Klasės auklėtojo bendradarbiavimo su tėvais tobulinimas: efektyvus pokalbis
Apie knygą, kalbą · tėvais ar seneliais prie knygos – pats gražiausias. Vėliau,...
Transcript of Apie knygą, kalbą · tėvais ar seneliais prie knygos – pats gražiausias. Vėliau,...
� Suaugėlis–gyvasskaitytojo pavyzdysvaikui
� Literatūrajaunimui–gyvenimomokykla � Tikiuamžinuojuknygosgyvenimu... � Vaikųpasakosvaikams � Apieknygąirdraugystę � „Manoknygelė“ � PristatytasKaraliaučiausmoksleivių kūrybiniųirtiriamųjųdarbųrinkinys
� Gimtosioskalbossavaitėmokykloje � „Sekusekupasaką“ � Nenoriliūdėti–skaityk! � Išliktilietuviu � Opiosraštingumoproblemos
Apie knygą, kalbąir kūrybąInformacinioleidinio„Švietimonaujienos“Nr.5(349)priedas
20150526
RenatosČ
esnavičienėsn
uotr.
AlmosVijeikytėsn
uotr.
Kad skai ty mas teik tų ma lo nu mą, su kny go mis rei kia su si pa žin ti jau kū di kys tė je. Ge ruo se na muo se kny ga nuo ma žu mės tu ri bū ti prie vai ko žais lų, o lai kas su tė vais ar se ne liais prie kny gos – pats gra žiau sias.
Vė liau, pa aug lys tė je, pa si di džia vi mas per skai ty tu kū ri niu ar nau ja kny ga šei mos bib lio te ko je tu rė tų tap ti svar biu įvy kiu, apie ku rį ga li ma pa sa ko ti ben dra - am žiams.
Mums at ro do, kad te mos, su dė tos į šį „Švie ti mo nau-jie nų“ prie dą, yra mė gi ni-mas pa ro dy ti ke lią.
Re dak ci ja
Užsieniolituanistiniųmokyklųmokytojai, dalyvavęseminareAnykščiuose,turėjo progąapsilankytiArkliomuziejaus etnografinėjesodyboje
Apie knygą, kalbą ir kūrybą
2
Su au gė lis – gy vas skai ty to jo pa vyz dys vai kui
Ar sun ku pra kal bin ti ra šy to jus ir kituskūrėjusvaikams?Nesunku.Net smagu,nesmanpačiai
įdomu. Jei esu skaičiusi armačiusi kūrinius, dar iki interviu prisišniukštinėjudetaliųar įvykių,kuriuosprisimintipašnekovuigalibūtimalonu.Labaigerbiukūrėjusirvertinujųdarbą.
Dėl kokiųpriežasčių svarbu supažindinti suaugusiuosius su literatūra,skirtavaikams?Todėl, kad suaugusysis perka knygas
savoatžaloms.Taigijisturėtųbūtiautoritetasvaikui,artimiausiasgyvasskaitytojopavyzdys,įkvepiantis,sudominantisgeraknyga.Tėvams ir pedagogams tiesiogprivalupaskaitytipaaugliųliteratūrą,kadgeriaujuossuprastų.
Kuo,Jūsųnuomone,literatūravaikams labiausiai skiriasi nuo suaugusiųjųliteratūros?Savopozityvumu,aiškumu,skaidrumu
ir tuo, kad sudėtingi dalykai pasakomipaprastai: skaitantis suaugėlis gali prisiminti savo vaikystę, pasijusti vaiku.Kur suaugusiųjų literatūroje surasi tokįnežabotą fantazijos šėlsmą, įtikinamąvaikopaveiksląarvaikoakimisatspindėtąsuaugusiųjųpasaulį?
Arvaikųliteratūraturimokyti?Kobūtentirkodėl?Dėl to ginčijasi ir literatūrologai, ir
pedagogai.Tikriausiai turėtų.Mokytigyvenimo, bet neprikišamai, nepernelyg didaktiškai, o subtiliai, žaismingai.Apskritai vaikų literatūra yra labai plati – ji gali būti skirta ir kūdikiams, irvyresniesiemspaaugliams,taigikiekvienamamžiaustarpsniui–viskitaip,pagalskaitytojobrandą.
Jaune vienusmetuspopuliarinatevaikų literatūrą.Kokių pokyčių pastebite?Knygų vis daugėja, atsiranda įdomių
debiutuojančių lietuvių autorių – rašytojų irdailininkų.Visdarnėrapoezijos
vaikamsproveržio,kurisatplūstųišnaujosioskartospoetų.Pastebiudaugįdomiųvertimų.PopuliarintiskaitymąlabaipadedaMetųknygosrinkimųakcija,kūrėjusskatinapremijosirkonkursai,augaleidėjųprofesionalumas,gerėjaknygųišvaizda,daugėjapagalliteratūroskūriniusvaikamspastatytųspektaklių.
EsateTarptautinės vaikų ir jauni moliteratūrosasociacijos(IBBY)Lie tuvosskyriausnarė.Kaipirkadaprisijungėte?Jau daugiau kaip prieš dešimtmetį,
net nepamenu tikslios datos.AsociacijąatradaudardirbdamaLietuvosradijolaidųvaikams ir jaunimui redakcijoje. Jos veiklamanatrodė labai artima, suprantamairprasminga,onaretaptirekomendavorašytojairbičiulėGintarėAdomai tytė.
KokieJūsųmėgstamiausirašytojai,jųknygosvaikams?Jų tiek daug! Ir knygų nemažai per
skaityta,dardaugiau–nespėta.Visitokieskirtingi,susavaispasauliais.Irvaikųliteratūrosklasikai,iršiuolaikiniairašytojai.Mėgstamiausiogalirneturiu.VaikystėjepatikoHansoKristianoAndersenoirBroliųGrimų pasakos.Daugybė atradimųlaukėtuomet,kaiaugosūnūsirpradėjaudirbtiVaikųirjaunimoredakcijoje:žavėjopuikiosAstridosLindgrenknygos,stebinoTuvėsJansonpasaulis.EsuašarojusisuLucyMaudMontgomery,EdmondodeAmicio,ErichoKestnerioknygomis.Sukaikuriomispabuvauilgėliau–vaikų radijo teatrui pritaikiauA.Lindgren„Mijo,manoMijo“,MaryNorton„Skoliniautojus“.Nuostabi lietuvių autoriųpoezijavaikams,giliosVytautėsŽilinskaitės,KazioSajos,GendručioMorkūno,G.Adomaitytės, KristinosGudonytėsknygos,išradingos,sąmojingosRenatosŠerelytės,VytautoV.Landsbergio,LinosŽutautės,KęstučioKasparavičiaus istorijos, nepakartojamasVytautoRačicko„Zuika padūkėlis“.Visų ir nesuminėsi.Tikskaitykirdžiaukis.
LietuvosRespublikosšvietimoirmoksloministerijaužnuopelnus,populiarinantliteratūrąvaikams,premijaapdovanojoLRTKlasikoslaidos„Rytoallegro“vedėjąAlmąVALAnTinienę.Apietai,kaipatskirtivertingasknygas,apieilgametęžurnalistėspatirtį,puoselėjantkultūrąvaikams,kalbamėssuprofesionaliaradijožurnaliste,šįkartatsidūrusiapašnekovokailyje.
RenatosČ
esnavičienėsn
uotraukos
Kaippatartumėte atskirti vertingąliteratūrąvaikamsnuomenkavertės?Šito aš klausinėju savo pašnekovų.
Žinoma,vertingayrapripažintųklasikųliteratūra.Anotvienoskaitybosspecialisto,klasikatampatosvaikųknygos,kuriosyraetiškosirmeniškos.Manatrodo,tiepatyskriterijaitinkairvertinantnaujausią literatūrą.Reikia jadomėtis, skaityti, lavinti skonį, į pagalbą pasitelkiant IBBYleidžiamąžurnaląapievaikųknygas„Rubinaitis“.
KaipvertinateŠMMapdovanojimąužnuopelnus,populiarinantvaikų literatūrą?Labai juodžiaugiuosi.Tikkirbaabe
jonė – ar tikrai nusipelniau?.. Jei taip,tai – didelis radijo žurnalistės darboįvertinimas.
3
Esaterašytoja,aktorė,režisierė,scenaristėirdailininkė.Kuriiššiųveiklųdžiuginalabiausiai?Pastebėjau,kad,bėgantmetams,ribos
tarpšiųmanoveiklųnepaliaujamainyksta,tiksliau,josvienakitąpapildo.Todėlvienareikšmiškai atsakyti į šį klausimąsudėtinga.Pavyzdžiui, rašauknygą, sugalvoju naują personažą, charakterį irnė nepajuntu, kaip kažkur, rankraščioparaštėje, pradedu nesąmoningai pieštitoveikėjoveidąarbavisąfigūrą,judesį,tai,kąvėliauaprašysiu.Jukliteratūra–taimąstymas vaizdais, vienas iš jų perteikimobūdų.Kilus dėmesio vertai idėjaipradedumintyseimprovizuoti,kaipjągalėčiaupateikti–galtaigalėtųbūtifilmas(scenarijus),galteatrospektaklis(pjesė)?O galbūt pakaktų ją išreikšti drobėje?Kartaisnutinkairatvirkščiai.Tapydamapaveikslą, pavyzdžiui, lietuje stovinčiąmerginą,sugalvojuilgiausiąistorijąapiejosgyvenimą.Jeiguturiulaiko,jąužrašau.Šaliamerginosatsirandanaujųveikėjų,vystosisantykiai,konfliktai,meilėsdramos...Štai jums išpaveikslogimusiapysaka.Pastaruojumetuištiesdaugrašauirtaidaraužaisdama,sudžiaugsmu,juolabkadilgainiuipajutau,jognetikman,betirmanoskaitytojamstaiėmėpatikti.Tai–labaisvarbusmotyvas.
Kuoskiriasirašymasjaunimui,vaikamsirsuaugusiesiems?Skiriasi, kaip ir bendravimas.Apie
tą patį dalykąvienaip aiškinamevaikuiir kitaip – žmogui, turinčiam patirties,renkamėsatitinkamąžodyną,vartojamepašnekovui suprantamesnes sąvokas.Antravertus,labainoriuirsiekiu,kadbetkokioamžiausskaitytojasmanoknygoje
Li te ra tū ra jau ni mui – gy ve ni mo mo kyk la
KristinąGudonyTęLietuvosRespublikosšvietimoirmoksloministerijaVaikųliteratūrospremijaapdovanojoužtalentingąkūrybąvaikams,užįtaigiąintelektualinęirpsichologinękūrybąbeijautrumągimtajaikalbai.Jiprisipažįsta,kadgeriausiossavoknygosdarneparašė,opaklaustaapiebūsimąją–„Jiegrįžtaperpilnatį“–juokauja,jogkalbėtiapiejąsunku,nesdarneperskaitė.
rastųkąnorssau,kadknygabūtųnepaviršutiniška,nevienaplanė.Kadnorėtųsipriejossugrįžti.
Ar tiesa, kad jaunimui įdomiausiaskaitytiapiesavobendraamžius?Kokstasjaunimogyvenimas?Žinoma, įdomiausia skaityti apie sa
vus,ojaunimui–ypač.Jukjiemstaiyrasavotiškagyvenimomokykla,okurdarsusitapatinimo supersonažumomentas,neįgyvendintųlūkesčių,fantazijųpasaulis,kuriameviskasįmanoma.Kadirkokieįvairiųnormųirtaisykliųsuvaržytibūtų,savo dvasia jie yra didžiausi idealistai,romantikai irmaksimalistai.Todėl jieman klai kiaipatinka.Kaisuaugame,viskąpradedamevertinti realiau, išmokstameprisitaikyti,„nusileidžiameantžemės“.
Esateminėjusi,kadliteratūrojesvarbus„edukacinismomentas“.Koliteratūraturimokytiirarjigaliišmokyti?Manatrodo,tasai„edukacinismomen
tas“ labai reikalingas. Jukpaauglystė –toks laikotarpis gyvenime, kai žmogusrenkasi. Renkasi draugus, savo stilių,bandosuprasti,kąjispatssugeba,kasjįtraukia.Ašneįkyriaibandaujiemspadėtivissurasdamakokiąnorssritį,kurigalėtųišprovokuoti jų susidomėjimą. „Blogosmergaitės dienoraštyje“ – tai teatras, jovirtuvė,„Idojeiššešėliųsodo“–Froidasirjopasąmonėstyrinėjimai.Įsivaizduokitemanodžiaugsmą,kaisusitikimesuskaitytojaispaauglyspaklausia:„Rašytoja,ota knyga, nuokuriosKotryna („Blogosmergaitės dienoraščio“ pagrindinė veikėja)kai fuo ja,tasFiodoroDostojevskio„Idiotas“, tikrai tokia gera?“ „Labaigera“,–atsakau.„Mesjąturime,galėsipaimti,vaikeli“,–šypsosi šaliastovintibibliotekininkė.Štaijumsirrezultatas.
Knygos„Idaiššešėliųsodo“herojėsSofijosmama–lietuviųkalbosirliteratūrosmokytoja.Aršispersonažasturiprototipąrealiamegyvenime?Manomama, kaip ir knygos veikėja,
labainemėgo įvairiųkalbos svetimybiųirnuolatosmanetaisydavo.TačiaujinuoSofijosmamosskiriasituo,kadjokiubūdunebūtųatstūmusiIdos,veikiaujauapsikabinusijąirkartupaverkusi.Mamabuvonepaprastojautrumoirgerumožmogus.
Kaip Jums sekėsimokykloje?Kokiebuvosantykiaisumokytojais?Kądarytumėte, jeigu reikėtų vėl grįžti įmokyklą?Pagalvojusi apiemokyklą prisimenu
baisųnuovargį.Mokiausigerai,betmanbuvoįskiepytiduprioritetai:pareigairpastangosneįžeistikito.Todėlilgainesugebėjaupasakyti„ne“.Draugai,mokytojaigreitaisuprato,kadtuogalimapasinaudotiirišvisųpusiųėmėkrautiantmanoliaunųpečiųviską,kaspapuolė.Rašiauklasėsdraugamsrašinius,sprendžiauuždavinius,piešiauužkitus,braižiau,manegrūdoįvisusišeilėskonkursus,vesdavauįvairiusrenginiusirtaip–bepabaigos...Dabar,kaijauišmokautą„ne“,galirnebūtųtaipbaisu.
