LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Toma Kvederaitė

Arklio galūnių pirkimo-pardavimo rentgeninis tyrimas

Rentgenologic limbs pre-purchase exam in horses

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: lekt. Kęstutis Maslauskas

Kaunas, 2018

1

DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Arklio galūnių pirkimo-pardavimo

rentgeninis tyrimas“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ

ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)

vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)

2

TURINYS

SANTRAUKA .......................................................................................................................................... 4

SUMMARY .............................................................................................................................................. 5

1. ĮVADAS.................................................................................................................................................6

2. LITERATŪROS APŽVALGA ............................................................................................................. 8

2.1. Arklio galūnių anatomija ............................................................................................................... 8

2.2. Radiacinė sauga ............................................................................................................................. 8

2.3. Pirkimo-pardavimo tyrimai ........................................................................................................... 9

2.4 Rentgenologinis tyrimas ............................................................................................................... 12

2.5.Tyrimo pozicijos ........................................................................................................................... 12

2.5.1.Arklio piršto srities rentgenodiagnostikos padėtys.............................................................13

2.5.2. Čiurnos sąnario padėtys.....................................................................................................13

2.5.3.Plaštakos padėtys................................................................................................................13

2.5.4 Riešo sąnario padėtys..........................................................................................................14

2.5.5. Dilbio kaulų nuotraukos....................................................................................................14

2.5.6. Alkūnės sąnario pozicijos..................................................................................................14

2.5.7. Peties sąnario pozicijos......................................................................................................14

2.5.8. Pėdos pozicijos...................................................................................................................15

2.5.9. Kulno sąnario pozicijos......................................................................................................15

2.5.10. Blauzdos kaulų pozicijos.................................................................................................15

2.5.11. Kelio sąnario pozicijos.....................................................................................................16

2.5.12. Dubens šlaunies kaulų ir klubo sąnario, juosmens-kryžmens srities tyrimai..................16

2.6. Pakitimai matomi rentgeno nuotraukose ..................................................................................... 15

2.6.1. Osteoporozė.......................................................................................................................16

2.6.2. Padidėjusi kaulų gamyba...................................................................................................17

2.6.3. Kaulų pažeidimai...............................................................................................................17

2.6.4. Sąnarių pažeidimai.............................................................................................................18

2.6.5.Laminitas.............................................................................................................................19

2.7. Kiti tyrimo metodai ..................................................................................................................... 20

2.8. Galūnių ligų prevencija.................................................................................................................21

3

3.TYRIMO METODIKA ....................................................................................................................... 22

3.1.Tyrimo organizavimas...........................................................................................................22

3.2. Tyrimų rezultatai...................................................................................................................38

3.3. Tyrimų rezultatų aptarimas .................................................................................................. 41

4.IŠVADOS ............................................................................................................................................ 43

LITERATŪROS SĄRAŠAS .................................................................................................................. 44

PRIEDAI..................................................................................................................................................46

.

4

SANTRAUKA

Arklio galūnių pirkimo-pardavimo rentgeninis tyrimas

Toma Kvederaitė

Magistro baigiamasis darbas

Tiriamojo darbo tema - arklių rentgeniniai tyrimai pirkimo-pardavimo atveju. Darbe

išanalizuota literatūra apie rentgeninio tyrimo atlikimą pirkimo-pardavimo atveju, arklio galūnių

pozicijas atliekant tyrimą. Taip pat išnagrinėta pirkimo-pardavimo tyrimo nauda pirkėjui perkant arklį,

jo informatyvumas ligų diagnostikoje ir prevencijoje. Surinkta informacija apie dažniau pasitaikančias

galūnių ligas bei pakitimus, matomus rentgeno nuotraukose.

Darbo tikslas: išnagrinėti, susisteminti ir apibendrinti mokslinę literatūrą apie arklių

rentgenologinius tyrimus pirkimo-pardavimo atveju, atlikti tyrimą bei pateikti išvadas apie rentgeno

nuotraukose matomus pakitimus pasireiškus ir nepasireiškus galūnių ligų simptomams.

Tyrimas atliktas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete, Veterinarijos akademijoje, Stambiųjų

Gyvūnų klinikoje. Tyrimo objektas 115 arklių, kuriems buvo atlikti rentgeniniai tyrimai.

Tyrimo rezultatai: 19,13% visų rentgeninių galūnių tyrimų arkliams sudarė pirkimo-pardavimo

tyrimai. Iš jų tik 59,09% arklių neturėjo jokių galūnių ligų požymių. Visi kiti turėjo pakitimų, matomų

rentgeno nuotraukose, nors dar neturėjo ligos simptomų. Arklių, kuriems buvo atlikta diagnostiniai

rentgeniniai tyrimai, neturint ryškių simptomų, rezultatai: 47,06% arklių turėjo matomų pakitimų

rentgeno nuotraukose. Visų arklių su ryškiais galūnių ligų simptomais rentgeno nuotraukose buvo

matomi pakitimai.

Nustatyti pakitimai: OCD, varlės kaulo pažeidimai, špatas, čiurnos sąnario pakitimai, traumos,

pupkaulio pakitimai, apynagės kaulo periostitas, osteofitai, osteoartritas, varlės kaulo cista, varlės kaulo

degeneraciniai pakitimai ir kt.

Raktiniai žodžiai: arklys, rentgeno tyrimai, diagnostika, galūnių ligos.

5

SUMMARY

Rentgenologic limbs pre-purchase exam in horses

Toma Kvederaitė

Master’s thesis

Topic of the thesis : rentgenologic limbs pre-purchase exam in horses. The work analyzes the

literature about horse X-ray exam in the case of purchase and sale, the positions of horse's limbs. Also,

the benefits of buying-selling exam to person who is buying a horse are analyzed. The x-ray exam is

informative in diagnotic and prevention of diseases. Information is collected about more common limb

infections and lesions seen on X-rays.

The objective of the work is to analyze, summarize the scientific literature on horse X-ray

exam in the case of pre-purchase and to do the research work about rentgenologic exams in Large

Animals Hospital and to sum up the results.

The study was conducted at the Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary

Academy, Large Animal Hospital. The research object was 115 horses for which X-rays were

performed.

Study results: 19,13% of the total number of horses limbs X-ray exams was made for

purchase-sale purpose. Of these, only 59.09% of horses did not have signs of any limb disease. All

others had lesions in X-rays view, although they had no symptoms yet. Horses that had undergone a

diagnostic X-ray without a clear symptom score: 47.06% of the horse had visible changes in X-rays

view. Horses who had obvious symptoms of limb disease - all had visible changes.

Detected lesions: OCD, bone damage, changes in the ankle joint, trauma, osteophytes, osteoarthritis,

bone cyst, degenerative changes in navicular bone, etc.

Keywords: horse, X-ray examination, diagnostic, limb disease.

6

1. ĮVADAS

Palengvėjus importo ir eksporto sąlygoms, į Lietuvą plūstelėjo daug įvairių veislių žirgų.

Pasitaiko atvejų, kai iš Lietuvos išvežami veisliniu ir sportiniu požiūriu geresni žirgai, o atvežami

pasižymintys vidutiniškom savybėm. Vakarų Europoje ilgą laiką arklių veislių selekcija buvo nukreipta

į gražų eksterjerą, bet ne į sportines savybes, todėl ne vienas Lietuvos pirkėjas ir apsigauna.

Pastaraisiais dešimtmečiais Vakarų Europoje pasikeitė veisimo kryptys, sukurta ir gerai sutvarkyta

arklių veisimo sistema. Veislininkystės srityje dirba daug aukštos kvalifikacijos specialistų ir

mokslininkų. Išleidžiama daug mokslinės, metodinės literatūros. Sukuriamos naujos, geresnio

darbingumo, charakterio, lengviau pakeliančios didelį krūvį arklių veislės. (S. Svetlauskas, 2008)

Kiekvieno arklio svarbiausios fizinės savybės yra: tinkamas sudėjimas, gera bendra sveikata,

tvirtumas, lengva eisena, stiprios kojos, sveikos sausgyslės. Beveik kiekvienas sveikas žirgas gali

pasižymėti ištverme jojime, tačiau, kad laimėtų ilgo nuotolio lenktynes, tam reikalingos ypatingos

savybės ir ištvermė. Arabų arkliai pripažinti kaip tinkamiausi lenktynėms, nes jie ir buvo veisti dėl

ištvermės ir greičio. Visumoje dideli, sunkios konstitucijos žirgai turi mažiau galimybių išvystyti greitį,

kad laimėtų lenktynes. Arabų žirgai turi aukštą procentinę dalį pirmo tipo oksiduojančių skaidulų ir

galimybę panaudoti lipidų energijos šaltinį per didžiausią varžybų apkrovą, o tai lemia jų didelę

ištvermę.

Tinkamas sudėjimas irgi labai svarbu. Smulkūs konstitucijos trūkumai gali tapti labai reikšmingi

ilgame jojime. Arkliai su akivaizdžiais trūkumais retai gali varžytis įprastus 4-10 metų ir yra natūraliai

eliminuojami.

