A Guide to Formulating Degree Programme profiles
Transcript of A Guide to Formulating Degree Programme profiles
1
EUROPOS KREDITŲ PERKĖLIMO IR KAUPIMO SISTEMOS (ECTS) NACIONALINĖS KONCEPCIJOS
PARENGIMAS: KREDITŲ HARMONIZAVIMAS IR MOKYMOSI PASIEKIMAIS GRINDŽIAMŲ STUDIJŲ
PROGRAMŲ METODIKOS KŪRIMAS BEI DIEGIMAS
VP1-2.2-ŠMM-08-V-01-001
-- PPaatteeiikkiiaammaass 22001100 mmeettaaiiss mmeettaaiiss iiššlleeiissttooss kknnyyggooss AA TTuunniinngg gguuiiddee ttoo
ffoorrmmuullaattiinngg DDeeggrreeee pprrooggrraammmmee ddaalliieess nneeooffiicciiaalluuss,, nneerreeddaagguuoottaass
vveerrttiimmaass;;
-- VVeerrttiimmaass aattlliikkttaass ggaavvuuss TTuunniinngg EEdduuccaattiioonnaall SSttrruuccttuurreess iinn tthhee WWoorrlldd
ssuuttiikkiimmąą;;
-- PPaarreennggttaass vviissooss kknnyyggooss ooffiicciiaalluuss vveerrttiimmaass bbuuss ppaattaallppiinnttaass iinntteerrnneettoo
ssvveettaaiinnėėjjee hhttttpp::////wwwwww..eeccttss..ccrr..vvuu..lltt//NNaauuddiinnggaa__iinnffoorrmmaacciijjaa ;;
-- KKnnyyggooss aanngglliišškkąąjjąą vveerrssiijjaa ggaalliimmaa rraassttii aaddrreessuu
hhttttpp::////wwwwww..eeccttss..ccrr..vvuu..lltt//NNaauuddiinnggaa__iinnffoorrmmaacciijjaa
3
TTuunniinngg pprroojjeekkttaass
SSttuuddiijjųų pprrooggrraammooss pprrooffiilliiųų rreennggiimmoo vvaaddoovvaass
pprrooggrraammooss kkoommppeetteenncciijjųų iirr ssttuuddiijjųų ssiieekkiinniiųų ppaaggrriinndduu
5
Kompetencijų ugdymo ir pripažinimo projektas (CoRe)
SSttuuddiijjųų pprrooggrraammooss pprrooffiilliiųų rreennggiimmoo vvaaddoovvaass
pprrooggrraammooss kkoommppeetteenncciijjųų iirr ssttuuddiijjųų ssiieekkiinniiųų ppaaggrriinndduu
Jenneke Lokhoff ir Bas Wegewijs (Nuffic)
Katja Durkin (UK NARIC)
Robert Wagenaar, Julia Gonzàlez, Ann Katherine Isaacs,
Luigi F. Donà dalle Rose andMary Gobbi (TUNING)
Leidėjai
Bilbao, Groningen ir The Hague, 2010
6
Kompetencijų ugdymo ir pripažinimo projektas (CoRe - Compatences in Education and
Recognition Project)
Kompetencijų ugdymo ir pripažinimo projektas (CoRe) buvo remiamas
per Europos Komisijos Generalinio švietimo ir kultūros direktorato
vykdomos Mokymosi visą gyvenimą programos (LLP), Erasmus
paprogrames, daugiašalius projektus.
Šiame leidinyje išsakomas tik autorių požiūris, Europos Komisija
neatsako už šiame leidinyje pateikiamos informacijos panaudojimą.
© Nuffic / TUNING Association
Aukštojo mokslo institucijos gali testuoti ir naudoti šiame leidinyje
publikuojamus duomenis, nurodžiusios šaltinį, iš kurio jie paimti.
Be išankstinio leidėjo sutikimo jokia šio leidinio dalis, taip pat ir viršelio
dizainas, negali būti perspausdinta, saugoma ar perduota bet kokia
forma ir bet kokiu būdu: elektroniniu, cheminiu, mechaniniu, optiniu,
įrašant ar kopijuojant.
© Publicaciones de la Universidad de Deusto
Apartado 1 - 48080 Bilbao
e-mail: [email protected]
ISBN: 978-84-9830-375-9
Depósito legal: BI - 3.354-2010
Impreso en Espańa/Printed in Spain
7
CCooRRee 22 pprroojjeekkttoo kkoommaannddaa
Nacionaliniai akademinio pripažinimo ir informacijos centrai (NARIC’s)
Archimedes Foundation (Estijos NARIC)
- Gunnar Vaht
Centre international d’études pédagogiques - CIEP (Prancūzijos NARIC)
- Claudia Gelleni - Françoise Profit
Centrum pro studium vysokého školství - CSVS (Čekijos NARIC)
- Stepánka Skuhrová
Nyderlandų tarptautinio bendradarbiavimo aukštąjame moksle organizacija – Nuffic (Olandų
NARIC)
- Lucie de Bruin - Marianne Cox - Susanne Feiertag - Hendrik Jan Hobbes - Jenneke Lokhoff - Bas Wegewijs
Jungtinės Karalystės NARIC
- Cloud Bai-Yun - Kate Bellamy - Chris Lyons - Katja Durkin
Nederlands Vlaamse Accreditatie Organisatie - NVAO (Nyderlandų flamandų
akreditacijos organizacija)
- Axel Aerden
8
Tuning švietimo struktūros pasaulyje
Tuning proceso koordinatoriai:
Robert Wagenaar (Groningeno universitetas) ir Julia Gonzalez (Deusto universitetas, Bilbao)
Tuning dalykinių krypčių koordinatoriai:
- Istorija: Ann Katherine Isaacs (Pizos universitetas) - Slauga: Mary Gobbi (Sauthamptono universitetas) - Fizika: Luigi F. Donà dalle Rose (Paduvos universitetas)
Partneriai 1
- Oulu universitetas, Suomija – Istorijos fakultetas - Seija Jalagin
- Tulūzos universitetas, Prancūzija - Istorijos fakultetas - Jack Thomas
- Karadenizo technikos universitetas, Turkija – Menų ir mokslų fakultetas - Kenan Inan
- Bukarešto universitetas, Rumunija – Fizikos fakultetas – Laura Tugulea
- Radboud Nijmegen universitetas, Olandija – Mokslų fakultetas - Hay Geurts
- Londono imperatoriškasis koledžas, Jungtinė Karalystė – Fizikos departamentas –
Gareth Jones
- Gento universitetų asociacija, Belgija – Slauga - Frederik de Decker
- VIA universiteto koledžas, Danija – Sveikatos mokslų fakultetas – Birgitte Hindsgaul,
Inger-Margrethe Jensen ir Kirsten Mathiesen Bjerg
CoRe 2 projekto koordinavimas
Jenneke Lokhoff - Nuffic
Bas Wegewijs - Nuffic
Katja Durkin - UK NARIC
1 Istorijos dalyko kryptis dėkoja CLIOHWORLD ir CLIOHRES kolegoms, kurie išbandė pirmąjį vadovo projektą ir suformulavo studijų programos profilius, – Potsdamo, Golvėjus, Vilniaus, Maltos, Kipro, Koimbros, Klužo-Napokos, Sučavos, Vakarų Anglijos (Bristolio) ir Maskvos valstybiniam regioniniam universitetui.
9
TTuurriinnyyss
Pratarmė................................................................................................. 11
Įvadas..................................................................................................... 15
1 skyrius – Studijų programos profilis Bolonijos proceso
kontekste...............................................................................................
19
Bolonijos paradigma........................................................... 19
Studijų programos profilis................................................. 20
Programos kompetencijos ir programos studijų
siekiniai...............................................................................
21
Europos, nacionalinė ir dalykinės krypties sąranga....... 23
Išvados................................................................................. 25
2 skyrius – Studijų programos profilio modelis ir instrukcijos........ 27
Modelis................................................................................ 27
Kaip naudoti modelį…………..........………………………... 29
3 skyrius – Žodynas.............................................................................. 51
11
PPrraattaarrmmėė
Tuning „Studijų programos profilių, grindžiamų kompetencijomis ir studijų siekiniais,
rengimo vadovas“ – tai sėkmingo Tuning tinklo ir ENIC / NARIC‘ų pripažinimo
ekspertų (Europos informacijos centrų tinklo Europos regione ir Nacionalinio
akademinio pripažinimo ir informacijos centrų Europos Sąjungoje) bendradarbiavimo
rezultatas. Šios organizacijos kartu dirbo CoRe 2 projekte – Kompetencijų ugdymas ir
pripažinimas 2.
Nors CoRe 2 projektas buvo vykdomas pastaruosius 2 metus, jis turi ilgesnę
priešistorę, kurios šaknys yra Tuning Europos švietimo struktūrų derinimo projekte,
kurį 2000 metais pradėjo grupė Europos aukštojo mokslo institucijų. Tuning projekto
tikslas buvo prisidėti prie pagrindinių Bolonijos proceso tikslų, pakeičiant tradiciškai
vyravusius laipsnius į bakalauro ir magistro laipsnius ir pertvarkant į šiuos laipsnius
vedančias studijų programų loginius ryšius. Tuning projektai siekė įgyvendinti
Bolonijos procesą universitetiniame lygyje ir didžiausią dėmesį skyrė skaidrumui bei
bendros kalbos, kuria aprašomos aukštojo mokslo programos, vystymui, tačiau ne
mažiau rūpinosi sustiprinti palyginamumą ir skatinti jų tarptautinį pripažinimą.
Todėl nenuostabu, kad šie Tuning projektų tikslai kėlė susidomėjimą bei skatino
Europos Komisiją ir Europos Tarybą / UNESCO bei Europos tinklus, atsakingus už
mokslinių ir profesinių kvalifikacijų pripažinimą NARIC / ENICus, – atidžiai stebėti
Tuning veiklą. Iki šio dešimtmečio vidurio Tuning dirbo įgyvendindama naujas ir
radikalias permainas švietimo programų apraše. Studijos, po kurių suteikiamas
bakalauro ar magistro laipsnis, jau nebebuvo aprašomos vien tik pagal turinį. Jos
buvo pradėtos planuoti pagal studijų programos profilį, kuriame būdavo pateikiamas
kompetencijų ir studijų siekinių aprašas. Programų struktūra turėtų būti tokia, kad
didžiausias dėmesys būtų skiriamas ne įdedamoms žinioms, o rezultatui, ji turėtų
pabrėžti ne tai, ko studentas buvo mokomas, o tai, ką jis išmoko ir sugeba padaryti.
Tuning projektuose nuo pat pradžių buvo aiškinama, kad toks požiūris būtų
sėkmingas tik tuomet, jei jis galėtų būti pritaikytas praktikoje, ir kad reikėtų pagerinti
12
rezultatus pabrėžiančius kvalifikacijų aprašus, nes tai leistų pagerinti pripažinimo
procedūras išvengiant subjektyvumo. Tik pripažinėjai galejo nurodyti, koks turėtų būti
programos profilio aprašas, kad kvalifikacijas būtų lengviau pripažinti.
Britų ir olandų ENIC / NARIC‘ai nusprendė priimti iššūkį, tapti partneriais ir kartu su
Tuning spręsti šią problemą.
Iš pradžių CoRe 1 projekto tikslas buvo nustatyti, ar studijų programos profilis yra ta
priemonė, kuri galėtų būti naudojama pripažinimui šalia kitų įrodymų, pavyzdžiui,
diplomų, akademinių pažymų ir diplomų priedėlių. Vykdant pirmą projektą tapo aišku,
kad informacija iš tikrųjų buvo perspektyvi ir labai svarbi priėmimo komisijos
darbuotojams bei kvalifikacijos vertintojams. Tačiau universitetai labai skirtingai
aprašinėjo kompetencijas ir studijų siekinius – jų aprašai įvairavo nuo trumpo
bendrojo pobūdžio teiginių sąrašo iki išsamaus aprašymo, užimančio kelis puslapius.
Todėl tikslinės grupės negalėjo jų naudoti kaip tarpusavyje susijusių ir suderintų
informacijos šaltinių.
Dėl šios priežasties 2008 metų pradžioje buvo pradėtas antrasis projektas – CoRe 2,
kurio pagrindinis tikslas buvo parengti vadovą, kuriame būtų pateikti nurodymai, kaip
nuosekliai aprašyti studijų programos profilio kompetencijas ir studijų siekinius, ir tai
iliustruoti pavyzdžiais. Dėl projekto pobūdžio tikslinė grupė buvo išplėsta iki aukštųjų
mokyklų, atsakingų už studijų programos profilių rengimą, ir kitų suinteresuotų šalių,
tokių kaip akreditavimo įstaigos. Šis Tuning vadovas yra šio projekto rezultatas.
Dabar norėčiau tarti keletą dėkingumo žodžių tiems, kurie prisidėjo prie Core 2
projekto ir be kurių šis projektas niekada nebūtų pavykęs. Esu dėkinga Core 2
projekto komandai už jos sunkų darbą, kurį vainikavo galutiniai rezultatai: Tuning
ekspertams, Olandijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Čekijos ir Estijos ENIC /
NARIC pripažinimo ekspertams ir Olandų flamandų akreditacijos organizacijos
ekspertams. Dėkoju ir oficialiems bei neoficialiems partneriams už jų vertingą indėlį ir
atsidavimą Core 2 projektui ir jo tikslams. Norėčiau padėkoti Core 2 koordinavimo
komandai už pasiaukojamą ir veiksmingą projekto valdymą. Be to, esu dėkinga
vadovo redaktoriams ir visiems tiems, kurie dalyvavo tobulinant galutinį jo variantą.
Ne mažiau esu dėkinga Europos Komisijos Erasmus Mokymasis visą gyvenimą
13
programai ir visiems partneriams už šio projekto svarbos pripažinimą ir finansinę
paramą.
Tikiuosi, kad šis vadovas, kaip praktinė studijų programos profilių kūrimo ir
programos kompetencijų bei jos studijų siekinių formavimo priemonė patenkins
poreikius tų, kurie dalyvauja studijų turinio keitimo į studijų siekinius procese.
