirtina, paneigia arba praplečia

žinomą teoriją ar jos teiginius.

Problema Problema – tai kažkas, apie ką dar ne viskas pasakyta, išaiškinta ne iki galo. Tekstas turi

turėti vieną kamieninę problemą, būti vientisas. Visiems tiriamiesiems darbams bendra tai, kad

juose, remiantis atitinkamomis mokslo sąvokomis ir metodais, tiriama viena aktuali kokios nors

srities problema. Tai nebūtinai reiškia, kad reikia išspręsti pasirinktą problemą – galima jos analizė,

interpretacija, polemika ir vertinimas. Problema identifikuojama tada, kai pasirinktoje srityje trūksta

atsakymo, sprendimo. Žinoma tiesa, kad tinkamai nustatyta, apibūdinta ir išsiaiškinta problema yra

pusiau išspręsta. Problemai nustatyti galima naudoti „5 kodėl“ metodą. Pavyzdys. Problemą kelia padidėjusi darbuotojų kaita įmonėje. Kodėl padidėjo darbuotojų kaita? Užduodant

5 „kodėl“ klausimus galima išsiaiškinti gilumines šio reiškinio priežastis.

3.2 pav. Problemos formulavimas naudojant „5 kodėl“ metodą (Rienecker, Jorgensen, 2003) Svarbu tiksli problemos formuluotė, nes ji lemia darbo turinį. Pasak Rienecker, Jorgensen

(2003, p. 116), „problemos formuluotė – tai darbo įrankis, vairas, nuolat sukamas taip, kaip liepia

kelio ženklai; nors pirmą dieną retai kam pavyksta parašyti galutinį problemos formuluotės

variantą.“ Apibrėžiant tyrimo problemą, dažniausiai formuluojamas vienas ar keletas susijusių

Kodėl? Kodėl?

Kodėl?

Kodėl?

Kodėl?

Kodėl darbuotojai išeina?

Kodėl mažas darbuotojų pasitenkinimas?

Kodėl darbuotojai skundžiasi mažu atlyginimu?

Kodėl kiti moka didesnius atlyginimus?

Kodėl šios specialybės darbuotojų trūksta rinkoje?

38

klausimų, į kuriuos darbe norima atsakyti. Problemą galima pateikti ir detaliau ją aprašant (žr.

12 priedą). Nereikėtų problemos formuluotės tapatinti su jos praktiniu aktualumu.

Pagal Rienecker, Jorgensen (2003) gali būti išskiriami skirtingi problemos formuluotės lygiai.

1 lygis. Aptarimas, aprašymas, atsakant į klausimą „Kas tai yra?“ Jei problemos formuluotė,

pradedama žodžiu „kas“ arba „kas tai“, yra tik numanoma, akivaizdu, kad aukščiau pirmojo

lygio tyrime nebus pakylama. Arba jei problemos formuluotėje vartojami žodžiai „aptarimas“,

„apžvalga“, o visai nekalbama apie analizę, interpretaciją, vertinimą, skaitytojas iš darbo

nesitiki daugiau nei iš referato ar aprašymo.

2 lygis. Interpretacija, analizė, kuri padės atsakyti į klausimą „Kodėl taip yra?“

3 lygis. Polemika, sintezė, vertinimas, veiksmų planas, siekiant atsakyti į klausimą „Ką

daryti?“ Tai tinka, kai darbe nuo aptarimo žadama pereiti prie problemos sprendimo arba

perspektyvinio veiksmų plano.

Problemos formuluotės nereikia laikyti baigta, kol nėra parašytas visas tekstas, nes ji gali būti

pakeista, atsižvelgiant į išvadas.

Tyrimo objektas

Tyrimo objektas yra tai, kas bus tiriama, į ką bus orientuotas pažinimo procesas. Tyrimo

objektas turi atsispindėti temos pavadinime. Tyrimo objektai gali būti veiklos rodikliai, vartotojų

nuostatos, gyventojų požiūris į gyvenimo kokybę, ekonomikos augimą skatinantys veiksniai, kaimo

bendruomenės tarptautiniai ryšiai ir pan. Dažniausiai klaidinga kaip tyrimo objektą įvardyti

informaciją tyrimui teikiančius asmenis (pvz., „vartotojai“, „kaimo bendruomenė“) ar konkrečią

organizaciją, kurioje atliekamas tyrimas (pvz., „XX viešoji įstaiga“ arba „Viešosios įstaigos“).

Tyrimo tikslas ir uždaviniai

Tyrimo tikslas – tai analizuojamos problemos sprendimas. Tyrimo tikslo nereikia išplėsti, jis

turėtų būti nusakomas vienu sakiniu. Tyrimo tikslas visuomet yra gauti naujų žinių, atskleidžiančių,

paaiškinančių analizuojamą objektą, įvertinti situaciją, inovaciją, projektuoti kaitos scenarijų ir pan.

Jis negali būti formuluojamas kaip tam tikta intervencija į procesus ar šios intervencijos pasekmė.

Pavyzdžiui, tokios tikslo formuluotės kaip „tobulinti personalo vadybos sistemą organizacijoje“ ar

„didinti organizacijos darbuotojų lojalumą“ netinkamos, nors iš tyrimo gautos žinios gali padėti

spręsti šiuos vadybinius uždavinius. Tikslo formuluotė turi atitikti pasirinktos temos pavadinimą,

atspindėti tyrimo objektą. Be to, tikslas turi apimti visus uždavinius, t. y. jis negali būti siauresnis,

nei užsibrėžta atlikti uždaviniuose.

Kiekviena tema gali turėti daug sprendimo aspektų, todėl suformulavus tikslą pasirenkami

konkretūs tyrimo uždaviniai – jais tiksliau nurodoma, kokie yra pasirinktos temos aspektai ir kaip

39

jie turi būti analizuojami. Uždaviniai – smulkesnės užduotys, atskleidžiančios, kaip tikslas

įgyvendinamas. Studijų darbuose paprastai iškeliami 3–5 pagrindiniai uždaviniai. Kiekvienas

tyrimo uždavinys turi turėti sprendimą, aprašomą darbo tekste ir atsispindintį išvadose.

Tikslo ir uždavinių formuluotėse vartojama aktyviųjų veiksmažodžių bendratis.

Tikslo ir uždavinių formuluotėse vartotini veiksmažodžiai:

atskleisti, aptarti, apibrėžti, suklasifikuoti, identifikuoti, apibūdinti, palyginti, nustatyti, išskirti, sudaryti, parengti, išanalizuoti, išnagrinėti, sukurti, pagrįsti, įvertinti, integruoti, susieti, interpretuoti, sugretinti, atlikti kritinę analizę, suformuluoti, patikrinti ir pan.

Studentų dažnai vartojami veiksmažodžiai išsiaiškinti, susipažinti tinkamesni referatui nei

baigiamajam darbui. Nereikėtų rašyti pagal darbo struktūrą būtinų procedūrų, tokių, kaip „atlikti

literatūros pasirinkta tema analizę“, „atlikti tyrimą“, „išanalizuoti tyrimo duomenis“ „pateikti

išvadas ir rekomendacijas“. Darbo uždaviniai turi atspindėti specifinius konkrečios temos aspektus,

kurie yra tiriami, taip pat būdus, kuriais tai atliekama. Tyrimo uždaviniai numeruojami ir kiekvienas

jų rašomas atskiroje eilutėje. Uždaviniai turi būti konkretūs, atitinkantys nagrinėjamus klausimus

(dažnai turinio skyrius ar poskyrius) (žr. 12 priedą).

Hipotezė arba ginamieji teiginiai

Hipotezė yra svarbi išankstinė tikėtinų tyrimo rezultatų prognozė, prielaida arba

paaiškinimas. Tai pradinė teorinė koncepcija, suformuluota kaip prielaida, arba spėjimas apie tai,

kokių išvadų autorius tikisi iš savo tyrimų. Hipotezės kyla analizuojant mokslinę literatūrą, jos

grindžiamos darbą rengiančio autoriaus profesine patirtimi arba intuicija.

Hipotezė padeda nustatyti būsimo tyrimo pagrindines kryptis ir ribas. Hipotezė turi būti

tiesiogiai susieta su tiriama problema ir suteikti problemos sprendimo pagrindą, ją turi būti galima

patikrinti empiriškai. Atlikus tyrimą, hipotezė patvirtinama, iš dalies patvirtinama arba paneigiama.

Viename tyrime gali būti keletas susijusių hipotezių.

Ne kiekvienas tyrimas turi turėti hipotezę. Jei vadovaujamasi kokybinio tyrimo strategija,

hipotezės metodas nenaudojamas, nes prieštarauja pačiai tokio tyrimo logikai. Tokiu atveju tyrėjai

pradeda tyrimą nuo pagrindinio tyrimo klausimo, o tyrimo rezultatą įvade gali apibendrintai

pristatyti kaip ginamuosius teiginius. Hipotezė nebūtina ir aprašomuosiuose tyrimuose, vertinimo

tyrimuose, jei autoriui sudėtinga iš anksto numatyti galimą rezultatą. Tačiau koreliaciniuose,

priežastiniuose tyrimuose hipotezės yra privalomos. Hipotezės būtinos ir eksperimentiniuose

tyrimuose.

Jei hipotezė tyrimo pradžioje neformuluota, pagrindinės idėjos išryškėjo per tyrimą, įvade

galima jas pateikti formuluojant keletą (dažniausiai iki trijų) ginamųjų teiginių. Jų formuluotėms

40

keliami panašūs reikalavimai kaip ir hipotezėms. Ginamieji teiginiai yra atsakymai į probleminius

klausimus. Ginamieji teiginiai nuo hipotezės skiriasi tuo, kad yra formuluojami atlikus tyrimą ir

apibendrinus, interpretavus jo duomenis.

Tyrimo metodai Įvade tyrimo metodai pristatomi trumpai, keliomis pastraipomis. Rekomenduojama ne tik

išvardyti taikomus duomenų rinkimo ir duomenų analizės metodus, bet ir trumpai nurodyti, kokiu

tikslu vienas ar kitas metodas darbe taikomas, kokios statistinės programos naudojamos. Taip pat

reikėtų trumpai apibūdinti duomenų šaltinius, imties dydį ir tipą, pristatyti, kaip buvo organizuotas

tyrimas, nurodyti atlikimo laiką, pabrėžti etikos reikalavimų laikymąsi. Išsamiai tyrimo metodai, jų

pasirinkimo tikslingumas ir pagrindimas, siekiami rezultatai, tyrimo organizavimas aprašomi tyrimo

metodikai pateikti skirtame poskyryje (ar skyriuje).

Tyrimo rezultatų praktinis reikšmingumas ir sklaida

Šioje įvado dalyje nurodoma, kas ir kokiais tyrimo rezultatais pasinaudojo arba galėtų

pasinaudoti. Taip pat pažymima, kur jie viešinti: pvz., su tyrimo rezultatais supažindinti

organizacijų vadovai arba darbuotojai, rezultatai pristatyti studentų mokslinių darbų konferencijoje,

publikuotas straipsnis studentų darbų rinkinyje ir pan. Tekste pateikiamos nuorodos į priedus –

organizacijų vadovų ar specialistų atsiliepimus, pažymas apie dalyvavimą konferencijose, straipsnio

kopijas.

Darbo struktūra

Pristatomas darbo skyrių turinys, apibendrinami atskiruose skyriuose nagrinėjami klausimai.

3.4. Teorinė baigiamojo darbo dalis

Teoriniame baigiamojo darbo skyriuje pateikiama pagrindinių darbe vartojamų sąvokų

samprata, literatūros apžvalga tiriama tema, atliekama problemos analizė teoriniu lygmeniu,

apžvelgiami tyrimai, susiję su nagrinėjama problema. Čia turėtų būti pristatomos esminės idėjos

nagrinėjama tema, atskleidžiami jų tarpusavio ryšiai, esamų teorijų panaudojimo galimybės

sprendžiant problemą. Šiame skyriuje geriausiai atsiskleidžia autoriaus dalykinės žinios. Teorinė

dalis turi sudaryti apie 30–40 proc. viso baigiamojo darbo apimties.

Teorinėje dalyje reikia pateikti tik tą medžiagą, kuri yra tiesiogiai susijusi su tiriama

problema, tik esminę ir naujausią informaciją. Reikėtų vengti vadovėlių medžiagos perrašymo.

Analizuojant problemą reikia lyginti, argumentuotai vertinti atskiras idėjas ir teiginius. Kiekvienas

41

skyrelis rašomas apibendrinus, susisteminus bent kelių autorių požiūrius. Reikėtų vengti skyrių ar

poskyrių, kurie rašomi remiantis vienu straipsniu arba yra tiesiog sutrumpintos vadovėlio dalys ar

pateikiami kaip sutrumpinta internetinio straipsnio versija.

Teorinėje dalyje turėtų būti naudojamasi daugiausia akademinio pobūdžio informacija.

Galima pateikti ir žurnalų straipsnių medžiagą (pvz., interviu su ministru), tačiau ji turi būti taikoma

situacijai iliustruoti, o ne sąvokai apibrėžti ar dėsningumui nusakyti, patvirtinti. Teorinėje dalyje

taip pat galima remtis įstatymais, kodeksais, komunikatais ir kitais teisės aktais, tačiau šią medžiagą

būtina pristatyti kaip empirinę, apibrėžiančią konkrečią situaciją. Teorinė dalis negali būti parengta

vien perrašant įstatymus ar norminius aktus.