Arkliai iš kurių tikimasi, kad jie varžysis daug valandų, turi pasižymėti puikia sveikata. Net ir

nežymios gastrointestinalinės problemos ar lengvas kosėjimas tampa rimtomis kliūtimis po 140

kilometrų. Žemas arklio širdies ritmas ramybės būsenoj ir labai greitas širdies ritmo grįžimas po krūvio

į ramybės būseną, yra didelis privalumas. Alsavimas, greitas paviršinis kvėpavimas irgi gali būti

privalumas, nes žirgai greičiau išskiria šilumą, atvėsta. Plona oda su gera kraujo apytaka irgi svarbu,

nes perkaitimas yra viena iš pagrindinių problemų varžybose. Tokie žirgai greičiau atvėsta.

Stiprios ir „švarios“ kojos ir kanopos be jokių ligų ir sužeidimų istorijos reikalingos, kad arklys

sėkmingai pasižymėtų ištverme ir pasiektų gerų sportinių rezultatų. Net smulkūs pažeidimai gali

progresuoti į didelius trukdžius per treniruotes ir varžybas. Šlubavimas – pagrindinė priežastis, dėl

kurios arklys tampa nebetinkamas sportui. Dažniausiai jį sukelia desmitas, laminitas, miozitas ir kt. Dėl

to labai svarbu prieš perkant arklį atlikti pirkimo-pardavimo tyrimą, kad būtų galima identifikuoti

7

pakitimus sąnariuose, kauluose, raiščiuose dar pačioje patologinio proceso pradžioje. Tai padeda

arsakingiau įvertinti riziką ir perspektyvas susijusias su arklio įsigijimu (Cesmas, 2010)

Darbo tikslas: išnagrinėti, susisteminti, apibendrinti mokslinę literatūrą apie arklių

rentgenologinius tyrimus pirkimo-pardavimo atveju ir atlikti tyrimą bei pateikti išvadas apie rentgeno

nuotraukose matomus pakitimus pasireiškus ir nepasireiškus galūnių ligų simptomams.

Darbo uždaviniai:

1. Surinkti ir išanalizuoti mokslinę literatūrą apie arklių rentgenologinius tyrimų pirkimo-

pardavimo atveju atlikimo techniką.

2. Išanalizuoti, kokios tyrimo pozicijos yra informatyviausios ligų prevencijoj.

3. Surinkti informaciją ir pateikti išvadas apie rentgenologinius arklių galūnių pirkimo-pardavimo

tyrimus LSMU Stambiųjų gyvulių klinikoje.

4. Atlikti tyrimą apie matomus rentgeno nuotraukose pakitimus pasireiškus ir nepasireiškus ligų

simptomamas.

8

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1 Arklio galūnių anatomija

Arklio kojos sudarytos iš kaulų, sąnariu, raumenų. Juos sujungia sausgyslės ir raiščiai.

Priekinė galūnė prasideda mente, kuri prie krūtinės tvirtinasi raumenimis. Prie mentės peties

sąnariu jungiasi petikaulis. Petikaulis jungiasi alkūnės sąnariu su dviem tarpusavyje suaugusiais dilbio

kaulais - alkūnkauliu ir stipinkauliu. Riešo sąnarys sudarytas iš trumpųjų kaulų komplekso -

tarpusavyje sausgyslėmis ir raiščiais sujungtų dilbio bei plaštakos kaulų. Plaštaką sudaro 3 kaulai:

didysis (trečiasis) ir du maži (rudimentiniai). Didysis plaštakos kaulas jungiasi čiurnos sąnariu su

pirmuoju pirštakauliu. Pirmasis pirštakalis jungiasi su antruoju sudarydamas apynagės sąnarį, o antrasis

besijungdamas su trečiuoju – kanopos sąnarį. Taip pat piršto srityje yra varlės kaulas susijungęs

raiščiais su kanopos kaulu.

Galinė arklio galūnė prasideda dubens kaulais, kuriuos sudaro trys tarpusavyje susijungę kaulai:

klubakaulis, sėdynkaulis ir gaktikaulis. Klubakaulis jungiasi su šlaunikauliu klubo sąnariu. Kelio

sąnarys susideda iš iš susinėrusio šlaunikaulio su blauzdikauliu ir kelio girnelės. Blauzdos kaulus

sudaro du kaulai: blauzdikaulis ir šeivikaulis. Kulnas sudarytas iš šešių kaulų, tarpusavyje susijungusių

raiščais. Kulno sąnarį sudaro blauzdikaulio, kulno ir slėsnos kaulų susinėrimas. Galinės kojos

pirštakauliai analogiški priekinės kojos pirštakauliams. (T.S.Stashak 2011)

2.2. Radiacinė sauga

Radiacinė sauga tapo labai svarbi arklių veterinarijoj po to, kai paplito radiologijos naudojimas.

Saugių radiacijos procedūrų dažnai nesilaikoma dėl nepakankamų žinių apie biologinės radiacijos

poveikį ir radiacinės saugos principus, netinkamų radiacinės saugos priemonių ar dėl to, kad sauga

reikalauja per daug laiko ir pastangų.

Arklių veterinarai, atliekantys rentgenologinį tyrimą, nuolat gauna žemas radiacijos dozes.

Ypač paveikiamos rankos, akys, kojos. Galimi ir rimtesni odos pažeidimai, netgi odos karcinoma, ypač

jeigu nesilaikoma saugumo.

Pagrindiniai radiacijos saugumo principai:

1. Laikytis didesnio atstumo tarp radiacijos šaltinio ir žmogaus.

2.Sumažinti dalyvaujančių žmonų skaičių iki minimumo.

9

2. Naudoti apsaugines priemones.

3. Sumažinti radiacinių spindulių išsiskyrimą.

4. Pritaikyti radiacinės saugos valdymo sistemą.

5. Naudoti tramdančias priemones arkliui.

Astumų padidinimas tarp radiacijos šaltinio ir žmonių gali būti užtikrinamas, neįleidžiant

pašalinių žmonių į tyrimo zoną, naudojant kasečių laikiklius, naudojant arkliui raminamuosius ar

bendrąją nejautrą. Jokia kūno vieta neturi būti veikiama tiesiogine spinduliuote.

Visuomet turi būti naudojamos apsauginės priemonės. Sienos ir švininiai ekranai yra geri

apsauginiai barjerai. Jeigu būtina būti prie arklio radiologinio tyrimo metu, švino liemenės ir pirštinės

privalomos (Ted S. Stashak, 2011)

Rengenologinį tyrimą atliekančio veterinaro užduotis yra gauti didžiausią kiekį informacijos,

padarant mažiausią įmanomą kiekį nuotraukų. Tai reikalinga tam, kad sumažint rentgeninių spindulių

dozę arkliui.( Benoit Philippe,2010)

2.3. Pirkimo-pardavimo tyrimai

Pirkimo pardavimo tyrimo dažnai prašo žirgų pirkėjas tam, kad sumažintų riziką nusipirkti

nesveiką arklį ar netinkamą planuojamai paskirčiai, taip pat įvertintų riziką jam susirgti ateityje.

(http://www.msdvetmanual.com/clinical-pathology-and-procedures/prepurchase-examination-of-

horses/overview-of-prepurchase-examination-of-horses)

Pirkimo-pardavimo tyrimą sudaro: klinikiniai, šlubavimo, laboratoriniai ir rentgenologiniai

tyrimai. Kai kuriais atvejais taip pat įtraukuami endoskopavimo, kraujotakos sistemos ir reprodukciniai

tyrimai. (Lisa Suslak-Brown, 2004)

Prieš darant pirkimo-pardavimo tyrimą arkliui, svarbu išsiaiškinti tyrimą lemiančius faktorius:

arklio veislę, kam arklys bus naudojamas, iš kokios šalies parduodamas ir į kokią šalį išvežamas. Taip

pat svarbu žinoti bendrą sveikatą, amžių, arklio būseną (negalima rentgenoskopuoti kumelingos

kumelės). Pirmiausia atliekamas klinikinis tyrimas daugiausia dėmesio kreipiant į vietas, kurios patirs

didžiausią apkrovą, atsižvelgiant į arklio paskirtį. Visus pakitimus rastus tyrimo metu būtina nustatyti.

(J.A.Butler, C.M. Colles, S.J. Dyson, S.E.Cold, P.W.Poulos, 2014)

Prieš pradedant pirkimo – pardavimo tyrimą arklys turi būti identifikuojamas, tai yra pateikiami

jo dokumentai. Svarbu patikrinti, ar tiriamas tas pats arklys , kurio dokumentai pateikti. Patikrinama ar

mikroschemos numeris atitinka dokumentuose pateiktą numerį.

10

Identifikavus arklį, patartina jį apžiūrėti iš visų pusių, susidarant bendrą įspūdį apie arklio

sudėjimą ir būklę. Arklys turėtų atitikti savo veislės standartus ir jo sudėjimas turėtų atitikti paskirtį.

Menka konstitucija dažnai įspėja apie esamas ligas. Nors dažnai labai raumeningi arkliai atrodo liesoki,

tačiau pasižymi puikiais sportiniais rezultatais. Matuojama arklio temperatūra. Pakilusi temperatūra

gali reikšti ligos procesą arba taip pat svarbu įvertinti, kad gyvulys gali būti po ilgos kelionės, jausti

stresą. Įtariant patologinį procesą svarbu nutraukti tyrimą.

