7 meno dienos | 2014 m. rugsëjo 19 d. | Nr. 32 (1093) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2014 m. rugsëjo 19 d., penktadienis

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | Ð o k i s | K i n a s

7md3Pokalbis su pianistu Roku Zubovu

4Prieð spektaklá „Keletas pokalbiø apie (Kristø)“

6Meno simpoziumas „Glass Jazz 2014“

7Gatvës meno festivalis „Vilnius Street Art“

8Michelio Gondry filmas VDFF

9Gdynës kino festivalis

Nr. 32 (1093) Kaina 2,80 Lt / 0,81 Eur

Lijana Ðatavièiûtë

Kai ðiuo metu pasaulyje tiek daugskubos, sumaiðties ir agresijos, tik-rà atgaivà jauti atsidûræs ZinaidosVogëlienës gobelenø pasaulyje.Antrojo „Titaniko“ aukðto sienasnuklojusios tekstilës kompozicijosalsuoja harmonija ir susikaupimu.

Pasakyti, kad Z. Vogëlienë – vie-na ryðkiausiø asmenybiø lietuviøtekstilëje, reikðtø pasakyti labai ma-þai. Man pirmiausia ji yra meninin-kë, kuri stebina. Ne tiek daug teks-tilininkø, kurianèiø daugiau neiketuris deðimtmeèius, geba nuolatnustebinti.

Gal dël to, kad kai kuriose teks-tilës srityse Z. Vogëlienë buvo pir-meivë? Dar 7-ajame deðimtmetyjeji pirmoji ið lietuviø tekstilininkø ið-bandë naujas technikas (kad ir da-bar madingà vëlimà rankomis) beinetradicines medþiagas, dar ikitekstilës miniatiûrø parodø pirmojipradëjo kurti smulkiàjà tekstilæ. Að-tuntojo deðimtmeèio antroje pusë-je ji jau komponavo koliaþus ir ins-taliacijas ið apdegusio popieriaus,kartono, audiniø skiauèiø (vëliau –tikrø musiø, voratinkliø), konstra-vo miniatiûras ið adatø, magneto,veidrodþio ðukiø, stiklo, vielos. Sub-

tiliais atspalviais besiskiriantys su-dþiovinti augalai, þiedlapiai ir sëk-los ákvëpë fitokoliaþø ciklus. Ðian-dien, kai tekstilininkai vis reèiau sëdaprie audimo stakliø, Z. Vogëlienëstebina tuo, kad neieðko spartesniøatlikimo bûdø, bet audþia ilgo irkruopðtaus darbo reikalaujanèiastekstilës kompozicijas.

1966 m. Lietuvos dailës institutàbaigusios Z. Vogëlienës kûryba pa-tyrë ne vienà transformacijà. Jos sti-lius keitësi nuo geometriðkai stilizuo-to, net plakatiðko, atvirai emocingoprie subtilesnio, tapybiðko, alsuojan-èio meditacine nuotaika. Jaunystëjemenininkë lauþë taisykles, nebijojosuklysti, kûrybiðkai interpretavo liau-diðkà tradicijà. Minimalistinës stilis-tikos gobelenai „Þuvëdros“ (1980)ir „Baltas miestas“ (1981) ásitvirtinolietuviø tekstilës istorijoje kaip vieniásimintiniausiø kûriniø. Bendradar-biaudama su architektu GediminuBaravyku (1940–1995), dailininkëiðaudë svarbiausià savo gyvenimokûriná – keturiø gobelenø ciklà„Rytas“, „Diena“, „Vakaras“ ir„Naktis“ (1981–1984), vis dar puo-ðiantá Vilniaus santuokø rûmus, lai-komà vienu sëkmingiausiø archi-tektûros ir tekstilës sàveikos atvejøLietuvoje.

Dabartinë dailininkës kûryba su-sijusi su tapybiniais ieðkojimais, sie-kiu spalvø ir linijø deriniais ávaiz-dinti audinyje dvasines bûtiesmetaforas. Tokiai stilistikai daili-ninkë iðtikima beveik du deðimtme-èius. Kas keleri metai Z. Vogëlienëpristato naujus gobelenø ciklus, ku-riuose vis kitaip interpretuoja pa-mëgtus Lietuvos peizaþo motyvus,audþia naujas tapybines improviza-cijas. Juose nëra monotonijos, pa-sikartojimo.

Á dvi dalis perdalyta antro aukðto„Titaniko“ erdvë pasiûlë parodoskoncepcijà – dvi erdvës, dvi darbøgrupës. Didesnëje ir ðviesesnëje sa-lëje eksponuojami gamtos inspiruo-ti gobelenai. Èia gali pajusti prieðkeliolika metø iðaustø abstrakcijø subaltais fonais ir spalvø kontrastaismagijà (diptikai „Virð þemës“, 1998,„Dzûkija“, 2000, skirtas M.K. Èiur-lionio 125-osioms gimimo meti-nëms), ásitraukti á pilkðvo ir þalsvokolorito kompozicijø, kuriø plokð-tumose tarsi akvarelëje iðtirpsta sà-lygiðki motyvai, interpretacijà („Po-kalbis“, 2000). Eksponuojamiþavintys ir paslaptingi, tarsi rûke bo-luojantys rausvi bei rusvi melanþi-

Vis stebinantiTekstilininkës Zinaidos Vogëlienës paroda „2 viename“

VDA galerijoje „Titanikas“

N U K E L T A Á 6 P S L .

Zinaida Vogëlienë, „Paveldëta pieva I, II, III“. 2009 m. J . L A P I E N I O N U O T R .

„Tvanas Redivius“

2 psl. 7 meno dienos | 2014 m. rugsëjo 19 d. | Nr. 32 (1093)

M u z i k a

Rita Nomicaitë

„Gyvenu muzikos pagalba. Ji ma-ne gelbëjo visà gyvenimà nuo juo-dø minèiø ir nerimo, o taip pat ið-laisvino daug pozityvios energijostuos tamsumus nugalëti. Drástu tvir-tinti, jog muzika – mano egzisten-cijos esmë“, – elektroniniame laið-ke ið Talino ðiø eiluèiø autorei raðëðviesaus atminimo pianistë Alek-sandra Juozapënaitë-Eesmaa (194303 03. Grauþiniai, Molëtø valsè. –2012 11 22. Talinas). 2011 m. M.K.Èiurlionio namuose buvome susita-rusios pasikalbëti spaudai. Profeso-rë ryþosi atsakinëti raðtu, nors taipasirodë tikrai sunku jos galingaiartistinei prigimèiai.

Nedylantys garsai Raðydama lakoniðkai, bet kon-

centruotai, dviem þodþiais tarsi gar-so ataka perteikdama stiprià emoci-jà, A. Juozapënaitë taip pat iðreiðkëpagarbà ir dëkingumà muzikologeiRûtai Skudienei, pavadindama jà„nuostabia entuziaste“. R. Skudie-në Vilniuje suorganizavo ir iðleidograndiozinius pianistës áraðus: Oli-vier Messiaeno ciklà „20 þvilgsniø áKûdikëlá Jëzø“ (dviejø CD albumas;ciklà visame pasaulyje tëra áraðæ voskeletas pianistø) ir Mikalojaus Kon-stantino Èiurlionio kûriniø CD.Laikant rankose kà tik pasirodþiusápastarojo antrà leidimà, turime pro-gà já pasitikti pianistës mintimis iðèia cituojamo susiraðinëjimo. „Pas-kutiná kartà ðiais (2011) metaisÈiurlioná skambinau rugpjûtá Taline.Estijos radijas nusipirko koncertineistudijai naujà fortepijonà. Buvo su-rengta áspûdinga reprezentacija, su-kviesti þymiausi Estijos kultûros at-stovai, taipogi surengtas koncertas,kurio metu pianistai „iðbandë“ in-strumentà.

Kai kuriuos lengvesnius preliu-dus skambindavau vaikystëje, o pas-kui, jau brandþiame amþiuje, reper-tuare jø prisidëdavo vis daugiau irdaugiau. Að su jais taip suaugau, jietapo nuostabiai savi. Tai juk Lietu-vos dangus, jûra, laukai, pievos irpaprastos jø gëlës, eþerai, upës iroðiantys miðkai...“ – ðiø eiluèiø au-torei raðë pianistë Aleksandra Juo-zapënaitë-Eesmaa.

A. Juozapënaitës Èiurlionio in-

Anonsai

Rudens popietë su„Vilniaus arsenalu“

Paskutiná rugsëjo sekmadiená,28 d., 16 val. ansamblis „Vilniaus ar-senalas“ kvieèia á tradicinæ muziki-næ popietæ Taikomosios dailës mu-ziejuje, Arsenalo g. 3A, Vilniuje.Nostalgiðkà rudens popietæ klausy-tojø laukia susitikimas su þinomaisatlikëjais ir nuostabia muzika. Au-tentiðkoje Senojo arsenalo erdvëjeskambës L. van Beethoveno, M. Bru-cho, F. Mendelssohno, J. Franšaixmuzikiniai perlai. Koncerte atlieka-mas G. Kuprevièiaus instrumentinisciklas tarsi laiko tiltas sujungs pra-eitá su dabartimi.

1986 m. susibûræs ansamblis ak-tyvià koncertinæ veiklà pradëjo pometø, atidarius Vilniuje Taikomo-sios dailës muziejø. Èia ansambliorengiami koncertai tapo tradiciniai,o ansamblio pavadinimas buvo su-sietas su muziejaus patalpomis, ku-riose XVI–XVII a. buvo laikomiginklai. Ansamblio repertuaras, ku-rio pagrindà ið pradþiø sudarëXVII–XVIII a. kamerinë muzika,ilgainiui plëtësi, á jà buvo átrauktiávairiø epochø kûriniai nuo anksty-vojo baroko iki ðiuolaikiniø kompo-zicijø. 1998 m. „Vilniaus arsenalas“áraðë pirmà kompaktinæ plokðtelæ„Muzika Lietuvos dailës muziejausgalerijose“. Pastaruoju metu an-samblis vis daþniau atlieka ðiuolai-kinæ muzikà, daugiau dëmesio skir-

damas XX–XXI a. autoriams. „Vil-niaus arsenalui“ ypaè reikðmingaðiuolaikinë lietuviø muzika, jo ini-ciatyva gimsta nauji kûriniai. Nuo2001 m. ansamblio pradëtas kûrybi-nis bendradarbiavimas su iðkiliausiaisnûdienos Lietuvos kompozitoriaisO. Balakausku, F. Bajoru, A. Marti-naièiu, T. Makaèinu, V. Bartuliu,J. Juozapaièiu, M. Urbaièiu, Z. Bru-þaite, L. Narvilaite ir kitais tæsiasiiki ðiol. Nuo 2001 m. ansamblis ini-cijavo ir atliko daugiau kaip 50 lie-tuviø kompozitoriø premjerø.

2006 m. „Vilniaus arsenalas“ pra-dëjo áraðinëti kompaktiniø plokðte-liø ciklà „Erdvës ir laiko atspindþiai“,skirtà ðiuolaikinei lietuviø kompozi-toriø kûrybai. 2006–2011 m. iðleistosketurios kompaktinës plokðtelës suansamblio inicijuotais ðiuolaikiniølietuviø autoriø vokaliniais ciklais irinstrumentine muzika, sukurta2001–2010 m. (áraðyti 25 kûriniai).

Ansamblis aktyviai koncertuoja iryra surengæs daugiau kaip 1000koncertø ávairiuose Lietuvos mies-tuose, taip pat Olandijoje, Prancû-zijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Lat-vijoje, Estijoje. Dalyvavo Lietuvosnacionalinës televizijos ir radijo lai-dø áraðuose.

Kolektyvas yra daugelio tæstiniøprojektø, klasikinës ir ðiuolaikinës mu-zikos festivaliø dalyvis. Nuo 1999 m.ansamblis beveik kasmet kvieèiamasá Paþaislio muzikos festivalá, suren-gë koncertø ðiuolaikinës muzikosfestivaliuose „Muzikos ruduo“ (2002,

2005), „Mariø klavyrai“ (2006), „Iðarti“ (2003, 2006, 2009), „Permai-nø muzika“ (2009), „Jauna muzika“(2014), 2007 m. dalyvavo Reinsber-go naujosios muzikos festivalyje„Rheinsberger PfingstwerkstattNeue Musik“ (Vokietija). Ansam-blis muzikavo Lietuvos muzikø rë-mimo fondo koncertø cikle „Almamater musicalis“, Lietuvos muzikøsàjungos labdaros koncertuose ma-ratonuose „Didysis muzikø para-das“, piligrimø kelio programoje„Ave Maria“ (2000), surengë pasi-rodymø ávairiuose barokinës muzi-kos ir kultûros paveldui skirtuoseprojektuose. Nuo 1998 m. „Vilniausarsenalas“ ágyvendino nemaþai kul-tûriniø projektø, skirtø muzikos irkitø menø sàveikoms.

V Ð Á „V I LN IAUS ARSENALAS“ INF.

VU jungtinis chorasukrainieèius palaikyskoncertais Kijeve

Vilniaus universiteto jungtinischoras, susidedantis ið chorø „Gau-deamus“, „Virgo“ ir „Pro musica“nariø, nepaisydamas Ukrainà kre-èianèiø ginkluotø neramumø, kon-certiná sezonà pradës gastrolëmisKijeve. Kolektyvas dalyvaus 180-àsias ákûrimo metines mininèio Ki-jevo nacionalinio Taraso Ðevèenkosuniversiteto iðkilminguose rengi-niuose ir taip pat surengs atskirà lie-tuviø muzikos koncertà.

Choro vadovë Rasa Gelgotienëpasakojo, kad kvietimà dalyvauti ið-

kilmëse kolektyvas gavo daugiaunei prieð metus, kai karinis konflik-tas Ukrainoje dar nevyko, ir prasidë-jus neramumams buvo linkæs kelionësatsisakyti. „Galiausiai nusprendëmevaþiuoti su jungtiniu choru“, – pri-siminimais dalijosi dirigentë.

Kijevo universiteto jubiliejaus me-ninës dalies organizatorë Ira Duðei-ko tvirtino, kad choro ið Lietuvos –ðalies, kuri visuomet rodë ypatingàpritarimà Ukrainos nepriklausomy-bës siekiams, – dalyvavimas yra la-bai simboliðkas ir svarbus. Pasak jos,situacija Kijeve ðiuo metu rami, omoralinës paramos ir palaikymo,nuoðirdþiø sveèiø dëmesio ukrainie-èiams labai reikia.

Rugsëjo 17–19 d. Kijevo univer-sitete ávyks keletas renginiø, kuriuo-se lietuviø choras atliks neseniaiDainø ðventëje skambëjusias dai-nas. Kolektyvas surengs ir atskiràvalandos trukmës lietuviðkos muzi-kos koncertà. Jis vyks Kijevo T. Ðev-

èenkos universiteto Raudonajamekorpuse, Menø salone, rugsëjo 17 d.18 val.

Choro programoje skambës lie-tuviø liaudies dainos ir patriotinësgiesmës. Kartu su Kijevo universite-to chorine kapela ir solistu ModestuJankûnu dainininkai atliks vienà daláið G. Fauré „Requiem“, skirtà þu-vusiøjø Rytø Ukrainoje atminimuipagerbti. Lietuviø choras ukrainie-èiams veþa ir staigmenà – choro va-dovës Rasos Gelgotienës aranþuotàukrainieèiø liaudies dainà „Oj èij tokinj stoit“. Koncerte akomponuos In-drë Velièkaitë.

VU choristai taip pat ketina nu-veþti studentø iniciatyva visoje Lie-tuvoje surinktà labdarà ir finansinæparamà, jà per medikus savanoriusið Kijevo universiteto perduos Ki-jevo ligoninei, kurioje gydomi ðaliesrytuose suþeisti Ukrainos kariai.

VU CHORØ INF.

Mikalojus Konstantinas Èiurlionis. Kûriniai

fortepijonui. Atlieka Aleksandra Juozapë-

naitë-Eesmaa. SECD003. Iðleido „Semplice“,

prodiuserë Rûta Skudienë

Anonsai

„Alma mater“ vëlmuzikuoja

Lietuvos muzikø rëmimo fondasjau dvideðimt pirmà kartà kvieèia ánaujo 2014–2015 m. sezono „Almamater musicalis“ koncertus. Vil-niaus universiteto Ðv. Jonø baþny-èioje kiekvieno mënesio pirmàjápirmadiená 18 val. klausytojø laukiaásimintini susitikimai su þinomais irsavo kûrybiná kelià dar tik prade-danèiais muzikais.

Pirmajame ciklo koncerte spalio6 d. skambës Lietuvos kariuomenësorkestro (vadovas ir vyriausiasis di-rigentas majoras Egidijus Aliðaus-kas) atliekami kûriniai. Koncertedalyvaus klarnetininkas virtuozasprofesorius Algirdas Budrys, birby-nininkas Egidijus Aliðauskas bei so-listë Marta Lukoðiûtë (sopranas).

Antrajame koncerte lapkrièio3 d. savo talentà dovanos bûrys jaunøatlikëjø: LMTA puèiamøjø ir muða-møjø katedros variniø instrumentø an-samblis, prof. Leonardo Ulevièiaus irLaimono Masevièiaus tûbos ir eufo-niumo klasiø jaunieji virtuozai bei dai-navimo katedros studentai.

Tradiciðkai „Alma mater musica-lis“ koncertø ciklas pagerbia Lietu-vos nacionalinës kultûros ir menopremijos laureatus: gruodþio 1 d. –dalyvauja kompozitorius FaustasLatënas, 2015 m. sausio 5 d. – po-etas, vertëjas Vladas Braziûnas.Kompozitoriaus F. Latëno kûrybosvakare jo kûrinius atliks styginiøkvartetas „Art Vio“ (smuikininkëRûta Lipinaitytë, violonèelininkasPovilas Jacunskas ir pianistë IndrëBaikðtytë). Poetui V. Braziûnui tal-kins Lietuvos nacionalinës kultûrosir meno premijos laureatas sakso-fonininkas Petras Vyðniauskas,

LMTA Miðrus choras (vadovai doc.Dainius Puiðys, doc. Gintautas Ve-nislovas, prof. Jurijus Kalcas) ir li-teratûrologas prof. Skirmantas Va-lentas.

Vasario 2 d. klausytojø laukia ro-mantiðkas susitikimas su ansamblio„Trio grazioso“ narëmis: Joana Ged-mintaite (sopranas), Viktorija Zab-rodaite (fleita), Ðviese Èepliauskai-te (fortepijonas), kurios sako, jog„sudëtingus dalykus mëgsta atliktilengvai, paprastai, grakðèiai“.

Kovo 2 d. koncertas skiriamasNacionalinës M.K. Èiurlionio menømokyklos 70-meèiui. Jame dalyvaus6–12 kl. moksleiviø choras (vadovasRomualdas Graþinis) ir mokyklossimfoninis orkestras (vadovas ir diri-gentas Martynas Staðkus).

Koncertø ciklà kovo 30 d. baigsansamblis ið Norvegijos „Duo okta-va“: Povilas Syrrist-Gelgota (altas) irToril Syrrist-Gelgota (violonèelë).Duetas koncertuos su Lietuvos na-cionalinës kultûros ir meno premi-jos laureate soliste Asta Krikðèiûnai-te bei pianiste Audrone Kisieliûte.

LMRF INF.

terpretacijose neabejotinai girdi-mas mesianiðkas màstymas. Forte-pijonas skamba kaip keliø manua-lø vargonai, ið gelmiø iki pat Dievoskelbdami muzikos didybæ, todël irÈiurlionio paprastumas neatrodoprimityvus, o toks pat sudëtingas.Vienu metu skaidriai girdimi kelisluoksniai, per visà fortepijono dia-pazono plotá tekantys polifoniniaibalsai, kiekvienas savaip dainuojan-tis. Artistës fantazija leidþia Èiur-lionio muzikai skambëti nepapras-tai gyvai, vaizdingai, galima pajustiJohannesà Brahmsà ir Johnà Ca-ge’à (ir kitus: kiekvienam klausyto-jui – „pagal jo sugedimo laipsná“).Todël tai neatrodo maþo egzotiðkokraðto muzika.

Leidinys yra prabangios klasikosstiliaus ir dël kitø dalykø. Knygelësautoriai – Vytautas Landsbergis(straipsnis apie M.K. Èiurlioná,ðiam leidimui papildytas), ÞivilëRamoðkaitë (tekstas apie A. Juoza-pënaitæ-Eesmaa), o diskelis su mu-zika – nedylantis, paauksuotas.

Aleksandra Juozapënaitë-Eesmaa

VU jungtinis choras

„Trio grazioso“

7 meno dienos | 2014 m. rugsëjo 19 d. | Nr. 32 (1093) 3 psl.

M u z i k a

Artëjantis Mikalojaus KonstantinoÈiurlionio gimtadienis (rugsëjo22 d.) – gera proga vël pakalbëtiapie mûsø genijaus atminimosklaidos darbus ir neiðsemiamas jokûrybos áamþinimo idëjas. Jasatnaujinti pasiryþæs þinomas pia-nistas, Vytauto Didþiojo universite-to Muzikos akademijos profesorius,M.K. Èiurlionio proanûkis RokasZubovas, neseniai tapæs memoriali-nio kultûros centro – Èiurlionionamø Vilniuje (Savièiaus g. 11) –direktoriumi. Kalbamës su juo apieistorijà, problemas ir lûkesèius.

Èiurlionio namai Vilniuje – tai voskeli maþi kambarëliai, o Èiurlionioreiðkinys toks neapsakomai didþiu-lis ir begalinis. Ar pakankamai ðivieta iðspinduliuoja Èiurlioniomeno? Kiek spinduliavo èia savolaiku pats Èiurlionis?

