As ta Alek sė jū nai tėa.aleksejunaite@kl.lt

Dėl sta ty bų že mė nu ver tės?Nuo Kur šių ma rių iki Kiš kė nų kai­me esan čios Klai pė dos pa sto tės elekt ros ka be lis bus tie sia mas po že me, 1–1,5 met ro gy ly je.

Tei gia ma, kad vals ty bi nės reikš­mės ob jek tas pa lies ke lias de šim tis pri va čių že mių sa vi nin kų.

Klai pė dos ra jo no gy ven to jas Sta­sys Gvaz džiaus kas ti ki no li kęs vie­nas iš ne dau ge lio že mės, per ku rią bus tie sia mas stra te giš kai svar bus elekt ros til tas Lietuva–Švedija, sa­vi nin kų, ku ris ne pa si ra šė su tar ties su pro jek tą vyk dan čia bend ro ve „Litg rid“.

„Li ni jos tie sė jai man ne su tar­tį, o nu tar tį at ne šė pa­si ra šy ti.

Dien raš tis „Klai pė da“ grįž ta prie ne taip se niai gy va vu sios tra di ci­jos re dak ci jos biu ruo se laik raš tį pla tin ti pi giau.

Tad nuo šiol „K cent re“ (Nau jo jo So do gat vė 1A) ar ba „Ak ro po lio“ pre ky bos cent re esan čiuo se sky­riuo se šio kia die niais laik raš tį bus ga li ma įsi gy ti vos už 1 li tą, o šeš­ta die ni nį net 44 pus la pių nu me rį su te le vi zi jos prie du „TV die na“ – už 1,3 li to. O ki to se pre ky bos vie to­se, kaip įpras ta, dien raš tis ati tin ka­mai kai nuos 1,3 ir 1,6 li to.

„Kai kas dien vis ten ka gir dė ti, jog di dė ja ko mu na li niai mo kes čiai, brangs ta pro duk tai ir pa slau gos, ma­nau, ši ži nia pra džiu gins dau ge lį mū sų skai ty to jų. Sma gu, kad mies tie čiams ga li me su teik ti to kią ga li my bę, nes par duo dant laik raš tį re dak ci jos sky­riuo se ne rei kia mo kė ti spau dos pla­ti ni mo tar pi nin kams“, – ko men ta vo „Klai pė dos“ pla ti ni mo va dy bi nin­kė Ri ma Do mar kie nė. Be svar biau­sių mies to, ša lies ir už sie nio nau­jie nų, „Klai pė da“ sie kia pa ten kin ti ir spe ci fi nius skai ty to jų po rei kius, siū ly da mas įvai rius prie dus, to kius kaip „Jū ra“, „Svei ka ta“, „Na mai“, „Tur tas“, „Pra mo gų gi das“, „Va ka­rė“, „TV die na“, „Pa sau lis“, taip pat kul tū ri nį mėn raš tį „Du rys“.

Pe rio diš kai su dien raš čiu ne mo­ka mai pla ti na mi ir spe cia lūs te mi­niai žur na lai.

„Klai pė dos“ inf.

4

37 (19 338)www.kl.lt

Lie­tu­vos­žmo­nių­par­ti­jospir­mi­nin­kė­J.Ši­ma­naus­kie­nė:įsi­pa­rei­go­ja­me­siek­ti­lais­vės,tei­sin­gu­mo,­de­mok­ra­ti­jos.

Pasaulis 14p.

Pas­kel­bus,­kad­gre­sianau­jas­biu­dže­tokar­py­mas,­grai­kaipa­lei­do­į­dar­bą­ran­kas.

PIR

MA

S m

iest

o di

enra

štis

Klai­pė­dos­vers­li­nin­kaikrei­pė­si­į­Lie­tu­vosban­ko­va­do­vąV.Va­si­liaus­ką.

Miestas 2p.

antraDIEnIS, vaSarIo 14, 2012

Lietuva 7p.

„Jei taip svars ty si me, tai nuei si me į miš kus.“

2p.

Mies­to­tvar­ky­mo­sky­riaus­ve­dė­ja­Ire­na­Ša­ka­lie­nė­

ne­slė­pė,­kad­jai­jau­įgri­so­ne­pag­rįs­ti­

kal­ti­ni­mai­dėl­pa­plū­di­mių­

tvar­ky­mo.

Kaina 1,30 Lt

„Klai pė dą“ skai ty ki te pi giau

Būkite matomi specialiame renginio žurnale „Metų klaipėdietė“.

Daugiau informacijos tel. (8 46) 397 711.

SVARBIAUSIAS METŲ ĮVYKIS

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI

Stra te gi ja: ­� dėl­vals­ty­bi­nės­reikš­mės­pro­jek­to­–­elekt­ros­ka­be­lio­li­ni­jos,­ku­ri­driek­sis­jų­že­mė­mis,­Klai­pė­dos­ra­jo­no­gy­ven­to­jai­ruo­šia­si­­kau­tis­teis­me.­­ ­ „Shut­ters­tock“­nuo­tr.

Elekt ros li ni ja virs kil pa

Mi li jo nus kai na vu si ša lia Klai pė dos esan ti pri va ti že mė var dan vals ty bės stra te gi­nio pro jek to ver čia ma be ver te. 3,2 mln. li tų ver tės skly po sa vi nin kui elekt ros li ni­jos iš Šve di jos tie sė jai siū lo 32 kar tus ma­žes nę kom pen sa ci jos su mą.

2

miestasantraDIEnIS, vaSarIo 14, 2012

Mes jau 25 kar tą klau so mės to Ger­ma no, ir vis apie tą pa tį.

Al gir das Grub lys:

Vir gi ni ja Spu ry tėv.spuryte@kl.lt

Ne mo ka mai pa tal pas iš uos ta­mies čio sa vi val dy bės ga vu sio Sei­mo na rio Nag lio Pu tei kio ape ti tas išau go – jis pa žė rė pa pil do mų rei­ka la vi mų.

Tei sės ak tai sa vi val dy bes įpa rei go­ja jų te ri to ri jo se iš rink tiems Sei mo na riams su teik ti pa tal pas, kur jie ga lė tų prii mi nė ti gy ven to jus.

Per nai lie pą pa kar to ti nius rin ki­mus į Sei mą Da nės vien man da tė­je apy gar do je lai mė jęs N.Pu tei kis ne tru kus pa pra šė, kad sa vi val dy bė jam skir tų pa tal pas, ku rio se jis ga­lė tų įkur ti sa vo biu rą.

N.Pu tei kis pa gei da vo, kad jam bū tų skir ta da lis pa tal pų Lie pų g. 3, kur yra įsi kū rę uos ta mies čio kon­ser va to riai – jiems šias pa tal pas sa vi val dy bė yra per da vu si pa nau­dos su tar ti mi.

Mies to ta ry ba pa lai mi no N.Pu­tei kio pra šy mą, kad da lis šių pa­tal pų bū tų skir tos jam kaip Sei mo na riui.

To dėl su ma žė jo ir kon ser va to rių iš lai dos, nes jiems už plo tą, ku ria­me biu rą įkū rė N.Pu tei kis, ne rei kia mo kė ti šil dy mo ir ki tų ko mu na li­nių pa tar na vi mų mo kes čių.

Ta čiau po ku rio lai ko pa tal pos, ku rių jis pa ts pa pra šė, Sei mo na rio pra dė jo ne be ten kin ti. N.Pu tei kis raš tu krei pė si į sa vi val dy bės ad mi­nist ra ci jos di rek to rę Ju di tą Si mo­na vi čiū tę.

Raš te jis guo džia si, kad jam skir­to se pa tal po se Lie pų g. 3 nė ra at­ski ro tua le to, pa tal pos neats kir tos nuo kon ser va to rių, o į jiems pri­klau san čią erd vę ga li ma pa tek ti tik per Sei mo na rio biu rą.

„To dėl pra šy čiau iš nag ri nė ti šias ga li my bes: įreng ti man skir­to se pa tal po se per tva ras ir pa lik­ti lais vą ko ri do rių praė ji mui į TS­LKD Klai pė dos sky rių, įreng ti WC karš to van dens boi le rį, nes tik su šia są ly ga TS­LKD su tin ka įsi leis­ti mus į jų pa tal poms pri klau san­tį WC“, – raš te Klai pė dos sa vi val­dy bės va do vei rei ka la vi mus dės tė N.Pu tei kis.

Jis taip pat pra šo, kad jam ir jo pa dė jė jai bū tų duo ti lei di mai ne­mo ka mai sta ty ti au to mo bi lius.

To kį raš tą ga vu si J.Si mo na vi čiū­tė ap stul bo, nes no rint įgy ven din­ti N.Pu tei kio rei ka la vi mus rei kė tų mies to biu dže te ieš ko ti lė šų. To dėl net svars to ma ga li my bė Sei mo na­riui pa siū ly ti ki tas pa tal pas.

„Į sa vi val dy bę krei piau si tik lei­di mo įsi reng ti per tva ras ir van­dens šil dy tu vą. Sa vi val dy bė yra pa tal pų sa vi nin kė, to dėl no rint at lik ti bet ko kius dar bus rei kia jos lei di mo. Aiš ku, kad ir per tva­ras, ir šil dy tu vą įsi reng siu už Sei­mo ski ria mus pi ni gus. Aš juk esu tas, ku ris vi siems ge riu krau ją dėl lė šų švais ty mo, tad tik rai ne ga lė­čiau rei ka lau ti, kad man pa tal pas sa vi val dy bė su tvar ky tų už mies­to biu dže to lė šas“, – die va go jo si N.Pu tei kis.

Ne pa to gu mai: �� N.Pu�tei�kis�biu�rą� įren�gė�kon�ser�va�to�riams�per�duo�to�se�pa�tal�po�se,�ta�čiau�šie�sei�mū�no,�ku�ris�pri�klau�so�tai�pa�čiai�par�ti�jai,�esą�net�į�tua�le�tą�neį�lei�džia.� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

N.Pu tei kis savivaldybeipateikė rei ka la vi mų

As ta Dy ko vie nėa.dykoviene@kl.lt

Uos ta mies čio vers li nin kai, su ne ri­mę dėl juos pa sie ku sios in for ma ci­jos apie ke ti ni mus už da ry ti Lie tu­vos ban ko Klai pė dos sky rių, krei­pė si į ban ko val dy to ją Vi tą Va si­liaus ką, pra šy da mi už tik rin ti to­les nę jo veik lą.

„Klai pė dos pre ky bos, pra mo nės ir ama tų rū mų Fi nan sų ko mi te to na­riai iš siun tė raš tą Lie tu vos ban ko val dy to jui V.Va si liaus kui dėl Klai­pė dos sky riaus veik los, nes uos­ta mies čio vers li nin kus pa sie kė

in for ma ci ja apie ke ti ni mus jį už­da ry ti.

Raš te nu ro dy ti ir ar gu men tai, ko dėl to da ry ti ne rei kė tų“, – tvir­ti no Klai pė dos pre ky bos, pra mo­nės ir ama tų rū mų di rek to riaus pa­va duo to ja Vi da Ka žu ro.

Raš te Lie tu vos ban ko (LB) val­dy to jui tei gia ma, kad ko mer ci nių ban kų sau gyk los nė ra tech niš kai pri tai ky tos ir pa kan ka mai sau giai įreng tos di de liam pi ni gų kie kiui lai ky ti.

To dėl juo se ne tgi nu sta ty ti gry­nų jų pi ni gų lai ky mo li mi tai.

Už da rius Lie tu vos ban ko Klai pė­dos sky rių, ko mer ci niai ban kai, ga­

Ne ri mas: �� vers�li�nin�kai�pra�šo�ne­nut�rauk�ti�Lie�tu�vos�ban�ko�Klai�pė­dos�sky�riaus�veik�los.�

Vers li nin kai pra šo iš sau go ti ban ko sky rių

Vir gi ni ja Spu ry tėv.spuryte@kl.lt

Pa tik ri ni mo pa si pra šė pa ti Klai pė­dos sa vi val dy bės Mies to tvar ky mo sky riaus ve dė ja Ire na Ša ka lie nė. „Į mū sų sky rių ga li atei ti ir kont ro lė, ir au di tas. Te gul tik ri na, kaip pa­nau do ti pi ni gai ir gal būt ga liau siai pa si baigs šios spe ku lia ci jos, nes jei taip ir to liau svars ty si me, tai nuei­si me į miš kus“, – Kont ro lės ko mi­te to na rių ini ci juo ti pa tik ri ni mą, kur iš leis ti pa plū di miams tvar ky­ti skir ti pi ni gai, va kar pra šė I.Ša­ka lie nė.

Nes kaid riu lė šų pa nau do ji mu uos ta mies čio sa vi val dy bę jau ne pir mus me tus kal ti na klai pė die­tis Ger ma nas Če pas, ku ris, anot I.Ša ka lie nės ir Kont ro lės ko mi te to pir mi nin ko pa va duo to jo Al gir do Grub lio, bu vo at leis tas iš Klai pė­dos skęs tan čių jų gel bė ji mo tar ny­bos, tad da bar sie kia su šios įstai­

No ras: �� klai�pė�die�čiai�ak�ty�vis�tai�rei�ka�lau�ja,�kad�pa�plū�di�miai�bū�tų�va�lo�mi�ir�žie�mą.��� Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Paplūdimio pinigus suskaičiuos au di tasSa vi val dy bės kont ro lie riai aiš kin sis, ar pa plū di mių prie žiū rai skir ti pi ni gai praė ju siais me tais bu vo pa nau do ti tin ka mai.

ar ba smė lis iš pu re na mas ran ko mis, o tai nė ra at lie ka ma. Be to, jam įta­ri mų ke lia tai, kad ko po se ta ke lius tie sė rek la mos agen tū ra, o len te lės bu vo la bai ne ko ky biš kos.

„Kont ro lie rių pa tik ri ni mas yra la bai ge rai. Gal būt pa ga liau pra dė­si te dirb ti“, – I.Ša ka lie nei ko mi te­to po sė dy je rė žė G.Če pas.

Ga liau siai nu spręs ta, jog kont­ro lie riai per mė ne sį pa tik rins, kaip praė ju siais me tais bu vo pa nau do­tos pa plū di miams tvar ky ti skir tos lė šos. Ko vą vyk sian čia me Kont ro­lės ko mi te to po sė dy je pa kvies tas da ly vau ti ir Klai pė dos skęs tan čių­jų gel bė ji mo tar ny bos va do vas Vir­gi ni jus Ur bo nas.

„Mes jau 25 kar tą klau so mės to Ger ma no, ir vis apie tą pa tį. Vie­ną kar tą rei kia baig ti tuos šo kius, kiek vie nas žmo gus ga li šok din ti ir mies to ta ry bos na rius, ir sa vi val­dy bės dar buo to jus?“ – re to riš kai klau sė A.Grub lys.

ben da mi pi ni gus iš ar ti miau sio LB pa da li nio Vil niu je ar Kau ne, pa tirs pa pil do mų in ka sa vi mo iš lai dų.

Iš kils per ve ži mo ne sau gu mo ri­zi ka, o dėl ne nu ma ty tų ekst re ma­lių si tua ci jų ga li su trik ti gy ven to jų ir įmo nių ap rū pi ni mas gry nai siais pi ni gais.

Tai, anot vers li nin kų, ga li su trik­dy ti at si skai ty mą ir su kel ti ne rei­ka lin gą ažio ta žą tarp gy ven to jų ir vers lo vi suo me nės.

„Va ka rų Lie tu vos ko mer ci nių ban kų pa da li niams, vers lo įmo­nėms ir uos ta mies čio bei ap lin­ki nių ra jo nų gy ven to jams, la biau­siai nu to lu siems nuo sos ti nės,

Lie tu vos ban ko Klai pė dos sky­riaus veik la yra itin svar bi. At siž­vel giant į pa teik tus ar gu men tus, pra šo me Jū sų už tik rin ti to les nę Lie tu vos ban ko Klai pė dos sky­riaus veik lą“, – ra šo ma LB val­dy to jui.

LB at sto vas spau dai Min dau gas Mi lieš ka pa ti ki no, kad į Klai pė­dos pre ky bos, pra mo nės ir ama­tų rū mų at sto vų krei pi mą si bus at sa ky ta nu sta ty ta tvar ka. „Sky­rius uos ta mies ty je dar vei kia, o dėl jo per spek ty vų LB ieš ko op ti­ma lių sa vo struk tū ros spren di mų ir ver ti na vi sas ga li my bes“, – sa­kė M.Mi leš ka.

gos va do vu su si do ro ti. G.Če pas ir žo džiu, ir raš tu ko mi te tui dės­tė, jog lė šos pa plū di miams va ly ti nau do ja mos ne skaid riai. Esą plia­žai tu ri bū ti va lo mi ir me cha niš kai

3

miestas

Ke li nin kams skir ta bau dų

antraDIEnIS, vaSarIo 14, 2012

SuS­tab­dė­veik­ląPo mais to ir ve te ri na ri jos tar­ny bos pa tik ri ni mo, nu sta čius šiurkš čių hi gie nos pa žei di mų, lai ki nai su stab dy ta res to ra no „Pi te ris“ veik la. Įs tai go je ras­ta ir mais to pro duk tų, ku rių tin­ka mu mo var to ti ter mi nas bu­vo pa si bai gęs. Res to ra no veik la bus at nau jin ta, kai ins pek to riai įsi ti kins, kad trū ku mai pa ša lin ti.

ati­da­ryS­pa­ro­dąAnt ro kur so sen jo rai II se mest­ro stu di jas Klai pė dos uni ver si te te pra de da šven tiš kai. Stu den tų ini­cia ty va tre čia die nį 13 val. Klai pė­dos uni ver si te to „Au la Mag num“ au di to ri jų komp lek se vyks jų kū­ry bos pa ro da. Bus eks po nuo ja mi ga mi niai iš po pie riaus, de ko ra­ty vi niai ba te liai, bo ru žė lės, skry­bė lai tės.

Vals ty bės įmo nės „Bal ti ja“ val­do mas pen kių žvaigž du čių vieš­bu tis „Aus ka“ bus per duo tas Vals ty bės tur to fon dui. Šis to­liau val dys vieš bu tį, pri tai ky da­mas jį rep re zen ta ci jai. Ki tą „Bal­ti jos“ tur tą – vieš bu tį „Vy tu rys“ ir rea bi li ta ci jos cent rą, vieš bu tį „Žil vi nas“ ir 5 ko te džus – siū lo­ma pri va ti zuo ti.

pri­ta­rė­per­tvar­kai

Dienos telegrafas

Uos ta mies čio sa vi­val dy bė va kar ke­li nin kams nu ro dė pra dė ti dar bą ir ša­lu ti nė se gat ve lė se.

Vir gi ni ja Spu ry tėv.spuryte@kl.lt

Stin tų kai na šie met pa sie kė re kor­di nes aukš tu mas – tur gu je už ki log­ra mą švie žiais agur kais kve pian­čių žu vų jau pra šo ma 14 li tų.

Klai pė die čiai, už su kę į tur gų nu si­pirk ti stin tų, bu vo šo ki ruo ti jų kai­nos. Praė ju sios sa vai tės pra džio je šių žu vų ki log ra mas kai na vo 8–9 li tus, o jau sa vait ga lį kai na šok te­lė jo iki 14 li tų.

Žmo nėms toks kai nų šuo lis su­kė lė nuo sta bą, nes juk stin tų šie­met ne trūks ta – žve jai džiau gia si gau siu jų lai mi kiu.

„Kol kas ne bež ve jo ja me. Orai su ge do, o ir stin tos iš jū ros su lin­do į ma rias. Jas da bar žve jai gau do tik sa vo reik mėms, o tie kė jų su ma­žė jo, to dėl ir žu vų kai na šok te lė jo“, – aiš ki no prie kran tės žve jys Vir gi­ni jus Jur kus. Įsi gy ti stin tų tie sio giai iš prie kran tės žve jų ga li ma po 10 li­

Pab ran go: � 14 li tų už ki log ra mą sie kian ti stin tų kai na at bai do pir kė jus.

Vy tau to Liau dans kio nuo tr.

Stin tų kai na šo vė į vir šųtų už ki log ra mą. „Mes juk ne re gu­liuo ja me, ko kį ant kai nį už si de da pre kei viai“, – V.Jur kus paaiš ki no, ko dėl tur gu je stin tos ge ro kai bran­ges nės.

Paš ne ko vo tei gi mu, įta kos žu­vų kai nai tu ri ir tai, kad sa vait ga lį Pa lan go je ir Ne rin go je vyks šven­tės, ku rių pa grin di nis ak cen tas – stin tos.

„Vers li nin kai iš žve jų in ten sy viai su pir ki nė ja šias žu vis, to dėl jų ma­žiau pa ten ka į rin ką. Ka dan gi ma­žė ja pa siū la, di dė ja kai na“, – rin­kos dės nius aiš ki no V.Jur kus.

Ta čiau jis pa ti ki no, jog šie met stin tų dar tik rai bus ga li ma įsi gy­ti ir už ma žes nę kai ną.

„Stin tos jū ro je ei na bū riais. Da­bar praė jo pir ma sis di de lis bū­rys, bet jų bus dar ne vie nas. Pra­eis šven tės, ateis stin tos ir jų kai na tik rai nu kris, nes žu vų trūk ti ne tu­rė tų“, – įsi ti ki nęs bu vo žve jys.

Jo tei gi mu, stin tų žve jy ba jū ro je tę sis iki ko vo vi du rio.

Mil da Ski riu tėm.skiriute@kl.lt

„Pa gal iš kri tu sių kri tu lių kie kį ir oro są ly gas, ke li nin kai su si tvar kė pa do riai. Zu jo ir sa vait ga lį. Ži no­ma, bu vo ir kur kas pa lan kes nės oro są ly gos. Ne bu vo la bai že mos oro tem pe ra tū ros“, – tvir ti no Klai pė­dos sa vi val dy bės Mies to tvar ky mo sky riaus ve dė ja Ire na Ša ka lie nė.

I.Ša ka lie nės ma ny mu, ge res­niam ke li nin kų dar bui įta kos tu rė jo skir tos nuo bau dos. Abiem uos ta­mies čio gat ves va lan čioms įmo­nėms šie met jos bu vo skir tos po tris kar tus.

Bend ra bau dų su ma šiau ri nę mies to da lį va lan čiai įmo nei „Va­ka rų šva ra“ sie kia 15,6 tūkst. li tų.

Tem pas: � ke li nin kai po gat ves zu jo ir sa vait ga lį. Vy tau to Pet ri ko nuo tr.

Šiau ri nę mies to da lį pri žiū rin čiai

įmo nei „Va ka rų šva ra“:

Sau sio 23 d. – 800 li tų �

Va sa rio 3 d. – 1 200 li tų �

Va sa rio 6 d. – 13 600 li tų �

Pie ti nę mies to da lį pri žiū rin čiai

įmo nei „Žem ka sa“:

Sau sio 23 d. – 1 600 li tų �

Va sa rio 3 d. – 3 600 li tų �

Va sa rio 6 d. – 11 200 li tų �

Po bau dų – šva res nės gat vėsUos ta mies čio val­džia, skir tin gai nei klai pė die čiai, po snie gin go sa vait ga­lio di de lių prie kaiš­tų ke li nin kams ne­tu rė jo. Pag rin di nės gat vės bu vo nu va ly­tos. Duo tas nu ro dy­mas im tis ša lu ti nių.

Pie ti nę mies to da lį pri žiū rin čiai bend ro vei „Žem ka sa“ skir ta 16,4 tūkst. li tų bau dų. Di džiau sios nuo­bau dos bend ro vėms skir tos praė­

ju sią sa vai tę, kai spau dė spei gas ir sni go, o uos ta mies čio gat vės bu vo vir tu sios čiuo žyk la.

„Bau dos ke li nin kų dar bui tu rė jo įta kos“, – nea be jo jo I.Ša ka lie nė.

Ta čiau va kar anks ti ry tą į dar­bą va žia vu siems vai ruo to jams te­ko keik tis. Jų tei gi mu, eis mo są ly­gos bu vo su dė tin gos. Pag rin di nes gat ves den gė snie gas.

Kur kas pra stes nė si tua ci ja va kar ry tą bu vo ša lu ti nė se mies to gat vė­se. Jos bu vo sun kiai iš va žiuo ja mos. Kai ku rio se gat vė se klim po au to­mo bi liai.

„Va žiuo ji pa grin di nė mis gat vė­mis, at ro do, vis kas ge rai. Pa su ki kur į šo ną – koš ma ras“, – pa ste­bė jo vie na vai ruo to ja.

Uos ta mies čio sa vi val dy bė va kar ke li nin kams nu ro dė pra dė ti dar bą ir ša lu ti nė se gat ve lė se. „Ša lu ti nės gat vės yra sun kiai iš va žiuo ja mos. Ti kiuo si, ke li nin kai jas ge rai iš va­lys“, – tei gė I.Ša ka lie nė.

Su si ti ki mai. Klai pė dos me ras Vy­tau tas Grub liaus kas ant ra die nį 10 val. da ly vaus su si ti ki me dėl mi ni zoo lo gi jos so do ga li my bių. 13 val. jis priims Ar mė ni jos ne pap ras tą jį ir įga lio tą jį am ba sa do rių Lie tu vo je Arą Ai va zianą.

Sa vi val dy bė. Ant ra die nį 13.30 val. sa vi val dy bė je vyks So cia li nių rei ka­lų ko mi te to po sė dis. 15.30 val. mies­to ro tu šė je vyks sa vi val dy bės Tur to ko mi te to po sė dis.

Vers las. Ant ra die nį 13 val. mies to ro tu šė je vyks Smul kio jo ir vi du ti­nio vers lo ta ry bos po sė dis. Jo me­tu bus svars to mi du klau si mai: mo­kes čių po li ti ka 2012 m. smul kia jam ir vi du ti niam vers lui Klai pė dos re­gio ne bei mies to tur ga vie čių kaip smul kaus vers lo plėt ros kon cep ­ci ja.

