6 DRAUGAS2016 GRUODŽIO 6, ANTRADIENIS

LINA VAITIEKŪNAITĖ

Į Jungtines Amerikos Valstijas jis atvyko Lietu-vai skaičiuojant pirmuosius nepriklausomybės me-tus, kai emigruoti nebuvo taip populiaru. Tuomet lie-tuviams atsirado galimybė mokslo siekti užsienyje irčia įgyti daugiau patirties. Biochemikas Daumantas

Matulis priėmė JAV profesoriaus Rex E. Lovrien kvie-timą ir po bakalauro studijų (dabar tapatinamų sumagist ro studijomis) 1993 m. išvyko į JAV. Čia – Min-nesotos universitete toliau mokėsi ir apsigynė bio-medicinos mokslų (biochemijos, molekulinės biologijosir biofizikos) daktaro laipsnį, įgijo nau jų žinių, pa-tirties ir pelnė tarptautinį pripažinimą.

Prof. Daumantas Matulis skaičiuoja jau dvy-liktus metus, kai su šei ma grįžo į Lietuvą, čia įsikūrėir sėkmingai dirba mėgstamą darbą – va dovauja Vil-niaus universiteto Bio tech nologijos instituto Bio-termodi na mikos ir vaistų tyrimo skyriui. Jis tę siaJAV pradėtą biomedicinos tyri mų kryptį kuriantpriešvėžinius vaistus.

Mokslininko darbas vertinamas tiek Lietuvoje,tiek tarptautiniu mastu. 2007 m. prof. D. Matuliuibuvo įteikta „Telia Sonera” premija kaip geriausiamgrįžusiam mokslininkui, 2009 m. XI Baltijos plėtrosforume – prestižinis „ScanBalt akademijos” apdo-vanojimas už pasiekimus skatinant tarpvalstybinįbendradarbiavimą, 2010 m. – apdovanojimas kon-ferencijoje Italijoje, 2012 m. – konferencijose Vo-kietijoje ir Lietuvoje, „Life Science Baltics Startup”sesijoje Vil niuje. Už pasiekimus biomedicinos moks-lų srityje 2013 m. įteikta Lietu vos nacionalinė moks-lo premija.

Nori vaikus užauginti Lietuvoje

„Tikslą sugrįžti į Lietuvą nusibrėžiau iš anks-to, dar prieš išvažiuodamas mokytis į JAV, – prisi-mena lietuvis. – Gyvenimas Amerikoje už sitęsė, nesvėliau žmona taip pat pra dėjo doktorantūros studijas(Minne so tos universitete Jurgita įgijo mole kulinės,ląstelinės, vystymosi biologijos bei genetikos dak-taro laipsnį), aš mokiausi podaktarinėse studijose,po to dar ketverius metus dirbau moks linį tiriamąjįdarbą kompanijoje ‘3-Dimensional Pharmaceuti-cals’, ku rią nupirko koncernas ‘Johnson & Johnson’Philadelphijoje”.

Mokslininkas pasakoja, kad buvo ir kita svaripriežastis, dėl kurios Ma tulių šeima pasirinko gim-tinę: „Ste bėdami JAV gimusį vyriausiąjį sūnų Ei-mantą, supratome, kad į Lietuvą reikia grįžti, kol jisdar yra vaikas, nes vyresniam berniukui ar paaug -liui būtų sunku prisitaikyti tiek mo kykloje, tiek ki-tose gyvenimo srityse, – tvirtina D. Matulis ir pa-aiškina, kokios priežastys pradėjo trumpinti gyve-

nimo laiką JAV.Dar viena ir galutinai apsispręsti padėjusi prie-

žastis, pasak D. Matulio, buvo gauta parama darbui– moksliniams tyrimams biomedicinos srityje: „Lie-tuvai įstojus į Europos Są jungą (ES) buvo galima teik-ti paraiš kas ES finansavimui gauti. Ir 2004 m. manpasisekė laimėti ES Marie-Curie dotaciją, leidusiąLietuvoje įkurti laboratoriją (anksčiau – Rekombi- nan tinių baltymų laboratorija, dabar – Biotermo-dinamikos ir vaistų tyrimo skyrius – aut. p.)”. Čiamokslininkui atsirado galimybės atlikti moksli-nius tyrimus. To paties Enzimologijos instituto pa-grindu susikūrusi įmonė „Fer mentas”, pasak D. Ma-tulio, sąlygojo ir Lietuvoje įsikurti JAV susivieniji-mui „Thermo Fisher Scientific”, gaminančiam ir siū-lančiam produktus bei paslaugas gyvybės mokslų ty-rimams ir diagnostikai.

