2008 m. Nr. 4 (Nr. 37) Gruodis technika (37).pdf2008 m. Nr. 4 (Nr. 37) Gruodis 2008 m. spalio 15 d....

24
2008 m. Nr. 4 (Nr. 37) Gruodis 2008 m. spalio 15 d. Domeikavoje (Kauno r.) ágyvendintas pirmasis taupumo ir aplinkosaugos projektas Lietuvos centralizuoto ðilumos tiekimo sistemoje – biodujas, gautas ið Lapiø buitiniø atliekø sàvartyno, deginanti kogeneracinë jëgainë Plačiau skaitykite 3 psl.

Transcript of 2008 m. Nr. 4 (Nr. 37) Gruodis technika (37).pdf2008 m. Nr. 4 (Nr. 37) Gruodis 2008 m. spalio 15 d....

  • 2008 m. Nr. 4 (Nr. 37) Gruodis

    2008 m. spalio 15 d. Domeikavoje (Kauno r.) ágyvendintas pirmasis taupumo ir aplinkosaugos projektas

    Lietuvos centralizuoto ðilumos tiekimo sistemoje – biodujas, gautas ið Lapiø buitiniø atliekø sàvartyno,

    deginanti kogeneracinë jëgainëPlačiau skaitykite 3 psl.

  • ÐILUMINË TECHNIKA

    2008 m. Nr. 4 (Nr. 37)2

    UAB „Alfa Laval“Lvovo g. 25 LT-09320 Vilnius Tel. (8 5) 215 0092

    UAB „Anykðèiø ðiluma“Vairuotojø g. 11LT-29107 AnykðèiaiTel. (8 381) 59 165

    UAB„Axis Technologies“Karo Ligoninës g. 19-2LT-44352 KaunasTel. (8 37) 42 45 14

    UAB „Birðtono ðiluma“B. Sruogos g. 23LT-59209 BirðtonasTel. (8 319) 65 801

    UAB „E energija“Jogailos g. 4LT-01116 VilniusTel. (8 5) 268 5989

    UAB „Elektrënø komunalinis ûkis“Elektrinës g. 8 LT-26108 Elektrënai Tel. (8 528) 58 081

    UAB „Fortum Heat Lietuva“ S. Þukausko g. 21 LT-08234 Vilnius Tel. (8 5) 243 0043

    UAB „Forum Joniðkio energija“Baþnyèios g. 4LT-84139 JoniðkisTel. (8 426) 53 488

    UAB „Forum Ðvenèioniø energija“Vilniaus g. 16ALT-18123 ÐvenèionysTel. (8 387) 51 593

    UAB „Gandras energoefektas“Veteranø g. 5LT-31114 VisaginasTel. (8 386) 70 424

    UAB „Giraitës vandenys“Topoliø g. 5, Giraitë LT-54310 Kauno r. Tel. (8 37) 32 81 28

    UAB „Grundfos Pumps“Smolensko g. 6LT-03201 VilniusTel. (8 5) 239 5430

    UAB „Ignalinos ðilumos tinklai“Vasario 16-osios g. 41LT-30112 IgnalinaTel. (8 386) 52 701

    UAB „Izobara“ Linø g. 44 LT-20173 Ukmergë Tel. (8 340) 60 040

    AB „Jonavos ðilumos tinkai“Klaipëdos g. 8LT-55169 JonavaTel. (8 349) 52 189

    UAB „Kaiðiadoriø ðiluma“J. Basanavièiaus g. 42LT-56135 KaiðiadorysTel. (8 346) 51 139

    AB „Kauno energija“Raudondvario pl. 84LT-47179 KaunasTel. (8 37) 30 56 50

    AB „Klaipëdos energija“Danës g. 8LT-92109 KlaipëdaTel. (8 46) 41 08 50

    UAB „Lazdijø ðiluma“Gëlyno g. 10LT-67129 LazdijaiTel. (8 318) 51 839

    Lietuvos techninës izoliacijos ámoniø asociacija Ringuvos g. 65A LT-45245 Kaunas Tel. (8 37) 34 04 48

    UAB „Litesko“Joèioniø g. 13LT-02300 VilniusTel. (8 5) 266 7500

    UAB LOGSTORRaguvos g. 7LT-44275 KaunasTel. (8 37) 40 94 40

    UAB „Maþeikiø ðilumos tinklai“Montuotojø g. 10LT-89101 MaþeikiaiTel. (8 443) 98 171

    UAB „Molëtø ðiluma“Mechanizatoriø g. 7LT-33114 MolëtaiTel. (8 383) 51 962

    UAB „Nepriklausomos Energijos Paslaugos“Taikos pr. 149LT-52119 KaunasTel. (8 37) 47 40 02

    UAB „Pakruojo ðiluma“Saulëtekio al. 34LT-83133 PakruojisTel. (8 421) 61 139

    AB „Panevëþio energija“Senamiesèio g. 113LT-35114 PanevëþysTel. (8 45) 46 35 25

    UAB „Plungës ðilumos tinklai“V. Maèernio g. 19LT-90142 PlungëTel. (8 448) 72 077

    UAB „Radviliðkio ðiluma“Þironø g. 3LT-82143 RadviliðkisTel. (8 422) 60 872

    UAB „Raseiniø ðilumos tinklai“Pieninës g. 2LT-60133 RaseiniaiTel. (8 428) 51 951

    UAB „Ðakiø ðilumos tinklai“Gimnazijos g. 22/2LT-71116 ÐakiaiTel. (8 345) 60 585

    AB „Ðiauliø energija“Pramonës pr. 10LT-78502 ÐiauliaiTel. (8 41) 59 12 00

    UAB „Ðilalës ðilumos tinklai“Maironio g. 20BLT-75137 ÐilalëTel. (8 449) 74 491

    UAB „Ðilutës ðilumos tinklai“Klaipëdos g. 6ALT-99116 ÐilutëTel. (8 441) 62 144

    UAB „Ðirvintø ðiluma“Vilniaus g. 49LT-19118 ÐirvintosTel. (8 382) 51 831

    UAB „Tauragës ðilumos tinklai“Paberþiø g. 16 LT-72324 TauragëTel. (8 446) 62 860

    LIETUVOS ÐILUMOS TIEKËJØASOCIACIJOS NARIØ SÀRAÐAS

    UAB „Danfoss“Smolensko g. 6LT-03201 VilniusTel. (8 5) 210 5740

    UAB „Ekotermijos servisas“Karo ligoninës g. 19-2LT-44352 KaunasTel. (8 37) 42 45 14

    UAB „Energetikos linijos“Gedimino pr. 47LT-44242 KaunasTel. (8 37) 40 70 61

    UAB „Enerstena“ Raktaþoliø g. 21, LT-52181 KaunasTel. (8 37) 37 32 31

    UAB „Genys“ Lazdijø g. 20, LT-46393 KaunasTel. (8 37) 39 14 53

    UAB „Yglë“Ozo g. 10LT-08200 VilniusTel. (8 5) 237 5233

    AB „Kauno energija“Raudondvario pl. 84LT-47179 KaunasTel. (8 37) 30 56 50

    AB „Klaipëdos energija“Danës g. 8LT-92109 KlaipëdaTel. (8 46) 41 08 50

    AB „Lietuvos dujos“Aguonø g. 24LT-03212 VilniusTel. (8 5) 261 6925

    Lietuvos energetikos institutasBreslaujos g. 3LT-44403 KaunasTel. (8 37) 40 18 05

    AB „Panevëþio energija“Senamiesèio g. 113LT-44242 PanevëþysTel. (8 45) 46 35 25

    AB „Ðiauliø energija“Pramonës g. 10LT-78502 ÐiauliaiTel. (8 41) 59 12 00

    Ðildymo ir vëdinimo katedra Vilniaus Gedimino technikos universitetasSaulëtekio al. 11LT-10223 VilniusTel. (8 5) 276 4453

    Ðilumos ir atomo energetikos katedraKauno technologijos universitetasDonelaièio g. 20LT-44239 KaunasTel. (8 37) 30 04 45

    LIETUVOS ÐILUMINËS TECHNIKOS INÞINIERIØ ASOCIACIJOS KOLEKTYVINIØ NARIØ SÀRAÐAS

    VðÁ Technikos prieþiûros tarnybaNaugarduko g. 41LT-03227 VilniusTel. (8 5) 213 1330

    UAB „Utenos ðilumos tinklai“Pramonës pr. 11LT-28216 UtenaTel. (8 389) 63 641

    UAB „Varënos ðiluma“J. Basanavièiaus g. 56 LT-65210 VarënaTel. (8 310) 31 029

    UAB „Vilniaus energija“Joèioniø g. 13LT-02300 VilniusTel. (8 5) 266 7199

    AB „Vilniaus ðilumos tinklai“V. Kudirkos g. 14LT-03105 VilniusTel. (8 5) 210 7430

  • ÐILUMINË TECHNIKA

    2008 m. Nr. 4 (Nr. 37) 3

    Pirmasis tauPumo ir aPlinkosaugos Projektas lietuvos centralizuoto Ðilumos tiekimo sistemoje – biodujas, gautas iÐ laPiø buitiniø atliekø

    sÀvartyno, deginanti kogeneracinË jËgainË

    Na cio na li në je ener ge ti kos stra te gi jo je, pa tvir tin to je 2007-01-18, nu ma ty ta ska tin ti ði lu mos ir elek tros ga my bà ið vie ti niø ir at si nau ji-nan èiø ener gi jos ið tek liø, o per ener ge ti niø pa slau gø ámo nes ska tin ti pri va taus ka pi ta lo da ly va vi mà ði lu mos ûkio mo der ni za vi mo pro jek-tuo se. Taip pat ðio je stra te gi jo je Lie tu va ási pa rei go jo at si nau ji nan èiø ener gi jos ið tek liø da lá ben dra me ða lies pir mi nës ener gi jos ba lan se 2025 m. pa di din ti ne ma þiau kaip iki 20 proc.

    AB „Kau no ener gi ja“, bû da ma ne abe jin ga ino va ty viems spren di-mams, siek da ma pa nau do ti at si nau ji nan èius ener ge ti nius ðal ti nius ðilu mai ga min ti, op ti mi zuo ti ði lu mos ener gi jos ga my bos ir tie ki mo pro ce sà mak si ma liai pa nau do jant at si nau ji nan èius ener gi jos ið tek-lius ir mak si ma liai pa ten ki nant var to to jø po rei kius, siek da ma uþ tik-rin ti pa ti ki mà ir sau gø ði lu mos ener gi jos tie ki mà kuo ma þiau ter ðiant ap lin kà, nuo lat di di nant ener ge ti kos sek to riaus veik los efek ty vu mà, ágy ven din ti Na cio na li nës ener ge ti kos stra te gi jos nuo sta tas, nuo 2008 m. spa lio 15 d. Do mei ka vos mies te lio gy ven to jams tie kia ði lu-mà, ku riai ga min ti nau do ja mos bio du jos, tie kia mos ið La piø bui ti niø at lie kø sà var ty no. Taip ágy ven di na mas pro jek tas „La piø sà var ty no bio du jø pa nau do ji mas kom bi nuo tai elek tros ir ði lu mos ga my bai“. Jo tiks las – pa nau do ti su kaup tas La piø bui ti niø at lie kø sà var ty no bio du jas ði lu mos ir elek tros ener gi jos ga my bai ko ge ne ra ci në je jë-gai në je, ku ri yra pir mo ji to kio ti po ko ge ne ra ci në jë gai në Lie tu vo je (ben dra elek tri në ga lia – 1 200 kW, ði lu mi në – 1 504 kW).

    Pir ma sis dvy li kos hek ta rø lau kas La piø bui ti niø at lie kø sà var-ty ne pra dë tas eks plo a tuo ti 1973 m. (ben dras sà var ty no plo tas – 38,7 ha.; kas met pa pil do mas 110–120 tûkst. to nø bui ti niø at lie kø), per me tus ge ro kai terð da vo ap lin kà pu vi mo pro ce sø ið ski ria mo mis du jo mis. Da bar ja me ið græþ ti dvi deðimt du pen kio li kos met rø gy lio græ þi niai. Ið jø bio du jos á vamz dy nus pum puo ja mos kom pre so riais. Jø pa nau do ji mas ði lu mos ir elek tros ener gi jos ga my bai ko ge ne-ra ci në je jë gai në je leis ge ro kai su ma þin ti ið me ta mø du jø (me ta no), CO2 emi si jà á ap lin kà ið sà var ty no. Be to, taip gau na ma eko no mi në (pri si de da ma prie Lie tu vos Res pub li kos ási pa rei go ji mø vyk dant Eu ro pos Sà jun gos di rek ty vos 2001/77/ EC rei ka-

    la vi mus (2010 m. ðaly je ið at si nau ji nan èiø ener gi jos ið tek liø ga min ti 7 proc. su nau do ja mos elek tros ener gi jos), pri si de da ma prie Ði lu-mos ûkio kryp ty se nu ma ty tø sie kiø (ði lu ma, pa ga min ta ið vie ti niø, at si nau ji nan èiø ir at lie ki niø ener gi jos ið tek liø, 2010 m. su da ry tø 17 proc. ben dro ði lu mos ga my bos ba lan so), pri si de da ma prie Eu ro pos Sà jun gos bei Lie tu vos ener ge ti kos stra te gi niø tiks lø ma þin ti ða lies pri klau so my bæ nuo im por tuo ja mo or ga ni nio ku ro), ap lin ko sau gi-në (pri si de da ma prie na cio na li niø ap lin ko sau gi niø sie kiø bei Kio to pro to ko le nu ma ty tø ási pa rei go ji mø (Lie tu vai iki 2008–2012 m. lai ko tar pio su ma þin ti ðilt na mio efek tà su ke lian èiø du jø ið me ti mø kie kius 8 proc., pa ly gin ti su ið me ti mø kie kiais 1990 m.), va do vau-jan tis di rek ty vos 2003/87/ EB nuo sta to mis, su da ro mos ga li my bës da ly vau ti ðilt na mio efek tà su ke lian èiø du jø apy var ti niø tar ðos lei di-mø pre ky bos sis te mo je) ir so cia li në nau da.

    Nuo La piø bui ti niø at lie kø sà var ty no iki Do mei ka vos ka ti li nës nu ties ta ðe ðiø ki lo met rø vamz dy no tra sa.