Maþo tûrio asociacija man sieja-si su suspausta, labai koncentruotaerdve, kuri turi galingà potencijàsprogti. Èiurlionio menas, galimasakyti, yra tarsi branduolinë ener-gija. Tarkime, jo paveikslai yra ma-þi, o daugelis þmoniø, sugráþæ priejø po 20, 30 metø, nustebæ sako, kadjiems paveikslai ásiminë kaip labaidideli. Taigi mûsø sàmonëje Èiur-lionio mintys iðkyla á kur kas dides-nes erdves. Galimybë ið maþos erd-vës padaryti kaþkokius dideliusdarbus gali bûti ðiems namams gra-þi alegorija.

Vilnius yra tas miestas, á kurá1907 m. Èiurlionis nusprendë per-sikelti gyventi ið Varðuvos. Yra ið-likæ jo laiðkø, kuriuose pasakoja,kaip jam Vilnius atrodo ðákart, kaipjis graþëja, þmonës tampa atvires-ni, daugiau kultûros. Su VilniumiÈiurlionis labiausiai ir susijæs – kaipdirbantis inteligentas, þadinantislietuviðkà savimonæ, tautiná judëji-mà. Tai ir pirmosios dailininkø pa-rodos, ir organizuotas jaunøjø kom-pozitoriø kûrybos konkursas, iraiðkus jo siekis pradëti lietuviðkà kû-rybiná sàjûdá.

Ar gráþæs á Vilniø Èiurlionis ið kartoapsigyveno ðiame name? Kokieðaltiniai patvirtina ðá istoriná faktà?

Iðlikæ labai maþai duomenø, tikþinoma, kad Èiurlionis Vilniuje kei-të adresus, o ðios vietos atradimastam tikra prasme buvo apvaizdosdovana. Èiurlionio draugijos narëRemigija Bukaveckienë, uþsispyrusiir kruopðèiai dirbdama, atrado se-no laikraðèio skelbimà, kuriame ra-ðoma, jog Èiurlionis, gyvenantis bû-tent ðiuo adresu, teikia pianinopamokas. Tada pagal Sofijos Ky-mantaitës-Èiurlionienës atsimini-mus R. Bukaveckienë identifikavo,kad tai yra bûtent tas kambarys, ákurá pirmà kartà Sofija atëjo pasÈiurlioná á sveèius. Galima teigti,kad tai 1908 metai ir kad tai vienin-telë istoriðkai árodyta Èiurlionio gy-venamoji vieta Vilniuje.

Kuo Èiurlionio namai Vilniujeskiriasi nuo kitø Èiurlionio paliki-

Uþeiti pas ÈiurlionáRokà Zubovà kalbina Laimutë Ligeikaitë

mà puoselëjanèiø vietø?Galvojant apie Èiurlionio þen-

klus Lietuvoje, þinoma, iðkyla kelisvarbûs taðkai. Druskininkai – joákvëpimo ðaltinis, ðeima, vaikystë,vasaros ir visa tai, kas já, kaip meni-ninkà, penëjo idëjomis. Ádomiausia,kad Kaune Èiurlionio beveik nebû-ta, bet ten ásikûrë visas jo kûrybospalikimas, fondai, rankraðèiai. Kau-ne, kaip þinia, vyksta pagrindinis jokûrybos iðsaugojimo bei kolekcio-navimo darbas. O Vilnius gali bûtinaujausiø èiurlionistikos tendenci-jø bei aplinkiniø studijø centru, ga-li tapti ryðkiu koordinacijos, infor-macijos centru, skleidþianèiu þiniasapie tai, kas, susijusio su Èiurlioniu,ðiuo metu vyksta. Be jokios abejo-nës, Èiurlionio namai pajëgûs bûtipartneriais inicijuojant Èiurlioniokonferencijas, jau kitais metais nu-matyta, jog vienoje kitoje konferen-cijoje tikrai bus mûsø þymë, nes yrair noras, ir galimybiø, ir jau gautikvietimai ið partneriniø organizaci-jø. Bet ne vien tai. Gyvuoja sena idë-ja – Èiurlionio instituto ákûrimas.Ðios minties ágyvendinimas, many-èiau, gali bûti siejamas ir su Èiur-lionio namais. Taip pat ne maþiausvarbu, kad ðitie namai taptø labiauatpaþástami ir patiems vilnieèiams,ir sveèiams.

Vilnius yra tas miestas, kuriameÈiurlionis matë lietuviðkàjà vizijà.Kaip, pavyzdþiui, ta jau daug metøegzistuojanti Tautos namø idëja,prie kurios lopðio stovëjo ir Anta-nas Smetona, ir daug kitø to metoðviesuoliø. Ir dabar tos idëjos ágy-vendinimo planuose yra numatytaDidþioji Èiurlionio salë bei kiti da-lykai. Tai lyg á prieká þvelgianèioÈiurlionio minèiø realizavimas.

Kaip viena aktyviausiø Èiurlioniopalikimo puoselëtojø þinoma Èiur-lionio draugija. Kuo jûs vienas kitàpapildote?

Esame dvi organizacijos, suinte-resuotos tais paèiais tikslais. Bet prie-monës yra skirtingos. Nuo 1987 m.,kai Èiurlionio draugija buvo ákurta,jie nuveikë labai daug darbø, kuriøsvarbiausi – buvo atrasti Èiurlionionamai, áveiktos visos teisinës ir fi-nansinës kliûtys. Namai tapo Vil-niaus savivaldybës objektu: tai biu-dþetinë, planingai dirbanti ástaiga.Taèiau Èiurlionio palikimo laukasvisuomet yra kupinas savanoriø –vyresniø ar jaunesniø þmoniø, ku-rie sugalvoja ávairiø dalykø, o Èiur-lionio namai – puiki vieta toms idë-joms ágyvendinti, ar tai bûtøspektaklis apie Èiurlioná, ar naujaiinterpretuojami jo muzikos kûri-niai, ar dar kas nors.

Dabar, bûdamas ðiø namø ðeimi-ninku, kà matote esant reikalingapirmiausia padaryti, kà bûtinaitæsti?

Dabar palankus metas apþvelgtivisà kelià, nueità per pastaruosius20 metø (namai oficialiai atidaryti1995 m. rugsëjo 22 d., kitais metaispaþymësime 20-metá). Man teko èia

bûti daþnai, paprastai kaip ávairiøprojektø bendradarbiui, skambintirenginiuose. Manau, didþiausiasdarbas yra padarytas restauruojantpatalpas, gaunant papildomø patal-pø, sutvarkant visà ûká. Tai ilgame-èio direktoriaus, ðviesaus atminimoStanislovo Urbono nuopelnai, ku-ris greta to dar sugebëjo uþmegztiryðius su labai ávairiomis tarptauti-nëmis organizacijomis ið viso pasau-lio ir iðugdyti ðiems namams dvasi-nës ðventovës aurà. Tokiø tradicijønesukursi per savaitæ, tai trunka la-bai ilgai. Todël vienas ið didþiausiømano uþdaviniø – neiðsklaidyti toklimato, nenutraukti ryðiø su þmo-nëmis ir organizacijomis, kurios þi-no, kad èia yra jø draugø ir bendra-minèiø. Ir, þinoma, tæsti visus tuosprojektus.

Kà norëèiau labiau iðplëtoti? Vie-na ið idëjø yra ta, kad mûsø erdvëgalëtø bûti puikus Èiurlionio prista-tymas á Lietuvà atvykstantiems sve-èiams, kurie galbût rytoj ar poryt jauvyks á Kaunà ir ten lankysis Èiurlio-nio muziejuje. Kadangi Èiurlionisyra daugialypë ir netgi daugiakul-tûrë asmenybë (daug metø gyvenoir Lenkijoje, ir Vokietijoje, turëjoryðiø su rusø kultûra, pagaliau uni-kalus jo dailës ir muzikos ryðys), taiprasminga èia suteikti pirmà paþin-ties su Èiurlioniu impulsà, kad nu-vykæs á Èiurlionio muziejø þmogusgalëtø giliau pasinerti á Èiurlioniopasaulá. Mes kaip tik sumanëme pa-rengti pristatymus Vilniaus ekskur-sijø vadovams, planuojame su jaisglaudþiai bendradarbiauti.

Ar Èiurlionio namams netrûkstadailës ar muzikos eksponatø?Namuose pastebëjau palygintimaþai daiktø, susijusiø su Èiurlio-niu. Ar ketinate muziejø moderni-zuoti?

Be abejo, XXI a. technologijosleidþia naudotis ávairiausiais infor-macijos perteikimo bûdais. Viena iðmano ásivaizduojamø ir, manau, re-aliø „ekskursijø“ bûtø Èiurlioniopristatymas jo epochos kontekste.Lankytojus galime pasitikti su kom-piuterinëmis vaizdinëmis priemo-nëmis, su Èiurlionio meno pavyz-dþiais, pateikdami visà kontekstà –parodytume amþininkø drobes, artai bûtø Aleksandras Benua, ar Va-silijus Kandinskis, ar EdvardasMunchas, skambant muzikiniamspavyzdþiams, Èiurlioná palygintumesu kitais tuo metu kûrusiais kompo-zitoriais. Siekiu, kad þmogus pajus-tø, jog Èiurlionis buvo ne kaþkoksvieniðius, o savo amþiaus kûdikis,nors ir pasiþymëjo ypatingais bruo-þais. Tà, beje, labai gerai atskleidë2009 m. vykusi Èiurlionio laikø pa-roda Nacionalinëje galerijoje.

Manau, kad muziejø moderni-zuosime stengdamiesi nepamestiXX a. pradþios autentikos. Mûsøekspozicijoje galima pamatyti tometo baldø, interjero detaliø, daik-tø, kurie nukelia lankytojà á XX a.pradþios estetikà. Bet greta to, tiki-mës, atsiras interaktyviø ekranø, ke-

liomis kalbomis „kalbanèiø“ ausi-niø, taèiau to siekdami dar turimeáveikti sudëtingus intelektualinius irfinansinius iððûkius. Sukurti gerà 20minuèiø vaizdo ekskursijà-pasako-jimà apie Èiurlioná ir jo epochà, irdar pateikti já keliomis kalbomis –tai didelis projektas, bet ðià vizijàturiu.

Lietuvoje apskritai pasigendamaplatesnio ir nuoðirdesnio dëmesioÈiurlioniui. Ar valdþios institucijospadeda jums? Juk ágyvendinti visusðiuos sumanymus nëra vien miestoreikalas. Tai ir Kultûros ministeri-jos, apskritai kultûros politikosreikalas.

Apie tai galime kalbëti keliais as-pektais. 2011 m., kai paþymëjome100-àsias Èiurlionio mirties meti-nes, Lietuvoje iðkilo dilema: arskelbti Èiurlionio, ar Miùoszo me-tus. Buvo parinktas Miùoszas, paþy-mint jo gimimo ðimtmetá. Bet aukð-èiausiø institucijø lygmeniu pavykopasiekti, kad Èiurlionio metus pa-skelbtø UNESCO. Tai leido atliktilabai daug darbø Èiurlioniui. Taèiaureikia pripaþinti, kad vadinamosiosvalstybinës politikos, kaþkokios sta-bilios linijos Èiurlionio klausimu në-ra. Bet tais Èiurlionio metais iðaiðkë-jo labai graþus dalykas: kiekvienamemieste ir miestelyje, kiekvienoje mo-kykloje, kultûros namuose atsiradovienas ar keli entuziastai, kurie savoiniciatyva organizavo renginiusÈiurlioniui. Ir tais metais Èiurlio-niui skirtø renginiø per visà Lietu-và, ko gero, buvo tûkstanèiai. Tuo-met iðaiðkëjo, kad Èiurlionislietuviui yra brangus kaip þmogus.Ar jis svarbus valdininkui?

Manau, kiekvieno Èiurlioniui at-sidavusio þmogaus reikalas yra to-liau aktyviai ir nenuilstamai dirbti,ágyvendinti savo sugalvotus darbus.

Ir kiekvienà kartà vis pasibelsti á val-dininko duris, papraðant finansinësar dar kokios nors paramos. Beje,kai vyko konkursas ðiø namø direk-toriaus pareigoms uþimti, ið savival-dybës pajutau nuoðirdø palaikymàÈiurlionio puoselëjimo idëjoms irpaskatinimà jø imtis. Kultûros mi-nisterija taip pat domisi Èiurlionioreikalais ir girdi iniciatyvas. Manau,savo naujose pozicijose að tæsiu po-kalbius su visomis valdþios institu-cijomis, kad Èiurlionio namai pir-miausiai taptø ryðkiu ðvietëjiðku,edukaciniu kultûros centru ir jau-nimui, ir vyresnio amþiaus þmo-nëms. Kuo labiau ryðkës mûsø ma-tomumas, tuo labiau galësimetikëtis, kad mus vis labiau palaikysir valdþios þmonës.

Koks jûsø pats mieliausias kampe-lis ar eksponatas Èiurlionio na-muose?

Darbo pabaigoje, jei nëra lanky-tojø, einu á Èiurlionio kambará irgroju pianinu. Ten stovi geras „Be-chstein“ firmos instrumentas, tiesa,ne tas, kuriuo skambino Èiurlionis,bet labai panaðus. Tai mano dvasi-nio susikaupimo laikas ir vieta. Taippat turime salæ su fortepijonu, ku-rià stengsimës iðpopuliarinti ne di-dingais koncertais, o jaukiais susi-rinkimais, pabuvimais, panaðiaikaip pavasará vykæs susitikimas sumuzikologu Edmundu Gedgaudu.Tokie renginiai, knygø pristatymai,parodos jau turi savo tradicijà.Stengsimës, kad ðioje Èiurlionioerdvëje bûtø derinami skirtingi me-nai, kad koncertuose iðgirstumëmgyvà þodá, kad tai bûtø susitikimø,bendravimo, dvasiniø klodø ieðko-jimo erdvë. Tiesa, ji niekada nepri-trauks masiø, nes èia telpa nedaugþmoniø.

PARENGË LA IMUTË L IGE IKA I TË

Rokas Zubovas J . U Þ K U R N Y T Ë S N U O T R .

4 psl. 7 meno dienos | 2014 m. rugsëjo 19 d. | Nr. 32 (1093)

T e a t r a s

Anonsai

Ðiemet „Sirenos“ skambësdar garsiau

„Sirenos“ – vienintelis Lietuvojetokio formato tarptautinis teatrofestivalis, kiekvienais metais prista-tantis Europos ir pasaulio teatromeistrus bei naujoves. Vienuolikto-sios „Sirenos“ kvieèia ne tik teatrogurmanus, bet ir tuos, kuriemsteatras nepatinka arba dar nëra pa-þástamas – festivalis siûlo ne vienspektaklio paþinimà sëdint teatrosalëje, bet ir fiziná veiksmà, ásitrau-kimà per visas jusles ir naujus su-krëtimus. Ðiemet „Sirenos“ prista-tys beveik tris deðimtis uþsienio irLietuvos kûrëjø spektakliø.

Ðiø metø programos orientyrai –patyrimus ir tikrus iðgyvenimus re-aliu laiku siûlantys nestandartiniaispektakliai, paèiø kûrëjø ávardijamikaip reiðkiniai, jungiantys teatrà,dailæ, muzikà, architektûrà ir vaiz-duojamàjá menà.

Rugsëjo 25 – spalio 5 d. sostinëjejau antrà deðimtmetá bus tæsiamapaþintis su naujuoju Europos sce-nos menu. Festivalá pradës vokieèiø„Rimini Protokoll“ su specialiai Vil-niui sukurtu interaktyvaus formatokûriniu „Remote Vilnius“ (rugsëjo25 – spalio 4 d.).

Jau vasarà berlynieèiø kûrëjai

nagrinëjo Vilniø, jo istorijas bei ge-ografijà, kad rudená nedidelëmisgrupelëmis þiûrovai galëtø bûti pa-kviesti pabëgti ið teatro. Klausantnurodymø ausinëse, keliaujant ne-tikëtomis trajektorijomis, kiekvie-nas spektaklio dalyvis gaus galimy-bæ sau sukurti unikalià miestodokumentikà. Tokie specialiai kon-kreèiam miestui sukurti teatriniaiprojektai „Rimini Protokoll“ trupësjau buvo pristatyti Sankt Peterbur-ge, Bangalore, San Paule, Berlyne,Bazelyje, Vienoje ir kt.

Kol þmoniø bûrius gatvëse regu-liuos vokieèiø balsai, Nacionaliniodramos teatro scenoje ásikurs olan-dø trupë „Toneelgroep Amster-dam“ su Ivo van Hove’s spektakliu„The Fountainhead“ (rugsëjo 26–27 d.). Amsterdame neseniai pri-statyta kontroversiðkojo belgø re-þisieriaus Ivo van Hove premjerasusilaukë didþiulio þiûrovø ir teat-ro kritikø pripaþinimo.

Teatro þinovai ðià premjerà pa-gal rusø kilmës amerikieèiø raðyto-jos ir filosofës Ayn Rand knygà va-dina ðedevru, liaupsina 800 puslapiøknygos inscenizacijà, aktorius ir, þi-noma, reþisieriø. Ivo van Hove va-dinamas centrine olandø ir belgø te-atro figûra, spektaklius statanèiapagal garsius kino scenarijus. 2004m. uþ iðskirtinius nuopelnus teatromenui reþisierius buvo apdovano-

tas Prancûzijos meno ir literatûrosordinu, kurá yra gavæ Davidas Bo-wie, Bobas Dylanas, Philipas Glas-sas, Vaclavas Havelas. „Nekantriailaukiame galimybës pristatyti Lie-tuvos publikai tai, kas jiems turëtøbûti be galo svarbu“, – teigia Ivo vanHove.

Kitàmet trisdeðimtmetá ðvæsiantidanø trupë „Hotel Pro Forma“, va-dovaujama lietuviams jau paþásta-mos vienos ryðkiausiø ðiuolaikinioEuropos teatro vizionieriø KirstenDehlholm, rugsëjo 28–29 d. kviespamatyti Vladimiro Nabokovo ro-manà „Juokas tamsoje“, prisodrin-tà vaizdo ir garso efektø, o kiekvie-name veiksme susipaþinti su vis kitatos paèios istorijos versija.

Olandø ir danø spektakliamspraëjus, þiûrovai vël bus kvieèiamiiðmainyti sëdëjimà teatro këdëse ákardinaliai kitokio pobûdþio for-matà.

Rugsëjo 29 – spalio 1 d. naujau-sias ir novatoriðkiausias ðiuolaiki-nio Rusijos teatro atstovas „PostTheatre“ pristatys ðeðias valandasveikiantá garsaus britø dramaturgoMarko Ravenhillo pjesiø muziejø„Shoot / Get treasure / Repeat“.16-os trumpø pjesiø ciklas apie ko-vos su terorizmu paveiktà mûsø kas-dienybæ virsta netradicine galerija,kurioje istorijos yra pristatomos pa-sitelkus projekcijas, vaizdo ir garso

Netrukus, spalio 3 d., dramaturgëTeklë Kavtaradzë ir antrus metusreþisûros pagrindus Maskvojestudijuojantis Tadas Montrimasþiûrovams pristatys naujà kûriná„Keletas pokalbiø apie (Kristø)“.Spektaklio dailininkë – maskvietëKristina Voicechovskaja, vaidinaDovilë Karaliûtë, Rokas Petrauskas,Eglë Ðpokaitë, Adelë Teresiûtë,Vygandas Vadeiva.

Teklë Kavtaradzë (g. 1990) – ki-no dramaturgë, baigusi studijas Lie-tuvos muzikos ir teatro akademijo-je. Raðytojos gebëjimai buvoávertinti dar mokantis mokykloje(2006 m. leidykla „Tyto alba“ iðlei-do pirmàjà prozos knygà „Nespal-vota“, 2008 m. antràjà – „Basomispo naktiná miestà“). Dar akademi-joje ji pradëjo mokytis teatro dra-maturgijos pagrindø su dëstytoja iðÐvedijos Anna Lina Hetzberg. Pir-moji uþbaigta pjesë ,,Namisëda, ar-ba Kambarys pilnas personaþø“2011-aisiais laimëjo nacionalinësdramaturgijos festivalio „Versmë“konkursà, pjesë pastatyta Lietuvos na-cionaliniame dramos teatre (2012 m.,reþ. G. Tuminaitë). 2013 m. tam pa-èiam konkursui paraðyta pjesë„Keletas pokalbiø apie (Kristø)“ –antras dramaturgës kûrinys teatrui,pristatytas ne tik Lietuvoje, bet irLatvijoje.

Lietuviø dramaturgijos tyrinëto-ja Auðra Martiðiûtë apie jaunàjà au-toræ ir jos kûrybà sako: „Pjesëse, ki-no scenarijuose ryðkëja stipriosiosjaunos dramaturgës Teklës Kavta-radzës savybës – gebëjimas kasdie-

nybëje áþvelgti ir apraðyti situacijas,kuriose personaþai atranda pama-tines þmogaus gyvenimo vertybes –ðeimos ryðius, draugystæ, meilæ ar-timui. T. Kavtaradzës personaþaimetai po metø auga: pradëjusi nuovaikø, paaugliø gyvenimo proble-mø, dramaturgë sukuria vis ávaires-nio amþiaus personaþø amplitudæ.Kamerinë, intymi pjesë „Keletaspokalbiø apie (Kristø)“ kalba apiepaaugliø, jaunø þmoniø, jø tëvø su-artëjimà. Èia veikia dvi seserys (jau-nos moterys), vaikinas (jaunas vy-ras), du broliai (paaugliai), mama,tëvas, kaimynas, mokytojas-kuni-gas. Yra gimtoji ðalis ir uþsienis, ákurá iðvykstama. Yra ðeima ir atski-rai gyvenantis tëvas. Yra buities ru-tina ir mirties, iðsiskyrimo, gyveni-mo praradimo, artimo þmogauspraradimo nuojauta. Kamerinëjeerdvëje sutalpinamas maþas mûsøvisuomenës modelis. „Visuomenið-kumas“ pjesëje neafiðuojamas, betnujauèiamas.