Eks po z i ci ja . Tre čia die nį 12 val. Klai pė dos jū rų uos to di rek ci jos fo­jė pir ma me aukš te vyks iš kil min­ga sten do „Klai pė dos uos to va do­vai ir ka pi to nai“ ati den gi mo šven­tė. Šį sten dą di rek ci ja įren gė mi nė­da ma Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo die ną. Eks po zi ci jo je pa tei kia mi fak­tai apie įmo nės is to ri ją ir va do vus. Ren gi ny je įmo nės va do vai ir dar­buo to jai pa si da lys min ti mis apie uos to ir jo di rek ci jos veik lą at kū rus Lie tu vos vals ty bę, pa bend raus su su si rin ku siai siais.

Mir tys. Va kar Met ri ka ci jos sky riu je už re gist ruo tos 18 klai pė die čių mir­tys. Mi rė Va le ri ja Rim kie nė (g. 1917 m.), Na diež da Apoč ki nie nė (g. 1919 m.), Van da Stat ke vi čie nė (g. 1921 m.), An ta nas Dar ge vi čius (g. 1924 m.), Ju­ze fa Če kins ky tė (g. 1925 m.), Sta nis la­va Ra ma naus kie nė (g. 1925 m.), Pet­rė Auš rie nė (g. 1928 m.), Adė lė Damb­raus kie nė (g. 1932 m.), Pet ras Smil ga (g. 1932 m.), Ona Bi ru tė Ta mu lio nie­nė (g. 1936 m.), Eu ge ni ja Striš kie nė (g. 1940 m.), Ka zys Ge ru lis (g. 1940 m.), Jev do ki ja Ko les ni ko va (g. 1940 m.), Ber nar das Mant vy das (g. 1940 m.), Al do na Na vic kie nė (g. 1944 m.), Jus­ti nas Stan kus (g. 1955 m.), Ar vy das Mic kus (g. 1960 m.), Vy tau tas Sto­nys (g. 1961 m.).

Lė bar tų ka pi nės. Šian dien lai do ja­mi Vy tau tas Sto nys, Pet ras Smil ga, Va le ri ja Rim kie nė, Mo ni ka Ta mo­še vi čie nė, Pet rė Auš rie nė, Jev do ki­ja Ko les ni ko va.

Nau ja gi miai. Per sta tis ti nę pa rą pa­gim dė 6 mo te rys. Gi mė 3 mer gai tės ir 3 ber niu kai.

Grei to ji . Va kar iki 16 val . grei to ­sios pa gal bos me di kai su lau kė 42 iš kvie ti mų. Dau giau sia klai pė die­čiai skun dė si šir dies rit mo su tri­ki mais.

Vac lo vas Dač kaus kasKlai pė dos ra jo no me ras:

Klai pė dos ra jo no ta ry ba pa­tvir ti no tik Klai pė dos pa­sto tės de ta lų jį pla ną. Apie tai, kad kaž kur driek sis po­

že mi nis ka be lis, ne su gir dė jęs. Gal būt tech ni nis pro jek tas dar tik yra ren gia­mas. Iš vie tos gy ven to jų nu si skun­di mų ne su su lau kęs. Žmo nėms tu ri bū ti at ly gin ta tiek, kiek nu ma to įsta ty­mas. Jei įsta ty mas aiš kiai ne pa sa ko, koks yra kom pen sa ci jos me cha niz­mas, ener ge ti kai tuo ga li ir pikt nau­džiau ti. Jei per žmo gaus že mę driek­sis ka be lis, jam tu ri bū ti at ly gin ta už ne pa to gu mus. Pro jek ta vi mo sta di jo je pro jek to ren gė jai tu ri at si žvelg ti į žmo­nių pa gei da vi mus. Jei kom pen sa ci jos ne ten ki na, žmo nės ga li sa vo tei ses gin­ti teis muo se. Da bar gi įsta ty me aiš kiai ne nu ro dy ta, ko kios kom pen sa ci jos jis ga li ti kė tis. Dėl to žmo gus dar tu ri lai ką gaiš ti teis muo se.

Komentaras

Su tar tis pa si ra šo ma, kai abi pu sės su si ta ria. Už

vi są ma no že mę elekt ros ka be lio tie sė jai siū lo vos 100 tūkst. li tų, kai ji ver ta ke lių mi li jo nų“, – pik ti no si S.Gvaz džiaus kas.

Už hek ta rą – 20 tūkst. li tųGy ven to jo šei mai pri klau so 12 ha že mės skly pas, esan tis vos už ke­lių ki lo met rų nuo uos ta mies čio.

„Iš vi so ma no skly po ka be lio tie­sė jus do mi na 8 ma no že mės hek­ta rai. Iš 13 ki lo met rų vi sos tra sos pu sant ro driek sis per ma no že mę. Už vie ną hek ta rą sa vi nin kams siū­

lo ma iki 20 tūkst. li tų kom pen sa­ci ja, kai šio je vie to je hek ta ras kai­nuo ja 400 tūkst. li tų. Ki ti jau pa si ra šė su tar tis ir ne prieš ta rau­ja, kad per jų val das bū tų tie sia­mas elekt ros ka be lis, ta čiau aš ne­su tin ku“, – tei gė vy ras.

S.Gvaz džiaus kas ti ki no, kad dėl sa vo nuo sa vy bės yra pa si ruo šęs su vals ty bės stra te gi nį pro jek tą vyk­dan čia įmo ne su si kau ti teis me.

„Kas yra vals ty bė? Ir ko ji ver ta, jei taip su sa vo gy ven to jais el gia si? Juk pro jek tą vyk do pri va ti bend ro­vė. Išei tų, kad kaž kas ma no že mė je sa vo biz nį ruo šia si da ry ti, ir vals­ty bė tai lai mi na“, – nuo mo nę dės­tė Klai pė dos ra jo no gy ven to jas.

Elekt ros li ni ja virs kil pa

Nuo mo tis ne no riŽe mės sa vi nin ką ste bi na tai, kad elekt ros li ni jos tie sė jai ne svars to ga li my bės nuo mo tis že mę iš pri­va čių as me nų.

„Vi sa me pa sau ly je taip yra. Jei no ri ma vyk dy ti ko kį nors pro jek­tą, že mė iš si nuo mo ja ma. Aš pa lie­ka mas įkai tu, kas da bar ma no že mę pirks?“ – tei gė S.Gvaz džiaus kas.

Pa sak sa vi nin ko, jo že mė yra pra­mo ni nė je zo no je, ša lia sto vi PET gra nu lių ga myk la „Neo Group“.

„Dėl šio ka be lio mes ne ga lė si me pla nuo ti sta ty bų. No rė da mas su­pro jek tuo ti ke lią, tu rė čiau šim tus tūks tan čių in ves tuo ti. Juk tai aukš­to sios įtam pos ka be lis, jam tai ko mi spe cia lūs rei ka la vi mai“, – skun dė­si S.Gvaz džiaus kas.

Pas to tei – 55 mln. li tųElekt ros ka be lio tie si mas jū ro je tu­rė tų pra si dė ti 2014 m., o sis te mos tarp Lie tu vos ir Šve di jos bus su­jung tos iki 2015 m. gruo džio. Pre li­mi na riais ver ti ni mais, „Nord Balt“ elekt ros jung ties sta ty ba kai nuos 552 mln. eu rų (1,9 mlrd. li tų).

Sau sio pa bai go je Lie tu vos elekt­ros per da vi mo sis te mos ope ra to­rius „Litg rid“ pa si ra šė Klai pė dos trans for ma to rių pa sto tės re konst­ruk ci jos dar bų su tar tį. 55 mln. li tų ver tės dar bai Kiš kė nų kai me esan­čio je pa sto tė je tu rė tų pra si dė ti jau ki tą met.

Nau jai tie sia mas ka be lis iki pa­sto tės tu rės kirs ti so dų bend ri jos „Upe lio vin gis“ te ri to ri ją.

„Bend ri jo je yra šim tas skly pų. Iš pra džių šio pro jek to au to riai siū­lė ki tus ka be lio tie si mo bū dus, ta­čiau vis dėl to iš si de rė jo me, kad ka be lis ne bus tie sia mas per so dų

skly pus, o at si durs po vie nu bend­ri jos ke lių“, – tvir ti no so dų bend­ri jos „Upe lio vin gis“ pir mi nin kas Al fon sas Bič kus.

Bend ri ja ne su ti ko, kad jų te ri to­ri jai bū tų tai ko mas ser vi tu tas.

„Jei ser vi tu tas bū tų tai ko mas ir pri va tiems skly pams, žmo nės ne ga lė tų sta ty ti na mų. Iš pra­džių sta ty to jai pa siū lė vos vie­ną ki tą li tą žmo nėms, o nu sta tė mak si ma lią ser vi tu to ri bą. Švel­niai pa sa kius, tai – juo kin gos su­mos. Da bar po ke liu ei sian tis ka­be lis ne tu rė tų truk dy ti, nes ke lias nė ra mū sų nuo sa vy bė“, – ti ki no A.Bič kus.

Kol kas tik vie no sa vi nin ko skly­pui bus tai ko mas ser vi tu tas.

Šio je bend ri jo je virš skly pų drie­kia si aukš to sios įtam pos elekt ros lai dų li ni ja.

Ties po jau esan čia li ni jaPa sak tech ni nio pro jek to va do vo Leo no Ri man to But kaus, po že mi­nis ka be lis bus tie sia mas jau esa mų oro li ni jų ap sau gos zo nų vie to je.

„Ten ir taip ri bo ja ma veik la. Elekt ri nio ir elekt ro mag ne ti nio lau ko ka be li nės li ni jos ne sklei džia. Tad svei ka tai po vei kio ne bus“, – aiš ki no pro jek to va do vas.

Pa sak L.R.But kaus, be veik vie nu me tu tu rė tų pra si dė ti dar bai Klai­pė dos trans for ma to rių pa sto tė je bei 13 ki lo met rų ruo že. „Nord Balt“ ka be lis pa si baigs pa sto tė je, kur bus di de lė 330 ki lo vol tų skirs tyk la.

Tech ni nio pro jek to va do vas aiš­ki no, jog elekt ros li ni jų ap sau gos zo no se drau džia ma gy ven ti, to dėl ste bė jo si, kad vie tos gy ven to jai reiš kia ne pa si ten ki ni mą dėl nau­jos li ni jos tie si mo.

L.R.But kus ti ki no, kad dau gu ma pri va čių že mių sa vi nin kų su ti ko su kom pen sa ci jo mis.

„Ko dėl su li ku siais ne su si tar­ta, ne no riu ko men tuo ti. Ten yra že mės ūkio pa skir ties že mė. Na, gal sta ty bos me tu per že mę va­žiuos tech ni ka. Mes sa vo pa siū­ly mus pri va ti nin kams pa tei kė me. Gal tie siog ski ria si lū kes čiai? Vie­ni gal vo ja, kad pa tirs di de lius nuo­sto lius. O skųs tis tu ri tei sę vi si“, – kal bė jo L.R.But kus.

Pak laus tas, ko kia su ma nu ma­ty ta vie tos gy ven to jų nuo sto liams pa deng ti, L.R.But kus at rė žė ne no­rin tis at sa ky ti.

„Čia vi daus rei ka las“, – nu kir to L.R.But kus.

Kaip pa veiks že mės kai ną?Lie tu vos elekt ros ener gi jos per da­vi mo sis te mos ope ra to riaus bend­ro vės „Litg rid“ va do vas Vir gi li jus Po de rys aiš ki no, kad įmo nė dėl ga­li mų nuo sto lių de rė jo si su 32 pri­va čių že mių sa vi nin kais.

„Su si ta rė me su be veik 90 pro c. gy ven to jų. Kol kas ne ži no me, ar su tais, ku rie ne su tin ka su mū sų siū­lo mo mis kom pen sa ci jo mis, teks gin čy tis teis muo se“, – tei gė V.Po­de rys.

Įmo nės va do vas aiš ki no, kad gy­ven to jams kom pen sa ci jos yra ap­skai čiuo ja mos pa gal Vy riau sy bės pa tvir tin tą me to di ką.

„Mes dar 30 pro c. vir šaus mo­ka me sa vo tiš ką pre mi ją. Jau da bar šio je te ri to ri jo je yra elekt ros li ni jos tra sa, ka be lis es mi nių ap ri bo ji mų neį neš“, – tvir ti no V.Po de rys.

Ta čiau pa klau sus, ko dėl konk­re tus Klai pė dos ra jo no gy ven to­jas tei gia prie šin gai, nes elekt ros ka be lis esą jo že mę pa vers be ver­te, V.Po de rys ti ki no, kad jam nė­ra ži no ma konk re ti žmo gaus is­to ri ja.

„Na jei stam biau sias že mės sa vi­nin kas, gal rei kia at ski rai pa si žiū­rė ti? Ne ga liu pa sa ky ti, ko kia ten si tua ci ja. Kiek kom pen sa ci joms iš vi so skir ta lė šų, ne ži nau. Ko kia įta ka bus nuo sa vy bei ir jos ver tei, konk re čiai ne ga lė čiau pa sa ky ti“, – kal bė jo V.Po de rys.

Pla nai: �� į�šią�elekt�ros�pa�sto�tę�ke�ti�na�ma�in�ves�tuo�ti�de�šim�tis�mi�li�jo�nų�li�tų.

Ri bos: �� so�dų�bend�ri�jos�„Upe�lio�vin�gis”�pir�mi�nin�kas�A.Bič�kus�jau�čia�si�lai­mė�jęs�am�žiaus�mū�šį�prieš�mi�li�jar�dus�val�dan�čią�įmo�nę�–�elekt�ros�ka�be­lis�guls�po�ke�liu.� � Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Kom pen sa ci jos: �� pro�jek�tą�vyk�dan�čios�įmo�nės�„Litg�rid”�va�do�vas�V.Po­de�rys�ir�pa�ts�aiš�kiai�ne�ži�no,�ko�kios�rea�lios�pa�sek�mės�lau�kia�Klai�pė�dos�ra�jo�no�gy�ven�to�jų�dėl�ka�be�lio�sta�ty�bos�dar�bų.� Ša�rū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

4

miestasantradienis, vasario 14, 2012

Ver tė: �� ša�lia� uos�ta�mies�čio� esan�čio� 12� ha� že�mės� skly�po� sa�vi�nin�kas�S.Gvaz�džiaus�kas�bi�jo,�kad�mi�li�jo�nų�li�tų�ver�tės�jo�nuo�sa�vy�bė�liks�be�ver­tė,�čia�nu�tie�sus�elekt�ros�li�ni�ją�iš�Šve�di�jos.

1

Aš pa lie ka mas įkai­tu, kas da bar ma no že mę pirks?

Sta sys Gvaz džiaus kas:

antraDIEnIS, vaSarIo 14, 2012 5

JUBILIEJINIAI METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI

MECENATAS

PAGRINDINIS RĖMĖJAS

PARTNERIAI:

GENERALINIS RĖMĖJAS

RĖMĖJAI:

Li na Bie liaus kai tėl.bieliauskaite@kl.lt

Apie dar bąOn ko he ma to lo gi nių li go nių bend­ri jos „Krau jas“ rū pes čiu su kur­ta juos ta ne pa lie ka abe jin gų. Juo la biau kai kil nią do no rys tės idė ją pla ti nan tys, jos sklai da be si rū pi­nan tys žmo nės apie klas tin gą li gą ži no ne iš va do vė lių, o pa tys iš gy­ve no gy vy bės ir mir ties akis ta tą.

Vie na jų – klai pė die tė Da­lia Biels ky tė. Pas ta ruo sius me tus bend ri jai „Krau jas“ va do vau jan­ti mo te ris vos prieš ke le tą die nų šven tė sa vo ant rą jį gim ta die nį – kau lų čiul pų transp lan ta ci jos 15­ąsias me ti nes.

Ka dai se sva jo ju si tik pa sveik ti, šian dien ji ta po įkvė pi mu bei pa ra­ma ir tiems, ku rie ko vo ja su krau jo vė žiu, ir jų ar ti mie siems. Ne nuos­ta bu, jog pa siau ko ja mą ir nuo šir­dų mo ters dar bą ver ti nan tys klai­pė die čiai ant rus me tus ją iš ren ka į Me tų klai pė die tės sep ty ne tu ką.

Pasakodama apie bend ri jos „Krau jas“ veik lą, Da lia vi sa da kal ba dau gis kai ta – mes var du. Ir šian­dien mo te ris ga li pa si džiaug ti, kad bend ra žy gių gre tos tik di dė ja, or­ga niz ci ja su lau kia ne ma žos pi lie­tiš kai ak ty vių žmo nių pa ra mos.

„Pir miau sia sie kia me, kad ser­gan tie ji Lie tu vo je gau tų pa tį ge­riau sią gy dy mą – ren ka me in­for ma ci ją, bend ra dar biau ja me su gy dy to jais bei moks li nin kais, ak­ty viai da ly vau ja me ša lies svei ka­tos po li ti ko je“, – vie ną bend ri jos veik los sri čių įvar di jo pa šne ko vė ir pa si džiau gė, jog pa si rink tas ke lias jau duo da vai sių.

Per pa sta ruo sius tre jus me tus li­go niai ne tik kur kas ge riau ap rū pi­na mi vais tais – pa sak Da lios, 2011 m. ru de nį gy dy to jai he ma to lo­gai pa skel bė ty ri mą – ser gan čių jų krau jo vė žiu iš gy ve na mu mas ryš­kiai ge rė ja.

Svo ris: �� Šv.�Mar�ty�no� sky�do� ap�do�va�no�ji�mas,� ku�riuo�bend�ri�ją� „Krau�jas“� praė�ju�sių�me�tų� gruo�dį� įver�ti�no�Flo�ren�ci�jos�šv.�Mar�ty�no�ins�ti�tu�tas,�D.Biels�ky�tei�–�vie­nas�bran�giau�sių.

Šak nys: �� „Ma�no�šei�ma�yra�di�de�lė�ir�gra�ži“,�–�sa�ko�Da�lia�ir�neį�ma�no�ma�tuo�ne�pa�ti�kė�ti.��� As�me�ni�nio�ar�chy�vo�nuo�tr.

D.Biels ky tė: „Bal suo ki te ge rais dar bais“Pir mas da ly kas, ku rį pa da ry siu tik su lau­ku si 18­os, – tap siu do no re. Tai ma mai pri si pa ži no vie nos uos ta mies čio gim na­zi jos abi tu rien tė, iš­vy du si do ku men ti nį fil mą „Krau jo ke lias“.

Ki ta svar bi veik los sri tis – pro­fe sio na li on kop si cho lo gi nė pa gal­ba. „Vil niu je jau dau giau nei me tus vei kia on kop si cho lo gi jos cent ras, kur on ko lo gi nė mis li go mis ser gan­tys pa cien tai ir jų ar ti mie ji kon sul­tuo ja mi ne mo ka mai, in di vi dua liai ir gru pė mis, vyks ta įvai rūs te ra pi­niai už siė mi mai, se mi na rai“, – pa­sa ko jo mo te ris.

Pro fe sio na lūs on kop si cho lo gai dir ba jau Vil niu je bei Klai pė do­je. Paš ne ko vė vi lia si, kad šie met šios sri ties spe cia lis tas ims dirb ti ir Kau no kli ni ko se.

„Rū pi na mės ne tik psi cho lo gi ne pa cien tų, jų ar ti mų jų, bet ir gy­dy to jų bei slau gy to jų svei ka ta – vyk do me spe cia liai jiems skir tus psi cho lo gi nius se mi na rus“, – pa­sa ko jo Da lia.

Paš ne ko vė pri si pa ži no on kop si­cho lo gi nio cent ro „Krau jas“ pa da­li nį sva jo jan ti įsteig ti ir Klai pė do­je. „Praė ju siais me tais mums bu vo skir tos pa tal pos, de ja, jų re mon tui ne ra do me lė šų. Da bar lau kia me, gal at si ras ki tos, kad ir kuk lios, bet šil tos ir ka pi ta li nio re mon to ne­rei ka lau jan čios pa tal pos, tin ka­mos psi cho lo gi nei kon sul ta ci nei veik lai. Toks po rei kis Klai pė do­je yra, spe cia lis tų taip pat jau tu ri­me, tad, ti kiuo si, cent ras at si ras“, – vy lė si mo te ris.

Am bi cin gas šių me tų pro jek tas – iš sa mi kny ga apie vė žį, ku rią ra­šo gar sūs me di kai ir psi cho lo gai. Da lia ti ki si, kad lei di nys kny gy nus pa sieks prieš Ka lė das.

Ta čiau mo te riai vie na ma lo niau­sių veik los sri čių – do no rys tės ska­ti ni mas. „Čia jau aš tik rai len kiu gal vą prieš klai pė die čius – jie pa­tys ro do ini cia ty vą, bu ria si, tam pa ne tik neat ly gin ti nais krau jo do­no rais, bet ir po ten cia liais kau lų čiul pų do no rais. Kiek vie nas jų – po ten cia lus gy vy bės gel bė to jas, ir tai la bai kil nu. Kai pra dė jo me žy gį, Lie tu vos re gist re te bu vo 250 do no­rų. Da bar jų – be veik 7 tūkst.“, – įvar di jo Da lia.

Paš ne ko vės tei gi mu, skleis ti kau lų čiul pų do no rys tės idė ją la­bai pa de da 2011­ųjų pa bai go je su­kur tas do ku men ti nis fil mas „Krau­jo ke lias“.

„No ri me jį ro dy ti mo kyk lo se, ypač 18­tą gim ta die nį pa si tin kan­tiems žmo nėms. Kad jie ži no tų, ką ga li pa da ry ti, įro dy da mi sa vo bran­dą ir sa va ran kiš ku mą – iš gel bė­ti gy vy bę“, – tei gė bend ri jos pir­mi nin kė.

Apie šei mą„Ma no šei ma yra di de lė ir gra ži. Tė tis, re ži sie rius Pet ras Biels kis, idė jos ir Tė vy nės žmo gus, ma ma, Sta sė Biels kie nė, – ma mų ma ma, ku rios ran kų ši lu mos už te ko ne tik mums, vai kams, anū kams, bet ir vi­siems, ku riuos su ti ko dau ge lį me tų at si da vu siai dirb da ma Klai pė dos uni ver si te te. Duk ros Ie va Ma ri ja ir Ug nė Da nie lė jau iš skri do iš liz do. Di džiuo juo si, kad net ke liau da mos, stu di juo da mos ir pa žin da mos pa­sau lį jos yra tik ros Lie tu vos duk ros,

aiš kiai ži nan čios, kur yra jų šak nys ir na mai“, – apie ar ti miau sius sa vo žmo nes kal bė jo mo te ris.

Šei ma Da lia va di na ir bran gius drau gus, ir sa vo bend ri jos žmo­nes, su ku riais per dau ge lį veik los me tų už si mez gė ar ti mas ry šys, taip pat – Klai pė dos jū ri nin kų li go ni nės gy dy to jus, ku rie su grą ži no į gy ve­ni mą ir pa ro dė ke lią, ku riuo da bar ei na, juo ly di ir iki šiol.

„Ir, ži no ma, – ma no se suo Eg lė. Se suo kvad ra tu, prieš dau ge lį me tų ta pu si ma no kau lų čiul pų do no re ir to dėl da bar gy ve nan ti ne tik ma no min ty se ir šir dy je, bet ir kiek vie no je ląs te lė je, kiek vie no je gy ve ni mo aki­mir ko je“, – pri si pa ži no pa šne ko vė.

Apie Klai pė dą„Tai mies tas, ku rį my liu, – apie Klai pė dą sa ko Da lia. – Nes čia gy­ve nu, čia gi mė ma no vai kai, čia ma no mei lė, ma no jau nys tė, ma no drau gai. Čia jū ra, se na mies tis, se­nos ka vi nu kės ir pri si mi ni mai, sė­din tys ant kiek vie no suo le lio.“

Apie po mė giusSkai ty ti, ra šy ti, bend rau ti, ga min ti, ke liau ti, fo tog ra fuo ti. Tai mėgs ta ma Da lios lais va lai kio veik la. „Man pa­tin ka dai lė ir teat ras. Bet di džiau sią džiaugs mą tei kia ke tur ko jai bi čiu­liai. Rū pin tis jais, vaikš ti nė ti su jais, dūk ti, žais ti, sė dė ti su si glau dus, my lė ti juos ir jaus ti, kad esu be iš­ly gų my li ma... Gal ka da Die vas duos ir aš ga lė siu džiaugs min gai sen ti au­gin da ma bū rį viš tų, ož kų, ave lių, gal

dar asi liu ką. Ma nau, tai yra ge riau­sia, kas ga li nu tik ti žmo gui – ra mus bend ra bū vis su gam ta ir gy vū nais“, – pri si pa ži no pa šne ko vė.

Gy ve ni mo cre doJei gu tau blo ga, pa da ryk ką nors ge­ro ir pa leng vės. Pa sak Da lios, kaž­ka da ji pa ti su lau kė to kio pa ta ri mo ir jis jai pa ti ko. „Tai gi ma no cre do ne si kei čia: „Būk ge ras“ – kvie čiu ki tus ir sten giuo si pa ti. Bū ti ge ra“, – sa ko mo te ris.

Apie Me tų klai pė die tęPa sak D.Biels ky tės, ji ne tu ri olim­pi nio azar to, jai nie ka da ne pa ti ko lenk ty niau ti.

„To dėl pa sa ky siu at vi rai – ne­no riu da ly vau ti šiuo se rin ki muo­se. No riu bū ti ne tik vie nų, o vi sų tų me tų, ku riuos man Die vu lis at­sei kės, klai pė die tė. Ne žo džiais, ne ka rū no mis, o dar bais. To dėl nuo­šir džiai lin kiu per ga lės toms mo te­rims, ku rios tik rai yra ver tos Me­tų klai pė die tės var do ir jo no ri“, – tei gė pa šne ko vė.