Tiriamas jungo venos pulsas abiejose pusėse. Tai gali suteikti informacijos apie fiziologinę

kraujo apytaką ir apie bet kokius nukrypimus. Teigiamas jungo venos pulsas yra požymis apie

pažengusią širdies ligą, tačiau svarbu nesupainioti su arterijos pulso banga, kylančia iš bendrosios

galvos arterijos. Jungo venos palpacija taip pat gali suteikti informaciją apie užsikimšimą, trombo

formavimąsi.

Širdies auskultacija atliekama abiems pusėms, pradedant nuo kairės pusės. Tiriamas ritmo

dažnis, intensyvumas, ritmiškumas bei šidies ūžesiai. Veterinaras turėtų skirti fiziologinę aritmiją bei

ūžesius nuo patologinių. Kai kurie pakitimai gali būti aptikti ir identifikuoti per bendrąją auskultaciją,

tačiau kitiems reikės nuodugnesnio tyrimo ECG ar širdies ultragarso. Dažniausia aptinkamas pakitimas

- prieširdžių virpėjimas. Ektopija (priešlaikinių prieširdžių ar sinusų susitraukimas) visuomet

pažymima kaip patologija, ir pirkimo-pardavimo tyrimas turi būti nutrauktas. Visi atrasti širdies ūžesiai

ir aritmijos taip pat turi būti kruopščiai ištiriami ultragarsu.

Tiriant kvėpavimo sistemą, pirmiausia apžiūrimos šnervės, stebimi kvėpavimo judesiai.

Išsiplėtę šnervės gali būti kvėpavimo takų ligos požymis. Arklių kvėpavimo tipas –kostoabdominalinis.

Apžiūrint reikia stebėti, ar kvėpavimo judesiai pilvo srityje nėra sustiprėję. Bet kokios išskyros iš

šnervių jau yra ligos požymis. Atliekama plaučių perkusija abiejose pusėse. Palpuojamos gerklos,

gerklų kremzlių forma. Kvėpavimo sistemos ligų požymiai dažniau pasireškia ligai jau progresavus.

Akių tyrimą reikia atlikti tamsesniame kambaryje. Reikia apžiūrėti, ar akys simetriškos. Turėtų

būti palapuojama aplink akį ir pats vokas. Ypač atkreipiamas dėmesys į bet kokius sustorėjimas, nes jie

gali reikšti neoplazminę ligą. Dažniausiai pasitaiko skvamosos ląstelių karcinoma arba eozinofilinė

karcinoma. Joms diferencijuoti reiktų atlikti biopsiją. Patikrintinami akies refleksai į šviesos šaltinį ir

dirginimą. Nuodugniai apžiūrėti galima naudojant oftalmoskopą. Jei arklio smarkus temperamentas,

tuomet akių apžiūrą reikėtų atidėti, kai arklys bus seduotas rentgenologiniam tyrimui.

Arklio odą, plaukus geriausia apžiūrėti lauke. Reikėtų atsižvelgti į sezoną, šėrimą, laikymo

sąlygas. Patartina apžiūrėti visą odą palpuojant, nes dažnai įvairūs augliai, pvz, sarkoidai lokalizuojasi

vietose, kurios nematomos plika akimi, būtent pažasties, ausies, krūtinės srityse. Nugarinė dalis taip pat

11

turi būti kruopščiai palpuojama. Pilkiems arkliams dažnai pasitaiko melanomų uodegos ir peranalinėj

srityje. Pakaušis, karčių sritis, kaklas tiriami ar nėra granulominių pakitimų, tokių kaip eozinofilinė

granuloma. Bet kokios neužgijusios žaizdos galūnių srityje turi būti ištirtos nuodugniau

rentgenologiškai.

Galvos ir kaklo padėtį reikėtų apžiūrėti iš toliau. Reikėtų įvertinti formą ir simetriją su akimis,

kramtomuoju raumeniu, lūpomis bei šnervėmis ir atsargiai palpuoti šias zonas. Kartais pasitaiko rasti

papilomų, melanomų, sarkoidų ir kitų pakitimų. Naudinga galvos sinusų perkusija. Tai leidžia užkirsti

kelią sinusų ligoms. Sveikuose sinusuose girdimas timpaniškas garsas be priešiškos arklio reakcijos.

Ausys taip pat apžiūrimos ar nėra patinimų, sustorėjimų. Gerklės srityje apčiuopiami limfiniai mazgai.

Įvertinamas jų dydis, konsistencija. Palpuojamos šnervės, lūpos. Ypač atkreipiamas dėmesys į lūpų

kraštus. Nes šioje srityje gan dažnos traumos sportiniams arkliams. Ir po to didelė tikimybė arkliui

pakartotinai susitraumuoti, dėl ko kurį laiką nebus galima arkliu jodinėti. Žandikaulio judesiai iš vienos

pusės į kitą leidžia spręsti apie dantų būklę ir ar dantys prižiūrimi.

Nuodugniai dantų apžiūrai reikės arklį seduoti, nes yra naudojamas skėtiklis. Burnos ertmė turi

būti nusausinama. Apžiūrint dantis atkreipiamas dėmesys, ar jie atitinka arklio amžių, ar nėra

nenormaliai išaugusių, nusidėvėjusių, su apnašom, pažeistų ėduonies dantų. Taip pat kruopščiai

apžiūrimas sąkandis, ar nėra tarpų tarp dantų. Visi nenormalumai turi būti aprašomi. Dantų ir burnos

ertmės pakitimai gali įtakoti sportinius arklio pasiekimus.

Apžiūrint kaklą svarbu, kad jis būtų simetriškas, palpuojama karčių sritis. Nesimetriškumas gali

būti traumos pasekmė, dėl to arklio laikysena gali būti netaisyklinga. Išsiaiškinti priežastį gali prireikti

rentgeninio tyrimo arba ultragarso. Svarbu palpuojant atkreipti dėmesį, ar nėra skausmingų vietų kakle.

Taip pat tikrinama, ar galva ir kaklas laisvai juda.

Palpuojant apžiūrima nugara, krūtinė, pilvo sritis: ieškoma nelygumų, randų, skausmingų vietų,

asimetrijos.

Galūnės turi būti tiriamos iš visų pusių. Apžiūrima, ar simetriškos riešo, kulno, piršto dalys.

Sąnariai ir sausgyslės turi būti palpuojamos koją pakeliant nuo žemės. Tiriama, ar sąnariai simetriški,

nėra nelygumų, skausmo, karštumo. Dažniausi pakitimai sąnariuose – tai osteochondrozė. Tiriamos

piršto arterijų pulsas. Padidėjęs pulsas gali reikšti uždegimo procesus pėdoje. Visi pakitimai vėliau

kruopščiai apžiūrimi rentgeno nuotraukose. Daugelio šlubavimų priežastis yra pakitimai galūnėse.

Kulnai turi būti platūs ir stiprūs, varlės kaulas gerai išreikštas. Rekomenduotina nuimti pasagas, nes

nebus galima apžiūrėti visos kanopos. Taip pat patartina nuimti pasagas rentgenologiniam tyrimui.

(M.Morley, M.Uldahl, C.Rohde, 2017)

12

Atlikus radiologinį tyrimą svarbu interpretuoti rastus pakitimus. Svarbu kad atliktų nuotraukų

kokybė būtų gera ir padarytas reikiamas kiekis nuotraukų tam tikrai pozicijai. Darant sąnarių

nuotraukas reikia gauti dorsopalmarinį, lateromedialinį ir du įstrižinius kiekvieno sąnario vaizdus. Jei

arklys bus apdraudžiamas, dažnai draudimo kompanijos turi minimalius reikalavimus, kokios

nuotraukos reikalingos. (J.A.Butler, C.M. Colles, S.J. Dyson, S.E.Cold, P.W.Poulos, 2014) Vertinama

nuotraukas nuo 1 iki 4 balų (kai kur 3). Kuo aukštesnis balas, tuo mažesnis įvertinimas. (Cesmas, 2010)

Pirkimo-pardavimo radiologinio tyrimo ataskaita turėtų prasidėti su tikslia tirto arklio

identifikacija.Turėtų būti apibūdinta kiekviena tirta zona, pažymint gautą vaizdą ir suformuluotas

tikslus ir aiškus apibūdinimas, pradedant nuo svarbiausių rastų pakitimų. Taip pat turi būti pateikta

nuomonė apie pakitimus ir problemas, kurios gali išsivystyti ateityje, atsižvelgiant į arklio paskirtį. Jei

dėl kokių nors priežasčių nebuvo atliktos visos nuotraukos, tai turi būti pažymėta, pvz. jei savininkas

atsisakė seduoti arba nukaustyti. (J.A.Butler, C.M. Colles, S.J. Dyson, S.E.Cold, P.W.Poulos, 2014)

2.4. Rentgenologinis tyrimas

Rentgeno aparatai yra mobilūs, fiksuoti arba nešiojami. Su moderniais nešiojamais rentgeno

aparatais galima padaryti visų arklio galūnių dalių nuotraukas. Jais nustatomi kaulų lūžiai, kaulų ir

sąnarių uždegimai, degeneraciniai-distrofiniai sąnarių pokyčiai, kaulinio audinio navikai ir kt.

