Terminalai

Temos

• Materialieji srautai ir jų valdymas;

• Sandėliavimo funkcija logistikoje;

• Terminalų teorija;

• Skirtingų transporto rūšių terminalai.

Materialaus srauto judėjimas

Klientas

Medžiagų atsargos

Vietinai vežimai

Saugojimas

Pirminis paskirstymas

Gatavos produkcijos atsargos

transportavimas

Tiekėjas

Masinių produktų gabenimas

Gamyba

transportavimas

Nebaigtos gamybos atsargos

transportavimas

Materialus srautas

Gamta (ištekliai)

Srauto judėjimo užtikrinimas

Materialaus srauto judėjimą užtikrina įvairios įmonės:

gamybos, transportavimo, sandėliavimo, prekybos...

teikiančios reikiamas paslaugas (atliekančios tam tikras veiklas/operacijas) atitinkamame medžiagų judėjimo etape.

Srauto judėjimo valdymo poreikis

Išteklių ir gatavos produkcijos judėjimas susijęs su tam tikromis veiklomis (sąnaudomis) atliekamomis visame srauto judėjimo kelyje (skirtingu laiku ir skirtingose vietose).

Todėl siekiant srauto judėjimo sąnaudų mažinimo ir, tuo pačiu metu, greičio didinimo, yra reikalingas atskirų veiklų koordinavimas (valdymas).

Logistikos esmė

Logistika suprantama kaip medžiagų, pusfabrikačių ir gatavų produktų judėjimo į įmonę, įmonės viduje bei iš įmonės valdymas (veiklų, užtikrinančių judėjimą, koordinavimas);

Logistikos esmė – materialių vertybių bei informacijos srautų sklandaus judėjimo (srautų intensyvumo, nenutrūkstamumo ir stabilumo) užtikrinimas.

Logistikos uždaviniai

• žaliavų bei produkcijos judėjimo koordinavimas (srautų judėjimo efektyvumo didinimas);

• šio judėjimo sąnaudų minimizavimas;

• logistinės veiklos pritaikymas pagal klientų keliamus reikalavimus.

Funkcinės logistikos sritys

Materialųs srautas, judantis nuo žaliavų gavybos vietos iki galutinio vartotojo, pereina keletą sričių, kurių kiekviena yra apibūdinama tam tikromis funkcijomis:

• pirmoji sritis – tai aprūpinimas, kurios pagrindinė funkcija yra nenutrūkstama reikiamų išteklių gavyba;

• antroji sritis – gamyba, kurios funkcija yra gamybinio proceso funkcionavimo užtikrinimas;

• trečioji sritis – produkcijos paskirstymas, kurios pagrindinė funkcija yra vartotojų nenutrūkstamas aprūpinimas reikiama produkcija (visiškas poreikio patenkinimas).

Daugeliu atveju funkcinės logistikos sritys prasideda ir baigiasi sandėliais. Sandėlis tuo pačiu metu yra tarsi siena skirianti funkcines sritis ir jungtis užtikrinanti materialinių vertybių srauto judėjimą.

Tiekėjas

Žaliavų

Medžiagų

Detalių

Aprūpinimo logistika

Gamintojas Vartotojas

Žaliavų

Medžiagų

Detalių

Tarpinės gamybos

Gamyb

a

Galutinio

produkto

Instrumentų Atliekų

Gamybinių procesų logistika

Tiekimo/paskirstymo logistika

Paskirstymo

Didmeninių prekybininkų

Mažmeninių prekybininkų

Sandėlių naudojimo priežastysPagrindinis sandėlio tikslas yra įmonės logistinės sistemos, kurios sudėtine dalimi ir yra sandėlis,

optimizavimas.

Pagrindinės priežastys sąlygojančios sandėlių panaudojimą logistinėje sistemoje:

• paklausos ir pasiūlos netolygumų išlyginimas;

• logistinių sąnaudų, sąlygotų transportavimo veiklos, mažinimas;

• klientų poreikių maksimalus patenkinimas;

• realizacijos rinkos geografiniu atžvilgiu praplėtimas.