Darbe – šeimyninis duetas

„Skyrius, kuriame dirbu, kuria naujus chemi-nius junginius, kurie, tikimės, bus naudingi ir nau-dojami kaip vaistai, pasižymintys priešvė ži niu po-veikiu, – veiklą pristato mokslininkas ir paaiškina,kad vaistų kūrimas susideda iš skirtingų fazių, o vi-sas procesas trunka daug metų. – Visų pirma ku-riame chemines medžiagas, kurios gali paveiktitam tikrą žmogaus baltymą, tikriname jų efektyvu-

mą ir stebime, ar jos slopina tą taikinį, kurį reikia.Tada pradedami vykdyti toksikologiniai ir farma-ciniai tyrimai su gyvūnais, kol galiausiai leidžiamaatlikti pirmuosius kliniki nius tyrimus su žmonėmis.

Mūsų skyrius dirba pačioje vaistų kūrimo pra-džioje, nes sukuriame junginius ir juos išbandome.Po to juos, galima sakyti, ‘stumiame’, kad jie pasie-ktų žmones.”

Savo darbu tiki ir Daumantas, ir Jurgita, dir-bantys tame pačiame Biotermodinamikos ir vaistųtyrimų skyriuje. „Jurgita vadovauja žmogaus bal-tymus gaminančiai darbo grupei, aš – cheminius jun-ginius kuriančiai mokslininkų komandai. Nagri-nėjame, kokios šių jun ginių sąveikos, tačiau be Jur-gitos patirties ląstelės ir molekulinėje biologijoje ašnegalėčiau visiškai realizuoti savo darbo, man būtųsunku, – šeimyninio dueto darbą paaiškina Dau-mantas. – Kadangi šiek tiek skiriasi mūsų veiklos sri-tys, tai ji nesikiša į mano darbą, aš – į jos. Kartaisbūna pakankamai daug vargo su keturiais vaikaisšeimoje, todėl mums ir to užtenka, – juokdamasissako biochemikas. – Moksle problemos tikrai nėra,kad žmona yra šalia. Kita vertus, tai mums tik pa-deda. Jei ne Jurgita, daug ko mūsų darbe nebūtų buvęįmanoma pasiekti. Jos atlikti eksperimentai jau at-skleidė nepaprastai daug informacijos apie mūsų ku-riamus cheminius junginius ir jų naudą žmogaussveikatai”.

JAV išlieka vaistų kūrimo lydere

Dabar vaistų kūrimas,pasak prof. D. Matulio, vi-same pasaulyje yra sulė-tėjęs, nes pabrango proce-sas. „Kai buvo pradėtosnaudoti sudė tingesnėstechnologijos ir sugriežtė-jo reikalavimai naujiemsvaistams, mokslininkai ne-besugebėjo padaryti tiek,kiek norėtų. Visuomenėjeatsirado daug šarlataniz-mo ir magijos, – moksloproblemas vardija lietu-vis. – Mes moksle dažnaisu tuo susiduriame, ir visatai reikia įveikti”.

Profesoriaus teigimu,absoliuti vaistų kūrimo ly-derė yra JAV. Euro pojevaistų pagaminama pen-kis kartus mažiau. Lygin-damas Amerikos ir Lietu-vos mokslinius pasieki-mus prof. D. Matulis sako,kad lietuviai, deja, dar at-silieka. Ir priežastys yrakelios: „Visų pirma moks-

Išvykdamas iš Lietuvos žinojo, kad sugrįš

Biochemikas Daumantas Matulis (d.) su partneriu iš Taivano (k.) ir mokslininku iš Švedijos (v.) prie Jungtinio gyvybės moks-lų centro, kuriame 2016 m. pavasarį įsikūrė prof. D. Matulio laboratorija. Asmeninio archyvo nuotraukos

Jurgita Matulienė prie Tiškevičių rūmų Palangoje. Vyriausias sūnus Eimantas, iškėlęs brolius Tautvydą ir Vaigintą, prie Tiškevičių rūmų.

