ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBöS VISUOMENöS SVEIKATOS STEBöSENOS 2009 … · 2015. 4. 9. ·...

PRITARTA Alytaus rajono savivaldyb÷s tarybos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. K-270

ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBöS VISUOMENöS SVEIKATOS BIURAS

ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBöS

VISUOMENöS SVEIKATOS STEBöSENOS

2009-2011 METŲ PROGRAMOS 2010 METŲ

ATASKAITA

Alytus, 2011

4

Turinys BENDROJI DALIS....................................................................................................................... 5

ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBEI BŪDINGA DALIS ..................................................... 6

1. Demografin÷, socialin÷ ekonomin÷ būkl÷ ................................................................................. 6

1.1. Gyventojai ............................................................................................................................ 6

1.2. Gimstamumas....................................................................................................................... 9

1.3. Mirtingumas ....................................................................................................................... 11

1.4. Nedarbo lygis ..................................................................................................................... 15

1.5. Socialin÷s rizikos šeimos .................................................................................................... 17

2. Gyventojų sveikatos būkl÷ ...................................................................................................... 18

2.1. Bendrasis gyventojų sergamumas ....................................................................................... 18

2.2. Sergamumas užkrečiamomis ligomis .................................................................................. 22

2.2.1. Sergamumas tuberkulioze............................................................................................ 24

2.2.2. Sergamumas lytiniu keliu plintančiomis ligomis .......................................................... 25

2.3. Sergamumas ir ligotumas psichikos ligomis........................................................................ 26

2.4. Sergamumas kraujotakos sistemos bei kraujo ir kraujodaros organų ligomis ....................... 27

2.5. Sergamumas jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis................................ 29

2.6. Sergamumas endokrinin÷mis ligomis.................................................................................. 30

2.7. Sergamumas akių ir ausų ligomis........................................................................................ 31

2.8. Sergamumas virškinimo sistemos ligomis........................................................................... 32

3. Fizin÷s aplinkos veiksniai........................................................................................................ 33

3.1. Geriamojo vandens kokyb÷................................................................................................. 33

3.2. Rajono maudyklų vandens kokyb÷...................................................................................... 35

3.3. Triukšmo lygio pokytis tyliosiose zonose ........................................................................... 35

3.4. Aplinkos oro užterštumas ................................................................................................... 36

4. Sveikatos priežiūros sistemos raida........................................................................................ 36

4.1. Apsilankymai pas gydytojus ............................................................................................... 38

4.2. Stacionarines paslaugas teikiančių įstaigų veikla................................................................. 38

4.3.Greitoji medicinos pagalba .................................................................................................. 39

4.2. Vykdomos prevencin÷s programos Alytaus rajone.............................................................. 41

5. Alytaus rajono bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių vaikų sveikatos būkl÷ ........... 43

IŠVADOS .................................................................................................................................... 45

RASTŲ TRŪKUMŲ ŠALINIMO REKOMENDACIJOS ........................................................ 47

5

BENDROJI DALIS

Kiekvienais metais vykdoma visuomen÷s sveikatos steb÷sena leidžia įvertinti gyventojų

sveikatos ir ją lemiančių veiksnių pokyčius ir laiku reaguoti į kintančias aplinkos sąlygas. 2010 m.

Alytaus rajono savivaldyb÷s visuomen÷s sveikatos steb÷sena buvo vykdoma pagal Alytaus rajono

savivaldyb÷s visuomen÷s sveikatos steb÷senos 2009 – 2011 metų programą, patvirtintą Alytaus

rajono savivaldyb÷s tarybos 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. K-285. Buvo renkami 2009 –

2010 m. Alytaus rajono savivaldyb÷s visuomen÷s sveikatos būklę atspindintys rodikliai:

demografin÷ situacija, socialin÷ ekonomin÷ būkl÷, sveikatos būkl÷, aplinkos veiksniai, gyvensena

bei min÷tų veiksnių sąsajos su sveikata, sveikatos priežiūros įstaigų veikla.

Dauguma sveikatos rodiklių buvo gauti iš centralizuotai teikiamų duomenų šaltinių:

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s, Higienos instituto Sveikatos

informacinio centro leidinių ir kompiuterinių duomenų bazių, taip pat Užkrečiamų ligų ir AIDS

centro, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos, iš

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento,

Alytaus rajono savivaldyb÷s pirmin÷s sveikatos priežiūros centro ir jo padalinių, Alytaus apskrities

maisto ir veterinarijos tarnybos, Alytaus rajono vyriausiojo policijos komisariato, Alytaus

teritorin÷s darbo biržos, Alytaus visuomen÷s sveikatos centro, Alytaus rajono savivaldyb÷s vaiko

teisių apsaugos tarnybos.

Naudojamos sąvokos:

Sergamumas (pirminis sergamumas) – per metus nustatytų naujų ligos atvejų (ūmių ir

pirmą kartą gyvenime išaiškintų l÷tinių ligų) ir tų metų vidutinio gyventojų skaičiaus santykis.

Bendrasis sergamumas – per metus užregistruotų visų ligos atvejų (naujų ir kartotinių), d÷l

kurių žmon÷s kreip÷si į sveikatos priežiūros įstaigas, ir tų metų vidutinio gyventojų skaičiaus

santykis. Jis reiškia populiacijos suminį sergamumą visomis ligomis.

Pirminio ir bendrojo sergamumo rodikliai, priklausomai nuo ligos paplitimo, gali būti

skaičiuojami 1000, 10 000 ar 100 000 gyventojų: kuo dažnesn÷ liga, tuo mažesnis daugiklis gali

būti naudojamas.

Sergantys asmenys (arba ligotumas) savivaldyb÷s gyventojų, kuriems registruota tam

tikra liga metų eigoje ir vidutinio metinio gyventojų skaičiaus santykis.

6

ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBEI BŪDINGA DALIS

1. Demografinė, socialinė ekonominė būklė

1.1. Gyventojai

Remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausyb÷s duomenimis,

gyventojų skaičius tiek visoje šalyje, tiek Alytaus rajone kiekvienais metais sistemingai maž÷ja.

2010 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3 329,0 tūkst. gyventojų, t.y. 20,9 tūkst. mažiau negu 2009

metų pradžioje. Šį sumaž÷jimą l÷m÷ neigiama neto migracija (daugiau emigravo negu imigravo) ir

neigiama natūrali kaita (daugiau mir÷ negu gim÷).

Alytaus rajone 2010 metų pradžioje gyveno 223 gyventojais mažiau negu 2009 metų

pradžioje, t.y. gyventojų skaičius sumaž÷jo 0,72 proc. Lyginant panašų gyventojų skaičių turinčias

Alytaus apskrities savivaldybes (Alytaus r. sav., Druskininkų sav., Lazdijų r. sav. ir Var÷nos r.

sav.), pasteb÷ta, kad per pastaruosius ketverius metus gyventojų skaičius labiausiai kito Var÷nos

rajono savivaldyb÷je (nuo 2007 metų pradžios iki 2010 metų pradžios gyventojų skaičius sumaž÷jo

1356 asmenimis), o mažiausiai – Druskininkų savivaldyb÷je (sumaž÷jo 463 asmenimis). Alytaus

rajono savivaldyb÷je nuo 2007 metų pradžios iki 2010 metų pradžios gyventojų skaičius sumaž÷jo

729 asmenimis, t.y. 2,32 proc. (žr. 1 pav.).

Visoje Lietuvoje didesnę gyventojų dalį sudaro moteriškosios lyties atstov÷s. Gyventojų

pasiskirstymo pagal lytį rodikliai Alytaus rajone yra labai panašūs į nacionalinius rodiklius –

Statistikos departamento duomenimis 2010 metų pradžioje Lietuvos Respublikoje gyveno 46,5

proc. vyrų ir 53,5 proc. moterų, kai tuo tarpu, Alytaus rajone 2010 metų pradžioje gyveno virš 30

tūkst. gyventojų, iš jų 49 proc. vyrų ir 51 proc. moterų.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius trejus metus (nuo 2008

metų pradžios iki 2010 metų pradžios) vyrų skaičiaus maž÷jimas šalyje buvo ženklesnis negu

moterų.

1 pav. Alytaus apskrities savivaldybių bei Lietuvos Respublikos gyventojų skaičius 2007 – 2010 metų pradžioje

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie LRV

7

Atkreipiant d÷mesį į Alytaus apskrities savivaldybes, pastebima, kad per pastaruosius trejus metus

Alytaus rajone moterų skaičiaus maž÷jimas buvo ženklesnis negu vyrų: moterų Alytaus rajone nuo

2008 metų pradžios iki 2010 metų sumaž÷jo 1,41 proc., vyrų – 1,04 proc. (žr. 1 lentelę).

1 lentel÷. Gyventojų skaičius pagal lytį Lietuvos Respublikoje ir Alytaus apskrities savivaldyb÷se

2008-2010 metų pradžioje

Vyrai Moterys

Vietov÷

2008 2009 2010

Sumaž÷jimas

per trejus

metus, %

2008 2009 2010

Sumaž÷jimas

per trejus

metus, %

Alytaus r. sav. 15204 15135 15046 1,04* 15869 15779 15645 1,41*

Druskininkų sav. 11202 11137 11043 1,42* 13139 13075 13001 1,05*

Lazdijų r. sav. 11852 11712 11576 2,33* 12971 12816 12670 2,32*

Var÷nos r. sav. 13504 13234 13043 3,41* 14995 14756 14561 2,89*

Alytaus m. sav. 32367 31928 31565 2,48* 35937 35577 35276 1,84*

Alytaus apskritis 84129 83146 82273 2,21* 92911 92003 91153 1,89*

Lietuvos Respublika

1566994 1559247 1547751 1,23* 1799363 1790625 1781288 1,00*


*Rodikliai išvesti Alytaus rajono savivaldyb÷s visuomen÷s sveikatos biuro

Remiantis tarptautiniu lygmeniu priimtais vertinimais, Lietuva priskiriama prie

demografiškai sen÷jančių šalių. Pagal demografinį senatv÷s koeficientą (pagyvenusių, t.y. 60 metų

ir vyresnio amžiaus žmonių skaičių, tenkantį šimtui vaikų iki 15 metų amžiaus) 2010 m. pradžioje

Alytaus rajono savivaldyb÷ šalies mastu buvo ketvirtoje vietoje. Kaimyninių savivaldybių atžvilgiu,

mes buvome “seniausi” (žr. 2 lentelę).

2 lentel÷. Demografin÷s senatv÷s koeficientas Alytaus apskrities savivaldyb÷se 2010 m. pradžioje.

Savivaldyb÷ Demografin÷s senatv÷s koeficientas 2010 m. pradžioje

Alytaus r. sav. 193

Var÷nos r. sav. 190

Druskininkų sav. 179

Lazdijų r. sav. 177

Marijampol÷s sav. 118

Alytaus m. sav. 113


Statistikos departamento duomenimis, 2010 metų pradžioje Lietuvoje 697,1 tūkst. (20,9

proc.) gyventojų buvo 60 metų ir vyresni. Pra÷jusiais metais šalyje gyveno 247,9 tūkst. pagyvenusių

vyrų ir 449,2 tūkst. pagyvenusių moterų, t.y. pagyvenęs buvo kas šeštas vyras ir kas ketvirta

moteris.

Alytaus rajone 2010 metų pradžioje 60 metų ir vyresni sudar÷ 27,4 proc. visų gyventojų (t.y.

didesnę dalį negu Lietuvos vidurkis - 20,9 proc.), iš jų pagyvenusių moterų buvo 17,1 proc., o

pagyvenusių vyrų – 10,3 proc. Vaikai iki 15 m. amžiaus Alytaus rajone sudar÷ šiek tiek mažesnę

8

procentinę dalį (14,2 proc.) tarp visų gyventojų lyginant su Lietuvos Respublikos vidurkiu (15

proc.) (žr. 2 pav.).

Vienas pagrindinių gyventojų sveikatos rodiklių - vidutin÷ tik÷tina gyvenimo trukm÷, 2010

metais (lyginant su 2009 metais) šalyje pailg÷jo 0,35 metų (2009 metais buvo 73,10, 2010 metais –

73,45). Vyrų vidutin÷ tik÷tina gyvenimo trukm÷ šalyje 2010 metais buvo 67,98 metų, moterų –

78,78 metų.

2010 metai – tai pirmieji metai per pastaruosius šešerius metus (2006 – 2010 m.), kai

Alytaus apskrityje vidutin÷ tik÷tina gyvenimo trukm÷ bendrai vyrų ir moterų buvo ilgesn÷ negu

šalies vidurkis: Alytaus apskrityje vyrų ir moterų vidutin÷ tik÷tina gyvenimo trukm÷ 2010 metais

buvo 73,60, Lietuvoje – 73,45. Vyrų vidutin÷ tik÷tina gyvenimo trukm÷ Alytaus apskrityje 2010

metais pailg÷jo 0,91 metais (2009 metais buvo 66,90, 2010 metais – 67,81). Moterų vidutin÷

gyvenimo trukm÷ pailg÷jo 0,53 metais (nuo 79,54 (2009 m.) iki 80,07 (2010 m.)). Alytaus

apskrityje, kaip ir šalyje, 2010 šiek tiek sumaž÷jo skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutin÷s gyvenimo

trukm÷s – 2009 metais Alytaus apskrityje vidutin÷ tik÷tina vyrų gyvenimo trukm÷ buvo 12,64 metų

trumpesn÷ nei moterų, o 2010 m. – 12,26 metų trumpesn÷ negu moterų (žr. 3 pav.).

2 pav. Gyventojų dalis pagal amžiaus grupes 2010 metų pradžioje Lietuvos

Respublikoje ir Alytaus rajone (proc.)


3 Pav. Vidutin÷ tik÷tina gyvenimo trukm÷ Alytaus apskrityje ir Lietuvos Respublikoje 2006 – 2010

metais

Lietuvos Respublika

73,4571,12 70,92 71,94 73,1

67,98

65,31 64,87 66,367,51

78,7877,06 77,2 77,57 78,56

60

65

70

75

80

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Vyrai ir moterys Vyrai Moterys

Alytaus apskritis

73,6072,8871,5470,7770,67

67,8166,90

65,5664,5265,00

80,0779,5478,3078,06

77,15

60

65

70

75

80

85

2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Vyrai ir moterys Vyrai Moterys

9

1.1. Gyventojų migracija

Gyventojų maž÷jimą tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Alytaus rajone įtakoja daugelis

ekonominių ir socialinių veiksnių, svarbiausi iš jų – natūralus prieaugis (gimusių ir mirusių

skaičiaus skirtumas) ir migracijos saldo (atvykusių ir išvykusių skaičiaus skirtumas).

Statistikos departamento duomenimis, kiekvienais metais daug÷ja emigravusių gyventojų.

Ypač ryški gyventojų emigracija buvo 2010 metais. Emigrantų skaičiaus padid÷jimui įtakos gal÷jo

tur÷ti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu nustatyta prievol÷ nuolatiniams šalies

gyventojams mok÷ti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Savo nuolatin÷s gyvenamosios vietos

keitimą iš Lietuvos į užsienio valstybę gal÷jo deklaruoti ir tie, kurie gyveno užsienyje jau anksčiau.

Pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, 2010 metais iš Lietuvos išvyko virš 83

tūkst. gyventojų, t.y. 3,8 karto daugiau negu 2009 metais (22 tūkst. gyventojų). Alytaus rajono

gyventojų migracijos duomenys rodo, kad 2010 metais iš Lietuvos išvyko 7,6 karto daugiau Alytaus

rajono gyventojų negu 2009 metais: atitinkamai 798 ir 105 (žr. 3 lentelę).

3 lentel÷. Tarptautin÷ ir vidin÷ migracija Lietuvos Respublikoje ir Alytaus apskrityje 2008-2010 m.


Vidutiniškai per metus 2010 metais šalyje 1000 gyventojų teko 25,4 emigranto (2009 m. –

tik 6,6), Alytaus rajone - 26,3 emigranto 1000 gyventojų (2009 m. – tik 3,4).

1.2. Gimstamumas

Gyventojų skaičių lemia žemas gimstamumas, o kartu ir šeimos sampratos kitimas, kai šeimos

kūrimas nesiejamas su vedybomis. Santuokų skaičius tiek visoje Lietuvoje, tiek Alytaus rajono

savivaldyb÷je 2010 metais sumaž÷jo, o ištuokų skaičius Lietuvos Respublikos mastu ir Alytaus

apskrityje padid÷jo, tačiau atskirai Alytaus rajono savivaldyb÷je nežymiai sumaž÷jo, o Lazdijų

rajono savivaldyb÷je nepakito. 2009 metais Alytaus rajone 1000 - čiui gyventojų teko 5,8 santuokos

ir 2,6 ištuokos, o 2010 metais – 5,2 santuokos ir 2,5 ištuokos (žr. 4 lentelę).

