Atsargos - pagrindinės sąvokos

Trumpalaikio turto apskaita 1

Atsargos - pagrindinės sąvokos

Atsargos – trumpalaikis turtas (žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigtagamyba, pagaminta produkcija bei pirktos prekės, skirtos perparduoti), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą.

Balansinė atsargų vertė – vertė, kuria atsargos yra parodytos balanse.

Grynoji galimo realizavimo vertė – įvertinta pardavimo kaina, esant įprastomsverslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir galimas pardavimoišlaidas.

Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina – sumokėta (mokėtina) pinigų ar pinigų ekvivalentų suma ar kito mainais atiduoto ar sunaudoto turto, kuris naudojamas įsigyjant ar gaminant turtą, vertė.

Prekės – turtas, pirktas perparduoti, ir įmonės pagaminta produkcija, skirta parduoti.

Veiklos ciklas – laikotarpis nuo veiklos procese naudojamų atsargų įsigijimo iki jų realizavimo už pinigus arba už lengvai pinigais paverčiamą priemonę.*

(*9VAS “Atsargos”)


Atsargų įkainojimo metodų klasifikavimas

ATSARGŲ ĮKAINOJIMO METODAIATSARGŲ ĮKAINOJIMO METODAI

Taikant FIFO būdą, daroma prielaida, jog pirmiausiai parduodamos arbasunaudojamos atsargos, kurios buvo įsigytos anksčiausiai, - tai reiškia, kad laikotarpiopabaigoje likusios atsargos buvo vėliausiai įsigytos ar pagamintos. Šį būdąrekomenduojama taikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti, kurios atsargos buvosunaudotos pirmiausiai.

Jeigu atsargos sumaišytos ir neįmanoma atskirti, kurios įsigytos ar pagamintospirmiau, jos gali būti įkainojamos taikant svertinio vidurkio būdą. Taikant šį būdą, atsargųsavikaina nustatoma pagal atsargų vienetų laikotarpio pradžioje ir per visą laikotarpįįsigytų ar pagamintų panašių atsargų vienetų kainų svertinį vidurkį. Vidurkis gali būtiapskaičiuojamas periodiškai arba gavus kiekvieną naują atsargų partiją (pagal aplinkybeskiekvienoje įmonėje, atsižvelgiant į atsargų naudojimo būdą).

Konkrečiam tikslui gaminamų stambių vienetinių atsargų, prekių ir teikiamų paslaugųsavikaina gali būti nustatoma taikant konkrečių kainų būdą. Taikant šį būdą, konkretūsatsargų vienetai turi būti įvertinami jų savikaina. Konkrečių kainų būdas gali būti taikomaskonkretiems projektams skirtoms atsargoms. Šis būdas netaikomas, jeigu yra daug atsargųvienetų, kurie gali būti lengvai keičiami vieni kitais.

LIFO būdas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai pirmiausiai parduodamos arbasunaudojamos vėliausiai įsigytos ar pagamintos atsargos, - tai reiškia, kad laikotarpiopabaigoje liekančios atsargos yra pirmiausiai įsigytos ar pagamintos.


Atsargų įkainojimo pavyzdysPradinė sąlyga

Data Operacija Kiekis, vnt Kaina,Lt Suma.Lt

Balandžio 01 Likutis 5 25 125

Balandžio 10 Pirkta 7 23 161



Iš viso 31 724

Balandžio 30 Likutis 8

Parduotos prekės 23


Atsargų įkainojimas FIFO metodu






Iš viso 31 724


4 22 88

Likutis iš viso 8 196

Parduotos prekės 23 528


Atsargų įkainojimas LIFO metodu






Iš viso 31 724


3 23 69




Atsargų įkainojimas svertinio vidurkio metodu






Iš viso 31 724

Balandžio 30 Likutis 8 23.35 186.80

Parduotos prekės 23 537.20


Atsargų įkainojimas konkrečių kainų metodu






Iš viso 31 724


1 23 23

4 22 88




Atsargų apskaitos būdai ATSARGŲ APSKAITOS BŪDAIATSARGŲ APSKAITOS BŪDAI

Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, buhalterinės apskaitos sąskaitose registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu arba pardavimu susijusi operacija.