    Pro jek tà ágy ven di no ben dro vë „Nau jo ji ði lu ma“ ir jos ant ri në ámo në UAB ,,Eko re sur sai“. Da lá lë ðø pro jek tui ágy ven din ti kaip pa-sko là su tei kë Skan di na vi jos ða liø agen tû ra NEF CO („Nor dic En vi-ron ment Fi nan cial Cor po ra tion“). Taip pat ko ge ne ra ci nës jë gai nës sta ty bai pa pil do mai sko lin ta si ið ban ko.

    Pla nuo ja ma, kad AB „Kau no ener gi ja“ ið UAB „Eko re sur sai“ nu pirks 6 500 MWh ðilu mos, ji bus tie kia ma Do mei ka vos mies-te lio gy ven to jams. Ki ta da lis ðilu mos – 5 382 MWh – nau din gai bus pa nau do ta tik pri si jun gus nau jiems var to to jams (pla nuo ja ma pri jung ti Vals ty bi næ ma ði nø ban dy mø sto tá). Elek tros ener gi ja bus tie kia ma á elek tros skirs to muo sius tin klus. Ágy ven di nus ðá pro jek tà, AB „Kau no ener gi ja“ Do mei ka vos ka ti li në je ga mins ma þiau ði lu mos ir su de gins tik 157,6 tûkst. nm3 gam ti niø du jø.

    Ti ki ma si, kad pir ma sis to kio po bû dþio pro jek tas Lie tu vo je ge rins ne tik Kau no ra jo no, bet ir ap lin ki niø ra jo nø þmo niø gy ve ni mo ko-

    ky bæ, ska tins pa ti kë ti, kad nau jas po þiû ris á gam tos tau so ji mà ga li bû ti nau din gas ne tik ap lin ko sau-gos, bet ir eko no mi niu po þiû riu.

    In gri da Krikð ta po ny të, AB „Kau no ener gi ja“Ge rar das Þukaus kas, UAB „Eko re sur sai“

    Rekonstruota Domeikavos katilinë Kompresorinë ðalia Lapiø sàvartynoVidaus degimo varikliai vienoje ið dviejø jëgainiø

  • ÐILUMINË TECHNIKA

    2008 m. Nr. 4 (Nr. 37)4

    Pro jek to da ly viai bu vo su skirs ty ti á dvi gru pes: I gru pë (vi zi to lai ko tar pis 2008-10-12 – 2008-10-19) – 3 da ly viai ir II gru pë (vi zi to lai ko tar pis 2008-11-09 – 2008-11-16) – 5 da ly viai.

    Vi zi tà Ita li jo je or ga ni za vo ir ágy ven di no pri iman ti or ga ni za ci ja „Eu ro form RFS“ (Ren de), at si þvelg da ma á da ly viø po rei kius ir jø dar bo spe ci fi kà, ji kar tu su ben dro ve su da rë vi zi tø pro gra mas.

    I gru pës da ly viai Ita li jo je su si ti ko su Ro sa no sa vi val dy bës ener ge ti kos va do vu, ALES SCO ta ry bos stei gë ju, In þi nie riø ta ry bos, ku ri vei kia ener ge ti-kos sri ty je, na riu, pro jek to „Eu ro pi nis ener ge ti kos tin klas at si nau ji nan èiuo se ener gi jos ðal ti niuo se ir ap lin ko sau gos sek to riu je” va do vu; da ly va vo su si ti ki me su „MPE Ener gia” at sto vais ir ap ta rë tech no lo gi nes ino va ci jas, tai ko mas ámo në je, or ga ni za ci nius as pek tus, stra te gi ná pla na vi mà; su si ti ko su Ka lab-ri jos uni ver si te to at sto vais; da ly va vo „ENER GY DA YS 2008“; se mi na re apie ino va ci jas ir dar bo or ga ni za vi mà eu ro pie tiðkai; ap va laus sta lo dis ku si jo je su „Qus se Con sul ting“ eks per tais apie ener gi ná ser ti fi ka vi mà.

    II gru pës da ly viai taip pat da ly va vo se mi na re apie ino va ci jas ir dar bo or ga ni za vi mà eu ro pie tiðkai; se mi na re apie at si nau ji nan èius ði lu mos ðal ti nius ir vie ti nio ku ro – bio ku ro pa nau do ji mà cen tra li zuo tai ðilu mos ener gi jai tiek ti ir ga min ti; su si ti ko su „MPE Ener gia“ ir „ALES SCO“ energetikos agentûros at sto vais; da ly va vo pri sta ty me apie nau jø tech no lo gi jø tai ky mà ir ener ge ti kos agen tû ros vaid me ná dar nio je plët ro je; ap va laus sta lo dis ku si jo je su eks per tais ið „Qu es se Con sul ting“ apie ap lin ko sau gà ir jos val dy mà.

    Ita li jo je da ly viai taip pat tu rë jo kul tû ri ná pa ren gi mà (po dar bo ir sa vait-ga liais), t. y. Jie su si paþino su Ko sen za, kur gy ve no; ap lan kë se na mies tá, þy mi à sias vie to ves, lan kë si prie jû ros.

    Abie jø pro jek tø da ly viai li ko pa ten kin ti vi zi tais, su stip ri no bei pa to bu li no kal bi nius ir ben dra kul tû ri nius ge bë ji mus, su si pa þi no su ávai riø pa da li niø dar bu ES ámo në se, pa si da li jo pa tir ti mi, ga vo tar pi niø/pri iman èiø or ga ni za ci jø ser-ti fi ka tus, pa tvir ti nan èius jø da ly va vi mà pro jek te, „Eu ro pass“, IT spe cia lis tai ga vo kal bi nio pa ren gi mo ser ti fi ka tus bei pa ta ri mà da ly viams bû si muo se pro jek tuo se kuo dau giau do më tis ki ta ða li mi ir steng tis kuo dau giau pa ma ty ti, pa tiems or ga ni zuo tis ke lio nes, ne leis ti lai ko vel tui.

    AB „Kau no ener gi ja“ – elek tros ga my bos ir ði lu mos tie ki mo ámo në, sa vo veik là grin dþian ti pro fe sio na lu mu ir pa ti ki mu mu, siek da ma ámo nës veik los efek ty vu mo ir kû ry bið ku mo, ágy ven di no du „Le o nar do da Vin ci“ mo bi lu mo pro jek tus Nr. LLP-LdV-PLM-2008-LT-0192 „In for ma ci niø tech no lo gi jø spe-cia lis tø pro fe si niø kom pe ten ci jø to bu li ni mas va do vau jan tis Eu ro pos Sà jun-gos (ES) ða liø pa tir ti mi“ ir Nr. LLP-LdV-VET PRO-2008-LT-0178 „Ði lu mos tie ki mas eu ro pie tiðkai – ino va ci jos ir dar bo or ga ni za vi mas“, fi nan suo tus re miant Eu ro pos Ko mi si jai.

    Pa grin di nis pro jek to „In for ma ci niø tech no lo gi jø spe cia lis tø pro fe si niø kom pe ten ci jø to bu li ni mas va do vau jan tis ES ða liø pa tir ti mi“ tiks las – to bu lin ti in for ma ci niø tech no lo gi jø (IT) spe cia lis tø pro fe si nes kom pe ten ci jas va do vau-jan tis ES ða liø pa tir ti mi, sie kiant di din ti ámo nës kon ku ren cin gu mà ði lu mos tie ki mo ûky je ir ge rin ti dar bo ko ky bæ, su si ju sià su var to to jø ap tar na vi mu ði lu mos bei karð to van dens pa skirs ty mo, mo kes èiø skai èia vi mo, in for ma ci jos ap do ro ji mo ir jos pa tei ki mo ope ra ty vu mo sri ty se, dieg ti IT ino va ci jas. Kom-pe ten ci jø to bu li ni mo vi zi tams pa gal ðá pro jek tà (2008-09-07 – 2008-10-05 á Ita li jà ir Vo kie ti jà) bu vo at rink ti 5 ámo nës IT spe cia lis tai.

    Vi zi tà Ita li jo je or ga ni za vo ir ágy ven di no tar pi në or ga ni za ci ja „Eu ro form RFS“ (Ren de). At si þvelg da ma á da ly viø (3 da ly viai) po rei kius ir jø dar bo spe ci fi kà ben dro vë je, ji pa rin ko dar bo vie tas. Vie na ið pro jek to da ly viø dir bo ámo në je „MPE Ener gia S.p.a.“: ste bë jo kas die nius pri va èios ener ge ti kos kom pa ni jos pro ce sus, veik là, su si ju sià su ry ðiø su vi suo me ne sri ti mi; tei kë pa gal bà ren giant rin ko da ros pla nà, ge ri nant pa slau gas klien tams; kû rë duo me nø gra fi kus ir pan. Ki ti du pro jek to da ly viai dir bo ámo në je „Zeus Snc“: IT Web pri tai kë ver slo pro-jek to „BOS CA SI TA LY“ pla tin to jams Ðiau rës Ame ri ko je, Ja po ni jo je ir Ki ni jo je.

    Ita li jo je da ly viai taip pat tu rë jo kal bi ná ir kul tû ri ná pa ren gi mà (po dar bo ir sa vait ga liais), t. y. jiems bu vo or ga ni zuo ti ita lø kal bos kur sai; jie su si paþino su Ko sen za, kur gy ve no; ap lan kë se na mies tá, þy mi à sias vie to ves, taip pat to kius Ita li jos mies tus kaip Tro pë ja, Pom pë ja, Aman të ja, San Pa o las.

    Vi zi tà Vo kie ti jo je or ga ni za vo ir ágy ven di no tar pi në or ga ni za ci ja „VI TA LIS GmbH” (Scheu ditz) (2 da ly viai). Vie nas pro jek to da ly vis dir bo Leip ci go uni ver si te to In for ma ti kos fa kul te te: ste bë jo kas die nius dar bo pro ce sus, to-bu li no te ori nius ir prak ti nius ágû dþius, su si ju sius su IT. Ki tas dir bo ámo në je „Stad twer ke Schkeu ditz“: ste bë jo kas die nius ámo nës pro ce sus, tei kë pa gal-bà ren kant duo me nis, per ra ðë „Alar mix“ kom piu te ri nës pro gra mos mo du lá „Alam List“ ið VB 6.0 pro gra ma vi mo kal bos á VB.NET.

    Da ly viams Vo kie ti jo je po dar bo ir sa vait ga liais bu vo pa reng ta kul tû ri në pro gra ma, t. y. jie ap si lan kë Drez de ne ir Ber ly ne, taip pat pa grin di në se Leip-ci go áþy mes në se vie to se; lais va lai kiu þai dë fut bo là su len kais, ru mu nais ir èe kais. Vo kie èiø kal bos kur sus pa gal kal bos pa grin dø pro gra mà or ga ni za vi mo UAB „Kal bos cen tras“.

    Pro jek tas „Ðilu mos tie ki mas eu ro pie tiðkai – ino va ci jos ir dar bo or ga ni-za vi mas“ bu vo skir tas ámo nës as me nø, at sa kin gø uþ per so na lo kva li fi ka-ci jos kë li mà, pro fe si niø kom pe ten ci jø to bu li ni mui va do vau jan tis ES ða liø pa tir ti mi, sie kiant di din ti ámo nës kon ku ren cin gu mà ði lu mos tie ki mo ûky je ir ge rin ti dar bo ko ky bæ. Kom pe ten ci jø to bu li ni mo vi zi tams á Ita li jà bu vo at rink ti 8 dar buo to jai.

    komPetencijø tobulinimas siekiant ÁmonËs veiklos efektyvumo ir kÛrybiÐkumo

    Rimantas Bakas ir Ingrida Krikðtaponytë UAB „Kauno energija“

    Ðie projektai finansuojami remiant Europos Komisijai. Ðis pra neðimas at spin di tik AB „Kau no ener gi ja“ po þiû rá, to dël Eu ro pos Ko mi si ja ne ga li bû ti lai ko ma at sa kin ga uþ bet ko ká ja me pa tei kia mos in for ma ci jos nau do ji mà.

    Vi zi tø aki mir kos

  • ÐILUMINË TECHNIKA

    2008 m. Nr. 4 (Nr. 37) 5

    uab „tau ra gËs Ði lu mos tin kluo se“ – dvi gu ba Ðven tË

    1998 m. spa lio më ne sá UAB „Tau ra gës ði lu mos tin klai“ at si sky rë nuo „Klai pë dos ener gi jos“ ir pra dë jo dirb ti sa va ran kiðkai. Pir mais ant rais me tais dël pi gaus ku ro, ma zu to, eko no mi niø sun ku mø ne bu vo. Ta èiau dar 1999 m. vie nam ið Ber þës ra jo ni nës ka ti li nës ga ro ka ti lø DKVR-20-13 at lie kant ka ti lo ka pi ta li ná re mon tà áreng tas

    ðve dø fir mos „Pet rok raft“ þe mo slë gio ma zu to de gik lis lei do ge ro kai eko no mið kiau de gin ti ma zu tà. Ku rui (ma zu tui) brangs tant (Tau ra gë yra zo na, kur kol kas në ra du jø), pra dë ta ieð ko ti ið ei ties, kaip pi gin ti ði lu mi nës ener gi jos ga my bà, o kar tu steng tis átik ti var to to jams ir ne þlug dy ti ámo nës. Ámo në se, ku rios de gi no ma zu tà, ði lu mos kai nos bu vo kur kas di des nës, ne gu to se, ku rios de gi no du jas. Be to, pri-si dë jo ávai riau si gam to sau gi niai rei ka la vi mai ri bo ti sie rin go ma zu to de gi ni mà. Ávai rûs, net ko lek ty vi niai ap lin ki niø ra jo nø, ði lu mi nin kø krei pi mai si á aukð tes nes or ga ni za ci jas at si trenk da vo kaip á sie nà, nes mes bu vo me „ma þi“, o „di de li“ to liau sëk min gai de gi no du jas ir bu vo pa ten kin ti.