„Dė ko ju vi siems, ku rie bal sa vo už ma ne. Prii mu tai kaip jū sų pa ra mą ir pri ta ri mą tam, ką da ro bend ri ja, prii mu tai kaip ženk lą, kad ma to te mus, kad pa lai ko te. Bet ne bal suo ki te dau giau už ma ne šiuo se rin ki muo­se spaus da mi myg tu ką in ter ne te ar kar py da mi laik raš čius – bal suo ki te neat ly gi na mai duo da mi krau jo, tap­da mi kau lų čiul pų do no rais, bal suo­ki te da ry da mi ge rus dar bus, nes tai yra pra smin ga“, – pri dū rė Da lia.

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 200. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

ISSN 1392-558X http://kl.lt© 2007 „Diena Media News“Labdarių g. 8, 01120 VilniusTel. (8 5) 262 4242,„Klaipėdos“ laikraščio redakcijaNaujojo Sodo g. 1A, „K centras“El. paštas info@kl.ltFaksas (846) 397 700

„KLAIPėDoS“ VyRIAUSIASIS REDAKToRIUSSaulius Pocius

VyR. REDAKToRIAUS PAVADUoTojAjolanta juškevičienė

AdministratorėDaiva Pavliukovaitė – 397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772Milda Skiriutė – 397 727Virginija Spurytė – 397 706Asta Dykovienė – 397 725

Teisėtvarka:Daiva janauskaitė – 397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – 397 729

Sportas:Česlovas Kavarza – 397 719

„Namai“:Lina Bieliauskaitė – 397 730

„Sveikata“:Sandra Lukošiūtė – 397 705

Pasaulis:julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937

Techninės redaktorės:Loreta KrasauskienėLaima Laurišonienė – 397 737

Platinimo tarnyba – 397 713

Reklamos skyrius – 397 711faksas (8 46) 397 722

e. paštas reklama@kl.lt

Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

Užsakymų skyrius „Akropolyje“,Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt

INFoRMAcIjA: 397 750 REKLAMoS SKyRIUS: 397 711 PLATINIMo TARNyBA: 397 713 PRENUMERAToS SKyRIUS: 397 714

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

karštas telefonas

telefonas@kl.lt

397 728

(Ne)pa si ti kė ji mų tan go

Kol rin kė jai svars to, kaip iš gy­ven ti ir lai ku su mo kė ti mo­kes čius, kan di da tai į Sei mo na rius tu ri vie nin te lę sva­

jo nę, kaip pri si vi lio ti rin kė jus ir juos sa vo ži nio je iš lai ky ti iki Sei mo rin ki­mų, o tuo met, kaip sa ko ma, vis kas Die vo va lio je.

Jau ke le tą me tų pės tie ji skun džia­si, jog jiems ankš to ka ant ša li gat vių, ku riuos mies to va do vai pa da li jo ir pės tie siems, ir dvi ra ti nin kams. Ta da apie vie šą jį in te re są nie kas neuž si mi­nė. Kaip pa me na te, bu vo mies to gat­vė se pri sta ty ta ženk lų, ne pa de dan­čių, o grei čiau juo ki nan čių praei vius. Tik ne tuos, su kie no ži nia ir pa lie pi­mais tie ženk lai at si dū rė ne vie to je.

Ta čiau jau ir da bar vie nas ki tas dvi ra ti nin kas mi na dvi ra čio pe da lus Man to, Til tų gat vė se. Ypač va ka rais dvi ra ti nin kai mėgs ta šio se gat vė­se pa rung ty niau ti su vė je liu. Pės tie­siems rei kia sau go tis.

Klai pė do je ša li gat viai jau se no­kai yra ne pės čių jų ar neį ga lių jų zo­nos. Vi siš kai su pran ta mas yra mies­to val džios no ras pa dė ti jau niems, svei kiems, grei tiems, ki taip sa kant,

Rin kė jai pri mins apie sa ve

Ja ni na Ba či liū nai tė-os ter maier

po ten cia liems rin kė jams. O neį ga­lie ji, mo ti nos su ma žais vai kais, se­ny vo am žiaus žmo nės, at sto vau jan­tys pa žei džia miau sioms so cia li nėms gru pėms, pa mirš ti.

Iki šiol sa vo tiš ka ra my bės sa le­lė bu vo Ma ža ja me Kai me ly je esan tis Klai pė dos uni ver si te to bo ta ni kos so­das. Tie, ku rie ja me lan kė si, ži no, jog ten pa to gu vaikš čio ti tik svei kiems. Nei apie se ny vo am žiaus žmo nes, nei apie neį ga liuo sius, nei apie mo­ti nas, stu mian čias ve ži mė lius, ne pa­gal vo ta.

Tai yra vie na iš ne dau ge lio uos­ta mies čio vie tų, kur dar iki šiol ne­siau tė jo dvi ra ti nin kai. Ta čiau da bar, re gis, ši tai ra my bei atė jo ga las. Dar praė ju sią va sa rą nu ste bau pa ma čiu­si ta me so de įreng tas spe cia lias vie­tas mė sai kep ti gry na me ore.

To nie kaip ne ga li pa ly gin ti su Bo­ta ni kos so du, esan čiu Tiu bin ge ne. Jis taip pat pri klau so Tiu bin ge no uni­

ver si te tui. Jo kių dvi ra čių ta kų, vie­tų keps niams.

Ra my bė, gro žis, pa to gūs ta ke liai, iš grįs ti ply te lė mis, pa žvy ruo ta, pa­to gūs suo liu kai. Jo kių ka vų ba rų ar le dų kios kų. Sto vi vi du je ke li au to­ma tai, ku riuo se ga li nu si pirk ti karš­tų ar gai vi na mų jų gė ri mų, leng vų už kan džių.

O kur dar du di džiu liai pa sta tai iš stik lo su ba na nų me džiais ir vai­siais, ki ta eg zo tiš ka aug me ni ja, ak­va riu mais? Pas ta rų jų ne ly gi nu su klai pė die tiš ko Jū rų mu zie jaus ak va­riu mais.

Žie mą va sa rą ta me Bo ta ni kos so de ap stu žmo nių. Įė ji mas į so dą yra ne­mo ka mas vi siems. Jei gu tu ri te ūpo, ga li te nu si pirk ti so do gė lių. Vi sa tai pa da ry ta pa pras tiems pi lie čiams.

Gal vo ju, ko dėl ten Bo ta ni kos so das yra ra my bės, poil sio, gal su si kau pi­mo vie ta, ko dėl ten ne si sten gia ma prie šin ti žmo nių gru pių? Keis čiau­sia tai yra to dėl, kad ir Klai pė do je, ir Tiu bin ge ne bo ta ni kos so dai pri klau­so uni ver si te tams.

Po žiū ris ne tu rė tų skir tis, ta čiau...Kas dien sau lu tei ky lant vis aukš­

tyn, dvi ra ti nin kai ims vis daž niau iš­va žiuo ti į gat ves. Ką mies to val džia pa da rė, jog ir dvi ra ti nin kai ir pės tie ji, neį ga lie ji ša li gat viuo se jaus tų si pa­to giai? Iki šiol, re gis, nie ko.

Rin ki mai į Sei mą ne nu mal do mai ar tė ja. Rin kė jai pa teiks neiš te sė tų pa ža dų są skai tas ir dar pri mins apie sa ve.

Vi siš kai su pran ta-mas yra mies to val-džios no ras pa dė ti jau niems, svei kiems, grei tiems, ki taip sa-kant, po ten cia liems rin kė jams.

Val di nin kai pikt nau džiau ja al ko ho liuAt si lie piant į V.Spu ry tės straips nį „Kler kams – tik pa gy ros?“ („Klai­pė da“, 2012 02 09), no rė čiau pra tęs­ti min tį, kad, ver ti nant kler kų ir ki tų vals ty bės tar nau to jų (ne tik sa vi val­dy bė je!) kva li fi ka ci ją, ne pa kan ka vien kom pe ten ci jos. Bū ti na at si žvelg ti ir į mo ra li nes sa vy bes. Vie na me ba­re, esan čia me mies to cent re, dir­bu bar me nu, tad ten ka ma ty ti, kaip įmi tę kai ku rie vals ty bės tar nau to jai po „sun kios ir įtemp tos“ dar bo die­nos at si pa lai duo ja prie vy no tau rės. Bū na taip, kad be su gė ro vų pa gal bos jie ne su ge ba pa kil ti nuo kė dės. Nes­var bu, kad ge ria ne dar be (nors pa­si tai ko ir ten), o po dar bo. Bet man, kaip mo kes čių mo kė to jui, ap mau du ir skau du vi sa tai ma ty ti. Lai kas pa­mirš ti so viet me čio tra di ci jas, kai bu­vo gir tau ja ma bet kur ir bet ka da.

bar me nas Au gus ti nas

Šą la be na miai gy vū naiAnks čiau bu vo or ga ni za ci ja, ku ri su gau dy da vo be na mius šu nis ir ka­tes, o da bar jie varg šai šą la. Ka ti nė­liams nė ra kur pri si glaus ti. Dar yra li kę ke le tas ge ra šir džių žmo nių, ku­

rie pa mai ti na be na mius ke tur ko jus. Bet da bar lau ke toks šal tis, kad ėda­las aki mirks niu už šą la. Ge rai, kad ge le žin ke li nin kai li ki mo va liai pa li­ko ap leis tą pa sta tą, bu vu sią gais ri nę, kur pro iš dau žy tus lan gus įlin dę gy­vū nai ga li pa si šil dy ti. Gal mies te yra gy vū nų prie glau da, ku ri be na mius gy vū nus su gau tų ir taip ap sau go tų nuo šal čio ir ba do? Vals tie čių, Kle­vų, Ąžuo lų gat vių gy ven to jų var du

Da ne lė

Kler kai ga lė tų pa tys ap si tvar ky tiSa vi val dy bės funk ci ja yra už tik rin­ti vie šą ją tvar ką – bau dos ski ria mos vai ruo to jams, pa li ku siems au to mo bi­lius ne vie to je ar ba ne su mo kė ju siems už sto vė ji mą. Bet prie pa čios sa vi val­dy bės net ant ša li gat vių pri sta ty ta tiek ma ši nų, kad neį ma no ma praei ti. Jei no ri – eik per ža lią ve ją. Tai gal val di­nin kams rei kė tų pa tiems pir ma su si­tvar ky ti tai, kas vyks ta po jų no si mi, o tik pa skui baus ti ki tus vai ruo to jus.

Sta sys

Ne be ki ša rek la mos lanks ti nu kųPa si džiau giau, kad dau gia bu čio na­mo laip ti nė je lanks ti nu kų ne su ki šo į pa što dė žu tes, o tie siog pa dė jo ant jų vir šaus. Ne rei kia nei jų trauk ti lau­kan per jė gą, nei laip ti nė pri šiukš li­na ma, ku rią pa tys va lo mės. Kas no­ri, pa sii ma tuos lanks ti nu kus pa tys.

Lanks ti nu kų ne šio to jus ne kar tą esu įspė ju si, kad ne mes tų rek la mos la­pe lių į dė žu tes, bet jie, pa si tei si nę, kad toks vir ši nin ko nu ro dy mas, nu­mo da vo ran ka į ma no pra šy mus.

Ire na

Vers las pri lygs ta sa vi žu dy bei?Skai čiau laik raš ty je ir gir dė jau per te le vi zi ją, kaip And rius Ku bi lius sie­kia ska tin ti vers lą ir ma žin ti ne dar­bą. Bet vers lui pra dė ti rei ka lin ga pa­sko la! O jei gu vers las ne pa si tei si na – tai kil pa ant kak lo. No rint su ma­žin ti ne dar bą, vals ty bė tu rė tų sta­ty ti fab ri kus, kur ti įmo nes. Kiek to­je pa čio je Klai pė do je bu vo ga myk lų – „Tri ny čių“, ko ji nių fab ri kai, „Si­ri jus“? O da bar jie vi si nu šluo ti nuo že mės pa vir šiaus.

Apo lo ni ja

Ap sun ki na kiem sar gių dar bąLaik raš ty je žmo nės daž nai skun džia si blo gai nu va ly to mis gat vė mis. Vaikš­čio da mi po mies tą pa ste bė jo me, kad ir kaip šva riai kiem sar giai nu va ly tų snie gą, po jų va žiuo jan tys gat vės va­ly to jai su ma ši no mis ša li gat vius vėl už ver tė snie gu. O ką da ry ti varg šams kiem sar giams? Gal jie tu rė tų su si tar ti su gat vių va ly to jais, kad ne rei kė tų du kar tus da ry ti to pa ties dar bo?

Re gi na

Pa ren gė Sand ra Lu ko šiū tė

stasys Gudavičius

6

nuomonėsantradienis, vasario 14, 2012

Kai ty ri mas baig sis, bus ga li ma ir ati tin­ka mus spren di mus priim ti, kie no gal vą – FNTT va do vo ar mi­nist ro – de rė tų kirs ti iš pe ties.

Iš pra džių per žiū rė ki me tai, ką tu ri me.Spe cia lio sios tar ny bos ti­ria, kas ir ko kio mis ap lin ky­

bė mis per nai lapk ri čio vi du ry je ga lė jo nu te kin ti in for ma ci ją apie nu ma to mus vals ty bės veiks mus prieš ko mer ci nį “Sno ro” ban ką. Ta in for ma ci ja, be je, bu vo nu te kin ta ži niask lai dos prie mo nei, tie sio­giai su si ju siai su “Sno ru”. Nu te­kin ta li kus ly giai po rai die nų iki šio ban ko na cio na li za vi mo.Vyk dant šį ty ri mą at lie ka mi įvai­rūs pro ce si niai veiks mai. Kaip paaiš kė jo, tarp tų veiks mų bu­vo ir kai ku rių aukš tų pa rei gū nų pa tik ri ni mai me lo de tek to riu mi, ku ris moks liš kai va di na mas po­lig ra fu.

In for ma ci ja apie to kius pa tik ri­ni mus ir gi nu te kė jo į ži niask lai­dą. Vi daus rei ka lų mi nist ras Rai­mun das Pa lai tis pri pa ži no, kad lau kia Fi nan si nių nu si kal ti mų ty ri mų tar ny bos (FNTT) va do­vų iš ty ri mo me lo de tek to riu mi re zul ta tų.Kai tik mi nis te ri ją pa sie kė ži nios apie tai, kad FNTT di rek to riaus pa va duo to jo Vy tau to Gir ža do pa tik ri ni mo po lig ra fu re zul ta­tai lyg ir yra nei gia mi, R.Pa lai tis ne dels da mas pa vie ši no ne pa si­ti kįs šiuo pa rei gū nu, leis da mas su pras ti, kad jam teks trauk tis iš pa rei gų.Bet sa vo pa va duo to ją už sto jo FNTT vir ši nin kas Vi ta li jus Gai lius.R.Pa lai čio at sa ky mo il gai lauk­ti ne rei kė jo – jis pa reiš kė ne be­pa si ti kįs jau ir FNTT va do vu. Pa­sak mi nist ro, ar bus at leis ti šie du aukš čiau si FNTT pa rei gū nai bus ap si spręs ta tuo met, kai baig­sis tar ny bi nis pa tik ri ni mas dėl

to, ar jie ga li dirb ti su slap ta in for­ma ci ja.Jei gu ne ga li – ta da vi so ge ro, V.Gai liau ir V.Gir ža dai! Bet jei gu ga li – ta da tur būt jau mi nist rui rei­kės gal vo ti apie po rtfe lio per da vi­mą ki tam po li ti kui.Prem je ras And rius Ku bi lius užė­mė at sar gią FNTT va do vų gy ny­bos po zi ci ją, tvir tin da mas, kad pa si ti ki jais. Bet ar tai reiš kia, kad Vy riau sy bės va do vas ne pa si ti ki vi daus rei ka lų mi nist ru? Jis taip ne sa ko. Bent kol kas.R.Pa lai tį į Vy riau sy bę de le ga vu­sios Li be ra lų ir cent ro są jun gos ly de riai ty li. Ma tyt, lau kia, kuo čia vis kas baig sis.Kaip lau kia ir dau ge lis ki tų po li ti­kų. Pa vyz džiui, Pre zi den tė Da lia Gry baus kai tė. Ji nu spren dė pa­lū kė ti, kol bent jau baig sis tar ny­bi nis pa tik ri ni mas dėl V.Gai liaus ir V.Gir ža do ga li my bės dirb ti su slap ta in for ma ci ja.Kai ty ri mas baig sis, bus ga li ma ir ati tin ka mus spren di mus priim­ti, kas čia la biau kal tas dėl su si­da riu sios si tua ci jos, kie no gal vą – FNTT va do vo ar mi nist ro – de­rė tų kirs ti iš pe ties.Ta čiau kol kas net neaiš ku, ka­da baig sis tas tar ny bi nis pa tik ri­ni mas. Gal jau šian dien, o gal tik po mė ne sio.Bet ku riuo at ve ju, kaip sa ko po li ti­kai, ra miai ar ba vi siš kai nie kuo ši is to ri ja tik rai ne tu rė tų baig tis. Pa­sek mės bet ku riuo at ve ju bus.Kaip sa kė Sei mo Tei sės ir tei sėt­var kos ko mi te to pir mi nin kas Sta­sys Šed ba ras: “Keis ta ir ne sup ran­ta ma, ko dėl mi nist ras san ty kius su FNTT va do vais aiš ki na si vie­šu mo je, per spau dą. Tei sė sau ga yra la bai jaut ri sri tis, kur ne ga­li bū ti vie šu mo je taš ko ma si kaž­ko kiais ne šva riais purs lais. Jei­gu yra san ty kių pro ble mų, rei kia juos iš siaiš kin ti sis te mos vi du je, o ne at si sto jus prie šais vi są vi suo­me nę”.Pak laus tas, ar kas nors tu rės po šios is to ri jos at si sta ty din ti, S.Šed­ba ras pa reiš kė ne no rįs pro gno­zuo ti, bet neat me tė, kad pa si­trau ki mų tik riau siai neiš veng si­me. “Vi daus rei ka lų sis te mo je bu­vo vi so kių is to ri jų. Jos vi saip pa­si bai gė ir kai ku riems bu vu siems mi nist rams, ir po li ci jos, ir ki tų tei­sė sau gos ins ti tu ci jų va do vams. Kuo čia vis kas pa si baigs – ar mi­nist ro, ar FNTT va do vo, ar abie jų at lei di mu iš pa rei gų – dar, ma tyt, anks ti kal bė ti”, – tei gė jis.Lauk si me.

antraDIEnIS, vaSarIo 14, 2012 7

lietuva

Dia na Kra pa vic kai tėd.krapavickaite@diena.lt

Par ti jos gi mi mas„No riu pa skelb ti, kad 2012 m. va­sa rio 12 d. į stei gia mą jį su va žia vi­mą už si re gist ra vo 1393 de le ga tai. Su va žia vi mas pra de da mas“, – su skai čia vu si už si re gist ra vu sius pa skel bė J.Ši ma naus kie nė. Pa gal įsta ty mus nau ją par ti ją įsteig­ti ga li ne ma žiau ne gu 1000 stei­gė jų.

Pir miau sia žo dis bu vo su teik tas ku ria mos par ti jos idė ji niam va dui V.Ro ma no vui. „Ne nuei si me tie sos link, jei ne su si kal bė si me tar pu sa­vy je, ne gir dė si me pro tė vių bal­so, praei ties is to ri jos, neį ver tin si­me tūks tan čio me tų iki mū sų eros kur tos kul tū ros, ku ri iš trin ta ir su­nai kin ta pir ma vo kie čių is to ri kų, o da bar šiuo lai ki nių moks li nin kų“, – pa dė ko jęs su si rin ku siems kal­bė jo V.Ro ma no vas.

„No riu pa dė ti įkur ti par ti ją, ku ri ras tei sy bę“, – sa kė V.Ro ma no vas. Vers li nin kas bu vo pa siū ly tas į par­ti jos pir mi nin ko po stą, ta čiau jis man da giai at si sa kė ir ti ki no, kad ir taip vi sa šir di mi bus su par ti ja.

„Aš neat si sa kau pa dė ti, bet ma­nau, kad ge riau sia kan di da tū ra bus J.Ši ma naus kie nės“, – džen tel me­niš kai pa siū lė V.Ro ma no vas. Kau­no bend ri jai „Vil tis“ va do va vu si mo te ris pri si sta tė kaip tu rin ti daug pa tir ties vi suo me ni nė je, so cia li nė­je veik lo je, 23 me tus au gi nu si neį­ga lų sū nų.

Po žiū rį iš dės tys kny go je„Kaž ka da gy va vo mat riar cha tas. Mo te rys pui kiai tvar kė si – ne bu vo ka rų“, – šyp te lė jo V.Ro ma no vas, mo ty vuo da mas sa vo spren di mą par ti jos vai rą per leis ti J.Ši ma naus­kie nei.

Jis neį var di jo, ku rių Lie tu vos po­li ti nių jė gų ideo lo gi ja ar ti ma Lie tu­vos žmo nių par ti jai. „Man ar ti mos vi sos par ti jos“, – ta rė jis.

Sa vo po žiū rį V.Ro ma no vas pa ža­dė jo iš dės ty ti šiuo me tu ra šo mo je sa vo kny go je, ku rios te mų spekt ras bus pla tus – nuo re li gi jos iki žmo­gaus es mės. „Kas yra są ži nė, kas val do mū sų pro tą?“ – at sa ky mus į šiuos klau si mus vers li nin kas ža da at skleis ti nau jo je kny go je.

Žmo giš kas pa va di ni mas„Lie tu vos žmo nių par ti ja pa tvir ti­na sa vo įsi pa rei go ji mą siek ti lais­vės, tei sin gu mo, de mok ra ti jos, kul tū ros ir vals ty bės ge ro vės“, – pri sta ty da ma pro gra mą pa skel bė par ti jos pir mi nin kė J.Ši ma naus­

„Žal gi rio“ are no je va kar įvy ko stei gia ma­sis nau jos ša lies po li ti nės jė gos – Lie tu­vos žmo nių par ti jos – su va žia vi mas. Nau­jo sios par ti jos idė ji nis va das vers li nin kas Vla di mi ras Ro ma no vas par ti jos pir mi nin­ke pa siū lė skir ti Joa ną Ši ma naus kie nę.

Su va žia vi mas: �� su�si�rin�ku�sie�ji�Kau�no�„Žal�gi�rio“�are�no�je�nea�be�jo�jo,�kad�nau�jo�ji�par�ti�ja�taps�par�la�men�to�par�ti�ja.� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Su va žia vi me ak cen­tuo tos pa grin di nės par ti jos pro gra mos sri tys – kul tū ra, švie­ti mas, spor tas, so cia­li nė po li ti ka, vals ty­bės ūkis.

Aki ra tis: �� V.Ro�ma�no�vas� kal�bė�jo,� kad� ren�kan�tis� ke�lią�tie�sos�link�bū�ti�na�at�si�gręž�ti�į�is�to�ri�ją.

Vadovė: �� partijos�pirmininke�išrinkta�J.Šimanaus-kienė.

1393delegataiužsiregistravo steigiamajame suvažiavime.

Lie tu vos žmo nių par ti ja: tu ri me vi zi ją

kie nė. Ji ne slė pė, kad gal vo jant pa­va di ni mą bu vo rem ta si ša lies pre­zi den tų krei pi niu į tau tą: „Mie li Lie tu vos žmo nės.“

Su va žia vi me ak cen tuo tos pa­grin di nės par ti jos pro gra mos sri­tys – kul tū ra, švie ti mas, spor tas, so cia li nė po li ti ka, vals ty bės ūkis.

„Lie tu vos žmo nių par ti ja tu ri vi zi ją, kaip pa siek ti sa vo tiks lus ir pa keis ti gy ve ni mą“, – ža dė jo par­ti jos pir mi nin kė.

Lie tu vos žmo nių par ti jos pro­gra ma skel bia – ne pa si duo ti glo­ba li nių val di nin kų pro pa gan dai „skal dyk ir val dyk“, bet ge rin­ti san ty kius su mū sų ar ti miau siais kai my nais. Nau jo ji po li ti nė jė ga pri ta ria, kad ša liai rei kia tie sio gi­nių me rų rin ki mų.

„Lie tu vos žmo nių par ti ja – per­mai nų spar nai skry džiui į ge ra“, – poe tiš kai api bū di no J.Ši ma naus­kie nė.

Vy riš ka val dy baV.Ro ma no vas bu vo iš rink tas į par­ti jos val dy bą. „Ten ka ka riau ti po­

li ti kos pa sau ly je, kur nė ra nei lo gi­kos, nei tai syk lių. Gal aš tin ku tai val dy bai? Ko vo siu, kol gy vas bū­siu“, – ne slėp da mas pui kios nuo­tai kos kal bė jo vers li nin kas.

Su va žia vi mas iš rin ko par ti jos val dy bą. Jo je do mi nuo ja vy rų kom­pa ni ja.

„Ti kiuo si, šią par ti ją Lie tu vos žmo nės priims. Ti kiu, kad ji ga­li tap ti par la men to par ti ja. Ta pu si par la men to par ti ja ji ga lė tų daug pa dir bė ti Lie tu vos žmo nių la bui“, – ne daug žo džia vo nau jo sios par­ti jos val dy bos na riu iš rink tas ži no­mas ša lies spor to ve te ra nas Ana to­li jus Čup ko vas.

Val dy bos na riu iš rink tas ir ki­tas ge rai ži no mas spor to pa sau ly je žmo gus Vi tol das Ma sals kis. „Par­ti jos skel bia mi prio ri te tai pa lan kūs ma no as me ny bei, sri tims, ku rias aš ge riau su pran tu. Spor tas, kul tū­ra, mo kes čiai – tai klau si mai, ku­riuos pa mė gin siu ku ruo ti ar pa dė ti spręs ti“, – ža dė jo V.Ma sals kis.

