VILNIAUS KOOPERACIJOS KOLEGIJA

APSKAITINS INFORMACIJOS FORMAVIMAS

Kiekvienos mons veiklos rezultatas yra gautas pelnas. Didel reikm visai

mons veiklai ir pelno krimui turi informacija, kartu ir apskaitin. Neveltui XX

amius laikomas informacijos amiumi, taiau danai pasitaiko, o tai jau trukdo

darbui ne informacijos trkumas, bet beveri duomen perteklius. Todl vienas

svarbiausi tiksl - kvalifikuotai formuoti reikming informacij, sugebti laiku ir

tinkamai j panaudoti.

Apskaitin informacija formavimo procese tarsi "filtruojama", i pradini

duomen mass atmetant valdymui nereikmingus duomenis. Kaip proceso idava turi

bti pateikiama informacija, turinti patenkinti iuos bendriausius reikalavimus:

- j turi priimti vartotojas, kitaip tariant, ji turi bti perduodama tam tikrais signalais

(garsiniais, vizualiniais ir pan.), kuriuos vartotojas galt suvokti:

- informacija turi bti vartotojui suprantama. Buitiniu poiriu tai reikt, kad j

reikia perduoti tokia kalba, kuri vartotojas supranta;

- informacija turi bti perduodama i patikimo altinio, kuriuo vartotojas pasitiki:

- informacija turi bti perduodama laiku ( kol ja remiantis dar galima daryti valdymo

sprendimus) ir tiksliam adresatui - tam, kam ji yra skirta:

- perduodama informacija turi bti reikalinga vartotojui, o jos krimo

kaina - bent jau ne didesn u teikiam naud.

Apskaita nuoseklus mons atlikt kini operacij fiksavimas bei j

analizavimas bsimj vyki prognazavimas. Ne veltui apskaitos urnalai

prilyginami mons metraiui. Kiekviena monatlieka vienoki ar kitoki apskait.

Net paios maiausios prekybos mons turi bent vien ssiuvin, kuriame paymi

kiek preki ir u koki kain nupirkta, kiek j parduota. Tok ssiuvin galima vadinti

preli apskaitos urnalu.O j ipltus arba vedus dar por urnal ir juose apskaitant

pinig judjim, skol atsiradim ir j grinim bei kitas operacijas, bt galima

kalbti apie buhalterins apskaitos sistem.

mones galima klasifikuoti labai vairiai, taiau klasifikaciniai poymiai, kurie

reikmingi apskaitai yra j skirstymas pagal dyd, pagal veiklos pobd ir pagal

biznio organizavimo form. moni klasifikavimo schema pateikta ... priede.

Maos ir didels pagrindiniai klasifikavimo pagal dyd kriterijai:

1. pardavim apimties trkumas tas, kad pardavim apimtis priklauso

nuo sezonini svyravim;

2. turto dydio trkumas tas, kad pinigais imatuoto moni turto dydis

dl infliacijos nuolat keiiasi ne tik turt sigyjant, bet ir j naudojant;

3. samdom darbuotoj skaiius- tik vienpusikai apibdina moni dyd.

Siekiant ivengti mint trkum, galima sukurti bendr rodikl, kuriame bt

atsivelgiama visus tris kriterijus. Daniausiai nustatoma, kiek produkcijos gali

pagaminti ar parduoti mon, ar kiek preki ji gali perparduoti.

Pagal PM Nr pelno mokesio lengvata juridini asmen, kuri

bendrosios pajamos per mokestin laikotarp nevirija 100 tukst..lit ir vidutinis

srainis darbuotoj skaiius nevrija 10 moniapmokestinamasis pelnas

apmokestinamas 13% pelno (pajam) mokesio tarifu.

Pagal veiklos pobd:

paslaugas teikianios tai nemeterialins sferos mons (buhalterines,

juridines, sveikatos apsaugos, mokymo, remonto paslaugas teikianios). Paslaug

pirkjas daniausisi sunaudoja jos suteikimo metu.

prekybins mons tai mons, kurios galutinis tikslas, kuo pelningiau

parduoti savo produkcij (universalins bei specializuotos parduotuvs, didmenins

prekybos bazs ir kt.). Prekybini moni veikla isiskitia tuo, kad jos sigyja jau

gatavus gaminius, kuriuos vliau parduoda pirkjams, kitaip tariant, perparduoda.

ios mons reikalingos tam, kad padt gaminanioms produkcij monms

pelningai parduoti prekes.

perdirbimo mons tai mons, kurios nusipirkusios aliav, sigijusios

btin rengim ir pasamdiusios reikiam darbuotoj, i ios aliavos pagamina

gatav produkcij, kuri vliau parduoda prekybos monms arba tiesiog

vartotojams.

mirios mons perdirbimo mons norom nenorom usiima ir prekybine

veikla. Kartais ios mons gali paios parduoti savo produkcij ir galutiniams

vartotojams per specializuotas parduotuves. Neretai paios mons gamina

produkcij ir atlieka vairius patarnavimus.

