40 met ms D ain dainelei

M s D ain dainelKiekvienos durys tai atkelti vartai ne tik erdv, bet ir laik. Durys, pro kurias einame kambar ar i jo ieiname, veda mus ir praeit, ir nepaliaujamai besiskleidiani ateit.

Lietuvos vaik ir moksleivi televizijos konkursas Dain dainel tai ms kambarys, kur kiekvienas engia vien du nedrsius ingsnius, itiesia rank, palieia stakt, irdimi pasisveikindami pagerbia buvusius ir esamus. Kambarys, kuriame telpa keturiasdeimt veiklos met, tai ms Dain dainel.

Leidinio teksto autor Irena DIDIulIen

Leidinio sudarytojai Irena DIDIulIen ir IlvInas MekuotIs

Dailinink ir maketuotoja rta Petronyt

naudotos fotografijos i lrt archyv, parengtos i lrt videofilm Dain dainel tau, man ir visai lietuvai, Dain dainels klubas

2012 ir 2014 m. fotografijos Martyno vIDzbelIo

Leidin pareng nacIonalIn M. k. IurlIonIo Men Mokykla

spausdino uab MarDos sPaustuvtiraas 500 vnt.

vilnius, 2014 m.

4 5

Mielieji Dain dainels biiuliai, Lietuva per amius dainuojanti alis. Dainose gldi ms protvi narsa ir meil savo kratui. I dain pastame savo istorij. Dainuodami puoseljame savo kalb ir kultr.

Daina mus sutelk kovojant dl Laisvs ir Nepriklausomybs, o iandien kuriame valstyb kaip vieningas ir didingas Choras, kuriam reikalingi ms vis balsai.

Per keturiasdeimt met Dain dainel tapo iskirtiniu ms kultros reikiniu. Kartu su iuo konkursu uaugo Lietuvos ir pasaulio scenose inomi ir gerbiami solistai, dabar jau kvepiantys jaunuosius talentus. Mums visiems linkiu visada tikti daina ir jos galia sutelkti, sustiprinti, padrsinti. Tegul daina dar tviriau mus sujungia skambi ir krybing Lietuv.

Dainuokime ir bkime kartu!

Dalia Grybauskait, lietuvos respublikos Prezident

Diaugiuosi galdamas pasveikinti konkurso Dain dainel dalyvius, j mokytojus, io konkurso organizatorius, jau 40 met dovanojanius mums prasming ir spding muzikos vent. Dain dainel - ne tik unikalus ir spdingas renginys tkstaniams jame dalyvavusi ir dalyvaujani vaik ir jaunuoli, j mokytojams ir tvams. Drsiai galime sakyti, kad per 40 met ji, panaiai kaip ir Dain vents, tapo Lietuvos kultros reikiniu.

Konkursas atvr tolimesnius kelius gerai inomiems klasikins bei populiariosios muzikos dainininkams ir padjo suprasti daugiabals muzikos pasaul visiems, kurie nors kart stovjo Dain dainels scenoje. Galime didiuotis Lietuvos muzikos mokytojais, isaugojusiais unikali konkurso tradicij. J aukiausio profesionalumo dka ugdomi vis nauji talentai, keiiantys Lietuvos muzikin gyvenim ir garsinantys ms al pasaulyje.

Linkiu visiems atlikjams ir klausytojams spdingo jubiliejinio Dain dainels koncerto, nepamirtam susitikim ir muzikos dovanojam atradim.

vietimo ir mokslo ministras profesorius Dainius Pavalkis

6 7

1974-2014. Keturi deimtmeiai. Kas galjo pagalvoti, kad kakada netyia gimusi Lietuvos televizijos muzikos redakcijos darbuotoj idja taps reikiniu, uauginusiu jau ne vien daininink kart? Tada to sivaizduoti negaljo gal net patys didiausi idealistai. Juk Dain dainel gim tuomet dar paaugliko amiaus Lietuvos televizijoje kaip bandymas sukurti kak naujo, vieio ir nematyto. I ties, norta vaik muzikines laidas padaryti patrauklesnes, kartu traukti projekt vis Lietuv.

T projekt kr viesiausi ir talentingiausi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos mons. Tai pirmoji Dain dainels redaktor Aldona imaityt, pavadinim konkursui pasiliusi redaktor Ina Drsutien, kad prestiinis, akademin dainavim ugdantis moksleivi konkursas vadintsi taip, kaip liaudies daina, reisier Judita Uinskait. Antrj konkurs ir vlesnius reisavo Dalia Biinait-Kutaviien, kurios vadovaujama krybin grup 1981 m. peln valstybin apdovanojim. Nekainojamas prodiusers Irenos Didiuliens ir redaktoriaus Algimanto Aseviiaus, konkurs reisieri Jrats imkuts Jankiens, Gravydos ukyts, Irenos Morkeviiens, Lilijos Liutikaits, Siguts Augustiniens, Violetos

Beconiens, Jolantos Stripeikiens, Zitos Radviliens indlis.

Dain dainel ved irgi ne bet kas: Bernadeta Lukoit ir Romualdas Smalstys, Ilona Balsyt ir Vytautas Kernagis, Angel Kiliuvien ir Laimutis Sdius, Agn Sunklodait, Gediminas Storpirtis, Sigutis Janas, Andrius Bialobeskis... Pirmoji konkurs ved tuomet dar moksleiv poeto Justino Marcinkeviiaus dukra Ramun, vliau iaugusi teatro kritik. iandien Dain dainels vedjas vienas jauniausi LRT veid Ignas Krupaviius.

Konkurs filmavo geriausi LRT operatoriai, iandien jau viesaus atminimo Jonas Botyrius, Gintautas Dapkus, Jurgis Vaituleviius, Zigmas Gruinskas. Pastarj, beje, aminojo poilsio viet palydjome i iem. Zigmo valdoma kamera ufiksavo pirmj Dain dainel 1974-aisiais. Anuometines nepakeliamai sunkias TV kameras pakeit iuolaikins, nespalvot televizij keit spalvota, analogin skaitmenin. iandien konkurs filmuojame ir rodome jau raikiosios televizijos HD formatu. Keturi deimtmeiai televizijai itisa epocha. O konkursui?

iandien galime pasakyti, kad atuntojo deimtmeio pradioje LRT muzikos redakcijoje gims umojis tapo vienu skmingiausi vis laik Lietuvos televizijos projekt, padovanojusi profesionaliajai Lietuvos scenai deimtis, o gal jau ir imtus, talent.

Visada garsjome kaip unikalias tradicijas turinti dain veni alis. Televizine prasme unikalia tradicija jau tapo ir Dain dainel. Apie kit toki kitose alyse girdti neteko.

Norisi palinkti, kad tas polkis, palaikomas didiausi savo srities profesional, gabiausiems Lietuvos dainorliams ir toliau augint sparnus ir atvest juos garbingiausias ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio scenas dar ne vien deimtmet.

lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinis direktorius audrius siauruseviius

Kas antr ruden LRT pradeda skambti aukinys, kur jau kelios lietuvaii kartos atpasta ikart: Dain dainel. is unikalus kultros reikinys prie televizoriaus ekran susodina skirtingo amiaus ir muzikinio skonio irovus, dalyvi draugus, kaimynus ir gimines. Per keturis deimtmeius beveik 200 000 konkurso dalyvi sujung bendrysts jausmas, malons prisiminimai ir suvokimas, kad likimas tau nusiypsojo.

Kalbdami apie Dain dainel daniausiai prisimename tuos, kuriems konkursas buvo pirmas ingsnis didij scen. Manau, kad ne maiau svarbi ji buvo ir kit gyvenimo keli pasirinkusiems dalyviams. Paukiukas, nuo penklins emblemoje nutps ant dalyvio peties, buvo ir yra talismanas daugeliui.

Dain dainel geriausias atsakas tiems, kurie sakosi nerand savs Lietuvoje ar niurzga dl tariamai niekam tikusio jaunimo.

Ilgametis konkurso Dain dainel organizacinio komiteto pirmininkas, vietimo ir mokslo ministerijos kancleris, 1984 m. konkurso laureatas

Dainius Numgaudis

8 9

V ietoj pradios

Lietuvos vaik ir moksleivi televizijos konkursas Dain dainel unikalus nacionalins kultros reikinys, Lietuvos muzikins kultros fenomenas, neturintis analog pasaulio alyse. is renginys ugim 1974 met pavasar ir organizuojamas kas antrus metus. Konkurs nuo pat jo pradios rengia Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija kartu su Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerija. Keitsi laikai, konkurso privalomas sovietines dainas pakeit laisvai pasirenkamos liaudies, laisvs, atgimimo pagaliau ir vakarietikos dainos, su konkursu brendo pedagogai ir keitsi dainuojanij kartos, taiau Dain dainel, ugdydama vaik ir jaunuoli meno bei krybos poreik, isaugo ir puoselja akademinio dainavimo tradicijas, skatina daininink menin saviraik, vertina geriausius solistus ir vokalinius ansamblius, inicijuoja kurti ir atlikti naujas lietuvikas dainas vaikams.

10 11

Retai kada viename renginyje gali pamatyti tiek talenting vaik, kiek j pasirodo ,,Dain dainels koncertuose. Jaudinaniu nuoirdumu, aismingumu, mokytoj iradingumu ir meistrikumu visos alies irovus nuolat avi tai jau keturiasdeimtmet veniantis Lietuvos vaik ir moksleivi konkursas ,,Dain dainel.

Sunku pasverti ir vertinti ar renginio keturiasdeimtmetis yra daug ar maai. Per tuos deimtmeius susiformavo brandi ir savita ,,Dain dainels vertybi sistema ir tradicijos. Konkursas iskirtinai puoselja akademinio dainavimo tradicijas, ugdo vokalinio scenos meno mgjus ir bsimuosius profesionalius muzikus.

12 13

vietimo ir mokslo ministerijos bendradarbiavimas su Lietuvos radiju ir televizija tapo puikia erdve jaunojo atlikjo kultrins pajautos ugdymui, kultrinio paveldo pateikimui. Atkrus Lietuvai nepriklausomyb konkursas tapo jaunimo lietuvybs simboliu.