Įsigijus prekes, registruojama:D 2014 Prekės, skirtos perparduotiK 27 Pinigai (pervedant grynus pinigus);K 443 Skolos tiekėjams (perkant skolon).

Taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą, atsargų likučių savikaina irparduotų prekių savikaina buhalterinės apskaitos sąskaitose užregistruojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atlikus atsargų likučių inventorizaciją.


Atsargų apskaitos būdai Periodiškai apskaitomo atsargų būdo alternatyvosPeriodiškai apskaitomo atsargų būdo alternatyvos

I būdas (kai atsargų sąskaitoje registruojamas jų likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje ir likučių pokyčioapskaitai atskira sąskaita neskiriama)D 6000 Parduotų prekių savikaina (pradinio likučio suma)K 201 Atsargos

D 201 Atsargos (likučio laikotarpio pabaigoje suma)K 6000 Parduotų prekių savikaina

D 6000 Parduotų prekių savikaina (visa per laikotarpį užregistruotų pirkimų suma)K 6002 Pirkimai

D 390 Suvestinės sąskaitos (uždaroma parduotų prekių savikainos sąskaita)K 6000 Parduotų prekių savikaina

II būdas (kai atsargų sąskaitoje registruojamas jų likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje bei likučiųpokytis; likučių pokyčių apskaitai skiriama atskira sąskaita)D 6005 Atsargų padidėjimas / sumažėjimas (atsargų likučių sumažėjimo suma)K 201 AtsargosarbaD 201 AtsargosK 6005 Atsargų padidėjimas / sumažėjimas (atsargų likučių padidėjimo suma)

D 6000 Parduotų prekių savikaina (visa per laikotarpį užregistruotų pirkimų suma)K 6002 Pirkimai

D 6000 Parduotų prekių savikaina (uždaroma atsargų padidėjimo /sumažėjimo sąskaita)K 6005 Atsargų padidėjimas / sumažėjimasarbaD 6005 Atsargų padidėjimas / sumažėjimasK 6000 Parduotų prekių savikaina (uždaroma atsargų padidėjimo / sumažėjimo sąskaita)

D 390 Suvestinės sąskaitos (uždaroma parduotų prekių savikainos sąskaita)K 6000 Parduotų prekių savikaina


Atsargų registravimas apskaitoje

Įsigytos (pasigamintos) atsargos registruojamos apskaitoje įvertinus jas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.

Sudarant finansinę atskaitomybę, atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikaina palyginama su tų pačių atsargų grynąja galimo realizavimo verte finansinės atskaitomybės sudarymo dieną.

Jeigu grynoji galimo realizavimo vertė yra mažesnė už įsigijimo (pasigaminimo) savikainą, atsargos nukainojamos iki jų grynosios galimo realizavimo vertės, o skirtumas nurašomas į ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudas.


Atsargų pasigaminimo savikaina

Pagamintų per ataskaitinį laikotarpį atsargų (produkcijos) savikainą sudaro

Tiesioginės gamybos išlaidos Netiesioginės gamybos išlaidos

Tiesioginės gamybos išlaidos – išlaidos, kurias be žymių sąnaudų galima tiesiogiai priskirti gaminamai produkcijai.

Pagrindinių žaliavų (medžiagų) išlaidos apima produkcijos gamybos metu sunaudotas žaliavas (medžiagas) ar komplektuojamuosius gaminius, kurie sudaro materialųjį produkcijos pagrindą arba įeina į gaminių sudėtį ir be žymių sąnaudų gali būti priskirti konkretiems gaminiams ar jų grupėms.

Tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos apima darbuotojų, tiesiogiai dalyvaujančių produkcijos gamyboje, atlyginimų bei socialinio draudimo įmokų sumas, kurios be žymių sąnaudų gali būti priskirtos konkretiems gaminiams ar jų grupėms.