KokieJūsųmėgstamirašytojai?Nelengvasklausimas,nesjųlabaidaug,
teatleidžiatie,kuriųnepaminėsiu...UmbertoEco,GabrielisGarciaMarquezas,WilliamasFaulkneris,VladimirasNabokovas,WilliamoShakespeare’otragedijosirAnglijoskarališkųdinastijųkronikos...JaunystėjemėgauskaitytiLewisoCar
rollo, Ray’ausBradbury’io, Jerome’oDavidoSalingerioknygas.
Idealusskaitytojas–koksjis?Idealusskaitytojastas,kuristaipįninka
įknygą,kadpamirštasave.
LRšvietimoirmoksloministerijaJusapdovanojoVaikųliteratūrospremija.KąJumsreiškiašisapdovanojimas?Mantai–neeilinisirnetikėtasįvykis.
Apietainetnesvajojau.Ikišiolnesuprantu,kodėl–man?Fantastika!
AgnėPATACKAITĖ
Apie knygą, kalbą ir kūrybą
4
„Švietimo naujienos“ džiaugiasiJūsųdarbų, Jūsųveiklos įvertinimu.Norėtumepasikalbėti apie skaitymoskatinimo idėjas (sakoma: nori būtiprotingas – skaityk), bet pradžioje –apie Jūsų pačios kelią į biblioteką.Kodėltaippasirinkote?Į biblioteką atėjau išmokyklos.Bai
gusi Vilniaus valstybinį pedagoginįinstitutą(dabar–Lietuvosedukologijosuniversitetas) pagal paskyrimą atvykauįGriškabūdžio vidurinęmokyklą (Šakiųr.)dirbtilietuviųkalbosirliteratūrosmokytoja.Šis darbasman labai patiko.Kai dėl šeimyninių aplinkybių teko išvažiuoti įVilnių, nemaniau, kad darbosostinėsmokykloje negausiu...NeviltisatvedėįŠvietimoministeriją.KaiptiktąrudenįRespublikinėmokyklųbibliotekaieškojodarbuotojų.Tenmaneministerijairnusiuntė.Patiriesneturėjau,betguodėtai,kadlikobentkoksryšyssumokykla.Per18darbometųgeraipažinauLietuvosmokyklųbibliotekas,pabuvojaubendrosekomandiruotėsesuŠvietimoministerijosspecialistais,nuo1978m.pradėjaudirbtiRespublikiniojaunųjųfilologųkonkursokomisijoje(dirbuikišiol).VėliauatsiradobendrųdarbųirsuKultūrosministerija,viešosiomisbibliotekomis.1987m.kalbosapiereorganizacijąpaskubinomanoapsisprendimąateitidirbtiįNacionalinėsMartynoMažvydobibliotekosVaikųliteratūrosskyrių.Čiaatsivėrėnaujosgalimybės,ypačpoLietuvosnepriklausomybėsatkūrimo.Tikdirbkirturėkidėjų,drąsos,atkaklumo.Bibliotekos administracijospalaikymotaippatnetrūko.PirmųjųtarptautiniųparodųorganizavimasLietuvosbibliotekose, tarptautiniai seminarai iružsienioambasadųpagalba,AtvirosLietuvosfondas,įsikūrusiTarptautinėvaikųir jaunimo literatūros asociacija atvėrėplačiasgalimybesįvairiomsiniciatyvomsirjomisnesinaudotitiesiogbuvoneįmanoma,nedovanotina.
Arvisadanorėjotedirbtisuknygomisvaikamsirjaunimui?Vaikystėježaisdavaubibliotekąnamuo
se:knygynepirkdavaupigiasbrošiūras,
Tikiu amžinuoju knygos gyvenimu...ValstybėsatkūrimodienosprogaužnuopelnusLietuvosRespublikaiiruž
LietuvosvardogarsinimąpasaulyjeLietuvosvalstybėsordinaisirmedaliaisPrezidentėdaliaGrybauskaitėapdovanojo38Lietuvosiružsieniovalstybiųpiliečius.Tarpjų–LietuvosnacionalinėsMartynoMažvydobibliotekosVaikųliteratūroscentrodirektorėAldonaelenaAuGusTAiTienė.KaipteigiamaPrezidentėsdekrete,ordino„užnuopelnusLietuvai“medalis
direktoreiįteiktasužskaitymoskatinimoiniciatyvųpuoselėjimą.
jasnumeruodavau,dėliodavaudrabužiųspintosapatinėjelentynoje,kuriąmamaištuštinomano bibliotekai.Tačiau apietai, kad šis žaidimas kada nors pavirsprasmingaveikla–netnegalvojau.Visadanorėjaumokytojauti...
Kuo skiriasi darbo bibliotekoje aplinkybės,galimybėstada(pradėjusdirb ti–1974m.)irdabar?Skirtumai – dideli.Bene greičiausiai
visi pastebime bibliotekų išorinę pusę:naujasarrenovuotaspatalpas,modernėjantį interjerą,spalvotusįvairiųformatųknygųviršelius,šiuolaikinesdarbopriemones. Šie pokyčiai stiprina bibliotekųautoritetą, pasitikėjimą jomis. Knygųpaieškatapogreitesnė,atsiradoskaitytojuireikalingos informacijos. Į bibliotekaslankytojaišiandienateinairvedamivientik asmeninių interesų: nori sutvarkytimokėjimų pavedimus, teikti deklaracijas, rašyti elektroninius laiškus ir t. t.SkaitytojassuLIBIS(Lietuvosintegralibibliotekųinformacijossistema)skaitytojobilietugaliknygasskaitytibetkuriojeLietuvosviešojojebibliotekoje.Nevienasbendruomenės narys bibliotekoje baigėužsienio kalbosmokymo kursus, gavopirmąsiasdarbosukompiuteriupamokasar tobulino turimus įgūdžius.Kinta irbibliotekininkųdarbogebėjimai.Ryšiai,bendradarbiavimas, bendri projektai sukitų šalių bibliotekomis, stažuotės ardalyvavimastarptautinėsekonferencijosekeičiairturtinaspecialistųveiklas.Dabarnurodymų,reikalavimų,kontrolėsgerokaimažiau. Pastebima akivaizdi bibliotekųkonkurencija.Gautididesniusfinansiniusištekliusįmanomatikperprojektus.Tadkiekvienas renkasi: likti vidutinybe arbūtimatomam.
Anuomet nebuvo taip garsiai kalbamaapieskaitymoskatinimą.Arašklystu?Paradoksas:bibliotekųskaitytojusva
diname vartotojais. Patys išstūmėmelietuvišką aiškų žodį „skaitytojas“.Tadpagal bibliotekinę terminologiją nereikėtų rūpintis skaitymu,o tikvartojimu.
Manšisąvokayrasvetimairstengiuosijosvengti.Nepamenu, kad prieš penkiolika ar
dvidešimtmetų būtume taip susirūpinęvisuomenėsskaitymoskatinimu.Atrodė,kadvisiskaitėme,tiktrūkoknygų.Geraknyga buvo ir dovana, ir vertybė. Ir tolaiko likdavo, ir knygas leidyklos leidobeklaidų.Šiandienįbibliotekąpaauglysatneša ir rodopaties knygoje ištaisytasklaidas.Kurdingoleidėjųsavigarba(beabejo, kalbu ne apie absoliučiai visusleidėjus)?Šiandiengalimesunostalgijakalbėti apie gerai suredaguotas knygas,sklandžius vertimus.Kartais nemokšišką kalbos pavyzdį vaikams ir jaunimuirodomemes, suaugusieji.Esant gausiaipasiūlai,sunkuišrinktigerąknygą.Pirkėjainelabaikreipiadėmesįįtekstoraidžiųdydį,šriftą, leidėjąarautorių.Svarbu–didelėirgraži.Knygynųdarbuotojaitaippatnelinkękonsultuoti,padėti išsirinktiknygą pagal vaiko amžių ar pomėgius.Suprantama,jiemsknyga–prekė,kuriąreikiaparduoti.Manyčiau,kadvaikamsskirtos knygos, kurių autoriai, iliustruotojai,vertėjaiyrapelnę literatūrinespremijas,literatūrosžinovųpripažinimą,turėtųatsidurti lentynojebentsuužrašu„rekomenduojame vaikams“ ar pan.Knygynųerdvėseknygųpristatymaitaippat skleistų tėvams žinią apie vertingasknygas.Kaipšeštadieniaistėveliaisumažaisiaislankosibibliotekose,taipužsuktųir į knygyną.Garsiai skaitomas vaikui
5
suprantamastekstasžadinajovaizduotę,turtina žodyną, kelia emocijas, stiprinaryšįsuknyga.
Papasakokiteapieskaitymoskatini
monaujoviškąsiasidėjas.Kokiosjosirkaipveikia?Pirmąsias idėjas apie skaitymo skati
nimą išgirdau švedųvaikų literatūros irskaitymospecialistųseminaruoseLietuvoje,daugžiniųapietaisuteikėAtvirosLietuvosfondopakviestilektoriaiišSuo mijos,Danijos, JungtinėsKaralystės. Įtokiusrenginiusraginomeateitimokytojus,bibliotekininkus,knygųkūrėjus.Irvislygsavęsklausėme:kodėlreikiatiekdaugkalbėtiapieskaitymą?Pošiųrenginiųpraėjus10–15metųpamatėme,kadirpatysjauužsiauginomeneskaitymoproblemas.Tėvųdėmesioknygomsstoka,internetas,kompiuteriniaižaidimai,mobiliejitelefonaiužvaldėvaikųlaisvalaikį.Išpamokųdingomokiniųgarsinisskaitymas,mokyklųbibliotekosetrūkstavaikųliteratūros.Kurimokyklaarbibliotekagalipasigirtiskaitytojųknygųklubųveikla?NacionalinėsMartynoMažvydobibliotekosVaikųliteratūros centras, buriantis prie savęsliteratūros specialistus, ėmėsi veiklos.Žinoma,labaidaugprieskaitymoskatinimoiniciatyvų,knygossklaidos,pedagogų,bibliotekininkųšvietimoprisidėjoValstybinėskaitymoskatinimoprograma,vykdyta2005–2011m.Nekalbėsiuapierenginius(prisimenu,sukokiuentuziazmudirbokomanda,apietaidaugkalbėta,rašyta), paminėsiu tik leidybinę veiklą.Nacionalinėbibliotekaišleidošiasvaikų,paauglių skaitymo problemas nagrinėjančiasknygas:„Skaitymoaplinka:kaipsuaugusiejigalėtųpadėtivaikamsmėgautisknygomis“(AidanChambers,2010), „Skaitymasirgyvenimas.Kaipvaikusirpaaugliusskatintiskaityti:gairėstėvams
irmokytojams“ (EmiliTeixidor, 2014). Antroje knygojeman įsiminė autoriauspastebėjimai apie suaugusiųjų daromasklaidas. Pavyzdžiui,mes, suaugusieji,neįdomią knygą galimenumesti neperskaitę, o iš vaiko reikalaujame skaitytiiki pabaigos.Mūsų tikslas– šiuose leidiniuosepateiktižinomųautoriųpatirtisapie skaitymą skatinančias gudrybes,knygųnaudąirskaitymomalonumą.Internetosvetainėjewww.skaitymometai.lt stengiamės pateikti kūrybiškai dirbančiųmokyklose, bibliotekose specialistųpatirčių,knygųrecenzijų,publikuojamepokalbiussuknygųautoriais,yraatskiraspuslapis, skirtasMetų knygų rinkimųakcijai, su nuorodomis į radijo, televizijos laidas, kuriose vyksta pašnekesiaisu autoriais.Skatinamebibliotekaskuopatraukliau organizuoti šią akciją savobendruomenėje.Kiekvienas nuoširdžiaiknygaiskirtasveiksmasneliksnepastebėtas.Visdaugiauišgirstameapierenginiussu knygomis įvairesnėse, netradicinėseerdvėse.Manau,kad2008m.Lietuvojeįvykęsprojektas„Viešiejiskaitymai“visdartęsiasi.Apieįdomiasskaitymoskatinimoprie
mones nemažai rašytaminėtoje svetainėje.Pavyzdžiui,apieskaitymąkartusu savo augintiniu armirioramas (kai keliolika vaikų piešia perskaitytą knygąritininėje juostoje, kuri vėliau demonstruojamaspecialiaisukurtojedėžėjeperjudančią vaizdųmirioramą). Skaitymąpagyvins ir pirštukinė lėlytė, kurią galipasiūtikiekvienamama.
Neseniaiskaičiau,kadgretostvirtinančiųjų,jogtradicinėknyganumirs,smarkiai praretėjo.Vis daugiau pasaulyje randasi tikinčiųjų amžinuojuknygosgyvenimu.OkaipJūs?Aširgitikiuamžinuojuknygosgyve
nimu.Manau,kadtikraigalisugyventiirtradicinė,irelektroninėknyga.Kiekvienajųrandasavąjąnišą.Kuoplatesnėgalimybėrinktisskaitomąformatą, tuogeriau.Nesutikčiau,kadvaikąjaunuokūdikystėsreikėtųpratintiprie interaktyviųknygų.Specialiejiefektaigalistipriaupatrauktimažojodėmesį,bettainelavinagebėjimopasakoti,reikštimintis,neturtinažodyno,sunkiau suvokti pasakojimo siužetą,dingstatėvųirvaikųbendrumojausmas.
Skaitymo poreikis ir įgūdžiai formuojami šeimoje. Jei namuose nėraknygų...Beabejo,šeimaugdoskaitytoją.Aug
damas kūdikis stebi ir vėliau kopijuojaartimųjųelgesįsuknyga:siekiajos,verčia puslapius, atpažįsta paveikslėliuosematomusdaiktus,bandotartiįvairiusgarsus–tartumgarsiaiskaito.Taidėkingosakimirkos suaugusiesiemspadėtivaikui
pratęsti bendravimą su knyga.Kartaistėvaidarodidelęklaidą–pramokusiamskaitytivaikuinustojaskaitę.Liūdni namai be knygų.Kiekvienam
vaikui pagal jo amžių reikia padėtisusikurti namų bibliotekėlę, pratintikeistisknygutėmisvaikųdarželyjearsudraugais.Esame išleidę knygelę „Skaitykime savo vaikams“, skirtą tėvams, kurie augina vaikus iki šešeriųmetų.Jojeyrapatarimų,kąreikėtųžinotikiekvienuvaikoamžiaustarpsniu.Pridėtiirnedidelirekomenduojamųknygųsąrašai,kadtėvamsbūtųlengviauorientuotis,kąskaityti,sakykime,trimečiui.Šįleidinįdalijomebibliotekomsirvaikųdarželiams,Civilinėsmetrikacijosskyriaijįdovanojonaujagimiotėvams.
