ACDSee PDF Image.lad.lt/data/com_ladlibrary/563/274-275.pdf · 2013. 6. 14. · vi ur iZilirimi...
12
REGULAR ISSUE FEATURE THE MEDEA PROGRAM OPENING A WINDOW INTO NEW EARTH SCIENCE DATA By D. James Baker and Linda Zall ABSTRACT. In the early 1990s, the US environmental science, Intelligence, and Defense Communities came together in one of the largest declassification efforts ever undertaken. e collaboration was sparked by US Vice President Al Gore and US Central Intelligence Agency Director Robert Gates who saw the contribution that this unused global information could make to our understanding of Earth’s environ- ment. eir leadership led to the formation of a group named MEDEA, consisting of scientists representing a broad set of Earth science disciplines who were given access for the first time to highly classified data from the US Intelligence Community and the Defense Department. e new data led to deeper insights into Earth processes and more than doubled the existing ocean database. MEDEA’s later unique collaboration with intelligence agencies in Russia resulted in US-Russia Oceanographic Atlases that have been used for more than 20 years now. e MEDEA program also supported complementary research studies on key observational topics and analyzed the issues of climate treaty monitoring and verifying CO 2 emissions. e data revealed are still being used for time series and comparison with new measurements of global change. MEDEA’s Global Fiducial Data Network continues to monitor critical environmental parameters today. e MEDEA effort brought important new data on global change to the science community. It showed that national security systems acting in concert with civil and commercial remote-sensing systems and in situ measurements can signifi- cantly improve collection of critical environmental parameters. THE STAGE IS SET Oceanography and sister Earth science disciplines have always been data poor. And intelligence agencies by definition don’t share the data they collect. But the MEDEA program, launched in 1992, brought these communities together and provided new insights and a quantum leap in the amount of data available. We write this article having had the privilege of par- ticipating in the development of MEDEA from its beginning to its conclusion. To understand how this collaboration came about, we go back to 1960. At that time, the US National Reconnaissance Office (NRO) began flying photo- reconnaissance (spy) satellites in response to a growing desire of the US Intelligence Community for detailed photographic coverage of countries behind the iron curtain (Ruffner, 1995). Global data over countries of interest were collected, but by law, no data were collected over the United States. For an early history of the program, see Burrows (1987) and Richelson (1990). Civilian scientists coveted those data from the very beginning, but they remained behind closed doors. In 1978, President Jimmy Carter, on the advice of Science Advisor Frank Press, asked the Central Intelligence Agency (CIA) to set up a task force on declassification. But the agency decided that the time was not right, and no data were released (CIA, 1979). It was not until the early 1990s that real progress was made. In 1990, then Senator Al Gore asked the CIA and the NRO to consider releasing environmental infor- mation gleaned from classified data in a way that national security would not be compromised. Gore wanted to aug- ment civilian programs in Earth sciences and continued over the next two years to pursue his idea. At the same time, as the Cold War wound down, the CIA under Director Robert Gates was assessing new roles and missions for US intelligence in a post-Cold War world. Finally, in January 1992, the response from the CIA was cautiously positive, as Gates wrote to Gore saying, “I share your concern that we need to do more in this important area, and perhaps intelligence can play a greater role in the future.” In October 1992, a CIA-sponsored Environmental Task Force (ETF) was commissioned to conduct the first post-Cold War review of classified systems, data, and archives for their value in increasing our understand- ing of global climate change and other key environmental issues. At the same time, a Classification Review Task Force was established to consider the declassi- fication of satellite imagery from the earliest reconnaissance systems. Author Zall, as a CIA Officer, was tasked by DCI Gates to review the clas- sified systems to see if there was useful environmental information that might be released. Zall sought advice from the outside scientific community, bringing in Jeff Dozier, later co-chair of the ETF along with author Baker and Gordon MacDonald, to examine the data. e conclusion from their work and the two Oceanography | Vol.33, No.1 20
Transcript of ACDSee PDF Image.lad.lt/data/com_ladlibrary/563/274-275.pdf · 2013. 6. 14. · vi ur iZilirimi...
