BUVS APLINKOS IR SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS A. APLIKAS: ,,Viena ms alies problem - Seim ateina mons, nepasiruo darbui

NACIONALINIO DIKTANTO VERTINIMO KOMISIJOS PIRMININKA. VENTICKIEN: ,,Mokyklose atsiliekantieji pritempiami, o gabs apleidiami"

LIETUVOS KARIUOMENS KRJAS .JEZERSKAS: ,,Anksiau patriotus augino eimose"

ARTRAS ZUOKAS: VIS LAIK JAU PRIE SROV

VILNIAUS TARYBOS NARYS . ILGALIS: ,,Gyvenimas turi bti ne tik domus, bet ir prasmingas"

2

raykite kandidat, kuriuos reitinguojate, eils numerius

3

Nr. Vardas PAVARD VIENMANDAT APYGARDA1 Artras ZUOKAS 2. Senamiesio2 Aldona VENTICKIEN 3. Antakalnio3 Algis APLIKAS 7. Justiniki4 ilvinas ILGALIS 5. Fabijoniki5 Vydnas SADAUSKAS 58. Trak-Vievio6 Visvaldas RAKAUSKAS 12. Verki7 Agn ZUOKIEN 6. ekins8 Kstutis BILIUS 41. Kelms-iauli9 Erikas TAMAAUSKAS 19. Aleksoto-Vilijampols10 Violeta GRIGIEN 26. Nevio11 Nijol JAGELAVIIEN12 Mindaugas TARNAUSKAS 64. Zanavyk13 Artras ORLAUSKAS 18. Panemuns14 Laimonas JAKAS 40. Teli15 Petras NAUSDA 1. Naujamiesio16 Regimantas IUPAILA 9. Lazdyn17 Arvydas JAKAS 32. iluts18 Kstutis NNIUS 30. Alytaus19 Dalia TRAUPAIT20 Jonas JUODKA 4. irmn21 Daiva KELEIEN 52. Visagino-Zaras22 Skirmant GRICINIEN 48. Bir-Kupikio23 Rita GLIAUDELIEN 59. Kaiiadori-Elektrn24 Audrius ILGEVIIUS 54. Molt-irvint25 Raimondas UKYS 8. Karoliniki26 Zita EBRAUSKIEN27 Jolanta PAUKTIEN 50. Slos28 Ruslan KOVALIOV 11. Paneri29 Vidmantas IMKUS 25. Auros30 Dainius VARNAS 13. Centro-aliakalnio31 Algis MARCINKEVIIUS 67. Prien-Birtono32 Valdemaras PUODINAS 21. Mari33 Rta SAUSIEN 47. Pasvalio-Pakruojo34 Rimantas MAKRICKAS 28. Auktaitijos35 Sandra VIIEN 35. Plungs36 Vytautas ALYS 24. Sauls37 Vitalija IMKIEN 39. Akmens-Maeiki38 Andrius BDA 17. Petrain39 Jan NARVILIEN 36. Kretingos-Palangos40 Benas Renatas BALTUSIS 20. Baltijos41 Laurynas EMAITIS 23. Dans42 Darius KUDIRKA 14. ilaini43 Algimantas OLENDRA 33. Piet emaitijos44 Eimantas KIRKLIAUSKAS 70. Varnos-Trak45 Vytautas VAITKEVIIUS 53. Nalios46 Dijana OLSSON 62. Jurbarko-Paggi47 Paulius ULECKAS 29. Marijampols48 Algirdas GANSINIAUSKAS 49. Anyki-Panevio49 Tomas KARAUSKAS 45. Kurn-Dain50 Danut BUDREIKAIT51 Regimantas BARAVYKAS 61. Ukmergs52 Sigitas IUPINSKAS53 Vidmantas VALINIUS54 Valdemaras JASEVIIUS

Nr. Vardas PAVARD VIENMANDAT APYGARDA55 Michail OLISOV56 Sergejus PETUCHAS57 Tomas RAANAUSKAS58 Kstutis PAKALNIS59 Diana RAZMINIEN60 Gintautas MACEVIIUS61 Rimantas RADIUS62 Vytautas TARAIL63 Valdas KLIMANTAVIIUS64 Algirdas KIZNIS65 Vincas LAURUTIS66 Rasa CIBULSKIEN67 Edmundas BERNOTAS68 Zygmunt KLONOVSKI 10. Naujosios Vilnios69 Juzef RUTKOVSKI70 Stanislav OLEVSKI71 Halina BORAVSKA72 Miroslav SUCKEL73 Valdimaras GUZAITIS74 Gintaras SODEIKA75 Vaidas RAMOKA76 Benjaminas RIMDIUS 46. iemgalos77 Indr JAKAITYT78 Rytis MIRONIKAS79 Dangis GUDELIS80 Irena IGNATAVIIEN81 Regina LOPIEN82 Rasa JAKEVIIEN83 Deivydas RUBEIUS84 Mindaugas GERYBA85 Kstutis GALDIKAS86 Algimantas VENTICKAS87 Roman LOGINOV88 Vytas JAKOBSEVIIUS89 Giedr IK90 Gintaras GIRTAUTAS91 Ingrida MAONAVIIT92 Augustas VISMANTAS93 Rimantas DABULIS94 Rita JUOZAPAITIEN95 Darius SEMNAS96 Almut JUZNIEN97 Ingrida URAUSK98 Stas GOTAUTIEN99 Inga LIKIEN100 Gintautas STANKUS101 Antanas KALNAS102 Jolanta LAVRYNOVI103 Dalia LAMNAIT104 Kristijonas VALIUS105 Donata GEGIECKAIT106 Gintaras ILEIKIS 27. Vakarin107 Gintautas BABRAVIIUS108 eslovas JEZERSKAS 66. Garliavos

Kandidat sraas

TURINYS6 Lietuva pavargo10 A. Zuokas: ,,Vis laik jau prie srov"12 A. aplikas: ,,Viena ms alies problem - Seim ateina mons, nepasiruo darbui14 A. Zuokien: ,,Vaikai i ms gavo didiul pamok kaip prasminga tikti tuo, k darai, kaip svarbu inoti, kodl tai darai ir negailti savs16 . ilgalis: ,,Gyvenimas turi bti ne tik prasmingas, bet ir domus"18 Alegorija ,,Politin grybien''20 N. Jagelaviien: ,,Gyvenu kaip ir Js"21 R. ukys: ,,Tegu u mane kalba darbai"22 Lietuvos kariuomens krjas .Jezerskas: ,,Anksiau patriotus augino eimose"25 A. ventickien: ,,Lietuvos mokyklose atsiliekantieji pritempiami, o gabs apleidiami"26 M. Tarnauskas: ,,Norime pasikeitim? Keiskims ir patys27 V. Sadauskas: ,,Esu savo alies patriotas28 A. Zuokas ,,Skurdo ekonomika" 30 D. Keleien: ,,Nuo vaikysts esu maksimalist"31 V. Grigien: Daugiausia problem Lietuvos region gydymo staigose33 K. Bilius: ,,Valdia daugiausia yra i sostins - jie likusios Lietuvos be Vilniaus nemato ir nesupranta33 S. Gricinien: ,,Mane pasta ir manimi tiki tai labai svarbus vertinimas34 Kaip priversti politikus dirbti monms?36 V. Rakauskas: Nuo jaunysts svajojau bti stiprus ir ginti mones38 Susitikimai su Kauno ir iauli kandidatais39 V. Puodinas: ,,Net ir klysdami nemeluokime40 J. Pauktien: ,,Mes, ma miesteli gyventojai, skaudiai jauiame socialin ir ekonomin atskirt nuo miest41 L. Jakas: ,,Valstyb turi gerbti kari teises42 I partijos gyvenimo. Nuotrauk kaleidoskopas

N. Jagelaviien: ,,Gyvenu kaip ir Js

20 psl.

A. Zuokien: ,,Vaikai i ms

gavo didiul pamok kaip

prasminga tikti tuo, k darai, kaip

svarbu inoti, kodl tai darai ir negailti

savs14 psl.

V. Rakauskas:,,Nuo jaunysts svajojau bti stiprusir ginti mones36 psl.

6

Lietuva pavargo

Nra nieko baisiau u bv, kai mogus pavargsta, pasiduoda ir nuleidia rankas, toks nuovargis pasmerkia apatijai ir plaukimui pasroviui. Lietuva pavargo laukti, kada valdios paadai ir garsios kalbos taps tikrais darbais moni labui:kada nustosime bti maiausi atlyginim ir pensij alis Europos Sjungoje;kuomet nebebsime inomi pasauliui tik kaip greiiausiai nykstanti nacija, kuri neviliai malinti renkasi degtin ar saviudybs keli; kada ms tautieiai, dirbantys usienyje, nebus veriami atsisakyti Lietuvos pilietybs, nes iki iol nesugebame priimti dvigubos pilietybs statymo;kada valdia savo mones neirs tik kaip darbo jg ir mokesi moktojus, kuri sunkiai udirbtus pinigus neatsakingais sprendimais ivaisto.Lietuva gali bti alimi, kurios gyventojai bus patenkinti savo gyvenimu taip, kaip juo diaugiasi vilnieiai - net 98 proc. (Eurostat duomenys) apklaust Vilniaus gyventoj atsak: jie patenkinti savo gyvenimu sostinje. Nuo 2012 met, kai meru buvau irinktas trei kart, Vilnius iame reitinge pakilo net per penkias pozicijas. Tam, kad pasiektume tiksl, su komanda jome priek ne vienerius metus, taiau rodme, kad Vilnius gali tapti regiono lyderiu ir bti iskirtinis visos Europos kontekste.Lietuvos savivaldybs taip pat gali

ir privalo prieintis Vyriausybs sprendimams, kurie paeidia savivaldos teises. Ir nors Vilnius eng pirm ingsn, jo pergal prie Vyriausyb Konstituciniame teisme - tai visos Lietuvos savivaldybi pergal. Btent po Konstitucinio teismo sprendimo pakeista ydinga ir antikonstitucine pripainta biudet formavimo metodika, ir daugumai savivaldybi padidintas biudetas, o Vilniui bus kompensuota 2009-2011 metais padaryta ala 55,8 milijonai eur. Tai pirmas toks teisinis precedentas Lietuvoje.Anksiau ms n nenordavo girdti dl politini prieasi ir pasiptliko poirio savivald kaip emesn valdios grand. Savivaldybi, ypa Vilniaus miesto, biudetai visuomet buvo sudaromi remiantis politinmis simpatijomis. Kodl gerov, kuria galime diaugtis sostinje, nepasiekia visos Lietuvos? Mane neramina valdios poiris ir skirstymas Vilni ir likusi Lietuv. Mes visi esame vienos alies pilieiai. Todl esu sitikins jeigu pavyko pasiekti prover Vilniuje, tas tikrai manoma visoje Lietuvoje.Esu silomas Lietuvos laisvs sjungos (liberal) premjerus turiu patirties, ini, idj, ir t jau rodiau darbais Vilniuje. Jeigu man su komanda pavyko pasiekti, kad klestt Vilnius, to manoma pasiekti visoje Lietuvoje. Toks nuo iol yra pagrindinis mano ir mano komandos tikslas. Tam dsiu visas savo pastangas, energij ir laik. Tikiu, kad

man ir mano komandai pavyks pasiekti reali pokyi valstybje. Lietuva turi bti viena - ir laiminga, ir turtinga. Tai tikslas, kur Lietuvos laisvs sjunga (liberalai) ypa pabria savo programoje iuose Seimo rinkimuose.Todl turime kuo skubiau teisinti dvigub pilietyb, sumainti Seimo nari skaii iki 101 ir siekti, kad jis dirbt kokybikai. 2020 metais Lietuvoje vidutinis atlyginimas turi siekti 1450 eur, gyventojai susirg nebeturi vargti eilse pas gydytojus, privalome pasiekti, kad ms pilieiai u vaistus nebemokt didiausios kainos Europoje. Ms vietimo sistema turi auginti asmenybes, kurios savo ateit matys Lietuvoje, eimoms turi bti sudaryta galimyb susilaukti vaik tiek, kiek nori, o ne tiek, kiek eimos gali sau leisti pagal gaunamas pajamas. Turime gerbti dirbanius ir investuojanius. Tai ms alis, ms gimtin ir mes atsakome u Lietuvos ateit.

Kvieiame visus Lietuvos mones vienytis u laiming ir turting Lietuv. Diaugiuosi, kad mums pavyko suvienyti stipri komand, kuri savo darbais jau ne kart rod, kad yra krjai.Esame realistai ir siekime MANOMO.

Artras Zuokas

Lietuva pavargo......Lietuva pavargo laukti ir tiktis, kada gyvenimas taps geresnis ia, ms alyje.

7

Laimsmatuoklis

O KAIP JAUIATS JS: WWW.LLS.LT/LAIMESMATUOKLIS

LAIMINGIAUSI mons gyvena:

Matuizose 83 proc.Jurbarke 83 proc.Trakuose 80 proc.akiuose 75 proc.Kaune 73 proc.

