1

UDK 656.1(474.5):929BrundzaVa-192

Auksinës trasos

Sudarytojas Valdas Valiukevièius

C UAB “LT MEDIA GROUP”C Valdas Valiukevièius

UISBN 978-995-9944-0-4

5

Pratarmë

Ði knyga – apie automobiliø ralá. Apie garsiausius Lietuvos lenktynininkus. Ir apie auk-siná jø metà.

1970–1990 metais Lietuvos ralio lenktynininkai pasiekë tiek, kad daugybë naujø kartøturës stengtis mëgindami bent jau pakartoti jø rezultatus pasaulinio garso lenktynëse.

S. Brundza, K. Girdauskas, E. Tumalevièius, L. Potapèikas, V. Roþukas, I. Charitopula –tai pavardës, kurias tuomet gerai þinojo visi, kaip ðiandien krepðininkus. Garsiausiø lai-mëjimø jie pasiekë ne vieni – sykiu su jais pergaliø siekë mechanikø, konstruktoriø ko-mandos. Tad kalbësime ir apie juos.

Pagrindinis ðios knygos herojus ir mecenatas – garsiausias to meto sportininkas, pri-paþintas geriausiu XX amþiaus ðalies lenktynininku, Stasys Brundza.

Knygà skiriu jo 60-meèiui, gyvenimui ir nuveiktiems darbams. Galbût Stasio Brundzosgyvenimas taps pavyzdþiu naujoms kartoms.

Valdas Valiukevièius

7

Auksinëstrasos

VAIKYSTËS STEBUKLAS

1947 metais Kauno pakraðtyje gimë berniukas, kuriam iðsyk buvo pranaðaujama muzi-kanto ateitis. Vaikinas neðiojosi kone savo paties dydþio violonèelæ, bandë suprasti garsøpasaulá, mokësi natø.

Taèiau labai greitai ðá instrumentà pakeitë kitas, kur kas didesnis, o natø sàsiuvinius –storos knygos, primargintos keistø þenklø. Skaitydamas ðiuos þenklus berniukas tapo ryþ-tingas, dràsus ir iðgarsëjo visoje Europoje. Taip gimë Stasys Brundza.

Tokios buvopirmosios Stasiuko trasosir pirmasis bolidas

8

„Maðina man buvostebuklas nuo pat vaikys-tës. Mama prisimena, jognuo maþø dienø aðstebëdavau visas mûsøgatve pravaþiavusiasmaðinas ir þinojau, kokiømarkiø jos buvo.

Mes gyvenome Kaune,Kæstuèio gatvëje, kur taislaikais tikrai nedaugautomobiliø pravaþiuoda-vo. Dvejø metø að sëdëda-vau ant palangës ir sakyda-vau – ðtai vaþiuoja didelëmaðina, o ðtai pravaþiavomaþa maðinytë. Bet kuriuoparos metu ið lovosiððokdavau maðinà iðgir-dæs.

Giminës ilgai prisimi-në, kaip að maþas buvaudingæs ið namø. Tai ávykotaip pat dël technikos.Netoliese, prie parduotu-vës, atvaþiavo motociklasir sugedo. Að nubëgau jopaþiûrëti ir beþiûrëdamas,kaip remontuoja, uþmigaupakelëje.

1952 metais tëvainusipirko „Moskviè“. Tadaprasidëjo laimingosdienos. Tëvelis buvomokslininkas ir nevairavoautomobilio, taèiau toreikalo ëmësi mama.Kaimynas, turintis automo-bilá, jà mokë, o að sëdëda-vau galinëje sëdynëje irstebëdavau viskà, kà jidaro, mokiausi sykiu su ja.

Tuo metu moterysvairavo labai retai, Kaunebuvo tik dvi automobiliusturinèios damos. Ilgainiuimama iðmokusi manesodindavo ant keliø irduodavo sukti vairà beiperjunginëti pavaras, matbuvau per maþas irpaminø nepasiekiau. Pirmàkartà pats vairavau auto-mobilá bûdamas 9-eriø.

Ilgainiui tëvai pardavë„Moskviè“ ir mano gyveni-me atsirado tuðtuma.Tekdavo pasitenkintitrupinëliais – gerø þmoniøsupratimu, kurie þinojo,kad tam vaikui reikalingasautomobilis. Taip ir slinkomano gyvenimas nuovieno vaþiavimo iki kito.

Kai man buvo apie 10–11 metø, gaudavaupavaþiuoti ne tik automo-biliu, bet ir motociklu – taivienas, tai kitas motociklasatvaþiuodavo pas kaimy-nus. Vëliau sesers draugasásigijo motociklà ir aðiðsipraðydavau ratelá kitàapsukti, domëjausi, iðkokiø detaliø tie dviraèiai„slibinai“ padaryti, steng-davausi padëti juosremontuoti.

Susidraugavau su vienuautobuso vairuotoju. Jisuþdengdavo kokiu norslietpalèiu langà nuokeleiviø ir leisdavo manvairuoti. Keleiviai tai

iðvydæ burbëdavo, kadvaikas vairuoja autobusà,taèiau vairuotojas manimipasitikëjo.

Noras vairuoti buvobegalinis, tad gudraudavauvisaip, kad tik pavyktøsësti prie vairo. Vienaskaimynas turëjo Minskepagamintà 125 kub. cmmotociklà, vadinamà„makake“. Jis mëgdavoiðgerti, o mano mamadarydavo naminá vynà.Gëda prisipaþinti, bet aðslapèia nusiurbdavaupuslitrá ir nuneðdavau jam– uþ tai gaudavau pusva-landþiui motociklà.

Nors motociklø lenkty-nëse dalyvauti buvau perjaunas, taèiau apledëjusio-mis Þaliakalnio gatvëmisjau laksèiau ið paþástamopasiskolinæs krosiná IÞmarkës motociklà. Net irdabar nesuprantu, kodëlþmonës man patikëdavomotociklus, automobilius.

Taèiau vis dëlto manelabiau traukë automobiliai.1959 metais tëvai ásigijo„Volgà“. Tuo metu tai buvopuikus automobilis. Nuotada motociklo man jaunebereikëjo – visas manolaikas buvo uþimtas ðiuoautomobiliu: man patikë-davo maðinà ávaryti ágaraþà, iðvaryti ið jo,plaudavau maðinà, keisda-vau alyvà ir t. t.“

9

ÐEIMOJE

„Mano tëvai buvo labai skirtingi þmonës. Tëvas Kazimieras buvo mokslininkas, visið-kai pasinëræs á mokslo pasaulá ir atitolæs nuo realybës. Jis dirbo Kauno þemës ûkio akade-mijoje katedros vedëju, Botanikos instituto skyriaus vedëju. Taèiau per savo iðsiblaðkymà,susimàstymà susigadino karjerà neátikëtinu bûdu. Eidamas gatvëje susimàstæs nepastebëjoprieðais einanèio Mokslø akademijos prezidento ir su juo nepasisveikino. Tai jam kainavokarjerà. Taèiau ir tai jo pernelyg nesujaudino, nes pirmiausia rûpëjo mokslas, o administ-racinis darbas tam, ko gero, tik trukdë.

Tëvas buvo didelis autoritetas ðeimoje. Kai dirbdavo namuose, turëdavo bûti tylu. Jokabinete temperatûra siekdavo tik 16 laipsniø, kad geriau veiktø protas. Jo darbðtumasgalbût ir mane ákvëpë mokytis, siekti tikslo, dirbti protiná darbà, analizuoti. Ið mamos,matyt, paveldëjau praktiðkumà, ûkiðkumà, organizacines savybes.

ProfesoriusKazimieras Brundza

10

Mama Konstancija buvo uþ tëvelá jau-nesnë 17 metø. Su bûsimuoju vyru, manotëvu, mama susipaþino institute – ji buvostudentë, jis – jos dëstytojas. Kai mes su se-serimis buvome maþi, ji ðeimininkavo na-muose. Taèiau ilgainiui tai, matyt, jà ëmëslëgti, mat ji buvo pernelyg energinga.

Kai tik mes paaugome, ji ëmësi visuo-meninës veiklos – Kaune ákûrë gëlininkødraugijà, mat turëjo daug paþástamø gëli-ninkø. Po to pradëjo rengti graþiausiø so-dybø konkursus. Jos ir draugijos iniciatyvaatsirado gëlininkø kioskeliai, kur kiekvienas

galëjo atiduoti parduoti savo uþaugintas gë-les. Tai buvo naujas þingsnis komercijos linksuvarþytoje Lietuvoje. Þmonës galëjo uþsi-dirbti pinigø ið savo triûso ir tai nebuvo spe-kuliacija.