Tačiaujukpusamžiožmogausatvestiprieknygosnebeįmanoma?Jei nevedėme nuo lopšio, tai su pu
samžiųskaitymoporeikiaisbussunkiau.Gyvenimetokiežmonėsjaučiadiskomfortą bendraudami, dažniausiai renkasivienpusiškoturinioliteratūrą,jųsiauresnis kultūrinis akiratis.Bibliotekininkai,pažindami tokią skaitytojų auditoriją,stengiasiparinktidetektyvožanrąarkitąlengvesnioturinioknygą.
Pokalbiopabaigojenoriupaklausti,kąJūspatiskaitote.Ir–kur?Galnetvirtuvėje?Argalite skaitytibetkur?KasJumsyraskaitymas?Aryraknyga,apiekurią galėtumėtepasakyti: „Taiknyga,priekuriosvisgrįžtuirgrįžtu“?Daugiausia skaitau vaikų literatūrą.
Visų pirma, dėl to, kad tenka vertintiknygasįvairiosekomisijose,antra–Vaikųliteratūroscentropagrindiniaiskaitytojaiyravaikai.Darbekartaisliekalaikoarbatiesiogtuometureikiaskaitytiprofesinęliteratūrą – skaitau.O skaitymas savomalonumui būna tik namie vakaraisarba savaitgaliais kaime.Neskaitau betkur.Manskaitymas–užsimiršimasnuokasdienybėsdarbųirreikalų,tiesiogtuomėgaujuosi.Virtuvėje galiu skaityti tikžurnalus,kolreikia„budėti“priepuodoarkeptuvės.NeseniaiperskaičiauRomualdoGranausko knygas „Trys vienatvės“ ir„Trečias gyvenimas“beidvimonografijas–ViktorijosDaujotytės„Gyvenimasprie turgaus“ (apie Joną Strielkūną) irValdemaroKukulo„PauliausŠirviogyvenimasirkūryba:ženklaiirperžvalgos“. JaukurislaikasvispasiimuJ.Strielkūnoeilėraščius.Priejųnuolatgrįžtu.Negaliupasakyti,kodėl,tiesiog–jųmanreikia.
Dėkodamiužmumsskirtąlaikąprisidedameprielinkėjimų–kantrybėsirpalaikymoJūsųidėjoms.
ZinaRIMGAILIENĖ
Apie knygą, kalbą ir kūrybą
6
Konferencijos tema sudomino ne tikikimokykliniųugdymoįstaigųdirektores,pavaduotojas ugdymui, pedagogus, betir pradinių klasiųmokytojus, tėvelius,Lietuvos edukologijos universiteto Socialinėsedukacijosfakulteto(LEUSEF)SocialiniougdymokatedrosirVaikystėsstudijųkatedrosmokslininkusbeistudentus,knygųvaikamsautorius,psichologus,Vilniausmiestosavivaldybėsatsakingusdarbuotojusirkt.Respublikinękonferenciją pradėjo auklėtojosRūtosGekienėsauklėtinisAdomasZykus, kurio kurtospasakos taip pat surašytos knygoje. JispadeklamavoMartynoVainilaičio eilėraštį„Miglotasvakaras“.PasakasAdomaskūrė prieš trejusmetus, bet iki šiol jasprisimenairsumalonumuskaitobroliamsbeidraugams.Šipatirtisknygosautoresskatinaieškotikitųsuvaikųkūrybingumougdymuirpasakomissusijusiųprojektų.LEUUgdymomokslų fakultetoMu
zikos katedros studentė Justė Šalnaitėkanklių skambesiu beldėsi į kiekvienodalyvioširdį,atlikdamaJonoŠvedopjesę„Neužmirštuolė“.
Knygos autorės pasakojo, kas paskatinoparašyti šiąknygą,kokios tolesnėspasakųpopuliarinimotarptėvųirvaikųperspektyvos.Nuskambėjoautoriųmintis,kadtainėrapaskutinėvaikųkurtųpasakųvaikamsknyga.Juklabaisvarbusudarytisąlygasugdytiskūrybingumuiirbendradarbiavimoįgūdžiams.Pasakos–tinkama
Vai kų pa sa kos vai kams
priemonėatpažintivaikųbaimes,dominuojančiuscharakteriobruožusbeigerasavigalbospriemonėkoreguojantelgesį.Konferencijoje negalėjusi dalyvauti
doc.dr.AldonaMazolevskienėperdavėsveikinimus ir įkvėpė studentus suvaidintisavokūrybospasaką.Įdomiaispranešimaisdalijosi GretaKacinauskaitėirVykintasMikulėnas,kurieatstovavoVšĮ„StartEnglish“.Nuoširdūs ir kūrybingibuvoJuventosMudėnienėsirJūratėsJadkonytėsPetraitienės knygųpristatymai.OnaŠidlauskienė,IrinaPavlovskajadalijosiįžvalgomisapievaikųkurtaspasakųknygeles ugdant vaikų kūrybingumą, oEglėGavrilovienė aptarė ugdomosiosaplinkospoveikįvaikamsiratkreipėvisųdalyvių dėmesį įVilniaus lopšeliodarželio „Ozas“ pasakų herojais papuoštąįstaigosinterjerą.PoSonatosRiaukienėsišraiškingopristatymodaugeliuiauklėtojųkilonaujųidėjų,kaippasakomisgalimaugdytivaikųkalbą.LEUSEFSocialiniougdymokatedro
je socialinę pedagogiką studijuojančiosstudentės aptarė klubo „Pozityvioji tėvystė“ veiklą ir pakvietė į ją įsitrauktiikimokykliniųugdymoįstaigųpedagogusbeitėvelius.Studentaikartusukonferencijos dalyviais sukūrė pasaką „Kiškutisirmargutis“.VėliauUgnėKoršunovė pasidalijo
įžvalgomisapietai,kaipgalimapasakaspritaikyti psichologo darbe, oVilniauslopšeliodarželio „Riešutėlis“ direktorė
IrinaBušauskienėatskleidė jų terapinesgalias.Konferencijos dalyvius linksmainuteikėžaismingasAldonosKaroblienėsirRamintosPertulionienės pranešimas,kuriamejosatskleidėstebuklingąpasakųpoveikįvaikams.Konferencijoje diskutuota, kaip pa
skatinti vaikus kurti pasakas. Ši temapritraukėgausųbūrįtėvelių,ieškančiųtinkamiausiųšiuolaikiniųugdymometodų.SavopranešimuosepasakąsužaidimaissiejoLauraŠtaraitėirTatjanaBurauskienė.SandraRaugienėpasidalijomintimisapie tai, kaip pasaką galima pritaikytilogopedodarbe,oVilijaTalačkienėvaikųkuriamas pasakas susiejo su daile irdainomis.Vilniauslopšeliųdarželiųauklėtojospristatėinformatyviusstendiniuspranešimus.
Konferencijoje dalyvavo ir susirinkusiuosius sveikinoVilniausmiesto savivaldybėsŠvietimo, kultūros ir sportodepartamento Ikimokyklinio ir pradiniougdymo poskyrio vedėjaKristina Cibulskytė,VilniausapskritiesvyriausiojopolicijoskomisariatoKeliųpolicijosvaldybosAdministracinėsveiklos skyriausvyr.specialistėkomisarėinspektorėAistėDijokaitė,LEUSEFSocialiniougdymokatedrosprofesorėdr.GiedrėKvieskienėirVilniauslopšeliodarželio„Ozas“tarybospirmininkasArtūrasZumeras.
Konferencijosorganizatoriųinf.
Konferencijojedalyvavodaugiaukaipšimtasvaikų iš penkiolikosKaunomokyklų.Renginysprasidėjolyrineįžanga:mokykloschoras(vadovėEglėVerzienė)atliko dainą „Gimtoji kalba“, o teatrostudija (vadovėValerijaMagelinskienė)pristatė kompoziciją „Nuomažens suknyga“.Mokyklos šeimininkai papasakojoapieskaitymokultūrospuoselėjimotradicijasirsistemą,parodėmokiniųkurtąvaizdofilmąapieskaitymosituacijostyrimą.JonoirPetroVileišiųmokyklosseptintokaiaptarėlabaikūrybiškaiparengtą
Apie kny gą ir drau gys tę
KaunoMartynoMažvydopagrindinėjemokykloje surengta tradicinėKaunomiestopagrindiniųmokyklų irprogimnazijųseptintųklasiųmokiniųkonferencija„Knygamūsųpasaulyje“.Patirtisrodo,kadbūtentšiuopaauglystės tarpsniuvaikaipradedamažiauskaityti, todėlkonferencijostikslas–skatintimokiniusdomėtisliteratūra,ugdytikūrybiškumą,atradimųirinterpretacijosdžiaugsmą.
Pavasarėjantknygos„Pasakosvaikogyvenime.Vaikųpasakosvaikams“autorės–AidanaBaravykaitėdagienė,sigitaBurvytė,RūtaGekienėirBronėBaravykienė–Vilniausmiestosavivaldybėstarybosposėdžiųsalėjesurengėrespublikinęmetodinępraktinęikimokykliniougdymoįstaigųkonferenciją,,Kūrybiškaspasakųpritaikymasugdymoprocese“.Konferencijojebuvopasikeistapatirtimipritaikantpasakasvaikųugdymoproceseirpristatytoskitosautoriųknygos.
7
TarptautinėsvaikųknygosdienosidėjąiškėlėTarptautinė vaikųknygos taryba.Nuo1967m.šišventėminimabalandžio2d.kartusugarsausdanųrašytojoHansoKristianoAndersenogimtadieniu.Kiekvienaismetaiskurinorsšalistampašventėsrėmėja,oTarptautinėsvaikųknygostarybosskyriusgaunateisękurtiplakatąirkreiptisįskaitytojus.2015m.tuorūpinasiJungtiniųArabųEmyratųskyrius.JopirmininkėMarwaAlAqroubikūrėkreipimąsiįpasauliovaikus„Daugkultūrų,vienas pasakojimas“, o plakatą – jaunailiustruotojaNasimAbaeian.Balandžio2d.daugybėješaliųrengiamosvaikųirjaunimo literatūros savaitės, konkursai,parodos, konferencijos, skirtos geriausiomspasauliovaikųknygoms.
Bendradarbiaudama su specialiųjų,lavinamųjųklasiųirlietuviųkalbosmokytojomisbeilogopede,2014m.mokyklojeinicijavauintegruotąprojektą„Manoknygelė“.Šiaismokslometaisprojektastapotarpmokykliniu,priemūsųprisidėjoAlytausPanemunėspagrindinėsmokykloskomanda.Siekėmesudomintimokiniusįvairialiteratūra,paskatintidaugiauskaityti,puoselėtimeilęknygai.Buvoirkitų tikslų: gerinti specialiųjų poreikiųmokiniųsocializacijąirintegraciją,skatinti kūrybiškumą,mokyti drauge kurtiknygeles,bendrauti,bendradarbiauti.Į svečius atvyko Panemunės pagrin
dinėsmokyklos 3a klasėsmokiniai su
„Ma no kny ge lė“
mokytojomisRedaSavulionieneirRenataVaikšnoriene.Vykodarbasgrupėmis.Vartydamiirapžiūrinėdamiįvairiasknygas,mokiniai pasitarė ir nusprendė, kokiąknygelęnorėtųsukurtipatys,–taipgimėdaug idėjų.Kadangi susitikimo tema –draugystė,sukurtosnetdviknygelėstokiupavadinimu.Dzūkijos pagrindinėsmokyklosmokinysHenrikasDulysnusprendė„išleisti“eilėraščiųrinkinį–suklijavospausdintus įvairių autorių eilėraščius.Dirbomevieningai,mokiniamstalkinoirspecialiųjųbeilavinamųjųklasiųmokytojaJolantaSavukynienė,auklėtojaVaidaStanionienė,pedagogopadėjėjosAldonaKasteckienė ir Jurgita Cibulskaitė. Šiveikla ir bendro tikslo siekimas padėjovisiems geriau pažinti vieniems kitus,ugdytidraugiškumąirtoleranciją.Salėjeskambėjomuzika, tad, pabaigę darbelius, Panemunės pagrindinėsmokyklosmokiniaiuždainavodainą„Gama“, taipgražiai ir linksmai užbaigdami pirmąjįmūsųsusitikimą.PorenginiosuAlytausDzūkijospagrin
dinėsmokyklosspecialiųjųirlavinamųjųklasiųmokiniais ir auklėtojaV.Stanioniene vykome į Panemunės pagrindinęmokyklą.SvečiuosemusmaloniaipriėmėmokytojosRedairRenata,aplankėdirektoriauspavaduotojaIrmaJauneikienė,otrečiokaidovanojodainas.Buvosukurtosknygelės:„Mes–žmonės“,„Gyvūnai“,„Būrankospasaka“,spalvinimoknygelė irkt.MokyklossekretorėDaivaMateikie
Alytausdzūkijospagrindinėjemokyklojekovomėnesį įgyvendintasTarptautinei vaikųknygosdienaiskirtas tarpmokyklinis integruotasprojektas „Manoknygelė“.RenginiuosedalyvavoAlytausdzūkijospagrindinėsmokyklos specialiųjųporeikių ir Panemunėspagrindinėsmokyklos3aklasėsmokiniai.Jiedraugekūrėirgaminoknygeles,kurios eksponuojamosAlytaus r.savivaldybėsviešojojebibliotekoje.
nėfotoaparatuįamžinoveiklosakimirkas,kurias atsisveikindamimokiniai galėjostebėtiekrane.Baigiamajame renginyje, kuriame
projektodalyviaiirsvečiaidžiaugėsibendraisrezultatais,vaikaibuvoapdovanotipadėkosraštaisirspecialiaisiaisAlytausapskritiesliteratųklubo„Tėkmė“nario,poetoAlbinoPlauskosprizais–joišleistomis knygelėmis. Eilėraščių rinkinys„Saulėtais takeliais“ atitekoPanemunėspagrindinėsmokyklos3aklasėsmokiniuiViliuiSkokovuiužoriginaliausiąistoriją„Būrankospasaka“,o„IlganoselapeZose“užeilėraščiųknygelėsidėjądžiaugėsiAlytausDzūkijospagrindinėsmokyklos8 klasėsmokinysH.Dulys. ŠventėjedalyvavoAlytaus r. savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojaAgnėPetravičienė.Jipradžiuginomokiniuspasakojimuapievaikystėjeskaitytasknygas.VėliauskaitėmeAlytausapskritiesliteratųklubo „Tėkmė“ narėsScholastikosKavaliauskienėseiliuotaspasakėles„Uodonuotykiai“ ir „Zuikio baimė“.Renginiopabaigoje trečiokės draugams dovanojo išmoktus šokius, visi bendravome irvaišinomėssaldumynais.DėkojameAlytausr.savivaldybėsviešosiosbibliotekosdirektoreiBroneiBalionienei,kurimielaisutiko surengtimūsų sukurtų knygeliųparodėlę.KviečiameapsilankytiirJus!
