6.5. prognozuojami įvykiai - Klaipėdos r. Šiūparių … · Web viewŠiūparių pagrindinės...
67
PATVIRTINTAS Klaipėdos r. Šiūparių pagrindinės mokyklos direktoriaus Antano Dulkio 2012 m. gegužės mėn.9 d. įsakymu Nr. VI- 62 ŠIŪPARIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO P L A N A S
Transcript of 6.5. prognozuojami įvykiai - Klaipėdos r. Šiūparių … · Web viewŠiūparių pagrindinės...
PATVIRTINTAS Klaipėdos r. Šiūparių pagrindinės mokyklos direktoriaus Antano Dulkio 2012 m. gegužės mėn.9 d. įsakymu Nr. VI- 62
ŠIŪPARIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS
EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO
P L A N A S
Šiūpariai, 2012
TURINYS Psl.
TURINYS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Plano tikslas 4 2. Šiūparių pagrindinės mokyklos trumpas apibūdinimas 4 3. Plane vartojamos sąvokos ir santrumpos 5-6
II. GRESIANTYS ĮVYKIAI
4. Gresiantys įvykiai, kurie galėtų sukelti ekstremaliąsias situacijas 6-7 5. Galimi pavojai, atitikus galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę 7 6. Šiūparių pagrindinės mokyklos galimų pavojų sąrašas prioriteto tvarka pagal jų rizikos lygį 7-12
III. PERSPĖJIMO IR INFORMAVIMO APIE GRESIANTĮ AR SUSIDARIUSĮ ĮVYKĮ ORGANIZAVIMAS
7. Šiūparių pagrindinės mokyklos darbuotojų ir moksleivių perspėjimo organizavimas 12-14 8.Šiūparių pagrindinės mokyklos darbuotojo, atsakingo už civilinę saugą, veiksmai gresiant ar susidarius įvykiui ir numatomos perspėjimo ar informavimo priemonės 14
IV. KEITIMOSI APIE ĮVYKĮ TVARKA
9. Informacijos apie įvykį priėmimas ir perdavimas Bendrojo pagalbos centro skyriui, savivaldybės administracijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms tvarka 14-15
V. DARBUOTOJŲ IR MOKSLEIVIŲ APSAUGA GRESIANT AR SUSIDARIUS ĮVYKIUI ŠIŪPARIŲ PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE
10. Šiūparių pagrindinės mokyklos darbuotojų ir moksleivių evakavimo organizavimas 15-16 11.Šiūparių pagrindinės mokyklos direktoriaus sprendimų dėl darbuotojų, moksleivių evakavimo įgyvendinimas, būtinos priemonės ir materialiniai ištekliai 16-17 12. Darbuotojų ir moksleivių evakavimo kryptys iš Šiūparių pagrindinės mokyklos 17 13. Šiūparių pagrindinės mokyklos darbuotojų, moksleivių apsaugos nuo jų gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, atsiradusių dėl gresiančio ar susidariusio įvykio, aprūpinimo asmeninės apsaugos priemonėmis organizavimo tvarka, asmenų, paskirtų atsakingais už asmeninės apsaugos priemonių išdavimo organizavimą, pareigybės 18 14.Kolektyvinėsapsaugos statiniai ir jų panaudojimo galimybės 18 15. Pirmosios pagalbos teikimo darbuotojams bei moksleiviams, nukentėjusiems įvykio metu, organizavimas 18
VI. PRIEDAI:
1 priedas, Šiūparių pagrindinės mokyklos galimų pavojų ir ekstremalių situacijų rizikos analizė19-27 2 priedas, Savivaldybėje esančių civilinės saugos sistemos pajėgų kontaktiniai duomenys 28 3 priedas, Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos kontaktiniai duomenys 29-30 4 priedas, Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro kontaktiniai duomenys 31-33 5 priedas, Šiūparių pagrindinės mokyklos transporto priemonės ir kiti materialiniai ištekliai 34 6 priedas, Šiūparių pagrindinės mokyklos teritorijos planas 35-36
2
7 priedas, Šiūparių pagrindinės mokyklos darbuotojų ir moksleivių evakavimo schema 37 8 priedas, Šiūparių pagrindinės mokyklos perspėjimo apie įvykį schema 38 9 priedas, Šiūparių pagrindinės keitimosi informacija apie įvykį schema 40-41 10 priedas, įsakymas dėl evakavimo komisijos sudarymo 42 10.1.priedas, Šiūparių pagrindinės mokyklos evakavimo komisijos kontaktiniai duomenys 43 10.2. priedas, Šiūparių pagrindinės mokyklos evakavimo tvarka 44 11 priedas, priemonių, kurias (pagal galimybę) išneša mokyklos darbuotojų personalas evakuacijos metu, sąrašas 11.4. priedas, Klaipėdos rajono savivaldybės Kolektyvinės apsaugos statuniai 47-48
12 priedas, Šiūparių pagrindinės mokyklos pareigybės asmenų, paskirtų atsakingais už asmeninės apsaugos priemonių išdavimą 49 13 priedas, Šiūparių pagrindinės mokyklos statinių panaudojimo kolektyvinei apsaugai schema 50
___________________
3
Direktorius
Pavaduotojas ūkio reikalams
Biblioteka2 pavaduotojai ugdymui
Ūkio grupė Pedagoginis personalas
Moksleiviai
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Plano tikslas Šiūparių pagrindinės mokyklos ekstremaliųjų situacijų valdymo planas (toliau – Planas) nustato materialinių ir žmogiškųjų išteklių sutelkimą ir valdymą gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai. Plano tikslas – padėti mokyklos direktoriui organizuoti ir koordinuoti gresiančių ar susidariusių ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą. Turint ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, galima kryptingai ir laiku pasirengti galimai ekstremaliajai situacijai, tinkamai paskirstyti išteklius, reikiamą įrangą ir pajėgas, informuoti darbuotojus, moksleivius ir gyventojus apie gresiantį pavojų ir greitai pasirengti suteikti pagalbą, jei to prireiktų, tinkamai organizuoti ir koordinuoti mokyklos veiksmus, organizuojant gelbėjimo ir ekstremaliųjų situacijų padarinių šalinimo darbus, laiku pateikti informaciją darbuotojams, moksleiviams bei gyventojams ir atitinkamoms tarnyboms.
2. Šiūparių pagrindinės mokyklos trumpas apibūdinimas
Šiūparių pagrindinė mokykla yra pietrytinėje Dovilų sen. dalyje, Mokyklos g. 4, Šiūparių km., Klaipėdos r. Kodas 191793626. Mokyklą sudaro pagrindinis pastatas bei sporto salė. Sienos gežbetoninės, dviejų aukštų, pastatas apšiltintas- renovuotas 2009m. Langai plastikiniai. Bendras plotas 2082,58 kv.m., užstatytas plotas 1457 kv.m. Įrengta priešgaisrinė signalizacija. Yra 24 mokytojai, 19 aptarnaujančio personalo darbuotojų bei 90 moksleivių. Šilumos tiekimas – UAB ,, Klaipėdos Ugnės paslaugos“ . Elektros energiją tiekia UAB LESTO. Vandenį tiekia AB Klaipėdos vanduo. Kanalizacija p. AB Klaipėdos Vanduo Organizacinė struktūra:
4
3. Plane vartojamos sąvokos ir santrumpos Civilinė sauga – veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų, mokyklų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą.
Civilinės saugos sistemos parengtis – civilinės saugos sistemos subjektų pasirengimas reaguoti į susidariusią ekstremaliąją situaciją.
Ekstremalioji situacija – dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą.
Ekstremalusis įvykis – nustatytus kriterijus atitinkantis, pasiekęs ar viršijęs gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, kuris kelia pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai.
Ekstremalių situacijų komisija – iš valstybės politikų, valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių sudaroma nuolatinė komisija, koordinuojanti ekstremaliųjų situacijų prevenciją, valdymą, likvidavimą ir padarinių šalinimą.
Ekstremaliojo įvykio kriterijai – stebėjimais ir skaičiavimais nustatyti arba tarptautinėje praktikoje naudojami fizikiniai, cheminiai, geografiniai, medicininiai, socialiniai ar kiti įvykio mastą, padarinius ar faktą apibūdinantys dydžiai arba aplinkybės (kritinės ribos), kuriuos atitinkantis, pasiekęs ar viršijęs įvykis laikomas ekstremaliuoju.
Ekstremaliosios situacijos židinys – vieta, kurioje įvyko įvykis ar ekstremalusis įvykis, ir teritorija, apimanti didžiausio pavojaus sritį apie tų įvykių vietą, kurioje gresia įvykio ar ekstremaliojo įvykio veiksnių pavojai ten esančių gyventojų sveikatai ir (ar) gyvybei, turtui ir (ar) aplinkai. Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas (toliau – operacijų vadovas) – civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, paskirtas vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje. Ekstremaliųjų situacijų prevencija – kryptingai vykdoma pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms priemonių visuma, kad būtų išvengta ekstremaliųjų situacijų arba mažėtų jų galimybė, o susidarius ekstremaliajai situacijai būtų kuo mažiau pakenkta gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų veiklai, turtui ir aplinkai. Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas – dokumentas, kuriuo reglamentuojamas materialinių ir žmogiškųjų išteklių sutelkimas ir valdymas gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms. Gelbėjimo darbai – veiksmai, kuriais įvykių, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų metu siekiama išgelbėti gyventojų gyvybes, sveikatą ir turtą, suteikti jiems pirmąją medicinos pagalbą ir (ar) nugabenti juos į sveikatos priežiūros įstaigas, taip pat apsaugoti aplinką. Gelbėjimo darbų vadovas – civilinės saugos sistemos pajėgų valstybės tarnautojas ar darbuotojas, iki operacijų vadovo paskyrimo ekstremaliosios situacijos židinyje vadovaujantis gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams, taip pat įvykio, ekstremaliojo įvykio likvidavimo ir jų padarinių šalinimo darbams. Gyventojas – fizinis asmuo, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Gyventojų evakavimas – dėl gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos organizuotas gyventojų perkėlimas iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi ir dirbti, į kitas teritorijas, laikinai suteikiant jiems gyvenamąsias patalpas. Įrenginys – pavojingojo objekto techninis vienetas, kur gaminamos, naudojamos, tvarkomos ar laikomos pavojingosios medžiagos, įskaitant visą įrangą, struktūras, vamzdynus, mašinas, įrankius, atskiras geležinkelio atšakas, dokus, įrenginiams veikti reikalingas krovos krantines, dambas, sandėlius ir kitas sausumoje ar vandenyje esančias struktūras, būtinas įrenginio veiklai. Įvykis – ekstremaliojo įvykio kriterijų neatitinkantis, nepasiekęs gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, keliantis pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai.