MAIAUSIOS PASAULYJE KAVINS ANT RAT LIETUVOJE

40 DARBO VIET JAUNIMUI

VIS LAIK JAU

PRIE SROV

ARTRAS ZUOKASEsate Lietuvos politikas, apie kurio veikl kalbama ypa daug. Garsjate savo originaliomis idjomis, netradiciniais sprendimais. I kur tiek energijos? Apie mane paskleista tiek gand ir mit, kad pakakt kelioms knygoms. Prieastys turbt vairios - vieni mans nekenia, nes sutrukdiau prasukti, velniai sakant, ne visai varius darbelius, antri pavydi, kad a anot j, provincijos isioklis sulauks vos daugiau nei trisdeimties sugebjau tapti sostins meru ir skmingai gyvendinau projektus, pavertusius Vilni moderniu Europos miestu, tretiems esu politinis konkurentas, kur lengviau apjuodinti nei nurungti garbingoje diskusijoje. Kita vertus, ne kart sitikinau, kad mons neino, ko siekiu ir k galvoju. Pasikalbj asmenikai, nustemba, kad neatitinku iniasklaidos sukurto vaizdio. Kaip inoma Lietuvos radijo urnalist Zita Kelmickait yra pasakiusi esu vienias briedis lauantis ragus.Kuo nusipelniau tokio iskirtinio dmesio? Kai mintimis pervelgiu prabgusius keturis gyvenimo deimtmeius, randu tik vien atsakym - a vis laik jau PRIE SROV. Nuo pirm gyvenimo met buvau priverstas kovoti u save ir savo artimuosius. Tvo, statybininko, vos ne vienintel atsipalaidavimo priemon buvo alkoholis, kai girtas sisiautdavo, mamai su trimis vaikais teko bgti i nam ne kart. O ir dl jo kelt skandal bei reikal su teissaugos pareignais kent pirmiausia eima. Tai vert mus, vaikus ir motin, geriau kentti, bet nesisksti. Jau pradinse mokyklos klasse sau prisiekiau, kad uaugs gyvensiu kitaip nei tvai nevartosiu alkoholio ir nerkysiu. Per moksleivi vasaros atostogas dirbdavau kolkiuose, statybose, kroviku. Svajojau tapti mikininku. Vis dlto paskutiniaisiais metais profesinje technikos mokykloje apsisprendiau urnalistikos naudai, mat pamgs fotografuoti gamt, nuotraukas miau siuntinti urnal Ms gamta, taip pat rainjau - pirmus rainius spausdino urnalai Ms gamta, Moksleivis, laikratis Jonavos balsas. Norjau bti ten, kur daugeliui nemanoma pakliti, todl nuo 1990-j kaip laisvai samdomas korespondentas dirbau kartuose takuose Azerbaidane, Abchazijoje, Kaln Karabache, Piet ir iaurs Osetijoje, enijoje, Padniestrje,

Irake. 1993 metais steigme Baltijos naujien agentr Baltic News Agency.

Gal gale apsistojote ties politika, nors tai, pavadinkime, ne pats ramiausias usimimas. Kokie motyvai t lm? Svarbiausia paskata, gal skamba ne be patoso, buvo ir yra noras tobulinti pasaul. Po 7-eri met versle nusprendiau atsidti politinei veiklai - tokiam gyvenimo poskiui jau buvau pribrends. Vis laik balsavau u liberalus, nes j ideologija labiausiai atitinka mano sitikinimus bei siekius. Tiesa, nereikt ms painioti su LR Liberal sjdiu, kurio lyderis Eligijus Masiulis dabar murkdosi kyininkavimo skandale ir kurio namuose rasti 250 000 eur grynais. Tai beveik milijonas lit! Ir tai partija, kuri kasmet gauna 800 000 eur dotacij. Nesu tipikas liberalas man artimos liberaliosios vertybs. Esu krikionis ir tuo didiuojuosi.Tiesa, i pradi n nesivaizdavau, kokio pasiprieinimo sulauks mano sumanymai. Daugeliui partij nieko neveikiani lyderi tapo kone privaloma steigti antizuokines daugumas Vilniaus miesto savivaldybje. Buvau tarsi raktis daugumai, kurie nekenia moni su idjomis ir iniciatyva, gal todl daug toki tautiei palieka ms al.Pasikartosiu, visuomet jau prie srov tam, kad isiskiriau i kit, padaryiau tai, ko nepadaro kiti, kad gyvendiniau idjas, kuriomis netiki niekas. Ir tai ne kart rodiau.

Js kaip konstruktyvaus politiko veikla labiausiai simin ir tebesimena i met, praleist dirbant Vilniaus meru... Norjau kurti Vilni, kuriame bt gera visiems - i mintis visada buvo mano vadovaujamos koalicijos kiu savivaldos rinkimuose. 2000-aisiais Vilniaus savivaldyb biudet pirm kart alies istorijoje

suformavo programiniu principu, parengtas bei patvirtintas sostins strateginis planas dvideimiai met iki 2020-j. pusjant io amiaus pirmam deimtmeiui, Vilnius m rodyti ess dinamikas, atviras miestas. 2003-aisiais sostinje sukurta apie 30 proc. alies BVP, 2014 metais jis padidjo iki 39 proc., didjo atlyginimai, daugjo darbo viet, atjo verslas. Lietuvos sostin isiver lyderio pozicijas turdama maiausias finansines galimybes regione.Skm patvirtina solidios pozicijos ir tarptautiniuose reitinguose. Eurostat paskelb, kad Vilnius geriausias Europos miestas. Diaugiuosi, kad mes visi prie to prisidjome. Vis dlto nacionalin politika - kitos realijos bei kiti ikiai. Kokie ia Js planai ir lkesiai? Galbt matote save Lietuvos premjeru? Lietuva pavargo laukti, mons pavargo laukti, kada galsime gyventi kitaip. Kada itrksime i pastaruosius metus Lietuvoje vykdomos skurdo ekonomikos gniaut. Valdia mato tai, k patogu matyti Vilni ir likusi Lietuv, ir i atskirtis neretai vieai pabriama. Neseniai vis partij lyderius Lietuvoje paraginau pasirayti partij susitarimus, kad naujajame Seime pirmi darbai, kuriuos sieksime gyvendinti, bus dvigubos pilietybs

teisinimas ir Seimo nari skaiiaus sumainimas iki 101. Lyg ir visi dabar ada, o kai pasilai padti para ir patvirtinti, kad tikrai taip ir padarysime atsakymo nebesulauki. Tad tokius paadus reikt vertinti labai kritikai. Nepaisant dabartini valdanij mginimo dangstytis u augani ekonomini rodikli, daugelio alies piliei situacija nepavydtina, esame nykstanti valstyb, kuriai buvo paadta ir toliau adama labai daug. Tad ar tie mons verti dar antros, treios, ketvirtos galimybs? Gerai pagalvokite. Ms vis ateiiai sukurti reikia telkianios lyderysts, ryting sprendim todl Lietuvos laisvs sjunga (liberalai) mato mane Lietuvos premjeru.

12

Politikas, buvs sveikatos apsaugos ministras A. aplikas sitikins, kad politikai reikia ruotis ir mokytis.

Esate vienas Lietuvos politikos profesional. Kaip politikoje atsidrte? Kiek, kaip sakoma, padjo aplinka ir kiek rmts savo pastangomis? Dl aplinkos viskas aiku, mano kilm su jokia nomenklatra neturi nieko bendro - tvelis, paprastas dzk bernas nuo Merkins, soviet buvo 25 metams lageri nuteistas pagal straipsn U tvyns idavim, pagal kur po karo tiesiog suaudydavo. Po Vorkutoje praleist septyneri met mirus Stalinui amnestuotas gro Lietuv su vilko bilietu, be joki profesini perspektyv ir vis gyvenim buvo paprastas darbininkas, kaip ir mama. Natralu, kad galjau remtis vien savo jgomis. Vilniaus inineriniame statybos institute gijs ininieriaus geodezininko specialyb padirbjau darbininku-kontrolieriumi, geodezininku, ininieriumi geodezininku, ir prasidjo Lietuvos Persitvarkymo Sjdio era. 19891992 metais dalyvavau jo veikloje kaip agitatorius, Sjdio reklamins mediagos platintojas, grupi koordinatorius, rinkim komisij narys. Dalyvavau visose ir Nepriklausomybs prieaurio, ir pirmose atsikrusios nepriklausomos Lietuvos rinkim kampanijose, pats jokias pozicijas nekandidatuodamas.

ALGIS APLIKAS: ,,Viena ms alies problem - Seim ateina mons, nepasiruo darbui

Buvau eilinis Sjdio kareivis ir negalvojau apie politiko karjer, valdia man ilgai neatrod domi. Taip tssi iki pirm laisvos Lietuvos savivaldybi rinkim. Tada suglumino faktas, jog po rinkim vadov pareigybes pretendavo beveik vien buv sovietins nomenklatros atstovai. Jau amin atils Sjdio mogus Tautvydas Lideikis, kur laikau vienu savo politini mokytoj, tada pasak labai konkreiai ir tiksliai: Ko inkti? Tiesiog eik ir dirbk. Svarsiau neilgai ir 1990-aisiais buvau paskirtas Vilniaus mikrorajono Justiniki seninu. Taip prasidjo mano kaip profesionalaus politiko kelias, manau, juo keliauju nuosekliai - nuo senino iki ministerij vadovo pozicij bei Seimo pirmojo vicepirmininko.

Kiek Lietuvai aktuali profesionali politik gausos, o gal atvirkiai - trkumo problema? mons nori, kad juos operuot gydytojas profesionalas, finansus tvarkyt finansininkas, tad kodl politikoje turi dirbti mgjai ? Politikai reikia ruotis ir mokytis.Esu sitikins, kad viena ms alies problem ta, kad Seim ateina mons, nepasiruo darbui, o Seimo nario pareigas iri kaip lengv pabuvim. Pasiirkite, koks pastarojo Seimo nari posdi lankomumas? K politikas gali nusprsti, jeigu jo jau nuo piet Seimo salje n kvapo?Po kiekvien rinkim kokia pus

MONS NORI, KAD JUOS OPERUOT GYDYTOJAS PROFESIONALAS, FINANSUS TVARKYT FINANSININKAS, TAD KODL POLITIKOJE TURI DIRBTI MGJAI? JUK JIE SPRENDIA, KAIP GYVENSIME MES, KAIP GYVENS VISA LIETUVA

ALGIS APLIKAS

13

Seimo sudties pasikeiia ir por met ta pus pratinasi prie politiko darbo, nors turt dirbti Lietuvos moni labui. Panai situacija ir savivaldybi tarybose. Kiekvienos naujos kadencijos pradioje valstybje gauname sumait ir vis nesiliaujame stebtis, i kur tiek suiruts po kiekvien rinkim.Todl naivs ir neprofesionals atrodo vieojoje erdvje nuolat girdimi ksniai apie permain poreik. Koki? Senose demokratijose niekas nereikalauja nuolatini perkratym, kurie tiesiog atnea chaos valstybje. Politika tai kantrus, nuoseklumo bei universali ini reikalaujantis darbas, jokio lietuviko dviraio ia iradinti nra reikalo, tereikia pasimokyti i senos demokratijos valstybi, kurios todl ir turtingos bei patikimos, kad

j politikai yra profesionalai. Pakanka palyginti, kiek mokym bna kokios Vokietijos ar Danijos parlamentuose kadencijos pradioje, ir kiek Lietuvoje. Ir, svarbiausia, kokia dalis lietuvi parlamentar io sunkaus amato mokosi, o kokia arogantikai visk ino i anksto arba teusiima banalia savireklama. Asmenikai esu links koncentruotis valstybs valdym bei aplinkosaug ir statyb. Kadangi dirbau Seimo sveikatos reikal komitete Aplinkos bei Sveikatos apsaugos ministru, manau pastu ir iuos sektorius, juo labiau, kad dirbdamas verslo konsultavimo srityje, su statybos, aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos sistem problematika susiduriu i nepolitins puss, kas pridjo patirties, supratimo

ir net, sakyiau, politins-profesins iminties. Man labai priimtinas yra Lietuvos laisvs sjungos (liberal) programinis silymas mainti Seimo nari skaii iki 101 ir pailginti jo kadencij iki penkeri met. Ilgesns kadencijos maint populizm ir galint dirbti profesionaliai ir atsakingai, o svarbiausia sumainus Seimo nari skaii didt konkurencija tarp politik, ir tai garantuot geresn Seimo darbo kokyb. Norime to ar nenorime, mes jau gyvename globaliame pasaulyje, todl reikalavimai statym leidjams labai iaug jie turi bti isilavin, protingi, siningi, rpintsi ne tik savo parapija, bet matyt Lietuv Europos bei pasaulio kontekste.

Justiniki vienmandat

14

Visuomens veikja ir vairi socialini projekt iniciator, trij vaik mama, mona, verslinink, Europos met moters nominant. Nors Vilniuje gimusi ir augusi A. Zuokien kiekvien dien supa skirtingi mons, o moteriai netrksta vairios veiklos, taiau jau 14 met labai svarbus Agns Zuokiens projektas krties vio prevencijai skirta iniciatyva Nedelsk.

iemet Nedelsk skaiiuoja jau 14-uosius metus. Agne, ar pati inote skaii, kiek moter buvo patikrinta roiniame autobuslyje?Apie 100 tkstani. Tikslaus skaiiaus nepasakysiu, nes tai nra taip svarbu. Skaudu, kai ateina moterys, kurioms tenka itarti paius sunkiausius odius: Daugiau nedelsk. Mes tik tikriname, o kilus tarimui moterys turi kreiptis gydytojus.

Tai ne tik skaiiai, taiau ir moni likimai?Taip. Daug istorij, daug moter, daug aar. Krties v tarme madaug tkstaniui moter. is projektas paliet j likimus, j eim, vaik gyvenimus. Daugumai moter, apsilankiusi autobuslyje,

AGN ZUOKIEN: ,,Vaikai i ms gavo didiul pamok kaip prasminga tikti tuo, k darai, kaip svarbu inoti, kodl tai darai ir negailti savs

A IKI IOL NEINAU, AR T PIRM BUVAU PASIRUOUSI PIRM KART IGIRSTI DIAGNOZ VYS. TAI BUVO SAULTA 2003-IJ VASARA, DRUSKININKAI. PROJEKTO NEDELSK PRADIA, KAI MS MEDIK KOMANDA PIRM KART NUSTAT V. IKI IOL PRISIMENU T MOTER JI SU VAIKAITE BUVO IJUSI PASIVAIKIOTI, O PAMAIUSI ROIN AUTOBUSL ATSITIKTINAI NUTAR PASITIKRINTI. OKAS BUVO IR MAN, IR JAI. IOJE VEIKLOJE BUVO IR TEBRA DAUG PRASMS.

