ARABŲ VEISLöS ŽIRGŲ AUGINIMAS UAB „VILNIAUS ŽIRGYNAS“ · kupranugaris. Veisl÷ vyst÷si...
Transcript of ARABŲ VEISLöS ŽIRGŲ AUGINIMAS UAB „VILNIAUS ŽIRGYNAS“ · kupranugaris. Veisl÷ vyst÷si...
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS
FAKULTETAS GYVŪNŲ VEISIMO IR GENETIKOS KATEDRA
Jonita Šternbergait÷
ARABŲ VEISLöS ŽIRGŲ AUGINIMAS UAB „VILNIAUS ŽIRGYNAS“
Magistro darbas
Darbo vadovas: dr. A. Kanapeckas
Kaunas, 2009
2
Magistro darbas atliktas 2008 – 2009 metais LVA Gyvūnų veisimo ir
genetikos katedroje ir UAB „Vilniaus žirgynas“
Magistro darbą paruoš÷: Jonita Šternbergait÷ (v., pavard÷) (parašas)
Magistro darbo vadovas: dr. A. Kanapeckas
(LVA, Gyvūnų veisimo ir genetikos katedra)
(parašas)
Magistro darbo konsultantas:
(parašas)
Recenzentas:
(parašas)
3
TURINYS
Įvadas ........................................................................................................................................4
1. LITERATŪROS APŽVALGA .............................................................................................6
1.1. Arabų veisl÷s žirgų istorija .................................................................................................7
2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA ...................................................................10
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS........................................................................11
3.1. Arabų veisl÷s žirgų atsiradimas UAB „Vilniaus žirgynas“...............................................11
3.2. Zootechnin÷ Vilniaus žirgyno arabų veisl÷s žirgų charakteristika....................................13
3.3. Arabų veisl÷s žirgų infrastruktūros įvertinimas.................................................................17
3.4. Š÷rimas...............................................................................................................................21
3.5. Veisimo metodai................................................................................................................25
3.6. Kergimo kampanijos pravedimas.......................................................................................34
3.7. Kumeliukų atsivedimo laikotarpis.....................................................................................36
3.8. Kumeliukų auginimo ir treniravimo technologijos............................................................37
3.9.Realizacija per paskutinius 3 metus....................................................................................38
3.10 Žirgų paj÷gumo išbandymai, dalyvavimas varžybose ir pasiekimai. Arabų veisl÷s žirgų
šou-bandymų analiz÷s duomenų įvertinimas............................................................................40
4. IŠVADOSIRPASIŪLYMAI...............................................................................................43
5. SUMMARY..........................................................................................................................45
6.LITERATŪROS SĄRAŠAS.................................................................................................47
4
ĮVADAS
Pasaulyje priskaičiuojama apie 250 arklių veislių, pradedant 60 kilogramų
sveriančiais ponių arkliukais ir baigiant 1,5 tonos sunkiasvoriais galiūnais. Arkliai auginami
visuose pasaulio žemynuose. Kiekviena šalis turi savo arklių veisles – pradedant Indijos polo
poniu ir baigiant Pietų Afrikos Basutų poniu bei Didžiosios Britanijos šairu. Kiekviena veisl÷
prisitaikiusi gyventi savo gimtosiose vietose ir kiekviena yra savaip naudojama.
Lietuvoje išvesta ir šiuo metu puosel÷jama keletas arklių veislių. Labiausiai
paplitusios darbinių arklių veisl÷s, kurios sudaro apie 90 proc. visų arklių, auginamų šalies
veislynuose. Žinomiausia lietuviška arklių veisl÷ – žemaitukai, kurie taip pat yra viena iš
seniausių arklių veislių Europoje, žinoma jau nuo VI-VII amžiaus. Žemaitukai sudaro
Lietuvos arklių genetinį aukso fondą. Būtent žemaitukų veisl÷s kumel÷s dav÷ pradžią trims
lietuviškoms arklių veisl÷ms. Žemaitukes ir prūsų kumeles kryžminant su Arabų, Danijos
veisl÷s eržilais bei Grynakraujais jojamaisiais, 1732 metais išvesta Trak÷nų arklių veisl÷.
Žemaituk÷s kumel÷s dav÷ pradžią Lietuvos sunkiųjų arklių veislei ir stambiajam žemaitukų
arklių tipui.
Lietuvoje žirgai apgaubti ypatinga aureole. Nuo seno arklininkyst÷ lietuviškame
kaime apipinta daugybe papročių ir tik÷jimu, kad tai ji užtikrina s÷kmę. Žirgui, ypač jo galvai,
priskiriamam nepaprasta galia – ji sauganti sodybą, namus nuo visokių blogybių.
Lietuviai visada d÷kingi žirgui – draugui, sunkių žem÷s ūkio ir transporto darbų
pagalbininkui, kartu gynusiam kraštą nuo svetimšalių. Lietuvos archeologai randa kapavietes,
kuriose ilsisi iškilmingai kartu su raiteliu palaidotas žirgas, gal ne kartą ir ne du iš aršaus
mūšio lauko namo parnešęs tavo, o galbūt ir mano prot÷vį. Tai liudija, kad lietuviai buvo ne
tik žemdirbių, bet ir raitelių tauta .
Šiais laikais mažai kur pamatysi laukus dirbantį arklį. Jis tampa nepaprastai
gražaus ir vis labiau populiar÷jančio žirgų sporto, vis labiau m÷gstamo turizmo, kultūringo
poilsio dalimi. Lietuvoje populiariausi konkūrai, dailusis jojimas, trikov÷, ristūnų lenktyn÷s –
bandymai, prad÷tas važiavimas kinkiniais. O žirgų sportui viena iš labiausiai tinkamų yra
arabų veisl÷s žirgai.
Arabų veisl÷ – seniausia iš lengvųjų žirgų veislių. Bet jų kilm÷ ne visai aiški.
Senoviniuose piešiniuose, pieštuose 2000-3000 pr. m. e., arkliai pavaizduoti arkliai, panašūs į
arabų veisl÷s žirgus. Manoma, kad arabų veisl÷s žirgų prot÷viais gali būti laukiniai Šiaur÷s
Sirijos, Pietų Turkijos, galbūt ir kitų Rytų valstybių žem÷se gyvenę arkliai. Arabų veisl÷
5
unikali tuo, kad per ilgus šimtmečius išlaikytas ir išsaugotas jos grynumas. Pirmiausia ir
svarbiausia arabų arklių paskirtis-graži išvaižda ir tinkamumas jojimui; kai kuriose šalyse jie
naudojami ir lenktyn÷se. Ši veisl÷ naudojama atnaujinti ar sutaurinti kitas veisles; nuo jų
prasid÷jo anglų grynakraujų veisl÷.
Tod÷l pasirinkta tema apie arabų veisl÷s arklius yra labai aktuali, kadangi tai
pati seniausia arklių veisl÷ pasaulyje, kuri ne tik naudojama pramogų programose, parodose,
šios veisl÷s žirgai s÷kmingai lenktyniauja hipodromuose, dalyvauja klasikinio sporto šakose,
yra ištikimi ir geri žmogaus draugai, tačiau atlieka ir ypatingą funkciją - gerina visą arklių
genofondą. Ši tema labai aktuali dar ir d÷l to, kad arabų veisl÷ yra bene mažiausiai aprašyta
Lietuvoje auginamų arklių veisl÷.
Darbo tikslas - išnagrin÷ti arabų grynakraujų veisl÷s žirgų auginimo, veisimo,
reprodukcijos duomenis UAB “Vilniaus žirgyne”.
Darbo uždaviniai
1. Išnagrin÷titi grynakraujų arabų veisl÷s žirgų atsiradimo istoriją.
2. Šios veisl÷s žirgų atsiradimą UAB „Vilniaus žirgyne“.
3. Išanalizuoti:
3.1. Grynakraujų arabų veisl÷s žirgų zootechninę charakteristiką.
3.2. Reprodukcinius rodiklius.
3.3. Veisimo procesus.
3.4 Įvertinti auginimo technologijas ir infrastruktūrą.
3.5. Įvertinti prieauglio potencialą.
4. Pateikti rekomendacijas tolimesniam šios veisl÷s žirgų veisimui ir
tobulinimui.
6
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Pagal statistinius duomenis šiuo metu Lietuvoje yra laikoma 64 tūkst. arklių.
Daugiausia arklių buvo laikoma tarpukario Lietuvoje (1927 m.) – 617 tūkst. Arklių skaičiumi
1000 gyventojų Lietuva neatsilieka nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio (1000 gyventojų
tenka 16,2 arklio). Kitose šalyse darbo arklių veisl÷s sudaro tik apie 5 %, o Lietuvoje – 94,6
% visų laikomų arklių skaičiaus.
2009-01-01 Lietuvoje buvo 136 arabų veisl÷s žirgai, tame tarpe 97 suaugę ir 39
prieauglio. Importuotų tame tarpe yra 12 arabų veisl÷s arklių.
1. lentel÷. Asociacijos narių arabų veisl÷s arklių skaičius Lietuvoje 2009-01-01
t. skaičiuje Eil. Nr.
Savininkas Viso Erži-
lai
Veisli- n÷s
kume- l÷s
Prie- aug-lis
viso: 2006 m. gim.
2007 m. gim.
2008 m.
gim.
Sukergta
kume- lių
2008 m.
T. sk.
s÷k- linta
Kastr., sp.
arkliai
1. UAB "Vilniaus ž." 60 14 28 18 9 9 17 1
2. Kasandros grup÷ 9 5 4 3. Cic÷nas 1 1 1 4. V. Macijauskas 4 2 1 1 1 1 5. Daujotas 3 2 1 1 6. Daujotien÷ 1 1 7. P.Kazlauskas 2 2 8. V.Jašinauskait÷ 1 1 Iš viso: 81 22 38 21 0 10 11 17 1 1
Lietuvoje užregistruotų arklių pagal veisles pasiskirstymas pateiktas 1 priede.
Viso Lietuvoje yra auginama 44 arklių veisl÷s ir jų paplitimas apima Anyksčių, Biržų,
Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kelm÷s, K÷dainių, Klaip÷dos, Lazdijų, Marijampol÷s,
Panev÷žio, Plung÷s, Radviliškio, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Šilut÷s, Širvintų, Taurag÷s,
Trakų, Ukmerg÷s, Utenos, Var÷nos, Vilkaviškio, Vilniaus, Zarasų rajonus (Lietuvos žem÷s
ūkio ministerija, „Lietuvoje veisiami arkliai ir jų įvertinimai“ II tomas, 2007 m. Kaunas).
Šiuo metu Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro yra pripažntos ir
patvirtintos 8 arklių veislininkyst÷s institucijos (asociacijos): Nacionalin÷ arabų arklių
augintojų asociacija, Žemaitukų arklių asociacija, Lietuvos sunkiųjų arklių veisl÷s asociacija,
Lietuvos arklių augintojų asociacija, Lietuvos trak÷nų žirgų asociacija, Baltijos hanoverių
veisl÷s žirgų augintojų asociacija, Respublikin÷ lenktyninių žirgų lyga, Nacionalin÷ ristūnų
sporto asociacija, kurios vienija 409 asocijuotus narius, auginančius ir veisiančius 4256
veislinius arklius.
7
Veislinių arklių augintojų ūkiai skirstomi į šias grupes: valstybinius žirgynus,
arklių veislynus, arklių veislines bandas. Žirgynai, kurių yra trys : UAB „Vilniaus žirgynas“,
UAB „Nemuno žirgynas“, UAB „Sartų žirgynas“, vykdo specializuotą veiklą kaip žirgų
veislininkyst÷s ūkiai, kuriuose 80 % vardinių akcijų priklauso valstybei.
Arkliai pagal veisles
Kitos veisl÷s; 518; 3%
Baltijos Hanoveriai; 230; 1%
Arabai; 288; 2%
Amerikos Ristūnai; 280; 1%
Žemaitukai; 2471; 13%
Trak÷nai; 2221; 12%
Satmbieji žemaitukai; 350; 2%
Rusų Ristūnai; 1642; 9%
Orlovo Ristūnai; 220; 1%
Lietuvos sunkieji; 7944; 41%
Lietuvos Jojamieji; 415; 2%
Holšteinų; 228; 1%
Hanoveriai; 1629; 8%
Grynakraujai Jojamieji; 760; 4%
1 pav.
Arabų veisl÷s žirgų paplitimas n÷ra platus. Pagrindinis šios veisl÷s branduolys
yra suformuotas UAB „Vilniaus žirgynas“, taip pat juos augina ir veisia kitos bendrov÷s,
ūkininkai ir pavieniai asmenys.
1.1 Arabų veisl÷s žirgų istorija
Viena iš seniausių pasaulio jojamųjų veislių yra arabų arkliai. Nuo senų laikų
kai kurios arabų gentys augino arklius. Tur÷ti grynaveislį žirgą – didžiausia kiekvieno
beduino svajon÷. Kaip raš÷ XIX a. keliautojas Eduardas Zachau, grynaveisliai dykumų arkliai
buvo didžiausiais ir labiausiai trokštamas tų kraštų turtas. Dar ir dabar arabų šalyse išlikusios
trys didžiausios vertyb÷s: arabų veisl÷s žirgas, medžioklinis sakalas ir lenktyninis
kupranugaris. Veisl÷ vyst÷si IV–VII po Kr. Arabijos pusiasalio step÷se ir dykumose, kur
8
vyrauja karštas sausas klimatas. Veisl÷s susidarymui tur÷jo įtakos Vidurin÷je ir Mažojoje
Azijoje, Viduržemio jūros regione, Afrikos pakrant÷se auginami arkliai.
Vargu ar rasime gyvūnijos pasaulyje kitą tokį gyvulį, kuris elegantiškumu ir
judesių grakštumu, kūno grožiu ir proporcijomis, ištverme ir prieraišumu prie žmogaus
prilygtų arabų grynaveisliam žirgui. Pra÷jo šimtmečiai, kol arabų selekcininkai savais
metodais (ilgą laiką jie netur÷jo rašytinių kilm÷s knygų ir arklių kilmę perduodavo iš kartos į
kartą žodžiu), prisiderindami prie atšiauraus klimato, išved÷ tokį žirgą. Skiriami trys
pagrindiniai šios veisl÷s tipai: kuchailan, siglavi ir muniki. Jie v÷liau susiskald÷ į vienuolika
genčių ir daugiau negu du šimtus šeimų. Maloniausi akiai yra siglavi tipo žirgai. Jų lengva,
sausa galva; kakta plati ir ilga, dažnai išgaubta; akys – didel÷s, išraiškingos; platus
tarpžiaunis; kaukol÷s snukio dalis trumpa, siaura, lengva; profilis įlenktas arba tiesus; lūpos ir
šnerv÷s plonos, labai judrios; nedidel÷s, švelnios, plačiai pastatytos ausys. Kaklas vidutinio
ilgumo, tiesus arba gražiai išlenktas (gulb÷s kaklas); pakaušis gražiai lenktas; kaklo
pastatymas normalus arba aukštas. Gogas gerai išreikštas. Ment÷ ilga, normaliai įstriža.
Minkšta nugara, juosmuo platus, raumeningas. Normalaus ilgio ir nuleistumo str÷nos. Aukštai
išaugusi uodega, tai arabų veisl÷s žirgams tipiška. Vidutinio gilumo korpusas; gražiai išlenkti
šonkauliai. Sausos, normalaus kaulingumo kojos; gerai išreikštos sausgysl÷s; maži šepet÷liai
arba jų visai nebūna. Normalaus dydžio gero rago kanopos. Siglavi arklių būdinga spalva –
širma arba sarta.
