1

LIETUVOS GYDYTOJŲ SĄJUNGOSd v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s informacinis leidinys Nr. 2021-2 (37)

E l . p a š t a s i n f o @ l g s . l t

2021

m.

saus

io 2

2 d.

žinios2GYDYTOJŲ

Preliudas į interpeliaciją? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2

Skundais nepagreitinsime eigos . . . . . . . . . . . . . . . . 3, 4

Prabilta apie kovidinę kartą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4, 5

Ar bus atsuktas laikas atgal? Odontologų rūmų tikslas – grįžti atgal . . . . . . . . . . 5, 6

Diena, įsirėžusi į mūsų atmintį . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7

Profesorius Balys Dainys domėjosi pačiu žmogumi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8, 9

žinios 2L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 1 - 2 ( 3 7 )GYDYTOJŲ

10 Seimo narių pateikė sveikatos apsaugos ministrui klausimų dėl kovos su COVID-19 pandemija priemonių, įskaitant vakciną, jos taikymą ir kt. Arūnui Dulkiui atsakinėti į Seimo narių klausimus teko net tris kartus: per Vyriausybės valandą, opozicinių frakcijų posė-dyje ir vakariniame Seimo plenariniame posėdyje. Tad naujojo Seimo rudens sesijos paskutinė diena buvo be galo įtempta.

 

1. Kadangi tiek nacionaliniai, tiek Europos Sąjungos teisės aktai numato „off label“ naudojimo galimybę, prašome nurodyti ko-kios objektyvios priežastys lėmė, kad Jūs nepriėmėte sprendimo įteisinti šeštosios vakcinos dozės naudojimo „off label“. Taip pat prašome pateikti tikslų skaičių dozių, kurios buvo utilizuotos laiku neįteisinus šeštosios vakcinos dozės naudojimo galimybės.

2. Jei, Jūsų manymu Lietuvos Respublikos ar ES teisės aktai nėra pa-kankami tam, kad būtų buvęs priimtas sprendimas dėl šeštosios dozės naudojimo, paaiškinkite, kodėl tokius sprendimus priėmė Vokietija, Italija, Čekija, Danija?

3. Kas iš ministro politinės komandos prisiims atsakomybę už ke-lių tūkstančių vakcinos dozių nepanaudojimą skiepams (išpilant vakciną, o ne panaudojant 6 dozei)? Kodėl, net ir Europos vaistų agentūrai įteisinus papildomą dozę, gydymo įstaigos nesulau-kė reikiamų aprašų ar rekomendacijų dėl šios dozės ar reikiamų švirkštų naudojimo?

4. Europos vaistų agentūra atnaujintoje Pfizer/BioNTech vakcinos preparato charakteristikų santraukoje nurodo, kad papildomos vakcinos dozės panaudojimui yra būtini didesnio tikslumo švirkš-tai, neretai naudojami insulino injekcijoms. Ar jau yra įvertintas tokių švirkštų poreikis ir jų turimas kiekis: apklaustos vaistinės, gydymo įstaigos, šių švirkštų tiekėjai? Jei buvo identifikuotas po-reikis, ar buvo pradėti papildomi pirkimai?

5. Kaip paaiškintumėte aplinkybes, kad antroji atvykusi vakcinų siunta buvo nugabenta į sandėlius nesilaikant SAM ministro pa-tvirtintos tvarkos, t. y. neužtikrinant tinkamos jų apsaugos? Pra-šome atsakyti, kokios aplinkybės sudarė palankias sąlygas nusta-tytos tvarkos pažeidimui? Kodėl ir kokios buvo sudarytos sąlygos pažeidimui atsirasti? Taip pat prašome paaiškinti, kodėl jau žinant apie trečiosios vakcinų siuntos atvykimą, antroji siunta savaitę buvo laikoma šaldytuvuose, o ne naudojama vakcinavimui?

Preliudas į interpeliaciją?

6. Ar matote savo bei savo komandos asmeninę atsakomybę or-ganizuojant skiepijimo procesą, kuomet Jūsų patvirtintų tvarkų nesilaiko net Jus delegavusios politinės partijos nariai Šilalės ra-jone? Tokie „komercinių“ ir „elitinių“ vakcinacijų pavyzdžiai diskre-dituoja bet kokias patvirtintas tvarkas ir didina visuomenės nepa-sitikėjimą valstybės institucijomis šiuo kriziniu laikotarpiu. Kokius sprendimus jau priėmėte (pvz. kokie teisės aktai jau yra pakeisti) idant tokios neskaidrios situacijos vakcinuojant nepasikartotų?

7. Kaip Jūs, kaip sveikatos apsaugos ministras, bei Sveikatos apsau-gos ministerija reaguos į Vokietijos sprendimą įsigyti vakcinas apeinant bendrą ES vakcinų įsigijimo mechanizmą? Ar Jūs netu-rėtumėte imtis lyderystės ir raginti, kad visos ES šalys elgtųsi vie-ningai, nekonkuruodamos dėl vakcinos tarpusavyje.

Atsakydamas į iš anksto Seimo narių užduotus klausimus, A. Dulkys paaiškino, kad, sulaukus pirmųjų vakcinos siuntų, buvo laukiama Europos vaistų agentūros tikslių išaiškinimų dėl šeštosios dozės panau-dojimo iš vieno vakcinos buteliuko. Sveikatos apsaugos ministras par-lamentarus patikino, jog gydymo įstaigos skiepyti reikiamas priemones turi. „Švirkštų poreikis skiepijimui COVID-19 vakcina įvertintas – visam vakcinavimo procesui prireiks beveik 4  mln. švirkštų. Šio poreikio pakaktų paskiepyti 70 proc. populiacijos, kiekvienam asmeniui sunau-dojant po du 1 ml švirkštus, kaip ir reikalauja vakcinacijos schemos“, – paaiškino ministras. Jis sakė, kad SAM pavedimu Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) yra įsigijęs 195 tūkst. vienetų 1 ml švirkštų, taip pat ULAC dalyvauja Europos Komisijos paskelbtame viešųjų pirkimų konkurse su kitomis ES ir Europos ekonominės erdvės šalimis planuoja įsigyti 1,7 mln. 1 ml švirkštų su fiksuota adata. Ekstremalių sveikatai situacijų centras yra įsigijęs 200 tūkst. vienetų 1 ml švirkštų, šiuo metu vykdomas 1,8 mln. 1 ml švirkštų pirkimas. Pasak A. Dulkio, visi perkami švirkštai tinkami tam, kad iš „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos buteliukų būtų ištrauktos šešios vakcinos dozės.

„Atkreipiu dėmesį, kad net ir naudojant specialius mažo neveikos tūrio švirkštus ir (arba) adatas, šeštą dozę ištraukti pavyksta ne visada. Tai patvirtina Maltos, Kroatijos ir Olandijos praktika. Noriu priminti, kad Lietuva, kaip ir visos ES šalys, vakcinas įsigijo dozėmis, o ne bute-liukais. Tai reiškia, kad Lietuva gaus tokį patį kiekį dozių, kaip ir buvo numatyta susitarimuose dar prieš leidimą naudoti šeštąją dozę. Dozių gausime tiek pat, vakcinos buteliukų dabar gausime mažiau“,  – taip teigė sveikatos apsaugos ministras A.  Dulkys. Atsakydamas į klausi-mą apie vakcinavimo proceso skaidrumą, A.  Dulkys pabrėžė: „Šioje srityje yra būtinas absoliutus skaidrumas ir viešumas, tačiau kontrolės procesai neturi trukdyti skiepijimo greičiui ir kainuoti daugiau nei galutinis rezultatas. Esu dėkingas tai medikų bendruomenės daliai, kuri aukojasi kovodama su virusu. Tačiau smerkiu tuos, kurie meta šešėlį visam vakcinavimo procesui“,  – atsakydamas į parlamentarų klausimus teigė ministras.