AstaGALBUOGIENĖProjektoidėjosautorėirvadovė
interaktyvią knygą „Aš–XXI amžiausknygnešys“,Žaliakalnio progimnazijosmokiniaideklamavosavokurtuseilėraščiusapieperskaitytasknygas.Pobendrosios dalies visi išsiskirstė į
kūrybinesdirbtuves.Grupiųpavadinimaipasako esmę: „Mokomės iliustruoti“,„Kaipeilėraštisvirstamuzika“, „Gami name knygelę“, „Dalijamės skaitymopatirtimi“.Dirbtuvėmsvadovavokūrybiš kosmokytojos, todėl rezultataipranoko
lūkesčius.Visistebėjosispalvingaispiešiniaisirtobulaiparengtomisknygelėmis,audringais aplodismentaispritarėką tikgimusiaismagiaidainai.Naujakonferencijosforma–nepranešimai,okūrybinėsdirbtuvės–visiškaipasiteisino:svarbiausia–nerezultatas,opatskūrybosprocesas.Vaikaiišskirtingųmokyklųdirbdaminetiksusipažino,betirsusidraugavo.Džiaugiamėsirpavykusiurenginiu,ir
tuo,kadsulaukėmetiekdaugkūrybingų
mokiniųišvisoKauno:Šančių,Šilainių,Žaliakalnio,Sargėnų,Senamiesčioirkitųmokyklų.Ačiūjųlietuviųkalbosmokytojams,skatinantiemsskaityti,interpretuoti,kurti.Kitaismetaisvėlieškosimenaujųbendravimoformųirkviesimesusiburtiskaitančiusvaikus.
AuksėPETRUŠEVIČIENĖKaunoMartynoMažvydopagr.m-klos
direktorėspavaduotojaugdymui
Daivo
sMateikie
nėsn
uotr.
Apie knygą, kalbą ir kūrybą
8
RenginiodalyviussveikinoKaliningrado srities švietimo plėtotės institutohumanitarinių dalykų katedros vedėjaGalinaGrivusėvič. Ji pabrėžė aktyvųmokinių irstudentųdalyvavimąK.Donelaičiojubiliejausrenginiuose.Aš,šiosinformacijosautoriusirprojektovadovasAleksasBartnikas,aptariaupatįleidinį.Rinkiniopirmojidalisapimaregioninio
konkurso„LaiškasDonelaičiui“laimėtojų15kūrybiniųdarbų.Epistolinisžanrassuteikėautoriamsprogąemocingaiišreikštisavo požiūrį į garsų kraštietį. Skirtingilaiškųstiliaiiržanrai.Laiškuoseįvairiaispavidalais,tarsileitmotyvas,pasikartojaautorių prisipažinimas ir dėkingumaspoetui už jo dorumą ir humaniškumą.
Pri sta ty tas Ka ra liau čiaus moks lei vių kū ry bi nių ir ti ria mų jų dar bų rin ki nys
KaliningradosritieslietuviųkalbosmokytojųasociacijairŠvietimoplėtotėsinstitutassurengėmoksleiviųkūrybiniųirtiriamųjųdarbųrinkiniopristatymą,skirtąlietuviųliteratūrosklasikoKristijonodonelaičio300osiomsgimimometinėms.
Laiškaiparašytilietuvių,rusųiranglųkalbomis.Antrojojeleidinioda
lyje sudėta 12 sėkmingiausių jaunųjų tyrinėtojųdarbų,kuriepaviešinti moksleivių konferencijoje „KristijonoDonelaičio asmenybėir jo sukauptos vertybės– šiuolaikiniamžmoguipavyzdys“.Autoriai rinkosi įvairias temas, susijusias su poeto kūryba, jo epocha iraplinka.Taip pat atkreiptas dėmesys įklasiko tyrinėtojus, kūrinių vertėjus irjo palikuonis. Iš viso konferencijos organizaciniam komitetui buvo pateikti
36moksleiviųpranešimai.Renginiodalyviai žiū
rėjoperfomanso„Gamtosiržmogausratas“vaizdoįrašą. Šį šokio spektaklįK. Donelaičio poemos„Metų“motyvaissukūrėvaikų vasaros kūrybinėsstovyklos „Palikimas“dalyviai. Filmą komentavoZelenogradsko vidurinėsmokyklosmoksleivisEgorasDanyševas,spektaklyjeatlikęsvienąišpagrindiniųvaidmenų.
Rinkinio leidybą rėmėLietuvosRespublikos švietimo irmoksloministerijabeiMažosiosLietuvoslietuviųdraugijosfondas(Čikaga).
AleksasBARTNIKASProjektųvadovas
Gerbiamasrašytojau!
Siaučiantpūgai,pučiantšaltamvėjui,tuatėjaiįšįpasaulį.Tavogyvenimasbuvonelengvas, nes augai didelėje šeimoje,anksti netekai tėvo.Tačiau nepalūžai.Baigeimokyklą,universitetą.Žinok, kadDievas tave apdovanojo
nepaprastais gabumais: gaminai termometrus, barometrus, fortepijonus, kūreieiles.Tapęsmokytoju, vėliau – kuniguTolminkiemyje,skatinaisavomokiniusirparapijiečiusbūtiteisingus,gailestingus,mylėtiDievąirvienaskitą.Nuotavogimimoprabėgotrysšimtai
metųirmesgalimedidžiuotis,kadlietuviškasžodisšiamekrašteišlikotiktavodėka.Nekartąsakei:„Lietuvninkai–reikiakalbėtilietuviškainetiksavoname,betirlauke,mokykloje,bažnyčioje.“MielasKristijonai, tavopoema „Me
tai“Lietuvosvardąpasaulioakysepakėlėaukštai–jukkūrinysskambaįvairiomispasauliokalbomis.Norstavogyvenimožvaigždė jau seniai užgeso, bet tu amžiamslikaigyvasnetikmano,betirkitųžmoniųširdyse.
An na Šap ki na, So vet sko (Til žės) 3-ioji pagr. m-kla, 9 kl., mokytoja Vita Kovalenko
Gerbiamaspoete!
NoriuJuspasveikintijubiliejausproga.Ačiūužpoemą„Metai“,užgražiąlietuviųkalbą.Jūsųmintysnepasenonetpraėjustrimsšimtmečiams.JeiJūsųnebūtų,nenuvažiuotumeįLazdynėlius.NeapžiūrinėtumeTolminkiemiomemorialoirspalvotųvitražų.Nestovėtų paminklasGuseve(Gumbinėje).JeiguJūsųnebūtų,2014iejinesivadintųKristijonoDonelaičiometais.Nevyktųtiekdaugrenginių,skirtųJums.Iš Jūsųmokomės darbštumo, atkak
lumo,noro tobulėti.Tolminkiemiobažnyčioje skaitome Jūsų patarimusmūsųlaikųžmogui:
1.Dirbkirdžiaukis.2.Būksavimi.3.Negirtuokliauk.4.Mokykisišgamtos.5.Apriboksavonorus.
Jūsatėjoteamžiams.
NoriupapasakotiapieDonelaičiožemę,apiemūsųmokyklą,gyvenvietę,lietuvių
Po etui apie Do ne lai čio že mę
kalbos olimpiadą.Mokausi Uljanovovidurinėjemokykloje. Lankau lietuviųkalbos ir etnokultūros fakultatyvą.Esubuvusi Jūsų tėviškėje Lazdynėliuose,Tolminkiemiomuziejuje (dabar vietovėvadinasiČistyjePrudy).TenJūsgyvenote36eriusmetus.Labai norėčiauTolminkiemio baž
nyčioje arba šventoriuje sutikti Jus.Kąpasakyčiau?Pirmiausialietuviškaipasisveikinčiau.Manau, apsidžiaugtumėte,kadmanovardasirpavardė–lietuviški.Papasakočiauapiešeimą.Gimiauirgyvenukrašte,kurisJūsųgarbeivadinamasDonelaičiožeme.Nežinau,arJūsgirdėjoteapieMalomožaiską.Lietuviškaspavadinimas–Būdviečiai.NuoMalomožaiskoikiNemano (Ragainės)–17kilometrų.Sakoma, kad gyvenvietė įkurta tada,kai buvo kertamimiškai ir statomi namai–būdos.Seniaučiastovėjofabrikas,plytinė,vėjomalūnas.Dabarjųnebėra.
GalJumsįdomusužinotiapieUljanovą,kurašmokausi?JūsųlaikaisšigyvenvietėvadinosiKraupišku.Nežinau,kodėltoksbaisus pavadinimas.Miestelis išaugo išdvaro,stovėjusioprieĮstros(dabarInstručio)irEimenio(Uljanovkos)upių.Netoliyrapiliakalnis.Apiejį išlikopadavimų.Netolimūsųmokyklos stovi bažnyčia,
9
iškilusiXVIa.viduryjeDabarišlikętiksienosirbokštas.GražuUljanovepavasarį,kaigrįžtagandrai–apiejuosrašėte„Pavasario linksmybėse“: „Gandras sukitais kaimynais parlėkė linksmas / Irgaspadoriškaiantkraikotarškinosnapą.“Gandraiįsikūręantsenosiosbažnyčios
bokšto.Ten–netaštuonilizdai.Kaipgražužiūrėti,kaišiedidelipaukščiaiskraidoviršmiestelio!Jiemojuojasavoplačiaissparnais ir kleketuoja.Mėgstame juosstebėti per pamokas.Kartais net negirdime,kąpasakojamokytojai.Jūsužtaimusbartumėte.Tačiauašmokausigerai.Tikiuosigautimedalį.
Jeigu Jus sutikčiau, papasakočiauJums,didysispoete,apietautosakininkąViliųKalvaitį.JisgimėnetoliUljanovo,Girėnųkaime.V.KalvaitisvaikščiojopoMažosiosLietuvoskaimus,rinkolietuviųliaudieskūrybą.Užrašėdainų,pasakų,patarlių,priežodžių,mįslių,vietovių,upeliųpavadinimų,bažnyčiųvarpųgarsų.Išleidopenkis tautosakos rinkinius. Lapkričiomėnesįmokykloje paminime šio tautosakininkogimtadienį.Gal norėtumėte sužinoti apiemūsų
mokyklą?Mokyklaidaugiaukaip65erimetai.Jojemokosi230mokinių,dirba25mokytojai.Mokykliniaiautobusaiatvežamoksleivius išketurių rajonų.Šešiolikametųmokyklojeveikialietuviųkalbosiretnokultūros fakultatyvas.Yramokinių,kuriegeraikalbalietuviškai,turilietuviškusvardusirpavardes.Noriu Jums parašyti apiemūsųmo
kykloskraštotyrosmuziejų.Jamegausu
medžiagosnetikapieapylinkę,betirvisąKaliningradosritį.Muziejuijaudaugiaukaip30metų, jamvadovaujamokyklosdirektorius JurijusLeontjevičiusUzercovas.Muziejujeyraapie20tūkst.eksponatų.DaugmedžiagosapieMažosiosLietuvos veikėjus:MartynąMažvydą,LiudvikąRėzą,Vydūną,V.Kalvaitį.Žinoma,irapieJus.Šiaismokslometaisdalyvavaukeliuo
sekonkursuose.Vilniauslietuviųnamaiorganizavo piešinių ir rašinių konkursą„KokiaTėvynėsilgesiospalva“.Uždarbą„Mūsųgimtinė–Lietuva“gavauprizą,užėmiaupirmąją vietą. „Naisių vasara“rengė konkursą „Gandrus pasitinkant“.Piešėme ir fotografavomegandrus.Gavome lietuviškų knygelių apieNaisiusirkitųprizų.Jūsų gyvenamuoju laiku olimpiadų
tikriausiai nebūdavo. Noriu Jums papasakoti apie lietuvių kalbos olimpiadąKaliningradosrityje,Černiachovske(Įsrutyje).AšrašiaurašinįapieJus.Pristačiaukompaktinęplokštelę„Podidžiojobūrųdainiausžemę“.IšmokauRūtosLeonovoseilėraštį„Donelaičiodvasia“.Jisilgas–šešių posmelių, bet labai gražus.Gaila,kadnegaliujopadeklamuotiJums,poete.Olimpiadojeužėmiautrečiąjąvietą.Noriupasakyti,kadruošiausilabaiatsakingai–skaičiaulietuviškai,mokiausieilėraščių.Tikriausiaimane pagirtumėte už darbštumą–jukgyrėteviežlybuosiusbūrus.