5
Kita įstaiga – socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto srityse veikiantis juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas – tenkinti tam tikrus viešuosius interesus, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas.
Kolektyvinės apsaugos statinys – statinys ar patalpa, kurią ekstremaliųjų situacijų ar karo metu galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Neatidėliotini darbai – veiksmai, užtikrinantys gelbėjimo, paieškos darbų vykdymą, turto išsaugojimą, sanitarinį švarinimą ir būtiniausių gyvenimo sąlygų atkūrimą įvykių, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų metu. Materialiniai ištekliai – nekilnojamasis turtas, transporto priemonės, statybinės medžiagos ir kiti ištekliai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka gali būti panaudoti gresiančioms ar susidariusioms ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų veiklai palaikyti ir atkurti. Pavojingasis objektas – visa veiklos vykdytojo valdoma teritorija, įskaitant įprastą ir susijusią joje esančią infrastruktūrą ar vykdomą veiklą, kurios viename ar keliuose įrenginiuose yra pavojingųjų medžiagų. Pavojingoji medžiaga – medžiaga, mišinys ar preparatas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytame sąraše arba atitinkantis nustatytus kriterijus ir esantis žaliavų, gaminių, šalutinių produktų, liekanų ar tarpinių produktų pavidalo, įskaitant medžiagas, kurios gali susidaryti kilus avarijai. Paieškos darbai – veiksmai, kuriais siekiama surasti įvykių, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų metu dingusius, pasiklydusius ar nukentėjusius gyventojus, patyrusius avariją laivus ir orlaivius. Perspėjimo sistema – visuma organizacinių ir techninių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti garsinio perspėjamojo civilinės saugos signalo davimą ir (ar) informacijos apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus perdavimą gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams. Slėptuvė – specialiosios paskirties statinys arba specialiai įrengta patalpa gyventojams, kurie užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu, apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Ūkio subjektas – Lietuvos Respublikoje įregistruotas ir gamybinę, komercinę, finansinę ar kitokią ūkinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, užsienio juridinio asmens filialas ar atstovybė. Veiklos vykdytojas – pavojingojo objekto, įrenginio savininkas arba valdytojas. Kitos šiame Plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir kituose įstatymuose vartojamas sąvokas.
II. GRESIANTYS ĮVYKIAI
4. Gresiantys įvykiai, kurie galėtų sukelti ekstremaliąsias situacijas Gresiantys įvykiai, kurie galėtų sukelti ekstremaliąsias situacijas, yra šie: - gamtinio pobūdžio – geologinis ir hidrometeorologinis (stichiniai, katastrofiniai meteorologiniai ir stichiniai, katastrofiniai hidrologiniai reiškiniai) reiškinys, įvykis, susijęs su ledo lytimis, ledų sangrūdomis, ledo laukais; žmonių ligos, vabzdžių antplūdis, gyvūnų ligos, augalų ligos ir kenkėjai, žuvų dusimas, laukinių žvėrių ir paukščių badas; - techninio pobūdžio – transporto įvykiai, susiję su jūros ar vidaus vandenų laivo naudojimu, aviacija, geležinkelių transporto ir automobilių kelių eismu ir įvykiais vežant pavojingą krovinį; įvykiai pramonėje ir energetikos sistemoje, hidrotechnikos statinio, komunalinių sistemų avarija ir ryšių paslaugų teikimo vartotojams sutrikimas;
6
- ekologinio pobūdžio – aplinkos oro ir vandens užterštumas; dirvožemio, grunto užterštumas arba kitoks jam padarytas poveikis; tarša branduolinėmis ir (ar) radioaktyviosiomis medžiagomis ir naftos produktais; - socialinio pobūdžio – masinės riaušės ir neramumai, blokados, provokacijos, diversijos, teroro aktai, taip pat kariniai veiksmai Lietuvos Respublikos ar kaimyninės valstybės teritorijoje;
- kiti ekstremalieji įvykiai – žmonių sveikatos sutrikimai, panika, traumos, mirties atvejai dėl užsikrėtimo, apsinuodijimo ar fizinio poveikio, gaisro keliamas pavojus, užsidegimo ar degimo grėsmė, pavojingas radinys, pavojus sunaikinti kultūros vertybę arba kultūros vertybės sunaikinimas; įvykis, keliantis pavojų saugomiems asmenims, saugomam objektui, Lietuvos Respublikos vadovybės rezidencijoms; kitas įvykis, dėl kurio gali susidaryti arba susidaro ekstremalioji situacija.
5. Galimi pavojai, atilikus galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę Šiūparių pagrindinės mokyklos. ekstremaliosios situacijos rizika nustatoma atlikus galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę ir nustačius pavojų tikimybę pasiekti įvykio mastą (1 priedas).
6. Šiūparių pagrindinės mokyklos galimų pavojų sąrašas prioriteto tvarka pagal jų rizikos lygį: 6.1. pavojai, kurie sukelia didelius padarinius (poveikį) ir labiausiai tikėtini: 6.1.1. pavojingos ar ypač pavojingos žmonių užkrečiamosios ligos protrūkis ar epidemija 6.1.2. meteorologiniai reiškiniai (uraganas, labai smarkus vėjas, lietus, labai smarki pūga ir kt.); 6.1.3. pavojingosios medžiagos patekimas į aplinką; 6.1.4. teritorijų, pastatų gaisrai.
6.2. pavojai, kurie sukelia didelius padarinius (poveikį): 6.2.1. pavojingos ar ypač pavojingos žmonių užkrečiamosios ligos protrūkis ar epidemija 6.2.2. meteorologiniai reiškiniai (uraganas, labai smarkus vėjas, lietus, labai smarki pūga ir kt.); 6.2.3. pavojingosios medžiagos patekimas į aplinką; 6.2.4. teritorijų, pastatų gaisrai 6.2.5. pavojingi radiniai, sprogimai.
6.3. pavojai, kurie yra didelės tikimybės: 6.3.1. meteorologiniai reiškiniai (uraganas, labai smarkus vėjas, lietus, labai smarki pūga ir kt.); 6.3.2. speigas; 6.3.3. elektros energijos tiekimo sutrikimai; 6.3.4. šilumos centralizuoto tiekimo sutrikimai; 6.3.5. vandens centralizuoto tiekimo sutrikimai.
6.4. visi kiti pavojai bendro rizikos lygio mažėjimo tvarka: 6.4.1. elektros energijos tiekimo sutrikimai; 6.4.2. šilumos centralizuoto tiekimo sutrikimai; 6.4.3. speigas 6.4.4. vandens centralizuoto tiekimo sutrikimai; 6.4.5. radioaktyvus aplinkos užteršimas.
6.5. prognozuojami įvykiai 6.5.1. pavojingos ar ypač pavojingos žmonių užkrečiamosios ligos protrūkis ar epidemija
Lietuvos medikai užkrečiamąsias (infekcines) ligas skirsto į 5 grupes:
7
1) zooantroponozės (ligos, kurių užkrato šaltinis - įvairūs gyvūnai. Tai maras juodligė, pasiutligė, leptosirozė, pseudotuberkuliozė, jersiniozė ir kt.);
2) užkrečiamosios kraujo ir invazinės ligos (riketsiozės, dėmėtoji šiltinė, geltonoji karštligė,grįžtamoji šiltinė, maliarija ir kt.);
3) kūno dangų ligos (stabligė, rožė, sepsis ir kt.);4) kvėpavimo takų ligos (gripas, difterija, raupai, poliomielitas);
5) užkrečiamosios žarnyno ir parazitinės ligos (vidurių šiltinė, paratifas, salmoneliozė, botulizmas, cholera, šigeliozė, dizenterija, trichneliozė ir kt.). Masiškus infekcinius susirgimus gali sukelti vandentiekio avarijos, sanitarinių reikalavimų nesilaikymas, infekciniai užkrėtimai ir kt. Išaiškėjus keletui susirgimų, turinčių vienodus požymius apie tai pranešama Ekstremalių situacijų valdymo grupės vadovui.
Susirgę darbuotojai atleidžiami nuo darbo, izoliuojami nuo sveikų, jiems suteikiama medicinos pagalba. Susirgus mokiniams, jie izoliuojami nuo sveikų, pranešama jų tėvams, jiems suteikiama medicinos pagalba.
Tikrinama vandens kokybė, tualetai, vykdomi kiti sanitariniai - higieniniai ir priešepideminiai reikalavimai. Patalpos išpurškiamos dezinfekuojančiu skysčiu. Laikomasi higienos taisyklių, naikinamos musės, graužikai ir visur palaikoma švara. Graužikus ir buitinius parazitus naikina UAB „Gargždų profilaktinė dezinfekcija“.
Kai tik nustatomas ligos sukėlėjas - atliekama skubi specifinė profilaktika: vartojami specialūs tam susirgimui preparatai.
Uždraudžiama naudoti nevirintą vandenį, žalumynus, vaisius. Paruošiamos priemonės vandeniui užvirinti ir saugoti. Kartu su Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistais išaiškinamos susirgimų priežastys. Darbą galima tęsti tik gavus Klaipėdos visuomenės sveikatos centro leidimą.
6.6.2. meteorologiniai reiškiniaiLietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. DI-870 ,,Dėl
stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“ nustatyti meteorologinių ir hidrologinių reiškinių kriterijai.
Aktualūs stichiniams hidrometeorologiniams reiškiniai:- labai smarkus vėjas, maksimalus vėjo greitis – 28-32 m/s;- labai smarkus lietus, kai per 12 val. ir trumpesnį laiką iškrinta 50-80 mm kritulių;- labai smarkus snygis, kai per 12 val. ir trumpesnį laiką iškrenta 20-30 mm ir daugiau
kritulių ir sniego dangos storis padidėja 2030 cm;- labai smarki pūga, trunkanti 12 val. ir daugiau, kai vidutinis vėjo greitis 15-20 m/s ir
didesnis bei matomumas mažesnis negu 1000 m;- labai smarki lijundra, kai ant standartinio lijundros stovo laidų susidaro 20 mm skersmens ir
storesnis apšalas;- labai tirštas rūkas, kai 12 val. ir ilgiau matomumas yra 100 m ir mažesnis.Aktualūs katastrofiniai hidrometeorologiniai reiškiniai:- uraganas, maksimalus vėjo greitis 33 m/s ir didesnis;- labai smarkus lietus, kai per 12 val. ir trumpesnį laiką iškrenta 80 mm ir daugiau kritulių;- labai smarkus snygis, kai per 12 val. ir trumpesnį laiką iškrenta 30 mm ir daugiau kritulių ir
sniego dangos storis padidėja 30 ir daugiau cm;- labai smarki pūga, trunkanti 12 val. ir daugiau, kai vidutinis vėjo greitis 20 m/s ir didesnis
bei matomumas mažesnis negu 500 m;- labai smarkus speigas, kai temperatūra 3 paras ir ilgiau minimali temperaūra 30ºC ir
žemesnė.Šių reiškinių atvejais galimi šie padariniai:
8
- sutrikdomas transporto eismas, užpustomi ar užtvindomi keliai, miesto gatvės, išraunami medžiai, dėl to sutrinka žmonių aprūpinimas maistu, vandeniu bei gyvulių aprūpinimas pašarais;
- sugriaunami namai, nuplėšiami pastatų stogai, apverčiamos transporto priemonės, nulaužiami arba išraunami medžiai, išverčiamos elektros ir telefono atramos, nutraukiami elektros perdavimo linijų laidai;
- nutraukiamas elektros energijos, šilumos ir kitų energijos rūšių tiekimas, sustabdomos įmonės;
- žmonių sužalojimo ar mirties atvejai.