Studijų darbų (ypač BBD) teorinėje dalyje būtina remtis informacija iš šaltinių kitomis

kalbomis. Reikėtų plačiai naudoti Šiaulių universiteto bibliotekos prenumeruojamose mokslinėse

duomenų bazėse esančias publikacijas.

Tam, kad teorinė šaltinių analizė būtų išbaigta, reikia naudoti apibendrinimus. Jie gali būti

pateikiami skyrių, poskyrių arba teorinės darbo dalies pabaigoje. Apibendrinimas atskleidžia darbo

autoriaus gebėjimą suvokti tiriamos problemos teorines koncepcijas.

Teorinė darbo dalis turi turėti konkretų pavadinimą, ji negali būti pavadinta „Teorinė dalis“.

Teorinėje dalyje pateikiama medžiaga skirstoma į skyrius ir poskyrius pagal pasirinktus tyrimo

klausimus. Poskyrių apimtis nerekomenduojama mažesnė nei 1 puslapis.

Studentams, apžvelgiant kitų autorių darbus, rekomenduojama (Žydžiūnaitė, 2007, Bitinas ir

kt., 2008, Kumar, 2011):

• apžvelgti tik tas teorijas, kurios susijusios su tyrimo problema;

• remtis svarbiausiais šaltiniais, naudoti naujausią literatūrą;

• palyginti skirtingų pasirinktos srities mokslininkų mintis, atkreipti dėmesį į aspektus,

dėl kurių autoriai nesutaria tarpusavyje;

• sugrupuoti autorius pagal jų išsakomas mintis, požiūrius;

• aptarti svarbiausius empirinius tyrimus, artimus analizuojamai problemai, ir

apibendrinti pagrindines jų išvadas;

• atkreipti dėmesį ne tik į tai, kas atrasta, bet ir į tai, kokius tyrimo metodus taikė tyrėjai,

kokiais būdais jie analizavo ir interpretavo tyrimo duomenis;

• apžvalgos pabaigoje suformuluoti apibendrinimą apie tai, kas teigiama

analizuojamuose šaltiniuose ir kaip tai susiję su tyrimu.

Dažniausios literatūros apžvalgų klaidos:

• studentas tik pristato kitų autorių požiūrius, jų neanalizuoja, negretina, nelygina,

nevertina;

42

• nenaudojami pagrindiniai nagrinėjamos srities darbai, neanalizuojama naujausia

literatūra;

• darbas sudarytas vien iš citatų, sudėtinga atskirti originalų autoriaus tekstą nuo citatos

ar referavimo;

• remiamasi internete populiariuose straipsniuose pateikta medžiaga;

• perpasakojami vadovėliai, pateikiamos visiems žinomos tiesos, nesiremiama

moksliniais straipsniais;

• rašoma ne moksliniu stiliumi;

• netinkamai pateikiami literatūros šaltiniai.

Darbo stilius turėtų būti mokslinis. Moksliniam stiliui būdingas kalbos aiškumas, tikslumas,

glaustumas, loginė minties seka. Tekste būtina vengti publicistinio kalbos stiliaus ir emocinių

išraiškų. Vartojami tarptautiniai žodžiai arba specialūs terminai gali būti apibūdinti darbo tekste,

terminų žodynėlyje darbo pradžioje arba išnašose. Sakiniai turi būti sklandūs, mintis aiški.

Darbo tekstas išdėstomas pastraipomis. Pastraipa yra svarbiausias mokslinio teksto

elementas. Ją sudaro rišlių sakinių grupė, siejama vienos pagrindinės minties. Klasikinė pastraipa

yra sudaryta iš teminio sakinio (pagrindinio teiginio), jo paaiškinimo teiginių (arba pagrindžiamųjų

argumentų) ir išvados arba apibendrinamojo sakinio. Argumentai turi būti sujungti į loginę visumą.

Rekomenduojama nerašyti labai ilgų pastraipų: optimali pastraipos apimtis – 12 eilučių. Žinoma,

tokia klasikinė struktūra nėra privaloma visoms pastraipoms be išimties, pastraipą gali sudaryti ir

vienas sakinys.

Pastraipos tarpusavyje turi būti susietos prasminiais ryšiais ir sudaryti logiškai vientisą

tekstą. Siekiant skaitytojui padėti geriau suprasti tekstą, poskyrio pradžioje galima trumpai pristatyti

medžiagos dėstymo logiką.

Teorinėje dalyje turėtų būti lentelių, paveikslėlių, po jais būtina nurodyti šaltinį (žr.

4.3 poskyrį).

Kiekvieno skyriaus ar poskyrio pabaigoje rekomenduojama pateiktą medžiagą apibendrinti

viena ar keliomis pastraipomis. Šiais apibendrinimais rekomenduojama pasinaudoti formuluojant

išvadas. Apibendrinimus sukėlus į vieną vietą, geriau atskleidžiama atlikto darbo esmė, studentui

tampa lengviau rašyti išvadas.

BBD teorinės dalies pabaigoje rekomenduojama padaryti visos teorinės medžiagos

apibendrinimą (apie 1 psl.) ir nurodyti, kokios ir kieno svarbiausios mokslinės teorijos aptartos,

kokios pagrindinės teorinės koncepcijos išsiaiškintos ir kaip tai bus panaudota tiriamojoje dalyje.

Pageidautina nurodyti, kas sudaro tyrimo teorinį pagrindą, kurį tyrimo metodą autorius pasirinks iš

aptartųjų teorinėje dalyje ir kodėl.

43

Aiškinamosios pastabos. Be citavimo, dar gali būti naudojamos nuorodos į aiškinamąsias

pastabas, padedančios suprasti pagrindinį tekstą, patikslinančios, paaiškinančios. Tai gali būti

sudėtingesnių sąvokų, terminų apibrėžtys (su nuoroda į bibliografinio šaltinio aprašą literatūros

sąraše) ar darbo autoriaus komentaras. Aiškinamosios pastabos rašomos puslapio išnašose.

3.5. Empirinė darbo dalis Empirinė darbo dalis turi turėti konkretų pavadinimą, atitinkantį analizuojamą temą, ji negali

vadintis „Tiriamoji dalis“ arba „Empirinė dalis“. Tikslinga nurodyti ir analizuojamą laikotarpį (jei

toks yra). Šiame skyriuje pateikiama faktinė (statistinė, sociologinė ar kitokia) tiriamos problemos

informacija, jos analizė, tyrimų rezultatai, pagrindžiamas jų patikimumas, atliekami įvairūs

skaičiavimai, vertinimai.

Tai labai svarbi darbo dalis, ji turėtų sudaryti daugiau kaip pusę viso darbo apimties.

Empiriniai duomenys ne tik pristatomi, bet ir grupuojami, sisteminami, apibendrinami,

transformuojami, lyginami, interpretuojami, vertinami. Juos analizuojant ir darant įžvalgas, būtina

remtis teorinėje darbo dalyje pateiktos analizės rezultatais. Taigi ši dalis turėtų apimti tokius

elementus:

1. Atliekamų tyrimų, duomenų rinkimo ir analizės metodikų pagrindimas ir aprašymas. Tyrimo

metodikos dalyje reikėtų:

• priminti skaitytojui probleminius klausimus, į kuriuos, atliekant tyrimą, ieškoma

atsakymo, hipotezę (jei suformuluota), kurią siekiama patvirtinti arba atmesti, bet

nereikėtų perrašyti įvade nurodyto tyrimo tikslo ir uždavinių;

• trumpai pristatyti teorinį tyrimo pagrindą, siejant jį su teorine darbo dalimi;

• pateikti trumpą tyrimo tipo ir naudojamų metodų aprašą ir pagrindimą, nurodyti,

kodėl būtent šie metodai pasirinkti atsakant į tyrimo klausimus, kaip jie derinami

tarpusavyje;

• pristatyti tyrimo duomenų rinkimo instrumentus, pagrįsti juos teoriškai, susieti su

probleminiais klausimais, atskleisti, kokia informacija gaunama naudojant šiuos

metodus, kokie indeksai sudaromi, rodikliai analizuojami ir pan.;

• pristatyti konkrečius duomenų analizės metodus, nurodyti, kokiu tikslu jie

naudojami, kokios procedūros taikytos, kaip buvo laikomasi metodo reikalavimų ir

pan.;

• pristatyti duomenų šaltinius – analizuojamus dokumentus, statistines duomenų bazes,

kitus šaltinius, pagrįsti pasirinkimą, nurodyti analizuojamos informacijos pobūdį.

44

Įvardyti tyrimo populiaciją, tiriamų atvejų atrankos metodą, tyrimo imties dydį (ir

kiekybinio, ir kokybinio tyrimo), pagrįsti, kad toks pasirinkimas leis suformuoti

reprezentatyvią imtį (statistinio tyrimo) ir gauti patikimus, tyrimo problemai spręsti

tinkančius (validžius) duomenis;

• aprašyti tyrimo organizavimą, nurodyti tyrimo etapus, kaip buvo renkama

informacija, su kokiomis kliūtimis, galėjusiomis turėti įtakos tyrimo rezultatų

patikimumui, susidurta;

• parodyti, kad atliekant tyrimą buvo laikomasi mokslinio tyrimo etikos reikalavimų;

• galima nurodyti, kaip bus pateikiami tyrimo rezultatai.

Tyrimo metodika turi būti pristatyta taip, kad kitas tyrėjas galėtų pakartoti tyrimą.

2. Įmonės (-ių), organizacijos (-ų) arba ūkio sektoriaus ar srities, kurių pavyzdžiu remiantis

atliekamas darbas, pristatymas (jei reikia). Institucijos apibūdinimas turi būti pateiktas

glaustai, ypač didelį dėmesį skiriant veiklos ar srities, kuri susijusi su analizuojama

problema, pristatymui. T. y. nereikia išsiplėsti, referuoti visos įmonės ar organizacijos

veiklos, jei tiriamas tik vienas veiklos aspektas. Įmonei ar organizacijai aprašyti

baigiamajame darbe rekomenduojama skirti 1–2 psl.

3. Tyrimų (analizės) rezultatai. Analizuojant įmonių ar organizacijų ūkinę, komercinę,

finansinę ar kt. veiklą, bendrus makroekonominius šalies rodiklius ir norint išsiaiškinti jų

kitimo tendencijas bei priežastis, reikėtų analizuoti bent trejų–penkerių pastarųjų metų

duomenis. Aprašant esamą situaciją, turi būti naudojami patys naujausi duomenys. Šioje

dalyje gali būti pateikiami ir konkretūs skaičiavimai (jei jų apimtis didelė, galima pateikti

prieduose). Šį empirinės dalies poskyrį rekomenduojama skaidyti į skyrelius. Svarbūs

aspektai:

• Faktų konstatavimas ir priežastinė analizė. Autorius ne tik konstatuoja esamą situaciją,

bet ir atlieka smulkesnę priežastinę analizę, išaiškina priežasčių ir pasekmių grandinę.

Gauti tyrimo ar analizės rezultatai, numatomos pagrindinės tendencijos aprašomos tekste

ir iliustruojamos lentelėmis bei paveikslėliais. Lentelėse pateikiami tik galutiniai

rezultatai. Atliekant ekonominius finansinius skaičiavimus, būtina nurodyti pradinius

duomenis ir skaičiavimo metodiką arba formules, o rezultatus pateikti lentelėse. Kurias

lenteles kelti į priedus, sprendžia pats autorius. Bendra nuostata tokia: jei tai papildoma

ir su tema mažai susijusi informacija, ji turėtų būti teikiama prieduose, jeigu informacija

esminė – ją būtina palikti tekste.

• Gautų rezultatų lyginimas su analogiškais rezultatais, gautais per kitus tyrimus, su

teorinėmis koncepcijomis arba kitų įmonių ar organizacijų arba ūkio sektorių rodikliais

45

(jei tokių yra). Išanalizavęs rezultatus, palyginęs juos su kitų tyrėjų duomenimis ir

remdamasis teorinėmis koncepcijomis, studentas turi pateikti išvadas.

• Rekomenduojama empirinės dalies skyrių ar poskyrių, kuriuose pristatomi tyrimo

rezultatai, medžiagą apibendrinti, kiekvieno jų pabaigoje pateikiant vieną ar dvi

apibendrinamąsias pastraipas.

3.6. Išvados, rekomendacijos, diskusija

Šioje darbo dalyje pateikiamos pagrindinės tyrimo ar analizės išvados ir rekomendacijos, kaip

spręsti esamą problemą, nurodomos naujų idėjų diegimo sritys. Išvados ir rekomendacijos rašomos

atskiruose skyriuose. Baigiamajame darbe išvados ir rekomendacijos yra būtinos, kituose studijų

darbuose būtinas išvadų skyrius, o rekomendacijos rašomos tik dėstytojui nurodžius.

Baigiamajame darbe gali būti diskusijų skyrius, kuriame autorius lygina gautus rezultatus su

kitų autorių atliktų tyrimų rezultatais, išreiškia argumentuotą asmeninę poziciją nagrinėjamu

klausimu ir numato šio tyrimo tąsos perspektyvas.

Išvados Išvados yra reikšmingiausia, svarbiausia baigiamojo darbo dalis. Tai atsakymas į darbo

pradžioje iškeltus uždavinius. Išvados turi būti konkrečios, atitikti darbo pavadinimą, tikslą,

uždavinius ir gautus rezultatus. Jomis paneigiama arba patvirtinama hipotezė (jei iškelta). Išvadų

apimtis – iki 2 puslapių.

