2018 m. VEIKLOS REZULTATAI - lrv.lt Vyriausybės... · atspindi 2016–2017 m. veiklos rezultatus...
Transcript of 2018 m. VEIKLOS REZULTATAI - lrv.lt Vyriausybės... · atspindi 2016–2017 m. veiklos rezultatus...
2018 m.VEIKLOS REZULTATAI
1 prioritetas:
DARNI, ATSAKINGA
IR SVEIKA VISUOMENĖ
SKURDO IR SOCIALINĖS ATSKIRTIES MAŽINIMAS
20 proc. padidėjo valstybės remiamos pajamos nuo 102
iki 122 eurų
Išlaidos piniginei socialinei paramai padidėjo 2 kartus(nuo 168,10 iki 362,55 mln. eurų)
Vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam
gyventojui išaugo 23,5 proc. (nuo 65 iki 80 euro)
PAGALBA ŠEIMOMS
67 proc. padidinti vaiko pinigai
(nuo 30 iki 50 eurų)
Sukurtos finansinės paskatos jaunoms
šeimoms pirmajam būstui regionuose
įsigyti (pasinaudojo 116 šeimų)
50 Eur
Pradėtos teikti bandomosios
apsaugoto būsto, laikino
atokvėpio, atvejo vadybos ir
kitos paslaugos
Pradėta mokėti nauja išmoka
skatinant įsivaikinimą (304
eurai per mėnesį)
Skatinamas vaikų įsivaikinimas
Finansinės paskatos pirmajam
būstui
Padidinti vaiko pinigai
Plėtotos viešosios paslaugos
DĖMESYS SOCIALIAI JAUTRIOMS GRUPĖMS
Iš viso 25 proc. nuo 2016 m.
Vidutinė senatvės pensija išaugo nuo
255 euro (2017 m.) iki 319 euro
(2018 m.)
Bus mokamos papildomos priemokos tiems, kurių
gaunama pensija nesiekia 95 proc. 2019 m.
minimalių vartojimo poreikių dydžio
Įvestas minimalių vartojimo poreikių dydis 2019 m.
susietas su socialinėmis išmokomis
Bendroji (pagrindinė) pensijos dalis finansuojama
valstybės biudžeto lėšomis
DĖMESYS SVEIKATOS APSAUGAI
Atpiginti kompensuojamieji vaistai:
Vidutinė vaistų
priemoka nuo
2016 m.
pabaigos
sumažėjo 47
proc.
Priemokų už
vaistus ir
medicinos
pagalbos
priemones
suma
sumažėjo apie
27 proc.
(pacientai
sutaupė apie
15 mln. eurų)
Kompensuo-
jamųjų vaistų
sąrašas
papildytas 45
vaistais, kurie
prieš tai nebuvo
kompensuojami
Viešosiose gydymo įstaigose dirbančių
gydytojų vidutinis darbo užmokestis
padidėjo 307 eurais (20 proc.), o
slaugytojų – 179 eurais (23 proc.)
Sutrumpėjo eilės pas gydytojus
2018 m. pabaigoje pas šeimos gydytoją
per 7 dienas pateko net 89 proc.
asmenų
ORO TARŠOS MAŽINIMAS
2018 m. leidimą dalyvauti
eisme turėjo 983
elektromobiliai (2017 m. – 620
elektromobilių) – iki šiol tai
didžiausias transporto
priemonių augimas (58 proc.)
2018 m. modernizuoti 224
daugiabučiai namai, kurie suvartoja
50–70 proc. mažiau šiluminės
energijos
2 prioritetas:
ŠVIETIMO, KULTŪROS IR
MOKSLO PASLAUGŲ
KOKYBĖS BEI
EFEKTYVUMO DIDINIMAS
45,7 proc. mokinių mokėsi pagal parengtas
ar atnaujintas modulines profesinio
mokymo programas (2017 m. - 26,6 proc.).