2016 GRUODŽIO 6, ANTRADIENISDRAUGAS 7

las JAV vystomas kitaip nei Lietuvoje.Ameri koje du trečdalius pinigų skiriaprivatūs šaltiniai, tuo tarpu pas mus– gal tik 10 proc. Kitaip tariant, Lie tu-voje yra silpna pramonė ir silpnasprivatus mokslas. Verslininkai dau-giau remia ne patį mokslą, bet pro-dukto gamybą – kitaip tariant, kada iš-radimo stadija jau yra praeita”.

Antrąja priežastimi mokslinin- kas įvardija Lietuvoje įsišaknijusiąbiurokratiją: „Amerikoje ir pinigų ga-vimas, ir jų išleidimas yra daug leng-vesni. Tuo tarpu Lietuvoje su kurtadaug nereikalingo tikrinimo ir pla-navimo. Dėl viešųjų pirkimų su dėtin-gų procedūrų sugaištame keletą mė-nesių vien tam, kad galėtume įsigytipaprasčiausią daiktą. O kiek viena su-gaišta diena stabdo mokslo procesą.Lietuva dar nepakankamai efektyviairemia mokslą, todėl labai stipriai pri-klausome ir nuo Europos struktūriniųfondų paramos. Bėda yra ta, kad ateislaikas, ir pinigų pri trūks, nes gyve-name paskutiniame rėmimo periode.Lietuva nuėjo leng viausiu keliu – visimokslui skiriami pinigai (daugiaukaip 90 proc.) atė-jo būtent iš tų Euro-pos struktūrinių fon dų, o ne iš Lietu-vos biudžeto. Todėl iškils didelis klau-simas – iš kur paimti pinigų mokslui?Tačiau, mano manymu, vilties yra, nesLietuvos verslas auga ir stiprėja. Ma-tau daug šaunių pavyzdžių”.

Kelias į chemiją prasidėjo mokykloje

Dėl savo pasirinkimo Daumantasdėkoja chemijos mokytojai VeronikaiPaberžytei, praėjusiais metais šven-tusiai 90-metį. „Ir dabar su ja susi sie-kiu, ji mane prisimena ir labai džiau-giasi, kai paskambinu. Ji yra tas žmo-gus, kuris mokydamas mane VilniausSalomėjos Nėries mokykloje, ‘užde-gė’ tuo, kuo dabar domiuosi ir, galimasakyti, gyvenu, – prisimena moksli-ninkas. – Iš pradžių mokytis chemijosbuvo labai sunku, bet vėliau ‘persi-laužiau’, ji tapo įdomi, už che mijąpradėjau gauti vis geresnius pažy-mius, vis daugiau matydavau chemi-jos grožio, ypač dvyliktoje kla sėje, kaidalyvavau Lietuvos olim pia doje ir už-ėmiau prizinę trečią vietą. Gerai pa-sirodžiau ne tik mieste, bet ir visoje ša-lyje! Tai buvo didžiulis stimulas, pa-dėjęs renkantis specialybę aukštojojemokykloje. Laimėjimas mane moty-vavo ir dar davė papildomų balų perstojamuosius. Pasi rinkau biochemiją”.

Pažintis – studijų metu

Netiesiogiai studijos jį suvedė ir suJurgita. „Dar Lietuvoje mūsų keliai su-sikirto kelis kartus. Bet vėliau draugaimus supažindino kelionėje, kai studi-javau antrame kurse, o Jur gita buvopirmakursė, – prisimena Daumantas.– Studentavimo lai kais draugavome, ošeimą sukūrėme 1993 metais”.