Didesnis tokios programos skaidrumas tikrai palengvins pripažinimo procesą. Manau,
kad toks vadovas padės panaikinti judumo kliūtis ir užtikrins netrukdomas tolimesnes
studijas ir įsijungimą į darbo rinką.
Lucie de Bruin
Olandų ENIC / NARIC vadovė
15
ĮĮvvaaddaass
Šio Tuning vadovo paskirtis – pateikti aiškias studijų programos profilių rengimo gaires. Tai
apima pagrindinių programos kompetencijų apibrėžimą/nustatymą ir tinkamų studijų
programos studijų siekinių formavimą.
Ši nauja priemonė padeda įgyvendinti Bolonijos ir Tuning procesų tikslus, rengiant aukštojo
mokslo studijų programas. Ji skirta visiems, kuriantiems studijų programas ir pagal jas
dėstantiems. Vadove pateikiamas studijų programos profilio rengimo modelis.
Studijų programos profilis yra labai trumpas, maždaug dviejų puslapių, dokumentas, kuris
perteikia svarbiausią informaciją apie konkrečias studijų programas. Jis nurodo programos
vietą akademinių disciplinų ar teminių studijų kontekste.
Profilis patikslina studijuojamo dalyko arba studijų kryptis, nustato lygį (pirma, antra ar trečia
pakopa) ir nurodo ypatybes, kurios skiria jį nuo kitų panašių programų. Studijų programos
profilis, pasitelkdamas kompetencijas ir studijų siekinius, apibūdina, ką absolventas sužinos,
supras ir sugebės daryti sėkmingai baigęs programą. Profilis išaiškina, ko galima tikėtis iš
absolventų, vertinant pagal užduotis, kurias jie pasirengę atlikti, jų patirties lygį ir
įsipareigojimus, kuriuos jie gali prisiimti.
Tinkamo studijų programos profilio rengimas reikalauja bendro darbo, o deramas jo
aprašymas tikrai užtikrins geresnį tikslaus studijų programos pobūdžio supratimą ir todėl
padės geriau koordinuoti pačią studijų programą.
Studijų programos profilis gali būti atskiras dokumentas, pavyzdžiui, kaip informacijos
priemonė, įtraukta į aukštosios mokyklos studijų katalogą. Taip pat jis gali būti diplomo
priedėlio dalimi. Studijų programos profilis, įtrauktas į diplomo priedėlį 4.2 punktu,
pasitarnauja kaip svarbus pripažinimo elementas. Jis padidina diplomo priedėlio naudą, nes
leidžia skaitytojui geriau suprasti konkrečią studijų programą, kurią absolventas baigė, – taip
absolventui tampa lengviau įsilieti į darbo rinką ar tęsti studijas.
16
Kas gali naudotis studijų programos profiliu?
Nors šis vadovas skirtas aukštojo mokslo institucijų darbuotojams, kurie ketina parengti
studijų programos profilį konkrečiai programai, pats studijų programos profilis tarnauja
platesnei auditorijai.
Studijų programos profilis gali būti naudojamas kompetentingos pripažinimo institucijos
(pavyzdžiui, priėmimo komisijos narių), siekiant įvertinti kvalifikaciją, nes jis suteikia vertingos
papildomos informacijos greta akademinės pažymos ir diplomo priedėlio.
Studentai studijų programos profilį gali naudoti kaip orientacijos priemonę rinkdamiesi
studijas ir siekdami įgyti kompetencijų. Darbdaviai taip pat turi naudos iš studijų programos
profilio teikiamos papildomos informacijos apie absolvento baigtą programą, apie jo įgytas
kompetencijas ir pasiektus studijų siekinius. Be to, informacija, kurią studijų programos
profilis suteikia apie programą taip pat gali būti vertinga institucijoms, siekiančioms
bendradarbiavimo su kitomis institucijomis.
Studijų programos profilis, ypač F sekcija (studijų siekiniai), taip pat gali būti naudingas norint
akredituoti programą, nes atliekant akreditavimo procedūras Europoje vis daugiau dėmesio
skiriama studijų programos lygmens studijų siekiniams.
Vadovo struktūra
Pirmame skyriuje aptariamas kontekstas, reikalaujantis aprašyti studijų programas pagal
sutartą formatą. Jame trumpai aprašomi Bolonijos ir Tuning procesai, kurie yra susiję su
Europos aukštojo mokslo erdvėje (EAME) vykstančiais pokyčiais. Taip pat jame aptariama
šių procesų svarba dėstytojams, studentams, akreditavimo organizacijoms ir agentūroms,
pripažinimo įstaigoms ir darbdaviams. Be to, paaiškinama, kaip studijų programų aprašymas
pagal studijų programų profilius padeda formuoti į studentus orientuotą ir rezultatais
grindžiamą požiūrį į aukštąjį mokslą.
Antrame skyriuje pateikiamas studijų programos profilio kūrimo modelis (2.1) ir nurodomos jo
pildymo gairės (2.2). Jame galima rasti išsamios informacijos apie tai, kaip suformuluoti
studijų programos kompetencijas ir studijų siekinius. Modelis sukurtas pagal profiliui skirtą
standartinį formatą. Jį sukūrė tarptautiniai ekspertai, išbandė universitetai, studijų ekspertai ir
pripažinimo institucijos. Modelis pirmiausia ir daugiausia skirtas padėti apibūdinti esamas
17
studijų programas. Tačiau jis taip pat bus naudingas ir norintiems rengti naujas programas.
Šiam tikslui skirtos rekomendacijos pateikiamos pirmame priede.
Trečiame skyriuje pateikiamas terminų žodynas. Daugelis šio vadovo pagrindinių terminų
vartojami įvairių šalių pedagoginėse ir disciplinų kontekstuose, tačiau suprantami jie labai
skirtingai. Dėl šios priežasties nutarta konkrečiai nurodyti, kaip kiekvienas terminas turi būti
suprantamas šiame leidinyje. Dažnai būtina pasirinkti vieną reikšmę iš kelių esamų, tai daryti
reikia net angliškai kalbančioje aplinkoje. Pagrindiniai terminai, šiame vadove pateikiami
pirmą kartą, paprastai yra aptariami. Tačiau bet kokiu atveju rekomenduojama pasitelkti
žodyną, siekiant išaiškinti, kas jais pasakoma būtent šiame leidinyje, kad būtų užtikrinta
galimybė palyginti sukurtus studijų programų profilius ir jų skaidrumas.
Šie trys skyriai papildyti trimis priedais. Kaip minėta anksčiau, pirmame priede pateikiama
informacija apie profilio panaudojimą, rengiant naujas studijų programas. Antrame priede
pateikiamas naujausias bendrųjų kompetencijų sąrašas, parengtas Tuning proceso metu.
Trečiame priede pateikiami 9 studijų programų profilių pavyzdžiai. Profiliai yra išgalvoti,
tačiau pagrįsti partnerių pateiktais realaus gyvenimo pavyzdžiais. Kiekvieną profilį sudaro
trys viena po kitos einančios aukštojo mokslo pakopos (bakalauro, magistro, daktaro) ir trys
dalykų kryptys – istorija, fizika ir slauga. Šios kryptys pasirinktos dėl medžiagos, skirtos
tiems, kurie nori rengti šių ir kitų dalykinių krypčių studijų programos profilius, įvairumo, be to,
jos yra humanitarinių, gamtos mokslų bei reglamentuojamų profesijų pavyzdys.
CoRe projektai
Vadovas buvo sukurtas antrojo projekto (CoRe 2) „Projektas Kompetencijoms švietime ir
pripažinime“. Finansiškai jį rėmė Europos Komisijos „Mokymosi visą gyvenimą programa.“
Vadovas buvo parengtas derinant Tuning ekspertų ir ENIC-NARIC tinklų atstovų darbą,
bendradarbiaujant su Olandų flamandų akreditacijos organizacija ir testavimo grupėje
dalyvavusiais universitetais .
Projekto tikslas:
1. parengti studijų programų profilio modelį ir pateikti instrukcijas, nurodančias, kaip jį
užpildyti;
2. nurodyti gaires, kuriomis vadovaujantis būtų galima apibūdinti studijų siekinius; ir
3. sukurti terminų žodyną, kad būtų užtikrintas žodžių vartojimo nuoseklumas.
18
Šie tikslai buvo keliami atsižvelgiant į ankstesnio projekto, CoRe 1, rezultatus. Projekte CoRe
1 buvo analizuojami universitetų pateikti kompetencijų ir studijų siekinių rinkiniai. Pastebėta,
kad daugelis pateiktų teiginių neatitiko minimalių aiškumo ir skaidrumo reikalavimų dėl to
kaip jie buvo suformuluoti ir pateikti. Todėl pripažinimo tikslams jų nauda buvo ribota. Ilgainiui
buvo prieita prie išvados, kad skubiai reikalingos studijų programų profilių rengimo,
programos kompetencijų rašymo ir studijų siekinių aprašo gairės. CoRe 2, antrojo etapo
projektas, priėmė šį iššūkį ir parengė šį vadovą.
Šis vadovas – tai įgaliotų pripažinimo įstaigų, aukštojo mokslo institucijų ir aukštojo mokslo
ekspertų grupės darbas, kuris buvo patikrintas praktiškai. Tikimasi, kad jis bus naudingas
mums visiems bendrai stengiantis paskatinti teigiamas naujoves ir didinti aukštojo mokslo
skaidrumą tiek Europoje, tiek visame pasaulyje.
Daugiau informacijos apie projektą galima rasti CoRe projektų interneto svetainėje:
www.core-project.eu.
19
-- 11 sskkyyrriiuuss -- SSttuuddiijjųų pprrooggrraammooss pprrooffiilliiss BBoolloonniijjooss pprroocceessoo kkoonntteekkssttee
Bolonijos paradigma
47 šalys, kurios pasirašė Bolonijos deklaraciją, sutarė įgyvendinti į studentus orientuotas,
siekiniais pagrįstas ir skaidrias aukštojo mokslo programas, skirtas trims viena po kitos
einančioms pakopoms: bakalauro, magistro ir daktaro. Siekiant palengvinti šį procesą buvo
sukurta tam tikrų priemonių.
Į studentus orientuotos programos reikalauja paradigmos kaitos, taigi ir akademinių
darbuotojų, atsakingų už studijų programų kūrimą ir teikimą, mąstymo pokyčių. Tai sakydami
turime galvoje, kad studijų programos turėtų būti kuriamos, atsižvelgiant į siektinus
rezultatus. Šiuo metu dauguma studijų programų yra sukurtos tradiciškai. Tokios programos
gali būti laikomos „sąnaudomis pagrįstomis“ ir „orientuotomis į darbuotojus“. Šiose
programose vis dar pabrėžiami asmeniniai akademinio personalo interesai arba dabartinis
studijų organizavimas. Perėjimas prie programų, orientuotų į studentą, atitinka visame
pasaulyje vykstantį švietimo naujovių procesą, siekiant, kad aukštųjų mokyklų studijų
programos ir „kvalifikacijos“ (mokslo laipsnio diplomai arba atestatas, teikiamas užbaigus
programą) atitiktų tikslus ir tie tikslai būtų joms tinkami. Vadinasi, mokymosi proceso
rezultatai turėtų atitikti ne tik programos tikslus, bet ir studentų bei visuomenės poreikius ir
lūkesčius, siekiant užtikrinti užimtumą, asmeninį tobulėjimą ir piliečių teises.
Į studentus orientuotos studijų programos turi būti sukurtos taip, kad besimokantieji ugdytų
ypatingas kompetencijas, laikomas naudingomis ir būtinomis akademinėje, universitetinėje ir
/ ar neuniversitetinėje srityse. Patikrinami rezultatai aprašomi naudojant studijų siekinius ir
kreditus. Studijų siekiniai patvirtina kompetencijos, įskaitant žinių, kurias studentas įgis,
apimtį, lygį ar standartą. Tikslus atskiram dalykui arba visai programai skiriamų kreditų
skaičius rodo, kiek laiko besimokančiajam paprastai reikia studijų siekiniams pasiekti.
Sėkmingą šių studijų siekinių įsisavinimą galima patikrinti baigus pavienį dalyką ir / arba
studijų programą.
20
Studijų programos profilis
Į studentus orientuotoje aplinkoje labai svarbu, kad mokymosi procesas būtų skaidrus.
Studentai turi iš anksto aiškiai žinoti, ką kiekviena studijų programa apima ir kokių rezultatų iš
jos galima tikėtis. Absolventai turi gebėti parodyti kitiems, kokių kompetencijų jie įgijo
studijuodami.
Studijų programos profilis leidžia glaustai ir sutelktai išreikšti ir perduoti svarbiausius aukštojo
mokslo studijų programos rezultatus, todėl galima teigti, – jei laikomasi šiame vadove
esančių nurodymų, – kad jis yra svarbiausia komunikacijos, skaidrumo bei pripažinimo
priemonė.
Studijų programos profilis peržengia teiginio, kad absolventas įgijo tam tikro dalyko laipsnį,
ribas. Iš tiesų, kiekviena studijų programa turi savo specifiką ir remiasi plačiai naudojamais
kontroliniais parametrais vienai ar kelioms dalyko kryptims, o taip pat specifiniais elementais,
būdingais ją siūlančiai aukštojo mokslo institucijai. Šie specifiniai elementai gali būti sąlygoti,
pavyzdžiui, institucijos misijos ir fakulteto, mokyklos ar katedros ypatingų privalumų ar
krypties, o dažnai ypatingų apribojimų ir galimybių, nulemtų nacionalinės švietimo sistemos
arba vietos ar regiono ekonomikos.
Studijų programos profilis yra rengiamas kompetentingų asmenų grupės, įskaitant personalo
narius, administratorius ir aprašomos programos studentų atstovus. Studijų programos
profilis turi būti labai glaustas ir labai aiškus, vadinasi, kiekvienas žodis turi būti pasvertas, be
to, jis turi būti gerai apsvarstytas. Studijų programos profilį sudaro septyni įrašai: pagrindinis
įrašas ir šeši papildomi:
• Paskirtis
• Bruožai
• Profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės
• Studijų metodai
• Programos kompetencijos
• Programos studijų siekinių sąrašas
21
Programos kompetencijos ir programos studijų siekiniai
Svarbiausias studijų programos profilio įrašas, gerinantis programos skaidrumą, –tikslus
programos kompetencijų ir programos studijų siekinių apibrėžimas. Šie dalykai, trumpai
žemiau aprašyti, o išsamiau aptariami kito skyriaus E ir F skirsniuose.