Svarbiausias apskaitos tikslas teikti rekiam informacij ioriniams

vartotojams. Tuo tarpu akcininkui nelabai svarbu, k gamina mon, kurios akcijas

jis sigijo. Jam svarbiau, kok peln ji gauna ir kokia top pelno dalis tenka jam. Todl

finansins atskaitomybs forma turi bti kuo vienodesn visose monse

nepriklausomai nuo j dydio ar veiklos pobdio. Didel reikm moni apskaitos

organizavimui turi biznio organizavimo formos.

Individuali mon nuosavybs teise priklauso vienam savininkui, kuris atsako

u savo sipareigojimus ir veiklos rezultatus visu savo turtu. Visus sandrius

savininkas sudaro savo vardu. Jo monje gali dirbti ir samdomi darbuotojai, kurie

neturi jokios teiss nurodinti savininkui, kaip elrtis vienu ar kitu atveju. Jeigu

personalin mon yra pakankamai didel, savininkas gali samdyti ir valdytojus,

kurie vykdo j nurodymus. Taiau daniausiai tai nedidels prekybos ar paslaug

teikimo mons, kuriose visas funkcijas atlieka patys savininkai.

Usiregistravusios registre ir gavusios valdios leidim veiklai, ios mons

privalo pradti vesti apskait. Vedant apskait, btinai reikia atskirti mons turt

(kur savininkas naudoja mons veiklai) ir asmenin savininko turt (pavyzdiui, jo

gyvenamj nam ar apyvokos daiktus). Taiau, nesinaudodamas juridinio asmens

teismis, toks savininkas kreditoriams, tiekjams, samdomiems darbuotojams bei

valdios organams atsako visu savo turtu, kartu ir asmeniniu.

Privalumai:

lengvas individuali moni krimas, kadangi savininkai rizikuoja tik savo turtu, todl valdios organai daniausiai lengvai duoda sutikim

joms kurti, jeigu veikla yra nedraudiama;

moni savininkai paprastai moka maesnius mokesius, kadangi iuo atveju ivengiama dvigubo apmokestinimo skirtingai negu akcinse

bendrovse;

paprastesn atskaitomyb pajam deklaracija.

Trkumai:

toki moni savininkams nepavyksta sukaupti didelio turto ir smarkiai iplsti gamybos;

savininkai nuolat rizikuoja visu savo turtu, o tai veria juos bti kartais net perdtai apdairius;

firmos egzistavimo laikotarp riboja savininko gyvenimo trukm. monink bendrijas gali kurti keletas savinink (ne < 2 ir ne > 20 fizini ar

juridini asmen) savo noru. J kr asmenys gali patys valdyti, pareigoti iam

darbui vien i bendrijos nari arba naudotis samdom valdytoj paslaugomis. ios

bendrijos nesinaudoja juridinio asmens teismis, todl u savo veiklos rezultatus

privalo atsakyti visu savo turtu. Turtins atsakomybs laipsnis priklauso nuo

bendrijos pobdio.

1. Tikrosios kins bendrijos nariai u bendrijos veiklos padarinius solidariai

atsako visu savo turtu.

Iekovas gali pareikalauti apmokti jam priklausani pinig sum i bet kurio bendrijos nario. Pastarieji patys (ar per teism) privalo isprsti turtinius ginus. 2. Komanditini (pasitikjimo) kini bendrij tikrj nari padtis nieko

nesiskiria nuo tikrosios kins bendrijos nari padties. Tuo tarpu nariai

komanditoriai u bendrijos veiklos padarinius atsako tik tam tikra, neta bendrij,

turto dalimi, todl maiau rizikuoja, bet j taka tvarkant mons reikalus yra daug

maesn. Tikrieji nariai gali net nesuteikti jiems balsavimo teiss.

Privalumai:

kins bendrijos, sujungdamos keleto savinink turt, gali lengviau ir greiiau sukaupti bizniui reikaling l kiek;

Trkumai:

visu savo turtu atsako ne tik u savo, bet ir u partnerio veiklos pasekmes;

mirus ar ijus kins bendrovs bent vienam tikrajam nariui, bendrija iyra ir turi bti steigiama i naujo.

Akcins bendrovs gali kurti daugelis moni, sujungdami savo turt

vien mon. Jie tai daro sigydami akcij. Akcija - vertybinis popierius, suteikiantis

jos turtojui teis balsuoti, gauti tam tikr bendrovs pelno dal, vadinamj

dividend, taip pat leidiantis pretenduoti bendrovs turto dal j likviduiojant.

Bendrov naudojasi juridinio asmens teismis. Tai rekia, kad visi be iimties

akcininkai neatsako savo asmeniniu turtu u mons sipareigojimus ir jos bankroto

atveju rizikuoja netekti tik tos dalies savo turto, kuri jie ne apmokdami u

akcijas.

AB skiriasi nuo UAB tuo, kad jose akcij cirkuliacijos sfera yra udara (kam ir kiek

akcij parduoti sprendia jau esantys UAB naraiai).

UAB statinis kapitalas ne < 10.000,-Lt.

AB statinis kapitalas ne < 100.000,- Lt.