Vidin÷ ir tarptautin÷ migracija Tarptautin÷ migracija

Metai 2008 2009 2010 2008 2009 2010

Lietuvos Respublika Atvyko 65972 56051 55009 9297 6487 5213

Išvyko 73690 71534 132953 17015 21970 83157

Neto migracija -7718 -15483 -77944 -7718 -15483 -77944

Alytaus apskritis Atvyko 3113 2770 2792 426 340 242 Išvyko 4065 3843 8141 718 854 5153 Neto migracija -952 -1073 -5349 -292 -514 -4911

Alytaus r. sav. Atvyko 767 655 723 61 42 34 Išvyko 616 678 1328 97 105 798 Neto migracija 151 -23 -605 -36 -63 -764

10

Gimstamumas, iki tol penkerius metus did÷jęs, 2010 m. šalyje sumaž÷jo iki 10,8 gimusiųjų

1000 - čiui gyventojų (2009 m. buvo 11,0/1000 gyv.). Gimstamumo rodikliai pablog÷jo ir Alytaus

apskrityje bei Alytaus rajone. 2010 metais Alytaus rajone gim÷ 286 naujagimiai, t.y. 6 naujagimiais

mažiau negu 2009 metais. 2010 m. gimstamumo rodiklis Alytaus rajone sumaž÷jo nežymiai: 2009

m. 1000-čiui gyventojų teko 9,5 naujagimiai, o 2010 metais - 9,4/1000 gyv. (žr. 4 lentelę).

4 lentel÷. Natūralus gyventojų jud÷jimas 2009 - 2010 m. Lietuvos Respublikoje ir Alytaus apskrities

savivaldyb÷se (1000 -čiui gyv.)

Gimstamumas Mirtingumas Natūralus prieaugis

Santuokos Ištuokos Kūdikių iki 1 m.

mirtingumas Vietov÷s pavadinimas

2009 2010 2009 2010 2009 2010 2009 2010 2009 2010 2009 2010

Iš viso Lietuvoje 11 10,8 12,6 12,8 -1,6 -2,0 6,2 5,7 2,8 3,0 5,0 4,3

Alytaus apsk. 9,7 9,3 13,4 14,1 -3,7 -4,8 5,5 5,1 2,8 3,1 10,1 3,8

Alytaus m. 10,1 9,2 8,7 9,3 1,4 -0,1 5,8 5,4 2,9 3,3 7,6 0,0

Druskininkų sav. 9,0 9,8 12,5 13,4 -3,5 -3,6 5,4 4,8 3,4 3,8 0,0 4,3

Alytaus r. sav. 9,5 9,4 16,0 15,9 -6,5 -6,5 5,8 5,2 2,6 2,5 10,2 7,0

Lazdijų r. sav. 10,4 9,6 19,2 19,3 -8,8 -9,7 5,3 5,0 2,4 2,4 24,1 13,1

Var÷nos r. sav. 8,8 8,9 17,6 19,8 -8,8 -10,9 4,9 4,5 2,8 3,2 11,8 0,0


Natūralus gyventojų prieaugis tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Alytaus apskrityje, ir atskirai

Alytaus rajono savivaldyb÷je išliko neigiamas. Alytaus rajono savivaldyb÷je natūralus gyventojų

prieaugis nuo 2009 metų nepakito, tačiau jis ir toliau išliko žemesnis negu Lietuvos ir Alytaus

apskrities vidurkis: 2010 m. Alytaus rajone jis buvo 1,3 karto žemesnis negu vidutiniškai Alytaus

apskrityje ir net 3,2 karto žemesnis negu vidutiniškai Lietuvoje (žr. 4 pav.).

4 pav. Natūralus gyventojų prieaugis 2004 – 2010 metais ( 1000 gyventojų)


11

1.3. Mirtingumas

Alytaus rajono demografin÷ situacija rodo, kad natūrali gyventojų kaita vis dar

neužtikrinama tod÷l, kad Alytaus rajone, kaip ir visoje šalyje, mirtingumas išlieka didesnis negu

gimstamumas. Nors mirtingumo rodiklis 1000 - čiui gyventojų Alytaus rajone ger÷ja, tačiau jis vis

dar išlieka aukštesnis negu Lietuvos vidurkis: 2010 metais Alytaus rajone 1000-čiui gyventojų teko

15,9 mirusieji, Lietuvos Respublikoje - 12,8. Per pastaruosius ketverius metus (nuo 2007 m. iki

2010 m.) Alytaus rajone mirtingumo rodiklis sumaž÷jo nuo 18,5/1000 gyv. iki ir 15,9/1000 gyv.

Mirtingumo sumaž÷jimas l÷m÷ ir neigiamos natūralios gyventojų kaitos rodiklio pokyčius ger÷jimo

linkme (žr. 5 lentelę).

2010 metais svarbus aspektas buvo ir kūdikių iki 1 metų mirtingumo sumaž÷jimas. 2009

metais Alytaus rajone kūdikių iki 1 metų amžiaus mirtingumas buvo ženkliai išaugęs iki 10,2/1000

gyvų gimusiųjų, tačiau 2010 metais sumaž÷jo iki 7,0/1000 gyvų gimusiųjų (žr. 5 lentelę). Nors

kūdikių mirtingumo rodiklis Alytaus rajone 2010 metais sumaž÷jo, tačiau išliko didesnis negu šalies

(4,3/1000 gyvų gimusiųjų) bei Alytaus apskrities vidurkis (3,8/1000 gyvų gimusiųjų).

5 lentel÷. Demografin÷ situacija Alytaus rajone 2007-2010 metais

Demografiniai duomenys 2007 2008 2009 2010 Vidutinis metinis gyventojų skaičius 31247 30993 30802 30290

Vidutin÷ tik÷tina gyvenimo trukm÷ (Alytaus apskritis) 70,77 71,54 72,88 - Gimusiųjų skaičius 266 255 292 286 Mirusiųjų skaičius 579 565 492 482

- iš to skaičiaus vaikų iki 1 m. 2 1 3 2 Natūrali gyventojų kaita -313 -310 -200 -196 1000-iui gyventojų tenka: Gimusių 8,5 8,2 9,5 9,4 Mirusių 18,5 18,2 16 15,9 Natūralaus prieaugio(+,-) -10 -10 -6,5 -6,5 Vaikų iki 1 m. amžiaus mirtingumas (1000 gyvų gimusiųjų) 7,5 3,9 10,2 7,0


Šalies mirtingumo rodikliai rodo, kad vyrų mirtingumas ir toliau išlieka didesnis negu moterų.

Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais Alytaus rajone mir÷ 258 vyrai ir 224 moterys,

t.y. 5 vyrais daugiau ir 15 moterų mažiau negu 2009 metais. Vyrų mirtingumas sudar÷ 53,5 proc.

bendro Alytaus rajono gyventojų mirtingumo. 2010 metais 100 000 vyrų teko 1736,6 mirusiojo,

100 000 moterų teko 1451,3 mirusiosios.

Mirtingumo nuo pagrindinių priežasčių vertinimas rodo, kad problemos 2010 metais tiek

Lietuvoje, tiek Alytaus rajone išliko tos pačios, kaip ir pastaraisiais metais. Higienos instituto

Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2010 metais Lietuvoje daugiausia žmonių mir÷

nuo kraujotakos sistemų ligų, piktybinių navikų ir išorinių mirties priežasčių (transporto įvykių,

paskendimų, savižudybių, nužudymų ir kt.). 2010 m. šalyje šios priežastys sudar÷ 85,3 proc. visų

mirties priežasčių.

12

2010 metais Alytaus apskrityje bendras mirtingumas 100 000 gyventojų viršijo Lietuvos

vidurkį: atitinkamai 1413,0/100 000 gyv. ir 1281,5/100 000 gyv. Iš Alytaus apskrities savivaldybių,

didžiausias mirtingumo rodiklis 2010 metais buvo Var÷nos rajono savivaldyb÷je -1980,6/100 000

gyv. Var÷nos rajono savivaldyb÷ „pirmavo“ tarp Alytaus apskrities savivaldybių ir mirtingumo nuo

atskirų ligų vertinime (mirtingumo nuo piktybinių navikų, kraujotakos sistemos ligų, virškinimo

sistemos ligų, išorinių mirties priežasčių). Alytaus apskrities savivaldybių kontekste Alytaus rajono

savivaldyb÷ 2010 metais išsiskyr÷ didžiausiu mirtingumo rodikliu nuo kv÷pavimo sistemos ligų -

75,9/100000 gyv. (žr. 6 lentelę). Visoje Lietuvoje didžiausią mirtingumo dalį d÷l kv÷pavimo

sistemos ligų sudaro l÷tinis bronchitas ir kitos obstrukcin÷s plaučių ligos kartu su bronchine astma.

6 lentel÷. Mirtingumas pagal mirties priežastis 2010 metais šalyje ir Alytaus apskrities savivaldyb÷se

100 000 gyv.

Bendras

mirtingumas

Infekcin÷s

ligos

Piktybiniai

navikai

Kraujotakos

sistemos ligos

Kv÷pavimo

sistemos ligos

Virškinimo

sistemos ligos

Išorin÷s mirties

priežastys

Lietuvos Respublika 1281,5 14,6 246,7 718,8 38,9 67,5 123,1

Alytaus apskr. 1413,0 17,0 268,9 823,0 44,6 72,2 132,1

Alytaus m. sav. 933,5 6,1 208,5 492,0 27,6 62,8 96,6

Alytaus r. sav. 1591,3 19,8 290,5 934,3 75,9 72,6 132,1

Druskininkų sav. 1334,7 12,7 266,1 836,3 25,3 33,8 118,3

Lazdijų r. sav. 1927,2 37,5 333,7 1172,2 62,6 91,8 154,3

Var÷nos r. sav. 1980,6 25,8 335,0 1174,4 51,5 110,4 209,8

Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras

2010 m. gyventojų mirtingumo rodikliai nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir

išorinių mirties priežasčių Alytaus rajone buvo didesni negu Alytaus apskrities ir šalies vidurkis,

tačiau lyginant su 2009 metais, Alytaus rajone mirtingumas nuo piktybinių navikų ir d÷l išorinių

priežasčių sumaž÷jo, tačiau padid÷jo nuo kraujotakos sistemos ligų (nuo 857,1/100 000 gyv. 2009

m. iki 934,3/100 000 gyv. 2010 m.) (žr. 5 pav.).

5 pav. Mirtingumas pagal tris pagrindines mirties priežastis 2009-2010 metais 100 000 gyv.


13

2010 metais Alytaus rajono gyventojų mirtingumas d÷l piktybinių navikų (290,5/100 000

gyv.) buvo beveik 1,2 karto didesnis negu šalyje ir beveik 1,4 karto didesnis negu Alytaus

apskrityje. Iš Alytaus apskrities savivaldybių pagal didžiausią mirtingumą d÷l piktybinių navikų,

Alytaus rajono savivaldyb÷ buvo trečioje vietoje. Didžiausias mirtingumas d÷l piktybinių navikų

buvo Var÷nos rajono savivaldyb÷je (335,0/ 100 000 gyv.) ir Lazdijų rajono savivaldyb÷je

(333,7/100 000 gyv.).

Nuo piktybinių navikų 2010 metais Alytaus rajone mir÷ 88 žmon÷s, tai sudar÷ 18,2 proc.

bendro Alytaus rajono gyventojų mirtingumo. Daugiausiai Alytaus rajono gyventojų 2010 m. mir÷

nuo trach÷jos – plaučių v÷žio (75,9/100 000 gyv.), antroje vietoje – vyrų mirtingumas nuo priešin÷s

liaukos v÷žio (40,4/100 000 vyrų), trečioje vietoje – moterų mirtingumas d÷l gimdos kaklelio ir kitų

gimdos darinių v÷žio (19,4/100 000 moterų). Lyginant rodiklius su šalies ir Alytaus apskrities

vidurkiu, pastebima, kad Alytaus rajone mirtingumas d÷l piktybinių navikų pagal piktybinių navikų

lokalizaciją išsiskiria tuo, kad mirtingumas d÷l trach÷jos – plaučių v÷žio 2010 metais 100 000 – čių

gyventojų Alytaus rajone buvo 1,9 karto didesnis negu šalyje ir 1,8 karto didesnis negu Alytaus

apskrityje, o iš Alytaus apskrities savivaldybių buvo didžiausias (žr. 7 lentelę).

7 lentel÷. Mirusieji pagal piktybinių navikų lokalizaciją Lietuvos Respublikoje, Alytaus apskrityje ir

Alytaus rajono savivaldyb÷je 2010 metais (100 000 gyv.)

Vietov÷

Skr

andž

io

Tra

ch÷j

os -

plau

čių

Mel

anom

os

ir k

itų o

dos

Krū

ties

* (m

oter

ų)

Gim

dos

kakl

elio

*

Kit

ų gi

mdo

s*

Pri

ešin

÷s li

auko

s**

Inks

tų, i

šsky

rus

geld

eles

Šla

pim

o pū

sl÷s

Lim

fini

o,

krau

joda

ros

ir

gim

inin

gų a

udin

ių

Lietuvos Respublika 20,7 39,6 5,2 32,7 13,8 8,2 37,8 7,2 7,5 16,5

Alytaus apskr. 20 40,5 6,5 32,4 15,6 10,1 48,3 8,2 7,6 14,1

Alytaus r. sav. 13,2 75,9 6,6 13 19,4 19,4 40,4 3,3 6,6 6,6

Alytaus m. 23,0 24,5 1,5 29,0 11,6 5,8 35,7 7,7 4,6 15,3

Druskininkų sav. 29,6 25,3 12,7 31,2 23,4 7,8 64,4 4,2 8,4 12,7

Lazdijų r. sav. 12,5 29,2 4,2 39,9 23,9 - 78,7 25,0 20,9 8,3

Var÷nos r. sav. 18,4 62,6 14,7 55,8 7,0 20,9 46,7 3,7 3,7 25,8

*Tenka 100 000 moterų **Tenka 100 000 vyrų

Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras Pagal lytį, 2010 metais didžiausias mirtingumas moterų ir vyrų tarpe buvo nuo kraujotakos

sistemos ligų (atitinkamai 841,4/100 000 vyrų ir 1023,7/100 000 moterų Alytaus rajone ir

663,2/100 000 vyrų ir 767,2/100 000 moterų Lietuvos Respublikoje). Alytaus rajono vyrų tarpe

mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų sudar÷ 48,5 proc. visų mirties priežasčių, o moterų tarpe

– net 70,5 proc. (žr. 6-7 pav.).

14

Vertinant gyventojų mirtingumą d÷l transporto įvykių, Lietuvos kelių policijos tarnybos

duomenys rodo, kad eismo įvykių skaičius, kuriuose buvo sužaloti arba žuvo žmon÷s, Lietuvos

Respublikoje 2010 metais lyginant su 2009 metais, sumaž÷jo 4,73 proc. Žuvusiųjų skaičius

sumaž÷jo 18,92 proc., o sužeistųjų – 2,21 proc. Alytaus rajono gyventojų mirtingumas d÷l

transporto įvykių 2010 m. lyginant su 2009 m. sumaž÷jo 22,22 proc. (2009 m. eismo įvykiuose,

įvykusiuose Alytaus rajono keliuose, žuvo 9 žmon÷s, 2010 m. – 7 žmon÷s, atitinkamai 29,2/100 000

gyv. ir 23,1/ 100 000 gyv.) (žr. 8 lentelę).

8 lentel÷. Lietuvos kelių policijos tarnybos informacija apie 2009 – 2010 m. sausio – gruodžio m÷n.

Alytaus apskrities keliuose įvykusius eismo įvykius, kuriuose nukent÷jo žmon÷s

Įvykių Žuvo Sužeista D÷l nebl. v. Miestas, savivaldyb÷ 2009 2010

Pokytis %

2009 2010 Pokytis

% 2009 2010

Pokytis %

2009 2010 Pokytis

%

Druskininkų sav. 17 15 -11,8 4 1 -75,00 18 19 5,56 1 2 100

Alytaus m. sav. 48 48 0,00 0 1 100,00 55 51 -7,27 3 1 -66,7

Alytaus r. sav. 40 52 30,0 9 7 -22,22 42 74 76,19 6 13 116,7

Lazdijų r. sav. 30 22 -26,7 9 1 -88,89 33 30 -9,09 6 2 -66,7

Var÷nos r. sav. 35 19 -45,7 5 2 -60,00 46 25 -45,6 2 3 50,00

Alytaus apskrityje 170 156 -8,24 27 12 -55,56 194 199 2,58 18 21 16,67

Atkreipiant d÷mesį į vieną iš išorinių mirties priežasčių – savižudybes, pastebima, kad

Lietuvos mastu savižudybių rodiklis lyginant su pra÷jusiais metais sumaž÷jo (2009 metais buvo

34,1/100 000 gyv., 2010 metais – 31,0/100 000 gyv.), tačiau Alytaus rajone mirtingumo d÷l

savižudybių rodiklis išaugo (2009 metais buvo 39,0/100 000 gyv., o 2010 metais – jau 42,9/100 000

gyv.) (8 - 9 pav.). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, 2010 metais

Alytaus rajone užregistruotos 3 smurtin÷s mirtys (vyrų) bei nustatyta 13 savižudybių (pasikorusių

asmenų) faktų, iš jų: 3 moterų ir 10 vyrų. Vaikų iki 18 metų amžiaus suicido faktų nebuvo.