Į par ti jos val dy bą taip pat iš rink ti fut bo lo ir beis bo lo klu bo „Kau nas“

di rek to rius Ro mual das Kont ri mas, bend ro vės „Id ma va ir par tne riai“ di rek to rius Vac lo vas Ma ci jaus­kas, Ser ge jus Fe do to vas, Jo li ta Kai­rie nė, „Žal gi rio“ val dy bos na rys, „Ūkio ban ko in ves ti ci nės gru pės“ val do mos mol že mio ga myk los „Bi­rač“ val dy bos pir mi nin kas Mar ty­nas Ugians kis, „Žal gi rio“ are nos tech ni nio ap tar na vi mo di rek to­rius Vil hel mas Mo tie jū nas, Gied­rius Gri ga lius.

Su va žia vi me taip pat iš rink tos eti kos ir kont ro lės ko mi si jos.

8

aktualijosantradienis, vasario 14, 2012

Pak­ran­čių­ap­sau­gos­pa­sie­nie­čiai­su­lai­kė­pen­kis­ma­žei­kiš­kius,­Kur­šių­ma­rio­se­pa­žei­du­sius­vals­ty­bės­sie­ną,­jie­le­du­vy­ko­į­Ru­si­jos­te­ri­to­ri­ją.­Du­vy­rai­va­žia­vo­snie­go­mo­to­cik­lu,­o­trys­sė­dė­jo­prie­jo­pri­ka­bin­to­se­ro­gė­se.­Už­ne­tei­sė­tą­vals­ty­bės­sie­nos­pe­rė­ji­mą­skir­tos­bau­dos­po­125­li­tų.

Pa­sik­ly­do­rū­ke

28­m.­pa­lan­giš­kis­iš­Lie­tu­vos­į­Len­ki­ją­va­žia­vo­vo­kiš­kais­vals­ty­bi­niais­re­gist­ra­ci­jos­nu­me­riais­pa­žy­mė­tu­au­to­mo­bi­liu.­Ties­Sa­la­pe­rau­gio­kai­mu­jį­su­stab­dė­pa­sie­nie­čiai.­Ma­ši­nos­ba­ga­ži­nė­je­bu­vo­5­tūkst.­pa­ke­lių­ci­ga­re­čių­„LM“­be­ban­de­ro­lių.­Pre­li­mi­na­ri­kro­vi­nio­ver­tė­–­apie­38­tūkst.­li­tų.

Va­kar­per­piet­pre­ky­bos­cent­re­„Ak­ro­po­lis“­esan­čio­je­vais­ti­nė­je­su­lai­ky­tas­iš­Lie­po­jos­at­va­žia­vęs­25­m.­vai­ki­nas.­Jis­ban­dė­ne­su­mo­kė­jęs­500­li­tų­iš­si­neš­ti­7­pa­kuo­tes­bran­gaus­paa­kių­kre­mo.­Sve­čias­ti­ki­no­at­va­žia­vęs­pa­si­ma­ty­ti­su­mer­gi­na,­su­ku­ria­su­si­pa­ži­no­in­ter­ne­tu.­Vai­ki­nas­su­lai­ky­tas­dviem­pa­roms.

Pa­lan­giš­kis­ga­be­no­rū­ka­lus

at­vy­ko­iš­lat­vi­jos­­dėl­kre­mo

ra tū ros veik los sri čių, ku riai ski­ria mas di džiu lis dė me sys“, – tei gė Klai pė dos apy gar dos pro ku ra tū ros La bai sun kių nu si kal ti mų iki teis­mi nio ty ri mo or ga ni za vi mo sky­riaus vy riau sio ji pro ku ro rė Dia na Balt rū nai tė­Pet ke vi čie nė, be si­spe cia li zuo jan ti ne pil na me čių jus­ti ci jos sri ty je.

Per 2011 m. Klai pė dos apy gar dos pro ku ra tū ros veik los te ri to ri jos iki­teis mi nio ty ri mo įstai go se bu vo at­lie ka mi 57 iki teis mi niai ty ri mai dėl sek sua li nių nu si kal ti mų ma ža me­

čių ir ne pil na me čių at žvil giu, 20 iki teis mi nių ty ri mų bu vo nu trauk­ta, di džio ji da lis dėl to, kad ne bu­vo pa da ry ta vei ka, tu rin ti nu si kal­ti mo ar bau džia mo jo nu si žen gi mo po žy mių.

Klai pė dos apy gar dos te ri to­ri jo je vei kian čiuo se teis muo se per nai bu vo iš nag ri nė ta 19 bau­džia mų jų by lų dėl vai kų sek sua­li nės prie var tos, 22 as me nys pri­pa žin ti kal tais ir nu teis ti, trys iš tei sin ti.

„Klai pė dos“ inf.

Au ka: ­� ap­si­gin­ti­nuo­suau­gu­sio­žmo­gaus­ne­ga­lin­tis­vai­kas­pa­ti­ria­dvi­gu­bą­trau­mą.­ ­ „Shut­ters­tock”­nuo­tr.

Ir gąs di no, ir iš nau do jo

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

At si tik ti nės pa žin tys ir bend ra vi­mas gir tau jant sa vait ga lį at ne šė bė dų ne vie nam klai pė die čiui.

48 me tų vy ras Tai kos pro spek to pra džio je su si ti ko iš ma ty mo pa­žįs ta mą vy rą. Šis pa siū lė iš ger ti alaus ir pa kvie tė už suk ti į ap leis­to na mo kie mą.

Čia jau bu vo kaž ko kia mo te ris ir dar vie nas vy riš kis, ku ris pa rei ka la­vo pi ni gų ir smo gė į vei dą. Kol klai­pė die tis svars tė, ką da ry ti, iš troš ku­si kom pa ni ja iš grai bė jam iš striu kės ki še nių 2 li tus 90 cen tų ir mo bi lio jo ry šio te le fo ną. Po po ros die nų nu­skriaus tas vy ras krei pė si į po li ci ją ir pa reiš kė pa ty ręs 100 li tų ža lą.

Ki tas 47 me tų klai pė die tis ap­si lan kė nak ti nia me klu be, kur su­

Pa sek mės: ­� links­my­bės­var­to­jant­al­ko­ho­lį­ne­vi­sa­da­bai­gia­si­ taip­pat­sma­giai,­kaip­pra­si­dė­jo.­ ­ Vy­tau­to­Liau­dans­kio­nuo­tr.

Po links my bių – pra ra di mai

Kaip tei gia Klai pė dos apy gar dos pro ku ra tū ros at sto vai, vy ras pus­me tį iš nau do jo mer gai tę, gra sin­da mas iš va ry ti ją iš na mų. Jis tai da ry da vo bū da mas gir tas, be to, ne sun kiai su ža lo jo mer gai tę.

Gin da mas nu ken tė ju sio sios ma­ža me tės in te re sus, pro ku ro ras by­lo je pa reiš kė 50 tūkst. li tų ci vi li nį ieš ki nį ne tur ti nei ža lai at ly gin ti.

Šie met tai pir mo ji Klai pė dos apy gar dos pro ku ro rų teis mui per­duo ta bau džia mo ji by la dėl sek­sua li nių nu si kal ti mų prieš ma ža­me čius as me nis.

„Sek sua li nis smur tas prieš vai­kus yra vie na prio ri te ti nių pro ku­

Uos ta mies čio pro­ku ro rai bai gė tir­ti ir teis mui iš siun­tė bau džia mą ją by­lą, ku rio je 50­me­tis Klai pė dos ra jo­no gy ven to jas kal ti­na mas ne kar tą sek­sua liai iš nau do jęs aš tuon me tę su gy­ven ti nės duk rą.

si pa ži no su mer gi na. Ma tyt, vy ras pa dau gi no al ko ho lio, kad ne be pa­me na, ko kia me bu te po to lan kė si.

Tik ki tos die nos po pie tę jis pa­bu do sa vo na muo se ir pa si ge do bran gaus laik ro džio, odi nės striu­kės, 250 li tų bei rak tų. Vis ką su­skai čia vęs nuo ty kių mė gė jas pra­ne šė po li ci jai ne te kęs 2 tūkst. li tų ver tės daik tų.

Ge rai pa gal vo jęs vy ras pri si mi nė, kad mer gi na bu vo smul kaus kū no su dė ji mo, apie 180 cm ūgio, ne šio­jo pe le nų spal vos pe ru ką.

35 me tų klai pė die tis sa vait ga lį bu vo par si ve dęs pa žįs ta mą mo te­rį ir vy rą, o kai šie išė jo, pa si ge do pi ni gi nės, ku rio je bu vo do ku men­tai bei 370 li tų.

26 me tų vai ki nas po links my bių pa bu do drau go bu te ir pa si ge do sa­vo 2 tūkst. li tų kai nuo jan čio te le­fo no.

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Stin tų gau dy mo me tas, iš vi sos Lie­tu vos at vi lio jęs į pa jū rį žve jus, čia pri šau kė ir va gis.

Ant ma rių le do da bar ga li ma su tik­ti net iš ato kiau sių ša lies kam pe­lių žve jo ti at va žia vu sių vy rų. Au­to mo bi lius jie pa lie ka ant kran to Klai pė dos pu sė je ar ba Kur šių ne­ri jo je.

Uos ta mies ty je dau gy bė ma ši nų šei mi nin kų lau kia aikš te lė se ne to li Tarp tau ti nės per kė los. Kai ku riuos po ne vie ną va lan dą tru ku sios žve­ Ža la: ­� nu­sku­bė­ję­ant­le­do­žve­jai­ne­ga­li­bū­ti­tik­ri,­kad­jų­au­to­mo­bi­liai­sau­gūs.­

Prie le do trau kia ir daiktų va gys

jy bos grį žu sius prie au to mo bi lių žve jus pasitinka ne ma lo ni staig­me na – iš dauž ti ma ši nos lan gai.

Sek ma die nį taip at si ti ko vil nie­čiui, žve jo ti at va žia vu siam bend­ro vei, ku rio je dir ba, pri klau san čiu au to mo bi liu „Volks wa gen Cad dy“.

Per piet prie ma ši nos nuo le do grį žęs 32 me tų vil nie tis ra do iš­dauž tą vie ną lan gą. Iš au to mo­bi lio bu vo pa vog ti mieg mai šiai, kup ri nė su dra bu žiais bei as me­ni niais daik tais, ava ly nė bei žve­jy bos įran ga.

Tą dien ap vog tus au to mo bi lius ra do ir dau giau žve jų, ta čiau ne vi si jie apie tai pra ne šė po li ci jai. ­ Vy­tau­to­Liau­dans­kio­nuo­tr.

Žinomas ketvertukas

„Wolverhampton“ futbolo klubas dėl prastų rezultatų atleido vyriausiąjį trenerį Micką McCarthy. Komanda Anglijos čempionate nelaimi 11 rungty-nių paeiliui, o sekmadienį na-muose net 1:5 buvo sutriuškin-ta „West Bromwich“ ekipos ir atsidūrė pavojingoje iškritimo į žemesnį divizioną zonoje.

atleistas treneris

Afrikos Nacijų taurės turny-ro finale susitiko Zambijos ir Dramblio Kaulo Kranto rinktinės. Rungtynės baigėsi be įvarčių. 11 m baudinius tiksliau mušė Zambijos ekipa 8:7. „Drambliai“ buvo arčiau pergalės, bet D.Drogba 70-ą min. neįmušė 11 m baudinio – kamuolys nuskriejo virš vartų.

afrikos čempionė – Zambijos ekipa

Ketvirta Lietuvos krepšinio federacijos vyrų taurės turnyro finalo dalyve tapo Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komanda, po papildomos kovos Radviliš-kyje 68:63 įveikusi „Šiaulius“. Savaitgalį Kaune vyksiančiose varžybose kovos „Žalgiris“, „Kėdainiai-Triobet“ ir Prienų „Rūdupis“.

Lyderiai. Nacionalinės krepšinio ly-gos (NKL) čempionate pergalę iškovo-ję Klaipėdos „Naftos-Universiteto“ žai-dėjai vėl yra tarp lyderių. Dainiaus Mi-liūno auklėtiniai, Kaune 89:79 nugalė-ję „LKKA-Atleto“ ekipą, pavijo ją. Nese-niai uostamiesčio komanda šiai ekipai buvo triuškinamai nusileidusi 55:102. Abu penketukai yra iškovoję po 22 pergales ir patyrę 12 pralaimėjimų. Po vieną kartą mažiau yra laimėję „Radvi-liškio-Juodelių“ ir Joniškio „Delikateso“ krepšininkai.

Nesėkmės. Lietuvos krepšinio fede-racijos moterų taurės turnyro Klaipė-dos „Lemminkainen“ žaidėjos liko tuš-čiomis rankomis. Jos, pusfinalyje 72:81 pralaimėjusios Vilniaus „Kibirkščiai-Ti-chei-Iki“, kitą dieną pralaimėjo rungty-nes ir dėl 3-iosios vietos. Kauno „LKKA-Aistės“ įveikė klaipėdietes 85:82 (17:24, 25:19, 27:18, 16:21).

Revanšas. Vis dar „Naglio“ pavadini-mu Baltijos krepšinio lygos Iššūkio taurės turnyre žaidžianti Palangos ekipa 77:53 (21:16 20:7 22:9 14:21) nepa-sigailėjo Valmieros „Valmiera“ krepši-ninkų iš Latvijos ir užtikrintai žengė į varžybų pusfinalį. Pirmas šių ekipų mačas Latvijoje baigėsi šeimininkų pergale 74:63. Tad palangiškiams rei-kėjo įveikti savo varžovus didesniu skirtumu nei pralaimėta.

Futbolas. Vilniaus „Žalgirio“ koman-da, 1:2 (1:1) pralaimėjusi „Pomorac“ klu-bui iš Kroatijos, šios šalies turnyre už-ėmė paskutinę – šeštą vietą. Jei ne itin keista turnyro sistema, vilniečiai turė-jo žaisti dėl 3-iosios vietos. Matyt, neti-kėtas pokytis išmušė lietuvius iš vėžių ir jie nedegė noru kautis dėl nereikš-mingos vietos.

Tenisas. Baigėsi Daviso taurės – neo-ficialaus komandinio vyrų teniso pa-saulio čempionato aštuntfinalio ma-čai. Prie anksčiau vietas ketvirtfinaly-je užsitikrinusių čempionės titulą gi-nančios Ispanijos, praėjusio sezono fi-nalininkės Argentinos bei JAV ir Čeki-jos rinktinių prisijungė Austrijos, Pran-cūzijos, Serbijos ir Kroatijos tenisinin-kai. Sekmadienį ištraukus burtus, pa-aiškėjo, kad balandžio 6–8 dienomis vyksiančiuose ketvirtfinalio mačuo-se tarpusavyje žais Austrija – Ispanija, JAV – Prancūzija, Serbija – Čekija, Kro-atija – Argentina.

Irklavimas. Trakuose vyko atvi-ras Lietuvos irklavimo čempionatas „Concept II“ treniruokliais. Jis pasižy-mėjo dalyvių gausa – varžėsi daugiau nei pusantro šimto irkluotojų. Buvo ir svečių iš Rusijos bei Latvijos, tačiau šeimininkai nebuvo jiems dosnūs – svečiams pavyko iškovoti tik du me-dalius. Vyrų grupėje nugalėjo klaipė-dietis Dovydas Balsys (treneris Zimas Gudauskas).

9

sportasantradienis, vasario 14, 2012

Sporto telegrafas

antraDIEnIS, vaSarIo 14, 2012

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuta kiekis santykis pokytis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1274 –0,9470­%DB­sva­ras­ster­lin­gų 1 4,1137 –0,0753­%JaV­do­le­ris 1 2,6051 –0,1112­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6069 –0,1914­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9390 –0,0445­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,2179 +0,2990­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5510 +0,7103­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,7148 +0,0689­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8558 +0,0420­%

Ga­min­to­jų­par­duo­tos­pra­mo­nės­pro­duk­ci­jos­kai­nos­sau­sį,­pa­ly­gin­ti­su­2011­m.­ati­tin­ka­mu­mė­ne­siu,­išau­go­9,3­pro­c.­Be­naf­tos­pro­duk­tų,­pra­mo­nės­pro­duk­ci­jos­kai­nos­per­me­tus­išau­go­4,1­pro­c.­Per­me­tus,­anot­sta­tis­ti­kų,­dau­giau­sia­pa­di­dė­jo­ra­fi­nuo­tų­naf­tos­pro­duk­tų­ga­my­bos­(21,5­pro­c.),­naf­tos­ga­vy­bos­(15,3­pro­c.),­elekt­ros,­du­jų,­ga­ro­tie­ki­mo­ir­oro­kon­di­cio­na­vi­mo­pro­duk­ci­jos­(12,7­pro­c.)­kai­nos.

Pab­ran­go­Pra­mo­nės­Pro­duk­ci­ja

­omX­Vilnius­ omX­riga­ omX­Tallinn +0,29% –0,03% +2,02%

per nai sie kė tie sio gi nės už sie nio

in ves ti ci jos į Lie tu vą.

3,5 mlrd. li tų

10

ekonomika

De ga lų kai nosVakartink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­Jos

„sta­toil“ 4,76 4,61 2,38

„apoil“ 4,68 4,53 2,38

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 99,63 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 118,10 dol. už 1 brl.

kl.lt/naujienos/ekonomika

Li na Mra zaus kai tėl.mrazauskaite@diena.lt

Pi ni gai nai ki na miPi ni gai sa vo ver tę pra ran da ne tik ky lant kai noms – il gai iš bu vę apy­var to je dėl ne tin ka mos iš vaiz dos jie ga li tap ti be ver čiai ir ke liau ti tie siai į nai ki ni mo ma ši ną.

Lie tu vos ban ko Ry šių su vi suo­me ne sky riaus at sto vas spau dai Min dau gas Mi lieš ka sa kė, kad ša­lies pi ni gus į apy var tą iš lei džia ir iš jos iši ma iš skir ti nai Lie tu vos ban­kas. Va do vau da ma sis cent ri nių ban kų tai ko ma tvar ky mo pra kti ka, jis at lie ka su grį žu sių pi ni gų pa tik­rą ir nu spren džia, ar šie ga li to liau ke liau ti iš ran kų į ran kas.

Paš ne ko vas pa sa ko jo, kad į Lie­tu vos ban ko pa da li nius iš apy var­tos su grį žę pi ni gai per skai čiuo ja mi, rū šiuo ja mi, nu sta to mas jų su si dė­vė ji mo laips nis. Esą taip sie kia­ma apy var to je lai ky ti ko ky biš kus ir tin ka mus at si skai ty ti pi ni gus, o šį dar bą nuo lat at lie ka mo der nios au to ma ti zuo tos bank no tų ir mo­ne tų ap do ro ji mo sis te mos.

„Į Lie tu vos ban ką su grį žę bank­no tai de da mi į spe cia lią ma ši ną, ji pir miau sia pa tik ri na jų ko ky bę. Bank no tas ke liau ja ma ši nos vi du­je, bet tos ke lio nės žmo gus ne ma to. Jei gu bank no tas ge ras, jis pa kuo ja­mas su ki tais ir taip pa ten ka į sau­gyk las, iš ten – į ko mer ci nius ban­kus, iš jų – į žmo nių pi ni gi nes. O blo gą bank no tą ma ši na iš kart su­nai ki na“, – sa kė M.Mi lieš ka.

Anot jo, apy var to je ne be tin ka­mos nau do ti ku piū ros su pjaus to­mos į smul kias drož les. Paš ne ko vas pa ti ki no, kad ne tin ka mi nau do­ti bank no tai nai ki na mi nuo lat, vos už fik sa vus ne leis ti ną jų ko ky bę. To dėl ne ga li ma ap skai čiuo ti, kiek ki log ra mų, to nų ar ki tais vie ne tais ap skai čiuo tų pi ni gų su nai ki na ma per tam tik rą lai ko tar pį.

„Blo gas bank no tas eli mi nuo ja­mas iš bend ro bank no tų kie kio ir ver tės. Tai nuo lat vyks tan tis pro­ce sas, ir mes kas mė ne sį skel bia­me, kiek pi ni gų esa ma apy var to je. Dau giau sia bank no tų su nai ki na ma Vil niu je, nes čia bank no tų apy var­ta di džiau sia. Ma žiau su nai ki na ma Kau ne, dar ma žiau – Klai pė do­

je“, – teigė M.Mikeška. De for muo­tų, me cha niš kai pa žeis tų ar dėl ki­tų prie žas čių ne be tin ka mų nau do ti li tų ir cen tų mo ne tų lau kia ki toks li ki mas. Jos su pjaus to mos, o mo­ne tų lau žas, kaip sa kė pa šne ko vas, par duo da mas per ly dy ti, to dėl to li­mes nis jų pa vi da las nė ra ži no mas: „Kam bus pa nau do tas šis me ta las, spren džia jį įsi gi ju si įmo nė.“

Su ga din tų mo ne tų, anot jo, bū­na ma žai, tad jos kau pia mos il ges­nį lai ką ir par duo da mos tik tuo met, kai su kau pia mos ke lios to nos. Pas­ta rą jį kar tą mo ne tų bu vo nai kin ta prieš 7 me tus.

Ant ras gy ve ni masM.Mi lieš ka sa kė, kad su smul kin ta po pie ri nių pi ni gų ma sė nie kam ne­be tin ka ma, ta čiau ne di de lė jos da­lis vis dėl to pri ke lia ma ant ram gy­ve ni mui.

„Iš jos ga mi na mi san da rūs su ve­ny ri niai bri ke tai, taip pat kap su lės, ku rios tvir ti na mos prie in for ma ci­nės me džia gos apie Lie tu vos Res­pub li kos pi ni gus. To kių su ve ny rų do va no ja ma Lie tu vos ban ko Pi ni­gų mu zie jaus lan ky to jams“, – sa­kė pa šne ko vas.

Ver ta pri si min ti, kad ne di de lei da liai su nai kin tų bank no tų bu vo lem ta tap ti me no kū ri niu. Skulp­to rius Leo nas Pi vo riū nas, kur da­mas eks po zi ci ją „Ar chi tek tū ri nė ato dan ga“, bank no tų drož les pa­nau do jo kaip me ni nę prie mo nę. Jo me no kū ri nys iš su nai kin tų ES vals ty bė se ga lio ju sių na cio na li nių pi ni gų, tarp jų ir li tų, iki šiol puo­šia Pi ni gų mu zie jaus sie ną.

Už sie nio pra kti ka taip pat ro do, kad esa ma ir ki tų, pra ktiš kų, bū dų

Po mir ti nis pi ni gų gy ve ni mas

Am žius: ­� bank­no­tai­ir­mo­ne­tos­–­ne­am­ži­ni.­Pa­te­kę­į­apy­var­tą­pi­ni­gai­gy­vuo­ja­apie­20­me­tų.­­ To­mo­Ur­be­lio­nio­(BFL)­nuo­tr.

Re tas žmo gus su si mąs to, kur dings ta bank no tai, ant ku rių nu pieš ti at vaiz dai nuo il gų ke lio nių iš ran kų į ran kas tam pa vos ma to mi. De ja, kol kas ša ly je tik da lis su dė vė tų pi ni gų pri ke lia ma ant ram gy ve­ni mui.

ne be nau do ja mus pi ni gus pa da ry ti ver tin gus. Veng ri jos cent ri nis ban­kas jau ket ve rius me tus ne tin ka­mus nau do ti bank no tus smul ki na ir pre suo ja į bri ke tus, ku riais šil do­mos lė šų sto ko jan čios hu ma ni ta ri­nės or ga ni za ci jos. To kiu bū du šiais me tais pa si rink tas au tiz mu ser­gan čių vai kų cent ras su tau pė da lį šil dy mo lė šų, ša lį už plū dus sting­dan čiam šal čiui.

Šis vals ty bės ges tas veng rų or ga­ni za ci jai per mė ne sį lei do su tau py­ti 50–60 tūkst. fo rin tų, ar ba 52–58 li tus. Cent ro va do vė ži niask lai dai pa ti ki no, kad kri zės lai ko tar piu to­kia su ma yra reikš min ga, o bri ke­tų sklei džia mos ši lu mos be veik pa­kan ka kam ba riams ge rai ap šil dy ti.

Nors į ši lu mą pa vir tę pi ni gai tau­pan tiems lė šas ke lia džiaugs mą, Lie tu vo je to kių me to dų ne sii ma­ma net už plū dus šal čiams. M.Mi­lieš ka sa kė, kad ir Lie tu vo je ne be­tin ka mų su smul kin tų bank no tų bri ke tai bu vo nau do ja mi kaip ku­ras, ta čiau to kia pra kti ka esą ne­pa si tei si no dėl pa pil do mų in ves ti­ci jų: „Nau do jant to kį ku rą rei kė tų įreng ti oro va ly mo filt rus, tai gi bū­tų pa pil do mų iš lai dų, o to kio ku ro kie kis – ma žas.“

Pa dė vė ti – ne be ver čiaiNors da lis su dė vė tų pi ni gų be pa­si gai lė ji mo pa virs ta po pie riaus drož lė mis, net ir var giai at ro dan­

tis bank no tas vis dėl to ga li bū­ti ver tin gas. M.Mi lieš ka pa ti ki no, kad smar kiai ap ga din tu ir pa dė vė tu bank no tu at si skai ty ti ga li ma, jei jis ati tin ka ke lia mus rei ka la vi mus.

Anot jo, pa gal Lie tu vos ban ko nu sta ty tą tvar ką mo kė ji mams ir at si skai ty mams vyk dy ti prii ma mi su ply šę ar per ply šę pi ni gai, taip pat ap de gin ti, ap grauž ti gy vū nų, pri ra ši nė ti ar su tep ti, iš sky rus spe­cia liais da žais, nau do ja mais ap si­sau go ti nuo va gys čių. Paš ne ko vas pa ti ki no, kad at si skai ty ti ga li ma ir tais bank no tais, ku rių vien ti so plo­to iš li kę ne ma žiau kaip trys ket vir­ta da liai ir yra vie nas se ri jos bei vie­nas nu me rio už ra šas.

„O de for muo tos ir ap ga din tos mo ne tos tin ka mos apy var tai tuo at ve ju, jei jo se at pa žįs ta mas Lie tu­vos Res pub li kos her bas ir no mi na­lo skai čius“, – sa kė M.Mi lieš ka.