Išvados neturi būti abstrakčios, tai turėtų būti teorinės dalies ir tyrimo rezultatų

apibendrinimas. Rengiant išvadas rekomenduojama naudotis skyrių ir poskyrių apibendrinimais,

sujungti juose esančią informaciją. Tačiau pažymėtina, kad išvados nėra vien faktų konstatavimas ar

poskyrių apibendrinimų perrašymas. Išvadose reikėtų konceptualiai įvardyti pagrindinius rezultatus,

susijusius su iškeltų uždavinių sprendimu. Išvados yra numeruojamos. Jos neturėtų būti perkrautos

kiekybine informacija, reikšmingesni yra apibendrinimai, išskiriamos tendencijos, įžvalgos.

Dažniausios išvadų formulavimo klaidos:

• išvadose pateikiami vadovėlio teiginiai, nepagrįsti tyrimo rezultatais;

• išvadose pateikiama nepagrįsta autoriaus asmeninė nuomonė;

• išvados nesusijusios su darbo uždaviniais, nutylima hipotezė, nors ji ir formuluota;

• teorinės dalies išvadoje pateikiamos pagrindinių darbe vartojamų sąvokų apibrėžtys;

• pagal vieno ar keleto atvejų tyrimo rezultatus formuluojamos labai apibendrintos išvados;

• išvadose minimi smulkūs, neesminiai faktai;

• išvadų yra per daug.

46

Rekomendacijos

Praktinės rekomendacijos turi būti pagrįstos tyrimo rezultatais ir susijusios su darbo

išvadomis. Jos turi būti labai konkrečios, argumentuotos ir praktiškai įgyvendinamos.

Rekomendacijose reikėtų vengti abstrakčių nuostatų (pvz., didinti pelną, mažinti savikainą,

užtikrinti bendradarbiavimą, įtraukti į sprendimų priėmimą ir pan.). Turėtų būti nurodomos

konkrečios priemonės, modeliai, pasiūlymai, problemų sprendimo būdai, pagrįsti tyrimo rezultatais

ir atskleidžiantys autoriaus praktines žinias.

Reikėtų nurodyti, kam skiriama rekomendacija, kas ją galėtų įgyvendinti ir per kokį

laikotarpį, kokio konkretaus rezultato, susijusio su darbe analizuojama problema, tikimasi.

Tikslinga rekomendacijas pagrįsti, parodant, kad jos neprieštarauja teisės normomis arba yra jomis

grindžiamos, jei galima, atlikti ekonominius skaičiavimus: kiek lėšų reikėtų joms įgyvendinti ar

įmonei tai apsimokėtų. Galima pasiūlyti ir galimus lėšų šaltinius. Studentai, tiriantys makrolygio

ekonomines, vadybines viešojo valdymo problemas, gali vietoje rekomendacijų pateikti diskusiją.

Rekomendacijų skaičius nereglamentuojamas, gali būti ir viena esminė, išsamiai pagrįsta.

Diskusija Darbe gali būti diskusijų skyrelis, kurį sudaro dvi dalys. Šiame skyrelyje autorius išreiškia

poziciją nagrinėtos problemos, atlikto tyrimo ir gautų rezultatų, sprendinių atžvilgiu, komentuoja

savo tyrimų metodus ir rezultatus kitų autorių panašių tyrimų kontekste, nurodo atlikto darbo

sėkmes ir nesėkmes, akcentuoja darbo pranašumus ir trūkumus. Numatomos darbo perspektyvos,

tyrimų tąsos galimybės.

Diskusijos ypač tiktų darbams, kuriuose nagrinėjamos ir makrolygio ekonominės, vadybinės

viešojo valdymo problemos. Tokio pobūdžio darbuose rekomendacijos kartais būna paviršutiniškos

arba formalios, netgi per daug ambicingos, nes tyrimai ne visada suteikia galimybę teikti

rekomendacijas šalies mastu, o diskusijos, savo nuomonės pateikimas šiuo atveju kaip tik labai

svarbūs.

3.7. Literatūra

Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto studentams rengiant darbus rekomenduojama

vadovautis tais pačiais nurodymais, kurie taikomi šiame fakultete leidžiamiems mokslo darbams

„Socialiniai tyrimai“ ir „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos“. Šių taisyklių pagrindas

yra pasaulyje paplitusi Amerikos psichologų asociacijos (APA) parengta mokslo darbų įforminimo

tvarka.

47

Bibliografinės nuorodos išdėstomos abėcėlės tvarka pagal pirmąjį aprašo elementą. Surašoma

visa naudota literatūra ir šaltiniai pagal bibliografinio aprašo taisykles. Literatūros šaltiniai paprastai

numeruojami eilės tvarka ir rašomi originalo kalba. Lotyniškais rašmenimis parašyti šaltiniai

išdėstomi pastarosios abėcėlės tvarka. Naudoti literatūros šaltiniai, parašyti ne lotyniškais

rašmenimis, pateikiami savos abėcėlės tvarka po visų lotyniškųjų. Tai labiausiai taikytina rusų kalba

parašytiems šaltiniams, kurie Lietuvoje netransliteruojami. Angliškame ar kitokiame nelietuviškame

tekste asmenvardžiai rašomi pagal tos kalbos rašybos tradicijas (pvz., angliškame tekste ir rusiškos

pavardės rašomos pagal anglų kalbos tradicijas (ne Jelinas, bet Yellin, ne Ivanovas, bet Ivanov, ne

Kotleris, bet Kotler). Esant daugiau šaltinių, galima naudoti 10 šriftą ir 1 eilėtarpį.

Aprašant naudotus šaltinius galima grupuoti, išskiriant Mokslinę literatūrą ir Dokumentus ir

kitus šaltinius.

Ketinant į literatūros sąrašą įtraukti publikacijas ir kitą medžiagą, paskelbtą internete, prireiks

nemažai kruopštumo, todėl reikia atkreipti dėmesį į reikalavimus. Neužtenka nurodyti vien

elektroninio šaltinio adresą, pvz., http://www.stat.gov.lt. Būtina pateikti dokumento, duomenų bazės

pavadinimą ir autorių (jei yra). Bet kokio leidinio aprašą sudaro šie elementai (Literatūros sąrašo ...,

2007):

• autoriaus pavardė, kablelis, vardo inicialas. Jeigu autorių daugiau, turi būti parašytos

visų autorių pavardės. Po pavardės prieš inicialą rašomas kablelis, po kiekvieno

asmenvardžio – kabliataškis, prieš santrumpą et al. – kablelis;

• išleidimo data (būtina). Rašoma skliausteliuose, po jų dedamas taškas. Jei tas pats

autorius tais pačiais metais paskelbė daugiau nei vieną cituojamą ar nurodomą šaltinį,

prie leidimo metų reikia rašyti raides a, b, c ir t. t.;

• antraštė (būtina). Rašoma straipsnio originalo kalba. Leidinių rusų ar kita kalba po

originalaus pavadinimo laužtiniuose skliaustuose galima pateikti vertimą į lietuvių

kalbą, žurnaluose, leidžiamuose anglų kalba, – į anglų kalbą. Didžiųjų raidžių rašyba

turi atitikti dokumento kalboje, kuria pateikiama nuoroda, nusistovėjusią praktiką ir

išlaikyta vienoda visame leidinyje;

• laikmenos rūšis (tik el. dokumento). Nurodoma laužtiniuose skliaustuose. Pvz.:

[interaktyvus]; [CD–ROM];

• išleidimo vieta (miestas) (būtina);

• leidėjas (nebūtina);

• atnaujinimo ar pataisymo data (būtina interaktyviesiems dokumentams).

Kursiniame darbe rekomenduojama nurodyti ne mažiau kaip 20 (kartais šaltinių skaičių

reglamentuoja dėstytojas), o baigiamajame darbe – ne mažiau kaip 35 literatūros šaltinius, dalis jų

48

turi būti užsienio kalba. Analogiškai kaip ir kitose darbo dalyse, darbus rengiant keliems

studentams ir kiekybiniai, ir kokybiniai reikalavimai keičiasi. Taigi jei darbą rengia keli studentai,

šaltinių skaičius didėja (skaičiuojama pagal darbo apimties formulę). Pirmenybė turi būti teikiama

pirminiams šaltiniams: specializuotų mokslo žurnalų straipsniams, monografijoms, mokslinių

konferencijų medžiagai, ES direktyvoms, įstatymams, interneto puslapiams. Rekomenduojama

cituoti pastarųjų 5 metų publikacijas, išskyrus pagrindines publikacijas.

3.8. Priedai

Darbo prieduose pateikiami tyrimo instrumentų pavyzdžiai (anketa, interviu klausimynas),

duomenų lentelės, skaičiavimų duomenys, studento parengti brėžiniai, schemos, kita informacija,

kuria remiamasi tekste, taip pat patvirtinimas apie studentų mokslinėje konferencijoje skaitytą

pranešimą, tiriamosios organizacijos vadovo atsiliepimas ir kt. Priedų neturėtų būti daug: nereikėtų

juose pateikti visų užpildytų interviu protokolų, analizuojamų įstatymų, strategijų ir kt. šaltinių.

Kiekvienas priedas pradedamas naujame lape. Dešiniajame viršutiniame kampe rašoma

„Priedas“. Jei priedų daugiau kaip vienas, jie numeruojami arabiškais skaitmenimis, pvz., 1 priedas,

2 priedas ir t. t. Priedai turi turėti pavadinimus. Darbo turinyje išvardijami visi priedai, nurodomi jų

numeriai ir pavadinimai.

Pagrindiniame tekste turi būti pateikiamos nuorodos į visus priedus.

49

4. STUDIJŲ RAŠTO DARBŲ ĮFORMINIMAS

4.1. Teksto stilius ir darbo įforminimas Studijų darbų tekstas rašomas baltuose A4 formato lapuose, vienoje lapo pusėje. Tekstas

renkamas kompiuteriu. Darbas spausdinamas Times New Roman šriftu. Pagrindinio teksto simbolių

aukštis – 12 pt, paliekami 1,5 intervalo tarpai tarp eilučių. Tekste kai kuriuos žodžius galima rašyti

paryškintuoju, pasviruoju šriftu arba pabraukti. Reikėtų naudoti ne daugiau kaip du žodžių

išskyrimo būdus. Tekstas lygiuojamas naudojant abipusę lygiuotę. Dalių ir skyrių (santrauka,

lentelių sąrašas, paveikslėlių sąrašas, terminų žodynas, turinys, įvadas, išvados, rekomendacijos,

priedai) pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis 14 pt; skyrių pavadinimai – mažosiomis

raidėmis, paryškintuoju šriftu, 13 pt; poskyrių pavadinimai – mažosiomis raidėmis, paryškintuoju

šriftu, 12 pt. Visų pavadinimų tekstas lygiuojamas centre. Kiekviena pastraipa pradedama rašyti su

10 mm įtrauka. Išnašų teksto dydis – 10 pt, tarpai tarp eilučių – viengubi.

Baigiamojo darbo dalys ir skyriai (santrauka, lentelių sąrašas, paveikslėlių sąrašas, terminų

žodynas, turinys, įvadas, išvados, rekomendacijos, priedai) pradedami rašyti naujame puslapyje.

Kitų skyrių ir poskyrių pavadinimai rašomi tame pačiame puslapyje, kuriame baigiasi prieš tai

esančio poskyrio tekstas. Po pavadinimų taškas nerašomas. Skyriaus antraštė rašoma viena eilute

žemiau, negu prasideda puslapio teksto laukas, o poskyrio antraštė atskiriama nuo prieš ją ir po jos

esančio teksto vienos eilutės tarpeliu. Poskyriai numeruojami tik skyriaus viduje, todėl poskyrio

eilės numeris prasideda skyriaus numeriu ir poskyrio tame skyriuje numeriu, jie skiriami taškais.

1. – dalis; 1.1. – skyrius; 1.1.1. – poskyris; 1.1.2. – poskyris; 1.2. – skyrius ir t. t. Įvadas, išvados,

rekomendacijos nenumeruojami.

Puslapyje iš kraštų reikia palikti paraštes: kairėje pusėje – 30 mm, dešinėje – 10 mm, viršuje –

20 mm, apačioje – 20 mm. Įtraukos gylis – 10 mm. Tekstinių lapų orientacija vertikali. Jei

spausdinamos didelio pločio lentelės, lapų orientacija gali būti horizontali.

Puslapiai numeruojami nuo antraštinio lapo, jame numeris nerašomas. Visi kiti puslapiai

numeruojami. Numeris rašomas po tekstu puslapio poraštės dešinėje pusėje arabiškais

skaitmenimis, nededant nei taško, nei brūkšnelių. Rekomenduotina kiekvieno lapo viršutinės

antraštės kairėje pusėje, pradedant įvado lapu, įrašyti darbo pavadinimą ir autorių (10 pt šriftu).

Spausdinami du baigiamojo darbo egzemplioriai, jie įrišami į permatomus viršelius. Viename

iš BBD darbų, iš karto po titulinio lapo, reikia įrišti ir dvi įmautes (vokus), į kuriuos vėliau bus įdėti

vadovo ir recenzento atsiliepimai. Darbo gale prie viršelio priklijuojamas vokas, į jį dedamas

kompaktinis diskas su įrašytu darbu, darbo pristatymu ir duomenų matrica (jei vykdyta apklausa).