Sandėlių klasifikacijaPožymis (kriterijus) priklausomas nuo: Klasifikacija

Funkcinės logistikos srities Tiekimo logistikos, gamybos logistikos, paskirstymo logistikos

Produkcijos tipo Žaliavų, medžiagų, komplektuojančių detalių, nebaigtos gamybos, galutinės produkcijos, taros, atliekų, instrumentų

Nuosavybės formos Nuosavi įmonės sandėliai, viešieji

Funkcinės paskirties Rūšiavimo, skirstymo, sezoninio ar ilgalaikio saugojimo, tranzitiniai (terminalai), aprūpinantys gamybinį procesą, muitinės

Priklausomybės logistinės sistemos dalyviui

Gamintojų, prekybos kompanijų, prekybinių tarpininkų, transporto įmonių

Aptarnaujamų krovinių specializacijos

Specializuoti, universalūs

Darbų atlikimo pobūdžio Rankų darbo, mechanizuoti, automatizuoti

Sandėlio patalpų įrengimo (nuo techninės įrangos ir aukštų skaičiaus)

Atviros aikštelės, aikštelės po stogine, uždari, daugiaaukščiai, vieno aukšto (iki 6m), vieno aukšto (daugiau kaip 10m)

Išorinių transportinių ryšių Su automobilių privažiavimo keliais, su geležinkelių privažiavimo keliais, su prieplaukomis bei geležinkelių privažiavimo keliais

Terminalo apibrėžimas• Paprastas

Vežant keleivius ir krovinius, reikalingos tam tikros vietos priimti keleivius arba pakrauti krovinį, ir vietos, kur galima pakeisti tos pačios rūšies transporto priemones arba skirtingas transporto rūšis. Šios vietos vadinamos terminalais.

Kartais sąvoka „terminalas“ maišoma su „galutinis/paskirties punktas“.

Galutinis punktas tai vieta, kur baigiasi kelias arba maršrutas. Tuo tarpu terminalai gali būti ir tarpiniuose transporto grandinės taškuose.

• PagrindinisKompleksas įrenginių išskirstytų pradiniame, galiniame ar tarpiniame transporto punkte, kurie užtikrina įvairių transporto įmonių bendradarbiavimą vežant krovinius, keleivius, bagažą.

Terminalų klasifikacija

• Pagal dalyvaujančių transporto rūšių skaičių:1. dviejų arba daugiau transporto rūšių

transporto mazgas;2. vienos transporto rūšies terminalas.

• Pagal dydį:nuo paprasčiausių autobusų sustojimų iki didelių jūrų ar oro uostų kompleksų.

• Pagal tai, kokias vežimų rūšis aptarnauja:1. keleiviniai, 2. krovininiai.

Terminalo funkcijos

1. Garantuoti priėjimą prie transporto priemonių, važiuojančių tam tikru keliu.

2. Garantuoti, kad bus lengvai pakeistos transporto priemonės, dirbančios duotame kelyje (arba skirtingų transporto rūšių priemonės).

3. Palengvinti srautų susijungimą (garantuoti kokybišką keleivių ir krovinių aptarnavimą).

Terminalas sudėtingas transporto sistemos elementas, kuris dirba pagal tam tikras technologines schemas.

Terminale yra didelis techninių priemonių kompleksas, garantuojantis jo technologinių schemų įgyvendinimą.

Tačiau bendru atveju visi terminalai turi daugiau mažiau tą pačią struktūrą (pagrindines sudedamąsias dalis).

Terminalų efektyvaus darbo esminė prielaida yra pakankamas plotų kiekis ir atitinkama

terminalų funkcionavimo technologija.

Kelių transporto terminalai

Kas apsprendžia terminalo technologiją

a) teikiamų paslaugų spektras (atliekamų darbų įvairovė);

b) atliekamų vežimų tipas (kokius srautus – tarptautinius ar vietinius - aptarnauja terminalas).

Reikalavimai automobilių transporto terminalams

• didelė teritorija transporto priemonių saugojimui, manevravimui, techniniam aptarnavimui.

• patalpos valdymo personalui, su jomis sujungtos įvairios buitinės pagalbinės patalpos.

• kroviniams apdoroti reikalingi mechanizuoti įrengimai.

Geležinkelio terminalai

Skiriamieji punktai

• Geležinkelio liniją į tam tikras atkarpas tarpstočius dalija skiriamieji punktai.