Dabar dažniausiai naudojami skaitmeniniai nešiojami rentgeno aparatai. Radiografijos

generavimui naudojami standartiniai rentgeno aparatai, tačiau vietoj įprastų kasečių naudojama fosforo

vaizdavimo plokštė radiografiniui vaizdui gauti. Tada plokštė dedama į lazerio skaitytuvą, kur ji yra

nuskaitoma lazerio spinduliu ir skaitmeninama peržiūrai kompiuterio monitoriuje. Vaizdai gali būti

paryškinti ir manipuliuoti kompiuteriu ir atspausdinti. Vaizdai, kaip kompiuteriniai failai saugojami,

gali būti perduodami elektroniniu būdu kitiems veterinarijos gydytojams ir veterinarijos radiologams.

(T.S.Stashak 2011)

Moderniausiems skaitmeniniams rentgeno aparatams vietoj fosforo vaizdavimo plokštės

naudojami plokštieji amorfinio silicio jutikliai. Šiems jutikliams nebereikia skaitytuvų. Plokščiųjų

amorfinio silicio jutiklių veikimas:

1. Jutiklis absorbuoja rentgeno spindulius ir konvertuoja juos į šviesą.

2. Amorfinis silicis sugeria šviesą ir konvertuoja ją į elektroninius signalus.

3. Kiekvienas pikselis yra perskaitomas skaitmeniniu būdu ir siunčiamas į vaizdavimo procesorių.

(https://radiologykey.com/digital-imaging-3/)

13

2.5. Tyrimo pozicijos

Ta kojos dalis, kurios nuotrauką norime padaryti, turi būti kuo arčiau kasetės ir lygiagreti jai

tam, kad galėtume išvengti netikslumų. Spinduliuotė turi būti nukreipta į tą vietą ir tame pačiame

lygyje, kur yra sąnarys, jei darome sąnario nuotrauką. Spinduliuotė turi kristi tik ant norimos ištirti

vietos, neturėtų kristi už kasetės ribų. Tai padeda užtikrinti radiacijos saugumą taip pat išvengti

nereikalingos sklaidos. ( F.G.R.Taylor, T.J. Brazil, M.H.Hillyer, 2010)

Kai atliekamas kanopos tyrimas ją ypač svarbu atitinkamai paruošti. Geriausia arklį nukaustyti,

kanopą ir padą šiek tiek apdildyti, tada kanopą plauti su šepečiu. Apynagės sritis taip pat turi būti švari.

Rentgenograma tampa geresnės kokybės ir informatyvesnė, kai varlės vagutės užpildomos žaliuoju

muilu ar kita bešvine lipnia mase. (A.Noreika,2008)

2.5.1. Arklio piršto srities rentgenodiagnostikos padėtys

1.Lateromedialinė (LM) kryptis apatinio pirštakaulio ir varlės kaulo vaizdui gauti iš šono.

2.Dorsoproksimalinė-palmarodistalinė įstrižinė (D30Pr-Pa DiO) kryptis apatinio pirštakaulio ir

distalinio sezamiškojo kaulo (varlės kaulas) vaizdui gauti iš viršaus ir priekio.

3.Dorsoproksimalinė-palmarodistalinė įstrižinė (D60Pr-Pa DiO) kryptis apatinio pirštakaulio ir

distalinio sezamiškojo kaulo (varlės kaulas) vaizdui gauti iš viršaus ir priekio (skirtingu kampu).

4.Palmaroproksimalinė-palmarodistalinė įstrižinė (Pa45Pr-PaDiO) kryptis apatinio pirštakaulio ir

distalinio sezamiškojo kaulo (varlės kaulas) vaizdui gauti iš viršaus ir užpakalio.

5.Dorsoproksimalinė-palmarodistalinė įstrižinė (D60Pr-PaDiO) kryptis apatinio pirštakaulio vaizdui

išryškinti. Spinduliai nukreipiami į briaunos sritį.

6.Dorsomedialinė-palamarolateralinė įstrižinė (D35M-PaLO) kryptis visų pirštakaulių vaizdui

išryškinti. (A.Noreika,2008)

2.5.2. Čiurnos sąnario padėtys

1.Šoninės projekcijos čiurnos sąnario rentgeno nuotrauka.

2.Įstrižos projekcijos čiurnos sąnario rentgeno nuotrauka.

14

3.Čiurnos sąnario dorsopalmarinės projekcijos rentgeno nuotraukos ištirti proksimaliniams

sezamiškiesiems kaulams.

2.5.3. Plaštakos padėtys

1.Plaštakos kaulo dorsopalmarinė projekcijos rentgeno nuotrauka.

2.Plaštakos kaulo šoninės projekcijos rentgeno nuotrauka.

3.Įstrižos (medialinės) projekcijos plaštakos rentgeno nuotrauka.

4.Įstrižos (dorsomedialinės bei palmarolateralinės) projekcijos plaštakos kaulų rentgeno nuotrauka.

2.5.4. Riešo sąnario padėtys

1.Dorsopalmarinės projekcijos riešo sąnario rentgeno nuotrauka.

2.Riešo sąnario šoninės projekcijos rentgeno nuotrauka.

3.Sulenktos kojos riešo sąnario šoninės projekcijos rentgeno nuotrauka.

4.Riešo sąnario įstrižos (dorsolateralinės bei palmaromedialinės) projekcijos rentgeno nuotrauka.

5.Įstrižos (palmarolateralinės- dorsomedialinės ar dorsomedialinės-palmarolateralinės) projekcijos

riešo sąnario rentgeno nuotrauka.

6.Sulenkto riešo sąnario dorsoproksimalinės- dorsodistalinės projekcijos rentgeno nuotrauka.

7.Riešo sąnario viršutinės eilės kaulų krašto rentgeno nuotrauka.

2.5.5. Dilbio kaulų nuotraukos

1.Stipinkaulio kraniokaudalinės ar kaudokranialinės projekcijos rentgeno nuotrauka.

2.Slėpinkaulio šoninės projekcijos rentgeno nuotrauka.

3.Stipinkaulio vidaus projekcijos rentgeno nuotrauka.

2.5.6. Alkūnės sąnario pozicijos

1.Kaudokranialinės projekcijos alkūnės sąnario rentgeno nuotrauka.

2.Šoninės (mediolateralinės) projekcijos alkūnės sąnario rentgeno nuotrauka.

15

3.Alkūnės sąnario proksimodistalinės projekcijos rentgeno nuotrauka.

2.5.7. Peties sąnario pozicijos

1.Išorės vidaus (vidaus išorės) ir įstrižai kryptimi.

2.5.8. Pėdos pozicijos

1.Dorsopalmariai pėdos kaulų nuotrauka.

2.Pėdos kaulo iš šono (vidaus šono) projekcijos rentgeno nuotrauka.

3.Įstrižos šoninės (plantarolateralinės-dorsomedialinės) projekcijos pėdos kaulų nuotraukos.

4.Įstrižos iš vidaus (dorsolateralinės-plantaromedialinės) projekcijos pėdos kaulų rentgeno nuotrauka.

2.5.9. Kulno sąnario pozicijos

1.Kulno sąnario plantarodorsalinės ir plantaroproksimalinės-dorsodistalinės projekcijos rentgeno

nuotrauka.

2.Kulno sąnario šoninės projekcijos rentgeno nuotrauka.

3.Sulenkto kulno sąnario šoninės projekcijos rentgeno nuotrauka.

4.Kulno sąnario įstrižos (planatarolateralinės-dorsomedialinės)projekcijos rentgeno nuotrauka.

5.Kulno įstrižo (dorsolateralinės-plantaromedialinės)projekcijos rentgeno nuotrauka.

6.Kulno bei kulnakaulio gumburo proksimodistalinės projekcijos rentgeno nuotrauka.

2.5.10. Blauzdos kaulų pozicijos

1.Blauzdos kaudokranialinės ar kraniokaudalinės projekcijos rentgeno nuotrauka.

2.Blauzdos šoninės (lateromedialinės)projekcijos rentgeno nuotrauka.

2.5.11. Kelio sąnario pozicijos

1.Kelio sąnario kaudokranialinės projekcijos rentgeno nuotrauka.

16

2.Kelio sąnario įstrižos (kaudolateralinės-kraniomedialinės) projekcijos rentgeno nuotrauka.

3.Kelio sąnario įstrižos (kaudomedialinės-kraniolateralinės) projekcijos rentgeno nuotrauka.

4.Kelio sąnario bei girnelės šoninės projekcijos rentgeno nuotrauka.

5.Kelio sąnario bei girnelės šoninės projekcijos rentgeno nuotrauka.

6.Kelio sąnario bei girnelės proksimodistalinės projekcijos rentgeno nuotrauka.

2.5.12. Dubens šlaunies kaulų ir klubo sąnario, juosmens-kryžmens srities tyrimai

1.Dubens kaulų ir klubo sąnarių ventrodorsalinės projekcijos rentgeno nuotraukos. (Jurgis Sutkevičius,

Juozas Kvalkauskas, 2008)

2.6. Pakitimai matomi rentgeno nuotraukose

Kaulų pokyčius lemiai daugybė priežasčių: dieta, ligos arba fiziologinė būklė. Taip pat lemia

tokie organai kaip plaučiai, inkstai ir virškinamasis traktas.