Šiame vadove atskiriamos kompetencijos ir studijų siekiniai:
Kompetencija – mūsų vartojama prasme – yra savybė, gabumas,
sugebėjimas, įgūdžiai, įgyti studentų ir jiems priklausantys.
Studijų siekiniai yra išmatuojami mokymosi patirties rezultatai,
leidžiantys mums nustatyti, kokia apimtimi / kokiu lygiu / pagal kokį
standartą buvo suformuota ar sustiprinta kompetencija. Studijų siekiniai
nėra unikalios kiekvieno studento savybės. Jie leidžia aukštojo mokslo
institucijoms įvertinti, ar studentai išsiugdė savo kompetencijas iki
reikalaujamo lygio.
PROGRAMOS KOMPETENCIJOS
Kiekvienas profilis yra pagrįstas pagrindinėmis kompetencijomis, kurias
besimokantysis turi išsiugdyti, atsižvelgdamas į studijų programą. Šiame vadove
„kompetencija“ apibrėžiama kaip visas spektras gebėjimų ir sugebėjimų – nuo
grynai teorinių / metodologinių iki profesinių žinių ir įgūdžių. Tai atsispindi kitame
apibrėžime, kuris buvo sukurtas atsižvelgiant į Tuning procesą:
Kompetencijos – tai dinamiška kognityvinių ir metakognityvinių įgūdžių,
žinių ir sampratų, tarpasmeninio bendravimo, intelektinių ir praktinių
įgūdžių bei etinių vertybių visuma. Visų studijų programų paskirtis –
skatinti šias kompetencijas. Kompetencijos yra ugdomos visuose
dalykuose ir vertinamos įvairiuose programos etapuose. Kai kurios
kompetencijos yra susijusios su dalykine kryptimi (būdingos studijų
krypčiai), o kitos yra bendrojo pobūdžio (bendros visoms studijų
programoms). Paprastai kompetencijos integruotai ir cikliškai yra
ugdomos visos programos metu.
22
Kompetencijų rinkinys įvairiose studijų programose, net tos pačios akademinės ar profesinės
krypties, bus skirtingas. Pagrindinės programos kompetencijos, įtraukiamos į studijų
programos profilį, turėtų būti pačios svarbiausios, kurias absolventai turės įgyti baigdami
atskirą programą. Reikia tikėtis, kad dauguma programos kompetencijų bus panašios arba
beveik vienodos, jei lyginsime, tarkime, dvi skirtingų aukštųjų mokyklų to paties dalyko
pirmosios pakopos programas. Tačiau gali atsirasti skirtumų dėl to, kad kiekviena institucija
pasirenka savaip, atsižvelgdama į savo misiją ir prieinamas priemones.
PROGRAMOS STUDIJŲ SIEKINIAI
Studijų siekinių paskirtis – tiksliai apibrėžti patikrinamus studentų tam tikro laikotarpio
mokymosi pasiekimus, pavyzdžiui, baigus tam tikros pakopos studijas, studijų modulį ar
pasibaigus mokymosi darbo vietoje laikotarpiui.
Studijų siekiniai apibrėžia, ką studentas turi žinoti, suprasti ir sugebėti atlikti sėkmingai
užbaigęs mokymosi procesą. Tai teiginiai apie konkrečius ir patikrinamus požymius, kurie
liuditų / patvirtintų, kaip yra ugdomos ar įgyjamos planuotos kompetencijos, įskaitant
reikalaujamą žinių lygį.
Studijų siekinių teiginiai gali būti suformuluoti siekiant apibūdinti bet kokį mokymosi tipą, kurį
būtų galima patvirtinti/validuoti, nesvarbu, ar jis taikomas formalioje, neformalioje ar
informalioje aplinkoje. Tačiau čia pateiktose gairėse mes sutelksime dėmesį į svarbiausias
formaliųjų studijų programų kompetencijas ir studijų siekinius. Studijų programos profilio
pagrindinis bruožas yra tai, kad jis pateikia programos studijų siekinių sąrašą. Tai teiginiai,
nurodantys, ką, sėkmingai baigęs studijų programą, programos absolventas akivaizdžiai
žino, supranta ir sugeba padaryti. Jie turi būti suformuluoti taip, kad atitiktų kelių dalykų ar
modulių, siūlomų studijų programoje, studijų siekinių teiginius.
Ugdyti pagrindines kompetencijas yra svarbiausias programos tikslas.
Šios kompetencijos yra vadinamos programos kompetencijomis (PK,
angl. PC), nes jas galima pavadinti kertiniais programos akmenimis. Jų
įgijimas yra patikrinamas remiantis programos studijų siekiniais (PMS,
angl. PLO). Daugiau informacijos apie PK ir PMS galima rasti šio vadovo
E ir F skirsniuose..
23
Europos, nacionalinė ir dalykinės krypties sąranga
Studijų programos nėra kuriamos ir pateikiamos vakuume. Jei anksčiau jos buvo kuriamos
atsižvelgiant į ugdymo ir institucijų tradicijas, šiandien jos yra aiškiai ir besąlygiškai kuriamos
ir administruojamos atsižvelgiant į bendrąsias mokymosi lygių ir kvalifikacijų kvalifikacines
sąrangas. Siekiant sukurti naują studijų programą arba pritaikyti jau esamą kitiems
suprantamame kontekste, turi būti atsižvelgiama į bendruosius aprašus, nacionalinę
kvalifikacinę sistemą ir Tuning dalykinių krypčių kontrolinius parametrus.
APRAŠAI IR KVALIFIKACIJŲ SĄRANGOS
Žvelgiant iš Europos perspektyvos, svarbus žingsnis kuriant Europos aukštojo mokslo erdvę
buvo bendrai sutartų bendrųjų aprašų sukūrimas, kuriuose išdėstyti esminiai bet kokios
studijų programos elementai, leidžiantys pabaigti kurią nors Bolonijos studijų pakopą. Šie
aprašai vadinami Dublino aprašais (www.jointquality.org) ir yra grindžiami tokiais tarpusavyje
susijusiais kriterijais:
- žinių ir supratimo įgyjimu;
- žinių ir sąvokų taikymu;
- kompetentingų sprendimų priėmimu ir alternatyvų pasirinkimu;
- žinių ir supratimo perdavimu;
- gebėjimu tęsti mokymąsi.
Dublino aprašai sudaro Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos (angl. A
Framework for Qualifications of the European Higher Education Area) pagrindą.
Be Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos, Europos Sąjungoje buvo
nustatyta ir Mokymosi visą gyvenimą Europos kvalifikacijų sąranga (angl. European
Qualifications Framework forLifelong Learning), kuri turi aštuonis lygius, apimančius
mokymosi pasiekimus visuose švietimo lygmenyse. Kalbant apie aukštąjį mokslą, 4
viršutiniai/paskutinieji lygiai (t. y. 5, 6, 7 ir 8) šioje sandaroje yra derinami su trimis pakopomis
ir trumpuoju ciklu, įtrauktais į Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangą. Taigi, jų
rezultatai atitinka numatytus Dublino aprašuose, net jei jie išreikšti šiek tiek skirtinga kalba
(žr., pavyzdžiui: ec.europa.eu/education/pub/pdf/general/eqf/leaflet_en.pdf.
24
Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos Dublino aprašai ir / arba Mokymosi
visą gyvenimą Europos kvalifikacijų sąrangos lygių aprašai gali būti taikomi ir pritaikomi
kiekvieno dalyko kryptyje, disciplinoje arba profesiniame sektoriuje, atsižvelgiant į specifinį
lavinimosi įgijimo būdą šiame sektoriuje. Taigi Dublino aprašai arba Europos kvalifikacijų
sąrangos aprašai Europos lygiu formuoja bendrus kontrolinius parametrus, pagal kuriuos
konstruojama bet kuri atskira studijų programa.
NACIONALINĖS KVALIFIKACIJŲ SĄRANGOS
Pastaraisiais metais Nacionalinių kvalifikacijų sąrangų kūrimas pasiekė didelį pagreitį.2
Norėdama sukurti tokią sąrangą, kiekviena šalis nustato savo kvalifikacijų sąrangą pagal
savo švietimo struktūrą ir tradicijas. Tačiau kiekviena šalis, arba kaip Bolonijos proceso
dalyvė, arba sekdama Mokymosi visą gyvenimą Europos kvalifikacijų sąrangos nurodymais,
oficialiai pareiškia, kaip jos kvalifikacijų sąranga yra susijusi ar sąveikauja su dviem
„Europinėm“ kvalifikacijų sąrangomis. Tai leidžia studentams, darbdaviams ir akreditavimo
agentūroms „palyginti ir sugretinti“ studentų studijų pasiekimus ir įvertinti (t. y. nustatyti
padėtį) juos pagal kitas nacionalines ir Europos sąrangas.1
TUNING DALYKINĖS KRYPTIES KONTROLINIAI PARAMETRAI
Aprašytosios kvalifikacijų sąrangos yra bendri kontroliniai parametrai ir svarbi priemonė
programos studijų siekiniams nustatyti.
Taip pat yra svarbūs tarptautiniai kontroliniai parametrai, kurie buvo sukurti tam tikru
dalykinės krypties lygiu. Jie apima daugelio Europos ir tarptautinių projektų, ir tinklų išvadas
ir rekomendacijas, o svarbiausia tarptautiniame lygmenyje, Tuning - Europos švietimo
struktūrų projekto - tarptautiniu mastu sukurtus specifinius dalykinės krypties kontrolinius
parametrus.
Tame projekte, kuris tapo „Procesu“ pats savaime, nes išsiplėtė ir apima daugybę dalykinių
krypčių, be to, vyksta arba yra planuojamas daugelyje viso pasaulio šalių, bendradarbiauja
keli šimtai mokslininkų, tūkstančiai tyrimo partnerių, kad sukurtų dalykinės krypties gaires ir
kontrolinius parametrus, grindžiamus kompetencijomis, suderintomis su Dublino aprašais.
2 CEDEFOP, The development of national qualifications in Europe. Luxembourg, Aug. 2010.
25
Šie aprašai buvo plačiai prieinami, kad būtų naudojami kaip praktinis įrankis programai rengti
ir pristatyti bet kurioje šalyje.
Tuning rengia labai daug atskiroms dalykinėms kryptims skirtų leidinių, kuriose nurodomos
šios gairės ir kontroliniai parametrai. Visi jie pateikia konceptualią sąrangą, kurioje
aprašomos kiekvienos dalykinės krypties kompetencijos ir privalomi ar pageidaujami studijų
siekiniai, be to, detalizuojami pirmos, antros ir trečios pakopos aprašai. Leidinius galite rasti
internete: http://tuning.unideusto.org/tuningeu/.
Išvados
Kadangi aukštojo mokslo sistemos tampa vis labiau orientuotos į studentus ir grindžiamos
rezultatais, skaidrumo bei pripažinimo tikslams reikalinga tiksli, bet aiški ir glausta priemonė.
Studijų programos profilio modelis ir susijusios gairės, išdėstytos kitame skyriuje, būtent ir
yra ta priemonė. Išmanydami tarptautinius kontrolinius parametrus bei lygio rodiklius ir
atsižvelgdami į juos, gauname informacijos ir įkvėpimo kurti studijų profilį ir pateikti
studentams bei darbdaviams priemonę, kurią jie gali suprasti.
27
-- 22 sskkyyrriiuuss -- SSttuuddiijjųų pprrooggrraammooss pprrooffiilliioo mmooddeelliiss iirr iinnssttrruukkcciijjooss
Šiame skyriuje aptariamas studijų programos profilio modelis (2.1) ir pateikiami jo naudojimo
nurodymai (2.2). Iliustruojantieji pavyzdžiai nurodyti 3 priede.
Modelis
Modelį sudaro pavadinimo laukelis ir šeši skirsniai (A–F), be to, pateikiamos glaustos
pildymo instrukcijos.
STUDIJŲ PROGRAMOS PROFILIS
Prašome rašyti paryškintomis raidėmis
Kvalifikacijos pavadinimas kaip rašoma originalo kalba. Jei tai ne angliškas pavadinimas,
prašome kursyvu pateikti oficialų vertimą į anglų kalbą, kaip nurodyta diplomo priedėlyje.
Prašome pateikti oficialų institucijos siūlomos programos pavadinimą originalo kalba
Prašome kursyvu pateikti oficialų vertimą į anglų kalbą (jei reikia)
LAIPSNIO TIPAS IR TRUKMĖ Nurodykite laipsnio tipą, pavyzdžiui, ar laipsnis suteikiamas baigus
vienos institucijos siūlomą programą, ar jis suteikiamas baigus
jungtinę programą (jungtinis laipsnis ar dvigubas / sudėtinis laipsnis).
Prašome nurodyti skliaustuose studijų programos trukmę ECTS
kreditais ir / arba – jei reikia – nacionaliniais/institucijos kreditais ir /
ar studijų metais.
INSTITUCIJA(-OS) Prašome pateikti oficialų laipsnį suteikiančios institucijos (-ų) ir
šalies, kurioje ji yra, pavadinimus (Jei pavadinimas rašomas ne
lotyniškais rašmenimis, pateikite transliteruotą ar transkribuotą
pavadinimą. Taip pat prašome pateikti oficialų vertimą į anglų kalbą
(jei reikia) kursyvu).
AKREDITUOJANTI(-ČIOS)
INSTITUTCIJA (-OS)
Prašome nurodyti akredituojančią instituciją (-as), kuri akredituoja
studijų programą, arba laipsnį teikiančią instituciją bei šalį, kurioje
veikia akredituojanti institucija.
AKREDITUOTA IKI Nurodykite metus, kuriems studijų programos yra patvirtintos ar
aprobuotos.
