2014 metų elektros rinkos apžvalga

2015 02 11 2014-ieji elektros rinkai buvo svarbūs ir išskirtiniai daugeliu aspektų:

Pradėjus Estlink-2 eksploataciją, žymiai padidėjo elektros importas iš

Suomijos į Baltijos šalis. Jungtis padėjo išlyginti kainas Estijoje ir Suomijoje.

Dėl importo išaugimo Baltijos šalių vartotojai gavo pigesnę elektrą iš

Skandinavijos, dėl to 2014 metais vietinė elektros gamyba sumažėjo 12 %,

lyginant su praeitais metais.

2014 metais buvo ypač mažas vandens pritekėjimas Dauguvoje – 34 %

mažesnis už daugiametį vidurkį.

Dėl šiltos 2014 metų pradžios elektros vartojimas sumažėjo 1 %, lyginant su

praeitais metais.

Iš viso 2014 metais Lietuvoje ir Latvijoje elektros kainos padidėjo tik 2 %, nors

abiejose valstybėse elektros buvo gaminama mažiau, perdavimo pajėgumai

buvo riboti, o vandens pritekėjimas mažas.

Lapkritį Nasdaq OMX biržoje pradėtas elektros energijos finansinių sandorių

kotiravimas, taip atsirado galimybė prognozuoti tolesnes elektros energijos

kainas.

Elektros kainos Lietuvoje ir Latvijoje išaugo 2 % Po aukštų elektros kainų vasarą, lapkritį ir gruodį buvo stebimas elektros kainų kritimas Lietuvoje ir Latvijoje. Palyginus su lapkričiu, gruodį vidutinė Nord Pool Spot kaina nukrito 3 % iki 48,87 EUR/MWh. 2014 metais vidutinė elektros kaina Lietuvoje buvo 50,13 EUR/MWh, Latvijoje – 50,13 EUR/MWh, tai yra 2 % aukštesnė nei 2013 metais. Kainų augimą skatino sumažėjusi gamyba hidroelektrinėse, visus metus išsilaikęs mažas vandens pritekėjimas Dauguvoje bei riboti perdavimo pajėgumai. Tuo tarpu Estijoje Nord Pool Spot elektros kainos gruodį pakilo iki 37,42 EUR/MWh, tai yra 6 % daugiau nei lapkritį. Gruodį nebuvo esminių perdavimo trukdžių Estlink-2

jungtyje, todėl Estijos elektros kainos buvo panašios į Suomijos. Taigi Estijos kainų kilimas aiškinamas 5 % išaugusiomis kainomis Suomijoje. Vis tik vidutinė kaina Estijoje 2014 metais buvo 36,02 EUR/MWh – 12 % mažesnė nei pernai. Toks kainos kritimas pirmiausia aiškinamas Estlink-2 eksploatacijos pradžia 2013 metų gruodį. Dėl to žymiai išaugo elektros perdavimo pajėgumai tarp Suomijos ir Estijos, be to, atsivėrė „durys“ pigesnei elektrai iš Skandinavijos. Baltijos valstybėse elektros kainų lygis yra aukštesnis nei Skandinavijoje (žr. 2 iliustraciją) ir toks jis išsilaikė visus 2014 metus. Pagrindinė kainų skirtumo priežastis, ypač Lietuvoje ir Latvijoje – riboti perdavimo pajėgumai. Gruodį Lietuvoje ir Latvijoje elektros rinkos kaina buvo vidutiniškai 17,38 EUR didesnė nei Skandinavijoje. Savo ruožtu Estijoje elektros rinkos kaina gruodį buvo vidutiniškai 5,93 EUR didesnė nei Skandinavijoje. 2015 metų elektros kainos Baltijos šalyse išliks panašaus lygio kaip pernai Nuo lapkričio 11 d., kai Nasdaq OMX biržoje kotiruojami Latvijos elektros energijos finansiniai sandoriai, galima stebėti elektros rinkos kainų prognozę ateinantiems dvejiems metams (žr. 3 iliustraciją). Žvelgiant į ateinančių trijų ketvirčių forward kainas matyti, kad vidutinė prognozuojama rinkos kaina Latvijoje labai mažai skiriasi nuo 2014 metų to paties laikotarpio. Vidutinis prognozuojamas Latvijos ir Estijos rinkos kainų skirtumas šiam periodui – 11,13 EUR, tai yra 3 EUR mažiau nei per paskutinius tris 2014 metų ketvirčius. Kainų skirtumo mažėjimas aiškinamas Latvijos rinkos kainos prognoze paskutiniais šių metų ketvirčiais – 51,7 EUR/MWh, tai yra 2 % mažiau už 2014 metų to paties laikotarpio kainą. Prognozuojama, kad padidėjus perdavimo pajėgumams tarp Švedijos ir Lietuvos, Latvijos ir Estijos kainų skirtumas 2016 metais sumažės.