Nuo 1998 m. vietimo ir mokslo ministerijos pavedimu Dain dainel organizuoja Nacionalin M.K. iurlionio men mokykla ir jos direktorius Romualdas Kondrotas.

imet konkurso anotacija skelbia dalykikai ir paprastai: Kas dvejus metus itisus devynis mnesius nuo vlyvo rudens iki pat vasaros trunkaniame projekte dalyvauja 3 19 met vaikai ir mokiniai i vis 60-ties Lietuvos savivaldybi. Konkurso dalyviai skirstomi 4 amiaus grupes. Dalyviai laureatai vertinami pagal iuos kriterijus: intonavim, vokalinius duomenis, ansamblikum, repertuaro parinkim ir interpretacij, artistikum, scenin kultr. Vertinant ansamblius dar atsivelgiama ansamblio sudt (duetas, tercetas, kvartetas, mergin, vaikin, mirus). Mokyklose, savivaldybse, zonose ir Lietuvos televizijos transliuojamuose koncertuose pasirodo iki 5 tkstani jaunj daininink. Konkurso baigiamojoje Laureat ventje, tradicikai rengiamoje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, koncertuoja per 300 jaunj daininink. Per vis ,,Dain dainels gyvavimo istorij konkurse dalyvavo per 200 tkstani mokini. ,,Dain dainel, kaskart paskleisdama graiausius Lietuvos jaunj talent balsus, parykindama juos Laureat koncerte, kur dainininkams akompanuoja orkestras, seniai tapo unikaliu vaik muzikins kultros reikiniu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

14 15

I konkurso pirmj krj atminties

Kaip pasakoja konkurso ,,Dain dainel sumanytoja ir organizator, septynerius metus rengusi konkurs redaktor Aldona imaityt, pradia buvo kukli: noras pavairinti vaikams ir moksleiviams skirtas TV laidas. ,,Tuo metu vidurinse mokyklose vyravo chorinis dainavimas, o ansambli ar solist beveik neutikdavom. Tai buvo viena i prieasi atsirasti konkursui. Apie pana konkurs ryausi pasikalbti 1972 m. su Radijo ir televizijos komiteto pirmininko pavaduotoju Feliksu Maiansku. Darbai pajudjo, kai TV muzikos redakcijos vyriausiuoju redaktoriumi tapo Virgilijus Visockis. 1973 m. buvo pasilyta darb sitraukti ir vietimo ministerijai. Ji mielai sutiko, greitai buvo suburtas Organizacinis komitetas, sukurti konkurso nuostatai, isisti vis miest ir rajon vietimo skyrius. Pirmj konkurs redaktors Aldonos imaityts bendraminiais tapo vietimo ministerijos inspektorius Antanas Gradeckas, reisier Judita Uinskait, konkurso kriktamot redaktor Ina Drsutien, kuri su A. imaityte organizavo du konkursus iki tapo Lietuvos televizijos informacins programos Panorama redaktore. Krybin grup

16 17

prisimena, kad ilgokai buvo svarstomas, ginyjamas ir vl silomas konkurso pavadinimas, kol Ina suuko: ,,Dain dainel! Visiems patiko, nes tai buvo i lietuvi liaudies dainos, kuri aranavo ir ipopuliarino didis Lietuvos kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas iurlionis.

Paties pirmojo konkurso reisier Judita Uinskait prisimena: Kartais pati nesuprantu, kaip ir kodl po tiek met, lyg graiausia manojo gyvenimo atkarpa atminty vis ikyla pirmasis Lietuvos vaik ir moksleivi televizijos konkurso Dain dainel pasirodymas, vent, kuri vadinu stebuklu. Numanau, kad okiruosiu, gal net prajuokinsiu moderniuosius skeptikus bei pragmatikus, pasakydama, kad diaugsmo pojt ir ventin pakilum tada man suteik Darbas. Tuo metu, vos pusmet apilusiai Lietuvos televizijos muzikos redakcijoje, man patikjo pirmojo respublikinio vaik ir moksleivi konkurso transliacijos reisiers pareigas. Tai buvo 1974 m. pavasaris. Beatodairikai (taip gali tik jaunyst) panirau visa, kas buvo nauja, nepatirta. Su viesaus atminimo redaktore Aldona imaityte ir dailininke Nijole Jatulyte krme konkurso emblem, ruome koncert vaizdin apipavidalinim, i lietuvi liaudies dainos Dain dainel parinkome aukin, tapus ir renginio pavadinimu.

Neatsimenu, o ir neskaiiavau, kiek sekmadieni praleidau televizijoje, kai nuo ryto pastat uliedavo skards jaunj dainorli balsai. Jie atkeliaudavo i miest ir kaim, i atokiausi kampeli. Visi pasirodymai anuomet buvo filmuojami ia, TV studijoje. Nuo tampos kartais raibdavo akyse, bet nuovargio nejauiau. Prieingai, emocin ir estetin t laid taiga vis daniau vert galvoti, kad taip pagerbdami dainuojani kart, tarsi artjame prie kitos, gilesns ir platesns gyvenimo prasms; tartum pasitikdami maironikj Jaunj Lietuv. iandien akivaizdu, kad neklydau.

Ypa visus avjo ms darelinukai - tikros gls! J nuoirds balseliai, strazdanotos nosyts ir nuostabos, diaugsmo kupinos akys man taip patiko, jog stengiausi kiekvien parodyti stambiu planu, kad visi galt grotis. Gal taip mok manasis motinysts jausmas ar gal tai buvo pasmoninis skms linkjimas krybos kely, - buvau tik k ijusi i Kauno muzikinio teatro, ten palikusi neisipildiusias svajones, nesudainuotas partijas, nesuvaidintus vaidmenis...

Ms komanda buvo ne tik darni, darbti ir maloni, bet ir profesionali. Ligi iol nepamirtu puiki operatori (dabar jau viesaus atminimo) Jono Botyriaus, Gintauto Dapkaus, Jurgio Vaituleviiaus; reisieriaus asisteni Natalijos Strazdiens, Zitos Bruiens.

Ruodamasi transliacijai vis sukau galv, kaip pasielgti, kad konkursas bt ne tik daininink pasirodymas, ne tik varybos, bet ir diugi vent visiems vaikams. Neabejojau, kad tok konkurs turt vesti ir patys vaikai. Mergait konkurso vedj - sutikau Profsjungos rmuose veikusioje Jaunimo teatro aktors Vals Karaliens vaik dramos studijoje. Tai buvo poeto Justino Marcinkeviiaus dukra Ramun. Ramunei pagalbininkus A. Gradeckas pasil Vilniaus moksleiv Artr Medon.

Televizijos operatorius Zigmas Gruinskas prie kelet met pasakojo: ,,Man teko filmuoti pirmj Dain dainel. Tada TV kameros buvo didiuls, lempins, su stovu sverdavo apie 150 kg. Norint priartinti arba atitolinti rodom vaizd, tekdavo pamus u ranken kakt remti vaizdo iekikl ir stumti pirmyn arba traukti atgal vis kamer. Paios kameros buvo nejautrios viesai, todl reikdavo labai apviesti studij, o ir vaikui susirinkdavo studij apie pusantro imto. Kiekvienas koncertas trukdavo dvi valandas su deimties minui pertrauka. Studijoje oras kaisdavo labiau nei kaitri vasar Palangos pliae. A ir - daugiausiai konkurse dirb mano kolegos - Jonas emeta, Jonas Gurskas, Antanas Paulauskas, Antanas Barkus praddavome filmuoti pasipuo varkais, paskui likdavome su markiniais, o koncert baigdavome visi nuo galvos iki koj lapi nuo prakaito... Dabar susimstau, kad jeigu prie 40 met man kas pasakyt, kad visus tuos metus man reiks filmuoti Dain dainel, biau nepatikjs. Bet tikrov tokia... Visada stebino vaikui akys, tas dainorli artistikumas, mokytoj entuziazmas. Mokytojams irov salje visada bdavo skiriama pirmoji eil, i kurios akimis, judesiais, kartu nabdamu tekstu ir mimika vaikui rodydavo tai, k jis turi atlikti scenoje. Mes, operatoriai, matome iek tiek daugiau: tok aktyv ir vaizd mokytojo dalyvavim scenoje su savo ugdytiniais stengdavoms rodyti visai Lietuvai.

18

Jo kolega Jonas Gurskas, filmavs daugel konkurs, prisimena: Man visada Dain dainel buvo ir yra dangika muzika, dangiki balsai ir pakylta nuotaika. Kaip TV operatorius linkiu dainorliams mylti ir puoselti Dain dainel. Didiuojuosi, kad a buvau ,,Dain dainelje ir esu greta Js.

Pirmosios vertinimo komisijos nariai buvo yms ir autoritetingi menininkai bei muzikos pedagogai: Valstybins konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Solinio dainavimo

katedros vedjas profesorius Zenonas Paulauskas, Berniuk ir jaunuoli choro uoliukas krjas ir vadovas profesorius Hermanas Perelteinas, chorvedys, kompozitorius, profesorius Lionginas Abarius, chorved, Vilniaus pedagoginio instituto (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) profesor, habil. dr. Albina Katinien, kompozitoriai Mikas Vaitkeviius, Feliksas Viskantas, dainininkai Beatri Grinceviit, Elena Sauleviit, Jonas Girijotas, Marija Alekeviit.

Pirmoji konkurso iuri, vadovaujama Konservatorijos profesoriaus Zenono Paulausko, buvo ymiai atlaidesn, negu dabartin. Ir tai kodl. Mes bijojom vaikus, taip pat j vadovus, atbaidyti nuo to graaus noro dainuoti ir rengtis tolesniems konkursams, ra A. imaityt. Rpjo bsimus dainorlius pamau prisijaukinti taip, kaip Maasis Princas prisijaukino savo planetoje Ro. Ir, matyt, neapsirikom. Ne tokia jau didel bda, kad pirmieji respublikinio rato koncertai buvo labai ilgi. TV irovai visai nepyko, o tik diaugsi, kad atsirado tiek daug vaik, norini dainuoti. Menu, kaip ms iuri nar Beatri Grinceviit, igirdusi nedarn ansambl, suukdavo: Oi, mikas, mikas! Bet pagalvojusi pridurdavo: nieko, nieko, tegu tik dainuoja. Taip mes juos ilgam prisijaukinom.