Netiesioginės gamybos išlaidos – netiesiogiai su produkcijos gamyba susijusios išlaidos.

Pagalbinių žaliavų (medžiagų) išlaidos apima produkcijos gamybos metu sunaudotas žaliavas

(medžiagas), kurios siejasi su gamyba, bet į gaminio sudėtį tiesiogiai neįeina, arba, nors ir yra gaminio

sudedamoji dalis, nėra tokios reikšmingos, kad galėtų būti priskirtos prie pagrindinių.

Netiesioginio darbo užmokesčio išlaidos apima tiesiogiai su produkcijos gamyba nesusijusių, bet

sudarančių sąlygas gamybai vykti darbuotojų atlyginimų ir socialinio draudimo įmokų sumas.

Kitos netiesioginės gamybos išlaidos apima išlaidas, kurių ryšys su gaminamomis prekėmis negali būti tiesiogiai nustatytas. Apskaitoje jos pripažįstamos

taikant paskirstymo būdus.


Atsargų pirkimo kaina Atsargų įsigijimo savikainą sudaro pirkimo kaina, pakoreguota atlikto pirktų atsargų nukainojimo ir gautų nuolaidų sumomis.

Jeigu atsargos parduotos – koreguojama parduotų prekių savikaina, mažinant ją nuolaidų ir nukainojimo suma.

Jeigu atsargos dar neparduotos – koreguojama atsargų įsigijimo savikaina, mažinant ją nuolaidų ir nukainojimo suma, tenkančia neparduotoms atsargoms.

Tačiau jei to padaryti neįmanoma arba netikslinga ir jei sumos reikšmingaineiškraipytų finansinės atskaitomybės, koreguojama parduotų prekių savikaina, tokiu būdu, kaip koreguojama parduotų prekių savikaina.


Atsargų įsigijimo savikaina Atsargų įsigijimo savikainą sudaro pirkimo kaina

Importo muitai, akcizai bei kiti negrąžintini mokesčiai

Pristatymo išlaidos (krovimas, vežimas, draudimas pervežimo metu ir pan.)

Atsargų paruošimo naudoti išlaidos (išpakavimas ir kiti darbai, atliekami, kad atsargas būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį)

-Pirkimo metu žinomas bei taikytas nuolaidas

+

+

+


PVM įskaitymas į atsargų savikainą

Pridėtinės vertės mokestis

Neįskaitomas į atsargų

savikainąĮskaitomas į atsargų savikainą, kai šis mokestis negrąžintinas, o

jo pripažinimas ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis reikšmingai iškraipytų įmonės

veiklos rezultatus.

Išimtys


Grynoji galimo realizavimo vertė 1

Todėl atliekamas atsargų nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės, kad turto balansinė vertė neviršytų sumos, kurią tikimasi gauti pardavus arba sunaudojus šį turtą įprastinio įmonės veiklos ciklo metu.

Atsargų savikaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje gali būti didesnė už jųgrynąją galimo realizavimo vertę, jeigu atsargos buvo sugadintos, visiškai arba iš dalies paseno, jų pardavimo kaina nukrito ar išaugo įvertintos gamybos baigimo arba pardavimo išlaidos.

Atsargos paprastai nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo vertės pagalkiekvieną atsargų vienetą.

Tam tikrais atvejais gali būti tikslinga sugrupuoti panašius ar susijusius atsargų vienetus.

Atsargos negali būti nukainojamos tokiomis grupėmiskaip, pavyzdžiui, visa pagaminta produkcija arba visos atsargos, kurios skirtos tam tikrai pramonės šakai ar laikomos tam tikroje geografinėje zonoje.