Pagrindinės apsaugos nuo pavojingų hidrometeorologinių reiškinių priemonės Apie artėjantį stichinį ar katastrofinį hidrometeorologinį reiškinį iš anksto įspėja
Hidrometeorologijos tarnyba ir paprastai dar būna laiko jam pasirengti. Rengiantis hidrometeorologiniam reiškiniui, rekomenduojama:- perspėti darbuotojus apie artėjantį hidrometeorologinį reiškinį ir informuoti, kokie darbai
turi būti atlikti;- sutvirtinti silpnus pastatus, statinius;- sandariai uždaryti pastatų langus, duris, stoglangius ir kitas angas;- paruošti patalpas – rūsius, požeminius koridorius žmonių apsaugai;- pasirūpinti kuro, paruošti priemones gaisrui gesinti ir pasirengti mokymo proceso
nutraukimui.Prasidėjus hidrometeorologiniam reiškiniui, rekomenduojama:
- būti uždarų patalpų viduje, toliau nuo langų. Langus geriausia uždengti sunkaus audinio apdangalais;
- išjungti elektrą ir vandenį;- žiemą, sutrikus šildymo sistemai, šilumą patalpose išsaugoti uždengus langus ir duris
apdangalais;- evakuoti moksleivius ir darbuotojus į saugias patalpas.
6.6.3. pavojingosios medžiagos patekimas į aplinkąPavojingosios medžiagos yra tos, kurioms patekus į atmosferą garų, dujų ar skysčių pavidalu,
oras, žemė arba vanduo užteršiamas pavojingomis žmogaus sveikatai ar gyvybei koncentracijomis, galinčiomis pakenkti aplinkoje vykstantiems procesams.
Teritorijos tarša pavojingosiomis medžiagomis galima:- įvykus gamybinėms avarijoms ar kitiems incidentams įmonėse, kur gamybos procese
naudojamos arba spinduliuojamos pavojingosios medžiagos;- įvykus gaisrams žemės ūkio chemikalų sandėliuose;- įvykus avarijoms keliuose, kuriais transportuojamos pavojingosios medžiagos arba
kroviniai;- įvykus stambioms avarijoms kaimyniniuose rajonuose.
Teritorijos taršos pavojingosiomis medžiagomis atvejais galimi padariniai:- aplinkos oro tarša;- vandens tarša; - dirvožemio grunto, augmenijos ar kitų aplinkos komponentų tarša arba kitoks jiems
daromas poveikis;- žmonių apsinuodijimas pavojingosiomis medžiagomis, joms patekus į organizmą pro
kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą arba odą;- žmonių mirties atvejai.
Pagrindinės apsaugos nuo pavojingųjų medžiagų priemonėsAtsižvelgiant į taršos pavojingosiomis medžiagomis mastą, taikomos tokios apsaugos
priemonės:
9
- gyventojų buvimo atviroje vietoje apribojimas, laikinai slepiantis slėptuvėse ir hermetizuotose patalpose (kai garai ar dujos yra lengvesnės už orą arba toksiško debesies kelias neleidžia evakuotis);
- kvėpavimo organų ir odos apsauga individualiosiomis apsaugos priemonėmis;- medicinos pagalbos nukentėjusiesiems suteikimas;- žmonių patekimo į užterštą zoną apribojimas, autotransporto judėjimo šioje zonoje
reguliavimas;- gyventojų iš pavojingos zonos evakavimas arba iškeldinimas;- užterštų maisto produktų vartojimo apribojimas arba jų uždraudimas ir sunaikinimas;- geriamojo vandens šulinių apsaugojimas nuo tiesioginio pavojingųjų medžiagų poveikio;
- žmonių ir technikos sanitarinis apvalymas savivaldybės patvirtintose vietose;- užterštos vietovės kenksmingumo pašalinimas.
6.6.4. teritorijų, pastatų gaisraiGaisras – sudėtingas fizikinis bei cheminis reiškinys, kuris dažnai padaro materialinių
nuostolių, sukelia grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai. Gaisrų gesinimas – aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama išgelbėti žmones, turtą bei užgesinti gaisrą. Gaisrai gali kilti pramonės, energetikos, transporto įmonėse, komunaliniuose, ryšių tinkluose, visuomeniniuose pastatuose, ligoninėse ir slaugos namuose.
Ugnis yra medžiagų oksidavimosi procesas, kurio metu išsiskiria energija, dažniausiai karščio pavidalu. Pagrindiniai rizikos faktoriai gaisro metu yra dūmų ir toksinių degimo produktų pasklidimas. Ugnies sklidimo ir gaisro vystymosi greitis priklauso nuo daugelio faktorių: medžiagų degumo ir degimo metu išskiriamos energijos kiekio, medžiagų fizinės formos (kieta, dujinė, skysta), deguonies kiekio gaisro vietoje.
Daugeliu atvejų gaisras kyla dėl šių priežasčių:- dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, ypač rūkant uždraustose ar pavojingose vietose;- dėl ilgalaikės sausros (miškų, durpynų gaisrai); - dėl netvarkingų elektros įrengimų ir jų naudojimo taisyklių pažeidimo;- neatsargaus elgesio su šildymo prietaisais;- dėl žaibo ir elektrostatinių krūvių;- tyčinių padegimų, kuriuos gali padaryti asocialūs asmenys;- savaime užsidegus cheminėms medžiagoms, kai pažeidžiamos gabenimo, saugojimo ir
naudojimosi taisyklės;- sabotažo, diversijos ar teroro akto atveju.
Gaisrų atvejais galimi padariniai:- įvairių laipsnių žmonių nudegimai;- žmonių apsinuodijimas dūmais, į kurių sudėtį įeina daug nuodingų dujų, gaisro metu
susijungiančių į mišinius, žymiai pavojingesnius nei kiekvienos dujos paimtos atskirai ir kurie gali pasklisti dideliais atstumais nuo gaisro vietos;
- materialiniai nuostoliai;- galimi žmonių mirties atvejai.
Pagrindinės apsaugos priemonėsAtsižvelgiant į gaisrų mastą, taikomos tokios apsaugos priemonės:- žmonių evakavimas iš pavojingos zonos;- medicinos pagalbos nukentėjusiesiems suteikimas;- žmonių patekimo į pavojingą zoną apribojimas;- kvėpavimo organų ir odos apsauga individualiosiomis apsaugos priemonėmis;- gaisrų gesinimo priemonių įrengimas ir panaudojimas;- griežtas priešgaisrinės apsaugos reikalavimų vykdymas.
10
6.6.5. avarijos energetinėse sistemoseAvarijos ir incidentai komunalinėse ar energetinėse sistemose gali kilti dėl šių priežasčių:- įvykus gamybinėms avarijoms, gaisrams, sprogimams įmonėse, įstaigose ar dėl kitų
ekstremalių įvykių buvo sugadinti komunalinių ir energetinių sistemų įrenginiai;- sabotažo ir diversijos atveju;- pažeidus komunalinių ir energetinių sistemų eksploatavimo taisykles.Galimi šie padariniai:- nutraukiamas arba sutrinka geriamojo ir pramoninio vandens tiekimas vartotojams;- nutraukiamas arba sutrinka elektros energijos tiekimas vartotojams;- dėl avarijos kanalizacijos tinkluose ir sistemose sutrinka arba nutraukiamos įprastos
komunalinės paslaugos;
- užkrečiamųjų ligų plitimas, žmonių ligos ir mirties atvejai;- materialiniai nuostoliai.
Pagrindinės apsaugos priemonėsAtsižvelgiant į avarijos mastą, taikomos tokios apsaugos priemonės:- medicinos pagalbos suteikimas nukentėjusiesiems;- mokymo proceso sustabdymas;- autonominių elektros energijos šaltinių panaudojimas;- žmonių evakavimas, kol ims veikti energetinės sistemos.
6.6.7. Pavojingi radiniai, sprogimaiPavojingi radiniai, tai likę II – jo pasaulinio karo laikų sprogmenys.Sprogimas – procesas, kada staigiai besiplečiant karštoms dujoms, medžiagos yra išmetamos į
skirtingas puses. Sprogimus galima suskirstyti į du pagrindinius tipus, priklausomai nuo to, kas sąlygojo sprogimą:
- sprogimai, įvykę dėl fizikinių procesų;- sprogimai, sąlygojami cheminių reakcijų.Pagrindinės sprogimų priežastys:- neatsargus elgesys radus II – ojo pasaulinio karo sprogmenis. Apie rastus sprogmenis
nedelsiant skambinti Bendruoju pagalbos centro telefonu 112, pranešant apie radinio vietą. Neprileisti pašalinių asmenų, kol atvyks specialiosios pajėgos.
- įvykus avarijoms suslėgto oro sistemoje, kai užsidega kompresoriaus alyvos nuosėdos ant vamzdynų sienelių;
- įvykus avarijoms slėgio induose, kur laikomos suslėgtos degios dujos, kai dėl korozijos indo sienelėse ar dėl paprasto indo sienelės mechaninio poveikio, joms ištekėjus ar susimaišius su oru, įvyksta sprogimas;
- dėl atsitiktinių priežasčių, ištekėjus degalams uždarose patalpose, susidaro sprogūs degių dujų ar garų ir oro mišiniai, kurie nuo liepsnos, žarijos ar kibirkšties gali sprogti;
- fizikiniai garų sprogimai, kai skystis verda itin smarkiai (kai išlydytas metalas ar šlakas susiliečia su vandeniu ir t.t.);
- kietų medžiagų dulkės ar pluoštas, įgavę degių garų savybes, sprogsta (metalo dulkės, miltai, anglies dulkės, metano dujos ir kt.);
- pažeidus cheminių ir sprogstamųjų medžiagų krovimo, gabenimo ir sandėliavimo taisykles;- sabotažo ir diversijos atveju.Sprogimo smūgio banga, įkaitusios dujos ir lekiančios skeveldros yra tiesioginiai sprogimo
padariniai, nes:- sprogimo banga žaloja žmones, sugriauna pastatus;- ugnis ir įkaitusios dujos apakina ir apdegina žmones, sukelia gaisrus;- lekiančios skeveldros traumuoja žmones, gali sukelti gaisrus;- sprogimo metu susidaro kenksmingos medžiagos (pvz., sprogstant trotilui, susidaro daug
anglies monoksido);
11
- galimi materialiniai nuostoliai;- galimi žmonių mirties atvejai.