„Gydytojų žinių“ informacija.

žinios 3L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 1 - 2 ( 3 7 )GYDYTOJŲ

Nukelta į p. 4

Medikus pradėjus skiepyti nuo COVID-19, kai kurių gydy-mo įstaigų žmonės užsidegė apmaudu: plaka liežuviai ir verda piktumai. Į įvairias instan-cijas pasipylė telefoniniai skam-bučiai, raštiški ir žodiniai skundai. Per 60 skundų pasiekė ir Seimo Sveikatos reikalų komitetą. Šio komiteto posėdyje buvo aptarta vakcinavimo nuo COVID-19 eiga ir pandemijai valdyti reikalingos priemonės. Pasak komiteto pirmi-ninko Antano Matulo, daugiausia skundų buvo dėl vakcinos paskirs-tymo Šiauliuose ir Panevėžio re gi o n o g yd y m o į s t a i g o s e. Nuotoliniame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje komi-teto pirmininkas supažindino su Kupiškio rajono savivaldybės mero Daniaus Bardausko raš-tu, kuriame teigiama, jog esa-ma tvarka neatitinka regioninių ligoninių lūkesčių ir interesų. Jis kritikavo Panevėžio respubliki-nę ligoninę, kad neatitinkamai paskirstė vakcinas ir skiepijo ne tik tiesiogiai su COVID-19 dir-bančius medikus. Pasak komiteto pirmininko, kitame rašte sakoma, kad šioje ligoninėje buvo skiepi-jama ir administracija, taip pat buvo sakoma, kad kitos regiono ligoninės vakcinos beveik nega-vo. Komiteto posėdyje Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika patikslino, kad jų įstaiga gavo mažiau vakcinos, nei buvo numatyta paskiepyti. Todėl buvo nuspręsta skiepyti didelės rizi-kos personalą. „Prieš 3 mėnesius mūsų ligoninė susidūrė su antrąja banga infekcijos, personalas yra ant išsekimo ribos. Esu dėkingas, kad jie iki šiol vis dar atlaiko šį spaudimą dirbdami nežmoniškais krūviais. Todėl paskiepyti darbuo-tojus, kurie teikia paslaugas viso regiono gyventojams, buvo ne prabanga, bet pareiga“,  – parla-mentarams aiškino R.  Mažeika. Jis patikino, kad dalis vakcinos buvo skirta ir regiono ligoninėms. Buvo paminėta Mažeikių ligo-ninė, kuri savarankiškai atida-rė skyrių COVID-19 pacientams. Pirmumas buvo skirtas ne tik šiai gydymo įstaigai, bet ir Radviliškio

Skundais nepagreitinsime eigos

bei Telšių ligoninėms. R. Mažeika pripažino, kad žmonių paskiepyta nedaug, bet nesant pakankamo vakcinų kiekio tai buvo neišven-giama. Šiaulių ligoninės direk-torius sakė, kad antroji vakcinos siunta buvo paskirstyta visoms regiono ligoninėms. Iš 2955 vakcinų 1125 skirtos rajonams. Panevėžio respublikinės ligoni-nės vadovas Arvydas Skorupskas komiteto posėdžio dalyviams priminė, kad šventiniu laikotarpiu mieste buvo labai didelis serga-mumas, o pačioje ligoninėje  – sunki situacija. Iš 975 vakcinų 800 jų dozių buvo skirta su COVID-19 pacientais dirbantiems Panevėžio ligoninės medikams. Pasak jo, antroji partija (du konteineriai) buvo paskirstyti regiono gydy-mo įstaigoms. „Deja, sau nepa-silikome nė vienos dozės. 1950 dozių atiteko Panevėžio ir Utenos gydymo įstaigoms pagal priorite-tų sąrašą“,  – pabrėžė Panevėžio respublikinės ligoninės direkto-rius A. Skorupskas. Jis mano, kad skiepijant globos įstaigas (t.  y. darbuotojus ir jų pacientus) būtų protingiau jas skiepyti po vieną, o ne visoms dalyti po mažą kiekį vakcinos, nes taip būtų įmanoma pasiekti norimą efektą. Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša komiteto posėdy-je pasisakė prieš antikūnų testo reikalingumą. „Mes su tuo testu patiries turime. Pirmiausia, jis duoda apie 20–25 proc. neteisin-gai teigiamų atsakymų. Tai reiškia, kad tie 20–25 proc. žmonių laiku negaus skiepo. Jiems reikės dary-tis PGR tyrimą, izoliuotis ir tik kitą kartą jie galės būti paskiepyti“, – aiškino P.  Kibiša. Jis parlamenta-rams priminė, kad dėl atliekamo antikūnų testo skiepijimo laikas dvigubai pailgėtų ir truktų maž-daug 50 minučių. Tad jis manan-tis, kad apie masinį skiepijimą su šituo antikūnų testu turbūt nėra ko ir svajoti. Įgyvendinus tokią tvarką reikės dvigubai dau-giau personalo. Kauno miesto poliklinikos direktorius P.  Kibiša prašė, kad toks reikalavimas tai-komas nebūtų, nes tuomet gydy-mo įstaigoms neužtektų išteklių.

Respublikinės Vilniaus universi-tetinės ligoninės vadovė Jelena Kutkauskienė apgailestavo, kad nurodymas neskiepyti imunitetą virusui turinčių medikų gerokai apsunkins vakcinacijos proce-są. „Labai sudėtinga organizuoti pasiruošimą, nes duotas labai trumpas laikas: informacijos labai konkrečios neturime, kada pas mus atvyks vakcina, turime ištirti darbuotojus ir tik tada galėsi-me pasakyti, kiek vakcinų mums vežti. Tad logistika  – pasunkė-jusi“,  – pabrėžė J.  Kutkauskienė. Viešųjų pirkimų tarnybos vado-vas Darius Vedrickas įsitikinęs, jog Lietuvai mėginant nusipirkti greitųjų antigenų testų, reika-lingų koronavirusui nustatyti, reikėtų pagalvoti apie ilgalaikę strategiją bent jau pusmečiui. Nacionalinė visuomenės sveika-tos priežiūros laboratorija vykdo 300 tūkst. antigenų testų pirkimą. Anot D.  Vedricko, tokio kiekio nepakaks, tad reikėtų operatyviai galvoti apie naują pirkimą. Būtina galvoti, kas užtikrins lankstų įsigi-jimą artimiausius pusę metų arba metus. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pernai gruodžio  23  d. nutraukė pirmąjį antigenų testų pirkimą dėl gautų tiekėjų pretenzijų ir centrinei perkančiajai organi-zacijai nustačius, kad pirkimo sąlygos gali riboti konkurenciją. Patikslinusi reikalavimus, labora-torija paskelbė pirkimą pakarto-tinai. Vokus atplėšti jame planuo-jama sausio  15  d. Laboratorijos vadovas Danas Bakša komiteto posėdyje sakė, kad, jei viskas vyks sklandžiai, pirmieji testai šalį pasiektų vasario pradžioje. D.  Bakša pritaria Viešųjų pirki-mų tarnybos vadovo D. Vedricko pozicijai, jog reikėtų ilgalaikės strategijos dėl greitųjų testų pir-kimo. Jis taip pat teigė, kad jų būtų galima įsigyti neskelbiamų derybų būdu. Komiteto narių tikslas ir noras buvo išsiaiškinti vakcinavimo dozių problemą. Jau kai kuriose šalyse tą vakciną, kurią mes gauname (siūloma naudoti 5 dozes, bet buteliuke esantį vakci-nos kiekį panaudoti dar papildo-