Tai leis jiems geriau pasirengti įsilieti į
darbo rinką
Buvo pertvarkomas universitetų tinklas –
sudarytos sąlygos reorganizuoti:
- Lietuvos edukologijos universitetą ir
Aleksandro Stulginskio universitetą
prijungiant prie Vytauto Didžiojo universiteto
- Šiaulių universitetą prijungiant prie Vilniaus
universiteto
- Mykolo Romerio universitetą prijungiant prie
Vilniaus Gedimino technikos universiteto
- Lietuvos sporto universitetą prijungiant prie
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
Tyrėjų ir dėstytojų atlyginimai
vidutiniškai padidėjo 20 proc.
Vidutinis mokytojo atlyginimas padidėjo
14 proc.
• Pradėtas diegti etatinis mokytojų darbo
apmokėjimas (baigtas I etapas)
• įsteigti 3 nacionaliniai pedagogų
rengimo centrai
• Parengtos naujo turinio pedagogų
rengimo programos
• Kuriamas ir išbandomas pedagoginės
stažuotės modelis
Priešmokyklinio ugdymo grupes
pradėjo lankyti 3 kartus daugiau
penkiamečių vaikų (2017 m. - 716
vaikų, 2018 m. - virš 2 000 vaikų)
ŠVIETIMO IR MOKSLO KELIU
Daugėja visuomenės narių, kurie linkę
dalyvauti kultūrinėje meninėje veikloje:
2017 m. jų pagausėjo iki 57,5 proc.
KULTŪRINĖS - MENINĖS VEIKLOS SKATINIMAS
Pradėtos iniciatyvos, skatinančios
aktyvesnį visuomenės dalyvavimą
kultūrinėje - meninėje veikloje:
• kultūros pasas (mokiniams)
• nemokamas muziejų lankymas
(visiems kiekvieno mėnesio
paskutinį sekmadienį)
• jaunųjų menininkų rezidencijos
Prognozuojama, kad 2019 m. kultūros
ir meno darbuotojų darbo užmokestis
vidutiniškai didės apie 20 proc.
3 prioritetas:
VIEŠOJO SEKTORIAUS
EFEKTYVUMO IR
SKAIDRUMO DIDINIMAS
VIEŠOJO SEKTORIAUS EFEKTYVUMAS
* Šios permainos – vienas iš svarbių žingsnių, gerinančių įmonių valdymą ir įgyvendinančių Lietuvos narystės EBPO rekomendacijas
Pasitikėjimas valstybės institucijomis
paaugo iki 71 proc. (2017 m. siekė 65
proc.)
Valstybės valdomų įmonių (VVĮ)
sumažėjo net 43,5 proc. (2017 m.
– 108 vnt., 2018 m. – 61 vnt.)*
Konsoliduotos buhalterinės apskaitos ir
personalo administravimo funkcijos –
teikiamos 140-tyje viešojo
sektoriaus subjektų
VVĮ valdybos visiškai depolitizuotos –
jose nebeliko politinio pasitikėjimo
valstybės tarnautojų.
106 VVĮ kolegialių priežiūros ir valdymo
organų nariai buvo nepriklausomi nariai
- tai sudaro daugiau kaip pusę visų
narių*
Gyventojų pasitenkinimas paslaugomis
aukščiausias per 10 metų - 2018 m.
indekso reikšmė (0,88 balo)
Valstybės tarnautojų skaičius per du
metus sumažėjo 5 proc. - 2276
pareigybėmis (2017 m. – 2 proc., o
2018 m. – 3 proc.)