• Racionaliai išdėsčius skiriamuosius punktus, galima gerokai padidinti geležinkelio linijos laidumą ir sumažinti jos statybinę vertę (tinkamai parinkta skiriamojo punkto vieta, jo schema ir tipas leidžia optimaliai suderinti kelio techninius ir ekonominius rodiklius).

Skiriamųjų punktų klasifikacija

• Kelių postu vadinamas skiriamasis punktas, neturintis savo šalutinio kelių tinklo. Posto pagrindinė funkcija reguliuoti traukinių eismą.

• Keleivių stotelė yra keleivių įlipimo ir išlipimo vieta. Stotelės neturi savo kelių tinklo, tačiau jose gali būti įrengti peronai ir keleivių laukiamosios patalpos. Tačiau dažnai stotelės nebūna skiriamaisiais punktais.

• Aplankos tai skiriamieji punktai, įrengti dvikelio geležinkelio linijose, turintys savo kelių tinklą, reikalingą sunkiesiems traukiniams aplenkti arba jiems pervesti iš vieno pagrindinio kelio į kitą.

• Pralankos tai skiriamieji punktai vienkelio geležinkelio linijose su savo kelių tinklu, skirtu traukiniams prasilenkti.

• Stotys tai skiriamieji punktai, turintys savo statinių, įrenginių, kelių tinklą, kur traukiniai atvyksta, išvyksta, prasilenkia vieni su kitais ir aplenkia vienas kitą. Gerai įrengtu tinklu traukiniai gali manevruoti, todėl juos galima formuoti, išformuoti, apžiūrėti ir remontuoti.

Stočių tipai ir funkcijos• Tarpinės stotys skirtos traukiniams prasilenkti, aplenkti, išlipti ir įlipti

keleiviams, bagažui krauti. Šiose stotyse vyksta ir nedidelis manevrinis darbas.

• Ruožo stotyse vyksta panašūs darbai kaip ir tarpinėse stotyse. Be to, jose dar keičiami lokomotyvai, pasikeičia lokomotyvų brigados, apžiūrimi riedmenys, jie parengiami ir remontuojami. Į šias stotis atvyksta, išvyksta ir yra formuojami tranzitiniai traukiniai, formuojami ruožo ir surenkamieji traukiniai, teikiamos paslaugos artimiausioms tarpinėms stotims.

• Skirstymo (rūšiavimo) stotys įrengtos taip, kad jose be visų jau minėtų darbų galėtų būti atliekami dideli krovimo darbai. Jose yra daug manevrinių kelių, kuriuose formuojami ir išformuojami prekiniai traukiniai. Didelėse stotyse yra parengti traukinių formavimo planai, pagal kuriuos traukiniai paruošiami tam tikroms kelionėms arba vežimams.

• Visose anksčiau išvardintose stotyse rūpinamasi ir keleiviais. Jei stotys yra didelės, jose įrengiamos keleivių laukiamosios patalpos, poilsio salės, valgyklos, viešbučiai. Visas šitaip įrengtas kompleksas vadinamas keleivių stotimi. Esant dideliam keleivių srautui rengiamos didelės specializuotos keleivinės stotys.

Stočių tipai ir funkcijos

• Prekių stotyse vyksta daug krovimo darbų, dažnai kroviniai gabenami į krovinių terminalus, perkeliami į privažiuojamuosius kelius ar kraunami į transporto priemones. Šiose stotyse yra daug manevrinių kelių ir įrengimų.

• Perdavimo stotimis vadinamos geležinkelio stotys, turinčios išplėtotą kelių tinklą, būtinus techninius įrenginius ir darbuotojų, privalančių užtikrinti, kad kitai valstybei būtų perduodami ir iš jos priimami techniniu bei komerciniu požiūriu tvarkingi riedmenys ir konteineriai bei tinkamai įforminti kroviniai.

• Pasienio stotimis vadinamos arčiausiai Lietuvos Respublikos valstybės sienos esančios geležinkelio stotys, kuriose valstybės institucijos atlieka pasienio kontrolės procedūras, susijusias su tarptautiniais krovinių ir keleivių vežimais.

Išskyrus privažiavimo kelius, vežimai geležinkeliu dažniausiai prasideda ir baigiasi

kelių transportu.

