3PL VERSLO PLĖTRA IR PERSPEKTYVOS EUROPOJE IR LIETUVOJE
-
Upload
linas-puzonas -
Category
Documents
-
view
784 -
download
5
description
Transcript of 3PL VERSLO PLĖTRA IR PERSPEKTYVOS EUROPOJE IR LIETUVOJE
VILNIAUS UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS FAKULTETAS
MARKETINGO KATEDRA
Tarptautinio verslo magistro programa
II kurso studento
LINO PUZONO
MAGISTRO DARBAS
TREČIOSIOS ŠALIES LOGISTIKOS VERSLO PLĖTRA IR
PERSPEKTYVOS EUROPOJE IR LIETUVOJE
Leidžiama ginti _____________________ Magistrantas____________________
Katedros vedėjas prof. dr. S. Urbonavičius Darbo vadovas___________________
Darbo įteikimo data ______________
Registracijos Nr._________________
Vilnius, 2010
TURINYS
Lektorė L. Braškienė
ĮVADAS..........................................................................................................................................3
1. LOGISTIKOS INTEGRACIJA VERSLE..................................................................................5
1.1. Logistikos integracija tiekimo grandinės valdyme..............................................................5
1.2. Logistikos paslaugų užsakymas iš trečiosios šalies.............................................................8
1.2.1. Trečiosios šalies logistikos paslaugų tiekėjai................................................................9
1.2.2. Trečiosios šalies logistikos tiekėjų teikiamos paslaugos.............................................12
1.2.3. Trečiosios šalies logistikos paslaugų užsakymo privalumai.......................................15
2. TREČIOSIOS ŠALIES LOGISTIKOS PLĖTRA IR TENDENCIJOS EUROPOJE...............18
2.1. Trečiosios šalies logistikos paslaugų naudotojai...............................................................19
2.2. Užsakomosios logistikos paslaugos iš trečiosios šalies.....................................................21
2.3. Problemos, su kuriomis susiduria trečiosios šalies logistikos naudotojai.........................25
2.4. Nesinaudojimo trečiosios šalies logistikos paslaugomis priežastys..................................28
2.5. Informacinių technologijų reikšmė trečiosios šalies logistikos verslo vystymui..............32
3. LIETUVOS TREČIOSIOS ŠALIES LOGISTIKOS VERSLO EMPIRINIS TYRIMAS........35
3.1. Tyrimo metodologija.........................................................................................................35
3.2. Empirinio tyrimo rezultatų analizė....................................................................................41
3.2.1. Lietuvos įmonių logistiniai poreikiai..........................................................................44
3.2.2. Veiksniai, lemiantys trečiosios šalies logistikos tiekėjo pasirinkimą.........................47
3.2.3. Trečiosios šalies logistikos paslaugų naudotojai.........................................................49
3.2.4. Trečiosios šalies logistikos paslaugų pasiūla ir paklausa............................................52
3.2.5. Problemos, su kuriomis susiduria trečiosios šalies logistikos naudotojai...................56
3.2.6. Nesinaudojimo trečiosios šalies logistikos paslaugomis priežastys............................58
3.2.7. Informacinių technologijų reikšmė trečiosios šalies logistikos verslo vystymui........61
3.2.8. Įmonių, užsakančių trečiosios šalies logistikos paslaugas, gaunama nauda...............64
3.2.9. Trečiosios šalies logistikos tiekėjų ateities planai.......................................................67
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI.......................................................................................................69
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI....................................................................................................73
SUMMARY..................................................................................................................................76
PRIEDAI.......................................................................................................................................78
2
ĮVADAS
Regioninis bendradarbiavimas ir tarptautinis gamybos pasidalijimas yra šių dienų pasaulio
ekonomikos variklis. Taigi, kuriami nauji ryšiai tarp sektorių ir regionų, o pramoninė gamyba ir
strateginių sprendimų priėmimas vis dažniau tampa globalaus masto. Naujų išteklių už
nacionalinių savo šalies ribų ieškojimas ir konkurencijos aštrėjimas kompanijas priverčia ieškoti
naujų realizavimo rinkų, pigių žaliavų ir darbo jėgos. Todėl tarptautinis darbo pasidalijimas ir
kooperacija skatina ieškoti naujų galimybių tiekimo grandinės valdyme, o tai gali būti
strateginės partnerystės ryšiai su trečiąja šalimi.
Verslo pasaulyje pastaraisiais metais vyrauja tendencija atsisakyti šalutinių veiklos
sričių perduodant jas specializuotoms bendrovėms. Daugeliui kompanijų logistika yra daug
dėmesio ir išteklių reikalaujanti, tačiau nieko bendra su pagrindine veikla neturinti sritis. Vis
daugiau kompanijų atsisako vidinių logistikos padalinių, taip galėdamos sutelkti daugiau
finansinių bei žmogiškųjų išteklių savo pagrindinei veiklai plėtoti. Trečiosios šalies logistika yra
auganti sritis, kurios galimybės Lietuvoje dar nėra pakankamai išnaudotos.
Darbo problema. Nykstant tarptautinės prekybos apribojimams ir verslui plečiantis
geografiškai, logistikos valdymas darosi sudėtingas ir labai brangus procesas, atliekant jį įmonės
viduje. Šios priežastys formuoja naują logistikos paslaugų teikimo kryptį – trečiosios šalies
logistiką, kuomet visos logistikos funkcijos gali būti perduodamos vykdyti išoriniam subjektui.
Dėl šios priežasčių kyla atitinkama teorinė problema – įvertinti trečiosios šalies logistikos kaip
verslo procesų integratoriaus, užtikrinančio įmonių konkurencinį pranašumą, vaidmenį.
Darbo tikslas – nustatyti trečiosios šalies logistikos integraciją įmonių tiekimo
grandinėse ir išskirti pagrindinius šio verslo plėtrą lemiančius veiksnius bei jais vadovaujantis
įvertinti šio verslo plėtrą ir perspektyvas Europoje ir Lietuvoje.
Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai:
1. Atlikti naujausios Lietuvos ir užsienio autorių mokslinės literatūros, nagrinėjančios
trečiosios šalies logistikos verslą teoriniu požiūriu, analizę ir įvardinti svarbiausius
aspektus – šio verslo esmę ir subjektus, jų teikiamas paslaugas bei sukuriamą naudą.
2. Išnagrinėti Europoje atliktus trečiosios šalies logistikos tyrimus, išskiriant
aktualiausius dalykus: trečiosios šalies logistikos paslaugų naudotojus; jų užsakomas
paslaugas; problemas, su kuriomis jie susiduria; priežastis, dėl kurių atsisako
naudotis trečiosios šalies logistikos paslaugomis; informacinių technologijų reikšmę
šio verslo vystymui.
3
3. Remiantis moksline literatūra ir atliktais Europos tyrimais parengti metodologiją,
skirtą įvertinti esamą trečiosios šalies logistikos verslo padėtį Lietuvoje, jo plėtrą ir
ateities perspektyvas.
4. Naudojantis parengta metodologija, atlikti tyrimą ir pateikti jo rezultatus, atlikti jų
lyginamąją analizę su Europos tyrimo rezultatais bei pateikti galutines išvadas ir
pasiūlymus trečiosios šalies logistikos verslo plėtrai Lietuvoje.
Darbo objektas – trečiosios šalies logistikos verslo plėtra ir perspektyvos Europoje ir
Lietuvoje.
Darbo metodai – darbe sisteminama ir analizuojama Lietuvos ir užsienio autorių
mokslinė literatūra, nagrinėjanti trečiosios šalies logistikos verslą Europoje, taip pat nagrinėjami
atlikti Europos tyrimai ir daromos išvados bei įžvalgos, skirtos atlikti tiriamąjį darbą Lietuvoje
(antriniai šaltiniai). Tyrimo tikslui pasiekti naudojamas kiekybinis metodas – elektroninė
apklausa (pirminis šaltinis), o tyrimas atliekamas dvejomis kryptimis – orientuotas į trečiosios
šalies logistikos naudotojus (Lietuvos įmones) ir tiekėjus (Lietuvos logistikos įmones).
Darbą sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, išvados su pasiūlymais bei literatūros ir
šaltinių sąrašas.
Pirmajame skyriuje nagrinėjama užsienio ir Lietuvos autorių mokslinės publikacijos,
susijusios su logistikos raida, trečiosios šalies logistikos atsiradimu ir jos esme, taip pat šio
verslo ypatumai ir terminologiniai niuansai. Be to, nagrinėjami galimų trečiosios šalies paslaugų
tiekėjų skirtumai, teikiamos paslaugos ir įmonių, naudojančių 3PL paslaugas, gaunama nauda.
Antrajame skyriuje analizuojami C. John Langley, Jr., Ph.D. nuo 2002 metų Europoje
atlikti trečiosios šalies logistikos tyrimai, analizuojama esama trečiosios šalies logistikos rinka
Europoje, daromos šių tyrimų apibendrinamosios išvados ir prielaidos numatomam Lietuvos
trečiosios šalies logistikos verslo tyrimui.
Trečiasis skyrius skirtas atliktam trečiosios šalies logistikos verslo tyrimui Lietuvoje
aprašyti. Pirmiausia, pateikiama tyrimui atlikti naudota metodologija, apimanti tyrimo modelį,
tyrimo aktualumą, pagrindinį tikslą ir uždavinius jam pasiekti, objektą, pasirinktą tyrimo
metodą. Taip pat nurodoma tyrimo imtis, aprašomi duomenų apdorojimo ir analizavimo būdai.
Kiti šios darbo dalies skyreliai skirti gautų tyrimo rezultatų analizei, kur aprašoma esama
trečiosios šalies verslo padėtis Lietuvoje (lyginama jo pasiūla ir paklausa), įskaitant paplitimą,
naudojamas paslaugas, nesinaudojimo priežastis, kylančias problemas ir informacinių
4
technologijų svarbą šiam verslui. Gautieji rezultatai lyginami su antrajame skyriuje aprašytų
Europos tyrimų rezultatais ir daromos galutinės išvados.
1. LOGISTIKOS INTEGRACIJA VERSLE
Pagrindinė tiekimo grandinės valdymo teorijos prielaida yra ta, kad tiekimo grandinės procesai ir
veikla – bendra sistema ir atskiros paslaugos – turi būti integruotos tam, kad veikla būtų
sėkminga. Pavyzdžiui, užsakymų valdymo sistema turi „susikalbėti“ su sandėlio valdymo
sistema, o sandėlio veikla, savo ruožtu, turi būti suderinta su transportavimu. Svarbiausia yra
nustatyti, kuri organizacija ar organizacijos tiekimo grandinėje bus atsakingos už efektyvią
sistemos ir paslaugų integraciją [9].
1.1. Logistikos integracija tiekimo grandinės valdyme
Logistikos proceso tikslas yra suformuluotos pagrindine logistikos taisykle – 7R
principu: reikiamas produktas, reikiamos kokybės, reikiamu kiekiu turi būti pristatytas reikiamu
laiku ir reikiamoje vietoje reikiamam klientui už reikiamą kainą [25]. Neatsižvelgus bent į vieną
iš minėtų sąlygų, galima prarasti klientų ir todėl įmonės konkurencinis pranašumas bei jos rinkos
dalis gali sumažėti.
Sisteminis logistikos požiūris, skirtingai nei tradicinis, siūlo atskirų tiekimo grandinės
funkcinių dalių integraciją (techninę, technologinę, informacinę ir ekonominę) į vieningą
materialinių ir informacinių srautų valdymo sistemą, nukreiptą į norimo rezultato pasiekimą su
minimaliu laiko ir išteklių praradimu.
Šiuo požiūriu tiekimo grandinės valdymo koncepcija prekyboje, galima sakyti, siekia
utopinių rezultatų: visos veiklos, žiūrint vertikaliai ir horizontaliai, koordinavimo ir valdymo
tiekimo grandinėje (kaip vientiso organizmo). Siekiama sinchronizuoti pasiūlą ir paklausą
visuose lygiuose, informacijos ir technologijų dalinimąsi didinant naujovių diegimą, sutrumpinti
gaminio kūrimo ir jo užsakymo ciklo laiką, pakeičiant atsargas jų srautais, veiksmingai ir
efektyviai reaguojant į klientų poreikius, sumažinant sąnaudas ir padidinant klientų
pasitenkinimą. Kai kurių autorių požiūriu tiekimo grandinės valdymas yra tiesiog įmantrus
integruotos logistikos pavadinimas, tačiau, galima drąsiai teigti, kad tiekimo grandinės valdymas
yra kur kas daugiau nei integruota logistika, kadangi jis apima daug daugiau negu vien tik
logistikos klausimus [16, 26].
5
Tiekimo grandinės valdymas
- Sąjungos su partneriais- Informacinės technologijos- „Lean“ gamyba- „Lean“ logistika- Pagrindinių verslo procesų integracija:Produkto kūrimasPaklausos valdymasGamybos valdymas ir planavimasUžsakymų valdymasProdukto palaikymas
„Lean“ logistika ir „Lean“ gamyba
Atsargos keičiamos informacija
Klasikinė logistika
Reikiamas produktas, reikiamam klientui, reikiamu laiku, reikiamoje vietoje, reikiamomis sąlygomis, reikiamu kiekiu, už reikiamą kainą
Tiekimo grandinės yra paremtos informacinėmis sistemomis. Jos apima gamybos
operacijas, yra neatskiriamai susietos su prekyba ir finansais bei apima tokius aspektus kaip
strateginį aprūpinimą, ryšius tarp verslo procesų, rizikos pasidalijimą ir tiekėjo dalyvavimą naujų
gaminių kūrime. Taigi, tiekimo grandinės valdymas apima ir veiklą, kuri nepatenka į logistikos
kompetencijos ribas. Pirmas paveikslas parodo konceptualų perėjimą nuo klasikinės logistikos
iki tiekimo grandinės valdymo bei pastarojo sudedamąsias dalis. Klasikinė logistika apima
medžiagų įsigijimą, sandėliavimą ir paskirstymą, siekiant pateikti reikiamą produktą reikiamam
klientui reikiamu laiku, reikiamoje vietoje, reikiamomis sąlygomis, reikiamą kiekį ir už reikiamą
kainą [25].
1 pav. Logistikos raida
(S. H. Russell, 2007)
Modernioji logistika kartu su šiuolaikine gamyba jau pažengė toliau negu klasikinė
logistikos veikla, įtraukdama ir panaudodama „Lean“ koncepciją. Čia pagrindinis dėmesys
skiriamas ne laiko ir vietos naudingumui. „Lean“ logistika ir „Lean“ gamyba pabrėžia ir išskiria
srautų valdymą, o ne atsargas kaip veiklos pagrindą. Atsargų rezervų laikymas yra vertinamas
kaip kaštų kūrimas ir lėšų eikvojimas bei kaip esminių problemų, tokių kaip pernelyg didelės
gamybos apimtys, prastas paklausos prognozavimas, klaidingi prekių atsargų duomenys ar
klaidingi paskirstymo sprendimai, dangstymas [28].
„Dėl visa ko“ (angl. „just in case“) požiūris keičiamas į „Kaip tik laiku“ (angl. „just in
time“) požiūrį ar kitus „Lean“ tipo požiūrius tuo metu kai sisteminio proceso problemos yra
eliminuojamos. Trumpai tariant, atsargas pakeičia informacija apie realaus laiko paklausą
6
(pavyzdžiui, pardavimo duomenys) ir tikslesnės verslo prognozės. Kaip parodyta 1 paveiksle
„Lean“ logistika ir „Lean“ gamyba tampa dviem iš penkių tiekimo grandinės valdymo
komponentų. Priešingai populiariam požiūriui, kad tiekimo grandinės valdymas yra tiesiog itin
galinga logistika, tiekimo grandinės valdymo pagrindinis komponentas nėra logistika. Sąjunga
su pagrindiniais partneriais ir informacinės technologijos, leidžiančios jiems keistis tikslia
informacija realiu laiku yra kertiniai veiksmingų ir lanksčių tiekimo grandinių operacijų
akmenys [16].
Remiantis anksčiau išsakytu, galima teigti, kad „Lean“ gamybos ir „Lean“ logistikos
procesų įdiegimas kartu su pagrindinių verslo procesų integracija tiekimo grandinėje bei sudaro
tiekimo grandinės valdymą. Bendradarbiavimo santykiai sąjungose su partneriais remiasi
pasitikėjimu. Šiose sąjungose, partneriai-tiekėjai yra gerokai daugiau negu tik medžiagų ar
žaliavų šaltiniai. Didžiosioms įmonėms jie yra problemų sprendimo ir inovacijų diegimo
šaltiniai. Sąjungose į partnerius yra žiūrima kaip į įmonės plėtros dalį ir visi sprendimai
priimami su abipuse nauda. Toks bendradarbiavimas yra pagrįstas santykių su tiekėju ir klientais
valdymu, o informacinės technologijos veikia lyg klijai, laikantys tiekimo grandinę kaip
nedalomą vienetą. Sąjungos partneriai dalijasi veiklos rezultatų duomenimis iš savo duomenų
bazių, todėl duomenų tikslumas, greitis, tinkamumas ir prieinamumas yra kritiniai veiksniai
siekiant sėkmingo tiekimo grandinės darbo.
Modernus logistikos valdymo įgyvendinimas bendrovėms suteikia galimybę sumažinti
atsargas, pasiekti laikotarpio tarp užsakymo ir jo įvykdymo sumažinimą bei kokybės didinimą,
gamybos plėtros lankstumą, sumažinant gamybos sąnaudas bei pagreitinant kapitalo apyvartą.
Tai užtikrina mažesnes gamybos sąnaudas ir geresnę pristatymo kokybę, kas gali tapti lemiamu
konkurenciniu pranašumu. Be abejo, be eksploatacinių įmonės išlaidų sumažinimo, įsikatant ir
logistikos išlaidas, pagrindinė organizacijos strateginė kryptis vis tiek yra nukreipta į tiesiogiai
vykdomą veiklą. Tai padeda racionaliau paskirstyti išteklius tom veiklos rūšims, kuriose yra
verta konkuruoti ir kuriose įmonė turi konkurencinį pranašumą (technologijas, „know-how“,
specialią gamybinę įrangą ar kvalifikuotą personalą). Tokia strategija įmonei leidžia
koncentruotis ties pagrindinėmis kompetencijomis, o kitų veiklos funkcijų vykdymą perduoti
trečiajai šaliai (angl. „outsourcing“).
Tam tikrų veiklos funkcijų perdavimo trečiajai šaliai arba „outsourcing‘o“ koncepcija
siūlo sumažinti arba iš viso atsisakyti kai kurių iš savo verslo procesų, dažniausiai tų, kurie nėra
pagrindiniai ir/arba kurie įmonei nėra pelningi, ir perduoti juos įmonėms, kurios specializuojasi
toje srityje [20]. Pagrindinis „outsourcing‘o“ naudojimo privalumas yra tai, kad jis leidžia
7
įmonei sutelkti visą dėmesį į savo pagrindinę veiklą. Įmonės, iš tiesų, gali perduoti praktiškai bet
kurią savo funkciją vykdyti trečiajai šaliai: nuo žmogiškųjų išteklių valdymo iki logistikos,
informacijos palaikymo, darbo užmokesčio tvarkymo ar net pačios gamybos.
Šie tikslai gali būti pasiekti verslams sudarant partnerystės sutartis su trečiosiomis
šalimis, o šiuo konkrečiu atveju su trečiosios šalies logistikos paslaugų tiekėjais (3PL., angl.
“Third Party Logistics”, toliau 3PL), kadangi jų paslaugos apima viską nuo transportavimo ir
sandėliavimo, dokumentų, muitinės formalumų tvarkymo ar atsargų priežiūros ir tiekimo iki
visiško tiekimo grandinės integravimo ir valdymo. P. Evangelista ir E. Sweeney (2006)
apibūdina 3PL įmonę kaip logistikos paslaugų teikėją, vykdantį paslaugas siuntėjo vardu, kai
atliekamas paslaugas sudaro bent transportavimas, tačiau įprastai vien šia funkcija
neapsiribojama, o yra naudojamasi ir bent sandėliavimo paslaugomis. Svarbu pabrėžti, kad 3PL
įmonė yra išorinė įmonė, teikianti logistikos paslaugas siuntėjo vardu, todėl siuntėjas gali
užsiimsi savo veikla, kurioje jis turi konkurencinį pranašumą ir kuri jam sukuria papildomą
vertę. Esant vis didesnei konkurencijai įvairiose ekonomikos šakose, ypač tokiose kaip
informacinės technologijos, telekomunikacijos, greito vartojimo prekės ar automobilių pramonė
tiekimo grandinės sprendimų perdavimas trečiajai šaliai įgalina verslą taupyti kaštus mažinant
vidinį administracinį aparatą ir vis daugiau funkcijų perkant iš išorės. Tai taip pat įgalina verslą
užsiimti tiesiogine savo veikla, kuri jiems neša pelną ir kurioje jie turi pranašumą. Tai ir išskiria
Y. A. Bolumole (2001), teigdamas, kad 3PL įmonės gali kurti pridėtinę vertę logistikoje,
veikiančios kaip tiekimo grandinės logistikos koordinatorės arba logistikos proceso integratorės.
Kai kurie autoriai pateikia dar platesnį požiūrį, pavyzdžiui, R. Lieb ir B. A. Bentz (2004) teigia,
kad 3PL įmonės net gali turėti lemiamą vaidmenį, susiejant vartotojus ir jų pagrindinius tiekėjus
bei klientus, taip palengvindamos tiekimo grandinės integravimą.
Remiantis logistikos raidos apžvalga ir aptartomis autorių nuomonėmis, galime daryti
prielaidą, kad trečiosios šalies logistikos įmonės yra tiekimo grandinės integratorės,
suteikiančios verslininkams papildomų galimybių plėsti savo tiesioginę veiklą ir atvirkščiai, vis
didėjanti paslaugų iš trečiosios šalies paklausa nulemia šių integruotos logistikos įmonių sėkmę
ir didėjančią plėtrą. Norint patvirtinti šią teorinę prielaidą toliau šiame darbe bus nagrinėjama
trečiosios šalies logistikos įmonių paslaugų reikšmė verslui ir jų plėtra Europoje, remiantis jau
anksčiau Europoje atliktais tyrimais [8 - 15].
8
1.2. Logistikos paslaugų užsakymas iš trečiosios šalies
Logistikos paslaugų užsakymas iš trečiosios šalies (angl. „logistics outsourcing“) ar
kitaip vadinama išorinė logistika, ar „logistikos outsourcinimas“ daugumos autorių apibrėžiamas
kaip išorinių įmonių panaudojimas pasirinktoms logistikos funkcijoms ar visam logistikos
funkcijų kompleksui, kuris įprastai būdavo atliekamas įmonės viduje, atlikti. Galima teigti, kad
logistikos paslaugų užsakymo iš trečiosios šalies koncepcija siūlo išorinių partnerių naudojimą
organizuojant reikiamas logistikos operacijas [23]. Nesant vienam nustatytam lietuviškam
atitikmeniui, apibrėžti anglišką terminą „logistics outsourcing“ sudėtinga. Literatūroje
susiduriama su daug kontradikcijų ir skirtingų to paties dalyko pavadinimų, todėl, vadovaujantis
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos angliško žodžio „outsourcing“ vertimu, šiame darbe
naudojamas „užsakomųjų paslaugų“ terminas, o tiksliau „logistikos paslaugų užsakymas iš
trečiosios šalies“ [31].
Kita vertus, trečiosios šalies logistiką M. Berglund, Laarhoven van P. ir M. Peters
(2000) savo tyrime [5] apibūdina kaip „logistikos paslaugų tiekėjo atliekamas funkcijas siuntėjo
vardu, kurios apima bent transportavimo ir sandėliavimo valdymą ir vykdymą“. Be abejo,
papildomos funkcijos gali būti įtraukiamos, tokios kaip atsargų valdymas, informacinės
technologijos, pridėtinės vertės funkcijos (antrinis surinkimas ir produkcijos diegimas) ar net
tiekimo grandinės valdymas. Taip pat, teigiama, kad sutartys tarp įmonių turėtų būti ne
trumpesnės kaip metai tam, kad būtų galima atskirti 3PL logistiką nuo elementaraus vienkartinio
logistikos paslaugų užsakymo.
Galima teigti, kad pats elementariausias ekonominis paslaugų užsakymo iš trečiosios
šalies privalumas yra masto ekonomija, gaunama įmonei-tiekėjai specializuojantis konkrečioje
veikloje. Dėl specializacijos įmonės sugeba sumažinti kintamų kaštų dydį, atsisakydamos itin
kaštams imlių funkcijų ir pakeisdamos jas alternatyviomis, taip sumažindamas bendrą paslaugų
kainą, pagerindamas jų kokybę ir sumažindamas galimą riziką. Plačiau logistikos paslaugų
užsakymo iš 3PL privalumai analizuojami 1.2.3 skyrelyje, tačiau pirmiausia reikia apibrėžti,
kokių rūšių 3PL paslaugų tiekėjai gali būti ir kokių logistikos funkcijų perdavimas trečiajai šaliai
gali būti vadinamas 3PL paslaugų užsakymu.
9
Logistikos paslaugų tiekėjai
Vežėjai oru Vežėjai sausuma
Logistikos paslaugų užsakymas iš trečiosios šalies
Sandėliavimas 3PL Ekspeditoriai
Nepagrįstos turtu įmonėsPagrįstos turtu įmonės
Jungtiniai vežėjai
1.2.1. Trečiosios šalies logistikos paslaugų tiekėjai
Logistikos paslaugų tiekėjai, pirmiausia, gali būti suskirstyti į dvi kategorijas pagal
pagrindimo turtu kriterijų: pagrįstos turtu ir nepagrįstos turtu įmonės. Pirmosios nuosavybės
teise turi arba lizingo būdu naudoja transporto priemones, sandėlius ir kitą turtą. Antrosios, savo
ruožtu, sudaro sutartis su kitomis įmonėmis perduodamos joms atlikti kai kurias ar visas fizinio
paskirstymo funkcijas. Informacines paslaugas teikiančios įmonės yra kaip nepagrįstų turtu
įmonių variantas, kuris veikia kaip tarpininkas įmonės-klientės logistikos sistemos
optimizavime, turintis sutartis su kitomis turtu pagrįstomis logistikos įmonėmis. Tai pavaizduota
antrame paveiksle. [26]
2 pav. Logistikos tiekėjai
(L. Parashkevova, 2007)
Šiame darbe nagrinėjama viena nepagrįstų turtu įmonių grupės atšaka – 3PL, galinti
apjungti visas schemoje pateiktas įmones, sudarydama su jomis ilgalaikes sutartis, ir teikdama
įmonei-klientei pilnavertes ir plataus spektro paslaugas iš vieno tiekėjo. Manau, tai galima
išskirti kaip 3PL įmonių konkurencinį pranašumą prieš kitas logistikos įmones, kadangi jos
pačios nevaldo turto, dėl to minimizuoja kaštus, o nuolat naudodamasi kitų įmonių paslaugomis
įgauna derybinę galią, leidžiančią gauti geriausias paslaugų kainas. Atitinkamai, 3PL taip pat
gali savo klientams suteikti visas paslaugas už optimalias kainas. Teoriškai taip ir yra, bet
praktikoje 3PL įmonės dažnai turi savo sandėlius ir automobilių parkus, kuriuos naudoja
logistikos paslaugoms teikti, taip tapdamos turtu pagrįstomis įmonėmis. Taip pat 3PL paslaugų
teikimas gali būti tik kaip papildoma logistikos (dažniausiai sandėliavimo ir transportavimo)
10
Geb
ėjim
as s
prę
sti p
rob
lem
as
įmonės veikla, todėl ne visada lengva atrasti ribą tarp tikrų 3PL įmonių ir tik papildomas
paslaugas teikiančių logistikos įmonių. Norint sukonkretinti atskyrimo kriterijus, 1.2 skyriaus
įvadinėje dalyje buvo apibrėžtas logistikos paslaugų užsakymo iš trečiosios šalies (angl.
„logistics outsourcing“) terminas, o kitame skyrelyje bus nustatyti minimalūs reikalavimai
logistikos įmonei vadintis 3PL paslaugų įmone. Be to, taip pat nemažiau svarbu aptarti, kokių
tipų 3PL įmonės gali būti.
Literatūroje logistikos paslaugų tiekėjai dažnai klasifikuojami pagal sąjungą su
klientais: bendradarbiavimo lygį, projektavimą ir valdymą, prisitaikymo ir adaptacijos laipsnį,
žinių lygį apie krovinių siuntėjus, paslaugų tiekėjų ir medžiagų srautų charakteristikas [2]. Kiti
būdai atskirti 3PL tiekėjus yra nustatyti kiek jie geografiškai yra išsiplėtę ir kiek 3PL tiekėjai
patys užsako logistikos paslaugų iš trečiosios šalies [5]. Tačiau žiūrint tiesiogiai iš kliento pusės,
svarbiausias 3PL pasirinkimo kriterijus yra potenciali nauda, kurią jis galėtų gauti pradėjęs
naudotis paslaugomis. Tai, galima teigti, priklauso nuo to, kaip 3PL įmonė sugeba paskirstyti
turimus išteklius savo klientams ir kokiu lygiu ji yra integruota į individualią kliento veiklą [1].