KOVA SU KORUPCIJA
Priimtas Pranešėjų apsaugos įstatymas
Kuriama antikorupcinė
aplinka
Stiprinamos kovai su korupcija
skirtos institucijos
Pertvarkoma kalėjimų
sistema
Parengti lobizmo, politinių
partijų finansavimo
įstatymų projektai
Centralizuojami viešieji pirkimai
4 prioritetas:
DARNI IR
KONKURENCINGA
EKONOMIKOS PLĖTRA
ENERGIJOS IŠTEKLIAI IR APLINKOSAUGA
Sutaupytas suminis galutinės energijos
kiekis 2016 m. (2 045 GWh) 4 kartus
viršijo planą (463 GWh) ir jau pasiekė
2020 m. tikslą (2 000 GWh)
Supaprastintas naujų verslo vartotojų
elektros įrenginių prijungimas prie
elektros tinklų procesas: sutrumpėjo
nuo 5 iki 4 procedūrų
Pagal prisijungimo prie elektros tinklų
rodiklį Lietuva pakilo per 7 pozicijas –
iš 33 vietos į 26 vietą ir aplenkė
Estiją, Latviją bei Lenkiją
Nuosekliai auga pakartotinai ar
kitaip panaudotų komunalinių
atliekų dalis (2016 m. – 65,4
proc., 2017 m. – 66,4 proc.)
Visas atliekas rūšiuojančių
gyventojų per pastaruosius
ketverius metus padaugėjo nuo
40 iki 47 proc.
Visai atliekų nerūšiuojančių
gyventojų sumažėjo nuo 27 iki
18 proc.
SUSISIEKIMAS
Klaipėdos valstybinio
jūrų uosto krovos
apyvarta augo 7,9
proc. – pasiektas naujas
uosto krovos rekordas
(46,6 mln. tonų)
Išankstiniais
duomenimis, 2018 m.
krovinių vežimas per
metus augo 15,8
proc. (iš viso 148,1
mln. t)
Transporto sektoriuje
sukurta 14 proc. visos
šalyje sukuriamos
bendrosios pridėtinės
vertės (4,97 mlrd.
eurų)
Piliečių pasitenkinimo judumu rodiklis išaugo nuo 35 iki 50 proc.
3 šalies oro uostai
aptarnavo daugiau
kaip 6,2 mln. keleivių
Atlikta daugiau kaip
61 tūkst. skrydžių
Pasiūlytos
99 kryptys
Išasfaltuota
268 km žvyrkelių
INOVATYVIAM IR SĄŽININGAM VERSLUI – PALANKESNĖS SĄLYGOS
Per 2018 m. įsisteigė 43,8 proc. daugiau
startuolių
Startuoliai pritraukė 7 kartus daugiau
investicijų nei pernai (2018 m. - 183
mln. eurų, 2017 m. – 24,6 mln. eurų)
Pagal verslo aplinkos indeksą "Doing Business" Lietuva pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją – 14 vietą tarp 190 šalių
Lietuva užima 4 vietą tarp ES valstybių ir aplenkė Estiją (16 vieta), Airiją (17 vieta), Vokietiją (20 vieta)
Naujų TUI didelės pridėtinės vertės
projektų skaičius išaugo iki 67 vnt.
(18 vnt. daugiau nei 2017 m.)Įgyvendinant TUI projektus, 2018 m.
sudarytos galimybės sukurti 4 779 darbo
vietas
Pagal TUI projektų planuojamas sukurti
darbo vietas milijonui gyventojų Lietuva
užima 2 vietą pasaulyje
INOVACIJŲ REFORMA
▪ Inovacinės veiklos augimas 2010–2017 m. buvo sparčiausias pasaulyje ir sudarė 20,1 proc.
▪ Verslo išlaidos MTEP išaugo 2 kartus nuo 64,6 mln. eurų (2010 m.) iki 132,3 mln. eurų (2017 m.)
Vyriausybė parengė
inovacijų reformą, kuri
gerokai pakeis šalies
inovacijų ekosistemą
▪ Verslas turės palankesnes galimybes gauti
finansavimą produktams tobulinti
▪ Mokslas bus suinteresuotas uždirbti papildomų lėšų
▪ Sudarys galimybes augti inovatyvių įmonių skaičiui
▪ 2020 m. eksporto mastą padidins 1,4 mlrd. eurų
Kas iš to?