    To dël 2003 m. UAB Tau ra gës ði lu mos tin klø Ber þës ra jo ni në je ka ti li në je pa sta ty tas ir pra dë tas nau do ti 8 MW ga lin gu mo bio ku ru kû re na mas van dens ðil dy mo ka ti las. Tuo me tu Ber þës ra jo ni në je ka-ti li në je sto vë jo 55 MW ga lin gu mo prak tið kai ne nau do ja mas ma zu tu kû re na mas van dens ðil dy mo ka ti las. Ki lo min tis já lik vi duo ti ir vie to je jo esa mo se pa tal po se sta ty ti dar vie nà bio ku ru kû re na mà ka ti là. Ámo nës ad mi nist ra ci jos siû ly mu UAB Kaz lø Rû dos „Bioprojek tas“ su pro jek ta vo 12 MW ga lin gu mo bio ku ru kû re na mà ga ro ka ti là DE-25-225 su pa ku ra DG-9 ir da li ne ga ro per kai ta bei dviem 250 KW ga lin gu mo ga ro tur bo ge ne ra to riais. Pro jek tas bu vo pa teik tas da nø fir mai, ji ið li ku ti niø PHA RE pro jek to lë ðø tu rë jo pa ruoð ti pro jek tà lë ðoms ið struk tû ri niø fon dø gau ti. Dar bo pro jek tas bu vo pa reng-tas, to dël pa raið ka UAB „Tau ra gës ði lu mos tin klø“ Ber þës ra jo ni nës ka ti li nës re konst ruk ci jai bu vo pa teik ta pa ti pir ma ið vi sø svars to mø.

    Ta èiau ið Ûkio mi nis te ri jos at ëjo at sa ky mas, kad pro jek tas ne fi nan-suo ja mas, nes ne ati tin ka ði lu mos ir elek tros ener gi jos ga my bos san ty kio, nors áren gi nius nu ma ty ta kû ren ti bio ku ru. Vis dël to ámo-në sa vo lë ðo mis, pa ë mu si pa sko là, 2006 m. pra dë jo nau do ti 12 MW ga lin gu mo bio ku ru kû re na mà ga ro ka ti là. 250 KW ga lin gu mo tur bi nos, ku rias tu rë jo ga min ti UAB „Kaz lø Rû dos me ta las“, li ko ne pa ga min tos ir ne pa sta ty tos.

    Pa naðiu me tu Lie tu vo je pa si ro dë kon den sa ci niai eko no mai ze riai Klai pë dos me die no je, Ute nos ði lu mos tin kluo se ir kt. At li kus skai-èia vi mus, ámo nës ad mi nist ra ci ja ap si spren dë pro jek tuo ti ir sta ty ti 7 MW ga lios kon den sa ci ná eko no mai ze rá abiem bio ku ru kû re na-miems ka ti lams ir taip su tau py ti 20–30 proc. ðilu mos. Ka dan gi UAB „Kaz lø Rû dos me ta las“ tur bi nø ne ga mi no, UAB „Gan dras ener go e-fek tas“ siû ly mu pa si rink tas ki tas va rian tas – sta ty ti vie nà 750 KW ga lin gu mo tur bo ge ne ra to riø, ga mi nan tá elek tros ener gi jà sa viems rei ka lams ir par da vi mui, nors prieð tai pla nuo ta ga min ti tik sa viems rei ka lams. Tai gi ly gia gre èiai vy ko kon den sa ci nio eko no mai ze rio ir 750 KW tur bo ge ne ra to riaus sta ty ba. Pra dë jus sta ty ti kon den sa ci ná eko no mai ze rá, te ko ko re guo ti (di din ti) tur bo ge ne ra to riaus ðil dy tu vø ðil dy mo pa vir ðiø, t. y. vie toj vie no ter mo fi ka ci nio ðil dy tu vo sta ty ti du. Tai rei kë jo at lik ti to dël, kad kon den sa ci nis eko no mai ze ris pa ke lia gráþ ta mo ter mo fi ka ci nio van dens tem pe ra tû rà 4–7 °C, o tai leidþia su tau py ti. Anks tes niuo se skai èia vi muo se to ne bu vo nu ma ty ta.

    Il gai ir kan triai, su ávai rio mis kliû ti mis, ypaè ið VST pu sës, bu vo vyk do mi 750 KW ga lin gu mo tur bo ge ne ra to riaus PTG-0,75-0,4-13/21 ban dy mai. Pa ga liau vi si ke lia mi rei ka la vi mai bu vo iðpil-dy ti ir 2008 m. spa lio 1 d. 750 KW tur bo ge ne ra to rius pri duo tas vals ty bi nei ko mi si jai. 2008 m. spa lio 20 d. ið Ûkio mi nis te ri jos

    Pet ras Gre vys,UAB „Tau ra gës ði lu mos tin klai“ Tech ni kos di rek to rius

    D. Simaitis ir LAAIF direktore Lina Maèënienë

    750 KW turbogeneratorius pradëtas naudoti 2008 m. spalio mën.

  • ÐILUMINË TECHNIKA

    2008 m. Nr. 4 (Nr. 37)6

    gau tas lei di mas ga min ti elek tros ener gi jà. Ðiuo me tu ruo ðia ma ir su VST de ri na ma pa raiðka dël li ku ti nës elek tros ener gi jos, ga-mi na mos ið bio ku ro, par da vi mo, jos kai na nuo 2009 m. sau sio 1 d. – 30 ct/kwh.

    Tà pa èià spa lio 20 d. UAB „Tau ra gës ði lu mos tin klams“ bu vo áteik tas „Krið to li nio ka mi no“ pri zas kaip „ðva riau siam ka mi nui“ Lie tu vo je. Kon kur sà, ku ri ámo në per 2005–2007 me tus maþiau-siai iðmes CO2 du jø, or ga ni za vo LA AIF. Pa gal ab so liu tø ið me ti mø skai èiø mes, aið ku, ne ga lë jo me pri lyg ti, pa vyz dþiui, Vil niaus ener gi jai, ku ri tu ri 60 MW ga lin gu mo bio ku ru kû re na mà jë gai næ, ta èiau pa gal ga mi na mà pro duk ci jos vie ne tà mû sø ro dik liai bu vo ge riau si. UAB „Tau ra gës ði lu mos tin klø“ ku ro su nau do ji mo ro-dik liai to kie:

    •2004m.sunaudota4521t.mazutoir18154KTMbiokuro,pa ga min ta 87 037 MWh ðilu mos ener gi jos; 2005 m. – ati-tin ka mai 4 425, 24 138 ir 81 432; 2006 m. –1 513, 39 126, 94 204; 2007 m. – 860, 37 671, 78 906.

    •2005m.iðmesta13821tCO2, 2007 m. – 2 668 t.

    Bio ku ro su nau do ji mas su ma þë jo to dël, kad 2007 m. pra dë tas nau do ti kon den sa ci nis eko no mai ze ris. 2007 m. 85 proc. ðilu mos ener gi jos pa ga min ta ið bio ku ro.

    Tai ne ma þas ápa rei go ji mas at ei èiai ir to liau lai ky tis gam to sau gi-niø rei ka la vi mø.

    Tai gi 2008 m. spa lis UAB Tau ra gës ði lu mos tin klams – dvi gu ba ðven të: pa ga liau pra dë tas nau do ti il gai lauk tas tur bo ge ne ra to rius ir iðko vo tas „Kriðto li nio ka mi no“ pri zas.

    2006 m. gruodþio më ne sá UAB „Ak-me nës ener gi ja“, Lie tu vos ver slo pa ra mos agen tû ra ir Ûkio mi nis te ri ja pa si ra ðë pa gal bos tei ki mo su tar tá pro jek tui „Ði lu mos tie ki mo tin-klø mo der ni za vi mas Ak me nës ra jo ne, pa kei-èiant nu si dë vë ju sias ði lu mos tra sas nau jo mis be ka na lë mis“ ágy ven din ti (þr. 1 pav.).

    Ben dra ágy ven din to pro jek to ver të – 12,3 mln. Lt, pa gal ba ið Eu ro pos Sà jun gos struk-tû ri niø fon dø ir ben dro jo fi nan sa vi mo lë ðø su da rë 5,7 mln. Lt, li ku sià da lá – 6,6 mln. Lt su da rë ben dro vës lë ðos.

    „Ðian dien ga li me pa si dþiaug ti, kad pus-an trø me tø vy kæs in ten sy viø mo der ni za ci jos dar bø lai ko tar pis sëk min gai pa baig tas prieð nau jo jo ðil dy mo se zo no pra dþià. Jau drà siai ga li me teig ti, kad pa bai gus pro jek tà Ak me-nës ra jo no ði lu mos ûkis tam pa vie nu mo der-niau siø, pa ti ki miau siø ir efek ty viau siai vei-kian èiø Lie tu vo je“, – tei gë UAB „Ak me nës ener gi ja“ di rek to rius Al ber tas Va lan èius.

    Pa grin di nis pro jek to tiks las ágy ven din tas: nuo 2007 me tø sau sio 1 d. iki 2008 me tø rug së jo 1 d. mo der ni zuo ta 8 km ði lu mos

    Ágy ven din tas ak me nËs ra jo no Ði lu mos tie ki mo tin klø mo der ni za vi mo dar bø Pro jek tas

    Lo re ta Ave lie në UAB „E-ener gi ja“ pro jek to va do vë

    tie ki mo tin klø Nau jo sios Ak me nës, Ak me nës mies tuo se ir Pa pi lës mies te ly je.

    Pro jek to re zul ta tas bus aki vaiz dus jau ðá ðil dy mo se zo nà: se nø, su si dë vë ju siø ði lu mos tie ki mo tin klø pa kei ti mas nau jais be ka na liais leis su ma þin ti ði lu mos tie ki mo nu os to lius ir pa di din ti efek ty vu mà, dël to

    EUROPOS SĄJUNGAEuropos socialinis fondas

    Nusidëvëjusiø ðilumos trasø keitimas

    tam pa èiam ði lu mos kie kiui pa ga min ti ir pa tiek ti bus su nau do ja ma ma þiau ku ro. Ði-lu mos tie ki mo tin klø mo der ni za vi mas leis uþ tik rin ti nuo la ti ná ðilu mos tie ki mà var to to-jams, pa di dins jø pa ti ki mu mà ir sau gu mà, iki mi ni mu mo su ma þins ava ri jø ir ge di mø ti ki my bæ.

    KURKIME ATEITĮ DRAUGE!

  • ÐILUMINË TECHNIKA

    2008 m. Nr. 4 (Nr. 37) 7

    uab „laz di jø Ði lu ma“ mo der ni za vo vi sus Ðilu mos tin klus

    Gin tau tas Tu la baUAB „Laz di jø ði lu ma“ di rek to rius

    Spa lio më ne sá baig tas ágy ven din ti BPD pro jek tas „Laz di jø ir Vei-sie jø mies tø cen trali zuo to ði lu mos tie ki mo tin klø moder ni za vi mas die giant nau jas techno lo gi jas“. Nors dar bai kiek uþ si tæsë, ðilu mos tie ki mas var to to jams nesu vë la vo: ji pra dë ta tiek ti lai ku, kaip ir anks-tes niais me tais.

    Be veik 7 mi li jo nus li tø kai na væs pro jek tas ágy ven din tas per me-tus. Di des në pu së ðios su mos, t. y. be veik 3,7 mi li jo no li tø, bu vo gau ta ið Eu ropos Sà jun gos struk tû ri niø fon dø ir Lie tu vos Res pub li kos Vy riau sy bës fon do. Ki tà da lá lë ðø ámo nei te ko sko lin tis ið ban ko. Ta èiau mo der ni za ci ja at si pirks, nes ðilu mi niø tra sø ra-jo ne bûk lë bu vo la bai blo ga, daug lë ðø ir lai ko tek da vo skir ti ge di mø ða li ni mui, to dël rei kë jo sku biai at-lik ti ka pita li ná vamz dy nø re mon tà. UAB „Laz di jø ði lu ma“ spe cia lis tø skai èia vi mais, tra so se dingda vo maþdaug 22 proc. pa ga mi namos ðilu mos. Blo gai izo liuo tuo se, nuo drëg mës ko ro zi jos paþeis tuo se vamz dy nuo se ávyk da vo po 5–7 trû ki mus per me tus. At ëjo me tas juos pa keis ti nau jais, nes be veik vi si jie Laz di jø ir Vei siejø mies tø ði lu mos var to to jø jau bu vo nau do ti po 20–25 me tus. Dar bus vykdæ kon kur so bû du pa rink ti ran govai AB „Kau no du jo tie kio sta ty ba“ ir su bran go vai UAB „Ug në“ bei UAB „Bud sa va“ su ge bë jo lai ku at lik ti vi sus tin klø re-konst ruk ci jos dar bus. Ðilu mos tin klø re konst ruk ci ja leis eko no miðkiau ir pa ti ki miau tiek ti ði lu mà Laz di jø ir Vei sie jø ði lu mos var to to jams ir su teiks vil tá, kad ðilu mos kai nos, ku rios vi so je res pub li ko je di dë ja vi du ti nið kai 40 proc., Laz di juo se tiek daug ne pa kils. Ði lu mos kai na nuo ki tø me tø padidës tik 22 pro cen tais. Ðilu mos nu os to liai lau ko ðilu mos tin kluo se su ma þës apie 10 proc., ar ba apie 1 600 MWh. Tai

    leisti ben dro vei kas met su tau py ti 350–400 tûks tan èius li tø.

    Laz di jø ir Vei sie jø mies tuo se ið vi so mo der ni zuo ti 6 ki lo met rai vamz dy nø. Bu vo pa keis ti vi si ámo nës tu ri mi ði lu mos tin klai. Ði lu mos tin klø sker sme nys bu vo op ti mi zuo ti, dau gu mo je at ða kø – su ma-þin ti, kai ku rie ði lu mos tin klai bu vo pa klo ti nau jo mis, trum pes në-mis at kar po mis, to dël ið vi so ði lu mos tin klai su trum pë jo apie 1,5

    km. Tin klø il gis su ma þë jo ir dël ðiais me tais lik vi duo tø pas ku ti-niø dvi ejø gru pi niø ka ti li niø. Bu vo su mon tuo ti sep ty ni au to ma ti zuo ti ðilu mos punk tai ir lik vi duo ta ke li ðim tai met rø ne rei ka lin gø ðil dy mo ir karð to van dens tin klø. Kei èiant tin klus, bu vo de mon tuo tos se nos ði lu mos tin klø ka me ros, su mon-tuo tos nau jos izo liuo tos ði lu mos tin klø at jun gi mo sklen dës. Vi sø nau jø ði lu mos tin klø vamz dy nø ge-di mø kon tro lës sis te ma su jung ta á at ski rus þie dus. Ga li niuo se ruo þø taðkuo se su mon tuo ti de tek to riai,

    sig na li zuo jan tys apie ði lu mos tin klø ge di mus. Ámo në ási gi jo ir vie nà ne ðio ja mà reflektometrà, ku ris ne sun kiai pa de da ras ti pa þeis to ar su drë ku sio vamz dy no vie tà.