Gy ven to jai, į ku rių ran kas pa te­ko su dė vė ti ir ne be tin ka mi nau­do ti pi ni gai, juos ga li ne mo ka mai pa si keis ti Lie tu vos ban ko ka so se, taip pat ko mer ci niuo se ban kuo se. Juo se, kaip pa sa ko jo pa šne ko vas, į nau jus pa kei čia mi bank no tai, iš­lai kę tam tik rą ne su si dė vė ju sį plo­tą ir svar bius ski ria muo sius ženk­lus, pa vyz džiui, se ri jos ar nu me rio už ra šą.

„Mo kė ji mams ir at si skai ty mams vyk dy ti ne prii ma mi ir ne kei čia mi pi ni gai, ki lus įta ri mui, kad jie pa­

dirb ti, taip pat su tep ti spe cia liais, nau do ja mais ap sau gai nuo va gys­tės, da žais“, – sa kė M.Mi lieš ka. Anot jo, ki lus įta ri mui dėl pi ni gų mo ku mo jie Lie tu vos ban ke prii­ma mi eks per ti zei.

Ap ga din tos mo ne tos tin ka mos apy var­tai tuo at ve ju, jei jo­se at pa žįs ta mas Lie­tu vos Res pub li kos her bas ir no mi na lo skai čius.

Min dau gas Mi lieš ka:

Grei čiau siai su si dė vin tys

Įdo mu, kad trum piau siai apy var to­je iš si lai ko 10 li tų bank no tas – jo vi­du ti nė bu vi mo apy var to je truk mė yra de vy ni mė ne siai. 20 li tų bank­no tas iš gy ve na dviem mė ne siais il giau, 50 li tų – 16 mė ne sių, 100 li tų – 47 mė ne sius, ar ba apie 4 me tus, 200 li tų – 130 mė ne sių, ar ba apie 11 me tų. Re čiau į ran kas pa ten kan čio 500 li tų bank no to am žius il giau sias – jis gy vuo ja net 200 mė ne sių, ar ba apie 17 me tų. Mo ne tos yra il gaam žės ir kar tais ne su si dė vi net per 20 apy­var tos me tų.

Šal ti nis: Lie tu vos cent ri nis ban kas

Ša lies apy var ta

2012 m. sau sio pa bai go je ša lies apy­var to je bu vo dau giau ne gu 84 mln. įvai rių no mi na lų bank no tų, ku­rių bend ra ver tė – 10 247 mln. li tų, ir dau giau nei 1036 mln. įvai rių no­mi na lų mo ne tų, jų bend ra ver tė – 215 mln. li tų.

11ANTRADIENIS, vASARIo 14, 2012

sveikata@kl.ltRedaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

13

Sand ra Lu ko šiū tės.lukosiute@kl.lt

Įsi gi jo mo der nų apa ra tąKlai pė dos uni ver si te ti nė li go ni­nė įsi gi jo mo der nų bran duo li­nio mag ne ti nio re zo nan so apa ra­tą, sie kian tį 1,5 tes los ga lin gu mą. Va ka rų Lie tu vo je to kio ga lin gu mo apa ra tas – pir ma sis.

Pa sak li go ni nės Ra dio lo gi jos sky­riaus ve dė jo Igo rio Knia že vo, to kio pat ga lin gu mo, tik se nes nius mo­de lius Lie tu vo je kol kas tu ri Kau­no kli ni kos ir Vil niaus San ta riš kių kli ni kos.

Klai pė die čių įsi gy tas nau ja sis apa ra tas yra il ges nis ir pla tes nis. At lie kant ty ri mus se nuo ju apa ra­tu pa si tai ky da vo vos ne ku rio zi nių si tua ci jų.

Svoris ir ūgis – nebe kliūtis tyrimams

Patikra: �� I.Knia�že�vas�paaiš�ki�no,�kad�šiuo�prie�tai�su�prieš�ty�ri�mą�nu�ske�nuo�ja�mi�pa�cien�tai,�ne�pri�si�me�nan�tys,�ar�or�ga�niz�me�yra�me�ta�lo:�šir�dies�sti­mu�lia�to�rių,�klau�sos�apa�ra�tų,�są�na�rių�pro�te�zų,�varž�tų,�dan�tų�ka�bių�ir�pan.�� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Ne ti piš ko dy džio ži no miems spor ti­nin kams net po ke­lių ban dy mų taip ir ne pa vyk da vo pa­da ry ti bran duo li­nio mag ne ti nio re­zo nan so ty ri mo. Ta­čiau nuo šiol bė dų ne kils ne tik jiems.

Sun kiaat le čiui Ra mū nui Vyš­niaus kui net tris kar tus ne sėk­min gai ban dy ta at lik ti šį ty ri mą. Pla čių pe čių spor ti nin kas į siau rą tu ne lį pri me nan tį apa ra tą tie siog ne tilp da vo.

Bė dų kil da vo ir aukš taū giams. Kai ty ri mas bu vo da ro mas krep ši­nin kui, me di kai bu vo pri vers ti lai­ky ti jo gal vą – spor ti nin kas tie siog ne til po ant sta lo.

Se nuo ju apa ra tu ty ri mą bu­vo keb lu pa da ry ti ir sun kes niems nei 100 kg pa cien tams. Nuo šiol svo ris ne kels pro ble mų. Mag ne­ti nis re zo nan sas pri tai ky tas pa­

cien tams iki 250 kg. Da bar ty ri mą ga li ma pa da ry ti net gu lin čiam ant šo no žmo gui.

Se na sis apa ra tas, nau do tas dau­giau nei de šimt me tų, jau bu vo vi­siš kai su si dė vė jęs.

Šiuo me tu jis yra su ge dęs. Ta čiau su tvar kius dar ti ki ma si jį pa nau do­ti pa gal ga li my bes.

Iš tirs grei čiauI.Knia že vas pa si džiau gė, kad nau­ja sis apa ra tas dir ba la bai ty liai.

„Anks čiau, ka da bai gė si ty ri­mas, nu spręs da vo me pa gal gar są. Tik nu ti lus ūže siui įei da vo me į pa­

tal pą, kur gu li pa cien tas“, – pa sa­ko jo gy dy to jas.

Tir tis atė ję pa cien tai taip pat ste bė da vo si, kas taip triukš mau ja.

Ge ro kai su trum pė jo ir pa ties ty­ri mo truk mė. Anks čiau jis ge ro kai už truk da vo, nes kiek vie ną kū no da lį rei kė da vo tir ti at ski rai.

Vien pa cien to pa ruo ši mas užim­da vo apie 40 mi nu čių. Da bar vie­nu me tu įma no mas vi so kū no ty­ri mas.

Tad, kaip sa kė Klai pė dos uni ver­si te ti nės li go ni nės vy riau sia sis gy­dy to jas Vin sas Ja nu šo nis, nuo šiol per tą pa tį lai ką bus ga li ma iš tir ti

30 pro c. dau giau pa cien tų, nei ty­ri mus at lie kant se nes niuo ju apa­ra tu.

Šiuo me tu mag ne ti nio re zo nan so ty ri mo pa cien tai lau kia apie pus­me tį.

Pa sak V.Ja nu šo nio, ei les prail­gi na ir ge rų spe cia lis tų trū ku mas Lie tu vo je.

Jau da bar ty ri mai pri rei kus at lie­ka mi net nak tį – ra dio lo gas iš kvie­čia mas iš na mų.

Ti ki ma si, kad įsi gi jus mo der nų apa ra tą nuo šiol per pa rą ty ri mas bus at lie ka mas 15–18 pa cien tų.

Se nuo ju apa ra tu ty­ri mą bu vo keb lu pa­da ry ti ir sun kes­niems nei 100 kg pa­cien tams. Nuo šiol svo ris ne kels pro­ble mų.

sveikata12

ko ma daug skir tin gų prie mo nių: fi zi nių, psi chi nių, so cia li nių, pe­da go gi nių ir pan.

Siū lo šal čio te ra pi ją„Dir ba me gal va, pro tu ir ran ko mis, bet ši to ne pa kan ka“, – dar bo są ly­gas api bū di no sky riaus ve dė ja.

Pa sak N.Šos ta kie nės, rea bi li ta ci­jo je neį ma no ma iš si vers ti be apa­ra tū ros.

Po re konst ruk ci jos ji ge ro kai at­nau jin ta, taip pat įsi gy ta nau jų prie mo nių.

Pa cien tams pa siū ly ta nau jo vė – krio te ra pi ja, ar ba va di na mo ji šal­čio te ra pi ja. Gy dy to jos tei gi mu, ši pro ce dū ra la bai veiks min ga ser­gan tiems ūmio mis są na rių li go­mis ar ba trau mas pa ty ru siems pa­cien tams.

Šal čio te ra pi ja itin pa de da nuo­la ti nio il ga lai kio skaus mo ka muo­ja miems žmo nėms.

Dė me sys – psi cho te ra pi jaiVe dė ja ak cen ta vo ir psi cho te ra pi­jos nau dą. Ji su ba lan suo ja pa cien­to psi chi nę bū se ną ir su stip ri na mo ty va ci ją sveik ti bei ne pa si duo­ti li gai.

ANTRADIENIS, vASARIo 14, 2012

Van duo ge ri na pa­cien to psi choe mo ci­nę būk lę. Jis vei kia vi sas neu ro ge ni nes ląs te les, ma ži na prie­šuž de gi mi nius pro­ce sus, ska ti na grei­tes nį gi ji mą.

Ni jo lė Šos ta kie nė:

Skai čiai

Fi zi nės me di ci nos ir rea bi li ta ci­ �jos sky riu je dir ba 63 dar buo to jai: fi zi nės me di ci nos ir rea bi li ta ci jos gy dy to jai, ki ne zi te ra peu tai, er go­te ra peu tai, so cia li niai dar buo to jai, psi cho te ra peu tai, psi cho lo gas, lo­go pe dai, fi zi nės me di ci nos ir rea­bi li ta ci jos slau gy to jai ir ki ti.

Per nai pa slau gos su teik tos dau­ �giau nei 400 am bu la to ri nių pa­cien tų.

Su teik ta per 3000 kon sul ta­ �ci jų.

Lai ma Lau kai ty tė

Mo der ni za vo sky riųGe ro kai at nau jin tas Fi zi nės me di­ci nos ir rea bi li ta ci jos sky rius Klai­pė dos ir Va ka rų Lie tu vos pa cien­tams teiks dau giau svei ka ti ni mo pa slau gų.

Klai pė dos jū ri nin kų li go ni nės vy riau sia sis gy dy to jas Jo nas Są ly­ga pa si džiau gė, kad mo der ni za vus bei pra plė tus rea bi li ta ci jos sky­rių dar dau giau žmo nių ga lės pa­si sem ti svei ka tos.

Šis sky rius ne kar tą bu vo tvar­ko mas, kad ati tik tų vi sus pa cien tų po rei kius. Tai itin svar bu, nes li go­ni nė je ne ma žai žmo nių gy do ma po sun kių li gų, trau mų. Rea bi li ta ci jos pa slau go mis nau do ja si ir am bu la­to ri niai pa cien tai.

Klai pė dos me ras Vy tau tas Grub­liaus kas pa ste bė jo, kad šia me, vie­na me pa grin di nių rea bi li ta ci jos cent rų Va ka rų Lie tu vo je, nuo lat su lau kia ma gau saus pa cien tų bū­rio. Juos esą čia vi lio ja pro fe sio na­li pa gal ba.

Įkū rė la bo ra to ri jąFi zi nės me di ci nos ir rea bi li ta ci jos sky riaus ve dė ja Ni jo lė Šos ta kie­nė pa si džiau gė, kad še še rių me­tų bend ra dar bia vi mas su Klai pė­dos uni ver si te tu vai ni kuo tas tvir tu žings niu į prie kį – įkur ta moks li­nė­pra kti nė la bo ra to ri ja. Jo je vyks pa skai tos ir pra kti niai už siė mi mai Svei ka tos fa kul te to stu den tams.

Bū si mie ji me di kai taip pat tu rės pui kias ga li my bes ti ria mie siems moks lo dar bams. Tuo la biau kad li go ni nė je gy do ma ga na daug neį­ga lių ar po sun kių trau mų ban dan­čių grįž ti į vi sa ver tį gy ve ni mą pa­cien tų.

Pa sak ve dė jos, rea bi li ta ci ja – itin dė kin ga sri tis moks li niams dar­bams, nes vie nam pa cien tui tai­

Rea bi li ta ci jos sky riu je – dau giau svei ka ti ni mo pa slau gųKlai pė dos jū ri nin kų li go ni nės Fi zi nės me­di ci nos ir rea bi li ta ci jos sky riu je – įkur tu­vės. Po re konst ruk ci jos čia įkur ta rea bi li ta­ci jos ir slau gos moks li nė-pra kti nė la bo-ra to ri ja.

„Lie tu viai dar ne mo ka rū pin­tis sa vi mi. At ro do, kad jais pri va lo rū pin tis tik me di kai. Bet tik su vie­ni jus pa cien tų ir me di kų jė gas ga­li ma nu ga lė ti li gą“, – pa ste bi gy­dy to ja.

Po re no va ci jos psi cho te ra peu to ka bi ne tas vi siš kai at nau jin tas bei pra plės tas.

Da bar čia ne tik kon sul tuo ja­mi pa cien tai, bet ir ve da mi už­siė mi mai.

Prap lės tos ir lo go te ra pi jos ga­li my bės. Mat lo go pe dai dir ba ne tik su Rea bi li ta ci jos sky riaus, bet ir ki tų li go ni nės sky rių pa­cien tais.

Pa ty ru sie siems in sul tą pa si tai ko bal so, ri ji mo, di sart ri jos su tri ki mų. Jiems ša lin ti ir at kur ti bus nau do­ja mas nau jai įsi gy tas apa ra tas „Vo­ca Stim“.

Van duo ge ri na sa vi jau tąVie nos mėgs ta miau sių – van dens pro ce dū ros taip pat pa si pil dys nau jo mis. Pa cien tai ga lės iš ban­dy ti po van de ni nį ma sa žą, per li­nes vo nias.

Ar ti miau siu me tu pla nuo ja ma įsi gy ti spe cia lią vo nią neį ga lie­siems. Į ją pa cien tas pa gul do mas be kel tu vo. „Van duo ge ri na pa­

cien to psi choe mo ci nę būk lę. Jis vei kia vi sas neu ro ge ni nes ląs te les, ma ži na prie šuž de gi mi nius pro ce­sus, ska ti na grei tes nį gi ji mą“, – van dens pro ce dū rų pra na šu mus var di jo N.Šos ta kie nė.

Per li nės vo nios ir po van de ni nis ma sa žas taip pat efek ty viai pa de­da pa dai lin ti kū no li ni jas, at si kra­ty ti ce liu li to.

Spe cia lis tų tei gi mu, van dens pro ce dū ros tei kia ne tik di džiu lį ma lo nu mą, bet ir pa de da pa siek ti ge res nių re zul ta tų, nei ma sa žuo­jant ran ko mis.

Po re mon to iš da lies at nau jin­tas ba sei nas ir ver ti ka li vo nia. Pa­cien tams įreng ti at ski ri per si ren gi­mo kam ba riai.

Me di kai di džiuo ja si stu bu­ro tem pi mo apa ra tu – vie nin te liu Lie tu vo je in di vi dua liai su konst­ruo tu pa ten tuo tu įren gi niu.

Pa cien tai po tem pi mo pro ce dū­ros at ski roje pa tal poje ga lės at si pa­lai duo ti ant spe cia li zuo to, šil do mo smė lio sta lo.

Ir ba sei nas, ir ver ti ka lios vo nios yra pri tai ky ti neį ga lie siems.

Vi sa me sky riu je įreng ta cent­ra li zuo ta ven ti lia ci ja, ku ri ge ro kai pa leng vins me di kų dar bą drėg mės pri so tin to se pa tal po se.

Pa dau gė jo įvai rių te ra pi jųPo re konst ruk ci jos iš plės tos dau­ge lį li gų veiks min gai gy dan čių im­pul sų, mag ne to, la ze rių te ra pi jos.

Li go ni nės pa cien tams pa siū ly ta dar vie na nau ja pa slau ga – švie­sos te ra pi ja ir aro ma te ra pi ja. Pa­sak N.Šos ta kie nės, už klu pus sun­kiai li gai dau ge lį žmo nių api ma liū de sys, niū ri nuo tai ka ar dep re­si ja. Šios prie mo nės pa dės at kur ti emo ci nę būk lę, pa ge rins nuo tai­ką, į gy ve ni mą pa dės žvelg ti po­zi ty viau.

Pas ta rai siais me tais dau gė ja am bu la to ri nių rea bi li ta ci nių pa­cien tų.

Jiems su da ro ma il ga lai kė rea bi­li ta ci jos pro gra ma, lei džian ti iš­veng ti daž nų lė ti nių li gų paū mė­ji mų. Vie nam žmo gui ski ria ma ne ma žiau kaip ke tu rios ar pen kios pro ce dū ros.

Pa sak N.Šos ta kie nės, da bar, kai var to ja ma daug che mi nių pre pa­ra tų, rea bi li ta ci ja yra to ji ni ša, ku­ri pa de da at gau ti svei ka tą na tū ra­liais bū dais.

„Di džiau sią dė me sį rei kė tų skir ti trims da ly kams: mi ty bai, ju dė ji mui ir emo ci nei pu siaus vy rai“, – svei­ko gy ve ni mo pa slap tį at sklei dė gy­dy to ja.

Iš kil mės: �� sky�riaus�ve�dė�ją�N.Šos�ta�kie�nę�įkur�tu�vių�pro�ga�svei�ki�no�li�go�ni�nės�va�do�vas�J.Są�ly�ga.

Pa žan ga: �� ki�ne�zi�te�ra�peu�tai�tu�rės�ge�res�nes�dar­bo�są�ly�gas.

Pa dau gė jo: �� pa�cien�tams�da�bar�siū�lo�ma�žymiai�dau�giau�van�dens�pro­ce�dū�rų.

Uni ka lus: �� Jū�ri�nin�kų�li�go�ni�nės�me�di�kai�di�džiuo�ja�si�tu�rin�tys�be�ne�vienin­te�lį�to�kį�tem�pi�mo�apa�ra�tą.�� � �Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

13

sveikataANTRADIENIS, vASARIo 14, 2012

11

Kon sul ta ci ja

Tu ri te klau si mų, su si ju sių su svei­ka tos prie žiū ra, bet ne ži no te, kur kreip tis? No rė tu mė te ko nors pa­si tei rau ti gy dy to jo, ta čiau ma no­te, kad dėl ši to ne ver ta ei ti į gy dy­mo įstai gą? Ra šy ki te mums: svei­kata@kl.lt ar ba skam bin ki te tel. 397 705. At sa ky mų ieš ko ti jums pa dės dien raš čio „Klai pė da“ prie­das „Svei ka ta“.

– Na cio na li nio krau jo cent ro Klai pė dos fi lia le vie na do no rė nuo lat duo da krau jo, nors jos kū nas aki vaiz džiai iš ber tas. Ar toks žmo gus ga li bū ti do­no ras? Ar iš jo paim tas krau­jas yra tin ka mas? Do no rė duo­da IV gru pės krau jo. Gal to kios krau jo gru pės „sa vi nin kai“ la­biau lau kia mi?

Na cio na li nio krau jo cent ro ry­šių su vi suo me ne spe cia lis tė Jū­ra tė Vai de lie nė:– Do no ru ga li bū ti svei kas žmo­gus, apie ku rio tin ka mu mą spren­džia gy dy to jas, va do vau da ma sis

Kom piu te ri nė sis te­ma pa ti įver ti na pa­cien to apim tis, su re­gu liuo ja spin du lių kie kį.

Lai ma Lau kai ty tė

Nuot rau kas ar chy vuosKlai pė dos jū ri nin kų li go ni nės 2-aja me am bu la to ri nių kon sul ta-ci jų sky riu je po re mon to ati da ry tas ra dio lo gi jos pa da li nys. Ja me įreng-tas nau jas mo der nus skait me ni nis dvie jų vie tų rent ge no apa ra tas.

Klai pė dos jū ri nin kų li go ni nės vy riau sia sis gy dy to jas Jo nas Są-ly ga ak cen ta vo, kad nuo šiol pa-ge rės ra dio lo gi jos pa slau gų ko ky-bė ir priei na mu mas, o pa cien tams bus už tik rin tas di des nis ty ri mo sau gu mas.

„Svar biau sia, kad gy ven to jai gaus pro fe sio na lią pa gal bą“, – pa-si džiau gė li go ni nės va do vas.

Pla nuo ja ma, kad ra dio lo gi nės diag nos ti kos įran ga bus su jung ta su uni ver sa lia vaiz dų skait me ni-za vi mo, ar chy va vi mo ir per da vi-mo sis te ma.

Vaiz dai iš 2-ojo am bu la to ri nių kon sul ta ci jų sky riaus bus per duo-da mi tie siai į ra dio lo gi nių vaiz dų ar chy va vi mo įren gi nį.

Klai pė dos jū ri nin kų li go ni nės gy dy to jai ra dio lo gai, ga vę šią in-for ma ci ją, ga lės įver tin ti ra dio lo-gi nį ty ri mą ir pa teik ti iš va dą.

Val dy mas kur kas pa pras tes nisLi go ni nės ra dio lo gi jos sky riaus ve-dė ja Gied rė Kvie cins kie nė paaiš ki-no, kad anks čiau rent ge no nuo trau-kos bu vo ati duo da mos pa cien tui. Nuo šiol jos bus sau go mos gy dy-mo įstai gos ar chy ve.

Tad pri rei kus kon sul ta ci jos, nuo-trau ką bus ga li ma per kel ti į skait-me ni nę laik me ną.

Mo der nu: �� kom�piu�te�ri�nė�sis�te�ma�pa�ti�įver�ti�na�pa�cien�to�apim�tis.��� Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Pa ti ki miau: �� nau�jas�rent�ge�no�apa�ra�tas�pa�cien�tui�už�tik�ri�na�di�des�nį�ty�ri�mo�sau�gu�mą.

Nau jas rent ge no apa ra tas pa ge rins diag nos ti kąMa žiau ap švi tos pa­cien tams, o gy dy­to jams – ko ky biš ki bei ryš kūs vaiz dai. To kių po ky čių su­lauk ta įsi gi jus mo­der nų skait me ni nį rent ge no apa ra tą.

Pa sak G.Kvie cins kie nės, nau-ju apa ra tu gau na mas ko ky biš kas skait me ni nis vaiz das, ku rį gy dy-to jas ra dio lo gas ga li ko re guo ti jau pa ties ty ri mo me tu.

Įsi gi jus nau ją įran gą dar buo to-jams ta po leng viau dirb ti – rent ge-no apa ra tas pa pras čiau val do mas, o kom piu te ri nė sis te ma pa ti įver-ti na pa cien to apim tis, su re gu liuo ja

spin du lių kie kį, kad gau tų si ko ky-biš kas vaiz das. Įdie gus šią ra dio lo-gi jos įran gą, ge ro kai su ma ži na ma ir gam tos tar ša, nes ne nau do ja mi ryš-ka lai, o pa cien tams ma žė ja ap švi ta. Mo der nus rent ge no apa ra tas pa kei tė dau giau nei 20 me tų nau do tą ru siš-ką bei su si dė vė ju sį sa vo pirm ta ką.

Pa tal pos ta po neat pa žįs ta mosRa dio lo gi jos ty ri mai nau ją ja įran-ga pa cien tams, ap draus tiems pri-va lo muo ju svei ka tos drau di mu ir tu rin tiems šei mos gy dy to jo ar-ba gy dy to jo spe cia lis to siun ti mus, at lie ka mi ne mo ka mai.

„Skait me ni nio apa ra to lau kė me kaip iš ga ny mo“, – džiaugs mo dėl pa to bu lė ju sios diag nos ti kos ne-slė pė gy dy to ja pul mo no lo gė Vio-le ta Ele na Ba ra vy kie nė.

Gy dy to ja pa ly gi no, kad po ka pi-ta li nio re mon to ge ro kai pa si kei tė įran ga ir pa ts rent ge no ka bi ne tas. Jo sie nos pa deng tos švi no sluoks-niu, ku ris sau go ap lin ką nuo spin-du lia vi mo.

Pa sak V.E.Ba ra vy kie nės, ka dan-gi nuo šiol nuo trau kos ar chy vuo-ja mos, kom piu te ry je jas bus ga li ma pa ly gin ti su anks tes niuo ju ty ri mu. Pla nuo ja ma, kad nau juo ju rent ge-no apa ra tu per me tus vi du ti niš-kai bus iš ti ria ma apie 15 tūkst. pa-cien tų.

Pa ge rės pul mo no lo gi nė pa gal baAr ti miau siu me tu Pul mo no lo gi-jos pa da li ny je tu rė tų bū ti įreng-tas nau jes nis spi rog ra fas, skir tas bron chų funk ci jos iš ty ri mui. Kaip paaiš ki no gy dy to ja pul mo no lo-gė, ši apa ra tū ra – vie na svar biau-sių diag no zuo jant lė ti nį bron chi-tą ir ast mą.

„Tai pa leng vins gy dy to jo dar-bą, o pa cien tui bus ga li ma iš kart nu sta ty ti diag no zę“, – pri dū rė V.E.Ba ra vy kie nė.

Li go ni nės va do vas paant ri no, kad atė jus dirb ti pa ty ru siai plau čių li gų spe cia lis tei pa cien tams pa ge-rės pul mo no lo gi nė pa gal ba.

Išs kir ti nu mas: �� klai�pė�die�čių�įsi�gy�tas�mag�ne�ti�nio�re�zo�nan�so�apa�ra�tas�da�bar�vie�nas�mo�der�niau�sių�Lie�tu�vo�je.