Privalumai:

akcin bendrov gali vienyti neribot savinink kiek, todl gali d\bti didelis kapitalas;

kadangi neskmingos veiklos atveju akcininkai rizikuoja netekti tik savo indlio, tokia nedidel rizika skatina daugel moni pirkti akcijas

ir kartu dalyvauti formuojant bendrovs turt;

kadangi akcin bendrov juridinis asmuo, atskirtas nuo j sudarani fizini asmen, tai jos egzistavimo laikotarpis neribojamas akcij

savinink gyvenimo ar veiklos trukme. Kiekvienas akcininkas gali

parduoti jam priklausanias akcijas kitam asmeniui, bet tai jokiu btu

neslygos bendrovs likvidavimo, tik pasikeis dalis jos akcinink;

akcij savinink ir paios akcins bendrovs nuosavybs atskyrimas reikia, kad tam tikri akcininkai negali diktuoti savo valios visiems

kitiems savininkams (akcininkams), jeigu tik jie neturi kontrilinio akcij

paketo (51% akcij). Tai yra vienas akcininkas negali rizikuoti kit

akcinink lomis;

akcininkai tiesiogiai nedalyvauja valdant bendrov, tam jie samdo savo srities specialistus, kartais visikai nenusimananius apie ekonomik.

Trkumai:

kadangi akcin bendrov naudojasi juridinio asmens teismis, valstyb labiau reguliuoja ir kontroliuoja jos veikl. Tuo ji gina savo piliei

potenciali akcinink interesus. Todl reikia ir daugiau laiko , norint j

kurti;

kadangi akcininkai negali daryti tiesioginio poveikio mons valdymui , todl samdomi valdytojai gali neefektyviai panaudoti akcinink turt;

sudtingesn apskaita ir finansin atskaitomyb.

BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI

Tsiamos veiklos principas reikia prielaid, jog mons veikla trunka neribot laik, bet neina bankroto link ar nra kokios kitos prieasties, dl kurios

reikt nutraukti veikl.. kins veiklos rezultatai nustatomi su paklaida.

Pastovumo principas reikalauja, kad apskaitininkailabai apdairiai keist

apskaitos metodik. To reikia, kad bt galima palyginti keleto laikotarpi veiklos

rezultatus. Taiau io principo taikymas nereikia, kad apskaitos metodika neturi bti

tobulinama. Tik apskaitos metodika turi bti stabili pakankamai ilg laikotarp.

Apskaitos periodikumo principas skalbia, kad, siekiant nustatyti

mons veiklos rezultat, vertinti turimo turto, savinink nuosavybs, prisiimt

sipareigojimdydius, mons veikl btina dirbtinai suskaidyti tam tikrus

ataskaitinius laikotarpius. Pasibaigus tokiam ataskaitiniam laikotarpiui, apskaitoje

sustabdomamons vrikla, apskaiiuojamas veiklos rezultatas, vertinamas turimas

turtas, prisiimti sipareigojimai ir kiti mons finansin bklatspindintys faktai.

Kadangi tos veiklos Stabdymas dirbtinai pasirinktu momentu yra akivaizdiai

menamas (jis atliekamas tik apskaitos knygose ir buhalterijos darbuotoj galvose), o

realiai mons veikla nenurtksta, todl labai sudtinga dviej laikotarpi sandroje

vykstanius procesus teisingai ufiksuoti apskaitoje bei priskirti tinkamam

laikotarpiui. Ataskaitiniai laikotarpiai gali bti vairs, taiau mokesi statymai

nuliamiai, kad taikomas apskaitos laikotarpis yra astronominiai metai. Taiau kai

kurios mons dl savo gamybos specifikos gaki taikyti ne kalendorinius, bet

konkreios j veiklos metus. Tok apskaitos laikotarp gali nusustatyti mons, kuri

veikla glaudiai susijusi su sezonikumu.

Pajam ir snaud kaupimo principas. Jo esm ta, kad kiniai faktai fiksuojami tuo metu , kai jie vyksta. Snaudos registruojamos apskaitoje tuo metu

kai jos susidaro, nepriklausomai nuo to ar buvo kokios nors pinigins imokos. Pajamos tai mons udirbto turto padidjimas ataskaitiniu laikotarpiu,

nepriklausomai nuo to, ar buvo gauti pinigai. Snaudos tai sunaudotas turtas siekiant gauti naud. Kadangi naud galima

gauti tik pardavus produkcij arba suteikus paslaugas, tai snaudomis laikoma tik ta ilaid dalis, kuri yra patirta gaminant produkcij arba teikiant paslaugas ataskaitiniu laikotarpiu.

plaukos tai mons veikloje gautas turtas (daniausiai pinigai). Ilaidos tai ileisti pinigai (ar kitos vertybs), u kuriuos mainais gaunamas

koks nors kitas materialus ar nematerialus turtas, ataskaitiniu laikotarpiu neudirbant pajam.

Palyginimo principas. kini operacij priskyrimas konkreiam

ataskaitiniam laikotarpiui atliekamas laikantis palyginimo principo, t.y. taip, kad per

ataskaitin laikotarp udirbtos pajamos bt palygintos su jas udirbant patirtomis

snaudomis. Todl kiekvieno laikotarpio pabaigoje tenka perirti buhalterini

sskait duomenis ir vertinti, ar tarp j nra ataskaitiniam laikotarpiui nepriskirtin

operacij. Apskaiiuojamas finansinis rezultatas pelnas arba nuostolis.

mons principas reikalauja, kad savininko ar savinink investuotas

mon turtas apskaitoje bt atskirtas nuo j asmeninio turto. Prieingu atveju

beprasmika formuoti koki nors informacij.