Pagrindinės apsaugos priemonėsAtsižvelgiant į sprogimo galingumą, taikomos tokios apsaugos priemonės:- žmonių evakavimas iš pavojingos zonos;- medicinos pagalbos nukentėjusiesiems suteikimas;- žmonių patekimo į pavojingą zoną apribojimas;- griežtas cheminių ir sprogstamųjų medžiagų krovimo, sandėliavimo ir gabenimo taisyklių
vykdymas;
6.6.6. radioaktyvus aplinkos užteršimas. Radioaktyvioji tarša galima:
- įvykus radiacinėms avarijoms kaimyninių valstybių atominės energetikos objektuose, kai į aplinką išsiveržia didelis radioaktyviųjų medžiagų kiekis;
- įvykus avarijai transporte, kai pervežamos radioaktyviosios medžiagos;- nukritus kosminiam aparatui ar kitam skraidančiam objektui, kuriame yra radioaktyviųjų
medžiagų;- įvykus avarijai objekte, turinčiame lokalų radioaktyvųjį šaltinį;- įvykus branduoliniam sprogimui.Radioaktyviosios taršos atvejais galimi šie padariniai:- bendra arba lokalinė teritorijos tarša;- išorinė apšvita – apšvita, kurią patiria žmonės, kai juos veikia išorinė jonizuojančioji
spinduliuotė dėl radioaktyviųjų medžiagų, patekusių ant kūno ar drabužių, iškritusių ant žemės, pastatų iš praslenkančio radioaktyvaus debesies ar esant lokalinei taršai objektuose, naudojančiuose radioaktyviąsias medžiagas;
- vidinė apšvita – žmogaus patiriama apšvita, kai į jo organizmą kvėpuojant, su maistu ar vandeniu arba tiesiog per kūno odą patenka radionuklidai;
- gyvulių apšvitinimas.Radioaktyvusis spinduliavimas, priklausomai nuo ekspozicinės apšvitinimo dozės dydžio,
žmogaus organizme sukelia ūmines arba lėtines ligas, o ypač – leukemiją, nevaisingumą, išsigimimą bei galimybę susirgti įvairaus laipsnio spinduline liga.
Pagrindinės apsaugos nuo radiacijos priemonėsAtsižvelgiant į radiacinę situaciją, taikomos tokios apsaugos priemonės:- gyventojų buvimo atviroje vietoje apribojimas, laikinai slepiantis slėptuvėse ir namuose;- kvėpavimo organų apsauga, panaudojant individualiąsias apsaugos priemones;- stabiliojo jodo preparatų naudojimas;- gyventojų evakavimas;- užterštų maisto produktų vartojimo apribojimas ir uždraudimas;- patekimo į užterštą zoną reguliavimas;- žmonių sanitarinis švarinimas, gyvulių veterinarinis apdorojimas;- medicinos pagalbos suteikimas;- technikos, kelių, statinių, žemės paviršiaus deaktyvavimas;- galvijų ganymas neužterštose ganyklose arba jų šėrimas neužterštais pašarais;- autotransporto judėjimo užterštoje zonoje apribojimas.
III. PERSPĖJIMO IR INFORMAVIMO APIE GRESIANTĮ AR SUSIDARIUSĮ ĮVYKĮ ORGANIZAVIMAS
7. Šiūparių pagrindinės mokyklos darbuotojų ir moksleivių perspėjimo organizavimas
12
Viena svarbiausių darbuotojų, moksleivių ir aplinkinių gyventojų apsaugos priemonių yra jų nesuvėluotas perspėjimas apie pavojų. Darbuotojai, moksleiviai apie pavojų informuojami trimis ilgais skambučio signalais, o aplinkiniai gyventojai informuojami pasitelkiant spec. pajėgas. Gresiant ar susidarius įvykiui, ryšys tarp civilinės saugos sistemos subjektų palaikomas civilinės saugos sistemos subjektų turimomis ryšio priemonėmis per viešuosius ir (ar) žinybinius ryšio tinklus. Viešųjų ir privačiųjų ryšių tinklų, elektros tinklų gedimo atvejais svarbi informacija perduodama per pasiuntinius. Susidarius įvykiui, už viešųjų elektroninių ryšių paslaugų kokybę atsakingi šių paslaugų teikėjai.
Visi civilinės saugos sistemos subjektai privalo užtikrinti operatyvų ir nenutrūkstamą informacijos perdavimą ir priėmimą jų turimomis techninėmis elektroninio ryšio priemonėmis. Informacija apie prognozuojamą arba susidariusį įvykį perduodama telefonu, faksu arba elektroniniu paštu. Savivaldybėje esančių civilinės saugos sistemos pajėgų kontaktiniai duomenys pateikti 2 priede. Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos narių kontaktiniai duomenys pateikti 3 priede. Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro narių kontaktiniai duomenys pateikti 4 priede. Siekiant paprastinti ir paspartinti pranešimo apie susidariusias ekstremalias situacijas perdavimą, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 28 d., įsakymu Nr. 1-191 patvirtino civilinės saugos signalus. Visų darbuotojų ir moksleivių pareiga – gerai juos žinoti ir mokėti veikti išgirdus atitinkamą signalą. Iš viso patvirtinti 8 civilinės saugos signalai:
,,Dėmesio visiems“
Įspėjamasis pulsuojančio 3 min. trukmės kaukimo garsinis signalas skelbiamas gyventojams apie artėjančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos grėsmę perspėti perspėjimo sistemos patikrinimo ar pratybų metu. Išgirdę jį gyventojai privalo įjungti radiją ar televizorių ir išklausyti informaciją bei rekomendacijas. Griežtai vykdyti rekomendacijas.
,,Cheminis pavojus“
Balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie realų ar gresiantį cheminės taršos pavojų atitinkamoje teritorijoje. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, nacionalinius, regioninius ir vietinius transliuotojus.
,,Radiacinis pavojus“
Balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie realų ar gresiantį radioaktyviosios taršos pavojų atitinkamoje teritorijoje. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, nacionalinius, regioninius ir vietinius transliuotojus.
,,Katastrofinis užtvindymas“
Balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie katastrofinio užtvindymo grėsmę dėl galimos avarijos Kauno hidroelektrinėje. Šis signalas skelbiamas Kauno m., Kauno, Šakių, Jurbarko, Šilutės r. gyventojams,
13
savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams, kuriems gresia tiesioginis užtvindymas, ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per įvardintų savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, nacionalinius, regioninius ir vietinius transliuotojus.
,,Potvynio pavojus“
Balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie potvynio grėsmę dėl polaidžio ar intensyvių liūčių pakilus upėse vandens lygiui iki pavojingos ribos. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, nacionalinius, regioninius ir vietinius transliuotojus.
,,Uragano pavojus“
Balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie artėjantį hidrometeorologinį reiškinį, galintį sukelti ekstremaliąją situaciją. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, nacionalinius, regioninius ir vietinius transliuotojus.
,,Oro pavojus“
Balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie tiesioginę priešo užpuolimo grėsmę. Šis signalas skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas, nacionalinius, regioninius ir vietinius transliuotojus.
,,Perspėjimo sistemos patikrinimas“
Balsu skelbiamas signalas, įspėjantis apie vykdomą perspėjimo sistemos patikrinimą. Šis signalas skelbiamas taip pat ir kai įvyksta nesankcionuotas sirenų įjungimas. Jis skelbiamas ne vėliau kaip 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios per valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas.
8. Šiūparių pagrindinės mokyklos darbuotojo, atsakingo už civilinę saugą veiksmai gresiant ar susidarius įvykiui ir numatomos perspėjimo ar informavimo priemonės: 8.1. perspėja ir informuoja civilinės saugos sistemos subjektus;
8.2. patikslina įvykio pobūdį, mastą, vietą, laiką, priežastis ir aplinkybes, ar yra nukentėjusiųjų;
8.3. patikslina, kokių veiksmų ir priemonių reikia imtis siekiant apsaugoti darbuotojus, moksleivius, gyventojus;
8.4. informuoja direktorių ir gauna jų nurodymus; 8.5. Gavus informaciją apie gresiantį arba susidariusį įvykį, nedelsiant įvertinama informacijos svarba, informacija patikrinama, susisteminama ir, atsižvelgiant į įvykio pobūdį ir / ar mastą, pasitelkiami pasiuntiniai (mokyklos vairuotojai bei darbuotojai), policijos ekipažai, vykstantys specialios paskirties automobiliais, turinčiais garso stiprinimo įrangą. Šiūparių pagrindinės mokyklos perspėjimo apie įvykį schema pateikta 8 priede.
IV. KEITIMOSI APIE ĮVYKĮ TVARKA
14
9. Informacijos apie įvykį Šiūparių pagrindinėje mokykloje priėmimas ir perdavimas Bendrojo pagalbos centro skyriui, savivaldybės administracijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms tvarka Už informacijos apie gresiantį arba susidariusį įvykį priėmimą ir perdavimą yra atsakingas Šiūparių pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams. Švenčių, poilsio dienomis bei nedarbo metu apie gresiantį ar susidariusį įvykį mokyklos sargai: 1. Asta Dulkienė 2. Antanas Pareigis 3. Augustas Jocys praneša Bendrajam pagalbos centrui telefonu 112 bei informuoja direktorių bei direktoriaus pavaduotoją ūkio reikalams, jeigu jie išvykę – Savivaldybės civilinės saugos koordinatorių arba Savivaldybės direktorių ar jo pavaduotoją. Skambinat Bendrajam pagalbos centrui telefonu 112 pateikiami šie duomenys: - trumpas įvykio apibūdinimas (laikas, adresas, informacijos šaltinis, priežastys, prognozė), priimti sprendimai, planuojami ar atlikti pirminiai veiksmai; - esami pavojai darbuotojų ir moksleivių bei gyventojų gyvybei ar sveikatai; - perdavusio informaciją pareigos, vardas, pavardė, telefonų numeriai. Siekiant įvykio metu kuo greičiau pranešti apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui telefonu 112, būtina vadovautis šiais principais: - pasirinkti saugią vietą; - sulaukti, kol operatorius/dispečeris atsakys į skambutį, būti kantriam. Nenutraukti pradėto skambučio, nes kiekvienas pakartotas skambuti bus laikomas nauju ir bus nukeltas į skambučių eilės pabaigą, todėl prisiskambinimo laikas prailgės; - trumpai ir aiškiai atsakyti į visus operatoriaus/dispečerio užduotus klausimus. Tikslūs ir aiškūs atsakymai į užduotus klausimus yra būtini ir padeda operatoriui/dispečeriui tiksliau nustatyti teiktinos skubios pagalbos poreikį; - laikytis operatoriaus/dispečerio patarimų; - nepadėti ragelio, kol operatorius pasakys, kad pokalbį galima baigti; - baigus pokalbį pasistengti neužimti telefono linijos iš kurios skambinta, jei tai nėra būtina. Operatoriui/dispečeriui gali prireikti susisiekti ir paprašyti papildomos informacijos apie situaciją arba gali pateikti papildomos informacijos. Bendrasis pagalbos centras, gavęs informaciją apie įvykį, informuoja atitinkamas institucijas. Šiūparių pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojai ūkio reikalams gavus informaciją apie gresiantį ar susidariusį įvykį, nedelsiant įvertinama informacijos svarba, informacija patikrinama, susisteminama ir, atsižvelgiant įvykio pobūdį ir / ar mastą, perduodama pagal Šiūparių pagrindinės mokyklos keitimosi informacija apie įvykį schemą (9 priedas).