moms dozėms). J.  Kutkauskienė teigė, kad iš vieno buteliuko galima padaryti net 7 dozes. Ar nevertėtų ministerijai pasikvies-ti ekspertų grupės, kuri galėtų patikrinti, kad vakcinos likutis nesiskiria nuo likusių 5 dozių. Tuomet būtų galima vakcinuoti daugiau žmonių. Pats gamin-tojas yra davęs rekomendacijas Europos vaistų agentūrai, kad taip galima naudoti. Vaistų tar-nybos vadovas Gytis Andriulionis teigė, jog pradinė informacija yra tokia, kad praskiedus vie-noje talpykloje yra 2,5  milili-tro substancijos. Matematiškai skaičiuojant, yra net daugiau nei 7 dozės viename buteliuke. Preparatų aprašo santraukoje Europos vaistų agentūroje regis-truotos 5 dozės. Gamintoja yra teikusi, jog galima naudoti šeštą dozę, bet tam kol kas nebuvo pritarta. Europos vaistų agen-tūra dar svarsto, ar tam pritarti. Valstybinės vaistų tarnybos vado-vas mano, kad toks pritarimas bus. Sveikatos apsaugos vicemi-nistrė Živilė Simonaitytė sakė, kad 6 vakcinos dozės panaudo-jimas yra neteisėtas. Sveikatos apsaugos ministras turėtų imtis asmeninės atsakomybės. Tai yra teisinis vertinimas. „Aš noriu pritarti kolegai Linui Šlušniui ir manau, kad neatsakingai elgia-masi: kai vakcinų kiekis yra labai nedidelis. Išmesti beveik penkta-dalį vakcinos kiekio? Viceministrei Ž.  Simonaitytei noriu pasakyti, kad ministras tokią teisę turi. Ir nebus toks vienintelis ministro sprendimas. Atsakomybes prisi-imti reikės, krizinėse situacijose jas reikia priimti. Toks yra ministro darbas. Ir galbūt susidursite su kuo tik norite: teismais, skundais, pykčiais ir pan. Bet 8 tūkst. dozių į šiukšlių dėžę yra žiauriai neat-sakinga. Manau, kad to niekas nesupras. Vakcinos likučio nau-dojimas yra absoliučiai saugus. Ministras turi visas galimybes, siūlyčiau nieko nelaukti. Jeigu yra labai baisu  – duosiu praktinį patarimą: sukvieskite ekspertus, padarykite posėdį, užsiprotoko-

žinios 4L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 1 - 2 ( 3 7 )GYDYTOJŲ

Atkelta iš p. 3

luokite. Tai bus ministrui ekspertų rekomendacija, o ne asmeninis sprendimas. Mano prašymas ir patarimas – neišmeskite išteklių, dėl kurių dabar visas pasaulis kariauja. Tad tai ištaškyti būtų neatsakinga“,  – įsitikinęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pir-mininko pavaduotojas Aurelijus Veryga.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba pateikė informaciją,

kad Europos vaistų agentūros Žmonėms skirtų vaistinių pre-paratų komitetas rekomendavo atnaujinti informaciją apie vak-ciną „Comirnaty“, kad būtų paaiš-kinta, jog kiekviename buteliuke yra 6 vakcinos dozės.

Norint iš vieno butel iuko ištraukti šešias dozes, reikia naudoti mažo neveikos tūrio švirkštus ir (arba) adatas. Mažo neveikos tūrio švirkšto ir ada-tos derinio neveikos tūris turėtų būti ne didesnis kaip 35 mikroli-

trai. Jei naudojami standartiniai švirkštai ir adatos, vakcinos gali nepakakti, kad iš buteliukų būtų ištraukta šeštoji dozė.

Jei vakcinos kiekio, likusio buteliuke po penktosios dozės ištraukimo, nepakanka visai dozei (0,3 ml), sveikatos priežiū-ros specialistas turi išmesti bute-liuką ir jo turinį. Vakcinos nega-lima pritraukti iš kelių buteliukų, kad būtų sudaryta visa dozė, o nesuvartotą vakciną reikia išmes-ti praėjus 6 valandoms nuo jos

praskiedimo. Daugiau informaci-jos apie visus „Comirnaty“ naudo-jimo veiksmus rasite atnaujintuo-se vaistinio preparato informaci-niuose dokumentuose.

Vakciną „Comirnaty“ sukūrė far-macijos bendrovės „BioNTech“ ir „Pfizer“. Vakcina siekiama užkirsti kelią COVID-19 ligai plisti tarp vyresnių nei 16  metų asmenų. Vakcinos registracija patvirtinta 2020 m. gruodžio 21 d.

„Gydytojų žinių“ informacija.

Vaikų sveikatos priežiū-ra pandemijos metu. „Vaikai, kurie nėra balsuojantys už Seimo narius, tarsi tampa nematomi. Būtent vaikų sveikatos užtikrini-mas COVID-19 pandemijos sąly-gomis yra svarbus. Kas pasikeitė – būtent tokią temą aš ir pasiūliau aptarti“,  – taip teigė parlamen-taras Linas Slušnys. Šia tema ir buvo aptariama nuotoliniame Seimo Sveikatos reikalų komi-teto posėdyje. Jį pradėjęs LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas komiteto nariams primi-nė, kad Kauno regione yra arti 150 tūkst. vaikų. Jiems paslaugos teikiamos visose 11 ligoninių. Anot jo, skubi pagalba vaikams teikiama visose regiono gydymo įstaigose, o stacionari pagalba teikiama tik 6 ligoninėse. „Kitose ligoninėse vaikų skyriai uždaryti dėl dviejų priežasčių: arba ten įkurti COVID-19 ligonių skyriai, arba vaikų skyrių personalas per-keltas dirbti į COVID-19 skyrius.

Prabilta apie kovidinę kartą

LSMU Kauno klinikų konsultaci-nėje pagalboje jokių eilių nėra. Mūsų klinikose teikiamos visos konsultacinės ir planinės staci-onarios vaikams skirtos paslau-gos. 2020 m. lapkritį, palyginti su 2019  m. lapkričiu, apsilanky-mų skaičius sumažėjo 48 proc. Karantino metu paslaugos mažė-jo ne dėl specialistų trūkumo, bet dėl vangaus pacientų registravi-mosi konsultacijoms, taip pat dėl baimės ateiti į konsultaciją ir pati svarbiausia mažėjimo priežastis būtų – sumažėjęs skaičius pas šeimos gydytojus, kurie yra labai apkrauti (nėra konsultacijos PSPC – nėra siuntimo pas specialistą). Nuotolinės konsultacijos vaikams nėra populiarios, pacientai daž-niausiai renkasi kontaktinius vizi-tus. Vienas iš tokių stacionarinės pagalbos nepatogumų yra ne Kauno miesto bei regiono gyven-tojams. Jie pas mus turi atva-žiuoti para anksčiau. Mes turime juos paguldyti į izoliuotą palatą, kad galėtume atlikti COVID-19

tyrimą. Dėl to kai kam tai suke-lia diskomfortą. Ir dėl to atsisa-ko kai kurių planinių paslaugų. Vaikų onkologijoje – viskas gerai. Dabar daug geriau nei per pirmą karantiną, kai buvo ribojamos planinės paslaugos. Stacionarių paslaugų dėl vaikų kvėpavimo sistemos patologijos sumažėjo kone per pusę. Kitų paslaugų taip pat sumažėjo 20–30 proc.