Jau XVIII ir XIX a. Vidurio Arabijos grynaveisliais arkliais susidom÷jo Europa
ir Egiptas. Kunigaikščiai ir valstybių vadovai siunt÷ pas beduinus savo patik÷tinius pirkti
arabų veislinių žirgų. Beduinai dažniau parduodavo eržilus, nes kumeles (jos be reikalo
nežvengia, tod÷l galima arčiau nepasteb÷tam prijoti prie priešo) pasilikdavo jojimui ir karo
žygiams. Jei vis d÷lto žmogus ryždavosi parduoti kumelę, tai dažnai tik su sąlyga, kad
pirk÷jas jam grąžins du pirmuosius kumeliukus. Nors už arklius beduinai gaudavo didžiulius
pinigus, skirdavosi su jais labai nenoriai. Pirk÷jas tur÷davo išsirinkti žirgą iš bandos. Jei
pirklys neišsirinkdavo geriausio žirgo tai beduinai žinodavo jog jis nieko neišmano apie
arklius. Arabų veisl÷s arkliai dieną naktį ganosi laisv÷je, jie patys susiranda pašaro. Šiems
arkliams nereikia daug pašaro ir vandens; be to, jie labai greitai atgauna j÷gas po didžiulių
krūvių.
Šiandien arabų grynaveisliai žirgai yra sutinkami Europoje, Indijoje,
Australijoje, JAV ir Pietų Afrikos šalyse. Jie veisiami tik grynuoju veisimu ir gerina kitas
veisles. Svarbiausia ir pirmiausia arabų arklių paskirtis – graži išvaizda ir tinkamumas
jojimui. Ši veisl÷ naudojama atnaujinti ir sutaurinti kitas veisles, suteikiant grakštumo ir
9
ištvermingumo. Būtent naudojant arabų veisl÷s žirgus ir prasid÷jo anglų grynakraujų žirgų
veisl÷. (Žurnalas „Žirgų pasaulis“ Nr. 2, 2005 m.)
Arabų veisl÷s žirgų aukštis ties gogu siekia 1,44 – 1,52 cm, jie raumeningi, bet
sveria ne daugiau 500 kg. Jiems būdinga spalva dažniausiai yra kaštonin÷, b÷ra, širma ir labai
retai būna juoda. Ant kojų ir galvos dažnai būna baltų žymių. Arabų arkliai yra ypač protingi
ir pasižymi ištverme. Dar jie yra pagars÷ję savo atkakliu būdu. Ypatingas veisl÷s bruožas yra
galva – plačios kaktos, mažo ir siauro snukio bei įgaubto profilio. Mažos ir smailios ausys
beveik liečia viena kitą, o akys ypač didel÷s ir išraiškingos. Išraiškingumą dar sustiprina
didel÷s ir jautrios šnerv÷s. Veislei būdingi bruožai – palyginti plati krūtin÷ ir lenktas kaklas.
Arabų arkliai uodegą laiko išrietę nepaprastai aukštai, jie garsūs savo grakščia, skriejančia
eisena, kuri ypač matoma šuoliuojant, eisena harmoninga ir lanksti.
Ši veisl÷ užregistruota daugiau kaip 5000 metų senumo šaltiniuose. Daugelis
dabartinių temperamentingų arklių veislių yra giminingos arabų arkliams.
Ištisus šimtmečius arabų arkliai gars÷jo nepaprasta ištverme ir geb÷jimu pakęsti
atšiaurias dykumų sąlygas. Arabų legendos sako, kad Alachas sutv÷r÷ šį arklį iš pietų v÷jo
kv÷pavimo. Mahometas skatino klajoklių gentis išlaikyti šią veislę gryną, be priemaišų.
Graikų legendos sako, kad Poseidonas išk÷l÷ šį arklį iš bangų ant savo trišakio.
Ir iš tikrųjų ištisus šimtmečius žmon÷s laik÷ arabų arklius kažkuo ypatingais.
2 pav. Vilniaus žirgyno arabų veil÷s eržilas Bosas
10
2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
Tyrimai atlikti UAB „Vilniaus žirgynas“ 2008 - 2009 m., kuris iki šių metų
geguž÷s 01 d. viso arklių tur÷jo 358. Tyrime dalyvavo 74 arabų veisl÷s arkliai. Darbe
vertinami tiek selekciniai, tiek ir technologiniai arabų grynakrujų žirgų auginimo aspektai.
Tyrimas buvo atliekamas pagal sekančią schemą:
• Įvertintas visas šiuolaikinis Vilniaus žirgyno veislinių kumelių ir veislinių eržilų
sąstatas.
• Įvertinta visų kumelių ir eržilų priklausomyb÷ atskiroms geneologin÷ms linijoms,
šeimoms ir tipams. Buvo išmatuoti trys pagrindiniai kūno matai - aukštis keteroje,
krūtin÷s ir plaštakos apimtis. Darbe įvertintas arabų žirgų tipas.
• Kada yra vertinamas jaunų žirgų eksterjeras. Norint operatyviai koreguoti parinkimo
planus rekomenduojama eksterjerą vertinti jauniems arabų veisl÷s žirgams prie
kumel÷s iki atjunkymo, vienerių ir dviejų metų amžiuje
Geriausi oo veisl÷s žirgai išauginti Vilniaus žirgyne.
• Įvertinta kumelių veislin÷ veikla, reprodukcin÷s savyb÷s, gautų kumeliukų kiekis per
konkretų reprodukcinį laikotarpį.
• Įvertintos arabų veisl÷s žirgų auginimo technologijos.
• Klimatin÷s sąlygos, ganyklų kiekis ir kokyb÷, gardų ir arklidžių įvertinimas.
• Kergimo kompanijos pravedimas: kergimo sezono pradžia ir pabaiga.
• Racionų struktūra įvairaus amžiaus arkliams.
• Arklių apmokinimas ir treniravimas.
Tyrimai atlikti laikantis 1997-11-06 “Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir
naudojimo įstatymo” Nr. 8-500 (“Valstyb÷s žinios”, 1997 m.) bei poįstatyminių aktų – LR
Valstybin÷s veterinarin÷s tarnybos įsakymo “D÷l laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo,
priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų” (LR Valtybin÷ veterinerin÷ tarnyba,
1998m.).
11
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS
3.1 Arabų žirgų atsiradimas UAB „Vilniaus žirgynas“
Vilniaus žirgynas įkurtas 1949 metais Vilniaus rajone, 16-ame kilometre nuo
Vilniaus miesto ir dabar laikomas vienu didžiausių Lietuvoje, veisia ir augina 340 žemaitukų,
stambiųjų žemaitukų, arabų, trak÷nų, Lietuvos sunkiųjų, šetlando poni veislių veislinius
arklius. Žirgyno tikslai – išsaugoti ir gerinti min÷tų veislių arklius, tobulinti veislinių arklių
savybes pagal atitinkamus kriterijus bei atlikti eržilų depo funkcijas. Rekonstruotos patalpos ir
įrengta eržilų spermos kriokonservavimo ir kumelių dirbtinio apvaisinimo laboratorija.
Supirkta moderniausia eržilų spermos gamybos įranga. Laboratorija atitinka ES reikalavimus.
Kumelių s÷klinimui ir perlaikymui yra tinkamos sąlygos, rekonstruota arklid÷. Kaupiama
žemaitukų ir stambiųjų žemaitukų kriokonservuota sperma – genofondo išsaugojimui. Šiuo
metu yra užšaldytos ir licencijuotų jojamųjų eržilų spermos.
1 lentel÷. UAB „Vilniaus žirgynas“ auginamų arklių skaičius pagal veisles ir
gimimo metus iki 2009.05.01
Prieauglis
Savininkas Veisl÷ Viso
Procentaliai nuo bendro arklių sk.
Eržilai repr.
Kume-l÷s Viso 2006m. 2007m. 2008 m.
2009m.
Seno tipo žemaitukai 97 27,17 32 38 27 2 6 11 8
Stambieji žemaitukai 48 13,44 13 24 11 - 5 3 3
Trak÷nai 124 34,73 24 55 45 1 18 15 11
Gr. jojamieji 4 1,12 - 4 - - - - -
Arabai 74 20,72 15 28 31 - 9 9 13*
Liet.sunkieji 3 0,84 3 - - - - - -
UAB “Vilniaus žirgynas”
Poni 8 2,24 2 5 1 - - 1 -
Viso: 358 100% 89 154 115 3 38 39 35
* - kadangi duomenys imti iki šių metų geguž÷s 01 d. tai joje n÷ra pateiktos trijų
arabų veisl÷s kumelių , kurios turi apsikumeliuoti geguž÷s pirmąją savaitę.
Lentel÷je pateikti duomenys rodo, kad arabų veisl÷s arkliai yra 3 vietoje po seno tipo
Žemaitukų ir Trak÷nų veisl÷s pagal bendrą arklių skaičių Žirgyne ir šios veisl÷s arklių
skaičius did÷ja prieauglio d÷ka, kuris 2009 m. kol kas yra didžiausias iš visų veislių. Arabų
arklių veisl÷ yra viena seniausių veislių pasaulyje. Šios veisl÷s arkliai deramai turi
populiarumą ir pripažinimą pasaulyje d÷l savo aukštų veislinių ir darbinių savybių. Daugelyje
pasaulio šalių jie atkreipia specialistų d÷mesį savo puošniu eksterjeru, puikiai išvystyta
muskulatūra, gracingais judesiais, gyvu temperamentu ir geranoriškumu.
12
1994 metais rugs÷jo 4-8 d. Maroke vykusios Pasaulin÷s arabų arklių organizacijos
(angl. WAHO) konferencijos metu Lietuvos arabų veisl÷s arklių augintojai buvo priimti į šią
organizaciją. Lietuvos arabų arklių augintojai Nacionalinę arabų arklių augintojų asociaciją
įkūr÷ 2007 m. spalio 12 d. Žem÷s ūkio ministro įsakymu Nr. 3D–29 Nacionalin÷ arabų arklių
augintojų asociacija pripažinta veislininkyst÷s institucija ir jai suteikta teis÷ vykdyti
veislininkyst÷s selekcinę programą bei pildyti grynaveislių arabų veisl÷s žirgų kilm÷s knygą.
Pirmasis eržilas, nuo kurio prasid÷jo Vilniaus žirgyno arabų istorija buvo Krepish‘as.
Tai sartos spalvos, 1,56 cm. ūgio, krūtin÷s apimtis – 1,85 cm., plaštakos apimtis – 20 cm.
eržilas, Piolun linijos atstovas. Jam buvo paskirtos dvi kumel÷s – Skazka ir Spievka, šeima
Carabine. Šie žirgai buvo pirkti iš Tersko žirgyno tuomet buvusioje Sovietų Sąjungoje.
Pirmieji Krepish‘o palikuonys buvo Startas 1969.04.10, spalva sarta, T. Krepish – M. Skazka,
153-179-18,5 cm ir Sprinteris 1969.05.11, spalva sarta, T. Krepish – M. Spevka, 155-185-19,
linija Piolun. Iki 1978 m. pirkti arabų veisl÷s žirgai daugiausia buvo naudojami kaip kitų
veislių gerintojai.
Jau v÷liau, nuo 1978 m. prad÷ta ieškoti daugiau arabų veisl÷s arklių. Šai dienai šios
veisl÷s išplitimą ir klest÷jimą išvyst÷ direktorius S. Svetlauskas ir zootechnikas V. Orentas.
Nuo 1980 m. jų iniciatyva buvo prad÷ta vežtis iš Rusijos arabų veisl÷s žirgai. Tai buvo
aukštos klas÷s žirgai, pvz. Platanas nuo Aswan ir Ptičkos, Mansour linija. 1982 m. jo brolis
Piesniar jau tais laikais buvo parduotas už 1 mln. dolerių į JAV. S. Svetlauskas pats važin÷jo
po Rusijos žirgynus ir rinko arabų veisl÷s žirgus tam, kad sudaryti veislinį branduolį, kurį
turime ir dabar. Būtent jo iniciatyva buvo vykdomos arabų veisl÷s žirgų lenktyn÷s ne tik
Lietuvoje, bet buvo vežama ir į Rusijos hipodromus.
3 pav. Vilniaus žirgyno arabų veil÷s eržilas Abatas
13
3.2 Zootechnin÷ Vilniaus žirgyno arabų veisl÷s charakteristika
2 lentel÷ Arabų veisl÷s žirgai UAB „Vilniaus žirgynas“
prieauglis
Veisl÷ Viso eržilai repr.
kume-l÷s Viso 2007m. 2008m. 2009 m.
Arabai 74 15 28 31 9 9 13
UAB „Vilniaus žirgynas“ yra auginami universalūs arabų veisl÷s žirgai, kurie
priklauso kuchailan – siglavi tipui. Tai labiausiai pasaulyje paplitęs tipas, kuriam priklauso
universalūs žirgai, dalyvaujantys ir pramogų programose, ir parodose, s÷kmingai
lenktyniaujantys hipodromuose ir dalyvaujantys klasikinio sporto šakose. Būtent šiam
universaliam tipui priskiriami ir Lietuvoje auginami arabų veisl÷s žirgai. Jie eleganciją,
grakštumą gavo iš Lenkijoje, o darbingumą, tvirtą sud÷jimą ir kitas geras savybes – iš
Rusijoje auginamų arabų veisl÷s žirgų. Ištvermę ir nereiklumą paveld÷jo iš Egipto žirgų
(Žirgų pasaulis, Nr. 2, 2003 m.).
Visi Vilniaus žirgyno arabų veisl÷s žirgai, kurie dalyvavo vertinimuose yra priskirti
elito klasei. Vilniaus žirgyno eržilai priklauso 5 įžymioms linijoms:
3 lentel÷. Eržilų geneologin÷s linijos
Eržilų linijos Eržilų skaičius žirgyne, vnt. Amurato 9
Kuhailano Haifi 1 Korej 3
Naseem 1
Linijinis veisimas
Mansour 1 VISO: 15 Amurato linijos eržilų skaičius gausiausias veislyne, kadangi jie susilaukia
daugiausiai palikuonių ir d÷l to, kad ši linija yra progresuojanti. Be to Vilniaus žirgynas
papild÷ turimų eržilų kiekį dviem kitos linijos atstovais – eržilu Al Namar bei Furman, kurie
priklauso siglavi tipo arabų veisl÷s arkliams. Šio tipo arkliai yra smulkesnio kūno sud÷jimo ir
labiau skirti dalyvauti parodose, pramogų pasaulyje.
14
4 lentel÷ Kumelių geneologin÷s šeimos
Kumelių šeimos Kumelių skaičius žirgyne, vnt.
Sahara- 74 Mammonos 5 Selma - 217 Taktikos 8 Bint Hadba el Saghira 3
Carabine 5 Gazella -Taraszcza 3
Linijinis veisimas
Milordka - Koalicija 4 VISO: 28
Žirgyne yra panašus skaičius įvairių kumelių šeimų atstovių, kadangi stengiamasi
palaikyti žirgų įvairovę.
Tiriant Vilniaus žirgyno grynakraujų arabų veisl÷s eržilų ir kumelių zootechninius
matavimus (aukšits goge, krūtin÷s apimtis, plaštakos apimtis) buvo paskaičiuoti biometriniai
rodikliai: svertinis kūno matas - M, sigma - σ, variacijos koeficientas - V ir vidurkio tikslumas
- mσ. Lentel÷s Nr.2 priede 2 ir Nr. 3 priede 3.