Normali kaulų būklė skiriasi įvairiais amžiaus laikotarpiais kol skeletas auga, yra padidėjęs

kaulų formavimasis artimas rezorbcijai. Jaunų arklių kaulų yra mažesnis tankis ir jie yra lankstesni (35

% mineralinės medžiagos iki 65% tarpląstelinė medžiaga ir ląstelės). Suaugus arkliui tankumas

padidėja (65 % mineralinės medžiagos iki 35% tarpląstelinė medžiaga ir ląstelės). Senėjant arkliams

kaulų mineralizacijos balansas keičiasi mažėjant formavimuisi, didėjant rezorbcijai.

Radiologiškai neįmanoma pastebėti mineralizacijos mažėjimo, kol ji nesumažėjo 30 %, todėl negalime

pamatyti proceso pradžios, tik jo progresavimą.

2.6.1. Osteoporozė

Osteoporozė – tai kaulų demineralizacija. Ją galima aptikti pastebint plonėjančią kaulo žievę,

didėjant gruoblėtumui, sumažėjus kaulų tankumui. Tai gali reikšti, kad mineralai mobilizuojami kitoj

kūno vietoj dėl kumelingumo, dietos, medžiagų apykaitos disbalanso ar inkstų ligų. Taip pat mineralų

trūkumas gali reikšti, kad arklys labai jaunas arba labai senas.

Lokalizuota demineralizacija vienoj kurioj nors galūnėj reiškia, kad mineralai prarandami dėl

raumenų nejudrumo ir/ar prarandant nešiojamam svoriui. Reikėtų palyginti su priešinga koja

identifikuoti susirgimui.

17

Demineralizacija centrinėse kaulų dalyse gali reikšti infekciją, neoplastinę invaziją ar kaulo

keitimąsi į fibrozinį audinį dėl ankstesnių persirgtų ligų arba osteochondrozę, pavėluotą mineralizaciją,

kraujotakos sutrikimus, degeneracines sąnarių ligas.

2.6.2. Padidėjusi kaulų gamyba

Padidėjusi kaulų gamyba gali pasireikšti padidėjusiu kaulų tankumu ir galimybe geriau sugerti

rentgeno bangų spinduliuotę. Bendras kaulų tankumas gali padidėti dėl apsinuodijimo fluoru ar dėl

paveldimų ligų kaip osteopetrozės, vitamino A hipervitaminozės.

Osteofitai tai mažos kaulų išaugos, besiformuojančios ties sąnario riba. Jų priežastys gali būti

įvairios. Lemia sąnario nestabilumą.

Sklerozė - lokalizuotas padidėjęs kaulo tankumas dėl padidėjusios kaulo masės. Jos atsiradimą

lemia stresas, bandymas apriboti infekciją, norint palaikyti ar apsaugoti susilpnėjusią zoną.

2.6.3. Kaulų pažeidimai

Fizinė displazija (epifizitas) – tai nenormalus kaulų išplatėjimas ir netolygumas epifizės ir

metafizės augimo zonose nesubrendusiems arkliams. Taip pat pasireiškia minkštųjų audinių patinimas

aplink augimo zoną. Dėl to deformuojasi sąnariai. Tai nutinka dėl kremzlės išvešėjimo arba

padidėjusios mineralizacijos. (http://www.msdvetmanual.com/musculoskeletal-system/lameness-in-

horses/physitis-in-horses). Viena iš epifizito priežasčių yra, kai jaunikliai per didelio svorio, sąnariai

nespėja kartu formuotis taip greitai. Tai dažnai įvyksta dėl savininkų kaltės, kai jie nori, kad jaunikliai

greičiau augtų, šeria kaloringu pašaru ir juos nutukina.Taip pat šis susirgimas dažnesnis veislėms

pasižyminčioms stambiu kūnu su plonesnėmis, lengvesnėmis galūnėmis. Pagrindinis gydymas -

tinkama dieta.

Neoplazija – ilgųjų kaulų navikai, pasitaiko retai. Neįmanoma diferencijuoti naviko rentgeninio

tyrimo metu. Piktybinis navikas gali atrodyti panašiai į infekcijos apimtą zoną. Reikėtų jį atskirti

remiantis ligos istorija, klinikiniais bruožais, laboratoriniais rezultatais ir biopsija.

Osteitas – kaulo gretutinių minkštųjų audinių uždegimas. Dažniausios priežastys – traumos.

Kitos priežastys - naujų kaulų formavimasis ir jų rezorbcija. Svarbu atskirti aseptinį osteitą nuo

infekcinio. Kumeliukams dažniau pasitaiko osteomielitas.

18

Hipertrofinė ostepatija – simetrinė jungiamųjų audinių proliferacija kartu su galūnių kaulų

diafizėmis. Jos metu pradeda formuotis naujas kaulas. Kaulų pažeidimai dažnai priklauso antriniams

simptomams, pirminis dažniausiai būna auglio formavimasis krūtinėj arba pilvo srityje, taip pat

abscesas arba granuloma. (http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.2042-3292.2004.tb00317.x/pdf)

Lūžiai – kaulų įtrūkimai rentgenologiškai matomi kaip šviesios linijos. Galima nustatyti lūžio

tipą, aštrumą, lūžio kampą. Vėliau tiriant galima stebėti gijimą.

Distalinio sezamoidinio kauliuko pakitimai. Proksimalinė linija proksimalinio kontūro yra labai

svarbi. Jos forma yra genetiškai nulemta ir lemia riziką ateityje arkliui susirgti distalinio sezamoidinio

kauliuko ligomis.

1 forma – įgaubtas kontūras,

2 forma – banguotas,

3 forma – tiesus,

4 forma – išgaubtas.

Išgaubta forma taisyklingiausia, įgaubta rizikingiausia. (Kees J. Dik, IIona Gunsser, 2002)

Artrozė vystosi dėl vibracijos tarp sezamoidinio kaulo ir sausgyslės. Jos priežastys : per aukštos

ar per žemos pasagos, labia kieta žemė, mažos galūnės lyginant su kūnu (tai gali būti nulemta

genetiškai), dėl jaučiamo skausmo. (J.R.Rooney)

2.6.4 Sąnarių pažeidimai

Minkštųjų audinių tinimai sąnariuose ir aplink juos. Tinimo sąnario kapsulėje metu

rentgenologiškai dažnai galime matyti plačią sąnario ertmę. Sąnario ertmės išsiplėtimas dažnai

siejamas su uždegimu. Jis gali būti septinis ir aseptinis. Dažnai gali būti septinio artrito požymis.

Sąnarių traumos :

1. Sąnario patempimas - tai pažeidimas su daliniu raiščių trūkimu ar kitu jo jungties pažeidimu,

bet be kaulų išnirimo. Požymiai- greitas tinimas, karštis ir skausmas.

2. Išnirimas ir dislokacija – tai visiškas kaulo kontakto praradimas su sąnariniu paviršiumi. Tai

traumos pasekmė. Kelio girnelės išnirimas įvyksta retai.

3. Tarpsąnariniai lūžiai įvyksta, kai yra lūžis sąnariniame paviršiuje

Infekcinis artritas – dažniausiai pasitaiko kumeliukams ir apima kelis sąnarius. Gali susirgti ir

suaugę arkliai. Jis yra dažniausiai trauminio pobūdžio, bet gali būti ir jatrogeninis. Požymiai :

19

tarpsąnarinių minkštųjų audinių tinimas, sąnarinės kapsulės išsiplėtimas, antkremzlio netolygumas,

tarpsąnarinių osteofitų formavimasis.

Kaulų cistos – tai pavienės, apvalios šviesios zonos kaule dažnai apsuptos siaura sklerotine

zona. Jos dažniausiai būna arti sąnarinių paviršių. Gali būti siejamos su šlubavimu, tačiau nebūtinai yra

jo priežastimi.

Osteochondrozė – Sąnario pažeidimas pasireiškiantis kremzlės hipertrofija.

Disekuojantis osteochondritas – kremzlės degeneracija. OCD ir kitos degeneracinės galūnių ligos

labai priklauso nuo šėrimo ir laikymo sąlygų. Ypač kritinis yra pats pirmasis mėnesis kumeliukui.

Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad kumeliukai, kurie buvo šerti koncentratais, turėjo didesnę riziką

susirgti OCD. O tie, kurie nebuvo šerti, pasireiškus ligai lengviau pasveikdavo. (Luis Mendoza, 2016)

Distrofija ir metastazinė mineralizacija (kalcifikacija) – kalcis retai kaupiasi vienas. Dažniausiai

kaupiasi kartu su fosforu, cinku, magniu, manganu. Todėl daug dažnesnė kaulų mineralizacija.

Minkštųjų audinių mineralizacijos priežastys – uždegimas, neoplazija, traumos, medžiagų apykaitos

ligos. Minkštųjų audinių mineralizacija apibūdinama kaip metastazinė ar distrofinė. Metastazinėj

mineralai atsideda audiniuose, kurie nebuvo pažeisti. Tai siejama su hiperkalcemija, hiperfosfatemija.