6 pav. Pagrindin÷s vyrų mirties priežastys Alytaus rajone 2010 metais (proc.)

Šaltinis: Rodikliai išvesti Alytaus rajono savivaldyb÷s visuomen÷s sveikatos biuro pagal Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenis

7 pav. Pagrindin÷s moterų mirties priežastys Alytaus rajone 2010 metais (proc.)

15

Alytaus rajono gyventojų savižudybių rodikliai (vyrų ir moterų) 2010 metais 1,3 karto

viršijo Lietuvos vidurkį.

1.4. Nedarbo lygis

Socialin÷ – ekonomin÷ šalies būkl÷ – tai svarbus rodiklis, atskleidžiantis realią situaciją

šalyje. Vienas iš svarbiausių rodiklių atskleidžiančių šalies socialinę – ekonominę būklę yra

bedarbių skaičius.

2010 m. šalyje buvo registruota 303,1 tūkst. bedarbių. Darbo j÷gos pasiūla palyginti su 2009

m. šalyje sumaž÷jo apie 18 proc. Alytaus teritorin÷je darbo biržoje (toliau Alytaus TDB) per 2010

m. įregistruota 16141 bedarbis, tame skaičiuje 2879 Alytaus rajono savivaldyb÷s gyventojai.

Lyginant su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, bedarbių registracija Alytaus apskrityje sumaž÷jo 23,1

proc., atskirai Alytaus rajone – 16,2 proc. Sparčiausiai besiregistruojančių darbo biržoje maž÷jo

Alytaus mieste (31,9 proc.). Daugiausiai bedarbių Alytaus TDB 2010 m. buvo registruota balandžio

m÷nesį (m÷nesio pabaigoje buvo registruota 19635 bedarbiai) (žr. 10 pav.).

8 pav. Savižudybių dažnis 2008 – 2010 metais Lietuvos Respublikoje 100 000 gyventojų

Šaltinis: Valstybinis psichikos sveikatos centras

9 pav. Savižudybių dažnis 2009 – 2010 metais Alytaus rajone 100 000 gyventojų

Šaltinis: Rodikliai išvesti pagal Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktą informaciją

16

Dar vienas svarbus rodiklis, atskleidžiantis Alytaus rajono bei visos šalies socialinę –

ekonominę būklę yra nedarbingumo lygis. Tai rodiklis, išreiškiamas bedarbių ir darbo j÷gos

santykiu.

Vidutinis metinis šalies bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų 2010 metais

buvo 14,5 proc., tai yra per 5 proc. punktus didesnis negu vidutinis metinis šalyje 2009 m.

registruoto nedarbo rodiklis (9,4 proc.). Didžiausias nedarbo lygis Lietuvoje 2010 m. buvo pasiektas

rugpjūčio 1 d. – 15,3 proc. 2010 metais šalyje maž÷jo bedarbiais tapusių vyrų, tačiau vyrų nedarbas

išliko aukštesnis negu moterų.

Vidutinis metinis nedarbo lygis 2010 metais Alytaus teritorin÷s darbo biržos aptarnaujamoje

teritorijoje buvo 16,7 proc., t.y. apie 2 proc. punkto didesnis negu vidutinis metinis šalyje 2010 m.

(14,5 proc.). Didžiausias vidutinis metinis nedarbo lygis 2010 metais Alytaus apskrityje pagal

teritorijas buvo registruotas Alytaus rajono gyventojų – 18,6 proc. (žr. 9 lentelę).

9 lentel÷. Vidutinis metinis nedarbo lygis 2010 m. Alytaus apskrityje pagal teritorijas

Skyrius Vidutinis metinis nedarbo lygis

Alytaus m. 16,4

Alytaus r. 18,6 Druskininkų 17,9

Lazdijų 16,7 Var÷nos 15,5

Šaltinis: Alytaus TDB

Remiantis Alytaus teritorin÷s darbo biržos duomenimis, bedarbių procentas nuo darbingo

amžiaus gyventojų Alytaus rajone 2010 metais skyr÷si nuo 2009 metų per 7,1 proc. punktus.

Vidutinis metinis nedarbo lygis nuo 2009 metų Alytaus rajone išaugo beveik 1,5 karto (2009 m.

vidutinis metinis nedarbo lygis buvo 11,5 proc., 2010 m. - 18,6 proc.). Vidutinis metinis vyrų

10 pav. Nedarbo lygio pokyčiai 2010 metais


17

nedarbo lygis 2010 m. Alytaus rajone, kaip ir visoje šalyje, išliko aukštesnis negu moterų ir sudar÷

19,7 proc., moterų - 17,9 proc. Jaunimo iki 25 metų amžiaus nedarbo lygis 2010 m. Alytaus rajone

buvo 9,2 proc. (žr. 11 pav.).

1.5. Socialinės rizikos šeimos

Oficiali statistika rodo, kad socialin÷s rizikos šeimų Lietuvoje maž÷ja. Socialin÷s rizikos

šeimoms priskiriamos tos šeimos, kuriose auga vaikų iki 18 metų ir kuriose bent vienas iš t÷vų

piktnaudžiauja alkoholiu, narkotin÷mis, psichotropin÷mis ar toksin÷mis medžiagomis, yra

priklausomas nuo azartinių žaidimų, d÷l socialinių įgūdžių stokos nemoka tinkamai prižiūr÷ti vaikų,

naudoja prieš juos psichologinę, fizinę, seksualinę prievartą, gaunamą valstyb÷s paramą panaudoja

ne šeimos interesams. Socialin÷s rizikos šeimai priskiriama ir tokia, kurios vaikui nustatyta laikinoji

globa.

2010 metais Alytaus rajone socialin÷s rizikos šeimų buvo 141, t.y. 5 šeimomis mažiau negu

2009 metais. Nuo 2007 metų socialinių rizikos šeimų sumaž÷jo 1,3 karto.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenys rodo, kad sumaž÷jo ir rizikos šeimose augančių

vaikų skaičius. 2009 m. Alytaus rajono socialin÷se rizikos šeimose augo 363 vaikai, 2010 m. - 343

vaikai (žr. 12 pav.).

12 pav. Socialin÷s rizikos šeimose ir jose augantys vaikai Alytaus rajone 2007-2010 m.

Šaltinis: Alytaus rajono savivaldyb÷s vaiko teisių apsaugos tarnyba

11 pav. Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų 2010 m. Alytaus rajone


18

2. Gyventojų sveikatos būklė

2.1. Bendrasis gyventojų sergamumas

Bendrasis suaugusių gyventojų (nuo 18 m.) sergamumas 2010 metais, lyginant su 2009

metais, šalyje padid÷jo nuo 1837,21/1000-čiui suaugusiųjų iki 1871,34/1000-čiui suaugusiųjų.

Alytaus rajone bendrasis sergamumas nuo 2009 metų iki 2010 metų sumaž÷jo nuo 1336,8/1000-čiui

suaugusiųjų iki 1290,02/1000-čiui suaugusiųjų. Vaikų sergamumas Alytaus rajone 2010 metais

sumaž÷jo nuo 1771,2/1000-čiui vaikų (2009 m.) iki 1709,74/1000-čiui vaikų (2010 m.)

Tiek šalyje, tiek Alytaus rajone per 2010 metus buvo užregistruota mažiau naujų susirgimų

negu 2009 metais: 2010 metais šalyje 1000 – čiui suaugusiųjų teko 891,84 naujai užregistruoti

susirgimai (2009 m. – 919,04), 1000 – čiui vaikų – 1887,09 (2009 m. - 1894,7); Alytaus rajone

2010 metais 1000 – čiui suaugusiųjų teko 626,86 naujai užregistruoti susirgimai (2009 m. – 672,2),

o 1000 – čiui vaikų – 1505,39 (2009 m. – 1534,1).

Alytaus rajono sergamumo rodikliai (tiek vaikų, tiek suaugusiųjų) 2010 metais buvo geresni

negu Lietuvos ir Alytaus apskrities vidurkis. Didžiausi sergamumo rodikliai 2010 metais buvo

registruoti Druskininkų savivaldyb÷je (žr. 10 lentelę).

10 lentel÷. Gyventojų sergamumas 2010 metais šalyje ir Alytaus apskrities savivaldyb÷se

Suaugusieji nuo 18 m. Vaikai (0-17 m.) Vietov÷s

pavadinimas Iš viso

užregistruota susirgimų (+,-)

1000 suaugusiųjų

Naujai užregistruota susirgimų (+)

1000 suaugu-

siųjų

Iš viso užregistruota

susirgimų (+,-)

1000 vaikų

Naujai Užregistruota susirgimų (+)

1000 vaikų

Viso Lietuvoje

4984187

1871.34

2375353

891.84

1502253

2409.79

1176403

1887.09

Alytaus apskr. 226265

1636.81

103822

751.05

69726

2171.61

57772

1799.30

Alytaus m. 70047

1336.47

33529

639.72

27901

2174.84

25424

1981.76

Druskininkai 41616

2124.67

19458

993.41

12109

2962.08

8258

2020.06

Alytaus r. 32017

1290.02

15558

626.86

9354

1709.74

8236

1505.39

Lazdijų r. sav. 37220

1928.70

16080

833.25

9962

2131.36

7998

1711.17

Var÷nos r. sav. 45365

2051.14

19197

867.97

10400

2061.04

7856

1556.88

(susirgimai užregistruoti ambulatorinę pagalbą teikiančiose gydymo įstaigose)


Gyventojų ligotumo struktūra pagal pagrindines ligų klases skiriasi nuo mirtingumo

struktūros. Ligotumo struktūra pagal dažniausiai pasitaikančias ligas 2010 metais nepasikeit÷.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2010 metais daugiausia Alytaus

rajono gyventojų sirgo kv÷pavimo sistemos ligomis (191,4/1000 gyv.), didžiausias sergančiųjų

skaičius šiomis ligomis buvo 0-17 metų amžiaus grup÷je (484,4/1000 vaikų). Antroji pagal

dažnumą liga 2010 metais buvo kraujotakos sistemos ligos (sergančiųjų skaičius buvo 175,7/1000

19

gyv.), kurios vyravo tarp vyresnio amžiaus gyventojų (531,7/1000 gyv. 65 metų amžiaus ir

vyresnių). Dažnos ligos vyresniųjų amžiaus grup÷je buvo ir jungiamojo audinio bei skeleto

raumenų sistemos ligos (sergančiųjų skaičius Alytaus rajone buvo 105,5/1000 gyv., 65 metų ir

vyresnių grup÷je rodiklis siek÷ 165,9/1000 gyventojų 65 ir vyresnių). Vaikai ir jaunuoliai iki 17

metų dažnai skund÷si virškinamojo trakto susirgimais (bendras sergančiųjų šiomis ligomis skaičius

Alytaus rajone - 67,2/1000 gyv., vaikų grup÷je – 94,0/1000 vaikų). Traumos ir kiti išorinių

priežasčių padariniai buvo dažni įvairaus amžiaus Alytaus rajono gyventojų grup÷se (56,2/1000

gyv.) (žr. 13 pav.).

Alytaus rajone 2010 metais (lyginant su 2009 metais) gyventojų bendrasis sergamumas

pagrindin÷mis ir dažniausiomis ligomis sumaž÷jo: kv÷pavimo sistemos ligomis – nuo 315,9/1000

gyv. iki 288,0/1000 gyv., jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis - nuo 141,1/1000

gyv. iki 135,3/1000 gyv., akių ligomis – nuo 73,8/1000 gyv. iki 71,0/1000 gyv., traumomis - nuo

58,9/1000 gyv. iki 54,4/1000 gyv. Tačiau did÷jo sergamumas kraujotakos sistemos ligomis (nuo

256,6/1000 gyv., iki 260,7/1000 gyv.) bei urogenitalin÷s sistemos ligomis (nuo 61,4/1000 gyv., iki

63,5/1000 gyv.) (žr. 14 pav.).

13 pav. Dažniausiomis ligomis sergančių asmenų skaičius Alytaus rajone 2010 metais (1000 gyv.)


20

Alytaus rajone 2010 metais daugiau negu 3 proc. padid÷jo bendrasis sergamumas

urogenitalin÷s sistemos ligomis, nežymiai padid÷jo įgimtų formavimosi ydų. Alytaus rajone

sergamumo rodiklis 1000 gyv. urogenitalin÷mis ligomis siek÷ 63,5 atvejo, Alytaus apskrityje –

99,3/1000 gyv., Lietuvos Respublikoje – 121,2/1000 gyv.

2010 metais Alytaus rajone did÷jo ir naujai užregistruotų susirgimų urogenitalin÷s sistemos

ligomis (nuo 35,1/1000 gyv. (2009 m.) iki 39,6/1000 gyv. (2010 m.)) (žr. 11 lentelę).

Bendrasis sergamumas kitomis ligomis, tokiomis kaip nervų sistemos ligos, odos ir poodžio

ligos, perinatalinio periodo ligos bei traumos, 2010 metais Alytaus rajone sumaž÷jo (žr. 11 lentelę).

11 lentel÷. Alytaus rajono gyventojų sergamumas kai kuriomis ligomis 2009 - 2010m., 1000 gyv.

Naujai užregistruoti susirgimai Užregistruoti susirgimai

iš viso Diagnoz÷s pavadinimas

2009 m. 2010 m. 2009 m. 2010 m.

Nervų sistemos ligos, iš jų: 27,0 23,6 54,9 50,2 epilepsija ir epilepsin÷ būkl÷ 0,7 0,4 5,9 5,5 cerebrinis paralyžius 0,2 0,4 1,9 2 Odos ir poodžio ligos 31,6 32,5 38,5 37,6 Urogenitalin÷s sistemos ligos, iš jų: 35,1 39,6 61,4 63,5 priešin÷s liaukos hiperplazija 4,5 4,6 23,3 21,5 moters dubens organų uždegimin÷s ligos 8,8 10,9 10,9 13,3

Perinatalinio periodo ligos 0,7 0,5 0,8 0,6 Įgimtos formavimosi ydos 2,5 2,7 6,5 6,6

14 pav. Alytaus rajono gyventojų sergamumas 2008 - 2010 metais, 1000 gyv.


299,3

242,0

141,7

81,4

74,6

62,5

58,1

315,9

256,6

141,1

73,5

73,8

61,4

58,9

288,0

260,7

135,3

73,0

71,0

63,5

54,4

0 50 100 150 200 250 300 350

Kv÷pavimo sistemos ligos

Kraujotakos sistemos ligos

Jungiamojo audinio ir skeleto

raumenų sistemos ligos

Virškinimo sistemos ligos (be

dantų ligų)

Akių ligos

Urogenitalin÷s sistemos ligos

Traumos ir kiti išorinių priežasčių

padariniai

2010 m.

2009 m.

2008 m.

21

(11 lentel÷s tęsinys)

Naujai užregistruoti susirgimai Užregistruoti susirgimai

iš viso Diagnoz÷s pavadinimas

2009 m. 2010 m. 2009 m. 2010 m.

Traumos ir kiti išorinių priežasčių padariniai, iš jų: 52,7 48,9 58,9 54,4

galvos sužalojimai, iš jų: 7,4 6,6 8,1 6,8 intrakrajinis sužalojimas 0,9 1,1 1,3 1,2 pilvo, juosmens ir dubens sužalojimai 1,4 1,6 1,5 1,7 pečių lanko ir rankos lūžimai 3,7 2,8 4,2 3,3 kojų lūžimai, iš jų: 2,5 2,5 3,2 3,2 šlaunikaulio lūžimai 0,3 0,3 0,5 0,6 terminiai ir cheminiai nudegimai 1,5 1,6 1,6 1,6 apsinuodijimai 0,5 0,1 0,5 0,2

Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos

Vaikų nuo 0 iki 17 metų amžiaus sergamumo statistika rodo, kad antroji liga pagal dažnumą

po sergamumo kv÷pavimo sistemos ligomis (484,4/1000 vaikų), yra akių ligos (105,8/1000 vaikų).