28
PAKOPA / LYGMUO Nurodykite kvalifikacijos pakopą / lygį, atsižvelgiant į Nacionalinę
kvalifikacijų sąrangą (jei yra), Mokymosi visą gyvenimą Europos
kvalifikacijų sąranga (EQF – LLL) ir Europos aukštojo mokslo erdvės
kvalifikacijų sąrangą (QF – EHEA).
A TIKSLAS
Pateikite studijų programos (2 sakinių) bendrojo pobūdžio aprašą –„susintetintą vaizdą“ -
bendrų programos tikslų santrauką.
B BRUOŽAI
1 DISCIPLINOS /
PAGRINDINIAI
PROGRAMOS
KOMPONENTAI
Nurodykite pagrindines studijų programos (-ų) disciplinas (-ų) /
dalykus.
Jei programa yra daugiadisciplinė arba tarpdisciplinė, nurodykite, jei
įmanoma, pagrindinių komponentų (pvz., politikos, teisės ir
ekonomikos (60:20:20) santykį.
2 BENDROJI /
SPECIALIZUOTA
ORIENTACIJA
Nurodykite bendrąją ir / ar specializuotą studijų programos
orientaciją.
3 POBŪDIS Nurodykite studijų programos pobūdį.
Pavyzdžiui, ar studijų programa visų pirma orientuota į mokslinius
tyrimus, ar praktiką; profesinė; taikomoji; susijusi su konkrečia
įsidarbinimo sritimi ir t. t.
4 SKIRIAMIEJI BRUOŽAI Nurodykite bet kokius papildomus bruožus, skiriančius šią studijų
programą nuo kitų panašių studijų programų. Pavyzdžiui: jei
programa reikalauja privalomo tarptautinio komponento, mokymosi
darbo vietoje; skirta konkrečiai aplinkai ar yra dėstoma užsienio
kalba.
C PROFESINĖS VEIKLOS IR TOLESNIŲ STUDIJŲ GALIMYBĖS
1 PROFESINĖS VEIKLOS
GALIMYBĖS
Apibendrinkite (ne daugiau kaip 3 eilutėmis) pagrindines įsidarbinimo
galimybes, kurios atsiranda sėkmingai baigus programą. Nurodykite,
ar diplomas suteikia jo turėtojui valstybės reglamentuojamą /
saugomą vardą, ir jei taip, pateikite daugiau informacijos apie vardą
ir suteiktąsias teises. Nurodykite, ar vardas yra saugomas įstatymo.
2 TOLESNIŲ STUDIJŲ
GALIMYBĖS
Nurodykite (ne daugiau kaip 3 eilutėmis) tolesnio mokymosi
galimybes pagrindinėse ir konkrečiose dalykinėse kryptyse,
29
nurodytose anksčiau(B.1.), ar už jų ribų.
D STUDIJŲ METODAI (STILIUS)
1 MOKYMO IR
MOKYMOSI METODAI
Nurodykite (ne daugiau kaip 3 eilutėmis) pagrindines mokymosi ir
mokymo strategijas ir metodus.
2 VERTINIMO METODAI Nurodykite (ne daugiau kaip 3 eilutėmis) pagrindines vertinimo
strategijas ir metodus.
E PROGRAMOS KOMPETENCIJOS
Nurodykite pagrindines bendrąsias ir dalykines kompetencijas, iš viso iki 15 (dėl papildomos
informacijos žr. p. 28–29).
Reglamentuojamų profesijų atveju žiūrėkite p. 28–29.
1 BENDROSIOS
Nurodykite bendrąsias programos kompetencijas.
2 DALYKINĖS
Nurodykite dalykines programos kompetencijas
F PROGRAMOS STUDIJŲ SIEKINIŲ SĄRAŠAS
Pateikite programos studijų siekinių sąrašą, iš viso nuo 15 iki 20 siekinių.
Daugiau žr. p. 43–49
Kaip naudoti modelį
Šiame skirsnyje pateikiami konkretūs nurodymai, padedantys užpildyti studijų programos
profilį. Siekiant jums padėti pateikiami keli geros praktikos pavyzdžiai. Specialiąją
terminologiją tikrinkite terminų žodyne (3 skyrius). Norėdami užpildyti studijų programos
profilį, galite atsisiųsti elektroninę modelio versiją iš CoRe svetainės: www.core-project.eu.
Atkreipkite dėmesį, kad studijų profilis, turėtų:
� būti perskaitomas per penkias minutes;
� būti ne ilgesnis nei du puslapiai;
� pateikti atitinkamą konkrečios studijų programos vaizdą, ir
� būti trumpas ir dalykiškas, pateikti išsamią informaciją ir nuorodas, ten kur būtina.
30
Studijų programos pavadinimo laukelis
Pavadinimo laukelyje pateikiama informacija apie studijų programą.
STUDIJŲ PROGRAMOS PROFILIS
Prašome rašyti paryškintomis raidėmis
Kvalifikacijos pavadinimas pateikiamas originalo kalba.Jei tai ne angliškas pavadinimas,
prašome kursyvu pateikti oficialų vertimą į anglų kalbą, kaip nurodyta diplomo priedėlyje.
Prašome pateikti oficialų institucijos siūlomos programos pavadinimą originalo kalba
Prašome kursyvu pateikti oficialų vertimą į anglų kalbą (jei reikia)
LAIPSNIO TIPAS IR TRUKMĖ Nurodykite laipsnio tipą, pavyzdžiui, ar programą siūlo viena
institucija ar tai yra jungtinė programa (jungtinė studijų programa
ar dviguba / sudėtinė studijų programa). Prašome nurodyti
skliaustuose studijų programos trukmę ECTS kreditais ir / arba –
jei reikia – nacionaliniais/institucijos kreditais ir / ar studijų metais.
INSTITUCIJA (-OS) Prašome pateikti oficialų laipsnį suteikiančios institucijos (-ų) ir
šalies, kurioje ji yra, pavadinimą. (Jei pavadinimas rašomas ne
lotyniškais rašmenimis, pateikite transliteruotą ar transkribuotą
pavadinimą. Taip pat kursyvu prašome pateikti oficialų (jei jis yra)
vertimą į anglų kalbą.)
AKREDITUOJANTI
INSTITUCIJA (-OS)
Prašome nurodyti akredituojančią instituciją (-as), kuri akredituoja
studijų programą, arba laipsnį teikiančią instituciją bei šalį, kurioje
veikia akredituojanti institucija.
AKREDITUOTA IKI Nurodykite metus, kuriems studijų programos yra patvirtintos ar
aprobuotos.
PAKOPA / LYGMUO Nurodykite kvalifikacijos pakopą / lygį, atsižvelgiant į Nacionalinę
kvalifikacijų sąrangą (jei yra), Mokymosi visą gyvenimą Europos
kvalifikacijų sąranga (EQF – LLL) ir Europos aukštojo mokslo
erdvės kvalifikacijų sąrangą (QF – EHEA).
Visas kvalifikacijos pavadinimas originalo kalba
Pateikite visą kvalifikacijos pavadinimą jos originalo kalba, kaip nurodoma kvalifikacijos
originale, atsižvelgdami į šiuos nurodymus:
nurodykite visą (t. y. nenaudodami akronimų) kvalifikacijos pavadinimą;
31
pridėkite vertimą į anglų kalbą, jeigu originalus programos pavadinimas nėra anglų kalba.
Jei yra oficialus vertimas į anglų kalbą, jį ir naudokite, ir
užtikrinkite, kad nurodytas kvalifikacijos pavadinimas yra toks pat kaip ir užrašytas
kvalifikacijos pažymoje (diplome), diplomo priedėlyje ir bet kurioje pripažintoje
nacionalinėje institucijoje, kuri atsakinga už nacionalinių kvalifikacijų akreditaciją ar
pripažinimą.
Oficialus programos pavadinimas
Originalo kalba pateikite oficialų institucijos siūlomos programos pavadinimą, atsižvelgdami į
šiuos aspektus:
naudokite visą (t. y. nenaudodami akronimų) programos pavadinimą;
pridėkite vertimą į anglų kalbą, jei originalus programos pavadinimas nėra anglų kalba.
Jei yra oficialus vertimas į anglų kalbą, jį ir naudokite;
užtikrinkite, kad nurodytas programos pavadinimas yra toks pat kaip ir užrašytas
kvalifikacijos pažymoje (diplome), diplomo priedėlyje ir bet kurioje pripažintoje
nacionalinėje institucijoje, kuri atsakinga už nacionalinių kvalifikacijų akreditaciją ar
pripažinimą.
Laipsnio tipas ir trukmė
Šiame skirsnyje skaitytojui pateikiama informacija ar laipsnis suteikiamas baigus vienos
institucijos siūlomą programą, ar baigus jungtinę programą (siūlomą daugiau nei vienos
institucijos ir todėl užbaigiamą suteikiant jungtinį ar dvigubą laipsnį).
Toliau šiame skirsnyje nurodoma studijų programos trukmė. Ji reiškiama ECTS kreditais ir /
arba – jei reikia – nacionaliniais/institucijos kreditais ir / ar mokymo metais. Pavyzdžiui,
daugelis doktorantūros studijų programų vis dar reiškiamos akademiniais metais.
Institucija (-os)
„Oficialus laipsnį suteikiančios institucijos (-ų)” pavadinimas informuoja skaitytoją apie
instituciją (-as), kuri teikia laipsnį.
Jungtinio laipsnio studijų programų atvejais turi būti nurodytos visos programoje
dalyvaujančios institucijos (jei jų yra daugiau nei 10, duokite nuorodą į programos interneto
svetainę). Tokiais atvejais įrašykite oficialius institucijų pavadinimus ir šalis, kuriose jos
veikia, taip pat nurodykite koordinuojančią instituciją.
32
Akredituojanti institucija (-os)
Šiame skirsnyje skaitytojams pateikiama informaciją apie studijų programos kokybės
užtikrinimą arba laipsnį teikiančią instituciją.
Akredituota iki
Kadangi programos, jų tikslai, studijų siekiniai, kompetencijos ir kt. laikui bėgant gali kisti,
skaitytojui būtų naudinga turėti informacijos apie metus, kuriais buvo siūloma konkreti
programa.
Akreditacijos datos, pavyzdžiui, gali būti:
akreditavimo metai, jei buvo akredituota programos lygiu, ir / arba
institucinis programos įteisinimas.
Pakopa / lygmuo
Norint suteikti skaitytojui informacijos apie kvalifikacijos pakopą / lygmenį, šiame skirsnyje
pateikiama:
kvalifikacijos lygmuo, kaip nurodyta Nacionalinėje kvalifikacijų sąrangoje (jei yra);
pavyzdžiui, „6 lygis (Airija) – bakalauro lygis“, jei yra formalizuota kvalifikacijų sąranga.
nuoroda į Europos sąrangą (jei taikoma). Jei tai daroma, turi būti nurodytas lygmuo ir
sąranga į kurią orientuojamasi (t. y. Mokymosi visą gyvenimą Europos kvalifikacijų
sąranga (EQF – LLL) arba Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangą (QF –
EHEA).
A SKIRSNIS– TIKSLAS
A skirsnyje pateikiama trumpa programos tikslų santrauka.
A TIKSLAS
Pateikite studijų programos (2 sakinių) bendrojo pobūdžio aprašą –„susintetintą
vaizdą“ - bendrų programos tikslų santrauką.
Programos paskirtis remiasi programos tikslais. Jie gali būti nukreipti į asmeninį studentų
tobulėjimą ir vertę visai visuomenei.
33
B SKIRSNIS – BRUOŽAI
B skirsnyje pateikiama daugiau informacijos apie konkrečius programos akcentus, ypatumus
ir kryptis/orientaciją.
B SAVYBĖS
1 DISCIPLINOS /
PAGRINDINIAI
PROGRAMOS
KOMPONENTAI
Nurodykite pagrindines studijų programos (-ų) disciplinas (-ų) /
dalykus.
Jei programa yra daugiadisciplinė arba tarpdisciplinė, nurodykite,
jei galima, pagrindinių komponentų (pvz., politikos, teisės ir
ekonomikos (60:20:20) santykį.
2 BENDROJI /
SPECIALIZUOTA
ORIENTACIJA
Nurodykite bendrąją ir / ar specializuotą studijų programos
orientaciją.
3 POBŪDIS Nurodykite studijų programos pobūdį.
Pavyzdžiui, ar studijų programa visų pirma orientuota į mokslinius
tyrimus, ar praktiką; profesinė; taikomoji; susijusi su konkrečia
įsidarbinimo sritimi ir t. t.
4 SKIRIAMIEJI BRUOŽAI Nurodykite bet kokius papildomus bruožus, skiriančius šią
studijų programą nuo kitų panašių studijų programų.
Pavyzdžiui: jei programa reikalauja privalomo tarptautinio
komponento, mokymosi darbo vietoje; skirta konkrečiai aplinkai
ar yra dėstoma užsienio kalba.
B 1. Disciplinos / dalykai:
Tikslas – parodyti skaitytojui pagrindinių programos elementų santykį. Pavyzdžiui, jei
programą sudaro 60 proc. politikos, 20 proc. teisės ir 20 proc. ekonomikos dalykų, turėtų būti
užrašyta taip: „politika, teisė ir ekonomika“ (60:20:20).
Atkreipkite dėmesį: kartais studijų programos pavadinimas gali aiškiai nenurodyti pagrindinės
dalykinės krypties. Šiuo atveju žiūrėkite į studijų programos medžiagą, o ne į jos pavadinimą.
B 2. BENDROJI / SPECIALIZUOTA ORIENTACIJA
34
Šiame skirsnyje siekiama skaitytojui pateikti informacijos apie tai, ar studijų programa labiau
pritaikyta bendrojo pobūdžio akademiniam išsilavinimui ar tam tikrai specializacijai, ar yra
abiejų kombinacija. Bendrojo pobūdžio studijų programa labiau akcentuoja platesnį dalyko
(ų) žinių aspektą. Specializuota programa labiau orientuota į konkretaus dalyko ar dalykų
žinių gylį.
Daugeliu atvejų tai bus abiejų derinys. Pavyzdžiui: tarptautinių santykių programa gali būti
plati, tačiau taip pat gali labiau gilintis, pvz., į konkretų regioną, dalyką ar problemą, tokią kaip
konfliktų sprendimas. Patikslinkite savo atvejį.