Li go ni nė je pacientams at lik ta ty ri mų

am bu la to ri niams sta cio na ro

2002 m. – 107 318 �

2006 m. – 440 693 �

2011 m. – 825 1483 �

Svei ka tos ap sau gos mi nis te ri jos nu sta ty tais kri te ri jais. At ran ka sie kia ma ap sau go ti do no rų svei­ka tą ir kiek ga li ma su ma žin ti per krau ją per duo da mų li gų ri zi ką bei trans fu zi jos ža lą pa cien tui. Krau jo do no rys tės įstai gos me­di kai ne lei džia tap ti do no rais žmo nėms, ku riems drau džia ma jais bū ti.

Me di ci ni nės at ran kos me tu, įta rus, kad duo da mas krau jas ga li kel ti pa vo jų, gy dy to jas ga li nu kreip ti žmo gų kon sul tuo tis su spe cia lis tais. To dėl tik gy dy to jas ir tik konk re čiu at ve ju ga li spręs­ti, ar do no ras ga li duo ti krau jo.

AB (IV) krau jo gru pė yra re­čiau sia, to dėl ir pa cien tų, ku­riems rei kia per pil ti šios gru pės krau jo kom po nen tų, yra ge ro kai ma žiau nei „po pu lia riau sios“ O krau jo gru pės. Pas ta ruo ju me tu la biau siai rei kia O Rh D nei gia­mos krau jo gru pės do no rų krau­jo, ta čiau vie no dai lau kia mi ir ki­tų krau jo gru pių do no rai.

Pa ren gė Sand ra Lu ko šiū tė

Ty ri mai taip pat at-lie ka mi Klai pė dos jū-ri nin kų ir Vai kų li go-

ni nės pa cien tams.

Vaiz dai – ge ro kai ryš kes niBran duo li nio mag ne ti nio re zo-nan so ty ri mas pa de da grei tai nu-sta ty ti gal vos ir nu ga ros sme ge-nų, vei do ir kak lo, vi daus or ga nų, ga lū nių, są na rių, krau ja gys lių ir minkš tų jų au di nių būk lę bei jų pa ki ti mus.

Jis ypač in for ma ty vus diag no-zuo jant įvai rių or ga nų ge ry bi nius ar pik ty bi nius aug lius, įver ti nant me tas ta zių iš pli ti mą.

Ty ri mas lei džia tiks liai diag no-zuo ti anks ty vų jų sta di jų sme ge nų in sul tus, sme ge nų krau ja gys lių krau-jo ta kos su tri ki mus, aneu riz mas, taip pat pa ro do pa žeis tą sme ge nų au di nį, ser gant iš sė ti ne skle ro ze.

Pa sak I.Knia že vo, per ty ri mą la-bai ge rai at ski ria mi įvai rūs au di-niai, smul kios struk tū ros, krau-ja gys lės, tad įma no ma tiks liai diag no zuo ti anks ty vas li gų sta di-jas. Be to, vaiz dai yra de ta les ni ir ryš kes ni.

Ta čiau bran duo li nio mag ne ti nio re zo nan so ty ri mas yra ga na bran-gus, tad at lie ka mas tik esant griež-toms in di ka ci joms.

Svoris ir ūgis – nebe kliūtis tyrimams

14

pasaulis

Prem je ras Lu kas Pa pa di mas prieš bal sa vi mo pra džią sa kė pa si­ti kin tis par la men to na rių at sa ko­my be, o bal sa vi mui įvy kus pa reiš­kė smer kiąs smur tą.

Fi nan sų mi nist ras Evan ge las Ve ni ze las ir gi pa brė žė, kad Grai­ki jai gau ti 130 mlrd. eu rų pa sko lą iš ES ir Tarp tau ti nio va liu tos fon­do (TVF) – bū ti na. Be to, Grai ki jos par la men to na riai tu rė jo pri tar ti ir su tar čiai su pri va čiais kre di to riais dėl ap si kei ti mo ver ty bi niais po­pie riais.

Šis žings nis 350 mlrd. eu rų vals­ty bės sko lą pa leng vin tų apie 100 mlrd. eu rų.

E.Ve ni ze las pa tvir ti no, kad vy­riau sy bė tu ri at lik ti šį ap si kei ti­mą iki šios sa vai tės pa bai gos. Jei gu Grai ki ja ne tu rės lė šų iki ko vo 14 d. be veik 14,5 mlrd. eu rų pa lū ka noms už ob li ga ci jas iš mo kė ti, ša liai gre­sia bank ro tas.

Pa kaks pa ža dųBet ES at sto vai, par la men tui priė­mus spren di mą, sa kė, kad po li ti nis su si ta ri mas sa vai me ne ga ran tuo ja itin rei ka lin go lė šų per ve di mo.

Ry toj eu ro zo nos fi nan sų mi­nist rai vėl su si tiks Briu se ly je, kad ap svars ty tų pa gal bos pa ke to klau­si mą.

Bu vo pla nuo ta, kad eu ro zo nos fi nan sų mi nist rai pri tars nau jai pa­

sko lai praei tos sa vai tės pa bai go je, ta čiau jie su si lai kė, bai min da mie­si, kad Atė nai neį vyk dys sa vo įsi­pa rei go ji mų.

Po li ti nis su si ta ri mas eu ro zo­nos ša lims – bū ti nas, kad po pir­ma lai kių rin ki mų Grai ki jo je, ku rie tik riau siai vyks ba lan džio mė ne sį, duo ti pa ža dai ne bū tų lau žo mi.

Vo kie ti jos fi nan sų mi nist ras Wolf­gan gas Schäub le aiš kiai įspė jo Atė­nus: „Pa ža dai mū sų dau giau ne­ten ki na.“ Vis gi skai čiai ro do, kad Grai ki jos fi nan sų ir eko no mi kos pa dė tis iš lie ka mig lo ta.

Iki šiol Atė nai dau giau iš lei džia, nei už dir ba, to dėl kai ku rie eko no­mis tai įspėjo, jog pa gal bos pla nas ne veiks.

Pa sak jų, griež tai ver žian tis dir­žus sto ja ša lies eko no mi ka. 2011 m. tre čią jį ket vir tį eko no mi ka smu ko 5 pro c.

Tie sa, ES ly de riai at ker ta, kad eko no mi kos su lė tė ji mas Grai ki jo­je – lai ki nas.

Pa sak kre di to rių, pa vyz džiui, dar bo už mo kes čio su ma ži ni mas pa di dins eko no mi kos kon ku ren­cin gu mą.

ES va do vai la biau siai bai mi na­si, kad už kra tas iš Grai ki jos per si­mes į ki tas pie ti nes Bend ri jos ša lis, pa vyz džiui, Por tu ga li ją, Is pa ni ją ar Ita li ją.

BBC, „Dai ly Mail“, „Reu ters“, BNS inf.

antradienis, vasario 14, 2012

Riau ši nin kai siau tė joRiau ši nin kai siau bė Atė nus, kiek pa jė gė. Smar kiau sie ji ne tik mė tė Mo lo to vo kok tei lius, bet ir nau do­jo sa va dar bius lieps nos vai džius.

Cent re de gė par duo tu vių vit ri­nos, na mai, au to mo bi liai, šiukš lių kon tei ne riai.

Bu vo smar kiai ap ga din tas už da­ry tas ki no teat ras, ban ko pa da li nys, mo bi lių jų te le fo nų ir stik lo dir bi nių par duo tu vės, ka vi nė.

Kons ti tu ci jos aikš tė, dar sy kį ta­pu si pro tes tų ži di niu, pri mi nė ka ro lau ką. Mies tas sken do aša ri nių du­jų de be sy je. Vi sur mė tė si ak me nys, pa ga liai, šiukš lės. Po li ci jai pro tes­tuo to jus, pa ty ru sius su žei di mų, te­ko eva kuo ti.

Svei ka tos ap sau gos mi nis te ri ja in­for ma vo, kad per vy ku sius ne ra mu­mus bu vo su žeis ti 54 žmo nės. Kliu­vo ir vie nam po li ci jos pa rei gū nui. Jis nu ga ben tas į li go ni nę. Ne leng va

dirb ti bu vo ir ug nia ge siams. Mies te tvy ro jo vi siš kas chao sas. Pa rei gū nai su skai čia vo 40 gais rų.

Pa sak po li ci jos, į gat ves išė­jo apie 80 tūkst. pro tes tuo to jų. Ši de monst ra ci ja pa gal da ly vių skai­čių pri ly go di džiau siems iš su reng­tų per nai, prie ši nan tis anks tes niems tau py mo prie mo nių pa ke tams.

„Gy ven ti to kio mis są ly go mis ne­leng va, – sa kė 49 me tų in ži nie­rius And rė jas Ma ra gu da kis. – Iki 2020 m. mes tap si me vo kie čių ver­gais.“ 27 me tų ci vi li nių ob jek­tų in ži nie rė Anas ta si ja Pa pa da­ki pri dū rė, kad „šios prie mo nės nė ra pro ble mos spren di mas, nes jos neuž tik rins au gi mo“. „Tie siog tarp tau ti nė bend ruo me nė mus šan ta žuo ja“, – pik ti no si mo te ris.

Bal sa vi mas bu vo sklan dusKarš ta bu vo ne tik sos ti nės gat vė se, bet ir par la men te. Nors iš 278 de pu­

ta tų 199 bal sa vo už, 74 įsta ty mų lei­dė jai pa reiš kė, kad ne ke ti na pa lai ky­ti to kio dir žų ver ži mo si.

Par la men ta rė Ma ri li za Kse no­ja na ko pu lu pa reiš kė: „Jie ke ti na įves ti prie mo nes, ku rios tik pa­di dins re ce si ją ir nu ves ša lį į ne­vil tį.“

Geor gas Ka ra ca fe ris, de ši nio­sios LAOS par ti jos ved lys, pa brė­žė, kad biu dže to kar py mas že mi­nan tis. „Taip, mes ne no ri me bū ti už ES ri bų. Ta čiau ga li me su si tvar­ky ti ne bū da mi po Vo kie ti jos pa du. Kaip ir vi sus grai kus, ma ne er zi na šis pa že mi ni mas“, – sa kė po li ti­kas, ku rio par ti ja iki šiol rė mė vy­riau sy bę.

De ja, kai ku riems val dan čių jų par ti jų na riams už pa si prie ši ni mą te ko su mo kė ti na rys tė mis par ti jo­se. Vi si „maiš ti nin kai“ bu vo pa ša­lin ti iš dau gu mą tu rin čios so cia­lis tų par ti jos PA SOK ir de ši nio sios Nau jo sios de mok ra ti jos par ti jos.

Grai kų protestų šou tę sia si

Atė nų gat ves sek­ma die nį už plū­do pro tes tuo to jai. Vie ni tie siog žo­džiais reiš kė pa­si pik ti ni mą biu­dže to kar py mu, ki ti bu vo gink luo ti pa ga liais, ply to mis ir Mo lo to vo kok­tei liais.

Spek tak lis: �� jau�įpras�ta,�kad�nė�vie�nas�po�li�ti�kų�spren�di�mas�Grai�ki�jo�je�neap�siei�na�be�pro�tes�tų.�Tie�sa,�šį�kar�tą�grai�kų�riau�ši�nin�kai�šė�lo�kaip�re�ta.� �

� „Scan�pix“�nuo�tr.

Griež tos tau py mo prie mo nės

Eu ro zo na ir TVF pa rei ka la vo, kad pa­pil do mai, be maž daug 3 mlrd., 2012 m. Grai ki ja su tau py tų dar apie 325 mln. eu rų.

Tai su kė lė ma si nį ne pa si ten ki ni mą Grai ki jo je, ta čiau par la men tas lei do vy riau sy bei im tis pa pil do mo biu dže­to kar py mo.

Mi ni ma lus dar bo už mo kes tis bus �su ma žin tas 22 pro c. (32 pro c. dar bi­nin kų iki 25 me tų). Po re for mos jis

sieks 600 eu rų, nors iki šiol sie kė 751 eu rą. Pen si jos su ma žės 20 pro c., iki vi­du ti niš kai 1000 eu rų.

15 tūkst. vie šo jo sek to riaus dar buo­ �to jų ne teks dar bo, o iki 2015 m. pla­nuo ja ma vie šo jo sek to riaus dar buo­to jų skai čių su ma žin ti 150 tūkst. Bus su švel nin tos dar bo rin kos re gu lia vi­mo prie mo nės, kad dar buo to jus at­leis ti tap tų leng viau, at si sa ky ta ki tų so cia li nių ga ran ti jų.

Tarp tau ti niai kre di to riai pa rei ka la vo �iš Grai ki jos su ma žin ti mo kes čius už sie­nio in ves tuo to jams, kad ša lies eko no­mi ka tap tų kon ku ren cin ges nė.

Iki 2020 m. ti ki ma si su ma žin ti ša lies �sko lą nuo 160 pro c. BVP iki 120 pro c.

Jei ES va do vai su tars skir ti Grai ki jai �pa pil do mus 130 mlrd., tai bus tre čia sis pa gal bos pa ke tas Atė nams. 2010 m. grai kai ga vo 110, o 2011 m. – 109 mlrd. eu rų pa sko las.

Taip, mes ne no ri me bū ti už ES ri bų. Ta­čiau ga li me su si tvar­ky ti ne bū da mi po Vo kie ti jos pa du.

15

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIantradienis, vasario 14, 2012

Akcijų biržoje

Vilnius, vasario 13 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje pirmadienį preky-

ba staigmenų nepateikė – lyderio pozicijos atiteko Ūkio banko akcijoms, ku-

rių vienintelių perleista daugiau kaip už 50 tūkst. eurų. Iš kitų įmonių kiek di-

desnėmis apyvartomis išsiskyrė „Rokiškio sūrio“, „Aprangos“ ir „Lesto“ verty-

biniai popieriai.

Biržos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertė padidėjo 0,29 proc. iki 320,01

punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso „Omx Baltic Benchmark“ – 1,10 proc.

iki 472,57 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso „Omx Bal-

tic 10“ – 1,22 proc. iki 144,06 punkto.

Oficialiojo sąrašo Ūkio banko akcijų, kurios pabrango 1,92 proc. iki 0,212 eu-

ro, parduota už 58,7 tūkst. eurų, 0,07 proc. iki 1,36 euro pabrangusių „Rokiš-

kio sūrio“ akcijų – už 40,6 tūkst. eurų, 0,52 proc. iki 1,558 euro pabrangusių

„Aprangos“ akcijų – už 36,2 tūkst. eurų.

0,84 proc. iki 0,600 euro pabrangusių „Lesto“ akcijų apyvarta buvo 31,3

tūkst. eurų, 0,77 proc. iki 0,645 euro atpigusių „Teo LT“ akcijų – 20,4 tūkst.

eurų, 0,34 proc. iki 1,788 euro pabrangusių „City Service“ akcijų – 19,2 tūkst.

eurų.

1,49 proc. iki 0,273 euro pabrangusių Šiaulių banko akcijų perleista už 16,3

tūkst. eurų, 0,47 proc. iki 0,640 euro pabrangusių „Lietuvos dujų“ akcijų – už

10,6 tūkst. eurų. Kitų Oficialiojo sąrašo bendrovių akcijų apyvartos buvo mažes-

nės kaip po 5 tūkst. eurų.

Papildomojo sąrašo „Agrowill Group“ akcijų, kurios pabrangusių 3,05 proc.

iki 0,169 euro, parduota už 5,3 tūkst. eurų. Kitų šio sąrašo bendrovių akcijų per-

leista mažiau kaip po 5 tūkst. eurų.

Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 257,8 tūkst. eurų, iš jų 243,4 tūkst. eurų

teko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms.

Biržoje savaitė prasidėjo ramiai

Nukelta į 16 p.

NekilNojAmAsis turtAs

sveikAtA, grožis

Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos

priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų,

dermatovenerologo, endokrinologo, neuro-

logo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos

vėžio diagnostika naujausiu vokiečių Foto-

Finder firmos dermatoskopu. Neskausmin-

gas odos darinių šalinimas. Echoskopijos,

gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rek-

toskopijos. Masažai, fizioterapinės proce-

dūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių

tyrimas. Turintiesiems siuntimą echosko-

piją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, ne-

urologo konsultaciją dėl galvos svaigimo,

reabilitacines procedūras apmoka ligonių

kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Pro-

filaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms.

Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570,

(8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.906578

NAUJIENA: procedūros veidui ir kūnui su energizuoto vandens kosmetika. GROŽIUI: Mezoterapija savo krauju – PRP trombocitų plazma: veido atjauninimas, krūtų stangri-nimas, plaukų atauginimas. Spuogų, pro-bleminės odos gydymas. Raukšlių užpildy-mas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Profesionali kosmetika kasdienei odos prie-žiūrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros, kavitacija, lie-kninamosios procedūros. SVEIKATAI: šalta-sis lazeris: atjauninimui, skausmų malšini-mui, endokrininės sistemos reguliavimui. Vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. Ma-gneto, ozono, LED šviesos terapijos. Radio-chirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų šalinimas. S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493 767, mob. +370 620 67 701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.

906548

Šiandien gyvename tokiame Pasaulyje, kur

dauguma esame tiesiogiai ar netiesiogiai

paliesti vėžio – vieni gyvename su juo, kiti

turime tokios patirties šeimoje arba tarp drau-

gų. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tikslas

– skleisti žinią, jog stiprinant vėžio profilak-

tiką ir ankstyvąją diagnostiką galima tikėtis

geresnių rezultatų kovojant su šia klastinga

liga. Kraujo tyrimų laboratorija, prisijungda-

ma prie kovos su vėžiu, skelbia akciją: visą

vasario mėnesį mūsų laboratorijų procedūri-

niuose kabinetuose visiems vėžio žymenims

taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medi-

cs“ diagnostinė laboratorija. Informacija tel.

8 607 94 033, 8 46 213 470, 8 699 03 033,

Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda.906845

NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija am-

bulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivi-

nės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės

paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika,

Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455,

(8 698) 87 498, www.kaklinika.lt.884049

Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stu-

buro būklės funkcinė ekspres diagnostika

„Nakatani“ metodu. Stuburo korekcijos pro-

cedūrų kompleksas. Gipoksiterapija. Indivi-

duali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos

dėl biologiškai aktyvių priedų ir Transfer Fak-

torių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.),

Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85.

www.ambulatorija.eu. Lic. Nr. 2682.911011

AMBULATORIJA

Unikalitechnologija

Lietuvoje

„Salvijos“ medicinos centre konsultuo-

ja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei

mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai:

kardiologai, alergologai, endokrinologai,

ginekologai, nefrologai, urologai, trauma-

tologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės),

pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiolo-

gai (mamografija), gastroenterologai, otori-

nolaringologai, psichoterapeutai, okulistai,

fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.

Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816,

8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846)

490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgyme-

da“ – šeimos gydytojai su odontologais (gy-

dymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų

priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933,

8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių

g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.906519

mokymAskiti kursai

„Gundos“ floristų kursai ir seminarai pra-dedantiesiems ir profesionalams. Pažymė-jimas. Nuolaidos. Šilutės pl. 79, 1 kab. Tel. 8 672 38 431.

911574

Kursai: buhalterinės apskaitos, fotografijos, makiažo, kompiuterių, raštvedybos, kalbų, sąmatininkų. Tel. (8 46) 380 703, 8 678 68 888; www.vev.lt.

904226

vairuotojų kursai

Alksnynės vairavimo mokykla. B, B(automatas) kategorijos kursai. Patyrę mokytojai ir instruktoriai. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt.

904422

Ilgalaikei nuomai ieškome buto Klaipėdoje. Abu dirbame. Tvarką garantuojame. Mokėsi-me užstatą ir į priekį. Tel. 8 612 17 177.

912088

Išnuomojamas dviejų miegamųjų, naujos statybos 63 kv. m butas šiaurinėje daly-je (autonominis šildymas, kampinė lodži-ja, kai kurie baldai ir buitinė technika). Tel. 8 617 86 665.

912549

Išnuomoju 1 kambario butą Taikos pr. (prie „Vėtrungės“) su baldais, buitine technika; 2 kambarių butą Kauno g. (suremontuotas). Tel. 8 603 78 977, 8 603 78 994.

912081

NTA „Laimita“ greitai išnuomoja Jūsų nekil-nojamąjį turtą. Birutės g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529.

906298

NTA „Memelhaus“ padeda išnuomoti ir išsi-nuomoti butus, kotedžus, namus. Reikalingi nuomai Jūsų NT objektai. Tel. 235 900, 8 659 56 783, Taikos pr. 78.

907315

Savininkas išnuomoja 78 kv. m gamybi-nes-sandėliavimo patalpas (1 a., atskiras įėjimas, pakeliami garažo vartai), 60 kv. m biurą (du kabinetai, WC, vanduo, kondicio-nierius, 2 a., atskiras įėjimas) Šilutės pl. 51, Klaipėda, „Rasa“. Tel. 8 618 78 828, e. paštas lijastadar@gmail.com.

901837

Senamiestyje išnuomojama: 100 kv. m ka-vinė, 200 kv. m baras, patalpos prekybai ir biurams. Tel. 8 698 37 145.

906006

Skubiai, nebrangiai išnuomoju 1 kambario butą Taikos pr. (kas mėnesį mokėti 200 Lt); 2 kambarių butą Smiltelės g. (200 Lt). Tel. 8 600 92 768, 8 679 82 151.

911702

Tvarkingas vyras išsinuomotų 1 kambario butą su baldais (iki 250 Lt). Tel. 8 612 31 864.

912046

Parduoda

Butus Medžiotojų g.: 1 kambario (39 kv. m, 5 pl./3 a., 109 000 Lt); 3 kambarių (64 kv. m, 5 pl./2 a., visiškai suremontuotas). NTA „Kavintenė“, tel. 8 604 70 482.

912153

Butus: 1 kambario Žardininkų g. (su balkonu); 2 kambarių Taikos pr. 5/2 a.; 3 kambarių Bal-tijos pr. (116 000 Lt); kambarį bendrabutyje. Tel. 420 792, 8 652 22 532.

911694

Butus: 1 kambario 5/4 a.; 1,5 kambario Taikos pr.; 2 kambarių (pigiai); 3 kambarių (gerai suremontuotas, su baldais); sodą su namu (pirtis, dujos). Tel. 8 612 48 946.

912137

Butus: 1 kambario Šiaulių g. (5 bl./2 a., 108 000 Lt), mažagabaritį Sulupės g. (4 pl./2 a., 39 000 Lt), kambarį bendrabutyje Taikos pr. (24 600 Lt). Tel. 8 675 30 316.

912556

Namą Mazūriškiuose, prie karjero. Visa išorės (klinkeris, čerpės, tvora, trinkelės) ir iš dalies atlikta vidaus apdaila (elektra, santechnika). Tel. 8 682 57 199.

912540

Naujus butus centre. Perduoti eksploataci-jai. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.lt, tel. 8 652 09 668.

906253

1 kambario butą Kretingos g. (5 bl./2 a., 34 kv. m, plastikiniai langai, šarvuotos durys, laminatas, WC kartu, kaina 86 000 Lt). Sa-vininkas. Tel. 8 617 84 026.

911898

1 kambario butą Tauralaukyje, Jaunimo g. 2 (3 pl./1 a., 34 kv. m, plastikiniai langai, šarvuotos durys, tvarkingas, bendrabutyje, 56 000 Lt, mokame procentus). Tel. 8 698 77 203.

911900

1 kambario butą Žardininkų g. (33 kv. m, 9/8 a., butas naujai suremontuotas, viskas pa-keista, su kai kuriais baldais, kaina 120 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 623 55 379.

912543

Medicinos mokslų daktaras, profesorius Borisas Ivnevas koduoja nuo alkoholizmo ir rūkymo. Gydymas vyksta KSPC (buvusi 3-ia vaikų poliklinika) kovo 3 ir 4 d. 9.00 val. Registracija, konsultacija: UAB „SODA-LITAS“, Debreceno g. 47-1, Klaipėda. Tel. (8 46) 379 922 (14.00-18.00), 8 694 83 005 (10.00–18.00), www.sodalitas.lt.

907446

Nuoma

„Almaneda“ padeda išnuomoti ir išsinuomoti kambarius, butus paromis. Reikalingi butai nuomai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663.

902541

Dirbanti pora išsinuomotų butą ilgesniam laikui (firmoms neskambinti). Tel. 8 658 71 178.

907295

Tvarkinga šeima ilgam laikui išsinuomos 2 kam-barių butą su baldais. Tel. 8 608 37 206.

912530

1 kambario 16 kv. m mažagabaritį butą 2 a. Minijos g. (WC, vonia kartu, visiškai suremon-tuotas, 45 000 Lt). Tel. 8 606 92 133.

912555

1 kambario visiškai įrengtą butą (90 000 Lt). Tel. 8 638 50 173.

912406

1,5 kambario butą Taikos pr. (5/5 a., 38 kv. m, suremontuotas, saulėta pusė, renovuotas stogas, kai kurie baldai, 105 000 Lt). Savinin-kas. Tel. 8 653 85 743.

911886

1,5 kambario butą Kretingos g. (39 kv. m, 5/2 a., suremontuotas). Tel. 8 686 61 368.

911588

10 a sklypą namo statybai labai gražioje vietoje šiaurinėje miesto dalyje, prie upės (miesto komunikacijos, kaina derinama). Tel. 8 685 41 398.

912505

12 kv. m kambarį bendrabutyje Taikos pr. (5/5 a., bendrija, suremontuotas, 25 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 600 24 656.

912303

18 kv. m kambarį bendrabučio bloke Taikos pr. (5 bl./5 a., visi skaitikliai, tuščias, kaina 24 600 Lt). Tel. 8 674 02 410.

912554

2 ir 3 kambarių puikiai įrengtus butus naujos statybos namuose Birutės (42 kv. m, Gandra-liškės) ir Bijūnų g. (68, 72 ir 80 kv. m). Tel. 8 630 78 714, NTA Kavintenė.

912154

2 kambarių butą Taikos pr. (suremontuo-tą, perplanuotą, su baldais, bendrija, re-novuota laiptinė, stogas, išmokėta). Tel. 8 611 41 730.