Kuo labiau integruota 3PL yra, tuo tikslesnes ir labiau savalaikes paslaugas ji gali teikti
savo klientams, atitinkamai tuo didesnę naudą gali turėti klientai. Galima teigti, kad toks
požiūris į 3PL labiausiai atskleidžia jų integraciją klientų tiekimo grandinėse, todėl tolesniame
darbe juo ir vadovaujamasi. Tai iliustruojama trečiame paveiksle.
3. Paslaugų kūrėjas4. Sprendimų klientams
kūrėjas
1. Standartinis 3PL tiekėjas 2. Klientų adaptuotojas
3 pav. 3PL paslaugų tiekėjai pagal gebėjimą spręsti problemas ir adaptuoti klientus
(Alfredsson M., Hertz, S., 2003)
Taigi, pagal gebėjimą spręsti problemas ir klientų adaptavimą, M. Alfredsson ir S.
Hertz (2003) pateikia tokius 3PL įmonių tipus:
11
Klientų adaptavimas
1. Standartinis 3PL tiekėjas (angl. „standart 3PL provider“): tai yra bazinis 3PL tiekėjo tipas.
Jie gali atlikti perpakavimo (angl. „pick and pack“), sandėliavimo ir paskirstymo funkcijas –
fundamentalias logistikos funkcijas. Dažniausiai 3PL funkcijos nėra jų pagrindinė veikla.
2. Klientų adaptuotojas (angl. „customer adapter“): šis 3PL tiekėjas kliento prašymu iš esmės
perima visą įmonės logistikos veiklos kontrolę. 3PL tiekėjas pagerina įmonės logistiką, bet
nekuria naujų paslaugų, tik adaptuoja esamas konkrečiam klientui. Dažniausiai tokie 3PL
tiekėjai remiasi nedideliu skaičiumi labai artimai su jais susijusių klientų.
3. Paslaugų kūrėjas (angl. „service devepoler“): šis tiekėjas yra išskiriamas kaip teikiantis
pažangias pridėtinę vertę kuriančias paslaugas. Tai gali būti diferencijuotos paslaugos
skirtingiems klientams: specifinio pakavimo, perkrovimo, atsargų sekimo ir kontrolės,
specialių saugumo sistemų diegimo ir t.t. Išplėstinis paslaugų paketas dažnai apima keletą
labiau standartizuotų funkcijų rinkinių, kurie apjungiami į modulius ir priderinami prie
kiekvieno klientų poreikių. Tai pasiekti įgalina pažangių IT sistemų naudojimas. Daugiausia
dėmesio skiriama siekiant masto ir paslaugų apimties ekonomijos.
4. Sprendimų klientams kūrėjas (angl. „customer developer“): tai yra labiausiai pažengusi ir
sudėtingiausia 3PL forma, apimanti didelę integraciją su klientu ir dažnai jo visų logistikos
operacijų perėmimą. Klientų koordinavimo galimybės priklauso nuo 3PL tiekėjo „know-
how“, metodų, žinių tobulinimo ir tiekimo grandinės modelio. Apsiribojama nedideliu
klientų skaičiumi, tačiau su kiekvienu klientu dirbama individualiai ir daug. Spendimų
klientams kūrėjas arba dar vadinamas logistikos integratoriumi mokslinėje literatūroje dar
priskiriamas naujai 4PL (angl. „Fourth party logistics“) kategorijai. Tokia įmonė su klientu
dalinasi ir rizika, ir nauda, susijusia su logistikos valdymu.
Laikas nestovi vietoje, lygiai taip pat ir aptariamos įmonės, todėl laiko atžvilgiu įmonė
gali pereiti iš vienos kategorijos į kitą, o tai labai priklauso nuo santykių su tiekėjais ir
partneriais plėtojimo bei turimų išteklių. Šis kitimas nebus nenagrinėjamas, kadangi jis neturi
esminės reikšmės atliekamam tiriamajam darbui.
Apibrėžus 3PL tiekėjų tipus, reikėtų išanalizuoti, kokios logistikos paslaugos gali būti
užsakomos iš trečiosios šalies ir išskirti fundamentalias, be kurių iš viso negalima nagrinėti
logistikos paslaugų užsakymo iš trečiosios šalies. Tai yra kito skyrelio tikslas.
12
1.2.2. Trečiosios šalies logistikos tiekėjų teikiamos paslaugos
Nagrinėjant logistikos paslaugų užsakymą iš trečiosios šalies, reikia apibrėžti
pagrindines logistikos funkcijas, kurias galima būtų perduoti atlikti išoriniam subjektui.
Dauguma autorių [5, 22] išskiria tokias pagrindines logistikos funkcijas:
transportavimas ir jo valdymas;
sandėliavimas ir jo valdymas;
medžiagų ir atsargų valdymas;
užsakymų priėmimas ir vykdymas;
krovinių auditas ir apmokėjimas;
informacijos srautų valdymas (informacinės technologijos).
Kaip jau minėta pirmajame skyrelyje, skirtingi autoriai nevienodai apibūdina 3PL esmę
ir paslaugų iš jų užsakymo koncepciją, tačiau galima daryti išvadą, kad visuose požiūriuose
atsispindi tai, kad transportavimas ir sandėliavimas vis dėlto yra pagrindinės logistikos
funkcijos, todėl tik jas abi užsakant iš išorės jau galima kalbėti apie 3PL paslaugų užsakymą. Jei
įmonė vieną iš šių funkcijų valdo pati, o užsako tik kitą, laikysime, kad tai nėra 3PL paslaugų
užsakymas ir logistikos funkcijų perdavimas trečiajai šaliai. Taigi, pirminis kriterijus atskirti
3PL ir ne 3PL paslaugas yra dviejų pagrindinių logistikos funkcijų – transportavimo ir
sandėliavimo – perdavimas atlikti išoriniam subjektui (3PL įmonei). Šis tiriamasis darbas toliau
paremtas tokia paradigma.
Pirmoje lentelėje pateikiamos įmonių užsakomos 3PL paslaugos remiantis 2009 metų
trečiosios šalies logistikos Europos tyrimo rezultatais [8]. Matome, kad pagrindinė tendencija ir
mokslinėje literatūroje, ir tyrimuose yra tokia pati – populiariausios ir plačiausiai paplitusios yra
transportavimo ir sandėliavimo paslaugos. Tai tik dar kartą patvirtina vieną iš iškeltų prielaidų
šiam darbui – 3PL paslaugų užsakymu laikyti tik iš trečiosios šalies užsakytas paslaugas,
apimančias bent transportavimą ir sandėliavimą.
1 lentelė. Logistikos paslaugų, užsakomų iš trečiosios šalies, paplitimas Europoje
2009 metais
(C. John Langley, Jr., 2009)
Logistikos paslaugos, užsakomos iš trečiosios šalies Paplitimas Europoje (%)
13
Vietinis transportavimas 92
Tarptautiniai pervežimai 91
Sandėliavimas 72
Muitinės tarpininkavimas 61
Ekspedijavimas 57
Grįžtamoji logistika (prekės su defektais, remontas, grąžinimas) 43
Perkrovimas (angl. „cross-docking) 42
Produkto ženklinimas, pakavimas ir surinkimas 42
Transportavimo planavimas ir valdymas 33
Informacinių technologijų (IT) paslaugos 34
Autoparko valdymas 26
Važtaraščių auditas ir apmokėjimas 24
Tiekimo grandinės konsultavimo paslaugos 19
Klientų aptarnavimas 13
4PL paslaugos 12
Užsakymų priėmimas, apdorojimas ir vykdymas 8
Kaip galima matyti iš pirmosios lentelės, net 92% tirtų Europos įmonių naudojasi
vietinio transportavimo paslaugomis ir 91% užsako tarptautinių pervežimų paslaugas. Šie
skaičiai labai aiškiai parodo, kad įmonės atsisako nuosavo transporto ir dauguma yra perėjusios
prie užsakomųjų transportavimo paslaugų. Taip pat, net 71% įmonių nurodė, kad jos užsako
sandėliavimo paslaugas. Galima numanyti, kad taip yra todėl, jog įmonės siekia optimizuoti savo
veiklą, o sandėlių ir transporto išlaikymas ir priežiūra yra labai kaštams imlios sritys. Be to, šių
funkcijų vykdymui reikalingas gerai apmokytas profesionalus personalas, o ekonomikai
sulėtėjus ir esamomis ekonominės krizės sąlygomis visos įmonės taupo, todėl galima daryti
prielaidą, kad logistikos paslaugų užsakymas iš trečiosios šalies turėtų išlikti panašiame lygyje ar
net didėti artimiausiais metais.
Taip pat, verta paminėti, kad tarp pagrindinių užsakomųjų paslaugų patenka ir muitinės
tarpininkavimo (naudojasi 61% apklaustųjų) ir ekspedijavimo paslaugos (naudojasi 57%
apklaustųjų). Kitų logistikos paslaugų užsakovų skaičius mažesnis negu 50% apklaustųjų, o
rečiausiai užsakoma paslauga yra užsakymų priėmimas, apdorojimas ir vykdymas (tik 8% visų
apklaustųjų). Tai gali būti sietina su konkurencinio pranašumo praradimo ir klientų perviliojimo
baime, kadangi bet kurios įmonės klientai yra jos pelno nešėjai, o kiekvienas prarastas klientas
14
yra įmonės nuostolis, taigi natūralu, kad įmonės stengiasi išlaikyti kuo glaudesnį ryši su savo
klientais, dėl to neperduodamos užsakymų valdymo paslaugos trečiajai šaliai.
Daugiau dėmesio iki šių metų atliktiems 3PL tyrimams skiriama 2 skyriuje, kur įvairiais
požiūriais nagrinėjama 3PL tiekėjų ir jų paslaugų plėtra šiame dešimtmetyje, o atliekant tyrimą
Lietuvos rinkoje orientuojamasi į Europos tyrimų patirtį ir metodiką.
Minėtos logistikos funkcijos gali būti lengvai perduodamos kitai įmonei atlikti, jeigu jos
nėra pagrindinės įmonės kompetencijos. Priešingu atveju iškyla konkurencinio pranašumo
praradimo grėsmė, o šių funkcijų perdavimas kitai įmonei praranda prasmę, kadangi būtų
perduodama veikla, kuria tiesiogiai užsiima įmonė, o tai prieštarauja elementariausiai verslo
logikai. Nagrinėjant paslaugų užsakymą iš išorinių įmonių, dažniausiai susiduriama su tokiomis
pagrindinėmis įmonių-klienčių baimėmis [5, 8-15]:
nerimas dėl intelektinio kapitalo, „know-how“ ir įgytos patirties praradimo;
abejonės dėl produkcijos kokybės ir tiekimo patikimumo;
sudėtingas kvalifikuotos aptarnaujančios įmonės pasirinkimas;
baimė perduoti savo patirtį (pagrindinę kompetenciją) ir technologijas kitai
įmonei.
Tačiau, kai įmonė naudoja užsakomąsias paslaugas, siekdama įvykdyti savo logistikos
funkcijas, šios grėsmės tampa nepagrįstomis, kadangi logistika nėra pagrindinė įmonės veikla ir
gali būti efektyviau įgyvendinta specializuotos aptarnaujančios įmonės. Be abejo, prieš priimant
bet kokį verslo sprendimą, pirmiausia turi būti suskaičiuota būsima nauda ir matomi konkretūs
šio sprendimo privalumai. Nagrinėjamų 3PL paslaugų privalumai analizuojami kitame skyrelyje.
1.2.3. Trečiosios šalies logistikos paslaugų užsakymo privalumai
Pagrindinis 3PL privalumas yra masto ekonomijos sukūrimas (dėl turimų didelių
logistinių resursų) ir apimties ekonomijos, kuri skatina įmones didinti grynąją paslaugų vertę
mažinant kaštus. Šių ekonomijų dydis gali priklausyti nuo 3PL tiekėjo tipo, kurie jau buvo
aptarti 1.2.1 skyrelyje. Kompetentingi 3PL paslaugų tiekėjai turi aukštus koordinavimo
gebėjimus, suteikiančius jiems galimybę rasti patikimų partnerių ar subrangovų ir efektyviai
valdyti savo klientų materialiuosius srautus. Šios kompetencijos suteikia 3PL paslaugų tiekėjams
konkurencinį pranašumą rinkoje, kuris aukštesnės kokybės paslaugų pavidalu yra perduodamas
ir jų klientams, dėl ko laimi abi pusės.
15
Taip pat, pasinaudodamos 3PL tiekėjais, įmonės gali sumažinti kapitalo investicijas ir
tokiu būdu sumažinti finansinę riziką. Investicijos į logistikos aktyvus, tokius kaip fiziniai
paskirstymo centrai ir informacijos tinklai, paprastai reikalauja didelių vienkartinių investicijų ir
nuolatinių palaikymo kaštų, kurie padidina įmonės finansinę riziką. Ši rizika gali būti sumažinta
ir visiškai ar dalinai perduota 3PL paslaugų tiekėjui.
Literatūroje išskiriami tokie pagrindiniai trečiosios šalies logistikos paslaugų
panaudojimo privalumai [22, 25]:
Dėmesio sutelkimas į pagrindinę veiklą (pagrindinę kompetenciją). Įmonė skiria savo
resursus ir visą dėmesį pagrindinei veiklai, kurioje turi konkurencinį pranašumą.
Įmonės valdymas gali būti sutelktas į svarbius strateginius planavimo uždavinius, o
kasdienės užduotys perduodamos vykdyti išorinėms organizacijoms.
Administracinio aparato mažinimas. Naudojantis 3PL galima iki minimumo sumažinti
arba visiškai panaikinti vidinį įmonės logistikos skyrių, perleidžiant jo funkcijų
vykdymą trečiajai šaliai. Tai taupo kaštus ir laiką.
Geriausių metodų ir patirties naudojimas. Paslaugų užsakymas iš trečiosios šalies
leidžia taikyti geriausius valdymo metodus. Įmonė, teikianti paslaugas, nuolat jas
tobulina ir ieško galimybės panaudoti pažangiausias technologijas ir sprendimus. Tai
savo ruožtu padeda įmonei-klientei greitai pasiekti produktyvaus, veiksmingo ir
ekonomiško verslo proceso.
Konkurencingumo didinimas. Paslaugų užsakymas iš trečiosios šalies leidžia verslui
būti lankstesniam ir greičiau reaguoti į nuolat kintančius klientų pageidavimus,
tiesiogiai nekeičiant savo pagrindinės veiklos.
3PL tiekėjai turi didesnę derybinę galią, derantis su vežėjais ir individualiais
ekspeditoriais, dėl ko gali pasiūlyti konkurencingesnes kainas, optimaliai paskirstytą
darbo laiką, mažesnes prastovas ir t.t.
Sąnaudų mažinimas ir aukštųjų technologijų taikymas. Daug, jei ne dauguma, įmonių
paprastai naudoja savo vidaus rezervus, o ne investuoja į naujų technologijų diegimą.
Priešingai, trečiosios šalys, kaip įmonės-paslaugų tiekėjos, diegia naujausias
technologijas, nes jos tiesiog neturi kito pasirinkimo, norint išlikti rinkoje. Tokiu būdu
įmonės-klientės gali taikyti naujausias aukštąsias technologijos, neinvestuodamos į jų
kūrimą. Kadangi užsakomųjų paslaugų teikėjas yra specializuota organizacija, įmonė-
klientė turi galimybę sumažinti savo kapitalą investicijoms ir to sąskaita pagerinti
produkcijos, kurią ji gamina, kokybę. Įmonės, teikiančios užsakomąsias paslaugas, taip
16
pat gali pasiekti masto ekonomiją, kadangi jos išnaudoja savo resursus tam tikros
konkrečios paslaugos tiekimui. Tai prisideda prie sistemiško visų išlaidų mažinimo ir
leidžia įmonėms padidinti savo pelną. Kita vertus, įmonės-klientės gali gauti naudos iš
įdiegiamų inovacijų ir paslaugų tiekėjų lankstumo.
Pagrindiniai logistikos partnerysčių privalumai pagal M. Andersson ir S. Herz (2003)
yra masto ekonomija, veiksmingas operacijų vykdymas, derėjimosi galia, paslaugų įvairovė,
greitesnis mokymasis, tinklas su kitais paslaugų teikėjais, greitas naujų sistemų įdiegimas,
tiekimo grandinių restruktūrizacija, sumažinta investicijų bazė ir gamybos pagerėjimas.
Ir L. Parashkevova (2007), ir M. Andersson, S. Herz (2003) išskiriami 3PL paslaugų
panaudojimo privalumai yra daugiau teoriniai ir praktiniam pritaikymui bei įvertinimui
reikalauja papildomų kriterijų įvedimo. Kai kurie privalumai gali būti atskleisti tik pagal
subjektyvią įmonių-klienčių nuomonę, kadangi negali būti tiesiogiai išmatuojami.
Praktiniame pasaulinio masto 2009 metų trečiosios šalies logistikos paslaugų tyrime [8]
minėtieji privalumai apibrėžiami pamatuojamais rodikliais, tokiais kaip: logistikos kaštų
sumažėjimas, logistikos nekilnojamo turto sumažėjimas, atsargų kaštų sumažėjimas ir su
užsakymu susiję rodikliai, kurie gali būti nesudėtingai išmatuojami ir palyginami su istoriniais
įmonės duomenimis. Šie privalumai ir jų atitinkami rodikliai patiekiami antrojoje lentelėje.
Galima aiškiai matyti, kad visi šie kriterijai nurodo teigiamą įmonių veiklos pokytį.
Bendri logistikos kaštai, pradėjus naudotis 3PL paslaugomis, sumažėjo truputį daugiau negu
12%, net 23.4% sumažėjo įmonių logistikai skirtas nekilnojamasis turtas, beveik 9% sumažėjo
kaštai, reikalingi disponuoti reikiamu kiekiu atsargų ir pagerėjo užsakymų vykdymas (ciklo
laikas sumažėjo 0.4 dienos, įvykdymas padidėjo beveik 7% ir užsakymų tikslumas pasiekė net
95.3%, beveik 5% daugiau negu be 3PL paslaugų).
2 lentelė. Siuntėjų įvardinti pamatuojami privalumai, naudojantis 3PL paslaugomis,
pasaulyje 2009 metais
(C. John Langley, Jr., 2009)
Privalumas Rezultatas
Logistikos kaštų sumažėjimas (%) 12.3
Logistikos nekilnojamo turto sumažėjimas (%) 23.4
Atsargų kaštų sumažėjimas (%) 8.6
Užsakymo ciklo laikas Pasikeitė nuo 10.2 dienų
17
Pasikeitė iki 9.8 dienų
Užsakymo įvykdymo proporcija (%) Pasikeitė nuo 86.0
Pasikeitė iki 92.7
Užsakymo tikslumas (%) Pasikeitė nuo 90.4
Pasikeitė iki 95.3
Šie pokyčiai rodo teisingą įmonių pasirinkimą, nusprendus perkelti dalį ar visas savo
logistikos funkcijas trečiajai šaliai ir užsiimti pagrindine veikla. Natūralu, kad sumažinus
logistikos kaštus, tuos pinigus galima investuoti į verslo plėtojimą, o tai turėtų skatinti didesnio
pelno sukūrimą, atitinkamai galimybę perkelti dar daugiau logistikos paslaugų trečiajai šaliai,
taip integruojant ją į savo verslo procesus ir ilgainiui perduodant visos tiekimo grandinės
valdymą išoriniam 3PL tiekėjui. Lietuvos 3PL rinkos tyrimui atlikti numatoma naudoti Europos
3PL tyrimuose išskiriami veiksniai, įmonėms teikiantys pamatuojamą naudą.
2. TREČIOSIOS ŠALIES LOGISTIKOS PLĖTRA IR TENDENCIJOS EUROPOJE
Šiame skyriuje analizuojami 2002 – 2009 metais vykdyti pasaulio 3PL tyrimai, kurių
autorius C. John Langley, Jr., Ph.D., kartu su Capgemini U.S. LLC įmone. Juose kasmet
apklausta nuo 1965 įmonių (2002 metais) iki 21631 įmonių (2006 metais), kadangi šis tyrimas
kasmet plėtėsi geografiškai. 2002 metais buvo apklaustos tik 3 regionų įmonės: Šiaurės
Amerikos, Vakarų Europos ir Azijos-Ramiojo vandenyno regionas, o 2009 metais respondentai
buvo praktiškai iš viso pasaulio: Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos, Europos, Azijos ir Afrikos.
C. J. Langley, Jr. 3PL tyrimai vykdomi nuo 1996 metų, tačiau pradžioje juose buvo
nagrinėjama tik Šiaurės Amerikos rinka, todėl platesnei analizei pasirinktas periodas nuo 2002
18
iki 2009 metų, kur tiriama ir Europa. Šiame darbe Europos 3PL rinka, jos plėtra ir tendencijos
yra ypač svarbios, kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos narė, Europos dalis, todėl, atlikus
Lietuvos 3PL rinkos tyrimą, atsiranda galimybė atlikti gautų rezultatų lyginamąją analizę, tuo
būdu atskleidžiant Lietuvos išsivystymo lygį trečiosios šalies logistikos panaudojimo atžvilgiu.
Taip pat, svarbu paminėti, kad nagrinėjamuose C. J. Langley, Jr. tyrimuose apklausti
išskirtinai tik logistikos ar tiekimo grandinės vadovai, t.y. tiesiogiai už įmonės tiekimo grandinės
funkcijų vykdymą ir kontrolę atsakingi asmenys. Vidutinis respondentų atsakomumas (angl.
„response rate“) Europoje yra 11%, visuose regionuose apie 12%. C. J. Langley, Jr. tyrimuose
buvo naudojama internetinė apklausa, kurią įmonių logistikos vadovai buvo kviečiami užpildyti
siunčiant jiems elektroninius laiškus. Lietuvoje numatoma naudoti panašią tyrimo metodologiją.
2002 – 2006 metų tyrimuose vartojama sąvoka „Vakarų Europa“, tačiau konkrečios
valstybės neįvardijamos. 2007 – 2009 metų tyrimuose jau vartojama sąvoka „Europa“. Kadangi
konkretūs valstybių ir jų respondentų pasirinkimo kriterijai neaprašyti, tai šiame darbe
nagrinėjant C. J. Langley, Jr. tyrimus naudojamas vienas apibendrinantis „Europos“ terminas.
Tolimesniuose skyreliuose analizuojamas trečiosios šalies logistikos paslaugų
naudotojų skaičiaus kitimas aptartuoju laikotarpiu Europoje, teikiamų paslaugų kitimas,
priežastys, dėl kurių įmonės atsisako naudotis 3PL paslaugomis ir viską atlieka patys, taip pat,
problemos, su kuriomis susiduria 3PL paslaugų naudotojai. Išskiriama informacinių technologijų
(IT) reikšmė 3PL naudotojams ir 3PL tiekėjams, kadangi šiame informacijos amžiuje IT yra
neatsiejama kiekvieno verslo dalis. Informacinių technologijų įtakai ir reikšmei bus skiriamas
papildomas dėmesys ir tiriant Lietuvos 3PL rinką.
2.1. Trečiosios šalies logistikos paslaugų naudotojai
Visuose C. J. Langley, Jr. tyrimuose respondentams pateikiamas toks 3PL paslaugų
tiekėjo apibrėžimas – 3PL yra tokia įmonė, kuri teikia įvairiapusiškas logistikos paslaugas savo
klientams. Taip pat pateikiama keletas tipinių tokios įmonės pavyzdžių ir nurodoma, kad 4PL
paslaugų tiekėjas yra kažkas daugiau negu 3PL, turint galvoje, kad jie teikia pažangesnes
užsakomąsias logistikos paslaugas negu tradiciniai 3PL. Remiantis pirmajame skyriuje nagrinėta
teorine medžiaga galima teigti, kad toks apibrėžimas yra labai platus ir daug apimantis, todėl
atliekamame Lietuvos 3PL rinkos tyrime naudojamas siauresnis 3PL apibrėžimas, kuris
atskiromis dalimis aprašytas ir susistemintai pateiktas teorinėje darbo dalyje. Taip pat
nenaudojamas 4PL terminas, kadangi skirtingoje mokslinėje literatūroje šis terminas
19
apibrėžiamas nevienodai, kai kur jis iš viso nenaudojamas, apsiribojant trečiosios šalies
logistikos terminu ir tiesiog išskiriant platesnes ar siauresnis šių įmonių teikiamas paslaugas.
Trečioje lentelėje pateikiamas 3PL naudotojų skaičiaus Europoje kitimas 2002 – 2009
metais (procentine išraiška), iš ko galima matyti, kad jis yra gana pastovus ir labai nežymiai
augantis iki 2008 metų. 2009 metų duomenimis 3PL naudotojų skaičius yra šiek tiek mažesnis, o
prognozuojama, kad 2010 metais jis dar sumažės. Pokyčių grafikas pateikiamas ketvirtame
paveiksle.
3 lentelė. 3PL naudotojų skaičius Europoje 2002 – 2009 metais (%)*
Metai 200
2
2003 2004 2005 200
6
2007 2008 2009 2010
Procentas 94 79 76 77 781 822 853 844 815
* Sudaryta autoriaus, remiantis C. John Langley, Jr., 2002 – 2009
Pastabos:1 Reikšmė suskaičiuota pagal tyrime pateiktą vidutinį 3PL naudotojų skaičių visuose regionuose (75-80%),
naudojantis aritmetinio vidurkio formule:
y = (x1 + x2) / 2;
y = (75 + 80) / 2 = 78.
Atsakymas suapvalintas iki dešimčių.2 Tyrime pateiktas tik bendras vidutinis visų regionų 3PL naudotų skaičius, tame tarpe ir Europos.3 Reikšmė suskaičiuota pagal tyrimuose pateiktų ankstesnių metų (2002-2007) 3PL naudotojų skaičių, naudojantis
MS Excel TREND funkcija:
y = TREND (B5:B10,A5:A10) = 85, kur
B5:B10 – ankstesnių metų 3PL naudotojų skaičius, išreikštas procentais;
A5:A10 – atitinkami metai.
Atsakymas suapvalintas iki dešimčių.4 Reikšmė suskaičiuota pagal ankstesnių metų (2002-2008) 3PL naudotojų skaičių, naudojantis statistinės analizės
MS Excel TREND funkcija:
y = TREND (B5:B11,A5:A11) = 84, kur
B5:B11 – ankstesnių metų 3PL naudotojų skaičius, išreikštas procentais;
A5:A11 – atitinkami metai.
Atsakymas suapvalintas iki dešimčių.5 Reikšmė suskaičiuota pagal ankstesnių metų (2002-2009) 3PL naudotojų skaičių, naudojantis statistinės analizės
MS Excel FORECAST funkcija:
y = FORECAST (A13,B5:B12,A5:A12) = 81, kur
A13 – ieškomą nežinomąjį atitinkantys metai (šiuo atveju 2010);
20
B5:B12 – ankstesnių metų 3PL naudotojų skaičius, išreikštas procentais;
A5:A12 – atitinkami metai.
Atsakymas suapvalintas iki dešimčių.
2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 20100
10
20
30
40
50
60
70
80
90
10094
7976 77 78
82 85 8481
4 pav. 3PL naudotojų skaičius Europoje 2002-2010 metais (%)
(sudaryta autoriaus, remiantis C. John Langley, Jr., 2002 – 2009)
Labai akivaizdžiai išsiskiria 2002 metų 3PL naudotojų skaičius, net 94%. Galima teigti,
kad tai labiau statistinė anomalija negu tendencija, kadangi 2002 metais šis tyrimas pirmą kartą
atliktas Europoje ir tokie rezultatai vėlesniais metais niekada nepasikartojo. Nuo statistinio 3PL
paslaugų paplitimo vidurkio (apie 80%) svyravimai 2003 – 2009 metais yra tik iki 5% į abi
puses, todėl galima daryti išvadą, kad 2002 metų duomenys netinkami lyginamai analizei.