Svertinis kūno matų vidurkis:
x1f1 + x2f2 + … + xnfn
∑Xf
M= f1+f2+…+fn
= n
Čia x1, x2 – požymiai (aukščiai goge), f1, f2 – dažnumas, n – arklių skaičius. 5 lentel÷. Svertinis kūno matų vidurkis
Eržilai Kumel÷s Svertinis kūno matų vidurkis
Aukštis goge, cm
Krūtin÷s apimtis,
cm
Plaštakos apimtis,
cm
Aukštis goge, cm
Krūtin÷s apimtis,
cm
Plaštakos apimtis,
cm M 150,40 175,80 18,20 150,68 175,14 17,69
:
15
6 lentel÷. UAB „Vilniaus žirgynas“ arklių aukščio goge sud÷tų vienodų skaičių
(dažnumo) svertinio vidurkio ir kvadratinio nukrypimo (σ) skaičiavimas
Eržilai Kumel÷s X f fX fX2 X f fX fX2
146 1 146 21316 146 1 146 21316 147 1 147 21609 147 1 147 21609 148 2 296 43808 148 2 296 43808 149 1 149 22201 149 3 447 66603 150 1 150 22500 150 6 900 135000 151 4 604 91204 151 4 604 91204 152 3 456 69312 152 5 760 115520 154 2 308 47432 153 5 765 117045
- - - - 154 1 154 23716 ∑ 15 2256 339382 ∑ 28 4219 635821
Tokiu pat principu buvo atliktas ir kitų matmenų nukrypimo skaičiavimas:
7 lentel÷. Paskaičiuoti vidurkiai
Eržilai Kumel÷s Krūtin÷s apimtis
Plaštakos apimtis
Krūtin÷s apimtis
Plaštakos apimtis
fX 2637 273 fX 4904 496 fX2 464127 4980 fX2 859644 8781
Vidutinis kvadratinis nukrypimas (σ) apskaičiuojamas: (∑fx)2
σ = ∑fX2
N
N - 1 Vidutinis kvadratinis eržilų aukščio goge nukrypimas (σ) apskaičiuojamas: (2256)2 σ =
339382 - 15 339382 - 339302 5,71 2,39 cm.
√ 14
= √ 14
= √
=
M ± σ = 150,40 ± 2,39 cm. Tuo pačiu būdu apskaičiuojame kitų duomenų kvadratinius nukrypimus: 8 lentel÷. Duomenų kvadratiniai nukrypimai
Eržilai Kumel÷s Aukštis ties gogu, cm
Krūtin÷s apimtis,
cm.
Plaštakos apimtis,
cm.
Aukštis ties gogu, cm.
Krūtin÷s apimtis,
cm.
Plaštakos apimtis,
cm. σ 2,39 6,22 0,88 σ 2,00 5,25 0,79
M ± σ 154,4 ± 2,39 175,80 ± 6,22 18,20 ± 0,88 M ± σ 150,68 ±2,00 175,14 ± 5,25 17,69 ± 0,79
16
Skirtingų visumų požymių variacijai palyginti apskaičiuosime santykinį
požymių variacijos rodiklį – variacijos koeficientą. Variacijos koeficientui V apskaičiuoti
naudosime formulę:
σ
V = M
. 100.
Apskaičiuotas eržilų aukščio goge svertinis vidurkis su kvadratiniu nukrypimu
M ± σ = 150,40 ± 2,39 cm, o variacijos koeficientas V = 1,6 %
„Kuo variacijos koeficientas didesnis, tuo tiriamoji variacijos eil÷ dinamiškesn÷,joje
yra ir gerų, ir prastų individų. Kai variacijos koeficientas mažas arba art÷ja prie nulio, tai
rodo, kad tiriamasis objektas be ryškesnių individualių skirtumų, visi vienodi, lygūs.
Rodiklio kitimas (variacija) nedidelis, kai variacijos koeficientas mažesnis negu 10 %,
vidutinis – 10-20 % ir didelis – daugiau kaip 20 %“ (Tyrimo duomenų biometrinis
įvertinimas, 1985 m.).
9 lentel÷. Variacijos paskaičiavimas
Eržilai Kumel÷s Krūtin÷s apimtis,
%
Plaštakos apimtis,
%
Aukštis ties
gogu, % Krūtin÷s apimtis,
%
Plaštakos apimtis,
% V 3,53 4,83 V 1,32 2,99 4,46
Siekiant įsitikinti ar skaičiavimai atlikti teisingai, paskaičiuosime atliktų
skaičiavimų vidurkio tikslumo skaičiavimus:
σ
mσ = √ 2 (N – 1)
mσ – sigmos paklaida; N – variantų (arklių skaičius).
mσ mσ% =
M . 100
„Vidurkis pakankamai tikslus, kai jo santykin÷ paklaida (mσ%) ne didesn÷ kaip
5%“ (Tyrimo duomenų biometrinis įvertinimas, 1985 m.).
Nustatome eržilų aukščio goge vidurkio tikslumą:
17
2,39 2,39
mσ = √2 * 14
= 3,74
= 0,63 cm;
mσ 0,63
mσ% = M
. 100 = 150,40
. 100 = 0,41 %
Tuo pačiu būdu nustatome kitų duomenų paklaidas: 10 lentel÷. Duomenų paklaidos
Eržilai Kumel÷s Krūtin÷s apimtis,
cm.
Plaštakos apimtis,
cm.
Aukštis ties gogu, cm.
Krūtin÷s apimtis,
cm.
Plaštakos apimtis,
cm. mσ 1,66 0,23 mσ 0,27 0,71 0,10 mσ% 0,94 1,26 mσ% 0,17 0,41 0,57
Remiantis gautais rezultatais aišku, kad pasirinkta metodika teisinga ir steb÷jimo
darbai atlikti tiksliai.
Vilniaus žirgyne arabų veisl÷s arklių prieaugliui matavimai atliekami nujunkant,
1 metų amžiaus, 1,5 metų ir 2 metų amžiaus. Pagal atliktus 2007 ir 2008 m. prieauglio
matavimus galima pasakyti, kad tiek kumel÷s, tiek eržiliukai auga proporcingai. Lentel÷ Nr. 4,
priedas 4.
3.3 Arabų veisl÷s žirgų infrastruktūros įvertinimas
Arkliai jau 5 tūkstančius metų yra veisiami žmonių, tačiau arklių elgesys ir
poreikiai iš esm÷s nepakito. Jie turi būti laikomi atsižvelgiant į rūšiai būdingus poreikius, ir
kad nebūtų sukeliamas skausmas, bereikalingos kančios ar gyvuliai nesusižeistų, neturi būti
ribojama jų natūrali elgsena ir jud÷jimo laisv÷. UAB „Vilniaus žirgynas“ užima teritoriją,
siekiančią 258,5 ha, iš kurių pievos ir ganyklos užima 204,5 ha, o kita žem÷ 54,5 ha.
11 lentel÷. Rekomenduojami arklidžių mikroklimato parametrai
Arklių grup÷s Rodikliai
eržilai Kumel÷s
Motinin÷s kumel÷s
prieauglis
Tvarto temperatūra C0 6-8 10-12
Santykinis oro dr÷gnis %
60-80 60-70
18
Natūralaus apšvietimo koef.
1:12 (0,08)
Gardo plotas arkliui m2
12 6-10
UAB „Vilniaus žirgyno“ natūralaus apšvietimo koef.
0,01 0,06 0,08 0,06
UAB „Vilniaus žirgyno“ natūralaus apšvietimo koef.
14 m2 12 m2 12 m2 5 m2
11 lentel÷s tęsinys
Vilniaus žirgyno kompleksas susideda iš septynių arklidžių, šalia kurių yra
arklių mocionui skirti aptvarai. Jose kiekvieną dieną išleidžiami pasivaikščioti žirgai. Arabų
veisl÷s arkliai yra auginami keturiose arklid÷se: arabų veisl÷s motinin÷ms kumel÷ms skirta
arklid÷, bendra arklid÷ skirta visų veislių kumel÷ms, prieauglio arklid÷ bei eržilų arklid÷.
Motininių kumelių arklid÷s gardas užima: 3,40:3,50 m. Bendras plotas - 12,00
m2. Vienam gardui yra skirtas langas, kurio matmenys yra – 1,4:0,70 m2, kurio bendras plotas
0,98 m2. Pagal normą 10 m2 grindų ploto turi būti 1 m2 lango, t.y. 0,06-0,10. Išvedus
koeficientą nustatyta, kad motininių kumelių gardas yra apšviestas labai gerai, t.y. 0,08 ir
atitinka reikalaujamas normas. Šioje arklid÷je viso yra 20 gardų, dvi pagalbin÷s patalpos ir
vieta, skirta arklių valymui. Kiekviename garde yra automatin÷ girdykla bei lovys, įrengtas
arklių krūtin÷s aukštyje. Arklid÷s langų aukštis yra 1,5 m nuo grindų. Lubų aukštis siekia 4,5
m auksčio, yra padarytos ventiliacin÷s angos, kurios suteikia gerą oro jud÷jimą.
Bendra kumelių arklid÷, kur laikoma dalis arabų veisl÷s kumelių užima 300 m2,
bendras langų plotas – 18,00 m2, koeficientas – 0,06. Šioje arklid÷je gardai yra išd÷lioti
keturiom eil÷m, tod÷l langai išsid÷sto ir geriau apšviečia gardus esančius prie išorinių sienų, o
gardams, esantiems viduryje šviesos tenka žymiai mažiau. Be to, šie langai yra pastatyti apie
1 m. nuo grindų aukštyje, tod÷l, kad kitaip juos pastatyti neleidžia arklidžių konstrukcijos, tad
apsaugant žirgus, jie yra užmūryti stiklo blokeliais, kurie stabdo saul÷s šviesos patekimą
vidun. Nešvarūs langai sulaiko 50 % saul÷s šviesos, o apšalę, rasoti langai – 80 %, tod÷l
apšvietimas šiose arklid÷se neatitinka reikalavimų. Lubos yra skliauto formos, aukštos, tad
ventiliacin÷ sistema čia veikia gerai.
Eržilų arklid÷je gardo plotas siekia 14,00 m2, lango plotas – 1,40 m2,
koeficientas – 0,1.
Kumeliukai yra auginami grupel÷mis po 3-4 viename garde, kurio bendras
plotas 20,00 m2, o langų bendras plotas 1,20 m2, koeficientas yra 0,06. Lubų aukštis siekia 3
19
m, tačiau pasteb÷ta, kad žiemą čia yra tvanku, nes arklid÷ yra dengta medžio drožlių
plokšt÷mis, kaupiasi kondensatas, be to, trūksta apšvietimo.
Išvada. Vilniaus žirgyno arklid÷s yra geros konstrukcin÷s būkl÷s, tačiau ne
visose arklid÷se yra geras natūralios šviesos patekimas ir dirbtin÷s šviesos apšvietimas –
bendra kumelių ir prieauglio arklid÷s.
Dalis arabų veisl÷s arklių laikomi arklid÷je žiemą ir vasarą, tod÷l būtina
užtikrinti tris pagrindines laikymo sąlygas, kurios labiausiai veikia arklių sveikatą: tinkamas
mikroklimatas, pastovi temperatūra ir geras apšvietimas. Šviesa arklid÷je yra labai reikalinga,
ypatingai žiemą, kai trūksta saul÷s, nes nuo šviesos priklauso įvairios organizmo funkcijos.
Dirbtinis apšvietimas Vilniaus žirgyne yra paprastas, tod÷l rekomenduočiau instaliuoti dienos
šviesos lempas.
Kiekviename garde yra įrengtos automatin÷s girdyklos. Per dieną arkliui reikia
30-60 litrų vandens. Geriausia, kai arklys gali gerti tiek kiek nori ir kada nori. Išimtis – sušilę
arkliai, kuriems iš pradžių duodama truputį drungno vandens. Tinkamiausia vandens
temperatūra 100 C. Svarbi vandens kokyb÷. Jis turi būti šviežias, be pašalinio skonio ir kvapo,
kitaip arklys jo negers.
Mikroklimatas – tai patalpos oro klimatas. Labai svarbu, kad arklid÷je
mikroklimatas tiktų arkliams ir atitiktų zoohigienos reikalavimus. Nuo mikroklimato labai
priklauso arklių atsparumas ligoms, sveikata, darbingumas ir produktyvumas.
Arklid÷s zoohigienai svarbios kintančios oro savyb÷s, ypač tos, kurias galima
reguliuoti, pavyzdžiui: oro chemin÷ sud÷tis, t.y. anglies dioksidas ir amoniakas, oro
temperatūra ir dr÷gnumas. Temperatūra arklid÷je žiemą neviršyja 8 – 120 C – tai
optimaliausia oro temperatūra arkliams. Ventiliacija yra įrengta virš arklių galvų, tod÷l
arklid÷je nesusidaro skersv÷jas ir oras nuolat cirkuliuoja, o be to, tai apsaugo ir nuo dulkių,
kurias gali sukelti šienas ar kraikas. Vilniaus žirgynas kraikui naudoja šiaudus, medžio
drožles, pjuvenas. M÷šlas ir šlapi šiaudai ar pjuvenos šalinami kasdien, o kartą per savaitę
gardas švariai išvalomas ir pakreikiamas iš naujo. Kadangi m÷šlas šalinamas kasdien ir tai
neleidžia kauptis amoniakui. M÷šlas yra išvežamas į m÷šlidę, įrengta pagal visus ES standartų
reikalavimus. Šie veiksniai atitinka norminių aktų keliamiems reikalavimams.
Dezinfekcija vadinamos visos priemon÷s, naudojamos infekcinių ligų
suk÷l÷jams naikinti užterštoje aplinkoje. Dezinfekcijos tikslas yra sunaikinti patogeninius
mikrobus, įvairias būdais išsiskiriančius iš sergančio gyvulio organizmo. Dezinfekuojami visi
objektai, ant kurių gal÷jo patekti patogeninių mikroorganizmų: gyvulių tvartai, sand÷liai,
20
pašarų ruošimo patalpos, mociono inventorius, apyvokos daiktai ir t.t. dezinfekcija gali būti
profilaktin÷, einamoji ir baigiamoji („Ekologinio ūkio privalumai gyvulininkyst÷je“, 2007 m).
Vilniaus žirgyne atliekama profilaktin÷ dezinfekcija du kartus per metus –
pavasarį ir žiemą. Taikoma aerozolin÷ dezinfekcija naudojant FAM30 - prisotinta jodu. 50
ml FAM 30 skiedžiama su 10 l vandens. Ši dezinfekcija atliekama paliekant arklius arklid÷se,
neišnešant pašarų, nes ji veikia kaip gydomoji priemon÷ – d÷l plaučių, bronchito, slogos.
Vienos arklid÷s dezinfekcija užtrunka apie 20 min. Taip pat buvo atvejų kai buvo naudojama
neplanin÷ dezinfekcija suslogavus arkliams. Tada dezinfekcija vykdoma tris dienas iš eil÷s po
10 min. Taip pat, kiekvieną pavasarį, išgynus arklius į ganyklas atliekamas arklidžių
balinimas.
Atliekama vabzdžių kontrol÷ ir naikinimas, graužikų (pelių, žiurkių ir kt.)
kontrol÷ bei naikinimas (deratizacija), plyšių sandarinimas apsaugai nuo graužikų
(hermetizacija); grūdinių kenk÷jų naikinimas (fumigacija); paukščių kontrol÷, kurmių
kontrol÷.