Distrofinė minkštųjų audinių mineralizacija ant pažeistų, pakitusių, nekrotinių audinių. Ji daug

dažnesnė arkliams.

2.6.5.Laminitas

Arklių kanopų liga, dėl kurios dažniausia kalti arklių savininkai. Laminitas – tai laminos

sluoksnio („baltosios linijos“ ir gyvuonies) arba audinio, kuris sujungia kanopos kaulą su kanopos

sienele, uždegimas. Pagrindinis požymis - stiprus skausmas.

(https://zmklubas.wordpress.com/2015/01/04/laminitas/)

Priklausomai nuo pažeidimo laipsnio laminitas skirstomas į penkias fazes:

1) Pirmoj fazėj pakitimai stebimi tik molekuliniame lygyje. Tai kraujo cirkuliacijos pakitimai, ischemija.

Pirmoji fazė trunka kelias valandas, išskyrus trauminio arba toksinio laminito atvejus, kai ji gali tęstis

apie devynias dienas, kol pasireikš pirmieji klinikiniai požymiai.

2) Retais atvejais gali pasireikšti judėjimo sutrikimais, kanopos kapsulės praradimu.

3) Ūmaus ar poūmio laminito atvejais pažeidimai pasireiškia varlės kaulo nusileidimu dėl ūmaus

uždegimo, kuris paplinta po visą kanopą.

20

4) Dėl varlės kaulo lokalizacijos pasikeitimo pažeidžiama raginė kanopos dalis. Smarkiai pažeidžiamos

kraujagyslės. Uždegimas apima visas kanopos dalis, ypač jei kanopos nešvarios užkrečiamos

mikroorganizmais. Išsivysto osteomielitas. Tai labai pablogina prognozę. Lamina nekrotizuojasi. Dėl

regeneracinių procesų pradeda formuotis naujas laminos sluoksnis, ant pažeistos raginės kapsulės

pradeda augti antrinis ragas. Tačiau šis procesas veikiamas esamos ligos. Dėl spaudimo raginė kapsulė

deformuojasi. Naujai susiformavusi kapsulė pažeidžiama dėl stiprios hemoragijos su toksikoze.

5) Išsekimo fazė. Destrukcija stipriau vystosi nei regeneracija. Šioje fazėj nebeišgydoma.

Gydant laminitą pirmiausia turi būti pašalinama priežastis (pvz. bakterinė infekcija), naudojami vaistai

nuo skausmo, apribojamas judėjimas, tinkamai kaustoma, kad visas svoris nekristų ant dorsalinės dalies

kanopos, kad sumažint spaudimą, taip pat laikomasi antimikrobinės higienos. (K.D. Budras, W.O.Sack,

S. Rock, 2008)

2.7 Kiti tyrimo metodai

Rentgenokontrastinis – tai tyrimas rentgeno spinduliais, papildomai naudojant kontrastines

medžiagas: bario sulfatą; jodo preparatus į sąnarį, bursą arba dujas į sąnarį arba bursą. Jos metu

išryškinami sąnario vidinių elementų pažeidimai nematomi įprastoje rentgenogramoje. Toks tyrimas

nesudėtingas, nebrangus, bet informatyvus. Reikia laikytis aseptikos švirkščiant kontrastinę medžiagą į

sąnario ertmę. Sukūrus naujus tyrimo metodus, leidžiančius tiksliai įvertinti vidusąnarines struktūras,

rengenokontrastinio tyrimo metodo poreikis ir naudojimas sumažėjo. (A.Noreika,2008)

Echoskopija pagrįsta ultragarso bangų atsispindėjimu nuo audinių ir organų. Arkliui šlubuojant

dažniau tiriama rengeno aparatu, tačiau dažnai pakitimai būna minkštuosiuose audiniuose, o rentgeno

nuotraukoj arba visai nesimato pakitimų arba jie matomi minimaliai. Nors magnetinio rezonanso

metodu geriau ištiriami minkštieji audiniai, tačiau jis dažnai yra brangus ir ne visada prieinamas, dėl ko

renkamasi echoskopavimą. (W.Blackwell, 2016)

Endoskopija - tai ertmių tyrimas šviesolaidžiu. Naudojamas artroskopas, kuriuo tiriami sąnariai,

raiščiai. Tai invazinis tyrimo metodas, todėl laikomasi griežtų aseptikos reikalavimų.

(A.Noreika,2008). Naudojamas, kai skausmingų vietų pakitimų nerandama rentgenologinio tyrimo

metu ar kitomis vaizdinėmis priemonėmis. (F.G.R.Taylor, T.J. Brazil, M.H.Hillyer, 2010)

Termografija – tai iliustracinis, vaizdinis, spalvotas tiriamojo objekto paviršiaus temperatūros

pavaizdavimas termokameros ekrane (A.Noreika,2008). Gali būti aptinkamos vietos su nenormaliai

21

aukšta arba žema temperatūra. Tai mums suteikia informaciją apie galimai skausmingas, uždegimines

vietas. (O.M.Radostits, I.G.J.Mayhew, D.M.Houston,2000)

Kompiuterinė tomografija – tai metodas, kurio esmė yra tiriamojo organo sluoksnių

fotografavimas rentgeno spinduliais. Naudojant kompiuterinį tomografą, gaunami kūno dalies arba

organo bet kurio sluoksnio atvaizdai ir jie įrašomi bei atvaizduojami kompiuterio monitoriuje. Šiuo

tyrimu galūnės dažnai tiriamos, norint nustatyti tikslią ligos diagnozę. Dažniausiai nustatinėjami

vidusąnariniai lūžiai. Taip pat diagnozuojama pokremzlinė sklerozė, cistos, minkštųjų audinių

kalcifikacija, mineralizacija, sąaugos.

Magnetinio rezonanso metodo populiarumas auga. Tai labai informatyvus tyrimo metodas.

Magnetinio rezonanso skeneryje aukšto kontrastingumo vaizdai gaunami įsukus vandenilio branduolio

protonus, jiems praeinant pro tiriamąjį objektą. Tiriant šiuo metodu galima tiksliai įvertinti patologinius

pokyčius sąnarinėje kremzlėje, meniske, kaulų čiulpuose, sąnario sinovijoje ir kapsulėje,

aplinsąnariniuose minkštuosiuose audiniuose. Gautų anatominių struktūrų vaizdas pasižyni labai gera

rezoliucija. Toks tyrimo metodas taikomas tada, kai kitais būdais nepavyksta nustatyti šlubavimo.

Scintigrafija – tai arklio lokomotorinės sistemos tyrimo metodas, paremtas radioaktyviųjų

medžiagų įvedimu į organizmą ir jų pasiskirstymo organe vizualizacija.

Biomarkerių metodas – tai tyrimo metodas kuriuo nustatytomos sąnarių ligos ankstyvoje

stadijoje, kol dar juose nėra aiškių ligos požymių. Metodo esmė – biomarkerių (skeleto anomalijų

indikatorių) aptikimas organizme. Tyrimai atliekami biocheminių ir imuninių reakcijų pagrindu su

atitinkamais antikūnais. (A.Noreika,2008).

2.8. Galūnių ligų prevencija

1. Visuomet arklio treniruotę pradėti apšilimu.

2. Neduoti žirgui per didelio krūvio.

3. Kontroliuoti arklio širdies ritmą per treniruotes.

4. Po treniruočių leisti žirgui atvėsti.

5. Po treniruotės visos galūnių apsaugos turi būti nuimtos, kad neperkaistų.

6. Atvėsinti galūnes šaltu vandeniu.

7. Dažnai apčiuopti galūnes tam, kad pastebėt karštį, skausmą, tinimą – pirmuosius galūnių ligų

požymius. (http://www.horseandhound.co.uk/features/14-ways-to-keep-horses-legs-healthy-

483865)

22

3.TYRIMO METODIKA

3.1.Tyrimo organizavimas

Rentgenologiniai arklių tyrimai atliekami LSMU Stambiųjų gyvūnų klinikoje. Klinikoje tiriama

portatyviniu skaitmeniniu rentgeno aparatu (1 pav). Tyrimo metu naudojama moderni amorfinio silicio

plokštė, kurioje rentgeno spinduliai skaitmeninami, o vaizdas iš karto matomas nešiojamamo

kompiuterio ekrane, skaitmeninėje programoje. Šis modernus rentgeno aparatas naudojamas nuo 2017

metų liepos mėnesio. Naudojanr šį rentgeno aparatą labai pagerėjo rentgeno nuotraukų kokybė, taip pat

sutrumpėjo rentgeno nuotraukų gavimas, kadangi nebereikia naudoti rentgeno kasečių (4 pav) su

skaitytuvu (5 pav). Taip pat šis rentgeno aparatas labai kompaktiškas, o tai svarbu atliekant rentgeno

tyrimus arklio laikymo vietoje.

1pav. Nešiojamas kompiuteris ir amorfinio silicio plokštė

23

2 pav. Skaitmeninė rentgeno nuotraukų programa

3 pav. Rentgeno spindulių aparatas

24

4 pav. Anksčiau naudotos kasetės rentgeno spinduliams sugerti.