-
Lietuvos archeologijos draugija
Lietuvos istorijos institutas
Klaipcdos univcrsitetas
• •
VILNIUS 2009
-
v
Redaktoriq kolegija:
Dr. Andra Simnisk.yte (at!>. reuaJ..ton!) (Lielw'os iSlorijos inSlilL/laS, Vilnills)
Dr. Anna Bitner-Wr6blewska (Valstybinis archeologijos I12l1ziejLts VarslIl'Oje, Lel/kija)
Prof. dr. Rimantas Jankauskas (VilniaLts lInil 'ersitelas, Lietlll'Cl)
Prof. dr. Eugenijus Jovaisa (Vilniaus pedagoginis llIzil 'ersiletas, Lietlll'Cl)
Prof. dr. Vladimir Kulakov (RlIsijos archeologijos institlltas, Masha)
Prof. dr. Valter Lang (Tarlu unil 'ersitelas, ESlija)
Doc. dr. AJgimantas MerkeviCius (VilniaLts lInil'ersitetas, Lietlll'Cl)
Dr. Tomas Ostrauskas (Lietlll'os istolijos instillilas, Vilnills)
Dr. Gintautas RackeviCius (PiliL! tyrimo centras "LietLtI'os pi~vs", Vilnills)
Dr. Arnis Radins •
(Latl'ijos nacionalinis istorijos mllziejlls, Ryga)
Dr. Eugenijus Svetikas (Liellll'os istorijos instilulas, Vilnills)
v
Doc. dr. Valdemaras Simenas (LietLtI'os iSlorijos instillitas, Vilnills)
Dr. Vykintas Vaitkevicius (Klaipedos unil'ersilelas, Lietlll'a)
Doc. dr. Ilona VaskeviCiute (Lietul'os istorijos inSlilLtlaS, Vilnius)
Dr. Gintautas Zabiela (Klaipedos lInil 'ersitetas, Lietul'a)
Dovile Urbonaviciute (ats. sekrctorc) (Lietlll 'os istorijos institL/tas, Vilnills)
Zurnalas registruotas: EBSCO Publishing: Central and Eastern European Academic Source.
[SSN 0207-8694
European Reference Index for the Humanities (ERIH)
© Lietuvos istorijos institutas, 2009 © Straipsni4 autoriai, 2009
-
274
ARCHEOLOGICZNE KSIF;GI INWENTARZO-WE DAWNEGO PRUSSIA-MUSEUM. DIE
•• ••
ARCHAOLOGISCHENINVENTARBUCHER AUS DEM EHEMALIGEN PRUSSIA-MUSEUM. APXEOJIOflflIECKHE HHBEHTAPHblE KHHfH BblBIIIEfO MY3EJI «TIPYCCIDI». Aestiorum hereditas I (red. A Bitner-Wr6blew-ska). Olsztyn, 2008, 448 p.
Archeologiczne ksi~gi inwencarzowe clawnego Prus ia-Museum
Die archaologischen Invencarbucher aus clem ehemaligen PruSSIa-Museum
I
ApxeOnOfll'leCKlle IIHBeHTapHble KHIIrIl I T lOR I I 6blBwero MYJeR «npycclIJl~ IF R [ D I r
2008 met4 gruodzio 9 dienq Valstybiniame ar-cheologijos muziejuje Varsuvoje ivyko ispudingo avo poligrafine kokybe ir turiniu leidinio "Archeo-
logine buvu io "Pros ia" rnuziejau inventorine knygo " (Aestiorum heredita I) pristatyma . Gau us burys renginio sveci4 taip pat galejo ap-ziureti parodq "ISgelbeti buvu io "Pru ia" mu-
v
ziejaus inventoriai". Si i torija turi graiiq prie vi -tory, kuriq verta papa akoti.
2008 met4 vasario 28 dienq ortyno pilyje (Len-kija) vyko iSskirtines reikSme renginy , kirta tarp-tautiniam kulruriniam Lenkijos ir Rusijos Kalining-
v
rado ritie bendradarbiavirnui. Cia pirmq yk bu-vo atidaryta aukSciau rnineta parada. Atidarymo metu OlStyno valstybinis archyva iskilmingai per-dave Kaliningrado Istorijos ir meno muziejui kon-servuota ir atnaujinta buvu "Pro ia" muzie-jau KaraliauCiuje knygas. 14 gelbejimo nuo toles-nio laiko ir popieriaus "li81!" niokojimo i torija pra-idejo 2007 met4 pradZioje, kuornet jo buvo at-
vezto i OlStyno val tybinio archyvo konservavimo ir reprografijos dirbtuves. Sudetin81! konservavimo darb4 metu buvo sutvarkyti ir iV gelbeti inventori-nem knygoms priklau y 792lapai (1584 puslapiai) ar j4 fragmentai. Nustatyta, kad tai 13 knY81! daly.