Šalia arklidžių yra įrengti aptvarai bei špringartenai, kur arkliai kiekvieną dieną
yra išleidžiami mocionui. Visai neseniai Žirgynas pasistat÷ vaikštynę, kuri yra skirta arklių
vedžiojimui. Jos pagalba vienas žmogus gali dirbti iš karto su 6 žirgais. Pvz., nors žirgas dar ir
n÷ra apjotas, o tik pratinamas prie kantaro ir kordo, bet jis jau mokinamas eiti šalia žmogaus,
o kai pastatomas į vaikštynę – jam suteikiamas aktyvus mocionas, o kartu daromas apšilimas
prieš tolimesnę treniruotę. Šalia yra levados kur su arkliais dirbama, treniruojama, jojama.
Vilniaus žirgyne yra didelis atrestauruotas dengtas maniežas,kurio bendras
plotas yra 21 aras. Jame vyksta varžybos, individualių žirgų treniruot÷s.
Vasaros laiku visi užsi÷mimai persikelia į hipodromą, kuris yra visai šalia
žirgyno. Bedras hipodromo plotas užima 8 ha. Hipodrome yra 2 žirgų b÷gimo takai – kietos
ir sm÷lio dangos, kurių ilgis – 1200 metrų, tod÷l čia galima organizuoti ne tik ristūnų, bet ir
lygiasias varžybas. Taip pat hipodromo teritorijoje yra žiūrovų tribūna, patalpos teis÷jams.
Žirgyno hipodrome jau nuo 1974 m. kasmet organizuojamos respublikin÷s ir zonin÷s arklių
augintojų konkūrų varžybos – bandymai.
21
3.3 Š÷rimas
„Arkliai priklauso vienkamerinį skrandį turintiems žol÷džiams. Jie pasižymi
gera uosle ir jautriomis lūpomis, tod÷l ÷sdami palieka ne÷damas, neskanias ar stipriai
kvepiančias priemaišas.“(G.Augonyt÷, J.Kulpys „Sportinių žirgų š÷rimas“ 2005 m.)
Pagrindinis žirgų pašaras yra geros kokyb÷s šienas. Jis duodamas tiek vasaros, tiek žiemos
laikotarpiu. Šiene yra beveik visų maisto medžiagų reikalingų organizmui. Iš mineralinių
medžiagų jame gausu kalcio, tačiau mažai fosforo. Be to šiene yra karotino ir vitaminų E, K,
D. Arkliai sutverti taip, kad turi kramtyti ląstelienos turinčius pašarus mažiausiai 12val. per
parą, tod÷l šienas atlieka net dvi funkcijas:1) aprūpina žirgą maisto medžiagomis, 2) neleidžia
žirgui nuobodžiauti, nes kramtydamas šieną jis turi užsi÷mimą. Svarbu, kad šienas būtų geros
kokyb÷s.
Vilniaus žirgyno ganyklos bei pievos užima 204,5 ha, tad šienaujama savose
pievose. Šienas sand÷liuojamas gerai tam paruoštose ir vedinamose daržin÷se. Prieš
sand÷liavimą yra nustatoma ūkin÷ šieno vert÷ ir įvertinama jo botanin÷ bei chemin÷ sud÷tis,
spalva, kvapas, minkštumas, užterštumas, dr÷gm÷, kuri neturi viršyti 17 %.
Kitas arklių ypač m÷gstamas pašaras yra grūdai: avižos, miežiai, kviečiai,
s÷lenos. Skaniausios arkliams yra avižos, kurios UAB „Vilniaus žirgynas“ užperka
kiekvienais metais, prieš tai jas ištiriant laboratoriškai. Sand÷liuojama tam pritaikytam
sand÷lyje, kuriame yra įrengta ventiliacin÷ sistema.
Neįmanoma išauginti gero arklio be geros ganyklos. Ganykla – tai ne vien
maistas ir vitaminų šaltinis, bet galimyb÷ laisvai jud÷ti, kv÷puoti, vystytis. Vilniaus žirgyne
vasaos laikotarpiui arkliai išgenami į ganyklas. Ganiava prasideda apie geguž÷s vidurį, o
baigiasi apie spalio m÷n. Ganiavos laikotarpis priklauso nuo klimatinių sąlygų. Ganyklos yra
aptveriamos elektrifikuota tvorele, troškuliui numalšinti pastatomas kubilas ir loviai, prie
kurių arkliai gali laisvai prieiti. Ganyklos yra kruopsčiai prižiūrimos, kad nepriaugtų
nuodingų augalų,naikinami kurmiarausiai, kiekvieną pavasarį pašalinamos šiukšl÷s.
Ganymasis arkliui primena jo laukinį gyvenimą, tai ypač svarbu augantiems arkliams.
Ganiavos laikotariu arabų veisl÷s žirgai n÷ra papildomai šeriami koncentratais.
Sportiniai žirgai išeikvoja daug daugiau energijos. Jų raumenyse vyksta
intensyvūs biocheminiai procesai, kuriems palaikyti organizmas su pašarais turi gauti įvairių,
greitai pasisavinamų maisto medžiagų. Energijos šaltinis žirgams yra koncentruotieji pašarai,
22
tačiau racione turi būti pakankamai ir sultingųjų pašarų (ląstelienos), tačiau ne per daug, kad
nesumaž÷tų energetinis potencialas.
Maisto medžiagų normos nustatomos ir pašarai parenkami atsižvelgiant į
sportinių žirgų kūno svorį, treniravimo intensyvumą.
Energijos reikm÷ sportiniams žirgams š÷rimo normose išreiškiama virškinamąja
energija (VE). Rekomenduojama racionų struktūra sportiniams žirgams (pagal energetinę
vertę):
• Koncentruotieji pašarai – 60-75%
• Stambieji pašarai - 25-30%
• Sultingieji pašarai – 2-5%.
Maisto medžiagų normos nustatomos ir pašarai parenkami atsižvelgiant į
sportinių žirgų kūno svorį, treniravimo intensyvumą (G.Augonyt÷, J.Kulpys „Sportinių žirgų
š÷rimas“ 2005m).
Šiuo metu arabų veisl÷s žirgai UAB „Vilniaus žirgynas“ n÷ra intensyviai
apkrauti, kiekvieną dieną turi lengvas treniruotes, tad be pagrindinių pašarų - šieno (žol÷s),
avižų, papildomai dar šeriami grūdų mišiniu iš miežių bei kukurūzų ir duodamas vitaminų -
mineralinių medžiagų ruošinys.
Vilniaus žirgyne eržilai reproduktoriai kergimo sezonui pradedami ruošti prieš
46 – 50 dienų prieš kergimo pradžią, nes pašarai ir kitos sąlygos eržilo spermos kokybei
atsiliepia ne iš karto. Racionas sudaromas iš geros kokyb÷s pašarų, kuriuose yra gausu
proteinų, mineralinių medžiagų bei vitaminų.. Spermą gerina daugiau baltymų turintys
koncentratai. Būtini mineraliniai priedai, valgomoji druska. Iš sultingųjų pašarų eržilui
duodama morkų, bet žinoma kartu yra stebima gyvulio reakcija, nes ne kiekvienas jas virškina
vienodai. Iš stambiųjų pašarų eržilams duodamas tiktai šienas, geriausia ankštinių ir varpinių
žolių mišinys. Racionas eržilams reproduktoriams sudaromas individualiai, tam kad jis
nenutuktų, nes kergimo sezono metu jis turi būti veislin÷s kondicijos, t.y. gero įmitimo,
sveikas ir energingas. UAB „Vilniaus žirgynas“ eržilams reproduktoriams yra duodama: 9 kg
šieno (žiemos laikotarpiu), vasarą - žol÷s, apie 3 - 5 kg avižų (avižų kiekis svyruoja
priklausomai nuo to, kiek duodame kombinuotojo pašaro) ir papildai bei laižomoji druska.
Papildomai duodami kombinuoto pašaro žirgams „Cornmusli“. Šis grūdų mišinys be avižų su
augaliniais aliejais užtikriną ilgalaikę energiją. Jo duodama 1,5 – 2,0 kg per parą. Duodamas
vitaminų – mineralinių medžiagų – žolelių ruošinys – „Masterhorse – Powersport“, kuris
išlygina d÷l š÷rimo atsiradusį vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumą ir padeda jo išvengti.
23
Jo sud÷tyje yra karnitino ir lecitino, kurie didina arklio paj÷gumą, geležis ir varis padeda
deguonies transportavimui. Paros norma 40 g.
Kumelių š÷rimas yra toks pats kaip ir eržilų, atsižvelgiant į jų įmitimo masę bei
paskirtį, mociono apkrovą. Svarbiausia - pašarai turi būti geros kokyb÷s.
Kumelingumas vidutiniškai trunka 11 m÷n. (nuo 340 iki 370 dienų).
Kumelingos kumel÷s šeriamos atsižvelgiant į jų masę bei kumelingumo laikotarpį.
Kumelingos kumel÷s yra jautrios pašarų nepritekliui bei jų kokybei. Daug maisto medžiagų
kumelinga kumel÷ sunaudoja vaisiaus auginimui, tačiau atskirais kumelingumo laikotarpiais
labai nevienodai. Pirmaisiais kumelingumo m÷nesiais vaisiaus mas÷ būna maža ir kumel÷ jo
auginimui sunaudoja palyginti nedaug maisto medžiagų. Keturių m÷nesių vaisius sveria 1-1,5
kg, šešių m÷nesių - 4-4,5 kg. Sparčiau vaisiaus mas÷ pradeda augti 6-9 m÷nesiais ir sudaro
apie pusę gimusio kumeliuko mas÷s (Zootechniko žinynas, 2007).
Dažniausiai pirmoji kumelingumo pus÷ sutampa su ganiavos laikotarpiu, ir
geroje ganykloje kumel÷s gauna pakankamą kiekį visų reikalingų maisto medžiagų. Racionas
kumelingos kumel÷s sudaromos iš įvairių geros kokyb÷s pašarų. Iš stambiųjų pašarų
duodama ankštinių-varpinių augalų mišinio šienas, kurio 100 kg svorio duodama 1,5 kg. Nuo
8-9 kumelingumo m÷nesio, kai baigiasi ganiavos laikotarpis, pradedam duoti avižų bei
papildų „Zucht musli“, kurie aprūpina kumelę visom reikalingom maistin÷m medžiagom.
Kiekvienos kumel÷s garde yra pakabinta laižomoji druska, kad netrūktų mineralinių
medžiagų. Kumelingas kumel÷s visą kumelingumo laikotarpį stebimos ir reikalui esant
racionas yra keičiamas.
Kumeliukas žindomas ne mažiau kaip 6 m÷n. Jei kumel÷ tinkamai šeriama,
ilgesnis žindymo laikotarpis nekenkia nei jai, nei vaisiui, jei ji kumelinga. Geriausias tik
atvesto kumeliuko pašaras yra motinos pienas, tod÷l labai svarbu tinkamai šerti ir prižiūr÷ti
kumelę taip, kad ji duotų kiek galima daugiau pieno. Jau 5-7 dienų kumeliukas pradeda
kramsnoti šieną, tačiau tik nuo 4-6 savaičių jam prireikia papildomo pašaro (G.Augonyt÷,
J.Kulpys „Sportinių žirgų š÷rimas“ 2005m).
. Vilniaus žirgyne garduose kur laikomi dar neatjunkyti kumeliukai yra įrengti
specialiai jam atskiri loveliai, kad kumel÷ nesu÷stų jam skirto pašaro. Kumeliukui turi būti
prieinama laižomoji druska. Jau 3-4 sav. kumeliukui duodamas kombinuotas pašaras
„Fohlen“, sudarytas iš avižų, miežių, kukurūzų. Kumeliukai yra įpratinami ÷sti visus pašarus,
kuriais bus v÷liau šeriami nujunkyti. Ganydamasis ganykloje, augantis kumeliukas
papildomai n÷ra šeriamas.
24
Kumeliukai nujunkomi pasibaigus ganiavai, t.y. spalio viduryje. Vilniaus
žirgyne arabų veisl÷s kumeliukai laikomi atskiroje arklid÷je. Po atjunkymo pra÷jus 4-5
dienom, kai jie apsipranta, kumeliukai išleidžiami į lauką pab÷gioti. Iki metų kumeliukai auga
labai greitai tod÷l didelis d÷mesys turi būti kreipiamas į jo racioną. Nujunkytas kumeliukas
šeriamas 4 kartus per dieną. Nujunkytam kumeliukui yra duodamas ankštinių – varpinių
mišinio šienas – apie 4-7 kg.. Geriausias koncentruotas pašaras – avižos, o papildomai dar
duodamas kombinuotas pašaras „Fohlen“, sudarytas iš avižų, miežių, kukurūzų. Koncentruotų
pašarų kumeliukas gauna apie 2-2,5 kg per dieną. Taip pat į racioną yra įtraukti ir sultingieji
pašarai: morkos, nes būtent jos pagerina apetitą bei pašarų įsisavinimą. Iš mineralinių
duodama valgomosios druskos.
Nuo metų kumeliukas pradeda augti l÷čiau, tod÷l ir proteinų jam reikia mažiau,
tad yra mažinamas koncentruotų pašarų kiekis – ne daugiau nei 1,5 kg 100 kg mas÷s, t.y. 3,5-
5 kg. Pradedamas šerti tris kartus per dieną kaip ir suaugę arkliai.
12 lentel÷. Vidutin÷ paros arklių mitybos norma gyvyb÷s palaikymui
(„Zootechniko žinynas“, 2007 m.).
Norma per parą Rodikliai
eržilui kumelei prieaugliui Maisto medžiagos
Virškinamoji energija MJ
58 58 38
Žalieji baltymai kg 1,435 1,435 1,215
Virškinamieji baltymai kg
1,00 1,00 0,84
Pašarai, reikalingi gauti būtinas maisto medžiagos
Koncentratai, kg 3 2 2,5
Šienas, kg 10 10 7
Šakniavaisiai- morkos, kg
4 5 4
Žol÷, kg 20 40 30
Priedai, kg 0,2 0,2 0,2
13 lentel÷. Vidutin÷ paros arklių mitybos norma UAB „Vilniaus žirgynas“
Pašarai, duodami Vilniaus žirgyne
Koncentratai, kg 5 4 2,5
Šienas, kg 9 9 7
Šakniavaisiai- 2 - 4 2 - 4 2 - 3
25
morkos, kg
Žol÷, kg 20 40 30
Priedai, kg 1,5 – 2,5 0,5 – 1,5 0,5 – 3,0
13 lentel÷s tęsinys
Kadangi arabų veisl÷s arkliai n÷ra išrankūs pašarui ir jų racionai yra sudaromi
individualiai kiekvienam arkliui, kurį bet kokiu momentu galima pakeisti.
3.5 Veisimo metodai
Zootechniko žinynas nurodo, kad arkliai lytiškai subręsta anksti – 12 - 18 m÷n.,
nors bendras organizmo vystymasis tęsiasi iki 3 - 5 m. amžiaus. Pirmą kartą kergti kumelę
galima tik visiškai jai subrendus, t.y. 3 metų amžiaus. Nepakankamai išsivysčiusios kumel÷s
atveda silpnus, mažai gyvybingus kumeliukus.
Veislei auginami eržilai yra geriau šeriami ir prižiūrimi, tod÷l geriau auga ir 3
metų amžiaus juos galima naudoti kergimui. Per daug ankstyvas ir intensyvus jaunų eržilų
naudojimas kergimui yra žalingas – sumaž÷ja lytinis aktyvumas, pablog÷ja spermos kokyb÷
bei sutrump÷ja jų veislei tinkamumo trukm÷.