Informacijos atskleidimas finansinėje atskaitomybėje

Finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti atskleista:

•atsargoms vertinti taikyta apskaitos politika ir savikainos nustatymo būdas;•bendroji balansinė atsargų vertė ir balansinė vertė pagal atsargų rūšis;•grynąja galimo realizavimo verte įtrauktų į apskaitą atsargų balansinė vertė;•nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo vertės suma;•bet kurio nukainojimo atstatymo suma, aplinkybės ar įvykiai, dėl kurių buvoatstatytas atsargų nukainojimas;•įkeistų atsargų balansinė vertė;•atsargos, esančios pas trečiuosius asmenis;•jei apskaitoje buvo taikomas LIFO būdas, atsargos turi būti pateikiamosįkainotos LIFO būdu ir FIFO būdu arba grynąja galimo realizavimo verte(atsižvelgiant į tai, kuri yra mažesnė), taip pat parodomas šių verčių skirtumas.


Pirkėjų įsiskolinimo apskaitos pavyzdys 1

Įmonė A pardavė įmonei B prekių skolon už 1000Lt:D 2411 Pirkėjai – 1000Lt;K 500 Pardavimų pajamos – 1000Lt.Įmonė B apmokėjo:D 27 Pinigai – 1000Lt;K 2411 Pirkėjai – 1000Lt.

Abejotinų skolų dydžio apskaičiavimas1. Kai žinomas konkretus pirkėjas, kuris neatsiskaitys, į abejotinas skolas perkeliama konkretaus pirkėjo skola ar jos dalis.2. Netiesioginiai ataskaitinio laikotarpio abejotinų skolų dydžio apskaičiavimo metodai yra šie:• procentų nuo neto pardavimų pajamų (pelno ataskaitos) - jį taikant abejotinos skolos numatomos atsižvelgiant į pardavimų skolon apimtį ir į tai, kiek pirkėjų skolų buvo nesumokėta ankstesniais laikotarpiais.• skolų amžiaus (balanso) - jį taikant abejotinų skolų sąnaudos nustatomos pagal pirkėjų įsiskolinimų terminus, sudarant skolų amžiaus lenteles.



Procentų nuo neto pardavimų pajamų (pelno ataskaitos) būdas:Įmonės A paskutinių 5 metų skolų analizė, 20X6m. pirkėjų skolos sudarė 14000Lt:

Metai Pirkėjų skolos, LtFaktiškai neapmokėtos

pirkėjų skolos, LtNeapmokėtų skolų dydis,

proc.

20X1 15000 600 4

20X2 17000 400 2.35

20X3 20000 700 3.5

20X4 12000 300 2.5

20X5 10000 200 2

Iš viso: 74000 2200 2.97

Metų pabaigoje perkeliama abejotinų skolų dalis:D 2419 Abejotinos pirkėjų skolos – 415.80Lt(14000Lt*2.97proc.);K 2411 Pirkėjai – 415.80Lt.Gavus pranešimą, kad įmonei C paskelbtas bankrotas ir 200Lt ši įmonė negrąžins:D 6117 Abejotinų skolų sąnaudos – 200Lt;K 2419 Abejotinos pirkėjų skolos – 200Lt.Jei likusi abejotinų skolų dalis apmokama:D 27 Pinigai – 215.80Lt;K 2419 Abejotinos pirkėjų skolos – 215.80Lt.



Jei 20X8m. įmonė C netikėtai apmoka skolą:D 27 Pinigai – 200Lt;K 2419 Abejotinos pirkėjų skolos – 200Lt;IrD 2419 Abejotinos pirkėjų skolos – 200Lt;K 6117 Abejotinų skolų sąnaudos – 200Lt.

Skolų amžiaus (balanso) būdas:Įmonės A pirkėjų skolų analizė:

PavadinimaiVisa skola,

LtTerminas nesuėjo, Lt

Sumokėti vėluojama

1-30 dienų 31-60 dienų 61-90 dienųdaugiau 90

dienų

Įmonė B 1000 100 600 300

Įmonė C 3000 1000 1000 1000

Įmonė D 2500 2000 500

Iš viso: 6500 3100 1600 300 1000 500



Remiantis savo patirtimi, įmonė A sudarė beviltiškų skolų apskaičiavimo lentelę:

Vėlavimo laikas Skolų suma, LtSkolos nepadengimo

tikimybė, proc.