AGN ZUOKIEN

tai buvo pirmoji gyvenime paintis su mamologu. Nesvarbu, ar moteriai 20, 50 ar 80 met, daniausiai dar niekas j gyvenime nebuvo tikrins. Nepateisinama, kad Lietuvoje tokia situacija ir moterys laiku negauna pagalbos, maai dmesio skiriama lig prevencijai.

Kodl btent krties vio prevencija, o ne kita iniciatyva?Todl, kad prie keturiolika met nuo ios ligos mirdavo daug moter. Tai klastinga liga, kurios moterys laiku ne tik nepastebi, taiau ir nesusimsto apie btinyb tikrintis. Nedelsk projektu norjome ne tik kviesti moteris pasitikrinti, taiau ir skleisti ini apie krties v daniausi onkologin moter lig. Juk laiku diagnozavus krties v, galima igelbti daugiau kaip 90 proc. moter.

Prireik 14 met kai pradjau Nedelsk, Lietuva pagal igyvenamum nuo krties vio buvo priepaskutin Europoje (po ms tik Albanija), o iandien aplenkme deimtis ali tarp j Jungtin Karalyst, Airij, Vokietij, Pranczij, Danij. Esu laiminga inodama,

15

ekins vienmandat

kad savo laik ir energij skyriau prasmingai veiklai.

Js verslinink, trij vaik mama, mona, politik. Ko Jumyse yra daugiausiai? Mamos, aktyvios verslininks ar nam eimininks?Manyje daugiausiai Agns. Kartais esu kovojanti, kartais klystanti, kartais kurianti, kartais laukianti, rytais gerianti kav ir vertinanti nam ramyb. Manau, kad esu tokia, kaip ir visos.

Neseniai Js vyras politikas Artras Zuokas socialiniame tinkle pasidalino vaizdo rau, kuriame Jus gimtadienio proga sveikina draugai, biiuliai, eima. Js dukra pasak fraz: Jei ne tu, mans ia nebt. Ir ne tik todl, kad tu mane pagimdei, taiau ir todl, kad imokei siekti savo tiksl. Taip, tai buvo didel staigmena, buvo be galo jauku, gera, graudu, netikta. Kai augo vaikai, mudu su vyru dirbome labai daug. Ar galjau daugiau laiko skirti vaikams? Galbt. Bet jei turiau galimyb t laik pakartoti, pakeisiau labai maai. Mano vaikai i ms gavo didiul pamok kaip prasminga tikti tuo, k darai, kaip svarbu inoti, kodl tai darai ir negailti savs, neskaiiuoti darbo valand, kaip galima imtis pai keisiausi sumanym.

Didiuojuosi savo vaikais, esu dkinga u tai, kad gimiau savo tv eimoje viskas, k turiu, mano paios vertybs ir pasaulio matymas pradjo formuotis dar vaikystje. Pamenu, kai tvai grdavo i darbo, visi kartu ruodavome vakarien ir daug kalbdavoms. Paprasti dalykai, taiau taip sir atmint. Juk visos didiausios pasaulio vertybs avi savo paprastumu ir tikrumu.

Trys odiai, kurie Jums yra patys svarbiausi? Trys Js atspirties takai? eima, sveikata, Lietuva. Diaugiuosi, kad mano vaikai gim jau Nepriklausomoje Lietuvoje, diaugiuosi savo eima. Ji tokia, apie koki ir svajodavau paauglystje. Matyt, ne iaip sau sakoma, kad svajons pildosi.

Kodl taip akcentuojate sveikat? Esate jauna, sveika ir veikli.Vaikystje sirgau sunkia kaul liga, daug laiko praleidau Santariki klinikose, metus teko vaikioti su ramentais ir iksti skausmingas procedras. Nors ir ne tokia moderni

ir taip toli paengusi kaip dabar, medicina man padjo, o sutikti gydytojai buvo verti kiekvieno itarto Hipokrato priesaikos odio. Medikams jauiuosi skolinga u tai, kad iandien galiu vaikioti ir gyvenu visavert gyvenim. Bdama ligoninje maiau daug fizin skausm keniani moni, todl labai gerai suprantu tikrj odio sveikata prasm ir kokia ji svarbi kiekvieno gyvenime.Kai kalbu apie sveikat, kalbu ne tik apie krties v. Man kelia nerim neteisingos vaist kainos, ilgos eils gydymo staigose ir tai, kad pacientai negauna jiems priklausani paslaug. inau, kokiomis ligomis serga ms sveikatos apsaugos sistema ir kokiais vaistais j reikt gydyti. Norint tai pakeisti, reikalinga patirtis ir inios. A j turiu.Reikia ir pinig. Norint sutvarkyti alies sveikatos apsaugos sistem reikalingos nemaos ilaidos.Apskritai turime keisti poir, nes sveikatai skirti valstybs pinigai nra ilaidos. Tai - investicija moni sveikat, jos isaugojim ir stiprinim. Didiuojuosi tuo, kad

mans niekas niekada nenupirko ir nenupirks. Jau daug met esu raktis farmacininkams, greitj kredit bendrovms, neatsakingam maisto pramons verslui. Tokia pati iliksiu ir toliau, nes man tai atrodo labai svarbu. Su sveikata susij labai daug: laimingi vaikai, juos auginantys tvai, visavertis gyvenimas, ramios naktys ir dienos.

16

Koks Js gyvenimo vykis buvo linksmiausias ir domiausias?Ko gero, tai TV oki projektas, kur buvau pakviestas dalyvauti. Sutikau ne i karto, o po ilg svarstym apsisprendiau. Ir labai diaugiuosi, jog nepraradau io gyvenimo suteikto anso ibandyti save visai kitoje aplinkoje.Tai buvo geriausias mano gyvenimo nuotykis ir nors puikiai suvokiu, jog pagautas azarto su kai kuriais vaidmenimis gal ir persistengiau, bet tokia yra ou scenos kaina. Ten savos taisykls. Jei kai kam juokingai ar net, j poiriu, nepateisinamai atrodiau su ekstravagantikais kostiumais, tai okdamas su Seimo darbo kostiumu biau atrods dar juokingiau ir, ko gero, po pirmos laidos biau irov ibalsuotas, o iame projekte nujau iki galo. Niekada dl tokio savo sprendimo nesigailjau ir nesigailsiu. Suprantu ir tuos, kuriuos okiravo mano pasirodymas, pavyzdiui, karvs kostiumu, bet i moni jau i karto po projekto atsipraiau, nors inau, jog t, kurie suprato ou anr, gebjo atskirti scen nuo tiesiogini pareig Seime ir kuriems ms su partnere Karina okiai patiko, buvo enkliai daugiau ir visiems jiems iki

iol esu dkingas u palaikym. Beje, kad ir kas kaip vertint, bet okis karvs kostiumu neabejotinai buvo visiems pats simintiniausias. Nors nuo projekto jau prajo 6 metai, politiniai oponentai, kai neturi daugiau ko prikiti, ar pikti anoniminiai komentatoriai vis dar ilemena karve tu, kas man sukelia tik atlaidi ypsen. Manau, jog gyvenimas turi bti ne tik prasmingas, bet ir domus. Mano toks ir yra.

Liberalizmui esate itikimas vis savo politin veikl, kuri ne tokia jau trumpa - 17 met. Tokia gyvenimika ir pilietin pozicija - kaip ji formavosi?1999 metais tuometin Lietuvos liberal sjunga (LLS) kr skyrius visoje Lietuvoje, taip pat ir Teliuose. Buvau aktyvus rajono gyventojas, skmingai vadovavau eimos verslo monei ir kartu su tiu nutarme ibandyti save ir politikoje. krme LLS Teli skyri, ttis tapo jo pirmininku, a miausi vadovauti rinkim tabui ir po trij mnesi politinio darbo mus abu irinko Teli rajono taryb. Pamenu, jog tuomet buvau ne tik

ILVINAS ILGALIS: ,,GYVENIMAS TURI BTI NE TIK DOMUS, BET IR PRASMINGAS

NORS NUO PROJEKTO JAU PRAJO 6 METAI, POLITINIAI OPONENTAI, KAI NETURI DAUGIAU KO PRIKITI, AR PIKTI ANONIMINIAI KOMENTATORIAI VIS DAR ILEMENA KARVE TU, KAS MAN SUKELIA TIK ATLAIDI YPSEN.

ILVINAS ILGALIS

17

aktyvus, verlus, bet ir labai kritikas vietins valdios atvilgiu, mane kreipdavosi labai daug teliki jausdami skriaudas bei neteisyb ir a u juos koviausi kaip litas, o vyresni ir labiau patyr vietos politikai vis sakydavo, jog kad ir kiek stengiausi, vienas kaln nenuversiu. Ir i tikro, po kurio laiko supratau, kaip svarbu siekiant rezultat dirbti sutelktoje bendramini komandoje.Tokia buvo pradia, o politin karjer Vilniuje pradjau Artro Zuoko kvietimu, su kuriuo nuo 2004-j dirbame kartu ir jau esame ugrdinti vairiausi politini batalij, bet visada buvome ir esame itikimi liberaliai ideologijai, kurios pamatas - ne tik individo laisvs, bet ir atsakomyb. Politikoje esu sukaups didel patirt: teko aktyviai padirbti, jog antrai kadencijai Prezidentu bt irinktas Valdas Adamkus.

Kokias pamokas teko imokti bnant 2008-2012 met kadencijos Seimo Jaunimo ir sporto reikal komisijos pirmininku. Irinktas Seim irgi koncentruosits i srit? Taip, darbas Jaunimo ir sporto reikal komisijos pirmininku man buvo labai svarbus. Parengiau Kno kultros ir sporto strategij iki 2020 met, ji patvirtinta Seime su konkreiu veiklos planu visoms ministerijoms. Tik bda ta, jog dabartins kadencijos Seimas io svarbaus dokumento negyvendina.Gaila, nes judant strategijoje numatytomis kryptimis buvo galima padaryti didel prover skaidriau paskirstant sporto las, pltojant infrastruktr, didinant sportuojanij skaii ir taip prisidedant prie Lietuvos moni sveikatos stiprinimo bei siekiant auktesni rezultat profesionaliame sporte. Todl grs Seim imsiuosi aktyvi veiksm, kad i strategija bt pagaliau pradta gyvendinti. Gaila, jog nepavyko nemokamus televizijos kanalus grinti Eurolygos krepinio transliacij, nors dl to plujau vis kadencij, buvo liks paskutinis ingsnis balsavimas Seime. Dabartinis Seimas, veikiamas lobistini vienos i komercini televizij interes, ias pastangas sugriov.

Yra sporto realijos, kurios nebtinai visuomenei palankios (tarkime, su sportu susijs layb bei azartini loim verslas). K ir kaip iame svarbiame sektoriuje sieksite

sprsti? Azartini loim statymo rengimo ir primimo Seime peripetijos skaudi tema, nes kaip Finans ir biudeto

komiteto narys io svarbaus statymo rengimo miausi dar 2009 metais. Man vadovaujant kartu su Finans ministerijos, Loim prieiros tarnybos specialistais buvo parengtas visuomens apsaug orientuotas statymas. Suprantama, jis nebuvo

Fabijoniki vienmandat

VISK ESU PRATS DARYTI IKI GALO, TODL NORIU GRTI IR PABAIGTI SKMINGAI PRADTUS DARBUS BEI IMTIS NAUJ DARB SKAIDRINANT SPORTO FINANSAVIM, DIDINANT SPORTUOJANI SKAII, STIPRINANT MONI SVEIKAT, SAUGANT VISUOMEN NUO ALING PROI.

ILVINAS ILGALIS

palankus io verslo magnatams, ir ie, susitar su tuometiniais valdaniaisiais Konservatori partijos ir Liberal sjdio atstovais, taip pat kai kuriais socialdemokratais, dar visk, jog sutrukdyt statymo primimui. Gal gale i sritis liko reguliuojama prie beveik 20 met priimto, beviltikai pasenusio statymo.

ioje srityje turiu sukaups didiul patirt ir inau kaip apsaugoti ne tik visuomen nuo aling proi, bet ir sport nuo vio sutart layb.

Visk esu prats daryti iki galo, todl noriu grti ir su ms darnia komanda pabaigti skmingai pradtus darbus bei imtis nauj darb skaidrinant sporto finansavim, didinant sportuojani skaii, stiprinant moni sveikat, saugant visuomen nuo aling proi.

18

POLITIN GRYBIEN

ALEGORIJA__

Ar politins rinkim batalijos turi panaumo ir net procedrins giminysts su grybavimu?