50

BBD tyrimo papildoma medžiaga sudedama į atskirą aplanką ir pateikiama komisijai paprašius.

Atskiri puslapiai į įmautes nededami.

4.2. Teksto kalba Studijų darbas rašomas taisyklinga lietuvių kalba. Ji turi būti aiški, nedaugiaprasmė. Būtina

atsisakyti skambių tuščių frazių, nekartoti to, kas rašoma kiekviename vadovėlyje. Privalu vartoti

mokslinę kalbą ir vengti publicistinės arba emociškai nuspalvintos kalbos. Jei studijų darbe

vartojami specifiniai terminai arba trumpiniai, jie turi būti aptariami tekste, kai pirmą kartą

pavartojami, arba pateikiami darbo pradžioje terminų ar trumpinių žodyne. Skyrių, poskyrių

pavadinimuose reikėtų vengti klausimų formos, pavadinimai turėtų būti konkretūs, tiksliai

atspindėti turinį. Reikėtų vengti abstrakčių, vadovėlinių pavadinimų. Poskyrių pabaigoje pateikiama

apibendrinamoji pastraipa, kurioje reziumuojama poskyrio pagrindinė mintis.

Tekstas laikomas kokybišku ir gerai parašytu, kai jis suprantamas ir jį lengva skaityti, todėl

patartina:

• nevartoti sudėtingų frazių, ilgų sakinių;

• vengti mokslinių terminų, kurių reikšmės studentas tiksliai nežino;

• nerašyti ilgų sakinių (dauguma sakinių neturėtų būti ilgesni nei 30 žodžių);

• pastraipoje išreikšti tik vieną mintį;

• vartoti beasmenes formas – pavyzdžiui, rašyti ne „mano tyrime gauti…“, „nustačiau“ ir

pan., bet „tyrimo rezultatai rodo“, „nustatyta“, „ištirta“, „išanalizuota“, „įvertinta“, „sudaryta“ ir

pan.;

• kitų autorių publikuotas lenteles, paveikslėlius pateikti nurodant šaltinį;

• tiksliai cituoti kitų autorių mintis;

• tekste vartoti vienodus terminus, sąlyginius trumpinius ir žymėjimus;

• nevartoti tarptautinių žodžių, jei juos galima pakeisti lietuviškais atitikmenimis;

• rašto darbe vartoti lietuviškas kabutes („...“), taisyklingai rašyti ilguosius ir trumpuosius

brūkšnius.

Jei tekste pateikiami skaičiai turi matavimo vienetą, juos reikia rašyti skaitmenimis (pvz.,

258 Lt). Jei tekste pateikiamos kelios skaitinės reikšmės iš eilės, vieneto žymėjimą reikia rašyti

vieną kartą ir tik po paskutiniojo skaitmens, pvz., 25, 35, 45 Lt. Skaičius, didesnius kaip dešimt,

rekomenduojama rašyti skaitmenimis.

Jeigu tekste yra formulių, jos turėtų būti paaiškintos ir nurodytas šaltinis. Jei formulių yra

daugiau nei viena, jos numeruojamos arabiškais skaitmenimis pagal skyrius. Formulės numeris

51

susideda iš skyriaus numerio ir formulės eilės numerio tame skyriuje, jie skiriami tašku. Numeris

rašomas toje pačioje eilutėje kaip ir formulė, dešinėje lapo pusėje, pavyzdžiui:

E = Ar + Br (4.1)

čia:

E – bendras medžiagų poreikis;

Ar – A gaminio medžiagų poreikis;

Br – B gaminio medžiagų poreikis.

Jeigu tekste formulių yra daugiau, patartina jas pateikti lentelėse, kairėje pusėje rašant

formulę ir jos numerį, dešinėje – simbolių reikšmes. Mažesnes lenteles galima palikti darbo tekste,

didesnes – prieduose. Darbo tekste formulė aprašoma, komentuojama ir pateikiama nuoroda į

konkretų priedą.

BBD rekomenduojama pateikti redaguoti lietuvių kalbos specialistui. Jei toks specialistas

kartu su baigiamojo darbo autoriumi ištaisė pastebėtas kalbos kultūros klaidas, darbo įvade turėtų

būti nurodytas redaktoriaus vardas ir pavardė. Redaktorius turi turėti atitinkamą kvalifikaciją –

lietuvių kalbos filologo bakalauro laipsnį.

4.3. Lentelės ir paveikslėliai

Yra du pagrindiniai duomenų grafinio įforminimo būdai: lentelės ir paveikslėliai (grafikai,

diagramos, schemos ir pan.). Autoriui pačiam paliekama teisė spręsti, kaip pateikti savo tyrimų

rezultatus, kad jie būtų informatyvūs, aiškūs ir neperkrauti šalutine, nereikšminga informacija, kad

informacija nebūtų išblaškyta, nesidubliuotų. Ir teorinėje, ir empirinėje dalyse teksto nereikia

perkrauti lentelėmis ir paveikslėliais, dalį statistinės medžiagos galima pateikti tekste ir nevaizduoti

jos grafiškai ar lentele. Studentas turėtų tinkamai pasirinkti efektyviausią informacijos pateikimo

būdą. Tą pačią informaciją pateikti ir lentele, ir diagrama netikslinga.

Lentelės pateikiamos tuomet, kai svarbu informacijos tikslumas, tikimasi, kad skaitytojas į jas

gilinsis išsamiau, analizuos pateiktą medžiagą. Lentelės sustiprina darbo moksliškumo, griežtumo

įspūdį. Diagramos pateikiamos tuomet, kai norima vizualiai pavaizduoti aprašomą dėsningumą,

tendenciją.

Autoriui derėtų pasirinkti vieną darbo įforminimo stilių ir jį išlaikyti visame darbe.

Lentelės

Lentelėje pateikta informacija turi būti skaitytojui suprantama be papildomų paaiškinimų

darbo tekste. Eilučių, antraščių ir paantraščių tekstui sutrumpinti galima vartoti raidinius arba

simbolių žymėjimus. Žymėjimų paaiškinimai turi būti pateikiami po lentele. Jie rašomi 10 pt šriftu.

52

Ekonominės ir finansinės analizės, ekonominių reiškinių prognozės skaičiavimų rezultatus

rekomenduojama pateikti lentelėse pagrindinėje darbo dalyje, o tarpinių skaičiavimų rezultatus, jei

jie nėra informatyvūs, geriau pateikti prieduose. Didelės lentelės, ypač jei jose esanti informacija

tekste tiesiogiai neanalizuojama, o naudojama tik skaičiavimams atlikti, rekomenduojama pateikti

priede, o tekste palikti nuorodą.

Jei tekste yra kelios lentelės, jos numeruojamos pagal skyrius, pvz., jei lentelė yra pirmoji

trečiame skyriuje, tai jos numeracija – 3.1 lentelė. Po žodžio „lentelė“ taškas nededamas.

Rekomenduojama lentelėse naudoti mažesnį šriftą nei pagrindiniame tekste – 10 ar 11 pt ir

eilėtarpį 1. Lentelės pirmosios eilutės, kurioje rašomi jos skilčių pavadinimai, įrašų šriftas turėtų

būti paryškintas. Skaitmeniniai rodikliai tos pačios lentelės skiltyje turi po kablelio turėti vienodą

skaitmenų skaičių. Lentelės numeris rašomas virš lentelės pavadinimo, dešiniajame kampe, prie

žodžio „lentelė“. Pavadinimas rašomas paryškintuoju šriftu, paliekamas vienos eilutės tarpas tarp

pavadinimo ir lentelės. Pavadinimo pabaigoje taškas nededamas.

Jeigu sudarant lentelę naudojamasi kitais šaltiniais, lentelės pabaigoje būtina tai pažymėti:

nurodomas autorius (leidinio pavadinimas, jei autoriaus nėra), leidimo metai ir puslapiai arba

duomenų bazės pavadinimas. Duomenų bazės pavadinimas, tikslus internetinis adresas ir

apsilankymo data nurodoma literatūros sąraše. Šaltinis rašomas po lentele 10 pt šriftu.

Galimi tokie šaltinio nurodymo variantai:

• Jei lentelėje teikiama informacija tiesiogiai perrašoma iš kitų šaltinių, nurodoma: Šaltinis: Pavardenis, 2012, p. XX.

• Jei lentelė yra autoriaus papildyta, pritaikyta analizuojamai situacijai, reikia rašyti

„adaptuota pagal“. Pvz.: Šaltinis: adaptuota pagal Pavardenis, 2012, p. XX.

• Jei lentelė sudaryta darbo autoriaus iš vieno ar kelių šaltinių, pateikiami skaičiavimų

rezultatai, rašoma „sudaryta pagal“, „apskaičiuota naudojant“. Pvz.: Šaltinis: sudaryta

pagal Pavardenis, 2012.; Šaltinis: apskaičiuota naudojant Lietuvos statistikos departamento

Aplinkosaugos ir energetikos duomenų bazės informaciją. (Žiūrėta XXXX-XX-XX)

• Jei skyriuje visos lentelės sudarytos darbo autoriaus remiantis jo atlikto tyrimo

duomenimis, po kiekviena lentele šaltinio nurodyti nereikia.

53

Lentelės pavyzdys: 4.1 lentelė

Šiaulių universiteto skaityklų lankomumas

Skaityklos pavadinimas Lankytojų

skaičius 2013 m. Apsilankymų

skaičius 2013 m. Socialinių mokslų fakulteto skaitykla Humanitarinių mokslų fakulteto skaitykla

xxx xxx

xxx xxx

Iš viso: xxx xxx Šaltinis: ŠU Socialinių mokslų fakulteto skaityklos duomenys, 2013 Jei lentelė netelpa vertikaliai orientuotame lape, ji gali būti pateikiama horizontaliai

orientuotame lape arba dalijama į dalis, išdėstytas viena šalia kitos arba skirtinguose lapuose. Jei

lentelė keliama į kitą puslapį, pirmojo puslapio apačioje rašoma „lentelės tęsinys xx psl.“, o

naujame puslapyje, dešinėje pusėje – „X lentelės tęsinys“. Keliant lentelę į kitą puslapį, stulpelių

antraštės pakartojamos.

Tekste turi būti nuorodos į lenteles, paveikslėlius, kuriuose esanti informacija komentuojama.

Nuorodos gali būti pateikiamos tiesiogiai tekste arba skliaustuose po apibendrinamojo sakinio.

Nuorodų į lenteles pavyzdžiai

Tekste dera pateikti išsamią lentelių duomenų interpretaciją, paaiškinti tiriamų reiškinių

priežasčių ir pasekmių ryšius. Esminiai lentelių duomenys turi būti aptarti, skaičiai lyginami,

analizuojami. Iliustracinė medžiaga ir darbo tekstas turi vienas kitą papildyti, o ne dubliuoti.

Interpretacijose rekomenduojama aprašyti vaizduojamas išskirtis ir tendencijas, iliustruojant jas

tinkama statistine informacija, tačiau netikslinga tekste išvardyti visus lentelėje ar paveikslėlyje

esančius skaičius. Studijų darbų tekste turi būti aptartos visos pagrindinėje dalyje ar prieduose

pateiktos lentelės.

Paveikslėliai

Visos iliustracijos (schemos, nuotraukos, diagramos, grafikai) vadinamos paveikslėliais.

Paveikslėliai skirti norimai informacijai vaizdžiai perteikti, todėl reikia parinkti tokį pateikimo

būdą, kad norimas pabrėžti ryšys, tendencija, skirtumas būtų aiškiai atvaizduotas. Diagramose

nerekomenduojama vaizduoti didelės duomenų gausos, nes tuomet jos tampa sunkiai suprantamos

skaitytojui. Taip pat nerekomenduojama pateikti labai paprastos informacijos (pavyzdžiui,

Kaip parodyta 2.1 lentelėje, darbuotojų nuomonė apie... Vadovaujančiųjų darbuotojų skaičiaus kitimas parodytas 5 lentelėje. Moterų, dirbančių tarnautojomis valstybiniame sektoriuje, darbo užmokesčio augimo tempas yra didesnis nei šiame sektoriuje tarnautojais dirbančių vyrų (žr. 2.1 lent. ).

54

respondentų pasiskirstymo pagal lytį), kurią galima vienu sakiniu parašyti tekste. Paveikslėliai turi

būti informatyvūs, jų turinį skaitytojas turėtų suprasti be papildomų paaiškinimų darbo tekste.

Iliustruojant skaitinę informaciją, reikia parinkti diagramą, geriausiai atitinkančią vaizduojamų

duomenų pobūdį, nerekomenduojama labai didelė diagramų tipų ir spalvų įvairovė.

Paveikslėliai išdėstomi tekste, pateikiant nuorodas į juos. Jeigu paveikslėlių yra daugiau kaip

vienas, jie numeruojami. Studijų darbuose rekomenduojama paveikslėlių numeracija pagal skyrius,

rašant jų numerį ir pavadinimą paveikslėlio apačioje, išdėstant simetriškai per lapo vidurį.

Paveikslėlio pavadinimas paryškinamas. Prieš paveikslėlio pavadinimą rašomas paveikslėlio eilės

numeris, pavadinimo pabaigoje taškas nededamas. Paveikslėlių šaltiniai nurodomi analogiškai kaip

ir lentelių (žr. 3.1 pav.).