Teklë Kavtaradzë pjesæ kuria tar-si ið nufilmuotø kasdienio gyveni-mo fragmentø. Tiksliai uþfiksuojadialogo niuansus. „Stambiu planu“matome besikalbanèius personaþus.Ið pirmo þvilgsnio èia nieko ypatin-go neávyksta. Kita vertus, visi pje-sës personaþai yra patyræ didelestraumas – jauna mergina iðvaþiuo-ja gyventi á kità ðalá, tëvas neben-drauja su dukromis, vaikinas turimáslingà liûdesio prieþastá ir t.t. Ta-èiau traumos paliekamos „uþ kad-ro“, o èia, mums prieð akis, vykstamaþesni ar didesni personaþø atra-dimai. Klausantis pjesës veikëjø po-

kalbiø apima dvejopi jausmai: vienavertus, nereikðminga, kasdieniðka,paprasta, buitiðka, kita vertus – yrakai kas daugiau.

Pjesëje rodoma, kaip personaþaisuartëja. Kaip nuo prieðiðkumo, at-þarumo, ðaltumo, priekabumo perpokalbius einama draugiðkumo, su-pratingumo link. Kai neeksponuo-jami skaudþias patirtis sukëlæ ávykiai –atrodo, kad paprasèiausiai klauso-mës personaþø pokalbiø. Taèiau po-kalbiai neerzina, nenusibosta: smal-su, kas bus toliau. Ir ávyksta labaisvarbûs dalykai, personaþø (taip patir pokalbius girdëjusiøjø) gyvenimastampa tikresnis, vertingesnis.

Pjesës epizodai primena JonoMeko filmuotà gyvenamosios aplin-kos pasaulá – techniniai trikdþiai tiksustiprina aplinkos, joje esanèiøþmoniø tikrumo pajutimà. Kiekvie-na nauja pjesë paskatina galvotiapie tai, kokie pokyèiai vyksta da-bar raðomoje lietuviðkoje dramoje.

Susipaþinus su Teklës Kavtaradzës„Keletu pokalbiø apie (Kristø)“ ryð-këja linija, vedanti prie gyvenimo,aplinkos, þmogaus realumo, kasdie-nybës, geriau matomos ne buitiðkos,o metonimiðkos mûsø pasaulio de-talës. Tai nebe senasis postmo-dernizmo fragmentiðkumas – ðaltas,atskiriantis, afiðuojantis susvetimë-jimà, ryðiø stokà, o kitoks, bylojan-tis apie suartëjimà, svarbias patir-tis: ðeimos, gimtosios þemës, savoartimo...“

Dramaturgë Teklë Kavtaradzëpabrëþia: „Pjesë „Keletas pokalbiøapie (Kristø)“ – mûsø, ðiandien gy-venanèiø jaunø þmoniø, pokalbiøfragmentai. Tik ið dialogø ir mono-logø sudarytoje pjesëje gilinamasi ájaunø þmoniø santykius: á bandymuskurti santykius, ieðkoti santykio, ið-laikyti santykius, atrasti santyká sukitais ir su savimi, taip pat kaip su„kaþkuo“ daugiau. Ðiandien labailengva sutrikti ieðkant ne tik tikëji-

áraðus, instaliacijas, kinà, radijo te-atrà ir kitokius veiksmus, simulta-niðkai vykstanèius skirtingose „Me-nø spaustuvës“ erdvëse.

„S IRENØ“ INF.

Premjeros

Jaunimo teatras kvieèia ápremjerà „Nykstanèiosrûðys“

Pirmoji ðio sezono premjera, á ku-rià Valstybinis jaunimo teatras þiû-rovus pakvies jau rugsëjo 20–21 d.,bus èekø dramaturgo Petro Zelen-kos pjesës „Nykstanèios rûðys“ pa-statymas (ið èekø kalbos vertë An-drius Jevsejevas). Perkelti ðá kûriná áteatro scenà ëmësi reþisierius Rolan-das Augustinas Atkoèiûnas. Premje-riniame spektaklyje vaidina: AleksasKazanavièius, Neringa Varnelytë,Auðra Pukelytë, Rasa Marazaitë, Ser-gejus Ivanovas, Nerijus Gadliauskas,Saulius Sipaitis, Vidas Petkevièius irkiti. Spektaklio scenografas – Mari-jus Jacovskis, kostiumø dailininkë –Jolanta Rimkutë, kompozitorius –Martynas Bialobþeskis, videodizaine-ris – Ðarûnas Mikulskis.

Reþisierius R.A. Atkoèiûnas jauseniai siûlë Jaunimo teatrui atkreip-ti dëmesá á tai, kà kuria garsus èekødramaturgas, kino ir teatro reþisie-rius Petras Zelenka. Ðiam meninin-

Netikëtai atrasta kasdienybëArtëjant spektakliui „Keletas pokalbiø apie (Kristø)“

mo, bet ir savæs paties, atramø irvertybiø, todël kyla didelis ákvëpi-mas ir noras tiesiog „pasiklausyti“,pabûti atvirø pokalbiø tarp panaðiaisutrikusiø ir ieðkanèiø þmoniø liu-dininku. Tarp þinojimo ir neþinoji-mo, tikëjimo ir netikëjimo, ilgesioir artumo besiblaðkantys persona-þai yra labai arti mûsø. Lygiai taippat arti, kaip ir tai, ko, esu tikra, vi-si mes ieðkome – kad ir skirtingaisbûdais.“

Tadas Montrimas prieð porà me-tø baigë Lietuvos muzikos ir teatroakademijà, kur mokësi vaidybos(kurso vadovas – Jonas Vaitkus), oðiuo metu studijuoja reþisûrà Mask-vos Vsevolodo Mejerholdo teatroinstitute (kurso vadovas – ViktorasRyþakovas). Lietuvoje debiutuojan-tis reþisierius apie naujà kûriná sa-ko: „Svarbiausia jo tema – ðiandie-nos þmogaus tragedija, kurià galimaapibûdinti jau turbût ne kartà gir-dëtu liûdnu pokðtu: mûsø 7 milijar-dai, o pasikalbëti nëra su kuo. Oapie kà ðiandien norisi kalbëti? Ko-kios temos dabar mums svarbios irkodël nebeuþtenka interneto teikia-mø galimybiø iðsisakyti, bendrautivirtualiai? Gal ëmëme ilgëtis pra-rasto santykio su gamta, Dievu, ar-timaisiais ir galø gale – savimi? Ogal tai lemia kitos prieþastys? Taiman atrodo labai ádomi uþduotisðiandien, kai lyg ir gerai gyvenam,bet „kaþko“ trûksta, „kaþkur“ tuð-èia, o „kaþkur“ duria. Priartëti prieto nesuprantamo „kaþko“ ir yra di-dþiausias iððûkis.“

PARENGË DA IVA ÐABASEV IÈ I ENË

kui sëkminga pradþia kino pasau-lyje pelnë ne vienà apdovanojimà.Jo filmas „Karamazovai“ 2008 m.nominuotas „Oskarui“ geriausiøuþsienio filmø kategorijoje. 2001 m.Prahos Dejvicke teatre P. Zelenkadebiutavo kaip dramaturgas ir teat-ro reþisierius. Rezultatas pranoko lû-kesèius – „Paprastos beprotybës is-torija“ buvo pripaþinta geriausiametø pjese.

2011 m. sukurta pjesë „Nykstan-èios rûðys“ buvo pastatyta Naciona-liniame Prahos teatre ir visai netru-kus, suvaidinus 50-àjá spektaklá,baigs savo gyvavimà Èekijoje. Dra-maturgas dþiaugësi, kad kaip tikðiuo metu ruoðiamasi jos premjeraiVilniuje ir þada kitais metais aplan-kyti Jaunimo teatrà.

„Nykstanèios rûðys“ – tai pjesë,kurioje kalbama apie þmoniø santy-kius, þmogiðkumà ir pasirinkimà tarpto, kas naudinga, ir to, kas teisinga;tarp naudos ir iðtikimybës savo prin-cipams bei vertybëms; galiausiai èiakalbama apie pasirinkimà eiti kartusu mase arba iðlikti tos nykstanèiosrûðies atstovu – savotiðka salamandra,kai tavo likimas priklauso nuo gebë-jimo prisitaikyti prie pasikeitusiø gy-venimo sàlygø ir nuo sëkmës savo ke-lyje sutikti daugiau tokiø þmoniø,kurie áþvelgs tavo iðskirtinumà ir lai-kys já vertybe, o ne trûkumu.

JAUN IMO TEATRO INF.

D . M A T V E J E V O N U O T R .Teklë Kavtaradzë ir Tadas Montrimas

7 meno dienos | 2014 m. rugsëjo 19 d. | Nr. 32 (1093) 5 psl.

Tarptautinio ðokio festivalio „Aura24“ publika turës galimybæ iðvystispektaklá „Dviejø kambariø butas“(„Two Room Apartment“), 2013 m.Izraelio ðokio kritikø draugijosiðrinktà geriausiu metø pasirodymu.Ðis Izraelio kûrëjø Nivo Sheinfeldoir Oreno Laoro darbas yra naujaoriginalaus pastatymo, kurá prieð27 metus sukûrë ir atliko Liat Drorir Niras Ben Galas, versija.Spektaklio „Dviejø kambariø butas“premjera 1987 m. Tel Avive vyku-siame festivalyje „Ðokio atspalviai“tapo savotiðku lûþio taðku beiproverþiu tuometinëje Izraelioðokio scenoje ir sulaukë áspûdingotarptautinio pripaþinimo. Ne ma-þesnë sëkmë lydi ir „prikelto“spektaklio versijà. Izraelio ðokëjaiNivas Sheinfeldas ir Orenas Laorassu ðiuo spektakliu nuolat keliaujapo viso pasaulio scenas. Spalio 10dienà já pamatysime ir Kaune.Siûlome ðokio kritikës DeborahFriedes Galili pokalbá apie naujà„Dviejø kambariø buto“ versijà suðokëjais Nivu Sheinfeldu ir OrenuLaoru.

***Daþnai teigiama, kad ðokis – lai-

kiniausia meno forma. Pasirodymuipasibaigus, nelieka jokio apèiuopia-mo palikimo. Ðokis toliau gyvuojatik þiûrovø mintyse ir atlikëjø kû-nuose. Taèiau ðie atminimo pëdsa-kai yra gana silpni. Jei kûrinys ne-átrauktas á repertuarà, kyla pavojus,kad jis gali likti uþmirðtas visiemslaikams.

Ðokio istorijoje gausu pavyzdþiø,kai profesionalûs ðokëjai atkuria se-nas kompozicijas, siekdami ákvëptigyvasties scenoje neberodomiemsðokio kûriniams. Pats rekonstrukci-jos ir perkûrimo procesas yra iððû-kis, keliantis daug klausimø. Kokiayra kûrinio esmë? Kokiais ðaltiniaispasitikëti ir kurià versijà pasirinkti,jei kûrinys jau buvo perstatytas ke-letà kartø? Kokiems ðaltiniams teik-ti privilegijà: vaizdo áraðams ar bu-vusiø ðokëjø atminèiai? Koks tikslasrekonstruoti senà kûriná? Kiek dë-mesio skiriama praeièiai, þinant,kad atkurtas ðokis bus rodomas da-bartyje? Kaip ásijausti á praeityje gy-venusiø ir dirbusiø ðokëjø kurtàvaidmená?

Izraelio ðokëjai Nivas Sheinfel-das ir Orenas Laoras su ðiais ir daugkitø klausimø susidûrë vos pradëjæspektaklio „Dviejø kambariø butas“rekonstrukcijà.

Kaip prasidëjo jûsø projektas? Galgalëtumëte plaèiau papasakoti,kodël pasirinkote bûtent ðá pasta-tymà?

Oren Laor: Jau seniai norëjomesukurti duetà, artimiau susipaþintivienas su kitu scenoje. Tada pagal-vojome: „Nejaugi eisime á studijà,aptarinësime savo santykius ir ban-dysime ið to kà nors sukurti?“ Tuometu toks kelias mums neatrodëpriimtinas. Norëjome jau sukurtosmedþiagos, kaþko, kà galëtume for-

Ð o k i s

Prikeltas ðokisPokalbis apie naujà „Dviejø kambariø buto“ versijà

muoti, su kuo galëtume þaisti ir eks-perimentuoti. Gal skamba paradok-saliai, bet jautëme, kad pasirinkæsvetimà medþiagà, labiau suartësimeir surasime vienas kità ðokyje. Pama-nëme, kad puikiai tiks ðis daug gali-mybiø atveriantis duetas („Dviejøkambariø butas“).

Niv Sheinfeld: Á ðio pastatymo kû-rybos procesà þvelgiau kaip á þaidi-mà, kuriame galime „rinkti taðkus“,suteikti jam savo prieskoniø: idëjøir interpretacijø. Maþa to, jauèiauir asmeninæ simpatijà Nirui BenGalui ir Liat Dror. Pradëjau ðokëjokarjerà jø kompanijoje 1992–1997metais.

Izraelio ðokio istorijoje „Dviejøkambariø butas“ buvo labai svarbus.Po ðio pastatymo pasikeitë Izraelioðokio scena. Kûrinys buvo rodytastûkstanèius kartø visame pasaulyje.Jis ilgai gyvavo ir sulaukë didþiuliosusidomëjimo ir sëkmës.

O. L.: Manau, yra daug panaðu-mø tarp Niro ir Liat meniniø aspi-racijø ðiame duete ir mûsø su Nivutikslø. Mes dalijamës panaðiomis vi-zijomis ir troðkimais, norime juosperteikti þiûrovams. Siekiame mi-nimalizmo, norëdami atskleisti pa-èià esmæ. Nenorime scenoje rodytinemirtingø dievø. Esame mirtingi,o tai, kà matote, yra laikina, gyvuo-ja tik èia ir dabar. Siekiame papras-tumo, o bûtent ðis duetas buvo la-bai paprastas ir subtilus.

Nivai, minëjote, kad savo karjeràpradëjote su Niru ir Liat? Kaipdabartinis darbas fiziðkai jungiasisu patirtimi, gautoje ið ðios kom-panijos?

N. Sh.: Pagrindiniai principai irterminai, tokie kaip plié, atsipalai-davimas, kritimas ant þemës, laisvasjudëjimas, energingas judesys ir psi-chologizmas judesyje, – tai dalykai,su kuriais að uþaugau, tad jausmassugráþtant á darbà, pagrástà tais pa-èiais elementais, buvo ganëtinai na-tûralus. Judesio prasme, jauèiausikaip namie.

Papasakokite apie procesà perke-liant spektaklá á ðiandienos scenà.

O. L.: Mes nuvykome á „BeitAriela“ bibliotekà ir surinkome vi-sà ámanomà informacijà apie„Dviejø kambariø butà“: interviu suNiru ir Liat, kritikø atsiliepimus, ko-mentarus apie ðá darbà. Ypaè svar-bi buvo informacija apie tai, kaipNiras ir Liat màstë apie ðá kûriná,taip pat kritikø atsiliepimai.

N. Sh.: Dar nusipirkome knygà„Iðsaugojimo politika“ („Preserva-tion Politics“), kurioje raðoma apiesenø ðokiø atkûrimo procesà. No-rëjome daugiau suþinoti, kaip atli-këjai atkuria jau esamus vaidmenis.Galiausiai susitikome su Niru irLiat, norëdami gauti jø sutikimà re-konstruoti ðá darbà ir pateikti savointerpretacijà. Jie mums suteikë lais-væ – patikëjo mumis. Esame uþ taibe galo dëkingi.

Kai paklausëme jø: „Kaip mano-te, apie kà ðis duetas?“ Liat atsakë:

„Mano akimis, jis apie du þmones:apie buvimà kartu ir atskirai. Èia es-miø esmë.“

O. L.: „Vienatvë prieð bendrys-tæ“, – pasakyèiau taip. Man pati-ko, kad jie ðnekëjo ne apie ðoká, oapie idëjà. Kalbëjo ne apie tai, koksturëtø bûti judesys, bet apie klausi-mus, susijusius su veiksmu scenojeir uþ jos.

N. Sh.: Galiausiai pradëjomedirbti su filmuota medþiaga. Ma-nau, svarbiausia per visà ðá procesàmums buvo surasti raktà á savo bu-tà. Dirbant iðkilo daug klausimø.Kai kuriuos jø palikome scenojekaip pasirodymo dalá. Átampa tarpmeniðkai perdirbtos medþiagos irmûsø ádëto darbo jauèiama per vi-sà kûriná.

O. L.: Mums buvo itin svarbu, kadspektaklis neatrodytø tarsi dinozau-ras, kuris atvedamas ant scenos sie-kiant parodyti, koks jis buvo graþus.Ne toks kûrinio rekonstrukcijostikslas. Kai keletà kartø atlikome vi-sà kûriná taip, kaip tà darë Niras irLiat, supratome, kad kûrinys taptødinozauru, muziejiniu objektu. Tu-rëjome áneðti savo poþiûrá: jei jaudarome, turime daryti savaip. Taibuvo antras viso proceso etapas –iðsilaisvinti ið Niro ir Liat sukurtoðokio ir iðtyrinëti savo kûno kalbàjau sukurtoje struktûroje.

Kuo jûs, Nivai ir Orenai, ðiamekûrinyje esate panaðûs á Nirà ir Liatir kuo skiriatës? Kiek jûs bûnatesavimi? Kur galima pastebëti pana-ðumus ir skirtumus?

O. L.: Du mënesius prieð premje-rà, kai jau buvome nukopijavæ visàmedþiagà ið vaizdo áraðø ir keletàkartø pabandæ kûriná atlikti, priëjo-me krizæ. Judesys, niuansai, elgesysbuvo ne mûsø – viskas jø. Negalë-jome pasakyti, ar esame savimi artiesiog reprezentuojame Nirà irLiat. Tai buvo labai silpna. Tiesa,klausimas „kas mes?“ nebuvo pa-grindinis. Svarbiau buvo meniniaipasirinkimai. Kai kurie 1987 metøsprendimai visai mûsø nebejaudinoir neátikino.

Tuomet nusprendëme improvi-zuoti studijoje. Leidome sau iðmestidalá medþiagos, jà keitëme, perdë-liojome, þaidëme su muzikalumu,tempu, bandëme áterpti savas Niroir Liat judesio variacijas. Dirbome,kol po truputá áneðëme dalelæ savæsir savo poþiûrio á ðá darbà.

Pavyzdþiui, originaliame varian-te buvo viliojimo scena, kurioje Liatprieina prie Niro ir pradeda já ero-tiðkai nurenginëti, palikdama tik suapatiniais ir batais. Mes radome vi-siðkai kitoká priëjimà prie ðios sce-nos. Tuo momentu jautëme visai neseksualø intymumà, todël pakeitë-

Kai kalbama apie du vyrus su aukðtutestosterono lygiu, tokie elementaikaip energija, balansas ar ðvelnumasðaukte ðaukiasi kitokios ekspresijosbûdø ir elgesio. Originalus kûrinysatspindëjo nuolatines lyèiø kovas, omes paþiûrëjome á dviejø tos paèioslyties þmoniø santykius.

Taip pat nusprendëme publikàsodinti aplink scenà, o ne prieðais.Norëjome dalintis savo intymumusu publika, kad ði pajustø kiekvie-nà detalæ ir niuansà.

Apibendrindamas pasakyèiau,kad visas procesas vystësi trimis eta-pais. Pirmiausia mes turëjome per-

me ðià scenà. Að visiðkai nusiren-giu prieðais Nivà ir uþsiropðèiu jamant rankø tarsi maþas vaikas, sie-kiantis patogumo ir apsaugos, o Ni-vas neðioja mane ir lëtai juda, lygnorëdamas mane uþmigdyti. Ði sce-na tapo tokia intymi mums patiems,kad negalëjome nepakeisti ir origi-nalaus garso takelio. Reikëjo kaþ-ko labai artimo, reikëjo mûsø mu-zikos. Nutarëme panaudoti EltonoJohno kûriná „Goodbye YellowBrick Road“.

N. Sh.: Vien faktas, kad ant sce-nos esame du vyrai, o jie – vyras irmoteris, jau yra didþiulis skirtumas.

raðyti á savo kûnus kûrinio tekstà.Kai tai padarëme, tapome „Jais“(Niru ir Liat). Antrame etape nu-sprendëme improvizuoti ir keistiderinius, leidome sau kalbëti judë-dami. Kalbëtis ir klausti visko, kastik ðovë á galvà. Taip dirbant atsivë-rë du sluoksniai: pirmas buvo jø re-zultatas, o antras – mûsø refleksija.Treèiame etape mes sujungëmeðiuos du elementus ir gavome da-bartinæ „Dviejø kambariø buto“versijà.

VERTË G INTARË ÐÈAV INSKA I TË

G . D A G O N N U O T R A U K O S

6 psl. 7 meno dienos | 2014 m. rugsëjo 19 d. | Nr. 32 (1093)

D a i l ë

niai peizaþai („Ankstyvo ryto þen-klai“, 2008; „Tëviðkës rugiai“, 2009;triptikas „Paveldëta pieva“, 2009).

Taèiau bûtø neteisinga Z. Vogë-lienæ apkaltinti idiliðku poþiûriu ápasaulá. Netgi atvirkðèiai – „gamti-niuose“ romantikës gobelenuoseyra tikro skausmo gaidø. Siekdamaatspindëti ðviesià ir tamsià to patiesobjekto pusæ, dailininkë verþiasi ájuodos ir baltos spalvø kontrastodiptikus („Virð þemës“, 1998; „Dvy-niai“, 2007), neiðsitekdama viena-me kûrinyje pasakoja savo istorijastriptiko forma („Kanoja“, 2007).