Ypač didelis d÷mesys skiriamas vaikų reg÷jimo sutrikimams. 2010 metais 10,6 procentai

apsilankiusių pas gydytoją Alytaus rajono vaikų tur÷jo reg÷jimo sutrikimų. Du trečdalius iš jų

sudar÷ 7-14 metų amžiaus vaikai, mažiausiai reg÷jimo sutrikimų tur÷jo 0 - 6 metų amžiaus vaikai

(žr. 12 lentelę). Tai rodo, kad mokykloje tur÷tų būti skiriamas didelis d÷mesys reg÷jimo

profilaktikai.

12 lentel÷. 0-17 m. vaikų, sergančių kai kuriomis ligomis ir sutrikimais, skaičius 2010 m. Lietuvoje,

Alytaus apskrityje bei Alytaus rajone

0-17 M. VAIKŲ SERGAMUMAS KAI KURIOMIS LIGOMIS IR SUTRIKIMAIS 2010 m.

Vaikų, kuriems nustatytas sutrikimas, skaičius (% nuo apsilankiusiųjų)

Reg÷jimo sutrikimai

Klausos defektai

Skolioz÷ Deformuojan-

čios dorsopatijos

Nenormali laikysena

Kalbos sutrikimai

Vietov÷s pavadinimas

Vaikų, apsilankiusių

ambulatorin÷se sveikatos priežiūros įstaigose, skaičius

Abs. sk.

% Abs.sk.

% Abs. sk.

% Abs. sk.

% Abs. sk.

% Abs. sk.

%

Viso Lietuvoje

565010 101016

17.9 1343 0.2 15722 2.8 18778 3.3 17925 3.2 1381 0.2

Alytaus apskr.

28275 3506 12.4 51 0.2 480 1.7 532 1.9 629 2.2 29 0.1

Alytaus r. 4339 462 10.6 11 0.3 45 1.0 103 2.4 - - 6 0.1

0-6 M. VAIKŲ SERGAMUMAS KAI KURIOMIS LIGOMIS IR SUTRIKIMAIS



Klausos defektai

Skolioz÷ Deformuojan

čios dorsopatijos

Nenormali laikysena

Kalbos sutrikimai




Abs. sk.

% Abs.sk.

% Abs. sk.

% Abs. sk.

% Abs. sk.

% Abs. sk.

%

Viso Lietuvoje

192591 22313 11.6 366 0.2 294 0.2 931 0.5 743 0.4 784 0.4

Alytaus apskr.

8429 682 8.1 16 0.2 14 0.2 28 0.3 14 0.2 12 0.1

Alytaus r. 1213 62 5.1 2 0.2 1 0.1 2 0.2 - - 3 0.2

22

7-14 M. VAIKŲ SERGAMUMAS KAI KURIOMIS LIGOMIS IR SUTRIKIMAIS



Klausos defektai

Skolioz÷ Deformuojan

čios dorsopatijos

Nenormali laikysena

Kalbos sutrikimai




Abs. sk.

% Abs.sk.

% Abs. sk.

% Abs. sk.

% Abs. sk.

% Abs. sk.

%

Viso Lietuvoje

252661 52725 20.9 651 0.3 8909 3.5 12299 4.9 12720 5.0 505 0.2

Alytaus apskr.

13175 1832 13.9 25 0.2 272 2.1 304 2.3 410 3.1 14 0.1

Alytaus r. 2080 273 13.1 7 0.3 24 1.2 63 3.0 - - 3 0.1

15-17 M. VAIKŲ SERGAMUMAS KAI KURIOMIS LIGOMIS IR SUTRIKIMAIS Viso Lietuvoje

119758

25978

21.7

326

0.3

6519

5.4

5548

4.6

4462

3.7

92

0.1 Alytaus apskr.

6671

992

14.9

10

0.1

194

2.9

200

3.0

205

3.1

3

0.04

Alytaus r.

1046

127

12.1

2

0.2

20

1.9

38

3.6 - - - -


2.2. Sergamumas užkrečiamomis ligomis

Užkrečiamosios ligos - viena svarbiausių sveikatos problemų Lietuvoje, kadangi

užkrečiamas ligas sunku kontroliuoti ir dar sunkiau likviduoti.

Didžiausią užkrečiamų ligų dalį, kaip ir kiekvienais metais, taip ir 2010 metais, tiek

Lietuvoje, tiek Alytaus rajone sudar÷ ūmin÷s viršutinių kv÷pavimo takų infekcijos (toliau ŪVKTI)

ir gripas. Alytaus visuomen÷s sveikatos centro duomenys rodo, jog Alytaus rajone 2010 m.

sergamumas ŪVKTI ir gripu sudar÷ daugiau negu 80 proc. bendro sergamumo užkrečiamomis

ligomis.

Analizuojant gyventojų sergamumą ŪVKTI ir gripu, pastebima, kad 2010 metais Alytaus

rajone sergamumas ūmin÷mis viršutinių kv÷pavimo takų ligomis sumaž÷jo beveik perpus: nuo

1509,35 (2009 m.) iki 866,38 (2010 m.) atvejo 10 tūkst. gyventojų, Lietuvos Respublikoje nuo

1876,57 (2009 m.) iki 1656,27 (2010 m.) atvejo 10 tūkst. gyventojų (žr. 13 lentelę).

2010 metais labai ryškus buvo ir sergamumo gripu sumaž÷jimas: Alytaus rajone nuo 98,98

iki 0,98 atvejo 10 tūkst. gyventojų, Lietuvos Respublikoje – nuo 203,67 iki 10,14 atvejo 10 tūkst.

gyventojų. Tokius sergamumo ŪVKTI ir gripo rodiklius gal÷jo lemti tai, kad sergamumas ŪVKTI

ir gripu buvo labai išaugęs 2009 metais, o sergamumas ūmin÷mis viršutinių kv÷pavimo takų

infekcijomis prad÷jo did÷ti nuo 2011 metų pradžios.

(12 lentel÷s tęsinys)

23

13 lentel÷. Sergamumas ūmiomis viršutinių kv÷pavimo takų infekcijomis ir gripu 2009 – 2010 metais

Lietuvos Respublikoje ir Alytaus rajone

Alytaus r. sav. Respublikinis rodiklis

2009 m. 2010 m. 10 000 gyv. Liga

abs. sk. 10 000

gyv. abs. sk.

10 000 gyv.

Rodiklio did÷jimo (maž÷j.)

koeficientas proc., kart., atv. lyginant 2009 su 2010

m. 2009 m. 2010 m.


koeficientas proc., kart., atv.

lyginant 2009 su 2010 m.

ŪVKTI 4666 1509,35 2659 866,38 -42,6 1876,57 1656,27 -11,74

Gripas 306 98,98 3 0,98 -99,01 203,67 10,14 -95,02

Šaltinis: Alytaus visuomen÷s sveikatos centras; Užkrečiamų ligų ir AIDS centras

Didelių sergamumo pokyčių kitomis infekcin÷mis ligomis Alytaus rajone 2010 metais

nebuvo, išskyrus 1,7 karto išaugusių patikslintų virusinių žarnyno infekcijų atvejų skaičių ir 1,8

karto išaugusių naujų aktyvios tuberkulioz÷s atvejų skaičių lyginant su 2009 metais. Abu šie

rodikliai 2010 metais viršijo Lietuvos vidurkį (žr. 14 lentelę).

14 lentel÷. Sergamumas užkrečiamosiomis ligomis Alytaus rajone 2009 - 2010 metais

2009 m. 2010 m.

Eil. Nr.

Ligos pavadinimas

abs. sk.

10 000 gyv.

abs. sk.

10 000 gyv.


koeficientas %, kart., atv. lyginant

2010 m. su 2009 m.

Resp. rodikl.

2010 m.

10 000 gyv.

1. Salmonelioz÷s 12 3,88 12 3,91 0 atv. 5,26

2.

Kitos patikslintos žarnyno infekcijos Iš jų: 22 7,12 15 4,89 -31,33 4,73

2.1. - Kampilobakterioz÷ 11 3,56 6 1,95 -45,23 2,63 2.2. - Jersinioz÷ 11 3.56 9 2,93 -17,7 1,28

3. Nepatikslintos bakterin÷s žarnyno infekcijos 93 30,08 71 23,13 -23,11 21,48

4. Virusin÷s žarnyno infekcijos (patikslintos) Iš jų: 18 5,82 32 10,43 +79,2 9,35

4.1 - Rotavirusinis enteritas 17 5,50 22 7,17 +30,36 7,61 4.2 - Norovirusin÷ infekcija 1 0,32 10 3,25 + 9 atv. 1,26 5. Virusin÷s žarnyno infekcijos

(nepatikslintos) - - 1 0,32 + 1 atv. 13,47

6. Maisto toksiko infekcijos - - 1 0,32 + 1 atv. 1,44 7. Tuberkulioz÷ (miliarin÷) 7 2,26 13 4,23 +87,16 2,87 8. Hepatitas B 2 0,65 1 0,32 -1 atv. 0,21 9. Laimo liga 10 3,23 5 1,63 -5atv. (49,54) 7,60 10. Erkinis encefalitas 6 1,94 8 2,61 +2 atv(34,53) 1,82 11. Skarlatina 4 1,29 1 0,32 -3atv.(75,2) 2,33 12. Meningokokin÷ infekcija 1 0,32 - - -1 atv. -

13. Bakterinis meningitas 1 0,32 2 0,65 +1atv. 0,15 14. Virusinis meningitas 1 0,32 1 0,32 0,58 15. V÷jaraupiai 145 46,90 126 41,05 -12,48 32,89 16. Askaridoz÷ 1 0,32 - - -1atv. - 17. Enterobioz÷ 35 11,32 7 2,28 -79,86 5,29 18. Toksoplazmoz÷ 1 0,32 - - -1atv. - 19. Toksokaroz÷ 1 0,32 2 0,65 +1atv. 0,36

20. Pedikulioz÷ 1 0,32 7 2,28 +6atv. 4,06 21. Niežai 20 6,47 17 5,54 -3atv.(14,38) 5,27

Šaltinis: Alytaus visuomen÷s sveikatos centras

2010 metais perpus sumaž÷jo Laimo ligos atvejų skaičius: 2009 m. buvo užregistruota 10

atvejų (3,23 atv. 10 000 gyv.), o 2010 m. – 5 atvejai (1,63 atv. 10 000 gyv.). Ryškus sumaž÷jimas

24

2010 m. Alytaus rajone buvo ir enterobioz÷s atvejų – 2009 m. buvo 35 atvejai (11,32 atv. 10 000

gyv.), o 2010 m. užregistruoti tik 7 atvejai (2,28 atv. 10 000 gyv.) (žr. 14 lentelę).

2.2.1. Sergamumas tuberkulioze

Tuberkulioz÷ – viena iš pavojingiausių užkrečiamų ligų. Bendrasis sergamumas

tuberkulioze 2010 metais padid÷jo ir 10 tūkst. Alytaus rajono gyventojų teko 4,23 susirgimai

tuberkulioze (2009 m. – 2,26/10 000 gyv.).

Naujų tuberkulioz÷s atvejų Alytaus rajone 2010 metais lyginant su 2009 metais padaug÷jo

maždaug 47 procentais: 2009 m. 100 000 gyv. teko 22,7 atvejai, 2010 m. – jau 42,9 atvejai (žr. 15

lentelę).

2010 metais Alytaus rajone padaug÷jo ir atvira tuberkulioze sergančių asmenų: 2009 m.

atvira tuberkulioze sirgo 11 asmenų (35,7/100 000 gyv.), 2010 m. – 12 asmenų (39,6/100 000 gyv.).

Alytaus rajone atvira tuberkulioze sergančių asmenų rodiklis 100 000 gyv. viršijo Lietuvos rodiklį:

2010 m. šalyje 100 000 gyv. teko 34,6 atvira tuberkulioze sergantys asmenys (žr. 15 lentelę).

Mirusiųjų nuo tuberkulioz÷s rodiklis 100 000 gyv. Alytaus rajone 2010 m. sumaž÷jo, tačiau

išliko aukštesnis negu šalies vidurkis: Alytaus rajone 2010 m. 100 000 gyv. teko 6,6 mirusieji nuo

tuberkulioz÷s, šalyje – 6,0/100 000 gyv. (žr. 15 lentelę).

15 lentel÷. Lietuvos Respublikos ir Alytaus rajono gyventojų sergamumas, ligotumas bei mirtingumas

d÷l tuberkulioz÷s 2009-2010 m.

Nauji tuberkulioz÷s

atvejai Atvira tuberkulioze sergantys asmenys Mirusiųjų skaičius nuo tuberkulioz÷s

Abs. sk. 100 000

gyv. Abs. sk.

100 000

gyv. Abs. sk.

100 000

gyv. Abs. sk.

100 000

gyv. Abs. sk.

100000

gyv.

Metai

Alytaus r. sav. Alytaus r. sav. Lietuvos Respublika Alytaus r. sav. Lietuvos Respublika

2008 14 45,2* 19 61,3* 1420 42,3 3 9,7* 306 9,1

2009 7 22,7* 11 35,7* 1251 37,5 4 13,0* 228 6,8

2010 13 42,9* 12 39,6* 1137 34,6 2 6,6* 196 6,0

*Rodikliai išvesti Alytaus rajono savivaldyb÷s visuomen÷s sveikatos biuro pagal Alytaus visuomen÷s sveikatos centro

pateiktą informaciją

25

2.2.2. Sergamumas lytiniu keliu plintančiomis ligomis

Sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis šalyje 2010 metais stabilizavosi, o

sergamumo rodikliai tarp atskirų infekcijų (sifilio, gonokokin÷s infekcijos ir chlamidin÷s infekcijos)

skyr÷si nežymiai. 2010 metais dažniausia lytiškai plintančia infekcija šalyje buvo chlamidioz÷ –

sergamumas pasiek÷ 11 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas ŽIV infekcija 2010 metais siek÷

3,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų ( žr. 15 pav.)

2010 metais Lietuvoje užregistruoti 153 nauji ŽIV infekcijos atvejai (0,36 atvejo 10 tūkst.

gyv.). Alytaus apskrityje per pastaruosius trejus metus sergamumas ŽIV infekcija sumaž÷jo nuo

0,89 (2008 m.) iki 0,23 (2010 m.) atvejo 10 tūkst. gyventojų (žr. 16 pav.). 2010 metais Alytaus

apskrityje buvo užregistruoti 4 ŽIV susirgimai, pus÷ iš jų buvo registruoti Alytaus mieste (2

atvejai), po vieną ŽIV atvejį Druskininkų mieste ir Var÷nos rajone. Alytaus rajone tiek 2009, tiek

2010 metais ŽIV susirgimų užregistruota nebuvo.

15 pav. Sergamumas sifiliu, gonor÷ja, chlamidioze, ŽIV infekcija Lietuvoje 2006-2010

metais (100 000 gyv.)

Šaltinis: Užkrečiamų ligų ir AIDS centras

16 pav. Sergamumas ŽIV infekcija 2007 – 2010 metais Alytaus apskrityje (10 000 gyv.)


26

Alytaus apskrityje 2010 metais maž÷jo susirgimų ir kitomis lytiniu keliu plintančiomis

ligomis (sifiliu, gonor÷ja) (žr. 17 pav.), tačiau padid÷jo chlamidioz÷s atvejų nuo 0 (2009 m.) iki

0,29 (2010 m.) atvejo 10 tūkst. gyventojų. Alytaus rajone chlamidioz÷s ir sifilio atvejų 2010 m.

užregistruota nebuvo, o gonor÷jos susirgimų skaičius per pastaruosius metus pakito nežymiai – nuo

0,63 (2009 m.) iki 0,65 (2010 m.) atvejo 10 tūkst. gyventojų (žr. 18 pav.).

2.3. Sergamumas ir ligotumas psichikos ligomis

Per pastaruosius trejus metus susirgimų ir sergančiųjų psichikos ligomis šalyje daug÷jo.

2010 metais šalyje sergamumas psichikos ligomis padid÷jo 3,4 proc. – 2009 m. 100 000 gyv. teko

194,5 susirgimo, 2010 m. – 201,2/100 000 gyv. Sergamumas psichikos ligomis 2010 m. Alytaus

apskrityje buvo nežymiai didesnis negu šalies vidurkis – 203,7/100 000 gyv. Bendrasis Alytaus

miesto ir rajono gyventojų sergamumo rodiklis psichikos ligomis kaip ir pernai išliko aukštesnis

negu šalies vidurkis: 2010 m. jis buvo beveik pusantro karto didesnis negu šalyje – 297,3/100 000

gyv. (2009 m. – 263,3/100 000 gyv.), o lyginant su 2009 m. padid÷jo beveik 13 proc. Mažiausias

sergamumas psichikos ligomis iš Alytaus apskrities savivaldybių 2010 m. buvo Druskininkų

savivaldyb÷je – 76,0/100 000 gyv. (žr. 16 lentelę).