Konkurso vertinimo komisija vykdavo kartu klausytis maj daininink po vis Lietuv. perklausas sugudavo gausyb vaik, kurie papirkdavo savo nuoirdumu, naivumu ir dainavimu ne tik autoriteting komisij, bet ir visus klausytojus. Toks netiktas vaik ir pedagog susiklausymas bei entuziazmas teik daug vili ateiiai ir buvo itin brangintinas. perklaus respublikin etap Vilniuje buvo nusprsta praleisti gerokai daugiau daininink nei buvo matematikai paskaiiuota. Principingas iuri pirmininkas paskatindavo ,,garsiau kalbti ne tik komisijoje vertinant dainininkus, bet ir apibendrinant konkurso rezultatus ministerijoje. Dl i paskat vis vietimo grandi dmesys ,,Dain dainelei enkliai padidjo - nuo treiojo konkurso atlikj parengimas ir meninis lygis smarkiai gteljo.

20 21

A pie pirmj programl...Vartant paties pirmojo konkurso programl jau galima susidaryti konkretesn vaizd apie k tik ugimusi Dain dainel - apie bsim ms vietimo kultros viesul. i programl atsiunt Egl Milutyt (dabar Bernatonien), dirbanti Zarasuose angl kalbos mokytoja. 1974 metais ji, bdama abiturient, tapo viena i pirmojo konkurso laureai. To paties konkurso laureatmis buvo paskelbtos Judita Leitait, Gintar Skryt, Alicija Viumirskaja ir Sigut Trimakait. Jos vliau tapo inomomis alies dainininkmis.

22

I programls suinome, kad pirmasis laureat koncertas vyko 1974 met gegus 17 dien LTSR valstybins filharmonijos salje. J transliavo Lietuvos televizija - tuomet vienintel respublikoje. Pirmojo Respublikinio vaik ir moksleivi konkurso Dain dainel laureat koncerto program sudar dvi dalys. I dalyje pasirod 16, II dalyje 13 solist ir vairios sudties vokalini ansambli. Pirmieji penki koncerte dainav vokaliniai ansambliai ir solist atliko po vien dain, o visi kiti dainavo po dvi dainas. domu apvelgti konkurse dalyvavusi mokykl geografij. Laureatais tapo Panevio, iemari, Pasvalio, Turgeli, Jiezno, iauli, Gargd, Kurn, Vilniaus, Alytaus, Pabrads, Vievio, Jonavos, Kauno, Prien, Priekuls, Kapsuko (dabar Marijampol) mokykl ir dareli dainininkai. Daugiausiai j buvo i Vilniaus (6), Panevio ir Kauno (po 3), iauli, Gargd ir Kurn (po 2).

Laureat koncerte dainavo 15 solist: 4 vaikinai ir 11 mergin.

Pasirod ir 14 vokalini ansambli: berniuk duetas, mergaii duetas, 2 mergaii tercetai, vaikin kvartetas, 5 mergin ansambliai, 1 vaikin ansamblis ir trys mirs vokaliniai ansambliai - pirmojo konkurso Dain dainel laureatais buvo paskelbti ir 137 ansambliuose dainuojantieji. Mergaii ansambliai i Kapsuko ir Panevio konkursui pasiruo patys, vadovaujami mokini Nijols Sinkeviits ir Tatjanos Volkovaits.

Laureatus pareng 25 pedagogai V. Davidaviius, A. Valotkien, V. ilobrit, T. Ruien, L. Bartkeviien, A. Varkalien, E. Kaniauskien, N. Jasiuknien, D. Vaiekonien, S. Daugirdien, J. ukys, A. Pulauskien, S. Stankus, J. idlauskas, J. Lygutas, M. Simonaitien, B. Mockus, A. Padleckis, J. Slnis, J. Adomonyt, Z. Tiknius, . Totolis ir R. Vaiginis, po du kolektyvus ar solistus atve E. epkauskien, A. Gureckas. Koncerte i 52 skambjusi dain 15 buvo lietuvi, latvi ir est liaudies dainos, 6 tarybinio patriotinio turinio, 6 klasikinio repertuaro ir t laik populiarios lietuvi, latvi ir rus kompozitori (J. Kuzinerio, A. Katiniens, E. Krylatovo, J. Gaiausko, V. Juozapaiio, M. Noviko, F. Viskanto, M. Protasovo, R. Paulso, V. Kairikio, B. Dvariono,. A. Kaanausko, M. Vaitkeviiaus, J. Slnio, F. Bajoro, J. Frenkelio, B. Gorbulskio) sukurtos dainos.

Po met, 1975-aisiais, reisierius Vidmantas Baiulis susuko muzikin kino film, kuriame ufiksavo kai kuriuos Dain dainels laureatus graiose Vilniaus apylinkse ir Palangos pajryje. Gaila, kad neiliko autentik kadr i pirmojo konkurso. Liko nenufilmuotas pirmasis konkurso laureat koncertas - jis bt paliudijs skming io kultros reikinio gimim.

Ponios Egls Bernatoniens atsisto straipsnio i dienraio Komjaunimo tiesa ikarpoje raoma, kad ydrieji ekranai numato geriausius dainininkus parodyti Intervizijai. Taigi msik daina nuplasnos toli u respublikos rib. Intervizijos transliacij nedidel Lietuvos televizijos parengt reporta tiesiogiai i sostins Maskvos stebjo visa tuometin Soviet Sjunga. Tai reik, kad soviet valdia pripaino Lietuvos vaik ir moksleivi muzikins kultros fenomen.

24 25

...ir pirmj konkurs D ain dainel statistik

Pasak pai organizatori Aldonos imaityts, Inos Drsutiens ir vietimo ministerijos inspektoriaus Antano Gradecko pirmasis Dain dainels konkursas pranoko visus lkesius, o antrasis tapo visuomeniniu reikiniu. Dain dainel ukariavo vairiausio amiaus ir isilavinimo auditorijos dmes bei simpatijas. Pirmin dalyvi skaii sunku ir nustatyti, nes konkursas, kaip ir vlesnieji, vyko trimis atrankos etapais: mokykla apskritis respublika ir nebuvo skaiiuojama, kiek konkursui ruoiasi dainorli, kiek j atkrenta, nepasiek Didiosios scenos. Kokia pirmojo konkurso statistika niekas nesuskaiiavo ir neura, o po dvej met respublikiniame atrankos etape dalyvavo 1240 vaik: 973 mergaits ir 267 berniukai! I j 175 dainavo solo, kiti sudar 129 duetus, tercetus, kvartetus ir 9 oktetus. Jaunuosius dainininkus konkursui pareng 310 muzikos mokytoj. domi ir kita statistika, pateikta urnale Kultros barai 1976 m. nr.2: Dain dainelje dalyvavo vaikai i 68 miesto ir 12 kaimo lopeli-dareli; i 50 miesto ir 143 periferijos vidurini mokykl, i 33 atuonmei ir 2 pradini mokykl. ie skaiiai rodo, kad jau pirmasis konkursas ijudino ir tolimiausius alies rajonus. Konkurse buvo padainuota 570 skirting dain, i j 165 lietuvi liaudies ir 245 lietuvi kompozitori. Pamintinas ir dar vienas ikalbingas skaiius: savo draugams konkurse akompanavo 60 pianist respublikos muzikos mokykl aukltini. O

26 27

tai Pualoto, Naujosios Akmens vaikai parod daugiau savarankikumo ir iniciatyvos pasireng patys. Antrjame konkurse geriausiai pasirod Kauno, Alytaus, Pasvalio, Klaipdos miestai ir rajonai. I tokios daugybs puikiai parengt vaik organizatoriams ir iuri buvo sunku atrinkti 30 daininink, dalyvavusi baigiamajame koncerte. Dain dainel tapo ne proginiu, o programiniu renginiu, kuris augo, sitvirtino mokyklinio bei ikimokyklinio aukljimo programose. Tai kolosali estetinio aukljimo priemon, padedanti formuoti jauno mogaus asmenyb, jo estetin skon, dorovines savybes, dvasin kultr. Konkursas paskatino kiekvien dalyv savo jauna irdimi isineti gyvenim meil muzikai, groiui ir papildyti jei ne profesionalius, tai meno mgj kolektyvus. O tai labai svarbu. A pie repertuar

Per keturiasdeimt met ,,Dain dainels repertuaras kito ir keitsi, jautriai atsiliepdamas alies gyvenimo ritmo reikalavimams. Iki 1990 m. buvo privalomos sovietins patriotins dainos. Kitos lietuvi kompozitori ir kit taut kompozitori bei liaudies dainos.

1978 m. laureat Vitalija Buteikyt pasakojo: Dainavau duetu su Irena Plankyte ir atstovavome Ukmergs rajono Vidiki vidurin mokykl. Nors finale Operos ir baleto teatre dainavome dain apie revoliucij, bet ukmergieiai iki iol mans prao padainuoti tuomet bene pirm kart skambjusi kompozitoriaus Mikalojaus Noviko dain apie Ukmerg, kuri mus ived televizij ir lm dainuoti Laureat koncerte. Gatvje nepastami mons susistabdydavo ir sakydavo: aunuols, js taip graiai padainavote apie Ukmerg. Tik gaila, kad negaljome ios dainos atlikti Laureat koncerte

1984 m. laureatas Dainius Numgaudis (dabar vietimo ir mokslo ministerijos kancleris), velgdamas savo vaikysts laikmet, prisipaino, kad jam paiam kaip laureatui nepasisek, nes dainavo rusik dain Pamaskvio vakarai, kuri programai jau nebetiko. Koncertui rusik dain jau buvo utektinai, tad komisija nusprend, kad Dainius dainuos emaii daktaro dain pritariant liaudies instrument orkestrui. Liko nuoskauda, kad taip ir neteko padainuoti su tikru orkestru...

28 29

Dain unga anga, Sparnuotosios spyns jaunoji atlikja Vaida Genyt tapo keturis kartus konkurs 1980, 1982, 1986 ir 1988 m. laureate. Jos atliekamos dainos danai skambjo radijo eterio bangomis, suskambo ir kit atlikj lpose. I irdies - natraliai kaip pati vaikyst -dainuojanti Vaida tapo konkurso veidu ir balsu, buvo kvieiama ikilmingus televizijos ir radijo koncertus, garso ir vaizdo raus. Visa Lietuva inojo Vaid i Molt.

Pirmuosiuose konkursuose programos pasirinkim slygojo tai, kad koncertuose dalyvaudavo tik bendrojo lavinimo mokyklos. Vliau, kai vis daugiau dainorli atvykdavo i muzikos ir meno mokykl, pradta rinktis sudtingesnes dainas.