Pateikite trumpą programos aprašą akcentojantį jos esmę. Jeigu studijų programa pritaikyta
specializacijai, pateikite trumpą specializacijos (-ų) formuluotę.
Formuluotę turėtų sudaryti ne daugiau kaip 3 sakiniai.
B 3. Pobūdis
Šio įrašo tikslas – suteikti skaitytojui informacijos apie studijų programos pobūdį. Trumpai
apibūdinkite programą, jeigu jai būdingos kelios kryptys.
B 4. Skiriamieji bruožai
Šio skirsnio tikslas – pateikti skaitytojui informaciją apie skiriamuosius programos bruožus, ją
skiriančius nuo kitų tos pačios krypties programų, kurie negali būti išvardytos kituose
skirsniuose.
Skiriamieji bruožai turi būti aprašyti ne daugiau kaip trimis sakiniais.
C SKIRSNIS – PROFESINĖS VEIKLOS IR TOLESNIŲ STUDIJŲ GALINYBĖS
Šiame skirsnyje pateikiama informacija apie profesinę veiklą ir pasirengimą tolesnėms
studijoms.
C PROFESINĖ VEIKLA IR TOLESNĖS STUDIJOS
1 PROFESINĖS VEIKLOS
GALIMYBĖS
Nurodykite (ne daugiau kaip 3 eilutėmis) pagrindines
sritis, kuriose absolventai galės įsidarbinti ir kokį
atsakomybės lygį bus kvalifikuoti priimti.
2 TOLESNIŲ STUDIJŲ Nurodykite (ne daugiau kaip 3 eilutėmis) tolesnio mokymosi
35
GALIMYBĖS galimybes pagrindinėse ir konkrečiose dalykinėse kryptyse,
nurodytose anksčiau (B.1.), ar už jų ribų.
C 1. Profesinės veiklos galimybės
Šiame skirsnyje pateikiama informacija apie įsidarbinimą ir absolventų profesinės veiklos
galimybes. Galimybės yra tiesiogiai ir/ar netiesiogiai susijusios su įgyjamomis
kompetencijomis. Jos gali būti susijusios su profesija, darbo (atsakomybės?) lygiu, profesijos
ar valstybės licencijoms gauti skirtais egzaminais ir kt.
Reguliuojamų profesijų atveju nurodykite, kokį reglamentuojamą / saugomą vardą teikia
diplomo turėtojui baigtoji programą ir kokias su tuo vardu susijusias teises jis įgyja.
C 2. Tolesnių studijų galimybės
Skirsnio tikslas – suteikti skaitytojui informaciją apie tolesnių studijų galimybes. Šios
galimybės gali apimti įstatymo numatytą galimybę arba tinkamumą tolesnėms studijoms.
Tokiu atveju patikslinkite.
D SKIRSNIS – STUDIJŲ METODAI
Šiame skirsnyje pateikiama informacija apie mokymosi ir mokymo strategijas, pedagoginę
filosofiją, vertinimo metodus, mokymosi būdus ir kt.
D STUDIJŲ METODAI
1 MOKYMOSI IR MOKYMO
METODAI
Nurodykite (ne daugiau kaip 3 eilutėmis) pagrindines mokymosi ir
mokymo strategijas ir metodus.
2 VERTINIMO METODAI Nurodykite (ne daugiau kaip 3 eilutėmis) pagrindines vertinimo
strategijas ir metodus.
D 1. Mokymosi ir mokymo metodai
Tikslas – suteikti skaitytojui informaciją apie studijų metodus ir pobūdį.
Pavyzdžiui: į studentus orientuotas, akcentuojantis dėstytojo darbą, dėstytojo vadovaujamas,
studento vadovaujamas/organizuojamas, pagrįstas problemų sprendimu, užduotimis
36
pagrįstas, moksliniais tyrimais pagrįstas, mokymasis pasitelkiant laboratorinę praktiką,
grindžiamas įžvalgomis, mokymasis darbo vietoje, grupinis darbas, individualios studijos ir
savarankiškas mokymasis.
D 2. Vertinimo metodai
Šio skirsnio tikslas – pateikti informaciją apie pagrindinius programoje numatytus vertinimo
metodus. Atsižvelkite į vertinimo kriterijus, nustatytus studijų programai ir atskiriems jos
elementams.
Pavyzdžiui: egzaminai žodžiu ir raštu, praktika, kritinė įvykio analizė, atvejų analizė, esė,
pristatymai, ataskaitos, nuolatinis vertinimas, egzaminai ir projektinė veikla, darbų pavyzdžiai
(aplankas) ir savęs ar kolegų refleksijos (vertinimas).
E SKIRSNIS – PAGRINDINĖS KOMPETENCIJOS, ĮGYTOS BAIGUS PROGRAMĄ
E PROGRAMOS KOMPETENCIJOS
Nurodykite pagrindines bendrąsias ir dalykines kompetencijas, iš viso iki 15 (dėl
papildomos informacijos žr. p. 28–29).
Reglamentuojamų profesijų atveju žiūrėkite p. 28–29.
1 BENDROSIOS
Nurodykite bendrąsias programos kompetencijas
2 DALYKINĖS
Nurodykite dalykines programos kompetencijas
E skirsnyje išvardytos pagrindinės kompetencijos, kurias studentai įgyja įsisavindami
programą. Prieš nurodant, kaip sudaryti kompetencijų sąrašą, šiame skirsnyje apie jas
suteikiama papildoma informacija.
Ką reiškia pagrindinės kompetencijos? Pagrindinės kompetencijos yra svarbiausios
kompetencijos, ugdomos studijų programoje. Kaip paaiškinta 1 skyriuje, kompetencijos
šiame leidinyje suprantamos kaip apimančios: parodomas žinias, supratimą, (dalykinius ir
bendruosius) įgūdžius, gebėjimus, požiūrius ir (etines) vertybes. Jos apima visą spektrą
galimybių nuo grynai teorinių ir metodologinių žinių iki profesinių žinių ir nuo mokslinių tyrimų
gebėjimų iki praktinių gebėjimų.
37
Mes išskiriame kompetencijas ir studijų siekinius. Taip darome siekdami pabrėžti skirtingus
vaidmenis, kuriuos atlieka svarbiausi subjektai: akademinis personalas ir studentai.
Mokymosi proceso metu siekinius formuluoja dėstytojai, tačiau pageidautina į šį procesą
įtraukti ir studentų atstovus bei atsižvelgti į vidinių ir išorinių partnerių nuomonę. Visi studijų
siekiniai yra išmatuojama mokymosi patirtis, leidžianti nustatyti, kokiu mastu / lygiu arba
standartu buvo suformuotos (išugdytos) arba sustiprintos kompetencijos. Studijų proceso
metu kompetencijas įgyja ar išsiugdo studentas, todėl jos priklauso studentui.
Svarbu pažymėti, kad ne visuomet kompetencijos suprantamos būtent taip. Pvz.: Mokymosi
visą gyvenimą Europos kvalifikacijų sąrangos (angl. EQF for LLL) kontekste kompetencijos
atskiriamos nuo žinių bei įgūdžių ir yra apibrėžiamos atsakomybės ir savarankiškumo
požiūriu.
Tačiau čia mes jas suprantame kaip nurodyta auksčiau, nes vis labiau žiniomis pagrįstame ir
technologijų valdomame pasaulyje mažėja skirtumas tarp aukštojo mokslo ir profesinio
mokymo. Akivaizdu, kad šiuolaikiniame pasaulyje teorinės studijos turi daug profesinių
elementų (pavyzdžiui, darbo praktika), o profesines studijas vis dažniau papildo teoriniai ir
mokslinių tyrimų elementai.
Kiekvienai studijų programai būdingas savas teorinių, pritaikymo ir profesinių elementų
derinys. Studijų programos profilis ir kompetencijų derinys lemia jų klasifikaciją.
Kompetencijos formuluotė
Žinoma, kompetencijas taip pat reikia aprašyti. Tam paprastai naudojamos trumpos
formuluotės: jos nurodo gebėjimo sritį, kuri gali būti sujungta su žinių sritimi, įgūdžiais ar
susieta su kita kompetencija.
Praktikoje kompetencijos yra kuriamos pagal konkrečią dalykinę kryptį. Todėl labai naudinga
susieti konkrečią kompetenciją su kontekstu, kuriame ta kompetencija iš tikrųjų bus taikoma.
Tuomet bus galima pamatyti, iki kokio lygio yra tam tikroje programoje išugdyta
kompetencija.
Kiekvienos studijų programos pagrindinės kompetencijos ugdomos palaipsniui. Todėl jos
ugdomos ir integruojamos į skirtingus studijų programų dalykus. Tai rodo žemiau pateiktas
paveikslėlis.
38
Management Committee
LEARNING OUTCOMES AND COMPETENCES IN STUDY PROGRAMMES
ExampleCourse unit/learning outcome
Unit 1
Unit 2
CompetenceA B C D E F G H I F
x x
X = THIS COMPETENCE IS DEVELOPED AND ASSESSED AND IS MENTIONED IN THE LEARNING OUTCOME OF THIS UNIT
Management Committee
Unit 3
Unit 4
x x x
x x xx x x
X
X X
Šis tinklelio arba matricos tipas yra plačiai naudojamas įvairiose šalyse: jis parodo, kokios
kompetencijos kokiuose dalykuose ir kokiu lygmeniu yra ugdomos.
Kompetencijos gali būti ugdomos skirtingos pakopose, kaip parodyta žemiau:
Kompetencijos augimas studijų programose
Autorius: Jeremy Cox. Polifonia Network, Tuning projektui
Studijų siekiniai ir kompetencijos
studijų programose
Pavyzdys
Dalykas / studijų siekinys
Kompetencija
1 dalykas
2 dalykas
3 dalykas
4 dalykas
X = Ši kompetencija yra ugdoma ir
vertinama, ja remiasi šio dalyko
studjjų siekinys
39
Vienos kompetencijos gali būti ugdomos palaipsniui ir nuosekliai per tris iš eilės einančias
aukštojo mokslo pakopas, kitos – tik vienoje ar dviejose pakopose. Tai parodyta
paveikslėlyje, naudojant trijų rūšių „medžius“: daigus ir du brandesnius medžius. Kai
kompetencija ugdoma tik magistratūros ar doktorantūros pakopoje, jos šaknys siekia
ankstesnės pakopos - bakalauro ir / ar magistro - studijų metais ugdytas kompetencijas.
Bendrosios ir dalykinės kompetencijos
Studijų programos profilio E skirsnyje turėtų būti nurodytos pirmiausia bendrosios, paskui
dalykinės kompetencijos. Jų skirtumai yra tokie:
Bendroji kompetencija – tai tokia kompetencija, kuri gali būti perkeliama iš vienos dalykinės
krypties į kitą. Pavyzdžiui:
Gebėjimas atlikti mokslinius tyrimus: gebėjimas nukreipti save pasišventusiai
siekti pagrindinių tikslų, kurie prisideda prie mokymosi pažangos per mokslinius
tyrimus.
Komandinis darbas: gebėjimas dirbti komandoje ir prisiimti atsakomybę atliekant
užduotis.
Gebėjimas vadovauti: gebėjimas planuoti ir valdyti projektus atsižvelgiant į biudžeto
ir personalo apribojimus.
Problemų sprendimas: gebėjimas įveikti stresą ir veiksmingai spręsti praktines
problemas.
Kūrybingumas: gebėjimas būti kūrybingam plėtojant idėjas ir siekiant mokslinių
tyrimų tikslų.
Bendravimo įgūdžiai: gebėjimas efektyviai bendrauti atidžiai klausantis ir galvojant.
Informacijos perdavimas: gebėjimas glaustai pateikti sudėtingą informaciją žodžiu ir
raštu.
Dalykinė kompetencija yra tokia kompetencija, kuri parodoma konkrečioje dalykinėje kryptyje
ir yra būdinga šiai dalykinei krypčiai. Pavyzdžiui:
Gebėjimas parodyti tyrimų metodų ir technologijų išmanymą ir gebėjimas jais
naudotis.
Gebėjimas pritaikyti matematiką apibūdinant subatominį pasaulį, plėtoti teorines
koncepcijas ir modelius.
40
Gebėjimas analizuoti dalelių sąveikas atsižvelgiant į fundamentaliąsias sąveikas ir
daleles.
Galimybė taikyti kvantinę lauko teoriją teorinės fizikos moksliniams tyrimams. .
Kaip pateikti ir aprašyti kompetencijas studijų programos profilyje
Kompetencijos, kurias reikia pateikti studijų programos profilio E skirsnyje, yra bendrųjų ir
dalykinių kompetencijų, kurios bus įgytos baigus programą, rinkinys. E skirsnyje turėtų būti
pateikta mažiausiai 8 ir daugiausiai 15 pagrindinių kompetencijų.
Norėdami atrinkti pagrindines kompetencijas, išsirinkite svarbiausias programos
kompetencijas, kurios, pateiktos kartu, leidžia programų neišmanančiam skaitytojui suprasti
programos pobūdį. Nepamirškite, kad studijų programos profilio tikslas – apibūdinti studijų
programą kaip visumą. Tai bus atspindėta kompetencijų ir studijų siekinių rinkiniuose,
pateiktuose F skirsnyje.
Atkreipkite dėmesį: kai kuriose dalykinėse kryptyse (pavyzdžiui, reglamentuojamose
profesijose) gali nebūti skiriamos dalykinės ir bendrosios kompetencijos. Jei taip yra jūsų
atveju, studijų programos profilyje pateikite paaiškinimą.
Aprašykite kompetenciją
Kaip buvo minėta anksčiau, kompetencijos, kurios turi būti ugdomos ar toliau plėtojamos
studijų programoje, sudaro dinamišką įgūdžių, demonstruojamų žinių ir supratimo,
tarpasmeninių, intelektinių ir praktinių įgūdžių bei etinių vertybių derinį. Kiekviena
kompetencija susijusi su vienu ar kartais daugiau kaip vienu iš šių elementų. Kai kurios bus
(daugiau) perkeliamosios arba bendrosios, kitos bus (daugiau) susijusios su dalyku.