NEABEJOTINAI. __

Alegorija

19

____

Alegorija

Ar politins rinkim batalijos turi panaumo ir net procedrins giminysts su grybavimu? Neabejotinai. Pirmiausia, kaip ir gryb katalogo atveju kandidat Seimo narius sra stropiai sudaro visuomens bauginta Vyriausioji rinkim komisija. I to srao mes sugrybaujame politik rinkin, viltingai tikdamiesi pasigaminti ir gyvenimo kokybs lkesius (alk) tenkinsiani, ir atraktyviai kvapni politin grybien. Grybien pagal apibrim yra sriuba, Lietuvoje gana populiari. Kiek apmaudu, kad grybien daniausiai siejama su pievagrybiais, nors wikipedia nurodo alies mikuose bei laukymse dygstant daugiau kaip 1000 kepurtj gryb ri, i kuri 382 arba nedraudiama, arba net rekomenduojama valgyti. Nuo tokios gausybs gali apimti neviltis ar net lengvas pamiimas, bet rinkj garbei dera pastebti, kad mons paprastai renka kelias lengvai atpastamas ris, tokias kaip baravykai, lepiai, mds, kazlkai, raudonikiai ir pan. Plsti renkam gryb sra mikologai nepataria. Sunku pasakyti, kiek rinkjus, tarp j ir mikologus, tenkina imetin kandidat Lietuvos Seim vairov. Logika, kad normalaus, pakaltinamo grybautojo-rinkjo tikslas rasti, atpainti ir nurauti btent atpastam ri kandidatus. Lietuvos rinkim istorija jau suteikia pagrindo konstatuoti, kad balans tarp aromato (nebtinai malonaus) ir vis taip godojamos gyvenimo kokybs poreikio pasiekti nra paprasta, pykinimo ir net vmimo nuo politins grybiens precedent nutinka ne taip ir maai. Smelkiasi tarimas, kad nurodydama gausyb valgytin gryb wiki mus kiek klaidina, mat ypa vertingos, elitinmis laikytinos tik kai kurios negausios gryb eimos, tokios kaip baravykini ar baravykiei. Bet kuriuo atveju tik tikrinis baravykas ar baravykas pauolis su keliais negausiais kolegomis teistai pripildo siel palaimos. Logika, kad baravykus per eilin rinkiminio grybavimo sezon raunasi visi, ir ia nemanoma ivengti tam tikros painiavos. Sunku pasakyti, k i ties galima laikyti politiniais baravykieiais. - Liberal sjd ar po ios partijos vliava Seim besiverianius garsius esamus ir buvusius sportininkus. Ypa po to, kai dabar jau buvs Liberal sjdio veikjas tariamas i koncerno MG Baltic pams 106 tkstani eur ky. Brelis buvusi sportinink parlament vl bandys patekti ir su Darbo partija. Gal ir taktinis jimas, ypa kai politin grybautoj apninka godumas ir jis rauna visk i eils ar yra labai jau neatsparus silpnybms - Darbo partijos baravykai per prajusius rinkimus ir kaljimuose, ir Zaras-Visagino rinkim apygardoje pagarsjo bals pirkimu. Patiklus,

patyrimo stokojantis grybautojas usirovs ant lyg ir baravyko aitriojo puynbaravykio skubotai kimba ant nepriekaitingos, baravykikos pastarojo ivaizdos jauko ir taip gal gale sugadina vis grybavimo malonum bei naud, mat anas ne tik nevalgomas, bet kariu skoniu sugadina vis grybien.

Taip pat sunku pasakyti, kiek politiniam grybautojui prasminga apsunkinti save abejotinos kokybs politins grybiens ingredientais, galbt ir dl nekantrumo nepraeinant pro politinius grybus, kurie jau atsidr sriuboje uuot puikavsi statym projekt iniciatyvomis, teusiima savireklama pavyzdiui, ypa garsiai skalambija apie kabinete Seime dingus kompiuter bei 9 tkstanius eur po to, kai teissauga ten vykd kratas, vykstant tyrimui dl prekybos poveikiu. Vieojoje erdvje is Tvarkos ir teisingumo politikas jau patikimai inomas dl tarim salmonelmis koldnuose, o

ne ygdarbiais dirbdamas savo tiesiogin statym krimo darb.

Ir rinkim, ir grybavimo praktikoje inomi, gana paplit bobausio ar aarojanios

jaunabuds atvejai. Dauguma bobausius valgyti lyg ir gali, bet

jautresniems monms tas gali baigtis ne ypa gerai, todl specialistai dl visa ko pataria bobaus prie vartojim ne maiau kaip du kartus pavirti po 10-15 minui. Aarojanti

jaunabud - erzinaniai danas, lendantis rinkjo akirat, sen ridikli

kvapo kartokas grybas. Na, prisirausite toki, ir kas i to? Bet kuriuo atveju nuo 1964-j uregistruota 160 miri apsinuodijus valgomaisiais bobausiais. Nuodingas valgomasis bobausis - tai bent...Justino Marcinkeviiaus veikale Gryb karas pateikiama romantika, lengva gryb

konfrontacijos versija, gi tikrieji karai dl teiss virti politini grybienje nuoms ir bekompromisiai, kaip ir taktiniai manevrai dl vaizdio.

Ne taip ir paprasta suvaikyti skirtum tarp regimybs - to, k

kandidatai Seimo baravykus ada ir tikros reikal padties. Grybai lste

lenda rinkjui-grybautojui akis, rinkim kampanijoje jo tyko nemaai pavoj -

apsvaiginti aitriojo puynbaravykio giesmi, galite sugadinti vis politin Seimo grybien. Pavirutinikas, nekantrus grybautojas nesivargina paiekoti baravyko pauolio ar raudonikio ir pjauna gerokai pagyvenus lep ar ir tai visai prastai patujaro plauabud, kuriai atsidrus grybienje grybautojo-pilieio likimas nulemtas. Atvejis, sietinas su inomu posakiu, jog visi grybai valgomi, bet kai kurie tik vien kart. Moralas negrybing teritorij per rinkim kampanij nebna pagal apibrim, grybienos turime tiek, kad vairov drasko akis ir varo nevilt. tai tokiame kontekste ir iaikja, ar tu, rinkjau, esi tik pavirutinikas, neatidus grybautojas, arba i ties inai, ko lendi mik, tai yra rinkimus, kur kuo giliau, tuo nebtinai daugiau gryb.

20

Nijol Jageleviien

Kokia Js esate namuose?Daug laiko praleidiame su dukra Agne ir jos eima, bendrauju netgi su jos draugais visi randame bendr kalb

NIJOL JAGELAVIIEN:,,Gyvenu kaip ir Js

Esu ne tik politik, bet ir moiut

ir netgi kartu veniame gimtadienius. Dabar esu ne tik politik, bet ir aktyvi moiut. Labai myliu savo ank Leon, netrukus jam sueis dveji dabar tas laikotarpis, kai reikia visk daryti bgte.

Visuomet sakau: nesu i t, kurios sdi ir dejuoja. A tiesiog imu ir padarau. Tikiu, kad tavo mintys turi takos tavo gyvenimui, todl visuomet stengiuosi galvoti tik apie gerus dalykus. Apie save galiu pasakyti: esu komunikabili, iniciatyvi ir atsakinga, randu ieit i sudting situacij, gebu dirbti savarankikai ir komandoje. Sprendimus priimu greitai ir rytingai, ir nevengiu atsakomybs u juos.

Gyvenu kaip ir visi - susidurdama su tomis paiomis problemomis ir rpesiais. Prajusi kadencij buvau Vilniaus miesto savivaldybs tarybos nar, tikrai praleidau daug laiko gilindamasi vilniei problemas, kartu su komanda iekojome sprendim. A neturiu laiko niurzgti, nes turiu daug

sipareigojim.

Js dukt Agn inomiausia Lietuvoje stilist, populiaraus urnalo IKONA redaktor. Ar sulaukiate i jos patarim?

Visuomet paklausiu jos

patarimo. inoma, kartais ji mane ir pakritikuoja, ir pagiria. Bet a stengiuosi visuomet bti pasitempusi, pasidaau, apsiaunu auktakulnius. Tuomet atsiranda daugiau pasitikjimo savimi.

Kokiais darbais dabar gyvenate?

Esu kultros darbuotoja. Man visada rpjo kultra, j puoseljantys mons, paveldas ir jo isaugojimas. Tik vertinantys praeit, gali kurti ateit. Dirbau dvar atkrimo srityje, todl inau su kokiomis problemomis susiduria j savininkai ar valdytojai. Valstyb skiria tam maai dmesio. inau, k turime nuveikti, kad valstyb daugiau prisidt prie dvar paveldo atkrimo. T dvar, kurie vykdo edukacin veikl, kuria darbo vietas ir saugo ms praeit.Tvirtai inau, kad tik nuo ms pai priklausys, koki Lietuvos ateit sukursime.

21

Karoliniki vienmandat

RAIMONDAS UKYS: ,,Tegu u mane kalba darbaiNuo savo profesins veiklos pradios domjausi Lietuvos politinmis aktualijomis, prisidjau prie Lietuvos kaip demokratins ir teisins valstybs krimo. Vieasis saugumas yra svarbiausia vertyb, kuri valstyb, teissaugos institucijos ir staigos turi utikrinti gyventojams nepriklausomai nuo valstybs ekonomins gerovs lygio.gyvendinau Valstybs garantuojamos teisins pagalbos sistemos reform: ji iki iol utikrina visiems monms nemokam teisin konsultacij, o socialiai remtiniems asmenims - ir nemokamas advokato paslaugas. Parengiau Lietuvos policijos sistemos 5 - eri met pltros program: vidaus reikal sistemos, policijos, sienos apsaugos tarnybos ir kit tarnyb pareign atlyginimai didjo vidutinikai 30-35 proc.Pasiekiau, kad Lietuva tapt visateise engeno erdvs nare: tai leido Lietuvos pilieiams nevaromai, be viz ir patikros procedr laisvai keliauti po vis Europ.Sugrietinau atsakomyb u keli eismo taisykli paeidimus vairavim neblaiviems: numatytos enkliai didesns pinigins baudos, daugeliu atveju nustatyta neivengiama nuobauda teiss vairuoti atmimas, taip pat automobilio konfiskavimas. Dirbdamas sveikatos apsaugos ministru ukirtau keli vaist brangimui: daugelio receptini vaist kainos buvo sumaintos beveik 15 proc., parengtas kompensuojam vaist kainynas, kas leido kasmet sutaupyti deimtis milijon lit ne tik ligoni kasoms, bet ir pacientams, vaistinse buvo nustatytas vaist antkaini ribojimas.Ikliau trij valstybini bank Lietuvos taupomojo, Lietuvos ems kio ir Valstybinio komercinio neteisto pasidalijimo tarp finansini grupuoi faktus. Dirbdamas Seimo kontrolieriumi jau inagrinjau beveik 2000 gyventoj skund: 44 proc. skund buvo pripainti pagrstais, savivaldybms pasiliau paalinti paeidimus ar bausti kaltus tarnautojus ir pareignus.

RAIMONDAS UKYSGimiau 1966 m. spalio 27 d. iauliuose, mokytoj eimoje.Esu teisininkas, tris kadencijas buvau irinktas vienmandatje apygardoje Seimo nariu, dirbau Seimo Pirmininko pavaduotoju, vidaus reikal bei sveikatos apsaugos ministru. iuo metu dirbu Seimo kontrolieriumi, tiriu gyventoj skundus dl savivaldybi institucij ir staig pareign veiklos (neveikimo) piktnaudiavimo ir biurokratizmo.Nepripastu kolektyvins atsakomybs. Politik veikla turi bti grindiama asmenine atsakomybe. Visuomet buvau reiklus ne tik bendraygiams ir pavaldiniams, bet ir sau. Po Skuodo rajone 2007 m. neblaivaus policijos pareigno sukeltos avarijos, kai uvo trys maameiai vaikai, o kaltininkas pabgo i vykio vietos, parodiau garbingos, moralios ir atsakingos politikos bei politiko elgesio pavyzd. Prisiimdamas asmenin atsakomyb, atsistatydinau i vidaus reikal ministro pareig, taip pat pareikalavau atsaking policijos vadov ir pareign atsakomybs.Deja, ne visi atsakingi pareignai ir juo labiau politikai tuo metu ir vliau sek mano pavyzdiu, tam rasdavo daug pasiteisinim, todl iandien nra visuomens tikjimo atsakinga politika ir net savo valstybe. Pradjs dirbti Seimo kontrolieriumi nedalyvavau politikoje ir politini partij veikloje. Lietuvos laisvs sjungai (liberalams) pasilius dalyvauti 2016 m. Seimo rinkimuose su Artru Zuoku apsisprendiau, nes su ia politine jga mane sieja beveik 15 met bendro darbo laikotarpis. Asmenikai pastu ir pasitikiu dauguma komandos nari. Pritariu j idjoms, siekiams ir programiniams tikslams, bei vertybms.

22

LIETUVOS KARIUOMENS KRJAS ESLOVAS JEZERSKAS: ,,ANKSIAU PATRIOTUS AUGINO EIMOSE

23

Vienas pirmj Lietuvos kariuomens krj, dalinio, saugojusio 1991 metais LR Aukiausij Taryb, vadovas, brigados Geleinis vilkas krjas ir pirmasis vadas . Jezerskas teigia, kad 1989-1991 m. regjo daug vyr, kurie u Lietuv buvo pasireng galvas padti. Kur jie gijo ryt atiduoti Lietuvai visk, soviet valdia meils tvynei juk neugd? Btent, patriotai augo eimose, - sako jis.

Esate vienas i nedaugelio moni Lietuvoje, apdovanot Vyio Kryiaus ordinu. Atkrus Nepriklausomyb ijote i SSRS kariuomens ir krte kariuomen Lietuvai. Kaip iandien matote situacij Lietuvoje?

Kaip karikis, be abejo, noriau matyti stipri kariuomen, bet esu links pridti ir iminting usienio politik bei aktyvi diplomatij. Korektiki santykiai su kaimynais, aktyvi Lietuvos diplomatijos veikla turi mainti tampas pasaulyje. Aiku, dabartinmis geopolitinmis aplinkybmis ilaidos gynybai turi artti prie 2 proc. 1939 metai Lietuvai ypa skaudi pamoka. Mus ne jga um, bet okupavo pasitelk klast.

Pinigus gynybai privalu naudoti labai racionaliai - tarkime, socialinms problemoms sprsti skirtos los irgi tarnauja krato gynybai, nes sveikas ir pilietikas mogus yra tikriausias Lietuvos saugumo garantas. Toks pilietis bus rytingas, inos, k nori apginti (tvus, eim, ankus). 1989-1991 metais regjau daug vyr, kurie u Lietuv buvo pasireng galvas padti. Kur jie gijo ryt atiduoti Lietuvai visk, soviet valdia meils tvynei juk neugd? Btent, patriotai augo eimose.

Investicijas isilavinimo programas irgi dera integruoti ilaidas krato gynybai. Ginklai, net moderniausi, vieni patys valstybs neapgins, mogus privalo bti parengtas tinkamai juos valdyti, visapusikai paruotas kaip karys. Lietuvoje yra puiki, kvalifikuot, pilietik atsargos karinink. Sunku suprasti, kodl nesudaromos slygos jiems padirbti su bendrojo lavinimo mokykl vyresnij klasi mokiniais, iekant motyvuot jaun moni tarnybai Lietuvos kariuomenje? Tada nereikt karini pajg pildyti kakoki burt pagalba. Pasirengimas ginti Tvyn turt bti ne per prievart igautas pasiadjimas, o smoninga jaunos kartos priederm.

