2013 Kovas ATŽALYNASatzalynogimnazija.lt/gimtadienio.pdfATŽALYNAS Nr. 1 (45) Nr. 1 (45) Nr 3 (47)...

ATŽALYNAS Nr. 1 (45) Nr. 1 (45)

Nr 3 (47) 2013 Kovas Kėdainių ,,Atžalyno” gimnazija

Kovo 1–ą dieną mūsų gimnazija švenčia trejų metų gimtadienį. Šia

proga kalbinome gimnazijos direktorių Gintarą Petrulį .

Ar didžiuojatės, kad esate mūsų gimnazijos direktorius?

Žinoma, kad didžiuojuosi būdamas „Atžalyno“ gimnazijos direktoriumi, manau, kaip

ir kiekvienas gimnazijos mokytojas ir gimnazistas. Didžiuojuosi , nes mūsų mokiniai yra patys

geriausi, siekiantys aukštų rezultatų, garsinantys gimnazijos vardą. Didžiuojuosi, nes čia dirba

geriausi, nuoširdūs mokytojai. „Atžalyno“ gimnazija yra žinoma ne tik rajone, bet ir visoje res-

publikoje kaip inovatyviai dirbanti mokykla.

Ar tikėjotės, kad ,,Atžalyno” vidurinė mokykla taps gimnazija?

Taip, tikėjausi. Kai kartu su mokyklos bendruomene apsisprendėme, kad sieksime

gimnazijos statuso, žinojome, kad laukia ilgas ir sunkus darbas. Reikėjo akredituoti vidurinio

ugdymo programą, o reikalavimai buvo aukšti. Visų: administracijos, mokytojų, tėvų, mokinių,

sutelktomis jėgomis 2010 m. kovo 1 d. tapome gimnazija.

Ar skiriasi darbas vidurinėje mokykloje nuo darbo gimnazijoje?

Kai mokykloje mokosi ir žemesnių klasių mokiniai, jų ugdymui keliami kiti uždaviniai negu gimnazijai, kurioje

mokosi tik vyresnių klasių mokiniai. Gimnazijoje dirbant - didesnė atsakomybė už gimnazijos rezultatus. Vien tik gimnazijos

vardas įpareigoja mokinius būti geresniais, siekti užsibrėžtų tikslų.

O mokiniai skiriasi?

Tapus gimnazija, pas mus ateina daug mokinių iš kitų mokyklų. Ateina ir geresnių, ir blogesnių mokinių. Reikia

laiko juos pažinti. Šiais metais rugsėjo 1 d. ateis visi pirmokai iš kitų mokyklų. Norėtųsi tikėti, kad jie taps tikrais gimnazis-

tais.

Kokioje mokykloje mokėtės Jūs? Kaip sekėsi?

Baigiau Kėdainių pirmąją vidurinę mokyklą. Mokytis sekėsi neblogai. Geriau sekėsi tikslieji mokslai, patiko fizika.

Todėl ir studijuoti pasirinkau matematiką. Mėgau sportuoti – krepšinį,

atletinę gimnastiką, vėliau akademinį irklavimą.

Kuo skiriasi Jūsų kartos mokiniai nuo da-

bartinių?

Mūsų kartos mokiniai labiau gerbė vyresniuo-

sius, žemesnių klasių mokiniai – vyresniuosius. Neturė-

jome mobiliųjų telefonų, kompiuterių, todėl bendravi-

mas buvo tiesioginis, o ne žinutėmis.

Jūsų palinkėjimas gimtadienio proga.

Linkiu bendruomenei ir toliau garsinti

„Atžalyno“ gimnazijos vardą, prasmingų darbų, mokytojų

ir mokinių sutarimo, bendro darbo. Mokiniams – tapti

išsilavinusiais žmonėmis.

Specialus trečiojo gimnazijos gimtadienio numeris

1944 įkurta mergaičių gimnazi-

ja

2010m. tapome

,Atžalyno” gimnazija

1993m. pavadinta

,,Atžalyno’’ vid. mokykla

1950m. pavadinta 2-ąją

vidurine mokykla

2 (47) Kėdainių ,,Atžalyno” gimnazija

Mokytojai - mūsų gimnazijos mokiniai

Rūta Berankienė - anglų kalbos mokytoja

Būdama mokine, praleidau 11+1 (nes mus staiga ,,paaukštino” ir iš aštuntokų tapome devintokais.) Mokytoja - jei atvi-

rai, net neskaičiavau, atrodo, kad niekada iš čia nebuvau išėjusi.

Kiekvienas gimtadienis prideda metus, o tuo pačiu ir patirties. Gimnazija ,,užlipo” dar ant vieno laiptelio ir tai yra šaunu,

nes kuo aukščiau lipsime, tuo daugiau visi kartu pasieksime!

Ar žinote, kad mūsų gimnazijoje dirba mokytojai, kurie mokėsi šioje mokykloje, o dabar moko kitus? Jiems uždavėme

du klausimus - kiek metų praleidote šioje mokykloje (ir kaip mokinys, ir kaip mokytojas) ir kuo ypatingas Jums šis

gimtadienis?

Neringa Bitkovienė - istorijos mokytoja

Iš viso 36 metus.

Kiekvieną mokyklos gimtadienį pagalvoju, kad tai yra Mano mokykla iš didžiosios raidės, bet aš senstu...

Vilma Paulauskienė –direktoriaus pavaduotoja, socialinė pedagogė

Iš viso 18 metų (jau pilnametė): 5-kaip mokinė, 13-kaip mokytoja.