Aprašydami kompetencijas, atminkite, kad:
kompetencija turi atspindėti gebėjimų sritį, atsižvelgiant į nustatytą lygį (pirmoji
pakopa / bakalauro, antroji pakopa / magistro, trečioji pakopa / doktorantūros
studijos). Kaip kontroliniai parametrai gali būti naudojami Dublino aprašai (žr.
aukščiau ir 1 skyrių).
Aprašydami bendrąsias kompetencijas:
41
naudokite standartinį Tuning projekto bendrųjų kompetencijų sąrašą. Nekopijuokite:
geriau pasinaudokite juo kaip atspirties tašku, rašydami išsamesnę programai
pritaikytą kompetencijos formuluotę. Naujausią versiją rasite 2 priede.
Aprašant bendrąsias kompetencijas, siūloma:
pradėti trumpu kompetencijos apibrėžimu ar jos pavadinimu (pvz., mokslinio tyrimo,
komunikacijos, tarpasmeninė, komandinio darbo, etikos), po kurio dedamas dvitaškis
„:“ (pvz., komunikacijos; ir )
įtraukti į šį trumpą apibrėžimą apibūdinantį/informacijos teikiantį teiginį. Pavyzdžiui:
komunikacija: gebėjimas veiksmingai bendrauti su įvairių kultūrų atstovais.
Aprašydami dalykines kompetencijas:
atkreipkite dėmesį, kad dalykinės krypties specialistai sukūrė ir įteisino orientacines
sistemas/atspirties taškus. Daugeliui dalykinių krypčių tinka Tuning dalykinės krypties
gairės ir kontroliniai parametrai; arba gairės ir kontroliniai parametrai, sukurti kaip
nacionalinės arba konkrečios sektorinės sąrangos.
Pavyzdžiai
Pateikiame keletą bendrųjų kompetencijų pavyzdžių, paaiškinančių mūsų teiginius. (Daugiau
pavyzdžių rasite 3 priede)
1 pavyzdys:
Tuning nurodo „planavimą ir laiko valdymą“ kaip bendrąją kompetenciją. Tai bendrojo
pobūdžio informacija, neatskleidžianti, ką studentas sugeba pademonstruoti. Todėl būtina
išsamiau paaiškinti kompetenciją ir pateikti jos kontekstą, kad skaitytojas galėtų tiksliai
suprasti, ką apima kompetencija. Kompetencijos formuluotės pavyzdys galėtų būti toks:
gebėjimas planuoti ir valdyti projektus, atsižvelgiant į laiko ir darbuotojų apribojimus.
2 pavyzdys:
Kitas bendrosios kompetencijos pavyzdys galėtų būti „komandinis darbas“. Vėl pateikiamas
tik trumpas pavadinimas, kuris nesuteikia konkrečios informacijos, nurodančios, ką studentas
iš tikrųjų sugeba daryti. Tačiau apibrėžimas gebėjimas dirbti komandoje ir prisiimti
atsakomybę už tam tikras užduotis, suteikia skaitytojui informaciją, kad studentas gali dirbti
su kitais ir prisiimti atsakomybę už kai kurias užduotis, kurias reikia atlikti.
42
Abu pavyzdžiai atitinka reikalavimą kiek galima trumpiau aprašyti kompetenciją, tuo pat metu
suteikiant pakankamai konteksto ir išsamesnės informacijos, kad skaitytojas galėtų suprasti,
ką studentas sugeba daryti.
F SKIRSNIS – STUDIJŲ PROGRAMOS STUDIJŲ SIEKINIŲ SĄRAŠAS
Po studijų programos kompetencijų sąrašo pateikiamas studijų programos studijų siekinių
sąrašas.
F PROGRAMOS STUDIJŲ SIEKINIŲ SĄRAŠAS
Pateikite programos studijų siekinių sąrašą, iš viso nuo 15 iki 20 siekinių.
Daugiau žr. p. 43–49.
Studijų programos studijų siekiniai yra tai, ką besimokantysis privalo žinoti, suprasti ir
sugebėti pademonstruoti po to kai sėkmingai išlaiko visus egzaminus; gauna įvertinimus;
atlieka reikalaujamus darbus bei jam suteikiamas laipsnis.
Studijų programos studijų siekiniai yra vienodi visiems studentams, kurie baigė programą. Jei
programos viduje yra suformuotos pasirenkamosios kryptys ar specializacijos, gali būti pridėti
papildomi šių krypčių studijų siekiniai. Tais atvejais, kai kontroliuojantis organas gali reikalauti
ilgo ir išsamaus studijų programos studijų siekinių sąrašo, nuorodos, kur būtų galima jį rasti,
turi būti pateiktos F skirsnyje.
Jei ketinate studijų siekinius įtraukti į F skirsnį, formuluokite juos trumpai ir tiksliai.
Norint pasirinkti studijų programos studijų siekinius, kurie turėtų atsirasti sąraše, gali
būti naudingos žemiau išdėstytos pastabos:
• Naudokite ECTS Vartotojo vadove 2009 nurodytus studijų siekinių apibrėžimus.
Žr.:
• http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/doc/ects/guide_en.pdf
• Atsiminkite, kad studijų siekiniai apima tik tai, kas nurodo, ką studentas gali
parodyti sėkmingai baigęs programą (ką absolventas akivaizdžiai žino, supranta ir
sugeba daryti).
• Apskritai studijų siekiniai turėtų visapusiškai išreikšti būdingus konkrečios
programos ypatumus. Jei reikia, įtraukite dvejopus studijų siekinius: tuos, kurie yra
svarbūs, tačiau tinka ir daugeliui kitų studijų programų, ir tuos, kurie atskiria aprašytą
konkrečią programą nuo kitų.
• Atsižvelkite į tarptautinius studijų siekinių kontrolinius parametrus, pvz., Tuning
dalykinių krypčių konceptualią sąrangą. Žr.: http://tuning.unideusto.org/tuningeu/
43
• Patikrinkite / užtikrinkite, kad jūsų formuluojamos dalykinės kompetencijos atitinka
nacionalinius standartus (pvz., akreditavimą, kokybės užtikrinimą), kai. Žr.:
http://www.bologna-bergen2005.no/Docs/00-Main_doc/ 050221_ENQA_report.pdf
Baigus sąrašą (kuris turėtų apimti ne daugiau kaip 15–20 studijų programos studijų siekinių),
svarbu patikrinti, ar programos studijų siekinių sąrašas tiksliai atspindi programos pobūdį ir
yra išbaigtas. Studijų programos studijų siekiniai turėtų derėti su programos
kompetencijomis, nebūtinai vienas prie vieno, bet bendrąja prasme.
Kaip parašyti gerus programos studijų siekinius
Studijų siekiniai (SS) yra, kaip leidžia suprasti žodžiai, tiesioginių mokymosi proceso
rezultatų ir siekinių specifikacija. Studijų programos studijų siekiniai (PSS) gali būti
formuluojami kiekvienai pakopai / formalizuotam lygiui. Jie skiriasi nuo modulio ar dalyko
studijų siekinių, kurie priklauso mažesniam studijų vienetui.
Iki šiol studijų programos studijų siekinių svarbumas buvo nepakankamai vertinamas.
Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas modulių ir dalykų studijų siekinių rašymui. Tačiau būtent
studijų programos studijų siekiniai:
atlieka svarbų vaidmenį kvalifikacijos patvirtinimo ir pripažinimo procese;
siūlo pažvelgti į tai, ką studentas žino, supranta ir sugeba parodyti sėkmingai baigęs
vertinamo laikotarpio periodą, suteikiantį kvalifikaciją;
yra susiję su atitinkamos pakopos lygmens aprašais;
turėtų būti įtraukti į diplomo priedėlį.
PSS yra planuoti studijų siekiniai, skirti kiekvienam studentui, pradėjusiam programą. Jie
tampa pasiektais studentų studijų siekiniais (studijų pasiekimais) nuo to momento, kai
išlaikomi visi egzaminai ir apginamas reikalaujamas darbas arba išpildomos visos
reikalaujamos sąlygos, kad būtų gautas norimas laipsnis. Taip studijų siekiniai, įtraukti į
profilį, tampa pasiektais studijų siekiniais.
Kartais įrodinėjama, kad studijų programos nulemti pasiekimai galėtų būti daugiau nei
modulio ir / arba sando studijų siekinių suma. Mes sutinkame su šiuo argumentu. Tačiau tai
nereiškia, kad PSS turėtų būti suformuluoti labai abstrakčiai ar neaiškiai ir kad jų būtų kiek
įmanoma mažiau. Kadangi PSS nurodo tą pasiekimo standartą / lygį, kuris buvo pasiektas,
labai svarbu, kad jie tiksliai nurodytų, kas buvo išmokta ir pademonstruota vertinimo metu.
44
PSS yra suderinti su atitinkamomis tarptautinėmis ir nacionalinėmis sistemomis tiek
bendruoju švietimo lygiu, tiek dalykiniu lygiu. Bendros tarptautinės Europos sąrangos, tokios
kaip Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąranga (angl. QF for the EHEA) ir
Mokymosi visą gyvenimą Europos kvalifikacijų sąranga (EQF for LLL), yra grindžiamos
aštuonių lygių sistema (žr. 1 skyrių). Kiekvienai pakopai ar lygiui buvo sukurti aprašai, skirti
aprašyti šio lygmens kvalifikacijoa pasiekimus / privalumus. Šie aprašai yra skirti
programoms apskritai, atsižvelgiant į lygį / pakopą, ir iš esmės nėra susiję su konkrečiu
dalyku, tema, arba kryptimi. Į juos reikia atsižvelgti formuluojant PSS. Jei jau sukurti, labai
patartina, be visa ko, atsižvelgti į dalykines sąrangas, pavyzdžiui, atitinkamas Tuning
dalykinių krypčių atspirties taškus ir/ar nacionalines konceptualias dalykinių aprašų sąrangas.
Šios sistemos turi dalykinius aprašus kiekvienai pakopai ar lygiui ir padeda nuspręsti, ar
konkrečios programos studijų siekiniai atitinka minimalius standartus.
Šis poskyris numato priemones, skirtas geriems PSS sukurti ir parašyti. PSS formulavimas
yra įgūdis pats savaime ir darbas, kuris turi būti daromas programoje dirbančio akademinio
personalo. PSS rašymas reikalauja nuoseklaus darbo, turint aiškius kriterijus, pagal kuriuos
jie gali būti vertinami.
Gerai patikrinamų, suprantamų ir galimų stebėti PSS savybės yra šios, jie turi būti:
• Konkretūs (pakankamai išsamūs, parašyti aiškia kalba)
• Objektyvūs (nešališki, neišryškinantys nuomonių ir nepaliekantys dviprasmybių)
• Pasiekiami (įvykdomas per nustatytą laiką ir turimais ištekliais)
• Naudingi (jie turi būti suvokiami kaip tiesiogiai susiję su aukštojo mokslo studijomis ir
pilietine visuomene)
• Aktualūs (turėtų prisidėti prie kvalifikacijų tikslo)
• Standartą nustatantys (nurodantys, kokio standarto reikia siekti)
(Šias bendrąsias savybes taip pat taikykite modulių ir sandų SS.)
Kalba, naudojama studijų siekiniams apibūdinti, yra labai svarbi. Nors studijų siekinius galima
nusakyti įvairiais būdais, kiekvienas iš jų paprastai apima penkis pagrindinius elementus:
45
1. Veikiamąją veiksmažodžio formą;
2. nuorodą į SS tipą: žinias, pažinimo procesus, įgūdžius ar kitas kompetencijas;
3. SS dalykinę kryptį: gali būti konkreti/specifinė arba bendroji ir susijusi su tema, žinių
sritimi ar konkrečiu įgūdžiu;
4. nuorodą į SS siekiamą / pasiektą standartą ar lygį;
5. SS taikymo apimtį ir / ar kontekstą.
Siekiant paaiškinti, kaip žmonės mokosi ir kokios savybės skiria pradedančiuosius ir
ekspertus, buvo sukurtos įvairios taksonomijos ar klasifikacijų sistemos. Taksonomijos turi
specifinius žodžius ir posakius, susijusius su jų klasifikacijos sistema. Nors šios sistemos gali
būti naudingos rašant SS, visos šios taksonomijos turi savo privalumų ir trūkumų. Kiekviena
iš jų sukurta konkrečiu laikotarpiu tam tikram tikslui ir ne visada gali būti taikoma šių dienų
mokymuisi3
Nepaisant to, pirmiausia galvokime apie veiksmažodžio, kurį reikia vartoti, pasirinkimą.
Galima teigti, kad veiksmažodžių grupavimas pagal pasiekimų lygį yra tam tikru mastu
sąlyginis, nes konkretus veiksmažodis skirtingose dalykinėse kryptyse, kultūrose ir kalbose
gali turėti skirtingas konotacijas. Veiksmažodžius gali būti nelengva išversti iš vienos kalbos į
kitą be svarbių reikšmės pakitimų.
3 1956 metais Benjaminas Bloomas sukūrė vieną garsiausių taksonomijų, kurią toliau tobulino kiti. Bloomas visą dėmesį skyrė mąstymo elgesio lygiams pažinimo srityje. Jis išskiria šešis lygius: žinias, supratimą, taikymą, analizę, sintezę ir vertinimą (gebėjimą įvertinti) ir susieja su šiais lygiais atitinkamus veiksmažodžius. Žodis „žinios“ čia turi techninę prasmę, kuri labai skiriasi nuo to, ką paprastai reiškia. Bloomas taip pat atkreipė dėmesį į emocinę sritį ar platesnes kompetencijas, būtent tarpasmeninius įgūdžius, požiūrius, vertybes. Jis suskirstė jas į penkias didėjančias kategorijas: priėmimą (žemiausia), atsakymą, vertinimą, organizavimą ir charakterizavimą ir vėl susiejo juos su veikiamaisiais veiksmažodžiais. Kiti autoriai atkreipė dėmesį į psichomotorinę (pvz., Fittsas ir Posneris) ir patirtinę sritis (pvz., Steinakeris ir Bellas). Psichomotorinė kryptis dėmesį sutelkia į smegenų koordinavimą bei raumenų veiklą ir skiria įvairius lygius nuo stebėjimo arba imitavimo iki aukščiausio kūrybingumo lygio (pavyzdžiui, muzikos, meno ir kt.). Patirtinis mokymasis susijęs su asmens dalyvavimu arba yra patirtimi ir su ja susijusiais vaidmenimis ar užduotimis.