Antroje salëje vyrauja kitos nuo-taikos. Pritemdytoje aplinkoje iðka-bintus paskutinius darbus – gobele-nus ir nuotraukø serijà – dailininkëávardijo bendru pavadinimu „Nyks-tantis Uþupio koloritas“ ir skyrë kai-mynui, skulptoriui Stanislovui Kuz-mai atminti. Anot autorës, tai jos

siunèiama þinutë mus palikusiambièiuliui. Dalá gobelenø Z. Vogëlie-në jau rodë 2013 m. Kauno bienalælydinèioje parodoje „Sidabrinisðnabþdesys“, priversdama visus nu-stebti dël pasikeitusio kûriniø ob-jekto ir kolorito. Dabar turime ga-limybæ iðvysti ir daugiau ciklo darbø.Gobelenai „sidabriniai“ ne tik dëlvyraujanèio pilkðvai sidabrinio ko-lorito. Jie lengvi, „prancûziðki“, bedramatiðko jausmingumo, traukian-tys vaizdo virpëjimu ir daugias-luoksniðkumu („Uþupio fragmen-tas“, „Mënulio ðviesa“, „Þiema,þiema“, visi 2013). Vienodo dydþiosu gobelenais nuotraukos, fiksuo-janèios nenudailintas, laiko paþen-klintas Uþupio namø sienas, kaban-èios pakaitomis su audiniais,susilieja su jø sidabriniu ir ochriniukoloritu, rodo ákvëpimo ðaltiná, su-teikia visai kolekcijai intrigos, savo-

tiðko rûstumo, prapleèia þiûrovø ási-vaizdavimà apie áprastà dailininkësamplua.

Ðiais laikais neretai susidaro áspû-dis, kad tradicinës pakraipos daili-ninkai medijø imasi be jokio reika-lo, tarsi bijodami, kad jø kûrybaitrûks iðkalbos ir ðiuolaikiðkumo. Ta-èiau Z. Vogëlienës – Uþupio senbu-vës – nuotraukos nepaliko nereika-lingumo áspûdþio. Jos akis slysta

Vis stebinantiA T K E L T A I Ð 1 P S L .

Evelina Januðkaitë

Rugpjûèio pabaigoje–rugsëjo pra-dþioje Panevëþyje vyko tarptautinisðiuolaikinio stiklo meno simpoziu-mas „Glass Jazz 2014“. Muzika irdailë èia susipynë, papildydamos vie-na kità iðskirtiniais savo bruoþais. Pa-grindinis aspektas, siejantis sim-poziumo meninæ ir muzikinæparaleles – kûrybinë improvizacija.Bûdama ne tik teoretikë, bet ir stik-lo meno praktikë, suvokdama karð-to stiklo technologijos sudëtingumàir darbo precizikà galiu teigti, jogðios stiklo technologijos procesainëra paprasti, kaip daugelis galëtøpagalvoti, iðgirdæ improvizacijosterminà. Ko gero, toks kûrybinioveiksmo apibûdinimas daugeliuiasocijuojasi su netikëtumo ir ne-apibrëþtumo principu. Karðto stik-lo gamyba (èia kalbu tik apie tech-niná atlikimà), taip pat ir dþiazomuzikos kompozicijos turi privile-gijà tapti netikëtu rezultatu. Taèiaugalutinio produkto neapibrëþtumasreikalauja ne tik atlikëjo (menininko,techninio darbuotojo ar muzikanto)talento, bet ir sàmoningo suvokimo,kompetencijos ir intelektinio darbo.Kitaip rezultatas virstø chaotiðkunesusipratimu, o ne harmoninga vi-suma. Improvizacija nëra chaosas,ir net chaosas nëra padrika laisva-maniðka struktûra – tai sistemingodarbo, kûrybos ir profesionalaus at-likimo simbiozë. Kaip kad Ingma-ras Bergmanas yra pasakæs: „Tiktas, kuris yra gerai pasiruoðæs, turigalimybæ improvizuoti.“

Taigi gebëjimas improvizuoti iðesmës turëtø bûti siejamas su gebë-jimu profesionaliai iðpildyti impro-vizacijos modelá. Kiekviena impro-vizacija – meninë ar muzikinë – turisavo sistemà su skirtingomis ámano-

Reliatyvus netikëtumasDþiazo ir stiklo meno improvizacijos simpoziumas „Glass Jazz 2014“ Panevëþyje

spalva ir naudojama, tai ji subtiliai su-sipina su stiklo optiðkumu ir blizge-siu. Jokiø daþytø pavirðiø – liejantstiklà, specialûs chemikalai nudaþopaèià jo masæ. Atsitiktinai ar apgal-votai, taèiau menininkai vengia „ðau-kianèiø“ ir opaliniø spalvø, taip tarsipabrëþdami stiklo privalumà bûtiskaidriam. Dalis darbø – masyvûs,profesionaliai suvaldyto ir apdirb-to stiklo luitai, virtæ atpaþástamaisnaratyviniais motyvais (Indrë Stul-gaitë-Kriukienë, Valmantas Gu-tauskas, Artis Nimanis, Anda Mun-kevica). Dalis – grubià tekstûràágavæ / poliruoti fundamentaliø for-mø elementai (Remigijus Kriukas,Julija Pociûtë, Zaiga Baiþa, Ivo Lil-las). Vieni darbai akcentuoja stiklosubtilumà (Patrickas Illo, „Juodasþingsnis“), kiti atvirkðèiai – ðià ma-terijà demonstruoja kaip masyvià,sunkià, tvirtà meninæ priemonæ, tre-ti autoriai pasitelkia stiklo pûtimà,tempimà (Palo Macho, Kai Kop-pel). Ryðkiausiai simpoziumo idëjàávaizdina menininkas AleksandrasFokinas – muzikantø figûrëles jis ið-graviruoja ant stiklinio saksofono(„Glass Jazz“). Kûrëjo duktë Taisi-ya Fokina eksponuoja labai intymø,taip pat muzikinës tematikos kûri-ná – „Mano muzika“. Kai kurie kû-riniai nenutolsta nuo funkcionaliøsprendimø: Robertas Emeringeris,Kazimierzas Pawlakas, AleksandraStencel sukûrë vazø kompozicijas,kurios èia ágauna meninæ vizualinæ,o ne utilitarià funkcijà. Nemaþai irskulptûriniø dekoratyviniø objektø arjø daliø (Juris Dunovskis, Louis Sa-kalovsky, Dainis Gudovskis, VesaVarrela, Elena Atrashkevich, Fidai-lis Ibragimovas), stikliniø veidø, fi-gûratyvø (Viivi Ann Keerdo, Pave-las Voinitsky). Eglë KartanaitëDunovska tæsia savo kûriniø serijà,

tad jos kompozicija jau virtusi at-paþástama stilistika: stiklas „sulanks-tomas“ tarsi tekstilë. Idëjine prasmelabai stiprus Julijos Pociûtës darbas„Atminties kultûra“, kuriame kultû-ra rodoma kaip fosilija – sustingusi,ásirëþusi. Andryi Bokotey jungiaskirtingas formas á vienà, sukuriapusiausvyros pojûtá, kuriame spal-vota vertikalë kontrastuoja su pa-grindu.

Nors stiklo menas nëra labai po-puliarus Lietuvos meno konteksteir, sakyèiau, neretai nuvertinamas,priskiriamas funkcionaliam dizainuiar utilitarinës paskirties namø inter-jero elementams, turint omenyjeprabangà ne tik ásirengti, bet ir pa-laikyti studijinio stiklo technologinæbazæ, dþiugu, kad Panevëþyje puo-selëjama ðiandieninë stiklo menotradicija, diegiamos naujovës kûry-biniuose procesuose ir galø gale,rengiant tarptautiná stiklo meno sim-poziumà, su ðia á ðiuolaikinio menostandartus taikanèia meno ðaka su-paþindinama platesnë visuomenë.

„Glass Jazz 2014“ simpoziumasniekuo neatsiliko nuo ðiuolaikinioperformanso. Ir tikiu, kad parodosatidaryme nemaþa dalis ið tos gau-sios minios buvo suprantanèiø ðiuo-laikinio meno prasmæ ir gilias ðak-nis turinèio stiklo meno progresà,siekiant iðsilaisvinti ið utilitarumopanèiø ir uþimti deramà vietà Lie-tuvos ðiandieninio meno kontekste.Tikiuosi, apie lietuviðkà stiklo me-nà kokiame nors bûsimame ðiuolai-kinio meno vadovëlyje taip pat busgalima kalbëti kaip apie progresy-vià meno rûðá.

Paroda „Glass Jazz 2014“ veikia iki spalio 5 d.

Panevëþio dailës galerija

(Respublikos g. 3, Vilnius)

Dirba treèiadieniais–sekmadieniais 11–18 val.

aptrupëjusiomis mûro sienomis,áþvelgdamos netikëtus spalvø deri-nius, grafièiø likuèius, pro tinkà pra-siskverbianèius mûro fragmentus,bylojanèius apie nykimà ir irimà, ke-lianèius mintis apie tai, kad su ðianenudailinta dabartimi, kuri grei-èiausia bus „pataisyta“, – iðgraþin-ta, uþdaþyta, paslëpta, – á praeitá nu-eina ir kaþkas esminio.

Në viename Z. Vogëlienës darbe

nëra destrukcijos. Jos kûryba trau-kia tauria ir ramia iðmintimi bei ið-gyvenimø tikrumu, kartu priminda-ma, kad tekstilës kûrinys – ilgaibrandinto ir preciziðko darbo vai-sius.

Paroda veikia iki rugsëjo 24 d.

VDA parodø salës „Titanikas“

(Maironio g. 3, Vilnius)

Dirba antradieniais–ðeðtadieniais 12–18 val.

momis pabaigomis ir tik kûrybosprocesas pasiûlo vienà jø pasirinkti.Improvizacija – tai reliatyvus neti-këtumas profesionalumo fone. Sim-poziumo metu stebëtas kûrybinesdirbtuves tik ið paþiûros galëjai pa-vadinti „lengvu pasitaðkymu karðtu,medaus konsistencijos stiklu“.

Komandinis „GlassRemis“ stik-lo studijos branduolys atsakingai irkruopðèiai dirbo nelyginant koksdþiazo virtuozø bendas. Solinæ par-tijà ðiose improvizacijose atlikti bu-vo pakviesti 28 skirtingi, taèiau tospaèios materijos subtilybes ávaldæmenininkai ið 12 ðaliø. Ákvëpti tarp-tautinio stiklo simpoziumo koncep-cijos arba tæsdami savo anksèiaupradëtus kûrybinius ieðkojimus, vi-si jie, padedami profesionaliø stik-lo meistrø, ágyvendino ir parodaipateikë gausybæ áspûdingø stiklomeno objektø ar kompozicijø.

Dþiazas, kaip reiðkinys, mumsprimena skirtingø kultûrø átakà Va-karø kultûros muzikiniam suprati-mui, kuris ilgà laikà rëmësi harmo-nijos ir grieþtos struktûros principais.Nauji ritminiai motyvai áneðë impro-vizacijos ir dþiugesio, mëgavimosiprocesu prieskonio. Pats grojimo ak-

tas tapo þaidimu, interaktyviai átrau-kianèiu ir þiûrovà. Èia gal ir iðsiski-ria dþiazo ir stiklo paralelës, nes stik-lo liejimo ir pûtimo procese nëravietos tiesioginiam þiûrovo dalyva-vimui. Taèiau smalsumas ir vizuali-në trauka paverèia þiûrovà „vujeris-tu meniniame akte“. Vienas dalykø,taip traukianèiø þvilgsná, – tai meist-rø disponavimas specialiais áran-kiais, kurie yra tarsi muzikos instru-mentai.

Visi simpoziumo darbai pirmiau-sia atlikti karðto stiklo technologija,o tolesnës apdirbimo procedûros va-rijuoja – vieni autoriai komponuojakûrinius eksponuojamoje erdvëjetik atkaitintus, kiti juos ðlifuoja irpoliruoja vadinamosiomis „ðaltoapdirbimo“ staklëmis, treti graviruo-ja (Aleksandras Fokinas), klijuoja(Vygantas Paulauskas, „Jos kûdra“)ar á sudëtines stiklo objektø struk-tûras átraukia kitas medþiagas –metalà, ðiaudus, medá (Edas vanDijkas, „Skrisk, kûdiki, vasara baigë-si!“, „Veidai“, Valmantas Gutauskas„Paukðèiai ir jûra“). Parodoje nëraryðkiaspalviø stiklo formø, bûdingøamerikietiðkai stiklo meno mokyk-lai. Kûriniai santûriø atspalviø, o jei

Zaiga Baiþa, „Ritmas“

Ekspozicijos fragmentas

I . M A R T I N K E V I È I Û T Ë S N U O T R .

J . L A P I E N I O N U O T R .

7 meno dienos | 2014 m. rugsëjo 19 d. | Nr. 32 (1093) 7 psl.

T a r p d i s c i p l i n ø

Kristina Stanèienë

Apþiûrëjus didþiulio formatogatvës meno kûrinius ant sostinëspastatø, tiltø, sukurtus festivalio„Vilnius Street Art“ metu (rugsë-jo 5–13 d.), aiðkëja, kad ðis rengi-nys, ko gero, yra vienas didesniø irreikðmingesniø vieðøjø erdviø ávy-kiø per pastaràjá deðimtmetá. Norsávairiø trumpalaikiø meno fiestøVilniuje ðiuo laikotarpiu bûta nekartà, kaþko didelio, o svarbiausia –reikðmingo ir regimai keièianèiomiesto veidà ilgesys, manau, jau bu-vo pribrendæs. Menas mieste nëranaujovë, èia verta prisiminti kad ir9–10-ojo deðimtmeèio novatoriðkusir entuziastingus parodø kuratoriusir menininkus – Algá Lankelá, Aud-riø Novickà, Gediminà Urbonà.Vienas paskutiniø tokiø renginiø –2001 m. A. Lankelio kuruotas pro-jektas „Menas ant reklaminiø sten-dø“, kuriame, pakeitæ pavidalà, t.y.persikëlæ á reklaminiø plakatø for-matà, praeivius „kalbino“ ðiuolaiki-niø lietuviø menininkø kûriniai.2005-aisiais dar bûta „Protesto la-boratorijos“, taèiau jos ákarðtá ðian-dien teprimena merdintis kino te-atro „Lietuva“ pastatas. Minëtinos„Vilniaus – Europos kultûros sosti-nës“ programos, ið kuriø daugiau-sia prieðtaringo atgarsio vis dar su-laukia Neries krantinës skulptûros.

„Street Art“ suburti menininkaiir jø darbai gerokai skiriasi nuo mi-nëtø vieðøjø erdviø meniniø pro-jektø – juk gatvës menas siejasi sunesankcionuota, galbût net áþûlia,stereotipus lauþanèia saviraiðka. Ta-èiau savo aliuzijomis á sostinës ar-chitektûrà, socialines ir geopolitinesLietuvos realijas jis tampa kaþkuodaugiau nei vien spalvinga pramo-ga. Kita vertus, meno kûriniai, laiki-nai ar ilgesniam laikui atsiduriantysvieðojoje erdvëje, atkreipia dëmesá ámenà par exellence. Kai kurie pro-jekto metu sukurti darbai yra bûtenttokie – dekoratyvûs, ryðkûs, trau-kiantys þvilgsná savo masteliu, taèiauið esmës – be jokiø politiniø ar so-cialiniø konotacijø.

Gatvës menas yra gana daugia-prasmis ir prieðtaringas reiðkinys:èia svarbi raiðkos laisvë, efemerið-ka egzistencija (juk gatvës meno kû-rinys gali kaipmat iðnykti keièiantismiesto pastatams – toks likimas ið-tiko pirmojo, pernai vykusio festi-valio „Street Art“ metu sukurtusdarbus). Autoriai ne tiek branginakûrinius, kiek dþiaugiasi paèiu kû-rybos procesu, galimybe „pasireikð-ti“ didelio, neretai nepaþástamomiesto erdvëje. Taèiau festivaliorengëjai sako, kad tokiø kûriniø ágy-vendinimà lydi nemaþai formalumøir biurokratiniø uþtvarø – reikalin-gi leidimai, dokumentai, patvirti-nantys jø legalumà. Taigi tai, kà ma-tëme vykstant Vilniuje, anaiptolnëra chuliganiðki grafièiai, kuriø þa-vesá sudaro bûtent kûrëjø slaptu-mas, anonimiðkumas (tiesa, keli ðioprojekto dalyviai taip pat buvo lin-kæ likti anonimais) ir adrenalinas,

uþplûstantis papuoðus pastato sie-nà be leidimo ir vëliau stebint aud-ringà miestieèiø reakcijà. Be to, gra-fièiai þenklina miestà vadinamaisiais„tagais“, o gatvës meno sàvokà de-rëtø labiau tapatinti su profesiona-liu pieðiniu, neretai – „figûriniu“,siekiant palikti ne tik ásimintinà„autoriná“ þenklà, bet ir sukurtiátaigø, daþnai sudëtingà, daugiap-laná vaizdà.

Ðiømeèio festivalio þenklai sosti-nëje – gatvës meno kûriniais paþy-mëti pastatai, tiltai, pamirðti ir savopaskirtá praradæ miesto elementai:prekybos kioskai, skelbimø lentos irnet aprûdijæ vëliavø stiebai, ant ku-riø seniai neplazda jokios vëliavos.„Street Art“ kûriniø geografija ga-na plati ir ávairi – nuo miesto cen-tro iki maþiau pastebimø pakraðèiø,á kuriuos menas prasiskverbia ne-daþnai. Tarkime, sostinës centre,Dainavos gatvëje, ant 5-tu numeriupaþymëto pastato ugniasienës pui-kuojasi dekoratyvus jauno ispanømenininko Aryzo pieðinys. Lukiðkiøkalëjimà juosianèià tvorà, nudaþy-tà ðleikðèia „kareiviðka“ þalia spal-va, taip menanèia sovietmeèio inter-jerus ir eksterjerus, netikëtai pakeitëlenko Tanko Petrolo kûrinys, prime-nantis slenkanèiø fotojuostos ar fil-muoto vaizdo kadrø sekà – ið abst-rakèiø formø, tarsi ið sulankstytopopieriaus, gimsta moters ir paukð-èio pavidalai ir vël panyra á pirminábûvá. Tai tarsi aliuzija á institucijospaskirtá – laisvës atëmimà, taèiaufestivalio rengëjai, pristatydami ðámenininkà, pabrëþia, kad moterøpavidalai, gyvûnø atvaizdai yramëgstami Petrolo kûriniø motyvai.Paèioje miesto ðirdyje tebeveikian-tis kalëjimas yra lyg ir pasislëpæsnuo praeiviø akiø, tad didþiulis pie-ðinys nevalingai ágyja ir aiðkià socia-linæ funkcijà – atkreipti dëmesá netik á sostinës architektûros ávairovæ,

bet ir á amþinà nusikaltimo ir baus-mës problematikà. O Ernestas Za-charevièius, sumanæs kurti nelabaipatogioje vietoje – ant Liubarto til-tà laikanèiø kolonø, èia þaismingaiperkëlë Trakø gatvës Juozo Tiðke-vièiaus rûmø fasado balkonà laikan-èius atlantus.

Taèiau socialine ir net politinepotekste ryðkiausiai pasiþymi ið pa-þiûros visai „nekaltas“, grafiðkas„M-city“ (Lenkija) pieðinys, apraiz-gæs Profsàjungø rûmø fasadà ir ko-lonas. Industrinius motyvus pamëgæsmenininkas, kurio darbai puikuoja-si ne vienoje pasaulio ðalyje, Vilniujesukûrë paslaptingà, miðkà prime-nanèià vaizdinæ iliuzijà. Taèiau be-veik neveikianèio pastato, pamaþuvirstanèio vaizduokliu, likimà ðis kû-rinys komentuoja gana taikliai –miesto „dþiunglës“ turi kaþkaip ap-auginti, átraukti stalinizmo epochosstatiná á savo terpæ, kartu jis bylojaapie laukinius, nevaldomus kapita-listinio miesto procesus, kurie galipasiglemþti arba pasmerkti sunyki-mui bet koká statiná ar kolektyvinësatminties þenklà.

Greta „legaliø“ kûriniø, sukurtøgavus miesto valdþios leidimus, gat-vës menui bûdingas netikëtumomomentas festivalyje taip pat nebu-vo uþmirðtas. Ðtai vienas jo dalyviø –puikiai visiems vilnieèiams þinomøkonceptualiø ðrifto kompozicijø au-torius, prisidengæs slapyvardþiu„209“, kurio frazë „Vilnius – full ofspace“ yra tapusi neatsiejama nuosostinës miestovaizdþio, pakviestasdalyvauti festivalyje atkreipë dëme-sá á nenaudojamus, niûriai styran-èius vëliavø stiebus. Iðkëlæs vëliavàprie sostinës Spaudos rûmø ir pa-þymëjæs ðá veiksmà specialiu teks-tu, kûrëjas susilaukë policijos dëme-sio. Tuo tarpu Morfai besivadinantismenininkas, pagarsëjæs þaismingaiir ironiðkai kontekstualizuota Ber-

nardo Buèo skulptûra „Sëjëjas“(1939 m.) Kaune, sostinëje ëmësipamirðtø urbanistiniø elementø þy-mëjimo. Specialiai sumanymui pa-gaminta þaliais lapais dekoruotajuosta jis vyniojo tuðèias skelbimølentas, stendus ir net Christo manie-ra „supakavo“ aptriuðusá neveikian-tá prekybos kioskelá naujamiestyje.Ðie kuklûs, nepretenzingi objektaitaip pat ragina susimàstyti apie ávai-riø urbanistiniø dariniø estetikà, pa-

Rimti ir neápareigojantys pokalbiaiGatvës meno festivalis „Vilnius Street Art“ Vilniuje

Gedimino Urbono kûriná, dar ne-gavus leidimo jai realizuoti, buvoeksponuota projekto pavidalu per„Sostinës dienas“.