Atsargumo (apdairumo) principas reikaluja, kad apskaitininkai labai

atsargiai vertint visus mons veiklos rezultatus.

Piniginio kainojimo principas reikia, kad visos apskaitos operacijos turi

bti kainotos pinigais.

Privaloma moni finansins apskaitos tvarka nustatyta buhalterins apskaitos

pagrind statyme l992m. birelio 18 d. Nr.I- 2654

TURTO SVOKA APSKAITOJE Kiekvienos mons kin veikla pasireikia per produkcijos gamybos arba

paslaug teikimo ir j pardavimo procesus. Nepriklausomai nuo to ar tai nedidel

parduotuv ar stambi gamykla, mons veiklai visuomet reikalingi tam tikri itekliai.

Ekonominiais itekliais yra laikoma visa tai, kas naudojama mons kinje

veikloje. Tai ne tik aliavos, rengimai ir pastatai, bet ir em, ant kurios pastatyti ie

pastatai, ir darbuotojai, sugebantys dirbti tam tikr darb, ir netgi to regiono

kratovaizdis, jeigu jis svarbus mons kinei veiklai (pavyzdiui, monei,

organizuojaniai turizm). Daugelis ekonomini itekli, naudojam tam tikros

mons kinje veikloje, turi savinink ar savininkus, kitaip tariant, yra kakieno

nuosavyb. Pavyzdiui. mon gali nusipirkti pastatus, juose esanius rengimus ir

aliavas, i kuri gaminama produkcija. Visa tai bus nuosavyb. Taiau tiek pastatus,

tiek rengimus galima isinuomoti, tuomet jie bus nuomotojo nuosavyb, o mon tik

laikinai disponuos jais.

Gali bti ir tam tikr ekonomini itekli, apskritai neturini savininko.

Pavyzdiui, mintai turizmo monei ypa svarbus regiono kratovaizdis, kuris i

esms ir nulemia tokio pobdio mons veiklos skm. Taiau koks puikus bt

kratovaizdis, jis neturi konkretaus savininko, todl juo gali naudotis daugelis moni.

Turtu apskaitoje laikomi ekonominiai itekliai, kurie turi savinink, ir kuriais

disponuodama, mon tikisi gauti tam tikr naud ateityje.

Taiau nereikia pamirti, kad bet kuris apibrimas visuomet turi daug slygotum ir negali

absoliuiai tiksliai atspindti sudting tikrovs reikini. mon gali disponuoti ir tokiu turtu,

kuris nelaikomas ekonominiais itekliais. Pavyzdiui, ymaus dailininko paveikslas monje,

kuri gamina mainas, be abejo, yra mons turtas, kadangi jis turi konkret savinink ir

vertintas pinigais. Taiau mons kinje veikloje toks turtas nenaudojamas, todl ir

nelaikomas ekonominiais itekliais. Taiau muziejuje tas pats paveikslas jau

priskiriamas ekonominiams itekliams, nes jis duodaiai monei muziejui konkrei

pajam.

Turto ir itekli ry galima pavaizduoti tokia schema:

Iki iol apie turt kalbjome kaip apie visum. Taiau jis, kaip ir pati mons veikla, yra labai

vairus: em, pastatai, rengimai, aliavos ir kt. Kiekviena tokia grup skirtingai

naudojama mons kinje veikloje. Pavyzdiui, aliavos sunaudojamos i karto, tuo tarpu

pastatai ar rengimai paprastai naudojami netgi ne vienerius metus. Be abejo, mons vadovams

svarbu inoti, kokiu turtu jie disponuoja, ir kaip gali j panaudoti mons veikloje. Juo labiau, kad

turt galima grupuoti ir pagal daugel kit valdymui svarbi poymi: paskirt (pastatai,

mainos, rengimai, transporto priemons, rankiai ir pan.), naudojim (naudojami veikloje,

atsarginiai, nenaudojami), ubaigtumo laispn (nebaigta gamyba, gatavi gaminiai) ir panaiai.

Pirmiausia labai svarbu j suskirstyti pinigin ir nepinigin. Toks grupavimas yra

reikmingas, nes, daniausiai, tik u pinigus mon gali sigyti jos veiklai reikaling grybi,

pinigais apmoka darbuotojams u darb, bankui - palkanas u paskolas ir pan.

Be to, turtas gali bti skirstomas material ir nematerial. alia materialaus turto, kur

galima palytti, mon disponuoja ir neapiuopiamuoju turtu. Aiku, kad tokie dalykai, antai

kaip firmos prestias, patentai, licencijos teikia monei reali naud. Jiems sigyti ji sunaudoja ir

tam tikras las. Todl aiku, kad toks turtas turi bti apskaitomas, o todl ir iskiriamas i

turto visumos. Pagaliau paiai monei svarbu turti visapusik informacij apie turto,

kuriuo ji disponuoja, naudojim. Tarkime, rengimus tikslinga sugrupuoti veikianius,

atsarginius ir neveikianius. Taiau toks skirstymas yra svarbus mons valdytojams, bet ne

ioriniams vartotojams. Mes plaiau pakalbsime apie finansinms ataskaitoms

reikmingiausi turto klasifikavim - jo skirstym pagal naudojimo laik mons kinje

veikloje. iuo poiriu visas turtas skirstomas ilgalaik ir trumpalaik.