46
Nepaisant šio įspėjimo, gali būti naudinga, kaip įkvėpimo šaltinį, pateikti keletą aktyviųjų
veiksmažodžių pavyzdžių.
Jie gali būti tokie (pateikiami didėjimo tvarka):
Surašyti, aprašyti, paaiškinti, palyginti, įrodyti, analizuoti, kritikuoti
arba
Stebėti, dalyvauti, vadovauti, skleisti
arba
Klausyti, įsikišti, išspręsti
Antra, SS turėtų aiškiai nurodyti, kokio mokymosi reikia siekti. Jų kalba turėtų nurodyti, ar SS
daugiausia dėmesio skiria vienai ar kelioms mokymosi rūšims. Vadinasi, turi būti aiškiai
pasakyta, ar SS siekia, kad būtų įgyta žinių, gilinamas supratimas ir kognityvinis mąstymas,
ugdomi mokymosi mechaniniai įgūdžiai, profesinė poziciją ar pan.
Visi SS turėtų aiškiai nurodyti studijų temą ar dalyką: žinių sritį, profesinę veiklą, gebėjimą
veikti ar konkrečius įgūdžius.
SS turi nustatyti siektinų studijų standartą arba lygmenį: jis turi atspindėti mokymosi plotį, gylį
ir sudėtingumą kaip ir atitinkamos kvalifikacijos aprašas.
Siekdami paaiškinti aukščiau išdėstytus teiginius, paanalizuosime keletą istorijos ir fizikos
mokslų krypčių pavyzdžių.
Keletas PSS pavyzdžių iš istorijos dalykinės krypties:
a) [Studentas] pademonstravo Europos ir pasaulio chronologijos, ypač nuo 1500 metų, žinias ir gali aiškiai apibūdinti, pateikdamas susistemintą požiūrį, svarbiausius Europos imperijų studijų ir pasaulio bei visuotinės istorijos vertinimus.
b) [studentas] pademonstravo gebėjimą spręsti mokslinę problemą, naudodamasis atitinkamais šaltiniais ir literatūra ir pateikdamas kritinio pobūdžio išvadas tekste, kurio apimtis siekia apie 60 puslapių.
47
Tuomet galime sudaryti tokią sudedamųjų dalių lentelę:
a)
- demonstruoti
- aprašyti
žinias Europos ir
pasaulio
chronologijos,
ypač nuo 1500
metų
susistemintas
požiūris
Svarbiausi Europos
imperijų studijų,
pasaulio ir visuotinės
istorijos vertinimai
veiksmažodis rūšis dalykas Standartas apimtis/kontekstas
b) spręsti naudodamasis
atitinkamais
šaltiniais ir
literatūra
mokslinę
problemą
pateikdamas
kritinio
pobūdžio
išvadas
kurio apimtis siekia
apie 60 puslapių.
veiksmažodis rūšis subjektas Standartas apimtis/kontekstas
Sudėtingesnės PSS fizikos krypties pavyzdys yra toks:
• Gebėjimas išmatuoti fizikinius dydžius ir atlikti eksperimentų kūrimo, vykdymo ir analizės
tyrimą, palyginti rezultatus su turimomis žiniomis ir teorijomis, padaryti išvadas
(įskaitant neapibrėžtumo lygį).
Taip pat šis SS gali būti išskirstytas pagal penkias pagrindines sudedamąsias dalis:
Gebėjimas
Įšmatuoti
(žinios)
fizikiniai
dydžiai
(žinios)
atlikti
eksperimentų
kūrimo,
vykdymo ir
analizės tyrimą
palyginti rezultatus su
turimomis žiniomis ir
teorijomis, padaryti
išvadas (įskaitant
neapibrėžtumo lygį)
veiksmažodis rūšis subjektas Standartas apimtis/kontekstas
48
Progresija gali išryškėti siūlant PSS trims lygiams, pavyzdžiui pirmajai ir antrajai pakopai ir
doktorantūrai. Tai tinka visiems SS tipams. Pateikiame perkeliamų įgūdžių ar bendrujų bei
dalykinių kompetencijų pavyzdžius.
Pirmasis pavyzdys rodo, kaip naudoti bendrąją kompetenciją – Kūrybingumą:
Pakopa Programos studijų siekiniai
Pirmoji pakopa / bakalauras
Demonstruojams gebėjimas generuoti ir perduoti naujas idėjas ar kurti žinomų
problemų ar situacijų naujoviškus sprendimus
Antroji pakopa / magistras
Demonstruojamas gebėjimas generuoti originalias, rimtas idėjas, kurios gali
būti išplėtotos ir apgintos tiek žinomose ir nežinomose situacijose
Daktaras Demonstruojamas gebėjimas prisidėti prie originalių, praktiškų, pritaikomų
kompleksinių idėjų ir sprendimų, kurie turi įtakos jam pačiam bei įvairiems
procesams.
Siekiant iliustruoti dalykinę kompetenciją buvo pasirinktas slaugos krypties pavyzdys:
Pakopa Programos studijų siekiniai Pirmoji pakopa / bakalauras
Slaugytoja, pasitelkusi daugybę įgūdžių, gali glaudžiai bendradarbiauti su
asmenimis, grupėmis ir globėjais, kad būtų atliktas išsamus, sistemingas
holistinis vertinimas. Vertinime turi būti atsižvelgiama į dabartinius ir
ankstesnius fizinius, socialinius, kultūrinius, psichologinius, dvasinius,
genetinius ir aplinkos veiksnius, kurie gali būti susiję su asmenimis ir jų
šeimos nariais.
Antroji pakopa / magistra
Atsižvelgiant į specializaciją, slaugytoja turi įrodyti savo slaugos įgūdžių
meistriškumą (įskaitant diagnostinį ir gydymo metodus), siekiant įvertinti ir
pasirūpinti pacientais, kurių sveikatos / ligos būklė yra komplikuota.
Klinikinė doktorantūra
Slaugytoja gali parodyti vadovavimo sugebėjimus savo pasirinktoje
klinikinėje srityje; gali daryti įtaką ir nustatyti strateginę praktinę plėtrą ir
mokslinių tyrimų programas.
Doktorantūra / medicinos mokslų daktaras
Gali demonstruoti sisteminį esminių slaugos disciplinos ar profesinės
slaugos praktikos srities žinių įgijimą ir supratimą.
49
Literatūra apie mokymosi siekinius Baum, David, Writing and using good learning
outcomes. Leeds (Leeds Metropolitan University) 2009.
ECTS Users’ Guide 2009, Brussels: Directorate-General for Education and Culture,
Available online at: http://ec.europa.eu/education/lifelonglearning-
policy/doc/ects/guide_en.pdfhttp://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-
policy/doc/ects/guide_en.pdf
Gonzalez, Julia and Robert Wagenaar, eds., Tuning Educational Structures in Europe.
Universities’ contribution to the Bologna Process. An introduction. Bilbao and Groningen,
2nd. ed. 2008.
Gosling, David and Jenny Moon, How to use learning outcomes and assessment criteria,
London (SEEC) 2001.
Kennedy D, Hyland A and Ryan N 2006: Writing and Using Learning Outcomes: A Practical
Guide. Bologna Handbook C 3.4-1. Available from:
http://www.bologna.msmt.cz/files/learning-outcomes.pdfhttp://www.bologna.msmt.cz/fi
les/learning-outcomes.pdf
Kennedy, Declan, Writing and Using Learning Outcomes. A Practical Guide. Cork
(University College Cork) 2007.
Moon, J., The Module and Programme Development Handbook. London
(Kogan Page) 2002.
51
-- 33 sskkyyrriiuuss -- ŽŽooddyynnaass
Toliau pateikiama terminų, dažnai vartojamų visame vadove, apžvalga. Žodyno tikslas –
palengvinti naudojimąsi terminais, siekiant prisidėti prie studijų programos profilių skaidrumo
ir galimybės juos palyginti pripažinimo tikslais.
Terminas Apibrėžimai
Gabumas Įgytas ar įgimtas gebėjimas, kompetencija, įgūdis ar talentas,
kuris leidžia asmeniui sėkmingai atlikti tam tikrą veiksmą, darbą
ar užduotį.
Prieinamumas Tam tikros kvalifikacijos, tos švietimo sistemos viduje kur ji buvo
įgyta, teikia jos turėtojui prieinamumo teisę prie konkrečios,
konkretaus lygio kvalifikacijos. Pavyzdžiui, pirmosios pakopos
laipsnis paprastai suteikia prieinamumą prie antrosios pakopos
studijų.
Akreditacija Akreditacija yra paskirtos kompetentingos institucijos atliktas
institucijos, studijų programos ar modulio statuso, teisėtumo
arba tinkamumo nustatymas.
Akredituojanti
institucija
Paskirta kompetentinga institucija, kuri yra teisiškai įgaliota
akredituoti instituciją, studijų programą ar modulį nacionalinės
švietimo sistemos kontekste.
Vertinimo metodai Visi metodai, naudojami besimokančiųjų pasiekimams įvertinti
konkrečiame dalyke ar modulyje. Paprastai šie metodai apima
raštiškus, žodinius, laboratorinius, praktinius testus /
patikrinimus, projektus, veiklą ir darbų aplankus. Vertinimas gali
būti naudojamas tam, kad besimokantieji galėtų įvertinti savo
pažangą ir pagerinti ankstesnę veiklą (formuojamasis
vertinimas), o institucija, galėtų nuspręsti, ar besimokantysis
pasiekė sandui ar moduliui nustatytus studijų siekinius
(apibendrinamasis/suminis vertinimas).
Pagrindinė nuostata Kompleksinė protinė būklė, apimanti įsitikinimus, jausmus,
vertybes ir polinkius veikti tam tikrais būdais.
Laipsnį teikianti mokslo
institucija
Universitetas ar kita aukštojo mokslo institucija, kuri teikia
aukštojo mokslo laipsnius, diplomus, sertifikatus arba kreditus.
52
Gairės Standartas, naudojamas palyginimui. Taip pat žr.: Studijų
krypties aprašai
Kompetencijos Kompetencijos tai dinamiška kognityvinių ir metakognityvinių
įgūdžių, žinių ir sampratų, tarpasmeninio bendravimo, intelektinių
ir praktinių įgūdžių ir etinių vertybių visuma. Visų studijų
programų tikslas – ugdyti šias kompetencijas. Kompetencijos yra
ugdomos visuose dalykuose ir vertinamos įvairiuose programos
etapuose. Kai kurios kompetencijos yra susijusios su konkrečiu
dalyku (konkrečia studijų kryptimi), kitos yra bendrojo pobūdžio
(bendros visoms disciplinoms). Paprastai kompetencijos yra
ugdomos integruotai ir cikliškai visos programos metu.
Kompetentinga
institucija
Asmuo ar organizacija, kurie turi teisiškai deleguotą arba
suteiktą valdžią, gebėjimą ar galią atlikti paskirtą funkciją.
Dalykas Atskiras, formalios struktūros mokymosi patirties vienetas. Jis
privalo turėti tarpusavyje susijusius ir aiškius studijų siekinius,
išreikštus įgyjamomis kompetencijomis, ir atitinkamus vertinimo
kriterijus. Dalykas gali turėti skirtingą kreditų skaičių.
Kvalifikacijos
vertinimas
Lyginant ir vertinant užsienio kvalifikacijas, palengvinama
nacionalinių švietimo sistemų integracija.
Kreditas Vienetai, naudojami apskaičiuoti studentų darbo krūvį,
atsižvelgiant į laiką, per kurį turi būti pasiekti tam tikri nustatyti
studijų siekiniai. Jais dėstytojai ir studentai įvertina mokymosi,
paremto studijų siekiniais ir atitinkamu studijų krūviu per tam
tikrą laiką, kiekį ir lygį.
Kreditai gali būti suteikiami studentui pripažįstant tam tikrame
lygmenyje apibrėžtų siekinių patvirtintus pasiekimus, kurie buvo
gauti teorinio mokymosi ar praktinio darbo metu. Kartą gauti
kreditai negali būti prarasti, nors tam tikromis aplinkybėmis
studijų įstaiga gali nustatyti, kad kreditai privalo būti gauti per
tam tikrą laiką, kad būtų pripažinti studijų programos dalimi. Tai
gali būti tokiose dalykinėse kryptyse, kur žinios ir įgūdžiai greitai
keičiasi, pavyzdžiui, informatikos, medicinos ir kitose.
Studijų programos
profilis
Studijų programos aprašas aprašo konkrečias švietimo
programos arba kvalifikacijos ypatybes, atsižvelgiant į studijų
siekinius bei kompetencijas, pateikiamas nustatytu formatu.
Studijų programa Tarpusavyje susijusių švietimo sudedamųjų dalių/komponentų
53
rinkinys, grindžiamas studijų siekiniais, kurie yra pripažįstami
būtinais teikiant konkrečią kvalifikaciją, sukauptu konkrečiu
kreditų skaičiumi ir išsiugdytomis konkrečiomis kompetencijomis.
Aprašai Bendrieji kvalifikacijų studijų siekinių aprašai. Aprašai nurodo
aiškius kontrolinius parametrus, kuriais remiantis apibrėžiami
svarbiausi kvalifikacijos siekiniai, nurodyti Nacionalinėje
kvalifikacijų sąrangoje, ir aiškiai nurodo esminius skirtumus tarp
įvairių kvalifikacijos lygių.
Diplomo priedėlis Diplomo priedėlis yra priedas, išduodamas su formaliu laipsnio /
kvalifikacijos suteikimo dokumentu. Jame pateikiamas sėkmingai
baigtų laipsnio / kvalifikacijos turėtojo studijų pobūdžio, lygio,
konteksto, turinio ir statuso aprašymas. Jis sudaromas pagal
Europos Komisijos, Europos Tarybos ir UNESCO / CEPES
pateiktą formatą. Šis dokumentas užtikrina tarptautinį skaidrumą
ir akademinį / profesinį kvalifikacijų pripažinimą.