5 pav. Anksčiau naudotas rentgeno kasečių skaitytuvas

Atliekant pirkimo-pardavimo tyrimą kiekviena nuotrauka vertinama nuo 1 iki 4. Kuo aukštesnė

klasė, tuo didesnis pažeidimas. Vertinimo pavyzdžiai pateikti prieduose.

25

Rentgeno nuotraukų klasės nustatomos iš paruošto skaitmeninio katalogo (2pav) kuriame

pateiktos standartinės rentgeno nuotraukos su visais įmanomais pakitimais ir tų pakitimų įvertinimas

rentgeno klasėmis. Gautą rentgeno nuotrauką palyginę su nuotrauka kataloge nustatome rentgeno klasę.

Katalogas yra nuolat atnaujinamas ir papildomas rastais pakitimais.

Atliekant pirkimo-pardavimo tyrimą LSMU Stambiųjų Gyvūnų klinikoje dažniausiai daromos

nuotraukos 12 arklio galūnių pozicijų. Daugiau nuotraukų daroma jei arklio savininkas to pageidauja

arba jei norima tiksliau identifikuoti rastus pakitimus. Rentgenologinių tyrimų klinikoje metu geriausiai

susipažinta su pagrindinėmis pozicijomis atliekant pirkimo-pardavimo tyrimą. Kaip pavyzdį pateikiu

Loraną, kuriam buvo atliktas tyrimas 12 arklio galūnių pozicijų:

26

1 pozicija – tai šoninės projekcijos kanopos, trijų pirštakaulių ir čiurnos sąnario rentgeninis

vaizdas. Nuotraukoje taip pat matome „varlės“ kaulą ir distalinį sezamiškąjį kaulą kairės kojos.

Spinduliai turi sklisti 900 kampu. Pažeidimų vertinimas: I-II klasė.

6 pav. Šoninės projekcijos kanopos, trijų pirštakaulių ir čiurnos sąnario rentgeninis vaizdas

27

2 pozicija- šoninės projekcijos kairės galūnės čiurnos sąnario rentgeno nuotrauka. Rentgeno

spinduliai turi kristi 900 kampu. Vertinamas čiurnos sąnarys, sezamiškasis kaulas. Kanopa statoma ant

pakylos. Pažeidimų vertinimas: I-II klasė.

7 pav. Šoninės projekcijos čiurnos sąnario rentgeno nuotrauka

28

3 pozicija – kairės galūnės kulno sąnario šoninės projekcijos rentgeno nuotrauka. Spinduliai

kreipiami 450 kampu. Matomi: blauzdikaulis; kulno, slėsnos kaulai; kulnakaulio ir šokikaulio sąnarinis

paviršius. Pažeidimų vertinimas: I-II klasė.

8 pav. Kulno sąnario šoninės projekcijos rentgeno nuotrauka

29

4 pozicija – kairės galūnės kulno sąnario įstrižos projekcijos rentgeno nuotrauka. Sklindantys

spinduliai su kojos sagitaline plokštuma turi sudaryti 1350 kampą. Gerai matome plaštakos kaulų

proksimalinę dalį ir kulno sąnario dorsomedialinį vaizdą. Pažeidimų vertinimas: I-II klasė.

9 pav. Kulno sąnario įstrižos projekcijos rentgeno nuotrauka

30

5 pozicija – kairės galūnės kelio sąnario bei girnelės šoninės projekcijos rentgeno nuotrauka.

Spinduliai nukreipiami 900 kampu. Nuotraukoje gerai matome kelio girnelės ir šlaunikaulio sąnarinius

paviršius. Pažeidimų vertinimas: I-II klasė.

10 pav. Kelio sąnario bei girnelės šoninės projekcijos rentgeno nuotrauka

31

6 pozicija – tai šoninės projekcijos kanopos, trijų pirštakaulių ir čiurnos sąnario rentgeninis

vaizdas. Nuotraukoje taip pat matome „varlės“ kaulą ir distalinį sezamiškąjį kaulą dešinės kojos.

Spinduliai turi sklisti 900 kampu. Pažeidimų vertinimas: I-II klasė.

11 pav. Šoninės projekcijos kanopos, trijų pirštakaulių ir čiurnos sąnario rentgeninis vaizdas

32

7 pozicija - šoninės projekcijos dešinės galūnės čiurnos sąnario rentgeno nuotrauka. Rentgeno

spinduliai turi kristi 900 kampu. Vertinamas čiurnos sąnarys, sezamiškasis kaulas. Kanopa statoma ant

pakylos. Pažeidimų vertinimas: III-IV klasė. Čiurnis sąnario paviršiuje matomas osteofitas (galimai

OCD)

12 pav. šoninės projekcijos čiurnos sąnario rentgeno nuotrauka

33

8 pozicija - kulno sąnario dešinės galūnės šoninės projekcijos rentgeno nuotrauka. Spinduliai

kreipiami 450 kampu. Matomi blauzdikaulis, kulno, slėsnos kaulai, kulnakaulio ir šokikaulio sąnarinis

paviršius. Pažeidimų vertinimas: I-II klasė.

13 pav. kulno sąnario šoninės projekcijos rentgeno nuotrauka

34

9 pozicija – kulno sąnario dešinės galūnės įstrižos projekcijos rentgeno nuotrauka. Sklindantys

spinduliai su kojos sagitaline plokštuma turi sudaryti 1350 kampą. Gerai matome plaštakos kaulų

proksimalinę dalį ir kulno sąnario dorsomedialinį vaizdą. Pažeidimų vertinimas: I-II klasė.

14 pav. – kulno sąnario įstrižos projekcijos rentgeno nuotrauka

35

10 pozicija - dešinės galūnės kelio sąnario bei girnelės šoninės projekcijos rentgeno nuotrauka.

Spinduliai nukreipiami 900 kampu. Nuotraukoje gerai matome kelio girnelės ir šlaunikaulio sąnarinius

paviršius. Pažeidimų vertinimas: I-II klasė.

15 pav. Kelio sąnario bei girnelės šoninės projekcijos rentgeno nuotrauka

36

11 pozicija – kairės kojos proksimalinė – palmarodistalinė distalinio sezamiškojo („varlės“) kaulo

rentgeno nuotrauka. Nuotraukoj taip pat matomi pirštakauliai. Pažeidimų vertinimas: I-II klasė.

16 pav. proksimalinė – palmarodistalinė distalinio sezamiškojo kaulo rentgeno nuotrauka

37

12 pozicija – dešinės kojos proksimalinė – palmarodistalinė distalinio sezamiškojo („varlės“)

kaulo rentgeno nuotrauka. Nuotraukoj matomi pirštakauliai. Pažeidimų vertinimas: I-II klasė.

17 pav. palmarodistalinė distalinio sezamiškojo kaulo rentgeno nuotrauka

38

3.2 Tyrimų rezultatai

Informacija apie arklių galūnių rentgenologinius tyrimus buvo surinkta naudojant gyvūnų klinikų

veiklos informacinę sistemą „GYKIS“. Surinkta informacija nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017

m. gruodžio mėn. Ištirti 115 įvairių veislių ir amžiaus arkliai.

18 pav.Rentgenologiniai tyrimai atlikti 2016 12 – 2017 12 LSMU Stambiųjų Gyvūnų Klinikoje

Rentgenologiniai galūnių tyrimai buvo atlikti 115 pacientų, iš jų 22 (19,13%) pageidavo pirkimo-

pardavimo tyrimo.

80,87%

19,13%

Rentgenologiniai tyrimai (115)

Kiti rentgenologiniai tyrimai (93)

Rentgenologiniai tyrimaipirkimo-pardavimo atveju (22)

39

19 pav.Rentgenologinių pirkimo-pardavimo tyrimų atliktų 2016 12 – 2017 12 LSMU Stambiųjų Gyvūnų

Klinikoje rezultatai

Atlikus rentgenologinį pirkimo-pardavimo tyrimą pakitimų nuotraukose nenustatyta 59,09% (13)

arklių. Nustatyti pakitimai 40,01% (9) arklių. Kitos galūnių ligos nustatytos 27,27%, OCD 9,09% (2),

pirštakaulio lūžis 4,55% (1).

59,09%

9,09%

4,55%

27,27%

RENTGENOLOGINIO PIRKIMO-PARDAVIMO TYRIMO REZULTATAI (22)

Pakitimų nenustatyta (13) OCD (2) Pirštakaulio lūžis (1) Kitos galūnių ligos (6)

40

20 pav.Rentgenologiniai tyrimai atlikti diagnostiniais tikslais 2016 12 – 2017 12 LSMU Stambiųjų

Gyvūnų Klinikoje

Atlikus galūnių rentgenologinį tyrimą diagnostiniais tikslais pageidaujant šeimininkui 68 arkliams

pakitimų nenustatyta 36 arkliams (52,94%). Pakitimai nustatyti 32 arkliams (47,06%) - iš jų įvairios

galūnių ligos nustatytos 18 (26,47%), OCD 4 (5,88%), varlės kaulo pažeidimai 2 (2,94%), špatas 2

(2,94%), čiurnos sąnario pakitimai 2 (2,94%), grifelinio kauliuko lūžis 1 (1,47%), pupkaulio pakitimai

1 (1,47%), apynagės kaulo periostitas 1 (1,47%), 1 osteofitai (1,47%).