Ilgalaikis turtas Ilgalaikiu turtu laikomas tas, kurio naudingo eksploatavimo laikas ilgesnis u vien ataskaitin

laikotarp. is laikotarpis - tai toks, per kur mon tikisi disponuoti mintuoju turtu ir j naudodama

gauti pajam.

Ataskaitinis laikotarpis - tai valdios organ nustatytas laiko tarpas (daniausiai astronominiai

metai), kuriam pasibaigus, apskaiiuojamas mons kininkavimo rezultatas - pelnas arba

nuostolis. skirtum (gaut peln) tarp udirbt per laikotarp pajam ir patirt snaud

valstyb apmokestina. Todl btina tiksliai nustatyti, kokios snaudos buvo patirtos

udirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas. Tuo tarpu ilgalaikis turtas naudojamas ne vien, bet

kelis ataskaitinius laikotarpius. Todl apskaitoje turi atsispindti, kokia ilgalaikio turto dalis

buvo sunaudota per kiekvien ataskaitin laikotarp atskirai.

Antra vertus, tokia informacija yra svarbi ne tik ioriniams vartotojams, bet ir paiai

monei: i pradins ilgalaikio turto verts atmus jo nusidvjimo sum,

apskaiiuojama turto vert, kuria mon disponuoja konkreiu laiko momentu (likutin

ilgalaikio turto vert).

Tarkime, kad rengim, kurio pradin vert (sigijimo kaina) - 6001 lit, mon naudos 5 metus.

Kiekvienais metais ji savo veiklos snaudas turs traukti toki rengim verts dal:

(6000-1):5 = 1200 lit.

Trumpalaikis turtas Trumpalaikiu turtu laikomi pinigai, trumpalaikiai rinkos verytybiniai popieriai,

gautinos skolos, atsargos ir i anksto apmoktos snaudos. Trumpalaikis turtas

paprastai sunaudojamas per santykinai trump laikotarp (daniausiai per vien kins

veiklos cikl). is laikotarpis (ataskaitinis) paprastai trunka vienerius metus, taiau tose

monse, kuri kins veiklos ciklas ilgesnis negu metai, jis gali bti taip pat ilgesnis.

Pinigais laikomi mons pinigai kasoje, pinigai mons sskaitoje banke bei kai kurie

kiti vertybiniai popieriai. Visi ivardyti elementai priskirtini turtui, kadangi turi konkretu

savinink ir naudojami mons kinje veikloje, siekiant gauti naud.

Trumpalaikmis investicijomis laikomi trumpalaikiai rinkos vertybiniai popieriai,

sigyti u laikinai nenaudojamas pinigines las. Rinkos vertybiniams popieriams priklauso:

valstybins obligacijos, akcijos, vekseliai. Juos mon gali gana lengvai parduoti ir gauti ne

tik pradin pinig sum, bet ir tam tikr peln.

Kita labai svarbi trumpalaikio turto grup - atsargos Jomis disponuodama, mon tikisi

gauti naud, pavyzdiui, pardavusi produkcij, kuriai pagaminti buvo sunaudotos tos

atsargos. Jos gali bti labai vairios: aliavos, nebaigtos gamybos atsargos, gatava

produkcija, preks skirtos pardavimui ir pan.

Dar viena trumpalaikio turto grup - tai i anksto apmoktos snaudos. Tai reikia,

kad mone i anksto padar ilaid, kurios snaudomis taps ateinaniais laikotarpiais. Tarkime,

kad mon i anksto sumoka u pastato nuom visiems ateinantiems metams. iuo atveju,

kol mon nesinaudojo pastatu t laikotarp, u kur buvo sumokta, iankstins snaudos

priklausys monei. Antra vertus, jeigu klientas taip ir nesuteiks monei teiss naudotis

pastatu, u kurio nuom buvo sumokta i anksto, tai pastaroji turi teis atgauti sumoktus

pinigus. Taiau pati nuoma buvo mokta ne tiek dl teiss turti pastat, kiek dl galimybs

pelningai t pastat panaudoti, kitaip tariant, tikintis, kad padarytos ilaidos ateityje

udirbs tam tikras pajamas. Taigi i anksto apmoktos snaudos laikomos turtu, nes jos

turi konkret savinink ir skirtos gauti tam tikr naud ateityje, daniausiai pajamoms

udirbti.

Kita trumpalaikio turto grup - skolos monei arba, kitaip tariant, gautinos skolos yra

susijusi su atsiskaitymais u suteiktas paslaugas bei parduotas prekes. Paprastai pirkjai u

mons suteiktas paslaugas ar isist produkcij sumoka pastarajai ne i karto, bet per tam tikr

laikotarp, kuris numatomas pardavimo sutartyse. Taigi pardavimo procesas gali bti suskaidytas

du etapus: turto pardavim ir pinigu gavim. Laiko poiriu danai ie etapai nesutampa.