Nors projekto darbai jau uþbaig-ti, kartu jis tarsi tebevyksta toliau,natûraliai veikiamas miesto aplin-kos ir laiko. Ðtai festivalio metunuoðalesnëje sostinës vietoje, antSaulëtekyje esanèio VU Sveikatosir sporto centro sienos, Jurgio Ta-rabildos ir Gabijos Þilionytës sukur-

skirtá, vietà ir funkcijà, pagaliau –apie paèià miesto gyvenimo dinami-kà ir kaità. Pasak vienos ið projektokuratoriø Auðros Trakðelytës, á fes-tivalio programà átrauktiems „209“ir Morfai kûriniams nebuvo siekia-ma gauti leidimø, taip paliekant jiemsveikimo laisvæ, o þiûrovams – intri-gos elementà. Taèiau „209“ idëja ren-gëjams pasirodë patraukli ir aktuali,todël gali bûti, kad ji pavirs dar vie-nu vieðøjø miesto erdviø projektu.

Kai kurie specialiai festivaliui su-kurti sumanymai – pavyzdþiui, archi-tekto Andriaus Ambraso instaliaci-ja „Þaliojo tilto skulptûrø redukcija“,puikiai atliepianti pastaruoju metuásiliepsnojusius ginèus ir kartu ape-liuojanti á gerai þinomà jau istoriná

tà darbà spëjo pamatyti tikrai darne visi, o grafièiø kûrëjai jau „pa-slëpë“ já savaisiais uþraðais (jø „ta-gai“ èia puikavosi nuo seno ir buvouþdaþyti kuriant darbà festivaliui).Taigi, gatvës meno ir grafièiø inte-resai gali ne tik nesutapti, bet ir su-sikirsti, egzistuoja daugeliui naiviømiestieèiø neþinomi garbës ir „man-dagaus“ elgesio kodeksai tarp mies-to erdviø þenklintojø.

Apibendrinant festivalio metusukurtus darbus ir jø poveikio lau-kà, galima dràsiai teigti, kad pieði-niai, objektai, atsiradæ netikëtosemiesto vietose, konkreèius statiniusir visà jo erdvæ, istorijà ir dabartáátraukia á gyvà ir nesuvarþytà dialo-gà. Ðtai Profsàjungø rûmai, stalini-nës architektûros monstras, prakal-bintas áspûdingo „M-City“ kûrinio,savo ruoþtu „kalbina“ savo stiliaus„brolius“ – tarkime, Martyno Maþ-vydo bibliotekà arba buvusius Ge-leþinkelieèiø rûmus drauge su Min-daugo Navako „Kabliu“. Kartu taip„kalbasi“ laikotarpiai ir ideologijos.Tiesa, Gedimino prospekto atkar-pa, kurioje ásikûrusi biblioteka, pas-taraisiais metais keitësi draugiðkaigræþiodamasi á sovietinæ praeitá (tailiudija neskoningoji „antikiniø“formø skulptûra „Þinia“), Geleþin-kelieèiø rûmai, tarsi pakrikðtyti Na-vako, taip ir liko jaunimo sambûriø,meniniø renginiø erdve, o Profsàjun-gø rûmø atveju tebevyksta laukimoprocesas. Neþinia, koks likimas lau-kia ðio statinio, kaip jis galëtø geriau-siai tarnauti miesto poreikiams, kar-tu primindamas nesenà mûsøistorijà. Todël èia atsiradæs kûrinysprimena, kad praeitis vis dar kyboore tarsi ákyrus klausimas, á kurá visvien kada nors reikës atsakyti.

Daugiau informacijos www.stre-etart.lt

E . B U R B A I T Ë S N U O T R .

H . H A V E N N U O T R .

Aryz, Dainavos g. 5

„M-City“, Profsàjungø rûmai

8 psl. 7 meno dienos | 2014 m. rugsëjo 19 d. | Nr. 32 (1093)

K i n a s

Vienas originaliausiø ðiømeèioVilniaus dokumentiniø filmø festi-valio (VDFF) filmø – MichelioGondry „Ar aukðtas þmogus yralaimingas?“. Jo premjera ávykovasará Berlinalëje ir nuo tada fil-mas tapo daugybës kino festivaliøhitu. Prancûzø reþisierius, filmø„Miego menas“ ir „Gëlëti sapnai“(pagal Boriso Viano romanà „Dienøputa“) autorius, vienas ið didþiøjøvaizdo klipø bei reklamos meistrø(jo „Levi’s“ reklama atsidûrë Gui-nesso rekordø knygoje kaip pelniu-si daugiausia apdovanojimø) visadakartoja, kad geriausiai jauèiasikurdamas animacijà. Todël ir filo-sofo, lingvisto Noamo Chomskyportretà jis kûrë pasitelkæs anima-cijos technikà: 85-eriø metø filo-sofo teiginius Gondry iliustruoja (okartais jiems prieðtarauja) ranko-mis sukurta animacija. NorsChomsky yra antiglobalistiniojudëjimo guru, apie politikà filmekalbama nedaug, daugiau apiefilosofijà ir psicholingvistikà. Ta-èiau net ir pastaroji, kaip paaiðkëjafilme, nesugeba paaiðkinti kûrybospaslapties. Spausdiname PaweùoT. Feliso pokalbio su reþisieriumifragmentus.

Filmo sumanymas atrodo beprotið-kas: nusprendëte prieðais kameràkalbëtis su iðkiliu màstytoju apiefilosofijà ir generatyvinæ gramati-kà, nors anksèiau nesusidûrëte sujo darbais, o angliðkai kalbate suryðkiu prancûziðku akcentu.

Sàmoningai prisiëmiau neiðpru-susio klausytojo, kuris nebijo sakytikvailysèiø ir naiviai klausinëti, vaid-mená. Mano prasta anglø kalba buvopuikus visraktis, juk lengva pasislëptiuþ netikslumø. Taèiau Chomsky në-

ra ûsuotojo Einsteino tipo ekscen-trikas. Tai neátikëtinai atviras ir nuo-ðirdus þmogus. Jei bûtø planuoja-mas dar vienas labai rimtas dviejøintelektualø pokalbis, jis tikrai ne-bûtø sutikæs filmuotis. Nes ir jam taibuvo nauja situacija. Pavyzdþiui, pa-klausiau, kada jis jauèiasi laimingas.Daugybæ metø jo niekas to neklau-së! Situacija buvo garbinga. Að ne-buvau skaitæs jo darbø, jis nebuvomatæs mano filmø.

Bet filme kalba Chomsky, o Jûsøginklas – iðradinga animacija.

Ðià technikà prieð tai buvau pa-naudojæs dainos „Haircut Mouse“,kurià paraðiau kartu su prancûzødainininke Loane, vaizdo klipe.Apie tai papasakojau Chomsky. Jisapskritai neþiûri filmø, bet ðis su-manymas jam patiko. Animuotifragmentai yra abstraktûs, nors daþ-niausiai tiesiogiai siejasi su tuo, kàChomsky kalba.

Kad iðverstumëte jo teorijas á vaizdus?Greièiau kad surasèiau vizualø

atitikmená. Kad paversèiau vaizdaisprocesà, kuris vyko mano galvoje,kai bandþiau suprasti Chomsky. Tamtikra prasme mes abu – jis, moksli-ninkas, ir að, reþisierius, nuolat jau-èiame neatitikimà: kalba negali tiks-liai perteikti tikrovës, vaizdas – taippat. Ðia prasme mokslas ir menas turidaug bendra, nes bando apibrëþtineapibrëþiamà. Bet kartais ðiø pa-stangø rezultatas visai neblogas.

Ar Jums buvo svarbu, kad ta graþisenamadiðka animacija bûtø kuria-ma rankomis?

Ðis projektas ið pat pradþiø buvoasmeniðkas, jauèiau, kad turiu pa-dirbëti fiziðkai. Nulipdyti já savo

rankomis, nesislëpti uþ maðinos, uþkitø þmoniø, bet tam tikra prasmeir apsinuoginti pats. Animacijà ren-giau ketverius metus, daþniausiaivakarais namuose, tai buvo ið dalieslyg atsipalaidavimas nuo kasdieniøuþsiëmimø.

Filmo struktûra specifiðka, kapri-zinga: daþnai keièiate temà, nu-krypstate.

Nesu þurnalistas nei profesorius,neturëjau iðankstinio plano. Galë-jau elgtis kaip vaikas, kuris seka iðpaskos viskam, kas ðaus á galvà.

Ðiek tiek kaprizinga ir Jûsø kûryba.Ko tik joje nëra – ambicingi vaidy-biniai filmai ir komerciniai kûriniai,reklamos, vaizdo klipai, animacija,net intymûs dokumentai.

Kai turiu dukart pasakyti tà patá,jauèiuosi lyg susigëdæs mokinys prielentos. Progø buvo daug. Kai sukû-riau „Jausmø galià“ („Eternal Suns-hine of the Spotless Mind“), visilaukë, kad seksiu ið paskos sëkmeiir kursiu dar vienà filmà su CharlieKaufmanu. Gal net gausiu dar vie-nà „Oskarà“. Bet kam dukart bristiá tà paèià upæ? Bûtø gëda!

Man reikia keistis, bandyti nau-jus dalykus. Ieðkoti situacijø, kai ne-þinau galutinio efekto. Kaip anima-cijoje: parengi pieðinius, bet nemataijudesio, kad pieðiniai nors porai se-kundþiø atgytø, turi laukti keliasdienas arba savaites. Taèiau svarbu,kad kiekvienàkart atgytø kitaip. Ki-tu stiliumi, þanru, pasitelkus kito-kias priemones.

Ar tas perteklius kartais nekliudo?„Gëlëti sapnai“ sukelia áspûdá, tarsiá filmà norëjot sudëti viskà, uþ-speisti þiûrovus vaidybinëmis ir

formaliomis atrakcijomis.Gal jûs ir teisus. Bet bûtent todël

tai vienas paèiø asmeniðkiausiø ma-no filmø. Uþaugau su Boriso Viano„Dienø puta“, ji tapo scenarijaus pa-grindu. Panaðiai maèiau tikrovæ –kaip pasaulá, kuris niekad nesusifor-muoja iki galo, jis nuolat kuriasi irkeièiasi. Kaþkuria prasme ir toliautaip matau.

Ar dabar daugiau laisvës randatekurdamas vaizdo klipus? Juk tik-riausiai ne reklamoje?

Reklama – tai bûtinybë ir darbaspagal uþsakymà. Daþnai girdþiu:„Tai gerai filmui, bet reklamai ne-tiks“, tad kiekvienà savo sumanymàturiu padalyti ið keturiø. Taèiau re-klama man leidþia bûti finansiðkainepriklausomam. Ir neprivalau ieð-koti uþdarbio kine.

Vaizdo klipø pasaulis paskutiniaismetais labai pasikeitë. Dar visai ne-seniai tai buvo neátikëtinø eksperi-mentø ir milþiniðkos laisvës pasau-lis. Visiðkai neabejoju, kad vaizdoklipai ið esmës pakeitë ðiuolaikiniokino kalbà. Pats esu daugybæ savobeprotiðkø sumanymø pirma iðban-dæs klipuose, nes èia ir pinigai ma-

þesni, ir efektas greitesnis. Taèiaujauèiausi laimingas, juk nebûèiausukûræs ádomiø vaizdo klipø, jei ne-dirbèiau su tokiais menininkais kaipBjörk, „The Rolling Stones“, „TheWhite Stripes“ ar „Massive Attack“.

Dabar vaizdo klipas daþniausiaitraktuojamas kaip muzikinio pro-dukto reklama. Yra privalomi ban-domieji testai, patikrinantys þiûro-vø reakcijà, reikia aiðkiai taikyti átikslinæ auditorijà. Laimei, vis daryra muzikø, kurie rizikos nebijo irbûna patenkinti, jei pavyksta jø dai-nai sukurti kà nors panaðaus á fil-mà. Taèiau tai retenybë.

Esate truputá nusivylæs?Prieðingai. Mano profesija – ge-

riausia pasaulyje, nes galiu nepasen-ti, juk mano darbo pagrindas – nuolatiðgalvoti naujus dalykus. Neprivalaudaryti meniniø kompromisø, bet ga-liu sau leisti tokià prabangà kaip „Araukðtas þmogus yra laimingas?“ Dir-bu ðiek tiek JAV, ðiek tiek Europoje,turëdamas ne iki galo kontroliuoja-mo keistuolio etiketæ. Linkiu jos vi-siems – tokiems leidþiama daugiau.

PARENGË KORA ROÈK IENË

Keistuolio etiketë padedaMichelis Gondry apie savo kinà

Anonsai

Kinui ir vizualiesiemsmenams skirta konferencija

Rugsëjo 19–20 d. Vilniuje rengia-ma iki ðiol didþiausia Baltijos ðaly-se konferencija „Krizë kine ir vizu-alinëse medijose“. Joje praneðimusskaitys 38 mokslininkai ið 3 þemynø,13 ðaliø, 25 institucijø. Praneðëjø dar-bai kino, medijø ir vaizdo kultûrostema plaèiai þinomi akademiniamepasaulyje. Renginyje dalyvaus ir ki-no gamybos atstovai, kino praktikai.

Pagrindinës renginio, kurá orga-nizuoja Vilniaus universiteto Komu-nikacijos fakulteto (VU KF) Kûry-biniø medijø institutas, praneðëjosbus þinomos mokslininkës, profeso-rës ið D. Britanijos bei Airijos – Di-na Iordanova, Ewa Mazierska irDiane Negra. Konferencijoje jospristatys naujausius savo tyrimus.

„Nors krizës, ypaè ekonominësir politinës, problemos nuo 2008-øjø daþnai aptariamos Lietuvos me-dijose, o krizë tampa nuolatinë mû-sø bûsena, mokslo renginiø, darbøðia tematika nëra daug. Atvykstan-tys praneðëjai gilinsis á ávairias vi-zualias medijas – fotografijà, þaidi-mus, videomenà, televizijà ir kinà –

ir analizuos jas socialiniu, politiniu,estetiniu, filosofiniu pjûviais. Savoáþvalgas jie grás Tolimøjø ir ArtimøjøRytø, Amerikos ir Europos fenomenøanalize“, – teigë konferencijos organi-zatorë, VU KF Kûrybiniø medijø ins-tituto vadovë Renata Ðukaitytë.

Centrinio Lankaðyro universite-to Þurnalistikos ir skaitmeninës ko-munikacijos mokyklos profesorëEwa Mazierska skaitys praneðimàapie neoliberalizmo krizæ ir jos su-kurtà skolos sampratà.

Ðkotijoje esanèio Ðv. Andriausuniversiteto Kino studijø centroákûrëja profesorë Dina Iordanovakonferencijoje pristatys tyrimà apievyresnio amþiaus þmoniø krizës ro-dymà kine. Pagrindine prielaida ty-rimui profesorë laiko tezæ, kad su-augusiøjø karta pokomunistiniulaikotarpiu po 1989 m. patiria ta-patybës krizæ, etninius konfliktus irkatastrofas.

Dublino universiteto koledþo ki-no studijø profesorë Diane Negranagrinës ekstremaliø oro sàlygø rep-rezentacijas kine, socialiniuose tin-kluose, þaidimuose ir kitose medijo-se. Mokslininkë tvirtina, kad ðiosreprezentacijos, á kurias átraukiamosauditorijos reakcijos, oficialûs tarny-

bø praneðimai, tampa politiðki. Kitas garsus konferencijos sve-

èias – reþisierius bei prodiuserisArashas T. Riahi, jis Lietuvoje pri-statys naujausià savo filmà „Kasdie-nis maiðtas“ („Everyday Rebellion“,2014). Ðiame filme – interaktyvia-me medijø projekte nagrinëjant tai-kiøjø protestø reikðmæ ir poveiká,aiðkinamasi, kas bendra tarp judë-jimo „Okupuok Volstrytà“ ir Ara-bø pavasario, ar yra sàsajø tarp Ira-no demokratinio judëjimo ir Sirijostaikiøjø protestø ir koks ryðys tarpskandalingojo „Femen“ judëjimoUkrainoje ir islamo kultûros Egip-te. Reþisierius dalyvaus savo filmoperþiûroje, kuri vyks Ðiuolaikiniomeno centro kino salëje rugsëjo19 d. 17.30, ir diskusijoje po jos.

Konferencija prasidës 19 d.VUTeatro salëje, o 20 d. bus tæsiama ÐMCkino salëje. Programà rasite adresuhttp://www.filmconference.kf.vu.lt/

RENGËJØ INF.

Tarptautinis Kauno kinofestivalis

Rugsëjo 24 – spalio 5 d. vyksian-tis 8-asis tarptautinis Kauno kinofestivalis vël dþiugins iðskirtine nau-

jausiø filmø programa ið viso pasau-lio. Kaune festivalio filmai bus ro-domi „Romuvos“ kino teatro beiKauno technologijos universitetosalëse, o vëliau keliaus ir á kitusmiestus – Vilniø, Klaipëdà, Ðiaulius,Panevëþá ir Druskininkus.

Rugsëjo 24 d. „Romuvoje“ vyksfestivalio atidarymo vakaras, buspristatytas tarptautiná pripaþinimàpelnæs, ðvedø reþisierës Annos Odellfilmas „Susitikimas“, kurá reþisierëëmësi kurti suþinojusi, kad nërakvieèiama á savo buvusiø bendra-klasiø susitikimà po 20 metø. Filmasgimë kaip to susitikimo simuliacija,taikliai atskleidþianti senosios klasëshierarchijos tikràjá veidà, ir vëliaubuvo parodytas jiems patiems. Tadtai ne tik filmas, bet ir tam tikra so-cialinë akcija“, – pasakoja Tarptau-tinio Kauno kino festivalio menovadovë Ilona Jurkonytë.

Á susitikimus kino salëse ir ren-giniuos festivalis kvies ir Kaunotechnologijos universiteto (KTU)erdvëse – bus rodomi filmai, ren-giami susitikimai su sveèiais, orga-nizuojama edukacinë veikla.

Festivalio programoje yra ne tikgarsiø ir tarptautiniuose festivaliuo-se apdovanotø filmø – turkø reþi-

sieriaus Nuri Bilge Ceylano drama„Þiemos miegas“ („Kýþ Uykusu“,2014), vengrø reþisieriaus KornélioMundruczó istorija apie þmogaus irðuns draugystæ „Baltas dievas“(„Fehér Isten“, 2014), italø reþisie-rës Alice Rohrwacher jausmingaketuriø seserø vienos vasaros isto-rija „Stebuklai“ („Le Meraviglie“,2014) – perþiûros, bet ir keturiostradicinës filmø programos: „Platuskampas“, „Tapatumai“, „Visos mû-zos“ ir „Muzika, keièianti pasaulá“.Þiûrovø lauks dvi specialiosios fil-mø programos – vengrø reþisieriausMiklóso Jancsó filmø retrospekty-va ir Ukrainos filmø programa, su-teikianti galimybæ iðsamiai susipa-þinti su ðiuolaikiniu nekomerciniuukrainieèiø kino menu.

Anot festivalio meno vadovës,nors ðiemet festivalio programa ma-þesnë, ji ne maþiau intriguojanti irkoncentruojanti iðskirtinës meninëskokybës kûrinius. Be filmø perþiû-rø, festivalis tradiciðkai skirs daugdëmesio kino istorijai bei kino edu-kacijai, vyks kino þurnalistikos dirb-tuvës, jaunimo edukacinës dirbtu-vës, susitikimai su filmø autoriais,kûrybiniø grupiø nariais. Daugiauinformacijos: www.kinofestivalis.lt.

„Ar aukðtas þmogus yra laimingas?“

7 meno dienos | 2014 m. rugsëjo 19 d. | Nr. 32 (1093) 9 psl.

K i n a s

Tiesioginæ ið pasaulio èempiona-to gráþusiø lietuviø krepðininkø pa-sitiktuviø transliacijà pirmadienáTV3 reklamavo kaip didþiausià ávy-ká. Blaiviai màstanèiam þmogui dvitiesioginio eterio valandos – neáti-këtina prabanga, bet su krepðiniumàstymas, matyt, nesietinas. Klau-sydamasis reklamos, kaþkodël pri-siminiau ið Kryþiaus þygio gráþusiøriteriø sutiktuves ar kitokius vidu-ramþiø liaudies meilës pasireiðkimusátartiniems didvyriams. Þinoma, irtarpukario Lietuvà, kurios patriotiz-mo ritualai gana monstriðkais pa-vidalais atgyja paskutiniais metais.Atgyja ir tampa maþos tautos nevi-savertiðkumo komplekso árodymais,juk neatsitiktinai ðio kompleksohimnu tapo pirmiausia su krepðiniusiejama daina „Trys milijonai“.

Nesu jokio sporto sirgalius, betne todël krepðininkø nelaikau did-vyriais. Jie dirba savo darbà, uþ ku-rá, tikiu, gauna padorø atlygá. TV3netransliuoja ið gaisro gráþusiø gais-rininkø (ypaè jei gaisro nepavykouþgesinti) ar sudëtingà operacijà at-likusiø chirurgø pasitiktuviø. Paga-liau ji nepasitinka net ið kongresøVatikane gráþusiø vyskupø, nors lie-tuviams krepðinis esà taip pat reli-gija. Visa tai paaiðkinti gana papras-

Didvyriø þemei stinga BoratoKrësle prie televizoriaus

ta – sportininkai tapo neatsiejamageometrine progresija besidaugi-nanèios lietuviðkos masinës kultûros(puikiai rimuojasi su pamirðtu þodþiu„chaltûra“) dalimi, beje, kaip ir „Eu-rovizija“. Tai akivaizdu, tik nesupran-tu, kodël masinës kultûros persona-þai pas mus automatiðkai tampa darir tautos didvyriais. Gal tokiø nebe-turime, tik vienas þvaigþdes? Norstautà, kuri tokiais ritualais ir didvy-riais tiki, valdyti juk lengviau?

Buvo smalsu, kaip ankstyvà ðeð-tadienio rytà savo krepðininkø me-dalá pateiks prancûzø þiniø kanalas„France 24“. Nepatikësite, bet infor-macija buvo nukelta á sporto skirsnápo pagrindiniø þiniø ir pasirodë pokeliø siuþetø apie futbolà ir tenisà,be to, daugiau laiko buvo skirta neprancûzø pergalei, o bûsimoms serbøir amerikieèiø rungtynëms. Sakysite,kad krepðinis – ne prancûzø religija,bet, mano galva, ir ne kompleksas.