05

10152025303540

Diagnostiniais tikslais pageidaujant šeimininkui, nesant ryškiems ligos požymiams (68)

Diagnostiniais tikslais pageidaujant šeimininkui, nesant ryškiems ligos požymiams (68)

41

21 pav.Rentgenologiniai tyrimai atlikti 2016 12 – 2017 12 LSMU Stambiųjų Gyvūnų Klinikoje esant

ryškiems galūnių ligų simptomams

Atlikus rentgenologinius tyrimus esant ryškiems simptomams 25 arkliams pakitimai nustatyti visiems

arkliams - iš jų 8 nustatyta įvairios galūnių ligos (32%), 5 – traumos (20%), OCD – 3 (12%), špatas – 1

(4%), kremzlių sukaulėjimas – 1 (4%), periartikulinis osteofitas – 1 (4%), sąnarių kaulinis uždegimas –

1 (4%), distalinio sezamoidinio raiščio sukaulėjimas 1 (4%), apynagės kaulo periostitas 1 (4%),

antkaulio formavimasis 1 (4%), varlės kaulo cista 1 (4%), varlės kaulo retėjimas 1 (4%).

3.3.Tyrimų rezultatų aptarimas

Iš tyrimų rezutatų matome, kad arklių pirkimo - pardavimo tyrimas sudaro didelę dalį visų

atliekamų galūnių rentgenologinių tyrimų LSMU Stambiųjų gyvūnų klinikoj – apie 19,13%. Šis

tyrimas informatyvus ir padeda arklių pirkėjui sužinoti ir įvertinti riziką perkant arklį, kuris ateityje

turės problemų, nes jau tam tam tikri pakitimai vyksta sąnariuose, sausgyslėse, kauluose. Ypač tai

aktualu pirkėjams perkantiems brangius, sportinius arklius, iš kurių tikimasi aukštų sportinių

pasiekimų. Dėl to kiekvienas pirkėjas pirkdamas arklį turėtų reikalauti iš pardavėjo pirkimo-pardavimo

tyrimo, jei nenori rizikuoti įsigyti netinkamą arklį. Rizika yra labai didelė. Atlikus pirkimo-pardavimo

tyrimą nuotraukose buvo užfiksuoti pakitimai 40,01% arklių. Tai reiškia, kad pirkėjas, kuris perka

1 1 1 1 1 1 1 13

1

5

8

0123456789

Diagnostiniai rentgenologiniai tyrimai esant ryškiems simptomams (šlubavimui) (25)

Diagnostiniai rentgenologiniai tyrimai esant ryškiems simptomams (šlubavimui) (25)

42

arklį, neatlikus rentgenologinio tyrimo labai smarkiai rizikuoja, tikėdamasis įsigyti visiškai sveiką

arklį, nes tik 3 iš 5 arklių bus sveiki. Be to daugelis iš pardavėjų sąmoningai nedarys pirkimo-

pardavimo tyrimo, jei žinos, kad arklys buvo traumuotas ar jam pasireiškia tam tikrų susirgimų

simptomai, nes toks neigiamas tyrimas sumažins kainą. Tuo remiantis galima teigti, kad be tyrimo

perkant arklį rizika dar labiau išauga. Klinikoje taip pat užfiksuota įvykių, kai pirkėjui nusipirkus arklį

be pirkimo-pardavimo tyrimo, arkliui pasireiškė šlubavimas. Tuomet jis prašė atlikti pirkimo-

pardavimo tyrimą tam, kad galėtų įrodyti, kad jis jau nusipirko sergantį arklį. Tačiau tam galėjo būti

užkirstas kelias prašant šio tyrimo prieš pirkimą.

Prevencinio galūnių rentgeninio tyrimo svarba galime įsitikinti išanalizavę duomenis surinktus

apie arklius, kuriems šeimininkai pageidavo rentgeninio tyrimo dar nepasireiškus stipriems ligoms

požymiams. 47,06% arklių buvo rasti pakitimai galūnėse rentgeninio tyrimo metu. Daugelis galūnių

ligų ypač degeneracinio požymio dažnai pradinėse stadijose neturi jokių požymių, tačiau rentgeno

nuotraukose jau galime pamatyti pakitimus. Pasireiškus ligų požymiams, tai pvz. šlubavimui, tai dažnai

reiškia, kad procesai toli pažengę.

Pasireiškus ryškiems simptomams visais atvejais buvo matomi pakitimai nuotraukose.

Simptomai dažniausiai pasireiškia ligai esant tolimesnėje stadijoje, kai degeneraciniai procesai toli

pažengę. Tuomet dažnai arkliui padėti nebepavyksta arba reikia ilgos reabilitacijos. Vargu ar toks

arklys kada galės pasiekti gerų sportinių rezultatų.

43

4. IŠVADOS

1. Surinkta ir išanalizuota mokslinė literatūra apie arklių rentgenologinių tyrimų pirkimo-

pardavimo atveju atlikimo techniką.

2. Išanalizuota, kokios tyrimo pozicijos yra informatyviausios ligų prevencijoj.

3. Dalyvauta ir susipažinta su arklių pirkimo-pardavimo tyrimų technika, jų vertinimu.

3. Rentgenologinis pirkimo-pardavimo tyrimas informatyvus šlubavimų diagnostikoj.

4. 40,01% arkliams, kurie neturėjo šlubavimo simptomo, atlikus pirkimo-pardavimo tyrimą buvo

rasta galūnių pakitimų rentgeno nuotraukose, todėl pirkėjas labai rizikuoja pirkdamas arklį, kuriam

nebuvo aliktas pirkimo-pardavimo tyrimas.

5. Galūnių pakitimai nepasireiškus ryškiems ligoms požymiams rasti 47,06% arkliams.

6. Galūnių pakitimai pasireiškus ryškiems ligos požymiams rasti visiems arkliams.

7. Nors arklys neturi jokių galūnių ligų simptomų, rentgeno nuotraukose jau galime matyti

pakitimus pradinėse stadijose.

44

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Benoit Philippe, Prepurchase exam of high level jumper, Performance diagnosis and purchase

examination of elite sport horses, (2010) p. 165-175

2. Bertašius M., Girininkienė V., Klimka L. irk t., Lietuviški žirgai (2008), p. 200

3. Blackwell W., Atlas of equine ultrasonography, (2016) p.25

4. Budras K.D., Sack W.O., Rock S., Anatomy of the horse, (2008) p.139-141

5. Butler J.A., Colles C.M., Dyson J. Sue, Kold S.E. and Poulos P.W., Clinical radiology of the

horse p.130-150

6. Dik J. Kees, Gunsser Ilona, Atlas of Diagnostic Radiology of the horse, (2002) p.30

7. Mendoza L., Impact of feeding and housing on the development of osteochondrosis in foals—

A longitudinal study, (2016) p.10-13

8. Morley M., Uldahl M., Rohde C., Equine Prie-Purchase examination – An international

perspective, (2017) p. 8-14

9. Noreika A., Arklio piršto ligos, (2008) p. 24-29

10. Radostits O.M., Mayhew I.G.J., Houston D.M., Veterinary clinical examination and

diagnosis, (2000), p.630

11. Rooney J.R., The lame horse Causes, symptoms and treatment, (1974) p.45-48

12. Stashak S.T., Adams Lameness in horse, (2011), 230-260

13. Suslak-Brown L., Radiography and the Equine Prepurchase Exam, (2004), p.361

14. Sutkevičius J., Kvalkauskas J., Veterinarinė rentgeninė diagnostika, 2008 p.129-156

15. Taylor F.G.R., Brazil T.J., Hillyer M.H., Diagnostic Techniques in Equine Medicines,

(2010)

16. Tucker R.L., Sande R.D., Veterinary clinics of North America: Equine practice, (2001) p.145-

157.

17. http://www.ava.com.au/sites/default/files/A%20Guide%20to%20the%20Examination%20of

%20Horses%20(The%20Blue%20Book)_0.pdf

18. http://csu-cvmbs.colostate.edu/academics/clinsci/equine-orthopaedic-research-

center/orthopaedic-topics/Pages/orthopaedic-disease-development.aspx

19. http://www.horseandhound.co.uk/features/14-ways-to-keep-horses-legs-healthy-483865

20. http://www.msdvetmanual.com/clinical-pathology-and-procedures/prepurchase-examination-

of-horses/overview-of-prepurchase-examination-of-horses

45

21. http://www.msdvetmanual.com/musculoskeletal-system/lameness-in-horses/physitis-in-horses

22. https://radiologykey.com/digital-imaging-3/

23. http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.2042-3292.2004.tb00317.x/pdf

24. https://www.oksnhc.com/articles/navicular-syndrome-explained

25. http://www.thehorse.com/articles/10042/navicular-problems-symptoms-and-treatment

26. https://zmklubas.wordpress.com/2015/01/04/laminitas

Priedai:

1.Arklių rentgenologinių tyrimų įvertinimų klasėmis pavyzdys (Talismanas).

2. Arklių rentgenologinių tyrimų įvertinimų klasėmis pavyzdys (Jawa)