912151

2 kambarių butą 4 pl./1 a. Švyturio g. (93 000 Lt); sodybą su 1 ha žemės sklypu 60 km nuo Klaipėdos, Rietavo sav.; 48 a sklypą prie Minijos upės. Tel. 8 659 44 231.

911044

2 kambarių butą su didžiuoju holu Lauki-ninkų g. (5/4 a., namas visiškai renovuotas, bendrija, pigus išlaikymas). Savininkas. Tel. 8 699 82 177.

912476

2 kambarių butus: Pušynų g. (4/4 a., eu-roremontas, 114 000 Lt); Šiaulių g. (5/5 a., 115 000 Lt); Strėvos g. (5/5 a., 105 000 Lt); Varpų g. 5/2 a.; Debreceno g. 5/2 a. Tel. 8 647 33 319.

912376

3 kambarių butą Alksnynės g. (5 pl./2 a., laminatas, plastikiniai langai, šarvuotos du-rys, gera vieta), 9 a sklypą Tauralaukyje. Tel. 8 671 92 803.

912518

3 kambarių butus Dragūnų g. (68 kv. m, vi-siškai įrengtus, su baldais ir buitine technika). NTA „Kavintenė“, tel. 8 633 82 055.

912155

3 kambarių 79 kv. m naujos statybos butą 9/1 a. prie BIG (autonominis šildymas, su baldais, kaina 295 000 Lt). Tel. 8 655 55 650.

910969

3 kambarių 86 kv. m butą senamiestyje (per 2 aukštus, uždaras kiemas, mažai kaimynų, tvarkinga laiptinė). Tinka keitimas. Savinin-kas. Tel. 8 645 40 425.

909692

Bendrabučio bloką Debreceno g. (suremon-tuotas), namus: Alyvų g. (550 000 Lt), Tau-ralaukyje (330 000 Lt), Šlapšilėje, Kretingoje (nauji). Tel. 8 676 55 573.

912434

Gero suplanavimo 3 kambarių butą Nidos g. (raudonų plytų namas, atskiri kambariai, 145 000 Lt). Tel. 8 689 89 898.

911849

Gyvenamąjį 1 a. su rūsiu sodo namą Dituvo-je (90 kv. m, visi patogumai, garažas); 9 a namų valdos sklypą Rytų g., Tauralaukio k. v. Tel. 8 686 82 750.

912466

Nebrangiai sklypą ir namą Ginduliuose, sodą Mažajame Kaimelyje. Tel. 8 686 53 230.

912384

16

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIantradienis, vasario 14, 2012

atkelta iš 15 p.

Statyba ir StatybinėS medžiagoS

automobiliaiautoserviso paslaugos

Automobilių remontas. Diagnostika, variklio, važiuoklės remontas, automobilių elektriko paslaugos. Paruošiame TA. Nuolaidos. Tel. 8 684 25 364.

912544

Perka

Įvairių markių automobilius ir mikroauto-busus, gali būti su defektais arba be TA. Pa-siimame patys. Tel. 8 608 96 220.

910012

UAB perka automobilius ardyti. Šilutės pl. 79 (buvęs Mėsos kombinatas), tel. 8 685 10 098.

912469

Važiuojančius ir nevažiuojančius automobi-lius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus. Tel. 8 608 51 676.

909984

transporto paslaugos

Akcija! Pigiai perkraustome, pervežame bal-dus, įvairius krovinius. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774.

909375

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun-tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informa-cija - www.lietuvalondonas.com.

910995

ĮvairūSEsminis pranešimas apie individualios įmo-nės pertvarkymą į uždarąją akcinę bendrovę. Vadovaujantis LR CK 2.112 str. neribotos civili-nės atsakomybės juridinis asmuo - Manfrido Klingerio individuali įmonė, kurios buveinės adresas LT-99174 Šilutės r. sav. Šilutės m., Lie-tuvininkų g. 47-12, įmonės kodas 177177014, duomenys apie įmonę kaupiami ir saugomi VĮ Registrų centras Klaipėdos filiale, yra per-tvarkomas į ribotos civilinės atsakomybės už-darąją akcinę bendrovę „Manfrida“ nuo 2012 02 01. Pertvarkytos įmonės įstatinis kapitalas 10000 (dešimt tūkstančių) Lt padalytas į 100 (vieną šimtą) paprastųjų vardinių 100 (vie-no šimto) Lt vertės akcijų. UAB „Manfrida“ perims visas M.Klingerio individualios įmo-nės teises ir pareigas nuo pakeistų steigimo dokunmentų įregistravimo juridinių asmenų registro centre dienos.

912494

Daugiavaikė šeima prašo padovanoti rū-belių vaikams iki 17 m. ir baldų. Tel. 8 601 18 886.

912463

KitaParduoda

Akcija! Pigiai šarvuotas ir vidaus duris mi-nimalia kaina, pakeliamus arba varstomus garažo vartus, plastikinius langus. Įstato. Tel. 8 603 10 867.

911612

varžytinėSAntstolė Vida Daugirdienė 2012 04 03 10 val. parduoda iš varžytinių Onos Gečienės turtą: 0.9700 ha žemės ūkio paskirties skly-pą Kiauleikių k. Vydmantų k. v., Kretingos r. sav. Pradinė varžytinių kaina 40 000 Lt. Varžytinių dalyvio įmoka 10 procentų nuo pradinės kainos. Varžytinės vyks antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje, Naujoji Uos-to g. 8A-28, Klaipėda, informacija tel. (8 46) 312 868. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus.

912507

Statybos paslaugos

Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovi-mas, griovimas, santechnika, elektra, pries-tatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, ta-petai. Tel. 8 681 25 108.

905490

Atliekame visą ir dalinę apdailą butuose, na-muose, sodo nameliuose. Naudojame savo arba užsakovo medžiagas. Greitai ir kokybiš-kai. Tel. 8 687 80 439.

909311

Dažome, tapetuojame, klijuojame plyteles. Klojame laminatą. Elektros, santechnikos ir griovimo darbai. Naudojame savo ir užsako-vo medžiagas. Tel. 8 674 90 127.

909304

Nebrangiai senesnės statybos 160 kv. m namą Tauralaukyje (ne soduose), 3 kambarių butą Liepų g. Savininkas. Tel. 8 656 78 516.

910976

Puikiai įrengtą blokuotą 130 kv.m namą Plyti-nėje (šildymas apie 350 Lt/mėn.) arba keičia į 3 kambarių butą centrinėje miesto dalyje su priemoka. Tel. 8 613 70 337.

910946

Savininkas parduoda gamybines-sandėliavi-mo patalpas Gargžduose (850 kv. m) arba dalį patalpų (yra 56 a asfaltuota teritorija). Tel. 8 687 73 398.

911866

Skubiai 2 kambarių butą Taikos pr. (prie „Sa-turno“, 5/4 a., tvarkingas). Skambinkite da-bar! Tel. 8 686 61 368.

911594

Planuojamus statyti 120 kv. m kotedžus mies-te ir 9 a sklypus. Tel. 8 676 99 771.

910050

Savininkas parduoda naujos statybos neį-rengtą namą Gargžduose (arba keičia į bu-tą) ir namų valdos sklypą Gargžduose. Tel. 8 687 73 398.

911868

Skubiai 30 kv. m komercines patalpas (buvusi kirpykla) Rumpiškės g. (45 000 Lt), dalį na-mo Šatrijos g. (185 000 Lt), 3 kambarių butą 5/2 a. Sulupės g. Tel. 8 679 41 441.

912548

Tuščią gerai suremontuotą bloką Baltijos pr. 4 (įrengtas, 5 pl./2 a., dušas, WC, vir-tuvė, skaitikliai, saulėtas, nekampinis, 70 000 Lt, galima derėtis). Savininkas. Tel. 8 619 44 235.

911889

Perka

Mišką su žeme, mišką išsikirsti. Pjauname, traukiame mišką. Tel. 8 611 17 726.

899238

UAB „Liepų parkas“ perka ir parduoda nekil-nojamąjį turtą, tvarko dokumentus. Suteikia visas teisines paslaugas. Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099.

909863

1 -2 kambarių butą (arba 3 kambarių), galima siūlyti be remonto. Tel. 8 605 96 992.

892991

neKilnojamaSiS turtaSParduoda

1 arba 2 kambarių butą, gali būti 3 kambarių. Siūlyti garažą. Tel. 420 793, 8 652 22 532.

911698

Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Ga-li būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaito-me grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937.

907461

tarpininkavimas

Statinių legalizavimas, perdavimas Valsty-binei komisijai. Sklypų matavimai. Detalieji planai. Sodo namelių projektavimas, perda-vimas. Tel. 8 676 55 573.

912427

Paslaugos

Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Eko-vata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528.

909666

PaSKoloS„Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka au-tomobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663.

902551

PASKOLA PER 1 VALANDĄ. Sprendžiame įvai-rias finansines problemas. Tel. 8 689 89 898, Liepų g. 3, Klaipėda. www.infobutas.lt.

911838

Skubios paskolos. Suteikiame skubias pa-skolas už užstatą ir pagal vekselį. Užsta-tui tinka ir automobiliai. Greitas doku-mentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt.

900839

Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907.

907353

CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934.

907235

Naujai atidarytą UAB, veikla nebuvo vykdo-ma. Tel. 8 600 19 139.

908440

Nuolat įvairias malkas, pjautas po 3 m il-gio, skaldytas. Eglės rąstus statyboms. Tel. 8 611 17 726.

899269

Paslaugos

Kubilo, pirties, kambarių nuoma, banketai, furšetai, gedulingi pietūs. www.saulys.eu. Tel. 8 685 55 583.

899408

Apskaitos įmonė profesionaliai, kvalifi-kuotai ir nebrangiai teikia apskaitos ir mokesčių paslaugas įvairių rūšių įmo-nėms. Tel. 8 692 00 447.

901493

Valome sniegą. Ekskavatoriais JCB 3 cx galime pakrauti ir išvežti. Tel. 8 609 07 270.

912557

Perka

UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spal-votųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Mi-nijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.

895890

buitiS ir techniKaPaslaugos

Parduoda

Gaminame, montuojame geros kokybės pu-šies, uosio duris, laiptus. Betonuojame laip-tus. Tel. 8 683 67 785.

906649

Meistras atlieka vidaus apdailos darbus. Tel. 8 671 83 813.

911991

Patyręs meistras atlieka visus apdailos dar-bus: gipskartonis, parketas, lubų kabinimas, plytelės, glaistymo, dažymo darbai. Tel. 8 690 24 071, 224 405.

910512

Pjauname sienas, didiname vonių patalpas, sutvarkome projektus, elektros, santechnikos, apdailos darbai. Tel. 8 603 00 202.

911590

Reikia remonto - skambinkite! Patarsiu, pa-dėsiu supirkti, atvežti medžiagas. Santechni-ko ir elektriko paslaugos, apdaila, plytelės. Tel. 8 684 15 280.

909298

Statome, remontuojame, restauruojame namus, sodo namelius, butus, naudojame savo ir užsakovo medžiagas. www.statome.com, tel. 8 655 22 204.

911596

Tinkuojame gipsiniais ir kalkiniais skiediniais (nuo 17 Lt už 1 kv. m su medžiagomis). Pjau-name sienas, arkas. Tel. 8 652 22 942.

868565

Tvirtiname gipskartonį, dailylentes. Dedame grindis, laminatą, parketlentes. Griovimo darbai. Elektriko ir santechniko paslaugos. Tel. 8 684 60 134.

909319

Kliento namuose remontuojame visų mo-delių šaldytuvus ir skalbimo mašinas. Su-teikiame garantiją. IĮ „Pajūrio buitis“. Tel. 8 612 39 577.

912532

Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo dar-bai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gami-name plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455.

900267

Taiso ir prijungia skalbimo mašinas, indaplo-ves, virykles ir kt. buitinę techniką. Atvyksta į namus. Tel. 8 685 15 289.

909647

darbaSSiūlo darbą

Legalus darbas užsienyje, įvairiose darbo srityse. Mokesčių grąžinimas dirbusiesiems užsienyje. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698, www.litaupa.lt.

912200

Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkaino-tojos nustatyti dėvėtų rūbų kainą ir par-davėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.

912014

Dirbti Belgijoje reikalingi sunkiųjų krovi-nių prikabinėtojai ir teleskopinių kranų operatoriai. Būtina ankstesnė analogiš-ko darbo patirtis, anglų kalbos žinios. CV siųsti info@skanlika.com.

912499

Dirbti uoste reikalingi krovėjai, stropuoto-jai, neturintys žalingų įpročių. Tel. (8 46) 235 876.

912659

Dirbti užsienyje (Olandija, Suomija, Vo-kietija) reikalingi suvirintojai, laivų korpu-sų surinkėjai, turintys darbo patirties. Tel. 8 630 11 333.

912063

Ieškome užpirkimo iš užsienio vadybininko (-ės). Pageidautina 2 metų patirtis, puikios anglų kalbos žinios. Dėl susitikimo skambinti tel. 8 698 32 461.

910399

Krovinių pervežimo kompanijai nuolat dirbti reikalingi vairuotojai, turintys E kategoriją. Tel. 8 640 14 444, 8 640 18 818.

912527

Laivų remonto bendrovei „Garant Ser-vice“ reikalingas aukštos kvalifikacijos tekintojas, mokantis dirbti tekinimo, ištekinimo ir frezavimo staklėmis. Tel. 8 655 28 237.

912241

Maisto prekių parduotuvei reikalinga parda-vėja. Tel. 8 640 51 502.

912531

Reikalingas barmenas (-ė), barmenas (-ė)-pa-davėjas (-a). Tel. 8 671 11 107, 8 610 00 917.

911957

Reikalingas patyręs tolimųjų reisų vairuo-tojas dirbti Europoje refrižeratoriais. Tel. 8 698 74 876.

912609

Reikalingi tinkuotojai. Tel. 8 698 82 964.912553

Reikalingi laivų šlifuotojai, suvirintojai, kor-pusininkai, vamzdininkai dirbti Klaipėdoje, komandiruotės į užsienį . Tel. 8 651 00 477.

912501

Tarptautinė kompanija, sėkmingai dir-banti statybų sektoriuje, ieško technolo-gės dirbti Klaipėdoje kontoroje. Siūlome geras darbo sąlygas, visas soc. garantijas, apmokymus, karjeros galimybes. Reika-lavimai: brėžinių skaitymas, „Autocad“, „Excel“. klaipeda@doka.com.

912414

UAB ieško darbų vadovo, atsakingo už ši-lumos ūkį. Tel. 342 508.

908608

UAB reikalingas suvirintojas. Tel. (8 46) 481 335, 8 686 22 280.

912480

17

pramogosantradienis, vasario 14, 2012

restoranai kursaiRestoRanas „VienaRagio malūnas“

Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.ltČia ideali vieta tenisui.Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus ati-tinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugu-siems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vaka-rų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!

mokymo centRas „gimnazita“

Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.ltMokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga

teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų

kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolai-

dą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams.

Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos

suaugusiesiems.

teniso aRena

sportas, sveikata

Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536www.vienaragiomalunas.ltRestorano GIMTADIENIS! Grupės RONDO kon-certas! Tortas! Fejerverkai!Vasario 24 d. 19 val. Senoji geroji rokenrolo dvasia ir nepakartoja-mas šokių vakaras visiems, mylintiems gyvą grupės „Rondo“ atliekamą muziką. Šiandien kartu su grupe dainuoja daugiatūkstantinės žiūrovų minios įvairiose Lietuvos miestuose – padainuokite ir Jūs!

Viešbutis – RestoRanas „magnisima“

J. Janonio g. 11, Klaipėda

Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901,

www.magnisima.lt

Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pus-

ryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje

aplinkoje.

Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt.

Restorano svečiams suteikiame galimybę ne-

mokamai naudotis Wi–Fi ryšiu.

Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes,

šeimos šventes, gedulingus pietus.

Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei

konferencijų salė.Maloniai kviečiame apsilankyti!

RestoRanas „neRinga”

Šilutės pl. 40, Klaipėda;

8 618 38 340; 8 46 341 372.

Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas

mus tiesiog skanu!

Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt.

Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50

Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20

Lt. Priimami užsakymai banketams bei fur-

šetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų

porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas,

didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Lau-

kiame atvykstant!

RestoRanas „JuoDasis Vilkas“

Statybininkų pr. 18,

8 46 246 284; 8 620 38 235.

Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia ska-

niai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o

savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gy-

vos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto.

Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt.

Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt.

Priimami užsakymai įvairiems pobūviams,

banketams bei gedulingiems pietums.

Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi

porcijas trečia už ačiū!

Apsilankykite, nenusivilsite!

Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt

Aplankykite visą Pietų Ameriką vienos

kelionės metu!

BRAzILIJA – ARGENTINA – ČILė – PERU –

EKVADORAS – PANAMA – KOLUMBIJA – JAV

Tai puiki galimybė pasimėgauti nuostabiais

Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt,

S. Daukanto g. 20, Klaipėda.

Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt,

PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61www.westexpress.lt

NAUJAS PAžINTINIų KELIONIų SEzONAS!

Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/

rudens pažintines keliones autobusu ir

lėktuvu.

sambos ritmais, atsigauti nuo mūsų žiemos

ir prisirinkti gyvenimo vertų įspūdžių.

Kelionė vyks 2012 03 02 – 28

Kelionės kaina nuo 12 070 Lt asm.

Programą rasite www.krantas.lt

Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis

nuolaidomis iki vasario 15 d.:

• Kelionėms autobusu – 15% nuolaida

visoms kelionėms;

• Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10%

nuolaida visoms kelionėms.

Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu

tik 50 Lt asmeniui;

Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau

kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.

litamicus

„kRantas tRaVel“

gėlėstik gėlės

Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą),Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.ltJau dirbame ir sekmadieniais!

Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val.

VII nuo 10 val. iki 15 val.

Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis

ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gauna-

mos du kartus per savaitę. Laikomos specia-

liose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau.

Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas:

gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt.

Perkant gėles pakuotėmis – taikomos žen-klios nuolaidos.IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUO-

LAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).

www.jogos-centras.lt

Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033

JOGOS CENTRAS

Jogos centre galite susipažinti su jogos meistro

Šivanandos susisteminta (integralia) joga.

Kviečiame į pradedančiųjų grupes nuo va-

sario 13 dienos:

6.20 val. antradieniais ir ketvirtadieniais

17.30 val. pirmadieniais ir trečiadieniais

19.15 val. pirmadieniais ir trečiadieniais.

laukiame Jūsų!

karščiausi kelionių pasiūlymai

Paryžiaus Komunos g. 2, KlaipėdaTel. (8 46) 257 660El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt

VIzOS:

Rusijos viza – nuo 240 Lt

Baltarusijos viza – nuo 90 Lt

Indijos viza – nuo 350 Lt

Kinijos viza – nuo 290 Lt

bei kitų šalių vizos.

KELTų BILIETAI:

Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm.

Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.

Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.

Jogos centRas

POILSINėS KELIONėS:

Egiptas nuo 1085 Lt/asm.

Tenerifė nuo 2080 Lt/asm.

Tailandas nuo 3354 Lt/asm.

Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite

specializuotoje interneto svetainėje

www.kelioniupaieska.lt

šokiai

Liepų g. 48b, Klaipėda,informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt.Linijos šokių pamokos damoms ir merginomsPoriniai pramoginiai šokiai suaugusiemsFunky Jazz šokių pamokos merginomsArgentinos tango pamokosSportiniai šokiai vaikamsIndividualios pamokosVestuviniai šokiai NAUJIENA KLAIPėDOJE!!!Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais ne-šioklėsePramoginių šokių vakarai.

šokių stuDiJa „sVaJonė“

18

pramogosantradienis, vasario 14, 2012

TV programaTeaTrasKlaipėdos dramos TeaTras

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70)Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos te-atro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt.Vasario 15 d. 18 val. – M.Ravenhill. „Produktas“. 1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas. Vasario 17 d. 18 val. – M.Gavran. „Viskas apie mo-teris“. 1 dalies spektaklis. Rež. D.Tamulevičiūtė.

Klaipėdos ValsTybinis muziKinis TeaTras

(Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt)Vasario 14 d. 18.30 val. – Valentino dienai. Operetė „Mano meilė“. Teatralizuotas koncertas.Vasario 17, 18 d. 18.30 val. – R.Paulas. „Sesuo Kerė“. 2 d. miuziklas pagal fonogramą.Vasario 19 d. 15 val. – B.Pavlovskis. „Snieguolė ir septyni nykštukai“. 2 v. baletas vaikams.

Klaipėdos KoncerTų salė(Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt)Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų re-zervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt.Vasario 15 d. 18 val. – „Dainos takai baltieji“. Koncertas Lietuvos Nepriklausomybės dienai. A.Janutas (tenoras), G.Zalatorienė (fortepijonas), G.Urbonaitė (aktorė). KITI RENGINIAIVasario 14 d. 18 val. – Mantas su grupe. Akustinis koncertas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Vasario 16 d. 18 val. – „Domino“ teatro komedija „Radijo ereliai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Vasario 17 d. 19 val. – komedija „Urvinis žmogus“. Bilietais prekiauja „Tiketa“.

ŽVejų rūmai(Taikos pr. 70, tel. 300 118)Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasoseV respublikinis teatrų festivalis vaikams ir jauni-mui „Ledinė zylutė“Vasario 18 d. 18 val. didžiojoje salėje – kompanija „Laimingi žmonės“. Vienos dalies absurdo komedi-ja suaugusiesiems „Atėjau, pamačiau, negalėjau“ (arba „Visiškas Rudnosiukas“). Rež. V.Landsbergis. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.Vasario 19 d. 14 val. didžiojoje salėje – Panevė-žio teatras „Menas“. Pasaka vaikams „Alibaba ir 40 plėšikų“. Rež. V.Jevsejevas. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.KITI RENGINIAIVasario 16 d. 16 val. „Švyturio“ arenoje – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai minėjimas ir šventinis koncertas. Dalyvaus valstybinis dainų ir šokių an-samblis „Lietuva“, solistai K.Zmailaitė, E.Seilius, Č.Gabalis. Įėjimas su kvietimais.

Klaipėdos ValsTybinė Kolegija

Socialinių mokslų fakulteto aktų salė(Jaunystės g. 1)Vasario 14 d. 18 val. – tradicinių šokių vakaro-nė „Užgavėnių belaukiant“. Vakaronės metu

mokysimės tradicinių Užgavėnių šokių, žaisime žaidimus, rinksime kandidatą Kanapinio parei-goms užimti.

Klaipėdos eTnoKulTūros cenTras

Penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val. Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10) – projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavė-nių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022.Vasario 14 d. – užsakomieji edukaciniai renginiai „Ei-nam užgavėniauti!“. Registruotis tel. 310 022. Vasario 19 d. Užgavėnės Klaipėdos senamiestyje: 14 val. masinis persirengėlių pasimatymas prie Ne-ringos skulptūros (tarp Kūlių Vartų g. ir Taikos pr.) ir eitynės Tiltų, Didžiosios Vandens, Vežėjų gatvėmis. 14.30 val. Užgavėnių monai (Daržų g. 10, Vežėjų g. 4). Dalyvaus tautiška kapelija „Sutaras“ (Vilnius), folkloro ansambliai (Klaipėda, Kuliai). Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultaci-jos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė).Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsul-tacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).

KKKc parodų rūmai(Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2)Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Eu-ropos kūrėjai 2011/2013“. Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691.KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAIVasario 18 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Fraktali-nis piešimas“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. RENGINIAIVasario 15 d. 18 val. dok. filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Rež. G.Žickytė). Bilieto kaina 6 Lt. Vasario 17–24 d. „Vokiečių kino dienos 2012“. Bilieto kaina 4 Lt.

KKKc meno Kiemas(Bažnyčių g. 4)KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mokama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu ilescinskaite@gmail.com.

baroTi galerija(Aukštoji g. 1, tel. 313 580)Iki vasario 15 d. V.Karaciejaus fotografijų paro-da „Klaipėdos metamorfozės“, skirta Klaipėdos miesto 760 m. jubiliejui.

marginių salonas (Sukilėlių g. 4)Iki vasario 18 d. jubiliejinė S.Vilkienės (2011 m. konkurso „Metų mokytoja“), jos dukters Eglės ir anūkų karpinių paroda.

ldm prano domšaičio galerija (Liepų g. 33)Veikia Prano Domšaičio tapybos ekspozicija, ilga-laikės parodos: „Australijos ir Okeanijos tautų me-nas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“.Antradieniais 16.30 val. dailės studija suaugu-siesiems.

parodos

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7) (k). 10.00 „Ko mi sa ras Rek sas“ (N-7) (k). 11.00 „Ant svars tyk lių“. Tie sio gi nė Lie tu vos

ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus al bu mas

(len kų k.). 12.15 „Eu ro vi zi jos“ dai nų kon kur so

na cio na li nė at ran ka (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 „Ko mi sa ras Rek sas“ (N-7). 19.45 Ypa tin gas at ve jis. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15 Die nos te ma. 21.30 Eu ro pos vi du ry. 22.15 Pi ni gų kar ta. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7).

6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 Anim. s. „Kem pi niu kas Pla čia kel nis“ (1)

(JAV, 1999 m.) (k). 7.50 Pri čiu pom! 8.20 „Drau gai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.45 Ma no vy ras ga li (k). 11.40 „Ha va jai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Drau gai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „War ner Bros.“ Ma žie ji To mas ir

Dže ris III“. 14.10 „Nic ke lo deon“ va lan da. Kem pi niu kas

Pla čia kel nis“ (2). 14.40 „iKar li“ (2). 15.10 „Juo kin giau si ne ty čiu kai“ (2). 15.40 „Lan gai III“ (N-7). 16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.14, 22.19 Spor tas. Orai. 19.19 „Či li nam Šv. Va len ti ną, ar ba De vy ni

an tau siai ir tre jos ves tu vės“. Muz. fil mas apie mei lę, an tau sius ir ves tu ves.

21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N-14). 22.35 Ro man ti nė dra ma „As mens sar gy bi nis“

(JAV, 1992 m.) (N-7). 1.20 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kal ti mo

mo ty vai“ (N-7).