Norėčiau atkreipti dėmesį, apie ką dabar kalba sveikatos eksper-tai. Už COVID-19 pandemiją dar blogiau gali būti prasidėsiantis

tymų protrūkis. Tikrai nežinau, kiek yra sumažėjusi vakcinacija Lietuvoje, bet, žiūrint ir stebint kai kurių pasaulio šalių duome-nis, ekspertų nuomones, kyla nerimas: iki 20–25 proc. yra suma-žėjusi vakcinacija. Tai labai rizi-kingas dalykas. Mums betrūkta prisišaukti ir šią bėdą!

Vis daugiau prabylama apie kovidinę kartą, apie 6 jos taip vadinamus taškus, ką turime padaryti dėl vaikų mokyklų užda-

Nukelta į p. 5

žinios 5L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 1 - 2 ( 3 7 )GYDYTOJŲ

Atkelta iš p. 4

Nukelta į p. 6

rymo, psichinės vaikų sveikatos, dėl vaikų smurto, prievartos epi-demijos metu ir vakcinacijos“,  – komiteto posėdžio dalyviams teigė prof. R. Kėvalas. VU docentė, vaikų gydytoja Sigita Burokienė mananti, kad problema šiuo metu  – mokyklų uždarymas ir mokymasis iš namų. Tai didelis poveikis vaikų psichinei sveika-tai, taip pat fizinei jų sveikatai. Socialinė izoliacija, bendravimo ir judėjimo stoka, dienos režimo pažeidimai nulemia sparčiai blo-gėjančią vaikų psichinę sveika-tą. Vaikai patiria nerimą, baimę, atsiranda depresijos požymių, kyla rizikų savižudybėms. Labai sunku gauti vaikų psichologų, psichiatrų paslaugas ypač regio-nuose. Dabar dar sunkiau pasiekti šias paslaugas. S. Burokienei teko kalbėtis su kolegomis iš regionų, ir, jų teigimu, šios paslaugos tapo neprieinamos. Jei prieinamos, tai dažniausiai jos yra nuotolinės, kurios vaikams ne visada tinka.

Psichologai jau skambina pavo-jaus varpais dėl vaikų, ypač dėl paauglių psichinės sveikatos. „Norėčiau pabrėžti, kad Europos ligų kontrolės prevencijos cen-tras prieš pat Naujuosius metus išleido rekomendacijas dėl moky-klų uždarymo. Mano, kad tai  – kraštutinė priemonė. Todėl būtų siūlymas, kada gi mes galėsime atidaryti ugdymo įstaigas, nes, pasak šio centro, delsti negalima. Kol šios ugdymo įstaigos bus uždarytos, turime imtis priemo-nių, kad vaikų psichinė sveikata būtų stiprinama. Užsienio litera-tūros duomenimis, profilaktinių patikrinimų gydymo įstaigose (pirminės sveikatos priežiū-ros centruose) sumažėjo apie 30 proc., palyginti su ankstesniais metais, ypač vaikų nuo pusantrų iki 5  metų. Tai  – kritinis laikas, kai labai svarbu diagnozuoti vai-kams ligas (retos, genetinės ir kt.). Uždelsiant diagnostiką gali-ma sulaukti skaudžių padarinių.

Dirbdami Santaros klinikų vai-kų ligoninėje mes matome, kad padaugėjo uždelstų onkologinių ligų. Vasarą stebėjome uždelstų endokrininių ligų šuolį – vaikai iš karto papuldavo į intensyviosios terapijos skyrių dėl cukrinio dia-beto, astmų. Raidos sutrikimų lai-ku neįvertinimas, nepastebėjimas gali turėti negrįžtamų padarinių. Planinės pagalbos sumažėjo vos ne 50  proc., palyginti su anks-tesniais metais. Priežasčių yra labai daug. Viena jų  – tėvai bijo kreiptis į gydytojus, bijo atvyk-ti į ligonines, ypač jei jose yra COVID-19 skyriai. VU ligoninės Santaros klinikų Konsultacinėje poliklinikoje gruodį net 50  proc. suplanuotų vizitų dėl užregis-truotų pacientų buvo atšauktos registracijos arba jie neatvyko į gydymo įstaigą“,  – tokias sam-pratas parlamentarams išsakė VU doc. vaikų gydytoja S. Burokienė. VU ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų infek-

cinių ligų skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė priminė, kad jos skyriaus žmonės teikia paslaugas vaikams, sergantiems COVID-19 infekcija. „Galime patikinti, kad paslaugos teikiamos, darbas yra sudėtingas, deja, ne mums vieniems. Ne toks sudėtingas kaip suaugusių ligonių. Labai didelį nerimą kelia skiepijimo apimties mažėjimas. Infekcinės ligos neišnyko. Dabar iš tikrųjų yra mažųjų pacientų sumažėji-mas ir dėl karantino bei įvairių apsaugos priemonių. Iš mūsų pusės galiu patikinti, kad darbas vyksta, su infekcinėmis ligomis mes šiuo metu susitvarkome“,  – teigė I.  Ivaškevičienė. VLK vado-vas Gintaras Kacevičius priminė, kad per 2020  m. 9 mėnesius, palyginti su 2019  m. tais pačiais mėnesiais, prevencinės pagalbos, t. y. paslaugų vaikams, sumažėjo 18 procentų.

„Gydytojų žinių“ informacija.

Parlamentaras L. Slušnys

Ar bus atsuktas laikas atgal? ODONTOLOGŲ RŪMŲ TIKSLAS – GRĮŽTI ATGAL

Seimo Sveikatos reikalų komi-teto nuotoliniame posėdyje buvo kalbama apie problemas odontologijos sektoriuje, odon-tologijos paslaugų prieinamu-mo ir kokybės užtikrinimą, taip pat pristatyta Odontologų rūmų veikla. Pasak komiteto pirmininko Antano Matulo, nau-joji dabartinių Odontologų rūmų vadovybė siekė aktyviai dalyvauti

įvairių institucijų bei organizacijų veikloje. Deja, Odontologų rūmai organizavo savo nariams apklausą dėl Odontologų rūmų savivaldos atkūrimo. „Norime jus informuoti, kad naujai išrinkto Seimo daugu-ma (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija) 2020 m. lapkričio  5  d. pristatė koalicijos sutartį, kurioje tarp Vyriausybės

programos rengimo darbų numa-tyta, jog bus stiprinama profesine savivalda, perduodant jai licenci-javimo, atestavimo, kontrolės ir kvalifikacijos kėlimo funkcijas. Šis naujosios valdžios tikslas akivaiz-džiai rodo jos ketinimus atkurti rūmus kaip profesinę savivaldą ir grąžinti jai turėtas funkcijas“, – rašoma šios apklausos tekste.