Sergamumo šizofrenija rodikliai, kurie 2009 m. buvo labai išaugę, Alytaus mieste ir rajone

2010 metais ger÷jo. Sergamumas šizofrenija bendrai Alytaus mieste ir rajone sumaž÷jo 25 proc.:

nuo 11,2/ 100 000 gyv. 2009 m. iki 8,4/100 000 gyv. 2010 m. (žr. 16 lentelę).

Ligotumo rodikliai tiek šalyje, tiek Alytaus apskrityje 2010 m. did÷jo. Sergančiųjų psichikos

ligomis skaičius šalyje siek÷ 3085,8/100 000 gyv., Alytaus apskrityje – 3706,8/100 000 gyv.,

bendrai Alytaus mieste ir rajone – 4562,3/100 000 gyv. (žr. 16 lentelę).

18 pav. Sergamumas sifiliu ir gonor÷ja Alytaus rajone

2008-2010 metais (10 000 gyv.)

17 pav. Sergamumas sifiliu ir gonor÷ja Alytaus

apskrityje 2008-2010 metais (10 000 gyv.)


27

16 lentel÷. Sergamumas ir ligotumas psichikos ligomis Lietuvoje ir Alytaus apskrities savivaldyb÷se

2008 – 2010 m. (100 000 gyv.)

Sergamumas Ligotumas Iš viso Iš jų šizofrenija Išviso Iš jų šizofrenija


2008 2009 2010 2008 2009 2010 2008 2009 2010 2008 2009 2010

Lietuvoje 166.1 194.5 201.2 10.5 12.2 13.1 2885.0 2947.3 3085.8 473.0 474.3 488.6

Alytaus apskr. 168.7 194.5 203.7 5.1 8.0 8.8 3274.4 3399.7 3706.8 463.0 464.2 487.9

Druskininkai 135.9 149.2 76.0 24.7 4.1 12.7 2416.2 2424.7 2523.6 520.4 528.2 557.9

Alytaus m. ir r. 206.3 263.3 297.3 2.0 11.2 8.4 3884.4 4077.6 4562.3 498.9 502.4 533.4

Lazdijų r. 158.1 106.6 95.9 - - 8.3 3542.9 3621.2 3747.0 391.4 383.6 392.4

Var÷nos r. 74.4 68.4 81.0 3.5 7.2 7.4 1636.3 1659.2 1707.0 350.1 344.2 351.9


Sergamumas priklausomyb÷s ligomis 2010 m. šalyje sumaž÷jo 7 proc. Tačiau Alytaus

apskrityje padid÷jo 21,4 proc., bendrai Alytaus mieste ir rajone net 37,6 proc. Sergamumas

priklausomyb÷s ligomis bendrai Alytaus mieste ir rajone 2010 m. buvo beveik 1,6 karto didesnis

negu vidutiniškai šalyje 2010 m.: atitinkamai 106,8/100 000 gyv. ir 67,6/100 000 gyv. (žr. 17

lentelę).

17 lentel÷. Sergamumas ir ligotumas priklausomyb÷s ligomis Lietuvoje ir Alytaus apskrities

savivaldyb÷se 2008 – 2010 m. (100 000 gyv.)

Sergamumas Ligotumas

Iš viso Iš jų narkomanija Iš viso Iš jų narkomanija Vietov÷s pavadinimas

2008 2009 2010 2008 2009 2010 2008 2009 2010 2008 2009 2010

Lietuvoje 93.0 72.7 67.6 8.1 10.3 10.0 2069.9 2008.8 1996.2 173.4 178.9 186.7

Alytaus apskr. 96.0 70.6 85.7 4.5 12.1 7.6 1952.1 1932.8 1873.1 117.6 115.3 119.6

Druskininkai 41.2 49.7 59.1 8.2 12.4 4.2 1482.7 1501.4 1591.8 181.7 178.8 171.6

Alytaus r. ir m. 127.4 77.6 106.8 5.1 16.3 12.6 2197.8 2148.0 2019.6 152.4 147.6 157.2

Lazdijų r. 44.6 24.6 41.7 4.1 4.1 - 998.9 1006.4 1063.3 28.5 33.0 33.8

Var÷nos r. 77.9 104.3 73.6 - 3.6 - 2329.4 2362.0 2323.8 17.9 18.1 18.7


2.4. Sergamumas kraujotakos sistemos bei kraujo ir kraujodaros organų ligomis

Bendrasis sergamumas kraujotakos sistemos ligomis 2008 – 2010 metais Lietuvoje did÷jo.

2010 metais šalyje bendrasis sergamumo kraujotakos sistemos ligomis rodiklis buvo 292,7/1000

gyv., Alytaus apskrityje – 282,0/1000 gyv. Alytaus rajone 2010 m. bendrojo sergamumo

kraujotakos sistemos ligomis rodiklis buvo mažesnis negu šalyje ir bendrai Alytaus apskrityje –

260, 7/1000 gyv., tačiau lyginant su 2009 metais jis, taipogi, padid÷jo (žr. 20 pav.).

2010 metais šalyje padaug÷jo ir naujai užregistruotų kraujotakos sistemos ligų atvejų ir

pasiek÷ 2008 metų rodiklį – 37,9/1000 gyv. Alytaus apskrityje ir Alytaus rajono savivaldyb÷je šis

rodiklis 2010 metais (lyginant su 2009 metais) sumaž÷jo: nuo 37,1/1000 gyv. iki 36,0/1000 gyv.

Alytaus apskrityje, ir nuo 33,5/1000 gyv. iki 32,0/1000 gyv. Alytaus rajone (žr. 19 pav.).

28

Sergamumo struktūroje, dažniausia kraujotakos sistemos liga pastaruosius keletą metų išlieka

arterin÷ hipertenzija. Sergantieji hipertenzin÷mis ligomis 2010 metais Alytaus rajone sudar÷ 72,2

proc. visų sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis. Hipertenzin÷mis ligomis Alytaus rajone 2010

metais sirgo 3848 gyventojai (127,0/1000 gyv.), daugiausiai iš jų - 65 metų amžiaus ir vyresni (žr.

18 lentelę).

18 lentel÷. Sergančiųjų asmenų skaičius kraujotakos sistemos ligomis Alytaus rajone 2008-2010 m.

Sergantys asmenys

1000 gyv. Abs.sk.

Iš viso 0-17 m. 18-64 m. 65+ m. Diagnoz÷s pavadinimas

2008

2009

2010

2008

2009

2010

2008

2009

2010

2008

2009

2010

2008

2009

2010

Kraujotakos sistemos ligos, iš jų:

5128 5423 5323 165.5 176.1 175,7 6.2 9.2 8,7 106.6 115.0 111,6 454.4 477.0 531,7

hipertenzin÷s ligos 3562 3878 3848 114.9 125.9 127 1.3 2.1 1,6 77.8 85.4 83,3 308.5 336.7 380,5

išemin÷ širdies liga, iš jos:

1500 1433 1393 48.4 46.5 46 - 0.2 19.0 18.6 16,6 166.0 159.1 177,9

miokardo infarktas 72 95 86 2.3 3.1 2,8 - - 0.7 1.0 1,4 8.6 11.1 9,9

cerebrovaskulin÷s ligos, iš jų:

738 762 776 23.8 24.7 25,6 0.2 - 6.7 6.2 6,4 88.3 94.4 107,4

insultas 162 158 177 5.2 5.1 5,8 - - 1.6 1.7 1,8 19.2 18.5 23,4


Bendrasis sergamumas kraujo ir kraujodaros organų ligomis Alytaus rajone 2010 metais

padid÷jo iki 7,5/1000 gyv. (2009 m. buvo 7,2/1000 gyv.), tačiau neviršijo Lietuvos (10,2/1000 gyv.)

ir Alytaus apskrities (10,0/1000 gyv.) vidurkio.

Didžiausias sergamumas šiomis ligomis ir toliau išliko 65 ir vyresnių Alytaus rajono

gyventojų amžiaus grup÷je. Tačiau padid÷jo ir vaikų (nuo 0 iki 17 metų) amžiaus grup÷je: 2009 m.

Alytaus rajone 1000 – čiui vaikų teko 9,4 susirgimai kraujo ir kraujodaros organų ligomis, 2010

metais padid÷jo iki 10,7/1000 vaikų (žr. 19 lentelę).


19 pav. Lietuvos Respublikos, Alytaus apskrities bei Alytaus rajono pirminis gyventojų sergamumas (nauji

atvejai) kraujotakos sistemos ligomis 2008 – 2010 metais, 1000 gyv.

20 pav. Lietuvos Respublikos, Alytaus apskrities bei Alytaus rajono bendrasis gyventojų sergamumas (visi

atvejai) kraujotakos sistemos ligomis 2008 -2010 metais, 1000 gyv.

29

19 lentel÷. Alytaus rajono gyventojų sergamumas kraujo ir kraujodaros organų ligomis 2008-2010 m.

Sergantys asmenys Naujai

užregistruoti susirgimai

Užregistruoti susirgimai

iš viso 1000 gyv.

Diagnoz÷s pavadinimas

Abs.sk. Iš viso

0-17 m. 18-64 m. 65+ m. Abs.sk.

1000 gyv.

Abs.sk. 1000 gyv.

2008 205 6.6 7.0 4.7 11.3 127 4.1 195 6.3 2009 242 7.9 9.4 6.1 11.3 150 4.9 223 7.2 Kraujo ir kraujodaros

organų ligos 2010 243 8.0 10.7 5.5 14.3 166 5.5 228 7.5


2.5. Sergamumas jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis

Sergamumas jungiamojo audinio ir skeleto raumenų ligomis 2010 metais šalyje nežymiai

padid÷jo: nuo 178,6/1000 gyv. iki 178,9/1000 gyv. Alytaus rajone sergamumas jungiamojo audinio

ir skeleto raumenų ligomis ir toliau išliko mažesnis negu Alytaus apskrities ir šalies vidurkis: 2010

metais 1000 – čiui Alytaus rajono gyventojų teko 135,3 susirgimai jungiamojo audinio ir skeleto

raumenų sistemos ligomis, Alytaus apskrityje – 152,7/1000 gyv., šalyje – 178,9/1000 gyv. (žr. 21

pav.).

Sergamumas jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis pagal amžiaus grupes

Alytaus rajone nepakito - didžiausias jis išliko 65 ir vyresnių amžiaus grup÷je, o lyginant su 2009

metais, jis padid÷jo nuo 155,6/1000 iki 165,9/1000 -čiui 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų.

Daugiausiai, t.y. 39,7 proc., jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligų 2010 metais

sudar÷ artropatijos, kuriomis didžiausias sergamumas taip pat buvo vyresnių amžiaus grup÷je.

Vaikų tarpe labiausiai paplitusios buvo deformuojančios dorsopatijos (skolioz÷, lordoz÷ ir kifoz÷

bei kt.) – 2010 metais 1000 – čiui vaikų teko 28,0 šių susirgimų. Lyginant su 2009 metais, 2010

metais vaikų sergamumas šiomis ligomis sumaž÷jo 19 proc. (žr. 20 lentelę).

21 pav. Pirminis (nauji atvejai) ir bendras (iš viso) gyventojų sergamumas jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis Lietuvos Respublikoje, Alytaus apskrityje bei Alytaus rajone

2008 – 2010 metais, 1000 gyv.


Iš viso Nauji atvejai

30

20 lentel÷. Sergančių asmenų skaičius jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis Alytaus

rajono 2008-2010 m.

Sergantys asmenys

1000 gyv. Diagnoz÷s pavadinimas

Metai

Abs.sk. Iš viso 0-17 m. 18-64 m. 65+ m.

2008 3532 114.0 74.0 109.5 159.7 2009 3437 111.6 68.2 108.7 155.6

Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos, iš jų: 2010 3195 105,5 64,6 102,3 165,9

2008 1301 42.0 19.3 30.8 90.3 2009 1259 40.9 20.4 31.0 84.2

artropatijos

2010 1271 42 23,7 32,3 92,1 2008 620 20.0 38.0 15.3 16.6 2009 565 18.3 34.6 14.3 15.6 deformuojančios dorsopatijos 2010 456 15,1 28.0 11,8 16,3 2008 146 4.7 - 1.3 17.5 2009 176 5.7 0.2 1.5 21.4 osteoporoz÷

2010 209 6,9 1,8 28,6 Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras

2.6. Sergamumas endokrininėmis ligomis

Bendrasis sergamumas endokrinin÷s sistemos ligomis jau kelerius metus tiek šalyje, tiek

Alytaus rajone did÷ja. Bendrasis sergamumo rodiklis 2008 m šalyje buvo 81,1/1000 gyv., o 2010

metais – jau 96,9/1000 gyv. Alytaus apskrityje – 61,0/1000 gyv. (2008 m.) ir 81,0/1000 gyv. (2010

metais); Alytaus rajone nuo 2008 metų sergamumas endokrinin÷mis ligomis padid÷jo beveik 1,2

karto (nuo 39,4/1000 gyv. iki 47,1/1000 gyv.) (žr. 22 pav.).

Sergamumas cukriniu diabetu 2010 metais šalyje bei Alytaus apskrityje ir toliau did÷jo

(sergamumo cukriniu diabetu rodiklis šalyje buvo 23,1/1000 gyv., Alytaus apskrityje – 21,5/1000

gyv.). Alytaus rajone sergamumo cukriniu diabetu rodiklis išliko žemesnis negu šalies bei Alytaus

apskrities vidurkis, tačiau 2010 metais irgi nežymiai padid÷jo: nuo 15,2/1000 gyv. 2009 metais iki

15,3/1000 gyv. 2010 metais (žr. 23 pav.).


22 pav. Lietuvos Respublikos, Alytaus apskrities bei Alytaus rajono bendrasis gyventojų

sergamumas (visi atvejai) endokrinin÷s sistemos ligomis

2008 - 2010 m., 1000 gyv.

23 pav. Lietuvos Respublikos, Alytaus apskrities bei Alytaus rajono bendrasis gyventojų

sergamumas cukriniu diabetu (visi atvejai) 2008 -2010 m., 1000 gyv.

31

Didžiausias endokrininių ligų paplitimas tarp Alytaus rajono gyventojų buvo 65 ir vyresnių

amžiaus grup÷je (76,8/1000 gyv.). Tačiau lyginant su 2009 metais, sergančiųjų skaičius

endokrinin÷s sistemos ligomis 2010 metais did÷jo visose amžiaus grup÷se, išskyrus 18-64 metų

amžiaus grupę (žr. 21 lentelę).

21 lentel÷. Sergančių asmenų skaičius endokrinin÷mis ligomis Alytaus rajone 2008 - 2010 metais

Diagnoz÷s pavadinimas Sergantys asmenys

1000 gyv. Metai Abs.sk. Iš viso 0-17 m. 18-64 m. 65+ m.

2008 1141 36.8 23.3 34.1 55.5

2009 1282 41.6 20.5 40.3 62.8 Endokrinin÷s sistemos ligos, iš jų:

2010 1335 44.1 19.6 42.3 76.8

2008 408 13.2 1.0 9.5 33.1

2009 461 15.0 1.6 10.6 37.7 cukrinis diabetas

2010 463 15.3 1.7 11.4 40.4


2.7. Sergamumas akių ir ausų ligomis

Sergamumas akių ligomis Lietuvoje per pastaruosius trejus metus 2010 metais buvo

didžiausias – 155,6/1000 gyventojų. Alytaus rajone šis rodiklis 2010 metais buvo 2,2 karto

mažesnis negu šalyje ir 1,6 karto mažesnis negu Alytaus apskrityje: 2010 metais 1000 – čiui

Alytaus rajono gyventojų teko 71,0 susirgimas akių ligomis (žr. 22 lentelę).

Naujų susirgimų akių ligomis 2010 metais Lietuvos mastu buvo užregistruota 3,8 procentais

daugiau negu 2009 metais, Alytaus rajone – 23,3 proc. mažiau (žr. 22 lentelę).

22 lentel÷. Gyventojų sergamumas akių ir ausų ligomis Lietuvos Respublikoje, Alytaus apskrityje ir Alytaus rajone 2008 - 2010 metais.