Visi gimtadieniai ypatingi jau tuo, kad yra GIMTADIENIAI :)

Inga Liubinienė - anglų k. mokytoja

Šiuo metu (šią minutę, t.y. 02-22 09:59) yra

36 metai ir 181 diena. Dar pažymėkite tai,

kad nuo 1975 metų prabudusi kiekvieną rytą

matau mielą mokyklos pastatą :)

Gimtadienis? 3 metai? Gal, kad tą dieną

prasideda pavasaris ir lieka lygiai mėnuo iki

mano gimtadienio! Beje, beveik jubiliejinio

(leisiu sau nutylėti kiek man čia sukak...:)

Žinoma, sveikinu visus su gimnazijos trejų

metų gimtadieniu! Valio!

Asta Tikniuvienė - lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

1977-1988 mokinė (mokėmės 11 metų)

1995-01-01—2013-03-01 mokytoja –18m.2mėn.

Iš viso: 29 metai ir 2 mėnesiai

Tiek metų praleidusi šiame pastate jau nebeskiriu savo metų nuo

gimnazijos: žinau, kad jei gimnazijai treji, man 43-eji...Suvokiu,

kad laikas bėga, bet gera buvo rusiška daina ,,Mano metai-mano

turtas”...Taigi, kuo daugiau metų, tuo daugiau patirties, išminties,

gražių prisiminimų tiek man, tiek, manau, ir gimnazijai...

Irutė Abarienė - lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Daug, labai daug! Mokinukė Mackevičiūtė I. šios mokyklos koridori-

uose ,,ratus suko” 8-11 kl. O kiek mokytojauju –ir suskaičiuoti sunku,

gal nuo 1984 metų… Taigi akyse vien ,,Atžalynas”!..

Treji metai rodo, jog laikas bėga taip greitai. Be to, skaičius 3 būdin-

gas mūsų tautosakai, pasakoms. Gal kas pasakiško, stebuklingo įvyks

mūsų gimnazijoje?! Man ypatingiau yra tai, kad šią mokyklą baigiau

1978 metais - taigi prieš 35 metus.

Dalia Baltrimavičienė - matematikos mokytoja

Gal 20, o gal 25 m. neprisimenu .

Tai pirmasis gimtadienis kai esu pilnavertė darbuotoja (vyr. mokytoja),

turiu auklėjamąją klasę, tai visai kitokia patirtis...

Diana Šilkaitienė - lietuvių kal-

bos ir literatūros mokytoja

Kaip mokinė - 11m. (1974-

1985), o kaip mokytoja - nuo

1992m. Iš viso 32 m. Norėčiau

iki gyvos galvos.

Pasiekiau Kristaus amžių (11+21

-šiek tiek trūksta), norėčiau mo-

kyti, bet bijau, kad nukryžiuos.

Virginija Karalienė - rusų kalbos mokytoja

Pusę metų šiame pastate kaip mokinė (XI

klasėje per žiemos atostogas persikraustėm).

Kaip mokytoja 34 metus. Iš viso šioje mo-

kykloje (II vidurinėje ir ,,Atžalyne”) 45 me-

tai. Kas daugiau? Dinozaurai...

Labai jau mažas, lyginant su 60-čio baliumi,

bet smagu, kad prieš mirtį (pensiją) (tai be-

veik tas pats) nors šiek tiek pabūsiu gimnazi-

jos vyr. mokytoja. Bet jeigu sujungs gimnazi-

jas, tai, ko gero, reiks eit griovių kast ar gat-

vių šluot, nes daugiau nieko nemoku.

(Įdomu, kur mokėsi griovius kast?)

(Su Karaliene ,,šnekėjosi,, A.Tikniuvienė)

Danutė Žižnevičienė - matematikos mokytoja

Būdama mokinė - 2,5 metų šiame pastate (mums teko išvalyti statybines

šiukšles), o mokytojauju jau 30m. Taigi, iš viso Mindaugo g. 18 esu 32,5

metus.

3 metai - tai vaikystė.. Pats nuostabiausias laikas vien todėl, kad nieko iš

to tarpsnio neatsimeni :)

MDA (MOKINIŲ DEMOKRATINĖ ASOCIACIJA)


Mūsų gimnazijoje jau daug metų veikia mokinių

savivaldos grupė "MDA" - Mokinių demokratinė asociaci-

ja. Kas gi daugiau, jei ne patys mokiniai, žino, ko jiems

trūksta gimnazijoje, kokios problemos erzina mokinius, ir

kam gi daugiau, jei ne mokiniams, kyla pačios geriausios

idėjos sprendžiant tas problemas. Todėl MDA nariai, ku-

riuos išrenka mokiniai, nuolat bendradarbiaudami su gim-

nazijos administracija, atstovauja mokinių interesus, gina

mokinių teises, siekia gerinti gimnazijos mikroklimatą,

ugdyti gimnazijos mokinių pilietiškumą, sprendžia ben-

druosius ugdymo klausimus.

Į MDA įeina dešimt narių - gimnazijos mokinių.

MDA nariai renkami kas dvejus metus ir dviem etapais.

Pirmajame etape rengiami mokinių rinkimai į gimnazijos

tarybą ir daugiausiai balsų surinkę penki mokiniai ne tik

patenka į "Atžalyno" gimnazijos tarybą, bet kartu tampa ir

MDA nariais. Antrajame etape klasių seniūnų susirinkime

seniūnai siūlo penkis seniūnus iš visų I - III klasių seniūnų,

kurie taip pat patenka į MDA. Šių mokslo metų pradžioje

buvo išrinkta nauja MDA karta, kurios visi nariai - tarsi

vienas kumštis - vieningi, kūrybingi, drąsūs, be galo darbš-

tūs, kupini originalių idėjų, o svarbiausia - jie yra tarp jūsų -

gimnazijos mokinių - ir jūs juos pažįstate: Kęstutis Gaidu-

kevičius (MDA prezidentas), Samanta Kvederytė

(pavaduotoja), Arnis Aleinikovas, Lida Druktienytė, Pauli-

na Krasauskaitė, Medute Drujietytė, Olivija Petrauskaitė,

Agota Ščiukaitė, Livija Krivickaitė ir Martynas Dautartas.