Pigesnės elektros prieinamumas dėl Estlink-2 jungties sumažino gamybą Šildymo sezonas ir vėsesni orai gruodį lėmė 10 % elektros gamybos prieaugį Baltijos šalyse. Šį mėnesį buvo pagaminta daugiausia elektros per visus 2014 metus. Palyginus su lapkričiu, gruodį gamyba labiausiai išaugo Lietuvoje, net 30 % iki 282 GWh (žr. 4 iliustraciją). Tuo tarpu Estijoje gamyba augo 8 %, Latvijoje – 3 %. Nepaisant to, kad gruodį buvo stebimas gamybos prieaugis, visų metų gamybos apimtys Baltijos šalyse siekė vos 18 602 GWh ir buvo 12 % mažesnės nei praeitais metais. Lyginant su 2013 metais, Latvijoje gamyba sumažėjo 19 %; Lietuvoje – 16 %, o Estijoje – 7 %. Esminė priežastis – 2013 metų gruodį pradėta eksploatuoti Estlink-2 jungtis, užtikrinusi pigesnės elektros importą iš Skandinavijos į Baltijos šalis. Gruodį Baltijos šalys iš viso pagamino 74 % reikalingo elektros kiekio. Daugiausiai importavo Lietuva – net 68 %, Latvija – 35 %, o Estija pagamino 31 % daugiau elektros energijos nei suvartojo.

Labai panašūs ir visų 2014 metų balanso duomenys – Baltijos šalyse pagaminta 75 % reikalingos elektros energijos. Didžiausią elektros deficitą turinti Baltijos šalis išliko Lietuva, importavusi 69 % reikalingos elektros energijos; Latvija importavo 31 % reikalingo kiekio, tuo tarpu Estija pagamino 36 % daugiau elektros energijos nei suvartojo.

Baltijos šalyse 1 % mažėjo elektros sąnaudos dėl šiltos 2014 metų pradžios Žvelgiant į bendrą 2014 metų statistiką matyti, kad dėl šiltos metų pradžios sunaudojamos elektros kiekis sumažėjo 1 %, lyginant su praeitais metais. Latvijoje elektros sąnaudos sumažėjo labiausiai – 2 %, Lietuvoje – 1 %, o Estijoje – 0,5 %. Tuo tarpu šildymo sezonas ir vėsūs orai gruodį Baltijos šalyse skatino 10 % didesnę gamybą, palyginus su lapkričiu. Būtent gruodį gamyba pasiekė aukščiausią lygmenį per visus metus – 2 353 GWh. Palyginus su lapkričiu, Estijoje elektros sąnaudos išaugo 9 %, Latvijoje – 8 %, o Lietuvoje – 6 % (žr. 5 iliustraciją).

Estlink-2 užtikrins dvigubai didesnį importą iš Suomijos Estlink-2 jungtis 2014 metais skatino pigesnės elektros importą iš Suomijos ir suteikė galimybę pasirinkti – gaminti elektrą patiems ar ją pirkti. Vis tik kainų skirtumas ir išaugę perdavimo pajėgumai rodo, kad importuoti yra naudingiau. Todėl 2014 metais elektros importas išaugo 131 %, palyginus su 2013 metais. Importuojamos elektros kiekis viršijo 2013 metų kiekį visais mėnesiais, išskyrus liepą ir gruodį, kai palyginus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu importuojamos elektros kiekis sumažėjo 14 % ir 7 %. Be to, šiuo metu yra skelbiamas Estlink-2 jungties planuojamų remonto darbų grafikas, iš kurio matyti, kad jungtis veiks pilnu pajėgumu iki pat 2015 metų birželio. Tuo metu, kai 4 dienas bus vykdomi remontiniai darbai, 40 % sumažėjus bendram perdavimo pajėgumui, trumpam bus apribotas pigesnės elektros importas iš Skandinavijos.