    Ði ði lu mos tin klø mo der ni za ci ja – tai da lis kryp tin gos veik los nuo 2001 me tø, sie kiant di din ti ámo nës dar bo efek ty vu mà. Vi so se ka ti li-në se su mon tuo ti nau ji me die nà kû re nan tys ka ti lai, ði lu ma ga mi na ma nau do jant tik me die nos ku rà, lik vi duo tos vi sos gru pi nës ka ti li nës, su mon tuo ta 50 au to ma ti zuo tø ði lu mos punk tø, pa sta ty tos me die-nos droþ liø pa sto gës ir aikð te lës me die nos ku ro at sar goms lai ky ti, at lik ta daug ki tø dar bø, leidþian èiø ámo nei efek ty viai ir pa ti ki mai tiek ti ði lu mà Laz di jø ra jo no cen tra li zuo tos ði lu mos var to to jams.

  • ÐILUMINË TECHNIKA

    2008 m. Nr. 4 (Nr. 37)8

    aP si rÛ Pi ni mo Ði lu ma so cia li niai as Pek taiMil da Lu ko ðe vi èiû të,

    UAB „Eko ter mi ja“

    At ëjo „bran giau sias Lie tu vos is to ri jo je“ ðil dy mo se zo nas. Kaip nie kad ak tu a lu pa nag ri në ti Lie tu vos gy ven to jø ap si rû pi ni mo ði lu ma eko no mi niu ir so cia li niu as pek tais, pa si aiðkin ti, ko kia Lie tu vos pa-

    dë tis pa ly gin ti su ki to mis vals ty bë mis, ir paþvelg ti, kaip ki tos ðalys sprendþia ana lo giðkas pro ble mas.

    Ky lant ku ro kai noms ir ási siû buo jant eko no mi nei kri zei vi sa me pa-sau ly je ðalys su si du ria su va di na mo jo „ener ge ti nio skur do“ proble ma. Tin ka mai ap ðil do mas bûs tas yra vie na bû ti nø sà ly gø as mens svei ka-tos ir gy ve ni mo ko ky bei. Na mø ûkio ener ge ti nis skur das api brë þia mas kaip ne ga lë ji mas uþ si tik rin ti ið gy ve ni mui bû ti nos tem pe ra tû ros uþ pri ei na mà kai nà. Gy ve na ma ja me kam ba ry je tu ri bû ti 21 °C, ki tuo se kam ba riuo se – ne maþiau nei 18 °C tem pe ra tû ra, o iðlaidos ðil dy mui ne tu ri virðyti 10 proc. vie no na mø ûkio pa ja mø da lies. Ta èiau ma þas pa ja mas gau nan tys na mø ûkiai, mo kë da mi uþ ðil dy mà ðià da lá pa ja-mø, kæs ne pri tek liø, tuo tar pu di de les pa ja mas gau nan tys na mø ûkiai, ku riø na mams ap ðil dy ti pri reiks taip pat 10 proc. pa ja mø, grei èiau siai ne pa klius á skurs tan èiø jø gre tas, to dël sie kiant nu sta ty ti ener ge ti ná skur dà 10 proc. slenks tis ðil dy mo pa slau goms ap mo kë ti tai ko mas maþas pa ja mas gau nan tiems na mø ûkiams.1

    2006 me tø duo me ni mis, Lie tu vo je þemiau (pi ni gi nio) skur do ri bos gy ve no 20 proc. gy ven to jø. Skur do ri zi kos ri ba vie niðam as-me niui yra 437 Lt á mën., dvi ejø as me nø ðei mai su dviem vai kais iki 14 m. – 918 Lt á mën. pa ja mø. Apie 17,5 proc. vi sø gy ven to jø yra pen si nin kai, gau nan tys vi du ti nið kai 734,87 Lt á mën. pa ja mø, 4,5

    proc. be dar biø ir 3,2 proc. ne ága lûs ar ið da lies ne ága lûs ir ne ga lin tys dirb ti as me nys, gau nan tys so cia li nes iðmo kas, ið vi so vals ty bi niø pen si jø ga vë jø yra apie 27 pro cen tus.2

    1 pav. Prog no zuo ja mos didþiau sios ir maþiau sios iðlai dos 60 m2 bûs to ðil dy mui per 2008–2009 me tø ðil dy mo se zo nà

    2 pav. Prog no zuo ja ma ið lai dø ðilu mai da lis nuo vi du ti niø dis po nuo ja mø namø ûkio pa ja mø Lie tu vo je 60 m2 bûs to po rei kiams ten kin ti per 2008–2009 me tø ðil dy mo se zo nà

  • ÐILUMINË TECHNIKA

    2008 m. Nr. 4 (Nr. 37) 9

    Lie tu vos ði lu mos tie kë jø aso cia ci ja (LÐTA)3 skel bia sta tis ti kà apie cen tra li zuo tai tie kia mos ði lu mos kie kius, su nau do ja mus at ski ruo se pa sta tuo se. Iðlai das ðil dy mui le mia daug veiks niø:

    1) pa sta to kon struk ci ja, bûk lë ir ener ge ti nës cha rak te ris ti kos,

    2) ðilu mos vie ne to kai na,

    3) kli ma ti nës lai ko tar pio sà ly gos,

    4) ðil dy mo reþimo re gu lia vi mas, ðilu mos pa skirs ty mo ir ap skai tos efek ty vu mas ir t. t.

    Su var to ja mus ðilu mos kie kius vi du ti nia me 60 m2 plo to bûs te pa dau gi nus ið nau jø ði lu mos kai nø gau na ma 2008–2009 m. ðil dy mo se zo no maþiau siø ir di dþiau siø iðlai dø ðil dy mui prog no zë (1 pav.).

    Skai èiai, pa teik ti 1 pav., ro do didþiu lius ið lai dø skir tu mus tarp at ski rø pa sta tø, esan èiø skir tin go se sa vi val dy bë se. Kar tu tai iliust-ruo ja tau py mo ga li my bes tvar kant dau gia bu èius pa sta tus ir jø vi daus ðil dy mo ir karðto van dens tie ki mo sis te mas.

    Vi du ti në mis pa ja mo mis dis po nuo jan tys na mø ûkiai uþ 60 m2 bûs to ði lu mà mo kës nuo 3 iki 33 proc. pa ja mø, vi du ti nið kai apie

    3 pav. Pa ja mø kvan ti liai 2005 m. Sta tis ti kos de par ta men to duo me ni mis: I – 537,5; II – 878,3; III – 1 360,0; IV – 1 959,2; V – 3 366,6 Lt. Vi du ti nës ið lai dos 20 m2 bûs to ðil dy mui – 171,65 Lt per mën.

    4 pav. Vie no na mø ûkio iðlai dos 60 m2 bûs to ap ðil dy mui pa gal na mø ûkio ti pà ir pa ja mas – 2008–2009 m. ðil dy mo se zo no prog no zë, su da ry ta pa gal Sta tis ti kos de par ta men to duo me nis

  • ÐILUMINË TECHNIKA

    2008 m. Nr. 4 (Nr. 37)10

    18,29 proc. (2 pav.). Áver ti nus 2008–2009 m. ðil dy mo se zo no po ky èius, vi du ti nës ið lai dos ðil dy mui (60 m2 bûs tui) virðys þe miau skur do ri bos esan èiø var to to jø pa ja mas. Nau jau sios ðilu mos kai nos á skur dà pa stû mës na mø ûkius, dis po nuo jan èius pir mo jo ir ant ro-jo kvan ti lio pa ja mo mis – su mo kë jus mo kes èius uþ ðilu mà, vie niði as me nys, dis po nuo jan tys I kvan ti lio pa ja mo mis, mo kës 3–7 kar tø dau giau nei leis ti nas áper ka mu mo slenks tis, na mø ûkio pa ja mos bus þemiau skur do ri bos, t. y. maþiau nei 437 Lt á mën., ðei mos su dviem vai kais iki 14 m., dis po nuo jan tys II kvan ti lio pa ja mo mis, pa ten ka á di de læ ri zi kà at si dur ti skur de, kai pa ja mø li ku tis ma þes nis nei 918 Lt á mën. (3 pav.) Taip pat ener ge ti nis skur das gre sia as me nims, dis-po nuo jan tiems tik vals ty bës skir to mis ið mo ko mis bei gau nan tiems mi ni ma lø já at ly gi ni mà (800 Lt).

    3 pav. pa teik ti skai èia vi mo re zul ta tai, ro dan tys prog no zuo ja mas ið lai das 20 m2 bûs to ðil dy mui pa gal at ski ras so cia li nes var to to jø gru-

    pes (mi ni ma lus ap si rû pi ni mas ði lu ma). Skur dþiau sia var to to jø gru pë 20 m2 bûs to ðil dy mui per se zo nà ið leis apie 30 proc. vi sø me ti niø pa ja mø. Blo giau siuo se pa sta tuo se ir „bran giau sio se“ sa vi val dy bë se gy ve nan tys skur dþiau si var to to jai 20 m2 tu rës iðleis ti ðil dy mui apie 56 proc. vi sø me ti niø pa ja mø.

    Mo kë ji mai uþ bûs to dau gia bu ty je ðil dy mà yra la bai jaut rus so-cia li nis veiks nys, nes:

    1) var to to jas be veik ne tu ri ga li my biø in di vi du a liai re gu liuo ti ðil-dy mo ið lai dø,

    2) vals ty bë ne su ge ba tin ka mai or ga ni zuo ti dau gia bu èiø na mø prie þiû ros ir at nau ji ni mo,

    3) la bai skaus min ga keis ti bûs tà dël ne ið ga lë ji mo já ap ðil dy ti,

    4) pra gy ve ni mo ly gio smu ki mas su ke lia di dþiu lá so cia li ná ne pa-si ten ki ni mà ir t. t.

    5 pav. Vie no na mø ûkio vi du ti nës ið lai dos ðil dy mui. 2005 me tø „Eu ros tat“ duo me nys

    6 pav. Vi du ti nës dis po nuo ja mos pa ja mos vie nam na mø ûkiui per më ne sá. Su da ry ta pa gal „Eu ros tat“ 2005 me tø duo me nis

  • ÐILUMINË TECHNIKA

    2008 m. Nr. 4 (Nr. 37) 11

    4 pav. pa teik ti duo me nys ro do, kaip pa bran gu si ði lu ma vi du ti-nið kai at si lieps at ski rø so cia li niø gru piø eko no mi nei pa dë èiai, jei gu ðie þmo nës gy ve na vi du ti nio dy dþio (60 m2) bûs te. Aki vaiz du, kad at ski ri var to to jai tu rës ieð ko ti pa ra mos, keis ti bûs tà ar ki taip spræs ti eko no mi nes pro ble mas.

    Ener ge ti nis skur das ak tu a lus Ry tø ir Vi du rio Eu ro pos ðaly se (ypaè bu vu sio se TSRS ðaly se) dël kli ma to, ku ris rei ka lau ja di des niø ðil dy mo sà nau dø, lëðø þie mi nei ap ran gai bei mais tui, taip pat dël ne pa kan ka-mai efek ty viø cen tri nio ðil dy mo sis te mø, pras tai izo liuo tø dau gia bu èiø ir pan. Di dþiau sià ener ge ti ná skur dà pa ti ria Bal ka nø ða lys – Al ba ni ja,

    Bos ni ja ir Her ce go vi na, Ma ke do ni ja, Ser bi ja ir Juod kal ni ja4, taip pat Vi du ri në Azi ja. Ar më ni jo je, Kir gi zi jo je, Mol do vo je ma þas pa ja mas gau nan tys var to to jai ið lei dþia apie 5–10 proc. pa ja mø ðil dy mui ir dar 20–40 proc. elek tros ener gi jai. Ne tur tin gie ji ðio se ða ly se ið lei dþia be veik dvi gu bai di des næ da lá sa vo pa ja mø ðil dy mui nei tur tin gie ji.5

    2005 me tø „Eu ros tat“ na mø ûkiø ty ri mø duo me ni mis, Lie tu va, kaip ir kai ku rios ki tos Bal ti jos bei Vi du rio Eu ro pos ðalys, yra tarp dau giau sia ið lai dø ðil dy mui pa ti rian èiø vals ty biø (5 pav.). Per ka mo ji ga lia ver ti na ma per ka mo sios ga lios stan dar to (PGS) vie ne tais. Tuo tar pu pa gal vi du ti nes dis po nuo ja mas pa ja mas Lie tu va yra tik 27 vie to je (6 pav.). 2005 m. Lie tu vos sta tis ti kos de par ta men to duo-me ni mis, Lie tu vo je 35 proc. na mø ûkiø ne ga lë jo sau leis ti tin ka mai ap ðil dy ti bûs to dël eko no mi niø sun ku mø, tuo tar pu Grai ki jo je to kiø bu vo 19 proc., Da ni jo je 10 proc., Bel gi jo je 6 proc., Aust ri jo je bei Ai ri jo je tik 3 proc. na mø ûkiø.

    „Eu ros tat” duo me ni mis, pa gal iðlaidø uþ ener gi jos iðte kliams nað-tà (ðil dy mas, elek tra, du jos, ki ti ku rai) 2005 me tais Lie tu và len kë tik Slo va ki ja, ku rios na mø ûkis ði lu mai ið lei dþia vi du ti nið kai apie 8 proc. pa ja mø (elek tros ir ðilu mos ener gi jai kar tu iðleidþia ma 11–18 proc.). Nors pas ta rai siais me tais Lie tu vos gy ven to jø pa ja mos di dë jo, nau-jau si ener gi jos kai nø ðuo liai pa dë tá tik pa blo gi no.