V. DARBUOTOJŲ IR MOKSLEIVIŲ APSAUGA GRESIANT AR SUSIDARIUS ĮVYKIUI
10. Šiūparių pagrindinės mokyklos darbuotojų ir moksleivių evakavimo organizavimas10.1. Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai arba karo padėties atveju Lietuvos
Respublikos Vyriausybei paskelbus gyventojų evakavimą, atsižvelgdami į ekstremaliosios situacijos, karo veiksmų sukeltą pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, sprendimą evakuoti gyventojus priima:
10.1.1. kai gyventojai evakuojami iš vienos savivaldybės teritorijos į kitos (negretimos) savivaldybės teritoriją:
- savivaldybės administracijos direktorius – dėl gyventojų evakavimo iš savivaldybės teritorijos;
- Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos – dėl savivaldybės, į kurios teritoriją turi būti evakuojami gyventojai;
10.1.2. kai gyventojai evakuojami į gretimos savivaldybės teritoriją – savivaldybės, iš kurios teritorijos evakuojami gyventojai, administracijos direktorius;
10.1.3. kai gyventojai evakuojami vienos savivaldybės teritorijoje – savivaldybės administracijos direktorius.
15
10.1.4. Paskelbus karo padėtį, sprendimas vykdomas tik gavus karo komendanto leidimą.10.2. Jeigu karo padėties atveju savivaldybės teritorijoje, iš kurios ar į kurią ketinama evakuoti
gyventojus, Lietuvos Respublikos Seimas sustabdo savivaldybių institucijų įgaliojimus arba jos negali veikti, sprendimus priima karo komendantas.
Šiūparių pagrindinės mokyklos darbuotojų, moksleivių evakavimas vykdomas įvykus įvykiui ir kitais atvejais, kai darbuotojų, moksleivių buvimas mokyklos patalpose gali sukelti grėsmę jų sveikatai ir gyvybei.
Sprendimą dėl gyventojų evakavimo priima: mokykloje - direktorius, savivaldybės teritorijoje – Savivaldybės administracijos direktorius. Atskirais atvejais, kai aplinkybės reikalauja darbuotojus, moksleivius evakuoti skubiai (išminavimo darbai, gaisras, pavojingų medžiagų išsiveržimas ir pan.), sprendimą priima Klaipėdos apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos, Savivaldybės priešgaisrinė tarnybos ar Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai.
Darbuotojų, moksleivių evakavimas vykdomas naudojant valstybei, Savivaldybei, mokyklai bei fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantį transportą ir pėsčiomis.
Atsižvelgdamas į aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos bei kitų Savivaldybės įstaigų pasiūlymus ir gyventojų saugos kriterijus, sprendimą dėl evakuotųjų grįžimo į mokyklą priima direktorius, išplitus už mokyklos ribų - Savivaldybės administracijos direktorius. Atskirais atvejais, kada aplinkybės reikalavo darbuotojus, moksleivius iškeldinti skubiai, sprendimą dėl evakuotųjų grįžimo į nuolatines gyvenamąsias ar darbo vietas gali priimti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, policijos pareigūnai, atsižvelgdami į aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos bei kitų tarnybų pasiūlymus.
Organizuotam evakuotų darbuotojų, moksleivių grįžimui į nuolatines gyvenamąsias vietas vadovauja tos vietovės, iš kurios buvo evakuoti darbuotojai, moksleiviai, Savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisija.
11. Šiūparių pagrindinės mokyklos direktoriaus sprendimų dėl darbuotojų, moksleivių evakavimo įgyvendinimas, būtinos priemonės ir materialiniai ištekliai
Vienas iš pagrindinių evakuacijos tikslų – nesukelti panikos ir užtikrinti sklandų darbuotojų, moksleivių srautų pasiskirstymą evakuacijos keliais, nukreipiant juos ties pagrindiniais evakuaciniais išėjimais. Šią užduotį įgyvendina mokyklos direktoriaus įsakymu sudaryta evakavimo komisija (10 priedas), operatyviam darbui pasinaudojant mobiliomis ryšio priemonėmis. Evakavimo komisijos kontaktiniai duomenys pateikti 10.1. priede. Šiūparių pagrindinės mokyklos evakavimo tvarka pateikta 10.2. priede Evakavimui mokykloje vadovauja evakavimo komisijos pirmininkė. Budintys mokytojai reguliuoja srautus, kad mokiniai nesudarytų spūsties laiptinėse ir tarpduriuose, išvestus mokinius išrikiuoja nustatytoje vietoje, kartu su klasių seniūnais patikrina išvestų mokinių skaičių. Evakavimo komisijos nariai patikrina patalpas (klases, valgyklą, sporto salę, tualetus, rūbinę ir kt.) ir įsitikina, kad pastate neliko darbuotojų ar moksleivių. Evakavimo komisijos pirmininkas apie evakuotus darbuotojus bei moksleivius ir (jeigu yra) apie darbuotojus ir moksleivius, likusius pastate, informuoja mokyklos direktorių. Atvykus specialiosioms pajėgoms, mokyklos direktorius informuoja gelbėjimo darbų vadovą apie evakuotų darbuotojų, moksleivių skaičių ir (jeigu yra) likusius darbuotojus ar mokinius pastate.
Evakavimo komisija, kol atvyks policijos komisariato darbuotojai, užtikrina viešąją tvarką darbuotojų, moksleivių susitelkimo, įsodinimo į transportą, išlaipinimo ir laikinojo apgyvendinimo vietose, darbuotojų, moksleivių evakavimo maršrutuose, tvarko evakuotų darbuotojų, moksleivių apskaitą.
16
ŠIŪPARIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS EVAKUOJAMŲ DARBUOTOJŲ, MOKSLEIVIŲ SUVESTINĖ
Eil. Nr.
Evakavimo vieta
Evakuota Pristatyta į sveikatos priežiūros
įstaigas Pastabosiš viso:tame skaičiuje:
darbuo-tojai
moks-leiviai
darbuo-tojų
moks-leivių
1 2 3 4 5 6 7 8 1. Šiūparių pagrindinės
mokyklos kiemas 133 43 90 - -
2. Autobusų išvežiojami vaikai į namus
81 7 74 - -
3. Vietiniai pėsčiomis išsiskirsto į savo namus, kiti savo transportu važiuoja.
52 36 16 - -
Evakavimui vykdyti gali būti naudojamas visuomeninis ir mokyklos transportas, nuosavi automobiliai. Atskirais atvejais darbuotojai ir moksleiviai gali būti evakuojami pėsčiomis. Šiūparių pagrindinės mokyklos transporto priemonės ir kiti materialiniai ištekliai pateikti 5 priede. Evakuacijos metu kiekvienas darbuotojas, moksleivis turi vadovautis šiais principais: - išlikti ramus, nepasiduoti panikai, mąstyti ir veikti pagal situaciją; - vykdyti visus Evakavimo komisijos nurodymus; - jei įmanoma, patalpinti vertybes, duomenų nešėjus ir dokumentus į jiems skirtas saugias vietas, užrakinti patalpas; - kiekvienas darbuotojas (pagal galimybes) paima priemones, kurių sąrašą yra patvirtinęs mokyklos direktorius (11 priedas), kartu su moksleiviais pasiima savo asmeninius daiktus ir negaišdami išeina iš pastato; - palikti pastatą ar jo dalį artimiausiu evakuacijos keliu, vadovaujantis aukštuose esančiomis evakuacijos schemomis, ženklais ir nuorodomis; - visus aukščiau išvardytus veiksmus darbuotojai ir moksleiviai privalo atlikti kuo greičiau. Jei evakuacijos keliai (praėjimai, laiptinės koridoriai) yra uždūmyti ar skendi liepsnose: - likti patalpoje ir uždaryti (bet neužrakinti) duris; - jeigu yra galimybė, duoti ženklą pro langą, šaukiant, mojuojant arba kitaip stengiantis atkreipti į save dėmesį; - laukti pagalbos.
12. Darbuotojų ir moksleivių evakavimo kryptys iš Šiūparių pagrindinės mokyklos Darbuotojų ir moksleivių evakuacija iš pastato vykdoma vadovaujantis mokykloje esančiais
evakuacijos planais, nuorodomis, ženklais bei Evakuacijos komisijos narių nurodymais. Šiūparių pagrindinės mokyklos teritorijos planas pateiktas 6 priede.
Atsižvelgiant į įvykio sukeltą pavojų darbuotojų ir moksleivių gyvybei ar sveikatai, galimą jos plitimo kryptį, pasirenkamas evakavimo maršrutas (evakavimo kryptis pasirenkama statmenai vėjo krypčiai). Evakavimo schema pateikta 7 priede. Šiūparių pagrindinės mokyklos darbuotojų ir moksleivių apsaugos nuo jų gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, atsiradusių dėl gresiančio
17
ar susidariusio įvykio, aprūpinimo asmeninės apsaugos priemonėmis organizavimo tvarka, asmenų, paskirtų atsakingais už asmeninės apsaugos priemonių išdavimo organizavimą, pareigybės 13.1. Kolektyvinės apsaugos priemonės Kolektyvinėms apsaugos priemonėms priskiriamos įvairių tipų slėptuvės, darbuotojų apsaugai pritaikytos patalpos, rūsiai, kitos požeminės erdvės (garažai ir kt.). Mokykloje slėptuvių nėra. Įvedus šalyje arba jos dalyje visišką civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos parengtį, darbuotojams (gyventojams) bei moksleiviams apsaugoti įrengiamos laikinosios slėptuvės.