RECE ZlJOS, ANOTAClJO , 01 KU lJOS
Dar dviej4 inventoriaus knY81! buvo isliky tik vir-veliai. Darbo eigoje inventorine knygo buvo ske-nuojamo pries ir po kon ervacijo . Vi i vie darbai buvo finansuoti Lenkijo Kulturos ir nacionalinio paveldo mini .. lesomi. Parodos Olstyne ati-darymui lenk4, vokieci4 ir ru 4 kalbomis buvo parengta knygele "ISgelbeta Ryt4 Pro ijos i torija. Archeologine buvusio "Prussia" muziejaus inven-toriau knygos". 10je buvo trumpai aptarta Rrt4 Pro-ijo archeologijo ir "Pru ia" muziejau Karaliau-
Ciuje i torija, buvu i4 . "4 likima II pa aulinio karo rnetai ir po jo. Vienas kyreli pa kirta knygtl kon ervavimo eigo ir t . rnetod4 apZvalgai. Taip pat trompai apZvelgtas inventorini4 knY81! turiny . Pabaigoje knygeles autoriai A Bitner-Wr6blewska, T. Nowakiewicz, A Rze zotarska-Nowakiewicz, W Wr6blew ki, M. Bogacz-Wal ka iVreiske minti, kad nikusi4 inventorini4 knY81! tolesnis publika-virna, archeologini4 radini4 identifikavirna naudojant archyviniu duomeni turet4 vykti vaisin-go tarptautinio moksli' bendradarbiavimo plot-rneje, iekiant atkurti buvu io "Pru ia" rnuziejaus paveldq, kuri toks svarbu Baltijo regiono ir viso Vidurio Europos archeologijo tyrinetojams.
Taigi knygele "Ocalona hi toria Pru W chod-nich. Archeologiczne k iygi inwentarzowe daw-nego Prussia-Museum" (Warszawa, 2008) tapo pirrnqja vag a didelio lauko arime. Cia aptariama trikalbi leidiny "Archeologine buvusio Prussia rnuziejaus inventorines knygo " (Ae tiorurn he-redita I) (01 ztyn, 2008) yra ta dideli tarptauti-nemi pajegomis uarta lauka. Knyga, kuri u-daryta is 447 puslapi4, yra isleista tar i rneno al-burna, todel ji yra ne tik ypatingai varbi publi-kacija archeologams, bet ir ispudinga bibliofilams. Kita vertu , Prussia rnuziejau inventorine e kny-go e iarnZinti radini4 pie viniai daugiau ia yra aukS-to kokybe grafiko pavyzdziai. Du Vimtai penkias-desimt publikuot4 lentele e inventorini4 knygtlla-P4 yra ne tik neikainojama archeologijo mokslo valtinis, bet taip pat pavyzdy , kokie grafiVkai ispii-dingi ir tikslUs turi buti 'en4 pieviniai. Deja, ke-nuoti knY81! lapai dainai yra fragmentiski, popie-riau kenkej4 ir dregmes sunaikintais pakrasciai ar net vidurine lapo dalimi.
Grizkime prie aptariamo knygos, kurio tek tai publikuoti viename puslapyje stulpeliai lenk4, vokieci4 ir ru 4 kalbomi , turinio. T. Nowakiewicz pristato archeologijo istorijo
-
rbai linio ati-uvo .. InJa. ven-Pru-• au-• • I 0
• lCZ,
rti, ka-[la
• ;10-lot-
o
~d
w-po la
• ,ta e-ti-ll-
lI-li-lS.
y-v s-s-i-
o •
1-
!-
:-
S
•
RECE ZIJOS,
Ryt4 Prli ijoje apybraiz,!, prasidedanci,! nuo XVI a. Simono Grunau darbo ir besibaigianci,! XX a. pirmosio pu e archeologiniais veikalais
~
ir a menybi4 veikla (II pasauliniu karu). Si studi-ja, kaip ir A. Rzeszotarskos-Nowakiewicz traip-nis apie "Prus ia" muziej4 KaraliauCiuje, yra trum-pi vadoveliai apie Ryt4 Prli ijo archeologij,! u vertinga informacija profe ionalams, studentam bei megejam . Darbai papildyti idomia ikonogra-fine medZiaga. Pavyzdziui, publikuojami Karaliau-ciau pilie planai su nurodyta "Prussia" muzie-jaus vieta joje (is OlStyno valstybinio archyvo byI4).
A. Bitner-Wr6blewska pateikia "Pru ia" mu-ziejau kolekcijo likimo apZvalg,! (1943-2008). Sis straipsnis tarsi vaizdingas detektyvo aprasymas apie tai, koki likim,! patyre "Pru sia" kolekcijos dalys bei archyva Vokietijoje, Lenkijoje ir Kali-ningrado srityje. Tekstas taip pat labai naudinga tiems, kuriem varbu, kur ir kokia medziaga yra
~ . augoma SlUO metu.