    6 pav. pa teik ti duo me nys ro do, kad ne pai sant eko no mi kos au gi mo Lie tu vos gy ven to jø eko no mi në ga lia vis dar ið lie ka vie na ma þiau siø Eu ro pos Sà jun go je, tuo tar pu ið lai dos ðil dy mui (in di vi-du a liam ir cen tra li zuo tam) yra vie nos di dþiau siø (5 pav.). San ty ki nai sun ki Lie tu vos var to to jø si tu a ci ja ðil dy mo pro ble ma ti kà tu ri pa da ry ti vi sos ða lies po li ti nio ir eko no mi nio gy ve ni mo pri ori te tu, nes pa lie èia be veik kiek vie nà vi suo me nës na rá ir le mia jo so cia li nes nuo tai kas.

    Tuo tar pu jau daug me tø Lie tu vos po li ti kai be veik ne re a guo ja á var-to to jø ir spe cia lis tø per spë ji mus dël ap si rû pi ni mo ði lu ma pro ble mø, o val dþios ins ti tu ci jos pa stan gas nu krei pia á po li ti ka vi mà, tik ri ni mus ir ki tus ant ra ei lius da ly kus.

    KAIP KO VO JA MA SU ENER GE TI NIU SKUR DU?

    Vie na ið efek ty viau siø prie mo niø ener ge ti nio skur do maþini mui yra ðilu mos var to ji mo ir tie ki mo efek ty vu mas. Ge riau sias ðios prie mo nës pa nau do ji mo re zul ta tas ma to mas Skan di na vi jos ðaly se, ku rio se ge rai apðil tin ti gy ve na mie ji na mai per 25 me tus ðilu mos ener gi jos su var-

    to ji mà su maþino 50 pro cen tø. Ðiø ða liø na mø izo lia ci jos stan dar tai pa tei kia mi kaip pa vyz di niai ki toms Eu ro pos ðalims (þr. 7 pav.).

    Todël, nors ðios ðalys yra ðiauriausios Europoje ir pragyvenimas brangus, skurdas èia neegzistuoja. „Eurostat“ duomenimis, ðildymo iðlaidos vartotojui Danijoje atsieina vidutiniðkai apie 4,73 proc. metiniø pajamø, taèiau santykis tarp pirmojo ir penktojo namø ûkiø disponuojamø pajamø kvantiliø, kaip ir Ðvedijoje, yra vienas maþiausiø Europoje (Danijoje – 3,4; Ðvedijoje – 3,3; Lietuvoje – 6,1), todël dauguma net ir neturtingø ðalies gyventojø gali sau leisti ðildyti bûstà pakankamai.

    Danija ir Ðvedija ðilumos gamybai naudojamà importuojamà kurà keièia á vietinius ir atsinaujinanèius energijos iðteklius, siekdamos importuoti kuo maþiau brangiø gamtiniø dujø ið Rusijos. Visos Skandinavijos ðalys ðilumos gamybai panaudoja atliekas, biokurà ar kità vietiná kurà. Tokiu bûdu ne tik atpiginama ðiluma (ilgalaikëje perspektyvoje), bet ir didëja ðalies gyventojø ekonominis pajëgumas, nes didesnë iðlaidø dalis pasilieka valstybëje.

    Pasaulio banko mokslininkai pabrëþia surenkamø mokesèiø uþ energijà svarbà. Lietuva ðiuo atþvilgiu tvarkosi gana sëkmingai: 2001 metais surinkta mokesèiø uþ ðildymà dalis siekë 91,1 proc., Kroatijoje ir Slovakijoje – 100 proc., Latvijoje – 99,5 proc., Estijoje ir Lenkijoje – 97 procentus. Tuo tarpu Vidurinës Azijos ðalyse (Turkmënistanas, Uzbekistanas, Tadþikistanas ir kt.) apmokëjimas uþ energijà tesiekia 30 procentø. Ðiame regione, kaip jau minëta, ðildymo paslaugø áperkamumas vienas problematiðkiausiø Azijos ir Europos kontekste.

    Kalbant apie Lietuvà, kai brangiausias ðildymo sezonas jau prasidëjæs, daugiabuèiai nerenovuoti, o kuro kainos didelës ir

    Daugiabuèiai, suvartojantys maþiausiai ðilumos (naujos statybos, kokybiðki, renovuoti namai)

    Daugiabuèiai, suvartojantys daug ðilumos (senos statybos, prastos ðiluminës izoliacijos namai)

    Iðlaidos 60 m2 buto ðildymui 110 Lt á

    mën. su PVM

    Iðlaidos 60 m2 buto ðildymui 485 Lt á

    mën. su PVM

    Tokiø namø Skandinavijoje yra daugiausia

    Tokiø namø Lietuvoje yra daugiausia

    7 pav. Ðilumos suvartojimo palyginimas Skandinavijoje ir Lietuvoje

  • ÐILUMINË TECHNIKA

    2008 m. Nr. 4 (Nr. 37)12

    tebekylanèios, vienintelë reali priemonë apsaugoti paþeidþiamus namø ûkius gali bûti finansinis kompensavimas. Pasaulyje praktikuojami ávairûs kompensavimo bûdai.

    • Iðgyvenimui bûtino energijos kiekio pateikimas lengvatiniutarifu. Tai, kas suvartojama virð ðio lygio, visiðkai apmokama var totojo. Tokiu bûdu visi var totojai turës prieigà prie minimalaus paslaugø lygio, bet kainos signalas áspës apie tikrøjø energijos ir paslaugø kainà.

    • Iðlaidø komunalinëms paslaugoms kompensavimas, jeiðios virðija áperkamumo slenkstá, kuris skaièiuojamas nuo mënesiniø namø ûkio pajamø (grindþiama einamosiomis iðlaidomis komunalinëms paslaugoms arba iðlaidø norma). Ðis socialinës paramos mechanizmas taikomas ir Lietuvoje.

    •Reèiau naudojamos var totojo efektyvumo finansavimoprogramos, kurios sumaþina áperkamumo problemas maþinant energijos vartojimà. Analogas – Lietuvos valstybës parama renovuojamiems daugiabuèiams.

    •Kiekvienam skurstanèiam namø ûkiui prieinama paskola.Sàlygos paskolai gauti ir gràþinti apibrëþiamos specialiu Ástatymu bei sutartimi (turëtø priklausyti nuo pajamø ir bûsto dydþio). Vyresniems ir ligotiems vartotojams kompensuojama áprasta tvarka.

    • Áprastinis tarifas taikomas visiems, taèiau virðijama dalis(kurià bûtø galima kompensuoti vartotojui) kaupiama pastatø renovavimui. Tokia investicija labai efektyvi ilgalaikëje perspektyvoje, prailgina daugiabuèiø gyvavimo laikà. Taèiau, nors surinktø lëðø panaudojimas yra naudingas, gyventojai vis vien negalës susimokëti ir tinkamai ðildyti gyvenamà plotà.

    • Privataus sektoriaus átraukimas – korporacinës socialinësatsakomybës nukreipimas á kovà su energetiniu skurdu. Pavyzdþiui, lengvatos verslui, kuris prisideda prie fondo steigimo, skiria lëðø,

    dalyvauja vietos bendruomenës veikloje. Kartu aprûpina savo darbuotojus bei vietos bendruomenës neturtinguosius prieinama ðilumos energija, uþmezga ryðius tokiu bûdu formuodamas ámonës ávaizdá, didindamas þinomumà ir pan.

    Lietuvoje ðildymo prieinamumui pagerinti taikoma individuali socialinës paramos priemonë padeda apsirûpinti ðiluma skurdþiausiems visuomenës nariams, nors pats administravimas yra gana sudëtingas. Tuo tarpu kiti paramos mechanizmai: lengvatinis 5 proc. PVM tarifas buitiniams vartotojams, dotacijos ið savivaldybiø biudþeto ar pan. paskirstant ðias lëðas visos energijos kiekiui (vienetui) socialiniu poþiûriu yra ydingas, nes santykinai didþiausiø tokios paramos dalá gauna vartotojai, ðildantys didþiausius ir netaupiausius bûstus.

    Dideliø energijos kainø ir pasaulinës ekonominës krizës akivaizdoje bûtina kuo skubiau perþiûrëti ir koreguoti kovos su energetiniu skurdu priemones, kad ribotos socialinës paramos lëðos bûtø panaudotos kuo efektyviau, uþtikrinant minimalø apsirûpinimà ðilumos energija.

    1 Fank hau ser S., Te pic S. 2005. Can po or con su mers pay for ener gy and wa ter? An af for da bi li ty ana ly sis for tran si tion coun tries. Eu ro pe an Bank for re const ruc tion and de ve lop ment.2 Sta tis ti kos de par ta men to prie Lie tu vos Res pub li kos Vy riau sy bës duo me nys. Pri ei-ga in ter ne te: http://www.stat.gov.lt/lt/3 Lie tu vos ði lu mos tie kë jø aso cia ci jos Ði lu mos su var to ji mo ana li zë. Pri ei ga in te ren-te: http://lsta.lt/lt/pa ges/apie-si lu mos-uki/si lu mos-su var to ji mo-ana li ze.4 Fank hau ser S., Te pic S. 2005. Can po or con su mers pay for ener gy and wa ter? An af for da bi li ty ana ly sis for tran si tion coun tries. Eu ro pe an Bank for re const ruc tion and de ve lop ment.5 Lam piet ti J., Me y er A.S., Wu X., 2004. Co ping with the cold: spa ce he a ting and the ur ban po or in de ve lo ping coun tries. Ener gy Eco no mics 26 (2004).6 Sta tis ti kos de par ta men to prie Lie tu vos Res pub li kos Vy riau sy bës duo me nys. Pri ei-ga in ter ne te: http://www.stat.gov.lt/lt/.7 The World Bank. 2000. Main tai ning Uti li ty Ser vi ces for the Po or. Po li cies and Prac ti ces in Cen tral and Eastern Eu ro pe and the For mer So viet Union. The World Bank: Was hing ton.

    skelbimasLietuvos ðiluminës technikos inþinieriø asociacija (LIÐTIA) rengia specialistø, siekianèiø teisës ágyti

    projekto dalies vadovo bei specialiøjø statybos darbø vadovo kvalifikacijas, profesinio rengimo kursus.

    Projekto dalys ir darbo sritys: ðildymas, vëdinimas ir oro kondicionavimas; ðilumos gamyba ir tiekimas;

    ðaldymo ir suslëgto oro sistemos.

    2009 m. pirmame pusmetyje kursai ir po jø profesiniø þiniø ávertinimas planuojamas:

    vasario 23–27 d. irgeguþës 25–29 d.

    Po kursø vyks specialistø profesiniø þiniø patikrinimas.

    Kursø vieta: K. Donelaièio g. 20–221, Kaunas.Praðymà kursams ir profesiniø þiniø patikrinimui teikti adresu:LIÐTIA, direktoriui R. Montvilui, K. Donelaièio g. 20–232, LT-44239 Kaunas.Reikalavimai teikiamiems dokumentams nurodyti www.spsc.lt.Papildoma informacija tel.: (8 37) 32 38 28, (8 37) 30 04 43.

    Lietuvos ðiluminës technikos inþinieriø asociacija

  • ÐILUMINË TECHNIKA

    2008 m. Nr. 4 (Nr. 37) 13

    rent ge nost ruk tÛ ri nË ana li zË – grei tas me to das karÐÈiui at sPa riø Plie nø re a liai eks Plo a ta ci nei bÛ se nai nu sta ty ti

    A. Bal tuðni kas, dr. I. Lu ko ðiû të, dr. R. Le vins kasLie tu vos ener ge ti kos ins ti tu tas

    Esant il ga lai kei eks plo a ta ci jai ir aukð toms tem pe ra tû roms, plie-no struk tû ra kei èia si. Tai le mia jo lie ka muo sius eks plo a tuo ja mus iðte klius. Plie no kie ta ja me tir pa le vyks tant le gi ruo jan èiø ele men tø di fu zi jai, trans for muo ja si kar bi dai, t. y. kei èia si jø fa zi në su dë tis ir ko-a gu lia ci ja. Kar bi dai neiðven gia mai su si da ro plie nuo se, ku riuo se yra an glies ir le gi ruo jan èiø ele men tø. Laips niðka me ta sta bi liø kar bi dø trans for ma ci ja á sta bi lius ir jø mig ra ci ja á grû de liø ri bas su da rant kar bi di nes zo nas jau vyks ta po 40–50 tûkst. val. eks plo a ta ci jos. Tai maþina plie nø plas ti nes sa vy bes bei ter mi ná at spa ru mà ir to lydþio blo gi na stip ru mà. Ko ky bi në kar bi dø fa zi në rent ge no spin du liuo tës dif rak ci në ana li zë yra pa gris ta tuo, kad kiek vie nai kar bi dø fa zei ar jun-gi niui yra bû din ga kris ta li në gar de lë su tam tik rais pa ra met rais. Nuo ðiø pa ra met rø dy dþio pri klau so, ko kie at stu mai tarp plokðtu mø ir kar tu dif rak ci jos kam pai yra bû din gi kon kre èiai fa zei. Ið ma ta vus dif rak ci-niø mak si mu mø kam pus (uþ ra ðius dif rak ci næ krei væ), su skai èia vus at stu mus tarp plokðtu mø ir su ly gi nus su duo me nø ba zë se esa mais eta lo ni niø jun gi niø at stu mais tarp plokðtu mø nu sta to ma, ko kios fa zës yra ti ria majame ban di nyje.

    Lie tu vos ener ge ti kos ins ti tu to Me dþia gø ty ri mø ir ban dy mø la-bo ra to ri jos moks li nin kai jau ke le tà deðimt me èiø vyk do moks li nius ty ri mus, su si ju sius su kon struk ci niø me dþia gø se në ji mo pro ce sais, juos su ke lian èiais veiks niais ir sa va lai kio ap ti ki mo bei pre ven ci niø me to dø ir tech no lo gi jø tai ky mu. Da ly vau da mi COST 538 veik los pro gra mo je „Aukð tø tem pe ra tû rø elek tri niø eks plo a ta ci nio re sur so pra tæ si mas“, sie kian èio je su kur ti pa þan gaus aukð tø tem pe ra tû rø elek tri niø kon struk ci niø ele men tø lie ka mø jø ið tek liø prog no za vi mo mo de lá, pa siû lë me pa nau do ti rent ge nost ruk tû ri nës ana li zës me to dà grei èiau nu sta ty ti eks plo a tuo ja mø plie nø bûk læ. Da bar ga lio jan èios ði lu mi niø elek tri niø kon struk ci niø ele men tø plie nø eks plo a ta ci nës bû se nos ir lie ka mø jø ið tek liø nu sta ty mo me to di kos dau giau sia re mia si me cha ni niais ban dy mais (il ga lai kiai pe ri odi niai lie ka mø jø de for ma ci jø, valkðnu mo ir iri mo ty ri mai, Lar so no-Mi le rio pa ra met ro nu sta ty mas) ir me ta log ra fi ne ana li ze, ku ria mos au to ma ti zuo tos plie nø diag nos ti kos ir esa mø ið tek liø nu sta ty mo sis te mos, ku rios áver ti na tik rà jà me ta lo bûk læ pa gal po rë tu mo laips ná, akus ti nës emi si jos sig-na lus ir ki tus duo me nis.