13.2. Individualiosios apsaugos priemonėsDidelių pramoninių avarijų ar kitų nelaimių atvejais darbuotojams ir moksleiviams apsaugoti
yra naudojamos individualiosios apsaugos priemonės. Šių priemonių paskirtis – apsaugoti darbuotojus ir moksleivius nuo radioaktyviųjų, cheminių medžiagų, kad jos nepatektų į kvėpavimo takus ir ant odos.
Darbuotojus ir moksleivius individualiosios apsaugos priemonėmis aprūpina mokykla, jas saugo ir išduoda darbuotojams ir moksleiviams mokyklos direktoriaus nurodymu. Pareigybės asmenų, paskirtų atsakingais už asmeninės apsaugos priemonių išdavimą, pateikti 12 priede.
14. Kolektyvinės apsaugos statiniai ir jų panaudojimo galimybės Vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, patvirtintu Savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. AV-563, Šiūparių pagrindinėje mokykloje numatyta apgyvendinti 250 evakuotų gyventojų Šiūparių pagrindinės mokyklos statinių panaudojimo kolektyvinei apsaugai schema pateikta 13 priede.
15. Pirmosios pagalbos teikimo darbuotojams, nukentėjusiems įvykio metu, organizavimas Gresiant ar susidarius įvykiui, pirmąją ir skubiąją medicinos pagalbą teikia mokyklos medicinos personalas bei apmokyti, pasirengę ir turintys pirmosios medicinos pagalbos priemones mokyklos darbuotojai. Vėliau medicininę pagalbą teikia Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyrius, Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninė, o prireikus ir kitos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Psichologinę pagalbą darbuotojams ir moksleiviams teikia Klaipėdos rajono psichologinė pedagoginė tarnyba, Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centras.
______________________________________________________________________________
18
VI. P R I E D A I
19
1 priedas ŠIŪPARIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS GALIMŲ PAVOJŲ IR EKSTREMALIŲJŲ
SITUACIJŲ RIZIKOS ANALIZĖ
I.BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šiūparių pagrindinės mokyklos galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizė (toliau – rizikos analizė) tikslas – nustatyti galimus pavojus, įvertinti ekstremaliųjų situacijų rizikos (toliau – rizika) lygį ir numatyti rizikos valdymo priemones: sumažinti galimų pavojų kilimo tikimybę, galimus padarinius ir pagerinti didelės rizikos ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo galimybes. 2. Duomenys, gauti atlikus rizikos analizę, naudojami: 2.1. rengiant Šiūparių pagrindinės mokyklos ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių planą; 2.2. rengiant Šiūparių pagrindinės mokyklos ekstremaliųjų situacijų valdymo planą; 2.3. planuojant mokyklos kolektyvinės apsaugos nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių priemones. 3. Vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207) ir kituose teisė aktuose vartojamas sąvokas. 4. Rizikos analizė atliekama šiais etapais: 4.1. nustatomi galimi pavojai; 4.2. atliekamas rizikos vertinimas; 4.3. nustatomas rizikos lygis ir jos priimtinumas (priimta ar nepriimtina).
20
1 lentelė. Nustatytų galimų pavojų apibūdinimas
Eil.
Nr.
Nustatytas galimas pavojus Nustatyto galimo pavojaus padarinių (poveikio) zona ir galimas pavojaus išplitimas
Galimo pavojaus kilimo priežastys
1. 2. 3. 4.1. Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių
užkrečiamosios ligos protrūkis ar epidemijaŠiūparių pagrindinė mokykla
Gamtinės kilmės, žmogiškasis faktorius2. Meteorologiniai reiškiniai (uraganas, labai
smarkus vėjas, lietus, labai smarki pūga ir kt.)Šiūparių pagrindinė mokykla Gamtinės kilmės
3. Speigas Šiūparių pagrindinė mokykla Gamtinės kilmės4. Pavojingosios medžiagos patekimas į aplinką Šiūparių pagrindinė mokykla Techninės, žmogiškasis faktorius5. Elektros energijos tiekimo sutrikimai Šiūparių pagrindinė mokykla Techninės, gamtinio pobūdžio, žmogiškasis
faktorius6. Šilumos centralizuoto tiekimo sutrikimas Šiūparių pagrindinė mokykla Techninės, žmogiškasis faktorius7. Vandens centralizuoto tiekimo sutrikimas Šiūparių pagrindinė mokykla Techninės, žmogiškasis faktorius8. Teritorijų, pastatų gaisrai Šiūparių pagrindinė mokykla Techninės, žmogiškasis faktorius.9. Pavojingi radiniai, sprogimai Šiūparių pagrindinė mokykla Techninės, žmogiškasis faktorius
10. Radioaktyvus aplinkos užteršimas Šiūparių pagrindinė mokykla Techninės, žmogiškasis faktorius.
21
2 lentelė. Galimų pavojų padariniai (poveikis) darbuotojų ir moksleivių gyvybei ir sveikatai
Nustatytas galimas pavojusGalinčių nukentėti darbuotojų ir moksleivių skaičius (žuvusiųjų ir (ar)
sužeistųjų, ir (ar) evakuotų darbuotojų ir moksleivių1 2
Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių užkrečiamosios ligos protrūkis ar epidemija
Iki 32 darbuotojų ir moksleivių evakuojama
Meteorologiniai reiškiniai (uraganas, labai smarkus vėjas, lietus, labai smarki pūga ir kt.)
Sužaloti 1 darbuotojai
Speigas -Pavojingosios medžiagos patekimas į aplinką Iki 98 darbuotojų ir moksleivių evakuojamaElektros energijos tiekimo sutrikimai -Šilumos centralizuoto tiekimo sutrikimas -Vandens centralizuoto tiekimo sutrikimas -Teritorijų, pastatų gaisrai Iki 98 darbuotojų ir moksleivių evakuojamaPavojingi radiniai, sprogimai Iki 98 darbuotojų ir moksleivių evakuojamaRadioaktyvus aplinkos užteršimas Iki 133 darbuotojų ir moksleivių evakuojama
22
3 lentelė. Galimų pavojų padariniai (poveikis) turtui
Nustatytas galimas pavojus Galimi padariniai (poveikis) turtui
Numatomi nuostoliai, Lt
1 2 4Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių užkrečiamosios ligos protrūkis ar epidemija - -Meteorologiniai reiškiniai (uraganas, labai smarkus vėjas, lietus, labai smarki pūga ir kt.) Pastatų sugriovimas, vėjovartos iki 100 000Speigas Šilumos, vandens perdavimo
vamzdynų gedimasiki 80 000
Pavojingosios medžiagos patekimas į aplinką - -Elektros energijos tiekimo sutrikimai - -Šilumos centralizuoto tiekimo sutrikimas Šildymo sistemos įrenginiai Iki 50 000Vandens centralizuoto tiekimo sutrikimas - -Teritorijų, pastatų gaisrai Pastatų, inventoriaus, įrenginių
sudegimasiki 100 000
Pavojingi radiniai, sprogimai Pastatų sugriovimas, inventoriaus, įrenginių
sunaikinimas
iki 200 000
Radioaktyvus aplinkos užteršimas - -
23
4 lentelė. Galimų pavojų padariniai (poveikis) aplinkai
Nustatytas galimas pavojus Galima oro tarša
Galima paviršinio ir
(ar) požeminio
vandens tarša
Galima grunto tarša
Galimi padariniai (poveikis) gamtinei aplinkai
Numatomi nuostoliai, Lt
1 2 3 4 5 6Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių užkrečiamosios ligos protrūkis ar epidemija taip - - -
-
Meteorologiniai reiškiniai (uraganas, labai smarkus vėjas, lietus, labai smarki pūga ir kt.)
- - - Augmenijos sužalojimas, sunaikinimas iki 5000
Speigas - - - - -Pavojingosios medžiagos patekimas į aplinką taip taip taipElektros energijos tiekimo sutrikimai - - - - -Šilumos centralizuoto tiekimo sutrikimas - - - - -Vandens centralizuoto tiekimo sutrikimas - - - - -Teritorijų, pastatų gaisrai taip - - Augmenijos sužalojimas, sunaikinimas iki 5000Pavojingi radiniai, sprogimai taip - - - -Radioaktyvus aplinkos užteršimas taip taip taip Radiacija iki 50 000
24
5 lentelė. Galimų pavojų padariniai (poveikis) veiklos tęstinumui
Nustatytas galimas pavojusGalimi padariniai (poveikis) veiklos
tęstinumui
Galimų padarinių (poveikio)
trukmė(valandomis arba
paromis)1 2 3
Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių užkrečiamosios ligos protrūkis ar epidemija
taip iki 30 parų
Meteorologiniai reiškiniai (uraganas, labai smarkus vėjas, lietus, labai smarki pūga ir kt.)
taip iki 24 valandų
Speigas taip iki 2 parųPavojingosios medžiagos patekimas į aplinką taip iki 3 parųElektros energijos tiekimo sutrikimai taip iki 24 valandųŠilumos centralizuoto tiekimo sutrikimas taip iki 24 valandųVandens centralizuoto tiekimo sutrikimas taip iki 24 valandųTeritorijų, pastatų gaisrai taip iki 30 parųPavojingi radiniai, sprogimai taip iki 3 parųRadioaktyvus aplinkos užteršimas taip iki 30 parų
25
6 lentelė. Galimų pavojų rizikos įvertinimas
Eil.Nr.
Galimas pavojus
Gal
imo
pavo
jaus
tiki
myb
ės (T
) įv
ertin
imas
bal
ais
Galimų padarinių (poveikio) (P)
įvertinimas balaisRizikos lygio nustatymas
(R)
Ben
dras
rizi
kos l
ygis
(R),
R=R
1+R
2+R
3
Gal
imi p
adar
inia
i (po
veik
is)
žmon
ių g
yvyb
ei ir
sve
ikat
ai (P
1)
Gal
imi p
adar
inia
i (po
veik
is) t
urtu
i ir
aplin
kai (
P2)
Gal
imi p
adar
inia
i (po
veik
is)
veik
los t
ęstin
umui
(P3)
Gal
imo
pove
ikio
rizi
kos
gy
vent
ojų
gyvy
bei i
r sve
ikat
ai
lygi
s (R
1), R
1 =TX
P1
Gal
imo
pavo
jaus
rizi
kos t
urtu
i ir
aplin
kai l
ygis
(R2)
,R
2=TX
P2
Gal
imo
pavo
jaus
rizi
kos v
eikl
os
tęst
inum
ui ly
gis
(R3)
,R3=
TXP3
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
1.
Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių užkrečiamosios ligos protrūkis ar epidemija
3 2 1 2 5Priimtin.
4Priimtin.