Kariuomen turi bti pavyzdin patriotizmo ir pilietikumo mokykla. Lietuvos nacionalin saugum vertinu kaip kompleksin problem. Tai nedarbo lygis, jaunimo isilavinimas, jo sveikata, fizinis parengimas, mogaus teisi situacija. Ir mano programoje nurodoma, jog turime kartu dirbti, kad i alies nebgt jos vaikai, mons turt galimybes dirbti ir usidirbti, param gaut jaunos eimos, senjorai - ori pensij, taupyti turt ir politikai, vertybe bt laikomos inios, valstyb turt ateities vizij.

Jei tiek darb, vadinasi, dar daug dera nuveikti, kad Lietuva tapt ir stipri, ir patraukli?

Izraelyje 2000-aisiais gyveno apie 6,5 milijonai gyventoj, dabar j skaiius artja prie 10 milijon. O juk ioje alyje visi tarnauja kariuomenje 3 metus. Ne atbna joje, bet realiai rengiami Tvyns gynybai - inoma, kokia yra geopolitin padtis Artimuosiuose Rytuose ir kokios kaimyns supa yd valstyb. Lietuvoje kariuomen kvieiama kaip kok pasiaidim madaug, imokysime lov pasikloti ir 3 kartus per dien gausite valgyti. Kas ia per kvietimas, kai saugumo situacijos aplink Lietuv jokiu bdu negalima pavadinti paprasta? Jauni mons privalo kaip tikri profesionalai mokytis Tvyn ginti!

Dabartin atmosfera valstybje, poiris savo alies pilieius, ypa jaunim dar labai gerintinas. spdis toks, kad politika nukreipta ne mog, bet gaisr gesinim grta i olimpiados ger rezultat pasieks kurios nors srities sportininkas, ir pasipila paadai apie sporto bazi statybas jo atstovaujamoje akoje; nutinka skaudus vykis, nelaim kuriame nors gyvenimo sektoriuje tik tada valdia staiga atranda, jog jame, pasirodo, netrksta problem, kurias reikia sprsti. Gal todl mons taip lengvai ir palieka Tvyn. Jei norime atsigrti mog, piliet, turi bti atvirkiai.

Be abejo, draudimais nieko neisprsime. Jaunimas nori keliauti, semtis spdi, ini, patirties puiku, bet reikia kurti slygas, kad jis nort grti. Reikia susigrinti lietuvius Tvyn, bendromis pastangomis kuriant toki atmosfer, kad visi nort ia gyventi. Toks yra svarbiausias dabarties ikis. Reikia padaryti taip, kad tvynje bt viskas ir dar daugiau, ko mons ieko sveiuose kratuose. Pirmiausia, be abejo - pagarba mogui.

24

25

Antakalnio vienmandat

2012 m. Tarptautinis penkiolikmei tyrimas (PISA) parod, kad jie silpnai skaito, emos matematikos ir gamtos moksl inios. Lietuva pagal inias pasaulyje 35 vietoje, Estija 9.

Visa Lietuvos vietimo sistema - vadovliai, netgi ugdymo programos - yra orientuotos vidutini gabum mokin: atsiliekantieji pritempiami, o gabs apleidiami. Nesudarytos slygos gabiems mokiniams gauti brandos atestatus anksiau, perokant klases.

Prieastis ta, kad bendrojo lavinimo mokykl mokytojai neturi metodik ir suformuot gdi, kaip su gabiais mokiniais dirbti. Nra vaik, kurie nebt kam nors gabs, ir mokytojo misija yra tuos gabumus ir pastebti, ir padti jiems skleistis. Bet mokyklos neturi gabumus identifikuojani sistem - brangi intelekto test neperka, o valstyb ioje srityje nepadeda. Taigi mokytojai nerengiami dirbti su gabiais mokiniais. Visk lemia paties pedagogo iniciatyva - kiek jis links skirti laiko bei pastang gabiems vaikams.

Dabartin vietimo sistema sukr situacij, kai mokytojas priverstas daugiau dmesio skirti vengianiam mokytis, nedrausmingam vaikui. Mokyklos konkuruoja dl vadinamojo mokinio krepelio. Apmaudu, kai dl krepelio tenkinami visi be iimties mokinio ir jo tv norai bei geidiai, net jei tai akivaizdiai paeidia kit klass mokini interesus. Deja, pagrindinis dabartins vietimo sistemos objektas vidutinyb. Dirbu gimnazijoje ir matau, kad reali ms, mokytoj, galimyb tra vidutini gabum palaikymas, o ne siekis bent kiek didesn dmes skirti ities gabiems mokiniams. Didmiesi

ALDONA VENTICKIEN: ,,Lietuvos mokyklose atsiliekantieji pritempiami, o gabs apleidiami

NRA VAIK, KURIE NEBT KAM NORS GABS, IR MOKYTOJO MISIJA YRA TUOS GABUMUS IR PASTEBTI, IR PADTI JIEMS SKLEISTIS.

ALDONA VENTICKIEN

Vilniaus savivaldybs tarybos nar, Vilniaus emynos gimnazijos Humanitarinio ir socialinio ugdymo skyriaus vedja, Nacionalinio diktanto vertinimo komisijos pirminink Aldona ventickien sitikinusi, kad Lietuvoje akivaizdi jaun talenting moni skatinimo stoka.

gimnazijose klass didels, jose mokosi po 30 mokini, ir proporcingai paskirstyti dmes tokiam briui nelengvas udavinys. Nebent, jei pats gabus vaikas rodo iniciatyv. Baig gimnazijas gabs jauni mons vyksta studijuoti usien, nes gij skaudios patirties jie netiki, kad bus deramai vertinti ir auktojoje mokykloje. mogus pasijunta Lietuvoje kaip ir nelabai reikalingas.Naujausiame vaik (iki 15 met) gerovs tyrime, kur atliko UNICEF, dalyvavo 29 alys. 27-oje vietoje atsidrusios Lietuvos vaik savijauta apgailtina: daugiausia pradjusi rkyti, vartojani alkohol, didiulis saviudybi skaiius. Dmesio deficitas greta kit auktesns gyvenimo kokybs (tarp j ir atlyginim) argument neabejotinai yra viena jaun moni emigracijos prieasi. Valstyb privalo atsigrti jaunus gabius mones ir daryti

t ne deklaracijomis, o konkreiais, metodikais darbais atitinkami rengiant mokytojus, padedant eimoms, negailint pinig atpainimo, ugdymo sistemoms bei testams.

26

Kaip aki rajono meras Juozas Bertaius per savivaldybs Tarybos posd vartojo necenzrinius odius ir narius ivadino debilais vaizdo ra pamat beveik visa Lietuva. Ar buvo galima nevieinti io vaizdo rao? Ne a, o jis pats parod, koks yra. Nutylti tok elges vadinasi, j toleruoti. Turdami kitok poir ir vertybes, iugdytas augant laisvoje Lietuvoje, norime ne beatodairikai griauti tai, kas sena, o kurti tai, kas turi prasm, - sitikins vienas jauniausi Tarybos nari Lietuvoje M. Tarnauskas.

Kokios reakcijos dl iplatinto vaizdo rao sulaukte i aplinkini?moni reakcijos buvo vairiausios - vieni palaik, kiti kritikavo. Vis dlto labiausiai stebino kai kuri moni reakcija: jie ne tik toleravo tok elges, bet j ir gyr. Maesniuose miesteliuose apskritai mons danai bijo kalbti tai, k galvoja. Nes yra amini valdantieji, virnls: jei kalbsi prie - nudegsi. Negausi darbo, vaikams bus sunkiau. Tik kalbdami atvirai tiek apie gerus, tiek apie blogus dalykus, galime eiti priek, augti kaip visuomen. Gal gale, turime pagaliau atsikratyti tos sovietins nomenklatros.

Esate vienas jauniausi Tarybos nari,

kodl pasukote politik? K jau pavyko nuveikti aki labui?Politika domiuosi seniai, priklausiau vairioms jaunimo organizacijoms, vliau pats jas kriau. Esu sitikins - turi ateiti jauni mons ir prisiimti atsakomyb u savo krato krim. Darbas aki rajono savivaldybs taryboje nra lengvas. Dirbu opozicijoje, esu Kontrols komiteto pirmininkas, tad daugiausia tenka kovoti, kad savivaldoje atsirast kuo daugiau vieumo ir skaidrumo. Iki iol visi procesai buvo gana udari, tartini vieieji pirkimai, neefektyvus valdymas. Ne viskas keiiasi greitai, bet priek judame. Visada iekome geriausi praktik ir stengiams jas pritaikyti. Nors dirbame opozicijoje ir danai esame ignoruojami, nenutrksta ir pokalbiai su potencialiais investuotojai, norisi, kad j region ateit kuo daugiau. Tik naujos darbo vietos ir gali sustabdyti regiono nykim, paskatinti atlyginim augim.

Organizuojate "Mano akiai" veikl, rengiate socialines inciatyvas - papasakokite apie jas plaiau?Geroms iniciatyvoms visada reikia paramos. Ne vien finansins, bet ir paties buvimo, atsidavimo idjai. Jau ne vienerius metus prisidedu prie vairi akcij: kasmetin kavos

akcija senjorams, ventin akcija Padovanok ypsen, skirta sunkiau gyvenanioms eimoms ir senoliams, paramos-labdaros koncertas Zypli dvarui, akcijos vaikams ar paskutinis projektas kartu su aki vaik dienos centru siekiant sukurti geresnes slygas vaikams dienos centre. Diaugiuosi bdamas i veikl dalimi ir didiuojuosi tais, kurie veikia kartu. Tikiu, kad tik bendromis pastangomis galime sukurti atsaking visuomen.

Koki rinkj pasitikjimo tikits - Jus supa tiek jaunimas, tiek senjorai. Kaip sugebate pritraukti tiek skirting amiumi, pairomis ir gyvenimu, moni?Tikiuosi ir jaun, ir vyresni moni palaikymo. Jis ypatingai svarbus, siekiant ne tik dalyvauti iuose rinkimuose, bet rodyti, kad vyresn karta ir jaunimas gali dirbti kartu, siekiant aukiausi tiksl. Esu atviras visiems ir visus stengiuosi siklausyti. Tikiu, kad man tai pavyksta. Tikiu, kad sulauksiu palaikymo ir i moni, kurie galbt yra nusivyl politika, politikais ir danai neina rinkimus. Nesu standartinis politikas, sakau tai k galvoju ir dirbant savivaldybs taryboje manau jau rodiau, kad stubur turiu tvirt ir savo nuomon galiu apginti.

Zanavyk vienmandat

NESU STANDARTINIS POLITIKAS - SAKAU TAI, K GALVOJU, IR DIRBDAMAS SAVIVALDYBS TARYBOJE, MANAU, JAU RODIAU, KAD STUBUR TURIU TVIRT IR SAVO NUOMON GALIU APGINTI.

MINDAUGAS TARNAUSKAS

MINDAUGAS TARNAUSKAS: ,,Norime pasikeitim? Keiskims ir patys

27

Teisinink V. Sadausk, iniciatyvins grups Start Trakai krj, Trakuose ino visi ir sunkiai besiverianios eimos, kurioms jis padeda, ir tie, kuriems reikia tiesiog teisinio patarimo. Dar mokykloje supratau, kad uaugs bsiu advokatas - mogus, kuris visada gins mones ir jiems pads, - sako V. Sadauskas.

Baigte teis Vilniaus universitete, studijavote usienyje retas atvejis, kai mokslus svetur baigs studentas grta Lietuv.

Esu savo alies patriotas ir labai myliu Lietuv, aktyviai dalyvauju politinje bei visuomeninje veikloje. Norjau savo inias praplsti usienyje, todl baigiau Sasekso universitet (University of Sussex) Didiojoje Britanijoje. Klausimas, ar verta grti Lietuv, net nekilo. Jau dirbdamas advokatroje pamaiau, kad ms valstybje teis ir statymai tarnauja ne monms, o biurokratams. Bet tikroje demokratinje valstybje turt bti atvirkiai. Galbt mane veda didelis jaunatvikas maksimalizmas, taiau a tikiu, kad tai galiau pakeisti.

Kaip niekas kitas gerai matote ir suprantate, kokie statymai Lietuvoje priimami ir kaip jie keiia moni gyvenim kaip juos vertinate?

Seimas statym leidiamoji valdia, nuo jo priklauso, kaip mes gyvensime ir koki ateit kursime Lietuvoje. Seimo kuriami statymai turi gerinti ms gyvenim: turime udirbti daugiau; turime inoti, u k mokame mokesius; turime jaustis saugs darbe; turime turti geresnes slygas auginti vaikus; senjorai turi gyventi oriai.

O k turime? Dirbdamas advokatu pamaiau, su kokiomis problemomis susiduria paprastas mogus: jis net negauna kokybikos paslaugos. Valstybs institucijos veja mog viena nuo kitos, jiems nesivarginama net atsakyti klausimus. mons per

Trak-Vievio vienmandat

VYDNAS SADAUSKAS:,,Esu savo alies patriotas

MONS PER DAUG UJAMI, BIUROKRATINIS APARATAS DAUGIAU TURT TARNAUTI MONMS. VAKAR VALSTYBSE INSTITUCIJOS SUINTERESUOTOS PADTI SAVO PILIEIAMS, LIETUVOJE TURI BTI DKINGAS, JEIGU TAVE BENT ATKREIPIA DMES.

VYDNAS SADAUSKAS

daug engiami, biurokratinis aparatas daugiau turt tarnauti monms. Vakar valstybse institucijos suinteresuotos padti savo pilieiams, Lietuvoje turi bti dkingas, jeigu tave bent atkreipia dmes. Vienerius metus gyvenote Jungtinje Karalystje, susipainote su jos teisine sistema. Koki gerj praktik galime pritaikyti Lietuvoje?