Pernai nuo gegužės odontolo-

gų licencijavimą iš Odontologų rūmų perėmė Valstybinė akre-ditavimo sveik atos pr iežiū-ros veiklai tarnyba ( VASPVT ). Parlamentarams VASPVT direkto-rė Nora Ribokienė teigė, jog peri-mant licencijavimą buvo pareng-ti ir patvirtinti visi reikalingi 17 poįstatyminių teisės aktų, laiku ir

žinios 6L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 1 - 2 ( 3 7 )GYDYTOJŲ

Atkelta iš p. 5

tinkamai įgyvendintos įstatymų nuostatos. Anot jos, odontologų savivaldos įstaiga VASPVT perda-vė ne visus duomenis, todėl šiuo metu tam tikra šios srities medikų veikla yra apsunkinta. „Ypatinga problema ta, kad jie neperdavė duomenų apie specialistų pro-fesinių kvalifikacijų tobulinimą. Dėl to, kad tai nebuvo padaryta, specialistams odontologams atsi-rado papildoma administracinė našta, nes, užuot Akreditavimo tarnybai sutikrinus duomenis, dabar, kai ateina licencijų sąly-gų priežiūra, jie turi kreiptis į Odontologų rūmus dėl išrašų ar tam tikrų kopijų. Reziumuodama tai, ką mes paveldėjome, labai drąsiai sakyčiau, kad Odontologų rūmai valstybės deleguotą funk-ciją  – l icencijavimą  – vykdė neatsakingai ir labai formaliai“,  – sakė N.  Ribokienė. Ji komiteto posėdžio dalyviams priminė, kad licencijas turėjo apie 100 įstaigų, kurios veiklos nevykdė penkerius metus ir ilgiau, tačiau jų licencijų galiojimas nebuvo nei panaikin-tas, nei sustabdytas. Pernai išduo-tos 165 odontologijos praktikos ir 238 burnos priežiūros praktikos licencijos, atlikta 625 odontolo-gijos praktikos licencijų sąlygų laikymosi priežiūra (sustabdy-ta  – 30, panaikinta  – 96), atlikta 635 burnos priežiūros praktikos licencijų sąlygų laikymosi prie-žiūra (42 licencijos panaikintos, 34 sustabdytos). N.  Ribokienės teigimu, aptikta atvejų, kai spe-cialistų praktika įstaigose negali būti įskaitoma kaip teisėta, nes jos nebuvo įsigijusios teisės teikti tam tikras licencijuojamas paslau-gas. Nuolat atliekami patikrinimai ir korekciniai veiksmai, siekiant užtikrinti, kad registruose ir infor-macinėse sistemose būtų kaupia-ma vienoda ir tiksli informacija. Pasak jos, šiuo metu yra galio-jančios 4538 odontologijos prak-tikos ir 4634 burnos priežiūros praktikos specialistų licencijos. Pernai buvo atlikta 18 neplani-nių patikrinimų dėl teiktų odon-tologinių paslaugų kokybės. 6 praktiniai – dėl pagamintų dantų plokštelių kokybės, 5 – dėl galbūt nekokybiško dantų implantavimo ir su juo susijusių procedūrų, 4 patikrinimai  – dėl dantų gydy-mo ir plombavimo kokybės, 3 patikrinimai  – dėl ortodontinių paslaugų kokybės. Nustatyta, kad paslaugos be pažeidimų teiktos tik 4 atvejais. Tai sudaro 22 proc. N.  Ribokienė komiteto posėdžio nariams pateikė ir dažniausiai nustatytus pažeidimus. Šiemet numatyta tęsti patikrinimo ir korekcinius veiksmus, siekiant

užtikrinti, kad valstybės regis-truose ir informacinėse sistemose būtų kaupiama vienoda ir tiksli informacija apie specialistams ir įstaigoms išduotas licencijas. Taip pat bus toliau vykdomas speci-alistų bei įstaigų licencijavimas, bus didinama planinės licenci-juojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūros apimtis  – numatytos 523 įstaigos. Inicijuotas licenci-juojamos veiklos teisinis regla-mentavimas, sukurtos darbo grupės bendriesiems ir specia-liesiems paslaugų reikalavimams parengti iki gegužės 31 d. ir kt.

Odontologų rūmų tarybos pir-mininkė Vilma Brukienė praneši-me teigė, kad šiuo metu rūmai vienija 7834 narius, iki 2020  m. gegužės  1  d. jie vienijo 8512 narių. Rūmų duomenimis, 341 narys nutraukė veiklą, o 135 nariai deklaravo išvykimą iš Lietuvos. Ji pristatė Odontologų rūmų struk-tūrą, jų veiklą ir funkcijas, taip pat rūmų nario mokestį ir t.  t. V.  Brukienė per komiteto posėdį

sakė, kad, apklausus apie 40 proc. rūmų narių, 97  proc. jų pareiš-kė norintys, jog rūmams būtų grąžinta licencijavimo funkcija. „Turime daug narių skundų ir galime pateikti, kur buvo blogai su Akreditavimo tarnyba“,  – tei-gė Odontologų rūmų tarybos pirmininkė. Deja, konkrečių pro-blemų nenurodė. Kai kurie komi-teto nariai mano, kad kai kurie VASPVT nustatyti pažeidimai esą yra tik smulkūs neatitikimai, bet komiteto pirmininkas A.  Matulas š i u o s p a ž e i d i m u s p a v a d i -no šiurkščiais. Komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė posėdžio dalyviams priminė, kad licencijų išdavimas Odontologų rūmams buvo perduotas 2004 m., bet jau 2015 m. Seime registruota inicia-tyva valstybei perimti šią funkciją. Odontologų rūmams priešinantis tokiai iniciatyvai, pataisa priim-ta tik daugiau kaip po ketverių metų, o įsigaliojo nuo 2020  m. gegužės 1 d. Tuomet buvo teigia-ma, kad stebėtina, jog sveikatos

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė R.Šalaševičiūtė

sektoriuje dar likusi sritis, kur licencijos išduodamos pačių sau. Komiteto pirmininko pavaduoto-jas prof. Aurelijus Veryga dar kartą priminė, kad Odontologų rūmai buvo vienintelė medikų savival-dos organizacija, kuriai buvo leis-ta išduoti licencijas. „Nėra labai gerai, kad tie patys žmonės išduo-da licencijas ir paskui jas prižiūri. Aiškiai matyti, kad tas prižiūrėji-mas buvo daugiau formalus“,  – konstatavo jis. Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad licencijavimo funkcijos atėmimas nepanaikino pačių Odontologų rūmų veiklos prasmės. Kai kurie komiteto nariai sakė, kad kai kuriose šalyse medi-kų savivaldai suteikiama daugiau savarankiškumo. Būtent to ir sie-kiama. Komiteto pirmininkas ir kai kurie kiti parlamentarai siūlo SAM domėtis problemomis odon-tologijos sektoriuje. Galbūt reiktų SAM suburti tam darbo grupę.

Grupė Seimo narių, tarp kurių yra ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, registravo nau-jos redakcijos Odontologų rūmų įstatymo projektą. Jie nurodė, kad pagrindinis projekto tikslas – grąžinti odontologų, burnos prie-žiūros specialistų licencijavimą Odontologų rūmams.

Kažkada dainininkai Lukas ir Virgilijus Noreika bendros dainos priedainyje akcentavo, jog „Laiko nesustabdysi ir neatsuksi atgal“. Deja, ši daina, matyt, nebuvo populiari tarp politikų, tad jie gali „laiką sustabdyti“. Tai paaiš-kės Seimo pavasario sesijoje, kai parlamentarams bus pristatomas šis projektas.