VokieCi4 archeolog4 Ch. Reich ir W. Menghin straip nis supazindina u "Pru ia" rinkinio dali-mi saugoma Berlyne, Priesistores ir ankstyvosios i torijos muziejuje. Taip pat pateikiama idomi me-dziaga apie muziejau rinkinio likim,! karo ir po-kario metai ,remianti Vokietijoje islikusiais ra-~ytiniais saltiniais. Suintere uota skaitytoja cia ra trump,! "Pru ia" rinkinio inventorizavimo i -tem4 aptarim,!. Tarptautinio mokslinink4 bendra-darbiavimo svarbos pavyzdys - Ch. Reich ir W Menghin darbe pateikti palyginimai i~ gelbet4 inventorini4 knyg4 turinio u Berlyne saugomai buvu io "Pru sia" muziejau radiniais ir archyvai . Aptarta medZiaga i~ paminkl4 buvu i4 Pokirben, Klein Puppen, Daumen, Schul tein vietovi4.
Kaliningrado Istorijo ir dailes muziejaus dar-buotojas A. Valujev upazindina su sudetinga ,Pru sia" rinkini4 (tarp j4 ir inventorini4 kny~), Liku i4 po karo Kaliningrade, gelbejimo istorija Ka-raliauciau pilie griuve iuo e ir III forte Quednau. Autoriu ¥iningai pabreze, kad jau nuo devintojo praejusio amziaus desimtmeCio ieskota les4 inven-torinem knygom re tauruoti, taciau tas darba at-liktas tik 2007 metai lenk4 peciali 14 darbo ir fi-nansavimo deka.
Knygoje e ama teksto, kuriame patys kon er-vatoriai - M. Bogacz-Wal ka ir A. Ulewicz - pri-tato inventorini4 knyg4 blikly pries kon ervavi-
m,!, j4 unykimo prida ti bei konservacijos pro-
275
ces,! ir metodus. Fotofik acija parodo kontra t'! tarp pirmines knyg4 blikle ir atliku visu darbu konservacijos dirbtuvese. Autoriai pateikia kiek-vienos knygos islikimo blikle apra ~yrn,!, isliku ia dokumentuo e data ar numeracij'!.
Paskutini traip ni ,kuri kartu paraSe A. Bitner-Wr6blewska, T. Nowakiewicz A. Rzeszotarska-No-wakiewicz, W Wr6blew ki, yra kirtas inventorini4 kny~ turinio analizei, si4 kny~ sugriZimo i moks-liny vartosen,! svarbai nusviesti. Autoriai atliko di-dZiuli darb,! rekonstruodami ta kny~ vieta , ku-rioje irasai neisliko arba nei kaitomi. lie ie ~kojo kny~ piesiniam analogij4 ne tik publikacijose, bet ir kituose archyviniuo e dokumentuose. PavyzdZiui, Moziirijos tau14 krau tymo i laikotarpio medzia-go rekonstrukcijai naudojo duomenis is F lakob-sono kartotekos. Desirnt kny~ isliko su datomi : ankstyviau ia u 1880-1893 me14 ira ~ ai ,0 velyviau-ia u 1938 m. data. Kito datuoto 1887,1894,1903,
1907, 1909, 1910, 1923, 1928 metais. Siose knygo e daugiausia nupie ~ti ir apra ~yti radiniai is Moziiri-jo ir Sembo pu ia alio. Tarkim, visa knyga Nr. 1 (pradeta 1894 m., 0 tysta 1928 m.) buvo skirta Dau-menrrumiany kapinyno radiniam . Deja, nedaug e ama zini4 apie buvu io Klaipedo kra~to radi-nius. Artimiausi lietuviskoms sritims yra radiniai is Rasytes Kursi4 Nerijoje, Ragaines ir Linkiin4 bu-vu ioje Tilze ap krityje, kurie aprasyti knygoje Nr. 9 (1938 m.), apemu ioje daugeli chronologi~kai ir geografiskai ivairi4 Rytpriisi4 radimvieci4. Autoriai, identifikavy tam tikro parninklo medzia-g,! knygoje, glau tai pateikia jo tyrinejim4 i torij,!, aptaria medZiagos literatliroje publikavimo apim-ti. Autoriai pa kyre daug avo atido ir kruop~tumo skaitydami daZnai unkiai izilirimus rankras-Ciu . Publikuoto e inventorini4 kny~ lentele e ne vi ur iZilirimi blankli uZrasai, todel straip nyje pa-teikiarni komentarai ir lenteli4 apraSai yra labai ver-tingi, aiskinantis inventori4 turini.
Sulaukus tokio visapusi~ko leidinio, kaip Cia ap-tartasi , reikia padekoti autoriams bei leidejams, kad tarptautinio bendradarbiavimo, geranori~kumo ir profesionalumo deka i moksliny apyvart'! gri-zo varblis RY14 Baltijo regiono archeologijos saJ-tiniai. Tikekime , kad liku ioji inventori knyg4 lenteli4 dalis taip pat netruku bus prieinama u-intere uotam skaitytojui. Linkime, kad kiti ,,Ae tio-rum heredita " tomai blit4 verti pirmojo!
•
Rasa B E-ROWELL