    Ðiuo me tu Lie tu vos ði lu mi në se elek tri në se eks plo a tuo ja mi ener-ge ti niai áren gi niai (ga ro tie kiai, voþ tu vai, ka ti lai) yra pa ga min ti ið ma þai le gi ruo tø karð tyje stipriø per li ti niø 12X1MÔ, 15X1M1Ô ir 15X1M1ÔË plie nø, at lai kan èiø 200 000 ir dau giau va lan dø esant 500–580 °C tem pe ra tû rai ir 15 MPa ga ro slë giui. Sie kiant uþ tik rin ti sau già ði lu mi niø jë gai niø kon struk ci niø ele men tø eks plo a ta ci jà, bû ti na nuo lat ver tin ti jø dar bi næ bû se nà ir nu sta ty ti li ku sius eks plo a ta ci nius iðte klius. Dau ge-lio ða liø moks li nin kai ty ri në ja eks plo a tuo ja mø ir dirb ti nai sen di na mø plie nø struk tû ros po ky èius. Jie tei gia, kad ver ti nant ði lu mi niø elek tri niø vamz dy nø at ski rø ele men tø eks plo a ta ci ná pa ti ki mu mà ne ga li ma rem-tis vien tik me cha ni në mis sa vy bë mis. Esant il ga lai kei eks plo a ta ci jai, vei kiant aukð toms tem pe ra tû roms ir átem piams, kin ta karðèiui at spa-riø plie nø kris ta li në struk tû ra ir mik ro struk tû ra, vyks ta le gi ruo jan èiø ele men tø kie kio ki ti mas kar bi di në je fa zë je, tu rin tis le mia mos áta kos plie no me cha ni nëms sa vy bëms bei eks plo a ta vi mo truk mei. Pra di næ karð èiui at spa raus maþai le gi ruo to plie no 12X1MÔ struk tû rà su da ro fe ri tas, per li tas ir smul kûs dis per si niai kar bi dai. Elek tro ni nio mik ro sko-

    1 pav. Plie no 12X1MÔ mik ro struk tû ra. Ne eksp lo a tuo tas plie nas – 1, kai tin tas 384 val. 700 °C tem pe ra tû ro je – 2, eks plo a tuo tas 227 000 val. 550 °C tem pe ra tû ro je ir esant 14 MPa ga rø slë giui – 3

    2 pav. Plie no ban di niø dif rak tog ra mos: 1 – ne ës din tas ban di nys, 2 – neeksploatuo tas ir elektrochemiðkai ës din tas drus kos rûgð ties tir pa le, 3 – eks ploa tuo tas 550 °C tem pe ra tû ro je ir esant 14 MPa slë giui bei elek tro che miðkai ës din tas

  • ÐILUMINË TECHNIKA

    2008 m. Nr. 4 (Nr. 37)14

    po nuo trau ko se (1 pav.) pa teik ti pa ste bë ti eks plo a tuo ja mo 12X1MÔ plie no mik ro struk tû ros po ky èiai: per li tas po tru pu tá su yra, fe ri to grû-de liø vi du je ir pa krað èiuo se su si da ro le gi ruo jan èiø ele men tø kar bi dø

    san kau pos, for muo ja si valkðnu mo po ros. Ka dan gi karð tyje stipriame 12X1MÔ plie ne kar bi di niø jun gi niø kon cen tra ci ja ne di de lë (~2,5 %), tai ko ky bi nei ir kie ky bi nei jø ana li zei at lik ti pa siû ly tas plie no ban di niø elek tro che mi nio ës di ni mo me to das, lei dþian tis san ty ki nai pa di din ti ana li zuo ja mø kar bi dø kon cen tra ci jà. Rent ge nost ruk tû ri niu me to du (2 pav.) bu vo nu sta ty ta dirb ti nai sen din to plie no 12X1MÔ kar bi dø ki ti mo se ka: M3C + MC M3C + MC + M23C6 M3C + MC + M23C6 + M7C3 MC + M23C6 + M7C3. Pa si ro dë, kad ji su tam pa su eks plo-a tuo to plie no kar bi dø po ky èiais. Tai lei do pa da ry ti ið va dà, kad plie no sen di ni mà aukð to se tem pe ra tû ro se la bo ra to ri në se sà ly go se ga li ma pri tai ky ti mo de liuo jant pro ce sus, vyks tan èius eks plo a tuo jant plie nà re a lio mis sà ly go mis. Ið ana li za vus dirb ti nai sen din tø ir eks plo a tuo tø ban di niø dif rak ci nes krei ves nu sta ty ta, kad plie ne 12X1MÔ po tru pu tá ma þë ja Fe3C kon cen tra ci ja ir kar tu di dë ja le gi ruo to jo kar bi do M23C6 kie kis (3 pav.). Be to, bu vo pa ste bë ta, kad ter mo di na miðkai sta bi liau-sio ðio plie no kar bi do M23C6 (M – me ta lo ato mas) ku bi nës kris ta li nës gar de lës pa ra met ras a pri klau so nuo plie no eks plo a ta ci jos truk mës. Jis di dë ja il gë jant eks plo a ta ci jos truk mei (po 151 000 val. a = 1,056 nm, po 227 000 val. – a = 1,058 nm). Sen di nant plie nà 700 °C tem pe ra tû-ro je, pa ra met ras a taip pat dës nin gai di dë ja. To dël ty ri mai ðia kryp ti mi yra tæ sia mi ir bai gus eks pe ri men tus ki to se sen di ni mo tem pe ra tû ro se bei ap raðius gau tus re zul ta tus ma te ma ti në mis pri klau so my bë mis bus ga li ma mo de liuo ti pa ra met ro a po ky tá eks plo a ta ci në je, t. y. 550 °C tem pe ra tû ro je, cha rak te ri zuo jant le gi ruo ta me plie ne su si for ma vu sius kar bi dus, ir pa gal tai áver tin ti re a lià jo eks plo a ta ci næ bûk læ.

    Au to riai dë ko ja Lie tu vos vals ty bi niam moks lo ir stu di jø fon dui bei Tarp tau ti nei moks lo ir tech no lo gi jø plët ros pro gra mø agen tû rai uþ fi nan-si næ pa ra mà ty ri mams at lik ti pa gal COST 538 veik los pro gra mà.

    energijÀ tauPanÈiø medÞiagø Ðilumos laidumo nustatymo galimybËs

    Dr. J. Èës nie në, V. Ma tu lio nie nëLie tu vos ener ge ti kos ins ti tu tas

    Vie na svar bes niø ener gi jà tau pan èiø me dþia gø sa vy biø yra jø ði lu mi nis lai dumas. To kiø me dþia gø ði lu mi nis lai dumas veikia ne tik áren gi nio dar bo efek ty vu mà, eko no mið ku mà, bet ir dy dá, kon struk ci jos su dë tin gu mà ir kt.. Medþia gos ðilu mos lai dis, λ, pri klau so nuo che mi nës ir fa zi nës su dë ties, struk tû ros, tan kio, po rë tu mo, tem pe ra tû ros, ap lin kos ir ki tø veiksniø. Áver tin ti vi sø jø áta kà me dþia gos ði lu mos laidumui pa kan ka mai su dë tin ga. Ðiuo me tu vie nin te lis ir pa ti ki mas bû das ði lu mos lai dumui ir ki toms ði-lu mi nëms sa vy bëms nu sta ty ti – eks pe ri men ti nis. Te ori niai me to dai daþ niau siai nag ri në ja tik ide a li zuo tus mo de lius, o ne re a lias me-dþia gas. Be to, eks pe ri men tuojant gau na ma pa pil do ma in for ma ci ja apie ti ria mos me dþia gos ði lu mi niø sa vy biø po ky èius kon kre èio mis ban dy mo sà ly go mis.

    Kait rai at spa riø me dþia gø ði lu mos lai dumas yra ma tuo ja mas ávai riais me to dais. Dau gu ma jø pa grás ti ði lu mos srau to ir tem pe ra-tû ros gra dien to ma ta vi mais ti ria mo je me dþia go je. Ði lu mos lai dumo nu sta ty mo me to dai pa gal ði lu mos srau to po bû dá skirs to mi á sta-cio na raus ir ne sta cio na raus srau to. Sta cio na raus srau to me to dai pa grás ti tem pe ra tû ros pa si skirs ty mo dës nin gu mais kai ti na ma me ban di ny je, ið vie nos pu sës kai ti nant pa sto viu ga lin gu mu, o ið ki tos

    ma tuo jant srau tà van dens ka lo ri met ru ar ba spe cia liu ma tuok liu. Ma tuo jant ði lu mos srau tà van dens ka lo ri met ru, ban di nio kraðto pa vir ðiaus tem pe ra tû ra ga li siek ti 1 500 °C, o ðal to – ma þiau kaip 100 °C. Taip ma tuo jant nu sta to ma vi du ti në ði lu mos lai dumo ver të, ku ri ga li þen kliai skir tis nuo tik ro sios, nes dau gu mos ter moi zo lia-

    3 pav. Karbidø Fe3C ir M23C6 kiekio pliene priklausomybës nuo bandiniø sendinimo trukmës ir temperatûros

    1 pav. Kait rai at spa riø izo lia ci niø me dþia gø ði lu mi nio lai dþio pri klau so mybë nuo tem pe ra tû ros. Medþia gos tan kis: 1 – 385 m3/kg; 2 – 250 m3/kg; 3 – 190 m3/kg

  • ÐILUMINË TECHNIKA

    2008 m. Nr. 4 (Nr. 37) 15

    bû du, gau na ma 3–7 proc. ma þes në ver të nei at lie kant áver ti ni mà ma te ma ti niu bû du.

    Dar vie na karð tos vie le lës (LST EN 993-14 ir LST EN 993-15) me to dø ga li my bë – bi riø smul kiø ir gra nu liuo tø me dþia gø ðilu mos laidumo nu sta ty mas. Ban dy mams nau do jo me na tû ra lios drëg mës bei 105 °C tem pe ra tû ro je ið dþio vin tas me dþia gas. 4 pa veiks le pa tei kia ma skir tin gos gra nu lo met ri nës su dë ties tru pin to ða mo to bei per li to ðilu mos lai dumas. Drëg mei me dþia go je pa di dë jus iki 0,4 proc., ði lu mos lai dumas pa di dë ja 4–8 procentais.

    La bo ra to ri jo je at lik tø ir ly gi na mø jø ty ri mø re zul ta tai pa ro do ga na pla èias karð tos vie le lës (LST EN 993-14 ir LST EN 993-15) me to dø ga li my bes esant skir tingoms tem pe ra tû roms pa ti ki mai nu sta ty ti me dþia gø, ga mi niø, ið si ski rian èiø sa vo for mos ir kon struk ci jos ypa tu mais, ði lu mos lai dumà.

    Lie tu vos ener ge ti kos ins ti tu to Me dþia gø ty ri mø ir ban dy mø la bo ra to ri ja ak re di tuo ta ug niai at spa riø me dþia gø bei skie di niø ban dy mams pa gal LST EN 993-14 (LST ISO 8894-1) stan dar tà. La bo ra to ri ja ati tin ka LST EN ISO/IEC 17025 stan dar to rei ka la vi mus (ak re di ta vi mo pa þy më ji mas Nr. LA.01.006) ir yra ak re di tuo ta at lik ti plas ti ki niø vamz dþiø, izo liuo tø vamz dþiø, sta ty bi niø skie di niø, ply te-liø kli jø, glais tø, ug niai at spa riø me dþia gø bei ga mi niø ban dy mus.

    ci niø me dþia gø ði lu mos lai dumo pri klau so my bë nuo tem pe ra tû ros yra ne pa sto vi ir ne tie si në.

    Ne sta cio na raus srau to ðilu mos lai dumo ma ta vi mo me to dais nu sta to mi kin ta mo tem pe ra tû ros lau ko po ky èiai ban di ny je. Vie ni ið daþ niau siai nau do ja mø yra karð tos vie le lës me to dai, pa grás ti ban-di nio, kai ti na mo li ni ji niu pa sto vaus srau to ði lu mos ðal ti niu, tem pe-ra tû ros ki ti mo dës nin gu mais. Ði lu mos ðal ti nis – tai vie le lë ban di nio cen tre, kai ti na ma pa sto vaus ga lin gu mo elek tros sro ve. Ðiuo me to du pa gal LST EN 993-14 (LST ISO 8894-1 ta pa tus) stan dar tà me dþia gø ði lu mos lai dumas nu sta to mas ak re di tuo to je Lie tu vos ener ge ti kos ins ti tu to Me dþia gø ty ri mø ir ban dy mø la bo ra to ri jo je.

    Ma tuo jant karð tos vie le lës-kry þiaus LST EN 993-14 (LST ISO 8894-1) me to du, kait rai at spa riø izo lia ci niø me dþia gø ði lu mos lai-dumas ga li bû ti nu sta to mas eant la bai pla èia m tem pe ra tû rø in ter va-lui – nuo 10 °C iki 1 000 °C. Skir tin go tan kio izo lia ci niø me dþia gø, nau do ja mø kros ne liø ið klo joms, ðilu mos lai dumo pri klau so my bë nuo tem pe ra tû ros pa tei kia ma 1 pa veiks le.