„Gydytojų žinių“ informacija.

žinios 7L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 1 - 2 ( 3 7 )GYDYTOJŲ

Lietuvos gynėjų diena šiemet minėta kiek kitaip, nei derėtų. Dėl prastos COVID-19 epide-miologinės situacijos Lietuvos gynėjų dienos 30-mečiui skirti renginiai vyks rugpjūtį. Minint Laisvės gynėjų 30-metį Seimo kanceliarija parengė virtualias parodas, liudijančias dramatišką 1991 m. istoriją, primins Lietuvos žmonių ryžtą apginti savo valsty-bę. Sausio 13-oji  – tai Lietuvos, jos žmonių susitelkimo ir pergalės diena. Virtualiuose susitikimuose prisimenami Sausio 13-osios įvy-kiai. „Lietuvos medikai dirbo karo lauko sąlygomis“, – taip daugelyje susitikimų su visuomene buvo ne kartą teigusi buvusi parlamen-tarė Irena Degutienė, gydytoja, prieš 30 metų dirbusi Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. Jos atmintyje įstrigusi ši Sausio 13-osios naktis: riksmas, šauks-mas, dejavimas. Buvo labai daug kraujo. Anot jos, stetoskopas ar švirkštas buvo vienintelis ginklas kolegoms prieš į ligoninę įsiver-žusius įtūžusius OMON karius.

Sausio  13  d. susirinkę į darbą iškviesti chirurgai nė nenujautė, kokio baisumo naktis jų laukia. VU doc. Vytautas Tutkus tuomet buvo 34  metų. Jis dirbo Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninė-je mikrochirurgu. Tuo laiku šie medikai buvo šiek tiek išskirtiniai gydytojai, Vyriausybė daugiau dėmesio mikrochirurgams rodė, net turėjo truputį išskirtinius instrumentus. Pasak jo, tuomet traumatologinius skyrius turėjo sostinės Šv. Jokūbo ir Raudonojo Kryžiaus ligoninės. Dvi ligoninės, kurios galėjo priimti traumuotus sužeistuosius. Šis plastinės chirur-gijos specialistas tą dieną mena, jog prie ligoninės atvažiuoja vie-na greitosios pagalbos mašina, išlaipina sužeistuosius, tuoj pat atvažiuoja kita  – ir taip viena po kitos. Kai pradėjo vežti sužeistuo-sius, patyrusius baisias traumas, pagrindinis krūvis teko mikro-chirurgams, traumatologams ir reanimacijos gydytojams. Keista, baimės, kad nesusidoros, nebuvo, tačiau šokiravo, kad buvo tiek daug sužeistų. Jis pastebėjo, kad daugelis chirurgų, tarp jų ir mikro-chirurgai, studijų metais buvo specializuojami būti ir karo gydy-tojais. Karo, katastrofų medicino-je, kurioje „eina srautas“ ligonių, medikai turi surūšiuoti juos į len-gvai, vidutiniškai ir sunkiai sužeis-tus. Padedant sunkiai sužeistiems,

Diena, įsirėžusi į mūsų atmintįmes, studentai, kartu su kitais dirbome kaip tikri medikai“, – kalbėjo N. Markevičius.

„Gydytojų žinios“ yra ne kar-tą kalbinusios tuos medikus, kurie skausmingomis 1991  m. dienomis dirbo nematomą dar-bą ir gelbėjo sužeistus žmones. Akademikas profesorius kardio-chirurgas Vytautas Sirvydis mena, kad jis su žmona tą naktį buvo prie parlamento, o duktė  – prie Televizijos bokšto. Kai paskelbė, kad prie bokšto šaudo į žmo-nes, žmoną nuvežiau ten ieš-koti dukters, o pats važiavau į Santaros klinikas. Klinikose buvo pradėjęs operuoti R. Karalius, jam ėmiau talkinti. Į klinikas buvo atvežtas tik vienas sužeistasis  – Rimantas Juknevičius, kurį nuo Televizijos bokšto draugai savo mašina atvežė į Santaros klini-kas. Jam darėme net 4 operaci-jas. Jis buvo sunkiai sužeistas, deja, išgelbėti nepajėgėme. Gydytojas Gediminas Degutis, tuomet buvęs Atkuriamojo Seimo apsaugos būryje, teigė, jog dau-gumą sužeistųjų tą naktį vežė į Raudonojo Kryžiaus ligoninę, kuriai tuomet vadovavo Juozas Raistenskis. Reikėjo suteikti sužeistiesiems ne tik pagalbą, bet ir sugalvoti, kaip juos apsaugoti. Niekas tomis dienomis negalėjo duoti garantijos, kad desantinin-kai neterorizuos gydymo įstaigos ir nebus suimami pacientai. Todėl administracija organizavo skubų pagalbos teikimą lengvesniems sužeistiesiems ir jų išgabenimą į kitas gydymo įstaigas. Kai kurie buvo nuvežti į Varėnos, kitas aplinkines ligonines. Pasak prof. J. Raistenskio, visi padaliniai dirbo susitelkę. Mikrochirurgas Kęstutis Vitkus mena, kaip tą naktį jis kar-tu su kolegomis operavo, matė žmonių ryžtą ir skausmą. Jis tiki, kad dabarties žmonių širdyse taip pat žydi meilė Tėvynei. Buvęs par-lamentaras Česlovas Stankevičius yra išsakęs: „Jūs esate trečioji Lietuvos karo lauko medikų karta. Pirmoji karta grūdinosi Lietuvos Nepriklausomybės kovose, antroji karta talkino Lietuvos partiza-nams. Po jų, praėjus per 40 metų, darbą karo lauko sąlygomis teko patirti jums, nepabūgusiems ir ištesėjusiems ne tik Hipokrato priesaiką, bet ir žmogišką atjautą tiems, kuriuos gydėte po Sausio 13-osios agresijos.“

„Gydytojų žinių“ informacija.

kurių gyvybę gelbstint galima užtrukti net keletą valandų, gali-ma prarasti lengvai sužeistus. Pagal karo medicinos principus pirmiausia privalu teikti pagalbą vidutiniškai sužeistiems. Jei srau-tas sumažėjo, pagalba teikiama ir sunkiai sužeistiems. Žinoma, teoriškai tai skamba gražiai, bet praktiškai daryti būna labai sun-ku. Norima padėti pirmiausia tam, kuris sužeistas sunkiausiai. Anot VU doc. V. Tutkaus, visi gydytojai turėjo labai platų spektrą sužalo-jimų. „Buvome vienas iš sraigtelių, kurie sukosi ligoninėje. Didžiulius žygdarbius tąsyk padarėme ne tik mes, mikrochirurgai, bet taip pat traumatologai, pilvo chirurgai. Daugybei tankų ir kulkų sužalotų žmonių buvo suteikta pagalba. Didžiulius žygdarbius tuomet padarė visi medikai. Visose opera-cinėse buvo dirbama iki pat pary-čių. Nemažai gydytojų neišeidami iš savų ligoninių dirbo net keletą dienų“, – pasakojo V. Tutkus.