1974 m. konkurso laureats Tatjana Volkovait, Rta Jutkeviit ir Laima Pakauskait pasakojo: Mes penkios dainingos mergaits i vienos klass, tada dar septintoks mokinuks, susibrme ansambliuk ir paios pasirinkdavome dain, susibalsuodavome, nors niekada nedainavome i nat. inoma, Tatjana lank muzikos mokykl, daugiau iman apie muzik. Mes visos kartu pasirinkdavome dainas, susidliodavome balsus, kad graiai skambt, ir dainuojam. Kakodl pasirinkome M. K. iurlionio Preliud, kuris visai nebuvo skirtas dainavimui, o mes dainavome penkiais balsais! I ties - ir dabar tai atrodo fantastika!

Iki 1988 m. Laureat koncerto pabaigoje visi dalyviai ir irovai sustodavo bendrai dainai Arkadijaus Ostrovskio Te visad vieia saul, kuri Soviet Sjungoje buvo tvirtinta kaip visos alies vaik daina. Vliau kompozitoriai kaskart buvo skatinami sukurti konkurso laureat koncertui nauj dain. 1992 m. specialiai Dain dainelei parayta Jaroslavo Cechanoviiaus ir Stasio libino daina Lietuva Dain alis isyk pasklido po Dain ventes, kitus renginius. Ir tik 1998 metais organizatoriai nutar neberengti konkurs naujoms dainoms sukurti, nebeeksperimentuoti ir paskelbti Lietuva Dain alis savo himnu, tradicine finaline daina, kuri jau moka visa Lietuva.

30 31

1982 m. Laureat koncerte klass draugs Edita Kaimkait, Liuda Matukait, Raimonda Mekinyt, Rasa iait keturiais balsais dainavo Raimondos brolio Virginijaus Mekinio dain Pelen lopin pagal Justino Marcinkeviiaus odius. Dain moksi i Editos senelio urayt nat. Merginos juokiasi, kad i daina ir jos atlikimas buvo j eim bendras projektas. Tuo metu buvo labai neprastas keturbalsis dainavimas, ir toks mergin pasirodymas buvo vienas pirmj konkurso istorijoje. i daina vliau pasklido Lietuvoje ir buvo atliekama kit ansambli. iandien Lietuvoje keturbalsis dainavimas nieko nebestebina, taiau - tai buvo tada! Tada keturbalsis dainavimas buvo pripastamas aukto meninio lygio rodymu ir garantavo skm.

Palaipsniui repertuaras gerokai pasipild dainomis, atliekamomis usienio kalba. Tai kiek nubrauk lietuvikj Dain dainels spalv ir nuolat kl organizatori pagrst reikalavim grinti lietuvik originalij dain. Daugelis pedagog atsigr ir iradingai interpretavo savo krato emaii, auktaii, dzk liaudies dainas. Tad alia klasikini, instrumentuot, aranuot usienio ir lietuvi autori, savos krybos dain pradjo skambti ir liaudikos, originaliais

akompanimentais lydimos dainos. Pvz., 1978 m. Dain dainels respublikiniame etape i 654 atlikt krini net tredal repertuaro sudar lietuvi liaudies dainos (160) ir klasika (39) pasakojo tuometins vertinimo komisijos nar G. Vanagait.

iaulietis muzikos mokytojas, kompozitorius Juozas Lygutas ypsosi: Konkursas visai Lietuvai atvr toki grai perspektyv! Netrukus pajutome, kad dain vaikams, jaunimui tiek nedaug, todl patys pradjome kurti. Tokiu bdu iki iol grieyja visi mokytojai. Kartais ir pasiseka dainos vaikams patinka

Danai akompanuota vairiais liaudies instrumentais kanklmis, vilpynmis, skuduiais, kitais toniniais ir ritminiais muamaisiais. Tuo bdu vaikai, mokiniai, irovai buvo supaindinami ir su kultros paveldu, kur retai ivysdavai profesionaliojoje scenoje. Konkurse Dain dainel skambjusios dainos pasklido plaiai per vis al, skambjo kituose renginiuose ir skatino tradicij tstinum ir tautin pasididiavim.

Rima Skarbalit, pirmj dviej konkurs laureat, pasakoja, kaip su mokytoju Povilu Visocku rinko

liaudies dainas: Rima idainavo mokytojui daugyb dain, bet n viena jam netiko. Tada ji nesuprato, kodl netiko, o dabar juokiasi: jos tvelis buvo tremtinys ir eimoje dainuodavo tautines, vieai draudiamas dainas, kurias Rima visas imoko. Sovietmeiu konkursui netiko tekstai apie kryel, takel, Lietuvl ir t.t. Tad Rimos ,,repertuare nerads tinkamos dainos, mokytojas nusived mokin pas vietinius folkloro specialistus ir jie parinko lietuvi vestuvin dain Pirleli viedleli.

Ana Koloevskaja, 1978 ir 1980 m. laureat, pasakoja, kad ji dainavo kaip ansamblio dalyv. Didiausi spd paliko tai, kad kai visi laureatai susirinkome koncerto finalinei dainai, a stovjau greta Virgilijaus Noreikos, ir kartu dainavome Te visad vieia saul. A nuolat dirsiojau garbj operos solist. O pasibaigus koncertui, Operos teatro foj mus pasitiko kiti koncerto dalyviai irgi laureatai, dainuodami ms ansamblio dain lenk kalba Sena ploktel. Tuo metu visi konkurso laureatai buvome susibiiuliav.

Konkurso koncertus lankydavo broliai dvyniai Saulius ir Paulius Steponaviiai, 1980 m. laureatai. Vaikinams stebti konkurs buvo nenumaldoma trauka, jie sirgo dainavimu. Per savo pasirodym konkurse pritardami gitaromis, broliai dainavo: A matau nauj dien greit prasidsiant, kai audros debesys bus isklaidyti ir saul vies vir laisvos planetos....

Lietuvos nepriklausomybs atkrimo metu konkursas tapo tikra Lietuvi dain vente. Dauguma vaik ir jaunimo Laureat koncerto scen eng su tautiniais rbais, lietuvikomis dainomis, savo taut dainomis, suadinti tautinio pasididiavimo jausmais. Laisvoje Lietuvoje ir laisvesn repertuar dainuojantys Nepriklausomybs vaikai!

32 33

1992 - 1996 metais keitsi konkurso repertuaras: atsirado daug angl kalba ir usienietikos popkultros maniera atliekam dain. Sovietini kompozitori dainos, kaip pvz. J. Krylovo Sparnuotosios spyns, buvo jaunimo kategorikai atmestos, nebedomios tapo ir lietuvi liaudies bei originalios lietuvi autori dainos. Konkurse mokiniai - dar ir netaisyklinga kalba - trauk anglikas, italikas dainas, amerikietikus spiriuelus, pranczikus ansonus, retas kuris norjo dainuoti lietuvikai. Visa tai atrod lidna ir provincialu.

Nuo 1998 m. vietimo ir mokslo ministerija Dain dainel organizuoti patikjo Nacionalinei M. K. iurlionio men mokyklai ji, kaip pagrindin alies muzikinio ugdymo mokykla, utikrino kvalifikuot metodin param organizuojant konkurs. Buvo suburta krybinga organizacin grup: Lietuvos televizijai atstovavo prodiuser Irena Didiulien ir reisier Zita Radvilien, konkurs koordinavo Nacionalins M. K. iurlionio men mokyklos direktorius Romualdas Kondrotas ir ministerijos atstovas ilvinas Mekuotis. Dirbant iai grupei buvo parengta nauja konkurso koncepcija: tais paiais metais buvo pakoreguoti konkurso nuostatai. 1998 m. ,,Dain dainel isiplt iki festivalio-konkurso. Festivalis buvo atviras visiems moksleivi

2009 m. vl buvo atnaujinti konkurso nuostatai, nustatant, kad jaunieji dainininkai turi parengti iki 10 minui trukms koncertin trij dain program, nes iuri, bdavo, tik sksteli rankomis sunku sprsti apie vaiko ar jaunuolio balso gro ir atlikimo galimybes, kai visos trys dainos pasirenkamos trumputs: jei suteiksi galimyb dainuoti respublikiniame etape, tas dainels pypteljimas liks nesuprastas. Todl nuostatai skelb, kad viena i dain turi bti lietuvi liaudies daina (autentika, ipltota, harmonizuota ar pan.), kitos dvi vairi vokalins muzikos anr lietuvi ar usienio kompozitori krybos, lietuvi ar kit alyje gyvenani taut liaudies dainos, mokytoj ir mokini krybos dainos. Konkurso nuostatais rekomenduojama rinktis skirting autori, kontrastingo pobdio ir stilistikos krinius, atsivelgiant amiaus tarpsnio ir balso ypatumus, daininink gebjimus, dainas atliekant lietuvi kalba ir vien j i koncertins programos ansamblis (iskyrus ikimokyklinuk) privalo atlikti a cappella (be instrumentinio pritarimo).

Ir tai pateikiame 2012 m. ,,Dain dainels repertuaro suvestin: konkurso respublikiniame etape buvo atliktos 1347 dainos: 458 lietuvi liaudies, 755 lietuvi ir 134 usienio kompozitori ir dain autori dainos. Populiariausios buvo lietuvi kompozitori Bangos Balakauskiens, Indrs Mauikaits, Gedimino Kalino, Vytauto einausko, Tomo Leiburo, Algimanto Raudonikio, Rtos Bokiens, Leonido Abario, Elenos Tolvaiiens, Mikalojaus Noviko ir kt. dainos.

Siekiant atnaujinti konkurso repertuar, 2006 - 2013 metais Nacionalin M. K. iurlionio men mokykla ileido nauj lietuvi kompozitori dain vaikams 5 rinkinius: Dainos vaikams (23 dainos), Stiklo enklai (15 dain), Laeliukai (19 dain), Nuskambjo keliai (25 dainos), Mlyno ilo muzika (25 dainos).

vokalins raikos anrams. Dalyviai galjo greta lietuvi ir usienio kompozitori krini, lietuvi arba kit alyje gyvenani taut (lenk, rus ir kt.) liaudies dain atlikti savo krybos dainas. Po truput liaudies dainos repertuare pradjo atgauti seniau turtas pozicijas. Tais metais vietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos televizija nusprend eksperimentuoti organizuojant pat konkurs - respublikinio etapo koncertai buvo rengiami ir transliuojami per televizij i skirting alies miest (Maeiki, Klaipdos, iauli, Kauno, Alytaus, Panevio, Vilniaus, Marijampols). Tuose miestuose savivaldybi vietimo ir kultros skyriai sureng puikias ventes, irov salse nebuvo net kur stovti. Profesionaliai vertinus tokias ivaiuojamsias dainorli atrankas buvo aiku, kad vaikams buvo sukurtos kiek nevienodos konkursui slygos, pvz. iauli dramos teatre visai kitokios slygos repeticijoms, kitokia sals akustika, nei Lietuvos vaik ir jaunimo centre ar Maeiki, Alytaus kultros rmuose taiau Dain dainel tapo modernesn, spalvingesn. Ir laikas rod, kad dalis t ied umezg brandi vaisi.