Lapkritį vidutinis perdavimo pajėgumas tarp Suomijos ir Estijos pasiekė iki šiol aukščiausią tašką – 980 MW, tuo tarpu gruodį jis nukrito 3 % iki 952 MW. Nepaisant to, buvo užtikrintos vienodos kainos Suomijoje ir Estijoje – jos nesiskyrė apie 97 % valandų. Nukritus elektros kainoms Skandinavijos šalyse ir išaugus sąnaudoms, importas iš Suomijos į Baltijos šalis padidėjo 28 %, palyginus su lapkričiu, ir pasiekė savo aukščiausią tašką per 8 mėnesius – 334 GWh (žr. 6 iliustraciją).

Vandens pritekėjimas Dauguvoje 34 % mažesnis už daugiametį vidurkį Gruodį vis dar buvo stebimas palyginus mažas vandens pritekėjimas Dauguvos upėje – 215 m3/sek, tai yra 45 % mažiau už daugiametį gruodžio vidurkį. 2014-ieji buvo gana sausi ir per visus metus vandens pritekėjimo apimtis Dauguvoje buvo tik 373 m3/sek, 34 % mažesnė nei šiam laikotarpiui būdingas daugiametis vidurkis (žr. 7 iliustraciją). Nedidelis vandens pritekėjimas Dauguvoje turi neigiamą įtaką ir elektros išdirbiui Dauguvos hidroelektrinėse. Dauguvos HE 2014 metais pagamino 1 895 GWh, tai yra 33 % mažiau nei 2013 metais. Tuo tarpu gruodį gamybos apimtis nukrito iki 82 GWh, tai yra 21 % mažiau nei 2014 metų lapkritį ir 68 % mažiau nei 2013 metų gruodį (žr. 8 iliustraciją).

Žaliavų ir CO2 emisijos kvotų kainų pokyčiai veikia elektros kainas Lapkritį ir gruodį anglies kaina ir toliau krito, metų pabaigoje buvo pasiektas dar žemesnis taškas – 65,88 USD/t. Spalį rinka prarado 3,3 % savo vertės, lapkritį kainos nukrito dar 3,3 %, ir o metų pabaigoje – net 8,1 %. Iš viso per metus anglies kaina nukrito 20 %. Esminė priežastis – didelis anglies perteklius bei žemos dujų kainos Europos kontinentinėje rinkoje, nukritusios kartu su naftos produktų kainomis. Kuro kainoms smunkant žemyn buvo stebimas žymus CO2 emisijos kvotų brangimas, kai tuo tarpu pirmoje metų pusėje kainos krito. Spalį kaina pakilo 8,8 %, lapkritį – 10,7 %, gruodį – dar 2,7 %. Iš viso per 2014 metus CO2 emisijos kvotų kaina pakilo 43,1 %. Kainos kilimą labiausiai skatino planuojamos rinkos reformos, kuriomis planuojama sumažinti rinkoje esančių CO2 emisijos kvotų perteklių. Nors žemesnės kuro kainos skatino elektros forward kainų smukimą, dalinai tai buvo kompensuojama kainos kilimu CO2 kvotų rinkoje. Tokiu būdu elektros forward kaina Vokietijos rinkoje gruodį nukrito 3,3 %, o Skandinavijoje – 3,7 %. Vis tik stabilus vandens kiekis Skandinavijos hidroelektrinių rezervuaruose rodo, kad drastiškam kainų kilimui dabartinėmis sąlygomis pagrindo nėra. Dėl kintančių rinkos sąlygų sudėtinga prognozuoti tolesnius kainų pokyčius, kurie labiausiai priklausys nuo situacijos globalinėje žaliavų rinkoje ir reformų CO2 emisijos kvotų srityje.