▪ Iki 2023 m. pabaigos penktadaliu pagreitins BVP
augimą
▪ Iki 2023 m. pabaigos verslo išlaidos į inovacijas
išaugs 1,5 karto
▪ Iki 2020 m. pabaigos gyventojų atlyginimas
didės šeštadaliu greičiau
MOKESČIAI
Sujungtos darbdavio ir
darbuotojo mokamos
valstybinio socialinio draudimo
įmokos
Įvestos valstybinio socialinio
draudimo (išskyrus
privalomąjį sveikatos
draudimą) įmokų „lubos“
Sumažintas valstybinio
socialinio draudimo įmokos
tarifas
€
€
2018 m. nustatytos savanoriško atsiskleidimo ir mokesčių
mokėjimo skatinimo bei nepakantumo pažeidėjams mokesčių
srityje priemonės – nuo 2019 m. pradžios pajamų tikslinimas
deklaracijose išaugo 11 proc.
ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS MAŽINIMAS
Gyventojai pradeda naudotis nauja galimybe – 2019 m. vasarį
sulaukta 5 kartus daugiau prašymų gražinti GPM (už išlaidas
būsto remontui, autoremontui, auklių paslaugoms) nei prieš tai
buvusį mėnesį
5 prioritetas:
SAUGI
VALSTYBĖ
UŽTIKRINAMAS KRAŠTO GYNYBOS FINANSAVIMAS
Nuoseklus gynybos biudžeto augimas - krašto apsaugai skirta 2 proc. BVP (894,5 mln. eurų)
0,77% 0,89% 1,14% 1,50% 1,80% 2,00%0,00%
0,50%
1,00%
1,50%
2,00%
2,50%
2013 2014 2015 2016 2017 2018
Krašto gynybos finansavimas, proc. nuo BVP
Pasitikėjimas Lietuvos kariuomene vidutiniškai siekė 58 proc. (augimas 2 proc.)
Prie kibernetinio
saugumo
informacinio
tinklo (KSIT)
prijungta
56 proc.
organizacijų
Suorganizuotos
Nacionalinės
kibernetinio
saugumo
pratybos
„Kibernetinis
skydas 2018“
Teiginiui, kad
,,propaganda
yra grėsmė
šalies
saugumui“,
pritarė 74 proc.
respondentų. (6
proc. daugiau
nei 2016 m.)
Lietuvos
energetinio
saugumo lygis
pasiekė 68
proc. ir
priartėjo prie
atitinkamo lygio
kaimyninėse
Baltijos
valstybėse
KIBERNETINIS IR ENERGETINIS SAUGUMAS
Pratybų dalyviai
nagrinėjo ir
valdė 150
incidentų.
Pratybose
dalyvavo 53
organizacijos
(135 dalyviai)
Priimtas
strategiškai
svarbus ir
ekonomiškai
naudingas
sprendimas dėl
suskystintų
gamtinių dujų
(SGD) laivo-
saugyklos ilgalaikio
įsigijimo
2018 m. pagerėjo policijos veikla: įvykių, į kuriuos reaguota laiku, dalis siekia 91-95 proc.