Naujieji MDA nariai pasiryžę dar labiau gilintis į gimnazi-

jos problemas, kiek leidžia jų galimybės - spręsti iškilusias

problemas gimnazijoje, padėti kiekvienam gimnazistui. Tad

jei jūs turite idėjų, pasiūlymų, kurie gerintų mūsų gimnazi-

jos mikroklimatą, arba problemų, kurios jums nepatinka

gimnazijoje, ateikite pas mus, papasakokite, ir mes padėsi-

me jums. MDA (329 kab)

Ar esi girdėjęs raidžių derinį "MDA"??? Bet nežinai, kas tai yra, nors visi apie tai kalba. Jei esi gimnazistas, kuriam

labai rūpi gimnazijos ir gimnazistų gerovė, turėtum žinoti, kad MDA - tai ne šiaip įmantrus pavadinimas.

Blemba, juk aš tave myliu!

Šaltą vasario 14-osios rytą gimnazistai įžengė į mokyklą, kurioje juos

pasitiko meilės pripildyti muilo burbulai. Fojė grojo meilės dainos, kurios įžiebė šypsenas veiduo-

se. Brisdami per burbuliukų laviną jie pasiekė savo kabinetus, nenutuokdami, kokios staigmenos

laukia gimnazistų pertraukų metu. Valgykloje savo vietą galėjo rasti kiekvienas: draugai įprastai

galėjo prisėsti prie stalų, poroms buvo paruoštas neįpras-

tas staliukas, kuris buvo „Rezervuotas meilei“. Nepamir-

šome ir vienišų širdžių! Valgykloje laukė vienišas stalas

pavadinimu „Valentinas vienas“. Visų pertraukų metu

skambėjusias meilės gaidas pakeitė grupės koncertas.

Skambant gyvai muzikai gimnaziją mylintis direktorius leido pasiskolinti raudoną,

meilės prisotintą sofą, ant kurios įsiamžinti buvo pakviesti mylintys ir ne tik! Mei-

lės kupinas pertraukas ir pamokas užbaigė koncertas „Dainuoju meilę“. Taip pra-

bėgo Valentino diena!

Apie juos kalba

Ketvirtos klasės gimnazistas Ignas Grinevičius

šiais metais metė sau iššūkį ir nusprendė dalyvau-

ti ,,Lietuvos tūkstantmečio vaikuose”.

Pats Ignas teigia: ,, Esu

ruošęsis pildyti anketą

ir kiek anksčiau, tačiau

tai pritrūkdavo didelio

noro ją užpildyti iki

galo, tai baigdavosi

laikas, per kurį galima

užpildyti ją”.

Vos tik paklaustas apie

pačią laidą ir filmavimo

ypatumus, šypsosi:

-

,,Tūkstantmečio vaikai“

- gan smagi laida.

Džiaugiuosi, kad man

tenka dalyvauti jau

tada, kai šią laidą veda,

mano manymu, vienas

geriausių TV laidų vedėjų A. Rožickas, o ne V. Genytė,

nors prieš ją nieko asmeniško, žinoma, neturiu. O jei kalbė-

tume apie tai, kaip sekėsi man, tai... neypatingai. Iškritau po

antro etapo, surinkęs 20 taškų ir likęs šeštoje vietoje iš dvy-

likos pusfinalio dalyvių. Po to, kai iškritau, klausimai jau

buvo šiek tiek palankesni man, tačiau taip jau būna, ir nieko

čia nepadarysi. Buvau, kaip čia pasakius, viešai pagautas

nežinąs, jog yra septynių žvaigždučių viešbučių bei kad

gyvsidabris kažkuo susijęs su amalgamomis. Nepaisant to,

visas filmavimas praėjo išties smagiai, visi dalyviai buvo

gan draugiški, jokių ypatingų klaidų iš televizijos pusės

nebuvo, nors A. Rožickui porą kartų gan, sakykime, links-

mai susipynė liežuvis.

Tu dar ir komentuoji sporto varžybas?

Taip, pradėjau beveik prieš mėnesį, kai ,,Nevėžis“

namuose rungtyniavo su Kauno ,,Žalgiriu". Man visada

kažkaip atrodė, kad tą darbą galėčiau daryti bent jau paten-

kinamai, o ir malti liežuviu 40 minučių ar daugiau man ne-

sunku. Kai sužinojau, kad "Nevėžis" ieško komentatoriaus,

nusprendžiau pagaliau išmėginti savo jėgas.

Ką galvoji apie ateitį ir artėjančias studijas?

Esu tvirtai apsisprendęs studijuoti politikos mokslus Vil-

niaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų

universitete. Sakysite - neperspektyvi specialybė? Galbūt,

tačiau ,,pragyventi iš savo diplomo" aš nei tikiuosi, nei no-

riu. Man tai tiesiog įdomu, o perspektyvos gyventi iš buhal-

terio, finansininko ar inžinieriaus atlyginimo manęs bet ko-

kiu atveju nežavi, – tvirtai pasakoja Ignas.

Ką veiki laisvalaikiu ir kuo domiesi be politikos?