Numatoma beviltiškų skolų

suma, Lt

Terminas nesuėjo 3100 1.0 31

Vėlavimo laikas

1-30 dienų 1600 1.5 24

31-60 dienų 300 2.0 6

61-90 dienų 1000 2.5 25

daugiau 90 dienų 500 10.0 50

Iš viso: 6500 136

Korespondencijos išlieka tokios pačios.


Operacijų užsienio valiuta apskaita 1

Sandoris užsienio valiuta pirminio pripažinimo metu turi būti įvertinamas finansinės atskaitomybės valiuta pagal sandorio dienos valiutos kursą.

Pavyzdys:Įmonė A kovo 03d. nusipirko skolon prekių už 5000USD. Pirkimo dieną oficialus lito ir USD kursas buvo 3,00Lt už 1 USD. Įmonė balandžio 08d. už atsargas atsiskaitė, kai kuras buvo 3,20Lt už 1USD.Kovo 03d.:D 2014 Prekės, skirtos perparduoti / 6002 Pirkimai – 15000Lt;K 443 Skolos tiekėjams – 15000Lt.Balandžio 08d.:D 443 Skolos tiekėjams – 15000Lt;D 636 Neigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka – 1000Lt;K 271 Sąskaitos bankuose – 16000Lt.

Įmonė kovo 03d. sumokėjo avansą 5000USD. Avanso mokėjimo dieną: 1USD – 3Lt. Prekių pirkimas įformintas balandžio 08d.. Pirkimo dieną: 1USD – 3,20Lt.Kovo 03d.:D 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams – 15000Lt;K 271 Sąskaitos bankuose – 15000Lt.Balandžio 08d.:D 2014 Prekės, skirtos perparduoti / 6002 Pirkimai – 16000Lt;K 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams – 15000Lt;K 536 Teigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka – 1000Lt.


Operacijų užsienio valiuta apskaita 2

Komandiruotės išlaidos, padarytos užsienio valiuta, įvertinamos finansinės atskaitomybės valiuta, taikant išvykimo į komandiruotę dieną galiojantį valiutos kursą.

Pavyzdys:Įmonės A vadybininkui gegužės 02d. Išduotas 500USD avansas 4 dienų komandiruotei, darbuotojas išvyko į komdiruotę gegužės 06d. (tarkim, 1USD – 2,90Lt). Išmokėta valiuta apskaitoje įvertinama avanso sumokėjimo dienos kursu (tarkim, 1USD – 3Lt):D 2435 Atskaitingi asmenys – 1500Lt;K 272 Kasa – 1500Lt.

Gegužės 10d. grįžo iš komandiruotės, pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus ir grąžino nepanaudotą avanso likutį 30USD. Komandiruotės išlaidos įvertinamos išvykimo į komandiruotę

dieną galiojančių valiutos kursu:D 615 Kitos administracinės sąnaudos – 1363Lt (470USD*2,90Lt);K 2435 Atskaitingi asmenys – 1363Lt.

Nepanaudoto avanso likutis įvertinamas komandiruotės išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikimo dienos valiutos kursu (gegužės 10d., tarkim 1USD – 2,70Lt):D 272 Kasa – 81Lt (30USD*2,70Lt);D 636 Neigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka – 56Lt(470USD*(3Lt-2,90Lt)0,10Lt+30USD*(3Lt-2,70Lt)0,30Lt);K 2435 Atskaitingi asmenys – 137Lt (1500Lt – 1363Lt).


Kitų operacijų užsienio valiuta pavyzdžiai 1

Pavyzdžiuose naudojamas sąlyginis valiutos vienetas (SVV).

1. PVZ.: Įmonė A pardavė prekių už 100SVV (1SVV – 4Lt):D 2411 Pirkėjai – 400Lt;K 500 Pardavimų pajamos – 400Lt.Arba sumokėjo avansu už prekes 100SVV:D 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams – 400Lt;K 2711 Valiutinė SVV sąskaita banke – 400Lt.Ketvirčio pabaigoje, sudarant tarpinę finansinę atskaitomybę, 1SVV – 4.50Lt:D 2411 Pirkėjai arba 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams – 50Lt;K 536 Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 50Lt.Kito ketvirčio pabaigoje, sudarant tarpinę finansinę atskaitomybę, 1SVV – 3.50Lt:D 636 Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 50Lt;K 2411 Pirkėjai arba 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams – 50Lt.