4.1 pav. Slovėnijos rinkos aplinkos analizė Šaltinis: adaptuota pagal Perminienės (2011) ir Vengrausko (2013) verslo aplinkos analizės modelį

Pateikiant paveikslėlius ir lenteles, reikėtų atsižvelgti į tai, kad jie negali eiti vieni paskui kitus

be interpretacinio teksto; poskyris ar skyrelis taip pat negali pasibaigti iliustracija. Paprastai

iliustracijos nenaudojamos įvade ir išvadose.

4.4. Citavimo reikalavimai

Studijų darbe naudojant originalias kito autoriaus mintis, turi būti nurodomas autorius ir

kūrinys. Yra keletas teksto citavimo ir literatūros sąrašo įforminimo stilių. Šiaulių universiteto

Socialinių mokslų fakultete, rengiant studijų darbus, rekomenduojama taikyti APA (Amerikos

Užsienio verslo aplinkos įvertinimas

Teisinė aplinka

Teisinė politika Mokesčių politika

Demografinė ir sociokultūrinė aplinka

Demografiniai veiksniai Kalba, religija, išsilavinimo lygis Vertybės Pateikiamo produkto vartojimo aspektai

Konkurencinė aplinka

Kliūtys patekti į rinką Konkuruojančių įmonių skaičius, jų pranašumai

Ekonominė aplinka

BVP BVP vienam gyventojui Vartotojų perkamoji galia Nedarbo lygis Infliacija Analogiškų produktų kainų lygis Pajamų pasiskirstymas Kaupimo lygis Kreditų gavimo galimybės

55

psichologų asociacijos) stilių, kuris dažniausiai naudojamas įforminant socialinių mokslų srities

darbus7. Literatūros šaltiniai gali būti cituojami arba perfrazuojami.

Cituojama tada, kai originalūs žodžiai, sakiniai, o kartais ir pastraipos yra ypač svarbios ir

būtinos aptariant temą arba paaiškinant mintį. Citata turi visiškai atitikti originalo tekstą.

Nerekomenduojama ištisai cituoti daugiau nei 7 kito autoriaus sakinių, nors ir nurodant autorystę.

Citata visada rašoma kabutėse, nurodomas puslapis. Cituojamas tekstas gali būti pateikiamas

dvejopai:

1. Cituojamo teksto pabaigoje lenktiniuose skliaustuose nurodoma šaltinio autoriaus

pavardė, publikacijos metai ir puslapis. Pvz.: „Bendrą Lietuvos konkurencingumo

įvertinimą labiausiai mažino menkas Lietuvos inovatyvumo lygis.“ (Šeputienė,

Brazauskienė, 2013, p. 31)

2. Cituojamo šaltinio autorius gali būti nurodomas ir tekste, tokiu atveju skliausteliuose po

autoriaus pavardės rašomi tik metai, o citatos puslapis nurodomas teksto pabaigoje. Pvz.:

Jasaitis (2010, p. 17), kritikuodamas strateginio planavimo praktiką, pažymi, kad

strateginės plėtros planuose „...įvardijama gausybė uždavinių, kurių sprendimų galimybės

– neišryškintos, o numatomos įvairios priemonės – menkai susijusios tarpusavyje“ .

Jei cituojant dalis teksto praleidžiama, jo vietoje rašomas ženklas <...>.

Perfrazavimas – tai turinio esmės paaiškinimas ne cituojant autoriaus žodžius, bet naudojant

autoriaus frazeologiją. Perfrazuojant literatūros šaltinio tekstą, kabutės nededamos, autoriai

nurodomi taip pat, kaip ir cituojant, tačiau puslapio nurodyti nebūtina.

Pavyzdžiai:

1. Vieno autoriaus šaltinis. Per daug griežtai apibrėžtas valstybės tarnautojo statusas nesuteikia lankstumo, neleidžia

optimaliai panaudoti personalo galimybių (Arimavičiūtė, 2007).

Kaip nurodo Aramavičiūtė (2007), per daug griežtai apibrėžtas valstybės tarnautojo statusas

nesuteikia lankstumo, neleidžia optimaliai panaudoti personalo galimybių.

2. Skirtingi keleto autorių šaltiniai. Teece (2007), Jacobides (2009) išskiria du svarbius įmonių veiklos suderinamumo veiksnius: 1)

perėjimą...

Tikslinga išskirti du įmonių veiklos suderinamumo veiksnius (Teece, 2007; Jacobides, 2009).

Pirma,...

3. Kelių autorių vienas šaltinis. Jei cituojamas ar perfrazuojamas literatūros šaltinis turi du

autorius, nurodomi abu. Jei autorių trys ir daugiau, minint pirmą kartą nurodomi visi,

7 http://www.apastyle.org/

56

kitais kartais – pirmojo autoriaus pavardė su žyma ir kt. (jei cituojamas šaltinis lietuvių

kalba) arba et al. (jei užsienio kalba). Pavyzdžiui:

Bland ir kt. (2010) nustatė tris kliūtis, galinčias kilti inovaciniame procese taikant tinklinę žinių

bei informacijos valdymo formą.

Galima išskirti tris kliūtis, galinčias kilti inovaciniame procese taikant tinklinę žinių bei

informacijos valdymo formą (Bland, et al., 2010).

4. Dokumentas autoriaus neturi, autorystė priskiriama organizacijai ar institucijai.

Cituojant ar perfrazuojant nurodomas organizacijos arba institucijos pavadinimas.

Pavyzdžiui:

Apibrėždama reikalavimus dėl viešojo transporto paslaugų organizavimo, Europos Komisija

(2007) rekomendavo...

5. Cituojami keli to paties autoriaus kūriniai, išleisti tas pačias metais. To paties autoriaus

šaltiniai, išleisti tais pačiais metais, papildomai žymimi raidėmis:

Šį požiūrį ypač remia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO 2012 a, EBPO

2012 b). 6. Teksto autorystė nepriskiriama nei autoriui, nei organizacijai. Nurodomas cituojamo

šaltinio pavadinimas ir leidimo metai. Jei šaltinio pavadinimas ilgas, pateikiami pirmieji

pavadinimo žodžiai ir dedamas daugtaškis:

Išskiriami septyni susisiekimo sistemos plėtros tikslai (Nacionalinės susisiekimo plėtros

programos..., 2012).

7. Svarbiausi teisės aktai ir kiti leidinyje „Valstybės žinios“ publikuoti dokumentai –

Lietuvos Respublikos įstatymai, Prezidento dekretai, valstybės įstaigų ir valdymo

institucijų teisės aktai. Tiesiogiai cituojant šiuos teisės aktus ar jais remiantis, reikėtų

nurodyti datą ir „Valstybės žinių“ numerį, kuriame teisės aktas publikuotas:

Remiantis visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu (Žin., 2002, Nr. 56-2225), savivaldybėse

buvo įsteigti visuomenės sveikatos biurai.

8. Standartai tekste nurodomi taip: (LST ISO 690:2002).

9. Šaltinyje cituojamų autorių percitavimas. Percitavimo reikėtų vengti. Tačiau jei studijų

darbe tokia citata būtina, privalu nurodyti pačios citatos autorių ir knygos (straipsnio),

kuriame citata pateikta, autorių: Seidenberg ir McClelland (1992), cituojama pagal Coltheart ir kt. (1993), nurodė, kad... Literatūros sąraše pateikiama tik antrinio šaltinio (šiuo atveju Coltheart, et al., 1993)

bibliografija.

10. Internetinių šaltinių citavimas. Naudojantis internetiniais šaltiniais, būtina kritiškai

įvertinti jų kokybę ir patikimumą. Patikimi internetiniai šaltiniai dažniausiai turi visus

57

būtinus duomenis: autorių, publikavimo datą ir pan. Jei tekstas iš interneto neturi nei

autoriaus, nei pavadinimo, jo autorystė nepriskiriama jokiai organizacijai, tokiu šaltiniu

remtis nereikėtų.

Cituojant internetinius šaltinius, taikomos tos pačios taisyklės kaip ir spausdintiniams

šaltiniams. Cituojant ar perfrazuojant elektroninio tinklalapio adresas nenurodomas, jis

pateikiamas aprašant šaltinį literatūros sąraše. Dažnai internetiniuose šaltiniuose dalis

bibliografinės informacijos nepateikiama. Jeigu autorius nenurodytas, kaip ir popieriuje

spausdinto šaltinio atveju, rašomas pavadinimas, o jeigu jis ilgas – pirmi du žodžiai, po jų

– daugtaškis ir metai, pvz.: (Įmonės strateginės..., 2012). Jei remiamasi medžiaga iš

oficialių organizacijų interneto svetainių, nurodomas organizacijos pavadinimas. Pvz.:

(Šiaulių rajono savivaldybė, 2012).

Moksliniame darbe negalima įtraukti citatos ir palikti ją be jokio komentaro. Tekstuose negali

būti nurodyti autoriai, kurių nėra literatūros šaltinių sąraše. Ir atvirkščiai – jei literatūroje įrašytas

vienas ar kitas autorius, jis turi būti įvardytas ir tekste (perfrazuotas, cituotas ar pan.). Pateikiant

citatas rekomenduojama vartoti įvairius posakius, pavyzdžiui, „X teigia...“, „X pažymi, kad...“,

„anot X...“, „X išskiria...“, „X nurodo tris svarbiausias...“, „X pateikia tokią sąvokos apibrėžtį“ ir

pan.

Cituotas ar perfrazuotas šaltinis literatūros sąraše būtinai turi prasidėti taip, kaip nurodyta

tekste jį cituojant.

4.5. Literatūros sąrašo reikalavimai ir pavyzdžiai

Pateikiant literatūros sąrašą, rekomenduojama išskirti dvi dalis: Mokslinės literatūros sąrašas

bei Dokumentai ir kiti šaltiniai. Internetinių šaltinių, kaip atskiros grupės, išskirti nereikia.

Mokslinės literatūros sąrašas

Mokslinei literatūrai priskiriami straipsniai moksliniuose žurnaluose, monografijos, mokslo

studijos, konferencijų medžiagos, tyrimų ataskaitos, disertacijos, magistro darbai, vadovėliai

(vadovėliai yra mokomoji literatūra, studijų darbuose nereikėtų remtis vien vadovėliais).

Dokumentai ir kiti šaltiniai

Šioje dalyje aprašomi teisės aktai ir kiti norminiai dokumentai, spausdintos ar internetinės

žiniasklaidos straipsniai, informaciniai leidiniai, metodinės priemonės, organizacijų ataskaitos,

statistinių duomenų bazės ir kt. šaltiniai, kuriais naudotasi teorinėje ar empirinėje darbo dalyje.

Šaltinių numeracija yra bendra.

58

Aprašo reikalavimai

Literatūros šaltinių bibliografiniai aprašai pateikiami šaltinių originalo kalba. Pirmiausia

abėcėlės tvarka vardijami šaltiniai lotyniško šrifto kalbomis (pvz., lietuvių, anglų), po to – kitų šriftų

kalbomis (pvz., rusų). Šaltiniai yra numeruojami.

Darbe cituojamo šaltinio nuoroda turi atitikti pirmuosius jo aprašo literatūros sąraše žodžius.

Rekomenduojama sudarant literatūros sąrašą vadovautis Socialinių mokslų fakulteto

mokslinio žurnalo „Socialiniai tyrimai“ reikalavimais:

1. Periodiškai leidžiamas šaltinis Perry, J. L., Brudney, J. L., Coursey, D., Littlepage, L. (2008). What drives morally committed

citizens? A study of the antecedents of public service motivation. Public Administration Review, 68 (3), 445–

458.

Tekste pateikiant nuorodą į trijų ir daugiau autorių parašytą straipsnį, nurodomas pirmasis

autorius ir rašoma „et al.“ – (Bryson, et al., 1993) arba „ir kt.“ – (Oržekauskas ir kt., 1995).

2. Neperiodiškai leidžiamas šaltinis (pvz., knyga) Zakarevičius, P., Kvedaravičius, J., Augustauskas, T. (2004). Organizacijų vystymosi paradigma.

Monografija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla.

Gregory, G., & Parry, T. (2006). Designing brain–compatible learning (3rd ed.). Thousand Oaks, CA:

Corwin.

3. Redaktorių ar sudarytojų parengtas neperiodinis šaltinis

Mayo, E., Moore, H. (Eds.). (2002). Building the Mutual State: Findings from Virtual Thinktank. London:

New Economics Foundation.

4. Straipsnis ar skyrius kitų autorių neperiodiniame šaltinyje Rodie, A. R., Kleine, S. S. (2000). Customer Participation in Services Production and Delivery. In

Swartz, T.A. & Iacobucci, D. (Eds.), Handbook of Services Marketing and Management (111–125).

Beverley Hills, California: Sage Publications.

5. Straipsnis dienraštyje Čerkauskas, M. Europos Sąjungos parama Lietuvai. (2009, sausio 21). Lietuvos rytas, p. 16.

6. Šaltinis, kurio autorius – organizacija

Statistikos departamentas (2012). Lietuvos statistikos metraštis. Vilnius: Statistikos departamentas prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

7. Šaltinis be autoriaus ar redaktoriaus Lietuvos Respublikos Konstitucija (2008). Vilnius: Registrų centras.

8. Skyrelis enciklopedijoje Aukštasis mokslas (2002). Visuotinė Lietuvių enciklopedija (T. 1, p. 232). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų

leidybos institutas.

59

Smith, M. K. (2007). Social capital. The encyclopedia of informal education.

http://www.infed.org/biblio/social_capital.htm.