Svajoju apie kitoká nei pas musáprasta filmà apie krepðiná. Juk, pa-sitelkus sportà, galima daug pasa-kyti ir apie lietuvius bei jø istorijà.Svarbu tik, kad jà pasakotø ne Ða-rûnas Marèiulionis ar panaðûs kon-troversiðki personaþai. Idealu, jeitoká filmà sugalvotø Sasha BaronasCoenas, nepaisantis jokiø politinio

korektiðkumo taisykliø. Já priminsTV3 (ðávakar, 19 d. 23.30), parodyda-ma 2012 m. sukurtà Barono Coenofilmà „Diktatorius“. Larry Charlesokomedijos herojus ðákart yra Aladi-nas – realiai neegzistuojanèios Af-rikos ðalies Vadijos valdovas. Coenopersonaþas atsiduria Niujorke ir, þi-noma, tai ne pirma sàsaja su Chap-lino komedijomis. Kita vertus, fil-mas paðiepia ir masinës kultûros visdaþniau mitologizuojamus ávairiøðaliø diktatorius. Coeno Aladinaslabai primena Irako, Libijos, Vene-suelos diktatorius, Irano ar Afganis-tano vadovus, Ðiaurës Korëjos vadødinastijà ir net Vladimirà Putinà. Betfilme kliûva visiems – diktatoriams,teroristams, Jungtinëms Tautoms,politikos elitui ir já korumpuojan-èiam verslui, kairiesiems idealistams,þaliesiems bei Holivudo þvaigþdëms.Man Coeno patyèiø ið mûsø pasau-lio virðûnë ðiame filme – meilës pri-sipaþinimas, kai poros rankos yragimdanèios moters vaginoje. Jeimanote, kad tai nepadoru, paþiûrë-kite LNK, „Lietuvos ryto“ ar TV3pokalbiø laidas, kuriose dalyvauja lie-tuviø þvaigþdës ir politikai. Tai daugbaisiau, nes Coenas rodo atspindá, opokalbiø ðou – lietuviðkà tikrovæ to-kià, kokia, regis, didþiuojasi tø pokal-

biø dalyviai. Kur atsiduria jø plað-takos, net baisu pagalvoti.

Kino teatrai rodo naujausià pran-cûzës Lisos Azuelos filmà „Pasima-tymas“, o LNK (20 d. 22.50) priminsjos 2012 m. JAV kurtà „L.O.L“. Ðijaunimo komedija – jos paèios fil-mo apie pirmàjà meilæ ir santykiussu tëvais perdirbinys. Penkiolikme-të Èikagos priemiesèio gyventojaLola (paaugliø numylëtinë MileyCyrus) labiau domisi vaikinais irskudurais nei mokslais, jos mama(Demi Moore) dar neprarado vil-èiø susitvarkyti savo asmeniná gyve-nimà. Ið to kyla daug problemø.Dauguma JAV sukurtø filmø apie

paauglius yra siaubo (ir tai jau mo-notoniðka), „L.O.L.“ herojei siau-bas – tikimybë neiðvaþiuoti vasarà áParyþiø. Sutikite, tai ið tikrøjø siau-binga, o tëvø ir vaikø konfliktai –sudëtinë laimingo gyvenimo dalis.

Apie toká svajoja ir Scotto Coo-perio 2009 m. filmo „Paðëlusi ðirdis“(TV3, 20 d. 2 val. 35) herojus Bedas(nuostabusis Jeffas Bridgesas). Ðiskantri dainininkas nori atsikratytinelaimingø santuokø, alkoholizmoir kitokiø gyvenimo traumø paliktøpëdsakø ir viskà pradëti ið naujo.Kaip manote, ar jam pasiseks?

Jûsø –

JONAS ÛB IS

„Diktatorius“

Þivilë Pipinytë

Pirmadiená restauruotu ir gerokaisutrumpintu Jerzy Hoffmano filmo„Tvanas Redivius“ („Potop Redi-vius“, 1974–2014) seansu atidarytas39-asis Gdynës kino festivalis. Kla-sikinis Henryko Sienkiewicziaus ro-manas „Ugnimi ir kalaviju“, pasa-kojantis apie didvyriðkus bendroslenkø ir lietuviø istorijos puslapius,regis, vël aktualus. Filmà reþisieriussutrumpino trimis valandomis, bet,kaip pats pripaþásta, „Tvanas“ tapotik ádomesnis ir dinamiðkesnis.

Pastaraisiais metais lenkø kinuiskirtas Gdynës kino festivalis pakei-të pavadinimà ir patyrë daug teigia-mø permainø. Ðiemet festivalio me-no vadovu tapæs jaunas kritikasMichaùas Oleszczykas vël ëmësikeisti festivalio programas. Jos ta-po margesnës ir kol kas (bent jauantràjà festivalio dienà, kai raðauðias eilutes) dar neaiðku, ar tai busfestivaliui á naudà. Kaip supratau,pagrindiniai naujojo meno vadovosuformuluoti ðiømetinio festivalioakcentai – lenkø kino praeitis ir joateitis. Praeitá pabrëþia gausios ret-rospektyvos – tarp jø ádomi tarpu-kario lenkø kino programa ir vienooriginaliausiø, bet pas mus menkaiþinomo 9-ojo deðimtmeèio kûrëjøWitoldo Leszczynskio (1933–2007)filmai, ateitá – konkursinë ir nauja„Kitokio þvilgsnio“ programos, ku-

Atgal ar á ateitáPrasidëjo 39-asis Gdynës kino festivalis

riose daug debiutantø filmø.Á konkursinæ programà ðiemet

buvo atrinkta tik 13 filmø. Maþ-daug pusë ið jø – debiutiniai arbaantrieji, tretieji reþisieriø darbai.Vyresniajai kartai konkurse atsto-vauja Wùadysùawas Pasikowskis,kurio filmo „Dþekas Strongas“(„Jack Strong“) herojus – pulkinin-kas Kuklinskis, Ðaltojo karo metaisperdavæs CÞV daug svarbiø Var-ðuvos karinio bloko dokumentø.Aktorius ir reþisierius Jerzy Stuh-ras filme „Pilietis“ („Obywatel“) ro-do savo amþininkà, kurio gyvenimeatsispindi visa pokario Lenkijos is-torija. Ir Lietuvoje populiarios „Ma-þosios Maskvos“ reþisierius Walde-maras Krzystekas naujame filme„Fotografas“ („Fotograf“) gráþtaprie Rusijos temos ir didþiausios so-vietø kariuomenës bazës Legnico-je. Filmo veiksmas èia prasideda1974-aisiais. Paskui jis persikelia áðiuolaikinæ Maskvà, kur siautëja se-rijinis þudikas Fotografas. Jo bylà ti-rianti milicininkë mano, kad þudi-ko paslapties reikia ieðkotiLenkijoje. Ádomu, kaip ðá filmà su-tiks Gdynës þiûrovai.

Wojciechas Smarzowskis ekrani-zavo Jerzy Pilcho romanà „Stiprusisangelas“ („Pod Mocnym Anioùem“).Pilcho proza – iððûkis bet kuriam re-þisieriui, bet Smarzowskiui pavykoperteikti knygoje pavaizduotà alko-holiko pragarà. Filmo herojus – in-

telektualus raðytojas ir beviltiðkasalkoholikas Jeþis (Robert Wiæckie-wicz) – nuolat sugráþta á baltosioskarðtligës iðtiktø alkoholikø gydyk-los skyriø. Jis negali iðtrûkti ið uþ-burto rato, kaip, beje, ir jo nelaimësdraugai, kuriø prisiminimus mato-me filme.

Smarzowskis niekad nebuvo„malonus“ reþisierius – jo „Vestu-vës“ , „Keliø policija“, „Blogi namai“nelabai realistiniam kinui atsparøþiûrovà galëjo ðokiruoti natûralistið-kai vaizduojamomis prievartos ir gir-tø orgijø scenomis. „Stiprusis ange-las“, regis, susideda tik ið jø – vëmalø,muðtyniø, kraujo, iðmatø, ðlapalo irkartu nepaprastai sklandþiø, inte-lektualiø raðytojo bei jo palatosdraugo kunigo pokalbiø apie tai, kasyra potraukis gerti. Smarzowskis ra-ðytojo sàmonës srautà paverèia ðo-kiruojanèiø vaizdø kaleidoskopu,kur nelieka tiesiø laiko ar veiksmolinijø, suyra laiko supratimas ir þmo-gaus pavidalu materializuojasi de-gradacijà stebintis vidinis raðytojo„að“ bei meilës ir supratimo troðki-mas. Taèiau toks „antilaikas“ (di-dþioji filmo dalis vyksta þiemà, kaipasaulis ir taip slegianèiai pilkas) ki-ne kartais sukelia pernelyg iðtæstopasakojimo áspûdá. Kita vertus,„Stiprusis angelas“ – paveikus fil-mas, todël net kelioms minutëmsekrane pasirodþiusius aktorius sun-ku pamirðti.

Debiutanto Krzysztofo Skonie-czny filmas „Hardkor Disko“ taippat gramzdina. Jo herojus Marcinas(ásimenantis Marcinas Kowalczy-kas), kaip jis pats sako, yra „ieðkan-tis“. Taèiau kodël jis atsiduria priesëkmingo advokato namø durø, su-artëja su jo dukra, o paskui þiauriainuþudo abu merginos tëvus, reþisie-rius neaiðkina. „Hardkor Disko“siuþetas man priminë Piero PaoloPasolini „Teoremà“, tëvo nuþudymoscena – tarsi variacija KrzysztofoKieúlowskio „Trumpo filmo apieþudymà“ tema, filme gausu ir uþuo-minø á kitus, matyt, Skonieczny mëgs-tamus reþisierius, bet visuma suskylaá efektingus ir talentingus fragmen-tus, nors ðiuolaikinës narkotikøsvaigulio persmelktos þiaurios Var-ðuvos vizija vis dëlto filme átaigi.

Laukiu prieð kelerius metus taippat Gdynëje filmu „Saviþudþiøkambarys“ áspûdingai debiutavusio

Jano Komasos filmo „Miestas 44“(„Miasto 44“). Juo ðiemet buvo mi-nimos Varðuvos sukilimo metinës.Filmo herojai – jauni þmonës, suki-limo dalyviai. Ádomu, kuo Komasosþvilgsnis á sukilimà skirsis nuo An-drzejaus Wajdos, kurio filmas apiesukilimà „Kanalas“ prieð beveik ðe-ðiasdeðimt metø pradëjo garsiosiosLenkø mokyklos ðlovæ.

Taèiau ið patirties þinau, kad Gdy-nëje ádomiausia stebëti, kaip ðiuo-laikiniai lenkø kûrëjai bando supras-ti ir interpretuoti nuolat kintanèiàdabartá. Tam ðiemet ne tik bus skir-ta daug filmø, bet ir vyks diskusi-jos, naujø knygø pristatymai, paro-dos. Festivalis átraukia taip, kadkartais pritrûksta akimirkos nueitiprie jûros, kuri visai ðalia festivaliosaliø. Ir kuri, kaip sakë poetas, yraamþina.

Gdynë

„Stiprusis angelas“ J . D R Y D A Ù A N U O T R .

10 psl. 7 meno dienos | 2014 m. rugsëjo 19 d. | Nr. 32 (1093)

R u g s ë j o 1 9 – 2 8

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Paroda „Paryþiaus mokyklos dailininkai ið

Baltarusijos. Ið AB „Belgazprombank“

kolekcijos, muziejiniø ir privaèiø rinkiniø“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Europos dailë XVI—XIX a.

Dubingiø ir Birþø kunigaikðèiai Radvilos

Rytø Azijos, Naujosios Gvinëjos ir Australijos

aborigenø menas

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3A

Paroda „Maiðtas buduare“ (XX a. aðtunto

deðimtmeèio mada ið Aleksandro Vasiljevo

kolekcijos)

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Senosios Lietuvos istorija XIII—XIX a.

Lietuviø liaudies menas

Kryþdirbystë

Paroda „Tautinis kostiumas — graþi ir

nesenstanti mada“

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Senosios liturginës tekstilës paroda „Ðilkas ir

auksas“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

Paroda „Neatsakytasis Q“

Vlado Urbanavièiaus „Standartiniai rezervuarai“

Melanie Smith paroda „Krokodilai ir keltuvai“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

iki 27 d. — Alfredos Venslovaitës-Gintalienës

paroda „Pilnaties miestai“

Tado Gindrëno paroda „Portretas. Miesto

veidai ir kaukës / socialiniai miestovaizdþiai“

Meno projektø erdvë „Malonioji 6“Malonioji g. 6

nuo 20 d. — Mindaugo Gapðevièiaus paroda

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

Deimanto Narkevièiaus personalinë paroda

„Skamba lyg XX amþiuje“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki 27 d. — Jurgitos Remeikytës paroda

„Interjerai anapus vaizdo“

„Vilniaus“ fotografijos galerijaStikliø g. 4

iki 20 d. — Sauliaus Paukðèio paroda insta-

liacija „Darbo kabinetas“

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

Almyros Weigel objektø ir instaliacijø

paroda „Debesuota su pragiedruliais“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

Vaclovo Krutinio paroda

iki 20 d. — Ryto Jono Belevièiaus skulptûra

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

iki 27 d. — Lietuvos, Latvijos ir Estijos

dailininkø sàjungø paroda „Kelias / Celð /

Kett“, skirta Baltijos kelio 25 metø sukakèiai

paminëti

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

iki 23 d. — tarptautinio emalio meno simpo-

ziumo „Ugnies pertvarø labirintai“ paroda

Lietuvos dailininkø sàjungosgalerijaVokieèiø g. 2

iki 27 d. — Stasio Þirgulio kûrybos retrospek-

tyva

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

iki 27 d. — Ugnës Blaþytës ir Dano Tama-

ðausko instaliacija „Virsmai“

Manto Maziliausko ekspozicinë erdvë

„Âustras dwarris* Ðviesa ateina ið kampo“

Galerija „Kunstkamera“Ligoninës g. 4

iki 27 d. — Prano Gailiaus paroda „Erelio

eþero istorija“

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Rûtos Eidukaitytës paroda

Paroda „Viva Verdi!“

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos galerijaÐv. Jono g. 11

Frederiko Grimaud (Prancûzija) fotografijø

paroda „Athinganos. Ûsuoti vyrai“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerija „Vëjas“Vilniaus g. 39

Vilniaus vaikø ir jaunimo mokyklos dëstyto-

jø-dailininkø paroda „Vizitinë kortelë“

„Skalvijos“ kino centrasGoðtauto g. 2/15

iki 28 d. — Gintauto Trimako paroda „Tiesio-

ginis pozityvas“

KAUNAS

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejusV. Putvinskio g. 55

Paroda „Egzotikos estetika Sebah fotografi-

jose: Artimøjø Rytø ir Afrikos ðaliø gyveni-

mas XIX a. pab. — XX a. pr.“

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Festivalio „Kaunas Photo“ parodos „74-øjø

karta“, „Muziejø dienos ir naktys“

Ðiuolaikinës Ðveicarijos fotografijos paroda

„Cross Country Show“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Jûraèio Zalenso paroda ið ciklo „Lûþio kartos

vardai“

iki 28 d. — paroda „Iðpuoselëjæ tradicijos

sparnus: Jadvygos Mozûraitës-Klemkienës ir

Vytauto Klemkos kûryba“

A. Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64

iki 21 d. — Jovitos Aukðtikalnytës-Varkulevi-

èienës paroda „Èia ir ten“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

iki 28 d. — XVII tarptautinio kaulinio porce-

liano simpoziumo paroda

Maironio lietuviø literatûrosmuziejusRotuðës a. 13

„Maironis ir jo epocha. ...palieku visà mano

judomàjá turtà“

„Maironio memorialiniai daiktai kitoje aplinkoje“

„Kristijonui Donelaièiui — 300“

Ryðiø istorijos muziejusRotuðës a. 19

Vytauto Kauno paroda

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

„Kaunas Photo“ paroda „Celebrating Europe“

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Eglës Ðidlauskaitës keramikos paroda

„Prakalbintos puodynës“

Vytauto Kasiulio kûriniø paroda

Galerija „Meno forma“Savanoriø pr. 166

iki 27 d. — Konstantino Þardalevièiaus

paroda „Raðtai, T.1“

„F galerija“Þaliakalnio funikulierius (Auðros g. 6)

Festivalis „Kaunas Photo“: Sekiguchi Hiroto

(Japonija) paroda „Living Online“

K L A I P Ë D A

Lietuvos dailës muziejaus PranoDomðaièio galerijaLiepø g. 33

„Nuostabioji þemë. Dailininkai Rytø Prûsijo-

je. XIX—XX a. I pusës tapyba ir grafika ið

Aleksandro Popovo rinkinio“

„Taikomoji dekoratyvinë dailë — mûsø

namams. Ið Lietuvos dailës muziejaus

rinkiniø“

Klaipëdos miesto moksleiviø kûrybiniø

darbø paroda

Gargþdø kultûros centro vaikø dailës

studijos ir Vëþaièiø (Klaipëdos raj.)

„Nomedos“ dailës klubo paroda

„Këdë ir ...“

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

iki 28 d. — Artûro Ðeðtoko fotografijos

paroda „Nutylëtos istorijos“

LDS Klaipëdos skyriaus paroda „Vakarø

vëjai“, skirta Kristijono Donelaièio 300 metø

jubiliejui

iki 21 d. — Nino Kvrivishvili (Gruzija) teksti-

lës paroda „Tremtinio lagaminas“

Klaipëdos galerijaDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Daivos Loþytës skulptûriniø kompozicijø

paroda „Jausenos“

„Herkaus galerija“Herkaus Manto g. 22

Algirdo Taurinsko tapyba

Galerija „si:said“Galinio Pylimo g. 28

iki 24 d. — Hannele Majaniemi (Suomija)

paroda „Sëdëtojai“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras20 d. 18.30 — G. Verdi „OTELAS“.

Dir. — M. Staðkus

24, 26 d. 18.30, 28 d. 18 val. — G. Puccini

„MADAM BATERFLAI“. Dir. — R. Ðervenikas

25 d. 18.30 — P. Èaikovskio „GULBIØ

EÞERAS“. Dir. — R. Ðervenikas

27 d. 18.30 — L. Delibes „KOPELIJA“.

Dir. — A. Ðulèys

Nacionalinis dramos teatras19 d. 18.30 — Just. Marcinkevièiaus

„KATEDRA“. Reþ. — O. Korðunovas

20 d. 17 val. — Dante’s Alighieri „DIEVIÐKOJI

KOMEDIJA“. Reþ. — E. Nekroðius („Meno fortas“)

23 d. 12, 18.30 — G. Morkûno „IÐ NUOM-

ÐIKO GYVENIMO“. Reþ. — A. Gluskinas (Juozo

Miltinio dramos teatras)

24—26 d. 18 val., 27, 28 d. 14, 18 val. prie

pagrindinio LNDT áëjimo — „REMOTE

VILNIUS“. Reþ. — S. Kaegi („Sirenos 2014“)

26, 27 d. 19 val. — „THE FOUNTAINHEAD“.

Reþ. — I. van Hove („Sirenos 2014“)

Maþoji salë

21 d. 18.30 — C. Grauþinio „DRÀSI ÐALIS

(LIETUVOS DIENA)“. Reþ. — C. Grauþinis

(teatras „cezario grupë“)

22 d. 19 val. — PREMJERA! „SAPNAS“

(A. Strindbergo pjesës motyvais).

Reþ. — K. Gudmonaitë, kost. dail. —

L. Kvaðytë. Vaidina D. Kamarauskas,

M. Zemleckas, G. Staigvilas, A. Baèinskas,

B. Ivanauskas, G. Laskovas

23 d. 19 val. — J. Jokelos „FUNDAMEN-

TALISTAI“. Reþ. — J. Vaitkus

24 d. 19 val. — M. Duras „MUZIKA 2“.

Reþ. — A. Liuga

25 d. 19 val. — J. Balodþio, G. Dapðytës

„BARIKADOS“. Reþ. — V. Silis

27 d. 16 val. — M. Mayenburgo „AKMUO“.

Reþ. — A. Jankevièius

28 d. 16 val. — F. Dostojevskio „NUOLAN-

KIOJI“. Reþ. — V. Masalskis

Vilniaus maþasis teatras19 d. 18.30 — „J. ERLICKAS VËL MAÞAJAME

TEATRE“ (paramos fondo „Rûta“ renginys)

20 d. 18.30 — M. Gorkio „MOTINA (VASA

ÞELEZNOVA)“. Reþ. — K. Gluðajevas

21 d. 12 val. — „MAMA KATINAS“.