Ilgainiui mama paraðë ne vienà knygàapie kulinarijà. Jis buvo iðmaninga ðeimi-ninkë, mëgo eksperimentuoti ir netgi „atra-do“ obuoliø sûrá.

Nepaisant charakteriø skirtumo, jie su-tarë labai graþiai, að niekada negirdëjau të-vø barantis. Nors charakteriai buvo labaiskirtingi, jie vienas kità graþiai papildë.“

Ðeimoje su tëvaisir seserimis

11

VIOLONÈELË

„Nors mano maþoje galvoje nuo pat pradþios buvo vienautomobiliai, taèiau tëvai nutarë pakreipti mano likimà.Jie manë, kad menas ir muzika man duos daugiau nei mo-torø gausmas. Kai man buvo 5-eri, mama mane nuveþë pasgarsø muzikos profesoriø D. Svirská patikrinti klausos. Jisatrado manyje absoliuèià klausà – kaip jis tai tyrë ir nustatë

Ðeimos kvartetas

Stasys Brundza violonèelegrojo 9 metus

– neþinau, taèiau po to, bû-damas 6-eriø, pradëjau lan-kyti specialiàjà vidurinæ mu-zikos mokyklà ir mokytisgroti violonèele. Ðioje mo-kykloje buvo mokoma ne tikáprastø visose mokyklosedisciplinø, bet ir daug dëme-sio skiriama muzikai.

Mano ðeima juokavo,kad viena sesuo bus audiniøparduotuvës vedëja, kad tu-rëtume kuo apsirengti, kitavadovaus maisto prekiø par-duotuvei, kad bûtø kà paval-gyti, na, o man skyrë muzi-kanto ir vairuotojo ateitá. Aðsakiau, kad bûsiu violonèe-lininkas bei „Pobieda“„ðoferis“ ir veþiosiu prekes áseserø parduotuves.

Mano seserys pasirinkokitus kelius – viena tapo ap-linkos architekte, kita –kompozitore, dailininke, na,o að buvau muzikantas –grojau violonèele 9 metus,o vairuotojas tebesu ikiðiol...“

Stasys buvo jaunëlis ðeimoje. Sykiu augo vyresnës sese-rys Elena ir Konstancija.

APSAUGININKU NETAPO

S. Brundzos kaimynas lenktynininkas Eugenijus Marti-nënas prisimena: „Muzikos mokykla buvo visiðkai ðalia au-toinspekcijos. Ðalia – ir autobusø stotelë. Tad joje daþnaibuvo galima pamatyti vaikà, stovintá su jo ûgio violonèeleir þiûrintá á automobilius, privaþiavusius prie autoinspekci-jos. Taip jis ir stovëdavo, nors jau kelintas reikalingas auto-busas pro ðalá pravaþiuodavo.

Jis mûsø garaþe daug laiko praleisdavo. Paþiûrëdavo,seilæ pavarvindavo. Sukti varþtø pernelyg nesistengdavo. Irvëliau, nors ir iðmanë technikà, taèiau mechaniku niekadanetapo, skirtingai nuo K. Girdausko, kuris savomis ranko-mis ruoðë automobilius“.

Galbût kaimynas E. Martinënas padarë átakà tolesneiStasio Brundzos karjerai. Juk jo kieme nuolat bûriuodavosilenktynininkai, burgzdavo sportiniai automobiliai, èia jiebûdavo ruoðiami lenktynëms.

„Nors tarp mûsø buvo 12 metø skirtumas, bendravomesu Stasiuku ir jo seserimis, – pasakoja ralio veteranas E.Martinënas. – Jo mama mane ponu vadino, nes að tuo metujau vaikðèiojau su ilgomis kelnëmis, o Stasys lakstë su trum-pikëmis. 1962 metais mes ruoðëme kieme automobilá Sà-jungos pirmenybëms. Þiûriu, Stasiukas bëga. Ekspromtu kilomintis: „Kur bëgi, Stasiuk?“. O jis sako: „Á kinà“. „Tai galnori su mumis á lenktynes Kaukaze vaþiuot?“. Stasiukas nu-tirpo ið laimës, klausë, ar tikrai. Paskui nutarë: „Gerai, bë-gu kino bilietà parduoti ir paklausiu tëvø, ar iðleis“.

Man paskambino ponia Brundzienë, pasitikslino, ar tik-rai jos vaikà veþame á Kaukazà. Patikslinau, kad mums rei-kia þmogaus, kuris saugotø maðinà – toká vaidmená jamsugalvojome.

Stasiukas pakeliui vis praðë: „Duokit pavaþiuoti, duokitpavairuoti“. O mes patys dar prie „Moskviè“ neápratæ, norssu „Pobieda“ jau rankà „atmuðæ“ buvome. Maðina gerainesureguliuota, sunkiai valdoma, tad Stasiui tada pavaþiuotineteko.

Kai atvykome á Nalèikà, Stasio papraðëme, kad priþiû-rëtø ir saugotø automobilá. Jis paþadëjo. Taèiau vienà va-karà ieðkome, kur tas mûsø Stasiukas – nëra, kità vakarà –nëra. O, pasirodo, mûsø „apsauginis“ pas gruzinus laikà

leidþia. Mat ðie jam duodapavaþiuoti, tai jis nuo jø irneatstoja. Taip ir „saugojo“jis mus visà laikà.

Vaþiuodamas á NalèikàStasiukas pasiëmë sàsiuviná,kuriame buvo ádëtas pieðtu-kas. Jis sakë, kad tëvukasádëjæs tà sàsiuviná ir liepæsið Kaukazo atveþti kuo ávai-resniø þoleliø. Jau gráþtant iðvarþybø papraðëme jo paro-dyti tà sàsiuviná, kiek þole-liø pririnkæs. O sàsiuvinis taituðèias. Stasiui ne þolelës, omaðinos rûpëjo.

O kiek vëliau, jau Lietu-voje, einu að Kaèerginës tra-soje, kur prasideda varþy-bos. Þiûriu – stovi Brundzø„Volga“, matosi, kad jau da-lyvavusi lenktynëse, paþe-mintomis spyruoklëmis. Pri-eina prie manæs ponia Kon-stancija Brundzienë ir sako:„Tai ðtai, ponas Eugenijau,jeigu kas Stasiukui atsitiks,tai jums ant sàþinës“.

Laimë, kad mano sàþinëiki ðiol ðvari liko“.

Stasys prisipaþásta, kad bûtenttëvai já iðmokë siekti tiksloir atkakliai dirbti

12

ÁRODË MOKSLIÐKAI

Paklaustas, ar tëvai nebandë kaip nors uþdrausti polinkio á pavojingà sportà, Stasysatsakë: „Man sunku kà nors gyvenime uþdrausti.“ Tuo ásitikinsime vëliau, skaitydami ðiàknygà.

Tëvø „Volga“ tapo pirmuoju Stasio lenktyniniu automobiliu. Taèiau pirmuosius kartusgauti tëvo leidimà iðvairuoti automobilá ið kiemo á lenktynes buvo nelengva. Tëvas skep-tiðku mokslininko protu nesuprasdavo, kam to reikia, vaiko entuziazmà palaikydavo tikmama. Tëvui reikëdavo viskà labai logiðkai árodyti, kad jis tuo patikëtø. Tad ðtai Stasys irsukûrë teorijà, kad automobiliui nesveika stovëti garaþe, kad jam reikia „prasimankðtinti“,tada jis geriau vaþiuos ir ilgiau tarnaus. Toks Stasio paaiðkinimas patenkino tëvà.

Mama kentëjo tyliai. Vienàsyk ji apsilankë Kaèerginëje vykusiose lenktynëse, kai var-þësi Stasiukas, ir jai tai pasirodë labai baisu. Konstancija Brundzienë nuo to laiko á lenkty-nes nevaþiuodavo.

PRIEÐ LENKTYNES –Á MILICIJÀ

„Visa mano jaunystë buvo susijusi suautomobiliais. Turëjau ir autoinspekto-riaus darbo patirties – paþástami autoins-pektoriai, iðvydæ, kad labai domiuosiautomobiliais, pakvietë jiems talkinti –tad penkiolikmetis bûdamas dirbau sykiusu jais, padëdavau tikrinti automobiliøtechninæ bûklæ keliuose, lásdavau poautomobiliais, tikrindavau traukles. Tai,þinoma, man irgi davë gyvenimiðkospatirties. Galiu pasakyti, jog automobiliøtechninë bûklë buvo geresnë nei dabar –þmonës labiau juos priþiûrëdavo. Autoins-pektoriai taip pat kur kas labiau domëjosiautomobiliø bûkle nei ðiandien.