Kadangi 2007 – 2010 metų duomenys yra suskaičiuoti, naudojantis statistinėmis
funkcijomis, labai griežtų išvadų prieiti negalima, tačiau galima daryti prielaidą, kad 3PL
naudotojų skaičiaus mažėjimas susijęs su pasauline ekonomine krize. Visuotinai žinoma, kad
įmonės krizės metu taupo, todėl galimas dalykas, kad kai kurios iš jų atsisako anksčiau
užsakinėtų trečiosios šalies logistikos paslaugų ir šias funkcijas atlieka patys. Ko gero, tai nėra
teisingas sprendimas, kadangi kaip aprašyta 1.2.3 skyrelyje, 3PL paslaugų naudojimo nauda yra
akivaizdi ir C. J. Langley, Jr. (2009) tyrime nurodoma, kad įmonės, besinaudojančios šiomis
paslaugomis, sutaupo net iki 12.3% visų logistikos kaštų. Taip pat, net 23.4% mažėja įmonių su
logistika susijęs nekilnojamasis turtas ir 8.6% jų nuolat saugomos atsargos. Dėl šių priežasčių
galima teigti, kad 3PL paslaugų atsisakymas gali tik trumpuoju laikotarpiu būti naudingas
21
įmonei, tačiau perspektyvoje logistikos kaštai tik išaugs dėl poreikio įsigyti sandėlius, juose
laikyti atsargas ir atlikti visas su logistika susijusias operacijas patiems.
Naudojantis statistinėmis MS Excel funkcijomis ir istoriniais praėjusių tyrimų
duomenimis galima prognozuoti, kad 2010 metais 3PL naudotojų skaičius Europoje dar sumažės
iki 81%. Tai gali būti taip pat sietina su esamu ekonominiu nuosmukiu ir su juo susijusiomis
įmonių problemomis bei bankrotais. Kita vertus, ekonominiai sunkumai visuomet priverčia
įmones iš naujo įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses bei imtis pokyčių. Šiuo atžvilgiu,
investicija į partnerystę su 3PL paslaugų tiekėjais gali būti strateginis sprendimas, leidžiantis
sumažinti logistikos kaštus ateityje, tačiau ne visos įmonės tuo pasinaudoja, todėl galima
numanyti, kad 3PL paslaugų paplitimas Europoje ateinančiais metais gali sumažėti, kaip ir
patiekiama statistinėje prognozėje.
2.2. Užsakomosios logistikos paslaugos iš trečiosios šalies
2002 – 2009 metais keitėsi ne tik 3PL paslaugų naudotojų skaičius, bet ir 3PL paslaugų
tiekėjų savo klientams siūlomos paslaugos. Natūralu, kad keičiantis verslo aplinkai, plečiantis
prekybiniams santykiams Europoje ir Pasaulyje globalizacijos akivaizdoje, keičiasi ir 3PL
tiekėjų siūlomos paslaugos.
4 lentelė. 3PL paslaugų skaičiaus Europoje kaita 2002 – 2009 metais*
Metai 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Paslaugų skaičius 26 28 23 25 15 18 18 16
* Sudaryta autoriaus, remiantis C. John Langley, Jr., 2002 – 2009.
Iš 4 lentelės ir 5 paveikslo matome, kad nuo 2002 iki 2009 siūlomų paslaugų spektras
sumažėjo net 10 vienetų, nuo 26 paslaugų 2002 metais iki 16 paslaugų 2009 metais, tačiau tai
nereiškia, kad susilpnėjo 3PL tiekėjai, ar suprastėjo jų darbas.
Priešingai, iš 6 paveikslo matome, kad daug paslaugų buvo apjungta į kompleksus ir
siūlomos kartu, pavyzdžiui, nebeišskiriami „Muitinės formalumai“ ir „Muitinės
tarpininkavimas“, o šios paslaugos apjungtos į bendrą „Muitinės tarpininkavimo“ paslaugą, kas
atrodo labai logiška dėl šių paslaugų homogeniškumo. „Vežėjų parinkimo“ paslauga įtraukta
„Autoparko valdymo“ paslaugą, apjungtos su užsakymais susijusios paslaugos į vieną
„Užsakymo priėmimo, apdorojimo ir vykdymo“ paslaugą. Galima teigti, kad užsakymų
22
valdymas turėtų būti vykdomas vieno atstovo, kadangi ši paslauga susijusi su tiesioginiu
bendravimu su klientais, dėl ko jos išskaidymas į atskiras operacijas neturi prasmės.
2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 20090
5
10
15
20
25
30
26
28
23
25
15
18 18
16
5 pav. Logistikos paslaugų, užsakomų iš trečiosios šalies, skaičiaus Europoje kitimas
2002 – 2009 metais
(sudaryta autoriaus, remiantis C. John Langley, Jr., 2002 – 2009)
Nuo 2006 metų C. J. Langley, Jr. tyrimuose įvesta nauja sąvoka „Grįžtamoji logistika“
(angl. „reverse logistics“). Kaip teigiama D. Blanchard (2007) straipsnyje „At a glance: Reverse
logistics“, grįžtamoji logistika yra vartotojų gražintų prekių valdymo procesas, skirtas vertės
išlaikymui ar tinkamam pašalinimui, kuris apima prekių grąžinimą dėl sugadinimų perdirbimui,
sezonines atsargas, prekių atšaukimus ir perteklines atsargas. Nuo 2006 metų C. J. Langley, Jr.
savo tyrimuose išskiria tris grįžtamosios logistikos sritis: prekės su defektais, grąžinimai ir
remontas. Ankstesniuose pastarojo autoriaus tyrimuose šios funkcijos pateikiamos atskirai.
Galima sutikti su autoriaus nuomone apjungti šias logistikos funkcijas į vieną grįžtamosios
logistikos paslaugą, juk prekių defektai ir jų remontas bei gražinimai labai glaudžiai savo esme ir
valdymu susijusios funkcijos, todėl tokiu pat požiūriu vadovaujamasi Lietuvos 3PL rinkos
tyrimo metu.
23
24
Logistikos paslaugos, užsakomos iš trečiosios šalies, 2002
metais Europoje
Paplitimas (%)
Išvykstantis transportas 86
Atvykstantis transportas 70
Sandėliavimas 70
Krovinių konsolidavimas 41
Perkrovimas (angl. „cross-docking) 41
Krovinių ekspedijavimas 41
Produkto ženklinimas ir etikečių klijavimas 37
Muitinės formalumai 33
Muitinės tarpininkavimas 33
Prekių remontas ir gražinimai 22
Vežėjų parinkimas 22
Atsargų valdymas 22
Informacinės technologijos (IT) 19
Pagrindinis logistikos tiekėjas 19
Konsultavimo paslaugos 19
Paskirstymo kontrolė 19
Derybos dėl kainų 19
Produktų surinkimas/diegimas 15
Užsakymų priėmimas ir apdorojimas 15
Pasirinktos gamybinės funkcijos perdavimas 11
Autoparko valdymas 11
Važtaraščių auditas ir apmokėjimas 11
Užsakymų vykdymas 7
Tiekimo grandinės integratorius 4
Faktoringas 4
Klientų aptarnavimas 0
Logistikos paslaugos, užsakomos iš trečiosios šalies, 2009
metais Europoje
Paplitimas (%)
Vietinis transportavimas 92
Tarptautiniai pervežimai 91
Sandėliavimas 72
Muitinės tarpininkavimas 61
Ekspedijavimas 57
Grįžtamoji logistika (prekės su defektais, remontas, grąžinimas) 43
Perkrovimas (angl. „cross-docking) 42
Produkto ženklinimas, pakavimas ir surinkimas 42
Transportavimo planavimas ir valdymas 33
Informacinių technologijų (IT) paslaugos 34
Autoparko valdymas 26
Važtaraščių auditas ir apmokėjimas 24
Tiekimo grandinės konsultavimo paslaugos 19
Klientų aptarnavimas 13
Pagrindinio logistikos tiekėjo/4PL paslaugos 12
Užsakymų priėmimas, apdorojimas ir vykdymas 8
25
2002 ir 2009 metais užsakinėtų logistikos paslaugų iš trečiosios šalies pokytis Europoje
(C. John Langley, Jr., 2002 ir 2009)
Analizuojant 2009 metų C. J. Langley, Jr. tyrimo duomenis galima nustatyti
užsakomųjų 3PL paslaugų populiarumą Europoje. Pagrindinės užsakomosios paslaugos yra
vietinis transportavimas ir tarptautiniai pervežimai, kuriais naudojasi net atitinkamai 92 ir 91
procentas respondentų įmonių. Trečioje vietoje yra sandėliavimo paslauga, kurią pasirinko 72%
apklaustųjų įmonių. Kaip apibrėžta 1.2 poskyryje šios dvi funkcijos – transportavimas ir
sandėliavimas – yra kertinės funkcijos, atskiriančios naudojimąsi 3PL paslaugomis nuo,
pavyzdžiui, tiesiog vienkartinio pervežimo užsakymo iš transporto įmonės. Vadovaujantis šiuo
požiūriu ir C. J. Langley, Jr. tyrimo surinktais duomenimis, galima daryti išvadą, kad didžioji
dauguma įmonių tikrai naudojasi 3PL paslaugomis.
Vietinis transportavimas
Sandėliavimas
Ekspedijavimas
Perkrovimas
Transportavimo planavimas ir valdymas
Autoparko valdymas
Tiekimo grandinės konsultavimo paslaugos
Pagrindinio logistikos tiekėjo/4PL paslaugos
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
92
91
7261
5743
42
4233
34
26
24
1913
12
8
7 pav. Logistikos paslaugų, užsakomų iš trečiosios šalies, paplitimas
Europoje 2009 metais, %
(sudaryta autoriaus, remiantis C. John Langley, Jr., 2009)
Kitomis paslaugomis naudojamasi ženkliai mažiau, muitinės procedūrų tarpininkavimu
naudojasi 61% respondentų įmonių, o 57% ekspedijavimo paslauga. Kitų paslaugų paplitimas
26
tarp įmonių vos perkopia 40% (grįžtamoji logistika – 43%, perkrovimas – 42%, produkto
ženklinimas, pakavimas ir surinkimas – 42%) ar turi dar mažesnį populiarumą.
Šiuo metu informacinių technologijų paslaugų užsakymas siekia 34% apklaustųjų
įmonių, tačiau galima prognozuoti, kad šis skaičius ateityje augs, turint omenyje, kad naujausios
technologijos ir jų pritaikymas yra šių dienų verslo variklis, todėl IT paslaugų augimas neturėtų
aplenkti ir 3PL verslo. Be to, kaip teigiama naujausiame C. J. Langley, Jr. tyrime, respondentai
nurodo neišnaudojamų IT galimybių problemą. Net 55% apklaustųjų įmonių nurodo
susiduriančios su IT problemomis, naudojantis 3PL paslaugomis. Tai akivaizdžiai parodo
tendenciją, kuria 3PL tiekėjai turi judėti toliau, norėdami patenkinti savo klientų poreikius ir
lūkesčius. IT reikšmė 3PL versle išskirtinai nagrinėjama tolimesniame skyrelyje „Informacinių
technologijų reikšmė 3PL verslo vystymui“.
Mažiausiai užsakoma klientų aptarnavimo (13%), pagrindinio tiekimo grandinės
tiekėjo/4PL (12%) ar užsakymų priėmimo, apdorojimo ir vykdymo paslaugų (8%). Galima
teigti, kad tai susiję su šių paslaugų svarba įmonių-klienčių atžvilgiu, kadangi visos jos
susijusios su tiesioginiu bendravimu su klientais, o įmonės savo klientus laiko pridėtinę vertę
kuriančiu turtu, dėl ko bijo perduoti šias funkcijas kitiems. Taip pat tai gali būti susiję su įmonės
pagrindine kompetencija, kurios galimas praradimas yra nurodomos kaip dažniausiai įvardijama
baimė (vidutiniškai 33% apklaustųjų įmonių), dėl kurios įmonės neužsako logistikos paslaugų iš
trečiosios šalies. Juk tam tikra prasme įmonės klientai bei jų aptarnavimas ir yra pagrindinis
konkurencinis pranašumas. Ši ir kitos įmonių baimės, susijusios su tam tikrų logistikos funkcijų
perdavimu trečiajai šaliai, plačiau nagrinėjamos 2.4 skyrelyje.
2.3. Problemos, su kuriomis susiduria trečiosios šalies logistikos naudotojai
Europai tapus 3PL tyrimų objektu 2002 metais, naudojantis ankstesnių tyrimų patirtimi
ir metodais, C. J. Langley, Jr. iš karto bando nustatyti, su kokiomis problemomis susiduria
Europos įmonės, naudojančios 3PL paslaugas. Skirtinguose tyrimuose išskiriamos ne visiškai
vienodos problemos, todėl analizei pasirinktas 2006 – 2009 metų laikotarpis, kai dauguma
įvardijamų problemų sutampa. Nenagrinėjamos tos problemos, kurios buvo tirtos tik viename
tyrime arba keliuose, tačiau nutolusiuose laiko atžvilgiu, kadangi jų interpretavimas ir tendencijų
analizė gali būti ne visiškai teisinga. Galima išskirti 8 pagrindines problemas, su kuriomis
susiduria įmonės, naudodamos 3PL paslaugomis Europoje, nurodomos 8 paveiksle kartu su
kiekvienos problemos įvardijimo dažnumu kiekvienais metais.
27
2006 2007 2008 20090
10
20
30
40
50
60
Nuolatinio paslaugų gerinimo trūkumas
Paslaugų suteikimo lygis neišlaikomas
Nepakankami Informacinių technologijų pajėgumai
Nesumažėjo išlaidų
Projektų valdymo įgūdžių trūkumas
Nepatenkinamas pereinamas laikotarpis diegimo stadijoje
Globalių galimybių trūkumas
Nesugebėjimas suformuoti pastovaus bendradarbiavimo
8 pav. Problemos, su kuriomis susiduria 3PL naudotojai 2006 - 2009 metais Europoje, %
(Sudaryta autoriaus, remiantis C. John Langley, Jr., 2006 – 2009)
Dažniausiai įvardijama problema, su kuria susiduria 3PL naudotojai, yra nuolatinio
paslaugų gerinimo trūkumas. Šią problemą nurodo net iki 51% 2008 metais apklaustųjų įmonių,
o 2006 – 2009 metų laikotarpiu su šia problema vidutiniškai susidūrė net 47% respondentų. Tai
reiškia, kad vidutiniškai pusė visų 3PL paslaugų naudotojų pasigenda komunikacijos su 3PL
tiekėjais, paslaugos nėra tobulinamos, o tai reiškia, kad jos gali neatitikti nuolat besikeičiančių
ekonominių sąlygų ir įmonės veiklos. Kadangi 3PL paslaugų naudojimas sietinas su
inovacijomis versle ir įmonių tarpusavio integracija, šis rezultatas yra labai blogas. Situacijos
gerinimui turėtų būti skiriama daug kapitalo ir žmogiškųjų resursų, kadangi ji iš esmės praktiškai
nesikeitė visus 4 metus, o pastebimi tik minimalūs svyravimai.
Kita daugelio respondentų įvardijama problema, su kuria jie susiduria, yra tai, kad 3PL
paslaugų tiekėjai nesugeba išlaikyti suteikiamų paslaugų lygio. 2006 metais užfiksuotas
didžiausias nepasitenkinimo lygmuo, net 51% respondentų nurodė susiduriantys su tokia
problema, tuomet 2007 metais jų sumažėjo iki 40%, tačiau nuo tų metų iki šiol klientų,
susiduriančių su šia problema vėl daugėja (2009 metais – 46%). Paslaugų lygio prastėjimas laiko
atžvilgiu fiksuojamas daugelyje paslaugų ir prekybinių įmonių, kadangi, nusistovėjus tvarkai ir
įgijus klientų pasitikėjimą, pradedama „tinginiauti“: įdedama mažiau pastangų, atliekant tą patį
darbą, klientams suteikiamas mažesnis išskirtinumas ir dėmesys, paslaugos tampa vis labiau
28
standartizuotos, kas ne visada lieka nepastebėta iš kliento pusės. Dėl šių priežasčių tokios
problemos sprendimas turėtų būti strateginės svarbos objektas, kadangi 3PL rinkai plečiantis ir
didėjant pasiūlai, įmonės lengviau gali perbėgti pas konkurentus, nebūtinai net gavusios geresnį
pasiūlymą, bet dėl nepatenkintų poreikių, tikintis, kad kitur bus geriau.
Tokia pati tendencija pastebima ir informacinių technologijų pajėgumuose.
Nepasitenkinimo lygmuo yra šiek tiek mažesnis, tačiau nepateisinamas tokioje svarbioje srityje.
Pasaulyje augant IT pramonei, vis dažniau įmonėms pakeičiant žmonių valdomus procesus
kompiuterizuotais ir augant IT diegimo poreikiui versle, natūraliai didėja ir nepasitenkinimas šių
technologijų pajėgumais 3PL tiekėjų siūlomose paslaugose. 2006 – 2009 metų laikotarpiu
vidutiniškai tokią problemą įvardijo 39% respondentų, tačiau nagrinėjant kasmetinius duomenis,
pastebėtina, jog sumažėjęs šis skaičius buvo tik 2007 metais (35%), o pastaraisiais metais
sparčiai augo (2009 – 43%). Galima daryti išvadą, kad 3PL paslaugų tiekėjai nėra pakankamai
technologiškai pasirengę, dėl ko nesugeba patenkinti klientų poreikių IT srityje. Kitaip tariant,
inovatyvumu klientai juos lenkia ir reikalauja daugiau, negu patys 3PL tiekėjai jau yra įdiegę
savo verslo valdymo sistemose. Šiam 3PL paslaugų aspektui daugiau dėmesio atskirai skiriama
kitame skyrelyje, kadangi informacinės technologijos yra neatsiejama šių dienų verslo dalis,
suteikiančios galimybę vykdyti operacijas visame pasaulyje, naudojantis vos vienu kompiuteriu
ir informacinėmis sistemomis.
Pastovus skaičius respondentų visu analizuojamu laikotarpiu nurodo, kad jų išlaidos
nesumažėjo (35 – 36 %). Sudėtinga atsakyti į klausimą, kodėl taip atsitiko, nes nagrinėjant 3PL
nešamą naudą kaip didžiausias privalumas yra išskiriamas logistikos kaštų sumažėjimas. Tarp
šių dviejų rezultatų natūraliai atsiranda konfrontacija. Galima numanyti, kad įmonės, teigiančios,
kad jų kaštai nesumažėjo, gali turėti įtakos to nesumažėjimo priežastims: gal jos bijojo perduoti
valdymą 3PL, gal iš viso neskyrė pakankamai dėmesio logistikos sričiai ar nenorėjo keistis. Tai
tik hipotezės, kurių neatlikus papildomų tyrinėjimų patvirtinti ar paneigti neįmanoma, tačiau
subjektyvia nuomone galima daryti išvadą, kad pačių įmonių kaltės dėl kaštų nesumažėjimo
tikrai buvo ne ką mažiau negu 3PL paslaugų tiekėjų.
Taip pat gana pastovi iškeliama problema yra projektų valdymo įgūdžių trūkumas ir
nepatenkinamas pereinamasis laikotarpis 3PL diegimo stadijoje. Pirmąją įvardija vidutiniškai
35%, o antrąją – vidutiniškai 30% respondentų kiekvienais metais. Šis skaičius yra pastovus,
todėl nurodo mums dar vieną 3PL tiekėjų problemą. Ji nėra tokia rimta kaip aptartos anksčiau,
nes su ja susiduria mažiau įmonių, tačiau kiekvienas nesklandumas gali priversti klientus
atsisakyti paslaugų užsakymo, todėl nėra mažų ar didelių problemų, yra tik neišspręstos
problemos. Pastarąsias taipogi reikėtų spręsti, galimai suteikiant daugiau apmokymų įmonėms
29
diegimo stadijoje, geriau jiems viską išaiškinant, gal net dalyvauti jų veikloje kurį laiką, kol
sistema pradės veikti savaime. Projektų valdymo įgūdžių galima įgyti, todėl tai priklauso tik nuo
darbuotojų profesionalumo ir patirties, o abu šie dalykai gali būti išugdomi mokymais ir praktika
profesinėje srityje.
Didžiausią „augimą“ tarp nurodomų problemų 2006 – 2009 metų laikotarpiu pasiekė
globalių galimybių trūkumas. Šią problemą 2006 metais įvardijo tik 16% respondentų, o 2009
metais – jau 30%, o tai yra beveik dvigubai daugiau. Tai gali būti sietina su pastarųjų metų
stipria globalizacijos įtaka verslui ir jo plėtrai pasauliniu lygiu, tačiau negalima atmesti ir
galimybės, kad noras plėstis globaliai susijęs ir su ekonomine krize, kadangi įmonės, norėdamos
išgyventi, ieško naujų rinkų savo produkcijai, naujų galimybių ir verslo krypčių. Kadangi ši
problema per kelis metus pasidarė tokia svarbi įmonėms, besinaudojančioms 3PL paslaugomis,
ją reikėtų spręsti prioritetine tvarka. Be to, globalios trečiosios šalies logistikos paslaugų tiekėjų
galimybės labai priklauso nuo jų naudojamų informacinių technologijų, kurių nepasitenkinimo
augimas taip pat užfiksuotas pastaraisiais metais. Šie du dalykai yra neatsiejami, kadangi
globalios galimybės atsiranda partnerystės su kitomis įmonėmis dėka, o tarpusavio nuolatinis
ryšys gali būti operatyviai ir nenutrūkstamai palaikomas tik naudojant moderniausias
informacines technologijas.
Paskutinioji problema yra nesugebėjimas suformuoti pastovaus bendradarbiavimo,
kurios pasireiškimas kasmet svyruoja tarp 12 ir 17 procentų. Ši problema plačiau nenagrinėjama
dėl jos subjektyvumo ir priklausymo nuo daugelio vidinių įmonių faktorių.
Susidurdami su įvairiomis problemomis, klientai atsisako paslaugų ar, žinodami apie
galimus sunkumus iš savo šaltinių, iš viso atsisako galimybės užsakinėti logistikos paslaugas iš
trečiosios šalies. To priežastys nagrinėjamos kitame skyrelyje.
2.4. Nesinaudojimo trečiosios šalies logistikos paslaugomis priežastys
Ne visos įmonės nori, ir ne visos įmonės naudojasi 3PL paslaugomis ir jų teikiamais
privalumais, todėl toliau nagrinėjamos pagrindinės priežastys, išskiriamos respondentų 2004 –
2009 C. J. Langley, Jr. tyrimuose. Šis laikotarpis pasirinktas dėl to, kad Europa šiuo klausimu
prieš tai tyrinėjama nebuvo, pirmą kartą priežastys įtrauktos į tyrimo klausimyną 2004 metais.
Taip pat reikėtų paminėti, kad 2008 – 2009 metų tyrimuose šiuo klausimu nėra išskiriami atskiri
regionai, o pateikiami tik apibendrinti duomenys visiems regionams, kur šios priežastys tirtos
(JAV, Europa, Lotynų Amerika, Azijos/Ramiojo vandenyno regionas). Galima numanyti, kad
taip yra todėl, jog priežasčių pasirinkimo prioritetai yra labai panašūs ar net vienodi tiriamuose
30
regionuose, todėl autorius pateikia apibendrintus rezultatus. Taip pat apibendrinti rezultatai
parodo ir bendrą pasaulinę tendenciją, neišskiriant regionų, o globalizacijos akivaizdoje pasaulis
tampa vienu dideliu prekybos tinklu su vis mažesniais apribojimais įvairiems verslo santykiams.
5 lentelėje pateikiamos nesinaudojimo 3PL paslaugomis priežastys ir jų įvardijimo
dažnumas procentais. Ne visais metais tiriamos vienodos priežastys, dėl kurių įmonės
nesinaudoja 3PL paslaugomis, todėl buvo išvestas kiekvienos priežasties įvardijimo dažnumo
vidurkis ir pagal tai jos suskirstytos mažėjančio svarbumo tvarka. Vidurkis skaičiuotas iš esamų
duomenų, nekreipiant dėmesio į tai, kad vienos priežastys tirtos dažniau už kitas. 10 paveiksle
šių priežasčių išsidėstymas pagal svarbą įmonėms iliustruojamas grafiškai.
5 lentelė. Nesinaudojimo 3PL paslaugomis priežastys ir jų įvardijimo dažnumas 2004-2009
metais Europoje, %*
Priežastis Metai 2004 200
5
2006 200
7
200
81
200
91
Vidurkis
Logistika yra įmonės pagrindinė kompetencija 25 44 30 28 44 27 33
Sąnaudos nesumažėtų 15 24 26 44 - 32 28
Logistika per daug svarbi, kad ją perduoti valdyti kitam 23 33 22 30 - 25 27
Sumažėtų valdymas 25 22 19 23 - 25 23
Mes turime daugiau patirties 20 15 19 26 - 17 19
Paslaugų kokybės lygis nebūtų išlaikytas 13 17 15 28 - 23 19
Globalių 3PL galimybių nepakankamumas - - 15 23 - - 19
Nesugebėjimas suformuoti pastovaus bendradarbiavimo - - 15 14 - - 15
Korporacinė politika neleidžia 3PL paslaugų naudojimo - 9 15 16 - - 13
Laikas/pastangos skirtos logistikai nesumažėtų - 11 - - - - 11
Išaugtų klientų skundų skaičius 8 - - - - - 8
Krovinių saugumo problemos - - 4 7 - - 6
* Sudaryta autoriaus, remiantis C. John Langley, Jr., 2004 – 2009.1 2008 ir 2009 metų duomenys atitinkamuose tyrimuose pateikiami tik apibendrinti visiems regionams (JAV,
Europa, Lotynų Amerika ir Azijos/Ramiojo vandenyno regiono šalys).
Labiausiai paplitusi priežastis, dėl kurios įmonės atsisako 3PL paslaugų yra tai, kad jos
laiko logistiką pagrindine savo įmonės kompetencija (33% apklaustųjų, nesinaudojančių 3PL
paslaugomis), kuri sukuria joms konkurencinį pranašumą. Ši priežastis labai konstruktyvi,
kadangi įmonei, užsiimančiai logistine veikla, nėra prasmės užsakinėti paslaugų iš konkurentų.
31
Svarbu paminėti, kad 3PL tiekėjai dažnai patys turi partnerius, kurie jiems teikia įvairias
paslaugas, tokias kaip transportavimas ar sandėliavimas, tačiau dažniausiai jie tokių partnerių
turi daug, taip paskirstydami riziką ir sukurdami patikimą logistinį tinklą regioniniu ir
tarptautiniu lygiu. Tokiu atveju jie neperduoda pagrindinės savo kompetencijos trečiajai šaliai, o
tik perka atskiras paslaugas iš šalies.
Net 28% įmonių, nesinaudojančių trečiosios šalies logistikos paslaugomis, teigia, kad
nesumažėtų jų sąnaudos. Galima teigti, kad tokios priežasties įvardijimas dažnai gali būti
pamatuotas tik patirtimi, o ne skaičiavimais, kadangi norint perduoti trečiajai šaliai savo
logistikos funkcijų atlikimą ir valdymą reikia atlikti esminių pakeitimų įmonės organizacinėje
struktūroje, ja reorganizuoti, panaikinant tam tikras pareigybes ar net skyrius, perskaičiuoti
autoparko išlaikymo poreikį – jį pasilikti ar užsakinėti visapusiškas transportavimo paslaugas,
atsisakyti nuosavų sandėlių, jų valdymo ir t.t. Šis procesas reikalauja didelio ir sudėtingo
pasirengimo, todėl galima daryti prielaidą, kad įmonės, pasirinkdamos šią priežastį, prieš tai
neatliko tokių skaičiavimų, o rėmėsi tik savo ar partnerių nuomone/turėta ankstesne patirtimi.
Logistika yra įmonės pagrindinė kompetencija
Logistika per daug svarbi, kad ją perduoti valdyti kitam
Mes turime daugiau patirties
Globalių 3PL galimybių nepakankamumas
Korporacinė politika neleidžia 3PL paslaugų naudojimo
Išaugtų klientų skundų skaičius
33
28
27
23
19
19
19
15
13
11
8
6
10 pav. Nesinaudojančių 3PL paslaugomis įmonių nesinaudojimo priežastys,
2004 - 2009 metų vidurkis, %
32
(sudaryta autoriaus, remiantis C. John Langley, Jr., 2004 – 2009)
C. J. Langley, Jr. savo tyrimuose taip pat nurodo, kad dažniausiai nesinaudojančios 3PL
paslaugomis įmonės yra susidūrusios su 3PL tiekėjais ir jų siūlomomis paslaugomis, tačiau turi
blogą nuosavą ar kolegų, ar partnerių patirtį, susijusią su naudojimusi 3PL paslaugomis. Kitaip
tariant, įmonė išbandė šias paslaugas ir jos lūkesčiai nepasitvirtino, ar ji turi partnerių, kurių
lūkesčiai nepasitvirtino, todėl mano, kad naudojimasis tokiomis paslaugomis yra nenaudingas ar
net žalingas įmonei.
Kitos įvardijamos priežastys labai susijusios su pirmosiomis, kadangi susijusios su
valdymo praradimu ir logistikos svarba įmonės veikloje. 27% respondentų, nesinaudojančių 3PL
paslaugomis, nurodo, kad logistika jiems per daug svarbi, kad perduotų ją vykdyti kitiems; 23%
nurodo, kad sumažėtų valdymas; 19% teigia, kad turi daugiau patirties. Visos šios priežastys yra
subjektyvios ir sunkiai išmatuojamos, neišbandžius 3PL paslaugų, todėl jas vertinti sudėtinga.