Vi lniaus miesto k l inik inės ligoninės vadovas Narimantas Markevičius 1991  m. buvo stu-dentas, baigęs ketvirtą kursą dir-bo Greitosios pagalbos stotyje felčeriu. Jis kalbėdamas vienoje iš televizijos laidų prisiminė, kad būtent Sausio 13-osios naktį jam teko dirbti naktinėje pamaino-je Greitosios pagalbos stotyje. „Važiuodami greitosios pagal-bos automobiliu matėme sos-tinės gatvėmis link Televizijos bokšto judančių tankų koloną. Prasidėjus Televizijos bokšto užė-mimui, visos greitosios pagalbos mašinos buvo nukreiptos prie Televizijos bokšto, vežėme sužeis-tuosius, kurių tikrai buvo daug. Pirmas įspūdis buvo stresas. Tokio skaičiaus sužeistų žmonių jam ir kitiems dar nebuvo tekę matyti. Pamatęs gausybę sužeistų su ausų būgnelių trūkimais, veido, rankų traumomis, užmiršti aplink vykstančius kitus veiksmus ir tie-siog vykdai savo pareigą. Tuomet

žinios 8L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 1 - 2 ( 3 7 )GYDYTOJŲ

Nukelta į p. 9

„PROFESORIUS BALYS DAINYS VISADA SKATINA KELTIS IŠ LOVOS IR BĖGTI Į GYVENIMĄ

Aušra Degutytė, Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidentė

Artėjančio garbingo profe-soriaus Balio Dainio 80-mečio proga norisi ištarti daugelio pacientų ir jų artimųjų gražius padėkos žodžius, skirtus pro-fesoriui ne tik už jo atliktus darbus ir profesinius pasieki-mus, bet ir už jo meilę žmogui, už dovanotą dėmesį pacientui, už laiku ištartus palaikymo žodžius.

Pacientų, kuriuos profesorius Balys Dainys gydė, globojo, drą-sino, guodė  – šimtai. Tai ir jauni pacientai, palaužti ligų, ir vyres-nio amžiaus žmonės, kurie kenčia dėl nefunkcionuojančių inkstų. Atskira didelė grupė pacientų, kuriems transplantuoti inkstai  – nuo pat pirmosios inksto perso-dinimo operacijos profesoriaus vardas įrašytas į Lietuvos medici-nos istoriją.

PACIENTAI DĖKOJA SAVO GYDYTOJUI

Nuo pat savo ilgametės vei-klos pradžios profesorius siekė, kad Lietuvoje pacientams būtų prieinamos naujausios gydymo technologijos, aukščiausi standar-tai urologijos ir transplantacijos srityje, kad būtų pagerinta hemo-dializuojamų pacientų gydymo kokybė ir prailginta jų gyvenimo trukmė. Profesoriaus dėka prieš 50  metų atlikta pirmoji inksto transplantacija Lietuvoje sunkiai sergantiems pacientams sutei-kė viltį išgyventi. Šis inovatyvus gydymo metodas sunkiems ligo-niams, sergantiems paskutinės stadijos inkstų funkcijos nepa-kankamumu, suteikia galimy-

žiausių dėkingumo žodžių“,  – sako Irma Juodienė, 20  metų gyvenanti su mamos dovanotu inkstu.

Daug kalbama ir rašoma, kad profesorius dalyvavo pirmojoje inksto persodinimo operacijoje Lietuvoje. Bet mažai kas žino, kad profesorius 2000 m. pirmasis Lietuvoje atliko ir kepenų trans-plantaciją.

BALYS DAINYS – VIENAS PACIENTŲ ORGANIZACIJOS „GYVASTIS“ STEIGĖJŲ

Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ bendruomenė dėkinga nefro-logui, urologui, chirurgui, pro-fesoriui, habilituotam daktarui Baliui Dainiui ne tik už gyvenimo nuopelnus organų donorystės ir transplantacijos srityje. Prieš 27  metus (1993  m.) profesorius buvo vienas iniciatorių, kad būtų suburta pacientus vienijanti orga-nizacija. „Gyvasties“ pradžių pra-džia ir buvo gerbiamo prof. Balio Dainio pasiūlyta idėja, kurią jis parsivežė iš užsienyje vykusių konferencijų ir susitikimų su kitų šalių kolegomis: užsienyje subur-tos pacientų organizacijos labai padeda medikams.

Profesorius B. Dainys prisimena beveik trijų dešimtmečių istori-ją: 1993   m. rudenį didžiulėmis pirmosios Lietuvos nefrologi-nių ligonių asociacijos „Gyvastis“ prezidentės Auksės Jurevičiūtės pastangomis buvo sukviestas steigiamasis susirinkimas. Jame nemažą dalį sudarė gydytojai. Keliolika ligonių, susirinkusių į salę ką tik po acetatinės hemodi-alizės, labiau kovojo su pykinimu ir galvos skausmais, negu klau-sėsi pirmininkaujančiosios, tada, atrodė, nerealiomis rožinėmis spalvomis piešiančios ligonių organizacijos ateitį.“

Didžiulių dializės ir inkstų transplantacijos, taip pat visos medicinos materialinių neprite-klių fone sunku buvo įsivaizduo-ti, ką konkretaus gali padaryti ligonių organizacija. Gydytojams

Profesorius Balys Dainys domėjosi pačiu žmogumi

bę gyventi visavertį gyvenimą. Nuo 1970  m., kai pirmą kartą buvo atlikta inksto transplantacija Lietuvoje, kurioje dalyvavo ir prof. Balys Dainys, jau skaičiuojama, kad jis dalyvavo daugiau nei 400 tokių operacijų.

* * *

Violeta Kasperavičiūtė profe-sorių prisimena kaip labai jautrų, supratingą ir atjaučiantį žmogų: „Man teko susidurti su juo, kai neprigijo transplantuotas antras inkstas. Profesorius Balys Dainys man pranešė žinią, kad reikės pašalinti inkstą, ir jaučiau, kad ta žinia palietė ir jį asmeniškai. Jis labai vyriškai prisiimdamas atsa-komybę ir kartu nieko nekaltinda-mas, apgailestavo ir mėgino mane drąsinti.“ Moteris jam dėkinga dar ir už tai, kad profesorius domėjosi jos ligos istorija net jai pačiai neži-nant: „Jis domėjosi žmogumi, nes pats yra geras žmogus.“

* * *

Brigita, patyrusi 4 inksto trans-plantacijas, apie profesorių pasa-koja rinkdama pačius šilčiausius žodžius – gerbiamas Balys Dainys jai tėčio inkstą persodino būda-

mas 65  metų: „Puikaus humoro jausmo, nuoširdus gydytojas, be galo rūpestingai prižiūrėjo mane su tėčiu. Kaip dabar pamenu, atėjo į palatą ir, reaguodamas į mano didelį skausmą, sako: teks keltis iš lovos ir bėgti į gyvenimą.“

* * *Šiuo metu transplantacijų jis

nebeatlieka, tačiau aktyviai domi-si kolegų ir mokinių pasiekimais. Jolanta Panavienė, gyvenanti su vyro dovanotu inkstu, prisi-mena, kad pirmas susitikimas su urologu vyko jo privačiame kabinete. „Padaręs reikiamus tyri-mus ir nustatęs man policistozę, supratingai paaiškino, kad visą gyvenimą privačiai gydytis neuž-teks lėšų, ir pasiūlė užsirašyti pas jauną, bet labai gerą gydytoją Loretą Vareikienę Santariškėse (dabar  – Santaros klinikos). Nuo tada džiaugiuosi , kad mane nukreipė pas ją  – mane prižiūri nuostabi daktarė, mano angelas sargas Loreta Vareikienė.“