7.00 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.30, 15.10 „Simp so nai“. 8.00 „Biu ras“. 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Kas no ri nu žu dy ti Mią?“ 11.00 Sva jo nių so dai. 12.00 Gy ve ni mas yra gra žus. 12.35 Be ko men ta rų. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“. 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.35 Su si ti ki me vir tu vė je. 18.45 TV3 ži nios. Spor tas. Orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Prieš sro vę. 20.30 Bai mės akys. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Ro man ti nė ko me di ja „Gal tai mei lė?“

(JAV, 2005 m.). 0.05 „Dak ta ras Hau sas“. 1.05 „Penk ta die nio va ka ro ži bu riai“.

7.00 Ži nios (k). 7.25 „Ty los ri ba“ (N-7) (k). 8.00 Sek ma die nio ry tas (k). 9.00 „Pra juo kink ma ne“. Hu mo ro šou (k). 10.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 11.00 „Už kal nio 5“. Po kal bių šou (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 12.30 „Pra ga ro kan jo nas“. Ekst re ma lūs

iš ban dy mai (N-7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis šou. 16.30, 23.05 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Auk sa ran kiai“ (N-7) (k).

18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25, 0.05 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Lie tu vos ži nių“ ty ri mas“. Pub li cis ti kos

lai da. 20.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. Orai. 20.25 „Ne rea lu!“ Pa ro di jų šou (N-7). 21.05 „Pagrindinis įtariamasis“ (N-14). 22.00 „Sostų karai“ (N-14).0.35 „Autofanai“. TV žurnalas (k)1.05–6.00 „Bamba“. Interaktyvus šou

suaugusiesiems (S).

8.00, 17.55 Te le bim-bam. 8.30 Kul tū rų kryž ke lė. Trem bi ta. 8.45 Mies to ko das (k). 9.00 La bas ry tas (k). 11.30 Bū to vės slė pi niai. 12.20 Pa sau lio pa no ra ma (k). 12.45 Ry to suk ti nis. 13.30 „Mei lės sko nis“. 14.25 Gin ta ri nės ba tu tos meist rai. Juo zas

Do mar kas (k). 16.00 Lai da S. 16.25 Lai ko port re tai. Ja nas Fab rė: aš esu

klai da (k). 16.55 Ži nios (k). 17.10 Mies to ko das. 17.25 Gim to ji že mė. 18.25 Sep ty nios Kau no die nos. 19.00 Poe to Ber nar do Braz džio nio 105-osioms

gi mi mo me ti nėms. Ber nar das Braz džio nis. „Su grį ži mas“ (1998 m.).

19.50 Poe to Ber nar do Braz džio nio 105-osioms gi mimo me ti nėms. Ber nar do Braz džio nio poe zi ja. „Ieš ko jau tė viš kės juo doj nak ty...“

20.05 Do ku men ti nio ki no va ka ras. „Vi so ge ro, drau gai par ti niai!“ (4).

21.10 Mu zi kos is to ri jos. Di dy sis kan ka nas. 21.40 Ra di jo sto ties „Opus 3“ pen ke rių me tų

gim ta die nis. 23.00 Pa sau lio do ku men ti ka. „Įs pū din giau sios

Azi jos šven to vės“ (9). „Bu dis tų kal nų die vų bu vei nė. Bu ta nas“ (Ja po ni ja, 1991–1992 m.).

23.30 Mu zi kos pa sau lio žvaigž dės. For te pi jonų mu zi kos žvaigž dės. Gro ja pia nis tas A.Gry niu kas (2).

0.00 Pa no ra ma (k). 0.20 Vers las (k). 0.25 Kul tū ra (k). 0.30 Spor tas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 At vi ra Lie tu vos uni ver si te tų ži nių ly ga

„Ly de riai“.

9.30, 14.30 Te le par duo tu vė. 9.45 Ta vo au gin ti nis. 10.15, 16.00 „Iš li ki mas“. 11.15, 15.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 12.15, 18.00 „Ge ri vy ru kai“. 13.10 „Tre čias lui tas už Sau lės“. 14.00, 21.00 „Re zi den tai“. 17.00 Fan tas ti nis nuo ty kių s. „Žvaigž džių

var tai. Vi sa ta“ (1) (JAV, 2009 m.). 19.00 „CSI Ma ja mis“. 20.00 „Tre čias lui tas už Sau lės“. 21.35 UEFA čem pio nų ly gos rung ty nės. „Bayer

04 Le ver ku sen“–„FC Bar ce lo na“. Tie sio gi nė translia ci ja.

23.40 Kri mi na li nė dra ma „Gryn Ri ve rio žu di ko gau dy nės“ (JAV, 2008 m.).

1.20 Fan tas ti nis nuo ty kių s. „Žvaigž džių var tai. Vi sa ta“ (1) (JAV, 2009 m.).

2.10 „Pa šė lęs spor to pa sau lis“.

8.05, 15.30 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N-7). 9.10 „Su per me no nuo ty kiai“ (3). 9.35 „Ne nu ga li mie ji. Ko vos tę sia si“. 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no mei le! (N-7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 16.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos gy dy to jo

pa ta ri mai (N-7). 17.00 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (N-7). 18.00 „Dvi gu bas gy ve ni mas“ (N-7). 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kal ti mo

mo ty vai“ (6) (N-7). 21.00 Ro man ti nė ko me di ja „Įsi my lė ju si

ke tu rias de šimt me tė“ (JAV, 2008 m.) (N-7).

22.45 „Ar ti na mų“ (N-7). 23.45 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (N-7).

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15, 18.55, 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T.

9.52 Pa bu čiuok ma ne karš tai. Šv. Va len ti no bu či nių kon kur sas.

9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.00 „Mi tų grio vė jai“. 12.05 Re por te ris. 13.30 „So do de tek ty vės“ (N-7). 14.50 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10, 0.40 Dok. f. „Ber ly no sie nos

griū tis“ (2). 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20 Lie tu va tie sio giai. 18.52, 23.02 Pa bu čiuok ma ne karš tai. Šv.

Va len ti no bu či nių kon kur so fi na las. 19.55 „Niutonas. Paslaptingasis eretikas“.

Dokumentinis filmas.21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55, 0.05 Lie tu va tie sio giai.

8.45, 19.45 Ieš ko ki me ge riau sio! 9.00, 20.00, 21.45 „Bal ti cum TV“ ži nios. 9.15 „Ką mes val go me?“ 9.45 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“. 10.15 „Mar se lio kri mi na lis tai“ (N-7). 11.15 Že mai ti jos la bi rin tais. Kul tū ri nis is to ri nis

de tek ty vas (k). 11.45 Pramo gi nė lai da „Ge riau sios pa sau lio

rek la mos“. 12.15 „Ne nuo ra ma Sei dė“. 13.15 „Ver bų sek ma die nis“ (N-7). 14.15 „Mir ties gniauž tuo se“ (3) (N-7). 15.15 „Ke ne džiai“ (N-7). 16.15 Re zo nan sas (k). 17.15 Ke lio nių žur na las „80 gra žiau sių sa lų“. 17.45, 0.00 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“. 18.15 Rea ly bės do ku men ti ka „Iš li ki mo

va do vas“. 19.15 Kul tū ra +. 20.15 Rei das. Eis mo įvy kių kro ni ka. 20.45 „Dak ta rės die no raš tis“ (N-7). 22.00 Me lod ra ma „Kar tu / sal du“ (Tai lan das,

JAV, 2009 m.).

7.00 Ro man ti nė ko me di ja „Ka ro li na“. 9.00 Bio gra fi nė dra ma „Co co prieš Cha nel“

(Pran cū zi ja, Bel gi ja, 2009 m.). 11.00 Ro man ti nė dra ma „Žmo gus, ku ris my li“

(Ita li ja, 2008 m.). 13.00 Dra ma „Kvie čia me pas Rai lius“. 15.00 Fan tas ti nė ro man ti nė dra ma

„Sau lė ly dis“ (JAV, 2008 m.). 17.00 Kri mi na li nis veiks mo tri le ris

„Pa gro bi mas“. 19.00 Ro man ti nė ko me di ja „Ma no ge riau sio

drau go mer gi na“. 21.00 Kri mi nali nis tri le ris „Mer gi na su dra ko no

ta tui ruo te“. 23.35 Ko me di ja „Pasp rin gęs“. 1.05 Tri le ris „Gun dan ti klas ta“.

7.00 La bas ry tas. 10.00 Gy venk svei kai! 11.00, 14.00 Nau jie nos. 11.30 No riu ži no ti. 12.00 Ki tos nau jie nos. 12.30 Ma dos nuosp ren dis. 13.50 „Su ža dė tu vių žie das“. 16.00 Va ka ro nau jie nos. 16.15 „Rinkimai 2012“. 17.00 „Sup ras ti. At leis ti“. 17.45 Su si tuo ki me. 18.50 Te gul kal ba. 20.00 Lai kas. Lie tu vos lai kas. 21.05 „Mask vos kie me lis“. 22.20 „Nuo ko jų ant gal vos“. 23.35 Va ka ro nau jie nos. 23.50, 6.50 Lie tu vos lai kas (liet. k.). 0.05 „Gy ny bos tei sė“. 1.10 „Lais vė ir tei sin gu mas“ su A.Ma ka ro vu. 1.50 Sup ras ti. At leis ti. 2.45 Vaid. f. „Nuo mo ja mas bu tas su vai ku“. 4.00 „Mask vos kie me lis“. 4.55 „Su ža dė tu vių žie das“. 6.20 Mu zi ka.

9.00 Televitrina.10.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +.10.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Rygos

VEF–„Krasnye Kryliya“.12.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus

„Lietuvos rytas“–„Asseco Prokom“.13.45 Italijos „Serie A“ lyga.

„Lazio“–„Cesena“.15.30 Lietuvos krepšinio lyga. Klaipėdos

„Neptūnas“–Vilniaus „Lietuvos rytas“.17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Mutua

Joventut“–„Regal Barcelona“.19.15 Italijos „Serie A“ lyga.

„Udinese“–„Milan“.21.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Banca

Civica“–Madrido „Real“.23.15 Profesionalų boksas. C.Brockas ir

T.Ibragimovas.

19

įvairenybėsantradienis, vasario 14, 2012

kryžiažodis horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių kny-gos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Emilie Richards knygą „Begalinė grandinė“.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami ži-nutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kai-na – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasa-rio 21 d.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-siųjų. Teisingus atsakymus galima pa-teikti iki penktadienio 18 val.

Emilie Richards. „Begalinė grandi-nė“. Trilogijos „Šenandoa slėnis“ an-tra knyga.Emilie Richards trilogija „Šenandoa slėnis“ – apie tame slėnyje gyvenan-čias šeimas, jų paslaptis ir skausmin-gus išgyvenimus, kuriuos galiausiai pakeičia džiaugsmai. Trilogijos dalys neatsitiktinai pavadin-tos kaip skiautinių raštai – „Vestuvių žiedai“, „Begalinė grandinė“ ir „Meilės mazgas“. Knygose skiautiniams skiria-ma nemažai dėmesio. Jie margi kaip ir pats gyvenimas. Reikia begalinės kan-trybės ir išmonės, kad mažučiai audi-nio gabalėliai sukristų į lovatieses, stal-tieses ar net paveikslus.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai:pirmadienis – ŽALčIALUNKISantradienis – VANDENILIStrečiadienis – NUOTRAUKAketvirtadienis – VERMIŠELIAIpenktadienis – KūLgRINDA

Praėjusios savaitės laimėtojas – Vilius Kuprys.

Šv. Valentino dieną uostamiesčio jaunimo kultūrinė organizacija „Kultūros raktas“ užsimojo pami-nėti neįprastai – daug diskusijų su-kėlusios knygos sutiktuvėmis.

Klaipėdos jaunimo „Kultūros na-muose: menas ir kava“ šiandien vyks intriguojantis susitikimas su dr. Dai-va Šeškauskaite, praėjusiais metais išleidusia knygą „Erotika tautosa-koje“. Jos autorė nauju žvilgsniu pažiūrėjo į mokslinių tyrimų lauką ir savo knygoje pristatė visuomenei lietuvių liaudies kultūrinio palikimo analizę. Knygos sutiktuvių organiza-

Šv. Valentino dienos vakarą – apie erotiką tautosakojetoriai ta proga kviečia į pokalbį apie meilės išraišką amžių kaitoje.

Šv. Valentino dienos vakarą „Kultūros raktas“ siūlo praleisti trumpam atsitraukiant nuo akį rė-žiančių pigių simbolių ir jau susi-klosčiusios Meilės dienos šventimo tradicijos. Klaipėdiečiai kviečiami pažvelgti į meilę iš laiko perspek-tyvos – kokia ji ir kaip suprantama buvo mūsų protėvių laikais ar pra-eitame amžiuje ir, svarbiausia, ko-kios paslapties nebeliko šiandien.

Pagrindinis renginio akcentas – pirmasis daug dėmesio visoje Lietu-voje susilaukusios dr. D.Šeškauskaitės

monografijos „Erotika tautosakoje“ pristatymas Klaipėdoje ir susitikimas su autore. Ji ne tik papasakos apie pa-slėptus simbolius mūsų tautosakoje ir meilės „procesą“ – tokį, kaip anuo-met jis buvo suprantamas, bet ir pa-puoš susitikimą muzikos garsais.

Vakarą papildys ir kitų klaipė-diečių prisiminimai apie savo tėvų ar senelių meilės pradžią, tuometę romantiką ir kitus intriguojančius meilės nutikimus.

Renginys vyks 18 val. „Kultūros namuose: menas ir kava“ (Tiltų g. 3). Įėjimas – laisvas.

„Klaipėdos“ inf.

Monografija: �� D.Šeškauskaitės�knyga�–�apie�erotiką�lietuvių�liaudies�dainose,�pa-sakose,�sakmėse,�padavimuose,�mįslėse,�oracijose.�Tai�darbas�apie�meilę,�mei-lės�jausmą�plačiąja�prasme�ir�apie�erotiką�–�kaip�sakralinę�meilės�išraišką.

avinas (03 21–04 20). Šiandien kils nenumaldomas noras išsa-

kyti visa, kas slypi širdyje. Būsite kupi-nas meilės aplinkiniams, draugams. Tinkamas metas padaryti tai, apie ką tik svajojate.

Jautis (04 21–05 20). Puikiai seksis patarinėti asmeniniais

klausimais, todėl jų sulauksite ne tik iš pažįstamų ir artimų žmonių. Tinkamai susidorosite su sudėtingomis užduoti-mis ir pasieksite norimų rezultatų.

dvyniai (05 21–06 21). Ne tik slėpsite, bet ir ignoruosite savo

emocijas ir poreikius. Perlipkite per sa-ve, palepinkite brangius žmones dė-mesiu, skirkite jiems savo laiko.

vėžys (06 22–07 22). Nepatartina įsigyti naujų daiktų. Nesugebėsi-

te tinkamai įvertinti žmonių ir tai kels jums nusivylimą. Vakare galite sulauk-ti malonios staigmenos.

Liūtas (07 23–08 23). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo

savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms ir skatins jas, nes taip lei-džiate sau pailsėti. Bet svajodamas ne-pamirškite ir kai kurių svarbių realių įsipareigojimų.

MergeLė (08 24–09 23). Kils naujų minčių. Tikriausiai iš nau-

jo įvertinsite tai, ko siekiate ir apie ką svajojate. Palankus metas gilintis į filo-sofiją ar religiją. Bendraukite, užjauski-te kitus – tai gali atnešti sėkmę.

svarstykLės (09 24–10 23). Atsiras galimybė atskleisti savo

geriausius sugebėjimus, ypač socialinė-je srityje. Kils labai konkrečių idėjų, kaip keisti gyvenimą. Vakarą praleiskite su draugais, tik alkoholio nepadauginkite.

skorpionas (10 24–11 22). Jaučia-te energijos antplūdį, imkitės

darbų, kuriuos vis atidėliodavote. Pra-džiuginkite mylimą asmenį – pakvies-kite vakarienės ten, kur paprastai nesi-lankote.

ŠauLys (11 23–12 21). Esate labai įsitempęs, todėl galite būti šiek

tiek irzlus. Šiandien geriausia dovana jums galėtų būti masažas. Prisiminkite tuos, kurių seniai su jumis nėra.

ožiaragis (12 22–01 20). Pasitel-kus vaizduotę, atsiras puiki gali-

mybė pagerinti gyvenimo sąlygas. Jū-sų draugai, ypač jaunesni, manys, kad esate idealistas, o aplinkiniai visiškai jus palaikys.

vandenis (01 21–02 19). Šian-dien būsite nusiteikęs leistis į

nuotykius, romantiškai rizikuoti. Sek-sis ieškoti savo idealo ir siekti svajo-nės. Nemaža tikimybė užmegzti naują draugystę ar romaną.

žuvys (02 20–03 20). Abejojate dėl savo padėties visuomenėje.

O gyvenimas lyg tyčia siūlo naujų ga-limybių situacijai pakeisti. Tik ar šie po-kyčiai verti jūsų pastangų? Priimtas sprendimas gali nepateisinti lūkesčių

kokteilis orai klaipėdoje

Šiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

rytoj

ketvirtadienį

-7-5-6 -6

-13-8-8 -9

-11-12-16 -11

9

2

8

vasario 14-ąją

1944 m. gi mė ki no re­ži sie rius Ala nas Par­ke ris.

1992 m. Lie tu vos ban kas at ga vo Pran cū zi jos ban­ke sau go tą auk są.1993 m. pir muo siuo se tie sio gi niuo se Lie tu vos Res pub li kos pre zi den to rin ki muo se, pir ma ja me tu re su rin kęs 60,1 pro c. bal sų, pre zi den tu iš rink­tas Al gir das Bra zaus kas.2011 m. Tai lan de sep ty­nios iš se ku sių įsi my lė jė­lių po ros pa sie kė nau ją il giau siai pa sau ly je tru­ku sio bu či nio re kor dą, iš sto vė ję su si glau dę lū­po mis il giau nei 32 val.

1009 m. ap ra šant šv. Bru­no no žū tį, Kved lin bur go ana luo se pir mą kar tą pa­mi nė tas Lie tu vos var das.1408 m. Vy tau tas Kau no mies tui su tei kė sa vi val­dą (Mag de bur go tei ses). Kau nas pir mą kar tą pa­mi nė tas 1361 m. va sa rą.1929 m. sep ty ni ma fi jos at sto vai – Alo Ca po ne’s kla no kon ku ren tai – nu­žu dy ti vie na me Či ka­gos ga ra žų; neatsk leis­tas nu si kal ti mas pa va­din tas „Šv.Va len ti no die­nos sker dy nė mis“.

Skir tin gų ly čių in ka rasKai praė ju sią sa vai tę „Kok tei ly je“ bu vo pa skelb ta, kad lai vuo se yra in ka rai – „ka ti nai“, sua be jo ta, ar tik rai sun kūs me ta lo kab liai yra pa va din ti na mi nio gy vū no var du. Ta čiau fak tas pa si tvir­ti no. Pa ty rę jū ri nin kai tei gė, kad tik rai to kie in ka rai yra ir net pa pa sa ko jo, ko­kia jų pa skir tis.Keis ta, ta čiau ne di du ką ke tu rių kab­lių įran kį lie tu viai va di na „ka ti nu“, o ru sai – „ka te“.Anot jū rų vil kų, „ka ti nai“ at lik da vo ki­tą funk ci ją nei įpras tie ji in ka rai, ne lei­džian tys lai vui drei fuo ti sto vint konk­re čio je vie to je.Ke tur kab liais „ka ti nais“ jū rei viai ban­dy da vo su grieb ti ar ba už ka bin ti gi liai esan tį daik tą ar ob jek tą.

tiks las: �� „ka�ti�nas“�tu�ri�ki�tą�pa�skir�tį�nei�tik�ra�sis�dau�gia�to�nis�in�ka�ras.

Su Va len ti no die na, ba lan dė liai!Šian dien, kai vie ni ki tiems ant skruos­tų kli juo si te šir de les, įsi my lė jė liai, ži­no ki te: jei į šir dį du rys už da ry tos, bels­ki tės į ke pe nis.

skir tu mas: �� mo�te�rys�ži�no�mei�lės�pra�smę,�o�vy�rai�–�jos�kai�ną.

Šiek tiek apie mei lę„Kok tei lis“ ne daž nai ski ria dė me sio mei lei. Šian dien ga li ma tai pa da ry ti.Mei lė – tai me dis, ant ku rio vi si trokš­ta pa si kar ti.Nuo mei lės iki nea py kan tos – vie nas kar tas.Mei lę re tai pri si min tu me, jei ne rei kė­tų dėl jos ken tė ti.Mei lė mo ko my lė ti ir ken tė ti!Mei lė – sal di, bet ap gau lin ga.Mei lė – tai apy sa ka, ku rią skai tai ir bi­jai, kad ne si baig tų!Mei lė – tai gė lė, ku ri lais to ma ne van­de niu, o aša ro mis!

Čes ka (397 719; ko ge ro, mei lė pa na ši į ... sriu bą. Pir mi gurkš niai de gi na, ki ti tik šil ti, o

pa sku ti niai – vi siš kai šal ti)

Atėnai +11Berlynas –1Brazilija +21Briuselis +5Dublinas +8Kairas +20Keiptaunas +21Kopenhaga +1

Londonas +8Madridas +9Maskva –17Minskas –9Niujorkas +4Oslas –2Paryžius +7Pekinas +3

Praha –5Ryga –1Roma +5Sidnėjus +23Talinas –3Tel Avivas +19Tokijas +10Varšuva –3

Saulė teka 8.04Saulė leidžiasi 17.37Dienos ilgumas 9.33Mėnulis (delčia)

45­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 321 diena.Saulė Vandenio ženkle.

vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–4

–3

Vilnius–5

Alytus–4

Kaunas–4

Utena–4

Panevėžys

–4ŠiauliaiTelšiai

–5

Klaipėda–5

Vėjas2–9 m/s

Šiandien, vasario 14 d.Orai Anot Hidrometeorologijos tarnybos, šiandien dieną temperatūra kils iki 2–6 laipsnių šalčio. Kai kur truputį pasnigs. Rytoj naktį bus 4–8, dieną – 3–7 laipsniai šalčio. Daug kur snigs. –5

Lilijana, Kirkilas, Metodijus, Saulė, Saulius, Valentinas, Vilmantas.

Mil da ski riu tėm.skiriute@kl.lt

Per Už ga vė nes klai pė die čiai tu rės ga li my bę ne tik triukš min gai iš va­ry ti žie mą iš kie mo, bet ir at lik ti ge­rą dar bą – pa rem ti mies to švie suo­lius. Šven tės me tu bus at gai vin ta šiu pi nio tra di ci ja, prie ku rios pri si­dės te le vi zi jos lai da „Bė dų tur gus“ ir žur na lis tė Edi ta Mil da žy tė.

Už ga vė nių šven tė uos ta mies ty­je šur mu liuos sek ma die nį. 14 val. prie Ne rin gos skulp tū ros ri kiuo sis per si ren gė liai. Triukš min ga ei se na pa trauks į Me no kie mą, kur vyks šven tė. Per si ren gė liai čia siaus, dai nuos, šoks, krės įvai rias iš dai­gas, pa šieps žmo nių ydas ir silp­ny bes.

Šven tė neap sieis ir be Mo rės pa­ly dė tu vių. Jos kul mi na ci ja tra di ciš­kai taps La ši ni nio ir Ka na pi nio ko­va. Po jos bus su de gin ta žie mos var gus sim bo li zuo jan ti Mo rė.

Už ga vė nių uos ta mies ty je me­tu bus at gai vin ta šiu pi nio tra di ci­ja. Klai pė dos et no kul tū ros cent ro vy riau sio ji spe cia lis tė­koor di­na to rė Ire na Ar mo nie nė tvir ti no, jog anks čiau Šiu pi nio šven tė bu­vo mi ni ma tik rą ją Už ga vė nių die­ną. Šie met nu spręs ta vis ką su­jung ti.

Šiu pi nio šven tė Klai pė do je at­si ra do nu ny kus per si ren gė lių tra­di ci jai. Kai my nai rink da vo si į vie­ną tro bą, kur drau ge vai šin da vo si šiu pi niu, ap tar da vo žie mos var­gus bei ar tė jan čius pa va sa rio rū­pes čius.

Tar pu ka rio Klai pė do je lab da rin­gi Šiu pi nio va ka rai vyk da vo Šau lių na mų, „Vik to ri jos“ vieš bu čio bei ki to se mies to sa lė se. Už par duo tus bi lie tus į po ky lį su rink tos lė šos bu­vo nau do ja mos var guo me nei šelp­ti ir ki tais kil niais tiks lais.

Anot I.Ar mo nie nės, šie met Šiu­pi nio šven tė bus iš ryš kin ta. Prie

Šven tė: �� šie�met�per�Už�ga�vė�nes�klai�pė�die�čiai�ga�lės�ne�tik�triukš�min�gai�pa�si�links�min�ti,�bet�ir�pa�rem�ti�švie�suo�lius.Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

jos or ga ni za vi mo pri si dės lai da „Bė dų tur gus“. Prie šiu pi nio da­li ji mo vie tų bus pa dė tos au kų dė­žu tės. Ga lin čių bus pra šo ma paau­ko ti, o ne tu rin tys ga lės pa si vai šin ti už dy ką.

„Žmo nės ga lės ir pa si links min­ti, ir ge rą dar bą at lik ti“, – pa brė žė I.Ar mo nie nė.

Su rink ti pi ni gai bus per duo­ti Klai pė dos švie suo liams, ku riuos at rin ko mies to kul tū ros žmo nės, bend ra dar biau da mi su „Bė dų tur­gaus“ re dak to riais.

At gai vin ta Už ga vė nių šiu pi nio tra di ci ja no ri ma pa rem ti uos ta­mies čio švie suo lių sie kius – kam pa dė ti iš sau go ti ver tin gą pa veiks­lų ko lek ci ją, kam res tau ruo ti inst­ru men tą.

Už ga vė nes – su švie sia mi si ja