Galima numanyti, kad jas pasirinkę logistikos vadovai arba tiesiog nėra suinteresuoti kažką
keisti įmonės veikloje, arba nepriima naujovių, arba bijo, kad tai tiesiogiai palies jų užimamų
pareigų svarbą įmonėje. Šios priežastys skamba labiau kaip baimės, negu kaip konstruktyvūs
pamatuoti ekonominiai sprendimai nesinaudoti 3PL paslaugomis.
Po 19% apklaustųjų įvardijo, kad globalios 3PL galimybės yra nepakankamos jų veiklai
ir kad jiems nepavyksta suformuoti pastovaus bendradarbiavimo su 3PL tiekėju. Šios priežastys
savo esme nurodo, kad įmonės arba išbandė 3PL paslaugas ir liko nepatenkintos suteikiamomis
galimybėmis, arba bando užmegzti partnerystės ryšius su 3PL tiekėjais, tačiau jiems tai
nepavyksta. Galima daryti išvadą, kad dėl šių priežasčių kalti 3PL tiekėjai, su kuriais susidūrė
įmonės, pasirinkusios tokią nesinaudojimo priežastį, tačiau tai suteikia galimybę trečiosios šalies
logistikos paslaugų tiekėjams peržiūrėti savo veiklą, tobulėti ir laimėti šių buvusių ar potencialių
klientų palankumą, sukuriant su jais pastovius partnerystės ryšius.
Nedidelė dalis respondentų nurodo, kad jų korporacinė politika neleidžia 3PL
naudojimo (13%), ką pakeisti yra sudėtinga dėl aukšto biurokratizmo lygio didelėse
korporacinėse įmonėse. Taip pat 11% nurodo, kad laiko sąnaudos, skirtos logistikai, nesumažėtų,
ką vėl gi reikėtų kruopščiai išmatuoti ir, galima prognozuoti, kad daugeliu atveju ilguoju
laikotarpiu ši hipotezė nepasitvirtintų. Rečiausiai nurodoma, kad išaugtų klientų skundų skaičius
(8%) ir įmonė susidurtų su krovinių saugumo problemomis (6%). Šios priežastys irgi labiau
empirinės, kadangi neturėdamos patirties, dirbant su 3PL tiekėjais, įmonės nelabai galėtų
nurodyti tokias priežastis, o tai reiškia, kad sąlyginai maža dalis dabar nesinaudojančių 3PL
paslaugomis įmonių anksčiau patyrė problemas su krovinių saugumu ar klientų skundais.
33
2.5. Informacinių technologijų reikšmė trečiosios šalies logistikos verslo vystymui
Pradedant 2002 metais į C. J. Langley, Jr. tyrimus įtrauktas atskiras informacinių
technologijų (IT) išsivystymo lygiui skirtas skyrius. Šiai dienai IT esant neatskiriama bet kokio
verslo dalimi, informacinių technologijų vaidmuo 3PL paslaugose tik auga, todėl pastarasis
aspektas tapo labai aktualus. Dėl to būtina išnagrinėti, kuo yra patenkinti 3PL naudojai, o kuo ir
kodėl – ne. Kaip nustatyta praeitame skyrelyje, kasmet vis daugiau įmonių susiduria su
problemomis, susijusiomis su nepakankamais 3PL paslaugų tiekėjų IT pajėgumais, kas lemia jų
nepasitenkinimą teikiamomis paslaugomis.
2002 2003 2004 2005 2006 2007 20080
10
20
30
40
50
60
70
80
90
10090 88 91 90 92 92 90
27
52
42 38 35 42 40
IT paslaugų poreikis
Linear (IT paslaugų poreikis)
Pasitenkinimas gaunamomis IT paslaugomis
Linear (Pasitenkinimas gaunamomis IT paslaugomis)
11 pav. 3PL naudotojų poreikio IT paslaugoms ir pasitenkinimo teikiamomis IT
paslaugomis lygiai, %
(C. John Langley, Jr., 2002 – 2009)
Nagrinėjant 11 paveikslą, galima daryti išvadą, kad per 2002 – 2008 metų laikotarpį
vartotojų atžvilgiu praktiškai niekas nepasikeitė. Keitėsi teikiamos paslaugos, jų populiarumas ir
34
užsakymo dažnumas, tačiau bendra vartotojų pasitenkinimo IT paslaugomis tendencija išlieka
beveik nepakitusi, kadangi pasitenkinimą šiomis paslaugomis išreiškia tik vidutiniškai apie 40%
apklaustųjų įmonių, o tai yra tikrai neaukštas lygis, turint omenyje, kad naujausios technologijos
pasaulyje pastaraisiais metais plinta labai sparčiai. Galima numanyti, kad čia susiduriama su 3PL
paslaugų tiekėjų nesugebėjimu prisitaikyti prie savo klientų poreikių, dėl ko nedidėja
pasitenkinimas jų IT pajėgumais. Tai yra itin svarbu, kadangi poreikį IT paslaugoms kasmet
išreiškia vidutiniškai apie 90% apklaustųjų įmonių, o tai veda prie išvados, kad daugiau negu
pusė šių įmonių lieka nepatenkintos gaunamomis paslaugomis, kas yra visiškai nepriimtina.
Geriausias būdas padidinti klientų pasitenkinimą teikiamomis IT paslaugomis būtų jų poreikių
išsiaiškinimas, konkrečių paslaugų adaptavimas kiekvienam klientui pagal poreikius ir nuolatinis
jų tobulinimas. Toks bendradarbiavimas būtų naudingas abiem šalim, kadangi IT įdiegimo lygis
veikia kaip verslo integratorius, apjungiantis net ir geografiškai nutolusius verslus į vieną
nenutrūkstamų procesų grandinę. Integracijai pasiekti reikalingas IT paslaugų plėtojimas iš 3PL
tiekėjų pusės ir 3PL naudotojų noras šiomis paslaugomis naudotis. Akivaizdu, kad poreikis ir
noras IT paslaugomis naudotis yra, todėl ši sąlyga yra įvykdyta. Trūksta didesnio dėmesio
informacinėms technologijoms iš pačių 3PL paslaugų tiekėjų.
Šiuo metu, t.y. 2009 metais 3PL paslaugų tiekėjų siūlomos IT paslaugos pateiktos 13
paveiksle, palyginant jų prieinamumą klientams su 2002 metų IT paslaugų prieinamumo
rezultatais, kai pirmą kartą ši sritis pradėta tyrinėti C. J. Langley, Jr. tyrimuose.
12 pav. IT paslaugų prieinamumas 3PL tiekėjų klientams 2002 ir 2009 metais (%)
(sudaryta autoriaus, remiantis C. John Langley, Jr., 2002; C. John Langley, Jr., 2009)
Didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas IT paslaugoms, skirtoms sandėlio ir
paskirstymo valdymui (net 81% 3PL paslaugų tiekėjų siūlo šią paslaugą), kai 2002 metais
labiausiai paplitusi paslauga buvo transportavimo valdymas, kuris dabar nukrito į antrąją vietą,
tačiau atsilieka labai nedaug, kadangi jo prieinamumo lygis išlieka nepakitęs net nuo 2002 metų
(šią paslaugą siūlė 75% 3PL paslaugų tiekėjų ir 2002, ir 2009 metais). Trečioji pagal paplitimą
paslauga yra labai artimai susijusi su pirmosiomis dvejomis, ji tarsi jas papildo. Krovinių
sekimas ir įvykių valdymas 2002 metais buvo siūlomas 47% 3PL paslaugų tiekėjų, kai 2009
metais šis skaičius buvo stipriai padidėjęs (net 71%). Šie rezultatai tiesiogiai siejasi su
dažniausiai iš trečiosios šalies užsakomų paslaugų rezultatais, kur nustatyta, kad absoliučiai
dažniausiai užsakomos paslaugos visais metais yra transportavimas ir sandėliavimas. Remiantis
gautais rezultatais ir nagrinėta teorine medžiaga galima daryti išvadą, kad šios paslaugos yra
kertinės ne tik IT paslaugų spektre, tačiau ir viso 3PL verslo atžvilgiu.
35
Taip pat net tris kartus padidėjo užsakymų valdymo paslaugos prieinamumas, nuo 21%
2002 metais iki 63% 2009 metais. Tai parodo, kad vis daugiau įmonių nori valdyti savo
užsakymus elektroniniu pavidalu, realiu laiku matydami visą reikiamą informaciją ir galėdami
bet kada daryti įtaką užsakymų vykdymui.
Kai kurios IT paslaugos, lyginant su 2002 metais, nebeteikiamos, tokios kaip:
importas/eksportas ir muitinės formalumai, tiekimo valdymo sistemos ar tiekimo grandinės
planavimo sistemos. Galima daryti išvadą, kad jos tiesiog yra asimiliuotos su kitomis
paslaugomis ir dėl to neišskiriamos, tačiau realiai teikiamos kaip kitų paslaugų funkcijos.
Pavyzdžiui, tiekimo grandinės valdymas išskirtinas kaip didelės integracijos procesas, apimantis
visas čia paminėtas IT paslaugas, todėl jis negali būti įvardijamas kaip IT paslauga, tai labiau
3PL tiekėjo paslauga, apimantis visas tiekimo grandinės funkcijas.
2002 metais dėl tuometinio savo novatoriškumo buvusi svarbi paslauga – galimybė
komunikuoti internetu (46% 3PL tiekėjų teikė tokią paslaugą), šiuo metu peraugo į bendrą
internetinę sąsają užsakymų atlikimui, jų sekimui, atsargų valdymu ir atsiskaitymams (tokią
paslaugą teikia 62% apklaustųjų). Natūralu, kad didėjant interneto skvarbai, gerėjant techninėms
galimybėms ir šiam tinklui tapus prieinamam kiekvienam, tik komunikuoti internetu yra maža,
36
Sandėlių/paskirstymo valdymas
Transportavimo valdymas
Krovinių sekimas/įvykių valdymas
Užsakymų valdymas
Barkodų sistema
Galimybė komunikuoti iternetuWeb sąsaja užsakymams, jų sekimui, atsargų
valdymui ir atsiskaitymamsImporatas/eksportas ir muitinės formalumai
Tiekimo valdymo sistemos
Tiekimo grandinės planavimo sistemos
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
64
75
47
21
46
60
3
6
81
71
63
70
62
2009 2002
todėl didelė dalis paslaugų atlikimo perkeliama į elektroninę erdvę, taip mažinant jų atlikimo
kaštus, gerinant atliko laiką ir dažnai supaprastinant pačią procedūrą.
Klientų pasitenkinimo lygis IT paslaugomis ir jų prieinamumas, turint omenyje,
išreikštą didžiulį poreikį šioms paslaugoms, leidžia daryti išvadą, kad informacinių technologijų
integravimo ir panaudojimo lygis vis dar yra nedidelis, todėl jam turi būti skiriamas ypatingas
dėmesys tobulinant trečiosios šalies logistikos verslą ir teikiamas paslaugas tam, kad būtų
pasiekta kuo didesnė 3PL paslaugų tiekėjų ir jų klientų integracija, siekiant bendro rezultato –
verslo procesų optimizavimo.
3. LIETUVOS TREČIOSIOS ŠALIES LOGISTIKOS VERSLO EMPIRINIS TYRIMAS
3.1. Tyrimo metodologija
Tyrimo aktualumas ir problema. Trečiosios šalies logistikos tyrimai pasaulyje atliekami jau
nuo praėjusio dešimtmečio, kai pirmą kartą C. J. Langley, Jr. (1995) atliko tyrimą, skirtą
trečiosios šalies logistikos paslaugų sektoriui Šiaurės Amerikoje ištirti. Pirmieji C. J. Langley,
Jr., taip pat R. Lieb tyrimai buvo atliekami tik Šiaurės Amerikoje, todėl jų rezultatai Europos
rinkai sunkiai pritaikomi. Nuo 2002 metų C. J. Langley, Jr. į savo tyrimus įtraukė Vakarų
Europos įmones, nagrinėdamas 3PL paslaugų paplitimą Europoje, logistikos tiekėjų teikiamas ir
jų klientų užsakomas paslaugas bei trečiosios šalies logistikos verslo perspektyvas Europoje.
Kasmet tyrimuose nagrinėjama vis daugiau aspektų, kurie aptarti antrajame šio darbo skyriuje,
pateikiant ir naujausius 2009 metų tyrimo rezultatus. Kita vertus, nors Lietuva ir yra Europos
dalis, tačiau tiesiogiai Lietuvos trečiosios šalies logistikos verslo tyrimų atlikta yra nedaug,
galima paminėti Jakubausko, G., Vasiliausko, A. V. (2007) tiriamąjį straipsnį „Trečiosios šalies
logistikos koncepcijos principas ir privalumai logistikos grandinės valdymo požiūriu“, kuriame
aptariama logistikos paslaugų užsakymo iš trečiosios šalies koncepcija, galimos jos kryptys ir
šiek tiek paliečiami Europos 3PL tyrimų rezultatai. Išsamesnis trečiosios šalies logistikos verslo
atžvilgiu yra Jaržemskio, A. (2006) straipsnis „Determination and evaluation of the factors of
outsourcing logistics“, kuriame autorius nagrinėja logistikos paslaugų užsakymą iš trečiosios
šalies, išskirdamas pagrindines funkcijas – transportavimą ir sandėliavimą – kaip atspirties
taškus, kuomet galima teigti, kad yra naudojamasi logistikos paslaugų užsakymu iš trečiosios
šalies. Tokia nuostata remiamasi ir šiame tiriamajame darbe. A. Jaržemskis atlieka Lietuvos
įmonių tyrimą, išskirdamas, kurios turi savo sandėlius/nuomojasi ir turi savo transporto
parką/nuomojasi. Šiuo atveju tai siauresnis ir kitokios pakraipos tyrimas, negu atliekamas šiame
darbe, kadangi neišskiriamas kitos logistikos funkcijos, kuriomis naudojasi Lietuvos įmonės,
37
neaišku kiek jų turi savo logistikos departamentus, o kiek naudojasi tik išorinėmis paslaugomis
bei kokiose šakose 3PL paplitimas didžiausias. Taip pat neanalizuojama, koks iš esmės yra 3PL
paslaugų paplitimas tarp Lietuvos įmonių ir koks yra pačių trečiosios šalies logistikos paslaugų
tiekėjų požiūris į šią rinką. Šie klausimai sudaro atliekamo tyrimo pagrindą ir kelia praktinę šio
darbo problemą – nepakankamas trečiosios šalies logistikos plėtrą skatinančių ir ribojančių
veiksnių Lietuvos verslo kontekste nustatymas.
Tyrimo tikslas. Pagrindinis šio darbo tiriamosios dalies tikslas yra įvertinti trečiosios
šalies logistikos paslaugų verslo plėtrą ir ateities perspektyvas Lietuvoje. Šiuo tikslu siekiama
išnagrinėti trečiosios šalies logistikos paslaugų paplitimą tarp Lietuvos įmonių bei išanalizuoti
3PL paslaugų tiekėjų požiūrį į šią rinką, remiantis Europoje atliktų tyrimų metodika.
Tyrimo modelis. Remiantis išnagrinėta moksline literatūra ir iškėlus tyrimo tikslą,
suformuotas tyrimo eigos modelis, pateikiamas 13 paveiksle.
38
Praktinė problema:Nepakankamas trečiosios šalies logistikos plėtrą skatinančių ir ribojančių veiksnių Lietuvos verslo kontekste nustatymas
Problemos ištyrimo lygmuo:Europoje – aukštas, išsamūs kasmetiniai Langley tyrimai.Lietuvoje – žemas, siauri vienkartiniai tyrimai (Jaržemskis, A. (2006); Jakubauskas, G., Vasiliauskas, A.V. (2007))
Langley Europos 2002-2009 metų 3PL tyrimų analizės rezultatai ir išvados
Prielaidos 3PL rinkos tyrimui Lietuvoje
Teorinė problema:Trečiosios šalies logistikos kaip verslo procesų integratoriaus, užtikrinančio įmonių konkurencinį pranašumą, vaidmens įvertinimas
Objektas Nr.1:Lietuvos skirtingų 8 šakų įmonės
Objektas Nr.2:Lietuvos logistikos įmonės
Tyrimo metodas:Elektroninė apklausa internetu
Išvadų ir pasiūlymų pateikimas
Tyrimo tikslas:Įvertinti trečiosios šalies logistikos paslaugų verslo plėtrą ir ateities perspektyvas Lietuvoje.
Tyrimo imtis:1. 1927 Lietuvos įmonės 2. 140 Lietuvos logistikos įmonių
Duomenų surinkimas, apdorojimas ir analizavimas:2007 metų Microsoft Excel programos versija
Uždaviniai Nr.1:1. Išanalizuoti 3PL paslaugų paklausą2. Atskleisti 3PL paslaugų naudą įmonėms3. Įvertinti 3PL naudotojų pasitenkinimo paslaugomis lygį 4. Išnagrinėti problemas, su kurio susiduria 3PL paslaugų naudotojai5. Atskleisti IT poreikį įmonių logistikoje ir šios srities panaudojimo lygį
Uždaviniai Nr.2: 1. Išanalizuoti 3PL paslaugų pasiūlą;2. Atskleisti 3PL tiekėjų prioritetus, teikiant paslaugas 3. Atskleisti 3PL tiekėjų norą ir gebėjimą spręsti klientams iškylančias problemas4. Išnagrinėti 3PL tiekėjų IT paslaugų logistikoje galimybes ir pasiūlą5. Nustatyti 3PL tiekėjų verslo plėtros kryptis ir planus
Anketa Nr.1:Lietuvos skirtingų 8 šakų įmonėms
Anketa Nr.2:Lietuvos logistikos įmonėms
13 pav. Tyrimo modelis
39
Tyrimo objektas. Šiame darbe numatyta atlikti tyrimą dvejomis kryptimis: viena,
orientuota į trečiosios šalies logistikos paslaugų naudotojus (Lietuvos įmones); kita, orientuota į
trečiosios šalies logistikos paslaugų tiekėjus (Lietuvos logistikos įmones). Tiriamoji geografinė
apimtis yra Lietuvos teritorija, tyrime išskiriamos tokios verslo šakos: aukštosios technologijos ir
elektronika, maistas ir gėrimai, telekomunikacijos, sveikatos priežiūra, mažmeninė prekyba,
pramoninė gamyba, chemijos ir automobilių pramonė. Šios šakos pasirinktos remiantis C. J.
Langley, Jr. vykdytais Europos tyrimais, juos pritaikius Lietuvos verslo išsivystymo lygiui. Šiuo
atveju automobilių pramonė būtų tik prekyba automobiliais, kadangi Lietuvoje gaminamų
automobilių nėra. Kitos šakos Lietuvoje plėtojamos, todėl į jas ir numatoma orientuotis, turint
omenyje, kad gautus rezultatus norima lyginti su Europos 3PL tyrimais.
Taip pat, remiantis Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymu (1998
m. lapkričio 24 d. Nr. VIII-935), įmonės skirstomos į mikro, mažas, vidutines ir dideles įmones,
siekiant gauti kuo tikslesnius tyrimo rezultatus.
Tyrimo pobūdžio nustatymas. Antrojoje darbo dalyje išsamiai išnagrinėti C. J.
Langley, Jr. atlikti Europos 3PL tyrimai ir patiektos jų išvados, naudojamos šiam tyrimui kaip
atspirties taškas. Atliktą antrinių duomenų analizę galima pavadinti žvalgomuoju tyrimu,
kadangi „žvalgomasis tyrimas gali būti atliekamas nustatyti tolesnio tyrimo kryptis ir
svarbiausius rodiklius bei išsiaiškinti, koks tyrimas turėtų būti atliekamas“ (Pranulis V. P., 2007,
p. 35). Remiantis C. J. Langley, Jr. atliktais tyrimais, numatoma naudoti panašią metodologiją ir
rodiklius trečiosios šalies logistikos verslo rinkai tirti. Numatomas tyrimas yra aprašomojo tipo,
kadangi juo siekiama įvertinti esamą trečiosios šalies logistikos verslo rinkos situaciją, nustatyti
plėtros tendencijas ir jas nulemiančius veiksnius, neieškant pačios trečiosios šalies logistikos
kaip verslo krypties atsiradimo priežasčių Lietuvoje, o apsiribojant jau susiformavusia rinka.
Tyrimas atliekamas Lietuvos geografinėje teritorijoje.
Tyrimo metodas. Tyrimui atlikti pasirinktas kiekybinis tyrimo būdas – apklausa,
kadangi šis metodas leidžia surinkti pirminę informaciją (Pranulis V. P., 2007, p. 41). Pirmiausi
šis metodas pasirinktas dėl jo plataus taikymo tiriant reiškinius ir procesus. Taip pat apklausa
suteikia tyrimui objektyvumo, nes kiekvienam respondentui pateikiamas vienodas klausimynas,
kurį jis turi užpildyti nedalyvaujant tyrėjui, todėl neįmanoma daryti įtakos būsimiems
atsakymams. Antroji priežastis, dėl ko pasirinktas šis tyrimo būdas, yra tai, kad nagrinėtuose C.
J. Langley, Jr. 3PL tyrimuose tokio būdo naudojimas yra istoriškai pasitvirtinęs. Šiuose
tyrimuose siunčiamas elektroninis laiškas į įmones su prašymu prisijungti prie anketos nurodytu
internetiniu adresu, kur respondentai atsako į klausimus, o rezultatai automatiškai
užregistruojami duomenų bazėje. Taigi, atliekamame tyrime numatoma naudoti elektroninę
40
Finansiniai duomenys
Teikiamos paslaugos
Tyrimas
3PL naudotojaiNesinaudojantys 3PL paslaugomis
3PL paslaugų tiekėjai
Netiekiantys 3PL paslaugų
Teikiamos IT paslaugos
Priežastys Ateities planai
Pasitenkinimo lygis ir nauda
Problemos IT paslaugų poreikis ir užsakymas
Užsakomos paslaugos
Nepatenkinti poreikiai
Rezultatai IVRezultatai IIIRezultatai IIRezultatai I
Rezultatų sisteminimas ir analizė
IŠVADOS
I kryptis: Lietuvos skirtingų 8 šakų įmonės
II kryptis: Lietuvos logistikos paslaugų tiekėjai
Teikiamos IT paslaugos
Finansiniai duomenys
Ateities planai
apklausą, siunčiant laišką elektroniniu paštu su nuoroda į klausimyną. Elektroninis apklausos
būdas pasirinktas dėl jo operatyvumo ir mažų kaštų bei geografiškai nutolusių respondentų.
Tokiu būdu realiu laiku gaunami respondentų atsakymų duomenys, kuriuos toliau galima
sisteminti ir apdoroti, pasitelkiant duomenų apdorojimo programinę įrangą.
Sudaromi du skirtingi klausimynai, kadangi tyrimas turi dvi kryptis, kaip parodyta 14
paveiksle.
41
14 pav. Tyrimo kryptys
Pirmosios (I) krypties klausimynas pateikiamas Lietuvos skirtingų aštuonių šakų
įmonėms. Skirtingai nei C. J. Langley, Jr. tyrimuose, prašymas užpildyti klausimyną siunčiamas
ne tik už logistiką atsakingiems asmenims (logistikos vadybininkams, logistikos vadovams ir
pan.), kadangi Lietuvos įmonės savo internetiniuose tinklapiuose dažniausiai nenurodo
darbuotojų organizacinės struktūros, ar jų kontaktinių duomenų, todėl identifikuoti, ar
konkrečioje įmonėje iš viso yra logistikos skyrius ar už įmonės logistiką atsakingas asmuo
neįmanoma be tiesioginio kontakto su įmone. Dėl imties dydžio tiesioginis kontaktas su
kiekviena įmone yra neįmanomas, todėl nuoroda į internetinį klausimyną siunčiama į bendrąjį
įmonės kontaktinį elektroninį paštą.
Klausimynas skirstomas į tris pagrindinius blokus: 3PL paslaugų naudotojams skirti
klausimai; nesinaudojantiems 3PL paslaugomis skirti klausimai; bendra informacija apie įmones.
Šiuo būdu atskiriami 3PL naudotojai ir įmonės, nesinaudojančios šiomis paslaugomis, bei
gaunama informacija apie pačias įmones.
Antroji (II) tyrimo kryptis, pavaizduota 14 paveiksle, yra Lietuvos logistikos tiekėjų
apklausa. C. J. Langley, Jr. tyrimuose ši pozicija aprašoma pagal duomenis gautus
bendradarbiaujant su garsių pasaulinių logistikos įmonių atstovais. Šiame tyrime pasirinktas
kitoks būdas, kadangi galimybės tiesiogiai pasikalbėti su visomis Lietuvos logistikos įmonėmis
nėra, o atskirti kurios teikia, o kurios neteikia 3PL paslaugas, neapklausus jų, neįmanoma. Dėl
šių priežasčių Lietuvos logistikos įmonėms siunčiamas klausimynas, kurį sudaro trys
pagrindiniai blokai: klausimai, skirti 3PL tiekėjams; klausimai, skirti neteikiančioms 3PL
paslaugų, įmonėms; bendra informacija apie įmones. Tokiu būdu surinktus duomenis galima
susisteminti ir atlikti jų lyginamą analizę, remiantis C. J. Langley, Jr. tyrimais, nagrinėtais
antrajame skyriuje. Šiuo atveju elektorinis laiškas su prašymu dalyvauti tyrime taip pat
siunčiamas į Lietuvos įmonių, įvardijančių savo veiklą kaip logistinę, bendrąjį elektroninį paštą
su nuoroda į klausimyną internete ir glaustu tyrimo aprašymu.
Klausimynus sudaro uždari dichotominiai klausimai, į kuriuos atsakant prašoma
pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų, multichotominiai klausimai, į kuriuos atsakant prašoma
parinkti atsakymą daugiau negu iš dviejų variantų, atviri klausimai ir Likerto skalės (Pranulis V.
P., 2007, p. 297). Pirmieji anketos klausimai yra skirti supažindinti respondentus su tiriamuoju
dalyku ir paruošti juos sudėtingesniems klausimams, taigi pradžioje pateikiami bendresni
klausimai, tolygiai juos konkretizuojant, o pabaigoje pateikiami klasifikavimo ir finansiniai
42
klausimai apie įmonių veiklą. Pirmąją anketą sudaro 18 klausimų, antrąją – 14. Abiejų tyrimo
krypčių anketos pateikiamos atitinkamai 3 ir 4 prieduose.
Imties atranka. Imties atranką pasirinkta atlikti remiantis anksčiau kitų autorių
(Langley C. J. Jr., Jaržemskis, A.) atliktais trečiosios šalies logistikos tyrimais Europoje ir
Lietuvoje. Šių tyrimų imtys ir atsakomumo lygmuo pateikiamas 6 lentelėje. C. J. Langley, Jr.
tyrimuose atsakomumo lygmuo ženkliai didesnis negu A. Jaržemskio atliktame tyrime. Taip yra
todėl, kad C. J. Langley, Jr. Europos trečiosios šalies logistikos tyrimuose anketos buvo
siunčiamos įmonių atstovams, tiesiogiai atsakingiems už logistiką toje įmonėje, dėl ko jų
suinteresuotumas tyrimu natūraliai didesnis. Deja, nuo 2006 metų C. J. Langley, Jr. savo
tyrimuose nepateikia tyrimo imties, tik atsakiusiųjų respondentų skaičių iš viso pasaulio, dėl ko
neįmanoma nustatyti, kokia buvo Europos tyrimo imtis ir koks buvo respondentų iš Europos
atsakomumo lygis. Lietuvoje atliktame A. Jaržemskio tyrime anketos buvo siųstos į įvairias
Lietuvos įmones, tačiau ne konkretiems asmenims, dėl ko susidomėjimas šiuo tyrimu buvo
mažesnis. Konkreti respondentų atranka nei Europos, nei Lietuvos tyrimuose nenurodoma.
6 lentelė. Atliktų trečiosios šalies logistikos tyrimų imtys ir atsakomumo lygmuo*
Tyrimo autorius Langley C. J. Jr. Langley C. J. Jr. Langley C. J. Jr. Langley C. J. Jr. Jaržemskis,
A.
Metai 2002 2003 2004 2005 2006
Išsiųsta anketų 439 466 3698 1997 3035
Atsakomumas (%) 9 11 7 17 1.8
* Sudaryta autoriaus, remiantis Langley C. J. Jr., 2002-2005; Jaržemskis, A., 2006.