Todėl geležinkelių terminalai turi būti suprojektuoti atsižvelgiant ne tik į

geležinkelių transporto poreikį, bet ir garantuoti krovinių perkrovimą iš automobilių

į vagonus ir atvirkščiai.

Smulkių siuntų vežimas

• Tuo atveju, kai kroviniai atvežami automobiliais tolimesniam vežimui geležinkelių transportu, stotyje panaudojamos rampos, kurių veiklos technologija analogiška naudojamai kelių transporte. Taip apdorojamos mažesnės už vagonines ir smulkesnės siuntos.

• Įrengimai, reikalingi tokios rūšies vežimams aptarnauti, panašūs į įrengimus, naudojamus automobilių transporto terminale:

pakankamo tūrio pakrovimo-iškrovimo sandėlys, erdvė automobiliams stovėti ir manevruoti, krovimo įrenginiai dirbantys ant platformų.

• Krovinių sandėlys būna ištisinis (privažiuojamojo tipo) arba su uždarais galais. Bet kuriuo atveju platformos išilgai vagonų garantuoja lengvą krovinių iškrovimą, pakrovimą.

Terminalas smulkių siuntų vežimo atveju

Konteinerių terminalai• Šių terminalų paskirtis - kuo greičiau perkrauti konteinerius iš

geležinkelio transporto į automobilių ir atvirkščiai, o kai kuriais atvejais iš vieno traukinio į kitą.

• Viena iš šių terminalų ypatybių yra didelė aikštelė skirta kelių transporto priemonėms manevruoti (nereikia jokių specialių rampų) bei konteineriams sandėliuoti.

• Kita būdinga ypatybė konteineriniai kranai, leidžiantys apdoroti konteinerius iki 12 m ilgio ir 30 t bruto masės.

Birių krovinių terminalai

• Dažnai vagonai, išsiunčiami atitinkamu maršrutu, paruošiami ant privažiuojamųjų geležinkelio kelių. Taip daugiausiai vežami suverstiniai ir supiltiniai kroviniai.

• Vežant masinius krovinius naudojamasi specializuotais įrengimais: bunkeriai ir konvejeriai su vagonų apvertėjais; paaukštinti keliai iškrauti vagonams per apatines angas, veikiant

svorio jėgai.

Oro transporto terminalai

Bendros tendencijos

• Oro transporto terminalai skiriasi pagal dydį, nuo mažų (aerodromų) iki didelių tarptautinių oro uostų.

• Oro vežimų didėjimas kelia uostų administracijai daug problemų. Niekas negali prognozuoti oro vežimų perspektyvų arba kokie bus nauji lėktuvų konstrukcijų ir dydžių patobulinimai 1520 metų laikotarpiu.

• Norint sumažinti oro uostų apkrovimus, tikslingiau statyti naujus. Tačiau pastariesiems yra keliami vis didesni reikalavimai

Reikalavimai keliami oro uostams• Saugos normos turi būti daug griežtesnės, negu kitoms transporto

rūšims. Dėl didelės krovinių kainos, įrangos brangumo ir žmonių saugumo ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jų saugai.

• Atsižvelgiant į šimtus keleivių, skrendančius vienu lėktuvu, ir didelį skrydžių skaičių per valandą, reikalingos greitos bagažo apdorojimo sistemos.

• Ypatingas dėmesys skiriamas lėktuvo pakrovimo įrangai ir technologijai.

• Vienas iš pagrindinių oro transporto privalumų yra greitis, tačiau tai gali būti prarasta dėl netinkamo informacinio vežimų aprūpinimo, todėl ypatingas dėmesys yra skiriamas informacinėms technologijoms, kurios garantuoja skrydžio kokybę ir saugą.

Oro uosto dalys

Inžineriniu požiūriu, oro uostas tai kompleksas inžinerinių įrenginių ir įrengimų, skirtų technologiniams procesams aptarnaujant keleivių, krovinių ir pašto pervežimus, organizuojant ir aptarnaujant orlaivių skrydžius.

Oro uosto teritoriją galima sąlyginai suskirstyti į dvi dalis:

• aerodromas su prieaerodromine teritorija

• tarnybinė-techninė teritorija.