NorėčiauJūsųpaklausti,kaipparašėtepoemą,kaipsugalvojoteatskirųjosdaliųpavadinimus.Paprašyčiau,kadJūskartu
sumanimiaplankytumėtemuziejų,apžiūrėtumėte eksponatus. Pabūtume bažnyčioje,kuriojesakydavotepamokslussavotautiečiams.Juosmokėtesveikaigyventi,doraielgtis.Kaireikėdavo,pabardavote.NorėčiaukartusuJumisapžiūrėtispalvotusbažnyčiosvitražus.Juosepavaizduotivisiketurimetųlaikai.Nueitumeįrūsį,kuryraJūsųkapas,vadinamaskripta.Priejo padėta gėlių, dega žvakelė. PakviesčiauJusužliptiįmuziejausbokštą.Kartužvelgtume į Tolminkiemio apylinkes.Tikriausiaijųneatpažintumėte.Pavaikščiotume po šventorių, pasakyčiau, kadplanuojama atstatyti našlių namus.Nueitumeįkleboniją,paklausčiau,kuriamekambaryjerašėte,kokiabuvoJūsųdienotvarkė,kadabažnyčiojevykdavomišios.NorėčiauparodytiLaimutėsirNapaleo
noKitkauskųknygąapieJūsųmemorialąTolminkiemyje.Pasakyčiau,kad šiemetji išleista rusų kalba. Ją išvertė poetėR.Leonova.Noriupasakyti,kadmesJūsųneužmirš
tame–naujaiišleidome„Metus“.Knygojeyrakompaktinėplokštelė.Manau,kadJumsbūtųįdomupaklausyti,kaippoemąskaitoaktoriusRolandasKazlas.Švęskitedardaugdaugjubiliejų!Su
laukite tūkstantmečio! JukLietuva irgišventėsavotūkstantmetį.LaikassuJumisatsisveikinti. Ikikito
susitikimo!JusgerbiantiLaura
LauraMankutė, Ul ja no vo (Krau piš ko)vid. m-kla, 11 kl., mo ky toja Emi li ja Al gau dė Bu kon tie nė
Didysislietuviųpoete!
RašauJums2014aisiais.JiepavadintiKristijonoDonelaičiometais.GyvenuJūsų krašte. Parašiau Jumspenkis laiškus,kuriuosepapasakosiuapiesave,apiemūsų ekskursijas, apie Jūsų jubiliejinįgimtadienį.
Pir ma sis laiš kas
Laba diena, didysis rašytojau.NoriuJumspapasakoti,kaipmesvažiavomeįJūsųgimtinęLazdynėlius,TolminkiemįirGusevą. Pirmiausia aplankėme Jūsųtėviškę.Gaila,kadnebėrakaimo,kuriame gimėte.Netoli auga 300 pasodintųąžuoliukų. Lazdynėliuose pastovėjomepriepaminklo,deklamavomeeilėraščius,klausėmėspasakojimoapieJus.Padėjome
Ma no laiš kai Do ne lai čiui
gėlių, uždegėme žvakelę.Nusifotografavome ir išvykome įTolminkiemį,kurlaukė talka, šventė ir koncertas.Vėliauapžiūrėjomemuziejų, kleboniją, pavaikštinėjomepokambarius.Užlipomeį balkoną ir bokštelį.Nusipirkome suvenyrų.AtvykęįGusevąsustojomeprienamo,
šaliakuriostovipaminklasJums.Gerbiamaspoete,Jumstikriausiaipatiktų,kadmesJūsųneužmirštameiraplankome.Laikasatsisveikinti.
Alvidas
Ant ra sis laiš kas
Rašau Jums vėl. Šiame laiške noriupapasakoti, kaipmes važiavome į JūsųjaunystėsmiestąKaraliaučių.Dabar jisvadinasiKaliningradu.ČiaJūsmokėtėsneturtingųjųmokykloje, paskui įstojoteįKaraliaučiaus universitetą. Išmokotedaugkalbų,buvoteįšventintasįkunigus.LankėmėsLietuvosRespublikoskon
sulate.Konsulato darbuotojai papasakojo apie pasiruošimą Jūsų jubiliejui. Į
Kaliningradą buvo atvykęs architektasNapoleonasKitkauskas– jisprojektavoJūsųmuziejų.BuvolabaiįdomupamatytiarchitektąirklausytispasakojimoapieTolminkiemį.Daug naujo sužinojomeapie bažnyčios atstatymą. Susidomėjęklausėmės,kaipbuvoatkurtasJūsųportretas.Mus vaišino saldainiais, sausainiais,arbata.Muziejuje„Fridlandovartai“apžiūrė
jomeeksponatus.MumsparodėdufilmusapiesenovinįKaraliaučių.Tikriausiai irJumsbūtųįdomujuospažiūrėti.AtvykomeprieLiudvikoRėzospamin
klo. JisbuvoKaraliaučiausuniversitetoprofesorius ir išleido Jūsų poemą „Metai“. Pabuvojome prieKatedros – tenlabaigražu.Pasivaikščiojomepoparką,pasisupome karuselėse.Vėliau vykoapžvalginėekskursijapomiestą.ApiejįmumspasakojomokytojaRūtaLeonova.Jiyrapoetėirvertėja,parašiusi irJumsskirtųeilėraščių.Tai tiek.Viso gero, gerbiamas rašy
tojau.Alvidas
Apie knygą, kalbą ir kūrybą
10
Tre čia sis laiš kas
GerbiamasKristijonai,pirmuose laiškuosepasakojauapieJūsųkraštą.Dabarnoriu,kadsusipažintumėtesuVilniumi.Šiamemieste Jūs, poete, nesate buvęs.Tai–LietuvosRespublikossostinė.Peratostogasašvisąmėnesįsvečiavau
sipasdėdęGrigiškėse.DažnainuvažiuodavomeįVilnių.Dėdėirtetamanparodėįžymiassostinėsvietas.Vilnius–gražusiržaliasmiestas.Manypačpatikosenamiestis.LietuvataismetaisminėjolakūnųDa
riausirGirėnoskrydžioperAtlantąmetines.Žiūrėjomefilmą,kaipjieperskridoAtlantąiržuvo.Praeitąvasarąašdaugsužinojauapie
Lietuvą.Tai tiek Jumsnorėjau parašytišiamelaiške.
Alvidas
Ket vir ta sis laiš kas
DidžiaigerbiamasDonelaiti,rašauJumsketvirtąkartą.Noriupapa
sakotiapieduKaliningradosritiesmiestus –Sovetską irNemaną. Jūsų laikaisjuosvadinoTilžeirRagaine.Jųapžiūrėti
važiavomesulietuviųkalbosfakultatyvomokiniais.Gidėdaugpapasakojoapiešiųmiestųpraeitį.Nemanepabuvojomepriepilies, kuri
senovėjebuvolabaididelėir tvirta.Pilįdažnai puldavo kryžiuočiai. Išgirdomeapie ją įdomių padavimų.Vėliau atvykomeprie didelio namo– anksčiau čiastovėjobažnyčia,kuriojekunigavoMartynasMažvydas.Sakoma,kadjisnamorūsyjeirpalaidotas.M.Mažvydasparašėpirmąjąlietuviškąknygą„Katekizmas“.Šiame name yra lietuviška koplyčia.
NoriuJumsparašyti,kadtojekoplyčiojemanepakrikštijo.Taippat–irmanobrolįVytą.Jisyraužmanevyresnis–mokosi9klasėje.Sovetske lankėmėsmiesto istorijos
muziejuje,apžiūrėjomeeksponatus.Muziejuje yra kelios salės.AtvykomeprieLenino gatvėje 17 numeriu pažymėtonamo,kuriamegyvenolietuviųrašytojas,filosofasViliusStorostaVydūnas.TilžėjeVydūnasgyvenopusęamžiaus.Prienamoyraatminimolentasujoportretu.Pabuvojome prieKaralienės Luizos
tilto.KitojeNemunopusėjeyraLietuva.Visogero,poete.
Alvidas
Penk ta sis laiš kas
NorsnesulaukiuišJūsųatsakymų,betvėlrašau.Šiamelaiškenoriupapasakotiapie vienąLietuvosmiestą – Jurbarką.Mūsųšeimalietuviška,visikalbamelietuviškai. Jurbarke gyvenamūsų senelisJuozasirmočiutėRegina.Jurbarkas – nedidelis, bet gražus ir
švarusmiestas.Promiestą teka taspatsNemunas.Stovididelėbažnyčia, turintiduvienodusbokštus.Ašjuosvadinubroliais.JurbarkobažnyčiojekrikštijomanomažąjįbroliukąDimą.Didysis poete, mes šventėme Jūsų
jubiliejų. Skaitėme ištraukas iš poemos„Metai“,žiūrėjomeįrašusapieJus,matėmedailininkųsukurtusJūsųportretus.Apžiūrėjomemokyklosmuziejų.Jums būtų malonu išgirsti, kad aš
kiekvienaismetais vis geriau kalbu irrašaulietuviškai.Lankaulietuviųkalbosfakultatyvą, dalyvauju lietuvių kalbosolimpiadose.Mokykloje švenčiame lietuviškasšventes.Tai viskas, ką norėjau Jums papasa
koti.Atsisveikinu su Jumis, gerbiamasKristijonai.
Alvidas
AlvidasPlačius, Ul ja no vo (Krau piš ko) vid. m-kla, 8 kl., mo ky toja Emi li ja Al gau dė Bu kon tie nė
„Kal ba yra di dis, tau tos sta ty tas pa min klas“ JonasJablonskis
JungtinėsTautos vasario 21ąją nuo1999m. yra paskelbusiosTarptautinegimtosios kalbos diena.Omūsų kalbayra unikali, viena iš archajiškiausių indoeuropiečiųkalbų.XXIa.gyvenantiemslietuviamstenkanemenkasuždavinys:netiknepasiklystikitųkultūrųlabirintuose,išvažiavus į kitas šalis, bet ir išsaugotisavoidentitetą:kalbą,kultūrą,tradicijas.
ŠiaiypatingaidienaipaminėtiŽeimelio žemės ūkiomokykloje buvo skirtavisa savaitė. Bibliotekoje vyko akcija„Užrašyk gražiausią lietuvišką žodį“.Mokiniai,mokytojai irmokyklos administracijos atstovai savo gražiausiusžodžiusrašėirlapeliusmetėįtamskirtądėžutę. Iš 25 komisijos išrinktų žodžiųbuvo „auginamas“ Gimtosios kalbosmedis, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25osiomsmetinėms.Moksleivis JustasGrigaliūnas nupiešėir iš spalvotopopieriaus iškirpoąžuolą. Kitimokiniai, konsultuojami bibliote
Gim to sios kal bos sa vai tė mo kyk lo jekininkėsReginosNoreikienės,medžiošakaspagyvinogražiausiųžodžiųlapais.RenginiometujuosperskaitėJustasGrigaliūnas, StasysVeruitis irEinarasGi niotis.Gimtosioskalbosmedispapuošėbiblioteką.Čiabuvoparengtosdviparodos:„KalbininkasJonasJablonskisirjoryšiai suPakruojokraštu“ (paruošėPakruojoJuozoPaukštelioviešosiosbibliotekosvyresn.bibliotekininkėGenėJuody tė)ir„Gimtojikalba–kaipmotina,kaipsaulė“ (paruošėmokyklosbibliotekininkėR.Noreikienė).Gimtajaikalbaipaminėtiskirtasavaitė
pralėkė labai greitai. Pirmadienį bibliotekojevisinorintiejigalėjoatliktikalboskultūrosužduotis,kuriasparengiauaš,šiostraipsnioautorė,lietuviųkalbosmokytojaAudronėSkučienė.Nevisijasįveikė,tačiaudžiaugiamėsElvinosPoznanskytėsžiniomis.AntradienįmatematikosirinformatikosmokytojaIlonaBagdonavičienėpamokosekartusumokiniaismaketavo,rinko tekstą.Trečiadienį lietuviųkalbospamokose vienimokiniai rašė diktantą,kitiatlikoKalbųKengūrosužduotis.Visus darbus apibendrino renginys,
skirtas tarptautiniam gimtosios kalbospamokųcikluiirkalbininkoJ.Jablonskiojubiliejiniamsmetams paminėti.Mokyklos bibliotekininkė papasakojo apieknygą„AtsiminimaiapieJonąJablonskį“(sudarėGiedrėČepaitienė irLionėLapinskienė),suteikėžodįviešniai,buvusiaižeimelietei, kraštotyrininkei, PakruojoviešosiosJ.Paukšteliobibliotekosvyresn.bibliotekininkeiG.Juodytei.Jiskaitėpranešimą„KalbininkasJonasJablonskisirjo ryšiai suPakruojo kraštu“, atskleidėįdomiųdetalių iš kalbininkogyvenimo.BibliotekininkėkalbėjonetikapieJ.Jablonskį, kitus žymiusmūsų kraštiečius,bet ir apie savo profesijos pasirinkimą,kraštotyrinęveiklą,ilgametįdarbąbibliotekoje.Moksleiviamstaibuvopažintissubibliotekininkoprofesija.Apibendrinaumokyklojevykusiągim
tosioskalbossavaitę.Artautagaligyvuotibe savo kalbos?Tikrai ne.Todėl puoselėkime ją, išsaugokime ateinančiomskartomsirstenkimėsjosnepamiršti,kadirkurbūtume.
AudronėSKUČIENĖLietuviųkalbosmokytoja
11
Daugelis savo laisvalaikį praleidžiaprie televizoriaus ekranų arba žaisdami kompiuterinius žaidimus, tėvai visrečiau paima į rankas knygą, seka vaikamspasakas.Mes, auklėtojos, galimepadėtiatskleistipasakųgrožį,todėlšiaismokslometaisVilniausr.Avižieniųvaikųlopšelisdarželisįgyvendinoprojektą
„Sekusekupasaką“.Jotikslas–skatintiugdytiniusdomėtispasakomis,pažadintipagarbąirmeilęknygai.ProjektedalyvavopenkiosVilniausr.Maišiagaloskraštoikimokyklinėsįstaigos:Anavilio,Maišiagalos,Buivydiškių,RiešėsvaikųdarželiaiirGlitiškiųmokykladarželis.Įprojekto„Seku,sekupasaką“veiklasįsitraukėir
tėveliai. Jie skaitė pasakas, atnešė knygeliųparodai,dalijosipatirtaisįspūdžiais.Surengtapiešiniųparoda„Pasakaspiešiavisa šeima“.Vaikai iš namų nešė savomėgstamaspasakųknygas,jasaptarė.Baigiamasis projekto „Seku sekupa
saką“renginysvykomūsųlopšelyjedarželyje, sulaukėme svečių iš įvairiųVilniausr.ikimokykliniųįstaigų.Atvykusiejiparuošė vaidinimus.Neliko nuošaly irauklėtojos.Maišiagaloslopšeliodarželiopedagogės renginio svečiams suvaidinopasaką „Coliukė“. Projekto dalyviai irsvečiaipatyrėdaugdžiugiųemocijų.