Reþ. — E. Jaras

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

iki 24 d. — Zinaidos Vogëlienës paroda

„2 viename“

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

iki 27 d. — Kunigundos Dineikaitës tapybos

paroda „Visi sakytø, jog tai mëlyna“

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

iki 26 d. — Freddie Robins (Londonas) paroda

„Fikcija ir funkcija“

Galerija „ARgenTum“Latako g. 2

Beno Staðkausko paroda „Pikas 1.2 (Peak 1.2)“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

Telðiø galerijaKæstuèio g. 3

iki 27 d. — paroda „Jaunøjø talentø mugë 97“

24, 26 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MADA-

GASKARAS“. Reþ. statytojas — R. Tuminas,

reþ. — A. Dapðys

25 d. 18.30 — F. Dürrenmatto „DAMOS

VIZITAS“. Reþ. — E. Jaras

27 d. 18.30 — I. Margalit „TRIO (J. Bramso,

R. Ðumano ir K. Ðuman meilës istorija)“.

Reþ. — P. Galambosas (Vengrija)

28 d. 14 val. — „DOSTOJEVSKIS VAIKAMS“

(F. Dostojevskio romanø bei dienoraðèio

motyvais). Reþ. — P. Ignatavièius

28 d. 18 val. — „24 VALANDOS IÐ MOTERS

GYVENIMO“ (literatûriniai etiudai pagal

S. Zweigo noveles). Kûrëjos — V. Bièkutë,

V. Kochanskytë, D. Rudytë („Maþasis teatras.

Maþoji forma“)

Valstybinis jaunimo teatras20 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ANGELØ

PASAKOS“. Reþ. — V.V. Landsbergis (Salë 99)

20, 21 d. 18 val. — PREMJERA! P. Zelenkos

„NYKSTANÈIOS RÛÐYS“. Reþ. — R.A. Atkoèiû-

nas, scenogr. — M. Jacovskis, kost. dail. —

J. Rimkutë, komp. — M. Bialobþeskis. Vaidina

A. Kazanavièius, N. Varnelytë, A. Pukelytë,

R. Marazaitë, S. Ivanovas, N. Gadliauskas,

S. Sipaitis,V. Petkevièius ir kt.

21 d. 12 val. — J. Kelero, A. Jalianiausko

„PAIKA PELYTË“. Reþ. — A. Jalianiauskas

(Salë 99)

21 d. 15 val. — „BITINËLIO PASAKOS ÐEÐIEMS

POJÛÈIAMS“. Idëjos aut. — K. Þernytë (99 salë)

24, 26 d. 11 val. — A. Pukelytës spektaklis-

ekskursija „EKSPEDICIJA Á TEATRO VIDØ“.

Reþ. — A. Pukelytë

24 d. 18 val. — M. Frayn „TRIUKÐMAS UÞ

KULISØ“. Reþ. — P.E. Landi

25 d. 18 val. — D. Wassermano „SKRYDIS

VIRÐ GEGUTËS LIZDO“. Reþ. — V. Griðko

26 d. 18 val. — Þemaitës „TRYS MYLIMOS“.

Reþ. — A. Latënas

27 d. 12 val. — J. Erlicko „BILIETAS IÐ DAN-

GAUS“. Reþ. — D. Jokubauskaitë (Salë 99)

27 d. 18 val. — V. Sigarevo „JÀ VADINA

GUPELE“. Reþ. — A. Lebeliûnas

28 d. 12 val. — „RONJA PLËÐIKO DUKTË“

(pagal A. Lindgren apysakà).

Reþ. — D. Jokubauskaitë

Rusø dramos teatras20, 21 d. 18.30 — PREMJERA! W. Shakespea-

re’o „KARALIUS LYRAS“ (su lietuviðkais

titrais). Reþ. — J. Vaitkus

25, 26 d. 18.30 — PREMJERA! M. Bulgakovo

„ZOIKOS BUTAS“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

Dailë

Subruzdo miesto galerijos ir beveik kiekviena atidarë po naujà ar netkelias naujas parodas, iki savaitgalio sàraðas dar pailgës, jame – visas spek-tras autoriø, nuo Paryþiaus mokyklos dailininkø Vilniaus paveikslø galeri-joje (Didþioji g. 4) iki jau su visu ðiuolaikiniu sudëtingumu suvokiamovaizdo Jurgitos Remeikytës parodoje „Interjerai anapus vaizdo“ „Pros-pekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43). Atsirado istorinë gali-mybë ágyti net asmeninæ nuomonæ apie Deimanto Narkevièiaus kûrybà(paroda galerijoje „Vartai“, Vilniaus g. 39), nes net deðimt metø jo figûraveikë kaip mirusio klasiko arba institucinës aksiomos – be parodø ir bekritikos.

Muzika

74-àjá Lietuvos nacionalinës filharmonijos sezonà rugsëjo 27 d. 19 val.Filharmonijos Didþiojoje salëje atveria Lietuvos kamerinis orkestras, jomeno vadovas, dirigentas ir smuikininkas Sergejus Krylovas ir pianistëMûza Rubackytë. Visai neseniai orkestras vieðëjo 50-ajame Siono festiva-lyje Ðveicarijoje. Ðios gastrolës itin svarbios, nes liudija Lietuvos kameri-nio orkestro prestiþà ir publikos ávertinimà. Ðá vakarà klausytojams patei-kiama neeilinë programa: scenoje susitinka du muzikos korifëjai, kuriejau seniai svajojo kartu pagroti dvigubà koncertà. Skambës austrø kom-pozitoriaus, W. A. Mozarto mokinio J. N. Hummelio Koncertas smuikui,fortepijonui ir orkestrui G-dur, o vakarà pradës ir pabaigs L. van Beetho-veno muzika.

Teatras

Lietuvos rusø dramos teatre 20 ir 21 d. 18.30 – Jono Vaitkaus reþisuotasWilliamo Shakespeare’o „Karalius Lyras“. Spektaklyje vaidins beveik vi-sa aktoriø trupë. Pagrindiná, Karaliaus Lyro vaidmená atliks aktorius Vy-tautas Anuþis.

„7md“ rekomenduoja

7 meno dienos | 2014 m. rugsëjo 19 d. | Nr. 32 (1093) 11 psl.

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

27 d. 18.30 — F. Veberio „KVAILIØ VAKA-

RIENË“. Reþ. — M. Poliðèiukas (Prancûzija)

27 d. 11, 13 val. — Z. Hopp „STEBUKLINGOJI

KREIDELË“. Reþ. — O. Lapina

28 d. 18.30 — M. Macevièiaus „PRAKEIKTA

MEILË“ (pagal P. Sanajevo apysakà

„Palaidokite mane uþ grindjuostës“).

Reþ. — A. Jankevièius

28 d. 12 val. — H.Ch. Anderseno „UNDINËLË“.

Reþ. — J. Ðèiuckis

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

18 d. 18.30 — „NE PAGAL ÐIO PASAULIO

MADÀ“ (fantazija apie poetà K. Donelaitá).

Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas

20 d. 12 val. — „TIKTAKTIKA“ (pagal

M. Macoureko pasakas). Reþ. ir insc. aut. —

M. Þukauskas

21 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus „GRYBØ

KARAS“. Reþ. — A. Mikutis

27 d. 12 val. — J. Maèiukevièiaus „BITË MAJA“

(V. Bonzelso knygos „Bitë Maja ir jos nuoty-

kiai“ motyvais). Reþ. ir dail. — V. Mazûras

Maþoji salë

20, 21 d. 14 val. — „PASAKA APIE VËÞLIUKÀ“

(Þ. Gryvos knygelës motyvais). Inscen. aut.,

reþ. ir dail. — A. Mikutis

27 d. 14 val. — „RAUDONKEPURË“ (pasakø

apie Raudonkepuraitæ motyvais). Reþ. ir

dail. — V. Mazûras

Menø spaustuvë19 d. 19 val. Kiðeninëje salëje —

„59’ONLINE“. Idëjos aut. L. Vaskova ir

R. Maèiliûnaitë (jaunøjø scenos menininkø

programa „Atvira erdvë’13“)

20 d. 19 val. Juodojoje salëje — Gdansko

kultûros dienos. „HAVE A NICE HELL“.

Reþ. — A. Steller, M. Jedra, „Good Girl Killer“

ir P. Orzechowska (Lenkija)

21 d. 19 val. Juodojoje salëje — ðiuolaikinio

ðokio spektaklis „SOLOS ir PRESQUE POR-

TRAIT“. Choreogr. — K. Ito (Japonija)

22 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „Pasakø

pirmadieniai maþyliams“. Spalvotø ðeðëliø

pasakos. Pasakas seka S. Degutytë („Stalo

teatras“)

23 d. 18.30 Juodojoje salëje — „LIETAUS

ÞEMË“. Reþ. — A. Giniotis (teatro laboratorija

„Atviras ratas“)

23 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — C. Grauþi-

nio „VISKAS ARBA NIEKO“. Reþ. — C. Grauþi-

nis (teatras „cezario grupë“)

24 d. 18.30 Juodojoje salëje — „PAUKÐTYNO

BENDRABUTIS“. Reþ. — V. Masalskis (Klaipë-

dos jaunimo teatras)

24 d. 18.30 Kiðeninëje salëje — „BRANGIOJI

MOKYTOJA“. Reþ. — I. Stundþytë

(teatras „Atviras ratas“)

25 d. 18.30 Juodojoje salëje — „KITA MO-

KYKLA“. Reþ. — V. Masalskis (Klaipëdos

jaunimo teatras)

25 d. 19 val. Stiklinëje salëje — J. Paðkevi-

èiaus „RIBOS“. Reþ. — T. Montrimas (jaunøjø

scenos menininkø programa „Atvira erdvë“)

26 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„ARITMIJOS“. Choreogr. — V. Jankauskas

(V. Jankausko ðokio teatras)

KAUNAS

Kauno dramos teatras25—28 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — PREM-

JERA! „BARBORA“ (pagal J. Gruðo dramà

„Barbora Radvilaitë“). Reþ. — J. Juraðas.

Adaptacijos autorë — A.M. Sluckaitë

Kauno kamerinis teatras19 d. 18 val. — F. Zelerio „TIESA“.

Reþ. — S. Rubinovas

20 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „BE GALO

ÐVELNI ÞMOGÞUDYSTË“. Reþ. — S. Rubinovas

21, 27 d. 18 val., 28 d. 16 val. — G. Boccaccio

„DEKAMERONAS“. Reþ. — A. Rubinovas

25 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „KAVINË

„PAS BLEZÀ“. Reþ. — S. Rubinovas

26 d. 18 val. — Moliêre’o „ÐYKÐTUOLIS,

ARBA MELO MOKYKLA“.

Reþ. — A. Pociûnas

Kauno maþasis teatras26 d. 19 val. — F. Rame, D. Fo „LAISVOJI

PORA“. Reþ. — R. Januðkevièiûtë, A. Baniûnas

Kauno lëliø teatras20 d. 12 val. — D. Èepauskaitës „SKRUDÞAS,

ARBA DIENA, KAI GALIMA ATVERTI SAVO

ÐIRDÁ“ (pagal Ch. Dickenso apysakà ,,Kalëdø

giesmë“). Reþ. — A. Lebeliûnas

21 d. 12 val. — „ÞIOGAS ZIGMAS ÞALGIRIO

MÛÐYJE“ (pagal L. Jakimavièiaus pasakà).

Aut. ir reþ. — A. Sunklodaitë

25 d. 18 val. — folkloro festivalis „Suklegos“

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis dramosteatras26, 27 d. 18 val. Þvejø rûmuose —

PREMJERA! Y. Reza „PO ATSISVEIKINIMO“.

Reþ. — A. Vizgirda. Vaidina D. Meðkauskas,

I. Reklaitis, E. Barauskaitë ir kt.

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras20 d. 18.30 — „ALTORIØ ÐEÐËLY“ (ðokio

spektaklis pagal V. Mykolaièio-Putino

romanà)

21 d. 12 val. Kolonø salëje — „VERPALØ

PASAKOS“

21 d. 17 val. Kolonø salëje — koncertas

„O mielas drauge“

26 d. 18.30 — Z. Liepinio „ADATA“

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras21, 27 d. 18 val. — PREMJERA! „DIBUKAS“.

Reþ. — R. Banionis

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras20, 21, 28 d. 18 val. — PREMJERA! N. Simo-

no „BASOMIS PARKE“. Reþ. P. Stoièevas

25 d. 18 val. — L. Gersche’s „LAISVI

DRUGELIAI“. Reþ. — D. Kazlauskas

26 d. 18 val. — „ANË IÐ ÞALIASTOGIØ“ (pagal

L.M. Montgomeri romanà). Reþ. — A. Gluskinas

27 d. 18 val. — A. Hacketto, F. Goodrich

„VISADA TAVO. ANA FRANK“.

Reþ. — V. Jevsejevas

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija20 d. 16 val. Plungës kultûros centre —

vokalinis ansamblis „Jazz Island“

(vad. — A. Novikas)

21 d. 16 val. Trakø pilies Didþiojoje menëje —

„Atverk savo ðirdá“. Ið ciklo „Muzika Trakø

pilyje“. Lietuvos kamerinis orkestras.

Dir. — R. Ðervenikas. Solistai R. Vaicekauskai-

të (sopranas), L. Mikalauskas (bosas). Progra-

moje W.A. Mozarto, G.F. Händelio, A. Vivaldi,

G. Donizetti, P. Èaikovskio ir kt. kûriniai

22 d. 19 val. Druskininkuose, „Grand Spa

Lietuva“ konferencijø centre, — Lietuvos

nacionalinis simfoninis orkestras. Solistai

V. Miðkûnaitë (sopranas), T. Pavilionis

(tenoras). Dir. — M. Pitrënas. Programoje

F. von Supé, G. Puccini, J. Strauss, J. Brah-

mso, F. Lehãro, B. Dvariono, E. Balsio kûriniai

23 d. 18 val. Tauragës kultûros centre — IV

Tauragës vokalinës muzikos festivalis. Teatra-

lizuotas koncertas „Karaliaus Mindaugo

mylëtos moterys“. Èiurlionio kvartetas.

Aktorius ir programos reþisierius V. Rumðas,

senosios muzikos ir ðokio trupës „Festa

cortese“ ðokëjai N. Savodnikienë, G. Valio-

kienë, D. Mineikytë, M. Linkaitis, A. Butkys

27 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Lietuvos kamerinis orkestras.

Solistë M. Rubackytë (fortepijonas). Solistas

ir dirigentas S. Krylovas (smuikas). Progra-

moje L. van Beethoveno, J.N. Hummelio

kûriniai

Ðv. Jokûbo sakralinës muzikosfestivalis20 d. 19.30 Vilniuje, Ðv. apaðtalø Pilypo ir

Jokûbo baþnyèioje, 21 d. 13 val. Kaune,

Kristaus prisikëlimo cerkvëje, — „Cappella

Musicae Antiquae Orientalis“ (Lenkija, meno

vad. ir dir. — L. Zaborowski). Programoje

sakralinë muzika chorui

27 d. 19.30 Vilniuje, Ðv. apaðtalø Pilypo ir

Jokûbo baþnyèioje, 28 d. 12.15 Videniðkëse,

Ðv. Lauryno baþnyèioje, — choras „Daugava“

(Latvija, meno vad. ir dir. — J. Ustinskovas).

Programoje sakralinë muzika chorui

Lietuvos muzikø rëmimo fondas24 d. 18 val. S. Vainiûno namuose — Treèia-

dienio vakaras koncertas operos solisto

J. Stasiûno gimimo 95-osioms metinëms.

Dalyvauja A. Stasiûnaitë, dainininkës

J. Stanelytë, R. Dzimidaitë, E. Girèytë,

A. Buðkevièiûtë, V. Datenytë. Koncertmeiste-

rë N. Baranauskaitë

„Druskininkø vasara su M.K. Èiurlioniu“

21 d. 12 val. Senosios Varënos baþnyèioje —

programa „Èiurlionio kelias“. Sakralinës

muzikos valandos. A. Krikðèiûnaitë (sopra-

nas), R. Kalnënaitë (violonèelë), G. Kviklys

(vargonai). Programoje M.K. Èiurlionio,

M. Brucho, R. Wagnerio, G. Verdi kûriniai

22 d. 16 val. M.K. Èiurlionio memorialinia-

me muziejuje — Druskininkø M.K. Èiurlionio

meno mokyklos moksleiviø ir mokytojø

koncertas, moksleiviø pieðiniø darbø paroda

22 d. 19 val. Grand SPA Lietuva salëje

„Nemunas“ — Lietuvos nacionalinis simfoni-

nis orkestras (meno vad. ir vy. dir. —

J. Domarkas). Solistai V. Miðkûnaitë (sopra-

nas) ir T. Pavilionis (tenoras). Dir. —

M. Pitrënas

V I L N I U S

Kongresø rûmai25, 27 d. 19 val., 28 d. 14 val. — E. Humper-

dincko „JONAS IR GRETA“. Solistai J. Adamo-

nytë, R. Karpis, V. Gerasimovas, M. Nazarova,

A. Malikënas, E. Ðidlauskaitë, A. Pilibavièiûtë.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras

(meno vad. ir vyr. dir. — G. Rinkevièius), dir. —

R. Ðumila, reþ. — G. Ðeduikis, kost. dail —

E. Èekanavièiûtë

Taikomosios dailës muziejus28 d. 16 val. — ansamblis „Vilniaus arsena-

las“: L. Ðulskutë (fleita), R. Romoslauskas

(altas), S. Okruško (fortepijonas). Programo-

je L. van Beethoveno, M. Brucho, J. Franšaix,

G. Kuprevièiaus kûriniai

Ðv. Kotrynos baþnyèia23 d. 19 val. — „Siela niekada nenutyla“.

Lietuvos þydø genocido dienai. Atlikëjai

D. Juozûnas (diskantas), J. Daunytë (arfa),

D. Jozënas (fortepijonas), S. Auglys (muða-

mieji), Vilniaus savivaldybës choras „Jauna

muzika“ (meno vad. — V. Augustinas).

Dir. — R. Borshevsky (Izraelis). Programoje

E. Whitacre, F. Mendelssohno, G. Faure,

L. Bernsteino kûriniai

25 d. 19 val. — Vilniaus miesto savivaldybës

Ðv. Kristoforo kamerinis orkestras. Solistas

D. de Williencourt’as (violonèelë, Prancûzija).

Dir. — D. Katkus. Programoje P. Èaikovskio,

D. de Williencourt’o ir kt. kûriniai

26 d. 18 val. — XV tarptautinio B. Jonuðo

festivalio koncertas, skirtas „Trimito“ 58-ojo

sezono atidarymui. Dalyvauja J. Leitaitë

(mecosopranas), V. Bagdonas (bosas),

A. Budrys (klarnetas), M. Balèytis (trombo-

nas), valstybinis choras „Vilnius“. Programoje

klasikiniø ir ðiuolaikiniø populiariø kûriniø

improvizacijos

Valdovø rûmai18 d. 18 val. Didþiojoje renesansinëje

menëje — J.-Ph. Rameau 250-osioms mirties

metinëms. F. Joubert’as-Caillet (viola da

gamba, Prancûzija), Ph. Grisvard’as (klavesi-

nas, Prancûzija)

24 d. 19 val. Didþiojoje renesansinëje

menëje — Ðventieji tiltai: XVI–XVII a. þydø,

krikðèioniø ir musulmonø psalmës. Ansam-

blis „Sarband“ (Turkija), choras ir konsortas

„Brevis“ (Lietuva, Lenkija, Vokietija, Ðvedija,

projekto vad. — V. Ivanoffas)

MENAS

Dailë = Art : Lietuvos dailininkø sàjungos þurnalas / redakcinë taryba: Lolita Jablonskienë …

[et al.]. – Vilnius : Artseria, [2014]. – ISSN 0130-6626

2014, Nr. 1(63) / sudarytoja Danutë Zovienë. – [2014] (Vilnius : BALTO print). – 160 p. : iliustr.,

faks., portr. – Santr. angl. – Tiraþas 800 egz.

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Átariamojo X pasiaukojimas : romanas / Keigo Higashino ; ið japonø kalbos vertë Jurgita

Polonskaitë. – Vilnius : Alma littera, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 349, [2] p. – Tiraþas 1800

egz. – ISBN 978-609-01-1519-0 (ár.) : [28 Lt 27 ct]

Jausmø dþiazas : [poezijos almanachas]. – Ðiauliai : Lucilijus, 2014. – ISSN 2351-6143

Kn. 1 / sudarytoja Elona Antakauskë. – 2014. – 111, [1] p. : iliustr., portr. – Tiraþas [150] egz.

Mëlynas rûkas : erotinis romanas / Alicia Gutje. – Vilnius : Alma littera, 2014- . – (Ár.)

Kn. 1. – 2014 (Vilnius : BALTO print). – 628, [1] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-609-01-

1549-7 : [22 Lt 17 ct]

Miestelio skaitytojai rekomenduoja : romanas / Katarina Bivald ; ið ðvedø kalbos vertë Laima

Bareiðienë. – Vilnius : Alma littera, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 371, [2] p. – Tiraþas 1800

egz. – ISBN 978-609-01-1538-1 (ár.) : [29 Lt 74 ct]

Piramidë : eilës, haiku / Arvydas Daðkus. – Vilnius : BMK leidykla, 2014 (Vilnius : BMK l-kla). –

207, [1] p. – Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-609-468-010-6

Pirkiniai iðsimokëtinai : romanas / Antanas Ðileika ; ið anglø kalbos vertë Vitalijus Ðarkovas. –

Vilnius : Versus aureus, [2014] (Vilnius : BALTO print). – 255, [1] p. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN

978-9955-34-484-1

Vilkmergëlës krantais : [Ukmergës literatø kûryba] / [sudarytojas Stanislovas Budraitis]. –

Ukmergë : Valdo leidykla, 2014 (Ukmergë : Valdo l-kla). – 99, [1] p. : iliustr., faks., þml. –

Tiraþas 600 egz. – ISBN 978-9955-712-85-5

Þaidimas su mirtimi : [romanas] / Isabel Allende ; ið ispanø kalbos vertë Valdas V. Petrauskas. –

Vilnius : Alma littera, 2014 (Kaunas : Spindulio sp.). – 443, [2] p. – Tiraþas 1800 egz. – ISBN

978-609-01-1547-3 (ár.) : [31 Lt 82 ct]

G R O Þ I N Ë L I T E R AT Û R A V A I K A M S

Kurmis ir skëtis : [pasaka] / Hana Doskoèilovã ; iliustravo Zdenek Miler ; ið èekø kalbos vertë

Irena Aleksaitë. – Vilnius : Nieko rimto, 2014 (Spausd. Èekijoje). – 37, [3] p. : iliustr. – Virð. ir

nugar. aut.: Zdenek Miler, Hana Doskoèilovã. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-441-227-1

(ár.)

Mëgintuvëlio kelionës : [pasaka su chemijos ir fizikos eksperimentais] / R. Èesûnienë,

L. Èesûnas ; iliustravo Ieva Vièienë. – Vilnius : Nieko rimto, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 55,

[1] p. : iliustr. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-609-441-245-5 (ár.)