Į Ameriką Daumantas su Jurgitaatvyko beveik kartu. „Po 4 mėnesių jiprisijungė prie manęs. Iš pradžių į JAVatvyko kaip mano šeimos narys ir sa-vanoriavo mokomojoje laboratorijo-je. Vėliau ji taip pat pradėjo dokto-rantūros mokslus Minnesotos uni-versitete. Mūsų studijos buvo pa našios– tai ir padėjo mums vėliau, grįžus įLietuvą, įkurti laboratoriją, kurioje at-liekame biomedicinos tyrimus”, – pa-sakoja Daumantas.

Lietuvoje jie kartu su Jurgita gy-vena jau dvylika metų. Tačiau pirmiejinamai jaunai šeimai, galima sakyti,vis tiek buvo JAV, kur gimė ir du Ma-tulių pirmagimiai. „Dabar augi nameketuris vaikus – kaip sakome, du ame-

rikiečius ir du ne ameri kiečius, – juok-damasis vardija D. Matulis ir pabrėžia,kad vaikai žino, jog jie gimė ir šiek tieklaiko gyveno Amerikoje, tačiau to ne-sureikšmina. – Šeimoje mes visą laiką,ir Ame rikoje, kalbėjome tik lietuviškai.Gal tik moksle dažniau naudojomeang liškus terminus. Todėl grįžus į Lie- tuvą dėl kalbos nekilo jokių problemų.

Dėl vaikų pilietybės buvo įdomusatvejis. Kai lankėmės JAV ambasadoje,mums užsiminė, kad svarbu infor-muoti ambasadą, jog jie yra JAV pilie-čiai, nes karo ar panašiais atvejais JAVsavo piliečius evakuotų, t. y. pasiimtų.Tada supratau, kad juos evakuotų, o ma-nęs – ne. Todėl ir atsakiau, kad nera-šysiu jų į JAV piliečių sąrašą, nes ne-noriu, kad mus nelaimės atveju išskir-tų. Šeimos neleisiu perskirti, nors ir ža-viuosi JAV rūpesčiu savo piliečiais”.

Pagalba planuojantiems grįžti į Lietuvą

Daumantas, gyvendamas Lietu vo-je, neužmiršta ir Amerikos, joje pra-leistų dvylikos metų. Todėl bent kartąper metus lankosi JAV: „Pačios Ame-rikos labai daug pamačiau ją lanky-damas pastaruosius vienuolika metų.Dabar esu aplankęs jau visas JAV vals-tijas, išskyrus Aliaską. Čia aš su bro-liu Visvydu, galima sakyti, lenkty-niauju – jam liko kelios neap lankytosvalstijos, bet jis dar likęs šio je šalyje –gyvena Washingtone. Brolis taip patgalvoja apie grįžimą. Norėčiau, kadgreičiau tai įvyktų”.

Grįžęs į Lietuvą D. Matulis kartu subendraminčiais įkūrė lietuvių, gyve-nusių užsienyje, visuomeninę organi-zaciją „Sugrįžus” (2007–2009 m. buvoprezidentas – aut. p.), taip pat išeivijosmokslininkams grįžti pade dančią aso-ciaciją „Futura Scientia” (buvo valdy-bos narys – aut. p.). 2007–2009 m. dirboLietuvos Respublikos prezidento ValdoAdamkaus visuo me niniu konsultantuemigracijos ir repatriacijos klausimais.

„Prieš dešimt metų ‘Sugrįžus’ kū-rėme turėdami tikslą padėti atsa kyti įįvairius grįžtančiųjų klausi mus. Pa-vyzdžiui, ar turės mokėti mokesčiusLietuvoje už tai, ką užsi dirbo Ameri-koje. Kai nežinai, tai šis ir kiti klausi-mai lietuvius baugina, o sprendimą su-grįžti į Lietuvą priver čia atidėti”, – aiš-kina lietuvis ir prisimena, kaip jo šei-mai grįžus gyventi į Lietuvą užgriuvošimtai smulkių rūpesčių, kuriuos iš-spręsti su kitų pagalba buvo daug leng-viau ir pa prasčiau. – Todėl atsirado no-ras padėti kitiems.