1998 m. Laureat koncerte buvo parodyta tiek daug gabi vaik, kad pirm ir vienintel kart konkurso istorijoje program sudar 3 dalys ir buvo padainuota 52 dainos (prastai bna 2 dalys iki 44 dain). Lai vaikai dainuoja, nesvarbu, kad koncertas usits, tada kalbjo konkurso vertinimo komisija ir organizatoriai.

2006 metais festivalio konkurso idjos atsisakyta. Buvo pasirinktas keturi atrankos etap jaunj daininink konkurso modelis. Privalomai viena i repertuaro dain turi bti lietuvi liaudies daina (autentika, ipltota ir t.t.). Zoninio etapo vertinimo komisijas pradta sudaryti i konkurse dalyvaujani savivaldybi administracij deleguot asmen, pirmininku skiriant respublikins vertinimo komisijos nar.

34 35

A pie vent ir scen

Mano dainavimas iame konkurse buvo visos ms didels eimos ir gimins vent bei rpestis, prisimena 1974 m. laureatas Giedrius Valiukas. Kiekvienas j turjo pareigas: vieni rpinosi koncertiniu kostiumu, kiti repetavo su manimi dainos judesius, nusilenkimus. O moiut buvo didiausias konkursas gerbjas ir fanas. Vliau eima pastebjo, kad mano brolis, nuolat besisukinjantis greta, taip pat turi gabum dainavimui. Ir suskambo puikus broli duetas antrojoje Dain dainelje.

1974 m. laureats Alina Stelingyt, Alma Kuneikait, Irena Jucyt pasakoja: simintinas buvo Laureat koncertas dabartinje Nacionalinje filharmonijoje, tikrai mums, laureatams, jaukesnje aplinkoje, nei Operos ir baleto teatre. Koncerte atlikome dvi dainas. Publika taip audringai plojo, kad jome nusilenkti kelet kart ir pakartojome antrj dain Miko Vaitkeviiaus Prisiminim vals. Kakas i balkono mums numet ro... Po ms pasirodymo savo dainas kartojo visi laureatai. Esu isaugojusi net to koncerto programl su dalyvi ir mums akomponavusi muzikant autografais. Prisimenu ir dovanl, kuri gavau miel pkuot aislin kaiuk... Nors mes profesionaliomis dainininkmis ir netapome, taiau daina lydi mus visur: ir ivykose, ir gamtoje ir draug susijimuose. Dar viena labai svarbi detal: tais grietais sovietiniais laikais pirmojo konkurso Dain dainel laureato diplome nebuvo n vieno odio rus kalba. Manytume, kad is konkursas buvo kupinas lietuvybs, patriotizmo dvasios, tai buvo Lietuvos atgimimo pirmoji apraika.

36 37

1976 m. maamets laureats Vaiva Venislovait ir Rita Balbieryt atsimena, kad Laureat koncerto scen jo sikibusios mam ir vadovs rankas, nieko aplink nemat, bet svarbiausi dalyk inojo, kad reikia labai labai ypsotis ir dainuoti. Mayls dainavo rus kalba i animacinio filmuko ymij Kulverstuko ir Krokodilo Genos dain apie gimtadien. Iki iolei jos isaugojo konkurso dovanas raudonus rankinukus su aisliniais gydytojo instrumentais.

Per respublikini etap ir laureat koncertus dainorlius scen lydjo vedjai teta Beta (Bernadeta Lukoit) ir Romualdas Smalstys. Teta Beta maloniu balsu ir supratingu, paskatinaniu odiu drsino konkurso dalyvius.

Salant mokyklos laureat vadovai Danut ir Petras Pukoriai pasakoja: Mums grus po laureat koncert ms pasitikti ir pasveikinti su glmis mokykl susirinkdavo miestelio valdia, mokytojai. Mokiniai diaugdavosi, kad j draugai dainavo sostinje, pamatydavo Gedimino pil tai buvo nepaprasta. Ir mes tobuljom, stebdami kaip dainuoja iauli, Kauno, kit miest dainininkai.

1978 m. laureat Rasa Mainait rao: ,,Kas gali bti tyresnio, tikresnio, varesnio u mayt irdel, kuri tuomet, prie daugel met, spurdjo i virpulio ir diaugsmo Kiek daug tuomet man, 10-metei mergaitei, reik didiul Operos ir baleto teatro scena, simfoninis orkestras, pilna sal irov, plojani man, maytei mergaiiukei ir jos dainelei Piemenukas. Mama dar ir dabar, prajus tiek met, paprao: Na, piemenuk, dduoki rageliu, jau rasa suibo ant oli ir braukia diaugsmo aar Kiek daug is konkursas ir laureato titulas reikia dabar man ir mano vaikams!

Laureat koncertams akompanavo du orkestrai: grojo Lietuvos televizijos ir radijo lengvosios muzikos orkestras ir Liaudies instrument orkestras. Lietuvos televizijos ir radijo lengvosios muzikos orkestrui vadovavo dirigentai Aloyzas Konius

(1969-1985), Tauras Adomaviius (1985-1991) ir Jaroslavas Cechanoviius (1991-2008). 1993-2008 m. orkestre dirbo dirigentas Tomas Leiburas. Liaudies instrument orkestrui vadovavo Pranas Tamoaitis.

38 39

Angel Akulaviit (vliau Kiliuvien), ir Laimutis Sdius simintinas vedj duetas visada pasisveikindavo eilraiu:

Angel prisimena pai pirmj Dain dainel, kai jie buvo jauni ir ali studentai, o grietas, tvirtas operatoriaus mostas, odis pradedam ir po to skambantys muzikiniai Dain dainels aukiniai buvo enklas ieiti scen. Baim buvo begalin, - prisimena Angel. - Pajutome irov dmes, pradjome regzti mint, kalbti ir jaudulys dingo. Laimutis paantrino: Kai reikjo pakilti scen ir skelbti dainininkus, taip virpjo keliai, kad atrod, jog visi tai pastebi Angel ir Laimutis neatsigindavo maj daininink dmesio: visi norjo sikibti jiems parank, prisiglausti, usiropti ant keli ar pasdti greta. Laimutis buvo toks elegantikas, atidus partneris, alia kurio Angelei, jaunai lituanistei, buvo kiek drsiau scenoje.

Lietuvos estrados daininink Danut Buklereviit atsimena, kad nuo vaikysts norjo bti garsi aktor ir vaidinti scenoje. Dain dainel buvo kaip ir daugelio ma mergaii svajon, o Danutei i svajon pildsi ir visam gyvenimui skiepijo meil

Tegul kartoja j draugas draugui,Kaip skamb paukt tegul j saugo.Graiai pradjus draugysts keli,Aidk tvynei Dain dainele.

,,Nuo balto kelio, nuo balto tako,Paleisim dain lyg paukt lak.Tegul ji skrenda, tegul ji kyla,Per gimt al, laukus ir tyl.

dainai, supaindino su kompozitoriais, poetais, kurie iki tol buvo tokie nepasiekiami. Daina ved mane scen, televizij, padar mane laiminga.

Kristina Vilkauskait, 1982, 1984 ir 1986 m. laureat: Atsimenu savo konkursus buvo siaubinga, kai kiekvien kart ijusi scen pamirdavau dainos odius. Pamenu, jau grojama mano dainos anga ir inau, kad turiu stoti, bet a negaliu, negaliu, negaliu... ir viskas, a galiu! Dabar dar virpuliukas nueina per kn, prisiminus tas dienas ir tuos koncertus. Mane labiausiai glumino tai, kad galiu pavesti mokykl, mokytojus, Mam.

40 41

Darelinukai visi nori dainuoti, vaikuius galima paskatinti, o kaip jaunus vyrus pavyksta prisivilioti? Todl nustembi, kai roko, metalo ritm laikmetyje igirsti vaikinus dainuojanius liaudies dain. Vienas j iandien jau gydytojas profesorius Arvydas Laurinaviius pasakoja: Mes savo noru eidavome repeticijas, net per didisias pertraukas sueidavome muzikos kabinet padainuoti. Mokytojas Jonas Kizelis gerb ir myljo mokinius. Jis skiepijo mums poreik dainuoti. Todl ir palik mokyklas, dalyvavome auktj mokykl choruose, ansambliuose, vliau susirasdavome kitus kolektyvus. A pats dainavau Vilniaus universiteto dain ir oki ansamblyje, vliau folkloro ansamblyje Ratilio.

Audron Stepankeviit, 1974 m. konkurso laureat, prisimena: Televizijos studijoje irov nebuvo, kariu pliesk lempos, judjo, krutjo filmuotojai, reisieriai, redaktoriai, todl buvo labai nedrsu. Mano puikiajai mokytojai Aldonai Pulauskienei, iandien ymaus diazo pianisto Dainiaus Pulausko mamai, esu dkinga u savo

1994 m. Dain dainels konkurs ved Sigutis Janas su deimtmete dukrele Julija. 1998 m. respublikinio etapo ir laureat koncertus ved aktoriai Agn Sunklodait ir Arturas Varnas, 2000 m. - Agn Sunklodait ir Gediminas Storpirtis. 2002 m. dalyvius ukulisiuose kalbino jaunasis TV konkurso talkininkas Paulius Skuas, o scenoje juos aismingai pristatydavo aktorius Andrius Bialobeskis.

Kaip prisimena mokytoja Benedikta Dailydien, ji iki iol gyvena iuo konkursu (kaip ir visa jos eima), atlydi kaunieius dainininkus konkurs ir stebi j pasirodymus. Mokytoja veda ssiuvinius, telefonu susiskambina su kitais mokytojais eline konkurso vertinimo komisija, kuri analizuoja, kritikuoja ar pritaria naujiems pokyiams, visada vertina augant dainavimo kultros lyg, diaugiasi kit mokytoj darbu.