Taèiau su milicija bûta ir kitokiobendravimo... Vienàsyk susitikome suKastyèiu Girdausku, buvo ir dar vienasdraugas. Visi trys buvome su „Volgomis“.Sëdome trise ir nulëkëme Laisvës alëja

13

iðsirikiavæ trikampiu. Turbût atrodë graþiaiir skambëjo garsiai, nes „Volgø“ duslintu-vai buvo „iðoperuoti“. Kaip tyèia tuo metuið teatro iðëjo milicijos valdybos virðinin-kas. Kas tai pravaþiavo – jam klausimønekilo, mat tokiø automobiliø Kaunenebuvo daug.

Virðininkas buvo senyvas þmogus ir játai labai papiktino – kità dienà musiðsikvietë, labai barë, iðvadino gatviøchuliganais ir atëmë vairuotojo paþymëji-mus.

Mûsø laimei, autoinspekcijos virðinin-kas buvo geras þmogus ir suprato, kadmums á varþybas reikia vaþiuoti, tad prieðvarþybas paþymëjimus gràþindavo, o povarþybø vël nuneðdavome atgal. Ir taipkelis kartus, kol vienàsyk tiesiog uþmirðaununeðti ir paþymëjimas liko pas mane.Bûdamas deðimtoje klasëje automobiliujau vaþinëdavau á mokyklà“.

14

GIMTADIENISVARÞYBOSE

Pirmosiose oficialioselenktynëse Stasys dalyvavo1963-iøjø rudená, sulaukæs16 metø. Tai nebuvo itinrimtas iðbandymas – mëgë-jiðkas 200 km ralis aplinkKaunà, kurio metu reikëjoáveikti kelias figûrinio vaira-vimo rungtis, pakeisti ratà irpan. Stasys nesunkiai laimë-jo tà ralá. Taèiau, pasak jo,tai nebuvo labai rimtos lenk-tynës.

Pirmasis tikras krikðtas –1964-øjø vasará – Sàjungoskomandinës pirmenybës.Startas buvo Uþtrakyje. Pir-moji ralio dalis buvoþvaigþdinis vaþiavimas, kai,

„Po vidurnakèio buvome Smolenske, komandos drau-gai mane mëtë aukðtyn. Buvo labai smagu, kad 17-àjá gim-tadiená ðvenèiau áveikæs sunkià trasà. Po to ðios lenktynësdar dvi paras vyko Lietuvos keliais“.

Pirmasis lenktyniø automobilis -tëvø „Volga“

startavæ Uþtrakyje, Lietuvoslenktynininkai vaþiavo perMinskà á Smolenskà. Kiti da-lyviai startavo kituose mies-tuose, o nuo Smolensko visivaþiavo viena trasa.

Oro sàlygos buvo labaisunkios – -15 laipsniø, rû-kas, automobiliø pilnos pa-kelës. Brundza vienu metutaip pat buvo vienà ratà áki-ðæs á pusná, taèiau iðsilaikëkelyje. Tai buvo jo tikrasáðventinimas á vyrus.

15

KOMANDINËS LENKTYNËS

Komandinës lenktynës – unikalus reiðkinys. Nieko panaðaus turbût nebuvo visamepasaulyje. Tad galbût ðiø èempionatø nugalëtojus galima vadinti ir neoficialiais pasaulioèempionais?

Kad ir kaip bûtø, Stasys Brundza jau vëliau su Iþevsko komanda 3 kartus laimëjo Sàjun-gos komandines pirmenybes. O kur kas vëliau, 1976-aisiais, su V. Roþuku bei K. Girdaus-ku darsyk iðkovojo nugalëtojø vardus Baltijos ðaliø komandinëse pirmenybëse.

Komandinëse lenktynëse vienu metu startuodavo trys automobiliai, o rezultatas bûda-vo fiksuojamas pagal paskutinio automobilio atvykimo laikà.

„Komandinës lenktynës – komandinisþaidimas. Priekiniø automobiliø vairuoto-jai turëjo ne tik vaþiuoti greitai, bet ir ste-bëti, kad galiniai automobiliai neatsiliktø –juk jø rezultatas buvo fiksuojamas. Jeigu ku-ris nors álëkdavo á griová – traukdavome jávisi. Treniruodavomës ir ðá momentà – kaiptraukti automobilius ið sniego. Tarpusavyjesusidûrimø beveik nebûdavo“.

Lenktynës visada vykdavo þiemà ir be-lieka tik ásivaizduoti, kaip bûdavo sunku va-þiuoti antrajam ir treèiajam automobiliui,mat nuo pirmojo ratø kildavo sniego debe-sys, priekyje vaþiuojanèiø automobiliø be-veik nesimatydavo. Dël to ant automobiliøstogø kuo aukðèiau bûdavo pritvirtinamispecialûs þibintai. Tad paskui ðiuos ðvytu-rëlius ir sekdavo komandos draugai.

Tuo metu visuose ðiuose automobiliuo-se saugos lankø nebuvo. Jie buvo pradëtinaudoti kur kas vëliau.

Komandinëse lenktynëse sykiu vaþiuodavo trys automobiliai.Priekyje - S. Brundzos vairuojamas „Moskviè“

16

Iþevsko komanda pradëjo dëti lankus anksèiau, nei to buvo oficialiai reikalaujama, –apie 1970 metus. Tai buvo gamyklos iniciatyva. Lankai buvo gaminami ið ðautuvø vamz-dþiø plieno. Komanda plonus, bet tvirtus lankus ámontavo tiesiog á këbulo statramsèius. Irtai, þinoma, padëjo iðgyventi ne vienam.

Stasys prisimena, kaip Ðvedijos ralyje vaþiavo ant stogo per tramplinus apie 50 metrø.Po to maðina nuslydo nuo ðlaito ir sustojo tik atsitrenkusi á medá. Kaþin kaip bûtø pasibai-gusi ði kelionë, jeigu ne rusø iðradimas.

Iþevsko „Moskviè“ salonas neprimenaðiuolaikiniø ralio bolidø

17

UÞMIGO TRASOJE

„1965-aisiais Vikis Oleka davë man su bendrakursiuV. Namajûnu savo „Volgà“ – aèiû jam, kad pasitikëjotokiais jaunuoliais. Tada startavome ið Vilniaus á Talinà.Buvo lapkritis, temdavo gana greitai. Vaþiavome áPabaltijo pirmenybes „Baltijos jûra – taikos jûra“. Pirmojinaktis buvo gana paprasta. Antroji – Estijos keliuose.Gerai, kad estai davë þemëlapá, o mes turëjome prietaisàjuokingu pavadinimu – kurvimetrà, kuriuo þemëlapyjeiðmatavome atstumus tarp kryþkeliø. Tai, kà suraðëmetada, galiu pavadinti stenogramos pradþia, mat tuo metunei kelio knygø, nei stenogramø nebuvo – kiek matyda-vome, tiek vaþiuodavome, orientuodamiesi pagal þemë-lapá. Taèiau tada, nepaisant kruopðtaus mûsø pasiruoði-mo, naktá teko ilgai klaidþioti po Estijà. Juolab kad manoðturmanui pasidarë bloga, jis vargðas sëdëjo susirietæs, oman teko dirbti uþ du.

Auðtant nustebau, kai ið priekio pasirodë estø maði-nos. Nesupratau, kodël jie vaþiuoja á prieðingà pusæ.Paaiðkëjo, kad priekyje sugriautas tiltas, o to neþinojo irpatys estai.

Nuo to momento vaþiavome sykiu su estais – jiemsteko netgi klausti kelio vietiniø gyventojø. Vaþiuodamasestams ið paskos stebëjau jø vëþes ant drëgno þvyro, kurjie stabdo, kur pradeda sukti, tad að galëjau stabdytivëliau, bandyti statyti automobilá skersai posûkiuose irtaip juos pasivydavau labiau vingiuotose vietose.

Tai buvo gera vairavimo mokykla. Vaþiavo tuo metulabai garsûs lenktynininkai H. Riutelis ir G. Holmas,taèiau ir jie daug klaidþiojo. Galiausiai pasiekëme Piritosþiedà. Èia buvo surengtas greièio ruoþas, kuriamefiniðavau antras, iðsyk po Estijos asø.

O po nedidelës pertraukos Piritoje teko vël iðvaþiuoti átrasà. Tuo metu buvo tokia tvarka: po vienà sudëtingàratà reikëjo vaþiuoti vienam ekipaþo nariui. Taigi vakareiðvaþiavau á trasà vienas. Man tai jau buvo treèioji naktisbe miego, o 18-meèiui to per daug. Privaþiavæs priekryþkelës uþmigdavau beþiûrëdamas á þemëlapá. Teisëjai,uþdarantys trasà, paþadindavo, o að lëkdavau toliau, ikikitos kryþkelës... Ilgainiui tiek miegojau trasoje ir tiek

pavëlavau, kad ið varþybøteko pasitraukti.