Kumelių kergimui pradedama ruoštis iš anksto, prieš kergimo sezoną. Kumel÷s
turi būti gerai įmitusios, atitikti veislinę kondiciją. „Šeima vadinama iš vienos kumel÷s kilusių
arklių grup÷, kuri toliau tęsiama per moteriškosios lyties palikuonis. Skirtumas tarp linijos ir
šeimos pasireiškia skirtinga vyriškosios ir moteriškosios lyties gyvulių reikšme
veislininkyst÷je. Reproduktoriai duoda gerokai daugiau palikuonių ir tod÷l turi daug didesnę
reikšmę veisl÷s tobulinimui nei kumel÷s“ („Arklininkyst÷“, 1982 m.).
UAB „Vilniaus žirgynas“ daroma atranka – tai geriausių savybių arklių
išskyrimas ir jų tolimesnis naudojimas veisimui. Atrenkant arklius siekiama sukaupti ir
išpl÷toti pageidaujamus požymius, pakreipti veislę tinkama linkme. Taip pat neleidžiama
daugintis ir plisti nepageidaujamoms arklių savyb÷ms. Veislinių arklių atranka Žirgyne
vedama pagal požymių kompleksą: kilmę, tipingumą, kokybę, eksterjerą ir konstituciją, kūno
matmenis, charakterį, judesius, palikuonių kokybę, darbingumo rodiklius.
Atranka pagal kilmę ir tipingumą veislei leidžia išsaugoti grynakraujiškumą ir
siekti selekcionuojamų požymių ger÷jimo. Atrenkant arklį pagal eksterjerą ir konstituciją
26
vertinamas atskirų kūno dalių išsivystymas bei viso kūno sandara. Ypač atkreipiamas didelis
d÷mesys į tuos eksterjero trūkumus, kurie gali būti paveldimi.
Atrenkant arklius pagal kūno matmenis didelis d÷mesys atkreipiamas į jo j÷gą ir
matmenis: aukštis goge, įstrižas kūno ilgis, krūtin÷s apimtis, plaštakos apimtis. Vertinamo
arklio kūno matmenys turi atitikti tai veislei nustatytus optimalius reikalavimus ir didesni
nukrypimai nepageidaujami. Taip pat labai svarbi gaunamo prieauglio kokyb÷. Norima, kad
prieauglis paveld÷tu tiek reproduktoriaus, tiek kumel÷s pačias geriausias savybes. Atliekant
atranką pagal darbingumo rodiklius vertinamas arklių darbingumas iš pasiektų rezultatų
specialiai organizuojamose paj÷gumo bandymuose. Svarbiausios arklio darbingumo savyb÷s
yra greitis, j÷ga ir ištverm÷. Taip sudaromas kergimui tinkamų kumelių sąrašas.
„Paranka – tai tikslingas porų sudarymas kergimui, siekiant gauti norimų
savybių palikuonis“ („Arklininkyst÷“, 1982 m.). Paranka ir atranka papildo viena kitą ir to
pasekoje gaunami geresni rezultatai. Kiekvienai kumelei yra parenkamas individualus eržilas.
Kumel÷s n÷ra kergiamos su tais eržilais, kurie turi tokių pačių trūkumų.
Vilniaus žirgyne arabų veisl÷s arkliai yra veisiami grynuoju veisimu. Grynasis
veisimas – kai poruojami eržilai ir kumel÷s priklauso vienai veislei. Šiuo veisimo metodu
pasiekiama tolesnio veisl÷s tipo išlyginimo bei paveldimumo sutvirtinimo. Taikant grynąjį
veisimą, vertingos veisl÷s savyb÷s išlaikomos ir toliau gerinamos veisimu linijomis ir
šeimomis. „Šeima, t.y. iš vienos kumel÷s kilusių arklių grup÷, kuri toliau tęsiama per
moteriškosios lyties palikuonis“ („Arklininkyst÷“, 1982 m.).
Dabartiniu metu Vilniaus žirgyne yra taikomas linijinis veisimas. „Linija yra
grup÷ gyvulių, kilusių iš vieno bendro prot÷vio linijos – linijos pradininko ir turinčių bendrus
požymius. Linija gauna pradžią nuo eržilo reproduktoriaus, kurią toliau tęsia vyriškieji jo
palikuonys“. Iš gauto prieauglio linijai priskiriami tik tie palikuonys, kurių savyb÷s būdingos
tai linijai. Linijos sūkurimo pradžioje pagrindinis uždavinys – įtvirtinti paveldimumą, kad
vertingos linijos pradininko savyb÷s nebūtų prarastos, bet būtų perduodamos palikuonims.
Įtvirtinus tai, kas pasiekta, Žirgyne toliau stengiamasi vystyti pageidaujamas linijos savybes,
išauginti reproduktorius – linijos tęs÷jus, kurių rodikliai būtų geresni negu linijos pradininko.
Gyvūnų veislinių ir produktyviųjų savybių gerinimas yra valstybin÷s svarbos reikalas.
Tod÷l nuolat tam tikram laikotarpiui yra sudaromos valstybin÷s gyvulių veislininkyst÷s
programos, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷.
Lietuva, 1992 m. birželio 11 d. Rio de Žaneire kartu su kitomis pasaulio valstyb÷mis
pasirašydama Biologin÷s įvairov÷s konvenciją, o 1996 m. ją ratifikuodama Seime,
įsipareigojo išsaugoti savo genetinius išteklius. Lietuvos Respublikos Gyvulių veislininkyst÷s
27
įstatymo Nr. 1-384, priimto 1994 m. vasario m÷n. 8 d., trečiasis straipsnis nurodo, kad vienas
iš pagrindinių gyvulių veislininkyst÷s uždavinių yra saugoti ir gerinti Lietuvos gyvulių veisles
ir jų genofondą.
„Veislininkyst÷ – tai teisinių, organizacinių, mokslo, selekcinių – zootechninių,
ūkinių ir veterinarinių priemonių visuma gyvulių produktyvumui išryškinti ir pagerinti. Jos
darbo s÷km÷ priklauso nuo teisingų pasirinktų priemonių sprendimų“ (UAB „Vilniaus
žirgynas“selekcinis planas, 2008 m.).
Arabų veisl÷s arklių selekcijoje tur÷tų būti laikomasi palaikomosios selekcijos
principų, kuomet pageidaujamos savyb÷s išsaugojamos ir tobulinamos be žymaus arklio tipo
pakeitimo.
Veisimo principai šiame plane yra:
• Atranka pagal patvirtintas vertinimo taisykles, priimtą arklių pagal veisl÷s modelį
ir atrankos kriterijus;
• Atranka derinama su paranka;
• Tiksli apskaita;
• Genetin÷s medžiagos ( spermos ) kaupimas – saugojimas;
• Veisimo tikslus atitinkančių auginimo ir treniravimo sąlygų sudarymas;
• Veisl÷s populiarinimo priemonių ir žirgų panaudojimo pl÷tra.
Labai svarbu vykdyti griežtą atranką, t.y. veislei nenaudoti mažiau gyvybingų,
silpnesn÷s konstitucijos, blogesnio eksterjero bei nepageidaujamų savybių turinčių arklių.
Kita vertus, atranka nieko nereiškia be apgalvotos parankos metodikos, kreipiančios veislę į
genetinį įvairumą ir gyvybingumą.
Arabų arklių veisl÷ yra viena seniausių veislių pasaulyje. Šios veisl÷s arkliai turi
populiarumą ir pripažinimą pasaulyje d÷l savo aukštų veislinių ir darbinių savybių. Daugelyje
pasaulio šalių specialistų d÷mesį jie privilioja savo puošniu interjeru, puikiai išvystyta
muskulatūra, gracingais judesiais, gyvu temperamentu ir geranoriškumu.
UAB „Vilniaus žirgynas“ eržilai priklauso tokioms įžymioms linijoms: Amurato,
Korej, Kuhailano Haifi.
Bairactar 1813 m. – rusų vadinama Amurato „lenkiška“ linija tęs÷si per jo proanūkį –
b÷rą Arax (Amurath Sahib – Angara), kuris gimęs Lenkijoje 1952 m. Arax – tipingas
kocheilanas, masyvus, tur÷jo puikų gulbišką kaklą. Pagrindiniu linijos tęs÷ju buvo jo sūnus
Nabeg (Arax - Nomenklatūra). UAB „Vilniaus žirgynas“ buvo įsigijęs Nabego sūnų
Magdaną (Nabeg – Molva). Amurato linija yra progresuojanti linija. Ji turi pakankamą kiekį
28
gerų reproduktorių jos vystymuisi ir tobulinimui. Šiai linijai priklauso eržilai – Bosas, Abatas,
Sapnas, Valsitis, Stilius, Paluknys, Spektras, Ametistas, Verdis.
Denouste 1921m. – rusų vadinama Korej „prancūziška“ linija. Jos pradininkas eržilas
Korej, sartas, gim÷ 1939 m. Tersko žirgyne. Jis skyr÷si harmoningu kūno sud÷jimu, stipria
konstitucija, gerais judesiais ir kojų tvirtumu. Gerą prieauglį dav÷ ir šios linijos tęs÷jas eržilas
Kankan – širmas, 1954 m. gimimo, kurio sūnaus Prizrak sūnų eržilą Plank, šios linijos tęs÷ją
UAB „Vilniaus žirgynas“ nusipirko Latvijoje. Šiai linijai priklauso eržilai – Avilys,
Suvenyras, Arsenas, Ardas.
Kuhailano Haifi 1923 m. linijos pagrindinis tęs÷jas yra eržilas Sniegas bei Perlas.
Vilniaus žirgynas įsigijo du eržilus, kurie pagal eksterjerinius požymius, bendrą kūno
sud÷jimą priklauso siglavi tipui ir priklauso dar netur÷tom linijom - Ibrahim ir Saklawi I.
Taip norima prapl÷sti turimų arklių tipažą.
Saklawi I 1886 m. – rusų vadinama Mansour „egiptietiška“ linija – šiai linijai
priklauso eržilas Al Namar.
Ibrahim 1899 m. – rusų vadinama Naseem linija. Šiai linijai priklauso eržilas Furman
2006 m., spalva širma, Calderon – Formula.
4 pav. Vilniaus žirgyno arabų veil÷s eržilas Valsitis
29
Abatas ARG 72
Valsitis ARG172 (05) Stilius ARG189 (06) Volturas ARG218 (07)
Vakumas ARG 163 Paluknys ARG178 (06) Spektras ARG184 (06) Seulas ARG212 (07)
Mag
dan,
LA
SB I
006
, sar
tas,
197
6m.
B
osas
, A
RG
98,
šir
mas
, 199
0 m
.
Apolonas ARG4
V÷drynas ARG209 (07) Auditas ARG217 (07)
A
mur
ath,
188
1m.
Am
urat
h II
, 190
7
Am
urat
h Sa
hib,
193
2 m
.
A
rax,
RA
SB I
1, b
÷ras
, 195
2m.,
Nab
eg, R
ASB
II
121,
b÷r
as 1
966
m.
Tal
lin, P
ASB
XII
160
/1, b
÷ras
, 197
8m
Eto
r, L
ASB
I 0
04, š
irm
as, 1
989m
.
Sapnas ARG 99
Ametistas ARG 155
Sausis ARG 41
Verdis ARG170 (05)
5 pav. Amurato linija
30
Kuh
aila
n H
aifi
Ofi
r, 1
933
m.
W
ielk
i Szl
em
Czo
rt, b
÷ras
, 194
9 m
.
E
lfur
, R
ASB
II
14
1,
t.b
÷ras
, 19
66m
.
Elb
rus,
LA
SB I
002
, šir
mas
, 197
3 m
.
Sniegas ARG 100, sarta, 1991 m.
Perlas ARG 69
6 pav. Kuhailano Haifi linija
Avialis ARG 138 Avilys ARG 153 Arsenas ARG 156 Suvenyras ARG 159
Admirolas ARG124
Ardas ARG179 (06)
Ham
dani
El S
amba
L
atif
, 190
3 m
.
D
enou
ste,
192
1 m
.
K
ann,
192
7 m
.
K
orej
, sar
tas,
193
9 m
.
K
anka
n, R
ASB
I 8
, šir
mas
, 195
4 m
.
Plank, ARG 101, sartas, 1987 m,
7 pav. Korej linija
UAB „Vilniaus žirgynas“ linijiniam veisimui naudoja šias arabų veisl÷s kumelių
šeimas: Mammonos, Taktikos, Bint Hadba el Saghira, Carabine, Taraszcza, Koalicija.
Selma 1865 m. – rusų vadinama 217 Taktikos šeima – Agila, Agava, Airika, Alyva,
Akacija, Alka, Alauša.
Sahara apie 1840 m. – rusų vadinama Mammonos šeima – Venta, Vilija, Vaisra,
Baland÷, Belgija.
31
Carabine 1925 m. šeima - Sniegena, Stichija, Sena, Salvija, Sevana.
Bint Hadba el Saghira 1912 m. šeima – Optika. Od÷.
Gazella apie 1840 m. – rusų vadinama Taraszcza šeima – Vesta, Vika, Veta.
Milordka 1816 m. rusų vadinama Koalicija šeima – Palanga, Palma, Panama, Plung÷.
Rodania 1869 m. rusų vadinama Risala šeima.
Venta ARG53
Villa A28 Vasara ARG95
Vaisra ARG190 (06)
Vilija ARG97 Vilkija ARG182 (06)
7
4 M
amm
ona
Mon
opol
ia
Mon
ogra
ma
M
agm
a R
ASB
V 3
85
Belgija ARG181 (06)
Bagrianaja ARG80
Baland÷ ARG 37
74 M
amm
ona
Nom
enkl
atūr
a
Nai
na
Nor
man
dia
Bio
logi
a, R
ASB
VI
610
8 pav. 74 Mammonos ( 1939 m.) šeima
32
Agava ARG77
Alpinistka A22
Agila ARG45
Aukštuma ARG183 (06)
Airika ARG188 (06) Adrijana ARG213 (07)
217
Tak
tika
Pl
atin
a Pa
nel
Pauz
a R
ASB
V 3
40
Alyva ARG90
Akacija ARG65 Automatika ARG216 (07)
Angola ARG168 (05) Aquatoria A21
Alka ARG91
Alauša ARG187 (06)
217
Tak
tika
T
rape
cia
T
ien
RA
SB I
II 3
07
9 pav. 217 Tktikos 1943 m. šeima
Oktava ARG86 Alia, EAO II 184
Ola A11
Optika ARG34
Gaiva ARG84
Gvin÷ja ARG70
Od÷ ARG149 Gair÷ ARG215 (07)
Bin
t Sam
iha
Sham
s M
ayso
una
10 pav. Bint Hadba el Saghira šeima
33
Salvija ARG50
SakuraARG211 (07)
Sevana ARG173 (05)
Serenada A13
Saul÷ ARG89
Saulut÷ ARG88 Sena ARG139
Spartanka A26 Sniegena
ARG94 Stichija ARG128
Car
abin
e K
anka
ra
Oda
liska
So
nata
Sp
evka
, RA
SB I
V 3
61
11 pav. Carabine 1925 m. šeima
Veta ARG185 (06)
Vesta ARG28
Vestalka A27
Tar
aszc
za
Tep
lista
T
ribū
na
RA
SB
V 5
45
Vika ARG96
Vok÷ ARG180 (06) Vakuol÷ ARG219 (07)
12 pav. Taraszcza 1937 m. šeima
Pakalnut÷ ARG93
Persija ARG87
Palma ARG110 Panama ARG112
Plung÷ ARG177 (06) Paberž÷ ARG214 (07)
Koa
licja
K
ralia
Pa
nkar
ta
Poln
och
Para
na R
ASB
VI
421
Palanga ARG1
Palauk÷ ARG210 (07)
13 pav. Koalicija šeima
34
3.6. Kergimo kompanijos pravedimas
Kergimo sezono pradžia Vilniaus žirgyne prasideda nuo sausio m÷n. pabaigos, o
baigiasi geguž÷s viduryje.