Dain dainel kaskart visi palyddavo su nuostaba kokie talentingi vaikai, kiek j daug, koks repertuaras, koks laisvumas, nuoirdumas! I ties Dain dainel yra ne tik jam ir jai, ji yra vis mylima, laukiama, nes ji - ms vis! Mano moiut iri Dain dainel ir laukia, kada mane parodys, - pasakojo vaikinas. - iemet ir a dalyvauju, pagaliau moiut ir mane pamatys, nes ji to labai laukia. O a visam dareliui esu pasaks, kad dalyvauju Dain dainelje, - gyrsi maylis. Labai smagu, kad ir Lietuvos valdia iri Dain dainel, - droviai ypsojosi mergait, - ir Lietuvos prezidentai yra mus sveikin. O merginos ibaniomis akimis pasakojo: Kai suinojome, kad patekome respublikin etap, visos apsikabinome, diaugms ir okome. Tai pats rimiausias konkursas, nes reikia didelio pasirengimo. Manytume, kiekvieno dainininko svajon yra padainuoti Dain dainelje. Kodl visi galvoja, kad Dain dainel yra tik maiuk ir j tveli reikalas. Ne ia ms dauguma, - sako gimnazistai, - Dain dainel yra jga!

gyvenimo patirt ir tai, kad tapau muzikos mokytoja. Gaila, kad neisaugojau tokios brangintinos dovanls triolos. Tai toks puiamasis klaviinis muzikos instrumentas.

1990 metais konkurso laureat koncertas vyko Vilniaus kultros ir sporto rmuose. Laureat koncerto vedj pora buvo Ilona Balsyt (irgi io konkurso laureat) ir Vytautas Kernagis, kuriuos visi painojo i teatro ar koncert scen ir didiavosi j pakvieiami scen.

Kaip savotik virsm ir Lietuvos laisvjimo enkl galima suvokti ir nuo 1992 met konkurs pirm kart kvieiamus usienyje gyvenani lietuvi vaikus. Pirmja usieniete laureate tapo ikagos K. Donelaiio lituanistins mokyklos aukltin Janina Adickait. Usienio lietuvaii i Baltarusijos, Lenkijos, Vokietijos, JAV dalyvavimas konkurse tapo graia konkurso tradicija. Keturis kartus Dain dainel atvr duris visiems pasaulio lietuvaiiams, taiau 2000 m. dl finansini sunkum vietimo ir mokslo ministerija nebegaljo paremti atvykstanij.

42 43

Ir koncerto metu taip nordavosi verkti tokia venta dvasia tvyro, tokie visi esame pakylti.

iandien Dain dainel, kaip sako patys jos dalyviai, ilaik savit dvasi, konkurse dainuoti malonu, ir nors i pradi pajauti scenos baim, bet paskui ulieja diaugsmo banga, tau ploja tribnos ir visa Lietuva. Lietuva be ,,Dain dainels tai ne Lietuva, taip kategorikai teigia iandieninis jaunimas.

Mintina, kad netgi renginio scenografijos krimas buvo patiktas vaikams: 2000 metais dekoracij konkursui kr Nacionalins M. K. iurlionio men mokyklos jaunieji dailininkai, 2002-aisiais Jrats Stauskaits vaik ir jaunimo dails mokyklos mokiniai. Buvo surengtas Lietuvos vaik pieini konkursas tema Mano Dain dainel, kitais metais pieini, ketureili ir linkjim konkursas Dain dainel Karnos alyje. Abiej konkurs geriausi pieini parodos Laureat koncerto metu puo Operos ir baleto teatro foj, o solidios dailinink vertinimo komisijos atrinkt geriausi pieini autoriai diaugsi saldiomis dovanomis. Buvo vertinti ir geriausi ketureiliai bei linkjimai, dedikuoti konkursui. Juos konkurso koncertuose skait vedjas aktorius Andrius Bialobeskis.

I pat pradi konkursas buvo transliuojamas i Lietuvos televizijos studijos, vliau ir iki 2002 m. respublikinio etapo koncertai buvo transliuojami i Vilniaus Balio Dvariono deimtmets muzikos mokyklos, iki 2006 m. i Lietuvos vaik ir jaunimo centro. Nuo 2008 m. konkurso koncertai sugro Lietuvos televizijos studij ir tais metais jauniesiems dainininkams pritar instrumentinis ansamblis, vadovaujamas saksofonininko Danieliaus Praspaliauskio. Dl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenos rekonstrukcijos 2008 m.

2010 m. laureat Monika akyt teigia, kad Dain dainels konkursas yra puiki patirtis kiekvienam tobuljaniam atlikjui - juk ne kasdien ulipsi Operos ir baleto teatro scen. Merginai labai patinka tai, kad ji gali dainuoti pritariant orkestrui. Scenos baim atlikja stengiasi veikti sijausdama dain, jos drs skatina artimj ir draug palaikymas.

2012 m. laureat Simona Skrebutnait stebisi: ,,niekad negalvojau, kad esu pajgi dainuoti operos arij. Dain dainel rod man, jog dainavimas yra tai, kas manyje upildo t laisvai plevsuojani tui erdv. Esu dkinga konkursui ir, inoma, savo mokytojai Vitai Pimpienei u tai, kad ji dalina savo ird mums bei ugdo kiekvien ms, vildamasi, jog jos paruotas mokinys tiek pat atiduos savs publikai, kuriai koncertuos.

2014 m. vertinimo komisijos nar Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesor Irena Milkeviit teigia, kad ,,lydimas muzikos mogus yra ir darbtesnis, ir doresnis, ir graesnis tai rod ir mokslininkai. Muzika visuomet buvo ir bus laimingas bilietas dom gyvenim.

2008 - 2014 m. vertinimo komisijos nar Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docent Jolanta iurilait samprotauja: ,,Kiekvienas balsas individualus, kaip pirt atspaudai, kaip chromosomos, kaip ms veido bruoai. Dainavimas yra viena i organizmo funkcij, savs painimas, jimas savo individualybs link. Balso ugdymas sudtingas, laiko ir kantrybs reikalaujantis procesas, bet, manau, teikiantis begal maloni ir netikt potyri, o kartais tampantis ir tavo likimu. Ieidami scen tampame drsesni, tvirtiname charakter, vali, ugdome orum ir savo verts pojt. Konkursas tobulja, gerja vokalo kokyb, vairja repertuaras, atlikjai maiau kopijuoja kit daininink dainavim ir ieko savo interpretacijos ir stiliaus.

,,Dain dainels Laureat koncertas vyko Vilniaus Kongres rm salje. Tada koncert ved Jurgis Brzga su Sigita Stankeviite-Vozbutiene.

Nuo 2010 m. ,,Dain dainels koncertus veda Ignas Krupaviius. 2010, 2012 ir 2014 metais TV koncert dainorliams pritaria LRT instrumentin grup, vadovaujama pianisto Dainiaus Pulausko, o Laureat koncertuose i grup groja kartu su Nacionalins M. K. iurlionio men mokyklos simfoniniu orkestru, vadovaujamu Martyno Stakaus.

2014 m. Met mokytoja Stas Skurulskien mano, kad ,,konkursui solidumo neabejotinai suteikia organizacinis tandemas: vietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos televizija, Nacionalin M. K. iurlionio men mokykla ir iskirtins vertinimo komisijos kompetencija. Daniausiai konkurse pirmininkauja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Solinio dainavimo katedros vedjai: nuo profesoriaus Zenonu Paulausku iki profesoriaus Virgilijaus Noreikos. valgiai parinkti komisijos nariai gi pagalvokime, kokia palaima vaikams ir jaunuoliams dainuoti tokio lygio vertinimo komisijai! Nesvarbu kaip ten sekasi, bet tai neabejotai simintiniausia likusiam gyvenimui. Todl kiekvienas j, vardindamas asmeninius pasiekimus, visada diugiai prisimena savo dalyvavim Dain dainels konkurse. Tai jaunojo mogaus patirtys ir biografijos praturtinimas, nesvarbu kokiu profesiniu keliu bepasukt.

Vertinimo komisijos pirmininkas nuo 2008 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Virgilijus Noreika sako: ,,Nuo pat maums per liaudies dain, sutartin, per mokyklas ir vietos bendruomenes, kultros centrus ,,Dain dainel uvaldo vis Lietuv. mons pasiilg lietuvikos

44 45

dainos ir lietuvikos tarties. ,,Dain dainel daro didel paang: konkurse daug teisingo ir taisyklingo dainavimo. Man labiausiai patinka ,,Dain dainelje lietuvikumo gausa.

Vaikams linkiu mylti muzik nelaimtas konkursas nra pralaimtas gyvenimas. O muzikos pedagogams: saugokit vaikui balsus ir nedarykit i vaik vaigdi j bus, jei vaik bals nenukamuosime.

Gavau dovan pliuin mekiuk, su kuriuo vliau miegojo mano snus. T mekiuk turiu ir iandien. Laureate tapau ir gavau priz kankles, kurias iki iol laikau namuose ant pianino. Tebeturime koncerto programl, priraizgyt vedj, vertinimo komisijos, kit laureat, su kuriais ypa susibiiuliavome, paraais ir linkjimais. Laimjau irov priz didel raudon dvirat ir j iki iol kartais minu. Jau augindamos vaikus, kaskart atvykusios Vilni jiems rodydavome Operos ir baleto teatr ir aikindavome, kad iame teatre bdamos mokinmis dainavome Laureat koncerte. Dain dainels akimirkos yra vienos nuostabiausi mano gyvenime ir tai sakau labai nuoirdiai. Jauiu didel pagarb tiems, kurie organizuoja, remia nuostab konkurs ir dalyvaujanius jame.

Per 40 met buvo padalinta gausyb apdovanojim. Nuo pat konkurso pradios konkursas turjo daugyb draug, kurie skirdavo ir skiria dovanas vis konkurso etap dalyviams ir laureatams - ir btinai kiekvienas j diaugiasi skanstais. Daugeliui gavusij tai yra nepaprastas spdis laikyti apglbus d saldumyn. Po ikilmi savo miestus ir kaimus gr konkurso jaunieji dainininkai, nuoirdiai diaugiasi prizais ir dovanomis, su eimomis ir draugais smagiai triaukindami laureat saldainius.