Nepaisant patirtonuovargio, ðios lenktynësman buvo labai naudingos.Tada susipaþinau suRiuteliu ir Holmu, stebë-jausi jø ðaltakraujiðkumu,sàþiningumu ir paprastu-mu. Vëliau Holmas buvomano ðturmanas. Jis maniðliko kaip sportininkopavyzdys, tikras sàþiningu-mo ásikûnijimas. O juklenktynëse teko patirtivisko – matyti daugybæatvejø, kai teisëjai, aiðkiaisuinteresuoti palaikyti kuránors konkretø ekipaþà,klastodavo rezultatus.

Po to mane uþspaudëmokslai – naktimis tekomokytis, gerti daug tirpioskavos ir tada man prisidëjonemiga, kuri kankina ikiðiol.

Ið pradþiø ástojau áRadioelektronikos fakulte-tà, taèiau vëliau perëjau áAutomobiliø katedrà, nestai, þinoma, buvo labiauprie ðirdies. Baigiaumokslus tik 1976 metais,nes nebuvo laiko – reikëjosportuoti. Mokytis sutrukdëir patirta avarija tiesZarasais, po kurios reikëjoilgokai pasivartyti ligoni-nëje“.

18

MËLYNOJI „VOLGA“

1964-aisiais Stasys Brundza baigë vidu-rinæ mokyklà ir ástojo á Kauno politechni-kos institutà. Taèiau mokslams daug laikonebuvo – varþybos, treniruotës, organiza-ciniai rûpesèiai – lenktynës tesësi. Vienà kur-sà ðis studentas sugebëdavo baigti per 2–3metus...

1965 metais Leningrade 18-metis Stasysvaþiavo Sàjungos þiediniø lenktyniø èem-pionate jau gavæs klubo „Volgà“.

„Pirmasis mano susitikimas buvo toks, –pasakoja A. Rimonis. – Klubo virðininkasJ. Ðarkauskas pasikvietë mane ir sako: „Pa-dëk vienam vaikinui“. Ir prasidëjo mûsøbendravimas. Jo maðinà reikëjo paruoðtivarþyboms. Po kiek laiko jis gavo klubo ma-ðinà GAZ-21, graþià, mëlynà. Að taip pat jà

ruoðiau varþyboms.Su mëlynàja „Volga“ Stasys startavo Le-

ningrade vykusiose þiedinëse lenktynëse.Ten jam sekësi gerai, vaikësi garsø Latvijoslenktynininkà J. Snikerá. Po lenktyniø Sta-sys prieina ir sako: „Viskas gerai, bet maðinanetraukia taip, kaip reikia“.

O J. Snikeris, su kuriuo mes buvome ge-rai paþástami, sakë: „Tiesiojoje jis mane pa-siveja, o posûkiuose að nuo jo pabëgu“. Va-dinasi, maðina vaþiavo gerai, taèiau jaunamStasiui tada dar trûko vairavimo technikos“.

Leningrade Brundza buvo septintas. Èiajis ir pradëjo gerai vaþiuoti. Kad ir kaip bû-tø, bet Brundza buvo Brundza. Að buvau jomechanikas ne viename ralyje ir visada juoþavëjausi. Jis unikalus tuo, kad sportui ati-davë visà savo gyvenimà. Jis tiesiog kliedë-jo sportu, niekas daugiau jam nerûpëjo“.

1965 metais prieð lenktyniø startà Leningrade ketvirtas ið kairës S. Brundza, treèias ið deðinës A. Rymonis

19

LINKSMASIS „ZAPOROÞEC“

„Kitame Sàjungos þiediniø lenktyniø èempionato etape, Kaèerginëje, finiðavau antras.Mane tada ëmë visi mëtyti aukðtyn, sveikinti. Po to priëjo vienas solidþiai atrodantis tvir-tas vyras, pabuèiavo ir pasakë: „Ateik pas mane“.

Ið pradþiø nesupratau – kas jis toks ir kur man reikia ateiti. Taèiau vëliau suþinojau, kadtai radijo gamyklos direktorius Valentinas Minkus, didelis lenktyniø entuziastas. Kai apsi-lankiau, jis pasiûlë vaþiuoti gamyklos komandoje.

Gamykla nupirko mums zaporoþieèius Tuo metu tai buvo vienintelis nedeficitinisautomobilis. Ið pradþiø vaþiavome su Kastyèiu Girdausku viename ekipaþe, taèiau kaiplygiaverèiai vienà ruoþà vairuodavome vienas, o kità – kitas, mokëmës ir ðturmano, irpiloto darbo“.

Tai buvo ypatingi vaþiavimai – automo-bilis juk visiðkai nesportiðkas: variklis iðvys-të tik 27 AG, o apie pakabos standumà te-reikëjo tik svajoti.

Jis velniðkai greitai virsdavo, mat slys-tant ðonu galiniai ratai tiesiog iðvirsdavo irpalásdavo po juo.

Norint kà nors pasiekti, trasoje reikëjogudrauti, pavyzdþiui, posûkiuose ðturmanasiðlásdavo pro langà lyg motociklininkas,siekdamas palaikyti automobilio stabilumà.Taèiau iðlindus didëjo oro pasiprieðinimasir tai maþindavo automobilio greitá. Tad to-kiø pavojingø eksperimentø teko atsisakyti.

Taèiau zaporoþietis turëjo ir kai kuriøpranaðumø. Pavyzdþiui, startuojant ledo tre-ke jis lenkdavo daugiau nei dvigubai galin-gesnius „Moskviè“ automobilius. Mat „kup-riuko“ variklis buvo gale, jis prispausdavogalinius ratus, o pats automobilis svërë ma-þai.

Tad startavæs iki pirmojo posûkio jis„Moskviè“ ir kitas maðinas lenkdavo 50–70metrø. Stasys greièiau vaþiavo ir posûkiuo-se, taèiau tiesiuose ruoþuose, kai visi auto-mobiliai juos áveikdavo ásibëgëjæ, jau sun-ku buvo atsilaikyti prieð galingesnius „Mosk-viè“.

Maþasis „Zaporoþec“ pirmasis pajudëdavonuo starto linijos

20

MAÐINÀ MËTË Á ORÀ

Stasys prisipaþásta jau tada pradëjæs dëti racionalaus vaþiavimo pamatus – posûkiuosestebëjo besivejanèius „Moskviè“ automobilius ir suprato, kad jeigu galinë konkurentoautomobilio dalis pradeda pernelyg slysti, skersuoti, vadinasi, jis netgi tiesiojoje jo neap-lenks.

Maþà automobilá pofiniðo sirgaliai mëtydavoant rankø

„Vienose tokiose lenktynëse Rygoje fi-niðavau antras, o mano zaporoþietá þmo-nës mëtë á orà. Prisimenu, kad buferiai bu-vo silpnai pritvirtinti, tad neatlaikë tokiosgerø emocijø bangos.

Turint toká silpnà automobilá reikëjo

Maksimalus „Zaporoþec“ greitis siekdavo 130–140 km/h. Taèiau taip greitai automo-bilis vaþiuodavo po rimtos jaunøjø lenktynininkø invazijos á jo vidurius. Jiems reikëdavogerokai pasidarbuoti – ðlifuojant cilindrø galvutës kanalus, voþtuvus, ásiurbimo kolekto-riø, tiksliai suleidþiant kanalus. Pasak Stasio, tai nebuvo itin sudëtinga, mat radijo gamyk-loje buvo puikiø árenginiø bei daug linkusiø padëti entuziastø.

Ilgainiui Stasys su Kastyèiu ðiuos automobilius iðmoko skersuoti posûkiuose. Taèiau taireikëjo daryti atsargiai, nes maðinos greitai virsdavo.

maksimaliai susikaupti ir iðnaudoti visas va-þiavimo meno taisykles. Iðmokau, kaip rei-kia startuoti slidþiame kelyje. Ilgainiui mespatobulinome automobilá – pavyko paþe-minti galinæ dalá, padaryti já daug stabiles-ná“.

21

AVARIJA

Pati didþiausia Stasio avarija buvo patirta 1967metais. Ta diena buvo ypatinga nuo pat pradþios.

Lëktuvas ið Leningrado vëlavo leistis Vilniuje. Stasysgráþo ið komandiruotës. Negana to, nusileidimo trasabuvo labai slidi ir lëktuvui neuþteko nusileidimo takoilgio.