JadvygaGRIGIENĖVilniausr.Avižieniųvaikųl.-d.auklėtoja
„Se ku se ku pa sa ką“
„Mažaiskaitantitautamažaiiržino.Tad labai tikėtina, kadmažai žinantitau ta pri ims ne tin ka mus spren di mus namuose,rinkoje,teismeirrinkimuose.Tokiesprendimaiveikiavisusžmones–išsilavinusiusirneišsilavinusius.“
JimTrelease
ŠtaiŽenevosmiestobibliotekojekiekvienąmėnesį rengiami knygų skaitymorytmečiai.Priepusryčiųstalolabiaupatyręknygųvaikamsskaitytojai–bibliotekininkaiirdarželiųauklėtojai–pasakojaapie jiems patikusias neseniai išleistasknygasirsiūlotėvamsgalimusjųinterpretavimo būdus, t. y. patys garsiai jasskaito.Ištiesų,koksturtingasirturiningasyraknygųpasaulis!Gyvenimassuknygakurkasįvairesnis,svaresnisir,tikriausiai,lengvesnisneibejos.Vilkaviškiolopšelyjedarželyje„Pasa
ka“vykoMetųvaikųknygosrinkimai.Įdarželį atvyko ir apie knygas pasakojomiesto viešosios bibliotekos bibliotekininkės.Renginys vaikams labai patiko.Jie aktyviai dalyvavo, domėjosi, tarėsi,balsavo.Vilniuje surengtoje konferencijoje
„Atsakingatėvystė“taippatkalbėtaapie„pradžiąsuknyga“,pabrėžtatėvųįtaka:„Skaitykite sumalonumu, džiaugsmin
Ne no ri liū dė ti – skai tyk!gai kalbėkite apie knygas ir venkiteneigiamų asociacijų.Rodykite teigiamąpavyzdį – patys skaitykite, domėkitėsnaujovėmis,laisvalaikįprietelevizoriausarkompiuteriopakeiskitelaisvalaikiusuknyga.Namuoserenkitešeimosskaitymovalandėlesirmėgaukitėsbendraprasmingaveikla.“
Daugelyjedarželiųirpradžiosmokyklėlių švęstiHansoKristianoAndersenogimtadienįtapotradicija.Taipkuriamasryšyssuknygairžadinamasporeikisskaityti.Kai kurTarptautinės vaikųknygosdienosminėjimaiišaugaįšventę.ŠiemetBirštonogimnazijojevykdomasprojektas „Skaitau iš širdies į širdį“. Jo tikslas–propaguotiskaitymobalsukultūrą,skatintidomėjimąsiknygomis.Projektoveiklose ypač aktyviai dalyvauja gimnazijos pradinukai.Bibliotekoje įkurtas„Pelėdžiukųknyginukų“klubas,kuriamevykstakasdieniaigarsiniaiskaitymai.Jukšiuolaikiniaitėvaisuvaikaismažaikalbasi,odarmažiaujiemsskaito.Skaitydamivaikams stipriname tarpusavio ryšius,tenkinamebūtiniausiusjųpsichologiniusporeikius,lavinamekalbosirsocialiniusįgūdžius,intelektą,pažadinamefantaziją.Skaitymasbalsu – tai veiksmingiausiasir seniausias ugdymo būdas. Skaitymo
aistra,įskiepytavaikystėje,yratikrasvisapusęvaikųraidąskatinantisvitaminasirskiepasnuodaugeliomasinėskultūroskeliamųpavojų.Nuolatinistokiosantykiosuskaitančiuojupajautimasformuojastipriąvaikosavivertę,ryšiussužmonėmisirpozityvųpožiūrįįpasaulį.Balandžio2d.bibliotekojevykosusi
būrimas„IratpūškavoH.K.Andersenopasakųtraukinys“.AktoriusArkadijusVinokurasvisuspa
kvietėįspektaklį„Mergaitėsudegtukais“.Po šventėsmažieji piešė skirtukus, opaskuivaišinosigimtadieniotortu.Vėliaugimnazijosbibliotekojebuvoeksponuojama1–4klasiųmokiniųknygųskirtukųparoda„Sumeile,knygai“.Šioprojektosumanytojairįgyvendintoja–mokytojopadėjėjaJurgitaSuchockienė.Skaitymas–sudėtingasprocesas,kurio
metudirbaabusmegenųpusrutuliai.Jeinorime,kadšiveiklavaikuiteiktųmalonumą,suknygomisjįturimesupažindintijaukūdikystėje.Juklaikas,praleistassutėvaisarseneliaisprieknygos–patsgražiausias. Skaitymas tobulina vaizduotę.Knygossuteikianeribotasgalimybesatrastimylimusherojus,susikurtisavoidealus,sužinotidaugiauapiepatįgyvenimą.
Mūsųinf.
Apie knygą, kalbą ir kūrybą
12
„Iš kur Jūs?“ – klausiu giedro veidopagyvenusiovyriškio,žinodama,kadšislietuvistremtinysįAnykščius,įseminarą, kurį Švietimo irmoksloministerija(ŠMM) surengė užsienio šalių lituanistiniųmokyklųmokytojams, atkako išnesuvokiamosSibirotolybės.BernardasRazgussmalsiaižvilgteri,tylėdamaspaimatušinuką,lėtaiiraiškiaiužrašo:UlanUdė,Buriatija.
Įtrijųdienųseminarąsusirinkokeliasdešimtmokytojų išGruzijos,Ukrainos,RusijosFederacijos,Baltarusijoslituanistiniųmokyklų.ŠMMkanclerioDainiausNumgaudžio šiltai pasveikinti žodžiais„Sveiki sugrįžę namo“, jie klausėsi paskaitųapiekalbosmokymą.Akimirkompatys tapęmokinukais, pedagogai darbavosi praktinėse kūrybinėse laboratorijose su lektoriais ir seminaro viešniaLaimaApanavičiene, Pasaulio lietuviųbendruomenės Švietimo reikalų komisijospirmininke,aistringaidiskutavo,armokykloms,lietuviųkalbosmokančiomsneanglakalbius,reikėtųatskirųvadovėlių.Irnetik–pačiąpirmąjądienąjieįveikėLiudiškiųkalvą,mokėsivaškumargintiir raižyti kiaušiniusArkliomuziejausetnografinėjesodyboje.SeminaropabaigojekiekpraretėjęsbūrelisįsiamžinopriePuntuko.Visašikultūrinėprograma–sielaiatgaivinti,nes,kaipsakėministerijoskancleris,„pasikvietėmejus ir tam,kademociškaipailsėtumėte“.Neformaliojošvietimomokyklų(jųvi
samepasaulyjeveikiadaugiaukaip160)kuravimą ŠMMperėmė nuo 2013m.Šiemetmokyklomsbuvo paskelbti tryskonkursaiirparemtiįvairūslituanistiniųmokyklųprojektai.Darvienaskonkursasskelbiamasgegužę,kadmokyklomsbūtų galimanupirktimokymopriemonių:vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, grožinėsliteratūros.InformacijaskelbiamaŠMMinternetosvetainėjewww.smm.lt.
ATKAKLūssiBiRoLieTuViAi
„Sniego pasmus dar va iki kiek“, –plaštaką ties pasmakre pridedaReginaZakarevičiūtė,Barnaulomiesto lietuviųsekmadieninėsmokyklos„Altajus“vienintelėmokytoja.Jos seneliai –Lietuvosmokytojai, iš
Alytaus išvežti prieLaptevų jūros.Tėvas,baigęstenykštįVeterinarijosinstitutą,buvosugrįžęsnekartą.„Daugkartųsugrįždavoirdaugkartųparvažiuodavoatgal.Sveikataneleido.Jispripratęsprie
AlmosVijeikytėsn
uotraukos
Iš lik ti lie tu viuSibiroklimato,očia–drėgmė,perdaugskirtingimetųlaikai“,–pasakojaRegina.Tėvų šeimoje lietuviškai nebekalbėjo –tėvas,veterinarijosklinikosdirektoriauspavaduotojas, buvo labai užsiėmęs, oReginosmotina–rusė.ReginaryžosiatvažiuotiįLietuvą–lankėkursus,išmokolietuviškai,tuometiniameVilniauspedagoginiameuniversiteteįgijorusųkalbosmokytojos specialybę.Tačiau, baigusstudijas,darbonerado,sušlubavosveikatairtėvasparsikvietėatgal.„Barnauledirbu socialinedarbuotoja.
Kartą vienas žmogus paprašė pamokytilietuviųkalbos.VėliauperLietuviųkultūrinębendrijąpaskelbėme,kadatsilieptųtie,kurienorimokytis.Pasirodėdešimtžmonių, – apiemokyklėlės pradžią pasakojaRegina. –Pradėjome tik pernai.Savaitgalįtrimsvalandomsgaunamenemokamaspatalpasmiestobibliotekoje.“Mokiniai – skirtingo amžiaus, nuo 18iki 50iesmetų. Smalsu, kodėl lietuviųkalbos nori išmokti penkiasdešimtmetėbarnaulietė?„Todėl,kadjosvyraslietuvis,–atsakoR.Zakarevičiūtė.–Ateinakartu su dviemvaikais, nori, kad ir jieišmoktųlietuviškai.VaikaigimęRusijoje,bet trokšta aplankyti tėvo gimtinę.KitirengiasistudijuotiLietuvoje.VienamerginaBarnaulejauyrabaigusiinstitutą,odabarnoriatvažiuotistudijuotiįLietuvą.Messujadirbamepapildomai,betnežinau,arjaipasiseksišpildytisvajonę...“Mokytoja pasakoja, kad daugelis jos
mokinių (daugiausia tai trečioji karta,tremtiniųanūkai,proanūkiai),kuriųgimtoji kalba jau yra rusų, kimbamokytisnelengvos lietuviųkalbos,nes žino turįlietuviškų šaknų. „Jiems labai patinkaskaityti,verstitekstus,ogramatikosnemėgsta – sako, kad sunki“, – pasakojaRegina.Mokytojaprasitaria,kadmetusgyvuo
jančiailituanistineimokyklėlei„Altajus“labaitrūkstažodynų,ovadovėliųkaskartišLietuvosjiparsivežantipilnąlagaminą.
BenežinomiausiasSibirolietuvistrem tinys – profesorius, habilituotas geologijosmokslų daktaras Saulius Sidaras,Krasnojarsko lietuvių bendruomenėspirmininko pavaduotojas. Jis seminareatstovaujaKrasnojarsko sekmadienineimokyklai„Saulutė“.„Mokyklėleidaugiaukaip15metų.IšpradžiųmokytojaiišLietuvosvažinėjo,betbedidelionoro–niekasjuknesiveržiaįSibirą...Mokiniamspasakoju apieLietuvą, rodaufilmukus,paskui aiškinamės, kokiųgarsų, raidžių
S.Sidaras
L.Giorgobiani
L.Vorobjova
A.Bartnikas
O.Druseikaitė-Ruževičiūtė
13
rusųkalbojenėra,olietuvių–yra,irpan.Sakoma, jei kvailys 60 kartų pakartosvieną žodį, atsimins jį visą gyvenimą,normaliamžmoguireikia20ieskartų,ovaikuipakanka1–2pakartojimų,–juokaisdėstomokymometodusS.Sidaras.–Betjeigubent2–3jaunuoliuspavykstaišsiųstimokytisLietuvon,taiašlaimingas...“Profesorius–keliųknygųautorius.Jis
į seminarą atsivežėbeveikbaigtą naująknygą „Vis tolstantis horizontas“.Norsknygaidarreikalingaspaskutinisredaktoriausprisėdimas,skaitytojųlaukiamalonistaigmena!Taiatsiminimų,kelioniųįspūdžių užrašai.Autorius lakoniškai,su subtiliu humorupasakoja nutikimus,istorijas,daugiausiapatirtasgeologinėseekspedicijose.Mes,lietuviai,juknedaugteturimetokiomastogeologų,irdarrašančių.Knyga,autoriausiliustruotaunikaliųSibirovietų,įkuriaspatektitegalimažaiišrinktųjų, nuotraukomis, turėtų pasirodytivasarą.
ūsionyseLieTuViŠKAineBeKALBA
Ūsionys–norsskambalietuviškai,šiskaimas yraBaltarusijoje, netoli sienos.Ūsionių lituanistinėsmokyklosmokytojaAldonaMisiūnienėsusavolietuviųkalbosbesimokančiaismokiniaisvykdėprojektą – rinko toponimus. „Vietiniaisako:Adomėniškė,Žvirbli,Birutėskalnas,Voverėlas kalnas, bet nei vaikai,nei suaugusieji jau nebežinojo, kas taiyra,–pasakojamokytoja.–Kartąsuvaikaismokėmės,kaipužsisakytipatiekalų.Vaikusbuvoatlydėjusioskeliosmamos.Perpertraukėlęjuokaisklausiu:„Okojūsnorėtumėteužsisakyti?“„Galgėrimo...–pajuokauja.–Taknamposiemtogramu.“Klausiu: „Ką reiškia?“ „Malo.“ „Ne, –sakau,–ne„malo“,o„pošimtągramų.“Labainustebo.Štaitokiapamirštoskalbosprasmė...“ Pasitaiko net nemalonių kuriozų.Štaivienamergytėturi lietuviškąpavardęsugalūne„ienė“.KiekaiškinomokytojaAldona,kadnetokiaturibūtivaiko pavardė – niekas nesuprato, jukpagalmotinospavardę!AldonaMisiūnienė dirbaDidžiasa
lyje pradinių klasiųmokytoja. 11metųkiekvieną sekmadienį keliauja, ir ganasudėtingai, įŪsionis, kur į vėjo perpučiamą,malkomkūrenamąsekmadieninęlituanistinęmokyklėlę susirenkavaikai,norintysišmoktilietuviškai.„Jukkaimas.Tačiauvaikainorisusibėgti,pabendrauti,pramogųjokiųnėra.Štaičiašneka,kadinternetasspartusarnespartus,ojiejukneturiišvisjokio.Parsivešiuišseminarodaugvertingųkompaktiniųplokštelių,betjiemsnegalėsiupateikti“,–apgailestaujamokytoja.TačiaumokytojosAldonosslaptinorainetikėtaiišsipildė–seminaro
pabaigoje ŠMMkanclerisD.Numgaudismokyklėlei padovanojo nešiojamąjįkompiuterį.