Odas ir ðerkðno milþinai : [apysaka] / Neil Gaiman ; iliustracijos: Brett Helquist ; [vertë Emilija

Ferdmanaitë]. – Vilnius : Bonus animus, [2014] (Vilnius : BALTO print). – 117, [1] p. : iliustr. –

Tiraþas [1500] egz. – ISBN 978-9955-754-37-4 (ár.)

Prietrankos dienoraðtis / Rachel Renée Russell ; ið anglø kalbos vertë Lina Bûgienë. – Vilnius :

Alma littera, 2014- . – (Ár.)

[Kn.] 4 : ne itin grakðèios Ledo princesës istorija. – 2014 (Vilnius : Petro ofsetas). – [6], 346, [3]

p. : iliustr. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-609-01-0870-3 : [17 Lt 65 ct]

Rozalijus sugráþo : [eiliuota poema] / Jonas Maèiukevièius ; dailininkas Marius Zavadskis. –

Vilnius : Versus aureus, [2014] (Kaunas : Spindulio sp.). – 34, [2] p. : iliustr. – Tiraþas [800] egz. –

ISBN 978-9955-34-478-0 (ár.)

Stebuklø pasakos / [ið ispanø kalbos vertë Milda Krupauskienë] ; [iliustravo Pilar Campos]. –

Vilnius : Presvika, 2014 (Spausd. Kinijoje). – 93 p. : iliustr. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-

9955-22-718-2 (ár.) : [25 Lt 21 ct]

Tas vienintelis Aivenas : pasakojimas apie draugystæ, dràsà ir viltá / Katherine Applegate ; ið

anglø kalbos vertë Ina Rosenaitë ; [iliustracijø autorë Patricia Castelao]. – Vilnius : Alma

littera, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 318, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-

01-1539-8 (ár.) : [21 Lt 19 ct]

Vieniðoji Baltukë : [apysaka] / Holly Webb ; ið anglø kalbos vertë Simona Kaziukonytë ;

[Sophy Williams iliustracijos]. – Vilnius : Alma littera, 2014 (Vilnius : Spauda). – 125, [1] p. :

iliustr. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-609-01-1526-8 (ár.) : [8 Lt 51 ct]

I S TOR I JA

Aleksandras Stulginskis ir jo epocha / Alfonsas Eidintas. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijø

leidybos centras, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 359, [1] p. : iliustr., faks., portr., þml. – Santr.

angl. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-5-420-01743-2

Istorija : [vadovëlis 5 klasei] / Darius Petreikis, Jûratë Litvinaitë, Faustas Meðkuotis … [et al.]. –

Kaunas : Ðviesa, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 135, [1] p. : iliustr., faks., geneal. schem.,

portr., þml. – (Atrask, ISSN 2351-5198). – Virð. aut. nenurodyti. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN

978-5-430-06090-9 : [35 Lt 25 ct]

Îíè çäåñü æèëè… : çàìåòêè î åâðåéñêîì íàñëåäèè Âèëüíþñà / Ãåíðèõ

Àãðàíîâñêèé. – Âèëüíþñ : Versus aureus, [2014] (Êàóíàñ : Spindulio sp.). – 359, [1] p. :

iliustr., faks., portr. – Tiraþas [2100] egz. – ISBN 978-9955-34-479-7 (ár.)

12 psl. 7 meno dienos | 2014 m. rugsëjo 19 d. | Nr. 32 (1093)

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda BrukðtutëMuzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë

R u g s ë j o 1 9 – 2 5

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia Lietuvos kultûros taryba,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Gelbëk mus nuo pikto ***Scotto Derricksono filmo herojus Ralfas (Eric Bana) yra Niujorko po-

licininkas, tiriantis nusikaltimus, kuriø neámanoma paaiðkinti logiðkai. Jissutinka gana netradiciðkà kunigà (Edgar Ramirez), kuris savo kailiu paty-rë, kas yra nuodëmë ir atpirkimas. Jis taps policininko vedliu po blogiopasaulá, vienintelis iðsigelbëjimas ið kurio – Dievo malonë. Ji gal ir nema-toma, bet Derricsonas pasitiki þiûrovø jausmais. Deja, be perstojo bom-barduoja juos baisiais, o kartu techniðkai net pernelyg tobulais vaizdais,tokiais áspûdingais, kad nebegali perteikti átampos, baimës ar nevilties.Todël ir Niujorkas atrodo taip, lyg bûtø visas pastatytas Holivude. (JAV,2014) (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Mënesienos magija ****Naujausias Woody Alleno filmas perkels á 3-iojo deðimtmeèio Prancû-

zijà. Kinas Vei Lin Su yra garsiausias savo laikø iliuzionistas, bet maþaikas þino, kad po ðiuo scenos ávaizdþiu slepiasi arogantiðkas anglas StenlisKraufordas (Colin Firth). Labiausiai jis nekenèia ávairaus plauko spiritis-tø. Ákalbëtas draugo, Stenlis su specialia misija vyksta á Prancûzijos Rivje-rà. Apsimetæs turtingu verslininku jis turi demaskuoti graþios moters –mediumo Sofi (Emma Stone) apgavystes, esà dama apsimeta mokanti skai-tyti mintis ir bendrauti su dvasiomis. Taèiau Stenlio uþduotá komplikuojanetikëti jausmai Sofi ir jos ypatingi sugebëjimai. Taip pat vaidina SimonMcBurney, Hamish Linklater, Eileen Atkins, Marcia Gay Harden (JAV,2014). (Vilnius, Kaunas)

Siuntëjas ***Ateityje egzistuoja visuomenë, kurioje iðnyko badas, prievarta ir kitos

mûsø civilizacijos nelaimës. Sulaukæs pilnametystës kiekvienas visuome-nës narys gauna pareigas, kurias jam reikës atlikti iki pat tos dienos, kaiteks pasitraukti „uþ ribos“. Þodis „mirtis“ èia neþinomas (nes gali trau-muoti), bet neþinomas ir þodis „meilë“ (þmonës dauginami dirbtiniu bû-du). Tokia tikrovë primena jausmø dykumà, neatsitiktinai pasaulyje nebe-liko spalvø, o kiekvienas jo gyventojas kas rytà gauna slopinanèiø vaistødozæ. Paauglys Jonas (Brenton Twaites) jauèiasi kitoks. Jo nuojauta iðsi-pildo: vyresniøjø taryba já paskiria bûti Siuntëju. Tai þmogus, saugantisuþslaptintà atmintá apie praeitá, kad prireikus bûtø galima ja pasiremti.Jonas tampa Siuntëjo mokiniu ir, atradæs spalvas bei jausmus, nuspren-dþia nesitaikstyti su savo visuomenës tikrove. Filmas sukurtas pagal po-puliarios vaikø ir paaugliø raðytojos Lois Lowry knygà. Deja, ekranizacijaðiek tiek pavëlavo, nes paskutiniais metais paaugliai sulaukë ne vieno kurkas efektingesnio filmo apie totalitarines ateities visuomenes ir prieð jasmaiðtaujanèius paauglius. Taèiau ir australø reþisierius Philipas Noyce’as(„Mirtina tyla“, „Kaulø kolekcionierius“) turi kà pasiûlyti nuo pavirðuti-niðkø komiksø apdujusiems paaugliams. Dar filme laukia susitikimas sugerais aktoriais Meryl Streep, Jeffu Bridgesu, Alexandru Skarsgardu (JAV,2014). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Ðimto þingsniø kelionë ***Kai televizijos ekranuose nuo ryto iki vakaro gali matyti kulinarines

laidas ir net valstietiðkus valgius garbinanèioje Lietuvoje kiekvienas virë-jas (ar tik mëgëjas) iðkart pasijunta kulinarijos þvaigþde, ðita epidemijanegali nepaliesti kino. Jos dalis ir naujausias Lasse’s Halströmo filmas –pasaka suaugusiems, sukurta pagal visame pasaulyje populiarià RichardoC. Morais knygà. ...Likimas indø emigrantø ðeimà atbloðkë á Provansomiestelá. Indai nusprendþia atidaryti restoranà prieðais prancûzø kulina-riniø tradicijø bastionà, kurio ðeimininkë ponia Malori didþiuojasi tuo,kad jos ástaiga nusipelnë „Michelin“ þvaigþdþiø. Ið pradþiø, þinoma, kylakaras. Paskui paaiðkëja, kad jaunas indø virëjas Hasanas turi tobulà sko-ná, prilygstantá absoliuèiai muzikanto klausai. Taèiau filmas – ne tik mëgs-tantiems laisvalaiká virtuvëje, bet pirmiausia pasiilgusiems Helen Mirren,kuri ir suvaidino rafinuotàjà ponià Malori. Taip pat vaidina Om Puri, Ma-nish Dayal, Charlotte Le Bon, Amith Shah, Farzana Dua Elahe, DillonMitra (Indija, JAV, JAE, 2014). (Vilnius)

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis19—25 d. — Dëþinukai (3D, JAV) — 12, 14.30, 17,

19.30, 21.50 (lietuviø k.); 18.15 (originalo k.)

Dëþinukai (JAV) — 11, 13.15 (lietuviø k.);

15.55 (originalo k.)

Bëgantis labirintu (JAV) — 11.15, 13.55,

16.30, 19.05, 21.40

19, 22—25 d. — Ðimtametis, kuris iðlipo pro

langà (Kroatija, Ðvedija) — 15.30, 18.15, 21 val.;

20, 21 d. — 11.35, 15.30, 18.15, 21 val.

19 d. — Dar kartà, ið naujo (JAV) — 19.15

19, 24 d. — Siuntëjas (JAV) — 11.50, 14.20,

16.50, 19.15, 21.50; 18—23, 25 d. — 11.50,

14.20, 16.50, 21.50

19, 22—25 d. — Mënesienos magija (JAV) —

16.15, 18.30, 20.50; 20, 21 d. — 11.30, 16.15,

18.30, 20.50

19—25 d. — Apsimeskim farais (JAV) — 13.45,

16.15, 18.45, 21.15

19—24 d. — Kaip danguje, taip ir po þeme

(JAV) — 14, 16.35, 19, 21.30; 25 d. — 14, 16.35,

21.30

19—25 d. — Gelbëk mus nuo pikto (JAV) — 16.45,

18.40, 21.40

Nematomas frontas (Lietuva, Ðvedija, JAV) —

11.40, 14.05, 20.30

Ðimto þingsniø kelionë (Indija, JAV) — 14.20,

17.15, 20.15

19, 22—25 d. — Sparnai: ugnies tramdytojai

(JAV) — 11.20; 20, 21 d. — 11.20, 12.30

19—25 d. — Sparnai: ugnies tramdytojai (3D,

JAV) — 16.25

Nuodëmiø miestas 2 (3D, JAV) — 13.50, 21.20

Pasimatymas (Prancûzija) — 14.45, 19.40

20, 21 d. — Radviliada (reþ. R. Rakauskaitë) —

11.45

19—25 d. — Vëþliukai nindzës (3D, JAV) — 13.35

20, 21 d. — Amazonës dþiunglës (3D, Brazili-

ja, Prancûzija) — 11.50

Forum Cinemas Akropolis19—25 d. — Dëþinukai (3D, JAV) — 11, 13.15,

15.45, 18, 20.30

Dëþinukai (JAV) — 10.15, 12.30

Bëgantis labirintu (JAV) — 11.20, 13.55, 16.30,

19.05, 21.40

Ðimtametis, kuris iðlipo pro langà (Kroatija,

Ðvedija) — 17.30, 20.15

Apsimeskim farais (JAV) — 11.10, 13.45, 16.50,

19.15, 21.30

Siuntëjas (JAV) — 11.30, 16.10, 19.35, 21.50

Kaip danguje, taip ir po þeme (JAV) — 14.10,

16.40, 18.55, 21.20

Gelbëk mus nuo pikto (JAV) — 13.35, 18.25,

21 val.; Amazonës dþiunglës (Brazilija,

Prancûzija) — 10.45, 13, 15.15; Nematomas

frontas (Lietuva, Ðvedija, JAV) — 11.50, 14.45;

Kaukazo belaisvë (Rusija) — 16.20

Tu esi èia (JAV) — 18.40; Liusi (JAV) — 21.10

19—25 d. — Sparnai: ugnies tramdytojai (3D,

JAV) — 15 val.

20, 21 d. — Sparnai: ugnies tramdytojai

(JAV) — 10.25

19—25 d. — Vëþliukai nindzës (JAV) — 12.40

Vëþliukai nindzës (3D, JAV) — 17.10

„Skalvijos“ kino centrasVilniaus dokumentiniø filmø festivalis

19 d. — Teismas Vengrijoje (Vengrija, Vokie-

tija) — 19 val. (filmà pristatys autoriai)

19 d. — Ar aukðtas þmogus yra laimingas?

(Prancûzija) — 21.15

20 d. — Nacionalinë galerija (JAV) — 18 val.;

25 d. — 16.20

21 d. — Sugráþimas á Homsà (Sirija, Vokietija) —

18.40

21 d. — Manakamana (JAV, Nepalas) — 20.20

22 d. — Michelio Houellebecqo pagrobimas

(Prancûzija) — 19.20

23 d. — Neþinomas þinomasis (JAV) — 21 val.

24 d. — Daleliø karðtinë (JAV) — 21 val.

Specialioji programa „Kai laimë lydës, ar

vargas suspaus“

20 d. — Meilutë ir boksininkas (JAV) — 21.15

22 d. — Beveik puikus gyvenimas (Bulgarija,

Belgija) — 15 val.

Sergejaus Bukovskio retrospektyva

23 d. — Gyvieji (Ukraina) — 19 val.

24 d. — Pasakyk savo vardà (Ukraina) — 19 val.

(filmà pristatys reþisierius)

25 d. — Trumpø filmø programa. Stogas

(Ukraina), Rytoj — ðventë (Ukraina), Disloka-

cija (Ukraina) — 19.30

Konkursinë programa

19 d. — Lituanica. Paslaptis (reþ. R. Sabulis) —

17 val.

19 d. — Vieðbutis ir kamuolys (Latvija) — 17 val.

20 d. — Alkofutbolas (reþ. K. Gudavièius) —

14 val.

20 d. — Auksinës blizgës (Estija) — 14 val.

21 d. — Eþerø dugne (reþ. A. Anglickaitë,

I. Stanaitytë) — 14.20

21 d. — Padniestrë. Gyvenimas neþinioje

(Estija) — 14.20

22 d. — Vienatvës gaudesys (reþ. A. Marcin-

kevièiûtë) — 16.40

22 d. — Pelenai ir auksas (Estija) — 16.40

23 d. — Popierinis miestas (Estija) — 17 val.

23 d. — Kenotafas (reþ. A. Stonys) — 17 val.

24 d. — Kaminas (Latvija) — 16.30

24 d. — Galutinis tikslas (reþ. R. Marcinkus) —

16.30

Programa „Senoji dokumentika naujai“

20 d. — I programa — 16.40 (programà

pristatys reþisierius E. Zubavièius)

21 d. — II programa — 17.20 (programà

pristatys reþisierius K. Matuzevièius)

22 d. — VDFF sveèias. Tikslus smurto kiekis

(Danija) — 21.10; 25 d. — 21 val. (filmà

pristatys reþisierius)

PasakaVilniaus dokumentiniø filmø festivalis

19 d. — Beveik puikus gyvenimas (Bulgarija,

Belgija) — 20 val.

20 d. — Neþinomas þinomasis (JAV) — 17 val.

20 d. — Dvaras (Kanada) — 19 val.

21 d. — Nerimstanti ðirdis (JAV, Italija,

Belgija) — 17 val.

21 d. — Domino efektas (Vokietija, Lenkija) —

19 val.

22 d. — Ar aukðtas þmogus yra laimingas?

(Prancûzija) — 20 val.

23 d. — Teismas Vengrijoje (Vengrija, Vokie-

tija) — 20 val.

24 d. — Ið kelio (Italija) — 20 val.

25 d. — Manakamana (JAV, Nepalas) — 19.30

19—21 d. — Pasimatymas (Prancûzija) — 17.45;

22 d. — 21.45; 23 d. — 22 val.; 24 d. — 18 val.

19—21 d. — Mergaitë su katinu (Italija) —

19.30; 22, 25 d. — 19.15; 23, 24 d. — 19 val.

19 d. — Nematomas frontas (Lietuva,

Ðvedija, JAV) — 22 val.; 20, 21 d. — 16 val.;

22 d. — 21.15; 23, 24 d. — 17.15; 25 d. — 17.30

19 d. — Mënesienos magija (JAV) — 18 val.;

20, 21, 25 d. — 21.30; 22 d. — 17.15; 23 d. —

21 val.; 24 d. — 21.15

19, 24 d. — Ðimtametis, kuris iðlipo pro langà

(Kroatija, Ðvedija) — 21.30; 20 d. — 21 val.; 21 d. —

20.30; 22, 23 d. — 17.30; 25 d. — 21.45

19 d. — Radviliada (reþ. R. Rakauskaitë) —

17.30; 20, 21 d. — 16.15

19 d. — Ðefas ant ratø. Virtuvë Los Andþele

(JAV) — 19.15; 21 d. — 18.15; 22 d. — 18 val.;

24 d. — 18.30; 25 d. — 21.15

20, 21 d. — Nono, berniukas Zigzagiukas

(Prancûzija) — 14 val.

20, 21 d. — Dëþinukai (JAV) — 14.30

20, 21 d. — Ozo legendos: sugráþimas á

Smaragdo miestà (JAV) — 14.15

21, 24 d. — Po oda (D. Britanija, JAV, Ðveica-

rija) — 20.45; 22 d. — 20.30; 23 d. — 21.15

Ozo kino salë19 d. — Amazonës dþiunglës (Prancûzija,

Brazilija) — 16.30

19 d. — Nematomas frontas (JAV, Lietuva,

Ðvedija) — 18 val.; 20 d. — 15 val.; 24 d. —

17 val.; 25 d. — 19 val.

19 d. — Mona (Latvija, Islandija) — 19.30

20 d. — Kaukazo belaisvë (Rusija) — 16.40

23 d. — Samsara (JAV) — 17 val

23 d. — Nuodëminga aistra (Prancûzija,

Vokietija) — 19 val.

25 d. — Virtuvë Paryþiuje (Rusija) — 17 val.

20, 25 d. — kino seansai, skirti aktoriui

D. Banioniui atminti. „Interviu su D. Banio-

niu“: Adomas Mickevièius. Realybës versijos

(reþ. R. Banionis), Juozas Miltinis. Neþinomas

interviu (reþ. R. Banionis) — 18.30

KAUNAS

Forum Cinemas19—25 d. — Dëþinukai (JAV) — 10.30, 11.30,

15 val.; Dëþinukai (3D, JAV) — 12.45, 17.15,

19.30

19, 20 d. — Bëgantis labirintu (JAV) — 10.40,

13.20, 16.05, 18.40, 21.45, 22.40; 21—25 d. —

10.40, 13.20, 16.05, 18.40, 21.45

19—25 d. — Ðimtametis, kuris iðlipo pro

langà (Kroatija, Ðvedija) — 16.20, 21.20

19 d. — Dar kartà, ið naujo (JAV) — 20.25

19 d. — Kaip danguje, taip ir po þeme (JAV) —

13.30, 16, 18.10; 22, 23, 25 d. — 13.30, 16,

18.10, 20.25; 24 d. — 13.30, 18.10, 20.25

19—25 d. — Siuntëjas (JAV) — 13.10, 15.25,

17.50, 20.15

19, 20 d. — Gelbëk mus nuo pikto (JAV) — 13,

18.20, 21.10, 23 val.; 21—25 d. — 13, 18.20, 21.10

19, 20 d. — Apsimeskim farais (JAV) — 15.35,

18, 20.35, 23.45; 21—25 d. — 15.35, 18, 20.35

19—25 d. — Vëþliukai nindzës (3D, JAV) — 11,

15.50; Mënesienos magija (JAV) — 13.40, 19 val.

19, 22—25 d. — Sparnai: ugnies tramdytojai

(JAV) — 11.10; 20, 21 d. — 10.15, 11.10

19—25 d. — Amazonës dþiunglës (Brazilija,

Prancûzija) — 10.50, 12.10; 20, 21 d. — Amazo-

nës dþiunglës (3D, Brazilija, Prancûzija) — 13.30

Tu esi èia (JAV) — 21 val.

19, 20 d. — Nuodëmiø miestas 2 (3D, JAV) —

23.30; 19, 20 d. — Liusi (JAV) — 22.30

19—23, 25 d. — Nematomas frontas (Lietuva,

Ðvedija, JAV) — 14.10; 24 d. — 14.10, 16 val.

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas19—25 d. — Dëþinukai (3D, JAV) — 12.45,

15.15, 17.45, 20.15; Dëþinukai (JAV) — 10.30,

13.30, 15.40; Bëgantis labirintu (JAV) — 10.45,

13.20, 15.55, 18.35, 21.10; Ðimtametis, kuris

iðlipo pro langà (Kroatija, Ðvedija) — 15.45

19 d. — Dar kartà, ið naujo (JAV) — 20.40

19—25 d. — Siuntëjas (JAV) — 11.15, 13.40,

16, 18.15; Apsimeskim farais (JAV) — 13.10,

18, 20.25; Kaip danguje, taip ir po þeme

(JAV) — 18.20, 20.45; Gelbëk mus nuo pikto

(JAV) — 18.50, 21.30

19, 22—25 d. — Sparnai: ugnies tramdytojai

(JAV) — 11.30; 20, 21 d. — 10.15, 11.30

19—25 d. — Sparnai: ugnies tramdytojai (3D,

JAV) — 12.20

20—25 d. — Tu esi èia (JAV) — 20.40

19—25 d. — Vëþliukai nindzës (3D, JAV) — 16.30

Amazonës dþiunglës (3D, Brazilija, Prancûzi-

ja) — 14.25

Amazonës dþiunglës (Brazilija, Prancûzija) —

11 val.

Vilniaus dokumentiniø filmø festivalis. „Gyvieji “ (reþ. S. Bukovskis)