Pasitikėjimas policija per metus išaugo nuo 71 iki 75 proc. 75%
Žuvusiųjų gaisruose per metus sumažėjo 17 proc. –
užfiksuotas mažiausias per pastaruosius trisdešimt
metų žuvusiųjų gaisruose skaičius (86 žmonės)-17%
Žuvusiųjų keliuose skaičius per metus sumažėjo
11 proc. Nuo 2010 iki 2018 m. žuvusiųjų skaičius
sumažėjo 37 proc. – Lietuva 2018 m. užėmė 5
vietą pagal žūčių sumažinimą ES keliuose
-37%
PILIEČIŲ SAUGUMAS SVARBIAUSIA
95%
STIPRINAMAS TARPTAUTINIS SAUGUMAS
77 proc. gyventojų
mano, kad parama
besivystančioms
šalims prisideda
prie teisingesnio ir
sąžiningesnio
pasaulio
Bendra Lietuvos
įmokų į Europos
plėtros fondą suma
siekė 8 mln. eurų
Apie 1/3 Lietuvos
gyventojų mano,
kad Lietuvos
interesai
tarptautinėje
bendruomenėje
užtikrinami
Lietuvos ir
Lenkijos santykiai
sugrįžo į strateginės
partnerystės vagą
Lietuva oficialiai tapo
36-ąja visateise
EBPO šalimi nare.
2018 m. pabaigoje
Paryžiuje įsteigta
Lietuvos Respublikos
nuolatinė atstovybė
prie EBPO
Sėkmingai
paminėtas Lietuvos
valstybės atkūrimo
šimtmetis.
Vyko daugiau nei
100 renginių
užsienyje
VYRIAUSYBĖS ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAI
6 struktūrinių reformų
įgyvendinimas
Inovacijų, švietimo, sveikatos apsaugos,
pensijų, mokesčių ir šešėlinės
ekonomikos mažinimo srityse
Vyriausybės strateginių projektų
įgyvendinimas
2019 m. planuojama baigti įgyvendinti 5
projektus, o 2020 m. – 18 projektų
strateginėse veiklos srityse
Viešojo sektoriaus efektyvumo
didinimas
Sprendžiant sistemines viešojo
sektoriaus darbuotojų darbo
užmokesčio problemas
Demografinių iššūkių įveikimas,
emigracijos mažinimas
Daug dėmesio bus skiriama tinkamam
Demografijos, migracijos ir integracijos politikos
2018–2030 metų strategijos įgyvendinimui
ET REKOMENDACIJOS LIETUVAI
Gerinti mokestinių prievolių vykdymą, plėsti mokesčių bazę.
Užtikrinti ilgalaikį pensijų sistemos tvarumą kartu sprendžiant
pensijų adekvatumo klausimą
Gerinti švietimo ir mokymo sistemą įskaitant suaugusiųjų
mokymąsi.
Gerinti sveikatos priežiūros sistemos rezultatus.
Gerinti mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą
siekiant mažinti skurdą ir pajamų nelygybę
Skatinti našumo augimą didinant viešųjų investicijų
veiksmingumą, šalinant viešųjų priemonių, kuriomis remiamas
mokslo ir verslo bendradarbiavimas, spragas ir neefektyvumą
3 rekomendacijos:
ET REKOMENDACIJŲ LIETUVAI ĮGYVENDINIMAS
2018-2019 m. priemonių - planas 59 priemonės
Įgyvendinta
47,5
proc.
2018 m. buvo suplanuota įvykdyti 19 priemonių Vykdymo pažanga
84,2 proc. (pilnai įvykdyta 15
priemonių, 1- iš dalies)
29 priemonės bus įgyvendinamos 2019 m.
2 priemonės – 2020 m.
ET REKOMENDACIJŲ LIETUVAI ĮGYVENDINIMAS
2019 m. daugiau dėmesio bus skiriama 2 ir 3
rekomendacijų įgyvendinimui
Pažymėtina, kad pasiektos pažangos kol kas neatspindi skurdo
rodikliai, nes šiuo metu turimi statistiniai duomenys dažniausiai
atspindi 2016–2017 m. veiklos rezultatus
Didžiausia pažanga pasiekta įgyvendinant 1 rekomendaciją, gerinant mokestinių prievolių vykdymą ir tobulinant mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą siekiant sumažinti skurdą ir pajamų nelygybę, taip pat
sprendžiant pensijų adekvatumo klausimą
AČIŪ UŽ DĖMESĮ