S. Brundza ir K. Girdauskasprieð 1966 m. SSRS

èempionato startà

„Prisimenu, jog lëktuvo pilotas buvo tikras ðaunuolis. Uþuot leidæs lëktuvui smigtinosimi á pusnis, jis sugebëjo pastatyti já skersomis ir taip sustabdyti“.

Stasys tuo metu jau stovëjo lëktuvo salone su lagaminu rankose galvodamas apiebûsimas lenktynes, á kuriø startà reikëjo labai skubëti. Avarinio stabdymo metu jistrenkësi galva á lëktuvo bortà. Iðlipæs ið lëktuvo nors ir skubëjo, dþentelmeniðkai áautobusà praleido moterá su vaiku. Durys tada uþsidarë prieð pat já ir vël teko laukti. Lyg

22

kas bûtø specialiai norëjæs já sulaikyti nuodalyvavimo tose lenktynëse.

Tai buvo vadinamosios þvaigþdinëslenktynës, kai visi dalyviai turëjo susirinktiið skirtingø vietø viename taðke.

„Mûsø klubo komanda vaþiavometrimis zaporoþieèiais. Vidmantas Èiutelëvaþiavo pirmas, að antras. StartavæVilniuje turëjome pasiekti Rezeknæ, po to– Rygà.

Avarija ávyko ties Zarasais. Èiutelëiððoko ant kalniuko, uþ jo, pasirodo, buvoperkastas kelias, o staigus posûkis á deðinæ– apvaþiavimas. Vidmantas toje vietojeapsisuko ir að, paskui já iððokæs ið uþkalniuko, iðvydau tik pakeltà sniego sienàbei á mus nukreiptus jo automobilioþibintus. Staiga supratau, kad reikia suktideðinën, jungiau treèiàjà pavarà, taèiaunutirpau pajutæs, kad stabdant ketvirtàjapavara variklis uþgeso ir zaporoþietis taponevaldomas. Mes su ðturmanu vertëmës.Po viso to automobilis atsistojo ant ratø.

Besiverèiant að iðkritau ir durimisgavau per nugarà. Labai skaudëjo, taèiaunenorëjau pasitraukti ið varþybø, o juolabtrukdyti kitiems“.

Prie Stasio automobilio vairo sëdoKastytis Girdauskas, o Stasys atsigulëVidmanto Èiutelës ðturmano vieton, matsëdëti buvo neámanoma – taip smarkiaiskaudëjo nugarà. Taip jie pasiekë kontro-lës punktà Daugpilyje ir, nors Vidmantassiûlë vaþiuoti tiesiai á ligoninæ, Stasys jáatkalbëjo, kad neverta dël to gaiðti laiko.

Kitos dienos vidurdiená iðmaiðæLatvijos kaimelius ir miestelius, pasiþymë-

jæ visuose reikalinguose punktuose, jiepasiekë Rygà.

Skausmas nugaroje në kiek nemaþëjo,o tik tolydþio stiprëjo. Jis ramino save,kad lûþus stuburui pirmiausia paralyþiuo-jamos kojos. O kojas jis jautë. Taèiaupertraukos metu Rygoje já vis dëltoákalbëjo apsilankyti pas gydytojus. Jødiagnozë buvo netikëta – trijø stuburoslanksteliø lûþis. Verdiktas buvo þiaurus:„Gulëti“. Tad Stasiui teko du mënesiuspraleisti Rygos ligoninëje.

S. Brundza ir ðiandien su dëkingumuprisimena latvá J. Snikerá ir jo seseris.Latviai já nuolat lankë ligoninëje, neleidonuobodþiauti.

Stasio Brundzos motina tada labaiiðgyveno dël ðios avarijos ir gal patisugalvojo, o gal draugai patarë, kad vertaapsilankyti pas gydytojà ir gauti paþymà,jog vaikinas daugiau negali dalyvautiautomobiliø lenktynëse. Taèiau koks buvoponios Brundzienës nustebimas, kaipriartëjusi prie gydytojo kabineto durøiðvydo pro jas iðvirstantá laimingà Stasá.

Rankoje jis laikë gydytojo paþymà,liudijanèià, kad gali sportuoti toliau.

„Po to kurá laikà vairuoti buvo sunku,taèiau po truputá pradëjau vaþinëtipaprastu automobiliu, vykdavau á lenkty-nes mechaniku talkinti kitiems. Vëliaususikonstravau specialià sëdynæ ir rudenásëdau prie sportinio automobilio vairo.Pradëjau vaþiuoti su Èiutele, buvau joðturmanas, kartais keisdavomës.

Tais metais tapome Baltijos respublikøèempionais“.

23

„Tremtyje“ prie UraloLaimingai iðgijæs po didþiosios savo avarijos Stasys suprato, kad Lietuvoje gauti naujà

automobilá ir kà nors pasiekti jam bus sunku. Tai kuþdëjo ne vien nuojauta, bet ir jokonkurentai, bandæ ákalbëti K. Brundzienæ, kad ji neleistø Stasiui daugiau lenktyniauti.

Tuometinis jo kolega, dabar „Nemuno þiedo“ direktorius Eduardas Jakas tvirtina: „Jautada jo bijojo kaip lenktynininko. Paprastø lenktynininkø buvo daug, o Stasyje daugelismatë nesutramdomà konkurentà. Dël to, manau, ir kilo daug intrigø, dël to jam ir reikëjovietos ieðkoti Iþevske“.

Nesiveldamas á vietines intrigas Stasys kreipësi á Iþevsko automobiliø gamyklos þmones.O rusai jau buvo girdëjæ apie jaunàjá Brundzà ir mielai já priëmë pas save.

Tuo metu gamykla tik buvo pradëjusi veikti. 1966 metais ji pagamino pirmuosius 300lengvøjø automobiliø „Moskviè-412“. Gamykloje buvo ákurta speciali sportiniø automobiliølaboratorija ir suburtas kvalifikuotas personalas.

Atvykusá á ðá miestà Stasá apgyvendino gamyklos bendrabutyje ir ádarbino vairuotojubandytoju. Labai greitai jis èia pelnë pripaþinimà, juk ðiaip ar taip buvo automobiliøsporto meistras. Netrukus jis buvo paskirtas inþinieriumi bandytoju – sykiu su mechanikaisatrinkdavo ir lenktynëms ruoðdavo geresnes maðinas.

„Moskviè“ tuo metu buvo tobuliausias ralio automobilis

24

Greitai Stasys gavo naujà automobilá lenktynëms irtoká patá – treniruotëms. Ilgainiui jis Iþevskeneuþsibûdavo – dumdavo treniruotis namo arba ákaimynines Baltijos ðalis, mat èia buvo geresnës trasos.Iþevskieèiai stebëjosi ðio jauno lietuvio rimtumu – jamrûpëjo ne degtinë, merginos ar kitokios linksmybës, ovien tik darbas, treniruotës.

„Þinoma, bûdavo visko. Vietinës to meto tradicijosbuvo tokios, kad jeigu neiðgeri degtinës su vietiniais –tave gali prieðu palaikyti. O juk reikëjo bendrauti. Manpatiko, kad gamykloje buvo gera dvasia – ralá èia mëgo,tad mums, lenktynininkams, buvo sudaromos gerossàlygos, daugelis darbuotojø visaip padëdavo. Tai buvotikras komandinis darbas“.

Paèioje pradþioje, 1968-øjø vasarà, Stasys kaipgamyklos atstovas nuvyko á Rusijos pirmenybesKrasnodare. O atvyko padëti komandai – pergalës jolaukë kiek vëliau.

Bet jau tà patá rudená mûsø sportininkas su ðturmanuVitalijumi Ðichovu dalyvavo Sàjungos pirmenybëseLeningrade ir uþëmë antràjà vietà.

Rodos, reikëjo dþiaugtis tokiu rezultatu, taèiauramybës nedavë mintis, jog nugalëtojui I. Astafjevui buvopralaimëta tik ðeðiomis sekundëmis. Ir tai ne vairuotojoar ðturmano klaidos, o ðturmano per arti nusviestagranata.

Mat tuo metu lenktynininkams reikëdavo ne tiklenktyniauti, bet ir áveikti keletà papildomø rungèiø.

Ðtai taip atrodë „Iþevsko”komandos vyrai(1970 m.)