Darbo pajamos Lietuvoje apmokestintos daugiausia visoje ES. Tam, kad js rankas gautumte 1000 eur, darbdaviui reikia turti 1700 eur. 700 eur jis atiduoda valstybei. Mokesiai padaro darbo viet brangi. Kai darbo vieta brangi, stringa valstybs krimas, verslo pltra. UK mons, kurie pradeda savo versl, kuria darbo vietas - moka ir maesnius mokesius. O jeigu j pajamos nesiekia 10 000 svar, jie apskritai nemoka mokesi tam tikr laik. Lietuvoje mokestin politika taip pat turt bti lankstesn.

statym leidyba yra mano stiprioji pus a inau, k reikia sukurti statym. Todl labai gaila, kad Seim irenkami

mons, kurie nieko nenusimano. Manau, kad kandidatams Seim apskritai turt bti taikomi tam tikri reikalavimai, kad nebt irenkami tik garsiai rkiantys ir daugiausiai adantys. Juk dabar Seim gali pakliti bet kas. Ir pavyzdi, kai Seim eina tautos gelbtojai, ir kad jie padaro al valstybei, mes tikrai turime. Jeigu nebus kandidatuojani isilavinusi ir proting moni, tok Seim mes visuomet ir tursime. Ir tai mane motyvuoja tikiu, kad savo iniomis galiu bti naudingas aliai.

Taiau visi kaip susitar i situacij bando velninti. Nemaai ymi Lietuvos deinij ekonomist, apvalginink, nenordami pripainti tiesos, iems skaiiams ieko pateisinim. Kairieji problem neneig, bet nutyljo, kad tokia situacija susidar valstyb valdant jiems, o vald jie ekonominio pakilimo, pokriziniais metais.

Norint ivengti manipuliacij skurdo rizikos tema svarbu palyginti, kokia gi ta skurdo rizikos riba. Pirmiausia su kaimynais. Skurdo rizikos riba pajam vidurkis, Lietuvoje tai yra 259 eurai, Latvijoje 291 eurai, o Estijoje net 394 eurai vienam asmeniui per mnes. Tarp Lietuvos ir Estijos pajam skurdo rizikos ribos net 135 eur skirtumas.

Dar lidniau, kad beveik tredalis Lietuvos vaik (iki 17 met) gyvena emiau skurdo rizikos ribos. Kok valstybs paveiksl gali pieti jaunos, skurde ir nepritekliuje uaugusios akys? Nieko stebtino, kad daugeliui j optimizmo ir usispyrimo nepakanka ir su savo alimi uaug nenori turti nieko bendro emigruoja ikart po mokyklos.

Pavyzdi, kaip mainti skurdo lyg, didinti vidutines pajamas apstu visame pasaulyje.

Pagrindiniai pajam didinimo, ekonomikos augimo receptai inomi daugeliui: verslo skatinimas, stabili ir suprantama mokesi sistema, iuolaikines realijas atitinkantys darbo santykiai, verslo socialin atsakomyb darbuotoj atvilgiu.

Bet yra ir kit, konkretesni priemoni, kurioms reikalinga politin valia ir krybikumas. Du rykiausi pavyzdiai (nors j yra ir daugiau) Airijos ir Vilniaus.

Dar 1987 metais dabar pavyzdiu mums esanti Airija buvo labai prastoje situacijoje, j slg didesn nei 100 proc. BVP skola. Vadinamasis kelt tigro uolis prasidjo 1993-aisiais (ekonomikos augimas sudar 2,3 proc.) po to, kai buvo pasiektas

politinis susitarimas tarp valdanij ir opozicijos netrukdyti siekti ekonominio (!) augimo. Dar vienas labai svarbus susitarimas buvo tarp darbuotoj, darbdavi ir valstybs - darbo umokestis didinamas mainais maesnius mokesius. Minimalus atlyginimas Airijoje yra antras pagal dyd ES (po Liuksemburgo) ir siekia beveik 1600 eur, o atsigavusi po 2008-j krizs alis verliai tebejuda priek - 2015 met trei ketvirt alies ekonomika lyginant su 2014-j tuo paiu laikotarpiu kilo net 7 proc. Tai didesnis augimas nei Kinijoje. Airiai ekonomin uol sugebjo atlikti per por deimtmei, kodl to negali Lietuva?

Keli pavyzdiai i mano vadovavimo sostinei. Pirmas - man bnat sostins vadovu, dar 2003 m. pakeitme tuo metu vyravusi trumpalaiki paslaug teikimo praktik: viej pirkim konkursus laimjusios mons teikdavo miestui paslaugas trejus, penkerius, net septynerius metus. Iki to laiko alyje jau buvo susiformavusi tradicija organizuoti vieuosius pirkimus kuo trumpesniam laikui - vos metams ar net pusmeiui.

Tokia viej pirkim politika leido isiderti geresn kain u paslaugas, nes monms stabilumas - taip pat vertyb. Siekdama ilgesnio laikotarpio sutarties su monmis, Vilniaus miesto savivaldyb vertino aplinkyb, kad ir j personalas bus darbintas ne pagal trumpalaikes sutartis, o bent jau per vis sutarties galiojimo laikotarp.

Tai suteik dirbantiesiems stabil darb ir didesnes galimybes planuojant savo ilaidas - ilgalaikio ir stabilaus darbo garantija leidia pasinaudoti iperkamja nuoma ar banko paskola sigyjant eimos buit palengvinanius dalykus. Be to, taip monms sudaromos galimybs ilaikyti gerai apmokamus specialistus. Kartu monms atsirado galimyb investuoti geresn rang bei technik, nes turint ilgesn paslaug kontrakt, tokia investicija tampa manoma ir atsiperkanti.

Dl io mano sprendimo atsirado ir daugiau skaidrumo, nes danai skelbiami konkursai yra gera dirva

SKURDO EKONOMIKAARTRAS ZUOKAS

SKURDO RIZIKOS LYGIS LIETUVOJE IAIS METAIS PADIDJO 3,1 PROC., PERNAI - LYGINANT SU PRAJUSIAIS METAIS. PERNAI JIS SIEK 22,2 PROC. (STATISTIKOS DEPARTAMENTO DUOMENYS), ARBA EMIAU SKURDO RIZIKOS RIBOS (259 EUR VIENAM ASMENIUI ARBA 574 EUR KETURI ASMEN EIMAI PER MNES) GYVENO VIR 640 TKSTANI LIETUVOS MONI.

tarpti korupcijai - potencials dalyviai vis laik suklus, ieko galimybi susitarti su politikais, nenuilstamai dirba iekodami bd, kaip apeiti konkurs slygas. Ilgalaiks sutartys politikus i konkurso proces i esms eliminuoja, taigi ir j taka yra minimali. Laimi ne tie, kurie moka maiausi atlygim, o tos mons, kurios investuoja ateit.

Gaila, taiau iandien Valstybs viej pirkim politika orientuota trumpalaikes paslaug teikimo sutartis. Tad kaip galima tiktis, kad mons priims darb darbuotojus pagal ilgalaikes darbo sutartis. Dirbantieji ms alyje nori pastovumo ir saugumo, bet jo nra, nes valstyb nesudaro verslui toki galimybi. Valdia odiais reikalauja, bet veiksmai prieingi.

Antras sprendimas, priimtas man bnant meru - Vilniaus savivaldyb dar 2011-aisiais viej pirkim taisykles papild nuostata, kad miestas pirks prekes ir paslaugas i moni, kurios darbuotojui, teikianiam paslaug, moka Statistikos departamento pagal veiklos klasifikatori nurodyt Lietuvos atlyginim vidurk pagal praeito laikotarpio duomenis. Kitaip tariant, Vilnius atsisak pirkti paslaugas ar darbus i moni, kurios gali konkuruoti tik mokdamos minimalius atlyginimus savo darbuotojams.

i praktik silme paversti nacionaliniu statymu, siuntme kreipimsi Seim ir Vyriausyb, Prezidentei, nes tai neabejotinai didint gyventoj pajamas, taigi - ir j saugum. Pirmiausia valdia turi parodyti pavyzd, kad ji nepirks paslaug i mons, kuri darbuotojams moka minimal atlyginim.

Gaila, i Vilniaus praktika, net Europos Komisijos vertinta kaip geros praktikos pavyzdys, ne tik kad netapo nacionaliniu statymu, is punktas dl vidutinio atlyginimo mokjimo i sutari su tiekjais dingo ir Vilniuje. Rezultatus matome didjanti emigracija ir augantis skurto lygis. Kita svarbi prieastis, kodl Lietuvoje gyventoj pajamos vienos maiausi ES ir, kas skaudiausia, maesns nei kaimyn latvi ir est - tai

valdios investicij politika. Ir kairieji, ir deinieji Lietuvoje mgo statybas ir grandiozinius projektus, kuriems pateisinti naudojami ne ekonominiai terminai, o politiniai lozungai. Todl ir atsiliekame nuo latvi ir est pagal pajamas, o ir daugelis kain kaip degalai, elektra, dujos yra maesns pas kaimynus nei pas mus. Nors startavome vienu metu 1990 metais, bet Lietuva atsiliko, nors turjome konkurencin pranaum - didesn gyventoj skaii bei pramon, stipr

LIETUVOJE 2015 METAIS VIR

640 TKSTANI MONI

GYVENO EMIAU SKURDO RIZIKOS

RIBOS

ems k.

Kaimyns iveng dideli investicij, u kurias mokami mokesi moktoj pinigai ikeliaudavo usien, o u nenaudojam ar perteklin infrastruktr dabar turime mokti mes, ia dar lik gyventi.

30

Visagino-Zaras vienmandat

DAIVA KELEIEN: ,,Nuo vaikysts esu maksimalistD. Keleien Zaras apylinkse garsja savo principingumu ir kova u skaidrum. Nors kit partij nariai prieinasi, politik siekia, kad Zarasuose rinkim dien bt draudiama prekiauti alkoholiu ir valdi rinkt blaivi tauta. Zarasuose ir ne tik esate inoma kaip nenumaldoma kovotoja u politini kampanij skaidrum. Kas buvo tas pirmasis impulsas, pradjs vesti pirmyn? Maksimalist esu nuo vaikysts, Utenos 6 -j vidurin mokykl baigiau sidabro medaliu, buvau nuolatin matematikos ir chemijos olimpiad dalyv, irinkta geriausia mokyklos sportininke. Vilniaus universitete gijau preki eksperts, ten pat teisininks specialybes, Kauno technologijos universitete baigiau viej administravim. Nuo 2011-j esu Zaras rajono savivaldybs tarybos nar, iuo metu vadovauju savivaldybs tarybos kio komitetui ir esu Visuomeninio rinkim komiteto ,,vari savivalda- Lietuvos laisvs sjungos (liberal) frakcijos vadov. Beveik 10 met buvau statutine tarnautoja muitinje, todl politikoje nedalyvavau. j pasukau, kai po neteisto konkurso Zaras darbo biros direktoriaus pareigyb buvo surengtas antras konkursas, kuriame dalyvavau skaidriai. Nors ir j laimjo Naujosios sjungos proteguotas kandidatas, teism maraton laimjau nuo pat pirmos instancijos.

Informacija, kad rinkimuose partij deleguojami nariai nesiningai veikia, pasiekdavo nuolat. 2004 metais Zaras-Visagino apygardoje Darbo partijos atstovas Seim irinktas alkoholiu bei cigaretmis pirkus balsus, papirkimai aktyviai pradti naudoti ir savivaldos rinkimuose. Tuo metu kaip tik prasidjo ir ES fond remiami projektai, todl paskatos turti galimyb dalyvauti svarbi sprendim primime augo. Negaljau ir negaliu abejingai to stebti.

Esant dabartinei politinei kultrai, ypa rajon centruose kova u rinkimini kampanij skaidrum turt priminti sekinanias kautynes, reikia nemenko atkaklumo. Vis dlto prasm matote? Nors 2012 metais aktyviai veikiau opozicijoje, rinkimuose Seim buvau paskirta Zaras-Visagino apygardos rinkim komisijos pirmininke. Mano uduotis buvo sustabdyti bals pirkimus. komisij buvo deleguoti valdanij partij atstovai, iliuzij tiktis pagalbos i jos neturjau, dirbau

viena, nes kai kurie komisijos nariai stengsi, kad biau

paalinta

i komisijos. Visus praneimus apie paeidimus fiksavau, bet tyrimai buvo nutraukti. Tik paskutinmis savaitmis, kai vieum pateko papirkimai kaljimuose (tarta Darbo partija), institucijos pagaliau pradjo dirbti. Vyriausioji rinkim komisija bei Konstitucinis teismas pripaino rinkimus Zaras-Visagino rinkim apygardoje neteistais, teisme buvau pagrindin liudytoja. Lietuvos laisvs sjunga (liberalai) siekia, kad prekyba alkoholiu rinkim dienomis bt udrausta. A savo ruotu siekiu, kad Zaras rajono savivaldybs tarybos vardu bt kreiptasi Seim dl tokio sprendimo. Taiau tam prieinasi socialdemokratai ir darbieiai. Rank nenuleidiu, tikiu, kad tik blaivi tauta gali irinkti valdi, kurios priimti sprendimai kurs laiming Lietuv.

Kas padeda atsipsti nuo politikos?Savo laisvalaik skiriu tautini oki kolektyvui Eernas, dalyvaujame ir tarptautiniuose festivaliuose, taip pat mgstu linijinius okius esame pareng bendr oki projekt su negalij sjunga ir dalyvavome renginiuose Pranczijoje. Taip pat mgstu ekstremal sport skrydius parasparniais, nardym is pomgis pavert, kai prisidjau valant Zaraso eero dugn.