5Priimtin.
14Priimtin.
2. Meteorologiniai reiškiniai (uraganas, labai smarkus vėjas, lietus, labai smarki pūga ir kt.)
4 2 2 2 6Priimtin.
6Priimtin.
6Priimtin.
18Priimtin.
3. Speigas 3 1 1 24
Priimtin.4
Priimtin.5
Priimtin.13
Priimtin.
4.Pavojingosios medžiagos patekimas į aplinką
1 1 1 22
Priimtin.2
Priimtin.3
Priimtin.7
Priimtin.
5. Elektros energijos tiekimo sutrikimai
4 1 1 25
Priimtin.5
Priimtin.6
Priimtin.16
Priimtin.
6.Šilumos centralizuoto tiekimo sutrikimas
3 1 1 24
Priimtin.4
Priimtin.5
Priimtin.13
Priimtin.
7.Vandens centralizuoto tiekimo sutrikimas
3 1 1 24
Priimtin.4
Priimtin.5
Priimtin.13
Priimtin.
8.Teritorijų, pastatų gaisrai
3 1 1 3 4Priimtin.
4Priimtin.
6Priimtin.
14Priimtin.
9. Pavojingi radiniai, sprogimai
2 1 1 1 3Priimtin.
3Priimtin.
3Priimtin.
9Priimtin.
9. Radioaktyvus aplinkos užteršimas
2 3 2 3 5Priimtin.
4Priimtin.
5Priimtin.
14Priimtin.
26
5. Galimais pavojais prioriteto tvarka laikomi: 5.1. pavojai, kurie sukelia didelius padarinius (poveikį) ir yra didelės tikimybės: 5.1.1. pavojingos ar ypač pavojingos žmonių užkrečiamosios ligos protrūkis ar epidemija 5.1.2. meteorologiniai reiškiniai (uraganas, labai smarkus vėjas, lietus, labai smarki pūga ir kt.); 5.1.3. pavojingosios medžiagos patekimas į aplinką; 5.1.4. teritorijų, pastatų gaisrai.. 5.2. pavojai, kurie sukelia didelius padarinius (poveikį): 5.2.1. pavojingos ar ypač pavojingos žmonių užkrečiamosios ligos protrūkis ar epidemija 5.2.2. meteorologiniai reiškiniai (uraganas, labai smarkus vėjas, lietus, labai smarki pūga ir kt.); 5.2.3. pavojingosios medžiagos patekimas į aplinką; 5.2.4. teritorijų, pastatų gaisrai. 5.2.5. pavojingi radiniai, sprogimai.. 5.3. pavojai, kurie yra didelės tikimybės: 5.3.1. meteorologiniai reiškiniai (uraganas, labai smarkus vėjas, lietus, labai smarki pūga ir kt.); 5.3.2. speigas; 5.3.3. elektros energijos tiekimo sutrikimai; 5.3.4. šilumos centralizuoto tiekimo sutrikimai; 5.3.5. vandens centralizuoto tiekimo sutrikimai.
5.4. visi kiti pavojai bendro rizikos lygio mažėjimo tvarka: 5.4.1. elektros energijos tiekimo sutrikimai; 5.4.2. šilumos centralizuoto tiekimo sutrikimai; 5.4.3. speigas 5.4.4. vandens centralizuoto tiekimo sutrikimai; 5.4.5. radioaktyvus aplinkos užteršimas.
PASTABOS: priimtinas – priimtina rizika vidutinis – vidutinė rizika didelis – didelė rizika l.didelis. – labai didelė rizika.
6. Nustačius labai didelę, didelę ar vidutinę riziką, šių galimų pavojų rizikos mažinimo priemonės numatomos Šiūparių pagrindinės mokyklos ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių plane. 7. Nustačius labai didelę ar didelę riziką šių galimų pavojų (pavojingos ar ypač pavojingos žmonių užkrečiamosios ligos protrūkis ar epidemija; uraganas, labai smarkus vėjas; pavojingosios medžiagos patekimas į aplinką; pastatų gaisrai ) valdymas aprašomas Šiūparių pagrindinės mokyklos ekstremaliųjų situacijų valdymo plane bei kituose planuose. 8. Nustačius vidutinę ir priimtiną riziką, šių galimų pavojų valdymas įvertinamas rizikos analizės peržiūros metu.
27
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
9. Šiūparių pagrindinė mokykla vykdo rizikos stebėseną ir rizikos analizės peržiūrą. 10. Rizikos stebėsena vykdoma analizuojant pokyčius, naujoves, į kurias atsižvelgiant atliekama pakartotinė rizikos analizė, stebint ir analizuojant vykdomas rizikos mažinimo priemones. 11. Rizikos analizė peržiūrima ir prireikus atnaujinama ne rečiau kaip kartą per trejus metus arba atsiradus naujiems pavojams, pasikeitus civilinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams, pertvarkius ir modernizavus įrenginius, technologinius procesus ar įvykus kitiems pokyčiams, didinantiems pavojų ar ekstremaliųjų situacijų riziką ir mažinantiems darbuotojų ir moksleivių saugumą.
Atsakinga darbuotoja už civilinę saugą Irena Kojelienė
28
2. priedasSavivaldybėje esančių civilinės saugos sistemos pajėgų kontaktiniai duomenys
Eil. Nr.
Civilinės saugos sistemos pajėgų pavadinimas Adresas Vadovas
(vardas, pavardė)
Telefonas
Darbo Namų Mobilusis
1 2 4 5 6 7 8
1.Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba
Žemaitės g. 68, Gargždai Tomas Taučius 45 27 01 - 8 687 191 83
2. Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba
Kvietinių g.30 Gargždai Remigijus Skuodys 45 53 30 - 8 699 39 001
3.Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono komisariatas
Gamyklos g. 29, Gargždai Raimondas
Vaitkevičius 43 35 10 - 8 698 81 448
4.
VšĮ Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos stotis
Žemaitės g. 20a, Gargždai
Petras Serapinas, 47 18 03 45 37 79,
45 33 858 687 26 603
5. VšĮ Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninė
Tilto g. 2, Gargždai Alma Grikšienė 45 24 76 45 27 13 8 698 36 968
6. Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centras,
Tilto g. 2, Gargždai Dalia Leškevičienė 45 29 60 -8 611 45 389
Atsakinga darbuotoja už civilinę saugą Irena Kojelienė
29
3 priedas
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ESK NARIŲ KONTAKTINIAI DUOMENYS
Eil. Nr.
Vardas, pavardė Pareigos Darbo telefonas
Mobilus telefonus
El. paštas
1. Česlovas Banevičius Savivaldybės administracijos direktorius 452545, 492451
(8 650) 224 00 [email protected]@klaipedos-r.lt
2. Ligita Liutikienė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja
452092 (8 656) 480 60 [email protected]
3. Vladislovas Bernotas Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas(civilinės saugos koordinatorius)
471933 (8 686) 337 06 [email protected]@klaipedos-r.lt
4. Aldona Šėmienė Savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėja
470805 (8 616) 195 91 [email protected]
5. Saulius Bakšinskis Gargždų seniūnijos seniūnas 466222 (8 686) 355 86 [email protected]. Viktoras Baltmiškis VĮ ,,Klaipėdos regiono keliai“ Klaipėdos kelių
tarnybos viršininkas412526 (8 686) 011 03 [email protected]
7. Daiva Beliokaitė Savivaldybės administracijos Ryšių su visuomenės skyriaus vedėja
452545 (8 615) 297 32 [email protected]
8. Daiva Bliudžiuvienė Priekulės seniūnijos seniūnė 45 42 80 (8 655) 143 57 [email protected]. Jonas Dromantas Savivaldybės tarybos narys 455103 (8 698) 313 85 [email protected]
10. Irena Gailiuvienė Savivaldybės administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja
470887 (8 616) 836 38 [email protected]
11. Vaidotas Jasas Savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas
492449 (8 686) 354 59 [email protected]
12. Audrius Kampas Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas 471930 (8 698) 198 98 [email protected]. Laima Kaveckienė Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus
vedėja452067 (8 652) 915 54 [email protected]
14. Vincas Letukas Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas 452262 (8 612) 462 86 [email protected]. Virgilijus Liepinis Savivaldybės Komunalinio ūkio ir
aplinkosaugos skyriaus vedėjas47 08 84 (8 615) 895 35 [email protected]
16. Gediminas Radzevičius Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas
433517 (8 612) 779 02 [email protected]
Eil. Vardas, pavardė Pareigos Darbo Mobilus El. paštas
30
Nr. telefonas telefonas17. Algirdas Ronkus Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas 472021 (8 640) 134 23 [email protected]. Aušra Syminienė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro
Gargždų skyriaus vedėja452301 (8 698) 074 83 [email protected]
[email protected]@klaipeda.vvspt.lt
19. Česlovas Tarvydas Savivaldybės tarybos narys (8 618) 44014 [email protected]
20. Tomas Taučius Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas
452701 (8 687) 191 83 [email protected]
21. Algirdas Vaitkus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vedėjas
420323 (8 682) 657 22 [email protected]
22. Virgilijus ValantinasKlaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas 401354 (8 686) 414 63 [email protected]
Atsakingas darbuotojas už civilinę saugą Irena Kojelienė
31
4. priedasKLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS EKSTREMALIŲJŲ
SITUACIJŲ OPERACIJŲ CENTRO NARIŲ KONTAKTINIAI DUOMENYS
Eil. Nr.
Vardas, pavardė Pareigos Darbo telefonas
Mobilusis telefonas
El. paštas
I. Operacijų centro koordinatorius1. Vidmantas Buivydas Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 45 25 45 (8 656) 380 35 [email protected]
II. Operacinio vertinimo ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos grupė2.1. Remigijus Alšauskas Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkos
skyriaus vyriausiasis specialistas (ekologas), grupės vadovas 47 08 84 (8 652) 668 [email protected]
2.2. Romualdas Barysas Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkos skyriaus vyriausiasis specialistas
47 20 21 (8 612) 697 06 [email protected]
2.3. Vladislovas Bernotas Savivaldybės administracijosViešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas (civilinės saugos koordinatorius)
47 19 33 (8 686) 337 06 [email protected]@klaipedos-
r.lt2.4. Juozas Bimbiris AB ,,Klaipėdos energija” Gargždų šilumos tinklų šilumos
gamybos inžinierius47 17 24 (8 698) 710 16 [email protected]
2.5. Vytautas Cirtautas AB ,,Klaipėdos vanduo” Gargždų padalinio vadovas 45 23 00 (8 699) 113 20 [email protected]
2.6. Vytautas GirkontasKlaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Organizacinio poskyrioviršininkas
43 35 03 (8 612) 779 10 [email protected]
2.7. Robertas Jonelaitis Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis specialistas (civilinei saugai)
47 19 33 (8 675) 049 73 [email protected]
2.8. Virmantas Sirutis Savivaldybės administracijos Geodezijos ir GIS skyriaus vyresnysis specialistas
39 10 64 (8 687) 364 41 [email protected]
2.9. Alvydas KončiusKlaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas
45 27 01 (8 604) [email protected]@vpgt.lt
2.10 Giedrius Razma Klaipėdos regiono tinklo valdymo departamento Tinklo eksploatavimo skyriaus Eksploatavimo grupės vadovas
39 25 50 (8 659) 410 92 [email protected]
32
Eil.Nr.