Kergimas prasideda anksti ryte. Kasdien iš ryto eržilo pagalba yra nustatoma
kuri kumel÷ rujoja, tada kumel÷ vedama į kergimo vietą kur atvedamas jai paskirtas eržilas.
Eržilas per dieną gali sukergti dvi - tris kumeles. Tarp kergimų turi praeiti 8 valandos.
Kumelių pirmoji ruja po apsikumeliavimo prasideda 5-12 dieną ir vidutiniškai trunka apie 5-7
dienas.
Kergimo vieta yra įrengta netoli kumelių laikymo vietos, toliau nuo triukšmo bei
kitų arklių. Praktikoje taikomas laisvas, kontroliuojamas kergimas ir s÷klinimas. Laisvas
kergimas yra toks, kai kumel÷s ganomos kartu su eržilais, kurie jas sukergia.
UAB „Vilniaus žirgynas“ taikomas kontroliuojamas kergimas - kai eržilai
laikomi atskirai ir prileidžiami prie rujojančių kumelių. Veterinarijos gydytojas kiekvieną
dieną nustatin÷ja rujojančių kumelių tinkamą ovuliacijos laipsnį.
Pasitaiko atvejų, kai rujojančios kumel÷s neprisileidžia eržilo arba norima
panaudoti pirktos arabų veisl÷s eržilo spermos – tada kumel÷s s÷klinamos šviežia, šviežia
atv÷sinta ar užšaldyta sperma. Šviežia ar atv÷sinta sperma aps÷klinama 8 val. iki ovuliacijos ir
6 val. po ovuliacijos. Užšaldyta sperma s÷klinama 4 val. iki ovuliacijos ir 4 val. po
ovuliacijos. Ovuliacija pas kumeles vyksta 24-28 val. iki rujos pabaigos, dažniausia ketvirtą
rujos dieną. Kumelių s÷klinimas atliekamas naudojant švelnų plastikinį kateterį, kuris pro
gimdos kaklelį įvedamas į gimdą ir švirkšto pagalba suleidžiama sperma. Šviežia atv÷sinta
sperma yra s÷klinama kas antrą dieną, pradedant trečią rujos dieną.
Anot veislininkyst÷s specialistų patariama nustatyti kumelių rują kumeles
vedžiojant pas eržilus, nes taip kartu atliekamas ir kumel÷s mocionas. Tačiau šis metodas n÷ra
taikomas Vilniaus žirgyne d÷l darbuotojų stokos.
Šiuo metu Vilniaus žirgyne kergimui yra naudojami 3 pagrindiniai eržilai
reproduktoriai: Abatas, Bosas, Sapnas, kurie priklauso Bairactar (Amurato) linijai. Šiemet
buvo kergiama su dviem kitos linijos atstovais, kuriuos Vilniaus žirgynas įsigijo nor÷damas
paįvairinti arabų grynakraujų arklių tipą. 2008 m. pirktas eržlas iš lenkijos Furman, kuris
priklauso linijai Saklawi (Mansour) kergimui šiemet buvo naudotas vieną kartą ir eržilą iš
Izraelio – Al Namar, kuris priklauso linijai Ibrahim (Naseem). Pirktieji eržilai yra siglavi tipo
35
atstovai, mažesnio ūgio, smulkesni nei turimi Vilniaus žirgyno eržilai. Būtent d÷l linijų
prapl÷timo jie ir buvo nupirkti.
14 lentel÷. Kumelių reprodukcin÷ veikla
Kilm÷
Kergimo metai
Žirgo vardas
Motina T÷vas
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
Vis
o at
ved÷
kum
e-li
ukų
Nek
umel
inga
Abo
rtav
o
Kri
to
Gim
÷ ne
gyvų
Nek
ergt
a
Kum
elin
gum
o %
Agava Agila Bosas 3 3 0 1 0 0 42,9
Agila Alpinistka Etor 6 2 0 1 0 0 60,0 Akacija Alyva Bosas 2 2 1 1 0 0 16,7
Alyva Alpinistka Elbrus 15 0 0 0 0 0 100,0 Alka Akvatorija Elbrus 10 1 0 0 1 0 76,9
Baland÷ Bagrianaja Bosas 4 2 1 0 1 0 50,0 Gvin÷ja Gaiva Sniegas 2 5 0 0 0 0 28,6 Optika Oktava Sniegas 2 5 0 0 1 0 25,0
Od÷ Optika Plank 2 1 0 0 0 0 66,7 Palanga Persija Elbrus 7 1 0 0 1 0 77,7
Palma Pakalnut÷ Bosas 1 4 0 0 0 1 16,7 Panama Palanga Sapnas 3 3 0 0 0 0 50,0 Salvija Saulut÷ Brigas 3 3 1 1 0 0 37,5
Sena 2 Saul÷ Plank 1 2 0 0 0 0 33,3 Sniegena Spartanka Etor 11 0 0 0 0 0 100,0
Stichija Sniegena Sniegas 3 1 0 0 0 0 75,0 Vilija Villa Karavan 6 5 0 0 1 1 46,2
Venta Vasara Sniegas 7 0 0 1 0 0 87,5 Vesta Vestalka Brigas 6 2 0 0 0 0 75,0 Vika Vestalka Etor 8 5 0 0 1 0 61,5
Dauguma kumelių turi gerą reprodukcinį potencialą, tačiau tik keltos kumelių
per visą jų kergimo laikotarpį kumelingumas siekia 100 %. Tai yra kumel÷s Alyva (atved÷ 15
kumeliukų) priklausanti šeimai 217 Taktika ir Sniegena (atved÷ 11 kumeliukų), šeima
Carabine. Kitų kumelių produktyvumas svyruoja nuo 16,7 iki 85,7 %. To priežastys yra
įvairios: dalis iš jų abortavosi (Salvija susitrenk÷ pilvą ganiavos metu, Baland÷ prad÷jo
smarkiai diegliuoti ir išsimet÷, ir kt.), kai kurios nesusikerg÷, kitų atsivesti dvynukai žuvo
(Vilija, Vika). Tačiau bendras Žirgyno arabų veisl÷s kumelių kumelingumo procentas yra
prastas - 56,4 % , tod÷l reik÷tų sugriežtinti kumelių atranką pagal reprodukcines savybes, nes
ekonomiškai netikslinga laikyti tokių kumelių veislin÷je bandoje.
36
15 lentel÷. Arabų veisl÷s eržilų reprodukcin÷ analiz÷
Vardas
Gra
fik
Plan
k
Adm
irol
as
Apo
lona
s
Solo
mon
as
Aba
tas
Bos
as
Snie
gas
Sapn
as
Kergta 14 6 5 6 5 20 35 2 18 Liko
bergždžios 7 - - 1 2 6 3 - 6
Abortavosi 2 - - - - - - - 1 Gauta
kumeliukų 5 6 5 5 3 14 33 2 11
Kumelingumo %
36,0 100,0 100,0 83,3 60,0 70,0 94,0 100,0 61,0
Naudojimo metai
2007 2003 2005 2001 2006
2004 nuo
2004 nuo
1996 nuo
2001 nuo
2000
Bendras arabų veisl÷s eržilų vislumas yra 88,88 %. Tai labai geras rezultatas.
Atskirų reproduktorių vislumas yra gan aukštas, išskyrus eržilo Grafik, kuris trumpam
laikotarpiui buvo išnuomotas iš Lenkijos. Vilniaus žirgyne jo sperma buvo užšaldyta, tod÷l
kumel÷s buvo s÷klinamos.
3.7. Kumeliukų atsivedimo laikotarpis
Kumelių lytinis ciklas priklauso nuo sezoniškumo. Arabų veisl÷s
apsikumeliavimo laikas priklauso nuo to, kada ji buvo sukergta. N÷štumas trunka 301 – 371
d. Kumelingumas nustatomas rektiniu tyrimu palpuojant gimdą ir naudojant echoskopą bei iš
kraujo m÷ginio, pra÷jus 6 d. po apvaisinimo. Aps÷klintos kumel÷s yra kruopščiai prižiūrimos
ir stebimos, nes jos yra labai jautrios, gali lengvai abortuotis.
Prieš kumeliavimąsi kumel÷s darosi neramios, blaškosi garde, nebenori eiti
mociono, dažnai šlapinasi, gulasi, keliasi. 5-6 savait÷s iki kumelingumo padid÷ja tešmuo, o 6-
48 val. iki kumeliavimosi spenių galuose pasirodo pieno lašeliai, kurie panašūs į sakus.
Paprastai kumel÷s kumeliuojasi nesunkiai, kumeliavimasis trunka apie 20 – 40 minučių, o
esant normaliam kumeliavimuisi nuovalos išeina kartu su kumeliuku arba po 1-2 val.
Svarbiausia, kad ką tik gimęs kumeliukas pažįstų kumelę, nes tada jis su pienu gauna taip jam
reikalingų maisto medžiagų, atsiranda refleksas žysti. Paskutin÷mis kumelingumo dienomis
kumel÷s yra stebimos:dieną jas prižiūri arklininkai, o naktimis sargai, kurie per
37
kumeliavimąsi padeda kumelei, o jei reikia pakviečia pagalbą. Pagrindinis kumeliavimasis
vyksta sausio m÷n. pabaigoje ir vasario m÷n.
3.8. Kumeliukų auginimo ir treniravimo technologijos
Pirmiausia kumeliukas su aplinka susipažysta būdamas kartu su kumele, kai yra
išleidžiamas į aptvarą.
Kumeliukas yra pratinamas prie žmogaus nuo pat jo gimimo. Šiemet gimusius
Vilniaus žirgyno arabų veisl÷s kumeliukus arklininkas prad÷jo pratinti prie balso ir rankų
prisilietimo 3-4 savaičių laiko. Jis buvo glostomas, šukuojamas, jam kilnojamos kojos, o
užd÷jus kantarą buvo išvestas pasivaiksčioti. Iš pradžių kumeliukas vedžiojamas paskui
motiną, o v÷liau pratinamas eiti greta ir priekyje jos.
Vilniaus žirgyne arabų veisl÷s prieauglis intensyviau pradedamas mokyti juos
atjunkius. Kiekvienas žirgas turi savitą charakterį, tad ne visi iš karto prisileidžia
paglostomi.kadangi dar būdami prie motinų kumeliukai gavo pirminį susipažinimą su kantaru,
vedžiojimu, glostymu, tai v÷liau jis gan lengvai pasiduoda treniravimui. Jaunus arklius reikia
išmokyti labai daug ir įvairių dalykų, kaip pakelti kojas, eiti su pavadžiu įvairiomis kryptimis.
Jis mokomas eiti ir b÷gti su korda ratu bei reaguoti į žmogaus nurodymus bei komandas, laiku
pakeisti b÷gimo tempą, kryptį bei sustoti kai jo prašoma. Dirbant su korda arklys daugiau
mokamas reaguoti į balsą. Metiniam ir vyresniam prieaugliui dedamas mažas balnelis. Šis
balnelis yra speciali arklio kūną juosianti pavarža su dviem nedidel÷m pagalv÷l÷m. Taip
arklys pamažu pratinamas prie jausmo, kad jis kažką turi ant nugaros. Tik tada, kai arklys
pripranta prie ploksčiojo balnelio, galima d÷ti tikrą balną.. Ir tik tada jau galima pratintį arklį
prie raitelio. Kadangi arabų veisl÷s arkliai fiziškai subręsta anksti tod÷l Vilniaus žirgyne balną
dedama 1,5 metų sulaukusiam prieaugliui, nors kitų veislių žirgams tai daroma v÷liau. Pirmą
kartą raitekiui užtenka tik atsigulti ant balno ir tik kai arklys pripras prie tokio elgesio, tada
jau galima užs÷sti. Taip palengva arklys ir yra apjojamas. Mokymo pradžioje treniruot÷s yra
lengvos, nes arklys dar n÷ra įpratęs ir prie raitelio svorio, ir prie žąslų, pavadžių, kamanų.
Dvimetis arabų veisl÷s arklys jau yra pilnai paruoštas b÷gti lygiose lenktyn÷se.
Tarybiniais laikais Vilniaus žirgyno arkliai buvo vežami startuoti į Pitigorsko hipodromą, o
dabartiniais į Varšuvos hipodromą. Tačiau arabų veisl÷s žirgai turi pirk÷jų paklausą, tad
dažniausiai jie iškeliauja pas kitus šeimininkus.
Šiuo metu du Vilniaus žirgyno arabų veisl÷s eržilai Verdis ir Ametistas puikiai
startuoja Nacionalin÷s žirgų lenktynių klubo organizuojamose lenktyn÷s. Per šio sezono
38
atidarymą, kuris vyko Raseiniuose Verdis atb÷go antras, o Palangoje jis buvo pirmas.
Distancijos ilgis 1800 metrų.
Arklių prižiūr÷tojas rūpinasi reguliaria arklių kūno ir kanopų priežiūra, iš
mažens pratina kumeliukus prie priežiūros priemonių.
Vilniaus žirgynas turi kvalifikuotą kaustytoją, kuris drožia, kausto arklius kas 6
savaites. Arklių kaustymas labai atsakingas darbas, tod÷l kaustytojas būna ne tik gerai
susipažinęs su arklio kanopų bei kulkšnies anatomija, bet išmano ir arklio jud÷jimo
mechanizmą einant ir b÷gant, moka vertinti kojų stov÷seną, kanopas bei žino kaip pašalinti ar
bent jau sumažinti jų trūkumus. Arkliai kaustomi tod÷l, kad dirbant, sportuojant dyla kanopų
padas greičiau nei sp÷ja užaugti ir tada kanopa tampa jautri. Arklys pasidaro šlubas
Arklio mokymas yra begalinis procesas, kurio tobul÷jimas tiesiogiai priklauso
nuo trenerio kvalifikacijos ir patirties.
3.11. Realizacija per paskutinius 3 metus
16 lentel÷. UAB „Vilniaus žirgynas“ parduoti žirgai per 2006 metus
Eil. Nr.
Žirgo vardas Realizacijos amžius metais
Gimimo data
Kilm÷ Šalis
1. Satina 1 2005-03-11 Solomonas / Sniegena Lietuva 2. Pakalnut÷ 11 1995-01-28 Etor / Persija Lenkija 3. Valensija 2 2003-11-24 Bosas / Vika Estija 4. Alabama 3 2003-01-19 Bosas / Alyva Estija 5. Sedula 3 2002-12-29 Bosas / Sniegena Estija 6. Paketas 4 2002-01-30 Sniegas / Pakalnut÷ Lietuva 7. Sausis 10 1996-01-24 Etor / Saul÷ Estija 8. Apolonas 8 1998-12-18 Bosas / Alyva Estija 9. Arta 3 2003-01-25 Bosas / Alora Lietuva 10. Arena 7 1999-02-02 Bosas / Alka Lenkija
Didžiausia paklausą 2006m. pardavime tur÷jo trimečiai arkliai. Dauguma pirk÷jų buvo
atvykę iš užsienio.