Naujai užregistruoti susirgimai Užregistruoti susirgimai iš viso

1000 gyv. 1000 gyv. Liga Vietov÷

2008 2009 2010 2008 2009 2010 Lietuvos Respublika 58.8 59.4 61.7 141.0 145.6 155.6 Alytaus apskritis 60.0 56.8 52.6 112.1 110.6 113.7 Akių ligos Alytaus r. sav. 40.9 34.9 26.8 74.6 73.8 71.0 Lietuvos Respublika 38.5 37.8 42.7 50.8 50.3 56.2 Alytaus apskritis 25.4 23.5 27.7 31.7 31.1 36.8 Ausų ligos Alytaus r. sav. 20.2 19.7 20.2 24.0 24.6 25.7


Akių ligomis pagal amžiaus grupes daugiausia sirgo 65 ir vyresni Alytaus rajono gyventojai

bei vaikai nuo 0 iki 17 metų amžiaus. Sergamumas akių ligomis vaikų amžiaus grup÷je 2010 metais

lyginant su 2009 metais nežymiai sumaž÷jo: nuo 108,2/1000 vaikų iki 105,8/1000 vaikų (žr. 23

lentelę).

Bendrasis sergamumo rodiklis ausų ligomis 2010 metais Alytaus rajone buvo 2,19 karto

mažesnis negu šalyje, tačiau lyginant su 2009 metais jis padid÷jo 4,3 proc. (žr. 23 lentelę). Ausų

32

ligomis 2010 metais dažniausiai sirgo 65 ir vyresni Alytaus rajono gyventojai, tačiau sergamumas

ausų ligomis 2010 metais did÷jo visose amžiaus grup÷se (žr. 23 lentelę).

23 lentel÷. Sergančiųjų skaičius akių ir ausų ligomis Alytaus rajone 2008 - 2010 metais.

Sergantys asmenys

1000 gyv. Diagnoz÷s pavadinimas

Metai

Abs.sk. Iš viso 0-17 m. 18-64 m. 65+ m.

2008 2041 65.9 97.1 41.8 101.1 2009 2019 65.5 108.2 38.7 100.8 Akių ligos, iš jų: 2010 1946 64.2 105.8 39.8 111.3 2008 295 9.5 0.2 1.9 37.1 2009 326 10.6 0.2 1.8 42.6 katarakta 2010 312 10.3 0.4 2.5 43.1 2008 23 0.7 3.5 0.1 - 2009 37 1.2 5.7 0.2 - glaukoma 2010 35 1.2 6.0 0,2 0,2 2008 710 22.9 31.5 19.3 24.8 2009 736 23.9 31.8 18.8 30.7 Ausų ligos 2010 738 24,4 32,4 19,3 36,5


2.8. Sergamumas virškinimo sistemos ligomis

Bendrasis sergamumas virškinimo sistemos ligomis 2010 metais šalyje padid÷jo 2,4 proc.,

Alytaus apskrityje – 2,6 proc., o Alytaus rajone sergamumas virškinimo sistemos ligomis sumaž÷jo

nežymiai: nuo 73,5/1000 gyv. iki 73,0/1000 gyv. (žr. 24 pav.).

Naujai užregistruotų virškinimo sutrikimų padaug÷jo tiek šalyje, tiek Alytaus rajone, tačiau

naujai užregistruoti atvejai 1000 – čiui gyv. Alytaus rajone neviršijo šalies bei Alytaus apskrities

vidurkio (žr. 25 pav.).

2010 metais virškinimo sutrikimų daugiausiai tur÷jo vaikai (nuo 0 iki 17 m. amžiaus): 1000

– čiui Alytaus rajono vaikų 2010 metais teko 94,0 susirgimai, t.y. 2,7 proc. mažiau negu 2009

metais (96,6/1000 vaikų). 2010 metais padaug÷jo 65 metų ir vyresnių Alytaus rajono gyventojų,

sergančių virškinimo sutrikimais – 2010 m. šis rodiklis siek÷ 92,4/1000-čiui 65 ir vyresnių

gyventojų (2009 m. buvo 83,8/1000 65 ir vyresnių gyv.) (žr. 24 lentelę).


25 pav. Lietuvos Respublikos, Alytaus apskrities bei Alytaus rajono bendrasis gyventojų sergamumas

(visi atvejai) virškinimo sistemos ligomis 2008 - 2010 m., 1000 gyv.

24 pav. Lietuvos Respublikos, Alytaus apskrities bei Alytaus rajono bendrasis gyventojų sergamumas

(nauji atvejai) virškinimo sistemos ligomis 2008 - 2010 m., 1000 gyv.

33

24 lentel÷. Alytaus rajono gyventojų sergamumas virškinimo sistemos ligomis 2008 - 2010 metais

Sergantys asmenys Naujai

užregistruoti susirgimai

Užregistruoti susirgimai

iš viso 1000 gyv.

Diagnoz÷s pavadinimas Metai Abs.s

k. Iš viso 0-17 m. 18-64 m. 65+ m. Abs.s

k. 1000 gyv.

Abs.sk.

1000 gyv.

2008 2310 74.5 94.9 62.0 89.4 1683 54.3 2524 81.4

2009 2120 68.8 96.6 54.4 83.8 1451 47.1 2264 73.5 Virškinimo sistemos ligos (be dantų ligų), iš jų:

2010 2036 67.2 94.0 54.6 92.4 1483 49.0 2210 73 2008 199 6.4 1.5 6.0 11.6 139 4.5 192 6.2

2009 199 6.5 1.2 5.7 12.8 111 3.6 191 6.2 skrandžio ir dvylikapiršt÷s žarnos opos 2010 188 6.2 0,8 5.8 12.9 118 3.9 172 5.7

2008 127 4.1 - 3.7 8.6 41 1.3 78 2.5

2009 126 4.1 - 2.9 10.8 38 1.2 73 2.4 tulžies pūsl÷s akmenlig÷ 2010 134 4.4 - 3.5 11.6 55 1.8 87 2.9


3. Fizinės aplinkos veiksniai

3.1. Geriamojo vandens kokybė

Valstybinę geriamojo vandens kontrolę Alytaus rajone atlieka Alytaus apskrities valstybin÷

maisto ir veterinarijos tarnyba. Ši tarnyba vadovaudamasi LR Valstybin÷s maisto ir veterinarijos

tarnybos direktoriaus 2002-12-10 įsakymu Nr. 643 „D÷l valstybin÷s geriamojo vandens kontrol÷s

tvarkos patvirtinimo“ patvirtintais reikalavimais, atlieka vandens tiek÷jų viešai tiekiamo, fasuojamo

ir naudojamo maisto įmon÷se geriamojo vandens valstybinę kontrolę. Ji tikrina geriamojo vandens

saugą ir kokybę vandens gavybos, ruošimo ir tiekimo vartotojams etapais, siekdama nustatyti kaip

laikomasi Lietuvos Respublikos geriamojo vandens (Žin., 2001, Nr. 64-2327), Lietuvos

Respublikos maisto (Žin., 2000, Nr. 32-893; 2002, Nr. 64-2574) įstatymų bei kitų teis÷s aktų,

susijusių su geriamajam vandeniui keliamais reikalavimais.

2010 metais Alytaus apskrities valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliavo 2

įmones ir 30 vandentiekių bei atliko 30 patikrinimų (žr. 26 pav.)

26 pav. Alytaus apskrities valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos

kontroliuojami vandentvarkos objektai 2008 – 2010 metais

Šaltinis: Alytaus apskrities valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba

34

Alytaus apskrities valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis 2010 metais

patikrinimų su pažeidimais sumaž÷jo nuo 16 (2009 m.) iki 14 (2010 m.). 2010 m. atlikus

patikrinimus, pažeidimai nustatyti nerenovuotose vandenviet÷se, tiekiančiose iki 100 m3 per parą.

2010 metais buvo nustatyta 10 programin÷s priežiūros pažeidimų (buvo viršintos indikatorinių

rodiklių vert÷s: drumstumas, amonis, bendroji geležis, teigiami mikrobiologiniai tyrimai) ir 11

gavybos sąlygų pažeidimų (žr. 27 pav.). 2008 metais pagal 2008 m. patvirtinamųjų bandinių planą

buvo atlikti 4 mikrobiologiniai (tyrimai neigiami), 1 toksinis (tyrimas neigiamas) ir 1 indikatorinis

tyrimai (bendros geležies tyrimas buvo teigiamas). 2009 m. ir 2010 m. plane geriamojo vandens

patvirtinamieji tyrimai nebuvo numatyti.

Alytaus rajone vandentiekius eksploatuoja Alytaus rajono savivaldyb÷s įmon÷ „Simno

komunalininkas“. Įmon÷ yra parengusi ir suderinusi programin÷s priežiūros planus su Alytaus

apskrities valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Alytaus rajono savivaldyb÷s įmon÷ „Simno

komunalininkas“ 2010 m. geriamuoju vandeniu aprūpino 26 proc., t.y. 8300 Alytaus rajono

gyventojus. Centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis naudojosi 4140 gyventojų, tai sudar÷

13,0 proc. visų gyventojų.

2010 metais Alytaus rajone buvo 13,4 proc. gyventojų, kurie naudojosi centralizuotai

tiekiamu vandeniu ir nuotekų tvarkymo sistema, 26,8 proc. gyventojų gavo tik centralizuotai

tiekiamą vandenį, 13,4 proc. – pirko tik nuotekų tvarkymo paslaugą. 2008 - 2010 metais vykdant

geriamojo vandens programinę priežiūrą įmon÷se UAB „Dzūkijos vandenys“ ir SĮ „Simno

komunalininkas“ buvo nustatyta mikrobiologin÷ tarša:

• 2008 metais – SĮ „Simno komunalininkas“ Luksn÷nų, Mikalavo, Simno, Alov÷s

vandentiekiuose.

• 2009 metais - SĮ „Simno komunalininkas“ Aleknonių vandentiekyje.

• 2010 metais - SĮ „Simno komunalininkas“ Luksn÷nų vandentiekyje (žr. 28 pav.).

27 pav. 2010 m. Alytaus apskrities valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos atlikti

patikrinimai ir pažeidimų pobūdis 2008 – 2010 metais


35

Alytaus apskrities maisto ir veterinarijos tarnyba nurod÷, kad geriamojo vandens kokybei

gerinti yra būtina vandentiekių renovacija, rekomendavo nenaudoti didelių vandens kaupimo

rezervuarų (bokštų) vandentiekiuose aptarnaujančiuose mažai vartotojų bei tinkamai eksploatuoti

renovuotas vandenvietes.

3.2. Rajono maudyklų vandens kokybė

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2009 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 668

patvirtinta Maudyklų vandens kokyb÷s 2009-2011 metų steb÷senos programa, sezono metu 2010 m.

vandens kokyb÷ Alytaus rajone buvo stebima 3 maudyklose: Daugų, Giluičio bei Ilgio ežeruose.

Vandens tyrimai maudymosi sezono metu buvo atliekami kas dvi savaites. Buvo stebimi rodikliai:

mikrobiologin÷ tarša (žarniniai enterokokai, žarnin÷s lazdel÷s, salmonelių skaičius) bei jų atitikimas

Lietuvos higienos normos HN 92:2007 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokyb÷”

reikalavimams.

Higienos instituto duomenimis mikrobiologiniai parametrai Alytaus rajono maudyklose

neatitiko Lietuvos higienos normų HN 92:2007 reikalavimams Daugų ežere 2010-05-25, tačiau tai

buvo trumpalaik÷ tarša. Atlikus pakartotinį vandens tyrimą birželio 10 dieną, vandens kokyb÷ jau

atitiko reikalavimus. Kitų ištirtų ežerų vanduo atitiko higienos normas.

3.3. Triukšmo lygio pokytis tyliosiose zonose

Leidžiamus triukšmo lygius darbo ir gyvenamoje aplinkoje, bei triukšmo matavimą, nustato

Lietuvos higienos norma HN 33 - 2001 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir

darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai". Darbo vietoje garso lygis negali

viršyti 85dBA. Gyvenamuose kambariuose, poilsio namuose, viešbučiuose dienos metu garso lygis

negali viršyti 40 dBA, nakties metu (nuo 23 iki 7 val.) – 30 dBA ir pan.

Alytaus visuomen÷s sveikatos centras triukšmo matavimus atlieka pagal gyventojų skundus

d÷l stacionarių triukšmo šaltinių, tokių skundų 2010 metais Alytaus rajone nebuvo užregistruota.

Statistinių duomenų apie triukšmo pokytį Alytaus rajone n÷ra, kadangi triukšmo matavimai

neatliekami.

28 pav. Mikrobiologin÷ tarša 2008 - 2010 m. Alytaus apskrities maisto ir

veterinarijos tarnybos kontroliuojamų įmonių vandentiekiuose


36

3.4. Aplinkos oro užterštumas

Oro kokyb÷s apsauga yra viena iš prioritetinių aplinkos apsaugos sričių. Alytaus rajono

savivaldyb÷je n÷ra vykdomas nuolatinis automatizuotas oro kokyb÷s steb÷jimas. Alytaus rajone

n÷ra stacionarių oro steb÷jimo stočių, tod÷l nežinoma oro kokyb÷ apie leidžiamų normų viršijimą

kadmiu (KD), azoto dioksidu (NOO2), sieros dioksidu (SO2), ozonu O3.

Kadangi savivaldyb÷s teritorijoje n÷ra didelių pramon÷s įmonių, oro taršą reikšmingai lemia

daugiausiai mobilių taršos šaltinių bei teršalų pernaša iš gretimų rajonų. Lietuvos Respublikos

aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento duomenimis 2010 metais

atlikus emisijų į orą iš stacionarių taršos šaltinių kontrolę Alytaus rajone nustatyti į aplinką

leidžiamų išmesti teršalų viršijimai:

- viršytos į aplinkos orą leidžiamų išmesti teršalų koncentracijos UAB Vita Baltic

Internatiobal“ (etilacetatas) ir SĮ „Simno komunalininkas“ (kietosios dalel÷s);

- viršytos išleidžiamų su nuotekomis teršalų koncentracijos ūkininko E. Blažausko kaimo

turizmo sodyboje ir SĮ „Simno komunalininkas“ (abiem atvejais biocheminis deguonies

suvartojimas 7 dienų laikotarpyje (BDS7) ir skendinčios medžiagos).

4. Sveikatos priežiūros sistemos raida

2010 metais veiklą tęs÷ trys viešosios Alytaus rajono savivaldyb÷s asmens sveikatos

priežiūros įstaigos (Alytaus rajono savivaldyb÷s pirmin÷s sveikatos priežiūros centras (toliau –

PSPC), Alytaus rajono savivaldyb÷s greitosios medicinos pagalbos stotis, Alytaus rajono Miroslavo

ambulatorija) bei privati šeimos klinika UAB „Disolis“.

Prisirašiusių

gyventojų skaičius

Alytaus rajono

PSPC 18339

Miroslavo

ambulatorija 2279

UAB „Disolis“

1673

29 pav. Alytaus rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigose prisirašiusių

pacientų skaičius 2010 metais

37

2010 metų pabaigoje Alytaus rajono gydymo įstaigose dirbo 16 aktyvių gydytojų (5,4/10

000 gyv.), 10 aktyvių odontologų (3,4/10 000 gyv.), 16 praktikuojančių gydytojų (5,4/10 000 gyv.),

54 aktyvūs specialistai (ne gydytojai) su aukštuoju ar aukštesniuoju medicinos išsilavinimu (18,1/10

000 gyv.), 43 aktyvūs slaugytojai (14,4/10 000 gyv.). Alytaus rajono gydymo įstaigose 2010 metais

(lyginant su 2009 metais) aktyvių gydytojų sumaž÷jo 1,8 proc. (nuo 5,5/10 000 gyv. iki 5,4/10 000

gyv.) ir aktyvių specialistų su aukštuoju ar aukštesniuoju medicinos išsilavinimu (ne gydytojų) 13,3

proc. (nuo 20,9/10 000 gyv. iki 18,1/10 000 gyv.) (žr. 25 lentelę).

25 lentel÷. Sveikatos personalo skaičius gydymo įstaigose 2009-2010 metų pabaigoje

Alytaus r. sav. Alytaus

apskr.

Lietuvos

Respublika

Abs. sk. 10 000 gyv. 10 000 gyv. Sveikatos personalas

2009

2010

2009

2010

2010

2010

Aktyvių gydytojų skaičius 17 16 5.5 5.4 25.1 40.7

Praktikuojančių gydytojų skaičius 16 16 5.2 5.4 24.1 37.7

Aktyvių odontologų skaičius 10 10 3.3 3.4 5.5 7.8

Aktyvių specialistų su aukštuoju ar aukštesniuoju medicinos išsilavinimu (ne gydytojų) skaičius

64 54 20.9 18.1 77.1 95.2

Aktyvių slaugytojų (įskaitant akušerius) skaičius 43 43 14.0 14.4 61.3 73.5


Privačiai dirbančių gydytojų skaičius 2010 m. Alytaus rajone nepakito: privačiose įstaigose

2010 m. dirbo 2 gydytojai, 1 odontologas ir 5 specialistai su aukštuoju ar aukštesniuoju medicininiu

išsilavinimu. Tai yra mažiausias privačiai dirbančių gydytojų skaičius Alytaus apskrities

savivaldyb÷se (žr. 26 lentelę).