Remiantis jau atliktais tyrimais, ypač išsamiais C. J. Langley, Jr. Europos trečiosios
šalies tyrimais, numatoma pasirinkti panašią imtį, imant aritmetinį šių tyrimų imčių vidurkį, t.y.
numatoma išsiųsti 1927 anketas Lietuvos įmonėms. Jos bus atrenkamos atsitiktinės atrankos
būdu po lygiai kiekvienai norimai ištirti verslo šakai (t.y. po 241 anketą skirtingoms kiekvienos
iš 8 tiriamų šakų įmonėms) iš Lietuvos įmonių katalogo. Vidutinis C. J. Langley, Jr. tyrimų
atsakomumas buvo 11%, o A. Jaržemskio tyrimo tik 1.8%. Kadangi šie tyrimai nėra nei
tiesiogiai susiję, nei tiria tokius pačius klausimus, taip pat atliekami skirtingose geografinėse
ribose, naudojant skirtingą metodologiją, manau, kad šiame tyrime galima tikėtis artimesnio A.
Jaržemskio tyrimui atsakomumo lygio, turint omenyje Lietuvos įmonių uždarumą ir menką
bendradarbiavimo su mokslo atstovais.
43
Antro tipo anketos bus siunčiamos į Lietuvos logistikos įmones. Numatoma išsiųsti 140
anketų, įmones renkantis atsitiktinės atrankos būdu iš Lietuvos įmonių katalogo internete. Šis
skaičius nustatytas grynai matematiniu būdu. Remiantis Lietuvos statistikos departamento
duomenimis 2009 metų pabaigoje buvo registruota beveik 84000 veikiančių įmonių, iš kurių
beveik 6000 nurodančios, kad verčiasi transportavimo ir sandėliavimo veikla. Skaičiuojant pagal
pirmųjų anketų, siunčiamų Lietuvos įmonėms skaičių (1927), tai sudaro 2.3% nuo visų Lietuvos
įmonių, todėl atitinkamai suskaičiuota ir tiriamų logistikos įmonių imtis – 2.3% nuo visų tokio
pobūdžio įmonių (5967). Tai suapvalinus iki dešimčių sudaro 140 logistikos įmonių, kurioms ir
numatoma išsiųsti anketas.
Duomenų apdorojimas ir analizavimas. Surinkus duomenis iš atsakytų ir analizei
tinkamų anketų, būtina juos apdoroti, kadangi nesusisteminti atsakymai ir skaičiai neleidžia
daryti jokių išvadų ar numatyti tendencijų. Šiam tikslui įgyvendinti bus naudojamas 2007 metų
Microsoft Office programinio paketo Microsoft Excel programa. Pastaruoju įrankiu gauti
duomenys bus analizuojami įvairiais aspektais.
Papildomai numatoma atlikti lyginamąją C. J. Langley, Jr. tyrimų ir atliekamo tyrimo
analizę, atrandant panašumus ir skirtumus, siekiant įvertinti Lietuvos trečiosios šalies logistikos
paslaugų rinką Europos atžvilgiu.
3.2. Empirinio tyrimo rezultatų analizė
Remiantis 2009 metais parengta tyrimo metodologija, 2010 metų vasario mėnesį buvo
patikslinti ir sudaryti galutiniai klausimynai, kurie buvo patalpinti į apklausų vykdymo tinklapį
www.publika.lt, leidžiantį interaktyviai apklausti norimus respondentus. Kaip ir numatyta tyrimo
modelyje, sudaryti du skirtingi interaktyvūs klausimynai, kurie abu patalpinti internete, tačiau
apribota galimybė viešai į juos patekti, norint užtikrinti, kad tik atitinkantys tyrimo kriterijus
respondentai dalyvaus apklausoje. Atrinktoms įmonėms buvo siunčiami kvietimai dalyvauti
apklausoje, kurių pavyzdžiai pateikiami 3 ir 4 prieduose.
2010 metų kovo mėnesio pirmosiomis dienomis iš viso išsiųstos 1876 anketos 8
skirtingų šakų Lietuvos įmonėms ir 140 anketų Lietuvos logistikos įmonėms, kaip ir numatyta
tyrimo metodologijoje. Išsamūs duomenys pateikiami 7 lentelėje žemiau.
7 lentelė. Pirminių tyrimo rezultatų ataskaita
Verslo šaka Išsiųsta kvietimų dalyvauti tyrime
Nepasiekė adresato
Pasiekė adresatą
Užpildė klausimyną
Atsakomumas
1. Aukštosios technologijos ir elektronika
289 75 214 14 6.54 %
2. Maisto ir gėrimų pramonė 251 57 194 16 8.25 %
44
3. Telekomunikacijos 159 47 112 6 5.36 %
4. Sveikatos priežiūra 255 73 182 2 1.10 %
5. Mažmeninė prekyba 268 84 184 32 17.39 %
6. Pramoninė gamyba 236 44 192 14 7.29 %
7. Chemijos pramonė 91 22 69 12 17.39 %
8. Automobilių pramonė 327 64 263 4 1.52 %
Viso: 1876 466 1410 100 7.09 %
1. Logistika 140 63 77 6 7.79 %
Naudotasi viešu įmonių katalogu „Mūsų Lietuva 2009“, iš kur atrinktos tik įmonės,
turinčios elektroninį paštą. Planuota išsiųsti po vienodą skaičių anketų kiekvienai verslo šakai
(po 241 anketą), tačiau susidurta su problema, kad kai kuriose verslo šakose tiek įmonių, turinčių
elektroninį paštą, atrinkti buvo neįmanoma, todėl tai sumažino įmanomų apklausti įmonių
skaičių. Būtina paminėti, kad buvo atrenkami tik unikalūs įrašai įmonių duomenų bazėje,
kadangi nemažai įmonių turi po kelis ar net keliolika padalinių Lietuvos teritorijoje. Toks būdas
pasirinktas duomenų patikimumui užtikrinti, kadangi vienos įmonės padaliniai įprastai naudojasi
vienodais logistikos pajėgumais ir tomis pačiomis paslaugomis, o tai galėtų iškreipti tyrimo
rezultatus.
Mažiausiai anketų išsiųsta chemijos pramonės atstovams (tik 91 anketa), tačiau jie buvo
patys aktyviausi dalyvaujant apklausoje (atsakomumas net 17.39%). Daugiausiai anketų (net
327) išsiųsta automobilių pramonės atstovams, tačiau jie buvo vieni pasyviausių (atsakomumas
tik 1.52%). Taigi, atsakomumo lygis svyruoja skirtingose verslo šakose, žemiausias – sveikatos
priežiūros ir automobilių pramonės šakose (atitinkamai tik 1.10% ir 1.52%), aukščiausias –
mažmeninės prekybos ir chemijos pramonės šakose (vienodas santykinis dydis, lygus 17.39 %).
45
Aukštosios technologijos ir elektronika
Telekomunikacijos
Mažmeninė prekyba
Chemijos pramonė
Logistikos įmonės
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%
74%
77%
70%
71%
69%
81%
76%
80%
55%
7%
8%
5%
1%
17%
7%
17%
2%
8%
Užpildė klausimyną Pasiekė adresatą
15 pav. Anketų, pasiekusių adresatus, ir jų atsakomumo santykis skirtingose verslo šakose
(sudaryta autoriaus)
Taip pat buvo siųsta antroji anketa, skirta išskirtinai tik logistika užsiimančioms
įmonėms, kaip ir numatyta metodologinėje dalyje. Paradoksalu, kad būtent šioms įmonėms
skirtų laiškų, nepasiekusių adresato, grįžo daugiausiai. Galima daryti išvadą, kad esamas
ekonominis sunkmetis labai palietė šią šaką ir daug įmonių nebetęsia savo veiklos. Logistikos
įmonėms buvo išsiųsta 140 kvietimų dalyvauti tyrime, pasiektas beveik 8% atsakomumo lygis.
Vidutinis atsakomumo lygis šiek tiek didesnis negu 7%, kas iš principo viršijo
ankstesnių Lietuvoje su trečiosios šalies logistika susijusių tyrimų atsakomumo lygį, taip pat
viršijo pačių tyrėjų planuotą atsakomumo lygį (buvo tikimasi surinkti bent 5% tinkamai
užpildytų anketų). Šie duomenys patvirtina pasirinkto tyrimo tinkamumą ir atlikimo patikimumą.
Kaip jau minėta kvietimai dalyvauti tyrime buvo siunčiami į įmonių bendruosius
elektroninius paštus, viešai skelbiamus „Mūsų Lietuva 2009“ įmonių duomenų bazėje. Susidurta
su netikslių duomenų problema, kadangi net 25% visų išsiųstų kvietimų grįžo nepasiekę
adresatų, t.y. 466 laiškai. Adresatus pasiekė 75% visų siųstų kvietimų, t.y. 1410 laiškų.
Galima daryti išvadą, kad tos įmonės arba nebevykdo veiklos, arba jų duomenys
pasikeitę, arba jos jau bankrutavusios ir nebeegzistuoja. Dauguma grįžusių laiškų buvo su
paaiškinimu, kad toks adresų blokas jau nebeegzistuoja, dėl ko peršasi išvada, kad dauguma šių
įmonių jau bankrutavusios per praeitus metus. To iš anksto patikrinti buvo neįmanoma, kadangi
46
naudotasi 2009 metų įmonių duomenų baze, kuri specialistų buvo renkama anksčiau, o
šiandieninės ekonomikos sąlygomis vienos įmonės bankrutuoja, o kitos steigiasi itin greitai.
Norint gauti kuo tikslesnius duomenis apie apklausiamas įmones, joms anketos
pabaigoje užduoti klausimai apie turimų darbuotojų skaičių ir vidutinę metinę apyvartą.
Remiantis Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymu (1998 m. lapkričio 24 d.
Nr. VIII-935), šie kriterijai leidžia įmones suskirstyti į mikro, mažas, vidutines ir dideles.
Iki 10 11 – 50 51 – 250 251 ir daugiau0
10
20
30
40
50
60
30
46
18
6
Iki 7 mln. litų 8 – 24 mln. litų 25 – 138 mln. litų 139 mln. litų ir daugiau
0
10
20
30
40
50
60 58
24
14
4
16 pav. Tirtų Lietuvos įmonių darbuotojų skaičius ir metinė apyvarta, %
(sudaryta autoriaus)
Pagal gautus duomenimis matome, kad daugiausia respondentų atstovauja mikro
(turinčias iki 10 darbuotojų ir pasiekiančias iki 7 mln. Lt apyvartą) ir mažas įmones (turinčias
nuo 11 iki 50 darbuotojų ir pasiekiančias nuo 8 iki 24 mln. Lt apyvartos). Šios įmonės sudaro
apie 75% respondentų, vertinant pagal abu kriterijus. Remiantis šiais duomenimis galima daryti
išvadą, kad Lietuvoje vyraujančios įmonės tirtose 8 verslo šakose yra mikro ar mažos. Vidutinių
ir didelių įmonių yra beveik trigubai mažiau. Tai galima būtų sieti su neilga Lietuvos laisvos
ekonomikos istorija, kuri daro įtaką visam verslo gyvavimui. Verslo plėtra priklauso ne tik nuo
to, kaip jis veikia, bet ir nuo to, kur jis veikia, t.y. valstybės, kurioje verslas vystosi, įstatyminės
bazės, politinių jėgų noro ir galimybių pritaikyti ekonomiką laisvam ir integruotam verslo
vystymuisi. Plačiau valstybės įtakos klausimas nenagrinėjamas, kadangi tam reikėtų atlikti
atskirą tyrimą.
Remiantis gautais duomenimis apie įmones galima teigti, kad šis tyrimas geriausiai
reprezentuoja mikro ir mažų įmonių logistinius poreikius bei 3PL supratimo ir panaudojimo lygį.
Tolimesniuose skyreliuose išsamiai nagrinėjami gauti duomenys apie trečiosios šalies
logistikos kaip verslo vieneto supratimą, naudojimosi juo lygį Lietuvoje, užsakomąsias
logistikos paslaugas, informacinių technologijų svarbą šio verslo vystymui bei problemas, su
kuriomis susiduria Lietuvos įmonės, užsakydamos trečiosios šalies logistikos paslaugas. Taip pat
47
išskiriama 3PL sukuriama nauda Lietuvos verslui, o gauti rezultatai lyginami su antrajame
skyriuje nagrinėtų C. J. Langley, Jr. tyrimų rezultatais. Remiantis teorine medžiaga, surinktais
tyrimo duomenimis ir lyginamąja analize darbo pabaigoje patiekiamos išvados ir
rekomendacijos dėl trečiosios šalies logistikos verslo plėtros ir perspektyvų Lietuvoje.
3.2.1. Lietuvos įmonių logistiniai poreikiai
Prieš nagrinėjant įmones, kurios nurodė save kaip 3PL naudotojus, pirmiausia svarbu
nustatyti, kokios bendrai logistikos funkcijos įmonėms yra reikalingos ir kokias jos atlieka
pačios, o kokias užsako iš kitų įmonių. Tai yra svarbu, kadangi 3PL koncepcija, aprašyta
pirmajame skyriuje numato, kad įmonę laikyti 3PL naudotoja galima tik tuomet, kai ji užsako
bent transportavimo ir sandėliavimo paslaugas iš vienos logistikos įmonės, teikiančios
kompleksines logistikos paslaugas.
Iš 17 paveikslo matome, kad visos klausime nurodytos logistikos funkcijos yra
reikalingos Lietuvos įmonėms. Labai ryškiai išsiskiria tik transportavimas, kurio poreikį nurodė
net 94% visų įmonių-respondenčių. Galima numanyti, kad tai sietina su Lietuvos geografine
padėtimi ir verslo specifika. Mūsų rinkai esant itin mažai dauguma įmonių dalį ar net visą savo
produkciją eksportuoja svetur, dėl ko parduodamos produkcijos transportavimas yra gyvybiškai
svarbi sritis, be kurios jos negalėtų funkcionuoti.
Toliau pagal svarbumą įmonėms reikalingos logistikos funkcijos yra sandėliavimas ir
medžiagų ir atsargų valdymas (saugojimas, priežiūra ir pan.). Poreikį šioms funkcijoms
atitinkamai nurodė 51% ir 43% respondentų. Šios funkcijos artimai susijusios tarpusavyje ir su
transportavimu, kadangi prekėms pagaminti reikalingos žaliavos, kurias reikia saugoti ir
prižiūrėti, o pagamintą produkcija turi būti saugiai sandėliuojama, kol nebus pristatyta į
paskirstymo taškus ar eksportuota.
48
Transportavimas
Sandėliavimas
Medžiagų ir atsargų valdymas (saugojimas, priežiūra ir pan.)
Užsakymų priėmimas, apdorojimas ir vykdymas
Krovinių priežiūra ir apmokėjimo organizavimas
Informacijos srautų valdymas (informacinės technologijos)
Kitos
0% 20% 40% 60% 80% 100%
94%
51%
43%
40%
34%
30%
0%
17 pav. Logistikos funkcijos reikalingos Lietuvos įmonių veikloje
(sudaryta autoriaus)
Visos likusios logistikos funkcijos yra siejamos su procesų automatizavimu ir
optimizavimu, ypač informacijos srautų valdymas. Dėl šios priežasties gauti rezultatai yra labai
teigiami ir nurodo Lietuvos įmonių pastangas neatsilikti nuo naujausių tendencijų informacinių
technologijų srityje. Kaip matome iš 18 paveikslo šios funkcijos pagal įmonių poreikius išsidėstė
atitinkamai: 40% – užsakymų priėmimas, apdorojimas ir vykdymas, 34% – krovinių priežiūra ir
apmokėjimo organizavimas ir 30% – informacijos srautų valdymas (IT).
Gautieji duomenys veda prie išvados, kad pati svarbiausias logistikos funkcija Lietuvos
įmonėms yra transportavimas, todėl net 90% jų šią paslaugą užsako, o ne atlieka pačios.
Duomenys pateikiami 18 paveiksle.
Transportavimas apima labai daug funkcijų, tokių kaip: transporto srautų organizavimas
ir valdymas, automobilių parko išlaikymas ir priežiūra, darbuotojų (vairuotojų) apmokymas ir
išlaikymas ir kitos. Susidaro didelės pastovios išlaidos, kurios įmonėms gali būti nenaudingos
dėl nepastovių transportavimo srautų, o užsakant šią paslaugą galima to išvengti. Tiesiog visa su
transportavimu susijusi rizika ir kaštai perduodami kitai įmonei, o perkama tik paslauga, taip
supaprastinant savo veiklą ir pasiliekant tik kontrolės funkciją. Vis dėlto 34% įmonių nurodė
pačios atliekančios transportavimo funkcijas, todėl duomenys persidengia. Tai reiškia, kad dalis
įmonių šia funkciją paskirsto dvipusiai – dalį atlieka pačios, o dalį užsako iš kitų įmonių.
Neatlikus papildomo tyrimo sudėtinga tiksliai spręsti, kodėl taip daroma, tačiau tai gali būti
sietina su atliekamos veiklos geografine teritorija. Kuo didesnė veiklos geografinė apimtis, tuo
didesnių transportavimo pajėgumų įmonei reikia, todėl naudotis vien savo turimais pajėgumais
tampa per brangu ir nenaudinga. Remiantis teorine medžiaga ir nagrinėtais Europos 3PL
49
tyrimais galima teigti, kad įprastai būtent šioje vietoje įmonės ir pereina prie užsakomųjų
logistikos paslaugų.
Transportavimas
Sandėliavimas
Medžiagų ir atsargų valdymas (saugojimas, priežiūra ir pan.)
Užsakymų priėmimas, apdorojimas ir vykdymas
Krovinių priežiūra ir apmokėjimo organizavimas
Informacijos srautų valdymas (informacinės technologijos)
Jokių
Kitas
0% 20% 40% 60% 80% 100% 120% 140%
34%
72%
68%
70%
62%
44%
10%
90%
20%
10%
10%
8%
8%
4%
4%
Atlieka pati Užsako
18 pav. Įmonių pačių atliekamų ir užsakomų logistikos funkcijų santykis, %
(sudaryta autoriaus)
Visiškai priešingą tendenciją galima įžvelgti nagrinėdami įmonių sandėliavimo
poreikius. Kaip minėta anksčiau 51% nagrinėjamų įmonių nurodė poreikį šiai logistikos
funkcijai, tačiau iš 18 paveikslo matome, kad tokią paslaugą užsako tik 20% įmonių, o net 72%
turi savo sandėlius. Tai vėl gi gali būti sietina su geografine įmonių veiklos apimtimi, kadangi
turėti sandėlį Lietuvoje gali daugelis įmonių, bet, esant poreikiui paskirstyti savo produkciją po
sandėlius plačioje geografinėje teritorijoje, tai tampa brangu ir sudėtinga. Šioje vietoje taip pat
gali pasitarnauti 3PL koncepcija, teigianti, kad esant tokiems poreikiams, geriausias sprendimas
yra perduoti šią funkciją kitai įmonei, turinčiai didelius logistinius pajėgumus visoje reikalingoje
geografinėje teritorijoje.
Kitas logistikos funkcijas (medžiagų ir atsargų valdymas; užsakymų priėmimas,
apdorojimas ir vykdymas; krovinių priežiūra ir apmokėjimo organizavimas; informacijos srautų
valdymas (informacinės technologijos)), kurioms poreikis buvo nurodytas vidutiniškai 35%
įmonių, jos dažniausiai atlieka pačios, o užsako vidutiniškai tik apie 9% respondentų. Net 68%
įmonių pačios valdo savo medžiagų ir atsargų srautus, dėl ko peršasi išvada, kad jos tiesiog
nenori niekam perduoti valdyti savo tiekimo organizavimo, kad jis nenutrūktų. 70% įmonių
pačios priima užsakymus, juos apdoroja ir vykdo, o 62% prižiūri krovinius ir organizuoja
50
apmokėjimus. Turint omenyje, kad dauguma respondentų buvo mikro ir mažų įmonių atstovai,
tai atrodo logiška, kadangi mažose įmonėse įprastai susiformuoja vieno žmogaus valdymo
principas, kuomet vadovas (dažniausiai ir savininkas) stengiasi viską kontroliuoti, o įmonės
užsakymai yra potencialus pelnas, todėl jų kontrolė tampa prioritetine sritimi.
10% respondentų nurodė, kad neatlieka jokių logistikos funkcijų, o tai reiškia, kad arba
jiems jų tiesiog nereikia, arba jie visas logistikos paslaugas užsako. Dar 4% respondentų nurodė,
kad jie neužsako jokių logistikos paslaugų, o tai vėl gi reiškia, kad arba jiems jų nereikia, arba
viską atlieka patys. Vien iš šio atsakymo neįmanoma tiksliai nustatyti priežasties, todėl plačiau
to nenagrinėsiu. Dar 4% įmonių nurodė, kad užsako kitas logistikos paslaugas negu buvo
pateikta pasirinkime, tačiau specialiai tam skirtame laukelyje nenurodė, kokias konkrečiai, todėl
tai reikšmės tyrimo rezultatams neturi.
3.2.2. Veiksniai, lemiantys trečiosios šalies logistikos tiekėjo
pasirinkimą
Visos apklaustos Lietuvos įmonės, kurios naudojasi 3PL paslaugomis, klausimo apie
savo 3PL tiekėjo pasirinkimą nulemiančius veiksnius atsakymuose daugumą pateiktų atsakymo
variantų žymėjo kaip labai svarbius, svarbius ar vidutiniškai svarbius. Atitinkamas klausimas
apie svarbiausius veiksnius, teikiant 3PL paslaugas buvo užduotas ir logistikos įmonėms, kurios
taip pat visus veiksnius įvardijo kaip labai svarbius, svarbius ar bent vidutiniškai svarbius.
Visi 100% respondentų teigia, kad renkantis savo 3PL tiekėją, jie vadovavosi paslaugų
kokybe ir kaina. Šie veiksniai svarbiausi ir tiekėjams, nes absoliučiai visos logistikos įmonės,
teikiančios 3PL paslaugas, žymėjo paslaugų kainą ir kokybę kaip labai svarbius veiksnius,
teikiant paslaugas klientams. Daugiausiai, t.y. 33% respondentų nekreipė dėmesio į tai, ar
pažįsta įmonės direktorių, 28% - nesidomėjo teikiamomis papildomomis paslaugomis, 22%
respondentų nerūpėjo paslaugų įvairovė, 11% - geri atsiliepimai apie įmonę, o tik 6% įmonių
buvo nesvarbi 3PL tiekėjų išvystyta infrastruktūra.
Analizuojant 3PL tiekėjų požiūrį į teikiamas paslaugas, nustatyta aiški tendencija, kad
jiems svarbiausi veiksniai yra paslaugų kaina, kokybė ir ilgalaikis bendradarbiavimas su savo
klientais. Tokius atsakymus kaip labai svarbius žymėjo visi respondentai. Svarbiais veiksniais jie
įvardijo paslaugų įvairovę, paslaugų prieinamumą klientams, nuolatinį paslaugų tobulinimą ir
esamo paslaugų lygio išlaikymą. Didžiausias įmanomas pelnas 3PL tiekėjams liko paskutinėje
vietoje ir šis veiksnys vienintelis buvo pažymėtas kaip vidutiniškai svarbus. Iš šių atsakymų
galima daryti išvadą, kad Lietuvos 3PL paslaugų tiekėjai pirmiausia vertina ilgalaikį
bendradarbiavimą su savo klientais ir jiems teikiamų paslaugų kokybę už prieinamą kainą, o
51
sukūrus tvirtus ryšius su savo klientais galima tikėtis ir atitinkamo pelningumo. Bet kurios
komercinės įmonės pagrindinis tikslas yra pelno siekimas, tačiau tendencija, kad pelną norima
uždirbti pirmiausia stengiantis dėl klientų patenkinimo ir paslaugų kokybės yra labai brandi ir
toliaregiška, vertinant iš ateities perspektyvos.
Be to, visi Lietuvos įmonių atstovai buvo paprašyti įvertinti kiekvieno pateikto 3PL
tiekėjo pasirinkimo kriterijaus svarbą skalėje nuo „visiškai nesvarbu“ iki „labai svarbu“. Šiems
atsakymams suteiktos sąlyginės procentinės išraiškos: visiškai nesvarbu – 0%; nesvarbu – 25%;
vidutiniškai svarbu – 50%; svarbu – 75%; labai svarbu – 100%. Naudojantis šiomis sąlyginėmis
vertėmis sudarytas 19 paveikslas, vaizduojantis minėtųjų pasirinkimo kriterijų svarbą Lietuvos
įmonėms.
Paslaugų kokybė
Paslaugų kaina
Geri atsiliepimai apie įmonę
Gerai išvystyta įmonės infrastruktūra
Paslaugų įvairovė
Teikiamos papildomos paslaugos
Įmonės direktorius yra mano draugas
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
92%
78%
58%
56%
42%
42%
31%
19 pav. 3PL tiekėjų pasirinkimo kriterijai pagal svarbą
(sudaryta autoriaus)
19 paveiksle labai aiškiai galima matyti kaip tam tikri įmonės rodikliai nulemia
potencialių klientų pasirinkimą. Taigi, įmonėms renkantis būsimus 3PL paslaugų tiekėjus
svarbiausias kriterijus yra kokybė (sąlyginė svarba 92%), nors dažniausiai šiuo metu yra
galvojama, kad svarbiausia yra gera kaina. Nustatyta, kad trečiosios logistikos versle ši taisyklė
nėra tokia griežta. Pirmiausia teikiamos paslaugos turi būti kokybiškos, o tik tuomet rankamasi
pagal kainą (sąlyginė svarba 78%). Kadangi skirtumas tarp šių kriterijų svarbos nėra didelis, o
jie yra labai glaudžiai susiję, todėl galima daryti išvadą, kad potencialūs 3PL paslaugų pirkėjai
pirmiausia vertina kokybės/kainos santykį, kur kokybė yra labai svarbi, o kaina – svarbi.
Renkantis bet kokį produktą, o ypač paslaugą, klientas visada linkęs pasidomėti
atsiliepimais apie pačią paslaugą ir ją teikiančią įmonę. Paslauga gali būti labai patraukli, tačiau
nepalanki rinkos nuomonė apie paslaugos pardavėją gali atbaidyti potencialius klientus. Šio
52
kriterijaus sąlyginė svarba yra 58%, todėl galima teigti, kad jis yra šiek tiek labiau nei
vidutiniškai svarbus.
Labai panaši svarba suteikiama 3PL paslaugų tiekėjo infrastuktūros išvystymo lygiui.
Šis kriterijus yra truputį daugiau nei vidutiniškai svarbus (sąlyginė svarba 56%). Gerai išvystyta
įmonės infrastruktūra yra vienas iš trečiosios šalies logistikos koncepcijos išskirtinių bruožų,
kadangi renkantis integruotų paslaugų paketą svarbu, kad jis vienodai gerai galėtų būti
vykdomas visoje reikiamoje geografinėje teritorijoje (ar valstybėje, ar žemyne, ar globaliu
mastu). Nuo šių galimybių priklauso 3PL paslaugų tiekėjo pasirinkimas, todėl vidutinė
kriterijaus svarba gali būti vertinama kaip žema. Toks įmonių pasirinkimas sietinas su jų dydžiu,
kadangi mikro ir mažos įmonės natūraliai apsiriboja mažesnėmis geografinėmis verslo vykdymo
teritorijomis, dėl ko joms mažiau svarbi gerai išvystyta 3PL paslaugų tiekėjo infrastruktūra.
Paslaugų įvairovė ir papildomos paslaugos turi dar mažiau svarbos renkantis 3PL
tiekėją (sąlyginė svarba po 42%). Toks pasiskirstymas yra logiškas, kadangi įmonės pirmiausia
renkasi pagal savo tiesioginius poreikius ir tik juos patenkinusios kreipia dėmesį į galimas
papildomas paslaugas ar visų paslaugų įvairovę. Kriterijus yra mažiau negu vidutiniškai svarbus,
todėl galima daryti išvadą, kad juo vadovaujamasi tik kaip papildoma paskata rinktis vieną ar
kitą 3PL paslaugų tiekėją.
Mažiausiai svarbus kriterijus yra pažintis su potencialaus 3PL paslaugų tiekėjo
direktoriumi (sąlyginė svarba tik 32%). Toks kriterijus tyrimui pasirinktas ne atsitiktinai, o
kryptingai, norint išsiaiškinti, kiek svarbūs šiame versle yra asmeniniai ryšiai, kadangi Lietuvoje
nuolatos galima išgirsti, kad verslas vykdomas tarp draugų ir pažystamų. Tokia prielaida
nepasitvirtino, kad respondentams tai yra beveik nesvarbu, renkantis 3PL paslaugų tiekėją.