Nuotraukoje (i kairs) Visagino mer D. traupait, Lietuvos laisvs sjungos (liberal) lyderis A. Zuokas, D. Keleien, projekto ,,Nedelsk" iniciator A. Zuokien

31

Esate Panevio palaikomojo gydymo ir slaugos ligonin direktor Lietuvos sveikatos apsaugos problemos Jums tikriausiai kaip ant delno? Kokias didiausias vardintumte ir ar nepritrkstate energijos jas sprendiant?Ko jau ko, bet energijos tikrai nepritrks. Aktyvumas, patriotizmas, siekis nepasiduoti - tikriausiai mano genuose. Tvai buvo tikri inteligentai ir patriotai, sovietmeiu drausto Amerikos balso namuose klausms visa eima, tvelis u antisovietin veikl buvo paalintas i Gruzdi veterinarijos technikumo, bet vliau vis tiek baig Kauno veterinarijos akademij. Nesuklastot Lietuvos istorij inojau dar iki Sjdio, nes namuose turjome 1936-j Adolfo apokos redaguot Lietuvos istorij. Dotnuvos vidurin mokykl baigiau aukso medaliu, su pagyrimu baigiau ir Kdaini vaik muzikos mokyklos fortepijono klas. inoma, man artimiausia sritis, kurioje dirbu jau daug met tai paliatyvi slauga. Stengiuosi pakeisti moni poir j, nes dar pasitaiko daug skaudi atvej, kai mons danai neturi sivaizdavimo, kaip sistema veikia. Jokia paslaptis, kad daugiausia problem Lietuvos region gydymo staigose. T inau i asmenins patirties - mano profesin bei politin-visuomenin veikla susijusi ir su Panevio kratu ir Auktaitijos regionu. Nuo 2007-j vadovauju VPanevio palaikomojo gydymo ir slaugos ligonin. Mano vadovavimo laikotarpiu teikiam paslaug apimtys padidjo du su puse karto, kolektyvas iaugo dvigubai, ligonin moderniai suremontuota. U iuos pasiekimus man suteiktas respublikinio sveikatos prieiros staig vadov konkurso Met administratorius 2015 diplomas. Lietuvoje, jaunoje Europos

Sjungos narje, finansiniai bei mogikieji itekliai riboti, todl svarbu labai apgalvotai optimizuoti sveikatos sistem, kad ji bt ir moderni, ir kokybika. Nepriimtina, kad pagal naujausi vaist prieinamum pacientams ms alis - priepaskutin ES. Btina baigti gaisr gesinimo praktik - nenormalu, kad daugiau nei 95 proc. sveikatos ilaid skiriama gydymui. Turime galvoti ir apie prevencij, stiprinti pirmin sveikatos prieiros grand, perirti sveikatos staig tinkl ir nerentabilias reorganizuoti, be abejo, isaugant paslaug teikimo konkurencij. Ypating dmes turime skirti sveikai gyvensenai ugdyti, proces traukiant vietimo, maisto gamybos institucijas, nevyriausybines organizacijas ir bendruomenes. Medik emigracija i Lietuvos pasiekusi grsming mast, net teigiama, jog ms alis rengia juos usieniui. Koki priemoni reikia imtis, kad emigracija mat? Btina didinti sveikatos prieiros paslaug kainius, taip pavykt pagerinti staig finansin situacij ir rastsi galimyb didinti darbo umokest medikams. Ir savivaldybs privalo iekoti patraukli jaun specialist pritraukimo regionus priemoni, suteikiant jiems bst, vairi lengvat eimos nariams. Turime pagaliau apibrti strategin Lietuvos sveikatos sistemos vystymo krypt ir btent jos gyvendinimui skirti ES param. Vie diskusij ia tema pasigendu, sprendimai priimami siaurame politik rate, neaptariamos prajusio etapo investicij panaudojimo klaidos. Lietuvos laisvs sjungos (liberal) programoje sveikatos apsaugos sistemai skiriamas ypa didelis dmesys, nurodant struktrini pokyi btinyb ir labai konkreiai, papunkiui ivardijant, koki ingsni imsims bei rezultat sieksime.

Nevio vienmandat

VIOLETA GRIGIEN:

,,Daugiausia problem Lietuvos

region gydymo

staigose

BTINA BAIGTI GAISR GESINIMO PRAKTIK - NENORMALU, KAD DAUGIAU NEI 95 PROC. SVEIKATOS ILAID SKIRIAMA GYDYMUI. TURIME GALVOTI IR APIE PREVENCIJ, STIPRINTI PIRMIN SVEIKATOS PRIEIROS GRAND, PERIRTI SVEIKATOS STAIG TINKL IR NERENTABILIAS REORGANIZUOTI, BE ABEJO, ISAUGANT PASLAUG TEIKIMO KONKURENCIJ.

VIOLETA GRIGIEN

Panevio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninei vadovaujanti Violeta Grigien teigia, kad mons, atve artimuosius ligonin, danai jauiasi kalti. Bandau poir pakeisti jau daug met. Daugiau turime kalbti monms apie sveikatos sistem, kokias paslaugas jie gali gauti. Apskritai ir sistemai reikia pokyi, - sako medik.

32

33

Met politiks titul i Bir gyventoj pelniusi S.Gricinien teigia, kad jos nuveikti darbai yra kasdieniai ariau paprasto mogaus ir jo gyvenimo buities. ingsnis po ingsnio bet visk, k nori ir manai esant teisinga gali padaryti, - sako aktyvi politik.

Birieiai jums suteik Met politiko titul. Kaip manote, kodl nusipelnte tokio vertinimo? Kokius konkreius darbus nuveikte Bir rajone?Dirbau daug, nuoirdiai ir siningai, pernai Bir rajono taryb buvau irinkta antrai kadencijai. Bir krate visi vieni kitus pastame ia arba dirbi nuoirdiai, arba politik geriau neiti. vertinimas mane labai nudiugino ir dar labiau pareigojo dirbti. Kadangi joki aukt politini post ir gerai apmokam politini pareig neturjau, tai ir mano nuveikti darbai yra kasdieniniai, ariau mogaus gyvenimo: aplankiau visus globos namus, darme visk, kad juose slygos vaikams tapt geresns, apirjau vir 400 socialini bst, pagerinome socialini bst gyventoj gyvenimo slygos. Parengme strategij, ir jai gyvendinti skirti beveik 600 tkstani eur ekonominiam aktyvumui skatinti, integracijai darbo rink, mainti moni socialin atskirt. ingsnis po ingsnio, vienas darbas po kito tik veikdami galime pasiekti rezultat. Visuomet buvau aktyvi, ir nors galbt kakam tas nepatiko, nes sutrukdiau gyvendinti projektus su korupcijos kvapu tokia jau a esu.

Ar lieka laiko pomgiams? Nuo 2001 m. esu Lietuvos bajor karalikosios sjungos nar. Ms eima yra sudariusi genealogin med iki 1600 met esame kil i bajor Barausk gimins, turime savo eimos herb Liubi, bajor titul yra suteiks Radvila Rudasis. Kiekvienas i ms turtume domtis savo gimins aknimis,

K. Bilius vietos gyventoj pasitikjim pelns seniai - Kelms rajono taryboje dirba jau ketvirt kadencij. Sugrau gimtin vykstantpokyiams alyje, ia sukriau eim, uauginau vaikus, kuriais didiuojuosi. Dardirbdamas iauliuose buvau aktyvus Sjdio veikloje, stovjau Baltijos kelyje, Sausio 13-osios nakt praleidau prie Parlamento. Esu sitikins, kad ms ateitis - ms rankose, ir ji bus tokia, koki mes susikursime, - sitikins politikas.

Kaip prasidjo Js kelias politik? Nujau prast kaimo vaikui keli - baigiau Kelms rajono Kariupio pradin mokykl, po studij Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute, kur gijau geografijos ir fizinio lavinimo mokytojo specialyb, pirma darboviet iauli rajono Kui atuonmet mokykla. Po septyneri met, praleist iauliuose, vis tiek grau gimtj Kelm, su kuria susijs visas mano visuomeninis-politinis aktyvumas. A krat geriausiai pastu, ia leidau aknis, todl noriu, kad visi gyventume visavert gyvenim ir nebtume skirstomi regionus, kaimus ir likusi Lietuv.

Kokia vaga gyvenimas eina Kelmje? Ar turite idj, kaip atgaivinti gyvenim kaimikuose rajonuose?Infrastruktra rajon centruose ir ypa gyvenvietse, kur gyvena 500-700 gyventoj, yra skurdi. Didiausia problema - prasti kelia. Norint atgaivinti gyvenim kaimikuose rajonuose, btina didiul keli renovacijos programa btina kurti vieojo ir privataus sektoriaus partnerysts mechanizm, kuris sudaryt slygas vietini keli tvarkymui, remontui pasitelkti ir kinink technik. Isprendus susisiekimo problem dids tikimyb, kad gyvenviets sudomins versl, ia bus kuriama daugiau darbo. Aktyvjant gyvenimui atsirast poreikis maiems daugiafunkciniams centrams, kuriuose galt bti bendruomens, kultros, sporto paskirties patalpos, aidim aiktels.

Kodl valdia nemato regiono problem? Deja, daugumoje region savivaldybi dl partini susitarim bei vadinamj tradicini partij dirbi (Kelmje amini valdytojai yra socialdemokratai) dirba modernaus valdymo gebjim stokojantys vidutinybs. Kita problema - centrin valdia, ministrai daugiausia yra i sostins, jie likusios Lietuvos be Vilniaus nemato ir nesupranta. Vyriausyb, Lietuvos ambasados ir kitos institucijos veikia labai maai, kad verslas, taip pat ir usienio, susidomt visa Lietuva.

Kelms-iauli vienmandat

KSTUTIS BILIUS: ,,Valdia daugiausia yra i sostins - jie likusios Lietuvos be Vilniaus nemato ir nesupranta

Bir-Kupikio vienmandat

SKIRMANT GRICINIEN: ,,Mane pasta ir manimi tiki tai labai svarbus vertinimas

identitetu, kas mes esame ir i kur ir tai gerbti. Su Lietuvos bajor karalikja sjunga usiimame labdaringa veikla. Taip pat mgstu vejoti, nors iam pomgiui lieka vis maiau laiko, pastarasis mano laimikis vieno kilogramo eerys. Esu ir ukietjusi grybautoja.

Lietuvos Vyriausyb pateik Seimui svarstyti bei patvirtinti statymo projekt, pagal kur bt perirta bei pertvarkyta politik ir valstybs tarnautoj apmokjimo tvarka, nes Konstitucinis teismas prim sprendim, jog atlyginimai valstybs tarnybos darbuotojams bei politikams turi bti mokami ne pagal Vyriausybs nutarim, o remiantis statymu. Deja, projekte numatyti nebent neyms, kosmetiniai esamos tvarkos pakeitimai kaip ir anksiau, atlygio valstybs tarnyboje struktra planuojama formali, o ne matuojama konkreiais politik bei valstybs tarnautoj veiklos rezultatais.

Apie i problem kalbama jau kur laik, taiau iki iol niekam nepavyko rasti formuls, pagal kuri politik ir dirbani valstybin darb algos priklausyt nuo konkrei rezultat, kad daug ir krybingai dirbantys galt tiktis tokio atlyginimo, kuris skatint valstybs tarnyb rinktis auktos klass profesionalus.

Ir kad liautsi praktika, kai, tarkime, politinio pasitikjimo pareigybes partijos sukia savo narius i esms buvojimui, o ne darbui Lietuvos bei jos moni labui.

Dabartin atlyginim bei priemok prie j tvarka valstybs tarnyboje labai komplikuota ir priklauso nuo daugybs kriterij stao, pareigybs kategorijos, kvalifikacijos klass, tarnybinio rango, papildom uduoi atlikimo, darbo kenksmingomis bei pavojingomis slygomis, tarnybini gyvn prieir ir t.t., ir pan.

Kriterij daug, bet n vienas j nesusietas su realiai pamatuojamais rezultatais. Jei jau rengiamasi statym

keisti, manau, dabar pats laikas grti prie jau anksiau mano silytos idjos, kuri asmenikai skatint Seimo narius, premjer, ministrus, merus, savivaldybi taryb narius bei kitus politinio pasitikjimo pareignus siekti valstybs ekonomins gerovs bei usibrt tiksl gyvendinimo.

Jos esm paprasta ir aiki tereikia ia k tik ivardyt kategorij darbuotoj atlyginimus bei priedus prie j susieti su nacionalins ekonomikos rezultatais.

Kiekvienais metais Vyriausyb parengia, o Seimas tvirtina biudet. Kai is bna patvirtintas, valstyb gauna plan pajam, kurias ji turi gauti ir taip utikrinti visavert alies piliei gyvenim.

Vis lygi valdia optimistikai tikisi ir planuoja ekonomikos augim. Bet labai svarbu, kad suplanuotas augimas bt pagrstas realiais lkesiais, o ne popierinis.

Rengdama 2015-j biudet Finans ministerija optimistikai prognozavo, kad 2015-aisiais bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,4 proc., o jis tepaaugo 1,6 proc. Nepaisant klaiding, nepagrst plan, visa alies politin valdia visus metus gavo stabilias algas ir neabejotinai priedus prie jos pagal ia jau pateiktus painius ir tikrove nesusietus kriterijus.

BVP rodikli pokyiai regimi kas mnes ir kas ketvirt, bet nebuvo nei jokios analizs, nei tuo labiau finansini sankcij niekam dl to, kad alies kio augimo planas buvo parengtas klaidingai ar tiesiog niekas nesim joki reali priemoni, kad bt kitaip. Garantuoju, beveik niekas, be siauro

KAIP PRIVERSTI

DIRBTIArtras

Politikams pagaliau realiai rpt, kaip jauiasi ms

alies mogus.

rato specialist, net neino koks alies BVP, koks planuojamas ekonomikos augimas ir kaip sekasi vykdyti valstybs ar savivaldybs pajam planus.

Nra ir negali bti nieko aikesnio u taisykl, ir t seniausiai yra suprats verslas, kad priedai prie bazinio atlyginimo turi bti mokami tik tuo atveju, jei ne tik vykdomas, bet ir virijamas pajam surinkimo planas.

Taigi, pagal ia silom formul, Seimo nari, ministr, kit politinio pasitikjimo pareign atlyginim sudaryt fiksuota dalis ir antra kintama dalis - priedas, priklausomas nuo vykdyt biudeto surinkimo plan, nedarbo lygio ir ekonomikos augimo. Met pradioje galt tiktis finansinio paskatinimo, jei alies ekonominiai rodikliai bt geresni nei jie suplanavo.