Disciplina Žr. Dalykinė kryptis
Direktyva 2005/36/EC Direktyva EC/36/2005 dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo.
Europos direktyva 2005/36/EC užtikrina judumą įpareigodama
valstybes nares svarstyti kitose Bendrijos šalyse įgytas
kvalifikacijas, kad būtų galima dirbti pagal reglamentuojamą
profesija jų teritorijoje.
Disertacija Formaliai pateikta raštiška savarankiškai atlikto tyrimo ar
projekto ataskaita,
būtina laipsniui gauti (paprastai pirmos arba antros studijų
pakopos arba doktorantūros studijų). Ji taip pat gali būti
vadinama moksliniu darbu.
Taip pat žr.: mokslinis darbas
Dublino aprašai Dublino aprašai – tai tipiškų lūkesčių bendrojo pobūdžio
pasiekimų ir gebėjimų, įgytų užbaigus vieną Bolonijos proceso
pakopą, formuluotės. Bendrieji aprašai buvo parengti „trumpam
ciklui pirmojoje pakopoje“ bei pirmajai, antrajai ir trečiajai
pakopoms. Aprašus sudaro tam tikri kriterijai, apibūdinami per
kompetencijos lygmenį, kuriais remiantis galima atskirti
skirtingas pakopas plačiąja ir bendrąja prasme. Išskiriamos šios
penkios kriterijų grupės:
žinių ir sąvokų įgijimas;
54
žinių ir sąvokų taikymas;
kompetentingų sprendimų priėmimas ir alternatyvų
pasirinkimas;
žinių ir supratimo perdavimas;
gebėjimas tęsti mokymąsi.
Dublino aprašus parengė tarptautinė Kokybės užtikrinimo
iniciatyvos (angl. Joint Quality Initiative) ekspertų grupė.
Kokybės užtikrinimo iniciatyvos grupės ir Tuning projekto darbai
papildo vienas kitą.
ECTS ECTS yra į studentą orientuota kreditų kaupimo ir perdavimo
sistema, kuri remiasi studijų siekinių ir mokymosi procesų
skaidrumu. Jos tikslas – palengvinti kvalifikacijų ir mokymosi
vienetų planavimą, vyddymą, vertinimą, pripažinimą bei
įteisinimą ir sudaryti galimybes studentų judumui. ECTS yra
plačiai naudojama formalaus aukštoje išsilavinimo kryptyje ir gali
būti taikomas kitoje mokymosi visą gyvenimą veikloje.
Pasirenkamasis dalykas Dalykas, kuris gali būti pasirinktas kaip studijų programos dalis,
tačiau nėra privalomas visiems studentams.
Mokymosi visą
gyvenimą
Europos kvalifikacijų
sąranga
Europos kvalifikacijų sąranga (EKS) yra visaapimanti sistema,
užtikrinanti skaidrų ryšį tarp Europos nacionalinių (ir (arba)
sektorinių) švietimo sąrangų ir jų apimamų kvalifikacijų. Tai yra
nacionalines sąrangas apjungiantis mechanizmas.
Šiuo metu yra dvi Europos kvalifikacijų sąrangos. Pirmoji skirta
aukštajam mokslui ir buvo inicijuota kaip Bolonijos proceso dalis,
antroji skirta mokymuisi visą gyvenimą ir inicijuota Europos
Komisijos. Pirmoji sąranga vadinasi Europos aukštojo mokslo
erdvės kvalifikacijų sąranga (angl. A Framework for
Qualifications of the European Higher Education Area,
sutrumpintai QF-EHEA). Antroji sąranga skirta visoms kryptims,
tarp jų ir aukštajam mokslui, ir vadinasi Mokymosi visą gyvenimą
Europos kvalifikacijų sąranga (angl. European Qualifications
Framework for Lifelong Learning, sutrumpintai QF-LLL).
Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąranga, patvirtinta
47 Bolonijos procese dalyvaujančių šalių, yra sistema, kuri
siekia:
sudaryti sąlygas besimokantiems asmenims (piliečiams,
55
darbdaviams ir pan.) visoje Europoje suprasti nacionalinių,
vietinių ir regioninių Europos aukštojo mokslo kvalifikacijų
įvairovę ir tarpusavio ryšį;
didinti prieinamumą, lankstumą, judumą, bendradarbiavimą,
skaidrumą, pripažinimą ir integravimą (ryšius) tarp įvairių
Europos aukštojo mokslo sistemų ir jų viduje;
puoselėti švietimo programų turinio ir dėstymo įvairovę, taip pat
mokslo įstaigų autonomiją nacionaliniu, vietiniu, regioniniu ir
instituciniu lygmeniu;
kelti Europos aukštojo mokslo konkurencingumo ir efektyvumo
lygį.
Taip pat žr.: Nacionalinė kvalifikacijų sandara.
Bendrosios
kompetencijos
Bendrosios kompetencijos yra žinomos kaip perkeliamieji
įgūdžiai ar bendrojo pobūdžio akademiniai įgūdžiai. Jie yra
bendri visoms studijų programoms ir gali būti perkeliami iš
vienos aplinkos į kitą.
Tarptautinis
pripažinimas
1. Metodai ir procedūros, skirti suprasti užsienio
kvalifikacijas ir jas palyginti tolesnių studijų ar
įsidarbinimo tikslais.
2. Kompetentingos institucijos atliktas oficialus užsienyje
įgyto išsilavinimo pripažinimas, siekiant tęsti mokslinę ir /
ar darbinę veiklą.
Pagrindinės
kompetencijos
Pagrindinės kompetencijos yra svarbiausios kompetencijos,
kurias absolventas turi įgyti įvykdęs tam tikrą studijų programą.
Besimokantysis Kiekvienas, kuris įgyja naujų žinių, elgesio savybių, įgūdžių,
vertybių arba supratimo, kuris leidžia sintetinti įvairių rūšių
informaciją.
Studijų siekiniai Studijų siekiniai yra tai, ką besimokantysis turėtų žinoti, suprasti
ir gebėti pademonstruoti, baigęs mokymosi procesą. Studijų
siekiniai yra išreiškiami per kompetencijos, kurią turi įgyti
besimokantysis, lygmenį. Jie yra susiję su lygių aprašais
nacionalinėje ir Europos kvalifikacijų sąrangose.
Taip pat žr.: Programos Studijų siekiniai
Lygio (pakopos) aprašai Bendrieji teiginiai, nurodantys studijų ypatybes ir kontekstą
kiekviename lygmenyje, pagal kuriuos gali būti tikrinami studijų
siekiniai ir vertinimo kriterijai.
56
Lygiai Lygiai yra bendraisiais studijų siekiniais išreikšti nuoseklios
studijų sekos etapai, kuriuos turi pereiti studentas įsisavindamas
tam tikrą studijų programą. Taip pat jie gali nurodyti tikėtinus
studijų programos siekinius, išreikštus pakopos lygmens
aprašuose.
Modulis Sąvoka „modulis“ skirtingose šalyse turi skirtingą reikšmę. Kai
kuriose ji reiškia dalyką, kitose –dalykų grupę. Tuning projekte
modulis yra apibrėžiamas kaip dalykas ar dalykų derinys
sistemoje, kurioje kiekvienam dalykui priskiriamas vienodas
kreditų skaičius arba jo kartotinis. Taip pat žr.: Dalykas
Nacionalinis registras Oficialūs nacionaliniai valstybės pripažintų programų / institucijų
/kvalifikacijų / profesijų sąrašai
Nacionalinė kvalifikacijų
sąranga
Nacionalinė kvalifikacijų sąranga yra tarptautiniu mastu
suprantamas šalyje arba švietimo sistemoje naudojamas
kvalifikacijų aprašas. Sąrangoje aprašomos visos kvalifikacijos,
kurias suteikia atitinkamos švietimo sistemos, ir nurodomos jų
sąsajos. Tipiškas pavyzdys yra Airijos Respublikos kvalifikacijų
sąranga:
Pasirenkamieji dalykai Dalykas, kuris gali būti pasirinktas kaip studijų programos dalis,
tačiau nėra privalomas visiems studentams.
Programos studijų
siekiniai
15–20 susijusių teiginių, kuriais išreiškiama tai, ką
besimokantysis turėtų žinoti, suprasti ir sugebėti daryti
sėkmingai baigęs studijų programą.
Pažanga/progresija
(kelias)
Procesas, kuris leidžia besimokantiesiems pereiti iš vieno
kompetencijos įgijimo lygmens į kitą.
Apsaugoti vardai Tam tikri profesiniai vardai yra teisiškai apsaugoti ir gali būti
naudojami tik žmonių, kurie dalyvavo konkrečiuose mokymuose,
kaip nurodyta atitinkamos profesinės institucijos.
Kvalifikacija Kompetentingos įstaigos suteiktas laipsnis, išduotas diplomas ar
kitoks sertifikatas, patvirtinantis, jog yra sėkmingai užbaigta
pripažinta studijų programa.
Kvalifikacijų aprašai Bendrieji studijų teiginiai apie studijų pasiekimus. Jie nurodo
aiškius kontrolinius parametrus, kuriais remiantis apibrėžiami
svarbiausi kvalifikacijai keliami reikalavimai pagal nacionalinius
lygius.
Europos aukštojo Tai visaapimanti sistema, užtikrinanti skaidrų ryšį tarp Europos
57
mokslo erdvės
kvalifikacijų sąranga
nacionalinių (ir (arba) sektorinių) švietimo sąrangų ir jų apimamų
kvalifikacijų. Tai yra nacionalines sąrangas apjungiantis
mechanizmas.
Kokybės užtikrinimas Tai procesas arba procesų visuma, priimti šalyje ir mokymo
įstaigoje, siekiant užtikrinti švietimo programų ir suteiktų
kvalifikacijų kokybę.
Pripažinimo tinklai ENIC: Europos informacijos centrų tinklas Europos regione.
NARIC: Nacionaliniai akademinio pripažinimo informacijos
centrai Europos Sąjungoje. Nacionalinių centrų tinklas teikia
informaciją, konsultacijas ir užsienio kvalifikacijų vertinimus. Jie
buvo sukurti siekiant pagerinti kitų šalių diplomų adakeminį
pripažinimą ir palengvinti nacionalinių švietimo sistemų
integraciją.
Kontroliniai parametrai Neprivalomi rodikliai, pagal kuriuos galima palyginti
kvalifikacijas, studijų siekinius arba susijusias sąvokas..
Šaltinis:Bolonijos kvalifikacijų sistemų darbo grupė, 2005
Reglamentuojamos/
reguliuojamos
profesijos
Profesijos, kurių veikla užsiimti priimančiojoje ES valstybėje
narėje pagal įstatymus ar kitus teisės aktus galima tik tuomet, jei
yra įgytos tam tikros nustatytos profesinės kvalifikacijos.
Įgūdžiai Įgūdžiai yra išmokstamas gebėjimas pasiekti iš anksto
nustatytus rezultatus dažnai minimaliomis laiko, energijos ar
abiejų sąnaudomis. Įgūdžiai dažnai skirstomi į visuotinius /
bendruosius ir konkrečius dalykinius įgūdžius.
Į studentą orientuotos
studijos
Požiūris arba sistema, palaikanti studijų programas kuriose
dėmesys skiriamas studijuojančiųjų pasiekimams, pritaikomos
skirtingiems besimokančiųjų prioritetams ir nuosekliai deri su
darbo krūviu skiriamu studentams (t. y. darbo krūviu, kuris yra
įmanomas pagal studijų programos trukmę). Jos leidžia
besimokantiesiems aktyviau įsitraukti, pasirenkant mokymosi
turinį, būdą, tempą ir vietą.
Studijų krypties aprašai Studijų krypties aprašai nustato įvairių dalykinių krypčių studijų
programų standartų lūkesčius. Jie apibūdina studijų dalyko
tarpusavio ryšius ir savitumą, apibrėžia, ko galima tikėtis iš
absolvento atsižvelgiant į gebėjimus ir įgūdžius, reikalingus
ugdant šio dalyko supratimą ar kompetenciją.
Dalykinės Kompetentcijos, susijusios su konkrečia dalykine kryptimi.
58
kompetencijos
Į dėstytoją orientuotos
studijos
Informacijos perdavimas iš žinių eksperto (dėstytojo) gana
pasyviam gavėjui (studentui /besimokančiajam) arba vartotojui.
Teminės studijos Studijų programa, sutelkianti dėmesį į konkretų dalyką ar
aktualią temą. Teminės studijos aukštosiose mokyklose yra
daugiadisciplininio ar tarpdisciplininio pobūdžio.
Mokslinis darbas Formaliai pateikta raštiška savarankiškai atlikto tyrimo ar
projekto ataskaita,
būtina laipsniui gauti (paprastai pirmos arba antros studijų
pakopos arba doktorantūros studijų). Ji taip pat gali būti
vadinama disertacija.
Akademinė pažyma Oficialus (pvz., sertifikuotas) dokumentas, kuriame pateikiama
pilna studento akademinių rezultatų santrauka, toje institucijoje,
kurioje siekiama kvalifikacijos.
Tuning projektas Tuning – universitetų vykdomas Europos švietimo struktūrų
suderinimo projektas, kurio tikslas yra pasiūlyti universalius
Bolonijos proceso įgyvendinimo principus aukštojo mokslo
įstaigų ir dalykinių krypčių lygmenyse. Tuning projektas siūlo
metodiką, skirtą parengti (pertvarkyti), vystyti, įgyvendinti ir
vertinti kiekvienos studijų pakopos programas.
Sąvoka “Tuning” pabrėžia, kad universitetų tikslas nėra
suvienodinti arba suderinti savo studijų programas pagal
nustatytą Europos ugdymo turinį, bet ieškoti suartėjimo taškų ir
bendro supratimo, grindžiamo įvairove ir autonomija.
Šaltiniai
Bologna Working Group on Qualifications Frameworks, 2005
ECTS Users’ Guide, 2009
Tuning Educational Structures Projects
QAA-UK. The Quality Assurance Agency for Higher Education (QAA)