9. Pranešimas, straipsnis ar skyrius, publikuotas konferencijos medžiagoje

Juozaitienė, L., Žičkienė, S. (2007). Collective Investment Undertakings and Their Place in Financial

Market of Lithuania. 3rd International Conference on Business, Management and Economic: E–Conference

Proceedings: [elektroninis išteklius], (1–17). Izmir: Yasar University.

10. Daktaro disertacija, magistro darbas Skunčikienė, S. (2008). Imitacinių verslo žaidimų taikymo vertinimas besimokančioje organizacijoje

(daktaro disertacija, Vytauto Didžiojo universitetas).

11. Internetiniai šaltiniai. Jei straipsnis publikuotas žurnale, kuris referuojamas duomenų bazėje (pvz.,

EBSCO), internetiniams šaltiniams jis nepriskiriamas. Internetiniams šaltiniams priskiriami straipsniai,

publikuoti elektroniniuose žurnaluose.

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2012 m. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės. Prieiga per internetą: http://www.stat .gov.lt/lt/news/view/?id=2899. (Žiūrėta 2013-03-20)

12. Teisės aktai ir kiti norminiai dokumentai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Valstybės žinios. 2000, Nr. 58–17048.

Akcijos „Laisvė dviračiui“ organizavimo darbo grupės veiklos nuostatai. Patvirtinta Šiaulių miesto

savivaldybės mero 2013 m. birželio 25 d. potvarkiu Nr. M-77.

8 Pirmasis skaitmuo – „Valstybės žinių“ numeris, antrasis skaitmuo – publikacijos numeris.

60

LITERATŪRA

1. Baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo tvarkos aprašo bendrieji principai. Šiaulių universiteto rektoriaus įsakymas

2013-07-08 Nr. V-497. Prieiga per internetą:

http://www.su.lt/bylos/studijos/Studij_reglam_dok/rekt_isak/baigiamuju%20darbu%20rengimo_gynimo%20tvarko

sapraso%20bendruju%20principu%20atnaujinimas%20is-v-497_2013-07-08_.doc. (Žiūrėta 2013-12-01)

2. Beniušienė, R., Toleikienė, J. Valuckienė, Vaivada, S. (2011). Praktikos metodinės rekomendacijos (vadybos ir

verslo administravimo bakalauro studijos). Šiaulių universitetas.

3. Bitinas, B., Rupšienė, L., Žydžiūnaitė, V. (2008). Kokybinių tyrimų metodologija. Vadovėlis vadybos ir

administravimo studentams. Klaipėda.

4. Creswell, J. (2009). Research design: qualitative, quantitative, and mixed methods approaches. Los Angeles/London: Sage.

5. Eastwrby-Smith, M., Thorpe, R., Jackon, R. P. (2008). Management research. Los Angeles: Sage.

6. Ghauri, P., Gronhaug, K. (2010). Research Methods in Business Studies. Pearson.

7. Juozaitienė, L., Tijūnaitienė (2004). Studentų savarankiškų ir mokslo tiriamųjų darbų rašymo ir įforminimo tvarka:

metodinės rekomendacijos pagrindinių universitetinių ir specialiųjų profesinių studijų studentams. Šiaulių

universitetas.

8. Kardelis, K. (2007). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai: edukologija ir kiti socialiniai mokslai. Šiauliai:

Lucilijus.

9. Kumar, R. (2011). Research Methodology a Step–By–Step Guide for Beginners. Sage.

10. Juozaitienė, L., Požėlaitė, R., Rudytė, D., Svirskienė, G. (2011). Metodinės rekomendacijos praktikos

organizacijoje vadovui. Šiaulių universitetas.

11. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, 1999 m. gegužės 18 d. Nr. VIII-1185. Vilnius.

12. Poviliūnas, A. (2003). Moksliniai ekonomikos tyrimai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla

13. Balvočiūtė, R., Rakickas, A., Švilpaitė, R., Meiliūnaitė, N. (2011). Praktikos metodinės rekomendacijos

(ekonomikos bakalauro studijos). Šiaulių universitetas.

14. Rienecker, L., Jorgensen, P. S. (2003). Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai.

15. Šiaulių universiteto darbuotojų ir studentų etikos komisijos nuostatai. 2012 m. Prieiga per internetą:

http://www.su.lt/etikoskomisija. (Žiūrėta 2013-11-24)

16. Šiaulių universiteto Edukologijos fakultetas. (2012) Kursinių ir baigiamųjų (bakalauro, laipsnio nesuteikiančių

studijų, magistro) darbų rengimo ir gynimo metodinės rekomendacijos. Šiaulių universiteto leidykla.

17. Šiaulių universiteto praktikos organizavimo tvarka. Rektoriaus įsakymas 2013-07-08 Nr. V-496. Prieiga per

internetą:

http://www.su.lt/bylos/studijos/Studij_reglam_dok/rekt_isak/praktikos%20organizavimo%20tvarkos%20atnaujini

mas%20is-v-496_2013-07-08.doc. (Žiūrėta 2013-11-24)

18. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto Bakalauro baigiamojo darbo rengimo ir gynimo reglamentas.

(2012) Prieiga per internetą:

http://www.su.lt/bylos/fakultetai/smf/EkonomikosKatedra/bbd%20reglamentas%20koreguotas%202013-01-

07%20tarybos%20posedyje.pdf. (Žiūrėta 2013-12-04)

61

19. Šiaulių universiteto studijų apeliacijų nuostatai. Rektoriaus įsakymas 2013-07-04 Nr. V-494. Prieiga per internetą:

http://www.su.lt/bylos/studijos/Studij_reglam_dok/rekt_isak/studiju%20apeliaciju%20nuostatu%20atnaujinimotvir

tinimas_%20is-v-494_2013-07-04.doc. (Žiūrėta 2013-09-28)

20. Tamošiūnas, T. (2003). Socialinių tyrimų kvalifikacinis darbas: įvado struktūra. Mokomoji knyga. Šiauliai: Šiaulių

universiteto leidykla.

21. Tidikis, R. (2003). Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės universiteto leidybos centras.

Prieiga per internetą: http://www.vda–unesco.lt/wp–content/uploads/2012/02/R.Tidikis–Socialiniu–mokslu–

tyrimu–metodologija1.pdf. (Žiūrėta 2013-09-22)

22. Urbonavičius, S. (2003). Baigiamųjų darbų rašymo metodiniai nurodymai ir patarimai [interaktyvus rankraštis].

Vilnius: Vilniaus universitetas Tarptautinio verslo mokykla. Prieiga per internetą:

http://media.search.lt/GetFile.php?OID=67818&FID=195789. (Žiūrėta 2013-08-18)

23. Valackienė, A., Mikėnė, S. (2008). Sociologinis tyrimas: metodologija ir atlikimo metodika. KTU leidykla

Technologija.

24. Žydžiūnaitė, V. (2007). Tyrimo dizainas: struktūra ir strategijos. Mokomoji knyga. Kaunas: Technologija.

62

PRIEDAI

1 priedas Prašymo dėl bakalauro baigiamojo darbo rengimo pavyzdys

(vardas, pavardė didžiosiomis raidėmis)

(grupė, šaka (specializacija), namų adresas)

(namų ir mobilusis telefonai, elektroninis paštas)

Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto .................... katedros Vedėjui .....................................

PRAŠYMAS

DĖL BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO RENGIMO

201..-..-.. Šiauliai

Prašau leisti rengti bakalauro baigiamąjį darbą tema: ................................................................ ............................................................................................................................................................... ............................................................................................................................................................... vadovaujant ......................................................................................................................................... (pareigos, vardas, pavardė)

_____________________________________________ (studento parašas, vardas, pavardė)

_____________________________________________ (vadovo parašas, vardas, pavardė)

63

2 priedas

Prašymo dėl bakalauro baigiamojo darbo temos koregavimo arba vadovo pakeitimo pavyzdys

(vardas, pavardė didžiosiomis raidėmis)

(grupė, šaka, namų adresas)

(namų ir mobilusis telefonai, elektroninis paštas)

Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto ............... katedros vedėjui.........................................

PRAŠYMAS

DĖL BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO TEMOS KOREGAVIMO (ARBA VADOVO PAKEITIMO)

201.. -.. -.. Šiauliai

Prašau leisti man keisti bakalauro baigiamojo darbo................................................................................. .................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................... Motyvai: ........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ ....................................................................................................................................................................

________________________________________________________________ (studento parašas, vardas, pavardė)

________________________________________________________________ (vadovo parašas, vardas, pavardė)

64

3 priedas Baigiamojo darbo viršelio pavyzdys

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS ...... KATEDRA

Vardas PAVARDENIS

.... (rašomas studijų programos pavadinimas) studijų programos studentas (-ė)

TEMA Bakalauro baigiamasis darbas

Šiauliai, 2014

65

4 priedas

Ekonomikos studijų programos studentų baigiamojo darbo antraštinio lapo pavyzdys

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

................................. KATEDRA

Vardas PAVARDENIS

TEMA

Bakalauro baigiamasis darbas

Socialiniai mokslai, ekonomika (L100) Jei tai Vadybos katedroje įgyvendinama programa, rašoma: Verslas ir vadyba, verslas ir vadyba (N 900) Jei tai Viešojo administravimo katedroje įgyvendinama programa, rašoma: Verslas ir vadyba, vadyba (N 200)

Darbo vadovė:

doc. dr. Vardenytė PAVARDENYTĖ

Teigiu, kad bakalauro studijų baigiamasis darbas, kurį teikiu ekonomikos studijų programos

bakalauro kvalifikaciniam laipsniui įgyti, yra originalus autorinis darbas.

________________________ (Studento parašas)

66

5 priedas

Bakalauro baigiamojo darbo vadovo atsiliepimo lapo pavyzdys

ŠIAULIŲ UNIVERSITETO SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETO

.......................... KATEDRA

BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO ATSILIEPIMAS Šiauliai, 201..-..-..

Studento vardas, pavardė…………………………………………………………………………………… Baigiamojo darbo tema ………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

Vertinimo kriterijai Pažymėkite vieną iš variantų

1. Studento aktyvumas vystant darbo koncepciją, atliekant tyrimą, rengiant darbą (klausimai dėstytojui, diskusijos darbo tema, reagavimas į dėstytojo pastabas). Studento darbo sistemingumas. Studento pažanga. ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

q Tinkamas q Iš esmės tinkamas q Tik iš dalies tinkamas q Netinkamas

2. Tyrimo problemos pristatymo aiškumas ir problemos pagrindimas, darbo tikslo, uždavinių ir (arba) probleminių klausimų, hipotezės (jei yra) formulavimas.

q Tinkamas q Iš esmės tinkamas q Tik iš dalies tinkamas q Netinkamas

3. Teorinės darbo dalies tikslingumas ir loginis nuoseklumas, teorinės analizės metodų taikymas. Naudojimasis moksliniais šaltiniais. Mokslinio stiliaus reikalavimų laikymasis.

q Tinkamas q Iš esmės tinkamas q Tik iš dalies tinkamas q Netinkamas

4. Tyrimo metodikos ir struktūros, duomenų rinkimo ir analizės metodų, duomenų rinkimo instrumentų, tyrimo empirinės bazės, tyrimo organizavimo pristatymas ir pagrindimas. Tyrimo instrumentų metodologinė kokybė.

q Tinkamas q Iš esmės tinkamas q Tik iš dalies tinkamas q Netinkamas

5. Empirinio tyrimo duomenų analizės metodų taikymo kokybė (taikomų metodų sudėtingumas, atitiktis empirinei tyrimo bazei, metodo reikalavimų išpildymas). Empirinio tyrimo rezultatų pristatymo aiškumas ir nuoseklumas. Rezultatų interpretavimo pagrįstumas.

q Tinkamas q Iš esmės tinkamas q Tik iš dalies tinkamas q Netinkamas

67

6. Darbo išvadų, apibendrinimo atitiktis darbo uždaviniams, probleminiams klausimams, hipotezei (jei formuluota), darbo išvadų pagrįstumas (sąsaja su tyrimo rezultatais). Tyrimo pasiūlymų ir rekomendacijų konkretumas, pagrįstumas (ryšys su tyrimo medžiaga ir išvadomis), realumas.

q Tinkamas q Iš esmės tinkamas q Tik iš dalies tinkamas q Netinkamas

7. Darbo įforminimo atitiktis fakultete nustatytiems reikalavimams

q Tinkamas q Iš esmės tinkamas q Tik iš dalies tinkamas q Netinkamas

8. Kitos pastabos ...................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................

Išvados apie baigiamojo darbo reikalavimų atitikimą ir galimybę ginti viešai .......................................................................................................................................................... Siūlomas baigiamojo darbo vertinimas ......... Baigiamojo darbo vadovas ______________________________________ (pareigos, parašas, vardas, pavardė)

68

6 priedas Bakalauro baigiamojo darbo pirminio vertinimo ataskaitos lapo pavyzdys

SIUNTIMAS Į PIRMINĮ BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO GYNIMĄ Studento vardas, pavardė, studijų pakopa, grupė Bakalauro baigiamojo darbo temos pavadinimas Priežastys, dėl kurių BBD yra siunčiamas į pirminį gynimą

Siūlau pirminį bakalauro baigiamojo darbo variantą svarstyti katedros sudarytoje komisijoje ir priimti sprendimą dėl galimybės studentui baigiamąjį darbą ginti viešai arba nukelti jo gynimą.