Aerodromas su prieaerodromine teritorija

Aerodromas yra pagrindinė oro uosto dalis. Tai specialiai paruoštas žemės sklypas su kompleksu statinių ir įrenginių užtikrinančių orlaivių pakilimą, nutūpimą, vairavimą, stovėjimą ir skrydžių aptarnavimą. Aerodromo ribose taip pat atliekamos kai kurios keleivių aptarnavimo rūšys (įsodinimas, išlaipinimas ir vežimas maršrutu peronas oro stotis) ir operacijos, susiję su bagažo, krovinių ir pašto pakrovimu į orlaivį ir iškrovimu iš jo.

Prieaerodrominė teritorija - atitinkamo ploto vieta, esanti prie aerodromo, virš kurios oro erdvėje manevruoja orlaiviai.

Tarnybinė techninė teritorija

Tarnybinė-techninė teritorija dalis oro uosto, kur išdėstyti statiniai ir įrenginiai skirti technologinių operacijų vykdymui aptarnaujant keleivių, krovinių ir pašto pervežimus, organizuojant ir aptarnaujant orlaivių skrydžius.

Kai kurie oro uosto statiniai ir įrenginiai išdėstomi atskirai, ne jo teritorijoje, tačiau gali būti priskiriami aerodromui. Prie tokių įrenginių priklauso, radijo navigacijos objektai, oro eismo valdymo ir nutūpimo, degalų sandėliai ir kt.

Oro uosto planas

1 – aerodromas2 – tarnybinė-techninė teritorija

ICAO visus aerodromus klasifikuoja (koduoja) į kategorijas.

Kategorijos kodas susideda iš 2 elementų: •pirmasis elementas yra numeris, kuris parodo aerodromo pakilimo-tūpimo tako ilgį;•antrasis elementas yra raidė, parodanti lėktuvo sparnų mostą bei tarpą tarp pagrindinės važiuoklės ratų.

Numeris (skaičius) Pakilimo-tūpimo tako ilgis1 < 800 m2 800—1200 m3 1200—1800 m4 > 1800 m

Raidė Sparno mostas Važiuoklės plotisА < 15 м < 4,5 мВ 15—24 м 4,5—6 мС 24—36 м 6—9 мD 36—52 м 9—14 мЕ 52—60 м 9—14 м

Jūrų transporto terminalai

Uosto infrastruktūraUosto infrastruktūrai yra priskiriama:

• uosto akvatorija;• uosto kanalai;• uosto vartai (molai);• krantinės (prieplaukos);

Infrastruktūros elementaiUostų akvatorijos tai uostui priskirtas vandens plotas, skirtas laivams

plaukti, įsiinkaruoti bei papildomoms funkcijoms vykdyti. Skiriamos kelios akvatorijos dalys:

• išorinis reidas;• vidinis reidas;• papildomi baseinai ir kitas vandens plotas.

Įplaukos į uostą ir kiti kanalai. Daugelyje uostų ir priplaukimų prie uostų vietų yra nepakankami gyliai, todėl tose vietose kasami kanalai laivams praplaukti. Atsižvelgiant į paskirtį uostuose kanalai skirstomi į šias grupes:

įplaukos kanalai, jungiantys jūrą su uostu; vidiniai uostų kanalai, jungiantys atskiras uosto dalis; specialūs kanalai, pavyzdžiui, jungiantys uostus su vidaus vandens

keliais.

Uostų vartai (bangolaužiai, molai) skirti apsaugoti uostą nuo tiesioginio bangų poveikio ir formuoti uosto įplaukos kanalą bei laivybos saugumui uosto vartuose ir uoste užtikrinimui.

Uosto krantinės yra statiniai skirti laivams švartuoti. Būtent krantinėse yra statomi atitinkami terminalai, su jiems būdingais įrangos kompleksais.

Jūrinių krovinių klasifikacija

Konteinerių terminalas 1

Konteinerių terminalas 2Konteinerių terminalą sudaro šie pagrindiniai elementai:

• Jūrų krovinių frontas su operatyvine aikštele, kur laivai kraunami tiesiogiai, taip pat kur saugojami konteineriai, kuriuos reiks pakrauti į iškraunamą laivą.