Pirkimo-pardavimo sutartyje numatytomis slygomis pardavus turt pirkjui, pastarasis tampa

io turto (preki ar paslaug) savininku. Tuo pat momentu pardavjas tampa savininku turto,

kur sutartyje numatytomis slygomis pirkjas keiia prekes. Daniausiai tas keiiamas turtas

bna pinigai. Taiau pardavj ir pirkj daniausiai skiria dideli atstumai. Pirkjas, prie

sisdamas pinigus pardavjui, turi gauti prekes, sitikinti, kad pastarosios atitinka sutartyje

numatytus reikalavimus. Taiau pardavjas, inodamas, kad jis isiunt btent sutartas

parduoti prekes, i karto fiksuoja savo preki (savo turto) pakeitimo kit turt (pinigus) fakt.

Kadangi pardavjas pinig dar negavo, jis sigyja turt, kuris vadinamas pirkjo siskolinimu.

Jeigu pardavjas ito neparodyt savo turto apskaitoje, tai reikt, kad jis tas prekes

paprasiausiai padovanojo pirkjui. Beje, visikai manomas ir atvirkias variantas, kai pirkjas

pradioje persiunia pardavjui pinigus, o pastarasis, juos gavs, isiunia pirkjui prekes. iuo

atveju skol monei fiksuos pirkjas; nes pardavjas bus jam skolingas sutartyje numatyt

produkcij.

Pradedantys apskaitininkai danai sunkiai suvokia skolas monei kaip turt, kadangi is

turtas yra nematerialus. Taiau reikia turti omenyje, kad jeigu dvi mons sudar sutart,

pagal kuri pirmoji i j tiekia prekes, o antroji sumoka u jas pinigus, tai pirmajai

isiuntus prekes (taigi pasikeitus j savininkui), pasikeiia ir pinig, kurie turi bti

sumokti u tas prekes, savininkas, nes prekes ne iaip isiuniamos, bet keiiamos pinigus.

Taigi tas keitimas yra viena kin operacija, ir todl pirkjui tapus preki savininku,

pardavjas savaime tampa pinig savininku. Tai patvirtint kiekvienas teismas, jeigu tik

pardavjas nebt paeids pardavimo-pirkimo sutartyje numatyt slyg.

Kaip matote, turto svoka neatsiejama nuo nuosavybs svokos. Tiksliai nenustaius

nuosavybs, nemanoma nustatyti ir vienai ar kitai monei priklausanio turto dydio.

NUOSAVYBS ESM APSKAITOJE

Kiekvienas turtas btinai turi savinink, o apskaitininkai privalo apskaiiuoti tiek

turt, tiek ir nuosavyb (nurodyti, kam konkreiai priklauso grybs, kuriomis

disponuoja mon). Priklausomyb tarp turto ir nuosavybs ireikiama fundamentine

apskaitos

lygybe:

. Turtas = Nuosavyb

Nuosavybs svoka apskaitoje susijusi su turto investavimo mon altiniu, kitaip

tariant, apibdina, kas konkreiai djo turt mon. Steigiant mon, vis turt deda

savininkai. Jiems priklausys ir mons kininkavimo rezultatas, gaunamas naudojant

vis mons turt. rezultat galima apibdinti kaip peln, pasireikiant konkretaus mons

turto padidjimu, arba nuostol, pasireikiant io turto sumajimu. Todl savinink

nuosavybs pasikeitim galima pavaizduoti taip:

Taigi savinink nuosavyb biznyje atspindi tai, k jie investavo savo imon ir k gavo i

jos veiklos, disponuodami visu turtu. Tokios investicijos yra galimos ir veikiani mon.

Jeigu mon veikia, tai savininkas gali iimti ne tik dt turt, bet ir tai, k mon udirbo.

Be savinink dto turto, mon gali laikinai disponuoti ir pasiskolintu kit moni

turtu, kur vliau reiks grinti savininkams. iuo atveju atsiranda skolintoj nuosavyb, kuri

reikt suprasti kaip mons sipareigojim suteikti tam tikr naud kitai monei skolintojai.

Daniausiai skolintoj nuosavyb suvokiame kaip pasiskolint material turt, pavyzdiui, skol

bankui ar tiekjams. Daniausiai mons tokio pobdio skolas privalo grinti pinigais.

Taiau gali bti ir kitoki mons skol grinimo atvej, pavyzdiui, sipareigojimas

inuomoti pastat ar suteikti kitas paslaugas. iuo atveju mon privalo grinti skol

nepiniginiu turtu. Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad skolintoj nuosavyb atsiranda dl

tikslingos mons veiklos praeityje, tarkime todl, kad mon pasiskolino pinig i banko, gavo

preki i tiekj arba klientas sumokjo i anksto u bsimas paslaugas.

Kaip matote, nuosavyb apskaitoje skirstoma skolintoj ir savinink, todl apskai-

tin lygyb bus uraoma taip:

Turtas = Savinink nuosavyb + Skolintoj nuosavyb

Lygyb tarp turto, kuriuo disponuoja mon, ir savinink bei skolintoj nuosavybs

vadinama apskaitine lygybe. Ji pagrsta dviem poiriais tas paias vertybes, kuriomis mon

disponuoja. Turtas parodo mums, kas konkreiai priklauso monei, kitaip tariant, kuo ji

disponuoja. Skolintoj ir savinink nuosavyb nusako, kiek ir kam priklauso mons turto.