2. PVZ.:Įmonė A įsigijo prekių už 100SVV (1SVV – 4Lt):D 2014 Prekės, skirtos perparduoti arba 602 Pirkimai – 400Lt;K 443 Skolos tiekėjams – 400Lt.Ketvirčio pabaigoje, sudarant tarpinę finansinę atskaitomybę, 1SVV – 3.50Lt:D 443 Skolos tiekėjams – 50Lt;K 536 Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 50Lt.Kito ketvirčio pabaigoje, sudarant tarpinę finansinę atskaitomybę, 1SVV – 4.50Lt:D 636 Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 50Lt;K 443 Skolos tiekėjams – 50Lt.



3. PVZ.:Įmonė A įsigijo kompiuterį iš įmonės B už 1000SVV (1SVV – 4Lt):D 1230 Įranga- įsigijimo savikaina – 4000Lt;K 443 Skolos tiekėjams – 4000Lt.Įmonė A sumokėjo įmonei B, mokėjimo dieną 1SVV – 4.50Lt:D 636 Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 500Lt;D 443 Skolos tiekėjams – 4000Lt;K 2711 Valiutinė SVV sąskaita – 4500Lt.Įmonė A sumokėjo įmonei B, mokėjimo dieną 1SVV – 3.50Lt:D 443 Skolos tiekėjams – 4000Lt;K 536 Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 500Lt;K 2711 Valiutinė SVV sąskaita – 3500Lt.

4. PVZ.:Įmonė A apmokėjo įmonei B avansu už kompiuterį:D 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams – 4000Lt;K 2711 Valiutinė SVV sąskaita – 4000Lt.Įmonė B perdavė įmonei A kompiuterį 1SVV – 4.50Lt:D 1230 Įranga - įsigijimo savikaina – 4500Lt;K 536 Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 500Lt;K 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams – 4000Lt.Įmonė B perdavė įmonei A kompiuterį 1SVV – 3.50Lt:D 1230 Įrangos - įsigijimo savikaina – 3500Lt;D 636 Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 500Lt;K 2021 išankstiniai apmokėjimai tiekėjams – 4000Lt.



5. PVZ.:Įmonė A pardavė prekių už 100SVV (1SVV – 4Lt) įmonei B: D 2411 Pirkėjai – 400Lt;K 500 Pardavimų pajamos – 400Lt.Įmonė B sumokėjo skolą (1SVV – 3.50Lt):D 2711 Valiutinė SVV sąskaita – 350Lt;D 636 Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 50Lt;K 2411 Pirkėjai – 400Lt.Įmonė B sumokėjo skolą (1SVV – 4.50Lt):D 2711 Valiutinė SVV sąskaita – 450Lt;K 536 Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 50Lt;K 2411 Pirkėjai – 400Lt.

6. PVZ.:Įmonė B sumokėjo avansu už prekes įmonei A (1SVV – 4Lt):D 2711 Valiutinė SVV sąskaita – 400Lt;K 444 Gauti išankstiniai apmokėjimai – 400Lt.Įmonė A pardavė prekes įmonei B (1SVV – 3.50Lt):D 444 Gauti išankstiniai apmokėjimai – 400Lt;K 536 Teigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 50Lt;K 500 Pardavimų pajamos – 350Lt.Įmonė A pardavė prekes įmonei B (1SVV – 4.50Lt):D 444 Gauti išankstiniai apmokėjimai – 400Lt;D 636 Neigiama valiutos kurso pasikeitimo įtaka – 50Lt;K 500 Pardavimų pajamos – 450Lt.

Atsargos - pagrindinės sąvokos

Documents

Transcript of Atsargos - pagrindinės sąvokos