26 lentel÷. Privačiai dirbantis medicinos personalas 2009-2010 metų pabaigoje

Gydytojai Odontologai Specialistai su aukštuoju ar

aukštesniuoju med. išsilavinimu

Iš viso

Iš jų dirba privačiai

pagrindiniame darbe

Iš viso


pagrindiniame darbe

Iš viso


pagrindiniame darbe

Vietov÷

2009 2010 2009 2010 2009 2010 2009 2010 2009 2010 2009 2010

Iš viso Lietuvoje

3513

3878

1120 1153 1933 2183 1258 1333 3691 4079 2799 3004

Alytaus apskr. 147 143 65 66 64 63 48 47 289 293 261 252 Alytaus m. 30 25 5 6 32 33 22 25 20 20 17 15 Alytaus r. 2 2 1 1 1 1 1 1 5 5 1 1 Druskininkų sav.

92 87 44 42 9 8 9 8 206 207 189 184

Lazdijų r. 23 29 15 17 15 18 11 13 52 58 48 49 Var÷nos r. - - - - 7 3 5 - 6 3 6 3


38

4.1. Apsilankymai pas gydytojus

Alytaus rajono savivaldyb÷s asmens sveikatos priežiūros įstaigose 2010 metais buvo

užregistruoti 168077 apsilankymai pas gydytojus t.y. 3,7 proc. mažiau negu 2009 metais - 174513.

Alytaus rajone apsilankymų pas gydytoją rodiklis, tenkantis vienam gyventojui ir 2010 metais išliko

mažesnis negu šalies ir Alytaus apskrities vidurkis, o lyginant su 2009 metais dar ir nežymiai

sumaž÷jo: nuo 5,67/1-am gyv. iki 5,55/1-am gyv. (žr. 30 pav.).

Apsilankymų pas odontologus skaičius 2010 metais Alytaus rajone sumaž÷jo ir rodiklis

tenkantis vienam gyventojui išliko mažiausias Alytaus apskrities savivaldyb÷se (2009 m. 1-am

Alytaus rajono gyventojui teko 0,45 apsilankymo pas odontologą, 2010 m. – 0,43/1-am gyventojui;

šalyje 2010 m. vienam gyventojui teko 1,00 apsilankymo pas odontologą, Alytaus apskrityje –

0,95/1-am gyv. (žr. 27 lentelę).

27 lentel÷. Apsilankymai pas odontologus Lietuvos Respublikoje ir Alytaus apskrities savivaldyb÷se 2008-2010 m.

Iš viso apsilankymų Apsilankymų skaičius 1-am gyventojui Vietov÷s pavadinimas 2008 2009 2010 2008 2009 2010

Iš viso Lietuvoje

3082017 3129525 3288863 0.92 0.94 1.00

Alytaus apsk. 174192 167309 161698 0.99 0.96 0.95

Alytaus m. 89151 83899 85495 1.31 1.25 1.31

Druskininkų sav.

26854 30826 26194 1.11 1.28 1.11

Alytaus r. sav. 16068 13771 13010 0.52 0.45 0.43 Lazdijų r. 26895 23849 23749 1.09 0.98 0.99

Var÷nos r. 15224 14964 13250 0.54 0.54 0.49


4.2. Stacionarines paslaugas teikiančių įstaigų veikla

Lovų skaičius stacionaruose Lietuvoje kasmet maž÷ja - 2010 metais šalyje buvo 26804

lovos, t.y. 351 lova mažiau negu 2009 m. (2009 m. buvo 27155 lovos). Alytaus apskrityje lovų

skaičius nuo 2009 metų sumaž÷jo 22 lovomis, Alytaus rajono savivaldyb÷je nuo 2009 m. nepakito –

30 pav. Apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyventojui 2009 - 2010 metais Lietuvos

Respublikoje ir Alytaus apskrities savivaldyb÷se.

Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras (Sveidros duomenys)

6,53

7,26

8,38

7,65

5,67

6,7

6,49

6,45

7,16

8,42

7,38

5,55

6,76

6,13

0 2 4 6 8 10

Viso Lietuvoje

Alytaus apskr.

Alytaus m.

Druskininkų r. sav.

Alytaus r.

Lazdijų r. sav.

Var÷nos r. sav.

2010 m.

2009 m.

39

išliko 33 lovos. Alytaus rajone lovų skaičius tenkantis 10 000 gyv. 2010 m. buvo beveik 7,5 karto

mažesnis negu šalies vidurkis ir daugiau negu 5,6 karto mažesnis negu Alytaus apskrities vidurkis

(šalyje 2010 m. 10 tūkst. gyv. teko 82,61 lovos, Alytaus apskrityje – 62,42/ 10 tūkst. gyv., Alytaus

rajone – 11,04 lovos 10 tūkst. gyventojų (žr. 28 lentelę).

28 lentel÷. Lovų skaičius stacionaruose 2009-2010 metų pabaigoje (su slaugos lovomis)

Lovų skaičius stacionaruose 10 000 gyventojų Vietov÷s pavadinimas

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.

Iš viso Lietuvoje 27358 27155 26804 81.67 81.57 82.61

Alytaus apskr. 1076 1066 1044 61.43 61.47 62.42

Alytaus r. 38 33 33 12.29 10.75 11.04


Alytaus rajone veikia tik Daugų palaikomojo gydymo ir slaugos ligonin÷, Alytaus rajono

gyventojams stacionarines paslaugas teikia VŠĮ „Alytaus apskrities S. Kudirkos ligonin÷“. 2010 m.

gyventojų, kuriems buvo suteiktos stacionarin÷s paslaugos maž÷jo: šalyje 1000 gyv. 2010 m. teko

245,2 stacionaro ligonių, Alytaus apskrityje – 235,3 stacionaro ligonių 1000 gyv. Alytaus rajone

stacionaro ligonių skaičius tenkantis 1000 gyv. buvo mažiausias iš visų Alytaus apskrities

savivaldybių – 181,9/1000 gyv. (žr. 29 lentelę).

29 lentel÷. Gyventojų, kuriems suteiktos stacionarin÷s paslaugos, skaičius 2008-2010 m.

Stacionaro ligonių skaičius Stacionaro ligonių skaičius 1000 gyv. Vietov÷s pavadinimas

2008 2009 2010 2008 2009 2010

Iš viso Lietuvoje 803979 811398 805994 239.4 243.0 245.2

Alytaus apskr. 41505 41086 40077 235.7 235.7 235.3

Alytaus m. 15293 16379 16061 225.2 243.8 246.2

Druskininkų sav. 5569 5268 5569 229.4 218.3 235.3

Alytaus r. sav. 6928 5917 5509 223.5 192.1 181.9

Lazdijų r. sav. 6497 6332 6076 263.3 259.7 253.5

Var÷nos r. sav. 7218 7190 6862 255.6 258.7 252.7 Šaltinis: Higienos instituto Lietuvos sveikatos informacijos centras

4.3.Greitoji medicinos pagalba

2010 metais šalyje daug÷jo asmenų, kuriems buvo suteikta skubioji medicinos pagalba.

Lyginant su 2009 m., 2010 m. asmenų, kuriems buvo suteikta medicinos pagalba šalyje padaug÷jo

beveik 2,5 proc., Alytaus apskrityje – 1,3 proc., o Alytaus mieste ir rajone bendrai – beveik 3,6

proc. Alytaus miesto ir rajono gyventojams greitosios medicinin÷s pagalbos paslaugas teikia VŠĮ

„Alytaus rajono savivaldyb÷s greitosios medicinos pagalbos stotis“. 1000 – čiui Alytaus miesto ir

rajono gyventojų 2010 metais teko 161,1 asmenų, kuriems buvo suteikta greitoji medicinos pagalba.

Šis rodiklis ir 2010 metais išliko mažesnis negu šalies (190,2/1000 gyv.) ir Alytaus apskrities

(181,1/1000 gyv.) vidurkis 2010 metais (žr. 30 lentelę).

40

30 lentel÷. Greitoji medicinos pagalba šalyje, Alytaus apskrityje ir Alytaus mieste bei rajone 2008 - 2010 m.

Asmenų, kuriems suteikta medicinos pagalba, skaičius, iš viso

1 000 gyventojų tenka asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba Vietov÷

2008 2009 2010 2008 2009 2010

Iš viso Lietuvoje 641398 609829 625224 191,0 182,6 190,2

Alytaus apsk. 34690 30442 30843 197,0 174,7 181,1

Alytus 17670 14837 15391 178,7 151,4 161,1 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie LRV

Į VŠĮ „Alytaus rajono savivaldyb÷s greitosios medicinos pagalbos stotį“ 2010 m. kreip÷si

16144 asmenys – tai 518 asmenų daugiau negu 2009 m. Greitoji medicinos pagalba 2010 m. iš viso

buvo suteikta 15391 asmeniui, iš jų 5137 kaimo (Alytaus rajono) gyventojams. Alytaus rajono

gyventojų, kuriems 2010 m. buvo suteikta greitoji medicinos pagalba, lyginant su 2009 metais,

padaug÷jo maždaug 3,1 proc. (žr. 31 lentelę).

31 lentel÷. Asmenų, kuriems buvo suteikta medicinos pagalba, skaičius 2009-2010 m. Alytaus mieste ir rajone.

Metai Pavadinimas

2009 2010

Kreip÷si iš viso 15626 16144

Asmenų, kuriems suteikta medicinos pagalba, skaičius, iš viso Iš jų:

14837 15391

- Vyrų 6333 6657

- Moterų 8504 8734

- 0-14 m. vaikų 894 894

- 15-17 m. vaikų 235 202

- Kaimo gyventojų (Alytaus rajono) 4822 5137

Šaltinis: VŠĮ „Alytaus rajono savivaldyb÷s greitosios medicinos pagalbos stotis“

2010 m. 7,6 proc. Alytaus miesto ir rajono gyventojų, kuriems buvo suteikta greitoji

medicinos pagalba, sudar÷ vaikai (nuo 0 iki 17 m.), daugiausiai iš jų buvo nuo 0 iki 14 metų

amžiaus.

Nors greitosios medicinos pagalbos suteiktų paslaugų skaičius kasmet auga, tačiau

medicinin÷s pagalbos struktūra išlieka nepakitusi. 2010 metais didžiausią procentinę iškvietimų dalį

sudar÷ gyventojų pagalbos prašymai ūmių susirgimų ir būklių atvejais (Alytaus miesto ir rajono

gyventojų kartu – 75,3 proc., tik Alytaus rajono gyventojų – 73,9 proc.) (žr. 31-32 pav.).

41

4.2. Vykdomos prevencin÷s programos Alytaus rajone

2010 metais Alytaus rajono gyventojai, kaip ir pra÷jusiais metais, buvo kviečiami aktyviai

dalyvauti prevencin÷se programose, kurios turi didelę reikšmę ankstyvam ligų diagnozavimui.

Alytaus rajono savivaldyb÷s pirmin÷s asmens sveikatos priežiūros įstaigos (Alytaus PSPC,

Miroslavo ambulatorija ir UAB „Disolis“) pra÷jusiais metais vykd÷ penkias prevencines programas,

finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo:

1. Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didel÷s rizikos grupei, atrankos ir

prevencijos priemonių finansavimo programa;

2. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa;

3. Atrankin÷s mamografin÷s patikros d÷l krūties v÷žio finansavimo programa;

4. Priešin÷s liaukos v÷žio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa;

5. Vaikų dantų dengimo silantin÷mis medžiagomis programa.

Pastebima, kad prevencin÷se programose dalyvaujančių žmonių skaičius kasmet vis maž÷ja

ir paslaugų suteikiama mažiau: 2010 metais programinių paslaugų buvo suteikta beveik pusantro

karto mažiau negu 2008 metais: atitinkamai 2293 (2008 m.) ir 1787 (2010 m.) (žr. 32 lentelę).

Iš penkių prevencinių programų, daugiausiai pacienčių dalyvauja „Gimdos kaklelio

piktybinių navikų prevencinių priemonių programoje“. Šioje programoje tikrinamos moterys nuo 25

iki 60 m., pasitikrinti kviečiama kas trejus metus. 2010 metais tokio amžiaus moterų buvo 4663,

kurios prisirašę prie Alytaus rajono asmens sveikatos įstaigų. Iš visų prisirašiusių informavimo

paslauga 2010 metais buvo suteikta 771 moteriai (16,53 proc.), t.y. 2010 metais informuota 66

pacient÷mis mažiau lyginant su 2009 metais. Iš jų 2010 metais 589 moterims buvo atliktas

citologinis tepin÷lis d÷l gimdos kaklelio piktybinių navikų (2009 m.– 785). Pakitimų rasta 15

pacienčių (2009 m. – 26 pacient÷ms).

31 pav. VŠĮ „Alytaus rajono savivaldyb÷s greitosios medicinos pagalbos stoties“ suteiktos medicinin÷s

pagalbos struktūra Alytaus miesto ir rajono gyventojams 2010 metais (proc.)


12,10,2

12,4

75,3

nelaimingi atsitikimai

ūmūs susirgimai ir būkl÷s

n÷štumo, pogimdyvinio laikotarpio patologija

gimdyvių ir ligonių pervežimai

32 pav. VŠĮ „Alytaus rajono savivaldyb÷s greitosios medicinos pagalbos stoties“ suteiktos medicinin÷s

pagalbos struktūra Alytaus rajono gyventojams 2010 metais (proc.)

Šaltinis: Rodikliai išvesti pagal VŠĮ „Alytaus rajono savivaldyb÷s greitosios medicinos pagalbos stoties“

pateiktą informaciją

12,00,2

13,9

73,9

Nelaimingų atsitikimų

Ūmių susirgimų ir būklių

N÷štumo ir pogimdyminio laikotarpio patologijos

Gimdyvių ir ligonių pervežimai

42

2010 metais Alytaus rajono asmens sveikatos įstaigose padaug÷jo moterų, dalyvaujančių

„Atrankin÷s mamografin÷s patikros d÷l krūties v÷žio programoje“: 2009 metais informavimo ir

siuntimo atlikti mamografiją paslaugos buvo suteiktos 309 prisirašiusioms pacient÷ms, o 2010

metais - 331 pacientei. Jau dvejus metus iš eil÷s vienai moteriai yra nustatomas krūties v÷žys (žr. 32

lentelę).

32 lentel÷. Alytaus rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigose vykdytos prevencin÷s programos 2008 - 2010 metais

Šaltinis: Alytaus rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigos

Lyginant su 2009 metais, 2010 metais daugiau prisirašiusių gyventojų dalyvavo „Širdies ir

kraujagyslių ligų programoje“: 2010 metais buvo ištirti 366 pacientai, t.y. 8,44 proc. (nuo

prisirašiusių pacientų, kuriems pagal amžių galima dalyvauti programoje). Paslauga teikiama

vyrams nuo 40 iki 55 metų, moterims nuo 50 iki 65 metų. Tokio amžiaus prisirašiusiųjų prie

Alytaus rajono sveikatos priežiūros įstaigų 2010 metais buvo 4332 gyventojai. 2009 metais buvo

ištirta 340 žmonių. 2010 metais diagnozuoti pakitimai 28 asmenims (2009 m.- 25).

2010 metais daugiau vaikų (6 - 14 metų amžiaus) silantavosi dantukus. Iš viso prie rajono

sveikatos priežiūros įstaigų 2010 metais buvo priregistruota 1980 vaikų nuo 6 iki 14 m. Iš jų 170

vaikų 2010 metais silantais buvo padengti krūminiai dantys.