Vardas, pavardė Pareigos Darbotelefonas
Mobilusistelefonas
El. paštas
III. Informacijos valdymo grupė
3.1 Raimonda Kučinskaitė Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja, grupės vadovė
45 20 62 (8 620) 134 90 [email protected]
3.2. Simona Bykšaitė Savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė
47 08 05 (8 686) 472 98 [email protected]
3.3. Ana Tamolienė Savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėjos pavaduotoja
47 20 04 (8 610) 228 01 [email protected]
3.4. Feliksas Žemgulys Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkos skyriaus vyriausiasis specialistas
47 08 84 (8 672) 229 67 [email protected]
IV. Materialinio techninio aprūpinimo grupė4.1. Mindaugas Gerdauskis Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus
vyriausiasis specialistas, grupės vadovas47 19 30 (8 672) 127 68 mindaugas.gerdauskis@klaipedos-
r.lt
4.2. Virginijus Skumanas Savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas
47 20 21 (8 633) 684 07 [email protected]
4.3. Laima Tučienė Savivaldybės administracijos Agluonėnų seniūnijos seniūnė 44 23 34 (8 612) 462 65 [email protected]
4.4. Aušra Norvilienė Savivaldybės administracijos Dauparų-Kvietinių seniūnijos seniūnė
466293 (8 640) 118 41 [email protected]
4.5. Nijolė Ilginienė Savivaldybės administracijos Dovilų seniūnijos seniūnė 44 41 46 (8 612) 462 69 [email protected]. Laima Šunokienė Savivaldybės administracijos Endriejavo seniūnijos seniūnė 44 52 86 (8 612) 462 58 [email protected]. Justinas Donauskas Savivaldybės administracijos Gargždų seniūnijos seniūno
pavaduotojas46 62 21 (8 618) 040 22 [email protected]
4.8. Zigmantas Siminauskas Savivaldybės administracijos Judrėnų seniūnijos seniūnas 44 29 85 (8 682) 561 41 [email protected]
4.9. Vytautas Gūžas Savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnijos seniūnas 44 64 31 (8 616) 836 33 [email protected]
4.10. Valerijus Velkas Savivaldybės administracijos Priekulės seniūnijos seniūno pavaduotojas
45 42 80 (8 650) 577 01 valerijus [email protected]
33
4.11. Loreta Kuprienė Savivaldybės administracijos Sendvario seniūnijos seniūnė 48 90 28 (8 612) 462 76 [email protected]
4.12. Edita Sluckienė Savivaldybės administracijos Veiviržėnų seniūnijos seniūnė 45 92 44 (8 612) 462 74 [email protected]. Liudas Laukaitis Savivaldybės administracijos Vėžaičių seniūnijos seniūnas 45 82 35 (8 612) 462 70 [email protected]
Eil. Nr.
Vardas, pavardė Pareigos Darbo telefonas
Mobilusis telefonas
El. paštas
V. Visuomenės informavimo grupė5.1. Daiva Beliokaitė Savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus
vedėja39 10 63 (8 640) 20 498 [email protected]
5.2. Alina Kampienė Savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė
45 25 45 (8 614) 272 62 [email protected]
5.3 Agnė Ratkienė Savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė
39 10 63 (8 677) 500 39 [email protected]
VI. Administravimo grupė6.1. Mindaugas Miežetis Savivaldybės administracijos Ūkio dalies tarnybos
vyriausiasis specialistas, laikinai einantis vedėjo pareigas, grupės vadovas
45 27 51 (8 652) 849 29 [email protected]
6.2. Onutė Nekrevičienė Savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė
47 08 05 (8 622) 338 75 [email protected]
6.3. Lina Šimkuvienė Savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė
47 80 05 (8 678) 080 00 [email protected]
VII. Elektroninių ryšių organizavimo ir palaikymo grupė
7.1. Saulius Martinkus Savivaldybės administracijos Informacinių technologijų skyriaus vedėjas, grupės vadovas
47 20 17 (8 615) 291 81 [email protected]
7.2. Mantvydas Cirtautas Savivaldybės administracijos Informacinių technologijų skyriaus informacinių technologijų administratorius
47 20 17 (8 656) 370 62 [email protected]
Atsakinga darbuotoja už civilinę saugą Irena Kojelienė
34
5 priedas
ŠIŪPARIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS TRANSPORTO PRIEMONIŲ IR KITŲ MATERIALINIŲ IŠTEKLIŲ ŽINYNAS
Eil. Nr.
Priemonė Kiekis Techniniai duomenys
Valdytojas Kontaktiniai duomenys
1 2 3 4 5 61. Autobusas Meceds Benz
Sprinter 5131 2011m. gamybos.
20 vietų .Vairuotojas Stanislovas Kerpė
Mob.8 616 03 906
2. Miltelinis gesintuvas MG-2
2 nauji Stanislovas kerpė
Mob. 8 616 03 906
3. Miltelinis gesintuvas MG-4
2 Patikrinti Irena Kojelienė
Mob. 8 637 95 659
4. Miltelinis Gesintuvas MG-6
6 Patiktinti Irena Kojelienė
Mob. 8 367 95 659
Atsakinga darbuotoja už civilinę saugą Irena Kojelienė
35
6 priedas
Šiūparių pagrindinės mokyklos teritorijos planas
36
7 priedas
Šiūparių pagrindinės mokyklos darbuotojų ir moksleivių evakavimo schema
37
SL CSSS
VL CSSS
37 8 priedasPerspėjimo apie įvykį schema
Sirenossavivaldybėje
Komanda jungti sirenas, S–15 min.
Gyventojų informavimas, S +3 min. Atliktų veiksmų patvirtinimas, S +10 min.
Pranešimo teksto gyventojams perdavimas, S–10 min.
Regioniniai transliuotojai
LRT
PAGDSKS
Gyventojų informavimas, S+3 min.
S+3min.
S+3 min
CSSI perspėjimas ir informavimas, S–13 min.
CSSI žinybinis tarpusavio perspėjimas ir informavimasIrena Kojelienė atsakingas asmuo už civilinę saugą ............................
Vietiniai transliuotojai
S+3min.
APGV
Sirenų jungimo laikas SŠiūparių pagrindinė mokykla
Savivaldybės administracija
Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas juridinis ar
fizinis asmuo
S
38
9 priedasKEITIMOSI INFORMACIJA APIE ĮVYKĮ ŠIŪPARIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS SCHEMA
– informacijos teikimas – prognozės apie ekstremalų įvykį ar ekstremalią situaciją teikimas
Irena Kojelienė atsakinga darbuotoja už civilinę saugą ....................................
Vyriausiasis specialistas (civilinei saugai)darbo 47 19 33 mob. 8~686 33 706
el. p. cs @klaipedos-r.lt
Savivaldybės administracija472025, faksas 472005
Direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Buivydas, OC koordinatorius
darbo 45 25 45 mob. (8 656)48 060
APGV Gargždų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 112, (8 46) 45 22 01 mob.( 8 686) 370 64
Informacijos apie prognozuojamą arba susidariusią ekstremalią situaciją ar ekstremalų įvykį šaltinis
Direktorius Česlovas Banevičius, ESK vadovasdarbo 49 24 51 mob. (8 650) 22 400
Ekstremaliųjų situacijų komisija 45 25 45, 47 19 33;
el .p. [email protected]
112 AVPK Klaipėdos r. policijos komisariatas 112; (8 46) 43 35 10 mob. (8 686) 44 160
APGV Operacinio vadovavimo skyrius 354490, faksas 354473 el. p. [email protected]
Šiūparių pagrindinė mokykla446 349, faksas 446 322
L.e. direktoriaus pareigas A.G. Lučinskienėmob. 8 6169 2833; tel.846 452 854
Atsakinga darbuotoja už civilinę saugąmob. 8 637 95 659
39
YRA 10 priedas
KLAIPĖDOS R. ŠIŪPARIŲ PAGRINDINĖ MOKYKLA
ĮSAKYMASDĖL EVAKAVIMO KOMISIJOS SUDARYMO
2012 m. gegužės mėn. 9 d. Nr. VI- 64Šiūpariai
40
10.1. priedas
KLAIPĖDOS R. ŠIŪPARIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS EVAKAVIMO KOMISIJOS KONTAKTINIAI DUOMENYS
Eil. Nr.
Vardas, pavardė Pareigos Darbo telefonas
Mobilusis telefonas
El. paštas
1. Alvyra Lučinskienė Direktoriaus pavaduotoja ugdymui 446 349 8 616 92 8332. Renata Jurjonienė Pradinių klasių ir dailės mokytoja 446 349 8 615 29 7233. Vaidutė Šneiderienė Rūbininkė 446 349 8 670 14 184
Irena Kojelienė atsakingas darbuotojas už civilinę saugą ...................................
41
10.2. priedas
KLAIPĖDOS R. ŠIŪPARIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS
EVAKAVIMO TVARKA
YRA
42
11 priedas
TVIRTINU YRA Klaipėdos r. Šiūparių pagrindinės mokyklos direktorius
Antanas Dulkys 2012-05-09
PRIEMONIŲ, KURIAS (PAGAL GALIMYBĘ) IŠNEŠA MOKYKLOS DARBUOTOJŲ PERSONALAS EVAKUACIJOS METU, SĄRAŠAS
Eil. Nr.
Priemonės pavadinimas Atsakingas asmuo Pastabos
1 2 3 4
Irena Kojelienė darbuotojas atsakingas už civilinę saugą .....................................
43
12 priedas
KLAIPĖDOS R. ŠIŪPARIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOSPAREIGYBĖS ASMENŲ, PASKIRTŲ ATSAKINGAIS UŽ ASMENINĖS APSAUGOS PRIEMONIŲ IŠDAVIMĄ
Eil. Nr.
Vardas, pavardė Pareigos Darbo telefonas
Mobilusis telefonas
El. paštas
1. Irena Kojelienė Pavaduotoja ūkio reikalams 446 349 8 637 95659 [email protected]
Irena Kojelienė atsakingas darbuotojas už civilinę saugą .....................................
44
YRA
13 priedas
Šiūparių pagrindinės mokyklos statinių panaudojimo kolektyvinei apsaugai schema
45
46