Baigiamojo darbo vadovas (parašas, vardas, pavardė)

Darbo vadovai ataskaitą pateikia ................................. katedros administratoriui.

IŠVADA: __________________________________ ginti baigiamąjį darbą viešai. (leidžiama / neleidžiama) IŠVADOS PAGRINDIMAS: ........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ ............................................................................................................................................................ Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto ...................... katedros pirminio bakalauro baigiamojo darbo gynimo komisija Svarstymo data _______________ Pirminio baigiamojo darbo gynimo komisijos pirmininkas _______________________________ (parašas, vardas, pavardė)

69

7 priedas

Bakalauro baigiamojo darbo recenzijos lapo pavyzdys

ŠIAULIŲ UNIVERSITETO SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETO

................. KATEDRA

BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO RECENZIJA Šiauliai, 201...-....- ....

Studento vardas, pavardė………………………………………………………………………………… Baigiamojo darbo tema ……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

Vertinimo kriterijai ir vertinimo pagrindimas Pažymėkite vieną iš variantų

1. Tyrimo problemos pristatymo aiškumas ir problemos pagrindimas, darbo tikslo, uždavinių ir (arba) probleminių klausimų, hipotezės (jei yra) formulavimas.

.......................................................................................................................

.......................................................................................................................

.......................................................................................................................

.......................................................................................................................

.......................................................................................................................

.......................................................................................................................

.......................................................................................................................

.....................................................................................................................

q Tinkamas q Iš esmės tinkamas q Tik iš dalies tinkamas q Netinkamas

2. Teorinės darbo dalies tikslingumas ir loginis nuoseklumas, teorinės analizės metodų taikymas. Naudojimasis moksliniais šaltiniais. Mokslinio stiliaus reikalavimų laikymasis.

..................................................................................................................................

..................................................................................................................................

..................................................................................................................................

..................................................................................................................................

.......................................................................................................................

.......................................................................................................................

.......................................................................................................................

.......................................................................................................................

................................................................................................................

q Tinkamas q Iš esmės tinkamas q Tik iš dalies tinkamas q Netinkamas

3. Tyrimo metodikos ir struktūros, duomenų rinkimo ir analizės metodų, duomenų rinkimo instrumentų, tyrimo empirinės bazės, tyrimo organizavimo pristatymas ir pagrindimas. Tyrimo instrumentų metodologinė kokybė. ..............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

q Tinkamas q Iš esmės tinkamas q Tik iš dalies tinkamas q Netinkamas

70

.........................................................................................................

4. Empirinio tyrimo duomenų analizės metodų taikymo kokybė (taikomų metodų sudėtingumas, atitiktis empirinei tyrimo bazei, metodo reikalavimų išpildymas). Empirinio tyrimo rezultatų pristatymo aiškumas ir nuoseklumas. Rezultatų interpretavimo pagrįstumas. ....................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................... .............................................................................................................................................................................................................................................

q Tinkamas q Iš esmės tinkamas q Tik iš dalies tinkamas q Netinkamas

5. Darbo išvadų, apibendrinimo atitiktis darbo uždaviniams, probleminiams klausimams, hipotezei (jei formuluota), darbo išvadų pagrįstumas (sąsaja su tyrimo rezultatais). Tyrimo pasiūlymų ir rekomendacijų konkretumas, pagrįstumas (ryšys su tyrimo medžiaga ir išvadomis), realumas.

....................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................... ........................................................................................................................................................................................................................................

q Tinkamas q Iš esmės tinkamas q Tik iš dalies tinkamas q Netinkamas

6. Darbo įforminimo atitiktis fakultete nustatytiems reikalavimams ............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................... .

q Tinkamas q Iš esmės tinkamas q Tik iš dalies tinkamas q Netinkamas

7. Kitos pastabos, recenzento klausimai ...................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................

Išvados apie baigiamojo darbo reikalavimų atitikimą ir galimybę ginti viešai .......................................................................................................................................................... Siūlomas baigiamojo darbo vertinimas ......... Baigiamojo darbo recenzentas ______________________________________ (pareigos, parašas, vardas, pavardė)

8 priedas Bakalauro baigiamojo darbo vertinimo kriterijų skalė

Tyrimo problemos

pristatymo aiškumas ir problemos pagrindimas, darbo tikslo, uždavinių ir (arba) probleminių klausimų, hipotezės (jei yra) formulavimas.

Teorinės darbo dalies tikslingumas ir loginis nuoseklumas, teorinės analizės metodų taikymas. Mokslinio stiliaus reikalavimų laikymasis.

Tyrimo metodikos ir struktūros, duomenų rinkimo ir analizės metodų, duomenų rinkimo instrumentų, tyrimo empirinės bazės, tyrimo organizavimo pristatymas ir pagrindimas. Tyrimo instrumentų metodologinė kokybė.

Empirinio tyrimo duomenų analizės metodų taikymo kokybė (taikomų metodų sudėtingumas, atitiktis empirinei tyrimo bazei, metodo reikalavimų išpildymas). Empirinio tyrimo rezultatų pristatymo aiškumas ir nuoseklumas. Rezultatų interpretavimo pagrįstumas.

Darbo išvadų, apibendrinimo atitiktis darbo uždaviniams ar probleminiams klausimams, hipotezei (jei formuluota), sąsaja su tyrimo rezultatais. Tyrimo pasiūlymų ir rekomendacijų konkretumas, pagrįstumas (ryšys su tyrimo medžiaga ir išvadomis), realumas.

Darbo įforminimo atitiktis fakultete nustatytiems reikalavimams

Puikiai arba labai gerai (10–9)

Išsamiai ir argumentuotai pristatoma tyrimo problema, nurodomas jos praktinis reikšmingumas ir mokslinis naujumas. Darbo tikslo, uždavinių ir (arba) probleminių klausimų formuluotės tikslios, konkrečios, atitinkančios darbo temą ir problemą. Keliama originali hipotezė (jei reikia).

Teorinė dalis kryptingai orientuota į darbo tikslą, logiškai nuosekli. Taikant teorinės analizės metodus, rašomas originalus autorinis tekstas. Naudojamasi naujausiais, aktualiausiais moksliniais šaltiniais. Laikomasi mokslinio stiliaus reikalavimų.

Tyrimo strategija tinka darbo tikslui siekti, yra logiškai pagrįsta ir aiškiai aprašyta. Pateiktas aiškus, tiesiogiai iš teorinės dalies išplaukiantis empirinio tyrimo pagrindimas. Argumentuotai pristatyti duomenų rinkimo ir analizės metodai, pagrįstas tyrimo instrumentų tinkamumas ir imtis.

Taikomi sudėtingesni tyrimo duomenų analizės metodai. Laikomasi pasirinktiems analizės metodams keliamų reikalavimų. Tyrimo rezultatai pristatomi aiškiai, nuosekliai, išskiriant esmę, demonstruojant gilesnį, visapusišką problemos suvokimą. Rezultatų interpretavimas grindžiamas teorija.

Darbo išvados visiškai atitinka uždavinius ar probleminius klausimus, hipotezę (jei formuluota), yra pagrįstos tyrimo rezultatais. Darbu gautos originalios teorijai ir (arba) praktikai reikšmingos žinios. Pasiūlymai ir rekomendacijos konkrečios, realios, susijusios su tyrimo medžiaga ir išvadomis. Tyrimo rezultatai pristatyti studentų darbų konferencijoje arba praktikų auditorijai.

Darbas atitinka fakultete nustatytus baigiamųjų darbų įforminimo reikalavimus. Nėra kalbos klaidų.

Gerai arba vidutiniškai (8–7)

Aiškiai pristatoma tyrimo problema, pateikiami jos praktinio reikšmingumo bei tyrimo naujumo įrodymai. Darbo tikslo, uždavinių ir (arba) probleminių klausimų formuluotės konkrečios,

Teorinė darbo dalis atitinka tyrimo temą. Medžiaga dėstoma nuosekliai, taikomi kai kurie teorinės analizės metodų elementai. Iš esmės laikomasi mokslinio stiliaus

Pasirinkta tyrimo strategija tinka darbo tikslui siekti. Pateikiamas aiškus teorinis tyrimo pagrindas. Pristatomi duomenų rinkimo ir analizės metodai. Argumentuotai

Taikomi standartiniai duomenų analizės metodai. Iš esmės laikomasi pasirinktiems analizės metodams keliamų reikalavimų. Tyrimo rezultatai pristatomi aiškiai,

Darbo išvados atitinka uždavinius ar probleminius klausimus, hipotezę (jei formuluota), yra pagrįstos tyrimo rezultatais. Darbu gautos teorijai ir (arba) praktikai reikšmingos žinios. Pasiūlymai ir

Darbas atitinka fakultete nustatytus baigiamųjų darbų įforminimo reikalavimus. Pasitaiko kalbos klaidų.

72

atitinka darbo temą ir problemą. Hipotezės formuluotė nepakankamai konkreti arba pernelyg detali (jei yra).

reikalavimų. Naudojamasi svarbiausiais temą atskleidžiančias moksliniais šaltiniais, tačiau trūksta naujausios mokslinės literatūros apžvalgos.

aprašomas tyrimo instrumentas. Pagrindžiama tyrimo imtis, aprašomas tyrimo organizavimas.

nuosekliai, tačiau trūksta problemos analizės visapusiškumo, gilumo. Rezultatų interpretavimas grindžiamas teorija.

rekomendacijos konkrečios, realios, susijusios su tyrimo medžiaga ir išvadomis. Su tyrimo rezultatais supažindinti praktikai.

Patenkinamai arba silpnai (6–5)

Tyrimo problema pristatoma neaiškiai, nenuosekliai, praktinis reikšmingumas ir darbo naujumas tik konstatuojamas, tačiau įrodymų nepateikiama. Darbo tikslo, uždavinių ir (arba) probleminių klausimų formuluotės iš esmės atitinka darbo temą ir problemą, tačiau nekonkrečios. Hipotezės formuluotė tyrimo kontekste neprasminga (jei yra).

Teorinėje darbo dalyje trūksta loginio nuoseklumo. Teorinės analizės metodai beveik netaikomi, moksliniai šaltiniai tik referuojami, daugeliu atvejų perpasakojama vadovėlių medžiaga. Yra dalykinių klaidų.

Pasirinkta tyrimo strategija tik iš dalies tinka darbo tikslui siekti. Pristatomi duomenų rinkimo ir analizės metodai. Aprašomas tyrimo instrumentas. Pagrindžiama tyrimo imtis, aprašomas tyrimo organizavimas. Aprašant metodiką pasitaiko tyrimo metodologijos sąvokų vartojimo klaidų.

Taikomi paprasčiausi duomenų analizės metodai arba yra netikslumų taikant standartinius metodus. Tyrimo rezultatų pristatymas yra daugiausia konstatuojamojo pobūdžio, interpretacijos mažai grindžiamos teorija. Yra keletas duomenų pateikimo klaidų.

Darbo išvados iš esmės atitinka uždavinius ar probleminius klausimus, hipotezę (jei formuluota). Apsiribojama faktų konstatavimu arba yra išvadų, mažai pagrįstų tyrimo rezultatais. Darbo reikšmingumas abejotinas. Pasiūlymai ir rekomendacijos nekonkrečios, tik iš dalies susijusios su tyrimo medžiaga.

Darbas iš dalies atitinka fakultete nustatytus baigiamųjų darbų įforminimo reikalavimus. Pasitaiko gramatikos, sintaksės, ypač stiliaus klaidų.

Nepatenkinamai (4)

Problema pristatyta neaiškiai, yra logikos klaidų, neišskirtas praktinis reikšmingumas ir darbo naujumas. Darbo tikslo, uždavinių ir (arba) probleminių klausimų formuluotės tik iš dalies atitinka darbo temą ir problemą; hipotezės formuluotė neprasminga (jei yra).

Teorinė darbo dalis didžiąja dalimi neatitinka darbo temos, dėstant nėra loginio nuoseklumo, netaikomi teorinės analizės metodai. Naudojamasi daugiausia vadovėlių medžiaga, nemoksliniais šaltiniais.

Pasirinkta tyrimo strategija tik iš dalies tinka darbo tikslui siekti. Iš esmės nėra loginio ryšio su teorine darbo dalimi. Tyrimo metodika visiškai neaprašyta arba apraše netinkamai vartojamos metodologijos sąvokos, daug netikslumų. Nepagrįsta tyrimo imtis, tyrimas organizuotas nesilaikant metodikos reikalavimų.

Yra esminių duomenų analizės metodų taikymo klaidų, tyrimo rezultatai pristatomi, tačiau iš esmės neinterpretuojami. Daug duomenų pateikimo klaidų.

Darbo išvados tik iš dalies atitinka uždavinius ar probleminius klausimus, hipotezę (jei formuluota). Apsiribojama neesminių faktų konstatavimu arba yra išvadų, nepagrįstų tyrimo rezultatais. Darbas nėra reikšmingas nei teoriniu, nei praktiniu aspektu. Pasiūlymai ir rekomendacijos nekonkrečios, mažai susijusios su tyrimo medžiaga. Daug loginių klaidų.

Darbas tik iš dalies atitinka fakultete nustatytus baigiamųjų darbų įforminimo reikalavimus. Yra daug kalbos klaidų.