Apskaitine lygyb primena monet, kurios vienoje pusje nurodyta pinig suma, o kitoje -

valstyb, kuriai i moneta priklauso. Kiekviena monetos pus atskirai yra beprasm.

Lygiai taip pat negali atskirai apskaitoje egzistuoti turtas be nuosavybs ar nuosavyb be

turto. Tik kartu ios dvi lygybs puss gyja prasm.

Viskas, kas priklauso monei, yra neta pai savinink, pasiskolinta i kit moni

kreditori arba udirbta naudojant turt, kuriuo disponuoja mon. Taigi i viso turto,

priklausanio monei, atm pasiskolintj, grintin kreditoriams, gausime savinink

nuosavyb - tai, k jie djo mon bei k udirbo, panaudodami vis mons dispozicijoje esant

turt.

1 pratimas. Apskaiiuoti lygyb Reikia apskaiiuoti trkstamas sumas pateiktoje lentelje: rengi mai

Pirkj skola

Pinigai

Atsar gos

I anksto apm.

nuoma

= Akcinis kapitalas

Skola tiekjams

Skola bankui

Skola darbu

ot.

Slola biudet

ui 15000 5000 2000 1500 800 = 10000 5500 3000 1200 ?

? 6500 3600 8000 1300 = 15000 4600 6000 5400 2400 2 pratimas Turto ir nuosavybs sskaitos Pateikiame balanso straipsnius. Reikia nustatyti, kurie i j priskirtini turtui, kurie nuosavybei: 1 Pastatai T 2 Akcinis kapitalas N 3 Ilgalaik skola bankui N 4 em T 5 Atsargos T 6 Nepaskirstytas pelnas N 7 Pinigai T 8 I anksto apmokta nuoma T 9 Skola tiekjams N 10 I anksti apmoktas draudimas T 11 Skola monei T

KINI OPERACIJ TAKA APSKAITINEI LYGYBEI Kiekvienos mons kin veikl sudaro vairs kiniai faktai, pavyzdiui: aliav

pirkimas, nuostoliai dl gaisro, produkcijos pardavimas ir pan. ie faktai skirstomi kinius

vykius ir kines operacijas. Mint kini fakt kilm skiriasi vienu esminiu aspektu: kai

kuriuos i j smoningai vykdo moni darbuotojai, kiti vyksta nepriklausomai nuo j valios.

Taiau negalima pamirti ir j bendrojo bruoo: tiek dl kini operacij, tiek dl kini

vyki btinai turi pasikeisti mons turto ar nuosavybs apimtis ar sudtis. Jeigu nei turtas, nei

nuosavyb nepasikeis, apskaitininkam neturs ko fiksuoti. Pavyzdiui, gali bti sudaryta sutartis

milijonams lit, taiau kol nepakito turto bei nuosavybs sudtis, apskaitininkas negali fiksuoti

kinio fakto.

kiniais vykiais laikomi tokie nuo mons valios nepriklausantys kiniai faktai,

kurie pakeiia mons turto apimt ir (ar) struktr (pavyzdiui, nuostoliai dl gaisro ar kitos

stichins nelaims, mediag sumajimas dl natralios netekties, kaip antai: nubyrjimo,

sudivimo ir pan.).

kinmis operacijomis yra laikoma tikslinga mons personalo veikla,

siekiant konkrei, i anksto numatyt tiksl, keiianti mons turto ir (ar) nuosavybs

apimt ir (ar) sudt, Pavyzdiui, aliav pirkimas, gamini pardavimas, darbo umokesio

imokjimas ir pan. Taigi mons kin veikl dabar galime apibdinti kaip kini fakt sek.

Kadangi tiek kiniai vykiai, tiek operacijos keiia mons turto bei nuosavybs apimt bei

struktr, ie pasikeitimai turi bti parodyti ir apskaitoje. Kaip jau inote, bet kurios

mons bkl galima pavaizduoti apskaitine lygybe tam tikru momentu. vykus kiniam faktui,

keiiasi mons turtas ir (ar) nuosavyb, todl ie pasikeitimai daro tak ir apskaitinei lygybei.

Pakitimai Operacijos

tipas Turto Nuosavybs

Operacij

turinys

Rezultatai

1 +

-

Kasoje gauti pinigai i vairi

pirkj

+ pinigai kasoje

- pirkj siskolinimas

2 +

-

Padidintas statinis kapitalas i

privalomojo pelni rezervo

+ statinis kapitalas

- privalomasis pelno rezervas

3 + + Gauta trumpalaik banko

paskola

+ pinigai sskaitoje banke

+ trumpalaik skola bankui

4 - - Grinta ilgalaiks paskolos

dalis

- pinigai sskaitoje banke

- ilgalaik skola bankui

Dvejybinis raas apskaitoje

Kiekvieno kinio fakto atspindjimas vienos sskaitos debete, o kitos-kredite

vadinamas dvejybiniu rau. Sskait derinys, kai viena sskaita debetuojama, o kita

kredituojama, vadinamas sskait korespondencija. Pastarj sudaro ne maiau kaip dvi

sskaitos, tarp kuri nustatytas vienintelis korespondencinis ryys.