Laisvo laiko pernelyg daug neturiu, tačiau, jei to-

kio atsiranda, mėgstu, kaip dažnai sakoma, ,,būti su drau-

gais", stebėti ar pažaisti krepšinį, pažiūrėti kokį serialą ar

filmą. Žinoma, kai sakau žodį ,,serialas", nepagalvokite, jog

kalbu apie kažką panašaus į "Gossip girl" ar "Pretty little

liars", (Juokiasi)

Atsisveikindamas Ignas dėkoja palaikymo koman-

dai ir, žinoma, auklėtojai, kuri jį lydėjo į laidos filmavimą.

Savo likimo pakeleiviams – abiturientams - linki gerai išlai-

kyti egzaminus, kitiems gimnazistams - gerų mokytojų ir

pažymių, o mokytojams - gerų mokinių ir gerų tų mokinių

pažymių.


Ignas Grinevičius: ,,Lietuvos tūkstantmečio vaikuose” nesisekė taip, kaip norėjau

Šimtadienio margumynai

(pokalbiai su Brigita Kulbyte)

Šimtadienis – tai mūsų šimtas dienų iki vasaros džiaugsmų, šimtas dienų iki galėsim išskleisti savo sparnus.

Ir štai praūžė taip ilgai lauktas mūsų šimtadienis! Pakilios nuotaikos ir smagūs prisiminimai lydės mus dar ilgai.

Pirmiausiai norėtumėme padėkoti visiems trečiokams, kurie prisidėjo prie renginio organizavimo ir dalyvavimo! Ačiū Jums,

mūsų mielieji draugai! Linkime ir Jums kitąmet sulaukti tokios nuostabios šventės.

Kaip ir sakiau, vis dar gyvename švenčių nuotaikomis ir prisiminimais. Apklausiau kelis abiturientus apie jų

įspūdingiausius prisiminimus iš šventės, šimtadienio temą ir pasiruošimą..

Neringa Aleknaitė: „Pradžioje tema mus gąsdino ir baugino, pasirodė labai neįdomi ir netgi nuobodi, tačiau įsijautę

ir pradėję ruoštis, pamatėme, kad dirbti kartu ir ruoštis šiai temai yra tikrai nuostabu. Kitos klasės, mano manymu, pasirodė

tikrai labai šauniai, daugiausiai juoko man sukėlė Igno Grinevičiaus personažas – gimnazijos administratorius Antanas. Jis

taip juokingai parodijavo Antaną, jog negalėjom nesijuokti susiėmę už pilvų.

Tęsinys kitame puslapyje

Elijus Staržinskas – muzika yra ir bus mano hobis

Apie juos kalba


Elijus atvirauja:

-Na, tiems gimnazistams, kurie mane išrinko

"BRAVO balsingiausiu 2013", esu tikrai dėkingas. Pasa-

kysiu atvirai, tikrai to nesitikėjau, bet man tai buvo labai

maloni ir netikėta staigmena. Nežinau, galbūt tai taps pa-

spirtimi toliau vystyti jau pradėtą veiklą, tačiau kol kas

savo ateities su muzika sieti nesiruošiu.

Kas paskatino išbandyti savo muzikiniu gabumus?

Dainuoti mane paskatino mano buvusi auklėtoja

N.Markevičienė. Tikrai nesigailiu, kad išbandžiau save.

Man visa tai labai patinka. Pasiūlymą dainuoti gavau 10-

toje klasėje ir šiek tiek pasvarstęs priėmiau jį. Tikriausiai

norėjau įsitikinti, ar esu tam gabus ir ar įmanoma iš manęs

"nulipdyti" dainininką. Dainuoti pradėjau, nes norėjau

įgauti pasitikėjimo savimi, kurio man tikrai trūko, taip pat

pastūmėjo noras įgauti patirties naujame amplua.

Iki tol buvai ,,ragavęs’’ ir teatro. Kodėl jo atsisa-

kei?

Teatrinę veiklą nutraukiau po to, kai išsiskirstė my-

limi veidai. Buvau stipriai prisirišęs prie pirmųjų kolegų,

su kuriais tikrai nemažai teko dirbti, o kai jie išsiskirstė, tai

ir aš po truputį apleidau sceną. Taip ir atsitiko, kad pabė-

gau iš teatralų gyvenimo.

Ką planuoji studijuoti?

Studijuoti žadu žurnalistiką arba politikos mokslus.

Mane šie dalykai labai traukia, kadangi ir vienur, ir kitur

reikia pasukti galvelę (jei tokia yra), taip pat tiek politika,

tiek žurnalistika reikalauja didelės kantrybės, o aš jos tu-

riu.

Paklaustas apie mokslą gimnazijoje, Elijus šypteli:

Mokslai sekasi tikrai ganėtinai gerai, netgi pats stebiuosi

tuo, ką pasiekiau pirmo pusmečio metu. Juk šiaip esu tin-

ginys, bet kasdien tenka išmokti perlipti per save.

(Juokiasi)

Daugiausia pastaruoju metu domiuosi muzika ir isto-

rija, nes istorija yra pagrindinis dalykas, kurio man reikės

ateityje bei studijų metu, o muzika - mano hobis, laisvalai-

kis bei kasdienis

palydovas.

Kaip leidi

savo laisvalaikį?

Mano laisva-

laikis labai papras-

tas. Dažniausiai

žiūriu krūvas įvai-

riausių filmų: trile-

rius, mistinius, kri-

minalinius, dramas

ir t.t. Taip pat klau-

sausi muzikos, dai-

nuoju, praleidžiu

daug laiko su drau-

gais.

Atsisveikinda-

mas Elijus džiaugiasi pasiektais rezultatais ,,Atžalyno’’

gimnazijoje ir Visiems mokytojams bei gimnazistams 3

metų gimnazijos gimtadienio proga linki kantrybės, dau-

giau pakantumo vienas kito atžvilgiu, supratingumo bei

sėkmingų ir nuotaikingų likusių mokslo metų!

Ketvirtos klasės gimnazistas Elijus Staržinskas jau antrus metus save realizuoja dainuodamas. Ir, atrodo, pagaliau jo

pastangos buvo įvertintos – jis pretenduoja tapti balsingiausiu BRAVO mokiniu.

Šimtadienio margumynai (tęsinys)

Giedrė Čižauskaitė: “Šimtadienis tai tokia šventė, kuomet juoko forma, žaisminga ironija ir net švelnia pajuoka

galime parodyti per visus mokslo metus susikaupusias nuoskaudas, juokingus prisiminimus ir mokytojų manieras, kurios

diena iš dienos mokiniams kelia įvairias asociacijas ir netgi juoką. Mano nuomone, šimtadienis yra būtent ta šventė, kurioje

reikia linksmintis ir džiaugtis dar likusiomis dienomis mokykloje. Linksmintis klasės draugų būryje ir prisiminti mokykloje

įvykusius „šposus“.

Man teko galimybė įsikūnyti unikalios ir originalios asmenybės amplua, tai mokytojos D.Šilkaitienės vaidmeny-

je. Didelė garbė ir malonumas parodijuoti mūsų mylimą mokytoją lituanistę. Jos nepaprastumas, savitų manierų demonst-

ravimas suteikia jai unikalumo ir išskirtinumo pilkoje mokyklos erdvėje.

Labai gera ir džiugu, jog turėjome galimybę dalyvauti šioje šimtadienio šventėje!

Tęsinys paskutiniame puslapyje

Gimnazijos suolą palikus

Pirmos laidos gimnazistas Ignas Rusilas gimna-

zijoje ir pačiame Kėdainių mieste buvo labai aktyvus

jaunuolis. Kaip pats sako: ,,Kėdainiuose žengiau pirmus

ir labai svarbius savo asmeninės karjeros žingsnius.”

Buvau mokyklos tarybos nariu, rajono mokinių tarybos

nariu, Lietuvos mokinių parlamento nariu, dalyvavau

kitose miesto jaunimo veiklose. Vėliau su bendraminčiais

įsteigėme asociaciją „Kėdainių Klubas“, kurios pagrindi-

nis veiklos tikslas buvo organizuoti kultūrinius renginius,

kurie tiktų ir patiktų jauniems žmonėms. Suorganizavo-

me daugybę renginių, akcijų bei iniciatyvų, buvau pro-

jekto „Jaunimo sodas“, kurį vykdėme net dvejus metus,

vadovas.

Paklaustas, kokie gi prisiminimai išliko iš gimnazijos ir

ar nesinori kartais grįžti, susimąsto:

Gimnazijoje praleistų metų atsiminimai yra pa-

tys geriausi. Kitaip, tikriausiai, ir negalėtų būti. Kai esi

toli nuo namų, gimtojo miesto ar mokyklos, kurioje pra-

leidai kol kas pačią didžiausią savo gyvenimo dalį, tai

kyla didelė nostalgija, ir visi prisiminimai yra patys ma-

loniausi bei geriausi. Galbūt ir keistai skamba, bet labai

didelio noro grįžti į mokyklą nėra. Tikrai ne todėl, kad

joje būtų buvę blogai, anaiptol, mokykloje praleidau gra-

žiausius metus, tiesiog dėl to, kad, matyt, žmogus augi ir

kiekvienu gyvenimo laikotarpiu yra kiti tikslai bei sie-

kiai, kita motyvacija. labiausiai pasiilgau lietuvių kalbos

ir istorijos pamokų. Mokykloje man šie dalykai labiausiai

patiko, o dabar suvokiu, kad jie daugiausiai man ir davė.

Tai pamokos, kurios, manau, yra svarbios kiekvieno

žmogaus intelektualiniam išprusimui, gyvenimo suvoki-

mui.

Ar visada svajojai tapti, tuo, kuo esi dabar?

Per gimnazijos išleistuvių renginį pradinių kla-

sių mokytoja A. Baranauskienė mus labai nustebino. Mo-

kytoja išdalino mūsų dar ketvirtoje klasėje rašytą rašinį

„Mano svajonė“. Ir, patikėkite, labai nustebau jį perskai-

tęs. Jame aš rašiau, kad svajoju būti teisėju. Šiandien esu

Mykolo Romerio universiteto 3 kurso teisės studijų stu-

dentas. To siekiau, siekiu ir esu laimingas bei užtikrintas

tuo, ką darau.

Projektas ,,Misija Sibiras” – kas tai ir kodėl šis

projektas patraukė tavo dėmesį?

Dirbu Labdaros ir paramos fonde „Jauniems“

projektų vadovu. Fondas, siekdamas puoselėti jaunimo

domėjimąsi valstybės istorija bei deramai pagerbti nuo

sovietų okupacijos nukentėjusius Lietuvos piliečius, vyk-

do projektą „Misija Sibiras“, kurio tikslas – ugdyti jauni-

mo patriotiškumo ir pilietiškumo jausmą, įamžinti trem-

tyje kalėjusių tautiečių atminimą, pagal galimybes su-

tvarkyti lietuvių tremtinių kapus, susitikti su Sibire gyve-

nančiais lietuviais.

Tai projektas, kurio metu jaunimas turi puikią

galimybę savo rankomis bei širdimi prisiliesti prie mūsų

tautos istorijos, kurią pažino tik iš istorijos vadovėlių,

mokslinės ar publicistinės literatūros knygų.

Be galo džiaugiuosi, kad man teko galimybė

pažinti šį projektą „iš vidaus“, dirbti su puikia komanda,

iš kurios mokausi, augu ir tobulėju. Tokios progos ir gali-

mybės praleisti tikrai negalėjau. Esu atsakingas už visas

projekto veiklas, t.y. nuo „A iki Z“. Rūpinuos ekspedici-

jos dalyvių atranka, bandomojo žygio organizavimu,

ekspedicijos Sibire organizaciniais reikalais, projektų

rezultatų sklaida, parodų, pristatymų mokyklose ir kitose

įstaigose organizavimu. Apie šį projektą plačiau kviečiu

pasiskaityti www.misijasibiras.lt

Atsisveikindamas Ignas stebisi, kaip greitai bėga

laikas, ir džiaugiasi, kad gimnazija jau švęs trečiąjį savo

gimtadienį:

Gimnazijos moksleiviams noriu palinkėti užsi-

spyrimo ir tvirtos motyvacijos siekiant savo tikslų. Nepa-

siduokite, jei vieną kartą nepavyko, antras kartas bus

sėkmingesnis. Mokytojai yra ne tik tam tikrų dalykų, bet

ir gyvenimo mokytojai. Tai be galo sunki ir atsakinga

pareiga, todėl linkiu stiprybės ir išminties, padedant jau-

niems žmonėms žengti jų pirmuosius gyvenimo žings-

nius. Būkite laimingi.

Kėdainių ,,Atžalyno” gimnazija 6 (47)

I –osios ,,Atžalyno” gimnazijos laidos abiturientas Ignas Rusilas:

,,Šiuo metu dirbu vieno žymiausių ir reikšmingiausių Lietuvoje projekto „Misija Sibiras“ vadovu.”

http://www.misijasibiras.lt

Gimnazijos suolą palikus


II–osios ,,Atžalyno” gimnazijos laidos abiturientas Justas Nistirenko:

,,Į gimnaziją grįžt visai norėčiau”

Prieš dvejus metus mūsų gimnaziją baigęs Justas

Nistirenko dabar gyvena Kaune ir mokosi Kauno Techno-

logijos Universitete techninio kalbos vertimo ir redagavi-

mo (anglų kalba). Vos tik paklaustas apie gimnaziją, šyp-

sosi:

-Tiesą pasakius, stengiuos eiti į priekį ir nežengti

žingsnio atgal, bet į ,,Atžalyno“ gimnaziją grįžti norėčiau.

Smagu būtų atsukti laiką atgal, bent savaitę pavaikščioti į

pamokas su klasės draugais. Pasiilgau ir atmosferos, ir

žmonių – na tiesiog viskas ,,Atžalyne“ yra nerealu ir nie-

kada to nepamiršiu.

Pasirinkai gana sudėtingą specialybę. Kodėl?

Aš jau nuo 10-tos klasės žinojau, kad stosiu į šią

specialybę ir stojimo metu šią specialybę pažymėjau pir-

mu numeriu. Mokytis tikrai nėra lengva, bet visada galvo-

jau ir vis labiau galvoju, kad ši specialybė yra labai per-

spektyvi. Techninių tekstų vertimo specialistai visada bus

reikalingi.

Ar nepasiilgsti ramaus Kėdainių miesto gyveni-

mo?

Kėdainių su Kaunu turbūt neįmanoma lyginti, nors

beveik kiekvienas kėdainietis yra buvęs Kaune ir ne kartą.

Kaunas mane žavi tuo, kad yra gana didelis miestas, jame

daug perspektyvų. Visada grįžus į Kėdainius jaučiasi, kad

tai – ramus, jaukus miestukas. Čia ir eismas daug rames-

nis, ir žmonių mažiau, ir per miestą pravažiuoti įmanoma

per 10 minučių. (juokiasi)

NISTIRENKO - pavardė, kurią vis dažniau iš-

girsta visa Lietuva. DJ ir prodiuseris. Kada prasidėjo

tokia muzikinė kelionė?

Viskas, kas mane sieja su muzika, prasidėjo jau la-

bai seniai. Man tada buvo vos keli metukai, kai tėvai pra-

dėjo vedžioti į užsiėmimus muzikos mokykloje. Bėgant

metams pradėjau ten mokytis fortepijono paslapčių. Praė-

jus dar septyneriems – baigiau muzikos mokyklą. Tuomet

man buvo gal 14 metų. Na, galima sakyti, viskas prasidėjo

nuo to. Kadangi pajaučiau, kad turiu neeilinę klausą, nes

galiu tiesiog iš galvos atkurti bet kurį kūrinį, nusprendžiau

pats imtis savo kūrybos. Labiau drįsčiau save vadinti pro-

diuseriu nei DJ, nes klubuose grodavau gan retai, tačiau

sulaukiu vis daugiau pasiūlymų. Viskas dabar vyksta sa-

vaime, bendrauju su daugybe Lietuvos bei užsienio DJ bei

prodiuserių, mano kūrinius išleidžia tiek Lietuvos, tiek

užsienio įrašų kompanijos.

Atsisveikindamas Justas negali patikėti, kad gimnazi-

ja švenčia jau trečią gimtadienį. Norėčiau visai bendruo-

menei bei gimnazistams palinkėti gerų metų, sveikatos,

kantrybės, kurios prireiks ir 12-tokams, besiruošiantiems

artėjantiems egzaminams. Taip pat pasinaudosiu proga ir

perduosiu linkėjimus visiems savo buvusiems mokyto-

jams bei auklėtojai Ingai Liubinienei (bučkis).

DETEKTYVINĖ ISTORIJA

Nebijok manęs

Policijos komisariate buvo sumaištis.

Visi lakstė tarsi kažko ieškodami:

- Makai, sėsk, važiuojam į tą metro

stotį, - sukomandavo Volšas.

Po kelių akimirkų policijos visureigis jau skriejo judriomis

Londono gatvėmis. Pito akys buvo kupinos susirūpinimo.

- Kaip manai, kas tai galėjo padaryti? - galiausiai tylą su-

drumstė Makas.

- Neįsivaizduoju. Iš vis nesuprantu, iš kur atsiranda tokių

žmonių. Nežinau kodėl, bet nuojauta kužda, kad tai ne pasku-

tinė to išsigimėlio auka.

Įsivyravo tyla. Abu detektyvai mąstė, o automobilis tyliai skriejo gatvėmis ir galiausiai cypdamas sustojo prie pagrindinio stoties

įėjimo.

Vos tik įžengę pro stoties duris pamatė įvairiausio plauko žurnalistus, daugybę kamerų ir dar daugiau susidomėjusių žmonių.

- Pone Volšai, ką galėtumėte pakomentuoti? - pristojo vienas žurnalistas.

- Nieko negaliu pakomentuoti.

- Kas yra antroji auka? Kas yra tas žudikas? Ar tai paskutinė jo auka? - klausimai sklido iš visų pusių.

- Ar galit atstoti?! - dabar jis jau rėkė. - Aš nieko negaliu pakomentuoti, suprantat? Nieko!

- Eime, sukomandavo Makui.

Jaunesnysis detektyvas tipeno iš paskos, kol Vinsas stumdė žurnalistus ir stengėsi prasibrauti prie įvykio vietos. Joje jau plušėjo

kriminalistai, tyrėjai ir kiti kolegos.

- Pone Volšai, viena iš aukų yra Nana Skot.

- Šitą jau žinau, - pertraukė jį Pitas.

- Kol kas kitos neatpažinome, - tyrėjas nužingsniavo atgal prie merginų kūnų.

Pitas priėjo arčiau. Abi merginos buvo pasmaugtos, abiejų merginų akyse skausmas, o burnose sustingęs riksmas: ,, Dieve švenčiau-

sias,,. Suskambo telefonas:

- Pitas Volšas klauso.

- Ar jau radote mano drauges? - Pitas suprato, kad tai žudikas, balsas, aišku, buvo pakeistas ir skambinama iš telefonų automatų.

- Kas tu? - stengė išlaikyti rimtą, santūrų balsą.

Jis nusijuokė.

- Aš esu niekas.

- Kas tu esi?! - jau nesitvardydamas detektyvas rėkė ant visos stoties.

- O, nereikia taip rėkti, detektyve. Aš jums paskambinsiu.

Jis dar kartą nusijuokė ir pokalbis baigėsi.

* * *

Markas Gamberis buvo vienas artimiausių Nanai žmonių. Dar kaip vakar jis prisimena kaip jiedu susipažino “L&K” restorane Vaka-

rų gatvėje. Dabar prieš save mato jos dideles beprotiškai gražias akis. Ilgus plaukus. Kas tai galėjo padaryti, kam prireikė žudyti

Naną.. Markas turėjo sau prisipažinti, kad vieną kartą matė Naną su kažkokiu vyriškiu restorane “Quatro”. Atrodė, smagiai leido

laiką. O dabar jau Nanos nebėra.

Ar aš turėčiau apie tai papasakoti policijai? - svarstė. - Ne, tikrai ne, Dievaži! Juk jiedu puikiai leido laiką, o Nana buvo laisva mote-

ris, ir kiek girdėjau, ieškojo vyro per pažinčių skelbimus ir jis tebuvo vienas iš jų.

* * *

Ruduo vis šaltėjo, vėjas vis stiprėjo, medžiai ruošėsi žiemai.

Išleidusi paskutinį pacientą Sandra susiruošė vykti į susitikimą su Stivu Daundė. Kelias neilgas ir be jokių trukdžių kelionė turėtų

užtrukti apie 10 minučių. Greta jau seniai buvo išėjusi. Šiandien išsiprašė kur kas anksčiau, nei visada: ,,Man pasimatymas”, - teisi-

nosi.

Ji kaip magnetas traukia įvairaus plauko vaikinus, bet dirba, reikia pripažinti, labai gerai. Kiekvieną vakarą palieka dokumentus su

pacientais, kurie turėtų apsilankyti rytoj. Pirmasis buvo numatytas 10 valandai. Markas Gamberis. Kur jis man girdėtas? Tikriausiai

porą kartų šmėstelėjo televizijoje ar spaudoje.

Peržvelgus kelis pacientų dokumentų lapus užsimetė raudoną paltuką, užrakino kabineto duris. ,,Atėjo ruduo”, - pagalvojo.

Mėlynos spalvos Mersedesas stovėjo už kelių mašinų nuo išėjimo. Spustelėjus automatinį atrakinimo mygtuką su vėju įsėdo į auto-

mobilį. Londonas vis labiau temo, žmonių gatvėse vis mažėjo, todėl Sandra lėtai užsivedusi automobilį pajudėjo į “Quatro” restora-

ną, kur buvo numačiusi susitikti su ponu Daundė.

-


Tęsinys kitame numeryje...

Arnis Aleinikovas


Gimnazistų kūryba gimnazijai

,,ATŽALYNUI” JAU TREJI,

NORS LABAI JIE NEILGI.

ČIA MOKINASI GERI

IR LABAI LABAI LINKSMI,

MENIŠKI IR KŪRYBINGI

MŪSŲ MOKINIAI GALINGI.

MOKYTOJAI IŠMINTINGI

DUOT NAMŲ DARBŲ NETINGI,

IR SOCIALINĖS GERUTĖS

NORS KARTAIS IR PIKTUTĖS,

PAGELBĖS VISADOS

IR VISAD JUS PAGUOS.

TAD LINKIME VISIEMS

IŠLIKTI NUOSTABIEMS

IR MOKYTIS GERAI,

KAD DIDŽIUOTŲSI TĖVAI.

,,ATŽALYNE” MUMS PATINKA,

NES NIEKO ČIA NESTINGA

IR GYVUOS JIS VISADOS,

KOL ŽEMĖS RUTULYS SUSTOS.

(JUSTINA P IR AUSTINA V. Ia)

ATŽALYNE,

Tau jau trys,

Sveikina tave drugys.

Linkim Tau gražių dienų

Ir geriausių mokinių.

Mokytojai tobuli,

Ir vidurkiai mūs geri.

Čia išmokom mes rašyti

Ir protingai pamąstyti.

Aplankysim mes ir Jus

Per gražiausius metelius.

(Monika, Ardena, Žygintas, Ia)

SU GIMTADIENIU TREČIU

SVEIKINA DAUG MOKINIŲ.

LINKI SIENOMS NENUBLUKTI

IR KORIDORIUOS NEDŪKTI.

RADIATORIŲ ŠILTŲ,

GIMNAZISTŲ DAUG GERŲ,

JUOKO SKAMBESIO VIENYBĖS,

ŠIMTUI METŲ DAR STIPRYBĖS

(AGOTA, GODA, GINTARĖ,

KAMILĖ IA)

,,ATŽALYNAS” TAI JĖGA IR GYVUOS JIS VISADA!

ELVINAS IR DOMINYKAS IA

Linksmoji gramatika!!!

Artikelis – artimiausias kelias.

Daiktavardis – dažnai skaičiuojantis turimus daiktus.

Daugtaškis – taikliai mėtantis kamuolį krepšininkas.

Galininkas – daug galįs, bet nieko nedarąs.

Gramatika – gramų nusukimo nuo pirkėjų menas.

Įnagininkas – į nagą paimtas pavaldinys.

Kirčiavimas – malkų kapojimas.

Prielinksnis – nuolat prilinkęs prie kito ausies.

Priešdėlis – preparatas dėlėms naikinti.

Prieveiksmis – pašalinis stebėtojas.

Šauktukas – rėksnys.

Vardininkas – vardynų kaltininkas.

Linksmai apie gimtadienius!

- Ką tau vyras per gimtadienį padovanojo?

- Matai, anam kiemo gale raudonas mersede-

sas stovi?

- Matau, puikumėlis...

- Tai lygiai tokios pačios spalvos dantų šepe-

tuką. * * *

- Kam jūs į restoraną atsinešėte neštuvus? - klausia administrato-

rius.

- Šiandien mano draugo gimtadienis.

* * *

- Klausyk, greitai tavo gimtadienis?

- Taip.

- Nori, aš tau padovanosiu branduolinės raketos branduolinę gal-

vutę?

- O kam man ji?

- Na štai, kaip visada... Visi sako - "kam man ji", bet niekas ne-

klausia - "iš kur gavai"?

Steigėjas ir leidėjas

Kėdainių ,,Atžalyno“ gimnazija

Mindaugo g. 18, Kėdainiai;

Tel. 8 347 60230

Steigimo liudijimas Nr. 104

Korespondentai: Dominyka Berlėtaitė, Justina Puodžiūtė,

Arnis Aleinikovas, Goda Babinskaitė, Agota Ščiukaitė, Kamilė

Kazakaitė.

Maketuotojai: Arnis Aleinikovas, Tomas Matulis

Kalbos redaktorė Asta Tikniuvienė.

Redaktoriai: Aušra Ščiukienė, Arnis Aleinikovas


Šimtadienio margumynai (tęsinys)

Ineta Stanevičiūtė:„Praėjusiais metais prisidėjau prie šimtadienio organizavimo, šiemet dalyvauju pati.

Beprotiškai greitai lekia metai, ir mes lekiam kartu su jais. Šįmet man didelį įspūdį paliko pristatymai.

Po kelerių metų abiturientai turėjo progos vėl lipti ant scenos ir pasirodyti „gyvai“. Jauduliukas kuteno

skrandį ir vertė šypsotis plačiausia šypsena. Bet čia tik lapeliai. Didysis darbas buvo pasiruošimas, kuria-

me klasės draugai dalyvavo savanoriškai ir su ūpu. Tai džiugina. Klasė vieninga ir kūrybinga, todėl ma-

lonu dirbti kartu.

Ir, žinoma, norėčiau padėkoti Auklėtojai, nes būtent ji buvo šalia ir palaikė mūs iškilus „krizei“.

Kiekvienas savaip, kiekvienas skirtingai atsimena šimtadienio šventę ir nuotykius. Renginys vienaip ar kitaip paliko

malonių prisiminimų kiekvieno širdyje. Dar kartą ačiū visiems, kas prisidėjo ir padarė mums, „Atžalyno“ gimnazijos

abiturientams, tokią malonią ir smagią šventę!

Kaip kad sakė Ineta: „Bėga metai, bėgam ir mes!“

2013 Kovas ATŽALYNASatzalynogimnazija.lt/gimtadienio.pdfATŽALYNAS Nr. 1 (45) Nr. 1 (45) Nr 3 (47)...

Documents

Transcript of 2013 Kovas ATŽALYNASatzalynogimnazija.lt/gimtadienio.pdfATŽALYNAS Nr. 1 (45) Nr. 1 (45) Nr 3 (47)...