39
17 lentel÷. UAB „Vilniaus žirgynas“ parduoti žirgai per 2007 metus
Eil. Nr.
Žirgo vardas Realizacijos amžius metais
Gimimo data
Kilm÷ Šalis
1. Aluona 2 2005-01-01 Solomonas / Alyva Lietuva 2. Argonas 6 2001-05-05 Bosas / Agila Lenkija 3. Sultonas 5 2001-11-14 Plank / Saulut÷ Lietuva 4. Vavilonas 3 2003-12-25 Plank / Vilija Lietuva 5. Azartas 3 2003-11-18 Bosas / Alka Lietuva 6. Pagunda 1 2006-04-03 Admirolas / Palma Latvija 7. Visla 7 1999-11-10 Bosas / Vilija Lietuva 8. Aspektas 4 2003-01-22 Sapnas / Arena Lietuva 9. Startas 6 2000-11-08 Bosas / Saulut÷ Lietuva 10. Vasara 13 1994-03-03 Prizrak / Villa Lietuva 11. Briuselis 5 2002-03-13 Sniegas / Baland÷ Lietuva 12. Admirolas 5 2001-11-18 Plank / Alka Lietuva 13. Sidn÷jus 4 2002-12-19 Plank / Saulut÷ Lietuva
Didžiausią paklausą pardavime tur÷jo penkiamečiai arkliai, otai rodo, kad naujieji savininkai,
pirko suaugusius arabų veisl÷s žirgus, kurie pilnai paruošti jojimui.
18 lentel÷. UAB „Vilniaus žirgynas“ parduoti žirgai per 2008 metus
Eil. Nr.
Žirgo vardas Realizacijos amžius metais
Gimimo data
Kilm÷ Šalis
1. Vok÷ 2 2006-01-01 Abatas / Vika Lietuva 2. Aukštuma 2 2006-01-05 Admirolas / Agava Lietuva 3. Vilkija 2 2006-01-06 Bosas / Vilija Lietuva 4. Suvenyras 4 2004-02-24 Plank / Saulut÷ Lietuva 5. Vijola 4 2004-06-13 Apolonas / Vesta Lietuva 6. Avialis 5 2002-11-17 Plank / Alka Suomija 7. Sakura 1 2007-11-18 Bosas / Salvija Lietuva 8. Vakumas 4 2004-03-29 Bosas / Venta Vokietija 9. Gair÷ 1 2007-02-14 Apolonas / Gvin÷ja Lietuva 10. Verpstas 1 2008-01-16 Sapnas / Vesta Lietuva
Vertinant 2008 metų realizacijos duomenis matome, kad paklausą tur÷jo tiek
jauni žirgai, tiek suaugę. Apibendrinant paskutinių trejų metų pardavimus galima
pasakyti, kad Vilniaus žirgyne užauginti arabų veisl÷s žirgai turi paklausą tiek Lietuvoje,
tiek užsienyje, tačiau kasmet vis kyla didesnis susidom÷jimas Lietuvos žirgininkų.
40
3.10. Žirgų paj÷gumo išbandymai, dalyvavimas varžybose ir pasiekimai. Arabų
veisl÷s žirgų šou-bandymų analiz÷s duomenų įvertinimas.
Vargu ar rasime namin÷s gyvūnijos pasaulyje kitą tokį gyvulį, kuris
elegantiškumu ir judesių grakštumu, kūno grožiu ir proporcijomis, ištverme ir prieraišumu
prie žmogaus prilygtų arabų grynaveisliui žirgui. Šių žirgų veislininkyst÷ yra griežtai
reglamentuojama „Pasaulin÷s arabų arklių organizacijos“, sutrumpintai WAHO. Tačiau n÷ra
ir kitos žirgų auginimo organizacijos, kur tiek daug d÷mesio ir pagarbos būtų skiriama
kiekvienos šalies arabų žirgų augintojui. WAHO Vykdomasis komitetas 2002m. ir 2004m.
konferencijose svarst÷ kaip galima būtų pagerbti žirgų augintojus ir jų žirgus. 2004 metų
konferencijoje buvo nutarta sukurti WAHO Prizą. Tai unikali, bareljefin÷, bronzin÷ „WAHO
žirgas“ logotipo skulptūra. WAHO kiekvienos šalies Registro organizacijai narei (Lietuva
pripažinta tikrąją WAHO nare nuo 1994 metų) siunčia min÷tą prizą, kuris nuo 2005 metų
tampa prestižiniu kasmetiniu geriausio šalies arabų veisl÷s žirgo apdovanojimu. Prizas šalyje
yra pereinamasis. Prizą lydi ir specialiai sukurtas sertifikatas, kuris išduodamas žirgo
savininkui pažymint ir žirgą išauginusį savininką. Prizas gali būti teikiamas tik toje šalyje
gimusiam ir išaugintam žirgui. Pagal nuostatus prizas atiteko Vilniaus žirgyne 1990 metais
gimusiam ir išaugintam arabų veisl÷s širmam eržilui – reproduktoriui „BOSAS“ (T. Magdan
– M. Bosnija). Jis yra Lietuvoje organizuojamų gyvulininkyst÷s parodų nugal÷tojas, puikus
konkūrinis žirgas, duodantis puikų prieauglį ne tik arabų žirgų veisl÷je. Jis naudojamas ir
Trak÷nų bei Žemaitukų arklių veislių gerinimui. Jo pasirodymas bet kokioje arenoje sukelia
didžiulį žiūrovų ir specialistų pasitenkinimą bei teigiamas emocijas. Apdovanojimas buvo
įteiktas kasmetin÷s tarptautin÷s „Agro Balt 2005“ parodos metu, iškilmingoje aplinkoje,
gyvulių demonstravimo arenoje.
2006 metų WAHO TROPHY atiteko 2000 metais gimusiam ir išaugintam
Vilniaus žirgyne arabų veisl÷s širmam eržilui reproduktoriui vardu ABATAS (T. Bosas ir M.
Alka). Jis organizuojamų Lietuvoje gyvulininkyst÷s parodų dalyvis, taip pat duodantis puikų
prieauglį reproduktorius, labai gero charakterio puikus jojamasis žirgas. Apdovanojimas
iškilmingai buvo įteiktas kasmetin÷s tarptautin÷s parodos „Agro Balt 2006“ metu.
2007 metų WAHO TROPHY pereinamasis prizas atiteko Vilniaus žirgyne
gimusiai ir išaugintai arabų veisl÷s veislinei kumelei Alka, 1992 m.gimimo (T. Elbrus-M.
Akvatorija).
41
2008 metų pereinamąjį prizą laim÷jo veislin÷ kumel÷ Palanga, 1996 m. gimimo
(T. Elbrus - M. Persija).
Kasmet Vilniaus žirgynas vykdo arabų arklių veisl÷s nacionalinius šou –
bandymus. Šio renginio tikslas yra populiarinti arabų veisl÷s arklius Lietuvos gyventojų tarpe,
o kartu tai yra galimyb÷ įvertinti dalyvaujančių arklių savybes, reikalingas tolesnei veislinių
arabų veisl÷s arklių selekcijai. Vertinimui arkliai turi būti nuvalyti ir paruošti pagal parodų
standartus. Vertinami arkliai turi mok÷ti būti vedžiojami, jud÷ti kartu su žmogumi risčia, leisti
pakelti kojas, pamatuoti.
2008 m. lapkričio 28 d. vykusio arabų veisl÷s arklių nacionalinio šou metu
įvertintas eksterjeras 32 arabų veisl÷s žirgų: 14 eržilų, 9 kumelių ir 9 prieauglio. Arkliai buvo
suskirstyti į 7 grupes: I grup÷ – 1-3 m. eržiliukai, II grup÷ – 1-3 m. kumelait÷s, III grup÷ – 4-7
m.eržilai, IV grup÷ – 8 m. ir vyresni eržilai, V grup÷ – 4 m. ir vyresn÷s kumel÷s, VI grup÷ –
kumelių vertinimas laisv÷je ir VII grup÷ – eržilų vertinimas laisv÷je. Arkliai vertinami pagal
min÷tas grupes. Remiantis gautų balų vidurkiu bendro vertinimo metu I-V grup÷se nustatomi
čempionai ir rezervinai čempionai. Bendrame vertinime yra vertinamas: tipas, galva ir kaklas,
kūno linijos, kojos, judesiai. Viso balų 100. Vertinant arklius laisv÷je yra vertinama: tipas,
korpusas ir kojos, judesiai bei žirgo sąveika su žmogumi. Viso balų 100.
Vilniaus žirgyno I grup÷je dalyvavo 9 eržiliukai – pirmoji vieta atiteko žirgui
Furman. II grup÷je dalyvavo dvi kumelait÷s ir joms atiteko 2 ir 3 vietos. III grup÷je dalyvavo
3 Vilniaus žirgyno eržilai. Nors pirmoji vieta atiteko žirgo savininkui, tačiau jis yra gimęs
būtent šiame žirgyne, o antroji vieta atiteko žirgui Avilys. IV grup÷je dalyvavo du žirgyno
eržilai, kurie už÷m÷ pirmasias vietas, t.y. Abatas ir Sapnas. Kumelių grup÷je visos trys
prizin÷s vietos atiteko Vilniaus žirgyno kumel÷ms – Palanga, Baland÷, Stichija. Vertinant
žirgus laisv÷je – pirmoji vieta atiteko eržilui Abatas, o kumel÷ Palma už÷m÷ 3 vietą.
Būtent arabų grynaveisliai arkliai sužavi žiūrovus savo nuostabia išvaizda bei
judesių grakštumu, o svarbiausia draugiškumu. Vilniaus žirgyne užauginti žirgai turi
pasisekimą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Pavyzdžiui, arabų veisl÷s eržilas Magdanas buvo
parduotas vengrams, kur buvo pripažintas geriausiu reproduktoriumi Babolnos žirgyne.
Žirgas Karavanas parduotas į Vokietiją, kurio šeimininkas už sukergimą imdavo 1,500 eurų.
Kumel÷ Bolivija Vokietijoje Budsbacho mieste tapo rezervine čempione tarp jaunų kumelių.
Žirgas Prizrakas parduotas Belgijos grafienei, savu laiku vienas kergimas su šiuo eržilu
kainavo 17 000 EUR. Eržilas Plankas yra labai retų kraujų žirgas.
Vilniaus žirgyne gimęs ir užaugintas arabų veisl÷s eržilas Vijoklis Lenkijos
hipodrome labai gerai b÷go lenktynes, iš ten buvo parduotas į Kanadą, kur taip pat pasižym÷jo
42
lenktyn÷se. Arabų veisl÷s veislin÷ kumel÷ Drell Vokietijos mieste Bucbache buvo pripažinta
vicečempione arabų veisl÷s žirgų renginio metu.
14 pav.Vilniaus žirgyno arabų veil÷s eržilas Bosas
43
4. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
1. Veislininkyst÷ – tai teisinių, organizacinių, mokslo, selekcinių-zootechninių, ūkinių
ir veterinarinių priemonių visuma gyvulių produktyvumui išryškinti ir pagerinti. Jos darbo
s÷km÷ priklauso nuo teisingų pasirinktų priemonių įgyvendinimo sprendimų. UAB „Vilniaus
žirgynas“ veisiant arabų žirgus ypatingą d÷mesį kreipia į kilmę, eksterjerą, tinkamumą veislei,
charakterio bruožus.
2. UAB „Vilniaus žirgynas“ yra vienas stipriausių žirgynų Lietuvoje. Žirgyno tikslai –
išsaugoti ir gerinti auginamų veislių arklius, tobulinti veislinių arklių savybes pagal
atitinkamus kriterijus, vykdyti eržilų depo funkciją. Arabų veisl÷s žirgų paplitimas Lietuvoje
n÷ra platus. Pagrindinis šios veisl÷s branduolys yra suformuotas UAB „Vilniaus žirgynas“.
3. Šiuo metu ne tik UAB „Vilniaus žirgynas“, bet ir visoje Lietuvoje visų veislių arklių
populiacijos yra mažos, tod÷l norint jas išlaikyti ir tobulinti reikia tur÷ti daugiau eržilų.
4. Arabų veisl÷s žirgai yra labai ištvermingi, greit atgaunantys j÷gas, tod÷l šią veislę
reiktų populiarinti ne tik pramogai, tačiau ir sportui, organizuojant šuolines lenktynes.
5. Labai svarbu vykdyti griežtą atranką, t.y. veislei nenaudoti mažiau gyvybingų,
silpnesn÷s konstitucijos, blogesnio eksterjero bei nepageidaujamų savybių turinčių arklių.
Kita vertus, atranka nieko nereiškia be apgalvotos parankos metodikos, kreipiančios veislę į
genetinį įvairumą ir gyvybingumą.
6. UAB „Vilniaus žirgynas“ plačiausiai naudojamas natūralus kergimas. Kadangi
Žirgynas turi aukščiausio lygio s÷klinimo ir spermos ÷mimo laboratoriją, rekomenduotina
Žirgynui panaudoti ir s÷klinimą.
7. UAB „Vilniaus žirgynas“ turi puikią infrastruktūrą, materialinę bazę bei didžiulę
patirtį turinčius vadovus ir šios aplinkyb÷s suteikia puikias sąlygas užsiimti arabų veisl÷s
žirgų tobulinimu, tačiau kito kvalifikuoto personalo (treneriai, žirgų išjodin÷tojai ir kiti)
trūkumas mažina galimybes tinkamai reprezentuoti grynakraujų arabų arklių veislę varžybose.
Naudinga būtų atnaujinti personalo sud÷tį, parenkant tinkamos profesijos ir išsilavinimo
darbuotojus bei keliant esamų darbuotojų kvalifikaciją ir taikyti darbuotojų rotacijos principą,
taip pat siųsti dirbančiuosius pasikeisti patirtimi į pirmaujančius užsienio šalių žirgynus.
9. Arabų veisl÷s kumel÷s ir prieauglis arklid÷je laikomi tvartiniu periodu, tod÷l joje
būtina užtikrinti tris pagrindines laikymo sąlygas, kurios labiausiai veikia arklių sveikatą:
tinkamą mikroklimatą, pastovią temperatūrą ir gerą apšvietimą. Tod÷l reik÷tų:
• Patobulinti ventiliacin÷s sistemos įrangą prieauglio arklid÷se.
44
• Padidinti natūralios šviesos patekimą į prieauglio ir kumelių arklides bei padidinti
dirbtinio apšvietimo intensyvumą įrengiant dienos šviesos lempas.
10. Sukonkretinti ir išpl÷sti Vilniaus žirgyno grynakraujų arabų veisl÷s žirgų selekcinį
planą.
11. Laboratorijos, atitinkančios visus ES standartus, steigimas Žirgyne suteikia
galimybę sukaupti Lietuvoje esančių geriausių eržilų spermą ir ją užšaldyti ateičiai. Tai
suteikia ir didžiulį konkurencinį potencialą prieš Europos ir pasaulio žirgynus, veisiančius
arabų bei kitų veislių žirgus.
45
5. SUMMARY
Master‘s work;
Master: Jonita Šternbergait÷
Topic of Master degree thesis: Breeding of Arabian horses in JSC Vilniaus Žirgynas.
Tutor: Algirdas Kanapeckas
Lithuanian Veterinary Academy, Department of Animal Breeding and Genetics.
Master‘s work accomplished in the year 2008 – 2009, volume of Master work 51 pages
original 18 tables.