3.2.3. Trečiosios šalies logistikos paslaugų naudotojai
Sužinojus, kokie yra įmonių logistikos poreikiai, kokias logistikos funkcijas jos atlieka
pačios, o kokias perka, respondentai turėjo nurodyti, ar pasirinktas logistikos paslaugas užsako iš
skirtingų specializuotų įmonių ar užsako visą kompleksinį paslaugų rinkinį iš vienos įmonės, kas
buvo nurodoma kaip trečiosios šalies logistika. Papildomai buvo pateikti abiejų pasirinkimų
paaiškinimai, kad respondentams būtų lengviau teisingai pasirinkti. Žemiau pateiktame 20
paveiksle nurodomi apibendrinti įmonių pasirinkimo rezultatai.
Šiuo klausimu gauti respondentų atsakymų rezultatai lyginami su kitos tyrimo krypties
klausimyno, skirto Lietuvos logistikos įmonėms, respondentų atsakymų rezultatais. Tokiu būdu
galima nustatyti, kokia specializuotų ir trečiosios šalies logistikos paslaugų pasiūla bei paklausa
egzistuoja Lietuvoje.
53
Iš 20 paveikslo galime matyti, kad dauguma įmonių renkasi specializuotas paslaugas iš
skirtingų įmonių, nes šį atsakymo variantą pasirinko net 81% respondentų. Kadangi siūlančių
tokias paslaugas logistikos įmonių yra tik 67%, todėl pasiūla nepatenkina paklausos.
Kompleksinį logistikos paslaugų rinkinį iš vienos įmonės (trečiosios šalies logistika) užsako tik
19% tirtų Lietuvos įmonių. Šiuo atveju paklausa yra 14% mažesnė negu pasiūla, taigi ji viršija
paklausą, dėl ko nėra pilnai išnaudojamos 3PL paslaugų tiekėjų potencialas. Kadangi Europoje
gerokai daugiau įmonių (2009 metų duomenimis 84%) užsako 3PL paslaugas, galima daryti
išvadą, kad šis verslas Lietuvoje tik plėtojasi ir paklausa tokioms paslaugoms turėtų tik augti.
Vertinant tai, kad dabartiniu metu 3PL paslaugų pasiūla viršija paklausą, galima teigti, kad 3PL
paslaugų tiekėjai yra pasiruošę patenkinti augantį jų paslaugų poreikį.
Pasiūla Paklausa0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
67%
81%
33%
19%
Kompleksinės logistikos paslaugos (trečiosios šalies lo-gistika)
Specializuotos paslaugos (per-vežimai, muitinės tarpininkav-imas ar kt.)
20 pav. Specializuotų ir trečiosios šalies logistikos paslaugų pasiūla ir paklausa Lietuvoje
(sudaryta autoriaus)
Trečiosios šalies logistikos paslaugų pasirinkimo lygis, nustatytas pagal minėtąjį
klausimą, koreliuoja ir su prieš tai aptartomis įmonių užsakomomis logistikos paslaugomis. Šie
klausimai papildo vienas kitą, norint užsitikrinti kuo tikslesnius atsakymus. Teorinėje dalyje
nustatytas minimalus kriterijus, kuomet galima teigti, kad įmonė naudojasi 3PL paslaugomis –
turi būti užsakomos bent transportavimo ir sandėliavimo paslaugos. Nagrinėjant 18 ir 20
paveikslus matome koreliaciją, kadangi pirmajame 90% įmonių nurodė, kad užsako
transportavimo paslaugas ir 20% užsakančios sandėliavimo paslaugas. Visi 20% respondentų,
pasirinkusių sandėliavimo paslaugų užsakymo variantą, prieš tai buvo pažymėję ir
54
transportavimo paslaugų užsakymą, todėl galima drąsiai daryti išvadą, kad Lietuvoje tirtose
aštuoniose verslo šakose trečiosios šalies logistikos paplitimas yra 19-20%. Šis rezultatas yra 4
kartus mažesnis negu Europoje atliktų tyrimų metu gautas rezultatas, kuomet 2009 net 84%
apklaustų įmonių nurodė naudojančios trečiosios šalies logistikos paslaugas. Pirmiausia, reikėtų
turėti omenyje atlikto Lietuvos tyrimo ribotumą, kadangi kvietimai dalyvauti tyrime buvo
siunčiami į bendruosius įmonių elektroninius paštus, o ne tiesiogiai logistikos vadovams ar
vadybininkams, kaip buvo daroma C. J. Langley Jr. tyrimuose. Tai natūraliai apriboja Lietuvos
respondentų galimybę tiksliai pasirinkti atsakymus, net klausimuose pateikus reikiamus sąvokų
paaiškinimus. Šioje vietoje lieka galimybė tolesniems Lietuvos įmonių tyrinėjimams. Be abejo,
svarbus faktorius taip pat yra ir Lietuvos verslo jaunumas ir menkas patyrimas, dėl kurio įmonės
dar neturi suformuotų gilių tradicijų ir nuolatinio darbo organizavimo metodų. Jos nėra tokios
protingos kaštų atžvilgiu (angl. „cost-conscious) kaip ilgametę patirtį tarptautinėje rinkoje
turinčios didžiųjų Europos valstybių įmonės. Taip pat tyrime nustatyta, kad dauguma
respondentų atstovauja mikro ir mažas įmones, kuriose įprastai strateginiu planavimu užsiima
vadovas-savininkas, o tam tikrų funkcijų perdavimas kitoms įmonėms jiems gali atrodyti kaip
kontrolės praradimas. Šis faktorius yra vienas iš skirtumų tarp Lietuvos ir Europos 3PL tyrimų,
nes pastaruosiuose dauguma respondentų buvo didžiųjų įmonių atstovai.
Lietuvoje 3PL paslaugos populiariausios yra tarp maisto ir gėrimų pramonės įmonių.
Net 33% jų renkasi galimybę užsisakyti kompleksines 3PL paslaugas iš vieno tiekėjo, o tik 13%
užsako atskiras pavienes logistikos paslaugas iš skirtingų įmonių. Maisto ir gėrimų pramonė
priklauso greito vartojimo prekių kategorijai, kurių gamybos, pardavimo ir vartojimo ciklas yra
labai trumpas, dėl ko šių produktų logistika gali turėti kritinę reikšmę įmonių pelningumui.
Greito vartojimo produktų saugojimo sąlygos taip pat yra griežtai reglamentuotos dėl jų dažnai
neilgo galiojimo termino. Galima teigti, kad šios priežastys daro didžiausią įtaką 3PL paslaugų
pasirinkimui, kadangi taip įmonės užsitikrina nuolatinius savalaikius logistinius sprendimus,
pačios atsiribodamos nuo šios veiklos vykdymo, pasilikdamos tik kontrolės funkciją.
Po 22% įmonių iš aukštųjų technologijų ir elektronikos bei chemijos pramonės renkasi
3PL paslaugas, o dar po 13% užsako tik pavienes logistikos paslaugas. Abi šios šakos yra
technologiškai pažengusios ir sudėtingos, dėl ko savo pajėgumus koncentruoja atliekamame
darbe, šalutines veiklas (šiuo atveju logistiką) perduodamos atlikti kitoms įmonėms
koncentruotai, o ne tik perkant pavienes paslaugas.
Pramoninė gamyba ir automobilių pramonė trečiosios šalies logistikos naudojimo
atžvilgiu mažiau pažengusios, iš jų šias paslaugas renkasi tik po 11% įmonių. Truputį daugiau
pramoninės gamybos atstovų užsako pavienes logistikos paslaugas, tokių buvo 13%. Tai reiškia,
55
kad jie patys sprendžia logistikos klausimus ir užsako tam tikrą paslaugą tada, kai jos prireikia,
pasirinkdamos iš daugelio tiekėjų vieną. Panašiai elgiasi tik 5% automobilininkų, užsakančių
pavienes logistikos paslaugas. Jie vis dėlto dvigubai dažniau renkasi kompleksines logistikos
paslaugas iš trečiosios šalies.
Aukštosios technologijos ir elektronika
Maisto ir gėrimų pramonė
Telekomunikacijos
Sveikatos priežiūra
Mažmeninė prekyba
Pramoninė gamyba
Chemijos pramonė
Automobilių pramonė
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50%
22%
33%
11%
22%
11%
13%
13%
5%
3%
36%
13%
13%
5%
Užsako 3PL paslaugas Užsako pavienes logistikos paslaugas
22 pav. Logistikos paslaugų užsakymo būdas tirtose Lietuvos verslo šakose
(sudaryta autoriaus)
Telekomunikacijos, sveikatos priežiūros ir mažmeninės prekybos atstovai visiškai
nesirenka kompleksinių logistikos paslaugų, o užsako pavienes paslaugas iš skirtingų tiekėjų.
Plačiau nenagrinėjant, sudėtinga nustatyti to priežastį. Galima tik spėti, kad tai susiję su veiklos
specifika ir menkais logistikos poreikiais, kadangi telekomunikacijos susijusios labiau su
technologine veikla, kuri nereikalauja sudėtingų logistinių sprendimų, sveikatos priežiūros sfera
taip pat yra labai specifinė ir dažniausiai logistikos funkcijas jie atlieka patys. Mažmeninė
prekyba reikalauja daugiau logistikos pajėgumų, todėl jų pasirinkimas užsakinėti atskiras
logistikos funkcijas nėra aiškus, o norint tai išaiškinti reikėtų atlikti papildomus tyrimus.
3.2.4. Trečiosios šalies logistikos paslaugų pasiūla ir paklausa
Nustačius, kurių verslo šakų įmonės labiausiai naudojasi 3PL paslaugomis, toliau
tyrimu siekta išsiaiškinti, kokiomis paslaugomis jos naudojasi ir kaip dažnai. Įmonių,
pažymėjusių, kad naudojasi 3PL paslaugomis, buvo prašoma pažymėti kokiomis paslaugomis
56
naudojasi ir kaip dažnai, siekiant įvertinti atskirų paslaugų populiarumą ir paplitimą tarp
Lietuvos įmonių.
Šiam tikslui įgyvendinti naudota speciali metodika – įmonės anketoje turėjo pažymėti,
kokias iš pateiktų 3PL paslaugų naudoja ir skalėje pažymėti kaip dažnai jas užsako. Buvo
pateikti atsakymo variantai (niekada, labai retai, retai, kartais, dažnai, labai dažnai, nuolatos),
kurie įvertinti procentais ir susumavus visus rezultatus išvesti sąlyginiai paslaugų populiarumo
vidurkiai. Kiekvienam pasirinkimui suteikta atitinkama santykinė svertinė reikšmė procentais
pagal paslaugos naudojimo intensyvumą: niekada – 0%; labai retai – 12.5%; retai – 25%; kartais
– 50%; dažnai – 62.5%; labai dažnai – 75%; nuolatos – 100%.
Naudojant šias santykines vertes buvo sudarytas 22 paveikslas, vaizduojantis 3PL
paslaugų populiarumą tarp Lietuvos įmonių, kuris pateiktas žemiau. Palyginimui pateikti ir
antrajame skyriuje nagrinėtų Europos 3PL tyrimų 2009 metų duomenys. Visiškai tiesiogiai jų
lyginti negalima dėl skirtingos kilmės, kadangi Europos tyrimuose nurodoma tik, kiek
respondentų renkasi tam tikrą paslaugą, o atliekamame tyrime dėmesys kreipiamas ne tik į 3PL
paslaugų naudotojų skaičių, bet ir į šių paslaugų naudojimo intensyvumą.
57
Vietinis transportavimas
Tarptautiniai pervežimai
Sandėliavimas
Muitinės tarpininkavimas
Ekspedijavimas
Grįžtamoji logistika (prekės su defektais, remontas, grąžinimas)
Perkrovimas terminaluose (angl. cross-docking)
Produkto ženklinimas, pakavimas ir surinkimas
Transportavimo planavimas ir vykdymas
Informacinių technologijų (IT) paslaugos
Važtaraščių tikrinimas ir apmokėjimo organizavimas
Konsultavimo paslaugos
Užsakymų priėmimas, apdorojimas ir vykdymas
Kitos
0% 20% 40% 60% 80% 100%67%
86%
42%
49%
29%
21%
25%
29%
39%
11%
22%
10%
29%
0%
92%
91%
72%
61%
57%
43%
42%
42%
33%
34%
24%
19%
8%
2009 Langley Europos 3PL tyrimo rezultatai 2010 Lietuvos 3PL tyrimo rezultatai
22 pav. Trečiosios šalies logistikos paslaugų populiarumo tarp Lietuvos ir Europos įmonių
palyginimas, %
(sudaryta autoriaus, remiantis atlikto tyrimo rezultatais ir C. John Langley, Jr., 2009)
Populiariausia paslauga tarp Lietuvos įmonių yra tarptautiniai pervežimai (sąlyginis
populiarumas 86%, reiškiantis, kad šią paslaugą įmonės užsako labai dažnai). Visai nedaug jai
nusileidžia vietinio transportavimo paslaugos, kurių sąlyginis populiarumas siekia 67%
(užsakoma dažnai arba labai dažnai). Šios abi paslaugos gali būti apibendrinamos kaip
transportavimo paslaugos, kurios yra viena iš būtinų 3PL naudotojus apibūdinančių sąlygų.
Bendrai jų sąlyginis populiarumas yra 76.5% (užsakoma labai dažnai), ženkliai didesnis už bet
kurios kitos paslaugos populiarumą. Atitinkamos paslaugos populiariausios ir Europos įmonių
tarpe, kadangi didžiausias jų skaičius naudojasi transportavimo paslaugomis (vidutiniškai 91.5%
įmonių). Toks tyrimo rezultatas yra kryptingas, kadangi transportavimo poreikį išreiškė
daugiausiai Lietuvos įmonių (90% respondentų), be to, būtent šią logistikos funkciją ir užsako
58
daugiausia respondentų (taip pat 90% visų apklaustųjų). Tokie rezultatai veda prie išvados, kad
transportavimo paslaugos yra pagrindinės logistikos funkcijos ir Lietuvos, ir Europos įmonėms.
Toliau pagal populiarumą rikiuojasi muitinės tarpininkavimo paslaugos, kurių sąlyginis
populiarumas siekia 49%, o tai reiškia, kad respondentai muitinės tarpininkavimo paslaugas
užsako kartais. Turint omenyje Lietuvos geografinę padėtį ir istorinį kontekstą, nulėmusius, kad
nemažai Lietuvos verslininkų vysto verslą su partneriais Rytų Europoje ir Azijoje, atitinkamas
muitinės paslaugų populiarumas yra logiškai pagrįstas.
Taip pat šiek tiek labiau iš kitų paslaugų išsiskiria ir sandėliavimo paslaugos, kurios
užsakomos truputį rečiau negu kartais (sąlyginis populiarumas 42%). Šis rezultatas koreliuoja ir
su įmonių sandėliavimo poreikiais, kuriuos išreiškė 51% respondentų. Sandėliavimo paslaugas
net 72% įmonių linkusios atlikti pačios, todėl galima daryti išvadą, kad įmonių sandėliavimo
poreikiai nėra dideli, todėl ir atitinkamos paslaugos populiarumas yra mažesnis negu Europoje.
Transportavimo planavimo ir vykdymo paslauga yra tiesiogiai susijusi su pačiu
transportavimu, tačiau jos populiarumas yra gerokai mažesnis, kadangi šią paslaugą įmonės
renkasi tik retai ar kartais (sąlyginis populiarumas 39%). Galima numanyti, kad įmonės tiesiog
užsako visapusiškas transportavimo paslaugas, į kurias įeina ir planavimas, ir vykdymas, todėl
atskirai ši paslauga tampa nebereikalinga. Vis dėlto dalis įmonių ją renkasi, labiausiai tikėtina,
siekdamos optimizuoti savo turimo transporto našumą. Europoje ši paslauga taip pat nėra labai
populiari, ją užsako tik 33% respondentų.
Likusios paslaugos pagal populiarumą tarp Lietuvos įmonių pasiskirsčiusios gana
tolygiai. 29% sąlyginį populiarumą pasiekė ekspedijavimo, produkto ženklinimo, pakavimo ir
surinkimo bei užsakymų priėmimo, apdorojimo ir vykdymo paslaugos. Tai reiškia, kad šios
paslaugos Lietuvos įmonių užsakomos retai. Ekspedijavimas vėl gi artimai susijęs su
transportavimu ir jo planavimu bei vykdymu. Kadangi dažniau respondentai renkasi minėtąsias
paslaugas, todėl ekspedijavimas mažiau populiarus. Ekspedijavimo paslaugos savo kilme yra
tarpininkavimo paslaugos, o įmonės, pasirinkusios 3PL paslaugas, renkasi logistinių paslaugų
kompleksą, todėl ši paslauga yra tik viena iš daugelio reikalingų pagrindinei transportavimo
funkcijai atlikti. Europoje šią paslaugą renkasi net 57% respondentų, todėl akivaizdu, kad
Lietuvos 3PL tiekėjams dar yra kur tobulėti norint pasiekti bent panašų lygį.
Iš minėtųjų paslaugų labiausiai išsiskiria užsakymų priėmimas, apdorojimas ir
vykdymas, kurio sąlyginis populiarumas yra 29% (užsakoma retai). Europoje tik 8% respondentų
renkasi šią paslaugą, todėl Lietuvoje ji yra populiaresnė.
Likusios 3PL paslaugos, tokios kaip konsultavimas, grįžtamoji logistika, važtaraščių
tikrinimas ir apmokėjimo organizavimas bei perkrovimas terminaluose Lietuvoje užsakomos
59
labai retai. Jų sąlyginis populiarumas svyruoja nuo 10 iki 25 procentų. Galime daryti išvadą, kad
šios paslaugos menkai išpopuliarintos ir ištobulintos 3PL tiekėjų, todėl jas įmonės renkasi itin
retai arba beveik niekada.
Svarbu atkreipti papildomą dėmesį į tai, kad informacinių technologijų (IT) paslaugų
sąlyginis populiarumas vos tesiekia 11%, o tai yra net retesnis užsakymo lygis negu labai retai.
Daugumą su logistika susijusių IT paslaugų įmonės teigia atliekančios pačios, tik 8% paslaugų
jos užsako iš kitų įmonių, nors poreikį tokioms paslaugoms išreiškė 30% įmonių. Toks
pasirinkimas yra tikrai nepakankamas, turint omenyje dabartines IT galimybes. Informacinių
technologijų sprendimai, įgyvendinti integruojant skirtingus verslus į bendrą grandinę gali būti
kelias naujoms galimybėms ir plėtrai, todėl ši sritis turėtų būti tobulinama iš 3PL tiekėjų pusės,
kad pritrauktų daugiau klientų, kurie šiuo metu IT sprendimus diegia patys. Europoje IT
išnaudojimo lygis didesnis, tačiau taip pat nėra aukštas, vertinant pagal kitų paslaugų užsakymo
apimtis, todėl galima daryti išvadą, kad ši sritis ateities perspektyvoje gali tapti viena iš
svarbiausių 3PL versle. Juk informacinės technologijos gali apjungti visas atliekamas funkcijas į
vieną sistemą, kas būtų naudinga ir 3PL naudotojams, ir šių paslaugų tiekėjams.
Apibendrinant galima matyti aiškią koreliaciją tarp Lietuvos įmonių logistinių poreikių,
pačių atliekamų logistikos funkcijų ir užsakomų iš trečiosios šalies. Pagrindiniai poreikiai yra
transportavimas ir sandėliavimas, kurių daugiausiai yra perduodama atlikti trečiajai šaliai.
Pasirinkus 3PL tiekėjus šios paslaugos išlieka tarp populiariausių, tik sandėliavimas užleidžia
vietą muitinės formalumų tvarkymui, kurie Lietuvos įmonėms yra labai aktualūs dėl vykdomos
veiklos su Europos Sąjungai nepriklausančiomis rytų valstybėmis. Europoje tendencijos tokios
pat, kur svarbiausios ir populiariausios logistikos paslaugos įmonėms yra transportavimas ir
sandėliavimas. Deja, Lietuvos verslininkai stipriau atsilieka neišnaudodami informacinių
technologijų galimybių, kadangi šias paslaugas užsako retai, o ir poreikį joms išreiškia tik apie
trečdalis apklaustų įmonių. Europoje ši sritis labiau išnaudojama, todėl Lietuvos verslininkams
tai gali būti ateities perspektyva.
3.2.5. Problemos, su kuriomis susiduria trečiosios šalies logistikos
naudotojai
Prieš nagrinėjant problemas, su kuriomis susiduria įmonės, naudojančios 3PL
paslaugas, pirmiausia siekta išsiaiškinti, ar jos yra patenkintos savo 3PL tiekėjais. Šiam tikslui
įgyvendinti užduotas klausimas apie pasitenkinimo lygį, kurio atsakymų rezultatai pateikiami 23
paveiksle žemiau.
60
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Visiškai patenkinti; 44%
Iš dalies patenkinti; 44%
Nei taip,nei ne, 11%
24 pav. Įmonių pasitenkinimo lygis naudojamomis 3PL paslaugomis, %
(sudaryta autoriaus)
3PL tiekėjai taip pat turėjo įvertinti, ar dažnai susiduria su problemomis dirbdami su
savo klientais. Jų atsakymas buvo vienareikšmis, kad su problemomis beveik nesusiduriama arba
susiduriama labai retai. Tai atitinka Lietuvos įmonių pasitenkinimo lygį gaunamomis 3PL
paslaugomis, nes 88% įmonių yra iš dalies arba visiškai patenkintos.
Tik 11% nurodė esantys nei patenkinti, nei nepatenkinti, kitaip tariant, neutralūs.
Neatsirado nei vienos įmonės nurodžiusios, kad yra ne visiškai patenkinta arba visiškai
nepatenkinta savo 3PL tiekėju. Iš šių rezultatų galima daryti išvadą, kad pasirinkusieji 3PL
paslaugas supranta gaunamą naudą ir yra patenkinti savo pasirinkimu, o 3PL tiekėjai savo
paslaugas atlieka kokybiškai ir gerai bei stengiasi, kad jų klientų poreikiai būtų pilnai patenkinti.
Nepaisant to, kad įmonės teigia esančios patenkintos naudojamomis 3PL paslaugomis,
tačiau paprašius nurodyti, su kokiomis problemomis ir kaip dažnai jos susiduria, respondentai
nebebuvo tokie kategoriški. Šio klausimo atsakymams apdoroti naudota tokia pati metodika kaip
ir analizuojant įmonių naudojamas 3PL paslaugas. Pateikti atsakymo variantai (niekada, labai
retai, retai, kartais, dažnai, labai dažnai, nuolatos) įvertinti procentais ir susumavus visus
rezultatus išvestas santykinis problemų dažnumas procentais. Šie rezultatai pateikiami 24
paveiksle bei lyginami su atitinkamais C. John Langley Jr. atlikto 2009 metų Europos 3PL
tyrimo rezultatais. Šiuo atveju palyginimas gali būti atliktas tik apytikslis, kadangi tyrimuose
naudotos skirtingos metodikos problemoms ir jų dažnumui nustatyti, tačiau bendras tendencijas
galima įžvelgti. C. John Langley Jr. tyrimuose respondentai neturėjo pažymėti kaip dažnai
susiduria su tam tikra problema, o tik nurodyti su kokiomis problemomis jie iš viso susiduria.
Tuomet pagal respondentų skaičių buvo skaičiuojama, kiek respondentų susiduria su tam tikra
problema, kitaip tariant, kaip dažnai jie ją įvardino. Lietuvos tyrime pasirinkta klausti tiesiogiai,
kaip dažnai susiduriama su tam tikra problema, todėl vieno ir kito tyrimų duomenys ne visiškai
vienalyčiai.
61
Nuolatinio paslaugų gerinimo trūkumas
Paslaugų suteikimo lygis neišlaikomas
Nepakankami informacinių technologijų pajėgumai
Globalių galimybių trūkumas
Nesugebėjimas išlaikyti pastovaus ilgalaikio bendradarbiavimo
Su jokiomis problemomis nesusiduriame
Kitos problemos
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%
33%
23%
18%
25%
13%
68%
13%
46%
46%
43%
30%
12%
2009 Langley Europos 3PL tyrimo rezultatai 2010 Lietuvos 3PL tyrimo rezultatai
24 pav. Problemos, su kuriomis susiduria 3PL naudotojai, ir jų dažnumas, %
(sudaryta autoriaus, remiantis atlikto tyrimo rezultatais ir C. John Langley, Jr., 2009)
Lietuvoje įmonės nurodė, kad dažniausiai nesusiduria su jokiomis problemomis. Šis
pasirinkimas labai logiškas ir koreliuoja su prieš tai buvusiu klausimu, apie įmonių
pasitenkinimo lygį. Tai patvirtina, kad Lietuvos įmonės yra patenkintos savo 3PL tiekėjais ir
labai retai susiduria su kokiomis nors problemomis.
Kita vertus, problemos egzistuoja ir įmonės nurodė retai, tačiau susiduriančios ir su
nuolatinio paslaugų gerinimo trūkumu, ir su neišlaikomu paslaugų suteikimo lygiu, ir su globalių
galimybių trūkumu. Su nepakankamais informacinių technologijų pajėgumais įmonės nurodė
susiduriančios labai retai, taip pat labai retai nesugebama išlaikyti pastovaus ilgalaikio
bendradarbiavimo.
Taigi, pagrindinė problema yra nuolatinio paslaugų gerinimo trūkumas. Tai reiškia, kad
įmonės pasigenda nuolatinio tobulėjimo, o tai veda prie išvados, kad Lietuvos 3PL tiekėjai yra
sustabarėję ir nelinkę tobulinti savo paslaugų. Blogiausia yra ne tai, kad netobulėjama, tačiau
respondentų nuomone ir esamų paslaugų lygis ne visada išlaikomas, o tai, be abejo, nepadeda
išlaikyti pastovaus sėkmingo bendradarbiavimo. Dėl šių priežasčių galima daryti išvadą, kad
visos problemos yra glaudžiai susijusios ir turi būti sprendžiamos kompleksiškai.
Lyginant rezultatus su 2009 metais C. John Langley Jr. atliktu 3PL Europos tyrimu,
matomos panašios tendencijos. Su problemomis susiduria daugiau respondentų negu Lietuvoje,
tačiau problemų eiliškumas pagal dažnumą beveik identiškas. Išsiskiria tik globalių galimybių
62
trūkumas, kuris kaip problema abiejuose tyrimuose nurodytas gana panašiu lygiu (Lietuvoje –
25%, Europoje – 30%).
Pastebima tendencija, kad Lietuvoje šios įmonėms kylančios problemos, jų nuomone, iš
3PL tiekėjų pusės yra sprendžiamos tik iš dalies. Tokių pačių atsakymų sulaukta ir iš 3PL tiekėjų
pusės – kylančios problemos yra sprendžiamos tenkinant klientų poreikius, bet ne visada. Tai
reiškia, kad 3PL tiekėjai neužmiršta ir savo interesų, o tai yra visiškai suprantama, kadangi
svarbiausia yra bendradarbiavimas, o ne aklas klientų poreikių tenkinimas.
Net 80% respondentų nurodė, kad kylančios problemos yra sprendžiamos tik iš dalies, o
tik 20% įmonių pasirinko atsakymą, kad problemos yra sprendžiamos. Tai reiškia, kad net 8
įmonės iš 10 susiduria su tam tikromis problemomis, kurios iš 3PL tiekėjų pusės yra
sprendžiamos tik iš dalies. Toks rezultatas yra nepatenkinamas ir tik patvirtina anksčiau padarytą
išvadą, kad Lietuvoje 3PL tiekėjai nenori keistis ir tobulėti. Nors didžioji dauguma įmonių ir
teigia esančios patenkintos naudojamomis 3PL paslaugomis, tačiau kol nebus gero grįžtamojo
ryčio iš 3PL tiekėjų ir jų noro tobulėti ir derintis prie savo klientų, tol išliks ar gali net padidėti
nepatenkintų klientų skaičius. Be to, įmonės tikrai rinksis tuos 3PL tiekėjus, kurie lanksčiausiai
patenkina jų poreikius, nes ir pati 3PL koncepcija pagrįsta visų logistinių poreikių patenkinimu,
naudojantis vienos įmonės paslaugomis.
3.2.6. Nesinaudojimo trečiosios šalies logistikos paslaugomis
priežastys
3PL paslaugomis naudojasi 19-20% Lietuvos įmonių, kaip minėta 3.2.3 skyrelyje. Tai
reiškia, kad likusios įmonės naudojasi paprastomis logistikos paslaugomis, užsakydamos tik
atskiras paslaugas arba visas reikiamas logistikos funkcijas atlieka patys. Svarbu nustatyti,
kokios yra tokio pasirinkimo priežastys tam, kad būtų galima tobulinti 3PL paslaugas ir didinti
jų paklausą Lietuvoje. Juk Europoje naudotojų skaičius net 4 kartus didesnis, todėl akivaizdu,
kad trečiosios šalies logistikos potencialas Lietuvoje neišnaudojamas.
25 paveiksle nurodomos įmonių pasirinktos nesinaudojimo 3PL paslaugomis priežastys,
kurios palyginamos su C. John Langley Jr. 2004-2009 metais atliktų Europos tyrimų rezultatais,
kadangi respondentams buvo pateikiamos vienodos galimos priežastys, iš kurių jie turėjo
pasirinkti nulėmusias jų sprendimus.