46 47

A pie keli iki Vilniaus

Ne visi inome, nuo ko ir kaip prasideda konkursas, kiek jaunasis dainininkas repetuoja, dirba, vedamas mokytojo, kol ,,ateina televizijos koncerto scen. Buvo ir taip, kad ,,Dain dainels koncert irovai domjosi, ar j vaikai dar gali dalyvauti iame patraukliame TV projekte. Jie nustebdavo suinoj, kad iki pasirodymo televizijoje vyksta trys ilgi konkurso atrankos etapai: mokyklos savivaldybs zoninis, kol pasiekia respublikin.

48 49

Pirmasis etapas iniasklaidoje maiausiai pastebimas. O mokytojai rengia dainorlius kelet mnesi, pusmet ir dar ilgiau. Puoselja ir ugdo jau atrastus dainininkus. Arba valgosi nauj mokini atsirenka tuos, kurie nori ir gali dainuoti. inoma, mokytojui smagu, jei jis turi i ko rinktis i ger ir pai geriausi; aiku, ne visur ir ne visada taip yra.

Alytik mokytoja Aldona Ramanauskait minjo, kad ,,labai svarbu parinkti repertuar, tinkam daininink balsams ir j galimybms. Dirbu ne su stipriausiais, geriausius muzikinius duomenis turiniais vaikais, o su tais, kurie nori dainuoti. Ansamblyje bna ir labai stipri, ir vidutini, ir silpnok bals. Reikia pasitelkti nuovokum, krybingum, gerokai pasukti galv ir rasti tinkamiausi variant, k padaryti i turimos mediagos, kad dainuoti bt ir smagu, malonu, ir patogu. Mnes intensyviai padirbjus atsirasdavo ir kit sprendim, pavyzdiui, solistui pritaria vokalinis kvartetas.

Pirmojo atrankos etapo renginiai organizuojami mokyklose lapkriio mnes. Jei pageidaujani dainuoti bna maiau, pasirenkama viea koncertins programos perklausa, pasikonsultuojama su kitais mokytojais ir dalyviai i karto registruojami antrj etap.

Antrasis etapas organizuojamas visose savivaldybse gruodio sausio mnesiais. Kiekvienoje savivaldybje sudaroma vertinimo komisija (gali bti nuo 3 iki 8 nari). Pastaraisiais metais vis reiau komisijos pirmininku ar nariais kvieiami ekspertai i kitos savivaldybs.

Tikrai smagu, kad antrojo etapo renginiai plaiai nuvieiami vietinje spaudoje, mokykl laikratukuose ar interneto tinklapiuose, aptariant daininink pasirodymus, mokytoj darb ir pasiekimus, iliustruojant nuotraukomis ir dalyvi pasisakymais. Tikrai jaudina, kai skaitai, kad ir treij kart tolesn etap nepateks mokinys nepasiduoda, rytasi ir kitais metais vl dalyvauti konkurse.

Treiasis etapas - zoniniai renginiai vyksta sausio-vasario mnesiais. Jeigu 2002 m. buvo 11 zon, tai vliau teko didinti j skaii: 2004 12, 2006 13, 2008 ir 2010 12, 2012 ir 2014 -15. Renginiai nuolat vyksta Vilniuje, Kaune, Klaipdoje, iauliuose, Panevyje, Visagine ir alininkuose. Kitose zonose vyksta konkurso rengj rotacija: Dzkijoje Varnoje (2), Druskininkuose (3), Alytuje, Lazdijuose; Suvalkijoje akiuose, Kalvarijoje, Marijampolje (3), Vilkavikyje, Kazl Rdoje; emaitijoje Plungje (2), Maeikiuose (3), Teliuose; Vakar Lietuvoje Palangoje, Kretingoje (3), ilutje; Vakar vidurio Lietuvoje ilalje (2), Raseiniuose, Kelmje (2), Tauragje; Vidurio Lietuvoje Ukmergje (2), Jonavoje (2), Kdainiuose; Panevio krato Biruose, Pasvalyje, Kupikyje; iauli krato Radvilikyje (2). Koncertai vyksta muzikos ir meno mokykl, kultros centr, gimnazij ir vidurini mokykl salse. Ne vien kart zoninio etapo renginius koordinavo mokykl vadovai eslava Pimpien, Arvydas Girdzijauskas, Vytautas Girius, Lilija Ragoien, Emilija Kriinait, Antanina Laurenikien, Genovait iobakien, Riardas Gruas, Roma Jurgilien, Laimut Vaitieknien, Tautvilis Kiznis, Bernardas Anuis ir vietimo padalini darbuotojai Virginija Narukeviien, Gintaras Balinas, Vanda Pangonien, Nijol Zakalskien, Ingrida Kriktaponien.

2014 m. ,,Dain dainels treiasis etapas sausio 15 vasario 7 d. vyko alininkuose, Visagine, Varnoje, Vilniuje, Kelmje, Kretingoje, Maeikiuose, Kaune, Radvilikyje, Klaipdoje, iauliuose, Jonavoje, Kupikyje,

Panevyje ir Marijampolje. Dalyvi pasirodymus vertino vis 60-ties savivaldybi deleguoti muzikos ekspertai. Komisijos nariai atrankos koncerte negaljo dalyvauti kaip solist ar ansambli vadovai. Viso 2014 m. zoninse vertinimo komisijose dirbo 90 nari! Treiojo etapo renginiuose dainavo 475 solistai, duetai, tercetai, kvartetai ir kitos sudties vokaliniai ansambliai. Palyginimui pateikiame ankstesnij met duomenis: 2012 m. buvo 449, 2010 m. 376 treiojo etapo dalyvi.

Ketvirtasis etapas vyksta jau Vilniuje, Lietuvos televizijos scenoje. 2014 m. vasario 22 - gegus 24 d. per LRT transliuojami 14-ka koncert sudaro puikias galimybes visuomenei vertinti jaunj daininink gebjimus. koncertus pakviesti 196 solistai, 152 ansambliai. Daininikai vairiausi amiaus tarpsni: 64 ikimokyklinukai, 88 pradinukai, 89 11-14 met, 107 15-19 met mokiniai.

2014 metais daininink pasirodym vertina komisija: pirmininkas profesorius Virgilijus Noreika, vicepirmininkas Romualdas Kondrotas, iuri nariai operos dainininks profesor Irena Milkeviit ir Jolanta iurilait, chorved Virginija Katinien, dain tekst autorius Albertas Antanaviius, konkurso programos koordinatorius ilvinas Mekuotis ir komisijos sekretor Dalia Tumosait. iuri didiausi dmes skiria muzikinio teksto intonavimui, solisto vokaliniams duomenims, ansamblikumui, repertuaro pasirinkimui ir interpretacijai, artistikumui, sceninei kultrai. Tai ities solidus dainavimo gebjim ir scenins elgsenos vertinimas.

50 51

Anot vertinimo komisijos vicepirmininko, Nacionalins M. K. iurlionio men mokyklos direktoriaus Romualdo Kondroto, namie dainuoja vaikai be garso aparatros ir mikrofon, taip sakant, gyvai. Televizijoje garso technika dainininkams kaip ir pakia koj. Mes (komisija ar, geriau, patarjai) niekada nesakome: dainuok t ar t. Mes rekomenduojame: mums svarbu, kad vaikas ar kolektyvas dainuot tai, k jis geriausiai moka, kas jam geriausiai tinka. inoma, gali atsitikti ir taip, kad iandien yra ne jo diena. Kita vertus, tai yra konkursas, varytuvs, ir nieko ia nepadarysi - yra nugaltojai, yra... kiti. Bet, man regis, kad Dain dainel yra labai gera loterija ia niekas niekada nepraloia.

Po respublikinio etapo dainininkai atvedami alies meno ventov Lietuvos nacionalin operos ir baleto teatr. 2014 m. antrojo respublikinio etapo koncerto dalyv i Pakruojo patirtus spdius mini savo mokyklos laikratyje: ,,Labai domu buvo klausytis ir stebti savo konkurentus, o kai atjo ms eil, taip susijaudinau, kad scenoje buvo sunku padainuoti.

Pasibaigus laureat koncertui, kai, rodos, Dain dainel atsisveikino dvejiems metams, visai netrukus vieni kone kit dien, kiti isyk po vasaros atostog ir mokytojai, ir mokiniai pradeda rinktis koncertin program sekaniam konkursui ,,Dain dainel, nustato gaires naujam keliui iki Vilniaus ir svajoja apie bsimj vent Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje.

52 53

A pie pauktuk, kuriam K eturiasdeimt

Dain dainele, mano vyturli,Per gimt em mus visur lydk,

iulbk, plasnoki padangs ml,Dain dainom per Lietuv skambk!

Diugu regti t balsingj Lietuvos paukt, jau tiek kart tiesiani skrydiui sparnus. Kiek daug padaryta, kiek daug nuveikta ms lietuvikos muzikins kultros baruose. Sunku bt iandien surasti Lietuvoje muzikin institucij, scen, kurion nebt atjusi dainorli i Dain dainels ems teigia 2008 ir 2010 m. ,,Dain dainels vertinimo komisijos narys Stasys libinas. Poetas sveikina ir ketureiliu:

54 55

Daugelis iandienos ymi atlikj savo muzikin keli arba ,,takel pradjo nuo ,,Dain dainels. Konkursas Dain dainel sura savo laureatus ir sudar nema Lietuvos solist, prodiuseri, reisieri, dirigent sra. auktsias vokalo studijas pasuko Dain dainels laureatai ndienos profesionals dainininkai ir pedagogai: Judita Leitait, Sigut Trimakait, Gintar Skryt, Alicija Viumirskaja; Vytautas Juozapaitis; operos solistai Liudas Mikalauskas, Asta Zubait, Audrius Rubeius, Vida Taurinskait, Kristina Zmailait, Edmundas Seilius, Regina ilinskait, Deividas Staponkus, Rafailas Karpis, Viktorija Stanelyt, Laura Zigmantait, Aura Cicnait, Inesa

Linaburgyt, Tomas Ladyga, Ona Kolobovait; niekados nenutol nuo muzikos Liucija aveiko, Rima Skarbalit, Aura Raickait, Lina Valantiejt, broliai Saulius ir Paulius Steponaviiai, Vitalija Blinstrubyt, Dainius Jaktas; usienio oper teatruose dainuojantys Aurin Skundyt, Algis Lunskis; buvusi estrados daininink Danut Buklereviit; pasirinks cirko klouno profesij Albertas Chazbijaviius; kompozitor Nijol Sinkeviit; dirigent Mirga Grainyt, 2014 m.tapusi pagrindine Zalcburgo teatro Austrijoje dirigente; Martynas Puchoviius, rengiantis dainas kitiems dainininkams; muzikini rengini ir spektakli reisierius statytojas Nerijus Petrokas;

daininink ir pedagog Vaida Genyt; inomos lietuvi liaudies dain atlikjos tai televizijos laidos ir rengini vedja Loreta Sungailien ir Daiva Steponaviien-Rugiaveid; folkloro ansamblio Serbentl vadov Daiva Bradauskien; aktor Aura Rapalyt; buvusios grups ,,Bavarija dainininkas, dabar koncertuojantis solistas Vilius Tarasovas; grups Sauls klioas narys Alvydas Maiulskis; inomi Lietuvos pramog pasaulyje atlikjai Evelina Saenko, Monika Lubinait, Rasa Kauit, Antonijus Kesada, Jurgis Brzga, Monika Linkyt, Justinas Lapatinskas. Sra dar papildys ne viena io konkurso vaigdut. Daugyb konkurso dalyvi ir laureat, pasirink muzikos pedagogo profesij, jau patys rengia dainorlius ir juos tuo paiu keliu atveda Dain dainel, taip graiai puoseljam konkurso krj.