SURADOSAVÀJÁÐTURMANÀ

Brundza vis tebeieðkojoðturmano, kuriuo galëtø pa-sikliauti. „Tada pasirodþiauað, – pasakojo AnatolijusBrumas. – Ir ðtai mudu sëdi-me viename moskvièiuje,riedame á Jaroslavlá, á RTFSRèempionatà. Prisipaþinsiu,man buvo be galo smalsupatirti, koks vairuotojas irþmogus tas Brundza, o jis,man regis, savo ruoþtu akieskampuèiu stebëjo mane. Ke-liø ðimtø kilometrø pakako,kad perprasèiau Stasio vai-ravimo manierà – minkðtes-næ, ðvelnesnæ negu dauge-lio kitø paþástamø profesio-nalø. Netrukau ásitikinti irBrundzos iðmanymu apietechnikà, dideliais, grieþtaisjo reikalavimais aptarnau-janèiam personalui ir saupaèiam. Prieð varþybas kas-dien treniruodavomës po17–19 valandø“.

25

Tose lenktynëse trasa buvo labai sunki – duobës, pel-kës, sunkiai iðvaþiuojamos vietos. Ekipaþo nariai maðinojeskraidë lyg du obuoliai, mat tais laikais sportiniø dirþø neisëdyniø dar nebuvo. Taèiau apsiðarvavæ kantrybe ir racio-nalumu abu vyrai buvo apdovanoti – jie uþlipo ant patiesaukðèiausio podiumo laiptelio. Sunkios lenktynës suartinodu sportininkus ir jie ilgiems metams pasiliko dirbti drau-ge.

1969 metø vasarà SSRS èempionato lenktynës vyko Es-tijoje. Tada abu ðie vyrai pradëjo treniruotis beveik prieðmënesá ir dirbo, „ðlifavo“ kiekvienà posûká, tramplinà. Ta-èiau, nepaisant to, lenktynëse nesisekë – subyrëjo galinisreduktorius, prieð startà automobilis neuþsivedë, buvo pra-kirstos padangos. Vietomis jau rodës, kad viskas, galimapasitraukti ið lenktyniø – rezultato tikrai nebus. Taèiau Sta-sio atkaklumas – nepasiduoti iki paskutinio momento – bu-vo apdovanotas – po dramatiðkos kovos vyrai labai dþiau-gësi treèiàja vieta.

Jau vëliau jie suþinojo, kad tà lenktyniø naktá tirðtamerûke klaidþiojo daugelis ekipaþø, o juos abu gelbëjo geraiuþraðyta trasos stenograma. Bûtent tada, ðiose lenktynëse,

abu vyrai padarë iðvadà –bûtina turëti labai tikslià ste-nogramà.

Po ðiø lenktyniø StasioBrundzos ir Anatolijaus Bru-mo ekipaþu susidomëjoSSRS rinktinës treneriai.

Kairëje - ðturmanasAnatolijus Brumas.

Deðinëje - lenktynininkasVitoldas Spruktas

26

MEDALIAI IR PAVYDAS

Iþevske buvo sukurta darni, gerai vei-kianti komanda ir tada pasirodë rezultatai.SSRS èempionu Stasys pirmàsyk tapo 1971metais vaþiuodamas su Anatolijumi. Tai ávy-ko aðtuntaisiais Stasio karjeros metais – ta-da tiesiog pasipylë medaliai, podiumai.

Taèiau sykiu ir pavydas. 1970 metais Sta-sys Brundza turëjo startuoti ilgiausiame pa-saulio automobiliø maratone Londonas–Meksikas. Visa spauda ið anksto raðë apieðias varþybas ir apie jaunojo Brundzos star-tà jose.

Taèiau likus porai dienø iki iðvykimo Sta-sys suþinojo, jog tapo „nevyjezdnoj“, t. y.ávairios SSRS tarnybos jo nutarë neiðleisti áuþsiená.

Panaðiai atsitiko ir 1971 metais. Prieðstartà maratone „Europos turas“ Stasys su-þinojo, jog nestartuos. Ir vël dël tø paèiøprieþasèiø. Tiksliau, dël prieþasèiø, kuriosgalbût niekada nebus aiðkios. Þinoma tik

Iþevske subûrus rimtà komandàprasidëjo medaliø lietus

1970-ieji.Startas Lenkijos ralyje „Raid Polski“

27

tiek, kad kaþkas paraðë skundà, o ávairûsSSRS organai ëmë já tirti ir nutarë sulaikytisportininkà nuo iðvykimo.

O gal jis pasiliks? O gal jis iðduos tëvy-næ? Sës á koká „Fiat“ ar „Renault“ automo-bilá ir aplenks visus draugus ið tëvyninës ko-mandos.

Tokiø precedentø buvo daugelio garsiøto meto lenktynininkø gyvenime. Kai prasi-dëdavo medaliai, prasidëdavo ir skundai.Tokia buvo kovos dël vietos forma. Juk ið-vaþiuoti á uþsiená norëjo visi. Tai buvo netik ádomu, bet ir naudinga.

Lenkijos ralyjenet ir kliudæs kelio aptvaràS. Brundza tempo nesulëtino

KAI NESIMATO NIEKO

1972 metais Stasys su A. Brumustartavo Lenkijoje vykusiame Europosralio èempionato etape „Raid Polski“.Garsus automobiliø sporto treneris A.Tikke prisimena tuos metus: „RaidPolski“ SSRS rinktinës sudëtyje vaþiavo irIþevsko atstovai S. Brundza su A.Brumuir L. Morozovas su G.Holmu. Lenktynësestartavo 143 ekipaþai, buvo klasifikuoti118. Dalyvavo ðiø gamintojø komandos:„Ðkoda“, BMW, „Volkswagen“, „Wart-burg“, „Porsche“, „Ford“, „Saab“.Pirmàsyk per 13 metø ðiame ralyje SSRSrinktinë iðkovojo nugalëtojø vardusgamintojø áskaitoje. Visi tarybiniaiekipaþai vaþiavo automobiliais „Mosk-viè-412“.

„Treneriui atrodë vienaip, o uþsienie-èiams kitaip. Jau tada liûdnai atrodëvargðas rusiðkas „Moskviè“ prieð moder-nius jø automobilius. Uþsienieèiai iðtokiø konkurentø nesitikëjo jokiø siurpri-zø. Taèiau be reikalo. Mûsø ekipaþasfiniðavo treèiojoje absoliuèios áskaitosvietoje. Ðio laimëjimo kol kas nepageri-no kiti Lietuvos lenktynininkai“.

Su treneriu A. Tikke

28

1. Pinto ir Macaluso – IT – „Fiat 124 Spider“2. Riorlis ir Bergeris – DE – „Ford Capri“3. Brundza ir Brumas – SU – „Moskviè-412“4. Ferjancz – Zsembery – H – „Renault 12 Gordini“

Uþsienieèiai niekaipnesuprato, kaip pavykotaip greitai vaþiuoti kalnøetapuose, kur nesimatëbeveik nieko – mat visànaktá tvyrojo tirðtas rûkas,o vietomis debesys dengëkalnus. Taèiau èia, kaip irvëliau kitose panaðiosesituacijose, Stasá gelbëjo

puikiai uþraðyta keliostenograma. Anatolijusprisimena tuos neiðdildo-mus áspûdþius: „Stasysmaksimaliai iðnaudojokiekvienà sekundæ. Antaiað jam sakau: „Trys ðimtai,du ðimtai“, o jis vis laikovisiðkai nuspaudæs akcele-ratoriø ir tik kai lieka

penkiasdeðimt metrø ikiposûkio, maksimaliaistabdo. Að sekdavau„Twinmaster“ prietaisorodmenis, o Stasys atidþiaiklausësi mano balso. Geràrezultatà galima pasiektitik tada, kai lenktynininkaspasitiki ðturmanu ir klausojo nurodymø“.

29

PADËJO AKROBATINIAI SUGEBËJIMAI

Kiti metai Lenkijos ralyje nebuvo tokie sëkmingi. Automobilis buvo paruoðtas gal netpernelyg gerai – variklis zvimbë leisdamas pilotui iðdarinëti stebuklus aðtriuose kalnøposûkiuose.

„Þiûrovas daþniausiai nori, kad lenktynininkas ðiek tiek já nustebintø, iðgàsdintø, su-jaudintø, – tuomet pasakojo Anatolijus Brumas. – Stasys nesistengë átikti publikai, taèiaujo meistriðkumas þiûrovams natûraliai këlë tokius jausmus.

„Raid Polski“ pirmajame greièio ruoþe iðvaþiavus ið posûkio buvo tramplinas. Ðtai èiaBrundza iðgàsdino publikà. Mes pakilome nuo tramplino ir skridome kokius 15 metrø. Beto, skridome ne tiesiai, o ðiek tiek ðonu, tad dauguma publikos greitai sulipo ant kalvø. Ikimûsø ðià vietà áveikë asai kur kas galingesnëmis maðinomis, taèiau þiûrovai liko vietose,mat visi prieð ðià vietà stabdë, o mes – ne. Toliau sekë þvyriniai greièio ruoþai, kuriuosStasys áveikdavo labai graþiai. Èia þiûrovai plojo, bet dël viso pikto atðokdavo nuo kelio“.

Taèiau graþiai vaþiuojantys sportininkai lenktyniø finiðo nepasiekë. Viename posûkyjelekiant apie 150 km/h, kairysis galinis „Moskviè“ ratas slystelëjo ir trenkësi á betoninákelio aptvarà. Dël didelio greièio automobilis pakilo á orà, 2,5 karto vertësi ir krito þemënant stogo. Lenktynininkams taip susisuko galvos, kad iððokæ ið maðinos abu nubëgo á skir-tingas puses áspëti varþovø apie ant kelio gulintá jø automobilá. Teisinga kryptimi nubëgobuvæs gimnastas A. Brumas, nes buvo ápratæs vartytis ore ir skraidyti. Jis ir spëjo suskai-èiuoti, kad automobilis vertësi 2,5 karto. O automobilis posûkyje paslydo ant toje vietojeákasto ràsto. Vadinasi, patys kalti – nepastebëjo tokios kliûties uþraðydami stenogramà.

„Ko gero, per greitai vaþiavome, – jau dabar prisipaþásta lenktynininkas. – Prieð metusvykæs ralis buvo mums labai sëkmingas, pelnëme treèiàjà vietà, tad èia pradëjome lenkty-niauti su kur kas galingesniais ir modernesniais automobiliais“.

Geriausias to liudininkas – minëto ralio protokolai, bylojantys, jog „Moskviè“ keliomissekundëmis greièio ruoþuose lenkë automobilius „Porsche“. Jog tokie pasaulinio garsolenktynininkai, laimëjæ ðias lenktynes, kaip J. Varmboldas su J. Todtu greièio ruoþuosevaþiavo tik 3–5 sekundëmis greièiau.

Lenkijos ralio trasoje(1973 m.)

30

BE DVEJONIØ

Tai, kad niekada nereikianuleisti rankø ir kovoti ikigalo, Stasys árodë ne vienà-syk. 1972 metais SSRS èem-pionate vaþiavo trimis cilin-drais. Rodos, kam dar steng-tis? Nebent tik dël koman-diniø rezultatø?

„Man në vienà akimirkànekilo mintis, kad reikia pa-sitraukti ið lenktyniø. Nei ta-da, nei jokiose kitose lenk-tynëse. Visada reikia vaþiuo-ti iki galo. Tose lenktynësevaþiuodamas jauèiau, kadnuolat maþëja variklio ga-lingumas ir greitis. Po trupu-tá, po truputá ir pasiekëme fi-niðà. Kadangi daug konku-rentø jo nepasiekë, mes uþ-ëmëme treèiàjà vietà“.

1973 metai. Ralis „Euro-pos turas“. Jo ilgis – 13 000km, trasa driekiasi per 12valstybiø. Nesëkmës, gedi-mai, vaþiavimas vien dël ko-mandinës áskaitos.

„Ðiose lenktynëse buvoproblemø. Mes vaþiavomeIþevsko automobiliu, o jamebuvo ámontuotas Maskvosgamyklos variklis. Tuo me-tu tai buvo tikras technikosstebuklas su dviem paskirs-tymo velenais.

Man rodos, jis buvo nu-kopijuotas nuo „Alfa Ro-

meo“ variklio, mat buvo labai panaðus. Vaþiuojant Skandi-navijoje dingo galingumas.

Paaiðkëjo, jog pradegë variklio bloko tarpinë. Dirbtuvë-se jà pakeisti uþtruko net penkias valandas, mat tokios tar-pinës nebuvo, jà reikëjo iðpjauti.

Tad apie geresná rezultatà nevertëjo ir galvoti. Be to,tada subjuro oras – ëmë snigti, pustyti, o gerø þieminiøpadangø neturëjome. Automobilis ir toliau rodë kaprizus,tik pasiekus Maskvà já pavyko suremontuoti. Beje, norinttai padaryti Maskvoje, automobilá naktá teko tiesiog pavog-ti ið uþdaro parko. Þodþiu, tada kankinomës visas lenkty-nes, o jau kitais metais buvo kur kas geriau“.

1974 metai. SSRS pirmenybëse Stasiui nesisekdavo –tai ðturmano klaida, tai variklio gedimas. Tada pirmieji at-vykæ á treèiojo etapo finiðà jie turëjo palaukti „savojo lai-ko“ 15 minuèiø. Iðlipæ ið automobilio kalbëjosi ir net nepa-stebëjo, kaip iðtirpo laikas.

Vietoj 16.23 buvo uþraðyta 16.28. Vyrukai tada pelnë 5minutes baudos ir aukso medalá vël teko pamirðti – ið pir-mosios vietos nukeliavo á 27-àjà.

1973-ieji.Suomijos ralyje

31

Tai keliai keleliai mirga –Að turiu „Moskvièiø“ – þirgà!

Pasiðëriau, pabalnojau,Vandravot po svietà jojau...Perlëkiau juo – opa, opa –

Visà Azijà, Europà!Mes abu mëgstam ralá,Tai ir gavom po medalá!

Taèiau vyrukai nesutriko– po pertraukos paskutinænaktá darbavosi ið peties. Re-zultatas – SSRS èempionatobronzos medaliai.

Tais paèiais metais SSRSspecialiø automobiliø èem-pionate siekti tikslo trukdëvariklio gedimas. Lyderiubuvæs Stasys Brundza dël tonukrito ið pirmosios á 47-àjàvietà.

Taèiau finiðe buvo at-virkðèiai, sportininko uþsi-spyrimas siekti tikslo iki ga-lo padarë savo. Sportininkasið 43-iosios vietos vis kiloaukðtyn ir koks buvo visønustebimas, kai „nuraðytas“ekipaþas atsistojo ant aukð-èiausio podiumo laiptelio.

S. Brundzos namuosepuikuojasi itin gausi medaliø ir

prizø kolekcija

Eilëraðtis ið laikraðèio „Sportas“.Juo redakcija pasveikino Stasá patekusá á geriausiøðalies sportininkø deðimtukà Naujøjø metø proga.

32

Þurnalistui Algimantui Semaðkailenktynininkas tada pasakojo: „Kiekvienosralio rungtynës – lengvesnis ar sudëtinges-nis iðtvermës testas, be iðtvermës gerasralistas niekada nebûsi. Aiðku, sunkiausi –ypaè tolimi raliai, tokie kaip Londonas–Mechikas arba Londonas–Sidnëjus.

„Europos ture-1974“ vaþiavo penki„Moskviè“ ir penki „Lada“ ekipaþai.Smagu prisiminti pirmuosius ðimtuskilometrø VFR þemëje: platûs ir tiesûsautobanai, kryptys suþymëtos kartojamo-mis rodyklëmis – ir norëdamas nepaklysi.Vakaro, paskui nakties tamsà sutrikdydavotik mûsø paðnekesiai su Aleksandru (taiðturmanas Aleksandras Karamyðevas) – jienelyginant degtukai, èia ásiþiebdavo, èiauþgesdavo....

Reljefas ëmë keistis, mes jau Èekoslo-vakijoje; kalnai pilki nuo lietaus... Kart-kartëmis þvilgtelëdamas á veidrodëlá mataiið paskos vaþiuojanèio „Moskviè“ þibintus– tai latviø Vitoldo Sprûkto ir AndrioKalnaiso maðina.

Bet ðtai syká þvelgiu – nëra ðviesøpalydoviø. Lukteliu, kada pasirodys, ouþpakalyje vien juoduma... Supratau, jogkaþkas ne taip. Kontrolinis punktas jaunetoli, negi paliksi komandos draugus!

Staigiai apsigræþæs dumiu atgal;rygieèiø „Moskviè“ randu nuslydusá nuokelio ir apsivertusá... Laimë, abu latviaisveiki, tad ðiaip ne taip uþvelkame maðinàant kelio – ir vël kiekvienas á savo „Mosk-viè“. Vël mes konkurentai, varþovai...

NUGALËTA EUROPA

1974 metais Stasys Brun-dza sykiu su ðturmanu lat-viu A. Karamyðevu startavoilgiausiose mûsø þemynolenktynëse „Europos turas“.Trasos ilgis – 16 000 kilo-metrø.

1975-øjø maratono trasa

Ralio 1973 m. „Europos turas“ startesu komandos draugais:A. Peèionkinas, V. Bubnovas,S. Brundza, A. Kalnaisas

33

Uþ langø tikras vaizdøkaleidoskopas. Rytà muspasitinka Vengrija, po pietø– Rumunija, kità rytà –Bulgarija. Medikai nepata-ria vairuotojui vaþiuoti 5–6valandas be poilsio, o mesðtai jau treèia para riedam.Tiesa, kai kada susikeièiamsu ðturmanu, bet ar taimiegas? Zuikio, ne þmo-gaus... Turkijos keliaipaþeria ðiurpiø áspëjimø:pakelëse þibintø ðviesaiðplëðia sulamdytus,sukneþintus automobilius;sako, turkai eismo taisykliølyg ir nepripaþásta... O meskaip tyèia greièio ruoþe,vidutinis greitis – 112 km/h.Bet kodël tepalo matuoklësrodyklë styro ties nuliu – kà

tai galëtø reikðti?Variklis dûzgë kaip dûzgæs, vadinasi, viso labo tik

matuoklës rodyklë sugedus... Iki etapo finiðo – vos 4 km,bet dvelkteli dûmais! Perdegë stûmoklis? O dûmai visaitresni... Belieka iðjungti variklá ir pasikliauti inercija...Taip ir finiðuojam dramatiðkai rûkstanèiu oranþiniumeteoru... Puolu prie variklio dangèio, pakeliu. Pramuðtatepalo filtro tarpinë! Su tokiu nieku jie kaipmat susido-ros... O galëjo bûti dar blogiau!

Kartais mûsø klausia, kaip ralistai, prityræ keliø vilkai,vis dëlto ima ir juose pasiklysta? Ðitaip atsitiko ir mud-viem su Aleksandru naktá, ruoþe Damaskas–Amanas–Damaskas. „Legenda“ rodë, kad kelias iðsuka ið asfalto iruþ 400 m vël ásuka á pagrindiná. Kaip tai suprasti? Klau-siamai þiûriu á Aleksandrà, bet jis tyli. Tyliu ir að, tikkraujas nejuèia sutvinkèioja smilkiniuose...

Sustojæ iðlipam, dairomës – tylu, ramu. Staiga kaþkurðone pratrûksta varikliø gausmas, spinduliø srautasiðtrykðta kaip gaisro paðvaistë – ir stûgaujanèiø automobi-liø banda pralekia pro ðalá, vos neuþkliudydama mûsø.Sekti ákandin? O gal ir jie pasiklydo? Geriau palaukimsaviðkiø... Sulaukæ ir pasitaræ nusprendþiam iðþvalgyti

Uþsienieèiai smalsiaiapþiûrinëdavo rusiðkus„Moskviè“

34

keliø labirintà: labai galibûti, kad kaip tik èiapasislëpæs tûno kontrolinispunktas, nepasiþymësi – irbaudos taðkø iðkart pilnasterblë.

Iðsiaiðkinom: naujaskelias eina tiesiai, o gretakilpø kilpomis vingiuojasenasis – perkirsdamaspagrindiná èia ið kairës, èiaið deðinës... Neradæ jokiopunkto, bet vis dar nera-mûs, nuspaudëm á Damas-kà. Nerimas atlëgo tiktada, kai suþinojom, jog irkiti ðiame ruoþe jokiopunkto nerado...

Ir ðtai vël Europa.Idiliðki Austrijos kalnøvaizdai, vël VokietijosFederacinës Respublikossiena. Ið 51 ekipaþosugráþo tik 26… Ilgalaikiailyderiai buvo broliaiGirdauskai, maskvieèiai A.

Kozyrèikovas ir V. Nikolajevas, taèiau pirmiesiems kelyjesubyrëjo pavarø dëþë, antrieji pasiklydo trasoje.

Apmaudi istorija nutiko Kastyèiui su Arvydu, pirmavu-siems iki Jordanijos dykumos. Per dykumà buvo numaty-tas greièio ruoþas. Lëkdama smëlio keliu maðina sukeliatoká dulkiø ðleifà, kad ið paskos vaþiuojantiems negelbstinë stiklo valytuvai... Tai ðtai tokiomis sàlygomis pasivijæprieðais vaþiavusià „Alfa Romeo“ broliai Girdauskairyþosi jà aplenkti, matydami tik prieðais vaþiuojanèiosmaðinos kontûrus.

Jau lenkia – ir staiga trenksmas, bildesys! Maðinasustoja kaip ábesta. Abu ralistai iðpuola laukan, palindopo maðina – kas gi nutiko? Ogi pavarø dëþë skilusi kaipmolinis puodas... Avarijos kaltininkas – gero kibirodidumo akmuo – lyg niekur nieko drybso ðalia... Etapàmaðina baigë jau tempiama...

Dar liûdniau nutiko maskvieèio Vadimo Jegorovo irrygieèio Uldþio Madrevico „Ladai“ – ásirëþus á sunkveþi-má ið jos teliko metalo lauþas... O mes sveikutëliai! Ir jau,þinoma, nugalëtojai! Antai finiðas, mus sutinka suðampano taurëmis. Ðampanas prie vairo? Taip, tokiatradicija: finiðe leidþiama iðgerti ne tik teisëjø, bet irpolicininkø akivaizdoje.

Trasoje tai bûtø neiðperkama nuodëmë, o èia – kampergalës, kam paguodos taurë. Mes këlëm pergalëstaures! Ir ne tik mes: antri buvo V. Spruktas ir A. Kalnai-

Po ralio„Europos turas 1974“finiðo

35

IÐ „MOSKVIÈ“Á „LADA“

„ Perëjimas ið „Mosk-viè“ á Lada“ buvo neleng-vas. Mums pavyko paruoð-ti gana galingà variklá, ta-èiau jo galios neiðlaikyda-vo kiti agregatai. Ypaè ken-tëdavo galinio tilto reduk-torius.

Tiesa, pirmasis startassu pirmuoju Lietuvoje pa-ruoðtu VAZ automobiliubuvo puikus – 1976 metaisGraikijoje uþëmëme ðeðtà-jà vietà absoliuèioje áskai-toje ir antràjà – klasëje.

Bet vëliau mûsø laukënemaþai techniniø proble-mø. Dël anksèiau minëtøprieþasèiø automobiliuiaiðkiai stigo patikimumo.“

sas, ketvirti – vilnieèiai L. Potapèikas ir L. Ðuvalovas.Tarybinë moskvièiø komanda taip pat buvo pripaþintanugalëtoja, o „Ladø“ komanda uþëmë antràjà vietà.

Mudviem su Aleksandru (kuriam daug uþ kà esudëkingas – uþ ðaltakraujiðkumà, gerà orientacijà ir kituspuikius sportininko bei þmogaus bruoþus) po ðampanotaurës buvo áteiktas Jordanijos karaliaus Huseino prizas –didþiulë sidabrinë taurë...“.

A. Karamyðevas po to pasakojo: „Prie mûsø pergalës,be abejo, gerokai prisidëjo ir trasà parinkæ þmonës: jibuvo tokia prasta, kad beveik niekur neámanoma iðvystytididelio greièio, o galingieji uþsienio automobiliaineturëjo progos pademonstruoti savo pranaðumo.

O moskvièius kaip tyèia „kietas“ automobilis, juo tikir kovoti su duobëmis“.

1975-ieji. Suomijos ralio trasoje, su ðturmanu A. Zvingevicu

36

Intrigø mëgëjai pradë-jo savo juodà darbà. Kaikurie „þinovai“ tvirtino, jogjis be Iþevsko gamyklos pa-galbos negali paruoðti au-tomobilio, negali priprastiprie naujos maðinos, o gal-bût per anksti pradëjo lenk-tyniauti ir jau iðsisëmë.

„Á akis viso to nekalbë-davo, taèiau tai mane vie-naip ar kitaip tai pasiekda-vo.

Bet að nejutau, kad pra-dëjau blogiau vaþiuoti. Te-ko nemaþai iðlieti prakai-

to, tobulinant automobiliomazgus, be to, reikëjo mo-kytis saugoti maksimaliaiforsuotà maðinà, kartais netaukojant gerà rezultatà. Pri-simenu, jog tada buvo daugbemiegiø naktø...

Po truputá iðmokau tau-soti automobilá iki finiðo.Bûtent nesëkmës mane ið-mokë stabilumo.

1978 metais pasi-rodþiau neblogai, 1979-ai-siais – dar geriau, o 1980 ir1981 metais pasiekiau ge-riausius rezultatus ið visøSSRS lenktynininkø“.

„Lada“ buvo modernesnisautomobilis uþ „Moskviè“,lengviau valdomas