• Rūšiavimo aikštelė, kurioje saugomi vilkikai su puspriekabėm, kurie bus kraunami į pirmiausiai išvykstančius laivus arba iškraunami iš šių laivų.

• Sandėliavimo aikštelė, kur sandėliuojami konteineriai, kurie bus kraunami į laivus, taip pat konteineriai, iškrauti iš laivų ir atgabenti sausumos transportu.

• Geležinkelio krovinių frontas su operatyvine aikštele, kurioje konteineriai kraunami į geležinkelio platformas (auto transporto priemones) ir saugomi konteinerių, laukiančių krovimo.

• Dengtas komplektavimo sandėlis su operatyvine aikštele konteineriams ir vilkikams su puspriekabe formuoti, performuoti ir išformuoti, bei su krovinių frontu, kuriame apdorojamos geležinkelio ir kelių transporto priemonės su kroviniais ne konteineriuose.

• Kontrolinis terminalo praleidimo punktas su svarstyklėmis, kuriame kontroliuojamas konteinerių, pristatomų į terminalą arba išsiunčiamų iš jo kelių transportu, išdavimas ir priėmimas.

• Kelių transporto krovinių frontas su operatyvine aikštele saugoti konteineriams, išvežamiems kelių transportu, kur tiesiogiai kraunamas šis transportas.

• Pagalbiniai ir administraciniai statiniai.

Konteinerių terminalas 31. Plotas. Norint išdėstyti prieplaukoje daug konteinerių, turi būti

pakankamo ploto. Minimali teritorija 6 ha, tačiau daugėjant stambių laivų, tikslinga skirti plotą iki 8ha;

2. Konteinerių kranai. Kranas su vienu keliamuoju mechanizmu turi pakelti iki 40 t;

3. Krovos įrenginiai. Norint garantuoti greitą krovos ciklą, iškrovus vieną konteinerį ant kranto, būtina iš karto imti kitą ir krauti į laivą. Prieš tai nuleidžiamam konteineriui būtina atlaisvinti vietą. Šią operaciją atlieka įvairūs transportavimo ir krovos įrengimai specialiai skirti aptarnauti konteineriams.

Generalinių krovinių terminalas 1Generaliniai kroviniai tai vienetiniai arba supakuoti kroviniai, mašinos ir įrengimai, metalas ir metalo gaminiai, mediena.

Generaliniai kroviniai gali būti gabenami:• Maišais, krovinio vieneto svoris 50110 kg;• Dėžėmis, krovinio vieneto svoris 25–150 kg;• Ryšuliais ir gniutulais, krovinio vieneto svoris 50250 kg;• Talpomis, krovinio vieneto svoris 50300 kg;• Rulonais, krovinio vieneto svoris iki 5 t;• Paketais (medienos ir metalo gaminiai);• Atskirais vienetais (įrengimai, metalo konstrukcijos), krovinio

vieneto svoris gali siekti 30 t.

Generalinių krovinių terminalas 2Didelė įpakavimų ir matmenų įvairovė sudaro problemų perkraunant krovinius.

Todėl dauguma generalinių krovinių yra pakuojami į padėklus ir konteinerius.

Dėl didelės krovinių nomenklatūros generalinių krovinių terminaluose naudojama universali įranga. Generalinių krovinių terminalų įrangą galima suskirstyti į tokias grupes:

įrengimai, skirti laivams pakrauti ir iškrauti; įrengimai, skirti gabenti ir krauti krovinius į sandėlį; įrengimai, skirti pakrauti ir iškrauti sausumos transporto priemones; kita papildoma įranga.

Atsižvelgiant į sandėliavimo sąlygas, generaliniai kroviniai skirstomi į šias grupes:

• mažai jautrūs ir nejautrūs aplinkos poveikiui kroviniai (sandėliuojami atvirose aikštelėse);

• aplinkos poveikiui jautrūs kroviniai (sandėliuojami dengtuose sandėliuose);

• šaldyti kroviniai (sandėliuojami šaldytuvuose).

Generalinių krovinių terminalas 3• Geras aprūpinimas kranto kranais. Dauguma laivų, vežančių bendrus

krovinius, paprastai turi savo krovimo kranus, tačiau jie dirba daug lėčiau, negu kranto kranai, dėl to pirmenybė teikiama pastariesiems.