,,Nesame likimo ir istorijos ilepinti, linksmo bdo tauta, bet mgstame dainuoti. Nesame aksominio Apenin klimato ipuoselt bals kratas, bet turime puiki daininink. Nuo irdingo jausmo persunktos dzk monodijos, daugiabalsi chorini dain, iki iuolaikins operos toks ms daininink repertuaras.

Konkursas Dain dainel atveria kelius jauniesiems dainorliams didj vokalinio meno pasaul, taip kalbjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Juozas Antanaviius ir 2000, 2002, 2004 m. vertinimo komisijos pirmininkas profesorius Vladimiras Prudnikovas.

Pastaraisiais metais laureatai per apdovanojimo ceremonij ir ventiniame koncerte Operos ir baleto teatre pagerbiami aukiausi valdios atstov ir Lietuvos Respublikos prezident. Tai ities tapo spdingiausia Lietuvos jaunj talent vente ne tik jiems patiems, bet ir visai aliai. Besiruodami konkurso Baigiamajai ventei, visi dalyviai kartu igyvena trij pasirengimo dien maraton:

56 57

repeticijos su orkestru, apdovanojimo ceremonija, du ventiniai koncertai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre generalin repeticija ir Laureat koncertas. Sekdami vieni kit pasirodymus i ukulisi, jaudindamiesi u draugus, vaikai, ir ypa jaunimas, susidraugauja. Tai yra tikras, nuoirdus jaun gabi daininink bendravimas. Pasibaigus koncertui, atslgus sceninei tampai, dalyviai nesiskirstydavo, neskubdavo namo, Tas artumo, dvasinio pakilimo ir bendros dainos jausmas dar ilgai dainininkus ilaikydavo draugais, palikdavo nepaprast jausm, kai per lietuvik dain pajauti tautos savasties ir bendrumo jg.

Keturiasdeimtmet, brandi Dain dainel jau ir i paukio skrydio gali apvelgti laik ir pasiekimus. aukt lyg dainininkams padjo pasiekti muzikos mokytojai, kuri profesionalumas ir krybingumas, gebjimas bti iuolaikikais lemia ir mokini motyvavim ir skm. Matyt, kad daug dirbama ir tikslingai iekoma. Mokytojai atskleidia jaunimui muzikos gro, moko siklausyti, igirsti ir suprasti dain. Nuolat laureatus konkursui parengianti mokytoja ir dain krja Regina Vindigalskien pasakoja: ,,Bendraujant su kit ali kolektyv vadovais kol kas nra tek girdti apie ,,Dain dainels atitikmen Europoje. Konkursui ruoiamasi imtais repeticij - ir vos trys minuts pasirodymo scenoje! Galbt tuo galima paaikinti aukt ansambli ir solist pasirengimo lyg.

Tai, k mato Lietuvos televizijos irovai ir koncert sali publika, yra pats natraliausias ir brangiausias pedagogo nuoseklaus ir tempto darbo su solistais ar ansambliais rezultatas. Yra gausu mokytoj, kuri aukltiniai dalyvauja beveik kiekviename konkurse, danas tampa laureatais. ,,Dain dainels ketvirtojo deimtmeio konkursuose nuolat dalyvaujanius ir laureatais tampanius aukltinius rengia mokytojai Vita Pimpien i Visagino; Regina Vindigalskien, Aura Niparaviien, Erlanda Tverijonien, Dalia Pilipaviien, Rta Girdzijaukien, Ingrida Bertulien, Regina Bokien, Rta Budinaviien, Regina Valskien, Audrius Janonis i Klaipdos; Jrat Miliauskait, Beata Kijauskien, Danguol Beinaryt, Nijol Jautakien, Irena Andriuenkien i Kauno; Loreta Stankuvien, Hana Mockien, Violeta Juodpusien, Elyt Motuzien, Aura Kardaien i iauli; Artras Novikas, Leonidas Abaris, Rasa Muckien, Stas Skurulskien, Dalia Dubietyt, Danguol Aukselien i Vilniaus; Roma Ruokien i Prien; Aldona Ramanauskait i Alytaus; Irena Bakanauskien, Rita Urnieien i Plungs; Graina Vosylien, Ronata Balkaitien i Druskinink; Dalia Olberkien, Juozas Taunys, Laimonas Terasius i Maeiki; Edita Sargautyt

i Panevio; Violeta Stankeviien, Danguol Kazakeviien i Kauno rajono; Edita Legotien i aki; Edita Linkeviien i Vilkavikio; Rasa tabokien, Juozas Lygutas i Kelms; Solveiga Kulieien i Jonavos; Inga Petrauskien i Radvilikio; Stefanija apkeviien i Anyki; Kstutis Stankeviius i Kupikio; Daiva Petrikien, Dalia Sliyt i Ukmergs; Laima Petkuvien i ilals; Jolanta Raiutien, Raimonda Remezien i Skuodo; Daiva Pielikien i iluts; Renata Mockeviien i Lazdij; Ilona Zalanskien i Varnos ir daugyb kit konkursui nusipelnusi mokytoj.

Diugu, jog Lietuva turi tokio pasaulinio lygio rengin. Dain dainel tai vienas kertini vaik ir jaunimo muzikins kultros akmen Lietuvoje. Mes patys dar vis nelabai suvokiame ir nevertiname, kok turt turime ir krauname ateiiai. Privalome juo didiuotis, j populiarinti, skleisti visomis igalmis. To u mus niekas nepadarys.

Esame europieiai, ir norime bti doms pasauliui. Dain dainel didel vaik ir pedagog krybin laboratorija, neturinti analog pasaulyje; kad ir kiek joje bt eksperimentuojama, kad ir kiek ji keistsi, tikkims ji visuomet iliks lietuvika.

58 59

V ietoj pabaigos

Daugiau kaip 15 met TV konkursas ,,Dain dainel buvo vienintelis vaik ir moksleivi dainavimo konkursas Lietuvoje. Jau su Lietuvos nepriklausomybs atkrimu atsirado daugyb kit konkurs, festivali, skirt vaikams: ,,Giest laktingallis, ,,Tramtatulis, ,,Laums juosta, ,,Pop kopios, ,,Maj angel opera, ,,Maj vaigdi valanda, Jaunimo Eurovizijos dainos konkurso dalyvi atranka ir pan. Kiekvienas i muzikini forum skirtingai propagavo atskir stili muzik. Dalis toki dar gyvuoja iki iolei, kiti nebeorganizuojami.

Lietuvos vaik ir moksleivi televizijos konkursas Dain dainel yra patikimas kelio enklas ir aikus orientyras, kur eiti. Einame priek, pasitikdami savimi, mokytojais ir Lietuva. Ugdyti jaunuosius talentus, skleisti j krybikum, parodyti visai Lietuvai vaikysts ir jaunysts natralaus dainavimo gro tai ities puikus tikslas, nes Menas uaugina mogui sparnus, kelianius dvasios laisv ir graesn, domesn gyvenim.

Dain dainel tai Atsakomyb, Pagarba, Profesionalumas ir Tstinumas. iais odiais apie konkurs kalba lietuviai.

60 61

Per keturis deimtmeius buvo nuveiktas milinikas darbas tiek vietimo, tiek kultros prasme. Deja, nedaug iliko raytins mediagos, video ra ar kino kadr, kuriuose matytume kaip vyko konkursas, kokios pastebtos ,,vaigduts, kaip vliau susiklost t jaunuoli likimai. Teliko nuotraukos, programls, informaciniai straipsniai, lyg fotografijoje fiksuotos vyki akimirkos, skaiiai, pavards, gyvi liudininkai, du muzikiniai kino filmai 1975 m. ir 1984 m. kino juostose isaugoti kadrai, galbt televizijos informacinse iniose ilik siuetai, Laureat koncert visi vaizdo raai nuo 1990 met, trys Lietuvos televizijos videofilmai Dain dainel Tau, man ir visai Lietuvai ir du kartus surengti susitikimai Lietuvos televizijos studijoje Dain dainels laureat klubas. Pastarieji videofilmai, sukurti ir parodyti 2002, 2004 ir 2006 metais (j trukm apie 1 val. 30 minui), buvo skirti konkurso istorijai ir dabariai. Tais metais rengiant konkursus Lietuvos televizija kviet atsiliepti ir Dain dainels laureat klube dalyvauti, savo atsiminimais pasidalinti pai pirmj konkurs laureatus, iandien didelius darbus dirbanius gydytojus, ininierius, verslininkus, vadybininkus ar ymius alies atlikjus, krjus, konkursui vaikus ir mokinius rengusius ir rengianius pedagogus.

vertinti io konkurso istorins ir menins verts nesim n vienas istorikas ar muzikologas, dar nra isamios vertinimo studijos apie konkurs Dain dainel kaip kultros reikin, davus impuls muzikos atlikimo menui dainavimui.

Dain dainels saulta muzikin istorija tai toks turtas, kuriuo turime dalintis su savo vaikais ir ankais, su tais, kurie dainuoja ir dainuos, iri ir irs rengin. Dalinkims ir kalbkime apie t vies ir diaugsm, kur teikia Dain dainel. Linkime sau ir visiems, kad su Dain dainele btume vis t laik, kuris yra mums skirtas.

62

Tokia ta M s D ain dainel.

RMJAI

ORGANIZATORIAI

NACIONALIN M. K. IURLIONIO MEN MOKYKLA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA