KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Per šildymo sezoną atskirtis tarpmažesnes nei vidutinės ir bentvidutines pajamas gaunančiųžmonių kasmet didėja labiau,negu rodo statistika.

Per pastaruosius dvejus metus mo-kesčiai už komunalines paslaugas Lie-tuvoje augo beveik 5 kartus sparčiaunei vidutinis atlyginimas. Per šį laiko-tarpį vidutinis atlyginimas pakilo 5,6proc., o vidutinės namų ūkio išlaidos užkomunalines paslaugas šoktelėjo net27 proc. Praėjusią savaitę tokius duo-menis pranešė UAB “Viena sąskaita”.Bendrovė atliko gyventojų sąskaitų užkomunalines paslaugas analizę.

“Vienos sąskaitos” duomenimis,2012 metų pirmąjį ketvirtį, palygintisu atitinkamu 2010 metų laikotarpiu,vidutinis atlyginimas į rankas Lietu-voje padidėjo 78 litais (nuo 1583,9 iki1661,9 lito), o vidutinės namų ūkioišlaidos mokesčiams už komunalinespaslaugas pakilo vidutiniškai 135,8 li-to (nuo 499,2 iki 635 litų).

Išsamiau•17 p.

ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „VERSLO ORBITA“

Šiandien LŽ

3p. Žmonės šokiruoti - Paežerių dvaro rūmams

gelbėti siūloma paaukoti ežerą ir Vilkaviškio paplūdimius

3p. Išpuoliai prieš paštodarbuotojus verčia

nerimauti dėl jų saugumo, kaipagirių genami socialinių pašal-pų gavėjai plūsta į pašto skyrius

6p. Izraelis grasina plėstipuolimą Gazos ruože, ta-

čiau žinovai sako, kad šį kartąšalis rizikuoja kur kas labiau, nespadėtis pasikeitusi jos nenaudai

8p. Šeštadienį Prancūzijojepagerbtas lietuvių rašytojas

ir diplomatas J.Savickis, kuriomirties 60-ąsias metines pažymėsime gruodį

12p. Lietuvos krepšininkaisužinojo savo varžovus

2013 metų Europos krepšiniočempionate Slovėnijoje

16p. Beveik milijardas litųeuropinių ir nacionali-

nio biudžeto lėšų skirtainformacinės visuomenės plėtrai Lietuvoje.

Šildymosmūgio neišlaiko pajamos

Beveik dvidešimtmetį Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovo kėdęužimantis Zenonas Vaigauskasmano, kad sklandžiam šios komisijos darbui koją pakišo ir jos narių patirties stoka.

Nemenką vadovavimo patirtį vals-tybės institucijų sektoriuje sukaupęsZ.Vaigauskas kratosi jam lipdomosrinkimų prievaizdo etiketės ir pa-grindine VRK užduotimi įvardija nerinkimų priežiūrą, o jų organizavi-mą ir vykdymą. Tačiau taip pat jis

skuba pridurti, kad nesąžiningiemsrinkimams statomos kliūtys laikuibėgant tobulėja, tad ir nusistovėję ko-misijos darbo principai ateityje turė-tų keistis. Apie kelią iki VRK pirmi-ninko posto, šio darbo subtilybes,rinkėjų papirkinėtojų išmonę, komi-

sijos darbo trūkumus ir galimybę lik-ti poste dar vieną kadenciją - “Lietu-vos žinių” interviu su Z.Vaigausku.Pasak jo, šie rinkimai “nebuvo ne-sėkmingesni nei ankstesni”.

Išsamiau•2 p.

OraiŠIANDIENApsiniaukę, rūkas,vietomis palis. Temperatūra dieną 4-7 laipsniai šilumos.

Išsamiau•23 p.

Lietuvos žinios

UŽSIENIS

Degė dangoraižisElitiniame Dubajaus kvartalekilo gaisras, iš liepsnojančiodangoraižio teko evakuoti šimtus gyventojų.

Ankstų sekmadienio rytą ugnisapėmė 34 aukštų gyvenamąjį“Tamweel Tower” dangoraižį pieti-niame “Jumeirah Lake Towers” ra-jone Jungtinių Arabų Emyratų(JAE) sostinėje Dubajuje. Gaisraskilo apie pusę dviejų nakties ir siau-tė iki septintos ryto, kai liepsnas pa-vyko numalšinti. Valdžia teigia, kadDubajaus gelbėtojams pavyko lai-mingai evakuoti visus bokšto gy-ventojus, o vėliau žmonėms leistapakilti iki 18 aukšto susirinkti būti-niausių daiktų, tokių kaip pasai.Gretimame pastate atidarytas laiki-nas pagalbos centras, namų neteku-siems žmonėms suteikiama nakvy-nė. Liudytojai pasakoja, kad ugnispasirodė pastato viršūnėje, o paskuisparčiai nubėgo žemyn, krito de-gančios nuolaužos, buvo girdėtisprogimai. Po gaisro virš rajono dar ilgai tvyrojo dūmai.

Kaina

1,99 Lt

2012 lapkričio 19 d. / Pirmadienis / Nr. 265 (13 393)

Už 6,3 kv. m kambariuką šiame pastate per mėnesį suplojama per 570 litų - maždaug po 90 litų už kvadratinį metrą. Tokių patalpos nuomos įkainių niekur kitur Vilniuje nėra. Ministerijoms galvos neskauda dėl joms pavaldžių institucijų nuomojamų arišsinuomotų patalpų. Nors Valstybės kontrolė prieš penkerius metus konstatavo, kad dėl to valstybė patiria šimtatūkstantiniusnuostolius, situacija nekontroliuojama iki šiol. / Romo Jurgaičio nuotrauka Išsamiau•11 p.

Išsamiau•6 p.SEB ekspertė J.Varanauskienė pabrėžia, kad didžiausią pajamų dalį už šildymą turi atiduoti tie gyventojai, kuriegauna mažesnes nei vidutinės pajamas, bet negali tikėtis kompensacijos. / Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

INTERVIU Z.Vaigauskas: atsiradus įpėdiniui VRK džiaugčiausi

www.lzinios.ltValstybės milijonus lengva švaistyti

2012 11 19Lietuvos žinios2 Dienos temos

SAM GINA POZICIJĄSveikatos apsaugos ministerija (SAM)apskundė teismui Konkurencijos tary-bos išvadą, kad įstatymui prieštaraujaministro įsakymas dėl paslaugas sie-kiančių teikti privačių gydymo įstaigųvertinimo. Pasak Konkurencijos tary-bos, iš privačių įstaigų pagal dabar ga-liojančią tvarką gali būti atimta gali-mybė gauti leidimą teikti paslaugas irkonkuruoti su analogiškas paslaugasteikiančiomis asmens sveikatos prie-žiūros įstaigomis. Konkurencijos tary-ba nurodė, kad tokia situacija vertinti-na kaip konkurencijos atitinkamųstacionarinių paslaugų, apmokamų išPSDF biudžeto, rinkoje ribojimas.Konkurencijos taryba tyrimą atlikogavusi Lietuvos privačių sveikatospriežiūros įstaigų asociacijos skundą.

SIŪLYS ĮTEISINTI VETERANO STATUSĄ

Kariuomenės vadas generolas leite-nantas Arvydas Pocius ketina siūlytisvarstyti idėją ginkluotosiose pajėgoseįteisinti veterano statusą. Jį galėtų gau-ti laisvės kovų dalyviai ir tarptautinėseoperacijose dalyvavę kariai. A.Pociussakė manantis, kad veterano statusągalėtų įgyti 1941 metų sukilimo priešpasitraukiančius sovietų okupantusdalyviai, pokario partizanai, 1990-1991 metais nepriklausomybės atkū-rimą gynę ir Lietuvos kariuomenę at-kūrę savanoriai bei kariai, dalyvavętarptautinėse operacijose. Atkūrusnepriklausomybę tarptautinėse ope-racijose yra dalyvavę daugiau kaip 7tūkst. Lietuvos karių.

PAGERBĖ ŽUVUSIUS KARIUS Krašto apsaugos viceministras Vytau-tas Umbrasas ir Vokietijos ambasado-rius Lietuvoje Matthias Mulmensted-tas vakar pagerbė Vilniuje palaidotusper Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karusžuvusius karius. Taip vokiečių kariųkapinėse Vingio parke ir Antakalniokapinėse buvo paminėta Vokietijostautinio gedulo diena. Ceremonijosetaip pat dalyvavo Seimo nariai, užsie-nio ambasadų Lietuvoje vadovai, Lie-tuvos kariuomenės atstovai, Lietuvosdidžiojo kunigaikščio Gedimino štabobataliono Garbės sargybos kuopos ka-riai ir kariuomenės orkestro grupė.Vingio parko pakraštyje esančiose vo-kiečių karių kapinėse prie memorialoPirmajame ir Antrajame pasauliniuosekaruose žuvusiems kariams atminti

valstybių atstovai padėjo gėlių vainikus,orkestras atliko Lietuvos ir Vokietijoshimnus. Vėliau Antakalnio kapinėseprie monumento vokiečių kariams,žuvusiems per Pirmąjį pasaulinį karą,

taip pat padėta gėlių. Ceremonijos An-takalnio kapinėse metu buvo pagerbtasir Lietuvos laisvės gynėjų atminimas.

BNS, LŽ

TADAS VALANČIUS

Beveik dvidešimtmetį Vyriausiosios rinkimų komisijos(VRK) vadovo kėdę užimantis Zenonas Vaigauskas mano, kadsklandžiam šios komisijos darbuikoją pakišo ir jos narių patirtiesstoka bei neprofesionalumas.

Nemenką vadovavimo patirtį vals-tybės institucijų sektoriuje sukaupęsZ.Vaigauskas kratosi jam lipdomos rin-kimų prievaizdo etiketės ir pagrindineVRK užduotimi įvardija ne rinkimųpriežiūrą, o jų organizavimą ir vykdy-mą. Tačiau skuba pridurti, kad nesąži-ningiems rinkimams statomos kliūtyslaikui bėgant tobulėja, tad ir nusistovė-ję komisijos darbo principai ateityje tu-rėtų keistis.

Apie kelią iki VRK pirmininko pos-to, šio darbo subtilybes, rinkėjų papir-kinėtojų išmonę, komisijos darbo trū-kumus ir galimybę likti poste dar vienąkadenciją - “Lietuvos žinių” interviusu Zenonu Vaigausku.

Paslapčių neturi- Nors VRK pirmininko poste esate

18 metų, apie Jus, kaip asmenį, žino-ma itin nedaug. Prisiminkime viešojo-je erdvėje nuolat pasirodančias spėlio-nes dėl ryšių su KGB. Kodėl su Jūsųbiografijos duomenimis iki šiol sudė-tinga susipažinti?

- Visada, kai prireikia, savo biogra-fiją pateikiu. Klausimų dėl ryšių kyladėl to, kad turiu bendrapavardį, tačiaujokie giminystės ryšiai mūsų nesieja.Nesu jo net sutikęs. Gimiau Kelmės ra-jone, vėliau persikėlėme gyventi į Rad-viliškį. 16 metų išvykau mokytis į Vil-nių, tuometinį Elektromechanikostechnikumą. Jį baigęs įstojau į Vilniausuniversiteto Fizikos fakultetą. Greta už-siėmiau visuomenine veikla, organi-zuodavau įvairius renginius. Vėliau įs-tojau į Vilniaus partinę mokyklą, jąbaigęs buvau paliktas kaip dėstytojas.Maskvos visuomenės mokslų akade-mijoje apsigyniau filosofijos mokslų di-sertaciją, kurią rengiau norėdamas iš-siaiškinti, kaip Sovietų Sąjungoje pokomunizmo euforijos įsigalėjo teroras.Disertacija buvo kritiška ir man ją vospavyko apsiginti.

Po nepriklausomybės atkūrimo dir-bau Lietuvos demokratinės darbo par-tijos sekretoriate, artėjant 1992 metųSeimo rinkimams man buvo patikėtadirbti VRK nariu. Tai buvo institucija,kurioje dirbo įvairiausių pažiūrų žmo-nės, pasitaikydavo tokių sprendimų,kurių dabar niekas neįsivaizduotųgalėjus būti. Komisijoje net buvopriimtas paradoksalus sprendimas -

esą negalima spausdinti visų kandida-tų sąrašų viename plakate. Dorų pat-riotų pavardės negali būti net vienamepopieriaus lakšte su kitais, galbūt visiš-kais nedorėliais. Man buvo patikėta vi-siškai nauja darbo sritis - balsavimaspaštu. Po rinkimų greta pareigų komi-sijoje dirbau ir prezidentūroje. Iš VRKpirmininko posto pasitraukus Vaclo-vui Litvinui, ilgą laiką neatsirado no-rinčiųjų jį pakeisti. To nenorėjau ir aš.Tačiau 1994 metų rugpjūtį turėjo vyk-ti referendumas ir mane įkalbėjo.

Įpėdinis turi būti universalus- Tai kaip nutiko, kad būdamas fizikas

ir, kaip teigiate, nesiveržęs į šias parei-gas, jas einate tiek metų?

- Rinkimai yra sintetinis procesas -tai kompiuterinės technikos išmany-mas, geros matematikos žinios, suvoki-mas, kaip tai vyksta. Visą laiką likau iš-tikimas savo principams ir Lietuvosįstatymams. Taip pat niekada niekamnepataikavau ir neignoravau jokios po-litinės jėgos. Prisimenu, kad mane pa-skyrus VRK pirmininku būsimi kon-servatoriai aiškiai pasakė: jei laimėsime,jis netvirtins rinkimų rezultatų, o jeipatvirtins - jį pirmiausia ir nuimsime.1996 metais po Seimo rinkimų, kiekžinau, dėl mano pašalinimo iš tiesųbuvo keletą kartų svarstyta, tačiaunuspręsta palikti. Kai 2000 metais tuo-metinis Seimo pirmininkas Vytautas

Landsbergis vėl pasiūlė pirmininkauti,supyko socialdemokratai, kurie buvoįsitikinę, kad konservatoriams kažkąpažadėjau. Tačiau išskyrus teisingai irpagal sąžinę rengti rinkimus, jokių ki-tokių pageidavimų nebuvau gavęs.Prieš šiuos rinkimus net apsidžiaugiau,kad bus naujas komisijos pirmininkas,tačiau buvau įkalbėtas likti.

- Tačiau įpėdinis anksčiau ar vėliauturės atsirasti. Koks jis, Jūsų nuomone,turėtų būti?

- Nemanau, kad įpėdinis turėtų bū-ti sausas teisininkas. Kartais VRK ban-doma vaizduoti prievaizdais, tačiaumūsų pagrindinis darbas nėra priežiū-ra, o rinkimų organizavimas ir vykdy-mas. Toks žmogus turėtų būti susipa-žinęs su rinkimų virtuve, suprasti juosreglamentuojančius įstatymus. Taip patturi būti įsigilinęs į Viešųjų pirkimų įs-tatymą, kuris šiame darbe dabar užimalabai svarbią vietą.

Papirkinėtojai tobulėja- Pats pripažinote, kad organizuojant

šiuos rinkimus klaidų išvengti nepavy-ko. Tai galiausiai konstatavo ir Konstitu-cinis Teismas. Kokias permainas pir-

miausia komisijos darbe siūlytumėteįdiegti?

- Šie rinkimai nebuvo nesėkminges-ni nei ankstesni. Pirmąkart Seimo rin-kimuose buvo kompiuterizuotos rin-kimų apylinkės. Iš pat ryto pranešėmeišankstinius rinkimų rezultatus iš 97proc. rinkimų apylinkių. Net reitingorezultatai buvo iš 93 proc. rinkimų apy-linkių, nors paprastai reitingavimoduomenis skelbdavome tik trečiadie-nį. Tos pačios dienos vakare viskas bu-vo įvykdyta beveik 100 procentų. Ži-noma, rinkėjų eilės - nepriimtinasdalykas. Lietuvos garbės reikalas skirtirinkimams daugiau pinigų, tačiau visa-da siekiama mažinti lėšas.

Kalbant apie balsų pirkimo atvejųpažabojimą, manau, padarytas didžiu-lis žingsnis į priekį. Tokį reiškinį pirmąkartą aiškiai pamatėme 2004 metais, ta-čiau dar tada, užuot sugriežtinęs Bau-džiamojo kodekso nuostatas, Seimassiaurino galimybes balsuoti. Buvo pa-teikti siūlymai atsisakyti balsavimopašto skyriuose, namuose. Manyta,kad balsavimą leidžiant tik rinkimųapylinkėse, jas bus galima geriau kont-roliuoti. Tačiau girtuokliai buvo veža-mi balsuoti. Juk iki 2004 metų rinkimųapylinkėse papirkinėjimo nebuvo, jis įapylinkes persikėlė vėliau.

Tačiau puikų darbą prezidentės siūly-mu atliko praėjusios kadencijos Seimas:balsų pirkimas įvardytas kaip apysunkisnusikaltimas, atsakomybė perkelta ne tiktiems, kurie tiesiogiai perka balsus, ta-čiau ir užsakovams.

- Ar pastebite, kad rinkėjų papirkinė-tojai darosi vis išmaningesni?

- Be jokios abejonės. Balsų pirkimoformos ypač tobulėja, kai siaurinamebalsavimo galimybes, o atsakomybėsnedidiname. Prieš dešimtmetį balsąpardavęs rinkėjas pasakydavo balsavęsuž pirkėjo kandidatą ir gaudavo atlygį,o per šiuos savivaldos rinkimus iš par-siduodančių rinkėjų buvo prašoma at-nešti biuletenio nuotrauką, padarytątelefonu. Neseniai pradėtas naudoti irkaruselės metodas, kai pradininkas at-sineša tuščią biuletenį, jį pažymi ir per-duoda tam, kuris eina į rinkimų apylin-kę. Šis įmeta pažymėtą biuletenį iratneša tuščią. Už tai gauna atlygį. Taipbuvo kone išplėtotas verslas.

Pritrūko patirties- Kokius šios kadencijos VRK darbo

momentus galėtumėte išskirti kaip kri-tiškiausius?

- Komisijoje nuolat verda ginčai,diskusijos, nes joje susirinkę įvairių po-žiūrių žmonės. Tačiau šiai komisijaitrūko patirties. Ne kartą kartojome,kad komisiją derėtų formuoti priešmetus. Vis dėlto tai nevyksta, dirbtiateina žmonės, kuriems šis darbas nė-

ra pagrindinis. Dalis narių galbūt leng-vabūdiškai žiūrėjo į einamas pareigas.

Pradžia buvo gana sėkminga, tačiauvėliau tikrai paaiškėjo, kad ne visi na-riai atrinkti atsakingai. Vis dėlto daliskomisijos narių tikrai atsakingai ir są-žiningai atliko savo darbą.

- Ar nepasitaikė atvejų, kad politinėspartijos deleguoti komisijos nariai viso-mis išgalėmis stengtųsi priimti tik jomspalankius sprendimus?

- Tai natūralu. Jie ir turi perduoti sa-vo partijų poreikius, interesus, tačiausuderintus su įstatymais. Pasitaiko atve-jų, kai kuriai nors partijai bandoma ats-tovauti perdėtai, bet tai labai greitai su-laukia kitų komisijos narių neigiamosreakcijos. Partijų deleguoti komisijosnariai svarbūs ir dėl to, kad turėdamiautoritetą jie gali ir partiją sustabdytinuo netinkamų žingsnių.

Tačiau partijų atstovai neturi vyrau-ti VRK. Tokį modelį jau turėjome 1991metais. Tada komisiją sudarė 24 nariai,vien politinių partijų atstovai. Komisi-joje dalyvaujant net tų partijų atsto-vams, kurios nedalyvavo rinkimuosear dalyvavo tik simboliškai, atsirado po-litiniai susigrupavimai ir rungtyniavi-mas, kuri politinė grupė turės komisi-joje daugiau savo atstovų.

Pirmiausia baigs darbus- Per šiuos rinkimus net buvo iškilęs

klausimas, ar sunku suklastoti balsavi-mo biuletenį? Gal sistema iš tiesų atgy-veno? Gal metas perimti Estijoje sėk-mingai įsitvirtinusį internetiniobalsavimo modelį?

- Lengvas biuletenio klastojimas yravienas iš mitų, kuriais gąsdinami rinkė-jai ar guodžiamasi dėl pralaimėtų rin-kimų. Popieriniai biuleteniai skaičiuo-ja jau ne pirmą šimtmetį ir sukauptadidelė patirtis,ko ir kaip reikėtų saugo-tis. Tačiau aš esu karštas balsavimo inter-netu šalininkas. Lietuva tam pribrendo.Internetinis balsavimas gali išspręsti vi-sas balsavimo baimes. Tai reikėtų dieg-ti pamažu. Pirmiausia galbūt užsieny-je, laivuose, po to pamažu pereiti prieviso rinkėjų būrio.

- Vis dėlto ar ryžtumėtės dar vienaikadencijai VRK pirmininko poste?

- Tikrai ne. Dabar turiu darbų, ku-riuos reikia baigti. Tikrai labai apsi-džiaugčiau, jei atsirastų įpėdinis, kurisjuos tęstų. Nesu be trūkumų: esu perdaug kartų matuojantis, kada kirsti, irgalbūt pernelyg pasitikiu kitais. Tik-riausiai metas pagalvoti apie įstatymųpakeitimus, kuriais būtų pereita prieprofesionalios rinkimų komisijos. Ži-noma, mūsų valstybė nėra tokia turtin-ga, kad išlaikytų visus komisijos nariusprofesiniu pagrindu, tačiau ne tik pir-mininkas, bet ir jo pavaduotojai šias pa-reigas turėtų eiti nuolat.•

Z.Vaigauskas: džiaugčiausi atsiradus įpėdiniui

Esu karštas balsavimointernetu šalininkas.

Lietuva tam pribrendo.

Z.Vaigauskas: “Šie rinkimai nebuvo nesėkmingesni nei ankstesni.”Romo Jurgaičio nuotrauka

Vilniuje paminėta Vokietijos tautinio gedulo diena. Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Trumpai

Dienos temos 32012 11 19Lietuvos žinios

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Žmonės šokiruoti - Paežeriųdvaro rūmams gelbėti siūlomapaaukoti ežerą ir Vilkaviškio paplūdimius. Vietos valdžią, linkusią priimti paveldosaugi-ninkų siūlymą, stabdo tik lėšų trūkumas.

Valstybinės kultūros paveldo komi-sijos (VKPK) valdininkai Vilkaviškiorajono valdžią paragino pažeminti van-dens lygį greta Vilkaviškio tyvuliuojan-čiame Paežerių ežere, mat drėgmėsmelkiasi į Paežerių dvaro rūmų rūsius.Vietos valdžia būtų pasirengusi nuleis-ti ežero vandens lygį ir, nepaisydamažmonių nepasitenkinimo, net sunai-kinti paplūdimius, jei teritorijai sutvar-kyti nebūtų reikalingi milijonai.

Ledainę išgelbėjo kitu būduPaežerių dvaro rūmuose įsikūrusio

Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centrodirektorė Jurgita Morozaitė LŽ sakė,kad dėl pernelyg aukšto gruntinio van-dens lygio nebe pirmus metus į rūmųrūsį smelkiasi drėgmė. “Vanduo nety-vuliuoja, tačiau sienos labai drėksta irpelija. Jei taip truks ilgesnį laiką, pelė-sio poveikis gali būti nebepataisomas”,- LŽ teigė J.Morozaitė. Pasak direkto-rės, šiuo metu rūmai kaip tik remon-tuojami, atkuriamas pirmykštis jų vaiz-das, tačiau rūsio patalpų, kaip ir trečiojoaukšto - mansardos, kol kas restauruo-ti neketinama. Mat lėšų iš Europos Są-

jungos (ES) struktūrinių fondų gautatik pirmam ir antram aukštams remon-tuoti bei fasadui atnaujinti.

Anksčiau drėko ne tik dvaro rūmųrūsys, bet ir kiek tolėliau esančios dva-ro ledainės grindys. Ši visai neseniai re-konstruota ledainė priklauso Vilkaviš-kio krašto muziejui. Jo direktoriusAntanas Žilinskas LŽ pasakojo, kaddrėgmės perteklių, įrengdami dvaroledainės rūsius ir pritaikydami juosmuziejaus reikmėms, jie išsprendė kiekkitaip, nei dabar rekomenduoja pa-minklosaugininkai. “Mūsų žiniomis,netoliese buvo griovys, kuriuo anks-

čiau nutekėdavo vandens perteklius išdvaro pastatų aplinkos. Tačiau pastarai-siais dešimtmečiais jis užverstas, todėlvisa drėgmė smelkdavosi į vidų. Mesne jį atkasinėjome, o ledainėje įrengė-me specialią sistemą, kuri pašalinadrėgmę - įrengti du siurbliai, išsiurbian-tys besirenkantį gruntinį vandenį”, -pasakojo A.Žilinskas.

Tvindė iki VilkaviškioPaežerių dvaro rūmai pastatyti apie

1795-1799 metus pagal architektoMartyno Knakfuso projektą. Jie yra ne-toliese tyvuliuojančio Paežerių ežero.

Tačiau tuomet jame vandens lygis bu-vo kur kas žemesnis. Rūmai buvo su-projektuoti atsižvelgiant į tuometį eže-ro bei gruntinio vandens lygį. Kiekvėliau šalia rūmų buvo įrengta ir tven-kinių sistema - iškasti trys skirtingovandens lygio tarpusavyje sujungtitvenkiniai.

Tačiau apie 1970-1980 metus buvonuspręsta, kad vilkaviškiečiams reikiamiesto paplūdimių. Supylus dirbtiniuskrantus, buvo užtvenktas iš Paežeriųežero ištekantis upelis ir vandens lygispakeltas tiek, kad ežeras išsiplėtė beveikiki pat Vilkaviškio. Šalia miesto dabar

įrengti vietos žmonių itin pamėgti pa-plūdimiai.

Pakėlus vandens lygį Paežerių ežere,pakilo ir gretimose vietovėse esančiogruntinio vandens lygis. Tai pajuto netik Paežerių dvaro rūmai bei šalia joesantys pastatai, bet ir gretimose vieto-vėse esančių statinių savininkai.

Milijonų nėraVilkaviškio rajono savivaldybės ad-

ministracijos direktorius AudriusBalbierius LŽ sakė, kad dar neap-sispręsta, ar bus aukojami paplūdimiaižeminant vandens lygį ežere. “Tech-niškai pažeminti vandens lygį Paeže-rių ežere nesunku, tereikia atsukti pra-laidos sklendę”, - teigė A.Balbierius.Pasak savivaldybės administracijos, nė-ra abejonių, kas iš ežero liktų nuleidusdalį vandens: atsivertų dumblu pa-dengtas krantas, jį tektų valyti. Nusekusežerui, nebeliktų jau ir taip seklių pa-plūdimių, tad vilkaviškiečiai liktų bepamėgtų maudymosi vietų.

Tačiau valdininkai labiausiai bijo negyventojų neigiamos reakcijos. Valdi-ninkus gąsdina mintis, kur gauti lėšųežero tvarkymo darbams. A.Balbieriusprisipažino abejojantis, kad tam pavyk-tų gauti lėšų iš ES fondų. O savivaldy-bės skylėtame biudžete milijonų taippat vargu ar atsiras.

“Tikriausiai teks vandens lygį eže-re palikti tokį, koks yra, o problemąspręsti kokiomis nors techninėmispriemonėmis”, - LŽ sakė Vilkaviškiorajono savivaldybės administracijosdirektorius.•

Dvaro rūmai kovoja su ežeru

DENISAS NIKITENKA

Nuo birželio Palangoje iš poilsiautojų pradėtas rinkti vadinamasis pagalvės mokestiskurorto iždą jau papildė solidžiadaugiau kaip pusės milijono litųsuma. Tačiau vis dar neaišku, kurtie pinigai bus panaudoti.

Kitaip nei Druskininkuose, kurtokios pat rinkliavos lėšos jau pa-skirstytos net kitų metų biudžete,pajūrio kurorto valdžia ir verslinin-kai tik gruodį planuoja rinktis į dar-bo grupės posėdį. Kol kas aišku tiktiek, kad dalis pinigų, surinktų iš po-ilsiautojų, bus išleista naujam žie-mos švenčių apšvietimui populia-riausioje Jono Basanavičiaus gatvėjeįrengti.

Rudens sąstingisMokėdami po litą nuo žmogaus už

praleistą naktį Palangos apgyvendini-mo įstaigose kurorto svečiai jau papildėmiesto biudžetą per 500 tūkst. litų. Dau-giausia pinigų - 233 tūkst. litų - surink-ta liepos mėnesį, o štai rugsėjį poilsiau-tojai Palangoje buvo palyginti retinakvynės vietų klientai: gauta tik per 32tūkst. litų. Panaši suma biudžetą papil-dė ir spalį.

Kurorto valdžia neabejoja, kad pla-nas iki kitų metų surinkti 600 tūkst. li-tų bus įgyvendintas, nes gruodį Pa-langoje vyks įvairūs kalėdiniai,žiemos švenčių renginiai, neabejoti-nai pritrauksiantys lankytojų. Palan-giškiai mano neprašovę įvesdaminaują rinkliavą už praleistą naktį ku-rorte, tačiau prisipažino, kad sklan-džiai jį administruoti nėra įgūdžių.Druskininkuose dviejų litų rinkliavataikoma nuo pernai, ji sklandžiai ad-ministruojama. Pinigų surinkimo

planas taip pat didesnis nei palangiš-kių - per metus ketinama surinktidaugiau kaip 1,5 mln. litų.

Pinigų žada ir lemputėmsOficialiai Palangos valdžia dekla-

ruoja, kad pagalvės mokestis gali būtinaudojamas tik kurorto reklamai irinfrastruktūrai gerinti. Tačiau iki šiolvien kalbama, kur konkrečiai poilsiau-tojų sunešti pinigai galėtų būti panau-doti, bet jokių sprendimų nėra. Į pir-mąjį posėdį speciali kurorto meroŠarūno Vaitkaus iš savivaldybės meri-jos atstovų, politikų, verslininkų suda-ryta darbo grupė rinksis tik gruodžiopradžioje.

“Aš asmeniškai manau, kad kultū-riniai miesto renginiai - labai svar-būs, juolab kad 2013 metais Palangaperims garbingą Lietuvos kultūrossostinės titulą. Kaip žinoma, šiamprojektui reikalingos valstybės lėšosgerokai sumažintos - planuota 300tūkst. litų, bet skirta triskart mažiau.Natūralu, kad norint tinkamai atsto-vauti Lietuvai ir svečiams pristatyti tik-

rai aukšto lygio renginius, reikia ieško-ti papildomų pinigų. Todėl siūlysiudarbo grupei dalį vadinamojo pagal-vės mokesčio skirti projektui “Palan-ga - Lietuvos kultūros sostinė”, - LŽsakė meras. Jis teigė siūlysiantis dalįlėšų skirti ir miesto kalėdiniam papuo-šimui, nes Palangoje žiemos švenčiųlaikotarpiu vyks festivalis “Palanga -Kalėdų šviesos miestas”. “Norėtųsi,kad į Lietuvos kultūros sostinės metusžengiančiame kurorte atsirastų nau-jos šviečiančios dekoracijos ne tik tu-ristų pamėgtoje J.Basanavičiaus gat-vėje, bet ir kitose Palangos erdvėse. Taisuteiktų miestui žavesio. Kitą dalį lė-šų siūlysiu skirti kurorto infrastruktū-rai atnaujinti ir gerinti”, - teigė meras.

Tuo metu Druskininkų meras Ri-čardas Malinauskas LŽ sakė, kad jaudabar žinoma, kur bus panaudojamivadinamojo pagalvės mokesčio pini-gai, nes informacija kaupiama visusmetus. “Jokių specialių lėšų skirstymodarbo grupių nėra, dirba merijos de-partamentai, skyriai, kurie ir įtraukia įsąmatas tas lėšas”, - atskleidė meras.•

RITA KRUŠINSKAITĖ

Išpuoliai prieš pašto darbuotojusverčia nerimauti dėl jų saugumo,kai pagirių genami socialinių pašalpų gavėjai plūsta į pašto skyrius.

Iš pirmo žvilgsnio tarsi nepavojin-gos profesijos atstovams paštininkamsvis dažniau tenka susidurti su agresyviainusiteikusiais klientais. Ypač tais, kurieį vieną ar kitą pašto poskyrį ateina at-siimti socialinių išmokų. Dažniausiaipaštininkai tylomis iškenčia nepagrįs-tus interesantų pykčio protrūkius,keiksmažodžių pliūpsnius ir grasini-mus. Tačiau kartais kyla ir reali grėsmėpašto darbuotojų saugumui, kai be po-licijos pareigūnų pagalbos jau nebeiš-siverčiama.

Apsaugininkai nesutramdėToks įžūlus incidentas neseniai vy-

ko Alytaus miesto 3-iajame pašto sky-riuje. Artėjant darbo dienos pabaigaiatsiimti socialinės pašalpos į jį užsukopalydovo lydima pusamžė moteris.Pašto darbuotojai paaiškinus, kad pi-nigų neišmokės, nes dar neatėjo tamnumatyta diena, pašalpos gavėjosdraugas pratrūko grasinimais. Nebe-pajėgusios nuraminti kumščiais mo-juojančio jauno vyro paštininkės į pa-galbą išsikvietė saugos tarnybos G4Sdarbuotojus. Tačiau ir jiems nepavy-ko sutramdyti įsisiautėjusio vyriškio.Akivaizdžiai neblaivus vyras reikalavo,kad trisdešimčia metų vyresnei sugy-ventinei paštininkai išmokėtų sociali-nę pašalpą.

Jis aprimo tik atvykus policijai, kai bu-vo įsodintas į tarnybinį automobilį. Po-licijos komisariate paaiškėjo, kad paštesiautėjo 28 metų alytiškis D.A, jam al-koholio matuokliu buvo nustatytas 3,66promilės girtumas.

Statistikos nėraAnot pašto darbuotojų, beveik visi

klientų agresijos protrūkiai pasireiškia,kai vienas pašalpos gavėjas jau būna iš-leidęs gautus pinigus (dažniausiai alko-holiui), o jo kompanionui dar neišaušu-si socialinių išmokų diena. Genamipagirių, tokie pašalpų gavėjai plūsta į pa-što skyrius reikalaudami pinigų ir savoįniršį lieja ant pašto darbuotojų.

“Visa laimė, kad nuo klientų aptar-navimo salės mus skiria šiokios tokiosatitvaros”, - LŽ guodėsi savo pavardėsnenorinti viešinti viename Dzūkijosmiestelyje dirbanti paštininkė. Pašto sky-rių darbuotojai liūdnai juokauja, kadnuo kaimo vietovėse užpuldinėjančiųpalaidų šunų kartais įmanoma suspėtiapsiginti lazda arba žaibiškai papurškusdujų balionėliu, o nuo agresyvių klien-tų patyčių apsiginti neįmanoma.

AB Lietuvos pašto atstovės spaudaiAurelijos Jonušaitės teigimu, šunys kas-met vidutiniškai sužaloja 5-7 paštinin-kus. Dažniausiai nuo netinkamai pri-žiūrimų šunų nukenčiama miesteliuoseir kaimuose bei individualių namų kvar-taluose. Tačiau tikslios statistikos, kiekpašto darbuotojų kasdien būna jųužpilti, nėra, kaip nėra skaičių apie ag-resyvių klientų išpuolius.•

Atėjo laikas dalyti pinigus Paštininkus ginti tenka policijai

Šalia dvaro tyvuliuojančio Paežerių ežero vanduo skverbiasi ir į rūmų rūsius. / Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Šiame Alytaus pašto skyriuje agresyvų vyrą pavyko sutramdytitik skubiai atvykusiems policinin-kams. / Ritos Krušinskaitės nuotrauka

Kol kas nykią ir apytuštę J.Basanavičiaus gatvę nušvies iš vadinamojo pa-galvės mokesčio lėšų įsigytos šventinės dekoracijos. / Deniso Nikitenkos nuotrauka

2012 11 19Lietuvos žinios4 Komentarai ir debatai

KĘSTUTIS GIRNIUS

Praėjus mėnesiui po pirmojo Sei-mo rinkimų rato, pagaliau susirinkonaujasis parlamentas ir išrinko savovadovybę. Pirmasis Seimo posėdisišsiskyrė tuo, kad jame nedalyvavoprezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji at-siuntė sveikinimo laišką. Prezidentėdar kartą išreiškė savo nepasitenki-nimą rinkimų rezultatais, stipriuDarbo partijos pasirodymu.

Prezidentė nerodo šalies vadovuitinkamo didžiadvasiškumo. Parla-mento rinkimai nėra eilinis politi-nis įvykis. Nors juos temdė balsųpapirkinėjimai ir kiti rinkimų tai-syklių pažeidimai, gerokai padidė-jo rinkėjų aktyvumas. Balsavo be-veik 1 300 000 žmonių, daugiaukaip 99 proc. jų - sąžiningai. Pir-moji Seimo sesija buvo puiki progapadėkoti rinkėjams už pilietinės pa-reigos įvykdymą bei pasveikinti jųpasitikėjimą laimėjusius politikus.

Prezidentė nesiteikė to daryti, pir-menybę teikdama savo kovai su Dar-bo partija. Tolesni prezidentės veiks-mai lems, ar Seimas pradės dirbtinormaliai, rengtis, prezidentės žo-džiais, “istoriniam išbandymui”,pirmininkaujant Europos Sąjungai(ES) bei užtikrinant svarbiausių dar-bų tęstinumą.

Prezidentė pakvies Algirdą But-kevičių sudaryti naująją Vyriausy-bę, kitos išeities ji neturi. Bet kaip jireaguos į A.Butkevičiaus teikiamusministrus, kiek jų atmes ir kokiaispagrindais? Ar prezidentė tenkinsissavo pirmtakų pavyzdžiu atmesda-ma vieną arba kelis kandidatus, ar jimėgins žlugdyti Vyriausybės suda-rymą, juolab kad kai kurie teisinin-kai aiškina, jog Konstitucija suteikiaprezidentui labai plačius įgaliojimusformuojant Vyriausybę.

Naujojoje koalicijoje dalyvaus netrys, o keturios politinės partijos.Prisidėjus Lietuvos lenkų rinkimųakcijai (LLRA), koalicija turės vadi-namąją konstitucinę daugumą. Pa-žymėjęs, kad lengviau sudaryti trijųnegu keturių partijų koaliciją, tadketvirtoji nėra kviečiama be priežas-ties, vienas politologas klausė, ar sie-kiama atgrasyti prezidentę nuo mė-ginimų žlugdyti naujos Vyriausybėssudarymą ir tolesnį jos veikimą, jaiprimenant, kad turima pakankamaibalsų apkaltai? Manyčiau, kad ne.Prezidentė tebėra populiari, o koa-licija yra nauja, marga, nepasiren-gusi tokiam dideliam išbandymui.Tad nerizikuos apkalta.

Didžioji koalicija naudinga ne vienapokaliptiniam scenarijui. Tvirta dau-guma leis atmesti bet kurį prezidentėsveto, jei būtų norima tai daryti. Buslengviau atsispirti S.Daukanto aikštėsspaudimui. Egzistuoja galimybė mar-ginalizuoti D.Grybauskaitę, panašiaikaip konservatoriai 1997 metais izo-liavo Algirdą Brazauską.

Partiniai apskaičiavimai turėjovaidmenį kviečiant LLRA į koali-ciją. Socdemai veikiausiai mėginaįtikti tautinėms mažumoms, kurioskadaise buvo linkusios juos palai-kyti. Pagerinus ryšius su lenkais irrusais, padidėtų socdemų galimy-bės varžytis su konservatoriais Vil-niuje, ko akivaizdžiai jie negebėjodaryti šįmet. LLRA įtraukimas įkoaliciją būtų ženklas Lenkijai, kadbus stengiamasi gerinti tarpusavioryšius, kad eilinis prezidentės nu-tarimas nekeliauti į Varšuvą nėrapaskutinis Lietuvos žodis.

Priešindamasi Darbo partijai,prezidentė daug laimėjo. Po nesėk-mingų metų, per kuriuos ji ne kar-tą suklupo, prezidentei pasisekėprisistatyti kaip doros politikos irskaidrios demokratijos gynėjai. Taipadidins jos populiarumą kai ku-riuose sluoksniuose, nors tie patysveiksmai gali kelti kitų pasipiktini-mą, ypač jei žmonės manys, kad jinenori gerbti per rinkimus išreikš-tos jų valios. Ji jau laimėjo daugnuolaidų iš A.Butkevičiaus, kurissudaro įbauginto žmogaus įspūdį.Viktoras Uspaskichas ir kiti Seimonariai, kuriems pateikti kaltinimaijuodosios buhalterijos byloje, ne-dalyvaus Vyriausybėje. Anksčiauniekas neabejojo, kad V.Uspaski-

chas bus ministras, net buvo svars-toma, ar jis sieks premjero posto.Po prezidentės užuominų A.Butke-vičius suskubo pareikšti, kad tikanglų kalbą mokantys parlamenta-rai bus skiriami ministrais. Antravertus, “darbiečiai” jau užėmė va-dovaujamus postus Seime.

Neabejoju, kad koalicija į mi-nistrus teiks tik tuos kandidatus, ku-riems, jos manymu, prezidentė ne-turėtų priekaištauti. Ar ji tenkinsistik vieno ar kelių kandidatų atmeti-mu, ar naujam ministrų kabinetuikels, kaip rašė savo laiške Seimui,

“ne tik kompetencijos, bet ir skaid-rumo, sąžiningumo bei savarankiš-kumo reikalavimus”? Kas nenori“sąžiningų bei savarankiškų” mi-nistrų? Tačiau kokie yra sąžiningu-mo ir savarankiškumo kriterijai, irkas juos nustato? Jei ministras yrapartijos narys ir jaučia pareigą laiky-tis partinės drausmės bei įgyvendin-ti partijos programą, ar jis netenkasavo savarankiškumo? Ar kiekvie-nas Darbo partijos narys ar dele-guotas ministras bus laikomas ne-sąžiningu, nes sąžiningas žmoguspasitrauktų iš tokios partijos?

Penktadienį Egidijus Kūris teigė,kad prezidentė turi daugiau galiųformuoti Vyriausybę, negu papras-tai įsivaizduojama. Jis nurodo, kad

Konstitucijos 96 straipsnyje rašoma:“Ministrai, vadovaudami jiems pa-vestoms sritims, atsakingi Seimui,Respublikos Prezidentui ir tiesio-giai pavaldūs ministrui pirminin-kui.” Seimo ir prezidento teisės esąpanašios, lygios. O 92 straipsnyje tei-giama, kad “Ministras pirmininkasne vėliau kaip per 15 dienų nuo jopaskyrimo pristato Seimui savo su-darytą ir Respublikos Prezidentopatvirtintą Vyriausybę ir pateikiasvarstyti jos programą.” Premjerasesą privalo laimėti prezidentės pat-virtinimą, nes be jo negali Seimuipristatyti savo programos.

Prezidentės sprendimas lems, arbus eskaluojama krizė (nors artėja“istoriniai išbandymai”), ar bus lei-džiama rinkimus laimėjusioms par-tijoms sudaryti Vyriausybę, kuri at-spindi jų norus ir nuostatas, nors -ne prezidentės. Čia konstitucinėdauguma gali būti naudinga, ypačjei būtų nutarta, jog reikia papildy-ti ar pakeisti Konstitucijos 92 ir 96straipsnius, siekiant pašalinti neaiš-kumus dėl Vyriausybės formavimoir ministrų atsakingumo.

Antra vertus, jei prezidentė nuo-gąstauja, kad Darbo partija juodaisiekia užtikrinti V.Uspaskicho irVytauto Gapšio neliečiamumą irtuo sustabdyti juodosios buhalteri-jos bylos tyrimą, kad rinkimais, tai-gi politiniu procesu, mėginama iš-kreipti teisingumą, ji turėtų aiškiaiišdėstyti savo rūpesčius ir motyvus,o ne tik nebyliai demonstruoti savonepasitenkinimą.•

Ar išbrisime iš krizės?

Prezidentė turi daugiau galių formuoti Vyriausybę, negu paprastai įsivaizduojama.

PRINCAS “BENTLEY” NETURIPrinco Charleso ir jo žmonos Kornvalio kunigaikštienės Camillosoficialiame interneto puslapyje atsi-rado skyrius, kuriame pateikiamiatsakymai į dažniausiai užduodamusklausimus. Apie tai skaitytojus infor-muoja lietuvių bendruomenėsJungtinėje Karalystėje savaitraštis“Londono žinios”: “Naujajame sky-riuje yra 26 poskyriai. Čia galima

sužinoti, kieno sąskaita, pavyz-džiui, gyvena princas Charlesas, arCamilla taps karaliene, ką pora val-go pusryčiams. Verta paminėti, kaddaugelis mitų apie princą taip įsi-šaknijo žmonių galvose, kad tapopokštų priežastimi. Pavyzdžiui,2006 metais išleistoje knygoje tei-giama, kad princas Charlesasaptarnaujantį personalą verčiakiekvieną rytą pusryčiams virti sep-tynis kiaušinius, tačiau išsirenka irsuvalgo tik vieną. Šis faktas tinkla-

lapyje paneigiamas. Interneto sve-tainėje taip pat neigiama, kad sostoįpėdinis yra šiuolaikinės architek-tūros priešininkas. Toks mitaspasklido tada, kai jis pasipriešinošiuolaikinių pastatų statybomsLondono centre. Kitas gajus mitas,kad princas turi asmeninį “Bent-ley” automobilį. Tačiau toksautomobilis iš tiesų priklauso Lon-dono policijai, o princas juonaudojasi tik oficialių renginių me-tu. Minėtoje interneto svetainėjetaip pat galima sužinoti, kad prin-cas Charlesas ir jo vaikai gyvena išKornvalio grafystėje gautų pajamų.Iš gautų pajamų sosto įpėdinis su-moka 50 proc. mokesčių. Sklandogandai, kad kunigaikštienė Camillalabai rūko. Tačiau svetainėje rašo-ma, kad šio žalingo įpročio jiatsikratė prieš daugelį metų.”

ILGO GYVENIMOPASLAPTISDailymail.co.uk išduoda ilgesniogyvenimo paslaptį: “Šuo namuose,laiminga santuoka ir didžiulisdraugų būrys - pagrindiniai žmo-gaus ilgaamžiškumo veiksniai -

tokią išvadą skelbia mokslininkai.Atlikta studija atskleidė, kad žmo-gaus patiriamas džiaugsmas - itinsvarbus veiksnys, pailginantis gyvenimą. Tai esą svarbiau nei so-cialinė klasė. “Žmogaus patiriamądžiaugsmą geriausiai apibūdinaemocijos ir santykiai”, - tvirtinoHarvardo medicinos mokyklosdirektorius George’as Vaillant.Mylima šeima, pasak tyrėjų, -svarbiausias laimės faktorius. San-tuoka didžiausią pasitenkinimą

suteikia vyresniems nei 70 metųsutuoktiniams. Tyrėjai taip patnustatė, kad žmonės, namuoseauginantys šunis, yra geresnės fi-zinės ir psichinės būklės.Nustatyta, kad keturkojų šeimi-ninkų kraujo spaudimas yramažesnis, jie turi mažiau choles-terolio. Žmonės, laikantysnaminius augintinius, greičiau atsigauna po ligų.”

LŽ

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)E.Kijauskienė (tel. 249 2237)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

Šou ir pramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

„Sveikata ir vaistai“A.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Makauskas (tel. 249 2231)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00)K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Kitų balsai

Lietuva ir Europa 52012 11 19Lietuvos žinios

Įmonėse prasidės naujas mokymų etapasGINTARAS MIKŠIŪNAS

Gyvenimas nuolat keičiasi, keliami nauji profesiniai reikalavimai darbuotojams,nauji konkurencijos iššūkiai, technikos pažanga taip pat labai dinamiška.

Visa tai reikalauja papildomų ži-nių ir gebėjimų, tačiau ne kiekvienaįmonė gali sau leisti surengti pridėti-nę vertę kuriančius kvalifikacijos kė-limo mokymus. Europos socialiniofondo parama suteikia galimybiųverslo įmonėms tobulėti nesibaimi-nant dėl galimų didelių papildomųinvesticijų į personalą.

Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterija (SADM) ir Europos sociali-nio fondo agentūra (ESFA) šiais me-tais paskelbė naują kvietimą teiktiparaiškas projektų finansavimui gau-ti pagal daugelyje verslo įmonių geraižinomą ir vertinamą 2007-2013 me-tų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiks-mų programos I prioriteto “Kokybiš-kas užimtumas ir socialinė aprėptis”priemonę “Žmogiškųjų išteklių to-bulinimas įmonėse”.

Šios priemonės tikslas - tobulin-ti įmonių darbuotojų ir vadovųkvalifikaciją, žinias ir gebėjimus, di-dinti darbuotojų įgūdžius prisitai-kyti prie įmonės reikmių ir darborinkos pokyčių.

Vykdant projektus pagal šią prie-monę rengiami įmonių darbuotojųir vadovų mokymai, seminarai,profesinių įgūdžių bei kvalifikaci-jos tobulinimo kursai. Bendroviųdarbuotojams sudaroma galimybėkelti kvalifikaciją, gerinti speciali-zuotas profesines žinias, lavintibendruosius įgūdžius.

Projektų rezultatais patenkintiTai jau antrasis kvietimas teikti

paraiškas. Pagal 2007-2013 metųŽmogiškųjų išteklių plėtros veiks-mų programos priemonę “Žmogiš-kųjų išteklių tobulinimas įmonėse”pirmasis kvietimas teikti paraiškasbuvo paskelbtas 2008 metų balandį.

Pirmojo kvietimo laikas sutapo susunkmečiu. Įmonių ir asociacijų, ku-riose buvo įgyvendinami tokie pro-jektai, darbuotojai buvo maloniainustebinti, nes mokymai vyko tuometu, kai reikėjo smarkiai taupyti.Verslininkai neabejoja, kad iš Euro-pos socialinio fondo finansuojamapriemonė “Žmogiškųjų išteklių tobu-linimas įmonėse” padėjo ne tik pero-rientuoti kolektyvus dirbti naujomissąlygomis, bet kai kuriais atvejais irišgyventi jiems krizę, o pačioms bend-rovėms - išlikti konkurencingoms.

Pasak SADM, per pirmąjį prie-monės “Žmogiškųjų išteklių tobu-linimas įmonėse” kvietimą buvogauta beveik 600 paraiškų.

Iš viso buvo įgyvendinami 158 pro-jektai. Uždarosios akcinės bendrovėssudaro 64,56 proc. visų projektų vyk-dytojų, akcinės bendrovės - 3,16proc., asociacijos - 31,01 proc. ir koo-peratinės bendrovės - 1,27 procento.Projektams yra teikiamos negrąžinti-nos subsidijos. Pagal šią priemonę fi-nansavimas suteiktas 1088 įmonėms.Bendra įgyvendinamų projektų ver-tė - 197,1 mln. litų.

Projektams skirto finansavimoEuropos Sąjungos (ES) dalis suda-ro 139,3 mln. litų. Iki 2012 metų tre-čiojo ketvirčio pabaigos įgyvendi-namiems projektams išmokėta 92,9proc. bendrojo finansavimo lėšų.147 projektai jau baigti įgyvendinti.

Iš viso mokymuose dalyvavo 26,3tūkst. įmonių darbuotojų. Iš jųprofesinę kvalifikaciją įgijo arba

specialiąsias profesines žinias irįgūdžius tobulino 95 proc. asmenų.

Planuojama, kad įgyvendinantpriemonę iki 2015 metų bus apmo-kyta 38 tūkst. asmenų.

Papildomas motyvavimasankštoje rinkoje

UAB “Selteka” - skaitmeninės TVpriedėlių gamintoja ir elektronikossurinkimo paslaugų teikėja Europoje,turinti 55 metų patirtį elektronikosproduktų gamyboje. Pasak šios bend-rovės direktoriaus pavaduotojos per-sonalui Aurelijos Vaitkevičienės, da-lyvavimas mokymų projekte sudarėpuikias galimybes patobulinti dar-buotojų kvalifikaciją bei ugdyti gebė-jimus reikiamu laiku prisitaikyti priepokyčių rinkoje kuriant naujas tech-nologijas ir naujus, tikslinių vartoto-jų poreikius atitinkančius produktus.

“UAB “Selteka” yra inovatyvi įmo-nė, pelniusi ne vieną VšĮ Lietuvosinovacijų centro kartu su Lietuvospramonininkų konfederacija rengia-mų nacionalinių konkursų Inovacijųprizą. Ir visa tai pasiekta naudojantisES struktūrinių fondų parama”, - sa-kė A.Vaitkevičienė.

Mokymų vadovams metu buvosustiprinti įmonės aukščiausio ly-gio vadovų bendrieji įgūdžiai, dėlto išaugo su įmonės personalo val-dymu susijusių sprendimų efekty-vumas ir įmonės pajėgumas tinka-mai organizuoti žmogiškuosiusišteklius, padėti personalui prisitai-kyti prie pokyčių rinkoje.

Kaip tvirtino UAB “Selteka” per-sonalo vadovė, projekto naudą pa-juto visos darbuotojų grandys. In-žinieriai technologai sustiprino savospecialiuosius gebėjimus. Techno-loginių žinių gerinimas prisidėjoprie UAB “Selteka” tikslo išliktikonkurencingai dėl savo gebėjimoprisitaikyti prie pokyčių rinkoje.

UAB “Selteka” darbuotojai gili-no technologines žinias radioelekt-ronikos srityje, tobulino praktiniusįgūdžius bei perėmė užsienio šaliųpatirtį. Per mokymus buvo ugdomi

specialieji įgūdžiai. Tai padėjo su-kurti naują produktą ir aukštų tech-nologijų produkto gamybą iš Šve-dijos perkelti į Lietuvą, pagelbėjonaujų mokslinių tyrimų ir techno-logijų kūrimo plėtrai.

Įgyvendinant projektą taip patbuvo įdiegta personalo valdymo sis-tema, o jos pagrindu sukurta efekty-vi motyvavimo sistema. Šios siste-mos diegimas padėjo sumažintidarbuotojų kaitą įmonėje. Taip patbuvo sudarytas kompetencijų mo-delis, vertinama darbuotojų kompe-tencija, rengiamos darbuotojų ir pa-reigybės suderinamumo ataskaitos,formuojami karjeros planai bei su-daromi mokymų poreikio profiliai.

Mokymai, skirti personalo val-dymo sistemai perprasti, padėjoįmonės vadovams gerinti žiniaspersonalo valdymo srityje. Žiniosužtikrino efektyvių personalo val-dymo sprendimų priėmimą ir ko-kybiškų darbo vietų kūrimą.

Pasak A.Vaitkevičienės, projektenumatyti darbuotojų profesines ži-nias tobulinantys ir specialiuosiusįgūdžius ugdantys mokymai bei įgy-ta kvalifikacija leidžia įmonei sėkmin-

gai diegti masinę įmonėje sukurtųskaitmeninių TV priedėlių gamybą.Dalis mokymų vyko užsienyje (Šve-dijoje, Slovakijoje), dalis - pačiojeįmonėje, dalis - išvykose (Lietuvoje).

UAB “Selteka” darbuotojai, kaip irvadovai, projekto veiklą vertina tikteigiamai, nes buvo sudaryta unikaligalimybė papildyti žinių bagažą, su-sipažinti su moderniomis technolo-gijomis, darbo metodais. Jie taip patdžiaugiasi pakėlę savo kvalifikaciją irvertę šiuo metu užpildytoje darborinkoje, o sukurta pridėtinė vertė pa-deda produkciją gaminti kokybiš-kiau, efektyviau. Dėl to mažiau rei-kia sąnaudų, darbo našumas didėja.

“Darbuotojai įmonėje jaučiasisaugiau, nes darbdavys rūpinasi jųateitimi, sudaro sąlygas tobulėti irsiekti asmeninių ambicijų. Mokymaibuvo kaip papildomas motyvas ug-dant lojalumą įmonei”, - papasako-

jo UAB “Selteka” direktoriaus pava-duotoja personalui A.Vaitkevičienė.

Mokymai - vertės kūrimo grandis

Lazerių ir šviesos mokslo ir tech-nologijų asociacijos įmonės įgyven-dino projektą “Aukštųjų technologi-jų sektoriaus įmonių darbuotojųprofesinės kvalifikacijos kėlimas”,vykdytojas - Lazerių ir šviesos moks-lo ir technologijų asociacija.

Projekte dalyvaujančios asociaci-jos įmonės kuria, gamina ir platinagana skirtingus produktus arba tei-kia paslaugas, todėl tiesiogiai tarpu-savyje nekonkuruoja. Tačiau joskonkuruoja dėl geriausių mokyklųabsolventų, geriausių specialistų arvadybininkų, todėl nuolatinis dar-buotojų kvalifikacijos kėlimas šiomsįmonėms yra ir natūralus, ir būtinas.

Aukštųjų technologijų verslo ver-tės kūrimo grandinė prasideda tyri-mų laboratorijose, kur yra kuriaminauji produktai ir konstruojami jųprototipai. Toliau grandinė tęsiasi ga-minant šiuos naujus produktus, juosįvedant į pasaulinę rinką ir galiausiaiprižiūrint jų veikimą. Ši grandinė api-ma ne tik visą įmonę, bet ir jos kont-roliuojamą pasaulinį produkcijos pla-tinimo ir aptarnavimo tinklą. Taigikiekviename vertės kūrimo etape tu-ri dirbti nuolat savo kvalifikaciją ke-liantys ir tobulėjantys profesionalai.

Dauguma šio projekto moky-muose dalyvavusių specialistų pa-tys būtų labai geri mokytojai, todėljiems dėstyti buvo kviečiami pasau-linio lygio ekspertai. Profesinėskvalifikacijos kėlimo mokymus ve-dė Kauno technologijos, Vilniaus,Arizonos, Barselonos politechni-kos, Mičigano technologijos, Oks-fordo, Sankt Peterburgo, Toronto,Vienos technikos universitetų pro-fesoriai, žinomi JAV, Japonijos irLietuvos įmonių specialistai.

Kvalifikacijos kėlimo mokymaiapėmė visas vertės kūrimo grandis. Taibuvo ir tokie specialybės dalykai kaipšiuolaikinių lazerių, netiesinių opti-

kos elementų fizika, lazerinių techno-logijų mokymai. Daug dėmesio skir-ta specialiosios ir bendrosios vadybosdalykams, tokiems kaip technologijų irinovacijų valdymas įmonėse, intelek-tinio verslo įmonių valdymas, kriziųvaldymas, rinkodaros, pardavimo as-pektų, kokybės užtikrinimo įgūdžių irprocesų valdymo tobulinimas.

Asociacijos vadovų nuomone,nuolatinis darbuotojų kvalifikaci-jos kėlimas, kurio svarbus kompo-nentas yra šis projektas, buvo vienaprielaidų, leidusių projekte daly-vaujančioms įmonėms sėkmingaiveikti ir pasaulinės krizės laikotar-piu. To pavyzdys - ne tik nuolat au-gantys įmonių veiklos rezultatai, betir labai geri ekspertų įvertinimai,tokie kaip, pavyzdžiui, šių metųpradžioje Jungtinėse AmerikosValstijose gautas lazerininkų “Os-karu” vadinamas “Prism Award”apdovanojimas.

Didina įmonių konkurencingumą

Prieš metus Lietuvos pramoninin-kų konfederacija (LPK) baigė įgyven-dinti projektą “Administracinio per-sonalo profesinių žinių ir įgūdžiųtobulinimas Lietuvos pramonės ir pa-slaugų sektoriaus įmonėse”. Projektometu konfederacijos narių įmoniųdarbuotojai mokėsi ir kėlė kvalifika-ciją kompiuterinio raštingumo, ang-lų ir vokiečių kalbų, specialių sociali-nių ir vadovavimo įgūdžių srityje.

Buvo surengti verslo planavimo, va-dovavimo komandai, organizacijosįvaizdžio ir kultūros, personalo valdy-mo bei žmogiškųjų santykių, projek-tų valdymo, efektyvaus pardavimo irklientų aptarnavimo praktiniai beiteoriniai užsiėmimai. Taip pat buvomokoma efektyvaus bendravimo, pla-navimo, komandinio darbo, rinkoda-ros įgūdžių, kaip rašyti paraiškas ESparamai gauti. Finansų apskaitos spe-cialistams ir buhalteriams sudarytosgalimybės tobulinti žinias finansų val-dymo ir buhalterinės apskaitos srity-se. Paskaitas skaitė aukštos kvalifika-cijos ir didelę patirtį turintys lektoriai.Mokymai vyko ne tik didžiuosiuosešalies miestuose, bet ir ten, kur pagei-dauja projekto partneriai, LPK nariai.

Mokymų baigimo pažymėjimaibuvo įteikti 1328 darbuotojams iš26 įmonių. Iš jų 109 žmonės gavokompiuterinio raštingumo pažy-mėjimus. Anglų kalbos įgūdžius pa-tobulino 740 asmenų, o vokiečių -26. Daugiausia pažymėjimų - 624buvo įteikta tiems įmonių darbuo-tojams, kurie išklausė specialiųjųsocialinių ir vadovavimo įgūdžių,susijusių su vadovų ir specialistųtiesioginėmis funkcijomis, kursus.

Naujas paraiškų teikimasPagal antrąjį kvietimą teikti pa-

raiškas gali valstybės ir savivaldy-bių įmonės ir privatieji juridiniaiasmenys, asociacijos, savanorišku-mo principu vienijančios LietuvosRespublikos įvairių ūkio šakų, re-gionų, kitų asocijuotų struktūrų irpavienių ūkių subjektus bei pramo-nės, prekybos ir amatų rūmai.

Galutinė paraiškų pateikimodata - 2012 metų gruodžio 10 die-na, 16 valanda.•Parengta bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

“Vykdant projektus pagal šią priemonę, rengiami įmonių darbuotojų ir vadovų

mokymai, seminarai, profesinių įgūdžių beikvalifikacijos tobulinimo kursai.”

Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas buvo viena iš prielaidų, leidusių projektuose dalyvaujančioms įmonėms sėkmingai veikti ir pasaulinės krizės laikotarpiu. / LŽ archyvo nuotrauka

2012 11 19Lietuvos žinios6 Pasaulis

Izraelis grasina pradėti sausumos puolimą Gazos ruože,tačiau žinovai sako, jog šį kartąšalis rizikuoja kur kas labiau, nes padėtis yra pasikeitusi josnenaudai.

Izraelio premjeras BenjaminasNetanyahu sekmadienį pareiškė,kad jo šalis pasirengusi “reikšmin-gai išplėsti” jau penkias dienas vyk-domą operaciją prieš kovotojus“Hamas” valdomame Gazos ruo-že; Izraelio kariai tam pasirengę.

Izraelio premjero žodžiai iškartsulaukė tarptautinio atgarsio. Di-džiosios Britanijos užsienio reikalųsekretorius Williamas Hague’as įs-pėjo, kad sausumos pajėgų įsiver-žimas į Gazos ruožą kainuotų Iz-raeliui daug tarptautinio pritarimoir paramos. Per sausumos puolimąkur kas sunkiau riboti civilių aukųskaičių, kyla grėsmė, kad konflik-tas užtruks.

Tuo metu Tel Avive vakar jau ket-virtą dieną iš eilės gaudė sirenos, opolicija patvirtino, kad gynybos sis-tema “Geležinis kupolas” virš mies-to numušė dvi raketas. Savo ruožtuIzraelis surengė Gazos ruože kelisoro smūgius, per vieną jų netoli Bu-reidžo pabėgėlių stovyklos centri-nėje Gazos ruožo dalyje žuvo pu-santrų metų palestiniečių kūdikis.Aukų skaičius Gazos ruože nuo tre-čiadienio išaugo iki 52, sužeistadaugiau kaip 450 žmonių.

Nauda prieš rinkimusKaip rašo britų “The Indepen-

dent”, Izraelio vykdomą operacijąGazos ruože paaiškina paprastasdalykas - Izraelis turi karinę virše-nybę ir žino, kad rimtų padariniųnesulauks. Kol kas vienas realus pa-darinys Izraeliui yra trijų jo pilie-čių žūtis per apšaudymą raketomis.Dienraščio apžvalgininkas rašo,kad visa tai galbūt palanku premje-rui B.Netanyahu: kuo labiau aštrėskonfliktas, tuo griežtesnė bus Izrae-lio reakcija ir tuo labiau Izraelis jau-sis “apgulta tvirtove”, kai po dviejųmėnesių ten vyks parlamento rinki-mai. Visa tai truks dar labai ilgai,nes palyginti nedidelis aukų skai-

čius abiem pusėms pakenčiamas irnetgi politiškai naudingas. Susitai-kius “Hamas” gali prarasti popu-liarumą tarp palestiniečių. Savoruožtu Izraelis nenori, kad susikur-tų gyvybinga palestiniečių valstybė,todėl kursto tarp palestiniečių su-siskaldymą ir taip atitolina valsty-bės sukūrimą toli į ateitį.

Italų “Corriere della Sera” rašo,kad ekstremistų raketas, kurias jieleidžia į Izraelį, galima laikyti “poli-tiniu” bauginimo ginklu, palyginti

su Izraelio karine mašina. “Hamas”jau trejus metus gauna iš Irano rake-tas “Farj 5”, kurios gali nuskrieti 75kilometrus, kovinė galvutė sveria 90kilogramų. Šios raketos paprastai pa-leidžiamos iš sunkvežimių. Izraeliospecialiosios tarnybos yra įspėjusios,kad konflikto atveju palestiniečiųgrupuotės šiomis raketomis gali ap-šaudyti Tel Avivą. Tačiau “Farj 5” yralabai netaiklios, tad labiau laikyti-nos “politiniu” ginklu, sėjančiu pa-niką dideliuose miestuose.

Sunaikinti “Hamas”“Suddeutsche Zeitung” netolia-

regišku laiko manymą, kad mūšiaiGazoje yra tik Izraelio reakcija įnuolatinį apšaudymą iš Palestinos.

Operacija akivaizdžiai nukreiptane tik apsiginti, bet ir prieš Gazossektorių kontroliuojančią “Hamas”.Dingstį pradėti kovą su ekstremis-tais Gazos ruože visada galima ras-ti, nes radikalios grupuotės seniai

apšaudo Izraelio pietus. Šįkart karoveiksmus lemia rinkimų kampanija.Premjeras B.Netanyahu nori, kad“Hamas” karinio sparno lyderioAhmedo al Jabari sunaikinimas bū-tų laikomas jo asmeniniu nuopelnu,nes mirtino priešo žūtis yra geriau-sias premjero ryžto ženklas.

Žinovai sako, kad iš tiesų Izraelisnesuinteresuotas įžengti į Gazos sek-torių - vienintelis tokių veiksmų tiks-las galėtų būti visiškas “Hamas” su-naikinimas, bet palanki akimirka jaupraleista, nes judėjimą parėmė Egip-to vadovybė. Konfliktas gali labai pa-kenkti netvirtiems Izraelio santy-kiams su naująja islamistine Egiptovaldžia, palaikančia glaudžius ryšiussu “Hamas”. Nuvertus ankstesnįEgipto prezidentą Hosni MubarakąIzraelis baiminasi, kad gali nutrūktiabiejų šalių taikos sutartis. Egiptasjau atšaukė savo ambasadorių iš Iz-raelio, o šio pasiuntinys Kaire taippat rengėsi palikti šalį.

Kur nors teks nusileisti“The Washington Post” atkreipia

dėmesį, kad Izraelio pradėta dideliomasto karinė operacija labai pana-ši į ketverių metų senumo kampani-ją prieš “Hamas”. Abu kartus Izrae-lio veiksmai prasidėjo netikėtaissmūgiais iš oro, užklupusiais “Ha-mas”, tada buvo grasinimai įsiverž-ti. Abiem atvejais jis nuskambėjonetrukus po JAV prezidento rinki-mų ir prieš rinkimus Izraelyje. Ta-čiau dabar Izraelio operacija šaliaikur kas rizikingesnė. Nors Izraelislabai rimtai atnaujino savo priešra-ketines sistemas, jam tenka turėtireikalą su kur kas geriau ginkluotair Egipto remiama “Hamas”. Be to,Baracko Obamos administracija netokia kantri kaip George’o W.Bus-ho, o Europa su dideliu įtarumuvertina B.Netanyahu.

Svarbiausias Izraelio uždavinysvykdant šią kampaniją - vėl perimtipadėties kontrolę ir sunaikinti “Ha-mas” potencialą gaminti raketas.

Per trijų savaičių kampaniją2008-2009 metais žuvo 1400 pales-tiniečių, tarp jų - šimtai taikių gy-ventojų, ir tai užtraukė Izraeliui kal-tinimus karo nusikaltimais.

Nors kariniu lygmeniu “Hamas”negali varžytis su Izraeliu, jei įveltųšį į ilgą konfliktą ir žūtų daug žmo-nių, Izraelis turėtų nutraukti karoveiksmus anksčiau, nei būtų pasie-kęs savo tikslus.

Žymiausi Izraelio žurnalistai irredaktoriai - premjero pusėje: “Jisturėjo ką nors daryti.” Apklausostaip pat žada B.Netanyahu pergalęper rinkimus. JAV, kaip jokia kitašalis, palaiko Izraelį, nes pripažįsta,kad piliečiai turi teisę į normalų gy-venimą. Gaza, pasak žinovų, šiuometu išgyvena šoką, moralinė dva-sia kritusi, bet tokia padėtis tik su-stiprins palestiniečių susitelkimą irjie gali griebtis senosios taktikos -siųsti į Izraelį savižudžius.

“Izraelis nori labai daug: kad pa-saulis įtikintų palestiniečius ne-skelbti nepriklausomybės, kad pa-saulis palaikytų šią operaciją ir kadpalaikytų smūgį Iranui... Jis negaligauti visko - kur nors teks nusileis-ti”, - apibendrino Izraelio apžvalgi-ninkas Nahumas Barnea.•

Izraelio karo mašina triuškina Gazą

Sugriovimai Gazoje po Izraelio oro smūgio. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Svarbiausias Izraeliouždavinys vykdant

šią kampaniją - vėl perimti padėties

kontrolę ir sunaikinti“Hamas” potencialą

gaminti raketas.

Elitiniame Dubajaus kvartale kilo gaisras, iš liepsnojančiodangoraižio teko evakuoti šimtus gyventojų - kai kurie išbėgo su pižamomis.

Ankstų sekmadienio rytą ugnis apė-mė 34 aukštų gyvenamąjį “TamweelTower” dangoraižį pietiniame “Jumei-rah Lake Towers” rajone JungtiniųArabų Emyratų sostinėje Dubajuje.

Gaisras kilo apie pusę dviejų nak-ties ir siautė iki ryto septintos, kailiepsnas pavyko numalšinti. Valdžiateigia, kad Dubajaus gelbėtojams pa-vyko laimingai evakuoti visus bokš-to gyventojus, o vėliau žmonėmsleista pakilti iki 18 aukšto susirinktibūtiniausių daiktų, tokių kaip pasai.Gretimame “Almas Tower” pastateatidarytas laikinas centras, kuriamenamų netekę žmonės gali gauti nak-vynės talonus, nors vienas asmuoskundėsi, kad jie jau baigėsi.

14-o aukšto gyventojas RyanasLuisas pasakojo dirbęs savo nešioja-muoju kompiuteriu, kai išgirdo traš-kesį ir pamanė, kad kažkas nutiko

garsiakalbiams, bet triukšmas nesi-liovė ir juos išjungus. “Priėjau prielango, atitraukiau užuolaidas ir išvy-dau liepsnas bei žiežirbas. Išbėgau išbuto, nusileidęs žemyn išgirdausprogstant dujų balionus ir pama-čiau ugnies liniją, kuri buvo apėmu-si viršutinę bokšto arką ir sparčiai bė-go pastatu žemyn”, - pasakojo jis.

Rinkodaros vadybininkė NidhiJha vairavo automobilį ŠeichoZayedo keliu, kai pastebėjo samb-rūzdį “Jumeirah Lake Towers”komplekse. Ji sustojo Dubajaus pa-krantėje ir stebėjo, kas nutiko. “Ug-nis pasirodė bokšto viršūnėje, de-šinėje pastato pusėje, bet sparčiaiišplito nuolaužoms krintant ant že-mutinių aukštų. Užsidegė net kaikurios apačioje pastatytos maši-nos”, - pasakojo ji.

Policija ir gelbėtojai atvyko priepastato praėjus 15 minučių nuogaisro pradžios. Gaisrininkai pylėvandenį iš gretimų dangoraižių.Daug liudytojų pranešė apie gaisrąper “Twitter” tinklus. Liepsnas už-gesinus virš rajono dar tvyrojo tirš-ti dūmai.

“Tamweel Tower” administraci-ja išplatino pareiškimą, kad ir to-liau garantuos savo gyventojų sau-gumą bei gerovę, teiks visą reikiamąpagalbą bendradarbiaudama suJAE civilinės gynybos pareigūnais.

“Jumeirah Lake Towers” yra po-puliarus Dubajaus gyvenamasis ra-jonas, sudarytas iš 78 dangoraižių,kuriuose telpa apie 60 tūkst. gyven-tojų, įsikūrusios parduotuvės, dau-giaaukščius supa dirbtiniai ežerai.

Šis gaisras greičiausiai paskatinsraginimus diegti geresnes priešgais-rines priemones ir parengti geres-nius evakuacijos planus Jungtiniuo-se Arabų Emyratuose, kur šimtaitūkstančių žmonų gyvena dango-raižiuose.

Birželį šimtai gyventojų buvo eva-kuoti iš 76 aukštų pastato, kai gais-ras pratrūko 36 aukšte. Prieš metusgaisrininkams teko malšinti ugnįšiaurinėje Dubajaus dalyje, 25 aukš-tų bokšte. JAE svarsto įstatymą, ku-ris uždraustų naudoti degias plokš-tes daugiaaukščių statyboje.•Reuters, CNN, BBC, LŽ

Gyventojai stebėjo liepsnojančiu fakelu virtusį daugiaaukštį prabangiame Dubajaus gyvenamajame rajone. / Užsienio spaudos nuotrauka

Gaisras Dubajaus dangoraižyje

EMILIS KAZLAUSKAS

Pastaruoju metu Rusijos ir Vokietijos santykiai pastebimaiatšalę. Nors retorika autoritarinio Kremliaus režimo atžvilgiu nuolataštrėja, Vokietijos politinis elitasvis dar lipa ant to paties grėblio irpuoselėja strateginę partnerystęsu vis labiau į korupciją, autokratiją ir ekonominį atsilikimą grimztančia Rusija.

Kalbas apie prastėjančius Vokietijos irRusijos santykius dar kartą paskatinoneseni “Peterburgo dialogo” renginiai,kuriuose tradiciškai dalyvauja abiejų ša-lių politinis, ekonominis bei kultūriniselitas, keičiasi nuomonėmis ir skatinabendradarbiavimą.

Tokio įtempto renginio toną uždavėvienas jo koordinatorių AndreasasSchockenhoffas, vienas valdančiosiosKrikščionių demokratų sąjungos lyde-rių. Jis buvo ir vienas iš griežtos parla-mentinės rezoliucijos, vienbalsiai priim-tos Bundestage, kuria buvo siekiamanubrėžti artėjančio “Peterburgo dialo-go” politines gaires, autorių. Joje ganaaštriai (kaip vokiečiams) sukritikuotaRusijos prezidento Vladimiro Putinoautokratinio režimo politika opozicijosir žmogaus teisių atžvilgiu.

Nepaisant Vokietijos užsienio rei-kalų ministerijos, kontroliuojamos li-beralų deleguoto homoseksualaus mi-nistro Guido Westerwelle’s, pastangųsušvelninti rezoliucijos toną, t. y. aštriąkritiką keičiant mantromis apie stra-teginės partnerystės ir ekonominiobendradarbiavimo su Rusija svarbą,diplomatinio skandalo nepavyko iš-vengti. Rusija netruko duoti atkirčio -jos Užsienio reikalų ministerija viešaiatsisakė bendrauti su ponu A.Schoc-kenhoffu, o jį patį per “Peterburgodialogą” visais įmanomais būdais ig-noravo, nors jis, išsaugojęs kanclerės

pasitikėjimą, kuravo pilietinės visuo-menės darbo grupę.

Šie diplomatiniai apsikandžiojimaitėra tąsa šaltuko, kuris padvelkė nuo patAngelos Merkel atėjimo į valdžią, o poV.Putino išrinkimo prezidentu trečiaikadencijai ypač sustiprėjo. Kaip teigia“Der Spiegel”, A.Merkel santykiai suV.Putinu visada buvo pabrėžtinai daly-kiški, nutraukta sena tradicija kaip norsnetikėtai išlieti šiltus jausmus. Tai įrodo,pavyzdžiui, 1971 metų SSRS vadovoLeonido Brežnevo ir tuometinio kanc-lerio Willy Brandto pasiplaukiojimas Jal-tos kurorte arba 2001 metų V.Putino irkanclerio Gerhardo Schroederio pasiva-žinėjimas žirgų traukiamomis rogėmispo apsnigtą Maskvą.

V.Putinas irgi nespindi meile A.Mer-kel, kurią šių metų pradžioje pastatė įnepatogią padėtį, kai per oficialų susiti-kimą į kambarį įleido savo šunį puikiaižinodamas, jog A.Merkel nuo vaikystėsbijo šunų.

Vis dėlto ar tikrai šie diplomatiniaiapsižodžiavimai reiškia kardinalų Vo-kietijos politikos Rusijos atžvilgiu pasi-

keitimą? Atsakymas labiau neigiamasnei teigiamas.

Be abejo, nesibaigiančios žmogausteisių pažeidinėjimo ir esą amoraliosužsienio politikos (ypač Sirijos konf-likto atžvilgiu) apraiškos itin trikdoVokietijos politinį elitą ir visuomenę.Kaip teigia garsus amerikiečių poli-tologas Walteris Russellas Meadas,nuo pat buvusio Vokietijos Federali-nės Respublikos kanclerio KonradoAdenauerio laikų (o tai - gūdūs šalto-jo karo pradžios metai) antirusiškosnuotaikos tarp Vokietijos rinkėjų ne-buvo tokios populiarios kaip dabar.Tai panaudoti siekianti A.Merkel irleido atsirasti Rusijos režimą griežtai

vertinančiai rezoliucijai. Dera paste-bėti, kad įtampa tvyro ir tarp V.Puti-no bei Vokietijos prezidento Joachi-mo Gaucko, turinčio tik nominaliąpolitinę jėgą, bet labai gerbiamo. Ne-nuostabu, kad Rytų Vokietijoje gyve-nusio J.Gaucko, atsidavusio antiko-munisto dar nuo šaltojo karo laikų,santykiai su V.Putinu, dirbusiu agen-tu Rytų Vokietijoje, nėra labai puikūs.

Nors ir esama dalykų, sunkinan-čių Vokietijos ir Rusijos santykius, jievis dar yra gana geri. Kad ir rodomasnepasitenkinimas politine V.Putinovaldžia, tai nekliudo Vokietijos ir Ru-

sijos aktyviam ekonominiam beienergetiniam bendradarbiavimui.Dėtos bergždžios viltys į buvusį pre-zidentą, o dabar tik ministrą pirmi-ninką Dmitrijų Medvedevą, kaip sie-kiamos modernizacijos šauklį, ne ikigalo atgrasė Vokietiją nuo lipimo antto paties grėblio, kuris istoriškai jaudaugelį sykių skaudžiai trinktelėjo jaiper nosį.

Dar XVI amžiuje, Rusijos valstybin-gumo aušroje, Didysis Ispanijos herco-gas Alba perspėjo Šventosios Romos im-

perijos Reichstagą liautis remti Rusijąginklais ir technologijomis, nes tai kadanors atsisuks prieš juos pačius. Istorijaparodė, kad hercogas buvo teisus.

Štai šaltojo karo laikų Vokietijos“Ostpolitik”, nors ir padėjo sušvelnin-ti įtampą su Rytų Vokietija bei SSRS arneskausmingai išspręsti energetinių re-sursų problemą, tačiau kartu padėjo irsovietinei sistemai pratęsti savo egzis-tenciją. Kaip teigia Lilia Shevtsova ir Da-vidas J.Krameris, dabartinė “Ostpolitik”reinkarnacija taip pat padeda spręstiekonomines Vokietijos problemas (ypačenergetikos srityje), tačiau ir neišvengia-mai remia bei įteisina autoritarinį Rusi-jos režimą.

Blogiausia, kad vokiečių investicijo-mis ir technologijomis šeriama Rusijanė per nago juodymą nepasistūmėjamodernizacijos link. Gaila, kad neno-rima matyti, jog tai iš principo griaunadabartinę Vokietijos politiką Rusijos atž-vilgiu, kai įsivaizduojama, kad būtent ši-toks mėginimas pritraukti Rusiją arčiauEuropos padės jai išsivaduoti iš autok-ratijos pančių.

Taigi, kaip reziumuoja Ingo Mann-teuffelis, “Deutsche Welle” Rusijos eks-pertas, politinis šaltukas tėra nauja Ru-sijos ir Vokietijos santykių norma, nespats jų turinys nelabai keičiasi. Telieka ti-kėtis, kad Rusijos politinis akiplėšišku-mas bus tramdomas vis didesnėmis po-litinėmis nuobaudomis, kurios kol kasapsiriboja tokiomis smulkmenomis kaipjau aptarta Kremliaus politiką kritikuo-janti rezoliucija ar abejonėmis dėl bevi-zio režimo rusams įvedimo.•

Pasaulis 72012 11 19Lietuvos žinios

“Ramybòs nerimas„ -‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs

autobiografini˜ esò knyga. Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia,

apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime,apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso,

nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi,leidÏianãia promaÏà kaimotrobos langel∞pamatyti visàpasaul∞.

“Raudoni sandaliukai„ -septintoji DoloresosKazragytòs autobiografinòseseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis

aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno irsenatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusioproto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autoròkalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektakly-

je, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà,padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad

susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

Ar Vokietija jau atsikando antrosios Putino versijos?

Dešimtys tūkstančių žmonių protestavo Prancūzijoje prieš planus įteisinti vienos lyties asmenų santuokas ir leisti tokioms poroms įsivaikinti.

Policijos duomenimis, į Paryžiausgatves išėjo mažiausiai 70 tūkst. žmo-nių, demonstracijos vyko Lijone, Tulū-zoje ir Marselyje. Jose dalyvavo katalikiš-kos grupės ir kiti tradicinės šeimosgynėjai. Prancūzijos prezidentas Fran-cois Hollande’as per rinkimų kampa-niją pažadėjo savo rinkėjams, jog pa-keis Prancūzijos įstatymus taip, kadgėjai ir lesbietės galėtų tuoktis. Nepai-sydama daugiau kaip tūkstančio me-rų ir Katalikų bažnyčios pasipriešini-mo, jo socialistų vyriausybė šį mėnesįparengė tokį įstatymą ir dėl jo sausįparlamente bus diskutuojama. Pran-cūzija jau leidžia registruoti tos pačioslyties asmenų civilines sąjungas, betdar labiau išplėsti jų teises buvo F.Hol-

lande’o rinkimų pažadas. Protestuo-tojai Paryžiuje vilkėjo rožinius marški-nėlius, ryšėjo tokios pačios spalvos ska-reles ir nešėsi balionus su vyro ir moters,laikančių už rankų vaikus, piešiniais.“Vaikui reikia tėvo ir motinos, jam rei-kia tėviškosios ir motiniškosios pusės, opriėmus šį įstatymą tai gali būti nebeįma-noma, - sakė viena protestuotoja. - Taipyra surėdyta ir mes negalime eiti priešgamtą.” Šeštadienį vyko ir kiti mitingai,remiantys tos pačios lyties asmenų san-tuokas. Pasak apžvalgininkų, tai vienaslabiausiai visuomenę skaldančių klau-simų, su kuriais tenka susidurti F.Hol-lande’ui. Prancūzijos katalikų vyskupųtarybos vadovas kardinolas AndreVingt-Trois neseniai apibūdino gėjųsantuoką kaip “didžiausią apgaulę”. Kolkas Prancūzijoje įsivaikinti gali tik susi-tuokusios poros, o ne civilinės sąjungospartneriai. Kai kurios Europos šalys -Vokietija, Švedija, Didžioji Britanija - lei-džia gėjų poroms įsivaikinti.•

A.Merkel ir V.Putinas nėra geriausi draugai - tarp dviejų didelių Europosgalybių tvyro šaltukas. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Vokiečių investicijomis ir technologijomis šeriama Rusija nė

per nago juodymą nepasistūmėja

modernizacijos link.

Už mamą ir tėtį

Tradicinės šeimos gynėjų demonstracija Paryžiuje. / AFP/Scanpix nuotrauka

2012 11 19Lietuvos žinios8 Kultūra ir menas

MINDAUGAS KLUSAS

Šeštadienį Lietuvos ambasa-dorė Prancūzijoje JolantaBalčiūnienė, Pietų Prancū-zijos lietuvių bendruomenėsveikėjas, prieškario Lietuvos

diplomato Antano Liutkaus sūnusPerkūnas Liutkus ir Lietuvos amba-sados Paryžiuje kultūros atašė RasaBalčikonytė atidengė J.Savickio 60-ųjų mirties metinių proga atnaujin-tą antkapį.

Rašytojo ir diplomato krikštasūnisP.Liutkus gyvena Pietų Prancūzijosmiestelyje Vilfranše ant Viduržemiojūros kranto. Netoliese, Rokbriune,nuo 1940 metų iki mirties su žmonadane Inge gyveno ir J.Savickis. Vilo-je, kurią pavadino “Ariogala”, jis už-siėmė “aristokratine” daržininkyste.Nuo karo audrų čia glaudėsi darbo irnamų netekę lietuvio kolegos diplo-matai, rašytojai.

Praėjusiais metais P.Liutkus Lietu-vai padovanojo vertingos archyvinėsmedžiagos: Užsienio reikalų ministe-rijai atiteko A.Liutkaus dokumentai,laiškai, nuotraukos, Lietuvių literatū-ros ir tautosakos institutui - Liutkamsrašyti Jono Aisčio ir J.Savickio laiškai.

Didysis europietisJ.Savickis buvo aristokratiška ir

kosmopolitiška asmenybė. Domėjosidaile, teatru, Europos kultūra, lanky-tų kraštų gyvenimu. Nuo mažens kal-bėjo lenkiškai, rusiškai, prancūziškai,vėliau išmoko vokiečių, danų, švedų,italų kalbas. Humanitarinių mokslų

daktarė, docentė Solveiga Daugirdai-tė J.Savickį vadina didžiuoju europie-čiu, kurio asmenybės ir kūrybos žave-sį, deja, iki šiol lydi svetimumo šešėlis.“Jame nuostabiai derėjo rašytojo ta-lentas ir žavinga asmenybė - ypačspalvingi ir itin nebūdingi Lietuvai.Sunku net patikėti, jog tai lietuvis kai-mietis, - LŽ teigė literatūros tyrinėto-ja. - Atsiminimuose apie J.Savickį esa-ma tiek pat grožio, kiek ir jo patiesprozoje. Jis vienodai gerai jautėsi ir suprasčiokais, ir su karaliais. O su ant-raisiais jam tekdavo bendrauti.”

SvetimasPirmieji J.Savickio apsakymai, no-

velių knygos ilgai nesulaukė palan-kaus žodžio. Štai ano meto literatūroskritikas Adomas Dambrauskas-Jakš-tas jo rinkinį “Šventadienio sonetai”(1922) pašaipiai pavadino ”Dekaden-to paistalais”. S.Daugirdaitės teigimu,J.Savickis literatūroje buvo vienišas -tuo požiūriu, jog rašė gana rafinuotąprozą, kurią perprasti nelengva.“J.Savickis visomis prasmėmis buvotruputį užsienietis. Jis nepriklausėpirmajai lietuvių literatūros bangai,kuri rašė paprastiems žmonėms, liau-džiai. J.Savickis jau buvo pasimokęsKrokuvos dailės akademijoje, kūrėmąstydamas aukštesnėmis meno ka-tegorijomis, - teigė S.Daugirdaitė. -

Antra, rašytojas labai mažai gyvenoLietuvoje - tai irgi darė jį svetimą. Jukšalia tikrojo, viešojo literatūros gyve-nimo - tekstų skaitymo, interpretavi-mo - vyksta ir kitas, neoficialusis. Ojame J.Savickis negalėjo tiesiogiai da-lyvauti, gyveno per toli. Tad tam tik-ras jo svetimumas visą laiką išliko.”

Nekasdienė asmenybėMėginimų grąžinti J.Savickį nau-

josioms skaitytojų kartoms radosipo Lietuvos valstybės atkūrimo. Vi-sų pirma minėtina Donato Saukosknyga “Jurgis Savickis: XX amžiausliteratūros šifras” (1994). Taip patJaninos Žėkaitės monografija “Jur-gis Savickis” (1994). “Lietuvių lite-ratūroje tai viena žaviausių atsimi-

nimų knygų apie rašytojus, - teigėS.Daugirdaitė. - Nežinau kitos to-kios asmenybės, apie kurią būtų ga-lima papasakoti tiek gražaus ir ne-kasdieniško. Pavyzdžiui, parvažiavęsį Lietuvą, J.Savickis ką nors statyda-vo kaime. Derėdavosi iki cento, oatėjus atsiskaitymo dienai sumokė-davo dešimteriopai. Arba - atsikvie-tęs brolį į Daniją pasimokyti ūkinin-kavimo, tyčia jį paklaidindavoKopenhagoje: “Ar pats vienas suge-bės grįžti?” Arba per priėmimą at-neša vandens. Brolis klausia: “Ką sujuo daryti?” J.Savickis jam sako: “Iš-gerk.” Brolis pasakoja: “Aš ne kvai-las, pasižiūrėjau, ką kiti daro - ran-kas nusiplauna.”

Dr. S.Daugirdaitė priminė, jog J.Sa-

vickis, nors ir neilgai, ėjo Valstybėsteatro vadovo pareigas, iš Maskvospakvietė režisierių Andrių Oleką-Ži-linską, su kurio vardu siejamas Lie-tuvos teatro atsinaujinimas. “Teatruitai buvo labai šviesus laikotarpis. Int-rigų kamuolyje jis gebėdavo palaiky-ti kūrybišką ir darbingą atmosferą,kilstelėti teatro meistriškumą”, - teigėliteratūros mokslininkė.

Ironiškas amžininkasDiplomatas ir rašytojas daug ke-

liavo - automobiliu apvažiavo visąVakarų ir Pietų Europą, lėktuvunuskrido į Šiaurės Afriką. Kelioniųužrašai virto knygomis “Atostogos”(1928), “Truputis Afrikos” (1934),“Kelionės” (1938). Šią J.Savickio kū-

rybos dalį tyrinėjusi humanitariniųmokslų daktarė Imelda VedrickaitėLŽ teigė, jog kelionių literatūrai ga-lima priskirti ir jo karo metų dieno-raštį “Žemė dega”. “Tai labai gyvy-bingas kūrinys. Apskritai J.Savickisyra gana artimas šiuolaikiniamžmogui. Jis taip sugeba perteikti sa-vo įspūdį, kad atrodo - rašo mūsųamžininkas. Stebėtojo požiūris daž-nai ironiškas, kartais ciniškas, ta-čiau absoliutaus dviprasmiškumonepasiekia, išsaugo žmogiškumobranduolį”, - tvirtino moksliniodarbo “Diogeno gestas Jurgio Sa-vickio dienoraštyje ir kelionių apyb-raižose” (2008) autorė.

J.Savickis keliavo pažintiniais irprofesiniais tikslais. Aplankė klasiki-nius Europos turizmo centrus -Prancūziją, Vokietiją, Austriją. Dip-lomatu dirbo Danijoje, iš čia lankėkitas Skandinavijos valstybes, Suo-miją. “J.Savickis domėjosi ir pabrėž-tinai “antituristinėmis” vietomis: Vi-durio Europa ir Balkanais. Europospakraščiu jis laikė Albaniją, apkelia-vo Jugoslaviją, Juodkalniją, Slovėni-ją, Čekiją, Vengriją ir Graikiją, - var-dijo I.Vedrickaitė. - Svarbios irJ.Savickio kelionės po Lietuvą, Že-maitiją. Gana ironiškai rašo apie ci-vilizacinį lietuvių atsilikimą. Įdomu,kad po kelionių į Albaniją, Jugosla-viją tas požiūris šiek tiek keitėsi. Lie-tuva J.Savickiui tapo vieta, kur jisnuolat pasitikrindavo, kas esąs, koksjo santykis su pasauliu.”

Dienoraščio pranašystėsPasak I.Vedrickaitės, kelionių

apybraižose atsiskleidžia gana įdomusJ.Savickio požiūris į sovietų Rusiją.Jaunystėje čia mokėsi, apsilankęs vėlį ją žvelgia labai blaiviai, nepaiso pa-čių rusų palaikomo mito apie “pa-slaptingą”, “nesuprantamą” jų dva-sią. “J.Savickis gana įžvalgiai sudėliojaakcentus, kas Rusijoje pasikeitė poSpalio perversmo. Labai skausmingaipabrėžė aplinkos nevalyvumą, Peter-burgo vaizdus, kurie jam priminė psi-chiatrijos ligoninę. Aristokratinis kul-tūros sluoksnis - dingęs, matomi tikmirusios muziejinės kultūros ženk-lai”, - rašytojo tekstus interpretavo li-teratūros tyrėja. Rusiją J.Savickis iro-niškai vadina “Rasieja”. “Toks žodelislyg ir netiktų diplomato kalbai, tačiaukelionių apybraižose ir dienoraštyjeJ.Savickis tarsi atsigauna, kompensuo-ja negalėjimą pasakyti tai, ką iš tiesųmano”, - teigė I.Vedrickaitė.

Rašytojo apybraižose nemažai dė-mesio skiriama karo grėsmės bangaiir mažų valstybių likimui jos akivaiz-doje. “Tekstuose vienur kitur galimapajusti lietuvių diplomatijos bejėgiš-kumą. J.Savickis kalba perspėjančiubalsu. Jis žavisi Suomijos priešinimu-si stalininei Rusijai ir pasibaisėjęs žvel-gia, kaip veidmainiškai Europos vals-tybės elgiasi su puolama šalimi”, -teigė J.Savickio kūrybos tyrinėtoja. Pa-sak jos, tai aliuzija į pokarinės Lietu-vos situaciją, nuojautos, ateities maty-mo akimirka. J.Savickis negailikritikos galingosioms Europos tau-toms. Jis iškelia Jungtinės Europosidėją, tačiau tik tuo atveju, jei ši bend-rija gerbs mažas valstybes. “Būdamasironiškas ir ciniškas, vis dėlto išliekamoralios politikos svajotojas”, - darėišvadą I.Vedrickaitė. •

Didįjį europietį Jurgį Savickį prisiminus

“Lietuva J.Savickiuitampa vieta, kur jis

nuolat pasitikrina, kasesąs, koks jo santykis

su pasauliu.”

J.Aistis (kairėje) ir J.Savickis.

Rašytojo ir diplomato J.Savickio 60-ųjų mirties metiniųproga atnaujintas antkapis Prancūzijoje.Manuelio Liutkaus nuotrauka

Lietuviai svetur

Šeštadienį, lapkričio 17 dieną, Rokbriuno Kap Marteno kapinėse Pietų Prancūzijoje buvo pagerbtas lietuvių rašytojas ir diplomatas Jurgis Savickis (1890-1952). Artėja gruodžio 22-oji, kai nuo jo mirties bus praėję lygiai 60 metų.

A.Liutkus (kairėje), mažasis Perkūnas ir jo krikštatėvis J.Savickis (1942). / Antano Liutkaus archyvo nuotraukos

Kultūra ir menas 92012 11 19Lietuvos žinios

NIJOLĖ STORYK

Dailininkei Jolantai Kvašyteiprireikė beveik dvejų metų,kol aprimo kūrybinės kelionėsį Kiniją įspūdžiai. Naujus išgy-venimus autorė įprasminopersonalinėje parodoje egzo-tišku pavadinimu “Kinija -Azijos tigras”.

Žinoma keramikė J.Kvašytė tęsiapažintinę kelionę po Lietuvą kiek ne-įprastais spalvotais keramikos darbais- vazomis skulptūromis ir keraminiaispano paveikslais. Iš Panevėžio galeri-jos atkeliavę menininkės darbai trum-pam apsistojo Kauno galerijoje “Auk-so pjūvis”. Į laikinąją sostinę kūriniųatkeliavo šiek tiek mažiau, nes tai lė-mė kiek kuklesnė parodos salė. Tai nėkiek nesumenkino gana unikaliosekspozicijos įspūdžio. Iš parodos dar-bų galima susidaryti išsamų vaizdą,kokie tolimos šalies gyvenimo atspin-džiai labiausiai palietė autorės vaiz-duotę. Kinų koloritas susipynė su lie-tuvių keramikos tradicijomis.

Jaunimas domisi keramikaParodos kuratorė, menotyrininkė

Rūta Marija Purvinaitė pabrėžė, kadsusitikimas Kaune su J.Kvašyte yratikra dovana pernelyg neišlepintiemsšio žanro gerbėjams. Į parodą kaipniekada gausiai susirinko jaunimo -jis domisi žinomos autorės kūryba,kuriantieji semiasi iš jos patirties.

“Dailininkė J.Kvašytė yra neeili-nės vidinės raiškos menininkė, kurižavi nepaprastu dvasiniu ekspresio-nizmu. Jos kūryba sužadina smalsu-mą net ir tiems, kurie gerokai nuto-lę nuo keramikos. Visada tikime tuo,ką ji daro, ir nesiliaujame ja žavėję-

si”, - neabejojo R.M.Purvinaitė, pris-tatydama autorės parodą.

Tikras lobynasDailininkė J.Kvašytė net ir po ke-

lerių metų neatitolo nuo Kinijos gy-venimo ir jaudindamasi pasakojo,koks šis kraštas kontrastingas ir ne-nuspėjamas, beveik visuose kelioniųaprašymuose įvardijamas sparnuotafraze - Azijos tigru.

Lietuvė kartu su įvairių šalių me-nininkais buvo pakviesta dalyvauti

tarptautinio keramikos centro “FuPing” plenere. Per du mėnesius ji su-kūrė įspūdingą kolekciją, kuri likotolimame krašte ir bus nuolat rodo-ma įvairiose vietose kartu su kitų ple-nero dalyvių darbais.

“Kinija mane tiesiog pribloškė. Pa-tyriau tikrą šoką, kai visa tai pamačiausavo akimis. Reikėjo laiko susivokti sa-

vo emocijose. Taip atsirado mano ki-niškos vizijos vazos skulptūros ir kera-miniai paveikslai”, - sakė autorė.

Anot Jolantos, Kiniją verta pama-tyti vien dėl tame krašte slypinčiųporceliano lobių. Kinija yra milžinassu porceliano kojomis.

“Tik ten pabuvusi supratau, kodėlKinijoje taip nepaprastai tobulai iš-

plėtotas keramikos menas. Visa že-mė, kad ir kur pasiraustum, pilna ge-riausių medžiagų: raudonojo molio,degamo aukštoje temperatūroje,porceliano, cheminių medžiagų, ku-rios reikalingos porceliano gamybosprocesui užbaigti. Tikras porcelianolobynas”, - tikino keramikė.

Įkvėpė ir masažas Kokios įspūdingos emocijos lydėjo

keramikę per visą kūrybos procesą,liudija egzotiški darbų pavadinimai.Vazų skulptūrų galerijoje regime fi-gūrines kompozicijas “Siamo dvy-niai”, “Šokis su vėduoklėmis”, “Ki-niškas masažas” ir kitus darbus.

Keramikė šyptelėjo prisiminusi,kad būdama Kinijoje ne tik minkėmolį, bet ir patyrė kitų kinų gyveni-mo būdo malonumų. “Masažas -vienas iš jų. Jei būčiau jaunesnė, tik-rai važiuočiau gyventi į Kiniją”, -šmaikštavo autorė.

Vazos yra kiniškos keramikos eta-lonas. Šis indas labai glaudžiai susi-jęs su šia šalimi. Tačiau autorė vazųatsisakė - ji pateikė tik to daikto kitąviziją. Jame tarsi yra anga, kur gali-ma būtų pamerkti gėlę, bet ta anganetikra. Vazos nėra funkcionalios, jųesmė - skulptūrinė.

Parodoje rodomi keraminiai pa-no paveikslai papildo autorės vizijąapie Azijos tigrą. Šių darbų - vos ke-letas, bet jie tokie pat įtaigūs ir spal-viškai žaismingi. Kiekviena vazaskulptūra ar pano paveikslas - vis ki-tas pasakojimas, kita šypsena... Me-nininkė lieja akvareles, tapo alieju-mi, bet geriausiai yra įvaldžiusikeramikos techniką. J.Kvašytė teigia,kad kurdama keraminius paveikslustarsi kompensuoja tapybos, į kuriospaslaptis pastaruoju metu vis mažiauturi laiko gilintis, poreikį.•

Keramikė J.Kvašytė neabejojo, kad jos personalinei parodai labai tinka egzotiškas pavadinimas.Nijolės Storyk nuotrauka

“Tik ten pabuvusi supratau, kodėl Kinijoje taip nepaprastai tobulai išplėtotas keramikos menas.”

Keramikė paklupdė Kinijos tigrą

MINDAUGAS KLUSAS

Kitą pirmadienį, lapkričio 26 dieną, milžinišku ledo šou“Didmiesčio žiburiai” prasidėsRusijos meno meistrų festivalis“Kalėdiniai vakarai”.

Pamažu tradiciniu tampančio fes-tivalio rengėjai žada dvylika renginių,kurie turėtų įtikti kiekvieno žiūrovoskoniui. Kaip pabrėžė Rusijos amba-sados kultūros atašė Nikolajus Buro-vas, noras sudominti publiką ir buvosvarbiausia užduotis kuriant menųfestivalio programą. Kuo dar kitu su-dominsi, jei ne didelio meistriškumoatlikėjų pasirodymais. “Esame išau-gę ant rusiškos kultūros pamatų. No-rime ją išsaugoti Lietuvoje ir perduo-ti savo vaikams. Taip pat atskleistirusų kultūrą ir lietuvių žiūrovams,kad šie ją pamėgtų”, - sakė keturiųfestivalio projektų rengėja, Vladimi-ro Spivakovo labdaros fondo atstovėLietuvoje Irena Zacharova.

Romantizmo riterisLapkričio pabaigoje Klaipėdoje,

Vilniuje ir Kaune publika išvys ledobaletą “Didmiesčio žiburiai”. Pasta-tymo prodiuseris - tituluotas ledo šo-kėjas Ilja Averbuchas. Milžiniškamešou taip pat dalyvaus net šeši olimpi-niai ir septyni pasaulio čempionai,tarp jų ir Tatjana Navka.

Gruodį festivalis prasidės Maskvosvalstybinio simfoninio orkestro kon-certu Lietuvos nacionalinėje filhar-monijoje. Šiam kolektyvui vadovau-

ja smuikininkas ir dirigentas iš gar-sios muzikų šeimos Pavelas Koganas.Gruodžio 19 dieną Nacionalinės fil-harmonijos scenoje solinę programąatliks viena didžiausių Rusijos forte-pijono žvaigždžių, romantizmo rite-ris Nikolajus Luganskis. Kritikai jamnegaili pagyrimų. “Nepaprasto jaut-rumo pianistas, į pirmąją vietą jis ke-lia ne save, o muziką”, - taip N.Lu-ganskio skambinimą apibūdino “TheDaily Telegraph”. N.Luganskis 1995metais buvo pavadintas daugiausiažadančiu jaunosios kartos pianistu. Ojau 2000, 2001 ir 2002 metais pelnėprestižinį “Diapason d’Or” - metų at-likėjo titulą, apie kurį svajoja žymiau-si meistrai. Lietuvoje N.Luganskissvečiuosis antrą kartą.

Nepaliks abejingųGruodžio viduryje sostinės Adomo

Mickevičiaus bibliotekoje šurmuliuosrusiškų knygų paroda. Skaitytojų dė-mesiui ketinama pristatyti per 500 pa-vadinimų leidinių, kurių teminisspektras gana platus, - nuo literatūrosvaikams iki mokslinių darbų. Vėliauknygas festivalio rengėjai žadėjo do-vanoti A.Mickevičiaus bibliotekai.

Nuo gruodžio 12 dienos Lietuvosdailininkų sąjungos galerijoje viešėsLietuvoje gyvenančių ir dirbančiųrusų dailininkų paroda “Rusiškasvernisažas”.

Po Šv. Kalėdų įvyks Maskvos valsty-binio akademinio Igorio Moisejevo šo-kių ansamblio pasirodymas “Pasauliotautų šokiai”. I.Moisejevas pirmasis su-siejo folklorą, liaudies choreografiją irklasikinį baletą, iškėlė tai į didžiąją sce-

ną. Ansamblis jau septyniasdešimtpenkerius metus yra naujumo, ekspre-sijos ir profesionalumo etalonas. Visikolektyvo atliekami šokiai persmelktividinio grožio, elegantiški, tempera-mentingi. “Jei I.Moisejevo ansambliopasirodymas neprivertė jūsų ploti,siausti ar trepsėti kojomis iš pasitenki-nimo, vadinasi, jūs nevisiškai norma-lus”, - rašė prancūzų “Le Parisien”.

Festivalio gruodžio programą sos-tinės Mokytojų namuose baigs poetoVladimiro Masalovo kūrybos vakaras.

Sausio pabaigoje klausytojų laukiasusitikimas su tarptautinių konkur-sų laureatu, pianistu Andrejumi Ko-robeinikovu. Jo dalyvavimas PiotroČaikovskio konkurse baigėsi “skan-daliuku”. Daugiausia simpatijų su-laukusiam muzikui nebuvo leista da-lyvauti trečiajame ture. Prisimenant

Ivo Pogoreličiaus istoriją Varšuvoje,ko gero, tai turėtų padaryti teigiamąįtaką pianisto populiarumui. A.Ko-robeinikovas taip pat ir teisininkas,mokslininkas. Būdamas dvylikos jisįstojo į Europos universiteto Teisėsfakultetą Maskvoje, 21-erių baigėmuzikos konservatoriją. Jaunasis pia-nistas Lietuvoje lankysis pirmą kartą.

Kitą dieną Nacionalinės filharmo-nijos sceną užims trys jauni V.Spiva-kovo labdaros fondo stipendininkai:akordeonininkas Levas Kaganeris,smuikininkas Dmitrijaus Borodinasir lietuviškų šaknų turinti pianistėMargarita Molčanova. Fondo sti-pendininkus atrenka komisija, ku-riai vadovauja pats V.Spivakovas.

Keli festivalio renginiai vyks Lietuvosrusų dramos teatre. Čia koncertuos Ka-liningrado filharmonijos kamerinis or-

kestras. Po savaitės savo rečitalį surengssu šiuo teatru ypač glaudžiai susijusiaktorė Elina Bystrickaja.

Porcelianą keičia sidabrasTęsiama tradicija “Kalėdiniais va-

karais” rodyti Rusijos dailininkų kū-rybą. Pernai Vilniuje viešėjo SanktPeterburgo imperatoriškojo porce-liano paroda. Šįkart Estijos, Latvijosmuziejų ir Lietuvos dailės muziejauspastangomis bus surengta paroda“Sidabro amžius. Rusų dailė iš Bal-tijos šalių kolekcijų. 1890-1930”. Me-notyrininkas Skaistis Mikulionis at-skleidė, kad Radvilų rūmuose busgalima išvysti Michailo Vrubelio,Konstantino Korovino, Zinaidos Se-rebriakovos, Boriso Kustodijevo,Aleksandro Benua ir Mstislavo Do-bužinskio paveikslus. •

Vienas ryškiausių renginių - Maskvos valstybinio akademinio Igorio Moisejevo šokių ansamblio pasirodymas“Pasaulio tautų šokiai”. / Organizatorių nuotrauka

Dvylika kalėdinių vakarų

JONAS IVOŠKA

“Lėtas teisingumas - blogas teisin-gumas”, - pareiškė Lietuvos Respub-likos prezidentė teisėjų sueigoje2012 metų lapkričio 9 dieną, kai su-sirinkę teisėjai, atstovaujantys 777teisingumo vykdytojų gildijai, per-rinko savo savivaldos vedlius.

Nors pagal apklausų duomenisdaugiau kaip 80 proc. Lietuvos pi-liečių neigiamai vertina Lietuvosteismų darbą, dauguma teisėjų ne-suabejojo pagrindinių savo buvusiųvadovų tinkamumu toliau diktuotiteismų saviraiškos “madas”.

Nedrįsčiau kritiškai vertinti tokiodaugumos teisėjų pasirinkimo. Lietu-vos teismai, kaip uždaras, pagal pro-fesiją vienalytis, privilegijuotas, bend-rų grupinių interesų (dirbantis nekonkurencijos sąlygomis) sektorius,politinėje sistemoje turintis paskuti-nės instancijos įgaliojimus, kuriuosužtikrina valstybės prievartos mecha-nizmo galia, nesvarbu, kas šiam va-dovautų, vis nepalankiau bus verti-namas demokratinius principusdeklaruojančios valstybės kontekste.

Pažymėčiau, jog kitos valstybinėsstruktūros tokių išskirtinių sąlygųkaip teismai neturi, nes visuomenė jasviena ar kita forma kontroliuoja (ren-ka, leidžia dirbti apibrėžtą laiką, vyk-do parlamentinę kontrolę ir pan.).

Tik imituoja teisingumo funkcijas

Visuomenė jaučia, kad teismų sis-tema nėra jos teisingumo įrankis. Pa-gal visuomenės lūkesčius teismas tu-rėtų veikti remdamasis pilietine tei-sėjauta, o dažnai jis tėra tik teisingu-mo funkcijas procedūriškai imituo-janti struktūra, dirbanti savo pačiosišgyvenimui pateisinti. Todėl visuo-menė negali tokiam steiginiui reikštipasitikėjimo.

Teismų atotrūkis nuo didžiosiosdalies visuomenės, galima sakyti,neišvengiamas, nes uždara, savire-guliacinė sistema ilgainiui kiekvienąjos narį pajungia savo interesams,kurie vis tolsta nuo bendravalstybi-nių interesų. Socialinės psichologi-jos teorija teigia, jog uždara sistemapajėgi palaužti kiekvieną jos nepali-kusią asmenybę.

Kalbant matematiniais terminais,galima teigti, jog dėmenis sukeitus vie-tomis suma nesikeičia. Todėl persona-liniai pakeitimai teismų sistemos vidu-je - bevaisės pastangos ją sužmoginti.

Vien tai, kad teisėjo teisingumąvertina ne koks nors valinis subjektas(rinkėjai, bendruomenė), o įstatymas(“Teisėjai (...) klauso tik įstatymo”),kurį tas pats teisėjas savo valia taikoir galutinai aiškina, yra visiškas logi-nis absurdas.

Geranoriškose diskusijose su kaikuriais teisėjais dėl teismų ir žymiosdalies visuomenės susvetimėjimopriežasčių tenka pripažinti ir teisėjųkai kurių argumentų pagrįstumą, nesne teisėjai sukuria rafinuočiausio

amoralumo tarpasmenines proble-mas, kurios įstatymais nesumode-liuotos, o teismui privalu jas spręsti.

Ar gali procesas būti operatyvus, overdiktas - visada teisingas, jeigu pa-tikimų įrodymų byloje nėra, o ginčošalims jų duotoji teisme priesaika,palyginti ją su turtiniais interesais,nėra vertybė?

Sunku nesutikti, kad dabartinėmissąlygomis, kai pinigų kulto civiliza-cija pasiekė baigiamąją fazę ir verty-binių orientacijų skalėje dominuo-janti vertybė tapo pinigai (turtas),teismų darbas ne tik Lietuvoje, betir kitose valstybėse nėra toks opera-tyvus, koks buvo anksčiau.

Pribrendo pertvarkomsLaikotarpio iššūkiai reikalauja ir

laikotarpio sisteminių pokyčių. De-ja, niekas už mus jų nepadarys. O su-klupimų pavyzdžiai bado akis.

Ar būtina toleruoti valstybinių ins-titucijų tarnautojams patikėtų spren-dimų priėmimo vilkinimą arba atsi-sakymą vykdyti jiems pavestas funk-cijas, kol iš darbuotojo atlikti tiesio-ginę savo pareigą nepareikalauja teis-mas? Ar tokių biudžeto parazitųpriežiūrą būtinai turi vykdyti admi-nistraciniai teismai?

Ar mums neužtenka nuovokosnustatyti, kad piktybiniu neveikimuvalstybės tarnautojas arba viliasigauti neteisėtų pajamų, arba jis yra“5-osios kolonos” infiltrantas, sie-kiantis destrukcijos valstybėje, prie-šindamas pilietį savo valstybei?

Ar teisėjo elgesys byloje, kai jis ig-noruoja akivaizdžius įrodymus, turibūti traktuojamas ne kaip piktnau-džiavimas tarnyba, o kaip teisingu-mo vykdymas?

Ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismopraktika nagrinėti bylas pasirinkti-nai, šabloniškai motyvuojant kasa-cijos pagrindų nebuvimu, ir palie-kant galioti akivaizdžiai šališkusžemesniųjų teismo instancijų spren-dimus, nevertintinas kaip žmogausteisės į teisingą teismą pažeidimas?

Toli gražu tai ne baigtinis vėluo-jančio ar/ir iškreipto teisingumo pa-

vyzdžių sąrašas, bet ir jo pakankasusidaryti nuomonę, kad teismų sis-tema Lietuvoje pribrendo konstitu-cinėms pertvarkoms.

Išskaidrėtų teismų veiklaVisapusiškesnį teismų sistemos

pertvarkos modelį, detaliau regla-mentuojantį teismų struktūrines irfunkcines nuostatas, turėtų pareng-ti Seimo sudaryta darbo grupė, ku-rioje dirbtų ne tik Seimo nariai, betir teisinių institucijų bei visuomeni-nių organizacijų atstovai.

Atlikus teismų sistemos pertvarką,įleidžiant į procesą lygiateisiais pa-grindais bendruomenių atstovus, ne-abejotinai išskaidrėtų teismų veikla.

Norint sumažinti teismų darbo krū-vį, būtinos kompleksinės priemonės.Tarp svarbiausių priemonių - valsty-bės ir savivaldybių institucijų debiu-rokratizacija, atliekant ją ne teismų, ovalstybinio valdymo specializuotos tar-nybos pareigūnų pastangomis.

Ar nevertėtų apie tai pagalvoti jaužengiant pirmuosius naujo Seimožingsnius?

2012 11 19Lietuvos žinios10 Požiūris

Teismų atotrūkis nuo didžiosios dalies visuomenės, galima sakyti, neišvengiamas, nes

uždara, savireguliacinė sistema ilgainiui kiekvieną jos narį pajungia savo interesams,

kurie vis tolsta nuo bendravalstybinių interesų.

Visuomenė jaučia, kad teismų sistema nėra jos teisingumo įrankis. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Ar vėluojantis teisingumas negriauna gerovės?

Susipažinus su dalies Europos Sąjungos(ES) šalių ir Šveicarijos teismų sistemo-mis ir iš jų pavyzdžių padarius kai ku-rias adaptacines išvadas, norėtųsi kaipdiskusiją pateikti keletą pasiūlymų dėlLietuvos teismų sistemos reformos.◆◆ Lietuvoje esant vienai ryškesnių ESžmonių turtinių atskirčių, o neturtingie-siems sudarant tautos daugumą, darytinaišvada, kad didžioji dalis Lietuvos piliečiųdėl savo turtinės padėties turi sunkumųpasinaudoti teise į teisminę gynybą. Ap-sunkinimą sąlygoja gana nemažas žymi-nis mokestis, ypač turtinio pobūdžio by-lose. Esant, pavyzdžiui, tokiai situacijai,kai žmogus savo santaupomis nutarėpradėti verslą, o jį, kaip pradedantįjį, dėlpatiklumo apgavo nesąžiningas sukčius,kreiptis į teismą, netekus turėtų santau-pų, tampa realia problema.◆◆ Kadangi teisė į teisingumą nėra prekė,kreipimasis į teismą neturėtų būti apmo-kestinamas. Suprantama, teismų išlaiky-mas ir kitos proceso išlaidos turi turėtipadengimo šaltinius, todėl visos dėl byli-nėjimosi patirtos išlaidos turėtų būti pa-dengtos kaltosios šalies lėšomis, galutinaiįsiteisėjus teismo sprendimui. Kadangibylinėjimasis nėra pigus dalykas, teismi-nių nuotykių ieškotojai, turintys pažinčiųteismuose, nebūtų tokie drąsūs ir dėl tonepagrįstų ieškinių pastebimai sumažėtų.Nesant išankstinio apmokėjimo, kreipian-tis į teismą neliktų vilčių nepagrįstai pasi-pelnyti ir sukčiams, besitikintiems, kadapgautasis, neturėdamas pinigų, negalėskreiptis į teismą.◆ ◆ Administracinių teismų darbo krūvįžymia dalimi nulemia valstybinių institu-cijų tarnautojų netinkamas pareiginiųfunkcijų atlikimas, jiems vadovaujantisnuostata: “Kai teismas įpareigos, tada irspręsiu.” Biudžeto lėšų švaistymas mo-kant pinigus už verslo iniciatyvų žlugdy-mą ir versliausių žmonių gujimą iš Lietu-vos - nusikalstamas lengvabūdiškumas.Seimo kontrolierių įstaigą reorganizavus įbiurokratizmo užkardymo tarnybą, sutei-kiant jai specialius įgaliojimus, admi-nistracinius teismus kaip rūšinę teismųgrupę galima būtų pertvarkyti į admi-nistracinių bylų skyrius bendroje teismų

sistemoje. Išsaugant teisėjų specializaciją,visų pakopų teismuose sudarytini civili-nių, baudžiamųjų ir administracinių bylųskyriai. Kad vyktų kvalifikaciniai mainai,teisėjų darbas skyriuose iki tam tikro am-žiaus organizuotinas rotacijos principu:po 4-5 metų teisėjas paskiriamas dirbti įkitą skyrių.◆ ◆ Esant trijų instancijų (pirminė, apelia-cinė, kasacinė) procesui sudarytina ir trijųpakopų teismų sistema: apylinkių teismai -visoms byloms pirmąja instancija nagrinė-ti; apygardų teismai - apeliacinė instanci-ja; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas - kasa-cinė instancija (prie šio teismo galėtųveikti ir Konstitucingumo kolegija).◆ ◆ Teismų biudžetui tvarkyti, teisėjų mo-kymui organizuoti, apylinkių ir apygardųteisėjų kandidatūroms parinkti ir pateiktiLietuvos Respublikos prezidentui, kurisskirtų apylinkių ir apygardų teisėjus pro-fesionalus, taip pat teismų ūkiniams ir fi-nansiniams klausimams spręsti įsteigtinaTeismų administravimo kolegija, kuriąformuotų Teisingumo ministerija iš įvai-rių teisinių institucijų atstovų.◆ ◆ Greta profesionalių teisėjų įsteigti-nas visuomeninių teisėjų institutas. Vi-suomeninius teisėjus į apylinkių ir apy-gardų teismus 4 metų terminui rinktųsavivaldybių tarybos. Metodiškai visuo-meninių teisėjų rinkimams vadovautų irjų darbo apmokėjimą organizuotų teis-mų biudžetą tvarkanti Teismų admi-nistravimo kolegija.◆ ◆ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas for-muotinas rinkimų būdu. AukščiausiojoTeismo teisėjus 5 metų terminui iš apylin-kių, apygardų teismų ir Lietuvos Aukščiau-siojo Teismo profesionalių teisėjų rinktų: a) nustatyta tvarka įregistruotų visuomeni-nių organizacijų atstovai, b) Lietuvoje dir-bantys apygardų ir apylinkių teismų teisė-jai, c) visų lygių prokurorai, d) advokatai.Aukščiausiojo Teismo teisėjo kadencijųskaičius neturėtų būti ribojamas. Aukš-čiausiojo Teismo teisėjus rinkti visuoti-niuose rinkimuose, atrodo, būtų per bran-gu, o ir neracionalu, nes didžioji tautosdalis teisėjo darbinių gebėjimų ir morali-nių savybių dėl informacijos stygiaus ne-gali vertinti.

◆◆ Apylinkių teismuose bylas nagrinėtųdviejų teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjoprofesionalo ir teisėjo visuomenininko.Sprendimai (nuosprendžiai, nutartys) by-loje būtų priimami bendru teisėjų sutari-mu. Nesant teisėjų sutarimo arba nagri-nėjant sudėtingas bylas, teisėjų kolegijabūtų sudaroma iš didesnio teisėjų skai-čiaus, išlaikant teisėjų profesionalų ir tei-sėjų visuomenininkų paritetą. Sprendi-mai (nuosprendžiai) tokiu atveju būtųpriimami kvalifikuota ne mažesne kaip2/3 teisėjų balsų dauguma. Balsams pa-siskirsčius po lygiai byla su pirmosios ins-tancijos teisėjų skirtingomis nuomonė-mis būtų perduodama nagrinėti apeliaci-nei instancijai.◆◆ Apygardų teismuose bylas nagrinėtųtrijų teisėjų kolegija: dviejų teisėjų profe-sionalų ir vieno teisėjo visuomenininko.Sprendimai šiuo atveju būtų priimamikonsensuso būdu. Nesant visų teisėjų su-tarimo, kolegija papildoma dviem teisė-jais: profesionalu ir visuomenininku. Pen-kių teisėjų kolegija sprendimą(nuosprendį, nutartį) priimtų paprastabalsų dauguma.◆ ◆ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaipkasacinė instancija, tikrintų apeliacinėsinstancijos teismų priimtų nutarčių(sprendimų, nuosprendžių) teisėtumą irpagrįstumą. Kasacinė instancija priimtųgalutinius nutarimus (nutartis) dėl teisėstaikymo ir aiškinimo. Nustačius fakto klai-das, byla grąžintina apeliacinės instanci-jos teismui pakartotiniam nagrinėjimui.◆ ◆ Visos bylos visų instancijų teismuosenagrinėtinos viešai, išskyrus LR Konstituci-joje numatytas išimtis. Bylas nagrinėti pa-sirinktinai, kaip yra šiuo metu LietuvosAukščiausiajame Teisme, turėtų būti drau-džiama.◆ ◆ Teisėjo laikino nušalinimo ir atleidimoiš pareigų klausimą spręstų LietuvosAukščiausiasis Teismas LR Prezidento arbane mažiau kaip 1/5 Seimo narių teikimu.◆◆ Teisėjų skaičių teismuose galėtų nu- statyti Teisingumo ministerija Teismų ad-ministravimo kolegijai pasiūlius, atsi- žvelgdama į teismų darbo krūvį. Teisėjųdarbo krūvio peržiūros atliktinos kasmetprieš valstybės biudžeto svarstymą. •

Teismų reforma

KELETAS ŠTRICHŲ TEISMŲ REFORMOS PORTRETUI

Tyrimas 112012 11 19Lietuvos žinios

VALDAS KVEDARAS

Dar 2007 metais Seimassiūlė Vyriausybei pa-skirti institucijas, kuriosbūtų atsakingos už vals-tybės turto valdymo po-

litikos formavimą ir įgyvendinimą,tačiau pasiūlymų efektyviau valdytivalstybės turtą nei tuomet buvusio-ji, nei Andriaus Kubiliaus vadovau-jama Vyriausybė neįgyvendino.

2009 metų pradžioje Valstybėskontrolė išanalizavo, kaip biudžeti-nės įstaigos naudoja joms priskirtaspatalpas savo reikmėms. Tąkart siū-lyta, kad institucijoms, valdančiomsvalstybei nuosavybės teise priklau-sančias patalpas, reikėtų nedelsiantišanalizuoti tokių patalpų nuomossutarčių sąlygas ir inicijuoti valstybeinenaudingų sutarčių nutraukimą arsąlygų pakeitimą. Toks siūlymas at-sirado paaiškėjus, kad nemaža dalisbiudžetinių įstaigų dalies joms pris-kirtų patalpų nenaudoja savo reik-mėms, bet jas nuomoja. Kontrolie-riai suskaičiavo, kad biudžetinėsinstitucijos savo sąskaitas kasmet ga-lėjo papildyti maždaug po 20 mln. li-tų nuompinigių. Tuo tarpu biudžeti-nės įstaigos patalpų nuomai iš kitųjuridinių ar fizinių asmenų per me-tus išleisdavo apie 60-70 mln. litų.

Kiek iš tikrųjų valstybei priklausėnekilnojamojo turto - pastatų, Vals-tybės kontrolė bei Statistikos depar-tamentas LŽ pateikė skirtingus atsa-kymus. Valstybės kontrolės atstovųteigimu, gyvenamųjų ir negyvena-mųjų pastatų likutinė vertė galėjosiekti 5 mlrd. litų, Statistikos depar-tamento teigimu - veik pusantro mi-lijardo litų daugiau.

Kaip LŽ sakė Valstybės kontrolės6-ojo audito departamento direkto-rius Rimantas Sanajevas, situacija subiudžetinėms įstaigoms priklausan-čiomis patalpomis iš esmės nepasi-keitusi ir dabar, o į siūlytas rekomen-dacijas beveik neatsižvelgta. “Tėrapriimtas Vyriausybės nutarimas dėlcentralizuoto turto valdymo. Jamepasakyta, kad turto valdymui vado-vaujanti institucija - Finansų minis-terija (FM), o įgyvendinanti institu-cija turėtų būti įsteigta Valstybėsturto fondo (VTF) pagrindu. Tačiauiki šiol tokios institucijos nėra. Kiekman žinoma, VTF kuriama centra-lizuota turto valdymo sistema, betkada ji pradės veikti, neaišku”, - LŽsakė R.Sanajevas.

Auksinė kambariuko kainaLŽ kreipėsi į visas 14 ministerijų

prašydama pateikti duomenis, kur,kiek ir kokio ploto patalpų jos pačiosbei joms pavaldžios institucijos nuo-moja arba nuomojasi iš fizinių ar juri-dinių asmenų, kiek kainuoja nuoma.Pasirodo, ne visoms ministerijoms šisklausimas buvo lengvas. Kai kurios jųvisai nesugebėjo arba nenorėjo atsa-kyti, o kitos, kaip antai FM, redakcijąinformavo, kad tokių duomenų paieš-kai būtinas net savaitės laikas, nes, pa-sak ministerijos atstovo Vytauto Len-kučio, “tokie duomenys ministerijojenekaupiami”.

Iš redakcijai atsiųstų konkretesniųatsakymų bene labiausiai šokiravoVidaus reikalų ministerijos (VRM)pateikti duomenys. Šiai biudžetinei

institucijai pavaldus Turto valdymoir ūkio departamentas “infostruktū-ros reikmėms” patalpas nuomoja išakcinės bendrovės TEO LT. Už Vil-niuje, Savanorių pr. 28 esantį 6,3 kv.m kambariuką per mėnesį suploja-ma per 570 litų - maždaug po 90 li-tų už kvadratinį metrą. Tokių patal-pos nuomos įkainių niekur kiturVilniuje nėra. Tačiau VRM atsakin-gi valdininkai neatskleidė, kodėl pri-versti nuomoti tokias mažas patal-pas ir taip brangiai už jas mokėti.

VRM priklausantis Valstybės tarny-bos departamentas beveik 330 kv. mpatalpas nuomojasi iš Vilniaus arki-vyskupijos Ekonomo tarnybos Piliesgatvėje. Tiesa, už šių patalpų, kuriasvalstybė kadaise grąžino Arkivyskupi-jai, nuomą mokamas simbolinis mo-kestis - vos 6 litai per mėnesį. Tačiaudar 2009 metais tuometiniai VRM va-dovai buvo pareiškę šių patalpų atsi-sakysiantys.

VRM veik 120 kv. m yra išnuomo-jusi UAB “Valčiūnai”. Ministerijosklerkus uždaroje valgykloje maiti-nančios bendrovės direktorius, okartu ir Vilniaus rajono savivaldybėstarybos narys Kazimiras Voišnis užpatalpų nuomą moka maždaug po26 litus už kvadratinį metrą.

Pastatai greta - kainos skirtingosKontroversiškai vertintiems projek-

tams - filmui, lūšių bei pelėdų augini-mui nelaisvėje - milijonų nepagailėjęsaplinkos ministras Gediminas Kaz-lauskas ir patalpų nuomos požiūriugerokai aplenkė kolegas. Ministerijanuomojasi 356 kv. m ploto admi-nistracines patalpas Vilniuje, Gedimi-no pr. 26, iš kooperatinės bendrovės“Lietuvos kooperatyvų sąjunga” - jo-se įkurdintas Europos Sąjungos (ES)paramos administravimo departa-mentas. Priėmus 27 Užsienio reikalųministerijos sistemai priklausančiusdarbuotojus, kurie dirbs aplinkosau-gos srityje Lietuvos pirmininkavimoES Tarybai laikotarpiu, šiemet Aplin-kos ministerija (AM) pradėjo nuomo-

tis 368 kv. m ploto administracines pa-talpas Šermukšnių g. 6A iš UAB “Se-ta”. Abiejų minėtų administraciniųpatalpų nuoma per metus kainuos 221952 litus.

AM, vadovaujama buvusio staty-bininko G.Kazlausko, išties pasižy-mėjo keistu išlaidavimu. Jai pavaldiAplinkos projektų valdymo agentū-ra (APVA) nuomojasi 647 kv. m pa-talpas Vilniaus g. 35/Palangos g. 3 išUAB “Juozapas pas žurnalistus”.Metinis nuomos mokestis (kartu supriežiūros paslaugomis ) - per 415tūkst. litų, arba šiek tiek daugiau kaip50 litų už kvadratinį metrą. Tačiaugreta šio pastato esanti Sveikatos ap-saugos ministerija (SAM) iš UAB“Inreal valdymas” nuomojasi 498,50kv. m ploto patalpas ir moka perpuspigiau - tik 25 litus už kvadratinįmetrą. “Matyt, mūsų derybininkųbūta sumanesnių”, - LŽ sakė SAMatstovė Giedrė Maksimaitytė, pa-klausta, kaip ministerijai pavyko nu-siderėti tokią mažą kainą sostinėscentre esančiame pastate.

G.Kazlausko vadovaujama AM šiųmetų pradžioje žengė dar vieną gin-čytiną žingsnį. Vasario pradžioje mi-nisterijai pavaldžiam Aplinkos ap-saugos investicijų fondui buvoišnuomotos 360 kv. m administraci-nės patalpos Žvėryne, Vytauto gat-vėje. Šios patalpos priklauso bendro-vei RUSTAS, kurios direktorius -Lietuvos statybininkų asociacijos va-dovas Adakras Vincentas Šeštakaus-kas. Šiai bendrovei iš valstybės biu-džeto per metus teks per 138 tūkst.litų nuompinigių - vidutiniškai maž-daug po 32 litus už kvadratą. Tačiaulaisvas patalpas Žvėryne nuomojan-tys verslininkai skelbiasi priimsian-tys nuomininkus maždaug po 20 li-tų už kvadratinį metrą.

Palyginimui: Įmonių bankrotovaldymo departamentas prie Ūkioministerijos beveik 100 kv. m patal-pas nuomojasi Gedimino prospek-te, netoli Arkikatedros, ir moka po37 litų už kvadratinį metrą.

Pinigus taupoIš LŽ duomenis pateikusių minis-

terijų - SAM, anksčiau Valstybėskontrolės vienintelė pagirta dėl pini-gų taupymo patalpų nuomai, ir dabarkas pusmetį ar metus peržiūri sutar-tis su patalpų savininkais. Šiai minis-terijai pavaldžios trys įstaigos - Ak-reditavimo sveikatos priežiūrosveiklai, Teismo psichiatrijos bei Vais-tų kontrolės tarnybos per metus pa-talpų nuomai išleidžia maždaug 665tūkst. litų, vidutiniškai maždaug po20 litų už kvadratinį metrą. “Nuo2009 metų nuomos sutarčių įkainiuspavyko sumažinti beveik 50 proc., to-dėl šiuo metu galiojantys įkainiai su-daro galimybę nuomotis administra-cines patalpas racionaliai”, - LŽ teigėSAM atstovė G.Maksimaitytė.

Taip pat ši ministerija yra sudariu-si net 85 patalpų nuomos sutartis,pagal kurias jai pavaldžiose 17 ligo-ninių fiziniams ir juridiniams asme-nims nuomoja plotą įvairiai veiklai:prekybai spaudos leidiniais, gėlėmis,maisto produktais, vaistinėms ir pan.Iš viso išnuomojama apie 7 tūkst. kv.m ploto. Per metus pagal šias nuo-mos sutartis gaunama apie 1,65 mln.litų nuompinigių, kurie pervedami įšalies biudžetą.

Papildo kariuomenės biudžetąLŽ pateiktais duomenimis, Lie-

tuvos kariuomenė kitiems juridi-niams ir fiziniams asmenims šiuometu nuomoja apie 4,9 tūkst. kv. m

ploto patikėjimo teise valdomų pa-talpų (administracinių patalpų,sandėlių, patalpą kavinei šalia Vil-niaus įgulos karininkų ramovės irkt.). Krašto apsaugos ministerijosatstovės Viktorijos Cieminytės tei-gimu, kariuomenė nuomoja pa-status, kurie yra “laikinai nenau-dojami ir kurių neplanuoja perduotiTurto bankui, VTF ar kitoms vals-tybės ar savivaldybių institucijoms,taip pat nenaudojamas patalpas, ku-rios nėra suformuotos kaip savaran-kiški turto vienetai”. Už šių patal-pų nuomą kariuomenė per metusgauna apie 145 tūkst. litų pajamų.Pasak V.Cieminytės, nuomos sutar-tys sudaromos tik viešo konkursobūdu, pagal Vyriausybės patvirtin-tas taisykles. Kariuomenė taip pat išdviejų juridinių asmenų nuomojakelias tarnybinės paskirties patal-pas, kurių bendras plotas - apie 120kvadratinių metrų. Šioms patal-poms nuomoti kariuomenė per me-tus skiria apie 12 tūkst. litų.

Jei nežino, yra blogaiJauniausios ministerijos - Ener-

getikos - atstovė Donata Malinaus-kaitė teigė, kad ši biudžetinė insti-tucija patalpomis, kurios priklausoŪkio ministerijai, naudojasi pagalpanaudos sutartį, daugiau jokių pa-talpų nei nuomojasi, nei nuomoja.Paprašyta patikslinti, kokias patal-pas nuomoja arba nuomojasi minis-terijai pavaldžios įmonės, D.Mali-nauskaitė iš pradžių teigė, kad tokiosinformacijos neleista skelbti. Vėliauvaldininkė patikslino, kad “šiuo me-tu jokiais teisės aktais ministerijainenumatyta prievolė kaupti tokią in-formaciją dėl didelių administravi-mo sąnaudų”.

LŽ paprašytas pakomentuoti šįministerijos (kaip ir kai kurių kitų)atsakymą, Valstybės kontrolės 6-ojoaudito departamento direktoriusR.Sinajevas sakė, kad iš tikrųjų joksteisinis aktas ministerijų lyg neįpa-reigoja kaupti tokių duomenų. “Ta-čiau, tik formaliai žiūrint, ministeri-jai nesvarbu, iš kokių asmenų jaipavaldi institucija nuomojasi arbakam nuomoja patalpas. Juk kiekvie-na ministerija sudaro konsoliduotasataskaitas apie visą pavaldų turtą. Jeijo nežino, yra labai blogai”, - LŽ sa-kė R.Sinajevas. Jis pabrėžė, kad pa-talpų nuoma turėtų būti centralizuo-ta, “kad nebūtų kaip savo darže -noriu statausi, noriu griaunu”. •

Valstybės turtas vis dar be šeimininkoMilijonai į privačias kišenes

Dar 2007 metais Seimas siūlė Vyriausybei paskirti institucijas, kurios būtų atsakingos už

valstybės turto valdymo politikos formavimąir įgyvendinimą, tačiau pasiūlymų efektyviau

valdyti valstybės turtą neįgyvendino net dvi Vyriausybės.

Aplinkos ministerijai pavaldi APVA šiame pastate nuomojasi patalpas už dvigubai didesnę kainą nei šalia esanti SAM (nuotrauka dešinėje). Pinigų itinbrangiai nuomai negailinti APVA turi tik popierinę iškabą (nuotrauka kairėje). / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Ministerijoms galvos neskauda dėl joms pavaldžių institucijų nuomojamų ar išsinuomotųpatalpų. Nors Valstybės kontrolė dabar jau buvusios Vyriausybės priešaušryje konstatavo,kad dėl to valstybė patiria šimtatūkstantinius nuostolius, situacija nekontroliuojama iki šiol.

R.Sinajevas pabrėžė, kad patalpųnuoma turėtų būti centralizuota.Eltos nuotrauka

2012 11 19Lietuvos žinios12 Sportas

“ŽALGIRIO” VARŽOVAI

Pirmąjį pralaimėjimą Eurolygosvaržybose praėjusią savaitę patyręsKauno “Žalgiris” lieka vienvaldžiuC grupės lyderiu, bet kauniečiamsant kulnų lipa vos viena pergale at-siliekantys Stambulo “AnadoluEfes” ir Pirėjo “Olympiakos” klu-bai. Paskutinėse šeštojo turo rung-tynėse “Olympiakos” išvykoje89:72 (22:19, 25:21, 22:11, 20:21)nugalėjo Vitorijos “Caja Laboral”.18 taškų prie pergalės prisidėjoKyle’as Hinesas, 14 - Vassilis Spa-noulis, 13 - Kostas Papanikolau.Martynas Gecevičius buvo įtrauk-tas į “Olympiakos” paraišką, betnežaidė. “Caja Laboral” 13 taškųpelnė Bradas Olesonas, po 12 -Andresas Nocioni ir Fernando SanEmeterio. Kitose rungtynėse “Ana-dolu Efes” namie 77:71 (20:18,7:18, 27:16, 23:19) įveikė Milano“Emporio Armani”. Šeimininkamsnet 29 taškus surinko Saša Vujači-čius, po 10 - Keremas Gonlumas irJamonas Lucasas. Svečių gretoserezultatyviausiai žaidė KeithasLangfordas (15 tšk.), MalikasHairstonas (14) ir Nicolo Melli(10). Kitas rungtynes “Žalgiris”žais ateinantį penktadienį namiesu “Caja Laboral”.

TURNYRO LENTELĖ(pergalės, pralaimėjimai, taškų santykis)

1. Žalgiris 5 1 521:453

2. Anadolu Efes 4 2 475:430

3. Olympiakos 4 2 470:478

4. Emporio Armani 2 4 477:494

5. Cedevita 2 4 460:512

6. Caja Laboral 1 5 452:488

DU ĮVARČIAI

Italijos Serie B futbolo lygoje dar vie-nas sėkmingas rungtynes sužaidėLietuvos rinktinės kapitonas Tomas

Danilevičius, padėjęs savo atstovauja-mai Kastelamarės “Juve Stabia” ko-mandai iškovoti pergalę. Serie B 15turo rungtynėse “Juve Stabia” išvyko-je 3:2 nugalėjo “Spezia” ekipą. T.Da-nilevičius įmušė 40 ir 69 minutėmis.Trečią įvartį nugalėtojams pelnė Ste-fano Di Cuonzo (88 min.). “Spezia”ekipoje pasižymėjo Marco Sansovini(57 min.) ir Mirko Antenucci (86min.). Po 15 rungtynių 24 taškus su-rinkusi “Juve Stabia” čempionate pa-kilo į 4 poziciją. “Spezia” (19 tšk.) yradešimta. Lygoje pirmauja “Sassuolo”(34 tšk.), lenkianti Veronos “Hellas”ir “Livorno” (po 32 tšk.).

RANKINIO LYGA

Lietuvos vyrų rankinio lygos pirmeny-bėse savaitgalį sužaistos paskutinės 7turo rungtynės. Po jų čempionato de-biutantai Pasvalio “Triobet” pagaliaupakilo iš paskutinės vietos. “Triobet”ekipa šeštadienį svečiuose 29:24(14:14) nugalėjo “Utenos” rankinin-kus. Nugalėtojams 9 įvarčius pelnėEligijus Povilionis, 7 - MindaugasNakvosas. “Utenos” ekipoje pasižy-mėjo Tomas Čiužas (9 įv.), MartynasPaukštė ir Mindaugas Agurkis (po 4).Per kitas rungtynes “Vilnius” namie28:24 (14:13) įveikė Varėnos “Ūlą”.

Vilniaus komandai 9 įvarčius pelnėMarius Panavas, 7 - Martynas Žala, 5- Evaldas Veida; Varėnos - 6 DionizasChichockas, 5 - Gediminas Barysas.Ankstesnėse 7 turo rungtynėse Aly-taus “Almeida-Stronglasas” 31:28įveikė Šiaulių “Universitetą-Guberni-ją”, Kauno “LKKA-Lūšis” 34:29 nu-galėjo Kauno “Granitą-Gają-Karį”, osusitikimas tarp Vilniaus “Šviesos” irKlaipėdos “Dragūno” baigėsi lygio-siomis - 27:27. Turnyro rikiuotė: 1.“Dragūnas” 11 tšk., 2. “LKKA-Lūšis”10, 3. “Almeida-Stronglasas” 10, 4.“Šviesa” 9, 5. “Granitas-Gaja-Karys”9, 6. “Universitetas-Gubernija” 8, 7.“Vilnius” 6, 8. “Ūla” 4, 9. “Triobet” 2,10. “Utena” 1.

KAUNIETĖS PASITRAUKĖ

Pralaimėjimą atsakomosiose Euro-pos “Iššūkio taurės” moterų ranki-nio turnyro trečiojo rato rungtynėsepatyrė Lietuvos vicečempionė Kau-no “ACME-Žalgirio” komanda, ku-ri baigė pasirodymą šiose varžybose.Šeštadienį svečiuose kaunietės rim-čiau nepasipriešino į kitą etapą iško-pusiai Mosto “DHK Banik” (Čeki-ja) ekipai - 25:35 (6:17). 7 įvarčius įnugalėtojų vartus įmetė Gabija Vi-dūnaitė, 6 - Audinga Kniubaitė, po

4 - Justina Balzarevičiūtė ir NeringaPalionytė. 9 įvarčiais prie pergalėsprisidėjo Martina Weisenbilderova,7 - Hana Martinkova, 6 - EditaVankova. Pirmąjį susitikimą priešsavaitę Kaune 29:25 taip pat buvolaimėjusios Mosto rankininkės.

“BALTICA” SUKLUPO

Atšuntą pralaimėjimą septynioliktoseŽemyninės jaunimo ledo ritulio ly-gos (MHL) B grupės turnyro rungty-nėse patyrė šeštąją vietą vienuolikoskomandų Šiaurės Vakarų divizioneužimantis Vilniaus “HC Baltica” (28tšk.) klubas. Šeštadienį Elektrėnuosevilniečiai 2:3 (0:0, 0:1, 2:2) turėjo pri-pažinti trečiojoje pozicijoje esančios“Zelenograd” (36 tšk.) ekipos iš Ru-sijos pranašumą. Įvarčius į svečiųvartus įmušė Kristianas Kučera(45:23) bei Konstantinas Isajevas(51:16). Nugalėtojų gretose pasižy-mėjo Michailas Orlovas (37:54),Amiranas Kurtanidzė (41:44) beiDmitrijus Suvorovas (59:52). MHLŠiaurės Vakarų divizione pirmaujaLiepojos “Metalurgs” (43 tšk.) klu-bas, lenkiantis “Klin” (37 taškai) ledoritulininkus iš Rusijos.

BNS, LŽ

Trumpai

T.Danilevičius muša įvarčius.“Juve Stabia” nuotrauka

VILMANTAS REMEIKA

Vakar Slovėnijos kurortiniamemiestelyje Pustoinoje buvo ištraukti 2013 metų Europoskrepšinio čempionato burtai.

38-asis Europos čempionatas vyks2013 metų rugsėjo 4-22 dienomis Slo-vėnijoje. 24 rinktinės jame kovos su-skirstytos į 4 grupes. Burtai lėmė, kadLietuvos rinktinė pateko į B grupę suBalkanų regiono komandomis Make-donija, Juodkalnija, Bosnija ir Herce-govina bei Serbija, taip pat šiai kompa-nijai konkurenciją mėgins sudaryti irmūsų broliai latviai.

Suvedinės sąskaitasVakar burtus traukė praeities krep-

šinio žvaigždės slovėnai Ivo Daneu, Ra-doslavas Nesterovičius, Peteris Vilfa-nas ir Aljoša Žorga, ukrainietisAleksandras Volkovas, turkas Ibrahi-

mas Kutluay ir ispanas Jorge Garbajo-sa. Lietuvius į B grupę pasiuntė I.Kut-luay ranka.

B grupės kovos vyks greta Austrijospasienio įsikūrusiose kalvotose Jeseni-cėse, “Podmežakla Hall” arenoje, ku-rioje telpa 5500 žiūrovų. Joje namųrungtynes žaidžia Jesenicių “Acroni”ledo ritulio klubas. Praėjusiais metaisarena buvo uždaryta kapitalinei re-konstrukcijai.

Į kitą varžybų etapą pateks po tris ge-riausios kiekvienos grupės komandos.B grupės trejetukas antrame etape su-sijungs su A grupės trejetuku ir sudarysE grupę. Iš jos į ketvirtfinalį paklius ke-turios rinktinės.

Iš karto po burtų traukimo ceremo-nijos buvo sudarytas ir čempionatotvarkaraštis. Kitų metų rugsėjo 4 dienąlietuviai pradės pirmenybes dvikova suSerbija, kitą dieną kovos su Makedoni-ja, o rugsėjo 6-ąją susitiks su Latvija. Popoilsio dienos, rugsėjo 8-ąją, laukia dvi-kova su Juodkalnija, o grupės varžybos

bus baigtos rugsėjo 9-ąją susitikimu subosniais.

Krepšinio aistruoliai labiausiai tri-na rankomis dėl to, kad likimas akis įakį ir vėl suvedė su Makedonijos rink-tine. Lietuviai dar nepamiršo skaudauspralaimėjimo makedonams 2011-ųjųEuropos čempionato ketvirtfinalyjeKaune 65:67. Tuomet ir patys krepši-ninkai kalbėjo, kad pralaimėti tokiaikomandai galima vos kartą iš dešim-ties. Taigi, kitą rudenį Jono Kazlauskoatjauninta rinktinė turės galimybę pa-siekti revanšą ir nuplauti šalies krepši-nio gėdą.

Žaliasis Lipko“Maži dalykai yra didingi” - toks yra

oficialus “EuroBasket 2013” šūkis. Vos2,05 mln. gyventojų turinti Slovėnijanestokoja ambicijų surengti įspūdingąčempionatą. Kaip patys tvirtina - neprastesnį nei Lietuvoje buvo “EuroBas-ket 2011”. Už teisę rengti Senojo žemy-no krepšinio pirmenybes Slovėnija į

FIBA kasą turėjo pervesti 6,5 mln. eu-rų. Pusę šios sumos padengė šalies vy-riausybė.

Per pirmenybes Lietuvoje publikąlinksmino personažas Amberis, o Slo-vėnijoje jo vaidmenį atliks Lipko. Toksyra “EuroBasket 2013” talismano var-das. Lipko išvertus iš slovėnų kalbosreiškia medį liepą.

Slovėnijos gyventojų apklausoje Lip-ko surinko pusę - 6 095 iš 12 106 res-pondentų balsų. Jis nukonkuravo vilkąLupį, bitiną Nenadą ir žuvį Jamko.

Lipko ir medis liepa simbolizuojaryškiai žalią spalvą. Ši spalva Slovėnijo-je itin populiari, ji vyrauja nacionaliniųkrepšinio ir futbolo rinktinių aprango-se. Liepos lapas simbolizuoja šio kraštožmonių susijungimą. Liepos auga be-veik visų Slovėnijos miestų pagrindi-nėse aikštėse.

Kitą rudenį Slovėnijoje Europosčempionų titulą gins ispanai. Jie per-nai Kaune iškovojo auksą, finale 98:85įveikę prancūzus.•

Burtai įmetė į Balkanų katiląEUROBASKET 2013 BURTAIA GRUPĖ (Liubliana)Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Ukraina, Belgija, Izraelis.B GRUPĖ (Jesenicės)Makedonija, Lietuva, Juodkalnija, Bosnija irHercegovina, Latvija, Serbija.C GRUPĖ (Celė)Ispanija, Slovėnija, Kroatija, Lenkija, Gruzija,Čekija.D GRUPĖ (Koperis)Rusija, Graikija, Italija, Suomija, Turkija, Švedija.

KOMENTARAS

Lietuvos rinktinės treneris JONAS KAZLAUSKAS:“Traukiant burtus varžovų nepasirinksi,tačiau kai iš šeštojo krepšelio gauni Ser-biją, gali sakyti, kad teko stipri grupė.Teks žaisti su visu būriu buvusios Jugosla-vijos komandų ir kaimynais latviais. Lat-viai mums visada stengiasi įkąsti, prisimi-nimai iš paskutinio susitikimo su jais yrane patys geriausi.Makedonija mus jau skaudžiai baudė,Juodkalnija turi Nikolą Pekovičių, bosniai -Mirzą Teletovičių, aplink juos yra daug ki-tų pajėgių žaidėjų. Tai stiprios komandos,kurios gali bet ką įveikti, tačiau gali ir betkam pralaimėti. Na, o Serbijos rinktinėspristatinėti niekam nereikia, teks susitiktiir su keletu buvusių mano auklėtinių. Vi-sos komandos bus stiprios varžovės. Ypačmums, nes Lietuvos rinktinėje vyks kartųkaita. Vis dėlto manau, kad mums reikiagalvoti ne apie kitus, o apie save. Svar-biausia, kokie mes patys būsime, ką su-rinksime, kaip padirbėsime?Apie kitas grupes kalbėti sunku. Nežinia,kokius žaidėjus surinks kitos komandos,ar atvyks NBA žaidėjai? Kai prasidės pir-mieji kontroliniai mačai, bus galima pa-sakyti kažką konkrečiau.”

Pernai Makedonijos krepšininkai Kaune pamynė Lietuvos rinktinės galybę. Po metų Slovėnijoje bus puiki proga revanšui. / Reuters/Scanpix nuotrauka

2012 11 19Lietuvos žinios14 Gamta ir žmogus

FELIKSAS ŽEMULIS

A.Gaidamavičius - tik-ras žaliasis: augo La-banoro girios eiguliošeimoje, studijavomiškininkystę ir bo-

taniką, dirbo Labanoro regioninioparko biologu, redagavo “ŽaliosiosLietuvos” laikraštį, nuolat protes-tuoja prieš gamtos niokojimą. Ne-seniai vaikinas baigė doktorantūrąir dabar rašo daktaro disertaciją.Labanoro Vilko pseudonimą pasi-rinko todėl, kad šis žvėris - jo mėgs-tamiausias. Taip Andrius paaiški-no, kai keliavome per Labanorogirią į jo tėviškę.

Yra ir kitų, net mistinių priežasčių.“Kai mano tėtis jaunystėje Joninių va-karą ėjo per Labanoro girią iš savo Mo-zūriškės kaimo į šokius Antaviešės kai-me, kur gyveno mama, prie Januliškiokelią perbėgo septyni vilkai. Man taimagiškas ženklas, nes susituokę tėvaiįsikūrė būtent Januliškyje, namuke priegirininkijos, kur tėvas dirbo”, - sakėA.Gaidamavičius.

Andriaus nuomone, vilkai Lietuvo-je buvo ir yra labiausiai skriaudžiamižvėrys. “Juos ir šiais laikais pernelyg in-tensyviai medžioja, o sovietmečiu tie-siog beatodairiškai naikino. Net jau-niklius traukdavo iš guolio ir žudydavo,mat už tai mokėdavo premijas”, - teigėvilkų užtarėjas.

Labanoro girios kaimuose pasakoja-ma daug legendų ir tikrų atsitikimųapie vilkus, nes, anot A.Gaidamavi-čiaus, koks kitas žvėris garsina šį kraš-tą labiau negu vilkas.

Žvėris laidotuvėseA.Gaidamavičius apgailestavo, kad

prieš keletą metų nutarta Labanoromiestelio herbe pavaizduoti ne šio kraš-to simbolį vilką, o šerną. “Taip sumanėseniūnas medžiotojas, o valdžia herbąpatvirtino. Vietos žmonės per vėlai su-žinojome, kad Labanoro herbe atsira-do kiaulė”, - piktinosi Andrius.

Vienas šio krašto senukas iš Vilkas-lasčio kaimo papasakojo jam apie savomamą, kuri būdama dar piemenaitė iš-prašiusi iš piemenų jų rastus irštvoje

vilkiukus ir nunešusi juos atgal į vilkėsguolį. “Kai toji moteris po keliasdešim-ties metų mirė, jos karstą, kaip įprasta,vežė per girią arklio tempiamu vežimu,iš paskos ėjo žmonės. Netikėtai prie lai-dotuvių procesijos prisidėjo ir vilkas.Sekė jis karstą per visą girią, o žmonėskuždėjosi - vilkai atsidėkoja velionei užjos širdies gerumą”, - prisiminė And-rius.

Šią ir kitas istorijas jis tikisi įamžintidokumentiniame filme apie Lietuvosvilkus. “Labanoro girioje jų mažai li-

ko, ir šio krašto žmonės sako, kad girianebe ta be šių žvėrių”, - apgailestavopašnekovas. Kartu su bendraminčiaisAndrius įsteigė gamtos apsaugos aso-ciaciją “Baltijos vilkas”, kuri rūpinasišių žvėrių išsaugojimu Lietuvoje.

Ar pats buvo sutikęs vilką? “Akis įakį - ne, bet ne sykį būdamas giriojejaučiau, kad šis žvėris čia pat. Kartąvėlų vakarą grįžau namo pėsčiomis išŠvenčionėlių vieškeliu per girią. Žy-giuojant užklupo vidurnaktis, buvolapkritis - taip tamsu, kad vos keliąįžiūrėjau. Likus iki Januliškio gal po-ra kilometrų, už nugaros sulojo stirni-nas. Atsisukau pažiūrėti, netoliese nu-niro į mišką kažkoks žvėris...Pamaniau, bene vilkas, ir stirninas jį

pajuto? Rytą grįžau apžiūrėti vietos:tikrai, vilko pėdos. Jis ilgai mane se-kė”, - prisiminė Andrius.

Grįždamas naktimis per girią iš il-gų pasisėdėjimų su poetu Albinu Ber-notu Argirdiškės kaime, kartais And-

rius jusdavo, kad vilkas netoliese.“Kad būtų drąsiau, imdavau visagerkle dainuoti. Tėvai išgirdę žinoda-vo, kad sūnus pareina”, - juokėsi pa-šnekovas.

Kaimo redaktoriusKeletą pastarųjų dešimtmečių Laba-

noro girioje gyvenęs poetas A.Bernotasbuvo vienas tų kaimynų, kuriuos ypačmėgo lankyti A.Gaidamavičius. “Štai josodyba, - parodė Andrius paprastą me-

dinį namelį, kai prie kelio išniro Argir-diškės kaimelis. - Gaila, neseniai poetasiškeliavo anapilin. Daug gero gamtai jispadarė, miškus ir gerves gynė, kai so-vietmečiu rusų kareiviai jas pelkėse šau-dydavo.”

Būdamas penkiolikos metų Andriustapo laikraščio redaktoriumi. “Januliš-kio vaikai sumanėme leisti kaimo laik-raštį. Pavadinome jį “Januliškio nau-jienos”. Iš pradžių tai buvo lyg iržaidimas, bet greitai peraugo į rimtąreikalą. Tarkim, buvo spausdinamistraipsniai “Ar nori Januliškio žmonėsį NATO” ir panašiai”, - sakė Andrius.

Aktyvų vaikiną pastebėjęs tuometisLabanoro regioninio parko direktoriusKęstutis Jakštas klausė, ar nenorėtų jisdirbti tėviškėje - regioniniame parke.“Baik miškininkystės studijas ir priim-siu”, - pažadėjo K.Jakštas.

Taip ir atsitiko. Miškininkystėsmokslas Andriui nebuvo sunkus, nesgamtą pažino nuo mažens, be to, mo-kykloje buvo pirmūnas. Tik ekono-minė šio mokslo dalis, kai reikėdavoapskaičiuoti, kiek, sakysim, kubų me-dienos gali gauti iš medžio ir už kiekparduoti, nepatiko. Studijas jis baigė ir

Iš girios - į miestą

Labanoro Vilkas vilkų nemedžioja Labanoro Vilkas - taip kai kuriuos rašinius apie gamtą pasirašo botanikas Andrius Gaidamavičius.Šitaip adresuoti laiškai pasiekia ir jo gimtąjį Švenčionių rajono Januliškio kaimelį Labanoro girioje.Miestiečiu tapęs 32 metų vaikinas neseniai baigė doktorantūrą ir dabar rašo daktaro disertaciją.

Vokietijoje ir kitose Vakarų šalyse jau yra ekomedžiotojų draugijų, kurių nariai šaudo ne

į gyvūnus, o į molines lėkštes.

Biologas ir tikras žaliasis A.Gaidamavičius gimtajame Januliškio kaime. / Felikso Žemulio ir Andriaus Gaidamavičiaus nuotraukos

Pastaruoju metu Andrius rašo mokslų daktaro disertaciją. Protesto akcijoje prieš GMO.

buvo priimtas dirbti biologu Labano-ro regioninio parko direkcijoje.

Šis darbas, pašnekovo teigimu, būtųneblogas, jei ne biurokratizmas - ne tiekgamtoje darbuojiesi, kiek ataskaitas ra-šinėji. Ir jo patarimų, kur ir kaip girio-je medžius kirsti, mažai kas paiso. “Vie-tos, kuriose prašiau nekirsti, mat tenauga retų augalų ar yra gyvūnų, šian-dien jau plynos”, - apmaudžiai atsidu-so A.Gaidamavičius. Palikęs biologotarnybą jis išsikėlė į Kauną redaguotižaliųjų laikraščio “Žalioji Lietuva”.Andrius teigė nuo mažumės jautęsprielankumą gamtai, o bendradarbiau-ti pakvietė Žaliųjų judėjimo pirminin-kas Rimantas Braziulis.

Žvengė arkliai ežereMums šnekučiuojantis išniro miš-

ko laukymė, o joje - Januliškis, mažytiskeleto namų kaimukas Labanoro gi-rioje. Štai ir Gaidamavičių sodyba ne-toli Peršokšnos upės. Seno medinio na-mo sieną kone remia milžiniška eglė.“Mama baiminasi, kad griūdama ji ga-li nuversti mūsų namą, bet pasakiau jai:“Jeigu nupjausite, namo nebeparva-žiuosiu”, - prisipažino pašnekovas.

Andriaus mama krovė mums grybųį lėkštes ir tikino, kad nė už ką nenorė-

tų gyventi mieste ir pro langus matytimūrų. “Anksčiau Andrius marinuotasžaliuokes labai mėgo, o dabar atprato.Kai gyveno kaime, buvo nelepus, išėjoį miestą - išlepo, visokių vegetarizmųužsimanė”, - guodėsi Andriaus mama,o jis tik šypsojosi.

Nuo mažens Andrius mėgsta klajo-ti po Labanoro girią ir tvirtino visai die-nai joje nepaklystų, o kelioms valan-doms - pasitaiko. Sykį skendo ežere.Per rudens paukščių palydas sumanėankstų rytą nuvažiuoti prie Urkio eže-ro Molėtų rajone, nes ten gyvena retųpaukščių - raguotųjų kragų, kurių bal-sai panašūs į arklių žvengimą. Andriausteigimu, galbūt dėl to atsirado ir legen-dų apie šių gyvūnų balsus ežere ir nus-kendusias pilis.

Nors iki ežero apie 40 kilometrų,atsidūrė ten anksti. Šiaip taip prasib-rovė pro krūmus, pasiekė nendrynus,o jų viduryje - upė, galbūt bebrų iš-rausta. Plati - neperšoksi, bet vidury-je kyšojo kupstas. Sumanė nušoktiant jo, paskui - į kitą krantą. “Šokauir nugrimzdau, o grimzdamas iš tie-sų išgirdau arklių žvengimą - kra-gus...” - prisipažino pašnekovas.

Laimė, spėjo įsitverti gal piršto storu-

mo šaltekšnio ir išsikabarojo. Buvo 4laipsniai šalčio, sėdo ant mopedo ir pa-sileido namo. Kol parvažiavo, taip su-stiro, kad nebegalėjo nulipti... “Mamapakūrė krosnį, išsikaitinau, išgėriau ke-letą puodelių žolelių arbatos, ir net ne-susirgau. Ne kartą taip buvo: sušlampu,sušalu girioje ar pelkėje, tai aviečių, vir-žių arbatos pageriu ir gerai. O miestevos tik pašalu, tuoj prikimba gripas arbronchitas”, - neslėpė Andrius.

Arbatžolių jis renka savaip - visą rin-kinį iš vienos buveinės. “Eugenija Šim-kūnaitė mokė, kad geriausiai gydo negrynos arbatžolės, o jų mišiniai. Tad,manau, gamta pati tuos gydomuosiusmišinius sukūrė tam tikrose augalų bu-veinėse - pievose, upelyje”, - aiškinopašnekovas.

Trūksta ekomedžiotojųA.Gaidamavičius teigė dėl trijų daly-

kų galįs kovoti iki pamėlynavimo - taimedžioklė, genetiškai modifikuoti or-ganizmai (GMO) ir atominė elektrinė.“Jei bent vienai jų žmogus pritaria, nie-kada nebus tikru mano draugu”, - įs-pėjo Andrius.

Jei kada nors iškoptų į valdžią, jis jauturi parengęs, kaip pats sako, planąchuliganą. “Siūlyčiau palengva, per 15

metų, uždrausti Lietuvoje medžioklękaip pramogą. Nesakau, kad nereikianušauti pasiutusio gyvūno, tačiau me-džioklės dėl malonumo neturi būti.Pirmiausia uždrausčiau komercinesmedžiokles, panaikinčiau leidimą au-ginti žvėris voljeruose, kurių dabarkiekvienas didesnis ponas turi. Be to,neleisčiau medžioti paukščių, nes jiežalos nedaro.

Žvėrimis rūpintųsi Laukinių gyvūnųapsaugos ir kontrolės tarnyba, kuri bū-tų visuomeninė organizacija, šitaip pa-vyktų išvengti valdininkų korupcijos.Tarnyba saugotų žvėris nuo brakonie-rių, mokytų visuomenę, kaip su jais elg-tis. Jei atsirastų rimtas reikalas kurį norsgyvūną pagauti ar nušauti, tai darytųtik toji tarnyba.

Uždrausčiau šerti žvėris vasarą. Įgalvą nuolat kalama, esą žmogus yragamtos valdovas, tarytum koks gam-tos sandėlio vedėjas, ir jam būtina jąreguliuoti. Jis esą žino, kiek ko joje rei-kia, pavyzdžiui, gandrų, šernų ir t. t.Nė velnio - jei yra varlių, tai netrūkstair gandrų, o jei medžiotojai nešertųšernų - jų sumažėtų. Gamtoje niekonebūna per daug”, - dėstė A.Gaida-mavičius.

Pašnekovo įsitikinimu, daugumažmonių medžioklių nemėgsta, o me-džiotojai netgi valdžioje turi užtarėjų.Esą jeigu medžiotojai nenori visuome-nės akyse būti viename katile su bra-konieriais, tai bent jau galėtų įkurti, kaipprofesorius Tadas Ivanauskas buvo pa-daręs, Taisyklingos medžioklės drau-giją. Joje nebūtų nei “mėsininkų”, ku-riems medžioklė yra verslas, neipramogautojų, kuriems žudyti žvėrį yra

pramoga. Vokietijoje ir kitose Vakarųšalyse jau yra ekomedžiotojų draugijų,kurių nariai šaudo ne į gyvūnus, o į mo-lines lėkštes.

Vėžys retina žmonesPeikia Andrius ir GMO bei atomi-

nes elektrines. “Kokią teisę žmogus tu-ri patentuoti ir piršti naują organizmą,jeigu tik įkėlė geną iš augalo į gyvūną ar-ba priešingai? Būdamas GMO valdy-mo ir priežiūros komiteto prie Aplin-kos ministerijos nariu jis kartu sukolegomis pasiekė, kad Lietuvoje ne-būtų auginami GMO. Tačiau dabar,pašnekovo teigimu, daug GMO paten-ka į Lietuvą su gyvulių pašarais. And-rius mano, kad būtina bent jau paženk-linti, kurie parduotuvių mėsos ir pienoproduktai pagaminti iš pašarais suGMO šertų galvijų. Jo nuomone, šiuometu Lietuvoje esą visas pienas ir visamėsa bei jų produktai turi GMO.

Trojos arkliu, kuris gali sunaikinti tau-tą, A.Gaidamavičius vadina ir ketinimusstatyti atominę elektrinę (AE). “Esu įsi-tikinęs, kad mano tėtis, kuris mirė nuolimfmazgių vėžio, 1999 metais būdamasdar jaunas susirgo dėl katastrofos Čer-nobylio AE. Vėžiu serga ir mano pusb-rolis, kuris buvo išvežtas likviduoti Čer-nobylio AE avarijos padarinių. Jeigu yrabent menkiausia tikimybė, jog tokia ava-rija kaip Černobylio ar Fukušimos pa-sikartos ir kitoje AE - nors elektros ener-gija iš tokios AE būtų net nemokama,aš nesutikčiau jos imti ir kitiems siūlautaip daryti”, - sakė A.Gaidamavičius.

Žiedadulkių paslaptysAndrius kolekcionuoja antikvari-

nes knygas apie gamtą, domisi fotog-rafija, rašo eilėraščius, bet parodyti jųnenori - dauguma eilių yra liūdnos, nes

rašytos tuo metu, kai nuo vėžio skaus-mų kentėjo tėtis. “Dalį eilėraščių sesuosudegino. Iš pradžių pykau, dabar ma-nau, kad gerai padarė”, - prisipažinoA.Gaidamavičius.

Mieliau jis kalba apie dabartinį savogyvenimo etapą - sumanymą taptimokslininku. Disertacija jau beveik pa-rašyta, o idėją jai pasiūlė Norvegijos pro-fesorius, kuris tyrinėja pelkėse palaido-tas žiedadulkes ir iš jų atkuria istoriją.

“Atvažiavo į Labanoro girią tas pro-fesorius pažiūrėti mūsų pelkių. Jį lydė-jo gamtos mokslų daktarė botanikė Jū-ratė Tupčiauskaitė ir aš, kadangi esu iššio krašto. Profesorius apžiūrėjęs mū-sų raistus paklausė: “O kodėl Lietuvosmokslininkai pelkių žiedadulkių nety-rinėja?” Docentė J.Tupčiauskaitė pirš-tu parodė į mane: “Štai jis galėtų.” Taipir įklimpau”, - sakė Andrius.

Dabar jis važinėja po Lietuvos pel-kes, ežerus ir gręžia jų dugną ilgu grąž-tu. Grunte, kurį grąžtas iškelia į pavir-šių, neretai pasitaiko žiedadulkių.Apdorojęs jas specialiu tirpalu, A.Gai-damavičius tyrinėja pro mikroskopą ir,sako, žiedadulkėse matąs krašto istori-ją, klimatą ir gamtą prieš tūkstančiusmetų. Pavyzdžiui, Labanoro krašte nuopat ledynmečio laikų vyravo smėlis ir jįmėgstančios pušys, žmonių gyvenomažai, tik prieš 300-400 metų jų čiakiek daugiau įsikūrė.

Pašnekovas tikisi disertaciją apsigin-ti jau netrukus, tačiau neslepia, jog da-bar jam kaip būsimam mokslininkui“atsirūgsta” žalioji jo biografija ir vi-suomeninė veikla. Andrius supranta,kad reikėtų bent kuriam laikui visuo-meninę veiklą apriboti ir daugiau laikoskirti mokslui. “Bet man sunku atsisa-kyti, ypač jeigu matau neteisybę ir žmo-nės prašo padėti”, - atsiduso žaliasis.•

Gamta ir žmogus 152012 11 19Lietuvos žinios

Į galvą kalama, esą žmogus yra gamtos valdovas,tarytum koks gamtos sandėlio vedėjas.

Su mama gimtinėje.

Vienas A.Gaidamavičiaus pomėgių - fotografija. Andriaus užfiksuotos akimirkos Labanoro girioje.

EGLĖ KIJAUSKIENĖ

2014-2015 metais numatomasintensyviausias - apie 513 mln.litų - paramos išmokėjimas in-formacinės visuomenės plėtrosprojektams, finansuojamiemsEuropos Sąjungos (ES) struktū-rinių fondų lėšomis. Kai jie busįgyvendinti, Lietuvos gyvento-jai turės galimybę susitvarkytidaug reikiamų dokumentųelektroniniu būdu.

Kitąmet Lietuvos informaciniųtechnologijų (IT) rinkoje numato-mas viešųjų konkursų štilis. Jų ban-ga turėtų atsiristi dar po metų.

Centrinės projektų valdymo agen-tūros (CPVA) duomenimis, ESstruktūrinių fondų 2007-2013 metųfinansavimo laikotarpiu informaci-nės visuomenės plėtrai Lietuvoje pla-nuota skirti 975,26 mln. litų europi-nių ir nacionalinio biudžeto lėšų.Šiuo metu įgyvendinami 107 IT pro-jektai, jau baigti - 47. Bendra visų 154IT projektų vertė - daugiau kaip 916mln. litų, iš jų 403 mln. litų paramosjau išmokėta gavėjams.

“Dabar įgyvendinami 107 projek-tai bus baigti 2015-aisiais. Todėl in-tensyviausias lėšų išmokėjimas pla-nuojamas 2014-2015 metais”, - LŽpranešė CPVA Komunikacijos sky-riaus viršininkė Eglė Kučinskaitė.

Pirmi metai - pasirengimoKodėl iš likusių 513 mln. litų para-

mos lėšų tik maža dalis bus išmokė-ta kitąmet? CPVA atstovė sakė, kadveikla, susijusi su IT projektais, yra

sudėtinga ir didelės apimties, todėlpirkimų procesas užtrunka. O ir pa-tys projektai įgyvendinami vidutiniš-kai trejus metus. Be to, dažniausiaiorganizuojami tarptautiniai prekiųir paslaugų pirkimo konkursai, kuriųvienas trunka 6-9 mėnesius.

“Pirmais projekto įgyvendinimometais lėšų panaudojimas nėra di-delis, siekia tik apie 7-10 proc., nestuomet organizacijos daugiausiaperka projekto administravimo pa-slaugas. Tai pirkimo dokumentaci-jos, mokėjimo prašymų parengimo,projekto veiklos priežiūros, galuti-nės projekto ataskaitos rengimo, in-formacinės sistemos kūrimo, atitiki-mo techninei specifikacijai kontrolėsir kiti projekto priežiūros darbai”, -vardijo ji.

Šis etapas užtruks. “Vėliau, 2014-2015 metais, bus pasirinkti projektų

tiekėjai, kurie dirbs konkrečius dar-bus - kurs ir diegs informacines siste-mas. Tie 47 jau įgyvendinti projektaibuvo palyginti nedidelės finansinėsapimties ir daugiausia vyko savival-dybėse”, - aiškino E.Kučinskaitė.

CPVA atstovė pateikė pavyzdį:pagal vieną iš šešiolikos programos“Informacinė visuomenė visiems”priemonių “Pažangios elektroni-nės paslaugos” nuo 2012-ųjų vidu-rio pradėta įgyvendinti 17 projek-tų, tačiau ir jiems skirti beveik 100mln. litų bus aktyviai pradėti nau-doti tik po metų. Tuo tikslu ketina-ma organizuoti net apie 100 viešų-jų konkursų.

E.Kučinskaitė teigė, jog visi įgy-vendinti ir dar įgyvendinami infor-macinės visuomenės plėtros projek-tai yra naudingi visuomenei, nessuteikia galimybę greičiau ir efekty-viau sutvarkyti reikiamus dokumen-tus elektroniniu būdu. Pavyzdžiui,užsisakyti vairuotojo pažymėjimąelektroniniu būdu (VĮ “Regitra”),naudotis elektronine gyventojų ap-tarnavimo sistema (“Sodra”), Civili-nės būklės aktų įrašų registravimo,liudijimų išdavimo elektronine sis-tema (Gyventojų registro tarnyba).

VĮ Registrų centras sukūrė elekt-roninę paslaugą, kuri leidžia elekt-roniniu būdu steigti ir įregistruotinaujus juridinius asmenis. “Galimaišvardyti ir daugiau projektų, tačiauvisų jų tikslas - užtikrinti efektyves-nį bei patogesnį viešųjų ir admi-nistracinių paslaugų teikimą, tau-

pyti gyventojų laiką”, - dėstė E.Ku-činskaitė.

VU skelbs 8 konkursusVilniaus universiteto (VU) viešų-

jų pirkimų vyresnioji specialistė Mo-nika Balčiūnaitė LŽ sakė, kad uni-versiteto laimėtam beveik 15 mln. litųvertės projektui “Nacionalinis atvi-ros prieigos mokslo informacijosduomenų archyvas” įgyvendinti busskelbiami net 8 viešieji konkursai. Išjų tik du - supaprastinti, o likusieji -tarptautinai.

VU jau paskelbė pirmąjį minėto ar-chyvo infrastruktūros projektavimo irtechninės priežiūros paslaugų konkur-są. Buvo sudarytos dvi sutartys su jį lai-mėjusiomis tiekėjų grupėmis - UAB“Ernst & Young” ir UAB NRD (už 150tūkst. litų) bei UAB “IO projects”,“CID Baltic” ir UAB “Santa MonicaNetworks” (už 296,5 tūkst. litų).

Pinigai - etapaisKaip LŽ aiškino UAB NRD rin-

kodaros ir pardavimų vadovė IndrėAlaburdienė, įgyvendinant ES lėšo-mis finansuojamus projektus avansi-niai mokėjimai retai kada praktikuo-jami, dažniausiai numatomi tarpiniairezultatai ir tarpiniai mokėjimai.“Juk jei projektas trunka trejus me-tus, mes negalime tiek laiko darbuo-tojams mokėti atlyginimų iš savo lė-šų. Todėl tokiais atvejais numatomitarpiniai rezultatai ir tarpiniai mo-kėjimai. Bet jei projektas trunka ikipusės metų, tuomet sutinkame gau-ti apmokėjimą už darbus, kai juos at-liekame”, - kalbėjo I.Alaburdienė.

Anot jos, Lietuvoje skelbiamuoseES projektų konkursuose dažniau-siai varžosi lietuviai su lietuviais.“Jeigu reikia tarptautinės kvalifika-cijos specialistų, lietuviai, pasitelkęjungtinės veiklos sutartį, šliejasi prie

užsienio kompanijų”, - sakė UABNRD atstovė.

CPVA duomenimis, IT sektoriausviešuosius pirkimus taip pat dažniau-siai laimi lietuviškos IT įmonės, už-sienio bendrovių pasitaiko labai retai.

Su tarptautinėmis kompanijomisNRD konkuruoja ne ES, o pasauli-niuose konkursuose. Neseniai bend-rovė laimėjo hipotekos registro kūri-mo konkursą Ruandoje. Tai antras šiokrašto projektas, kuriame dalyvaujaNRD ekspertai. 2009 metais, kaiRuandoje vyko verslo registravimo re-forma, Norvegijos įmonė “NorwayRegisters Development” teikė konsul-tacines paslaugas, o jos valdoma Lie-tuvos bendrovė NRD - analizės, spe-cifikavimo, kūrimo ir diegimopaslaugas kuriant verslo registravimo,įkeitimų ir kitų apsaugotų sandorių

registravimo sistemas bei intelektinėsnuosavybės teisių registrą.

19 paslaugų internetu, išskyrus santuoką

Gyventojų registro tarnybos Civili-nės būklės duomenų tvarkymo skyriausvedėja Vida Semionova pasakojo, kadpagal ES finansuojamą priemonę“Elektroninės valdžios paslaugos” už3,9 mln. litų buvo sukurta metrikacijospaslaugų informacinė sistema MEPIS irinterneto svetainė “Civilinė metrikaci-ja”. Gyventojai, prisijungę prie MEPISper “Elektroninės valdžios vartus”, ga-li užsisakyti net 19 paslaugų, kurias tei-kia civilinės metrikacijos įstaigos.

“Pavyzdžiui, galima pateikti prašy-mus įregistruoti vaiko gimimą, žmo-gaus mirtį, įtraukti į apskaitą vaiko,gimusio užsienyje, gimimą, užsieniovalstybėje ar bažnyčios nustatytatvarka sudarytą santuoką, užsieniovalstybėje nutrauktą santuoką, už-sienyje mirusio asmens mirtį, taip patgauti civilinės būklės aktų įrašų įre-gistravimo liudijimus, įrašų išrašusir pažymas”, - vardijo V.Semionova.

Įdomi detalė: elektroniniu būdu ne-galima pateikti prašymo įregistruotisantuoką, nes, vadovaujantis LR Civi-liniu kodeksu, tokį prašymą turi pa-duoti abu norintieji susituokti, asme-niškai atvykę į civilinės metrikacijosįstaigą. Tačiau suteikta galimybė elekt-roniniu būdu užpildyti prašymą pa-tikrinti duomenis, reikalingus prašy-mui įregistruoti santuoką pateikti.

V.Semionova pabrėžė, kad atsiimtiužsakyto dokumento gyventojai turiatvykti į civilinės metrikacijos įstaigą,nes liudijimai yra griežtos atskaitomy-bės dokumentai, todėl turi būti įteiktiasmeniškai ir pasirašytinai. “Ateityje,išplėtojus elektroninio parašo inf-rastruktūrą, klientas galės gauti elekt-roninį dokumentą”, - teigė ji.•

2012 11 19Lietuvos žinios16 Verslo orbita

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,7071 -0,1330%

10 000 Baltarusijos rublių 3,1699 +0,2145%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,3418 -0,2280%

10 Čekijos kronų 1,3509 -0,4367%

10 Danijos kronų 4,6295 +0,0043%

1 DB svaras sterlingų 4,2999 +0,1047%

100 Japonijos jenų 3,3372 -0,4555%

100 Kazachstano tengių 1,8010 -0,1277%

1 Latvijos latas 4,9595 -0,0040%

10 Moldovos lėjų 2,1984 -0,0864%

10 Norvegijos kronų 4,6949 -0,1022%

10 Lenkijos zlotų 8,3130 +0,5173%

100 Rusijos rublių 8,5315 -0,1723%

10 Švedijos kronų 3,9978 +0,2651%

1 Turkijos naujoji lira 1,5044 +0,0798%

10 Ukrainos grivinų 3,2933 -0,1336%

2012 11 19, LB

ES projektų “Informacinė visuomenė visiems” finansavimas, mln. litųPriemonė Projektų skaičius Skirtas Išmokėta Baigti

finansavimas projektai

1. Elektroninės valdžios paslaugos 28 196,2 94,63 6

2. Elektroninė demokratija 1 11,58 6,79 -

3. Intelektualios valdymo sistemos 13 104,9 62,7 1

4. Lietuvos kultūra informacinėje visuomenėje 8 49,98 43,45 1

5. Elektroninė demokratija: regionai 42 19,14 16,23 38

6. Sąveikumas 3 29,46 12,48 1

7. Elektroninio mokymosi paslaugos 1 12,6 2,8 -

8. Elektroninės valdžios paslaugos savivaldybėse 0 0 0 0

9. Skaitmeninės televizijos plėtros skatinimas 1 10,5 6 -

10. Elektroninės sveikatos paslaugos 16 73,5 1,35 -

11. Elektroninės sveikatos paslaugos savivaldybėse 13 22,9 0,74 -

12. Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje 5 29,8 3,1 -

13. Mokslo duomenų archyvas 1 14,99 0,23 -

14. Pažangios elektroninės paslaugos 15 98,9 0,25 -

15. Plačiajuosčiai elektroninių ryšių tinklai 1 208 151 -

16. Informacinių technologijų sauga 6 34,2 0,73 -

Iš viso 154 916 403 47

Šaltinis: Esparama.lt

Elektroniniu būdu negalima pateikti prašymoįregistruoti santuoką, nes tokį prašymą turi

paduoti abu norintieji susituokti, asmeniškaiatvykę į civilinės metrikacijos įstaigą.

IT rinkoje - milijardas litų

TrumpaiRENGS ISPANAI

Ispanijos drabužių prekybos grupė“Grupo Cortefiel” žengia į Lietu-vos, Latvijos ir Estijos rinkas. Čiaiš viso bus atidaryta daugiau kaip50 parduotuvių. “Grupo Cortefiel”pranešė, kad bendradarbiauja suEstijos įmone “Karkat Fashion”, opirmosios grupės parduotuvės du-ris Rygoje jau atvėrė. Baltijos šalyseplanuojama atidaryti “Grupo Cor-tefiel” priklausančių visų prekėsženklų parduotuves - “Cortefiel”,“Pedro del Hierro”, “Women’ssecret” ir “Springfield”. Kitąmet

“Karkat Fashion Group” ketinaatidaryti Baltijos šalyse 12 “Corte-fiel” parduotuvių.

BEVEIK TREČDALISRINKOSLietuvoje veikiančios draudimobrokerio įmonės išaugus pardavi-mo pajamoms per devynis šių me-tų mėnesius kartu uždirbo 9,8mln. litų neaudituoto pelno. Šie-met nuostolingai dirbo ketvirta-dalis šalyje registruotų draudimobrokerių įmonių. Taip teigiama

Lietuvos banko pranešime. Drau-dimo brokerių įmonių pardavimopajamos šiemet, palyginti su 2011-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais, pa-didėjo 9,5 proc. ir viršijo 70 mln.litų. Penkių didžiausių draudimobrokerių įmonių pardavimo paja-mos sudarė 37,8 proc. visų drau-dimo brokerių įmonių pajamų.

SUMENKO 4 PROC.

Lietuvos elektroninių ryšių rinkaper devynis šių metų mėnesius,BNS skaičiavimais, buvo 1,711

mlrd. litų, arba 4 proc. mažesnėnei 2011-ųjų sausio-rugsėjo mė-nesiais, kai ji siekė 1,791 mlrd. li-tų. Vien trečiąjį šių metų ketvirtį,palyginti su tuo pačiu 2011 metųlaikotarpiu, rinka taip pat sumen-ko 4 proc. - iki 576,6 mln. litų.Preliminarius duomenis pranešėRyšių reguliavimo tarnyba. Tre-čiąjį ketvirtį investicijos į elektro-ninių ryšių tinklo infrastruktūrą,palyginti su trečiuoju praėjusiųmetų ketvirčiu, išaugo 1 proc. - iki84,5 mln. litų.

LŽ, BNS

ES struktūrinių fondų 2007-2013 metų finansavimo laikotarpiu informacinės visuomenės plėtrai Lietuvojenumatyta skirti 975,26 mln. litų europinių ir nacionalinio biudžeto lėšų. / LŽ archyvo nuotrauka

Atkelta iš • 1 p.

“Nepretenduojame į absoliučiai tei-singas išvadas, nes mūsų paslaugomis,kai galima mokėti į kelias sąskaitas iškarto, sumokėjus vieną pavedimo mo-kestį, naudojasi per 55 tūkst. namųūkių, tačiau bendrą tendenciją pagaltai galima nustatyti”, - LŽ teigė UAB“Viena sąskaita” valdybos narys Da-rius Kriukas.

Anot jo, bendrovės turima statistikadarosi labiau iškreipta ir pripažinus, kaddalis gyventojų, įsirengusių autonominįšildymą, centralizuoto šilumos bei karš-to vandens tiekimo bendrovių paslaugo-mis nė nesinaudoja.

“Vienos sąskaitos” duomenimis,2010 metų pirmąjį ketvirtį gyventojai ko-munaliniams mokesčiams išleido dau-giau kaip 31 proc., o 2012 metų pirmą-jį ketvirtį - daugiau kaip 38 proc. visųsavo pajamų. Prognozuojama, kad 2013metais išlaidos už komunalines paslau-gas pareikalaus daugiau negu 42 proc.vidutines pajamas gaunančio gyvento-jo atlyginimo.

Našta sunkėjaAtkreipiamas dėmesys, kad sunkiau-

sias gyventojams paprastai būna pirma-sis kiekvienų metų ketvirtis, nes sausis irvasaris yra šalčiausi metų mėnesiai, olengviausias - trečiasis ketvirtis, per pa-tį vasaros sezoną. Kasmet kylant šilu-mos ir karšto vandens kainoms, gyven-tojams atlaikyti komunalinių mokesčiųspaudimą vis sunkiau.

Pavyzdžiui, pirmuosius tris 2010metų mėnesius vien mokesčiai už šildy-mą ir karštą vandenį sudarė 22 proc.visų vidutines pajamas gaunančių šei-mų pajamų, o 2012 metais per atitinka-mą laikotarpį ši dalis sudarė jau beveik26 procentus.

Dar prasčiau atrodo visų mokesčiųuž būstą (įskaičiavus ir mokesčius uželektros energiją, šaltą vandenį, ryšio irkitas komunalines paslaugas) statistika.UAB “Viena sąskaita” duomenimis, pervisus 2010-uosius ši dalis sudarė 31,52proc. statistiškai vidutinių šeimos paja-mų, o šių metų pradžioje - 38,17 pro-cento. “Viena sąskaita” prognozuoja,kad 2013 metų pirmąjį ketvirtį, jei žiemabus panaši kaip 2010 ir 2011 metais, mo-kesčiams už komunalines paslaugas vi-dutines pajamas gaunantis šeimos ūkisturės skirti apie 44 proc. pajamų.

Keičiantis metų sezonams, kinta irkonkrečių mokesčių dalis visoje mo-kesčių už komunalines paslaugas struk-tūroje. Antai trečiąjį ketvirtį, kai mo-kesčiams už komunalines paslaugasšeimos ūkiai skiria mažiausiai išlaidų,didžiausią dalį jų sudaro karštas van-duo, šiek tiek mažiau - elektros energi-ja. 2010 metais mokestis už karštą van-denį ir gamtines dujas sudarė 5,2 proc.visų mokesčių, 2012 metų vasarą - 6,6proc., o elektros energijai per šį laiko-tarpį teko maždaug 3,5 proc. išlaidų.Tačiau pirmąjį ketvirtį akivaizdžiai do-minuoja mokesčiai už šildymą ir karš-tą vandenį.

“Lyginome ir komunaliniams mo-kesčiams skiriamą pensininkų paja-mų dalį. Pavyzdžiui, šiemet per 3 ket-virčius komunaliniams mokesčiamspensininkai turėjo skirti apie 50 proc.gaunamos vidutinės pensijos, kurirugpjūtį buvo apie 816 litų. Pernai pervisus metus išlaikyti būstą pensinin-kams kainavo vidutiniškai 51,5 proc.vidutinės pensijos. Šiemet pabrangošildymas ir karštas vanduo, todėl ti-kėtina, kad priskaičiavus ketvirtąjįketvirtį, sutampantį su šildymo sezo-no pradžia, išlaikyti būstą kainuos 55-56 proc. vidutinės pensijos”, - sakoD.Kriukas.

Statistikos vingrybės“Statistika - sausa šaka. Tie, kurie ja

operuoja, tai supranta”, - sako SEBbanko šeimos finansų ekspertė JulitaVaranauskienė. Ji pripažįsta, kad sta-tistinis gyventojų daugumos darbo už-mokesčio vidurkis, apie 1700 litų į ran-kas, iš tikrųjų yra mažesnis, nes šįrodiklį padidina maža dalis gyvento-jų, gaunančių itin dideles pajamas, ke-leriopai didesnes už minimalią 850 li-tų be atskaitymo algą.

“Kita vertus, nederėtų užmiršti, jogdaugybei gyventojų dalis mokesčio užšildymą ir karštą vandenį kompensuo-jama valstybės lėšomis”, - sako eks-pertė.

Socialinės apsaugos ir darbo minis-terijos duomenimis, 2011 metais peršildymo sezoną būsto šildymo išlaidųkompensacijas gavo 220,9 tūkst. as-menų, arba 6,9 proc. Lietuvos gyven-tojų. 2011 metais, palyginti su 2010-aisiais, gavusių būsto šildymo išlaidųkompensacijas asmenų padaugėjo32,7 proc., o pačių kompensacijų su-ma išaugo 14,1 proc. - nuo 98,5 mln.litų iki 112,5 mln. litų. Šiemet šildymoir karšto vandens tiekimo paslaugosdar pabrango, todėl tikėtina, kad irkompensuoti reikės daugiau.

Tačiau gauti kompensaciją gali tikgyventojai, kurių pajamos neviršijanustatytos minimalių pajamų ribos.Bent litu peržengus šią ribą, tikėtiskompensacijos neverta.

Bankas nepadėsKai pradeda plaukti komunalinin-

kų perspėjimo laiškai ir juolab antsto-

lių pranešimai apie ketinimus išieško-ti 1000 litų ar didesnes skolas dargi supapildomais triženkliais mokesčiais,skolininko žvilgsnis savaime nukryps-ta į kredito įstaigas, pirmiausia į bankus.

Tačiau, Lietuvos komercinių bankųasociacijos duomenimis, nors gyven-tojų skolinimosi rodikliai nuo 2010metų nuolat gerėja, mažiausiai varto-jimo paskolų suteikiama būtent nuolapkričio iki sausio, per patį šildymosezono įkarštį.

Pavyzdžiui, per 2011-2012 metų šil-dymo sezoną šių paskolų bankai sutei-kė iki 30 mln. litų, o šiltaisiais metųmėnesiais buvo suteikiama daugiaukaip po 40 mln. litų. Tačiau per šildy-

mo sezoną labiau sumažėja bankų in-dėlių ir daugiau išimama iš kreditokortelių.

“Iš tikrųjų daugiausia vartojimo pa-skolų imama ne mokesčiams, o būstoremontui, įkurtuvėms, atostogoms irpan. Būtent nuo pavasario iki rudensšie poreikiai yra didžiausi”, - sakoJ.Varanauskienė.

O kredito korteles, jos nuomone,gyventojai dažniau naudoja akcinėmsprekėms pirkti. Todėl ir didžiausias lė-šų išėmimas yra fiksuojamas gruodį,

didžiųjų metinių švenčių išvakarėse.Tačiau ji pripažįsta, kad ir bankai,

ypač Lietuvos bankui paskelbus rei-kalavimą nuo 2011 metų lapkričio 1dienos sugriežtinti gyventojų kredita-vimo sąlygas, skolina tik itin patiki-miems klientams, dėl kurių mokumonekyla abejonių susipažinus su jų kre-dito istorija - ar neturi skolų, ar laikusumokėdavo ankstesnes įmokas, argauna pakankamai pajamų ir pan.

“Iš tikrųjų vartojimo paskolas irkredito korteles bankai išduoda tik as-menims, gaunantiems didesnes paja-mas, kuriems šildymo sezonas įtakądaro, bet ne tokią, kad reikėtų mokė-ti iš pašalpų”, - pripažįsta šeimos fi-nansų ekspertė.

Akloji zonaNesulaukęs paramos iš banko, iki

šiol mažas pajamas gaunantis žmoguspaniškai puldavo skolintis greitųjųkreditų bendrovėse už ganėtinai pa-sakiškas palūkanas. Šiemet, Lietuvosbankui perėmus ir greitųjų kreditųkontrolę, žmogeliui nebeliko ir šiosgalimybės.

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kre-ditų asociacijos pirmininkas LiutaurasValickas LŽ pripažino, kad, spren-

džiant iš ankstesnių metų greitųjų kre-ditų statistikos, nemažą dalį šių pasko-lų gyventojai imdavo ir šildymosąskaitoms apmokėti.

Greitųjų kreditų išdavimo statistikašiemet yra patekusi į savotišką akląjązoną: niekas nežino, kiek ir kokiomsreikmėms skolinasi gyventojai, koksšių paskolų sezoniškumas - Lietuvosbankas greitųjų kreditų bendroviųkontrolę yra perėmęs nuo šių metųsausio, tad daryti apibendrinimusankstoka.

“Atliekame savotišką sanitaro vaid-menį - padedame tiems, kuriems ban-kai nesiima skolinti: gal žmogui iš tie-sų būtinai reikia palyginti smulkiossumos ar automobiliui suremontuoti,ar sumokėti už butą. Tačiau nuo šiųmetų sausio tokios galimybės iš esmėsnebeliko, nes neturime teisės skolintiasmenims, patekusiems į skolininkųregistrą, kad ir dėl kelių šimtų litų sko-los, nors gal žmogus tikrai žino, jogpaskolą sumokėtų laiku”, - sako aso-ciacijos vadovas.

Ką daryti?Susiklosčius tokioms aplinkybėms,

sąžiningas mokesčių mokėtojas, norsgal Lietuvos banko išgelbėtas nuo dardidesnių išlaidų, norom nenoromtampa užkietėjusiu skolininku, taipdar labiau pablogindamas savo kredi-to reitingą.

J.Varanauskienės nuomone, ma-žesnes nei vidutinės, bet didesnes neikompensuojamas pajamas gaunantysžmonės neturėtų nuleisti rankų ir pul-ti į neviltį, nors šiek tiek “iškopę” išminimalių pajamų duobės šildymuijie skiria gerokai didesnę pajamų dalįnegu tie, kurie gauna aukštesnes neividutinės arba minimalias pajamas.

“Jiems, matyt, lieka vienintelė išei-tis - dalį žiemą priskaičiuotų mokesčiųuž komunalines paslaugas mokėti nešildymo sezono metu, o išdėliojant pervisus metus. Užuot mokėjus už sausį700 litų ir nė lito nemokėjus rugpjūtį,visus metus kas mėnesį mokesčiui užšildymą užtektų skirti po 200-300 litų,- sako ji. - Energetikai tokias galimy-bes siūlo, tačiau gyventojai gal jais ne-pasitikėdami ar dėl kitų priežasčių tuonaudojasi vangiai.”

Pasak ekspertės, ne paslaptis, kadnemažai gyventojų taip elgiasi sava-rankiškai, nors ir mokėdami šiokiustokius delspinigius.

“Nenorėčiau už tokį būdą agituoti,bet jei žmogaus pajamos iš tiesų permažos, tai, be investicijų į taupymą, bebūsto renovavimo, iš tiesų lieka tik ši“liaudiška” galimybė, kad nereikėtųieškotis greitųjų kreditų”, - sako SEBbanko šeimos finansų ekspertė.•

Verslo orbita 172012 11 19Lietuvos žinios

Išlaidos būstui išlaikyti

Šildymo smūgio neišlaiko ir vidutinės pajamos

2012 metų pirmąjį ketvirtį gyventojai komunaliniams mokesčiams išleido daugiau kaip 38 proc. pajamų. Prognozuojama, kad 2013 metais

tam prireiks daugiau negu 42 proc. vidutines pajamas gaunančio gyventojo atlyginimo.

Per pastaruosius dvejus metus vidutinis atlyginimas pakilo 5,6 proc., o vidutinės namų ūkio išlaidos už komunalines paslaugas šoktelėjo net 27 procentais. / LŽ archyvo nuotrauka

Mokesčiams už komunalines paslaugas skiriama vidutinio atlyginimo dalis, proc.

Ketvirtis 2010 2011 2012 2013*

I 31,52 37,26 38,17 44

II 21,42 24,59 27,19 -

III 13,95 16,87 18,4 -

IV 23,74 23,47 - -

*prognozė

Šaltinis: UAB “Viena sąskaita”

2012 11 19Lietuvos žinios18 Verslo orbita

Praėjus metams nuo banko “Sno-ras” skandalo pradžios matyti - šio banko griūtis nepadarė tokios didelės įtakos šalies finansų rinkai,kaip buvo prognozuota anksčiau.

Penktojo pagal valdytą turtą bankožlugimas nepadarė poveikio Lietuvosfinansų rinkai. Taip apibendrina atlik-tą analizę Lietuvos investuotojų aso-ciacija (LIA). Ji atkreipia dėmesį ir įLietuvos bankų asociacijos duome-nis, kad bendra indėlių Lietuvos ban-kuose suma 2012 metų rugsėjo pabai-goje (44,363 mlrd. litų) buvo panaši į2011-ųjų lapkričio pradžios rodiklius(44,865 mlrd. litų).

2011 metų lapkričio 16 dieną Vy-riausybė nacionalizavo “Snoro” akci-jas, o gruodžio 7 dieną šiam bankuibuvo iškelta bankroto byla.

Bankas “Snoras” orientavosi dau-giausia į privačius klientus ir buvo iš-plėtojęs platų aptarnavimo tinklą. Di-džiąją banko finansinio kapitalo dalįsudarė fizinių asmenų indėliai. Vado-vaujantis Indėlių draudimo įstatymu,

jiems 2011 metų gruodį ir šių metųsausį iš Indėlių ir investicijų draudimofondo buvo kompensuota beveik 4mlrd. litų bankrutuojančiame bankelikusių indėlių, kurių dydis neviršijo100 tūkst. eurų (345 280 litų).

“Visuomenėje populiarus mitas,kad “Snoro” bankrotas itin brangiaikainavo valstybei ir neva visam laikuiištuštino indėlių draudimo fondą. Tainetiesa, nes “Snoro” turto užtenka di-džiajai daliai Indėlių ir investicijųdraudimo perimtos reikalavimų su-mos padengti, o fondą kasmet papil-do naujos indėlių draudimo įmokos,per devynis šių metų mėnesius suda-riusios beveik 130 mln. litų”, - tvirti-na LIA valdybos pirmininkas Vytau-tas Plunksnis.

LIA pažymi, kad, be indėlininkų,bankrutuojantis bankas iki šiol atsis-kaitė tik su pirmosios eilės kreditoriais- buvusiais darbuotojais. Kiti privatūskreditoriai teismuose bando įrodyti,jog dabartiniuose įstatymuose įteisin-ta nuostata, kad antrąja eile taikomiIndėlių ir investicijų draudimo reika-lavimai prieštarauja Konstitucijai.

“Teisminis ginčas dėl kreditorių ei-lės - bene vienintelė kreditorių viltis at-gauti bent dalį lėšų tiems, kurie buvoįsigiję neapdraustų “Snoro” produk-tų, nes, pagal oficialiai pateikiamusduomenis, realizavus banko turtą pini-gų užtektų tik Indėlių ir investicijųdraudimui. Lemiamą įtaką šiam ginčuiturės Konstitucinio Teismo sprendi-mas”, - sakė V.Plunksnis.

Lietuvos teismuose šiuo metu nag-rinėjama nemažai su “Snoru” susiju-sių bylų. LIA teisme atstovauja 473 as-menų grupei, kuri prašo grąžinti 9,8mln. litų, sukauptų apmokėti už “Sno-ro” akcijas, kurios taip ir nebuvo išleis-tos. Tai didžiausias iki šiol Lietuvosteismuose nagrinėtas grupės ieškinys.

“Snoro” turtas kol kas parduoda-mas vangiai, netgi kai siūlomas pigiai.Lietuvos paštas už 3,1 mln. litų įsigijo214 mažųjų bankų tinklą. Už kiekvie-ną mokėta mažiau nei po 15 tūkst. li-tų - tai gerokai mažiau, negu reikėtųinvestuoti, siekiant atidaryti naują va-dinamąjį snoriuką.

Kreditorių komitetas taip pat yrapasirinkęs banko “Finasta” ir “Snoro

lizingo” pirkėją, tačiau šis kol kas nė-ra pateikęs reikalingų dokumentų Lie-tuvos bankui ir neaišku, ar sandorisbus baigtas.

Nors bankas nacionalizuotas, vie-šai neskelbiama, kokią “Snoro” tur-to dalį jau pavyko paversti pinigais

ir ką ketinama daryti su pagrindi-niu banko turtu - paskolų portfeliu.Iki bankroto jis siekė 3,7 mlrd. litų,dabartinis paskolų likutis - beveik2,6 mlrd. litų.•LŽ

VIDA BORTELIENĖ

Klaipėdos uosto krovos kompanijų netenkina valstybėsinstitucijų darbo tempas, nes investicijų planavimas nepavejaverslo poreikių ir yra naudingastik konkuruojantiems Latvijosuostams.

Šiais metais Klaipėdos uostui tobu-linti bus panaudota 180 mln. litų, arba76 proc. numatytų lėšų. Dėl ateinan-čių metų naujų statybų trūksta aišku-mo, nes tik praėjusią savaitę Vyriausy-bė patvirtino Klaipėdos valstybiniojūrų uosto direkcijai (KVJUD) privalo-mą į biudžetą sumokėti pelno dalį už2011 metus (50 proc., arba 34 mln. li-tų) ir tolesnę dividendų mokėjimo tvar-ką (po 25 proc.).

Kol tokio sprendimo nebuvo, uostovadovybė, verslininkų teigimu, sąmo-ningai nederino kai kurių techniniųprojektų. Naujas ministras ir naujasuosto vadovas turės spręsti galvosūkį,kaip sudaryti uosto sąmatą ir kokiusdarbus atlikti pirmiausia, turint perpusmažiau pinigų negu reikėtų.

Penktadienį susirinkusi uosto tarybabe pirmininko, iš KVJUD vadovo pa-reigų pasitraukusio ir Seime priesaikąkaip tik tuo metu duodančio Eugeni-jaus Gentvilo, tik padiskutavo apie tai,kaip naudingiau atrinkti prioritetiniusprojektus, bet nieko nenutarė.

Sutarčių nederina KVJUD ekonomikos ir finansų di-

rektorius Martynas Armonaitis sakė,kad pradėti projektai ir ateinančių tre-jų metų planai apima darbus, kuriųvertė - 800 mln. litų. Šiais metais nepa-naudotos lėšos sudaro vieno ketvirčiodarbus, kuriuos vėluoja atlikti rango-vai. Tas 50 mln. litų investicijų skirtu-mas bus perkeltas į 2013-ųjų sąmatą.

Investicijų šiemet liko nuo suskys-tintų gamtinių dujų (SGD) terminalovietos parengimo darbų, užteršto grun-to aikštelės ir nuo kompanijos “Klai-pėdos Smeltė” krantinių statybomsskirtų lėšų - dėl apskųsto viešųjų pirki-mų konkurso.

“Pernai pakeistas įstatymas dėl prie-volės mokėti pelną ir delsimas nustaty-

ti jo dalį sugriovė visą nusistovėjusiąplanavimo tvarką”, - aiškino susisieki-mo viceministras Arūnas Štaras. Pa-aiškėjus, kiek direkcijai teks sumokė-ti, dabar ryškėja investicijų skirstymo“žaidimo taisyklės”.

Verslininkų priekaištai, kad iki šiolpasirašyta tik viena smulki sutartis dėlabipusių investicijų, valdininkų many-mu, nėra teisingi, nes tam trūksta for-malių prielaidų. Dažniausiai delsiamatvirtinti paraiškas dėl finansinės grąžosgarantijų.

Anot M.Armonaičio, uosto laukiaSGD terminalo projektas. “Nors subendrove “Klaipėdos nafta” pasirašy-

ta sutartis nėra tipinė, ji “suvalgė” vi-sus kitus projektus”, - uosto tarybai aiš-kino direkcijos atstovas.

Apibendrindama ilgą ginčą dėl su-tarčių prasmės ir esmės laikinai vado-vauti uostui paskirta infrastruktūros di-rektorė Roma Mušeckienė reziumavo:“Trūksta pinigų. Iš geros idėjos išėjošnipštas.”

Prie krantinių nepakanka gylioUosto kompanijų asociacijos taryba

pateikė siūlymų, kaip patobulinti uos-tą investuojant mažiau lėšų. Uosto pra-laidumo galimybes KVJUD didina gi-lindama uosto kanalą visu ilgiu iki 14,5metro, tačiau prie kai kurių krantiniųyra seklumos, arba anksčiau jas re-konstruojant tos vietos nebuvo pakan-kamai pagilintos.

“Atskirose krantinėse galima padi-dinti krovinių apyvartą be didelių išlai-dų. Jas nesunku priderinti prie kanaloir pagilinti iki 14 metrų. Pavyzdžiui,kompanijai KLASCO padidinus gylįprie krantinių metru, ji galėtų krauti ne

80 tūkst., o 100 tūkst. tonų laivus. Tu-rėtume ekonominį krovinių placdar-mą”, - dėstė klausimą pristatęs “Begos”atstovas Laimonas Rimkus.

KLASCO generalinis direktoriusAudrius Pauža pažymėjo, kad net 30centimetrų gylis dažnai lemia, kurįuostą pasirinks laivas. “Mums kiloproblemų dėl grūdų krovos - negali-me 13,8 metro grimzlės laivo prikrau-ti pilno dėl uosto kapitono nustatytometro klirenso, ir net tada, kai pakilęsvanduo. Klaipėda pralošia konkuren-cinę kovą Latvijos uostams”, - kalbė-jo didžiausios uosto kompanijos va-dovas.

Uosto ekspertas profesorius Vytau-tas Paulauskas įspėjo, jog delsimas im-tis darbų gresia dideliais sunkumais.“Duok Dieve, kad pirmoji krantinė berekonstrukcijos atlaikytų 2-4 metus. Ki-taip turėsime uoste šašą”, - aiškinomokslininkas, analizavęs “Klaipėdosnaftos” krantinių pralaidumą.

“Klaipėdos Smeltės” generalinis di-rektorius Rimantas Juška siūlė kitų me-

tų sąmatą sudaryti pagal patikslintusinvesticijų prioritetus, prieš tai išsiaiški-nus, kur mažiausios krantinių parengi-mo laiko ir lėšų sąnaudos.

Valdininkai atkirto, kad toks pagei-davimas sujauks patvirtintas KVJUDmetodikas ir kriterijus. Esą ten, kur įro-domas greitas lėšų grąžos terminas,kaip, pavyzdžiui, “Klaipėdos Smeltės”konteinerių terminalo atveju, direkci-ja finansuoja patobulinimus pagal nus-tatytą tvarką. Tada nereikia jokių ragi-nimų ir pildomų nutarimų. TačiauR.Juška atkirto, kad šiuo klausimusprendimas kartą jau buvęs priimtasprieš metus, tik darbai nepajudėję.Anot jo, dėl biurokratinio nerangumonepaimame to, ką galėtume iš uostogauti.

KVJUD atstovai teisinosi, jog vals-tybės įmonės tuo ir skiriasi nuo verslo,kad turi mažiau įrankių ir mažiaulankstumo. Todėl esą uosto naudotojųpageidavimas planuojant apibrėžti tiks-lius statybų terminus ir jų laikytis yrasunkiai įgyvendinamas. •

Uoste pradėti įgyvendintiprojektai ir ateinančių

trejų metų planai apimadarbus, kurių vertė -

800 mln. litų.

Kuo mažiau pinigų - tuo sunkiau dalytis

Be “Snoro” rinka nesugriuvo

Pagilintas uosto kanalas neduos naudos, jei laivai negalės priplaukti prie krantinių. / Vidos Bortelienės ir Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

2011 metų lapkričio 16 dieną Vyriausybė nacionalizavo “Snoro” akcijas,o gruodžio 7-ąją šiam bankui buvo iškelta bankroto byla.

Šou ir pramogos 192012 11 19Lietuvos žinios

GINTARĖ ČIULADAITĖ

Penktadienio vakarą sausakim-šoje sostinės “Siemens” arenojesusirinkę SEL gerbėjai grūdosikuo arčiau scenos, arčiau dievu-ko Egio, kuris sostinėje šventėkūrybos dvidešimtmetį.

SEL gimtadienio proga EgidijusDragūnas klausytojams padovanojograndiozinį reginį - pasaulinio turokoncertą. Atlikėjas žadėjo ne šablo-niškus pasirodymus, o aukšto lygiomasinį šou ir dar nematytų techniniųsprendimų. Geriausi hitai ir keletaskitų proginių staigmenų vedė iš pro-to daugiau nei 12 tūkst. susirinkusiųSEL klausytojų.

Pažadus išpildėDar praėjusį mėnesį ruošdamasis

neregėto dydžio turui E.Dragūnaskalbėjo su LŽ ir neskaičiavo pinigų:“Kokia kita grupė išleidžia 150 tūkst.litų vienam pasirodymui paruošti,kai jos honoraras yra dešimt kartų

mažesnis?” Atlikėjas Vilniuje žadėjosurengti geriausią pasirodymą iš vi-sų. Jam praūžus galima tik pritarti -nė vienas centas nenuėjo veltui.

Pasirodymo scenografiją sudarėmilžiniško dydžio ekranas, jame ro-domos hologramos ir vaizdo klipaikokybe galėjo pranokti daugelį lie-tuviškų filmų. Dėmesį kaustė laze-rių gausa ir įvairovė, kurie išilgaiskrodė arenos erdvę arba leidosihorizontaliai tartum uždanga.

Tarp susirinkusiųjų daugiausiašėlo jaunimas, bet buvo galima iš-vysti ir melomanų šeimų, į renginįatėjusių su vaikais. Šių ausis, kaipįprasta E.Dragūnui, pasiekė porakeiksmažodžių ir komentarų, ku-rių bet kokiame kitame koncerteneišgirsi: “Gerklė džiūsta, gal kasturite šampano?”

Dainas atliko kitaipKaip sakė E.Dragūnas lipdamas į

sceną, jis jaudinosi tiek, kiek ir ei-damas pas dantistą. Sostinės publi-ką dainininkas apšildė daina “Lau-žau standartus”, vėliau skatino

šokti pagal “Ne vakar”, kur šįkartjam pritarė ne Monika Liubinaitė(Monika Liu), o mylimoji Eleono-ra Sebrova. Prieš 25 metus sukurtą“Vėją” Egidijus skyrė visiems, kurieį koncertą atėjo su savo antrosio-mis pusėmis: “Nagi, paimkite savomeilę už užpakaliuko”, - šūktelėjo.

SEL komanda priminė pastarojoalbumo “Aš kaip žąsis” geriausius kū-rinius: “Sweet ateitis”, “Perlai”, “Nesaš tik vėjas”. Taip pat tokius žinomuskaip “Aš žiūriu į tave, pasauli”, “In-formacija”, “Vėl ruduo”. “Kontroli-nis šūvis” nuskambėjo kiek kitokiais,švelnesniais, beveik džiazo akordais.

Pasirodymui įpusėjus daininin-kas prisėdo prie pianisto atlikti ly-

riško Gintarės Karaliūnaitės kūri-nio “Sparnai tavo sielai”. Tuometpaprašė jo sugroti “Du gaidelius” irnusijuokė, kad gali sau leisti dai-nuoti ir tokias dainas.

Su publika - kaip su draugu“Siemens” arenoje telpa daugiau

nei 12 tūkst. žmonių ir tą vakarą jibuvo perpildyta. Miniai klykiantE.Dragūnas juos šmaikščiai skati-no šėlti dar labiau: “Žmonės, atsi-stokit, aš jums leidžiu. Čia ne dar-bas, ne kalėjimas” ir “Ką - gal jūsskolingi kam nors?”

Atlikėjas su publika bendravo tarsisu draugu. Štai per kūrinį “Parašykman laišką iš Paryžiaus” jis paprašėpritariančių vokalisčių nutilti sakyda-mas: “Aš noriu padainuoti su jais.”Tuomet iškėlė mikrofoną virš gerbė-jų ir žinomą dainą atliko drauge.

Egidijus papasakojo ir tai, kadkoncerto dieną skaitė straipsnį, kaipapie jį atsiliepia kitos žvaigždės.“Labiausiai man patiko Viliaus Ta-rasovo komentaras, kad čia ateitųnebent į VIP ložę šampano gerti, -

kalbėjo dainininkas. - Tačiau galiujam perduoti, kad prie mano persi-rengimo kambario paruoštas “bliū-delis” su pienu ir “baronkomis”.

Nustebo patsNors kartu su SEL atlikti “Saulės

miesto” į sceną neužlipo AndriusMamontovas, netrūko kitų staigme-nų. Į dvidešimtmečio koncertą Egi-dijus pasikvietė trylikamečių šokėjųporą Laurą Kastanauskaitę ir ViliųJakučionį, kuriems atidavė visas švie-sas. Vėliau vaikai kartu su E.Dragū-no sūnumi Deividu įstūmė tortą irpritariant visai salei sudainavo “Sugimimo diena”. Tai, anot atlikėjo,buvo jam pačiam netikėta.

Tačiau beveik dviejų valandųmėgstamos muzikos, gero vaizdo irefektų užhipnotizuoti gimtadieniodalyviai nė neketino skirstytis. Įsceną grįžęs E.Dragūnas dėkojo sa-vo miestui ir dar kartą padovanojodaugiau nei 2 mln. kartų interneteperklausytą “Aš žiūriu į tave, pa-sauli” bei kasetinę paauglystės lai-kų dainą “Mes negalim”.•

SEL dvidešimtmetis vedė iš proto publiką

“Gerklė džiūsta, gal kas turite šampano?” - be kita ko, pašmaikštavo E.Dragūnas. Tarp susirinkusiųjų daugiausia šėlo jaunimas. / Ritos Stankevičiūtė nuotraukos

Geriausi hitai ir keletas kitų proginių

staigmenų vedė išproto daugiau nei

12 tūkst. susirinkusiųSEL klausytojų.

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA21 d. 19 val. Senosios muzikos koncertas “Kantatosapie išduotą meilę”. Dalyvauja Ghislieri kolegijoskonsortas (Italija), solistė Emanuela Galli (sopra-nas, Italija)22 d. 19 val. Fortepijono rečitalis. Dalyvauja EvgeniBozhanov (fortepijonas, Bulgarija)TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS

25 d. 16 val. Meno projektas “Dailės ir muzikos kū-rėjų vizijos”. Dalyvauja ansamblis “Musica Huma-na”. Solistas ir dirigentas Algirdas Vizgirda. SolistaiRaminta Vaicekauskaitė (sopranas), MindaugasZimkus (tenoras), Robertas Beinaris (obojus), BalysVaitkus (klavesinas, fortepjonas)VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI23 d. 19 val. Koncertuoja saksofono romantikasPetras Vyšniauskas24 d. 18 val. Kamerinis koncertas “Skambantys vė-jai”. Dalyvauja Lietuvos valstybinio simfoninio or-kestro medinių ir varinių pučiamųjų instrumentųgrupės

VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI20 d. 18 val. Žemaičių kultūros draugijos vakaras24 d. 16 val. Vilniaus mokytojų namų mokytojo BalioPetrulionio Turistų klubo sezono uždarymo vakaras ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA21 d. 19 val. Koncertuoja Ieva Narkutė su grupe23 d. 19 val. “Šaukiniai Maironiui”. Dalyvauja Vil-niaus miesto savivaldybės choras “Jauna muzika”.Dirigentas Vaclovas Augustinas

24 d. 11 val. XIII respublikinis fortepijoninių an-samblių festivalis “Šokių pasaulyje”LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA19 d. 18 val. Prof. Paulas Roczekas (Zalcburgo “Mo-zarteum”) ir prof. Peras Lundbergas (StokholmoKarališkasis muzikos koledžas) meistriškumo kursųbaigiamasis kamerinės muzikos koncertas20 d. 18 val. Prof. Birutės Vainiūnaitės pedagoginiodarbo 40-mečio koncertas21 d. 18 val. Kamerinės muzikos vakaras. DalyvaujaStanislovas Straševičius (birbynė), Vaida Rudzins-kaitė (akordeonas), Nadežda Ochrimenko (smui-kas), Svajūnas Urnikis (fortepijonas) ir kt.

22 d. 18 val. Koncertuoja LMTA Džiazo katedrosstudentaiKONCERTŲ SALĖ PIANO.LT

22 d. 19 val. Koncertuoja “Free Talinn Trio” ir LiudasMockūnas23 d. 19 val. Koncertuoja grupė “Akvarium”25 d. 19 val. Koncertuoja Petras Geniušas (fortepi-jonas), Eugenijus Kanevičius (kontrabosas) ir Vladi-miras Tarasovas (perkusija)VILNIAUS ROTUŠĖ20 d. 19 val. Orkestro “Ni&Co” koncertasŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA25 d. 13 val. Sakralinės muzikos ir susikaupimo va-landa. Dalyvauja Nacionalinės M.K.Čiurlionio menųmokyklos simfoninis orkestras. Dirigentas Marty-nas StaškusPRAMOGŲ ARENA23 d. 20 val. Koncertuoja Valerijus Meladzė

KAUNASKAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA20 d. 18 val. Koncertas “Nešk savo šviesą ir tikėk”. Da-lyvauja valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras“Trimitas”, solistai Algirdas Budrys (klarnetas), PetrasVyšniauskas (saksofonas). Dirigentas Ugnius Vaiginis21 d. 18 val. Kamerinės muzikos vakaras. DalyvaujaViktor Palej (obojus) ir Šarūnas Meškys (fortepijonas)22 d. 18 val. Koncertas “Su meile apie meilę”. Daly-vauja Inga Jankauskaitė (vokalas) ir Aurelijus Glo-bys (gitara)

KAUNO ŽALGIRIO ARENA

21 d. 20 val. Koncertuoja Valerijus Meladzė

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ20 d. 18 val. Koncertas “Rudens divertismentas”. Dalyvauja kamerinis ansamblis “Vilniaus arsenalas”ir solistas Liudas Mikalauskas (bosas)

23 d. 18 val. Koncertas “Marių klavyrų aidai”. Daly-vauja Klaipėdos kamerinis orkestras ir Petras Ge-niušas (fortepijonas). Dirigentas Vytautas LukočiusKLAIPĖDOS ŠVYTURIO ARENA20 d. 20 val. Koncertuoja Valery Meladze24 d. 19 val. “Small stories of A BIG City”. Ledo šousu 12 čempionų

ŠIAULIAIŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS23 d. 18 val. Radžio koncertas “Mano didelės storos čigoniškos vestuvės”ŠIAULIŲ ARENA20, 21 d. 18.30 val. Auksinis Sankt Peterburgo cirkas

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI21 d. 18 val. Anekdotų grandų turas per Lietuvą “Mū-šis be taisyklių”. Dalyvauja A.Orlauskas, R.Šilanskas,R.Bingelis, A.Karpavičius, humoro grupė “Alergija”22 d. 18 val. Irūnos ir Mariaus Jampolskio koncertas

ANYKŠČIAISAKRALINIO MENO CENTRAS19 d. 17 val. Pianisto Daumanto Kirilausko rečitalis

Koncertai

Ansamblis “Musica Humana”.

Humoro grupė “Alergija”.

V.Meladzė.

L.Mockūnas.

2012 11 19Lietuvos žinios20 Kriminalinės paraštės

GRETA ČIŽINAUSKAITĖ

Už ginkluoto apiplėšimo organizavimą nuteistas buvęsViešojo saugumo tarnybos pareigūnas Tautvydas Jasutispo nuosprendžio šypsojosi.Jam ne tik skirta gerokai švelnesnė bausmė, negu siūlėprokuroras, bet ir subendrinusją su ankstesniu nuosprendžiu,kurio belaukdamas jis ir vėl nusikalto, papildomai pridėtas vos pusmetis.

Kauno miesto apylinkės teismaspaskelbė nuosprendį dėl suvaidintoapiplėšimo, kuriuo kaltintas jau dukartus už sukčiavimą teistas 31-eriųT.Jasutis. Kaltinimas dėl sukčiavimojam buvo pareikštas ir šioje byloje.Būtent šis T.Jasučio gyvenimo būdutapęs nusikaltimas, dėl kurio jis buvodemaskuotas jau kitą dieną, pastū-mėjo šį kaunietį ryžtis apiplėšti bu-vusią darbovietę.

Teko atsakyti vienam Kaip LŽ jau rašė, su nusikaltimais,

kuriais kaltintas T.Jasutis, susiję dardu asmenys, tačiau nė vienas iš jųprieš teismą nestojo. Su vienu T.Ja-sutis anksčiau dirbo ŽemuosiuoseŠančiuose įsikūrusioje krovinių ga-benimu besiverčiančioje bendrovė-je. Abu buvo vairuotojai ekspedito-riai. Su antruoju T.Jasutis anksčiaukartu kalėjo. Pirmąjį jis išsivedė kar-tu su savimi po dar vieno konfliktosu minėtosios bendrovės savininku.Antrąjį prisiminė, norėdamas vienumetu nušauti du zuikius: atkeršytibuvusiam darbdaviui ir išspręsti jauminėtas dėl nevykusio sukčiavimo ki-lusias finansines problemas.

Įklampino kiaušiniaiIšėjęs iš krovinių gabenimu besi-

verčiančios bendrovės T.Jasutis kar-tu su išsivestu bendradarbiu ėmėprekiauti kiaušiniais. Iš pradžių vers-las sekėsi. Tačiau ilgainiui pradėtaklimpti į skolas. Dėl to aferisto gys-lelę turintis T.Jasutis nusprendėgriebtis gudrybės. Įdėjo skelbimą įinternetą, kad ieško partnerio pers-pektyviam verslo planui. O į susitiki-mą su būsimu partneriu atėjo neši-nas svetimu vairuotojo pažymėjimu

- jis buvo jau minėto kolegos, su ku-riuo abu neseniai užtrenkė kroviniųvežimo bendrovės duris. Šiam buvopasakyta, kad reikia naujam partne-riui parodyti, kas dar su jais dirbs.Tačiau iš tikrųjų bendradarbio do-kumentas buvo panaudotas suda-rant sutartį. Pagal ją vieną dieną “pa-siskolinęs” 14 tūkst. litų, kitą jauturėjo grąžinti 16 500 litų.

Per plauką nuo tragedijosLaiku negavęs žadėtų pinigų, sko-

lintojas ėmėsi žygių. Ir netrukus pa-sibeldė į jam pateikto dokumentosavininko namų duris. Šis, priremtasprie sienos, išklojo visą teisybę.

Apie tai, kaip demaskuotas T.Jasu-tis nusprendė gelbėtis iš šios situaci-jos, Kauno policijos suvestinėse ne-buvo nė žodžio. Nors jis buvo sulai-kytas su įkalčiais. Kiek laiko T.Jasutiskūrė planus apiplėšti dėl konfliktų pa-liktą buvusią darbovietę, nenustaty-ta. Jis pradėtas sekti tik tada, kai įbendrininkus pasitelktas buvęs įkali-nimo draugas apie tai pranešė buvu-siam T.Jasučio darbdaviui. O šis pa-galbos kreipėsi į policiją. Buvusiam

įkalinimo draugui T.Jasutis buvo su-teikęs visišką veiksmų laisvę. “Jeigureikės, gali padėti į vietą”, - teigė jis.Kitaip tariant, tai reiškė, kad pasip-riešinimo atveju bendrininkas beskrupulų gali panaudoti ginklą. T.Ja-sutis žadėjo parūpinti ir jį. Kita jofunkcija buvo atvežti bendrininką įnusikaltimo vietą ir laukti jo grįžtan-čio su grobiu. Tikėtasi, kad šis sieksapie 20 tūkst. litų.

Bendrininkai išsilakstė Išpuoliui pasirinktas antradienis -

pelningiausia bendrovės darbo diena.Tądien jos vairuotojai veždavo prekesį Tauragę. Ir vakarop grįždavo su ne-menkomis pinigų sumomis, kuriaspadėdavo į bendrovės seifą. Raktasnuo jo buvo laikomas nusikaltėliamsžinomoje vietoje.

Bylos duomenimis, apie T.Jasučioplanuojamą žygį žinojo ir kartu sujuo į kiaušinių verslą įsitraukęs buvęsbendradarbis. Tačiau pastarojo atž-vilgiu byla dėl ginkluoto apiplėšimoorganizavimo buvo nutraukta. Jis tei-gė netikėjęs, kad T.Jasutis iš tikrųjųryšis tokiai avantiūrai. Tačiau kai šis

vis dėlto paskambino ir priminė, kadšiandien - antradienis, ryžosi gudry-bei - sumelavo, kad jo neišleidžiažmona.

Policijos palaimintas sandėrisT.Jasutį įskundė buvęs kalėjimo

draugas, kuriam jis sėkmės atveju ža-dėjo 5-8 tūkst. litų. Anot ketintosapiplėšti bendrovės savininko, šio pa-sakojimu jis iš pradžių nepatikėjęs.Kaip ir jo žmona, kurią, atėjęs pra-nešti apie planuojamą išpuolį, bend-rovėje rado T.Jasučio bendrininkas.Nors šis ne tik prisistatė, bet ir patei-kė savo asmens tapatybės kortelę.“Esu užsakytas, - be ilgų ceremonijųpradėjo svečias. - Planuojamas jūsųįmonės apiplėšimas.” Atvykėliu pati-kėta tik tada, kai paaiškėjo, kad jis ge-rai informuotas ne tik apie bendrovėspatalpų planą, bet ir apie vidaus tai-sykles. Sujaudintas bendrovės savi-ninkas davė jam 100 litų. Tačiau tikpo to, kai nuėjo su svečiu į kaimynys-tėje įsikūrusį policijos komisariatą.Šio pareigūnai, išgirdę apie planuoja-mą nusikaltimą, kreipėsi į teismą, kadšis leistų imtis tam tikrų operatyvinių

priemonių. Viena iš jų buvo telefoni-nių pokalbių pasiklausymas.

Incidentų neišvengtaPaaiškėjus nusikaltimo dienai, anks-

čiau už plėšikus į bendrovę atvyko po-licija - su iš anksto sužymėtais litųbanknotais. Nuspręsta, kad užteks irtūkstančio. Netrukus pasirodė ir plė-šikų automobilis. T.Jasutis savo bend-rą jau buvo apginklavęs Turkijos ga-mybos pusiau automatiniu dujiniupistoletu. Kaip ir planuota, jis pats li-ko laukti automobilyje su veikiančiuvarikliu. O su policija veiksmus deri-nęs jo bendrininkas nuskubėjo “plėš-ti” bendrovės. Abu buvo sulaikyti,T.Jasučiui net nespėjus išlieti apmau-do dėl per menko grobio. Tačiau ne-apsieita be incidentų. Kadangi T.Jasu-tis dar mėgino sprukti, jo vairuojamąautomobilį teko blokuoti. Šio manev-ro metu bėglys apdaužė nuosavą vie-no operacijoje dalyvavusio pareigūnoautomobilį. Pastarasis buvo pripažin-tas nukentėjusiuoju ir iš pradžių pra-šė priteisti iš T.Jasučio 350 litų. Tačiauvėliau šio ieškinio atsisakė. Neva ma-žai vilties, kad teisiamasis kada nors at-lygins jam padarytą žalą.

Kodėl šypsojosi nuteistasisUž ginkluoto apiplėšimo organiza-

vimą T.Jasučiui grėsė laisvės atėmimasnuo dvejų iki dešimties metų. Tačiaubylą nagrinėjusi Kauno miesto apylin-kės teismo teisėja Dalia Kursevičienėbuvo jam gailestinga. Už minėtą nusi-kaltimą ir tam pastūmėjusią nesėkmę,mėginant padengti prekybos kiauši-niais nuostolius, teisiškai įvertintą kaipsukčiavimas, T.Jasučiui skirta subend-rinta ketverių metų laisvės atėmimobausmė. Prie šios dar pridėjus anks-tesnį to paties Kauno miesto apylinkėsteismo nuosprendį už sukčiavimą, ku-riuo T.Jasutis po jau aprašyto dvigubofiasko buvo įkalintas šešeriems metams,jam skirta galutinė šešerių metų ir še-šių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

O toliau - nesudėtinga aritmetika,privertusi nuteistąjį palikti teismo sa-lę su šypsena, - įskaitant iki šionuosprendžio už grotų praleistus be-veik dvejus metus, jis jau atlikęs treč-dalį bausmės. Mūsų įstatymai nuteis-tiesiems, turintiems vaikų, tokiaisatvejais numato išlygą išeiti į laisvęanksčiau laiko. Teisėsaugininkų duo-menimis, mažylį turi ir T.Jasutis. •

Nusikaltimas suvaidintas, nuosprendis - tikras

AVARIJŲ KRUŠA

Avarijų seriją penktadienio vaka-rą Kelmės rajone pradėjo neblaivusŠiaulių tardymo izoliatoriaus pri-žiūrėtojas. Jo vairuojamas trakto-rius atsitrenkė į šalikelėje stovintįautomobilį. Pasak Policijos depar-

tamento, avarija įvyko Vaiguvoskaime apie 17 valandą. TraktoriusT-40, vairuojamas neblaivaus (2,25prom. alkoholio) Šiaulių tardymoizoliatoriaus Apsaugos ir priežiūrosskyriaus prižiūrėtojo A.L., atsitren-kė į šalikelėje stovintį J.K. automo-bilį “Mazda 626”. Eismo įvykio

metu žmonės nesužaloti, tačiau ap-gadinti automobiliai.

Ankstų šeštadienio rytą Panevė-žio rajone, kelio Panevėžys-Puša-lotas 12 km neblaivus T.K., gimęs1992 m., vairuodamas BMW 318,nepasirinko saugaus važiavimogreičio, nesuvaldė automobilio,nuvažiavo nuo kelio sankasos iratsitrenkė į pakelės medį. Eismoįvykio metu nukentėjo vairuotojasT. K. ir keleivis A. N., gimęs 1991metais. Respublikinėje Panevėžioligoninėje vairuotojui nustatytagalvos kirstinė žaizda, o keleiviui -dešiniojo peties sumušimas ir de-šinės plaštakos žaizda. Abiemskirtas ambulatorinis gydymas.Per avariją gerokai apgadintas au-tomobilis. Vairuotojui nustatytas1,79 promilės girtumas.

Kiek vėliau, apie 7.26 val., trysmoterys buvo sužalotos Kazlų Rū-dos savivaldybėje susidūrus dviemautomobiliams. Kaip informuojaMarijampolės apskrities VPK,šeštadienį Kazlų Rūdos savivaldy-bėje, Gudelių kaime, kelio Mau-ručiai-Vinčai-Puskelniai 12 km,

automobilis “VW Golf”, vairuoja-mas I.S., gimusios 1981 m., išva-žiavo į pagrindinį kelią ir nepra-leido juo Kauno kryptimivažiuojančio automobilio “FordFocus”, vairuojamo R.S., gimusios1960 m. Automobilis “Ford Fo-cus” priekine dalimi trenkėsi į au-tomobilio “VW Golf” galinį kairį-jį šoną. Per avariją buvo sužalotosabiejų automobilių vairuotojos irautomobilio “VW Golf” keleivėL.B. Moterys buvo pristatytos įMarijampolės ligoninės priėmimoskyrių, kur automobilio “Ford”vairuotojai R.S. nustatytas nosieskaulų lūžis. Ji išleista į namus. Au-tomobilio “VW Golf” vairuotojair keleivės išvežtos į Kauno klini-kas. Įvykis tiriamas.

Šeštadienį Vilniuje, artėjant vi-durnakčiui, “Honda Civic” vai-ruojantis čigonas S.Dariaus irS.Girėno gatvės ir Eišiškių plentosankryžoje trenkėsi į stulpą. Pir-miniais duomenimis, čigonas ava-riją padarė sprukdamas nuo poli-cijos patrulių. Bėglį pasivijępareigūnai rado galvą susižalojusį

vairuotoją, kuris, kaip įtariama,buvo neblaivus. Į įvykio vietą at-skubėję medikai rado “Honda Ci-vic” automobilį vairavusį devy-niolikmetį čigoną, kuriampareigūnai jau buvo uždėję ant-rankius. Medikai vyrą išsivežė į li-goninę, kur buvo patikrintas ir joblaivumas.

NEGYVĄ PENSININKĄRADO PAŠTININKĖPensijas nešiojanti paštininkė, už-sukusi pas vieną gavėją, rado jį ne-gyvą. Išsigandusi moteris policijospareigūnams pranešė, kad atvyku-si į Gegrėnų kaimą pas 1945 me-tais gimusį J. V. išmokėti pensijosrado jį negyvą gulintį kraujo kla-ne. Įvykio vietoje policijos parei-gūnams apžiūrėjus pensininko kū-ną, pirminiais duomenimis,išorinių smurto žymių nepastebė-ta. Pradėtas tyrimas mirties prie-žasčiai nustatyti.

BNS, LŽ

Trumpai

Uždėjus antrankius T.Jasučiui, su policija bendradarbiavęs jo sėbras pareigūnų buvo pamalonintas finansiškai. Erlendo Bartulio nuotrauka

Savaitgalį pareigūnams teko aiškintis ne vieno eismo įvykio aplinkybes. LŽ archyvo nuotrauka

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5km nuo Širvintų, Ukmergės link, yra4,08 ha žemės, gyvenamasis namas,ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotaskelias, netoli parduotuvė, kaina - sutar-tinė). Tel. (8 5) 273 2008.

PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų- moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai mo-ka, atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvameautomobilių sėdynių užvalkalus. Taisome, keičiame suplyšusius salonų,sėdynių apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

GYVŪNAI, GALVIJAI

PARDUODA

Auksaspalvių retriverių veislės kalytę(skiepyta, turi LKD kilmės dokumen-tus). Tel. 8 672 31 407,info@vilnoja.com

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsul-tuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: (8 5) 278 8403, 8 615 16 310.

PASLAUGOS

Renginių vedėjo ir didžėjaus paslaugos.Garso aparatūros nuoma. Tel. 8 671 97 597.

Prijungia, taiso automatines skalbykles.Suteikia garantiją. Konsultuoja įsigyjantnaują, su transportavimo defektais arbanaudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5)230 0203, 8 610 21 588.

Taisau televizorius namuose. Konsul-tuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5)241 2501, 8 605 72 219.

LEIDINIAI

PARDUODA

Visų firmų lengvųjų automobilių bei su-nkvežimių eksploatacijos bei remontožinynus, specializuoto remonto litera-tūrą autoservisams. Išrašo sąskaitas.Atveža. Tel.: (8 41) 39 21 99, 8 645 91 194.

ĮVAIRŪS

Parduodu naujus elektrinius prietaisus“Pest-Repler” pelėms, žiurkėms, tarako-nams, blakėms, skruzdėlėms naikinti(kaina - 40 Lt), naujus “Kosmodisk Clasik Aktiv” diržus stuburui gydyti. Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus dažų purkštuvus“Paint-Zoom” (kaina - 150 Lt), naujuselektrošokus apsaugai (kaina - 150 Lt).Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (trau-kiami ir statomi, kaina - 80-350 Lt),tinklus nuo paukščių bei sporto inven-toriui dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

IEŠKO DARBO

Nenuolatinio krovininio automobiliobe priekabos vairuotojo darbo maršrutu Lietuva-Vokietija-Lietuva. Tel. 8 605 21 060.

Ekonomiką studijuojanti trečiakursėieško administracinio darbo, susijusiosu ūkine komercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

Klasifikuoti skelbimai 212012 11 19Lietuvos žinios

TELELOTO lošimo Nr. 867(2012 11 18)

Lentelė - 86 716 (2 x 43 358) Lt

Įstrižainės - 15 Lt

Eilutė - 4 Lt

Keturi kampai - 2 Lt

02 37 54 58 63 55 69 73 67 49 43 34 07 16 48 71 57 10 39 35 47 59 60 44 46 41 27 74 29 62 28 05 33 09 14

40 12 66 72 15

75 50 08 68 18

32 56 21 25 13

Papildomi prizai:30 000 Lt 0601621 30 000 Lt 0075476 30 000 Lt 0707847 25 000 Lt 0355942 20 000 Lt 0428822 20 000 Lt 0365169 20 000 Lt 0279266 20 000 Lt 0123746 20 000 Lt 0330539 20 000 Lt 0113074 20 000 Lt 0290649 20 000 Lt 0581462 15 000 Lt 0260723 10 000 Lt 0604471 10 000 Lt 0054758

10 000 Lt 0383431 10 000 Lt 0561397 10 000 Lt 0377083 10 000 Lt 0081573 10 000 Lt 0694486 10 000 Lt 0624045 10 000 Lt 0718418 10 000 Lt 0310591 10 000 Lt 0450833 10 000 Lt 0419287 10 000 Lt 0570207 10 000 Lt 0731752 10 000 Lt 0494646 10 000 Lt 0006569 10 000 Lt 0239564 10 000 Lt 0107732 10 000 Lt 0685670 10 000 Lt 0420057 10 000 Lt 0265223 Citroen C3 (TV) Kazimieras Šenauskas Hyundai i20 0701325 Hyundai i20 0460346 Ford Fiesta 0227519 10 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 12 d.) -

Jurijus Jakovlevas iš Tauragės 10 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 12 d.) -

Tautvydas Šeikis iš Vilniaus 10 000 Lt (tel. 1634, lapkričio 12 d.) -

Virginija Garbenienė iš Akmenės raj. Pakvietimai į TV: 015*410, 050*952, 052*688. Prognozė: Aukso puode bus -300 000 Lt

Lietuvos statybos inžinierių sąjunga

kviečia 2012 m. lapkričio 20 d. 12 val.

LEU antruosiuose rūmuose, Vilniuje, T.Ševčenkos g. 31, A2,

į rengiamą šiferinių stogų keitimo seminarą stogdengiams.

Informacija tel. Vilniuje: (8 5) 213 4879. Užs. LM-9077

www.olifeja.lt

2012 11 19Lietuvos žinios22 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS VINGIS

APGAULINGA AISTRA (trileris)19-22 d. 11.30, 14, 16.30, 19, 21.30 val.SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija)19-22 d. 15.30, 18.15, 20.45 val.30 ŠIRDIES DŪŽIŲ (komedija)19-22 d. 13, 15.45, 18.30, 21 val.BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas)19-22 d. 11, 12.15, 13.45, 15, 16.30, 18.15, 19.15, 21, 22 val.ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (3D, komedija)19 d. 15.30 val.; 20-22 d. 11.50, 14.40, 15.30, 17.20 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)19-22 d. 11, 13.15, 18 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)19, 21 d. 11.15, 14.15, 17.45, 20.15, 21.15 val.KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris)19-22 d. 21.20 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)19, 21, 22 d. 14.30. 16.50, 18.15 val.PRAGARAS ROJUJE (drama)19-22 d. 16, 21.10 val.PABANDOM IŠ NAUJO (komedija)19-22 d. 13.50, 18.45 val.LAUKINIAI (komedija)19-22 d. 18.45 val.Į ROMĄ SU MEILE (romantinė komedija)19-22 d. 16.15, 21.30 val.SKALVIJAPOKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS (dokumentinis filmas)19 d. 14.30 val.ADOMO OBUOLIAI (komedija)19 d. 17 val.BALSAI (trileris)19 d. 20.20 val.; 20 d. 20.30 val.; 21 d. 20.10 val.

IGRUŠKI (dokumentinis filmas)19 d. 19 val.; 21 d. 22 val.PASAKAFILMŲ APIE V.LANDSBERGĮ RETROSPEKTYVA.“NEBAIGTOJI SONATA”, “IEŠKOME NEBAIGTOSIOSSONATOS”, “LAISVĖS DŽIAZAS”19 d. 17 val.JOS (dokumentinis filmas)19 d. 17.15 val.; 20 d. 19 val.; 21 d. 21.15 val.SVIESTAS (komedija)19 d. 18 val.; 22 d. 15.30 val.PABANDOM IŠ NAUJO (komedija)19 d. 19 val.; 20 d. 19.30 val.; 21 d. 17 val.AFTERIS (drama)19 d. 19.15 val.; 20 d. 21 val.

ŽMONĖS TEN (drama)19 d. 20.15 val.; 20 d. 18.30 val.; 22 d. 21.30 val.360 LAIPSNIŲ: MEILĖS IR NUODĖMIŲ RATU (drama)19 d. 21.15 val.; 20 d. 17.30 val.; 21 d. 19 val.LAIKO KILPA (veiksmo filmas)19, 20 d. 21.30 val.; 22 d. 21 val.MULTIKINOTĖVAS (dokumentinis filmas)19, 21 d. 19.15 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)19-22 d. 10.30, 12.30, 14.30, 16.30, 17.45 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (animacinis filmas)19-22 d. 10.15, 11.30, 13.45, 15.30, 18.45 val.SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija)19-22 d. 19.30, 22 val.BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas)19, 20, 22 d. 11, 13.30, 16.15, 18.45, 20, 21.30 val.ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (komedija)19, 20, 22 d. 10.30, 12.45, 15, 17.15 val.PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris)19, 20, 22 d. 19.15, 21.30 val.; 21 d. 21.30 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris)19-22 d. 19.30, 21.50 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)19, 20, 22 d. 14.30, 12.20, 16, 19, 21 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas)19-22 d. 10.15, 12.15, 17.15 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)19, 20, 22 d. 11.15, 13.15, 15.15, 17.15 val.KAZINO APIPLĖŠIMAS (drama)19-22 d. 22 val.

KAUNASCINAMONBRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas)19, 21 d. 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 19.15, 20.45 val.SVIESTAS (komedija)19-22 d. 14, 18 val.APGAULINGA AISTRA (trileris)19, 21 d. 21.45 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)19-22 d. 13.10, 15.15, 17.15 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)19-22 d. 12.30, 15.30, 18.30, 21.30 val.GRĖSMINGAS (siaubo trileris)19-22 d. 20 val.KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris)19-22 d. 22.15 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)19-22 d. 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 19 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas)19-22 d. 11.10 val.LAUKINIAI (komedija)19-22 d. 21 val.DŽOKAS (animacinis filmas)19-22 d. 12 val.KITA SVAJONIŲ KOMANDA (dokumentinis filmas)19-22 d. 16 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMASMEILĖ YRA VISKAS, KO REIKIA (komedija)19-21 d. 11, 15.45, 20.45 val.; 22 d. 11, 15.45 val.PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris)19-22 d. 13.30, 18.30 val.APGAULINGA AISTRA (trileris)19-22 d. 18, 21.15 val.BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas)19-22 d. 10.30, 11.45, 13.15, 14.30, 16, 17.15,18.45, 20.15, 21.30 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)19, 22 d. 10.15, 13, 15.30 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)19-22 d. 10.45, 14.15, 17.45, 21 val.KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris)19-21 d. 20.30 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)19-21 d. 13.45, 16.15, 18.15 val.; 22 d. 13.45 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMASBRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas)19-22 d. 11.45, 14.30, 15.45, 17.15, 18.30, 20.15,21.15 val.PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris)19-21 d. 16.15, 21.30 val.; 22 d. 16.15 val.KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris)19-21 d. 13, 18.45 val.; 22 d. 13 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)19-22 d. 10.30, 13.15 val.GRĖSMINGAS (siaubo trileris)19-22 d. 18.15, 20.45 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)19-22 d. 14.15, 18, 21 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)19-22 d. 13.45, 16 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONASBRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas)19-22 d. 13.10, 15.45, 17.30, 18.30, 20.15, 21.30 val.KAZINO APIPLĖŠIMAS (drama)19-21 d. 15.25, 21 val.; 22 d. 15.25 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)19-22 d. 12.40, 15.05 val.

007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)19-22 d. 18 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS22 d. 18.30 val. “Karmen”

23 d. 18.30 val. “Graikas Zorba”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS21 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Šitas vaikas”22 d. 19 val. Mažojoje salėje. VšĮ “Laimingi žmo-nės”. “Atėjau, pamačiau, negalėjau, arba “Visiškasrudnosiukas”22 ir 23 d. 19 val. Studijoje. “Namisėda”22 ir 23 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai”JAUNIMO TEATRAS20 d. 18 val. “Užsispyrėlės tramdymas”21 d. 18 val. “Strip Man Show - viskas apie vyrus”22 d. 18 val. “Kapinių klubas”23 d. 18 val. “Jei taip, tai šitaip”RUSŲ DRAMOS TEATRAS20 d. 19 val. Užupio dramos teatras. “Skapeno klastos”22 d. 18 val. “Ana Karenina”23 d. 18 val. “Prakeikta meilė”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS20 d. 18.30 val. “Didysis Erlickas Mažajame teatre”21 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Visu greičiu atgal!”22 d. 18.30 val. “Madagaskaras”23 d. 18 val. Lenkų teatro studija. “Lėlės mano tylios sesės”VILNIAUS “LĖLĖ”Didžioji salė

20 d. 19 val. Rokiškio jaunimo teatras. “Emigrantai”Mažoji salė23 d. 18.30 val. “Vilis”KEISTUOLIŲ TEATRAS21 d. 19 val. Andriaus Kaniavos ir sunkiosios muzikos orkestro “Musė” koncertas22 d. 11 val. “Nepaprasto orkestro koncertas”22 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte”23 d. 19 val. “Škac, mirtie, visados škac...”MENŲ SPAUSTUVĖ19 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras. “Karalių pasakos”20 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatro judėjimas “No Theatre”. “Pamišėlio užrašai”20 d. 19 val. Stiklinėje II salėje. “Ribos”22 d. 15 ir 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atvirasratas”. “Brangioji mokytoja”“DOMINO” TEATRAS20 d. 19 val. “Meilė pagal grafiką”21 d. 19 val. “Langas į parlamentą”22 d. 19 val. “DNR kodas”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS22 ir 23 d. 19 val. OKT studijoje. “Nuosprendis metamorfozė”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS20 ir 21 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata”20 d. 19 val. Didžiojoje scenoje. Anželikos Cholinosšokio teatras. “Ana Karenina”21 d. 18 val. Didžiojoje scenoje. Klaipėdos dramosteatras. “Saugokite florą”21 d. 19 val. Rūtos salėje. Kauno šokio teatras “Aura”. “Apie mus”22 d. 18 val. Rūtos salėje. “Apsivalymas”23 d. 18 val. Mažoji scena. “Paskutinė Diuranų daina”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS21 d. 17 val. “Brėmeno muzikantai”

23 d. 18 val. “Mieloji Čariti”KAUNO KAMERINIS TEATRAS22 d. 18 val. “Pirmasis kartas”23 d. 18 val. “Hitleris ir Hitleris”KAUNO MAŽASIS TEATRAS21 d. 18 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės”22 d. 19 val. “Katytė P”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS

20 d. 18 val. “Medinės žvaigždės”KAUNO TEATRO KLUBAS23 d. 19 val. “Brendžio trims!”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS19 d. 18 val. “Domino” teatras. “Šeimyninis įvykis”20 d. 12 val. Keistuolių teatras. “Geltonų plytų kelias”20 d. 18 val. Keistolių teatras. “Gerbiami piliečiai”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ19 d. 19 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS21 d. 12 val. Panevėžio teatras “Menas”. “Ali-Baba ir40 plėšikų”21 d. 18 val. Panevėžio teatras “Menas”. “Meilė,džiazas ir velnias”

23 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO TAETRAS “MENAS”23 d. 17 val. “Equus”

PIRMADIENIS 19 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Pinigų karta” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.55 “Nacionalinė paieškų

tarnyba”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Stilius”. Namai21.45 “Įžvalgos”22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Įžvalgos”. Laidos tęsinys22.45 “Garsiausios pasaulio

kapinės”. Čikagos Greislando kapinės

23.25 Vakaro žinios23.40 Dok. f. “Laukiniai

Karibai”. 3 d. (k.)

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Agentas Šunytis”6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris”7.20 “Madagaskaro

pingvinai” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-7

9.45 “Būk mano meile!” (k.)10.45 Nuotykių komedija

“Marmadukas” (k.)12.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Madagaskaro pingvinai”14.15 “Tomas ir Džeris”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos”18.45 Žinios19.19 “KK2” N-719.55 “Nuo... Iki...”20.55 “Karamelinės

naujienos” N-721.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva”22.35 “Specialioji Los Andželo

policija” N-723.35 “Nikita” N-70.30 “V. Vizitas” N-71.25 “Įstatymas ir tvarka.

Specialiųjų tyrimų kyrius” N-7

TV36.30 “Teleparduotuvė”6.45 “Simpsonai”7.15 “Nauja diena”.

Tiesioginė transliacija8.00 “Nusivylusios namų

šeimininkės”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 Komedija “Labas rytas”13.10 “Juokingiausi Amerikos

namų vaizdeliai”13.40 “Juodoji skylė”14.10 “Drakonų medžiotojai”14.40 “Skunk Fu”15.10 “Ančiukas Donaldas ir

draugai”15.40 “Simpsonai”16.10 “Meilės prieglobstis”

17.10 “Drąsi meilė”18.10 “Naisių vasara”18.45 TV3 žinios19.20 “Kodėl?”20.00 “Gyvenimas yra gražus”20.30 “Be komentarų”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Nusivylusios namų

šeimininkės”23.00 “CSI Majamis”0.00 “Žmogžudystė”1.00 “Lėlių namai”1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai”

BTV 6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Savaitės

kriminalai” (k.) N-78.30 “Auksarankiai” (k.) N-79.00 “Ekstrasensai prieš

nusikaltėlius” (k.) N-710.00 “Alibi. Byla iš praeities” N-711.00 “Raudonas

dangus” (k.) N-712.00 “Svotai” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Kalbame ir rodome” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Liejyklos gatvė” N-719.25 “Milijonieriai”20.00 Žinios20.25 “Lietuvos žinių”

tyrimas N-721.25 “Užkalnio 5” N-722.25 “Tikras kraujas” N-1423.25 “Ekstrasensai

detektyvai” (k.) N-70.25 “Liejyklos gatvė” (k.) N-71.25-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Superdidvyrių komanda” 8.15 “Betmenonuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai” 9.05 “Su-permeno nuotykiai” 9.30 “Keisti Blynelio Džekonutikimai” 10.00 “San Francisko raganos I” 11.00“Naujieji Robino Huado nuotykiai” 12.00 “Teresa”13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės mies-tas” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kovaZ” N-7 16.30 “Juokingiausi netyčiukai” 17.00 “Di-džiojo sprogimo teorija” N-7 17.30 “Pasaulio virtu-vė” 18.00 “Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Lan-gai” N-7 20.00 “Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimomotyvai” N-7 21.00 Romantinė komedija “Dviesestotyje”. 1 s. N-7 22.30 “Užribis” N-7 23.30 “Pasiti-kėk manim” N-7 0.30 “Sveikatos ABC” (k.)

LRT kultūra8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!”9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Muzika gy-vai”. Lietuvos nacionalinės filharmonijos sezonopradžios koncertas. Koncertuoja Lietuvos kameri-nis orkestras ir ansamblis “Giunter percussion”. Di-rigentas Sergej Krylov (k.) 12.50 “Savęs link”. Jeiguakmenys kalbėtų. 3 d. 13.25 “Puaro” N-7 15.00“Arti toli” 15.30 “Laba diena, Lietuva 17.45 “Kultū-rų kryžkelė”. Trembita 18.00 “Septynios Kaunodienos” 18.30 “Mūsų miesteliai”. Rusnė. 3 d. 19.20“Kine kaip kine” 19.45 “Lietuvių kino aukso fondas.Tragikomedija “Atsiprašau” N-7 21.15 SkulptorėsDalios Matulaitės 70-mečiui. “Veidai”. Lietuvių do-kumentika. “Kūrybos mįslė” 22.10 “Kultūra”. Po-etas Algirdas Baltakis 22.30 “Šerlokas”. 3 s. “Didysisžaidimas” N-7 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pinigų kar-ta” 1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Dainuoja Si-gutė Stonytė

TV6 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Universitetai.lt”10.00 “Topmodeliai” 11.00 “Kobra 11” 12.00 “Afe-ristas” 13.00 “Vedęs ir turi vaikų” 14.00 “Juokin-giausi Amerikos namų vaizdeliai” 14.30 “Telepar-duotuvė” 15.00 “Topmodeliai” 16.00 “Vampyrųžudikė” 17.00 “Kobra 11” 18.00 “Aferistas” 19.00“CSI kriminalistai” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00“Rezidentai” 21.30 “6 kadrai” 23.00 Siaubo kome-

dija “Įkandimas” 0.50 “CSI kriminalistai” 1.40“Nuodėmingoji Kalifornija”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 7.50 “Aš ir vanduo” 7.55 “Ryto reporte-rio” tęsinys 9.15 “Super L.T.” N-7 10.15 “Pradėk nuosavęs” 10.55 “24/7” 12.00 “Lietuvos diena” 13.00“Mokausi gaminti” 13.20 TV parduotuvė 14.00“Gimnazistai” 15.00 Žinios 15.10 “Jaunikliai” 15.45“Rossas Kempas. Gaujos” N-7 16.00 Žinios 16.10“Rossas Kempas. Gaujos” tęsinys N-7 17.00 Žinios17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.50 VTBjungtinė lyga. Vilniaus “Lietuvos rytas” - Zgoželeco“PGE Turov” (Lenkija). Tiesioginė transliacija 21.00“Reporteris” 21.55 Amerikos muzikos apdovanoji-mai 2012 0.55 “Pašėlę TV pokštai” N-7

Balticum Auksinis7.00 Komedija “Didysis Bakas Hovardas” 9.00 Dra-ma “Kažkur tarp ten ir čia” N-7 11.00 Drama “Tarpdviejų mylimųjų” N-7 13.00 Trileris “Durys priešais”N-7 15.00 Drama “Paskutinis šansas įsimylėti” 17.00Drama “Vėjavaikė” 19.00 Trileris “Melori Kein. Pra-rasta kontrolė” N-7 21.00 Trileris “Linkėjimai iš Pary-žiaus” N-14 23.00 Drama “7 dienos ir naktys su Ma-rilyn Monroe” N-7 1.00 Drama “ŽKVD” N-7

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Klaipėdos savai-tė” (k.) 9.30 “Joe Zee mados pamokos” 10.30 “Mi-sija: išteisinti!” N-7 11.30 Drama “Osama” N-713.00 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 13.30“Pražūtingas auksas” N-7 14.30 Trileris “DetektyvasDy ir ugnies vaiduoklio paslaptis” N-7 16.45 “Klai-pėdos savaitė” (k.) 17.15 “Pavojingi Ostino Styven-so nuotykiai” 18.15 “Ką mes valgome?” 18.45 “Kri-tinė riba” N-7 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00“Balticum TV” žinios 20.15 “Vaiduokliškos istorijos”20.45 “Kinomano užrašai” 21.00 “Sugrįžimas įBraidshedą” N-7 23.20 “Balticum TV” žinios 23.35“Senas geras faras” N-7 0.35 “Kultūra+” (k.)

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 Ieškotojai 9.00 Žinios 9.301000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia

11.00 “Jafrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios.Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 “Mies-telis” 13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50Žinios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva15.50 “Granato skonis” 17.40 Žinios. Maskva18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20“Zemstvos gydytojas” 21.05 “Tyrimo paslaptys”22.05 “Viena Ivano Denisovičiaus diena” 23.00“Operatyvininkai” 23.50 Merginos 0.35 Žinios+0.50 “Klimo Samgino gyvenimas” 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Nascar 400 mylių lenktynės 16.00 Motospor-tas. Nascar 200 mylių lenktynės 17.00 Boksas. Vladi-miras Kličko - Mariuszas Wachas 18.10 Futbolas.Anglijos Premier lyga. “Arsenal” - “Tottenham” 20.00Ledo ritulys. KHL. “Lokomotiv” - CSKA 21.55 Futbo-las. Anglijos Premier lyga. “West Ham” - “Stoke”. Tie-sioginė transliacija 0.00 Pokeris. The Big Game turny-ras 1.00 Futbolas. Anglijos Premier lygos apžvalga

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinaslaimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pa-gaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Keliųpabaisos 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25Amerikietiškasis motociklas 16.20 Mitų griovėjai17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia?20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Vyras ir moterislaukinėje gamtoje 22.00 B.Grilso kelionės 23.00 Di-dieji sunkvežimiai 0.00 Upių pabaisos 1.00 Medkir-čiai pelkėje

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Inžinierių idėjos 11.00Gyvenimas kalėjime 12.00 Bausmių šventykla13.00 Nacių povandeninė karalystė 14.00 Bangi-nių kodas 15.00 Pavojingiausi susitikimai 16.00Bausmių šventykla 17.00 Nacių povandeninė ka-ralystė 18.00 Iš arti: rugsėjo 11-oji 19.00 Gyveni-mas kalėjime. Kovos 20.00 Tunų žvejyba 21.00Aliaskos kariai 22.00 Pavojingiausi susitikimai23.00 Tunų žvejyba 0.00 Aliaskos kariai 1.00 Nak-ties programa

Kinas Teatras

Orai ir horoskopai 232012 11 19Lietuvos žinios

SAULĖteka 7:58leidžiasi 16:10dienos ilgumas 8:12

MĖNULISŠeštąją jau-naties dieną Mėnulis teka12:30, leidžiasi22:40

ŠIANDIEN: apsiniaukę, rūkas, vietomis palis. Temperatūra dieną 4-7 laipsniai šilumos.

RYTOJ: debesuota, lietaus nenumatoma. Naktį vietomis pašals, temperatūra dieną 4-6 laipsniai šilumos.

DelčiaXII 06

Senoliai sakydavo: Atsibosta arkliui pavalkuose, o žmogui varguose.

Jaunatis XI 14

PriešpilnisXI 20

PilnatisXI 28

324-oji metų diena. Lapkričio devynioliktoji, pirmadienis, pirmoji 48-osios me-tų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 42 dienos.

Geros dienos! LŽ

Vardadienį šiandien švenčia: Audronė, Matilda, Rimgaudė; rytoj: Feliksas, Jovydas, Laimis, Valė.

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS

+18

+7

+6 +3

+5 +3

+5

+4 +1

+4 +2

+2

+3

Lisabona

+19Malaga

+13Madridas

+17Alžyras

+21Tunisas

+19

Atėnai+21

Larnaka

+19Stambulas

+19Barselona

+13Bordo

+12Dublinas

+10Paryžius

+10Londonas

+17 Nica

+17Roma

+28Dubrovnikas

+16Sofija

+10Bukareštas

Varna

+2Maskva

+6 Helsinkis

+3Kijevas

+8Berlynas

+4

Kopenhaga+7

Stokholmas

+6

Oslas

+9Amsterdamas

+9Miunchenas

+7Praha

+4Vilnius

+6Talinas

+6Ryga

+6

Minskas

+6Sankt Peterburgas

Bratislava

+4Varšuva

+8Viena

+11Budapeštas

Dabar ir miestuose jauni austraimėgsta apsirengti tautiniais tirolietiškais drabužiais.

Tik patys konservatyviausieji puose-lėjo tautinio kostiumo tradicijas Austri-joje ir Vokietijoje, bet dabar odinės kel-nės bei suknelės suvarstomu korsažu irpūstu sijonu tampa tiesiog madingos.

Kaimiškose kalnų vietovėse ir anks-čiau neretai galėdavai išvysti žmonių,pasipuošusius siuvinėtais marškiniaisir odinėmis kelnėmis, mergaites tarsi iš“Muzikos garsų” - su tamsiais korsa-žais, suvarstytais ant baltų palaidiniųdidžiulėmis iškirptėmis, pūstais sijo-nais ir ryškiaspalvėmis prijuostėmis.Keisčiausia, kad net ir dideliuose mies-tuose, tokiuose kaip Viena, dabar galisutikti vyrų, vilkinčių tradicinį tirolie-čių švarką su maža žalia apykakle, irmoterų su pūstais sijonais. Pokario lai-kais Austrijoje toks viešai dėvimas kos-tiumas buvo vertinamas kaip politinispareiškimas ir net siejamas su kraštu-tinių dešiniųjų ideologija. Nacių lai-kais žydams buvo draudžiama dėvėti

tirolietišką kostiumą, o vėliau jis buvolaikomas ženklu, kad asmuo nelinkęsatsiverti pasauliui. Visa tai pasikeitė.

Tautiniai tiroliečių drabužiai tapotokie madingi, kad jais prekiaujantysprekybininkai žeriasi nemenkus pel-nus. Šie drabužiai siūlomi ir pigiuoseprekybos tinkluose, odines kelnes ga-lima nutverti per išpardavimą preky-bos centre, kur jos voliojasi greta pi-gaus maisto ir kojinių. Jauni žmonėsmėgsta derinti tradicinius ir šiuolaikiš-kus drabužius. Ką jau ir kalbėti, kokiospopuliarios tapo vestuvės apsirengustautiniais drabužiais!

Kai kas sako, kad prie to daug pri-sidėjo britų dizainerės Vivienne West-wood pastaba, mestelta jai viešintAustrijoje dar 2001 metais. Ekscent-riškoji V.Westwood pasakė: “Aš jūsų,austrų, nesuprantu - jeigu kiekvienamoteris dėvėtų platų sijoną, visos bū-tų gražios.”

Pagaliau šie žodžiai, matyt, pa-siekė jaunų austrų ausis.•BBC, LŽ, yahoo.com

2012 11 19Lietuvos žinios24 Margumynai

KRISTINA KUČINSKAITĖ

Darbuotojų atrankas rengian-čių bendrovių specialistai, peržiūrėdami gautus gyvenimoaprašymus, vis dažniau nežino,juoktis ar verkti.

Kandidatai į vieną ar kitą darbąprie savo gyvenimo aprašymo vis daž-niau prisega nuotrauką. UAB “CV-Online LT” rinkodaros vadovė RitaKaravaitienė, per mėnesį peržiūrintiapie 2 tūkst. gyvenimo aprašymų, sa-kė, jog neretai mergina, siųsdamadarbdaviui savo gyvenimo aprašymą,nuotraukoje nori atrodyti seksualiai,todėl nusifotografuoja su trumpu si-jonu arba provokuojančia poza. Tuo-met natūraliai kyla klausimas - kokiodarbo ieško tokia pretendentė?

Dar vienas dažnas gyvenimo ap-rašymus lydinčių fotografijų žanras -“pokylis”. Ieškantieji darbo pridedasavo vestuvių nuotraukas arba ku-riose įamžinti iškilmingomis šukuo-senomis, vakariniais drabužiais.“Gražu, kai žmogus sukuria šeimą,

bet ar tai reikia akcentuoti ieškantdarbo?” - retoriškai klausė R.Kara-vaitienė ir pridūrė, kad pasitaikonuotraukų, kuriose kandidatai įam-žinti per atostogas po palmėmis arsu maudymosi kostiumėliais, ke-liaujantys dviračiais, slidinėjantys.“Nuotrauka kompetencijos neats-pindi. Juolab yra daug darbų, kurdarbuotojo išvaizdai pirmenybėsneteikiama, tad geriau nuotraukosvisai nesiųsti, nei pridėti bet kokią”, -aiškino R.Karavaitienė.

UAB “Starjobs” atstovė GerdaJonaitienė kalbėjo, kad keistai atro-do, kai darbo ieškantis žmogus at-siunčia fotografiją, kurioje įamžin-tas su šampano taure rankoje.Pasitaiko ir meninių, fotostudijosedarytų nuotraukų, o smagiausia“Starjobs” personalui buvo, kai vie-na kandidatė pateikė savo nuotrau-ką su karūna ant galvos.

“Kartais gauname vaizdų iš po-kylių, kur užfiksuotas ne tik kandi-datas, bet ir jo artimieji. Populiarusiųsti vaizdus su gyvūnais, vaikais,visu ūgiu. Kartais matyti, kad nuot-

rauka padaryta atsistojus prieš veid-rodį”, - pasakojo pašnekovė.

Lietuvos ir Švedijos UAB “ViaConBaltic” Marketingo, administracijos irpersonalo direktorė Danutė Oželienėsakė, kad Kauno įmonei ieškant svar-bių klientų vadybininko buvo sulauk-ta gyvenimo aprašymo iš vaikino, ku-rio nuotrauka užėmė pusę A4 lapo. Jissėdėjo odiniame fotelyje, už nugarosbuvo aksominės užuolaidos, šalia ap-skritas staliukas, ant jo - vaza su dirb-tinėmis gėlėmis. Merginos kartais at-siunčia savo profilio nuotraukas. Tuotarpu prieš dešimtmetį vyravo kitokianuotraukų mada - tuomet buvo po-puliaru įsiamžinti prie fontano.

Yra dar vienas populiarus pride-damų fotografijų žanras - “piktosiospasinės”. Juose žmonės nesišypso,net stengiasi atrodyti labai rimti ar-ba net pikti. Atrankų rengėjai pabrė-žia, kad jiems labai malonu gautinuotraukų, kuriose žmogus šypsosi.

Užtat yra kandidatų, kurie savoatvaizdus padailina kompiuteriu.Tuo galima įsitikinti, kai žmogusateina į pokalbį dėl darbo.•

Nuotrauka darbdaviui

Tirolietiškas kostiumas vis labiau užkariauja šiuolaikinių jaunų moterų širdis. / Užsienio spaudos nuotraukos

Turėti skirtingų spalvų akis -nuostabus ir retas dalykas. Tačiau tam nereikia būti šunimiar kate - skirtingų spalvų akyspasitaiko ir tarp žmonių.

Šio reiškinio mokslinis terminas -heterochromia iridis, ir jis būnadviejų rūšių: kai kiekviena akis yraskirtingos spalvos ir kai skiriasi tospačios akies spalvos. Tai dažniau-siai lemia genetika, bet gali būti irligos ar sužalojimo padarinys.

Skirtingų spalvų akis dažniau tu-ri gyvūnai - šunys, katės, arkliai irnet lapės, bet pasitaiko ir žmonių -

tik paklauskit Milos Kunis ar KateBosworth.

Skirtingų spalvų akių neretai pasi-taiko tarp Sibiro haskių, Velso korgių,Australijos aviganių. Tai susiję ir sukailio spalva - skirtingas akis turi švie-sesnių spalvų gyvūnai. Bet kokiu atve-ju, jei tai nėra susiję su liga, skirtingosakių spalvos niekaip neatsiliepia re-gėjimui. Nevienodos spalvos akis daž-niausiai turi baltos katės. Jų veisėjaitai jau seniai pastebėjo. Turkija netvykdo valstybinę programą, kuriąpradėjo dar 1817 metais, kad apsau-gotų Turkijos angorų kates, kurių vie-na akis - žydra, kita - gintarinė.•

Spalvotos akys

Šios baltos katytės Džunės akys - tarsi puošnūs brangakmeniai.

Bostono terjerė Izabelė turi įspūdingas skirtingas akis.

Tradicija tampa madinga

Darbdavys gali gauti ir tokią pretendentės į darbą nuotrauką. / LŽ archyvo nuotrauka