Organizacija „Sugrįžus” gyvuojajau dešimt metų. Tuoj švęsime įkūrimojubiliejų. Reguliariai, kartą per mėnesį,susitinkame. Kartais užtenka tik su-sibėgti kavinėje, pabendrauti ir geraipraleisti laiką. Ateina vis naujų žmo-nių. Kiti išeina, bet branduolys išlieka.Organizacija dabar vienija ne tik Ame-

rikoje gyve nusius ir iš jos sugrįžu-sius lietuvius, – į susitikimus ateina irkitose pa saulio šalyse gyvenę ar lan-kęsi lietuviai. Mūsų bendravimo pa-grindine priežastimi tapo grįžimas įLietuvą”.

Amerikoje praleisti metai yra brangūs

„Praleisti metai Amerikoje mumsyra svarbūs ir brangūs. Todėl jų neuž-mirštame ir tikrai neužmir šime”, –sako Daumantas. JAV jis ne tik apsi-gynė daktaro laipsnį ir pasisėmė dar-bo patirties, bet aktyviai dalyvavo irAmerikos lietuvių veikloje. 2002–2004m. ėjo JAV Lietu vių jaunimo sąjungosPhiladelphijos skyriaus, 2003–2004 m.– JAV Lietuvių Bendruomenės Phila-delphijos apy lin kės pirmininko pa-reigas.

„Džiugu, kad JAV gyvuoja Lietu- vių Bendruomenės ir vienija ten gy ve-nančius tautiečius. Man ir mano šei-mai Minnesotos bei Philadelphijos

LGUVO „Sugrįžus” visuotiniame susirinkime 2016 m. vasario 27 d.

Kolektyvas „Sugrįžus” 2012 m. vasarą XIV Lietuvių tautinių šokių šventėje Bostone: „Su-grįžome į Lietuvą, sugrįžome ir į JAV”.

Lietuvių Bendruomenės buvo didžiu-lė parama, padėjusi sunkiomis aki-mir komis ir, žinoma, neleidusi ati-trūkti nuo tėvynės. Nepaisant to, kadgrįžau į Lietuvą, Philadelphijos lietu-viai man ir mano šeimai labai rūpi”, –sako D. Matulis.

Amerikos lietuvių paramos Dau- mantas sulaukė įvairiomis priemo nė-mis: „Pavyzdžiui, esu dėkingas JulijaiDantienei, kuri mane priėmė ir globo-jo, kai mano daiktai laivu jau buvo iš-keliavę į Lietuvą, o aš dar buvau likęs– galėjau pas ją prisi glausti ir užbaig-ti darbus. Man tai buvo labai didelė pa-rama”.

Pasiilgsta tikro žmonių nuoširdumo

Į JAV atvykusiems Daumantui irJurgitai padėjo ne tik jų tautiečiai.Kitas šviesulys buvo Minnesotos uni-versiteto profesorius Rex E. Lovrien,kuris vienu metu rūpinosi visais Min-nesotoje besimokančiais lietuviais.„Vienu metu jo name gyveno gal dvy-lika lietuvių, nors jis pats nėra lietuvis,– prisimena D. Matulis. – Man šis žmo-gus yra pavyzdys tikro amerikiečio, ku-ris mus, atvykėlius, taip nuoširdžiaiprižiūrėjo ir mokė amerikietiško gy-venimo, – jeigu yra taisyklės, tai nuo-širdžiai jų reikia laikytis, gerbti tąteisę ir susitarimą”.

Prisimindamas JAV praleistus me-tus lietuvis sako, kad Amerikoje jautėtikrą žmonių nuoširdumą. Lietuvojetaip pat yra daug tokių žmonių, bet, ga-lima sakyti, dar yra sužalotų soviet-mečio – jie jaučiasi užguiti ir bijo ap-ginti savo nuomonę, – aiškina Dau-mantas Matulis. – Ir aš pats kartais taipelgiuosi. Jei būčiau išauklėtas Ameri-koje, tikrai nenuty lėčiau. Stengiuositaip gyventi!”

2016 m. kovo 11-ąją į Vilniaus gatves išriedėjo autobusai su žymių žmonių mintimis apielaisvę. Ant vieno iš jų – mokslininko Daumanto Matulio žodžiai.