GRuzinAiMoKosiLieTuViųKALBos
„DabartiniaiTbilisiolituanistinėssekmadieninėsmokyklosmokiniai – skirtingoamžiaussuaugusieji.Vyriausiajammetųbeveiktiekpat,kiekirman,betjisvistiekįnirtingaistumiasiįpriekį.Dauguma–studentai,iš8tik2lietuviai,ovisikiti –grynakraujaigruzinai, –pasakojamokytojaLidijaGiorgobiani.–GruzijojelabaišiltaiatsiliepiamaapieLietuvą.Buvoatėjusimergina,Tbilisiouniversitetebaigusiispanųkalbą,kažkadakeliavusi,susipažinusi su lietuviais, tadnutarė išmokti lietuviškai.Kaip ji užtraukdavo„Saulelėraudona“!Mumsvisiemsašarosbyrėdavo.“Mokiniai,norsjųirnedaug,pagalmokėjimolygįsuskirstytiįdvigrupes.Tbilisyje 29eriusmetus gyvenantiL.Giorgobianiyrapedagogė,pagalspecialybę–rusųkalbosmokytoja,nuopatpirmosatvykimodienosdirbantimokykloje.Lietuviųbendrijabuvoįregistruota1996m.,mokykla veikia 19metų.Arkalboslabaiskiriasi?„Labai,–netatlošiagalvąmokytojaLidija.–Gruzinųkalbapagrįstafonetiniuprincipu:jiekąmato,tąirsako,kąsako,tąirrašo...Nepanašuįlietuvių.“Tadgruzinuiišmoktilietuviškaiyralabaisudėtinga.„Tačiaujeiguturiintuicijąkalbai–įmanoma.Labaipadedavadovėlis„Nėdienosbelietuviųkalbos“,kuriameprieveiksmažodžioiškartopateikiamaslinksnioklausimas.Knygalabaipatinkairman,irmokiniams.“Sekmadieninėsmokyklos bendruo
menė daug bendrauja su prieš keletąmetųTbilisyje įkurtuLietuviųkalbos irkultūroscentru.Kodėlnorintiejimokytislietuviųkalbosnepereinaįprofesionalesnįcentrą?„Tenvykstarimtospaskaitos,praktiniaidarbai,opasmaneateinadirbantys,neturintystiekdauglaiko“,–sakomokytojaLidija.
uKRAiniečiAiiŠVyKsTAįLieTuVą
Mikalojaus Konstantino ČiurlioniolituanistinėsmokyklosmokytojaMarinaTrocenko atvyko išLvovo.Vilniausuniversitete baigusiChemijos fakultetą,nutekėjusi įUkrainą, ji dirbo chemijosmokytojauž...dudolerius.Vyras,medicinosuniversitetodocentas,gaudavotrisdolerius. „Reikėjomaitinti vaikus, tadpadaviauskelbimąįlaikraštį,kadmezguirgaliumokytilietuviųkalbos.Perskaitė išLietuviųdraugijos irpasiūlėateiti.Taipirpradėjaunuo1994m.Atidarėmemokyklą,pradėjomerinktivaikusirsu
augusiuosius,rašytiprojektus,–pasakojaMarina.–VykodaugprojektųsuLietuva.Kartu suŠiaulių universiteto studentaisirdėstytojaisbuvorengiamosstovyklosKarpatuose, pastatytas spektaklis „Eglėžalčiųkaralienė“,sukurtalietuviškųvestuviųimprovizacija,literatūrinėmuzikinėkompozicijasužymiuvargonininkuVitalijumiPivnovu,vaikaiirtėvaistovyklavoprieBaltijosjūros.Tačiaudabar,žinoma,viskassustojo.Kaiprasidėjokaras,penkiosšeimosiškartišvažiavoįLietuvą.Kąpadarysi,žmogusturiteisębijoti.“Dabarįlituanistinęmokykląateinaapie
30mokinių–nuo2metukųiki70iesmetų.Sukiekvienu,atsižvelgiantįjoamžių,temperamentą,motyvaciją, tenka dirbtiindividualiai.Jaunimasstengiasi išvyktistudijuoti įLietuvąarkitur.Marinapasidžiaugia,kadjosmokiniaitoliautęsiamokslusVilniauslietuviųnamuose,įstojaįaukštąsiasmokyklas.Štaivienabuvusimokinė, iš pradžių visiškai nemokėjusilietuviškai,dabarstudijuojaVilniausuniversitetefilologiją. StudijuotiLietuvojeruošiasiirjossesuoMariana.
KAdneiŠsiduoTuM„LABusAs“esąs
Kaimynystėje,Kaliningradosritiesre gione,gyvenantystautiečiaisakojaučiantys,kadryšiaisuLietuvaėmėtrūkinėti.Nepailstantis lietuvybės puoselėtojasAleksasBartnikas, elegantiškasisKaliningradoregioninėslietuviųkalbosmokytojųasociacijospirmininkas,abejoja,aršiemetpavykskartusumokiniaisišLietuvossurengtitradicinękūrybinęstovyklą,kuri būtų skirtaMikalojuiKonstantinuiČiurlioniui.Lietuviamsšiamekrašteniekadanebu
volengva.Paniekinamaipravardžiuojami„labusais“,kaikurienetgiatėjęmokytislietuvių kalbos bijo išsiduoti, kad jie –lietuviai.
OnaDruseikaitėRuževičiūtė, diplomuota rusų ir lietuvių kalbų dėstytoja,lietuvių kalbosmoko Černiachovsko 4osiosvidurinėsmokykloslietuviųkalbosfakultatyveirVaikųirjaunimokūryboscentre,beto,dardėstoČerniachovskopedagoginiame institute. „Savaitgaliaisgrįžtu į Šiaulius pailsėti nuo politikos,įkvėpti gimtinės oro...“ – prisipažįstamokytojaOna.Būtaminčiųplačiaumokytilietuviųkalbos,betesantdabartineipadėčiaivarguartaibūtųįgyvendinta.Kodėlkaliningradiečiaimokosilietuvių
kalbos?„Tikriausiailemiatradicija,istorija,kultūriniskontekstas,juktainadruviųžemės, – svarstomokytoja. –Vaikų irjaunimokūryboscentre–daugiauetnokultūrinėveikla,rengiamedaugišvykų,konkursų, bet be kalbosmokymo irgi
Apie knygą, kalbą ir kūrybą
14
neišsiversi.Ypačmotyvuotibūnatiemokiniai,kuriųtėčiailietuviai.TaiKaliningradokraštoreiškinys.Jeigumotinarusė,otėvas–lietuvis,vaikaikalbėslietuviškai,jeigupriešingai–ne...Čiabūtent tėčiaisiekia išlaikyti lietuvybę.Visi, bent tie,kuriuosmanyra tekę sutikti, atvažiavędarboreikalais,liekačia,šeimassukuria.“
„iŠLAiKyTiLieTuViųKALBąPeRMAžA...“
ApolonijaKalniūtė,SanktPeterburgolituanistinėsmokyklosmokytoja, į seminarą atsivežė jos pačios į rusų kalbąišverstąMeilutėsRamonienės ir JoanosPribušauskaitėsknygą„Praktinėlietuviųkalbosgramatika“(išleidoleidykla„Baltoslankos“).„Taibuvomanopačiosiniciatyva.KadangidirbuSanktPeterburgolituanistinėjemokykloje,daugiausiamokausuaugusiuosius irvyresnioamžiausvaikus.Reikėjometodinėsmedžiagos,ošiknygamanbuvoatradimodžiaugsmas, – pasakojamokytojaApolonija. –Kadangimanomokiniai – rusakalbiai,teorinius dalykus lietuvių kalba jiemslabaisudėtingaskaityti.“Tadvienameišseminarų,gal2008m.,jipasiūliusiidėją.Jau2009m.leidinysbuvoatiduotasleidyklai.Betreikalaipajudėjotiktada,kaiŠMMskyrėparamą–2013m.pasirodėpirmasisleidimas.„Manau,kadvienišsaugotiirišlaikyti
lietuviųkalbą–permaža.Siekiame,kadmūsų kalbosmokytųsi ne tik lietuviai,betirkitataučiai.Tadairpatyslietuviai,matantys susidomėjimą, susimąsto, imakitaipžiūrėtiįmokymąsi“,–tikinamokytojaApolonija,šiuometumokantiapie60peterburgiečių,tarpkuriųyrairnelietuvių.
SanktPeterburgas,galimasakyti, turilietuviųkalbosmokymotradiciją,oPskovolituanistineimokyklainėranėmetų.Jiįsikūrė2014ųjųbirželį.MokytojaLinaVorobjovakilusiišAnykščių.Povidurinės įstojomokytis įPskovopedagoginįinstitutą, ištekėjo, taip ir pasiliko. IdėjaapielituanistinęmokykląkilobesišnekantPskovolietuviųdraugijoje.„Išpradžiųpasidomėjome,arbusno
rinčiųjų,irsąrašassusidarėnetgiilgesnis,neiyradabar,–pasakojamokytojaLina.–Šiuometu turime10mokiniųnuo8 iki53metų.Išpradžiųėmiausimokytilabainedrąsiai,nesdėstaurusųkalbąPskovovalstybiniameuniversitete.Tačiaupamačiusi jų norą dirbti,motyvaciją, įgavaudrąsos.Visijieatėjovisiškainekalbėdamilietuviškai.Tikvienasaštuonmetismokėjosuskaičiuotiikidešimties.“Kokiemotyvai atveda žmones į litu
anistinęmokyklą?Nostalgija senelių,prosenelių gimtinei, noras atvažiuoti įLietuvą,bendrautisugiminėmis.„Jiene
sitiki,kadlabaigeraiišmanysgramatikąarpanašiai,ne,jiemssvarbususišnekėti.Užtatrašytinėskalbosnetnepradedame,daugiau skaitome, kalbamės, – teigiamokytojaLina.–Tikkolkasnepakankadidaktinėsmedžiagos,knygų,vadovėlių.“LietuviųkalbaimokytiPskoveskirtos8valandospermėnesį.MokytojaLinapasakoja,kadjosmokiniaičiapirmąkartąšventėnetiktradicinesKūčias,Kalėdas,betirVasario16ąją,Kovo11ąją,norsikitolnelabaikąiržinojoapiešiasvisiemslietuviamssvarbiasšventes.
sLėPKiTeGRAMATiKAs
Vienaišseminarolektorių,charizmatiškaLietuvosedukologijosuniversitetoLituanistikos fakultetoLietuvių kalbosirkultūroscentrovadovėVilmaLeonavičienė, apie dvidešimtmetųmokantikitakalbius, be išlygųpritartų daugeliuilituanistiniųmokyklųmokytojų, kuriekartaisgalbūtirsuabejojasavomokymometodais.„Slėpkitegramatikas,kaipradedatemokyti lietuvių kalbos.Daugiaupasidžiaukitemokiniųpasiekimais, dainuokite –mokant kalbos svarbu tartis,fonetika“,–paprastaipatariadėstytoja.Irprisimenavienąnutikimąišsavokarjerospradžios,kaiji,reikliirkruopštilietuviųkalbos dėstytoja, kitakalbiams stengdavosiišaiškintikalbostaisykles.Kolvienądieną anglakalbis vaikinukas atsidarėlangą ir pasakė, kad jeigu vėl bus šitasunkigramatika,jisiššoks...„Kiekvienomokymosi kelias – skirtingas, į kalbinįugdymąturitežiūrėtiindividualiai,–sakodėstytoja. –Kiekvienas žmogus sugebaišmoktikalbą,betlabaisvarbusociokultūrinėaplinka.Jūsųuždavinys–sukurtitokią aplinką, kurioje būtų bent dalelėLietuvos.“V.Leonavičienėpabrėžia,kadkalbųmokymas labai glaudžiai susijęssu emocijomis.Mokantis kalbos aktyvuojamos tos smegenų ląstelės, kuriosikitolsnūduriavo.Irkuodaugiaukalbųžmogusmoka,tuodaugiaukultūrųpažįsta,yratolerantiškesnis.Dėstytojatikina:„Įsileidusįsavosieląkitąkultūrą,galimapastebėti,kaipkeičiasinetžmogausveidoišraiška,balsotembras,neskalba–vienaišsudėtingiausiųžmogausveiklossričių–ne tik turinys ir žinios, bet irmąstymoprocesas.“Kalbosmokomasi lengviau,jeigu temos yra platesnės, o ryšys tarpdalykų– aiškesnis. Jeigumedžiagabussuskaidyta,mokiniai išmoks sunkiau;geriausiaiįsimenamapradžiairpabaiga,taigipradedantpamokąreikiaakcentuoti,komokysitės.“Beje,nėrakostebėtis,kadkalbospradedamokytisvyresnižmonės.Kaip rodo neurolingvistiniai tyrimai,palankiausiasmetasmokytiskalbų–vaikamsiki12metų,kolnesusiformavęsintelektas,irmaždaugapie60uosiusmetus.
iŠKiTosPAsAuLioPusės
Seminare dalyvavo ir savo patirtimipasidalijoPasauliolietuviųbendruomenėsŠvietimo reikalų komisijos pirmininkė,Čikagos lituanistinėsmokyklosdirektorėL.Apanavičienė.„Esulabailaiminga,kad buvau pakviesta.Džiaugiuosi, nesbuvaumažaisusipažinusisušiosdalieslituanistinėmismokyklomis, išskyrus,galbūt, Kaliningrado srities ugdymoįstaigas.Dabarsusidariauvisapusiškesnįvaizdą“,–kalbėjodirektorė.„Ar pritartumėte išsakytaiminčiai,
kadmetodaiirvadovėliaianglakalbiamsir kitokioje aplinkoje gyvenantiesiemsturėtųskirtis?“–klausiuLaimos.„Kontekstasirspecifikakiekskiriasi.Tačiauišesmėsvisųmokyklųtikslastaspats–kadišliktų lietuviška tapatybė.Betvieni taidaro eidami į etnografinius ansamblius,dramos būrelius, kiti susirenka tik pasikalbėti – taigi keliai įvairūs“, – kalbaL.Apanavičienė.JosvadovaujamojeČikagoslituanisti
nėjemokyklojedabarmokosi320mokiniųnuo3metukųiki16metų(10klasė).„11–12klasiųnebeformavome.Tie jaunuoliai,kuriegeraimokosi,olietuviukaitikraigeraimokosi,angliškosemokyklosetuometujaulankokolegijoskursus,laikoegzaminus,tadyralabaiužsiėmę,–pasakojaLaima.–Visimokytojai,išskyrustautiniųšokių,yraišLietuvos.Dalismokinių– išmišrių šeimų.Yra ir žydų, irarabiukų,betvisigražiai sugyvename.“Atkreipus dėmesį, kad daugelis vaikųvardų– lietuviški,Laima tai patvirtina.VisaineseniaipriešjaiišvykstantįLietuvąvienoješeimojegimusimergytėbuvopavadintaOna, o jos pačios anūkė yraamerikiečiams sunkiai ištariamu varduVilnė.Čikagoslituanistinęmokykląlankodaugiausiatrečiosiosemigracijosbangoslietuviųšeimųvaikai,betnemažaiyrairvadinamųjų „dipukų“proanūkių. „Prieš10metų,kaiįJAVplūstelėjoemigrantųbangaišLietuvos,rinkomestatistiką,kiekturimemokinių,gimusiųJAV,kiek– išLietuvos.DaugumabuvogimusiųLietuvoje.Šiemettėvųkomitetovėlpaprašiautokiospačios statistikos– ir tik3proc.buvogimęLietuvoje,visikiti–jauAmerikoje“,–pasakojaL.Apanavičienė.