* * *

„Toks ŽMOGUS, kaip šis profe-sorius, atidavęs tiek metų, širdies ir šilumos, nusipelno pačių gra-

žinios 9L I E T U V O S G Y D Y T O J Ų S Ą J U N G O S d v i s a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s N r . 2 0 2 1 - 2 ( 3 7 )GYDYTOJŲ

Atkelta iš p. 8

PRO MEMORIA

Steponas Česlovas Strodomskis1943-08-03–2021-01-08

tada labiau rūpėjo ne sveikinti ligonius su gimimo diena ar su šv. Kalėdomis, o kaip apsirūpinti dializei reikalingomis priemo-nėmis, imunosupresantais, t.  y. reikalingais vaistais ligoniams po inksto transplantacijos. „Čia negal ima nepaminėti mūsų draugų iš Danijos  – profeso-rius Bentas Nielsenas ir Danijos nefrologinių ligonių asociaci-jos „Nyreforeningen“ vadovas Willy Jagdas Jensenas buvo tikri „Gyvasties“ krikštatėviai. Jie nuo-širdžiai skatino ir visokeriopai rėmė „Gyvastį“, nes savo šalyje negalėjo įsivaizduoti dializės ir inkstų transplantacijos be ligonių organizacijos paramos“, – prisi-mena profesorius.

Pirmoji „Gyvasties“ prezidentė Auksė Jurevičiūtė pasakoja, kad anksčiau dializės centras Vilniuje b u vo v ienas   – Antak al ny j e (dabar – Vilniaus miesto klinikinė ligoninė), todėl pacientai ligoni-nėje ne gulėjo, o gyveno mėne-sius, metus... Ji prisimena, kaip prof. Balys Dainys tradiciškai

padalydavo „plotkelę“ prie Kūčių stalo susirinkusiems ligoniams ir personalui. Ligoninė buvo namai, iš kurių net ir per didžiąsias šven-tes neišeidavo nei pacientai, nei juos gydantieji.“

Profesorius Balys Dainys ir šiuo metu aktyviai bendradarbiauja su pacientų organizacijomis, skai-to pranešimus konferencijose, daug dėmesio skiria visuomenės švietimui urologijos, nefrologijos, donorystės ir transplantacijos srityse. „Gyvasties“ organizuoja-mose konferencijose profesorius visuomet laukiamas kaip garbin-gas svečias ir pranešėjas.

AKTYVUS ORGANŲ DONORYSTĖS PROPAGUOTOJAS

Galima teigti, kad profesorius yra ir organų donorystės pradi-ninkas Lietuvoje. Profesorius ne tik dalyvavo pirmosiose trans-plantacijose, bet ir kalbėdavo su mirusio žmogaus artimaisiais  – kad jie sutiktų dovanoti organus: „Buvo labai sunku, nes žmonės

visiškai nieko nežinojo apie orga-nų donorystę. Jiems reikėda-vo išaiškinti, kas ta donorystė, kaip tie organai bus paimti ir kam panaudoti.“ Paklaustas, iš kur sėmėsi žinių tokiems pokal-biams, profesorius sako, kad su mirusiojo artimaisiais stengėsi kalbėti kaip su savo artimuoju: „Taip ir sakydavau  – kad jūsų žmogaus jau niekas nebeprikels, jis jau mirė, bet kitus būtų galima išgelbėti. Nusiveždavau sergan-čių ir transplantacijos laukiančių ligonių nuotraukų... Kartais tai turėdavo poveikį – žmonės sutik-davo dovanoti organus.“

„Smegenų mirties“ sąvoką, po kurios galima organų donorystė, pasak prof. B. Dainio, ir dabar rei-kia labai suprantamai paaiškinti sielvarto ištiktiems žmonėms. Ši sudėtinga būklė sunkiai suvokia-ma ne gydytojams, bet tik tinka-mai ją paaiškinę galime kalbėti apie organų dovanojimą: „Tai yra negrįžtamas procesas – žmogus jau neatgis. Neretai artimiesiems su tuo sunku susitaikyti, o dar sunkiau paaukoti organus. Tačiau labai svarbu suprasti, kad būtent

tai yra momentas, kai galima įvykdyti ypatingą artimo meilės aktą.“

Profesoriaus pasakyta frazė „Mes, kurie esame sveiki, pri-valome prisiminti, kad nevalia savo organų atiduoti sliekams  – juos turime atiduoti žmonėms ir dovanoti jiems antrą gyvenimą!“ dar ir dabar cituojama, kalbant ar rašant apie organų donorystę. Profesorius vienas pirmųjų įsigijo donoro kortelę ir visada ją nešio-jasi švarko kišenėje.

SVARBŪS FAKTAI MEDICINOS ISTORIJAI

1980 m. prof. B. Dainio ini-ciatyva įkurtas Lietuvos inkstų fondas, vienijantis medikų ben-druomenę.

1996 m. prof. B. Dainio ir prof. V  Sirvydžio iniciatyva įkurtas Nacionalinis organų transplan-tacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (dabar  – Nacionalinis transplantacijos biu-ras prie SAM).

Aušra Degutytė

Amžinybėn išėjo Eržvilko pirminės svei-katos priežiūros centro vyriausiasis gydy-tojas Steponas Česlovas Strodomskis. Jo gyvybė užgeso sausio 8 d.

Velionis gimė 1948  m. rugpjūčio 3 d. Šilalės r. Kauno medicinos institutą baigė 1973-iaisiais. 1974 m. rugpjūčio 1 d. pra-dėjo dirbti Eržvilko apylinkės ligoninėje vidaus ligų gydytoju. Nuo 1975 m. balan-džio – Eržvilko apylinkės ligoninės vyriau-siasis gydytojas ir vidaus ligų gydytojas. Nuo 1999  m. sausio 1 d. – VšĮ Eržvilko pir-minės sveikatos priežiūros centro vyriau-siasis gydytojas ir šeimos (bendrosios praktikos) gydytojas. Nuo 2010 m. dar ir VšĮ Tauragės ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytojas.

Če s lovas Stepona s St ro do m s k is Jurbarko rajono istorijoje išliks ne tik kaip medikas, bet ir kaip aktyvus,  visuo-meniškas žmogus. Patyręs tremtinio dalią,  aktyviai įsijungė į Sąjūdžio judė-

jimą, dalyvavo  Eržvilko bendruomenės centro veikloje. Jis buvo išrinktas į pir-mąją po Nepriklausomybės atkūrimo Jurbarko rajono tarybą ir dalyvavo pri-imant 1990–1995  m. rajonui labai svar-bius sprendimus. Į savivaldybės tarybą ir savivaldybės valdybą Steponas Česlovas Strodomskis buvo renkamas 1995–1997, 2000–2003  m. Už aktyvią veiklą Eržvilko bendruomenei apdovanotas 2017  m. Jurbarko savivaldybės mero padėka, 2018 m. apdovanotas suvenyru „Eržvilko spindulys“.

Steponas Česlovas Strodomskis buvo santūrus, ramus, susitvardantis, mokėjo bendrauti, siekė tik geriausių rezultatų. Gydytojas savo pareigą padėti kitiems garbingai vykdė tol, kol jį patį užklupo ši pavojinga liga. Nuoširdžiai užjaučiame žmoną Laimą, sūnų Donatą, dukteris Mildą ir Ievą, visus artimuosius.

Kolegos