9 priedas Studentams rekomenduojamų tyrimo metodologijos šaltinių sąrašas

1. Bitinas, B., Rupšienė L., Žydžiūnaitė V. (2008). Kokybinių tyrimų metodologija. Vadovėlis vadybos

ir administravimo studentams. Klaipėda. 2. Box, G. E. P., Hunter, J. S., Hunter, W. (2005). G. Statistics for Experimenters; Design, Discovery,

and Inovation. USA: John Wiley & Sons. 3. Čekanavičius, V., Murauskas, G. (2001, 2002, 2005). Statistika ir jos taikymai. Vadovėlis aukštųjų

mokyklų studentams. Vilnius. 4. Cohen, L., Manion, L., Morrison, K. (2007). Research methods in education. London: Routledge. 5. Eastwrby-Smith, M., Thorpe, R., Jackon, R. P. (2008). Management research. Los Angeles: Sage. 6. Frontiers of globalization research: theoretical and methodological approaches. (2007). Rossi, I., ed.

New York, N.Y.: Springer. 7. Ghauri, P., Gronhaug, K. (2010). Research Methods in Business Studies. Pearson. 8. Girdzijauskienė, S. (2006). Kokybinis interviu: metodiniai nurodymai. Tyrimų metodologija.

Vilnius: VU leidykla. 9. Greetham, B. (2009). How to write your undergraduate dissertation. Basingstoke: Palgrave

Macmillan. 10. Kardelis, K. (2007). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai: edukologija ir kiti socialiniai

mokslai. Šiauliai: Lucilijus. 11. Kumar, R. (2011). Research Methodology a Step–By–Step Guide for Beginners. Sage. 12. Leonavičienė, T. (2006). SPSS programų paketo taikymas statistiniuose tyrimuose. Mokomoji

knyga. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. 13. Lietuvos socialinių ir humanitarinių mokslų duomenų archyvo mokomoji medžiaga.

http://www.lidata.eu/index.php?file=files/mokymai/mokymu_medziaga.html. (Žiūrėta 2013-09-26) 14. Camarinha-Matos, L. M. (2012). Scientific research methodologies and techniques. Prieiga per

internetą: http://www.uninova.pt/cam/teaching/SRMT/SRMTunit2.pdf. 15. Pabedinskaitė, A. (2006). Mokslinių tyrimų pagrindai. Prieiga per internetą:

http://www.vgtu.lt/upload/vvf_vtk/naukonsp%202.pdf. (Žiūrėta 2013-10-19) 16. Pabedinskaitė, A., Elskytė, V. (2006). Basics of research work. Prieiga per internetą:

http://www.vgtu.lt/upload/vvf_vtk/brwgalut.pdf. (Žiūrėta 2013-10-09) 17. Poviliūnas, A. (2003). Moksliniai ekonomikos tyrimai. Pasirengimas, vykdymas, realizavimas.

Vilnius. 18. Tidikis, R. (2003). Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: Lietuvos teisės universiteto

leidybos centras. Prieiga per internetą: http://www.vda–unesco.lt/wp–content/uploads/2012/02/R.Tidikis–Socialiniu–mokslu–tyrimu–metodologija1.pdf. (Žiūrėta 2013-08-19)

19. Valackienė, A., Mikėnė, S. (2008). Sociologinis tyrimas: metodologija ir atlikimo metodika. KTU leidykla Technologija.

20. Wu, J., Hamada, M. S. (2009). Experiments: Planning, Analysis, and Optimization. Wiley Series in Probability and Statistics.

21. Žydžiūnaitė, V. (2007). Tyrimo dizainas: struktūra ir strategijos. Mokomoji knyga. Kaunas: Technologija.

74

10 priedas

Bakalauro baigiamojo darbo įvado struktūrinių dalių formulavimo atvejų pavyzdžiai

Galimi kai kurių įvado sudėtinių dalių formulavimo atvejai

Įvado struktūrinės dalies pavadinimas

Galimos formuluotės

Pirmas pavyzdys Bakalauro baigiamojo darbo pavadinimas

Investuotojo elgseną lemiančių ekonominių veiksnių analizė

Tyrimo tikslas Identifikavus investuotojo elgseną lemiančius ekonominius veiksnius, sudaryti investuotojo sprendimų modelį, parodantį ekonominių veiksnių poveikio investuotojo priimamiems sprendimams stiprumą skirtingose ekonomikos ciklo fazėse.

Tyrimo uždaviniai

1) Susisteminti ir apibendrinti mokslinėje literatūroje pateikiamus investuotojo elgseną formuojančius ekonominius veiksnius. 1. Atlikti investuotojo elgseną lemiančių ekonominių veiksnių dinaminę, koreliacinę ir regresinę analizes 2004–2014 m. išskiriant ekonomikos ciklo fazes. 2. Parengti investuotojo sprendimų modelį, parodantį ekonominių veiksnių poveikio investuotojo priimamiems sprendimams stiprumą skirtingose ekonomikos ciklo fazėse. 3. Pritaikius parengtą modelį, nustatyti labiausiai investuotojo elgseną formuojančius ekonominius veiksnius ir apibūdinti jų poveikį investuotojo priimamiems sprendimams.

Problema. Gali būti keli problemos formulavimo būdai:

1 būdas – formuluojami klausimai ir į juos ieškoma atsakymų darbe: • Kokie yra investuotojo elgseną formuojantys ekonominiai veiksniai? • Kaip ekonominiai veiksniai veikia investuotojo sprendimus skirtingais

ekonomikos ciklais? 2 būdas – problema aprašoma: Investuotojo pagrindinis tikslas – gauti pelno, o investavimas į akcijas ar kitus vertybinius popierius yra susijęs su didesne ar mažesne rizika. Investuotojo nuostolius lemia ne tik įmonių finansinė padėtis ar pasaulinė ekonominė padėtis, bet ir emocijomis pagrįsti sprendimai, kai investuotojas ne galvoja logiškai, o pasiduoda emocijoms. Kadangi Lietuvoje investuotojų elgsena nagrinėjama mažai, o tyrimų beveik nėra atlikta, būtina tirti investuotojų elgseną ir ją lemiančius veiksnius. Svarbu nustatyti labiausiai investuotojo elgseną formuojančius ekonominius veiksnius.

Tyrimo objektas Investuotojo elgseną lemiantys ekonominiai veiksniai.

Hipotezė 1. Bazinės palūkanų normos didėjimas neigiamai veikia iracionalaus investuotojo sprendimus. 2. Ekonominės krizės laikotarpiu investuotojai elgiasi racionaliai.

Tyrimo metodai Mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinių duomenų analizė, klasterinė ir koreliacinė analizė.

Antras pavyzdys Bakalauro baigiamojo darbo pavadinimas

Jaunimo integracijos į Lietuvos darbo rinką analizė

Tyrimo tikslas Atskleisti pagrindinius darbo rinkos rodiklius, kurie leistų įvertinti jaunimo situaciją darbo rinkoje, ir nustatyti šių rodiklių pokyčių tendencijas ir juos lėmusius veiksnius.

Tyrimo uždaviniai

1. Apibrėžti jaunimo sampratą darbo rinkos požiūriu ir susisteminti darbo rinkos rodiklius, atspindinčius jaunimo padėtį darbo rinkoje. 2. Išanalizuoti veiksnius, lemiančius jaunimo padėtį darbo rinkoje. 3. Ištirti jaunimo darbo rinkos rodiklių dinamiką Lietuvoje 2006–2013 m. laikotarpiu, siekiant nustatyti, kaip keitėsi jaunimo padėtis darbo rinkoje ir kas tam turėjo daugiausiai įtakos. 4. Pagrįsti jaunimo užimtumo didinimo galimybes, modeliuojant įsidarbinimą lemiančių veiksnių dinamiką.

Problema. Gali būti keli Šiuo metu nedarbas išlieka viena iš aktualiausių ekonominių ir socialinių problemų.

75

problemos formulavimo būdai:

Jaunimui, kaip ir kitoms amžiaus grupėms, itin svarbu būti konkurencingam darbo rinkoje. Tačiau jo integracija į darbo rinką priklauso nuo daugelio ekonominių, socialinių ir demografinių veiksnių, lemiančių darbo pasiūlos ir darbo paklausos neatitikimą darbo rinkoje. Galimybė jaunimui dalyvauti darbo rinkoje yra svarbus savarankiškumo, savęs realizavimo ir profesinių įgūdžių įtvirtinimo pagrindas. Todėl būtina įvertinti, dėl kokių priežasčių nėra subalansuota jaunimo darbo jėgos pasiūla ir paklausa, nustatyti, ar Lietuvos darbo biržos organizuojamos jaunimo įdarbinimo programos yra pakankamai efektyvios ir skatinančios jaunų žmonių užimtumą darbo rinkoje.

Tyrimo objektas Jaunimo darbo rinkos rodikliai. Hipotezė Aukštesnį išsilavinimą įgijęs jaunimas lanksčiau integruojasi darbo rinkoje. Tyrimo metodai Lyginamoji mokslinės literatūros šaltinių ir teisės aktų analizė bei sisteminimas,

Statistikos departamento duomenų analizė, dinaminių eilučių analitinis metodas (absoliutiniai pokyčiai, kitimo tempai, didėjimo (mažėjimo) tempai), grafinis duomenų pateikimas, regresinė analizė, koreliacinė analizė, modeliavimas, loginis duomenų apibendrinimas.

76

11 priedas

Bakalauro darbo projekto turinys Rudens semestro pabaigoje (pagal katedros nurodytas datas) pateikti vadovui parengtą bakalauro darbą, kurį sudaro šios dalys:

1) titulinis puslapis; 2) turinys; 3) įvadas; 4) teorinė darbo dalis; 5) naudotos literatūros sąrašas.

Titulinis lapas

Rengiamas pagal S. Balčiūno, L. Juozaitienės, D. Rudytės, R. Tijūnaitienės (2013) publikaciją „Bakalauro studijų darbų rengimo rekomendacijos“.

Turinys Pateikiamas preliminarus bakalauro darbo turinys, kurį sudaro dvi pagrindinės dalys su poskyriais. Pirmoji dalis yra teorinė temos analizė, antroji dalis apima empirinį tyrimą. Toliau rengiant darbą (per pavasario semestrą) turinys gali būti koreguojamas.

Įvadas Įvadinėje darbo dalyje turi būti atskleistas temos aktualumas ir naujumas. Tai galima daryti pasinaudojant Lietuvos ir užsienio autorių atliktais tyrimais pasirinkto tyrimo tematika. Įvardijama, kodėl pasirinkta tema yra aktuali tyrinėti ir kuo šis atliekamas tyrimas naujas. Naujumas bakalauro darbe galėtų būti atskleidžiamas ir per problemos iškėlimą, atsakymų į keliamus klausimus ieškojimą. Probleminių klausimų kėlimas galimas ir teorinėje, ir praktinėje darbo dalyje. Įvadinėje darbo dalyje tikslinga nurodyti objektą (kas bus tiriama teorinėje ir praktinėje darbo dalyse), suformuluoti darbo tikslą (apimantį teorinę ir praktinę darbo dalis) ir uždavinius jam pasiekti (tai etapai, kuriais bus siekiama užsibrėžto tikslo). Būtina įvardyti preliminarius tyrime naudojamus metodus, išskirti esminius (raktinius) žodžius ir juos apibūdinti. Apibūdinant sąvokas galima palikti nuorodas į šaltinius. Toliau rengiant darbą (per pavasario semestrą) įvadinė dalis gali būti koreguojama.

Teorinė darbo dalis Ši darbo dalis rengiama atsižvelgiant į S. Balčiūno, L. Juozaitienės, D. Rudytės, R. Tijūnaitienės (2013) publikaciją „Bakalauro studijų darbų rengimo rekomendacijos“. Toliau rengiant darbą (per pavasario semestrą) teorinė dalis gali būti koreguojama.

Naudotos literatūros sąrašas Pateikiamas pradėtas pildyti naudotos literatūros sąrašas. Jis vėliau bus pratęstas.

77

12 priedas

VARDAS PAVARDĖ ŠIAULIŲ UNIVERSITETO SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETO

...................... KATEDROS VEDĖJAS

AB Šiaulių banko Direktoriui

PRAŠYMAS

DĖL DUOMENŲ SUTEIKIMO BAIGIAMAJAM DARBUI

20....-....-.... Nr. SMS–XX

Šiauliai

Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto ekonomikos (verslo administravimo,

viešojo administravimo) bakalauro (magistro) studijų studentas rengia baigiamąjį darbą tema „xxx“.

Prašau suteikti galimybę naudoti jūsų įmonės (organizacijos) duomenis, reikalingus tyrimui

atlikti.

... ...................... katedros vedėjas Prof. dr. Vardas Pavardė

Parengė: Katedros administratoriaus pavardė, telefonas

Sigitas BALČIŪNAS, Liongina JUOZAITIENĖ,

Dalia RUDYTĖ, Rigita TIJŪNAITIENĖ

Bakalauro studijų darbų rengimo METODINĖS REKOMENDACIJOS

Skirtos Socialinių mokslų fakulteto studentams

Recenzavo: Prof. Daiva Beržinskienė Prof. Teodoras Tamošiūnas

Kalbos redaktorė: Lina Bužermanienė Maketavo: Kornelija Nagytė-Šarakvasienė

__________________________________________________

CD leidinio tiražas 30 vnt. Užsakymas 2802. Parengė ir išleido UAB „BMK Leidykla“, J. Jasinskio g. 16, LT-03163 Vilnius

El. p. info@bmkleidykla.lt, tel. (8 5) 254 6961, faks. (8 5) 254 6962 www.bmkleidykla.lt