    Ma tuo jant stan dar ti niu LST EN 993-14 me to du, ga li ma nu sta ty ti ávai riø ter moi zo lia ci niø ir ke ra mi niø me dþia gø ði lu mos lai dumà iki 1,5 W/mK. Tuo tar pu ok si di niø CaO, Al2O3, MgO ir ki tø ke ra mi niø me dþia gø ði lu mos lai dumas bû na ir di des nis kaip 10 W/mK. Sie kiant pra plës ti ma ta vi mo ri bø ga li my bes, Me dþia gø ty ri mø ir ban dy mø la bo ra to ri jo je pradëta ðilu mos laidumà ma tuoti stan dar ti niu karð tos vie le lës (ly gia gre èios) LST EN 993-15 me to du.

    Nors karð tos vie le lës me to dai tai ko mi aukð ta tem pe ra tû riø me dþia gø ty ri mams, ta èiau ne tik mû sø la bo ra to ri jos, bet ir pa-sau li në prak ti ka ro do ðiø ty ri mo me to dø pri tai ko mu mà po li me ri niø me dþia gø ty ri mams.

    Pu tø po liu re ta no sluoks niu ir po lie ti le no ap val ka lu izo liuo ti vamz dþiai pa kan ka mai efek ty viai pa de da spræs ti ener gi jos tau-py mo, ði lu mos ið sau go ji mo, ener gi jos nu os to liø mi ni mi za vi mo pro ble mas. At si þvel giant á su pan èià ap lin kà ir var to to jo reik mes la bo ra to ri jo je at lik ti ty ri mai nu sta tant pu tø po liu re ta no – izo lia ci nës me dþia gos, nau do ja mos pra mo ni niu bû du izo liuo tuo se vamz dþiø sis te mo se, skir to se ter mo fi ka ci niams tin klams, – ðilu mos lai dumà (2 pav.). Kartu at lik ti skai èia vi mai pu tø po liu re ta no ði lu mos lai dumui nu sta ty ti pa gal ma te ma ti ná mo de lá (3 pav.). Gau ti pa ly gi na mie ji duo me nys ro do, kad nu sta tant ði lu mos lai dumà eks pe ri men ti niu

    4 pav. Bi riø me dþia gø ði lu mi nis lai dis

    3 pav. Pu tø po liu re ta no ði lu mi nio lai dþio pri klau so my bë nuo me dþia gos tan kio 20 °C tem pe ra tû ro je nu sta ty ta eks pe ri men ti niu (LST EN 99314) bei skai èiuo ti niu me to dais

    2 pav. Pu tø po liu re ta no ði lu mos lai dumo pri klau so my bë nuo tem pe ra tû ros. Pu tø po liu re ta no tan kis: 1 – 56 m3/kg; 2 – 71 m3/kg; 3 – 92 m3/kg

  • ÐILUMINË TECHNIKA

    2008 m. Nr. 4 (Nr. 37)16www.ecomat ic .eu

  • ÐILUMINË TECHNIKA

    2008 m. Nr. 4 (Nr. 37) 17

    be lai dis „Wi lo“ siur bliø val dy mas del ni nu ku

    Pri duo dant eks plo a tuo ti ðil dy mo sis-te mà, jà de ri nant ar at lie kant tech ni nës prie þiû ros dar bus, svar bu yra pa to gi pri ei ga prie siur blio, ga li my bë per þiû rë ti, keis ti ar ið si sau go ti jo pa ra met rus. Vi sa tai ga li ma pa da ry ti del ni nu ku (an glið kai va di na mu PDA ar ba Poc kett PC) su „Wi lo“ in fra rau do nø jø spin du liø mo du liu („Wi lo IR-Mo dul“), jei gu sis te mo je yra „Wi lo“ siur bliai su daþnio kei tik liais (þr. 1 pav.).

    Del ni nu kas – tai ðiuo lai kiðkas stan dar ti nis prie tai sas: ne di de lis, del ne tel pan tis as me ni-nis kom piu te ris su ins ta liuo ta stan dar ti ne Win dow sMo bi le ope ra ci ne sis te ma, ku rios ap lin ko je yra ádieg ta spe cia li „Wi lo“ siur blio val dy mo pro gra ma. Ry ðys tarp del ni nu ko ir

    siur blio pa lai ko mas per in fra rau do nø jø spin-du liø sà sa jà (pa na ðiai kaip tarp te le vi zo riaus ir nuo to li nio val dy mo pul te lio). Tai lei dþia pa to giai val dy ti siur blá, keis ti jo pa ra met rus ir pan. Del ni nu kà sa vo ruoþ tu ga li ma jung ti prie kom pak tið ko mo bi lio jo spaus din tu vo ir prie ápras to kom piu te rio; ry ðys èia ir gi ga li bû ti be lai dis (mik ro ban gë Blu e to oth sà sa ja). Taip dar bi nius siur blio pa ra met rus ga li ma èia pat at spaus din ti ar ba iðsi sau go ti sa vo kom piu te ry je, siøs ti elek tro ni niu pa ðtu ir pan. (þr. 2 pav.)

    Ap tar nau jan èiam per so na lui nau do tis del ni nu ku pa ran ku jau vien dël to, kad to-kiu bû du leng viau pa siek ti siur blio me niu, ypaè jei gu siur blys su mon tuo tas ne pa to gio je pri ei ti vie to je. Neieð-kant ko pë èiø ar ne li pant per vamz dy nus tas pa èias funk ci jas, ku rios pri ei na mos per siur blio ek ra no me niu, ga li ma tu rë ti sa vo ran ko je – del ni nu ko ek ra ne, t. y. ájung ti ir ið jung ti siur blá, nu sta ty ti siur blio val dy mo re þi mà, dar bo tað kà. Del ni nu ko me niu at ve ria ir nau jas ga li my bes bei funk ci jas, pa vyzdþiui: pa pil do mà val dy mo re þi mà (val dy mas pa gal pum-puo ja mos ter pës tem pe ra tû rà), ga li my bæ ma ty ti hid rau li nius ir elek tri nius pa ra met rus (mo men ti-næ var to ja mà ga lià, sro væ, átam pà,

    ener gi jos su var to ji mà), siur blio dar bo sta tis-ti kà (kiek va lan dø siur blys vei kë ir ko kia ap-kro va), ávy ku sius siur blio vei ki mo su tri ki mus (jei gu to kiø bû ta), siur blio me niu uþ ra ki ni mà ir kt. Yra ir ser vi so funk ci jø – del ni nu ku ga li ma net gi pa tik rin ti va rik lio ap vi jas.

    Ne ga na to, pa grin di nius dar bi nius siur blio pa ra met rus, kaip mi në ta, ga li ma iðsau go ti Word ar ba Ex cel for ma tu ir at spaus din ti, per-siøs ti á sa vo kom piu te rá ir pan. (þr. 3 pav.)

    Del ni nu kas su „Wi lo“ IR mo du liu at ve ria nau jas ga li my bes efek ty viau ir ra cio na liau eks plo a tuo ti siur blius ir tau py ti tiek dar bo lai ko, tiek ener gi jos iðte klius.

    An drius Staðai tis,UAB „Wi lo Lie tu va“ inþinie rius kon sul tan tas

    1 pav. Elek tro ni niø „Wi lo“ siur bliø val dy mas delni nu ku su IR mo du liu

    3 pav. Siur blio pa grin di niø dar bi niø pa ra met rø ata skai ta, ið del ni nu ko per siøs ta á as me ni ná kom piu te rá

    2 pav. Mo bi liuo ju spaus din tu vu dar bi niø siur blio pa ra met rø ata skai tà ga li ma at spaus din ti ir èia pat prie siur blio, ði lu mos maz ge ar ka ti li në je

  • ÐILUMINË TECHNIKA

    2008 m. Nr. 4 (Nr. 37)18

    ener ge ti kø ruo Ði mui Pa skir tas gy ve ni mas

    Vy tau tas Mar ti nai tis ir Al fon sas Skrins kaVGTU Ðil dy mo ir vë di ni mo ka ted ros pro fe so riai

    Di de liu op ti miz mu ir ne blës tan èia ener gi ja pa si þy min tis do cen tas Alek san dras Gluos-nis ðven èia sa vo 75 me tø ju bi lie jø. Dau giau kaip ke tu rias deðimt gy ve ni mo me tø jis dës të ðil dy mo, vë di ni mo, ði lu mos ir du jø tie ki mo spe cia ly biø stu den tams. Ðil dy mo ir vë di ni mo ka ted ro je A. Gluos nis dir bo nuo jos ástei gi mo pra dþios iki ið ke liant jà á Vil niø ir dar 10 me tø Vil niaus Ge di mi no tech ni kos uni ver si te te. Tai gi pa dë jo tap ti ener ge ti kos inþinie riais ðim tams Lie tu vos jau nuo liø.

    1958 m. bai gæs KPI Me cha ni kos fa kul te-te pra mo nës ði lu mi nës ener ge ti kos stu di jas, A. Gluos nis dve jus me tus dir bo KPI Braiþomo-sios ka ted ros asis ten tu, o 1960 m. ku rian tis Ðil dy mo ir vë di ni mo ka ted rai ásto jo á ðios

    ka ted ros as pi ran tû rà ir va do vau ja mas ðios ka ted ros ve dë jo doc. M. Za liðaus ko 1967 m. ap si gy në tech ni kos moks lø kan di da to (da bar dak ta ro) di ser ta ci jà. 1970 m. jam su teik tas do cen to var das. Jo mëgs ta mas dës to mas da ly kas – „Ku ras, kû ryk los, ka ti lai, ka ti li nës“. 1962 m. ástei gus KPI pro jek ta vi mo-kon stra vi-mo biu rà, jis pra dë jo va do vau ti stu den tø dar-bams, ku riø dau gu ma bu vo ádieg ti ámo në se. Per 43 pe da go gi nio ir moks li nio dar bo me tus doc. A. Gluos nis pa ruo šë ir at spaus di no dau-giau kaip 180 moks li niø straips niø, moks li niø dar bø ata skai tø, moks lo po pu lia ri ni mo bei pub li cis ti kos straips niø. Skai të moks li nius pra-ne ði mus Mask vo je, Sankt Pe ter bur ge, Ki je ve, Mins ke, No vo po loc ke, Lvo ve, Èe lia bins ke, Se vas to po ly je or ga ni zuo to se kon fe ren ci jo se.

    Daug lai ko A. Gluos nis sky rë ruoðiant ir leidþiant me to di næ mo ky mo li te ra tû rà. Ið lei do me to di nius, kur si niø pro jek ta vi mo nu ro dy mus. 1995 m. pa ren gë pir mà já spe cia lø já þi ny nà. 1997 m. ið lei do mo ko mà jà kny gà „Ði lu mos tau py mas vei kian èio se pra mo nës ámo në se“, o 2000 m. – ant rà jà ðios kny gos da lá. Nuo 1998 iki 2008 m. iðlei do net 10 spe cia ly bi-niø þi ny nø. Vien per pas ta ruo sius pen ke rius me tus ið lei do: „At lie ki nius ener gi jos iðtek lius

    nau do jan tys áren gi niai ir ði lu mos siur bliai“ (2004 m.), „Pa sta tø ðil dy mo sis te mos ir jø áran ga“ (2005 m.), „Karð to van dens ruo ði mo sis te mos ir jø áran ga“ (2006 m.), „Gy ve na-mø jø, vi suo me ni niø ir ad mi nist ra ci niø pa sta tø vë di ni mo ir oro kon di cio na vi mo sis te mos ir jø áran ga“ (2007 m.), o 2008 m. – net du þiny nus: „Efek ty viai var to jan èios du ji ná ku rà áran gos gy ve na muo siuo se, vi suo me ni niuo se ir ad mi nist ra ci niuo se pa sta tuo se“ ir „San tech-ni ko mon tuo to jo“.

    A. Gluos nis më go dës to mas dis cip li nas, o stu den tai më go dës ty to jà. Jis – pir mo jo KPI lek to riø kon kur so lau re a tas. Va do va vo stu den-tø ga my bi nëms prak ti koms bei stu den tø sta ty-bos bû riams. A. Gluos nis ak ty viai pro pa ga vo moks lo lai më ji mus, skai të pa skai tas kva li fi-ka ci jos kë li mo kur suo se, se mi na ruo se. Ða lia ki tø dar bø jis më go dirb ti ir þur na lis ti ná dar bà. Ku rá lai kà dir bo KPI stu den tø laik rað èio re dak-to riu mi, bu vo þur na lø „Moks las ir tech ni ka“ bei „Sta ty ba ir ar chi tek tû ra“ ben dra dar biu.

    Gar bin go ju bi lie jaus pro ga svei ki na me doc. Alek san drà Gluos ná, lin ki me ge ros svei-ka tos ir to les nio ak ty vaus da ly va vi mo vi suo-me ni nia me gy ve ni me.

    ÐILUMINË TECHNIKAUÞSIPRENUMERUOKITE ÞURNALÀ

    2009 METAMS!Prenumeratos kaina 50,00 Lt

    Þurnalas leidþiamas 4 kartus per metus 600 egz. tiraþu

    Norëdami uþsiprenumeruoti, mokestá galite pervesti:Lietuvos ðilumos tiekëjø asociacija

    ïmonës kodas 124361985Naugarduko g. 55A, LT-03204 Vilnius

    Atsiskaitomoji sàskaita Nr. LT27 7044 0600 0125 7217AB SEB Vilniaus bankas

    Kvieèiame publikuoti aktualius straipsnius. Straipsniø publikavimas NEMOKAMAS!Informacija: tel. (8 5) 235 6042, el. paðtas [email protected]

    2008 m. Nr. 1 (Nr. 34)

    KAM IÐ TIESØ ATITENKA

    PINIGAI UÞ ÐILUMÀ?

    ÐALIES VALDÞIAI ATËJO LAI

    KAS IMTIS REALIØ VEIKSMØ

    2008 m. Nr. 3 (Nr. 36)

    Didþioji dalis pinigø, mokamø uþ

    ðilumos energijà, atitenka gamtin

    iø dujø tiekëjams.

    Dujininkø pajamos kasmet drast

    iðkai auga, o gyventojai mokesèia

    ms uþ ðilumà priversti vis plaèia

    u atverti pinigines.

    Norint stabilizuoti ðilumos kainas

    ir gyventojams didëjanèius mok

    ëjimus uþ ðildymà Lietuvai bûtina

    nedelsiant imtis

    neekonomiðkai ðilumà vartojanèi

    ø daugiabuèiø namø renovacijos

    , plësti alternatyvaus gamtinëms

    dujoms biokuro ir

    komunaliniø atliekø rinkà bei sta

    tyti kogeneracines jëgaines, gam

    inanèias elektrà ir ðilumà vartot

    ojams.