Vyrų dalyvavimas „Priešin÷s liaukos v÷žio ankstyvosios diagnostikos programoje“ 2010

metais lyginant su 2008 ir 2009 metais sumaž÷jo daugiau negu pusantro karto. 2010 metais

prostatos specifinio antigeno (toliau PSA) paslauga buvo suteikta 331 vyrui (2008 m. – 544, 2009 –

519 vyrų). Informavimo apie priešin÷s liaukos v÷žio ankstyvąją diagnostiką ir PSA nustatymo

Metai Programos pavadinimas Suteikta paslauga

2008 2009 2010

ištirta žmonių 398 340 366 Širdies ir kraujagyslių ligų programa

- diagnozuota pakitimų 30 25 28

suteikta informavimo paslauga 1335 837 771

- iš jų atlikta citologinių tepin÷lių 657 785 589 Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa

- rasta pakitimų 34 26 15

suteiktos informavimo ir siuntimo atlikti mamografiją paslaugos

375 309 331

- nustatytas krūties v÷žys 0 1 1

Atrankin÷s mamografin÷s patikros d÷l krūties v÷žio programa

- nustatyti kiti pakitimai 68 41 15

suteikta PSA nustatymo paslauga 544 519 331

Priešin÷s liaukos v÷žio ankstyvosios

diagnostikos programa - rasta pakitimų 83 57 26

Vaikų dantų dengimo silantin÷mis medžiagomis programa

silantuota vaikų 319 161 170

Iš viso suteikta paslaugų 2293 2114 1787

43

paslauga teikiama vyrams nuo 50 iki 75 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų t÷vai ar broliai sirgo

priešin÷s liaukos v÷žiu.

5. Alytaus rajono bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių vaikų

sveikatos būklė

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „D÷l

profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ ir HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo

mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kasmet iki rugs÷jo 15 d. moksleiviai mokyklos

visuomen÷s sveikatos priežiūros specialistui turi pateikti „Vaiko sveikatos pažym÷jimą“ (forma Nr.

027-1/a), kuriame pateikiama informacija apie profilaktinio sveikatos patikrinimo rezultatus.

Duomenis apie vaikų raidos sutrikimus ir sergamumą visuomen÷s sveikatos priežiūros specialistai

teikia Alytaus rajono savivaldyb÷s visuomen÷s sveikatos biurui. Pagal pateiktus duomenis, biuras

gauna informaciją apie rajono mokyklose besimokančių vaikų sveikatos būklę.

Bendras mokinių sutrikimų skaičius Alytaus rajone 2010 - 2011 mokslo metais buvo 436,9

atvejai 1000-čiui moksleivių. Lyginant pastarųjų dviejų metų Alytaus rajono bendrojo lavinimo

mokyklų bendrąjį mokinių sergamumą, pastebima sergamumo did÷jimo tendencija: 2010 – 2011 m.

mokslo metais bendrasis moksleivių sergamumas 1,3 karto didesnis nei 2009 – 2010 mokslo metais

(žr. 33 pav.).

Per pastaruosius trejus metus daugiausiai sveikatos sutrikimų, tenkančių 1000 - čiui

moksleivių, sudar÷ regos ir laikysenos sutrikimai: 2010 metais 1000 – čiui Alytaus rajono

moksleivių teko 179,8 atvejai regos sutrikimų, laikysenos sutrikimų 1000 – čiui moksleivių teko

84,5 atvejo. Kuo toliau, tuo aktualesnis tampa vaikų nutukimas. Nuo 2008 metų jis padid÷jo beveik

pusantro karto (žr. 34 pav.).

33 pav. Alytaus rajono bendro lavinimo mokyklose besimokančių moksleivių sergamumas

2008 – 2011 mokslo metų laikotarpiu 1000 – čiui moksleivių

Šaltinis: Alytaus rajono savivaldyb÷s visuomen÷s sveikatos biuras

438,0

340,4

436,8

100

150

200

250

300

350

400

450

500

2008 - 2009 m.m. 2009 - 2010 m.m. 2010 - 2011 m.m.

Mokslo metai

Serg

am

um

as

10

00 -

čiu

i

mo

ksle

ivių

44

Lyginant moksleivių sergamumą pagal priežastis, matoma, kad 2010 - 2011 mokslo metais

maž÷jo moksleivių susirgimų endokrinin÷s sistemos, virškinimo sistemos ligomis, mažiau buvo

plokščiap÷dyst÷s atvejų, dermatitų, genetinių ligų. Tačiau sergamumas pagrindin÷mis ligomis 2010

metais did÷jo. Ryškiausias padid÷jimas buvo kv÷pavimo sistemos ligų: nuo 11,4 susirgimų 1000 –

čiui moksleivių 2009 metais iki 43,2 susirgimų 1000 – čiui moksleivių 2010 metais. 2010 metais

8,1 proc. moksleivių tarpe padid÷jo regos sutrikimų bei 7,1 proc. laikysenos sutrikimų (žr. 35 pav.).

35 pav. Bendras mokinių sutrikimų skaičius pagal priežastis Alytaus rajone

2009/2010 ir 2010/ 2011 mokslo metų laikotarpiu (1000 - čiui moksleivių)

Šaltinis: Alytaus rajono savivaldyb÷s visuomen÷s sveikatos biuras

1,1

1,5

5,9

9,9

16,1

34,5

11,4

78,5

165,2

0,8

1,5

1,9

3,5

4,2

4,6

11,6

14,6

18,1

43,2

179,8

12,5

13,5

14,3

5,9

2,2

84,5

31,3

19,7

0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 120,0 140,0 160,0 180,0 200,0

Genetin÷s ligos

LOR

Cukrinis diabetas

Plokščiap÷dyst÷

Dermatitai

Virškinamojo trakto ligos

Endokrinin÷s sistemos sutrikimai

Nutukimas

Neurologiniai sutrikimai

Širdies ir kraujagyslių ligos

Kitos ligos

Kv÷pavimo sistemos ligos

Laikysenos sutrikimai

Regos sutrikimai

2010/2011

2009/2010

14,6

179,8

122,1

165,2

84,578,580,3

9,9 13,50

20

40

60

80

100

120

140

160

180

200

2008 - 2009 m.m. 2009 - 2010 m.m. 2010 - 2011 m.m.

Mokslo metai

Su

trik

imai 1000-č

iui m

oksle

ivių

Rego sutrikimai

Laikysenos sutrikimai

Nutukimas

34 pav. Pagrindiniai moksleivių sutrikimai 2008-2011 mokslo metais, 1000 moksleivių. Šaltinis: Alytaus rajono savivaldyb÷s visuomen÷s sveikatos biuras

45

IŠVADOS

1. Demografin÷ situacija. 2010 m. pradžioje Alytaus rajone gyveno 30691 gyventojas, iš jų 49

proc. vyrų ir 51 proc. moterų. Nuo 2009 m. pradžios gyventojų skaičius sumaž÷jo 0,72 proc.

2010 m. Alytaus rajono savivaldyb÷ buvo seniausia iš visų Alytaus apskrities savivaldybių

(demografin÷s senatv÷s koeficientas siek÷ 193). Pagal amžiaus grupes 60 metų ir vyresni

gyventojai sudar÷ 27,4 proc. visų gyventojų. Alytaus rajone 2010 m. 1,5 karto išaugo vidutinis

metinis nedarbo lygis, 7,6 karto išaugo Alytaus rajono gyventojų emigracija iš Lietuvos.

Natūralus gyventojų prieaugis nuo 2009 m. nepakito, tačiau ir toliau išliko neigiamas

(-9,5/1000 – čiui gyventojų).

2. Mirtingumo rodikliai.

- 2010 m. Alytaus rajone did÷jo atotrūkis tarp moterų ir vyrų mirtingumo (2010 metais mir÷

224 moterys ir 258 vyrai).

- Kūdikių mirtingumo rodiklis 2010 metais nors ir sumaž÷jo, tačiau išliko 1,8 karto didesnis

negu Alytaus apskrities ir 1,6 karto didesnis negu šalies vidurkis.

- 2010 metais Alytaus rajone bendras gyventojų mirtingumas 1,2 karto viršijo Lietuvos

vidurkį.

- 2010 m. Alytaus rajone daugiausia mirčių buvo užregistruota nuo kraujotakos sistemos ligų

(58,7 proc.), piktybinių navikų (18,3 proc.) ir išorinių mirties priežasčių (8,3 proc.).

Lyginant su 2009 metais, Alytaus rajone 2010 metais 7,2 proc. did÷jo gyventojų

mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų, tačiau 3,3 proc. sumaž÷jo nuo piktybinių navikų

ir 13 proc. d÷l išorinių priežasčių. Nors mirtingumas d÷l išorinių priežasčių maž÷jo, tačiau

mirtingumo d÷l savižudybių rodiklis 2010 m. padid÷jo ir Alytaus rajone buvo 1,4 karto

didesnis negu Lietuvos vidurkis.

- Šalies ir Alytaus apskrities savivaldybių kontekste Alytaus rajono savivaldyb÷ 2010 metais

išsiskyr÷ didžiausiu mirtingumo rodikliu nuo kv÷pavimo sistemos ligų (75,9/100000 gyv.).

- Alytaus rajone mirtingumas d÷l trach÷jos – plaučių v÷žio buvo 1,9 karto didesnis negu

šalyje ir 1,8 karto didesnis negu Alytaus apskrityje, o iš Alytaus apskrities savivaldybių

buvo didžiausias.

3. Sergamumo rodikliai. Alytaus rajone 2010 metais (lyginant su 2009 metais) gyventojų

bendrasis sergamumas pagrindin÷mis ir dažniausiomis ligomis sumaž÷jo: kv÷pavimo sistemos

ligomis – 8,8 proc., jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligomis - 4,1 proc., akių

ligomis – 3,8 proc., traumomis – 7,6 proc. Tačiau did÷jo sergamumas kraujotakos sistemos

ligomis (1,6 proc.) bei urogenitalin÷s sistemos ligomis (3,4 proc.).

- 2010 metais daugiausia Alytaus rajono gyventojų sirgo kv÷pavimo sistemos ligomis,

didžiausias sergančiųjų skaičius šiomis ligomis buvo 0-17 metų amžiaus grup÷je.

46

- Antroji pagal dažnumą liga 2010 metais buvo kraujotakos sistemos ligos, kurios vyravo tarp

vyresnio amžiaus gyventojų. Dažnos ligos vyresniųjų amžiaus grup÷je buvo jungiamojo

audinio bei skeleto raumenų sistemos ligos. Vaikai ir jaunuoliai iki 17 metų dažnai skund÷si

virškinamojo trakto susirgimais, akių ligomis (ypač mokyklinio amžiaus vaikai). Traumos ir

kiti išorinių priežasčių padariniai buvo dažni įvairaus amžiaus Alytaus rajono gyventojų

grup÷se.

- 2010 metais (lyginant su 2009 metais) Alytaus rajone 47 procentais padaug÷jo naujų

tuberkulioz÷s atvejų. Atvira tuberkulioze sergančių asmenų rodiklis 2010 metais buvo per 5

procentinius punktus didesnis negu Lietuvos vidurkis.

- Alytaus miesto ir rajono savivaldyb÷ bendrai 2010 m. išsiskyr÷ sergamumo ir ligotumo

psichikos ligomis rodikliais – bendras Alytaus miesto ir rajono gyventojų sergamumo

rodiklis psichikos ligomis, kaip ir pernai, išliko aukštesnis negu šalies vidurkis: 2010 m. jis

buvo beveik pusantro karto didesnis negu šalyje, o lyginant su 2009 m., padid÷jo beveik 13

proc.

4. Fizin÷ aplinka. 2010 metais maudyklų vandens kokyb÷ sezono metu Alytaus rajone buvo

stebima 3 maudyklose: Daugų, Giluičio bei Ilgio ežeruose. Higienos instituto duomenimis

mikrobiologiniai parametrai Alytaus rajono maudyklose neatitiko Lietuvos higienos normų HN

92:2007 reikalavimams Daugų ežere 2010-05-25, tačiau tai buvo trumpalaik÷ tarša. Atlikus

pakartotinį vandens tyrimą, vandens kokyb÷ jau atitiko reikalavimus. Kitų ištirtų ežerų vanduo

atitiko higienos normas.

2008 - 2010 metais vykdant geriamojo vandens programinę priežiūrą įmon÷se UAB „Dzūkijos

vandenys“ ir SĮ „Simno komunalininkas“ 2010 m. buvo nustatyta mikrobiologin÷ tarša SĮ

„Simno komunalininkas“ Luksn÷nų vandentiekyje. Alytaus apskrities maisto ir veterinarijos

tarnyba nurod÷, kad geriamojo vandens kokybei gerinti yra būtina vandentiekių renovacija,

rekomendavo nenaudoti didelių vandens kaupimo rezervuarų (bokštų) vandentiekiuose

aptarnaujančiuose mažai vartotojų bei tinkamai eksploatuoti renovuotas vandenvietes.

5. Sveikatos priežiūros sistema. 2010 metais veiklą tęs÷ 3 viešosios ir 1 privati Alytaus rajono

savivaldyb÷s asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Alytaus rajono gydymo įstaigose 2010 metais

(lyginant su 2009 metais) nežymiai sumaž÷jo aktyvių gydytojų: nuo 5,5/10 000 gyv. iki

5,4/10 000 gyv. Apsilankymų pas gydytoją rodiklis, tenkantis vienam gyventojui, 2010 metais

Alytaus rajone išliko mažesnis negu šalies ir Alytaus apskrities vidurkis, o lyginant su 2009

metais dar ir nežymiai sumaž÷jo nuo 5,67/1-am gyv. iki 5,55/1-am gyv. 2010 metais 15,5 proc.

sumaž÷jo Alytaus rajono gyventojų, dalyvaujančių prevencin÷se programose. Alytaus rajono

gyventojų, kuriems 2010 m. buvo suteikta greitoji medicinos pagalba, lyginant su 2009 metais,

47

padaug÷jo maždaug 3,1 proc. 2010 metais didžiausią procentinę iškvietimų dalį sudar÷

gyventojų pagalbos prašymai ūmių susirgimų ir būklių atvejais (73,9 proc.).

6. Visuomen÷s sveikatos steb÷senos duomenų analiz÷s sunkumai. Didžiausios problemos, su

kuriomis buvo susiduriama vykdant visuomen÷s sveikatos steb÷senos duomenų analizę, buvo

tai, kad n÷ra vieningos visuomen÷s sveikatos informacin÷s sistemos, n÷ra standartizuotų

steb÷senos įgyvendinimo metodikų, priemonių ir taisyklių. Rodikliai, pateikti centralizuotai

teikiamuose duomenų šaltiniuose, ne visada sutampa su gydymo ar kitų įstaigų pateikta

informacija visuomen÷s sveikatos biurams. Centralizuotai teikiamuose duomenų šaltiniuose

statistin÷ informacija daugeliu atvejų skelbiama tik Lietuvos ir apskrities lygiu. Trūksta

detalesnio psichikos ligų ir priklausomyb÷s ligų skirstymo rajono lygmenyje, taip pat išskiriant

pagal amžių, lytį, kad būtų galima rengti ir vykdyti tikslesnes prevencines programas rajono

lygmenyje. N÷ra teis÷s aktų, reglamentuojančių pareigą oficialiąją statistiką tvarkančioms

institucijoms teikti steb÷senos rodiklius visuomen÷s sveikatos biurams.

RASTŲ TRŪKUMŲ ŠALINIMO REKOMENDACIJOS

1. Tobulinti visuomen÷s sveikatos rodiklių rinkimo ir kaupimo sistemą, statistiškai reikšmingus

rodiklius detalizuoti rajono lygmenyje, pagal amžių, lytį ir t.t.

2. Inicijuoti nacionalinių teis÷s aktų pakeitimus, kurie reglamentuotų visuomen÷s sveikatos

rodiklių duomenų perdavimo visuomen÷s sveikatos biurams tvarką.

3. Vykdant visuomen÷s sveikatos priežiūrą Alytaus rajono savivaldyb÷je, prioritetin÷mis

visuomen÷s sveikatos sritimis laikyti:

− vaikų sveikatą (ypatingą d÷mesį skirti reg÷jimo, laikysenos sutrikimams, nutukimui);

− infekcinių ligų (ypač tuberkulioz÷s) prevenciją;

− psichikos sveikatos stiprinimą ir savižudybių prevenciją;

− neinfekcinių ligų (kv÷pavimo sistemos ligų, kraujotakos sistemos ligų, v÷žinių susirgimų)

prevenciją.

4. Ieškoti galimybių steb÷ti šachtinių šulinių geriamojo vandens kokyb÷s rodiklius ir raginti

gyventojus šalinti sveikatai kenksmingus veiksnius;

5. Stengtis išsaugoti gyventojams pirmin÷s sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas

ženkliai nepakitusias ir lengvai pasiekiamas.

6. L÷šas, skiriamas visuomen÷s sveikatos r÷mimo specialiosioms programoms, skirstyti

atsižvelgiant į vyraujančius sveikatos sutrikimus Alytaus rajono savivaldyb÷je, didesnį d÷mesį

kreipiant tikslin÷ms grup÷ms.

ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBöS VISUOMENöS SVEIKATOS STEBöSENOS 2009 … · 2015. 4. 9. ·...

Documents

Transcript of ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBöS VISUOMENöS SVEIKATOS STEBöSENOS 2009 … · 2015. 4. 9. ·...