Pirmiausia tarp Lietuvos įmonių labai išsiskiria dažniausiai nurodyta priežastis, kuria
teigiama, kad „Mes turime pakankamai patirties šioje srityje, kad viską atliktumėme patys“. Šį
pasirinkimą žymėjo net 42% įmonių, nenaudojančių 3PL paslaugų. Tuo metu Europoje tokių
buvo tik 19%. Gauti rezultatai leidžia išvadą, kad Lietuvos įmonės pervertina savo sugebėjimus
63
ir naudą atlikti viską patiems. Akivaizdu, kad jos tiesiog nesupranta arba nesistengia įvertinti
galimos 3PL naudos ir siekia visus procesus valdyti pačios. Tai nėra gera praktika, kadangi
pasaulyje šiuo metu vyrauja tendencijos koncentruotis ties savo konkurenciniais pranašumais
rinkoje ir vykdyti tik tą veiklą, kuri yra išskirtinė, o rutinines operacijas perduoti vykdyti kitiems
(užsakyti iš trečiosios šalies).
Sąnaudos (finansinės, laiko, žmogiškųjų išteklių ir kt.) nesumažėtų
Logistika įmonei yra per daug svarbi, kad ją perduoti vykdyti kitam
Mes turime pakankamai patirties šioje srityje, kad viską atliktumėme patys
Paslaugų kokybės lygis pablogėtų, dėl ko išaugtų klientų skundų skaičius
Nepakankamos globaliosios 3PL galimybės
Nesugebėjimas išlaikyti pastovų bendradarbiavimą
Korporacinė įmonės politika neleidžia 3PL paslaugų naudojimo
Būtų susidurta su krovinių saugumo problemomis
Kitos
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45%
35%
33%
42%
19%
2%
6%
6%
17%
15%
28%
27%
19%
19%
19%
15%
13%
6%
2004-2009 Langley Europos 3PL tyrimų rezultatų vidurkis 2010 Lietuvos 3PL tyrimo rezultatai
26 pav. Nesinaudojančių 3PL paslaugomis įmonių nesinaudojimo priežastys
(sudaryta autoriaus, remiantis atlikto tyrimo rezultatais ir C. John Langley, Jr., 2004-2009)
Antra pagal dažnumą priežastis, dėl kurios įmonės nesirenka 3PL paslaugų yra
nuostata, kad nesumažės sąnaudų (finansinių, laiko, žmogiškųjų išteklių ir kt.). Taip manančių
įmonių yra 35%, taigi, šiek tiek daugiau negu Europoje (28%). Ši priežastis turėtų būti paremta
skaičiavimais, o ne teorine mąstysena, todėl neįmanoma tiksliai nustatyti, ar įmonės nesupranta
potencialios naudos, ar yra ją įvertinusios ir gavusios neigiamus rezultatus. Šiam klausimui
galima būtų atlikti papildomų tyrinėjimų. Nedidelis skirtumas tarp Lietuvos ir Europos tyrimų
rezultatų veda prie išvados, kad ši problema egzistuoja platesniu mastu, todėl tai sritis, kurią 3PL
tiekėjai turėtų tobulinti – parodyti potencialiems klientams, kokią naudą jie gali suteikti.
64
Net 33% respondentų teigia, kad logistika įmonei yra per daug svarbi, kad ją perduoti
vykdyti kitam. Ši priežastis logiška, kadangi įmonių darbo specifikoje logistika gali būti susijusi
su jų konkurenciniu pranašumu ar „know-how“ kaip viena iš verslo dalių, dėl ko šių funkcijų
perdavimas kitiems taptų verslo paslapčių atskleidimu. Europoje taip pat nemažai respondentų
rinkosi šią priežastį (27%). Tai tik patvirtina, kad įmonių elgsena yra panaši ir verslo slaptumas
yra svarbus tiek Lietuvos, tiek Europos įmonėms.
Po 19% respondentų tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje nurodė, kad priežastis dėl ko
jie nesirenka 3PL paslaugų yra manymas, kad paslaugų kokybė pablogėtų, dėl ko išaugtų klientų
skundų skaičius. Šiuo atveju susidaro panaši situacija kaip su sąnaudomis – sunku nustatyti šios
priežasties kilmę: ar ji patirtinė, ar tik nulemta tam tikros nuomonės. Be abejo, 3PL tiekėjai turi
išlaikyti ir gerinti savo teikiamų paslaugų kokybę, kad būtų išvengta tokios situacijos, kuri
nulemia mažesnę jų paslaugų paklausą.
Įmonių, nurodžiusių, kad nesirinko 3PL paslaugų dėl nepakankamų jų globalių
galimybių atsirado tik kelios, vos 2% respondentų. Europoje tokia priežastį nurodė kur kas
daugiau respondentų, net 19%. Tai rodo, kad Lietuvos verslo subjektai kol kas yra mažesni ir jų
globalūs poreikiai yra mažesni, todėl su tokia problema beveik nesusiduriama.
Nesugebėjimą išlaikyti pastovų bendradarbiavimą kaip problemą, dėl kurios įmonės
nesirenka trečiosios šalies logistikos paslaugų, įvardino 6% įmonių. Europoje – beveik trigubai
daugiau (15%). Šie rezultatai veda prie dviprasmiškų išvadų – atrodytų, kad Europoje vyrauja
blogesni bendradarbiavimo santykiai nei Lietuvoje, kas visiškai nesiderina su paslaugų
populiarumo rodikliais, todėl lokiškesnė išvada būtų, kad tiesiog Lietuvos įmonių reikalavimai ir
poreikiai bendradarbiavimui yra mažesni, dėl ko mažiau įmonių yra susidūrusios su tokia
problema.
Vos 6% respondentų nurodė, kad jų įmonių korporacinė politika neleidžia 3PL paslaugų
naudojimo. Palyginimui Europoje tokių buvo 13%. Galima daryti išvadą, kad Lietuvoje
egzistuoja mažiau korporacijų, dėl ko verslininkai laisvai renkasi, kaip vykdyti savo verslą. Tai
patvirtina ir tai, kad Lietuvoje vyrauja mikro ir smulkus verslas. Tuo tarpu remiantis Langley
tyrimais Europoje daugiau respondentų buvo iš vidutinių ir didelių įmonių, dėl ko korporacinė
politika jiems yra svarbesnė.
Lietuvos įmonės gerokai labiau susirūpinusios krovinių saugumo klausimais, kaip rodo
apklausos rezultatai, nes tokią priežastį įvardino 17% respondentų, tuo tarpu Europoje tik 6%.
Turint omenyje kitus rezultatus ir tai, kad tirtos Europos įmonės dažniau buvo didesnės negu
Lietuvos, ši tendencija sunkiai tikėtina. Galima numanyti, kad Lietuvos įmonės tiesiog dažniau
65
susiduria su netinkamai atliekamomis paslaugomis ir krovinių saugumo problemomis dėl prastos
3PL tiekėjų turimos infrastruktūros ir patirties trūkumo.
Taip pat Lietuvoje 15% įmonių nurodė, turinčios kitų priežasčių, dėl ko atsisako
naudotis 3PL paslaugomis, tačiau tik keli respondentai įvardino konkrečias priežastis, tokias
kaip informacijos saugumas ar maži logistiniai poreikiai. Europos tyrimuose tokia galimybė
atsakyti laisvai nebuvo numatyta. Informacijos saugumo klausimas yra labai svarbus
šiuolaikiniame versle, kadangi viskas remiasi turima savalaike ir konfidencialia informacija,
kurios praradimas gali reikšti tam tikrų rinkos pozicijų praradimą, kas yra neleistina ir pavojinga
įmonės vykdomos veiklos atžvilgiu. Informacijos perdavimo ir saugumo klausimai tiesiogiai
susiję su informacinių technologijų naudojimu, o tai plačiau nagrinėjama kitame skyrelyje.
3.2.7. Informacinių technologijų reikšmė trečiosios šalies logistikos
verslo vystymui
Visi respondentai, naudojantys 3PL paslaugas, teigia esantys patenkinti savo 3PL
tiekėjų informacinių technologijų pajėgumais. Taip pat nebuvo nei vieno respondento, kuris
absoliučiai nesinaudotų galimais IT sprendimais. Labai retai, tačiau bent 3 iš pateiktų sprendimų
naudoja visos įmonės, kaip pavaizduota 26 paveiksle.
Daugiausiai, net 33% respondentų, naudojasi visais 10 atsakyme pateiktais IT
sprendimais. Imtinai nuo 5 iki 9 IT sprendimų renkasi po 11% įmonių (viso 44%). Dar 22%
įmonių tenkinasi 3 IT sprendimais.
22%
11%
11%11%11%
33%Naudoja 3 IT sprendimus
Naudoja 5 IT sprendimus
Naudoja 6 IT sprendimus
Naudoja 7 IT sprendimus
Naudoja 9 IT sprendimus
Naudoja 10 IT sprendimų
26 pav. Galimų IT sprendimų naudojimo intensyvumas
(sudaryta autoriaus)
Šie duomenys leidžia daryti teigiamas išvadas apie 3PL tiekėjų IT pajėgumus ir
sugebėjimą prisitaikyti prie technologijų, suteikiant visavertes šiuolaikiškas paslaugas savo
66
klientams. Tuo tarpu 3PL teikėjų apklausa patvirtina šią išvadą, kadangi jie įgyvendina visus
reikalingus IT sprendimus, o jų klientai juos renkasi kartais, dažnai ar labai dažnai. Tai reiškia,
kad iš esmės yra pakankama pusiausvyra tarp to, kas siūloma, ir to, kas yra reikalinga įmonėms.
Be to, 3PL naudotojai noriai diegia siūlomus IT sprendimus savo versle, kas įrodo Lietuvos
verslo raidą tarpusavio integracijos link, kadangi informacinės technologijos įgalina įmones
bendradarbiauti ir dirbti kartu net be nuolatinio tiesioginio kontakto.
Svarbu paminėti, kad nei viena įmonė nepateikė jiems trūkstamų IT paslaugų
papildomame atvirame klausime. Turint omenyje, kad visi respondentai teigia esantys patenkinti
savo 3PL tiekėjų IT pajėgumais ir nepateikė jokių papildomų pageidavimų, galima daryti išvadą,
jog įmonių IT poreikiai yra patenkinami tinkamai. Kita vertus, galima daryti prielaidą, kad šie
poreikiai yra nedideli ir dar nepakankamai išplėtoti, kadangi remiantis C. J. Langley Jr. Europos
3PL rinkos tyrimų rezultatais IT paslaugų poreikį išreiškia vidutiniškai apie 90% įmonių, tačiau
tik apie 40% iš jų yra patenkintos gaunamomis IT paslaugomis. Šie rezultatai veda prie išvados,
kad Lietuvos įmonės juda teisinga technologinio išprusimo linkme, tačiau kol kas nėra
pasiekusios europinio lygio, vertinant IT sprendimų įdiegimo ir išnaudojimo lygiu.
Nagrinėdami, kokius IT sprendimus Lietuvos įmonės renkasi, galima matyti, kad
kiekvieną paslaugą renkasi tarp 44 iki 89 procentų respondentų. Toks IT paslaugų populiarumas
tik patvirtina jų svarbą logistikoje. Nors poreikį IT paslaugoms susijusioms su logistika išreiškia
tik 30% visų apklaustų įmonių, tačiau įmonės, pasirinkusios 3PL paslaugas yra labiau
technologiškai pažengusios, kadangi IT sprendimus diegia gerokai dažniau.
67
Sandėlių ir prekių paskirstymo valdymas
Krovinių sekimas/įvykių valdymas
Barkodų sistema
Internetinė sąsaja duomenims apie atsargas valdyti ir atsiskaitymams vykdyti
Tiekimo valdymo sistemos
Kitos
0% 20% 40% 60% 80% 100%
67%
56%
78%
67%
67%
78%
56%
89%
44%
44%
11%
27 pav. IT sprendimų populiarumas tarp Lietuvos įmonių
(sudaryta autoriaus)
Populiariausia IT paslauga tarp respondentų yra importo/eksporto organizavimas ir
muitinės formalumų tvarkymas. Šiomis paslaugomis naudojasi net 89% respondentų. Galima
teigti, kad tai sietina su Lietuvos geografine padėtimi ir didelėmis eksporto apimtimis. Lietuvos
įmonės didelę savo produkcijos dalį eksportuoja į rytus, dėl ko joms svarbu kuo greičiau ir
optimaliau atlikti visas muitinės procedūras, gauti eksporto deklaracijas tam, kad galėtų
eksportuoti savo pagamintą produkciją. Lietuvos Muitinė yra įsidiegusi informacinę sistemą,
naudojamą visoms šioms procedūroms atlikti ir duomenims apdoroti, todėl, norint muitinės
formalumus tvarkyti kuo sparčiau, logiška tai atilikti modernių informacinių sistemų pagalba.
Šiuo atveju tam pasitarnauti gali 3PL tiekėjai, kurie gali viską sutvarkyti už savo klientus, o tuo
pačiu metu dar ir atlikti kitas klientams reikalingas logistikos funkcijas.
78% respondentų naudojasi krovinių sekimo/įvykių valdymo sistema ir savalaikiu
duomenų apsikeitimu internetu. Šios funkcijos siejasi tarpusavyje, kadangi norint sekti krovinių
sudarymą, judėjimą, perkrovimus iki galutinio jo pristatymo būtina tarpusavyje keistis nuolatine
informacija. Taip pat tai yra labai svarbu, kadangi užtikrina įmonei nuolatinę informaciją apie
jos krovinių būseną (ar jie muitinės sandėliuose, ar transportuojami, ar jau pasiekė pirkėją ir
pan.). Ši informacija labai svarbi planuojant pastovius produkcijos paskirstymo srautus, norint
patenkinti visų klientų poreikius laiku, taip pat norint organizuoti gamybą be prastovų.
68
Barkodų sistemą naudoja 67% respondentų. Šis sistema šiuo metu naudojama praktiškai
visose verslo šakose, o ypač prekių rinkoje, kadangi kiekvienam produktui suteikus unikalų kodą
galima tiksliai sekti jų kiekį, buvimo vietą, galiojimo datą ir kitus svarbius parametrus. Dėl šių
priežasčių didelė dalis respondentų renkasi šią IT paslaugą iš savo 3PL tiekėjų.
67% įmonių savo užsakymus gauna, apdoroja ir vykdo naudodamos interneto ryšį.
Šiuolaikiniame versle tai praktiškai būtina sąlyga, norint būti konkurencingam rinkoje, kadangi
tokiu būdu valdomi užsakymai gali būti apdorojami savalaikiai ir greitai. Ši 3PL tiekėjų ir jų
klientų sąsaja padeda efektyviai paskirstyti krovinių srautus pagal esamų užsakymų kiekį, apimtį
ir pristatymo terminus. Dėl šios priežasties įmonė gali būti užtikrinta, kad jos klientų užsakymai
bus ne tik atlikti, bet ir pristatyti tinkamai ir laiku. Su užsakymais tiesiogiai susijęs yra sandėlių
ir prekių paskirstymo valdymas, kadangi norint tinkamai įvykdyti užsakymus būtina tinkamomis
sąlygomis ir kiekiais sandėliuoti pagamintą produkciją bei teisingai ir laiku ją paskirstyti į
pardavimo kanalams. Šį IT sprendimą taip pat renkasi 67% respondentų. Visi tie patys principai,
be abejo, galioja ir priešinga tvarka, kai įmonei yra pristatomos jos produkcijai pagaminti
reikalingos žaliavos ir medžiagos.
Transportavimo valdymo paslaugą užsako 56% įmonių. Be abejo, atliekant prekių ir
krovinių pervežimus, įmonės nori žinoti kaip tai yra daroma, kur yra jų kroviniai ir kada pasieks
adresatus. Savalaikiai atsakymai į šiuos klausimus gali būti nuolatos gaunami naudojant
transportavimo valdymo sistemas, tuo pačiu išlaikant stiprią kontrolės funkciją.
Tiek pat respondentų (56%) renkasi internetinę sąsają duomenims apie atsargas valdyti
ir atsiskaitymams vykdyti. Žinant, kad internetiniai atsiskaitymai ir elektroniniai pinigai šiuo
metu vis populiarėja tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, atitinkamas šio IT sprendimo taikymas
logistinėje veikloje yra tendencingas.
Mažiausiai respondentų renkasi tiekimo valdymo ir tiekimo grandinės planavimo
sistemas. Tokių įmonių buvo 44%. Šie IT sprendimai yra patys sudėtingiausia ir labiausiai
integruoti, kadangi apima visus įmonės tiekimo grandinės planavimo ir valdymo procesus, kurie
turėtų pilnai būti perduodami jų 3PL tiekėjui atlikti, pasiliekant tik kontrolės ir priežiūros
funkcijas. Europoje šios sistemos taip pat dar nėra populiarios, kadangi jas renkasi vos keli
procentai respondentų. Galima daryti išvadą, kad iki visiškos įmonių ir jų 3PL tiekėjų
integracijos dar turi praeiti pakankamai laiko, turi atsirasti ilgalaikis pastovus
bendradarbiavimas, kurio trūkumą šiuo metu išreiškia įmonės.
69
3.2.8. Įmonių, užsakančių trečiosios šalies logistikos paslaugas,
gaunama nauda
Versle bet kokia investicija ar sprendimas yra vertingas tik tada, kai jis atneša
apčiuopiamą naudą. Siekiant įvertinti, kokią naudą Lietuvos įmonėms turi, naudodamasis 3PL
paslaugomis, respondentai buvo paprašyti atsakyti į klausimą, kokią naudą jie patyrė,
naudodamiesi minėtosiomis paslaugomis. Be to, buvo pateikta procentinė skalė, kurioje
respondentai turėjo bent apytiksliai pažymėti, kokią naudą jie patyrė. Visi respondentai
pasiskirstė pagal du pirminius požymius (patirta nauda ar ne), 1 respondentas nepažymėjo nei
vieno atsakymo, todėl šio respondento atsakymai netinkami analizei ir bus ignoruojami. Iš kitų
respondentų atsakymų gauti rezultatai pateikiami 28 paveiksle.
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Patyrę įvairią naudą; 53%
Nepatyrė jokios naudos arba tik nuostolių; 47%
28 pav. Įmonių, patyrusių naudą iš 3PL paslaugų ir nepatyrusių jokios naudos, santykis
(sudaryta autoriaus)
Gauti rezultatai įrodo, kad daugiau įmonių patiria naudą, negu nuostolius. Įmonių,
patyrusių naudą buvo 53%, o nepatyrusių naudos arba patyrusių tik nuostolių 47%. Deja, tiksliai
išskirti, kurios įmonės tik nepatyrė naudos, o kurios patyrė nuostolių negalime, todėl visi šie
respondentai sugrupuoti bendrai. Metodiniu požiūriu tai yra teisinga, kadangi tyrimo rezultatams
svarbu, kiek įmonių patiria naudą, o kiek ne. Patirtų nuostolių priežastys klausimyne
nenagrinėtos, todėl šio klausimo pagrindimui reikėtų papildomo tyrinėjimo.
Matome, kad skirtumas tarp naudos ir nuostolių labai nedidelis, tik 6%, todėl galima
daryti išvadą, kad 3PL paslaugos įmonėms iš principo gali atnešti naudą, bet jos taip pat turi
imtis pokyčių, kad tą naudą sugebėtų materializuoti. Priešingu atveju jos gali patirti nuostolių
arba nepajusti absoliučiai jokių pokyčių savo veiklos rezultatams. Didesnis patiriančių naudą
įmonių skaičius įrodo, kad 3PL paslaugos kaip tarpverslinis bendradarbiavimas ir integracija yra
materialiai naudingas procesas, todėl tikėtina, kad naudą patiriančių įmonių skaičius Lietuvoje
ateityje turėtų augti. Europos C. J. Langley Jr. atliktų tyrimų rezultatuose nepateikiami
atitinkami rezultatai, kad būtų galima juos palyginti, tačiau smulkiai nagrinėjama patirta nauda
70
skirtingais aspektais. Atliekant tyrimą ir analizuojant šį klausimą naudota panaši metodika, todėl
gautieji rezultatai gali būti palyginami. Tai pateikiama 29 paveiksle.
Sumažėjo bendrieji logistikos kaštai
Sumažėjo nekilnojamo turto, reikalingo logistinėms funkcijoms atlikti
Sumažėjo kilnojamo turto, reikalingo logistinėms funkcijoms atlikti
Sumažėjo atsargų sandėliavimo kaštai
Sutrumpėjo užsakymo vykdymo laikas
Padaugėjo įvykdytų užsakymų (mažiau prarastų užsakymų)
Išaugo užsakymo įvykdymo tikslumas (pasitaiko mažiau klaidų)
Sumažėjo darbuotojų skaičius
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50%
44%
11%
11%
22%
18%
33%
22%
33%
20.5%
7.5%
13.0%
18.5%
36.5%
26.8%
27.3%
17.8%
12%
23%
9%
4%
9%
5%
Europos įmonių patirta vidutinė naudaLietuvos įmonių patirta vidutinė nauda
29 pav. Įmonių patirta nauda, naudojant 3PL paslaugas, Lietuvoje ir Europoje
(sudaryta autoriaus)
Išanalizavus respondentų atsakymus, gauti rezultatai apie Lietuvos įmonių patiriamą
naudą skirtingais aspektais, naudojant 3PL paslaugas. Pirmiausia, svarbu paminėti, kad gauti
rezultatai gerokai viršija Europos tyrimų rezultatus, nors buvo naudota panaši metodika, todėl
juos vertinti reikėtų atsargiai ar labiau kaip tendenciją negu kaip tiksliai išmatuotą sukuriamos
pridėtinės naudos vertę. Taip pat svarbu tai, kad respondentai patys žymėjo patirtą naudą ir ją
vertino procentine išraiška, todėl tikslumas yra abejotinas, kadangi ir nagrinėjant teoriniu
lygmeniu, ir vadovaujantis natūralia logika, įmonė negali tiksliai įvertinti gautos naudos,
neatlikusi išsamių ir sudėtingų veiklos sąnaudų skaičiavimų. Natūralu, kad respondentai šių
skaičiavimų neatliko (vertinamas vidutinis klausimyno užpildymo laikas, kuris lygus beveik 7
minutėms), todėl jų atsakymai yra labiau numanomos, negu realiai patirtos naudos išraiška.
71
Vis dėlto, bendras tendencijas nesunku įžvelgti. Daugiausiai respondentų patyrę naudą
sumažėjus bendriesiems logistikos kaštams, net 44% respondentų. Šiek tiek mažiau, po 33%
įmonių patyrė darbuotojų skaičiaus ir prarastų užsakymų mažėjimą. 18% respondentų
sutrumpėjo užsakymo vykdymo laikas, o po 11% įmonių patyrė nekilnojamo ir kilnojamo turto,
reikalingo logistinėms funkcijos atlikti, mažėjimą. Šie rezultatai labai tendencingi, kadangi
bendrųjų logistikos sąnaudų mažėjimą galima skaidyti į smulkesnes dalis, tokias kaip logistikos
specialistų poreikio mažėjimą, turto, reikalingo logistinėms funkcijoms atlikti mažėjimą ir
panašiai. Dėl to daugiausia respondentų rinkosi pirmąjį variantą, o kitus mažėjančia tvarka.
Kaip jau minėta, dėl turimų duomenų galimo netikslumo, sudėtinga labai tiksliai
įvertinti kiekvieną patirtą naudą, tačiau galima teigti, kad didžiausia nauda Lietuvos įmonėms
yra susijusi su užsakymais: jų vykdymo laiku ir klaidų galimybe. Ši tendencija labai teigiama,
nes galima daryti išvadą, kad pasirinkusios 3PL paslaugas įmonės įvykdo užsakymus greičiau ir
tiksliau, o tai natūraliai veda prie didesnio pelno ir mažesnių kaštų. Šiek tiek mažesnė nauda
pasižymi bendrųjų logistikos kaštų mažėjimas, tačiau, turint omenyje, kad šie kaštai yra
sudėtiniai, tai ir nedidelis jų mažėjimas yra labai naudingas ir ženklus. Taip pat mažėja
nekilnojamo ir kilnojamo turto, o tai vėl mažina įmonės pastovius kaštus, skirtus jų išlaikymui ir
priežiūrai.
Atsižvelgiant į prieš tai aprašytas tendencijas apie įmonių gaunamą naudą naudojant
3PL paslaugas, galima daryti bendrą išvadą, kad pasirinkusios 3PL paslaugas Lietuvos įmonės
mažina kaštus, optimizuoja veiklą ir turi galimybę padidinti savo pelną. Tokia pati tendencija
nustatyta ir nagrinėjant Europoje atliktų 3PL tyrimų rezultatus.
3.2.9. Trečiosios šalies logistikos tiekėjų ateities planai
Prieš tai buvusiuose skyreliuose daugiausiai dėmesio skiriama esamai trečiosios šalies
logistikos verslo padėčiai Lietuvoje, kuri analizuojama įvairiais aspektais. Norint tiksliai žinoti,
kokią ateities perspektyvą mato patys Lietuvos 3PL tiekėjai, jų paklausta, kokius ateities planus
jie turi.
Prieš analizuojant gautus rezultatus, svarbu nustatyti, ką konkrečiai jie reprezentuoja.
Tuo tikslu 3PL tiekėjai turėjo nurodyti, kur jie vykdo veiklą ir kokios tos veiklos apimtys. Gauti
rezultatai rodo, kad absoliučiai visos įmonės veikia Lietuvos teritorijoje, o po 33% iš šių įmonių
savo veiklą papildomai dar vykdo Europos Sąjungos, Rytų Europos ir Azijos teritorijose.
72
100%33%
33%Dirba Lietuvoje
Dirba Europos Sąjungoje
Dirba Rytų Europoje ir Azijoje
30 pav. Lietuvos trečiosios šalies logistikos įmonių geografinė veiklos apimtis
(sudaryta autoriaus)
Vertinant pagal darbuotojų skaičių ir sukuriamą metinę apyvartą, įmonės tolygiai
pasiskirstė į tris grupes: mikro įmonės (33% respondentų), mažos įmonės (33% respondentų), ir
vidutinio dydžio įmonės (33% respondentų). Šie rezultatai leidžia daryti išvadą, kad tyrimo metu
surinkti duomenys iš 3PL tiekėjų ir žemiau nagrinėjami jų ateities planai geriausiai atspindi
minėtojo dydžio 3PL tiekėjus didžiąją dalį savo veiklos vykdančių Lietuvos teritorijoje, o dalį
veiklos (33%) vykdančios Europos Sąjungoje, Rytų Europoje ir Azijoje.
Trečiosios šalies logistikos atstovai buvo vienos nuomonės ir teigė, kad numato plėsti
paslaugų spektrą ir gerinti paslaugų kokybę, siekiant patenkinti klientų poreikius. Taip pat ieškos
naujų partnerių, siekdami suteikti geresnes paslaugas. Tokie 3PL tiekėjų planai gali būti
vertinami tik teigiamai ir toliaregiškai, kadangi tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvos įmonėms
paslaugų kokybė yra pirmas pagal svarbumą 3PL tiekėjo pasirinkimo kriterijus. Tai reiškia, kad
gerindami savo paslaugų kokybę trečiosios šalies logistikos atstovai įgaus didesnį konkurencinį
pranašumą prieš konkurentus ir galės pritraukti daugiau klientų.
Paslaugų spektro plėtra negali būti vertinama vienareikšmiškai, kadangi tyrime
nustatyta, kad Lietuvos įmonėms paslaugų įvairovė yra tik penktas pagal svarbumą 3PL tiekėjo
pasirinkimo kriterijus. Kita vertus, augdami ir siekdami išlaikyti savo klientus 3PL tiekėjai
privalo plėsti savo paslaugų asortimentą, kadangi jų klientai taip pat auga, o kartu ir jų poreikiai.
3PL tiekėjai turėtų visada būti pažengę toliau už savo klientus, kad jų klientai visada jaustų, jog
gali gauti visas reikiamas paslaugas tada, kai jų reikia.
Naujų partnerių paieška visada atveria naujas galimybes, todėl tokį 3PL tiekėjų
nusiteikimą galima vertinti tik teigiamai. Nauji partneriai reiškia geresnę infrastruktūrą,
platesnes galimybes geografiškai bei didesnį verslo saugumą, kuomet jo rizika dalinasi verslo
partneriai. Tokiu būdu gali būti užtikrinamos didesnės globaliosios 3PL galimybės, kurių
73
poreikio šiuo metu beveik neišreiškė Lietuvos įmonės, tačiau kuris, remiantis ES praktika, be
jokios abejonės bus daugelio įmonių ateities kelias, norint sėkmingai ir pelningai veikti.