Object and tasks of work. Object was to analyze experience of breeding of Arabian blood
horses in JSC Vilniaus Žirgynas. Tasks of work were to review the origin history of Arabian
horses in Vilniaus Žirgynas; to provide with the zootechnical characteristics of Arabian horses
and mares; to describe reproduction and to estimate infrastructure; to analyse process of
breeding and estimate potential of younger animals and to provide with development
recommendations.
Research place and methodology. Research accomplished in the year 2008 – 2009 in the
JSC Vilniaus Žirgynas. Vilniaus Žirgynas had 359 horses till the 1st of May, 2009. 61 arabian
horse were involved during research and the get of the year 2009. Were estimated selection
aspects and technological aspects of Arabian horses breeding in JSV Vilniaus Žirgynas.
Results and conclusions. The Arabian horse is a breed of horse that originated in the Middle
East. With a distinctive head shape and high tail carriage, the Arabian is one of the most
easily recognizable horse breeds in the world. Throughout history, Arabian horses from the
Middle East spread around the world by both war and trade, used to improve other breeds by
adding speed, refinement, endurance, and good bone.
Because of the genetic strength of the desert-bred Arabian horse, Arabian bloodlines have
played a part in the development of nearly every modern light horse breed, including the
Thoroughbred, Orlov Trotter, Morgan, American Saddlebred and Warmblood breeds such as
the Trakehner.
Spread of Arabians horses isn‘t very wide in Lithuania. The main kernel of arabian horses is
concentrated in Vilniaus Žirgynas.
46
JSC Vilniaus Žirgynas is one of the strongest stud farms in Lithuania. It has an excellent
infrastructure, staff, laboratory to ensure professional and successful process of arabian horses
breeding.
47
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Augonyt÷ G., Kulpys J. Sportinių ir laisvalaikio žirgų š÷rimas. Kaunas, 2005. 56 p.
2. Barauskas V. Arklininkyst÷. Vilnius, 1982. 200 p.
3. Bertašius M., Girininkien÷ V., Klimka L., Macijauskien÷ V., Petreikis T., Svetlauskas S., Šveistien÷ R. Vilnius, 2008. 216 p.
4. Skurdenien÷ I., Ribikauskas V., Bakutis Br. Ekologinio ūkio privalumai gyvulininkyst÷je, Baisogala, 2007. 143 p.
5. Songailien÷ A., Ženauskas K. Tyrimo duomenų biometrinis įvertinimas, Vilnius1985. 166
psl.
6. Министерство сельского хозяйства СССР. Арабская лошадь в СССР. Москва, 1978. 208 с.
7. Федотов П.А. Коневодство. Москва, 1989. 270 с.
8. Arkliai. Enciklopedinis žinynas. Sudaryt. J. Hermsen. Vilnius:Akt÷ja, 2002. 310 p.
9. Arklių auginimas. Vetinfo specialusis leidinys. Sudaryt. Redkolegija. Vilnius: VšĮ „Terra Publica“, 2007. 99 p.
10. Lietuvoje veisiami arkliai ir jų įvertinimai, I tomas. Leidinys. Sudaryt. Gyvulių veislininkyst÷s priežiūros tarnyba prie Žem÷s ūkio ministerijos. Vilnius, 2005. 112 p.
11. Lietuvoje veisiami arkliai ir jų įvertinimai, II tomas. Leidinys. Sudaryt. Gyvulių veislininkyst÷s priežiūros tarnyba prie Žem÷s ūkio ministerijos. Vilnius, 2007. 139 p.
12. Taisykl÷s ir reikalavimai kilm÷s knygos sukūrimui ir vedimui. Taisykl÷s. Sudaryt. Pasaulio arabų žirgų organizacija. Utena: UAB „Utenos Indra“, 2008. 51 p.
13. Zootechniko žinynas. Baisiogala, 2007.
14. Žirgų pasaulis. Žurnalas. Sudaryt. Žemgulys R. Vilnius: „Gironda“, 2003. 54 p.
48
1 priedas
1 lentel÷. Arkliai pagal veisles, užregistruoti Lietuvoje (Lietuvos žem÷s ūkio
ministerija, „Lietuvoje veisiami arkliai ir jų įvertinimai“ II tomas, 2007 m. Kaunas)
Eil. Nr. Veisl÷s pavadinimas
Arklių skaičius
Eil. Nr. Veisl÷s pavadinimas
Arklių skaičius
1. Achaltekinai 25 23. Lietuvos sunkieji 7944
2. Airijos jojamieji 1 24. New Forest Ponny 40
3. Amerikos Ristūnai 280 25. Norvegijos Šaltakraujai 8
4. Arabai 288 26. Oldenburgo 68
5. Baden Viuterbergo 1 27. Orlovo Ristūnai 220
6. Baltijos Hanoveriai 230 28. Prancūzų Ristūnai 1
7. Belgijos Šiltakraujai 2 29. Rusų Ristūnai 1642
8. Budionai 140 30. Rusų Sunkieji 1
9. Danijos Šiltakraujai 17 31. Satmbieji žemaitukai 350
10. Estijos Kleperiai 3 32. Suomijos Šiltakraujai 6
11. Freezai 4 33. Šetlendo Poni 47
12. Grynakraujai Jojamieji 760 34. Šiaur÷s Švedai 3
13. Hanoveriai 1629 35. Švedijos Ard÷nai 37
14. Hesseno 8 36. Tarybiniai Sunkieji 1
15. Holšteinų 228 37. Tersko 1
16. Kiti Jojamieji Arkliai 6 38. Trak÷nai 2221
17. KWPN 8 39. Ukrainos Jojamieji 23
18. Latvijos Jojamieji 4 40. Vokietijos Jojamieji 1
19. Latvijos Važiuojamieji 47 41. Westfalijos 10
20. Lenkijos arkliai 1 42. Wielkopolska 1
21. Lewitzer Pinto 1 43. Wurttemberger 2
22. Lietuvos Jojamieji 415 44. Žemaitukai 2471
IŠ VISO: 19196
49
2 priedas
2 lentel÷. Zootechnin÷ Vilniaus žirgyno arabų veisl÷s charakteristika - eržilai (UAB
„Vilniaus žirgynas“ duomenys)
Kilm÷ Kūno matai
Eil.
Nr.
Žirgo vardas Rg. Nr.
Gimimo metai Sp
alva
T÷vas Motina
Auk
štis
gog
e
Krū
tin÷s
api
mtis
Plaš
tako
s ap
imtis
Kla
s÷
Tip
as
Gal
va, k
akla
s
Kon
stitu
cija
Koj
os
Žin
gsni
s
Ris
čia
Vis
o ba
lų
Ben
dras
bal
as
1. Abatas ARG72
2000 širma Bosas Alka 152 179 19 El 8 8 8 8 8,5 8,5 49 8,17
2. Bosas
ARG98 1990 širma Magdan Bosnija 151 177 18,5 El 9 9 9 8 8 9 52 8,67
3. Sapnas ARG99
1995 širma Etor Saulut÷ 154 170 20 El 9 8,5 8,5 8 8 8 50 8,33
4. Ametistas ARG155
2004 sarta Sapnas Akacija 152 172 18 El 8 8 8 8 8 8 48 8
5. Arsenas ARG156
2004 sarta Plank Alyva 152 185 19 El 7 7 7,5 7,5 7,5 7 43,5 7
6. Avilys
ARG153 2004 sarta Plank Aviet÷ 150 186 18,5 El 7,5 7,5 8 7,5 8 8 46,5 7,5
7. Perlas
ARG69 2000 širma Sniegas Persija 154 171 18,5 El 7,5 7,5 8 8 8 7 46 7,5
8. Verdis
ARG170 2005 širma Sausis Vasara 151 173 18 - - - - - - - - -
9. Valsitis
ARG172 2005 sarta Abatas Venta 151 188 19 - - - - - - - 74* -
10. Al Namar
LTU 0116100
2005 b÷ra Al Manar Tareefs 146 169 17,5 - - - - - - - - -
11. Paluknys ARG178
2006 sarta Bosas Palanga 147 176 17,5 - - - - - - - 71* -
12. Ardas
ARG179 2006 sartas Admirolas Alyva 149 174 18 - - - - - - - - -
13. Furman
POL060000004120
2006 širma Calderon Formula 151 168 16,5 - - - - - - - 79* -
14. Stilius
ARG189 2006 t.širma Abatas Sniegena 148 175 17 - - - - - - - - -
15. Spektras ARG184
2006 širma Bosas Salvija 148 174 18 - - - - - - - 72,5
* -
* - balai buvo skaičiuojami šimtabal÷je sistemoje
50
3 priedas
3 lentel÷. Zootechnin÷ Vilniaus žirgyno arabų veisl÷s charakteristika -
kumel÷s (UAB „Vilniaus žirgynas“ duomenys)
Kilm÷ Kūno matai
Eil.
Nr.
Žirgo vardas Rg. Nr.
Gimimo
metai Spal
va
T÷vas Motina
Auk
štis
gog
e
Krū
tin÷s
api
mtis
Plaš
tako
s ap
imtis
Kla
s÷
Tip
as
Gal
va, k
akla
s
Kon
stitu
cija
Koj
os
Žin
gsni
s
Ris
čia
Vis
o ba
lų
Ben
dras
bal
as
1. Agava
ARG 77 2000 t.širma Bosas Agila 151 176 18 El 8 7 8 7 7,5 7,5 45 7,5
2. Agila
ARG 45 1996 širma Etor Alpinistka 153 179 18,5 El 8 7,5 7 7,5 9 8 47 7,83
3. Akacija ARG 65
2000 širma Bosas Alyva 149 195 18 El 8,5 8 8 8 8 8 48,5 8,08
4. Alyva
ARG 90 1992 sarta Elbrus Alpinistka 153 180 18 El 9 9 7,5 8 7 7,5 48 8
5. Alka
ARG 91 1992 sarta Elbrus Akvatorija 154 181 18 El 9 9 9 8 7,5 8,5 51 8,5
6. Baland÷ ARG 37
1998 širma Bosas Bagrianaja 149 175 18 El 8 8 8 8 8,5 8,5 49 8,15
7. Gvin÷ja ARG 70 2000 sarta Sniegas Gaiva 153 180 18,5 El 8 8 7,5 7,5 7,5 7 45,5 7,58
8. Optika
ARG 34 1998 sarta Sniegas Oktava 152 174 17,5 El 79 7,5 7,5 7,5 8 8 47 7,83
9. Od÷
ARG 149 2003 sarta Plank Optika 152 175 18 El 9 8 8 8 8 8 49 8
10. Palanga ARG 1
1997 b÷ra Elbrus Persija 153 181 18 El 7 7 7 7 7,5 7,5 43 7,17
11. Palma
ARG 110 2001 širma Bosas Pakalnut÷ 146 166 16 El 8,5 8,5 8 7,5 8 8,5 49 8,17
12. Panama
ARG 112 2001 b÷ra Sapnas Palanga 151 173 18 El 8 7,5 7,5 7 8 8 46 7,67
13. Salvija
ARG 50 1999 širma Brigas Saulut÷ 150 174 18 El 8 7,5 8 7,5 8 9 48 8
14. Sena 2
ARG 139 2003 sarta Plank Saul÷ 152 176 18,5 El 8 7,5 7,5 7,5 8 8 46,5 7,5
15. Sniegena ARG 94
1995 t.širma Etor Spartanka 152 170 18 El 8 8 7,5 7 8 8,5 47 7,83
16. Stichija 3 ARG 128
2002 sarta Sniegas Sniegena 147 180 19 El 8 7,5 8 8 8 8 47,5 8
17. Vilija
ARG 97 1993 sarta Karavan Villa 153 184 18 El 8 7,5 8 8 8 9 48,5 8,08
18. Venta
ARG 53 1999 sarta Sniegas Vasara 150 175 18 El 8 7,5 8 8 7,5 8 47 7,83
19. Vesta
ARG 28 1998 širma Brigas Vestalka 148 164 17 El 8 7 7,5 8 7,5 8 46 7,66
20. Vika
ARG 96 1995 b÷ra Etor Vestalka 150 173 17 El 7 7 7,5 7,5 8 7 44 7,33
21. Plung÷
ARG177 2006 b÷ra Abatas Panama 150 171 17 - - - - - - - - -
22. Angola ARG
2005 sarta Solomona
s Alka 151 175 17,5 - - - - - - - - -
23. Sevana ARG
2005 t.širma Abatas Saulut÷ 149 170 17 - - - - - - - - -
24. Belgija
ARG181 2006 b÷ra Admirolas Baland÷ 150 172 18 - - - - - - - - -
25. Veta
ARG185 2006 širma Abatas Vesta 148 165 17,5 - - - - - - - - -
26. Alauša
ARG187 2006 sarta Bosas Alka 151 176 17 - - - - - - - - -
27. Airika
ARG188 2006 t.širma Abatas Agila 152 178 17 - - - - - - - - -
28. Vaisra
ARG190 2006 t.širma Bosas Venta 150 176 16,5 - - - - - - - - -
51
4 priedas
4 lentel÷. Zootechnin÷ Vilniaus žirgyno arabų veisl÷s charakteristika – 2007
ir 2008 m. gimimo prieauglis (UAB „Vilniaus žirgynas“ duomenys)
Kilm÷ Kūno matai
Eil.
Nr.
Žirgo vardas Rg. Nr.
Gimimo metai Sp
alva
T÷vas Motina
Auk
štis
gog
e
Krū
tin÷s
ap
imtis
Plaš
tako
s ap
imtis
Kla
s÷
Tip
as
Gal
va, k
akla
s K
onst
ituci
ja
Koj
os
Žin
gsni
s R
isči
a
Vis
o ba
lų
1. Auditas ARG217 2007 sarta Apolonas Alka 145 168 18 - - - - - - - 73,5
2. Seulas ARG212 2007 sarta Bosas Stichija 146 167 17,5 - - - - - - - 68,5
3. V÷drynas ARG209 2007 širma Apolonas Vesta 146 165 18 - - - - - - - -
4. Palauk÷ ARG210 2007 sarta Bosas Palanga 143 161 17,5 - - - - - - - -
5. Adrijana ARG213 2007 širma Abatas Agila 144 164 17,5 - - - - - - - -
6. Paberž÷ ARG214 2007 sarta Bosas Panama 141 163 17 - - - - - - - -
7. Automatika ARG216 2007 sarta Abatas Alyva 142 165 17 - - - - - - - -
8. Vakuol÷ ARG219 2007 sarta Bosas Vika 143 166 17,5 - - - - - - - -
9. Volturas ARG218 2007 sarta Abatas Venta 4 140 162 17 - - - - - - - -
10. Aristokratas ARG2 2008 širma Grafik Alka 126 131 13 - - - - - - - 74,5
11. Salsas ARG221 2008 sarta Bosas Sniegena 135 142 14 - - - - - - - 72,5
12. Portalas ARG223 2008 sarta Bosas Palanga 128 140 14,5 - - - - - - - -
13. Skeptras ARG224 2008 sarta Abatas Stichija 130 147 14,5 - - - - - - - 74
14. Ardena ARG225 2008 b÷ra Abatas Agila 131 143 15 - - - - - - - 73
15. Atspindys ARG231 2008 sarta Grafik Alyva 125 140 15 - - - - - - - 70
16. Brit÷ ARG230 2008 t.sarta Grafik Baland÷ 126 142 15 - - - - - - - 76
17. Vijus ARG229 2008 b÷ra Grafik Venta 124 140 14,5 - - - - - - - -
18. Odil÷ ARG227 2008 sarta Grafik Od÷ 125 142 14,5 - - - - - - - -