Kaip inome, visi kiniai faktai, dl kuri pasikeiia turto, kuriuo disponuoja mon, ir

(ar) nuosavybs dydis bei struktra, skirstomi smoningai vykdomas kines operacijas ir

nepriklausanius nuo mons darbuotoj valios vykius (gaisras, potvynis ir pan.).

Toks skirstymas finansinje apskaitoje gyja labai didel reikm. Reikalas tas, kad akcininkui

turi bti atskirai parodyta atsitiktini veiksni (vyki) taka mons veiklos rezultatams, kadangi

sprsdamas, pirkti ar nepirkti akcij, bsimasis investitorius nedarys prielaidos, kad mons

patalpos degs ir kitais metais, jeigu deg pernai. Jam reikalinga informacija apie mons veikl

normaliomis slygomis, kitaip tariant, apie veikl, kuri sudaro mons darbuotoj smoningai

vykdom kini operacij visuma. Pastarosios ir sudaro didij kini fakt dal.

Todl kol kas nagrinsime tik kini operacij atspindjim, nesigilindami kini vyki

apskaitos ypatumus, juo labiau, kad sskait korespondencij esm, atspindint tiek operacijas,

tiek vykius, nesikeiia.

Taigi analizuojant konkrei kin operacij, pirmiausia nustatoma, kokius turto,

snaud, pajam ar nuosavybs straipsnius (apskaitos objektus) paveik operacija. Irinkus

reikiamus straipsnius, surandamos koresponduojamosios sskaitos, kitaip tariant, tos, kuri

objektus sudaro atitinkamos turto ar nuosavybs rys. Po to tikrinama, kaip dl kins

operacijos keiiasi koresponduojamj sskait objektai (didja ar maja

kini operacij poveikio turto, nuosavybs, pajam ir snaud

sskaitoms ir balansui

Nuosavyb Pajamos Snaudos Bendra balanso kin operacija

Turtas

skolintoj savinink suma 1.U grynus pinigus

sigytos atsargos

+

-

Nepasikeis

2.Gauta banko paskola + + Padids

3.Apskaiiuotas, bet dar

neimoktas darbo

umokestis

+

+

Nepasikeis

4.Imoktas 3 operacijoje

priskaiiuotas darbo

umokestis

-

-

Sumas

Parduota paprasrj akcij + + Padids

Skolon atlikta paslauga + + Padids

inant konkreios kins operacijos poveik sskait objektams, galima nesunkiai

nustatyti ir sskait korespondencijas (kiekvienu atveju isiaikinti, kuri sskaita turi bti

debetuojama, o kuri - kredituojama). Bet prie tai pravartu visas sskaitas suskirstyti dvi grupes.

Pirmajai priskiriamos sskaitos, kurioms taikytina pirmoji dvejybinio rao taisykl (sskaitos

objekto padidjimas atspindimas debete, o sumajimas - kredite), o antrajai priskiriamos

sskaitos, kurioms taikytina antroji dvejybinio rao taisykl (sskai-tos objekto

padidjimas atspindimas kredite, o sumajimas - debete). Taigi pirmajai grupei bus priskirtos

visos turto ir snaud, o antrajai - skolintoj bei savinink nuosavybs ir pajam sskaitos.

Dvejybinio rao taikymas galina po kiekvieno kinio fakto ufiksavimo ilaikyti

apskaitin lygyb. Tai reikia, kad visi kiniai faktai gali pakeisti arba tik turto struktr, arba turto

ir nuosavybs apimt (balanso sum), arba tik nuosavybs struktr..

Turto ir snaud sskait

apskaitos objekt

Nuosavybs ir pajam sskait

apskaitos objekt

PADIDJIMAI fiksuojami DEBETE

SUMAJIMAI fiksuojami

KREDITE

PADIDJIMAI fiksuojami

KREDITE SUMAJIMAI

fiksuojami DEBETE

6. STUDIJ METODAI Paskaitos, praktikos darbai, savarankiki darbai, diskusijos, situacijos, grupinis darbas. 7. DALYKO STUDIJOMS REKOMENDUOJAMAS LITERATROS SRAAS

1. Autori kolektyvas. Pirminiai apskaitos dokumentai.-V.,1999. 2. Auilis V. Apskaita individualioje monje (dvejybinis raas). V.,1995. 3. Davidaviien R. Apskaitos pradmenys. V.,2000. 4. Dauderis H. Finans apskaita. I-II dalys.- K., 1993. 5. Kalinskas G. Buhalterins apskaitos pagrindai. V.,1996. 6. Kalinskas G., ernius G. Finansin ir menedmento apskaita. moni

apskaitos pagrindai. T.1. - V.,1997. 7. Mackeviius J. Apskaita. V., 1994.

8. Valuis K. Apskaita ir atskaitomyb. V.,1998. 9. LRV statymai ir postatyminiai aktai apskaitos ir mokesi klausimais.