Svarbu paminėti, kad 3PL tiekėjai neplanuoja nei didinti kainų, nei mažinti teikiamų
paslaugų asortimento, nei iš viso atsisakyti 3PL paslaugų teikimo. Šios priežastys leidžia daryti
išvadą, kad jiems ši verslo rūšis yra svarbi ir reikšminga, todėl ją numatoma puoselėti ir plėsti,
norint išlaikyti esamus ir pritraukti naujų klientų.
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
1. Požiūriai į logistikos valdymą keitėsi nuo klasikinės logistikos iki „Lean“ tipo logistikos, o
naujausias sisteminis požiūris perėjo prie tiekimo grandinės valdymo. Pirmoji koncepcija
remiasi 7R taisykle, antroji – atsargų pakeitimu informacijos srautais, o paskutinioji –
sisteminiu požiūriu į tiekimo valdymą, apimantį ir partnerystės ryšius, ir informacines
sistemas, ir „Lean“ koncepcija, ir visų pagrindinių verslo procesų integraciją.
2. Trečiosios šalies logistika apibrėžiama kaip tiekimo grandinės integratorė, kurianti pridėtinę
vertę logistikos sistemoje. Bendrąja prasme trečiosios šalies logistika yra suprantama kaip
tam tikrų logistikos funkcijų ar visos tiekimo grandinės valdymo perdavimas trečiajai šaliai
(kitai įmonei), siekiant atsisakyti nepagrindinių įmonės funkcijų vykdymo ir nukreipti visus
išteklius verslo funkcijai, suteikiančiai įmonei konkurencinė pranašumą, vykdymui.
74
3. Minimalus reikalavimas trečiosios šalies logistikos paslaugų naudojimui atpažinti yra
transportavimo ir sandėliavimo funkcijų kompleksinis perdavimas atlikti trečiajai šaliai.
4. Trečiosios šalies logistikos tiekėjai pagal integracijos lygį yra skirstomi į: standartinį 3PL
tiekėją, klientų adaptuotoją, paslaugų kūrėją ir sprendimų klientams kūrėją. Kiekvienas iš jų
yra vis labiau integruotas į įmonės-klientės veiklą ir teikia tiesiogiai pritaikytus sprendimus
pagal konkretaus kliento poreikius.
5. Remiantis C. J. Langley, Jr. tyrimais išskiriamos tokios pagrindinės šiuo metu teikiamos 3PL
paslaugos: vietinis transportavimas, tarptautiniai pervežimai, sandėliavimas, muitinės
tarpininkavimas, ekspedijavimas, grįžtamoji logistika, perkrovimas terminaluose, produkto
ženklinimas, pakavimas ir surinkimas, transportavimo planavimas ir valdymas, informacinių
technologijų paslaugos, autoparko valdymas, važtaraščių auditas ir apmokėjimas, tiekimo
grandinės konsultavimo paslaugos, klientų aptarnavimas, 4PL paslaugos, užsakymų
priėmimas, apdorojimas ir vykdymas.
6. Išskiriami tokie teoriniai 3PL naudojimo privalumai: dėmesio sutelkimas į pagrindinę veiklą
(pagrindinę kompetenciją), administracinio aparato mažinimas, geriausių metodų ir patirties
naudojimas, konkurencingumo didinimas, 3PL tiekėjų derybinė galia, sąnaudų mažinimas ir
aukštųjų technologijų taikymas. Praktikoje šie privalumai paverčiami pamatuojama nauda:
logistikos kaštų mažėjimu, logistikos nekilnojamo turto mažėjimu, atsargų saugojimo kaštų
mažėjimu, užsakymo ciklo laiko mažėjimu, užsakymo įvykdymo užtikrinimu ir užsakymo
įvykdymo tikslumu. Pastarieji privalumai yra tiesioginė finansinė nauda, kurią įmonės gali
patirti bendradarbiaudamos su 3PL tiekėjais ir perduodamos jiems savo logistikos funkcijų
vykdymą.
Europos trečiosios šalies logistikos tyrimų analizės išvados
1. Pastarųjų penkių metų laikotarpiu Europoje trečiosios šalies logistikos naudotojų skaičius
nuolat augo iki 2008 metų (85% įmonių). Prasidėjus ekonominiam nuosmukiui 2009 metai šis
skaičius sumažėjo iki 84% įmonių.
2. 3PL tiekėjų teikiamų paslaugų skaičius ženkliai sumažėjo nuo 26 iki 16 2002-2009 metų
laikotarpiu, tačiau nustatyta, kad paslaugos buvo tiesiog apjungtos į kompleksus.
3. Pagrindinės 3PL teikiamos paslaugos Europoje yra vietinis ir tarptautinis transportavimas bei
sandėliavimas (atitinkamai 92%, 91% ir 72% įmonių). Taip pat stipriai paplitusi yra muitinės
tarpininkavimo paslauga (61% įmonių) ir ekspedijavimas (57% įmonių). Kitų teikiamų
paslaugų populiarumas 2009 metais buvo žemesnis nei 50%.
75
4. Naudodami 3PL paslaugas Europos verslininkai susiduria su problemomis, iš kurių
dažniausios yra: nuolatinio paslaugų gerinimo trūkumas (47% įmonių), nepastovus paslaugų
suteikimo lygis (46% įmonių) ir nepakankami 3PL tiekėjų informacinių technologijų
pajėgumai (43% įmonių).
5. Užsakančios 3PL paslaugas įmonės sutaupo net apie 12% visų logistikos kaštų. Jų
nekilnojamasis turtas, skirtas logistikai, sumažėjo daugiau negu 23%, o atsargų saugojimo
kaštai beveik 9%. Taip pat svarbus užsakymų vykdymo operatyvumo ir efektyvumo
išaugimas: užsakymo ciklas sumažėjo 0.4 dienos, įvykdoma beveik 7% daugiau užsakymų ir
jie beveik 5% tikslesni. Tai veda prie išvadų, kad trečiosios šalies logistikos paslaugų nauda
yra ženkli, kadangi visi su logistika susiję įmonės rodikliai gerėja, o tai daro įmonės veiklą
efektyvesne, kas tiesiogiai sietina su didesne apyvarta ir pelnu.
6. Europos įmonės, nesinaudojančios 3PL paslaugomis, to priežastimis nurodo: logistika yra jų
pagrindinė kompetencija (33% įmonių); logistikos sąnaudos nesumažėtų (28% įmonių);
logistika yra per daug svarbi, kad ją perduoti valdyti kitiems (27% įmonių).
7. Poreikis IT paslaugoms pastaruoju dešimtmečiu praktiškai nekito (apie 90% įmonių), tačiau
pasitenkinimas paslaugomis taip pat nedidėjo – tik vidutiniškai 40% įmonių yra patenkintos
gaunamomis IT paslaugomis. 2009 metais 3PL tiekėjų teikiamų IT paslaugų lygis yra gana
panašus (visos svyruoja tarp 63 ir 81 procentų pagal pasiekiamumą klientams), todėl galima
teigti, kad šiuo metu jos yra labai reikalingos. Kadangi tik 40% įmonių yra patenkintos
gaunamais IT pajėgumais, daroma išvada, kad šios paslaugos nepatenkina nei pusės įmonių
poreikių.
Lietuvos trečiosios šalies logistikos verslo tyrimo išvados
1. Tirtose Lietuvos verslo šakose vyrauja mikro ir mažos įmonės, o vidutinių ir didelių įmonių
yra beveik trigubai mažiau. Europoje vyrauja vidutinės ir didelės įmonės.
2. Lietuvos įmonėms reikalingiausios logistikos funkcijos yra transportavimas (poreikį išreiškia
94% įmonių) ir sandėliavimas (poreikį išreiškia 51% įmonių). Kitų paslaugų poreikis
svyruoja tarp 30 ir 43 procentų įmonių.
3. Transportavimo paslaugas užsako 90% Lietuvos įmonių, o 34% atlieka patys. Kadangi
rezultatai persidengia, tai daroma išvada, kad 24% iš šių įmonių ir užsako paslaugas, ir jas
atlieka patys. Sandėliavimo funkciją pačios atlieka net 72% įmonių, o užsako tik 20% įmonių.
76
Kitas logistikos funkcijas, reikalinga įmonėms, jos dažniau atlieka pačios (nuo 44% iki 72%
įmonių), o užsako tik nuo 4 iki 68 procentų įmonių.
4. Lietuvoje trečiosios šalies logistikos paslaugų paplitimas yra žemas lyginant su Europa,
kadangi jas užsako tik 19-20% įmonių. Europoje šis skaičius siekia 84% įmonių.
5. Dauguma įmonių renkasi specializuotas paslaugas iš skirtingų įmonių (81%), o tokias
paslaugas siūlančių logistikos įmonių yra tik 67%, todėl pasiūla nepatenkina paklausos.
Kompleksinį logistikos paslaugų rinkinį iš vienos įmonės (trečiosios šalies logistika) užsako
19% Lietuvos įmonių, o siūlo 33% logistikos įmonių, taigi pasiūla viršija paklausą, dėl ko
nėra pilnai išnaudojamos 3PL paslaugų tiekėjų potencialas.
6. Renkantis 3PL tiekėją Lietuvos įmonėms svarbiausi veiksniai yra kokybė ir kaina (100%
įmonių), kur kokybė yra labai svarbi, o kaina – svarbi. Vidutiniškai svarbūs yra geri
atsiliepimai apie įmonę ir gerai išvystyta jos infrastruktūra. Paneigta prielaida, kad užsakant ir
teikiant 3PL paslaugas yra svarbios asmeninės pažintys tarp įmonių vadovų (gautas rezultatas
– asmeninės pažintys nesvarbios).
7. Trečiosios šalies logistika populiariausia tarp maisto ir gėrimų pramonės įmonių (užsako
33%), chemijos ir aukštųjų technologijų bei elektronikos pramonės atstovų (užsako po 22%).
Visiškai 3PL paslaugomis nesinaudoja sveikatos priežiūros, telekomunikacijų ir mažmeninės
prekybos atstovai, kurie užsako pavienes logistikos paslaugas.
8. Populiariausios 3PL paslaugos tarp Lietuvos įmonių yra tarptautiniai pervežimai (sąlyginis
populiarumas 86%) ir vietinis transportavimas (sąlyginis populiarumas 67%). Europos
įmonių tarpe tendencija tokia pati, nes minėtas paslaugas vidutiniškai užsako 91.5% įmonių.
Taip pat reikšmingai populiarumu išsiskiria muitinės tarpininkavimo paslaugos (sąlyginis
populiarumas 49%) ir sandėliavimo paslaugos (sąlyginis populiarumas 42%). Pastarasis
rezultatas koreliuoja su įmonių sandėliavimo poreikiais, kuriuos išreiškė 51% įmonių. Kitų
paslaugų sąlyginis populiarumas svyruoja nuo 10 iki 39 procentų.
9. Užsakomomis 3PL paslaugomis iš dalies arba visiškai patenkintos yra 88% įmonių, 12% yra
nei patenkintos, nei nepatenkintos paslaugomis. 3PL tiekėjai taip pat teigia, jog teikiant
paslaugas klientams su problemomis beveik nesusiduriama arba susiduriama labai retai.
10. Dirbdamos su 3PL tiekėjais dažniausiai (sąlyginis dažnumas 68%) Lietuvos įmonės
nesusiduria su jokiomis problemomis. Pagrindinė problema yra tokia pati kaip ir Europoje –
nuolatinio paslaugų gerinimo trūkumas (sąlyginis dažnumas Lietuvoje 33%). Su kitomis
problemomis susiduriama retai arba labai retai.
77
11. Net 8 atvejus iš 10 Lietuvos įmonėms kylančios problemos iš 3PL tiekėjų pusės yra
sprendžiamos tik iš dalies. 3PL tiekėjai kylančias problemas, siekiant patenkinti klientų
poreikius, taip pat sprendžia ne visada. Tai patvirtina jų nenorą taikytis prie klientų poreikių.
12. 3PL paslaugomis Lietuvoje nesinaudoja 80% įmonių. Pagrindinė nesinaudojimo priežastis
yra įmonių manymas, kad jie turi pakankamai patirties logistikos srityje, kad viską atliktų
patys (42% įmonių). Europoje šis rezultatas tesiekia 19%, todėl daroma išvada, kad Lietuvos
įmonės pervertina savo sugebėjimus logistikos srityje. Be to, net 35% Lietuvos įmonių
nemano, kad sumažėtų jų logistikos sąnaudos.
13. Visos įmonės, naudojančios 3PL paslaugas, diegia ir naudoja joms siūlomus informacinių
technologijų sprendimus: 33% įmonių užsako 10 IT paslaugų, po 11% įmonių rankasi 5-9
paslaugas, o 22% – 3 IT paslaugas. Be to, visi klientai yra patenkinti teikiamomis IT
paslaugomis, trūkumų nenustatyta. Europoje IT paslaugomis yra patenkintos tik vidutiniškai
40% įmonių, todėl daroma išvada, kad Lietuvos įmonių IT poreikiai yra mažesni.
14. 53% įmonių, užsakančių 3PL paslaugas, patiria naudą ir 43% jos nepatiria. Dažniausiai nauda
patiriama sumažėjus bendriesiems logistikos kaštams (44% įmonių), padidėjus įvykdytų
užsakymų skaičiui (33% įmonių) ir sumažėjus darbuotojų skaičiui (33% įmonių). Didžiausią
sąlyginę naudą įmonės patiria 36.5% sutrumpėjus užsakymų įvykdymo laikui.
15. Lietuvos trečiosios šalies logistikos tiekėjai savo verslą vykdo Lietuvoje (100% įmonių),
Europos Sąjungoje (33% įmonių) ir Rytų Europoje bei Azijoje (33% įmonių). Šiame versle
egzistuoja vidutiniškai po 33% mikro, mažų ir vidutinių įmonių.
16. 3PL tiekėjai planuoja plėsti paslaugų spektrą, gerinti paslaugų kokybę, siekiant patenkinti
klientų poreikius, ir ieškoti naujų partnerių veiklai plėsti. Nei vienas 3PL tiekėjas neplanuoja
mažinti teikiamų paslaugų asortimento ar atsisakyti 3PL paslaugų teikimo. Galima daryti
išvadą, kad šis verslas yra pelningas ir naudingas 3PL tiekėjams, dėl ko jis Lietuvoje yra
perspektyvus.
PASIŪLYMAI
Plėtojant trečiosios šalies logistikos verslą ir teikiant šias paslaugas Lietuvos 3PL
tiekėjams siūloma:
Daugiausiai dėmesio skirti transportavimo, sandėliavimo ir muitinės tarpininkavimo
paslaugoms, kadangi jos yra populiariausios tarp Lietuvos įmonių.
78
Skirti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių nuolatinio 3PL paslaugų gerinimui,
kadangi šiuo metu 3PL paslaugų naudotojai to pasigenda labiausiai.
Atsakingiau spręsti jų klientams kylančias problemas, susijusias su užsakomomis 3PL
paslaugomis, kadangi dabar 80% problemų yra sprendžiamos tik iš dalies.
Klientams pritraukti pirmiausia naudoti paslaugų kokybės veiksnį, o ne kainos, kadangi
paslaugų kokybė Lietuvos įmonėms yra svarbiausias veiksnys, renkantis 3PL tiekėją.
Plėsti savo užimamą trečiosios šalies logistikos verslo rinkos dalį orientuojantis į
sveikatos priežiūros, telekomunikacijų ir mažmeninės prekybos rinkas, kadangi šiuo
metu jose visiškai nesinaudojama 3PL paslaugomis.
Diegti naujus ir tobulinti esamus informacinių technologijų sprendimu trečiosios šalies
logistikos srityje nepaisant to, kad šiuo metu Lietuvos įmonės išreiškia pasitenkinimą
gaunamomis IT paslaugomis. Europoje, kur šios paslaugos yra populiaresnės, tyrimai
rodo, kad pasitenkinimas IT paslaugomis tesiekia 40%. Norint to išvengti, būtina šią sritį
tobulinti iš anksto, kol esami įmonių IT poreikiai yra mažesni.
Užsakant trečiosios šalies logistikos paslaugas iš 3PL tiekėjų Lietuvos įmonėms
siūloma:
Objektyviau vertinti savo galimybes logistikos srityje ir prieš atmetant 3PL paslaugų
naudojimo galimybę atlikti išsamius skaičiavimus. Šiuo metu pasirinkimą dažniausiai
nulemia patirtinis sprendimas, paremtas nuostata, kad įmonė pati turi pakankamai
patirties logistikos srityje (42% įmonių), nors Europoje įmonės savo sugebėjimus vertina
nuosaikiau (tokį motyvą išreiškia tik 19% įmonių).
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
1. Alfredsson M., Hertz, S. (2003). Strategic development of third party logistics providers.
Industrial Marketing Management. (Elsevier Science) 32 (2): p. 139–149.
79
2. Andersson D. (1997). Third party logistics – outsourcing logistics in partnership.
Linköping Studies in Management and Economics. Linköping University. Dissertation
No. 34 (Doctoral dissertation).
3. Ashenbaum, B., Maltz, A., Rabinovich, E. (2005). Studies of Trends in Third-Party
Logistics Usage: What Can We Conclude? Transportation Journal. Vol. 44, Issue 3,
p39-50.
4. Bentz, B. A., Lieb, R. (2004). The Use of Third-Party Logistics Services by Large
American Manufacturers: The 2003 Survey. Transportation Journal. Vol. 43, No. 3, p.
24–33.
5. Berglund, M., Laarhoven van P., Peters, M. (2000) Third-party logistics in Europe - five
years later. International Journal of Physical Distribution & Logistics Management.
30(5), p. 425–442.
6. Blanchard, D. (2007). At A Glance: Reverse Logistics. Industry Week/IW. Vol. 256,
Issue 5, p48-48, 1/6p.
7. Bolumole, Y. A. (2001). The Supply Chain Role of Third-Party Logistics Providers.
International Journal of Logistics Management. Vol. 12, No. 2, p. 87–102.
8. C. John Langley, Jr., Ph.D., and Capgemini U.S. LLC. (2009). The State of Logistics
Outsourcing, 2009 Third-Party Logistics. Results and findings of the 14th Annual Study.
9. C. John Langley, Jr., Ph.D., and Capgemini U.S. LLC. (2008). The State of Logistics
Outsourcing, 2008 Third-Party Logistics. Results and findings of the 13th Annual Study.
10. C. John Langley, Jr., Ph.D., and Capgemini U.S. LLC. (2007). The State of Logistics
Outsourcing, 2007 Third-Party Logistics. Results and findings of the 12th Annual Study.
11. C. John Langley, Jr., Ph.D., and Capgemini U.S. LLC. (2006). 2006: Third-Party
Logistics. Results and Findings of the 11th Annual Study.
12. C. John Langley, Jr., Ph.D., and Capgemini U.S. LLC. (2005). 2005: Third-Party
Logistics. Results and Findings of the 10th Annual Study.
13. C. John Langley Jr., Ph.D., Capgemini U.S. LLC, and FedEx Corp. (2004). Third-Party
Logistics: Results and Findings of the 2004 9th Annual Study.
14. C. John Langley Jr., Ph.D. and Cap Gemini Ernst & Young U.S. LLC. (2003). Third-
Party Logistics: Results and Findings of the 2003 8th Annual Study.
15. C. John C. John Langley Jr., Ph.D., Cap Gemini Ernst & Young, and Ryder System, Inc.
(2002). Third-Party Logistics Study Results and Findings of the 2002 Seventh Annual
Study.
80
16. Douglas M. Lambert. (2006). Supply Chain Management: Processes, Partnerships, and
Performance. 2d Edition, Sarasota, Florida: SCM Institute.
17. Drakšaitė A., Snieška V. (2008). Advanced cost saving strategies of management in
global market. EKONOMIKA IR VADYBA. ISSN 1822-6515: 2008. 13 Economics.
18. Evangelista, P., Sweeney, E. (2006). Technology Usage in the Supply Chain: The Case
of Small 3PLs. International Journal of Logistics management. Vol. 17, No. 1, p. 55.
19. Fligstein, N., Merand, F. (2002). Globalization or Europeanization? Evidence on the
European Economy Since 1980. Acta Sociologica (Taylor & Francis Ltd). Vol. 45, Issue
1, p7-22.
20. Gasser R. (2000). Outsourcing Strategies in Manufacturing. The Outsourcing Project.
Volume 1.
21. Jakubauskas, G., Vasiliauskas, A. V. (2007). Trečiosios šalies logistikos koncepcijos
principas ir privalumai logistikos grandinės valdymo požiūriu. Transport. Vol. 22 Issue
2, p. 68-72.
22. Jaržemskis, A. (2006). Determination and evaluation of the factors of outsourcing
logistics. Transport. Vilnius: Technika, 2006, Vol. 21, No. 1 , p. 44-47.
23. Lieb, R., Bentz B. A. (2004). The Use of Third-Party Logistics Services by Large
American Manufacturers: The 2003 Survey. Transportation Journal. Vol. 43, No. 3, p.
24-33.
24. Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas (1998 m. lapkričio 24 d.
Nr. VIII-935) Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?
p_id=238716. [Žiūrėta 2010 01 05].
25. Lynch, C. (2001). Developing a Strategy for Outsourcing. Logistics Management and
Distribution Report. Volume 40, Issue 6.
26. Parashkevova L. (2007). Logistics outsourcing – a means of assuring the competitive
advantage for an organization. VADYBA / MANAGEMENT, Nr. 2 (15).
27. Pranulis V. P. (2007). Marketingo tyrimai: teorija ir praktika. Vilnius: Vilniaus
universiteto leidykla, 252 p.
28. Russell, S. H. (2007). Supply Chain Management: More Than Integrated Logistics. Air
Force Journal of Logistics. Vol. 31 Issue 2, p. 56–63.
29. Uleckas E. (2007). Lean vadybos koncepcija ir taikymas įmonėje. 10-osios Lietuvos
jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos
TRANSPORTAS straipsnių rinkinys. Vilnius: Technika, p. 450–454.
81
30. Vaidyanathan, G. (2005). A framework for evaluating Third-Party Logistics.
Communications of the ACM, Vol. 48 Issue 1, p. 89-94.
31. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Koks angliško termino „outsourcing“, vartojamo
gamybos ir technologijų srityje, lietuviškas atitikmuo? Konsultacijų bankas. Prieiga per
internetą: http://www.vlkk.lt/lit/2248. [Žiūrėta 2009 10 05].
32. 3PL (Third Party Logistics) plačiau. AD REM Group internetinis puslapis. Prieiga per
internetą http://www.adrem.lt/3PL_Third_Party_Logistics. [Žiūrėta 2009 10 10].
THE DEVELOPMENT AND PERSPECTIVES OF THE THIRD PARTY LOGISTICS IN
LITHUANIA AND EUROPE
82
Linas PUZONAS
Paper for the Master’s degree
International Business Master’s Program
Vilnius University, Faculty of Economics, Marketing Department
Supervisor – lektorė L. Braškienė
Vilnius, 2010
SUMMARY
77 pages, 7 charts, 30 pictures, 32 references.The main purpose of this master thesis is to determine the integration level of the Third
Party Logistics (3PL) in the supply chain of the companies, as well as to identify the factors which determine the development of the third party logistics business. Furthermore, to use the determined factors in order to evaluate the current state and future perspectives of 3PL market in Europe and Lithuania.
The work consists of introduction, three main parts, conclusions with recommendations and the list of used literate resources.
The first part, which is literature analysis, reviews scientific publications of foreign and Lithuanian authors about the evolution of the third party logistics, its roots, peculiarities and terminological nuances. Furthermore, it which distinguishes the differences of 3PL providers, analyses their provided 3PL services and states the benefits of 3PL usage.
The second part of the master’s thesis is dedicated to the analysis of the European 3PL market researches, which had been carried out by C. J. Langley, Jr. from the year 2002 until the year 2009. 3PL users and their outsourced logistics functions are analysed, as well as the problems they face during the usage of 3PL services and the reasons, why some companies choose not to use 3PL services at all. Besides, special attention is paid to the influence of information technologies to 3PL business.
The third part is dedicated to the results analysis of the Lithuanian 3PL market research, which had been carried by the author. Firstly, the methodology used for the researched is described, including the model of the research, its relevance, main purpose and the goals set to accomplish it, the object and the chosen method of the research. All the other parts of this chapter are meant for the analysis of the gotten results during the research. The current state of the 3PL market (including supply and demand), used 3PL services and their popularity among Lithuanian companies are analysed. Furthermore, the reasons why some companies decide not to use 3PL services at all are stated and discussed, as well as the problems companies face while using 3PL services. Special attention again is paid to the implementation of information systems in 3PL business from both users and suppliers perspectives. Lastly, the gotten results are compared to the results of European studies and final conclusions are made.
The conclusions and recommendations summarize the main findings of the literature analyses, European 3PL researches analyses and mainly of the performed Lithuanian 3PL market research. Recommendations are given to both 3PL users and suppliers for better future development of 3PLmarket in Lithuania.
83
PRIEDAI
1 priedas
Anketa, skirta Lietuvos 8 verslo šakų įmonėms
84
85
86
87
88
89
2 priedas
Anketos, skirtos Lietuvos logistikos įmonėms, pavyzdys
90
91
92
93
94
3 priedas
Laiško – kvietimo dalyvauti tyrime, siųsto Lietuvos 8 skirtingų šakų įmonėms, pavyzdys
Laba diena,
Kreipiamės į Jus atlikdami mokslinį tiriamąjį darbą logistikos srityje. Nagrinėjame Trečiosios
šalies logistikos paplitimą tarp įvairių šakų Lietuvos įmonių.
Dėl šios priežasties prašome Jūsų užpildyti trumpą apklausą apie jūsų naudojamas logistikos
paslaugas. Tai padaryti galite paspaudę šią nuorodą: http://www.publika.lt/apklausa-15-
4b9bb4979b5c0.html. Jeigu Jūsų įmonėje yra už logistiką atsakingas žmogus ar logistikos
skyrius, būtumėme labai dėkingi, jei persiųstumėte šį laišką jiems.
Šis tyrimas atliekamas išskirtinai moksliniais tikslais, gauta informacija nebus naudojama jokiais
komerciniais sumetimais, todėl labai laukiame Jūsų atsakymų. Iš anksto nuoširdžiai dėkojame už
pagalbą ir atsiprašome, jei sutrukdėme Jūsų brangų laiką.
Su pagarba,
Linas Puzonas,
Vilniaus Universitetas,
Ekonomikos Fakultetas
95
4 priedas
Laiško – kvietimo dalyvauti tyrime, siųsto Lietuvos logistikos įmonėms, pavyzdys
Laba diena,
Kreipiamės į Jus atlikdami mokslinį tiriamąjį darbą logistikos srityje. Nagrinėjame Trečiosios
šalies logistikos paplitimą tarp įvairių šakų Lietuvos įmonių.
Dėl šios priežasties prašome Jūsų užpildyti trumpą apklausą apie jūsų siūlomas logistikos
paslaugas. Tai padaryti galite paspaudę šią nuorodą: http://www.publika.lt/apklausa-15-
4b9bd41ec5f04.html.
Šis tyrimas atliekamas išskirtinai moksliniais tikslais, gauta informacija nebus naudojama jokiais
komerciniais sumetimais, todėl labai laukiame Jūsų atsakymų. Iš anksto nuoširdžiai dėkojame už
pagalbą ir atsiprašome, jei sutrukdėme Jūsų brangų laiką.
Su pagarba,
Linas Puzonas,
Vilniaus Universitetas,
Ekonomikos Fakultetas
96
5 priedas
Vilniaus universiteto studento, teikiančio į elektroninių dokumentų informacijos sistemą
baigiamąjį darbą,
GARANTIJA
Studento vardas ir pavardė:
Studento asmens kodas (pažymėjimo Nr.):
Fakultetas:
Kvalifikacinis laipsnis:
bakalauras magistras
Vilnius
200_ m. ________ __ d.
Garantuoju, kad mano baigiamasis darbas, ginamas 200_ m. ________ __ d. rektoriaus 200_ m. ________
__ d. įsakymu Nr. ___ sudarytoje kvalifikacinėje komisijoje Nr. __, yra parengtas pagal VU Baigiamųjų
darbų rengimo, gynimo ir saugojimo tvarkos reikalavimus bei įvestas į ETD informacijos sistemą. Šiame
darbe tiesiogiai ar netiesiogiai panaudotos kitų šaltinių citatos pažymėtos literatūros nuorodose.
Baigiamojo darbo pavadinimas:
Parenkant ir įvertinant medžiagą, taip pat parengiant rankraštį, mane, be darbo vadovo
,
konsultavo kiti mokslininkai ir specialistai:
97
Kitų asmenų indėlio į parengtą baigiamąjį darbą nėra. Jokių įstatymų nenumatytų mokėjimų už šį darbą niekam nesu mokėjęs.
Studentas Data
(vardas, pavardė) (parašas) (yyyy-mm-dd)
98