Vadinasi, savo darb jie atliko tinkamai. Pritaikius ia silom princip finansikai skatinti tik u geresnius nei planuota ketviri bei metinius rezultatus, visi Lietuvos Seimo nariai net ir nakt prikelti i miego gebt pateikti konkrei informacij apie alies kio reikalus bei prieastis, kodl jie tokie, o ne kitokie. Nes rasis labai tikinamas motyvas situacij ir inoti, ir aikintis prieastis, kodl ji tokia.

Metin premija bt mokama ne todl, kad Kaldos, o u realius rezultatus. Pritaikius princip, kad valdanij atlyginim sudaryt bazin (dl jos dydio galima diskutuoti) bei kintama dalys, politikai neabejotinai liautsi ir neatsakingai planuoti.

Liautsi nepagrst paad ypa artjant rinkimams - praktika, rastsi motyvacija ubaigti visus pradtus

projektus, pareignai tapt aktyvesni bei reiklesni kolegoms. Daugt motyvacijos ir mat korupcijos. Metins premijos dyd labai tikt matuoti remiantis rezultatu apklausos apie alies gyventoj laims lyg met pabaigoje. Lietuva bt pirma Europoje, kur politik atlyginimus lemt dvi sudedamosios dalys ekonominiai rodikliai (BVP) ir moni savijauta laims indeksas (NLI).

Greta pageidautino valstybs tarnybos efektyvumo siekio tokia sistema skatint ir moni aptarnavimo kultr. Pilieiai nebebt vertinami tik kaip priedai prie biurokratins sistemos ar tiesiog darbo jga.

Politikams pagaliau realiai rpt, kaip jauiasi ms alies mogus. alia dabar dominuojani ekonomini motyv, kurie lemia sprendimus, bt vertinamas ir emocinis motyvas.

Puikus pavyzdys - skandinavai, kurie jau seniai priimamus sprendimus vertina ne tik pagal ekonomin naud. Kad laims indeksas nra vien abstrakti retorin figra, rodo Jungtini Taut ( JT) pagal solidi matavimo metodik i 72 kriterij atliekamas jo matavimas bei kasmet prie Pasaulin laims dien kovo 20-j skelbiamas ali laims reitingas.

Paskutiniame Lietuva um 60 viet i 157 valstybi, kaimynystje su Bolivija (59) ir Baltarusija (61). Pirmame deimtuke, taigi laimingiausios, yra Danija, veicarija, Islandija, Norvegija, Suomija, Kanada, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Australija ir vedija. Tai alys, kurios garsja vieja vadyba bei vie paslaug teikimu, taigi jose valstybs sektorius dirba labai kokybikai.

POLITIKUS

MONMSZuokas

Metin premija bt mokama ne todl, kad Kaldos, o u realius

rezultatus.

36

iuo metu dirba privaioje monje, o vis laisvalaik skiria jauniesiems dziudo imtynininkams ugdyti. iame darbe matau didiul prasm darbas su vaikais, jaunimu, kurie yra ms ateitis, man visuomet buvo labai svarbus.

Gyvenimas nusistovjs, teka ramia vaga, kodl nusprendte kandidatuoti Seim? Kokius tikslus sau keliate?Tikrai, diaugiuosi eima, uauginau keturis vaikus, darbu, nam idiniu, taiau jauiu pareig ir aikiai matau, kur galiu prisidti prie pilietins visuomens ir valstybs stiprinimo. Savo ilgametje profesinje veikloje esu sukaups gausi patirt, mats ilto ir alto, inau problemas ir turiu pasilym, kaip jas sprsti. Esu nepartinis, bet Seim einu ne vienas, o kartu su mano mintims pritariania partija, kurios vertybs ir man artimos. eima taip pat remia ir pritaria mano pasiryimui.Vis gyvenim dirbau teissaugoje, nuolat bendrauju su buvusiais kolegomis, puikiai matau svarbiausius ikius. Iskiriau viej saugum, vaik ir jaunimo nusikalstamumo prevencij, kov su eline ekonomika, btina tobulinti baudiamj kodeks ir spartinti byl iaikinamum. Labai jaudina teisingumo stoka ir moni nusivylimas. Turime stiprinti teisins valstybs pagrindus. Tai ne vieno mogaus ar vienadienis darbas, bet, manau, savo patirtimi ir energija privalau prisidti prie i tiksl. Niekada nesutiksiu, kad viskas tik blogai. Turime kvepiani teissaugos tarnyb darbo pavyzdi, pasitikjimas

sistema auga, bet ir apie to kain bei pareign darbo slygas ir socialines garantijas taip pat negalima pamirti - neretai jos neadekvaios krviams. Seim vertinu kaip institucij, nuo kurios darbo, tai yra statym leidybos visa tai priklauso ir gali keistis. Tam esu paruos konkrei veiksm program ir tikiu, kad iuos silymus gyvendin, tikrai utvirtinsime pamatin valstybs funkcij utikrinti piliei saugum.

Kaip Js nusprendte tapti teissaugos pareignu? Kaip ir dauguma ms, vaikystje svajojame. Mano svajon buvo tapti stipriu, ginti mones, siekti teisingumo. Siekdamas j knijimo baigiau Vilniaus universitet, gijau teisininko specialyb ir pradjau dirbti kriminalistu. Vliau miau vadovauti Lietuvos kriminalinei policijai, per darbo metus pavyko atskleisti daugyb rezonansini nusikaltim, susigrumti su organizuotu nusikalstamumu bei patirti vairi karjeros vingi. Ne paslaptis, kad jos virnje teko atsistatydinti i generalinio policijos komisaro pavaduotojo pareig. Tok ingsn laikiau garbingu. iuo metu dirbu akcinje bendrovje, taiau nuo profesins srities nenutolau.Nenukrypau nuo svajons ir pomgi:

Verki vienmandat

VISVALDAS RAKAUSKAS:,,Nuo jaunysts svajojau bti stiprusir ginti mones

Buvs policijos generalinis komisaras Visvaldas Rakauskas dirbdamas teissaugos srityje ityr daugyb rezonansini byl, kriminalini nusikaltim.

TIKIU, KAD MES TURSIME PROFESIONALI TEISSAUGOS SISTEM, KURI MUS SAUGOS, TAIAU VALSTYB PRIE JOS KRIMO TURI LABAI SMARKIAI PRISIDTI.VISVALDAS RAKAUSKAS

esu Elektrn Sveikatingumo ir Sporto klubo Draugyst prezidentas ir valdybos pirmininkas. ia rengiame aukto meistrikumo dziudo imtynininkus, kasmet keli i j patenka Lietuvos rinktin. Klubo veikloje matau didiul prasm skatiname sveik jaunimo gyvensen, ugdome sportikum, siningum siekiant pergali. Vaik ir jaunimo mstymas, siekiai ir vertybs nuoirdiai diugina ir mes tikrai didiuojams klubu. Danai sakau prisimindamas klasik Bink: ia auga graus ms ateities atalynas!

Kokias didiausias problemas teissaugos sistemoje matote ir kaip tai galima pakeisti?Labai neramina, kad policijos sistema igyvena kriz, pareignai neturi motyvacijos, udaromi komisariatai, ikvietus pareignus tenka laukti po kelias valandas, neiaikint nusikaltim skaiius didja, o pareign alga ilieka maa. 15-20 met sistemoje idirb patruliai gauna 600 eur atlyginim vertinkite, ar to uteka u tok atsaking darb? I sistemos atleidiami labiausiai patyr mons, per paskutinius metus policijos pareign sumajo beveik 1000. Policijoje visuomet kovojome u rezultat - kad nebt nusikaltim, o padarytas bt operatyviai atskleistas ir itirtas. Visa tai dabar stringa. Mes turime pasitikti policija, joje turi dirbti mons, tikintys ir norintys dirbti savo darb, o ne bgantys i jo, nes tiesiog neigyvena u jiems mokam atlyginim. Tikiu, kad mes tursime profesionali teissaugos sistem, kuri mus saugos, taiau valstyb prie jos krimo turi labai smarkiai prisidti.

37

38

Lietuvos laisvs sjungos (liberal) ir Artro Zuoko komanda u klestint Kaun laimingoje ir turtingoje Lietuvoje: pirmas i kairs verslininkas Andrius Bda (Petrain apygarda), Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokytojas, koncertmeisteris Darius Kudirka (ilaini apygarda), buvs Kauno meras Erikas Tamaauskas (Aleksoto-Vilijampols), A. Zuokui i deins - Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro vertybinio ugdymo mokytojas, grups vadovas Dainius Varnas (Centro-aliakalnio apygarda). Nuotraukoje apaioje - Artras Orlauskas (Panemuns apygarda).

Lietuvos laisvs sjungos (liberal) ir Artro Zuoko komanda u klestinius iaulius laimingoje ir turtingoje Lietuvoje: (i deins) iauli universiteto Men katedros vedjas Vytautas alys (Sauls apygarda), Kelms rajono tarybos narys Kstutis Bilius (Kelms-iauli apygarda), partijos lyderis Artras Zuokas, Vitalija imkien (Akmens-Maeiki apygarda), verslininkas Vidmantas imkus (Auros apygarda).

39

Dstytojas V. Puodinas, beveik dvideimtmet ras straipsnius apie politikus, iandien pats, kaip pats sako, engia politin katil. Taiau Seim jis eina dirbti, o ne kalbti.

Ilg laik dirbote dienraio "Klaipda" redaktoriumi, bendravote su politikais. Kaip iandien monms atskirti, kada politikas kalba nuoirdiai, kada jo kalbos tik populizmas? Valdia, sakyiau, su Lietuvos monmis aidia savotik ritualin aidim: vyksta posdiai, diskusijos, susitikimai, mons nuolat girdi kalbas lyg maldas apie tai, k reikt daryti. Taiau stebukl nra paadtos gerovs mons nesulaukia. Todl tkstaniai j emigruoja, nes nemato Lietuvoje jokios perspektyvos.tai ia ir ikyla profesionalios iniasklaidos funkcij esm: paaikinti, parodyti, kritikai vertinti. Deja, danai dl suprantam finansini interes iniasklaidos priemons nesiima objektyvaus tikrovs atspindjimo, o tai tik dar labiau kvepia politikus usiimti populizmu.odiai yra svarbu, bet visad reikia sekti, kaip jie sutampa su veiksmais. Todl politiko kalbjimo nuoirdum turi atspindti konkrets jo darbai. Pavyzdys galt bti Vilnius. Palyginkime, koks jis buvo prie 25 metus ir dabar. alies sostins tapsmas tikru iuolaikiku europietiku miestu susijs vis pirma su Artro Zuoko buvimo mero poste metais. Todl, kai kalba is politikas, a juo links tikti. Jis turi idj, jis nuolat turi visokiausi sumanym, kuri dauguma buvo

VALDEMARAS PUODINAS: ,,Net ir klysdami nemeluokime

VALDIA MOKYTOJUS IR DSTYTOJUS PRAKTIKAI PAVERT TREIARIAIS, SUMENKINDAMI NE TIK J AUTORITETUS, BET IR GALIMYBES ORIAI GYVENTI BEI TOBULTI. TOKI EM ALG, KOKIAS IANDIEN GAUNA LIETUVOS MOKYTOJAI IR DSTYTOJAI, TURBT NEGAUNA JOKIOS KITOS ES ALIES PEDAGOGAI.

VALDEMARAS PUODINAS

realizuoti ir realizuojami.

Kada pats ir kodl nusprendte pasukti politik?Tiesiog noriu isiaikinti, kas i tikrj trukdo alies monms geriau gyventi. Lietuva tikrai gali bti laiminga ir turtinga alis. Turime stipr mokslo, verslo, pramons, meno, kultros, sporto potencial. Tereikia teising, imani, drsi padorios, siningos, neparsiduodanios valdios sprendim.

iuo metu dirbate dstytoju - kokias didiausias problemas matote vietimo srityje ir kaip jas galima sprsti?Manau, kad studij kokyb ir vadinamoji krepelin studij finansavimo sistema, kai mokyklos stengiasi tbt isaugoti net ir nepaang student, nes jis atnea pinigus, ir yra paios didiausios blogybs vietimo srityje. inoma, ir valstybs poiris pedagogus. Valdia mokytojus ir dstytojus praktikai pavert treiariais, sumenkindami ne tik j autoritetus, bet ir galimybes oriai gyventi bei tobulti. Toki em alg, kokias iandien gauna Lietuvos mokytojai ir dstytojai, turbt negauna jokios kitos ES alies pedagogai. Jaunimas nebesirenka edukologijos studij, mokytoj lygis krenta, o tuo paiu sumenksta ir abiturient lygis. Per savo kad dar ir nedidel - dstytojo patirt pastebjau, jog kasmet ateina vis silpnesni pirmakursiai.

Vieni Klaipd danai vadina jrini konteineri miestu. Kiti mato dideles, taiau neskatinamas uostamiesio perspektyvas. Koks Js vilgsnis region ir ko reikia, kad jis klestt?Diugu, kad Klaipda, nors ir praradusi per 25 metus apie 50 tkst. gyventoj, vis dar yra stiprus Lietuvos miestas.Kad Klaipda ities klestt, jau nepakanka puiki uosto moni veiklos rezultat. Btinos rimtos investicijos, kuriomis turt rpintis ne tik savivaldyb, bet ir centrin valdia. Skaudus dalykas yra ir uostamiestyje surenkam mokesi perskirstymas. Bent 5-10 proc. padidinus miestui grinam gyventoj pajam mokesio dal, bt galima pasirpinti nuobodiais ir apiurusiais miegamaisiais rajonais, skirti l daugiafunkcini kultros ir sporto objekt krimui.

Mari vienmandat

40

Turbt atriausiai socialins problemos jauiamos net ne rajon centruose, o miesteliuose, tokiuose kaip Obeliai, nors jie savo laiku sudar Lietuvos demografin stubur. Ar tokie miesteliai pasmerkti nykimui? Mauose m