Pabaigoje–keletasžodžiųapietai,kokįįspūdįpalikoseminaras.Kadirpokokiuskraštuslietuviaibūtųišsibarstę,kiekmetųtenišgyvenę,jienepamirštasavokilmės,kaikurienet irsenatvėssulaukęryžtasipradėtimokytisnelengvoskalbos.Begaloatsparus tas lietuvybėsgenas... Ir kokieesameatkaklūs,gabūs,tvirti,tikgaldažnaibereikalo„lietuviškai“saveplakame.
AlmaVIJEIKYTĖ
15
ATLiKTAsTyRiMAs
VLKKatlikotyrimąapielietuviųkalbądoktorantūrosstudijose.Tyrimotikslas–apžvelgti, kaip ir kokia lietuvių kalbavartojamauniversitetuose.Pirmojijodalis–specialybėskalbosdalykoapžvalgairdėstymorekomendacijųteikimas–daugiauskirtaspecialybėsdėstytojams.Antroji–aukštųjųmokyklųvadovėliųkalbosanalizė–atskleidžia,kaipperpaskaitaskalbaįvairiųsričiųdėstytojai,kokiąkalbągirdistudentaiirkokioskalbosjiemokosi.Trečiojidalis–baigiamųjųmagistrodarbųkalbosapžvalga.VLKKmagistrantuspasirinkokaipaukštesniojostudijųlygmensatstovus.Ketvirtoji dalis – doktorantųdisertacijųsantraukųkalba.
Tyrimas,įkurįkviestivisimoksloatstovai,pristatytasLietuvosmokslųakademijoje.Pristatymedalyvavo švietimoirmoksloministrasdr.DainiusPavalkis.VLKKpirmininkėsdr.D.Vaišnienės
manymu, tirti lietuviųkalbos vartosenądoktorantūroje svarbu, nes būtent nuošiandienos doktorantų priklauso, kokiamoksloelitokalbabuspokeliųdešimtmečių.
VAdoVėLiųKALBA
Aukštųjųmokyklų vadovėlių kalbosvertinimąpristatėVLKKBendrojoskyriaus vedėjaAurelijaDvylytė.Kalbos
Opios raš tin gu mo pro ble mos
taisyklingumo tyrimui pasirinkti aukštųjųmokyklų vadovėliai, išleisti 2010–2012m.(išvisoįvertinti77vadovėliai).Juosrenkantisbuvoatsižvelgtaįleidėjus,nesuniversitetųmokomąsiaspriemonesleidžianetikuniversitetųleidyklos.Komisijastengėsi,kadbūtųįvertintiįvairiųuniversitetedėstomųdalykųvadovėliai.Ekspertaivertinorašybos,skyrybos,leksikos,morfologijos,sintaksėsirdidžiąsiaskalbosklaidas.Iš 77 tik 6 vadovėlių kalba atitiko
taisyklingumo reikalavimus, 20ies vadovėliųkalbašiuosreikalavimusatitikoišdalies,51vadovėliokalbareikalavimų
neatitiko (juose palikta įvairių sintaksės, leksikos, skyrybos, didžiųjų kalbosklaidųirtrūkumų).Dažniausiaidaromossintaksėsklaidos.A.Dvylytėatkreipėdėmesį,kadkalbamanevienapielinksnių,prielinksnių,polinksniųvartojimą,betirsakiniodėmenųsiejimą,temosirremosdėstymonepaisymąirpan.Tiksliųjųirhumanitariniųmokslųvadovėliųkalbostaisyklingumasperdaugneišsiskyrė.Tyrėjapatikslino,kad,norintišsiaiškinti,kuriųmokslųvadovėliuoseatidžiaulaikomasikalbostaisyklių,reikėtųtirtididesnęimtį.
Žvelgiant į santykinį klaidų vidurkįpagal aukštąsiasmokyklas, pastebėta,kad jas galima suskirstyti į tris grupes:5aukštosiosmokyklos,kuriųvadovėliųkalbos padėtis gana gera, 3 aukštosiosmokyklos, kurių padėtis vidutinė, ir 5,kurių–itinsunki.A.Dvylytėteigė,kadįtrečiąjągrupępatekusiosaukštosiosmokyklosišleidopo3–4 išvisneredaguotus vadovėlius.Išjųišrinktapokelislapusklaidų:„kad“subendratimi,elementariospusdalyvių,padalyviųvartojimoklaidos,sakiniodėmenų,vienarūšiosakiniodaliųneskyrimasirpan.„Tai–penktosklasėskursas“,–teigėA.Dvylytė.Visiemsuniversitetams,leidyklomsišsiųstainformacija,išsamūsaprašai,kaipirkąreikėtųtobulinti.
sTudenTųMoKsLodARBųKALBA
VLKK Programų skyriaus vedėjadr.VilijaRagaišienė aptarė antrosios irtrečiosiospakopųstudentųmokslodarbųkalbą.2013m.apgintusmagistrodarbusatrinkoirvertinosudarytaaukštųjųmokyklųspecialybėskalbosdėstytojųdarbogrupė. Iš viso peržiūrėti 1068magistrodarbai(iškiekvienovertintanedaugiaukaip10puslapių).
Valstybinėslietuviųkalboskomisijos(VLKK)pirmininkėdr.daivaVaišnienėsako,kaduniversitetaiturinemokytistudentusraštingumo,tačiautoreikalauti.Jeimokinysžinos,kadlietuviųkalbosžiniųjamreikėsirišlaikiusbrandosegzaminą,jisbuslabiaumotyvuotasmokytis.
santykinisklaidųvidurkisvienamevadovėlyje
Vadovėliųkalbostaisyklingumas
16
Priedą parengė: informacinioleidinio„Švietimonaujienos“vyr.redaktorėZinaRimgailienė, korespondentėAgnėPatackaitė,kalbosredaktorėMonikaGrigūnienė,maketuotojaEglėLesniauskienė.Tel. (8 5) 264 9455, el. p. – [email protected].
Magistrodarbaisuskirstytiįtrisgrupes:aukšto raštingumo (10yje puslapių iki10iesklaidų),vidutinio(11–20klaidų)iržemo(daugiaukaip20klaidų).Daugiausia rasta vidutinio raštingumomagistrodarbų–44proc.Šiektiekmažiau–žemoraštingumo(38proc.)irtik18proc.vertintųdarbų–aukštoraštingumo.V.Ragaišienė, aptardama raštingumo
lygįpagalaukštąsiasmokyklas,teigė,kadtikAleksandroStulginskio universitetoaukšto raštingumodarbų buvo daugiauneižemo.Visurkiturdaugiaužemoarbavidutinio raštingumo darbų. BeAleksandroStulginskio universiteto, geriausia padėtis yraKlaipėdos universitete,Lietuvosmuzikosir teatroakademijoje,prasčiausia–VilniausdailėsirGeneroloJonoŽemaičioLietuvoskaroakademijose,VytautoDidžiojo,MykoloRomerio,Šiauliųuniversitetuose.
santraukųkalbossituacija,anotV.Ragaišienės,KlaipėdosuniversiteteirLietuvosmuzikosirteatroakademijoje.NeblogaiįvertintairLietuvosedukologijosuniversiteto, Šiaulių universiteto beiVilniausdailėsakademijossantraukųkalba.Prasčiausiapadėtis–KaunotechnologijosirAleksandroStulginskiouniversitetuose.V.RagaišienėatkreipėdėmesįįVilniaus
universitetodaktarodisertacijųkalbą–jireikalavimusatitikotikišdalies.„Mesišjųvisuomettikimėsdaugiau“,–apgailestavomokslininkė.
Pažvelgta į žemą raštingumą pagalmokslokryptis.Norsvertintosesocialinių,humanitariniųmokslųdisertacijųsantraukose padaryta nemažai klaidų, fizinių,biomedicinosmokslų atstovų darbuosejųpasitaikodaugdaugiau.Ekspertai, analizuodami dažniausiai
daromas klaidas, pastebėjo, kad doktorantamssunkususidorotisužodžiųrašybakartuirskyrium,didžiųjųraidžiųrašymu,vienarūšiųsakiniodaliųirpriedėliųskyryba.Daugiausia rastų klaidų – kalboskultūros.Doktorantai kartoja tas pačiaskalboskultūrosklaidas,kaipirdėstytojai:netaisyklingai vartoja linksnius ir prielinksnius, painioja dalyvius, padalyviusir pusdalyvius, ydingai sudaro žodžiųjunginiusirsakinius.
sVeTiMžodžiųKeiTiMAs
TerminijosvartojimądaktarodisertacijųsantraukoseapžvelgėVLKKSvetimžodžiųkeitimolietuviškaisatitikmenimisskyriaus vedėjaAudra Ivanauskienė.Mokslininkėteigė,kadjeidėlraštingumogalimapadaryti išvadas ir išvienopuslapio, kalbant apie terminiją, tai beveikneįmanoma.Terminijosnegalimaįvertintitikvienuaspektu(kalbos),turibūtiirdalykinisvertinimas.A.Ivanauskienė,kreipdamasiįKomi
sijospirmininkę,pastebėjoterminijostaisykliųproblemiškumą:arbajųnėra,arba
jospateikiamosperdaugsudėtingai–tojepačioje disertacijos santraukoje neretaipastebimaskeliaisskirtingaisbūdaisvartojamasterminas.A.Ivanauskienėviliasi,kadvisosedisertacijųsantraukoseilgainiuiatsirasterminųapibrėžčiųskyrius.
Apibendrindama tyrimo pristatymą,VLKKpirmininkėD.Vaišnienėpriminė,kadtiekmagistrantų,tiekdoktorantų,tiekdėstytojų darbuose neretai pasitaiko irpenktosklasėskursoklaidų,tadpirmiausiaproblemąreikėtųspręstipradedantnuobendrojougdymomokyklų.
TuRėTųBūTi
D.Vaišnienė teigė, kad aukštųjųmokyklų vadovėlių leidėjams turėtų būtinustatyti taisyklingos kalbos reikalavimai.JipasiūlėnerekomenduotinėvienoValstybinės lietuvių kalbos komisijosnepatvirtintovadovėlio.Universitetams,kurienorisiektiaukš
tesniųpozicijųnetikdalyko,betirkalbossrityje,D.Vaišnienė siūlo įvesti kalbostaisyklingumokriterijų.VLKKpirmininkėpriminė,kaddakta
rodisertacijųkalbostaisyklingumasyraįteisintasteisėsaktu,irpaklausėšvietimoirmoksloministrodr.D.Pavalkio,kodėlšioaktonesilaikoma.Ministraspripažinotaisyklingoslietuviųkalbosvartojimosvarbą,tačiauatkreipėdėmesįirįmokslotarptautiškumą:„Kaivisaspasauliskalbaapiemokslo globalizaciją, apie tai, kadmokslas turi siekti visuminio rezultato,mesneišskirkimeLietuvoskaipatskirosoazės. Jeigu norime, kadmūsųmokslopasiekimaibūtųpastebėti,turimedarbuspublikuotiužsieniokalba,neišskiriantneisocialinių, nei humanitariniųmokslų.“Ministras pažymėjo, kad lietuviškumasdisertacijoseneturėtųbūtidirbtinis:„Kaimūsų kasdieninėje leksikoje atsirandaneaiškūslietuviškaiskambantysterminai,niekasnesupranta,kąjiereiškia.“ApibendrindamasD. Pavalkis teigė:
„Jei darbus rašome lietuvių kalba, jieprivalobūtibeklaidų.Tačiaujeiuniversitetamskeliamemoksliniųdarbųreikalavimus,turimežiūrėtinetikįkalbostaisykles,betirįbendrąmoksliniodarbovertęLietuvai.Turbūtdidžiausiaproblema,apiekuriąreikiašiandienkalbėti,–bendrasislavinimas.Jeiguįaukštąjąmokykląpriimameberaščius, tuos,kurienelaikėnėvienovalstybinioegzamino,popenkeriųmetų galėsime pateikti visiškai tokiuspačiusraštingumoduomenis.“
RimaKASPERIONYTĖ
10balųįvertintųmagistrodarbųraštingumas
Pranešėjaatkreipėdėmesįįaukščiausiaiįvertintų baigiamųjų darbų raštingumą:net 32 proc. 10 balų įvertintųmagistro darbų yra žemo raštingumo, aukštoraštingumo – tik 24 proc. „Aukštosiosmokyklos,vertindamosmagistrodarbus,neatsižvelgia į kalbos taisyklingumoreikalavimus“, – teigėmokslininkė. JiišskyrėtikVilniausGediminotechnikosirAleksandroStulginskio universitetus,kuriuosenebuvorastanėvienoaukščiausiubaluįvertintožemoraštingumodarbo.Ypačdaugžemoraštingumodarbųbuvorasta Kauno technologijos irMykoloRomeriouniversitetuose.Daugiausiapadaromakalboskultūrosklaidų.
dAKTARodiseRTAciJųsAnTRAuKųKALBA
Darbo grupė įvertino 2010–2011m.apgintų714daktarodisertacijųsantraukųkalbą irnustatė,kadnet17proc. jųneatitiko taisyklingumo reikalavimų, o31 proc. šiuos reikalavimus atitiko tikiš dalies.Geriausia daktaro disertacijų