• Prieplaukos turi būti didelio ploto. Daugiau naudojantis savaeigiais kėlimo ir transportavimo įrenginiais, reikia didelių plotų manevruoti, kad viena transporto rūšis netrukdytų kitai.

• Sandėlis. Jis privalo turėti tokius pagrindinius elementus:a) stogą, kad sandėlio vidaus neužgriozdintų laikančiosios atramos, ir nuo

kenksmingo atmosferinių reiškinių poveikio būtų apsaugoti kroviniai;b) stogas turi uždengti rampos galus, kad apsaugotų aptarnaujamas transporto

priemones nuo kenksmingų gamtinių sąlygų. Stogas turi būti pakankamai aukštas, kad po juo galėtų dirbti automobiliniai kranai;

c) stiprias grindis, galinčias išlaikyti dideles apkrovas, perduodamas krovinių;d) gerą natūralų apšvietimą ir gerą dirbtinį apšvietimą, kuris garantuotų greitą ir

saugų darbą tamsiu paros laiku;e) gerą ventiliaciją, kad išmetamosios transporto priemonių dujos būtų greitai

pašalintos iš sandėlio;f) specialias rakinamas patalpas brangiems kroviniams.• Aprūpinimas atitinkamomis kėlimo ir transportavimo priemonėmis, t.y.

šakiniais krautuvais ir automobiliniais kranais, kad būtų galima apdoroti krovinius paketuose, kurių neįmanoma pakelti rankomis.

Birių krovinių terminalas 1

Birių krovinių terminalas 2Birūs kroviniai vežami dideliais kiekiais ir nesupakuoti. Bendruoju atveju tai krovinys, sudarytas iš sausų įvairaus dydžio dalelių ar gabalų.

Skiriamos tokios birių krovinių grupės:• žemės ūkio produktai; • maisto produktai ir pašarai; • kietas kuras;• rūdos; • metalo gaminiai; • mineralinės ir statybinės medžiagos;• trąšos (mineralinės, cheminės); • chemikalai.

Birių krovinių terminalas 3Atsitiktiniai, nestabilūs birių krovinių srautai perkraunami universaliuose uosto terminaluose.

• Universaliuose terminaluose biriems kroviniams perkrauti naudojami portaliniai kranai su greiferiais.

• Kadangi universaliuose terminaluose nėra specialių sandėlių biriems kroviniams, aplinkos poveikiui jautrūs kroviniai kraunami tiesiogiai: vagonas laivas, laivas vagonas. Aplinkos poveikiui nejautrūs kroviniai gali būti sandėliuojami laikinose saugojimo aikštelėse.

Didelės birių krovinių partijos (stabilūs srautai) vežamos specialiais laivais, jie perkraunami specializuotuose uosto terminaluose.

Specializuotų terminalų įranga galima pakrauti ir iškrauti tik vienos rūšies krovinį. Birūs kroviniai sandėliuojami atviruose arba dengtuose sandėliuose. Kroviniui pakrauti naudojami specialūs mechanizmai (rietuvės formavimo

įrenginiai).

Ro-Ro terminalas 1

Ro-Ro terminalas 2 Šio tipo terminaluose gali būti perkraunami:

• keleiviniai automobiliai, • krovininės kelių transporto priemonės, • vagonai.

Ro-Ro terminalai ir vežimo būdas patrauklūs tuo, kad čia sugaištama mažai laiko, yra patogus krovinio pakrovimo būdas bei nedidelės investicijos, lyginant su kitais vežimo būdais. Tokio tipo terminalai užima gana didelius žemės plotus, kas savo ruožtu kelia jų kainas.

Ro-Ro terminalas 3 Projektuojant ro-ro terminalus būtina atkreipti dėmesį į šiuos veiksnius:

• pakankami sandėliavimo plotai ir stovėjimo aikštelių vietos;• tinkamas švartavimo įrangos išdėstymas (neturėtų kliudyti

laivo rampoms);• nesavaeigių priemonių transportavimui turi būti naudojami

kranto vilkikai ir priekabos-platformos;• geležinkelio vagonų pakrovimas gali būti atliekamas tik

naudojant specializuotus tiltus, kurie jungia laivą su krantu (terminale turi būti numatytas specialus geležinkelių kelynas).