  • ÐILUMINË TECHNIKA

    2008 m. Nr. 4 (Nr. 37) 19

    Po rei kis kom for tui yra toks pat se nas, kaip ir þmo ni ja. Þino ma, kad ug nis ðil dy mui nau do ta prieð 100 000 me tø, o gal ir dar anks èiau. Tai pa tvir ti na ar che o lo gø ra di niai. Ra di niø apie ðal dy mo tai ky mà në ra, nes tirps tan tis le das ar snie gas to kiø pëd sa kø kaip ug nis ne pa lie ka, to dël ten ka pa si kliau ti tik ra ðy ti niais ðal ti niais. Ra ðo ma, kad Ro mos im pe ra to rius Va rius Avi tus bu vo da væs nu ro dy mà at ga ben ti ir jo so de su pil ti snie go kal nø py li mus, kad vë jas, dvelk da mas nuo jø, vë sin tø. Ið su ras tø ðal ti niø ma ty ti, kad iki XIX a. ðal dy mo sri ties lai më ji mai bu vo la bai kuk lûs. XIX a. pra dþio je ið na tû ra liø van dens tel ki niø pra dë tas ga ben ti le das. Taip at si ra do le do pra mo në, pra si dë jo pre ky ba juo.

    Idë ja apie le du ðal do mas vë di ni mo sis te-mas bu vo ágy ven din ta tik apie XIX a. vi du rá. 1842 m. Flo ri do je (JAV) gy dy to jas Joh nas Gor rie (þr. 1 pav.) pa nau do jo oro kon di cio na-vi mà ser gan èiø jø bûk lei pa leng vin ti.

    XIX a. ma lia ri ja ir gel to no ji karðt li gë Flo ri do-je, kaip ir dau ge ly je ki tø vie to viø, pa si þy min èiø karð tu ir drëg nu kli ma tu, bu vo daþ nos li gos, dël jø mir da vo daug þmo niø. Su sir gi mø ðio mis li go mis ir mir èiø dël jø pa gau së da vo va sa rà.

    Li go nius ypaè se kin da vo drëg nas ir karð tas kli ma tas. J. Gor rie pa-siû ly to ji sis te ma bu vo ki bi rai su le du, virð ku riø bu vo pu èia mas ir taip at ðal do mas oras, ku ris po to pa tek da vo á ser gan èiø jø pa tal pas.

    Le dus lai vais at pluk dy da vo ið ðiau-ri niø ra jo nø, kur þie mà juos kaup da vo ið ten esan èiø eþe rø ir lai ky da vo izo liuo-to se sau gyk lo se. Dël sun kiø lai vy bos sà ly gø le dai bu vo bran gûs, be to, ne re gu lia riai tie kia mi. J. Gor rie ëmë si ieð ko ti ki to kiø ðal èio ðal ti niø (þr. 2 pav.). Jis ið ra do ir 1848 m. uþ pa ten ta vo ðal-dy mo ma ði nà, o 1851 m. jo pa ten tas (Nr. 8080) „pir mai ka da nors me cha-ni niam ðal dy mui ir oro kon di cio na vi mui nau do tai maðinai“ bu vo pri pa þin tas. Tai pir mo ji ma ði na kom for ti niam ðal dy mui. Dau ge lis já lai ko oro kon di cio na vi mo të vu. R. B. Bec ke ris 1972 m. iðlei do kny gà „Gor rie, M. D., oro kon di cio na-vi mo ir me cha ni nio ðal dy mo të vas“. Ta èiau yra ir ki taip ma nan èiø. Mar ga ret In gels dviem de ðimt me èiais anks èiau pa ra ðë kny gà la bai pa naðiu pa va di ni-mu – „Wil lis Ha vi lan das Car rier, oro kon di cio na vi mo të vas“. Ði kny ga taip pat apie la bai daug oro kon di cio na vi mui da vu sá as me ná W. H. Car rier (1876–1950). Vis dël to dau ge lis lai ko J. Gor rie oro kon di cio na vi mo pra di nin ku, nors kar tu pa brë þia, kad jo ne-ga li ma lai ky ti oro kon di cio na vi mo ið ra dë ju kaip ir në vie no ki to, nes prie

    to bu vo pri ei ta po tru pu tá, dau ge lio as me nø dë ka: 1500 m. Le o nar do da Vin ci su kû rë van de niu su ka mà ven ti lia to riø; 1775 m. dr. Wil lia mas Cul le nas ið ra do ma ði nà van de niui ðal dy ti; 1834 m. Ja co bas Per kin sas uþ pa ten ta vo le dà ga mi nan èià ma ði nà ir dar dau ge lis ki tø pri si dë jo prie to, kas da bar va di na ma oro kon di cio na vi mu.

    Ge or ge’as Knigh tas 1864 m. pa siû lë li go ni nës ðal dy mo sis te mà. Jà su da rë vë di ni mo sis te ma su drë ki ni mo ka me ra, skir ta orui va ly ti ir ðal dy ti. Drë ki ni mo ka me ros van duo te kë jo gy va tu ku, pa nar din tu á tirps tan tá le dà. Oras ven ti lia to riu mi bu vo pu èia mas per drë ki ni mo ka me rà, o jo je iðpurkðtas ðal tas van duo já atðal dy da vo.

    Nat ha ne lis Sha le ris 1865 m. pa siû lë „pa ge rin tà oro ðal dy mo apa ra-tà“, ku rá su da rë spe cia lios for mos su le du, su dë tos taip, kad pu èia mas oras te kë tø apie jas vin giuo tu ka na lu. Ðio pa siû ly mo au to rius nu ro dë, kad to kiu bû du ðal do mas oras ga li bû ti taip pat sau si na mas.

    Nors dirb ti nis ðal dy mas su si lau kë aðt rios kri ti kos ið na tû ra laus le do tie kë jø, jis pa ma þu plë të si. 1865 m. Da nie lius L. Hol de nas ir J. An drew Muh las pa sta të ir pra dë jo eks plo a tuo ti dirb ti ná le dà ga-mi nan èià ðal dy mo ga myk là San An to nio mies te, o 1909 m. JAV jau bu vo apie 2 000 dirb ti nio le do ga myk lø. Jø sëk mæ ið da lies lë më tai, kad plë to jan tis mies tams na tû ra laus van dens tel ki niai bu vo ter ðia mi nuo te ko mis ir le das taip pat da rë si vis la biau uþ terð tas. Spar tes ná dirb-

    ti nio ðal dy mo tai ky mà ska ti no nau ji ðios sri ties ið ra di mai. Vie nà ið pir mø jø pa si se ku siø ga ri niø ðal dy mo ma ði nø ið ra do Char les’is Tel lier Pran cû zi jo je, ji jau 1869 m. bu vo sëk min gai pa-nau do ta pra mo në je. 1870 m. Da vi das Bo y le’as su konst ra vo amo nia ki næ ðal-dy mo ma ði nà. Di de lës áta kos ðal dy mo ma ði nø pa nau do ji mui tu rë jo elek tros va rik liø pri tai ky mas. Ðal dy mo ma ði nos ta po kom pak tið kes nës, la bai su ma þë jo joms rei ka lin gø pa tal pø dy dis.

    Pa ma þu au go po rei kis tu rë ti cen-tri nes sis te mas, ku rios ðal dy tø alaus ga mi ni mo pa tal pas, ga min tø le dà ir ðal dy tø sau gyk las. Tuo lai ku kom for-ti niam ðal dy mui skir ta ma þai dë me sio, nes tai bu vo bran gu, bet at ski ri at ve jai pa si tai kë. Vie nas ið jø – „Ma di son Squ a re“ te at ras Niu jor ke, ja me oro kon di cio na vi mo sis te ma bu vo áreng ta 1880 me tais. Ði sis te ma, nors jo je ðal-dy mui pa nau do tas le das, pa kan ka mai to bu la pa gal tuos me tus. Vë liau oro kon di cio na vi mo sis te mos to bu lë jo,

    nors dar ku rá lai kà ðal dy mui bu vo nau do ja mas le das. Ne il gai tru kus oro kon di cio na vi mo sis te mo se ðal dy mà le du ëmë keis ti ðal dy mo ma-ði nos. Jau 1883 m. Frank fur te prie Mai no pir mà kart bu vo pa nau do tas kon di cio na vi mo áren gi nys su amo nia ki ne ðal dy mo ma ði na. Tam bu vo

    oro kon di cio na vi mo rai dos aPÞval gaDr. doc. Ed var das Tuo mas

    1 pav. Joh nas Gor rie

    2 pav. Pir mo ji oro vë si ni mo sis te ma, su konst ruo ta Joh no Gor rie

  • ÐILUMINË TECHNIKA

    2008 m. Nr. 4 (Nr. 37)20

    ke le tas prie þas èiø: ne pa kan ka mai ðva rus le das, le do san dë lia vi mo pro ble mos, bû ti ny bë nuo lat pa pil dy ti ir ki tos, bet pa grin di ne prieþas-ti mi lai ky tas ne val do mas ðal dy mo pro ce sas ir ne ga lë ji mas re gu liuo ti san ty ki nës drëg mës, ku rios reikð mæ jau pra dë ta su pras ti.

    Moks li nio po þiû rio á oro kon-di cio na vi mà pra dþia sie ja ma su vo kie èiø moks li nin ko prof. Her-ma no Riet sche lio kny ga „Va do-vas vë di ni mo ir ðil dy mo áran gai skai èiuo ti ir pro jek tuo ti“, iðspaus-din ta 1894 me tais. Ðio je kny go je yra sky rius, ku ria me ra ðo ma apie pa tal pø ðal dy mà. Èia taip pat nag ri në ja mi klau si mai, su si jæ su san ty ki nës drëg mës re gu lia vi mu. H. Riet sche lio dë ka moks li nio ty ri mo re zul ta tai ta po pri ei na mi prak ti niam pa nau do ji mui, to dël jis lai ko mas in þi ne ri nio moks lo apie oro kon di cio na vi mà pra di nin ku.

    1901 m. Al fre das Wolf fas, o 1902 m. Wil lis Car rier su pro jek-ta vo di de les oro kon di cio na vi mo sis te mas su ðal dy mo ma ði no mis (þr. 3 pav.). Grei tai ðios rûðies sis te mos pra dë tos dieg ti vis pla èiau. 1903 m. Kel no te at re prie ðal dy mo ma ði nos bu vo áreng tas drus kø tir pa lo aku mu lia to rius ðal èiui kaup ti.

    Tai lei do 4–5 kar tus su ma þin ti ðal dy mo ma ði nos na ðu mà. Taip pra si dë jo oro kon di cio na vi mo sis te mø su ðal dy mo ma ði no mis lai kas. Tuo me tu dar bais oro kon di cio na vi mo sri ty je pa si þy më jo W. Car rier. Jis 1904 m. pa to bu li no drë ki ni mo ka me rà, ku ri pa dë jo re gu liuo ti san ty ki næ oro drëg mæ ir esant rei ka lui sau sin ti orà, ga vo pa ten tà drëg mës kon tro lës prie tai sui, o tru pu tá vë liau, rem da ma sis te ori në mis þi nio mis ir la bo ra to ri jo je at lik tais ban dy mais, pra dë jo kur ti psich ro-met ri næ diag ra mà, ku ri bu vo pa skelb ta 1911 me tais. Ðios diag ra mos pa nau do ji mas pa leng vi no ir su pap ras ti no drëg no oro pro ce sø ap-skai èia vi mà. Pa na ðià diag ra mà Eu ro po je su da rë Ri char das Mol lier. Ji va di na ma h-x, ar ba Mol lier, diag ra ma. Jos pa nau do ji mo funk ci nës ga li my bës yra to kios pat, kaip ir psich ro met ri nës diag ra mos.

    Ki tas inþinie rius Stu ar tas Cra me ris, pa gal spe cia ly bæ teks ti li nin-kas, á oro kon di cio na vi mo is to ri jà ára ðy tas to dël, kad jis pir ma sis pa var to jo ter mi nà „oro kon di cio na vi mas“ vie na me ið pa ten tø, tai bu vo 1904 me tais.

    Di de læ áta kà ðal dy mo ma ði nø ir oro kon di cio na vi mo plët rai tu rë jo elek tros va rik liø at si ra di mas ir jø pa nau do ji mas. 1882 m. N. Tes la ir G. Wes ting hou se’as ga vo pa ten tà sa vo iðras tam ven ti lia to riui su elek tros va rik liu. Ðie ven ti lia to riai esant karðtam kli ma tui pa dë jo ge riau pa si jus ti dau ge liui þmo niø. Pu èiant to kiam ven ti lia to riui, dël pa di dë-ju siø kon vek ci niø ði lu mos mai nø tarp kû no ir já api plau nan èio oro pastarojotemperatûraatrodoapie4˚Cþemesnëuþtikràjà.Staliniaiir pa lu bë je pa ka bi na mi ven ti lia to riai ta po vie na ið pir mø jø prie mo niø, tei kian èiø kom for tà vë si nant. Jie po pu lia rûs ir da bar.

    Apie 1930 m. oro kon di cio na vi mo sis te mos pli to to liau. Tuo me-tu JAV jau dau ge lis ki no te at rø tu rë jo áreng tas oro kon di cio na vi mo sis te mas. Vë liau at ëjo ei lë ad mi nist ra ci nës pa skir ties pa sta tams, bet jø spar tes nis ap rû pi ni mas oro kon di cio na vi mo sis te mo mis vy ko jau

    po Ant ro jo pa sau li nio ka ro. Tuo me tu bu vo pa sta ty ta daug di de liø pa sta tø, juo se áreng tos oro kon di cio na vi mo sis te mos. Po ka rio me tais pir ma sis ir di dþiau sias bu vo tarp tau ti nës pa skir ties Jung ti niø Tau tø pa sta tas, baig tas 1950 me tais. Po rei kis tu rë ti ástai gas, ap rû pin tas

    oro kon di cio na vi mo sis te mo mis, grei tai ið pli to ki tuo se mies tuo se ir ða ly se. Tai bu vo la bai bû din ga Lon do nui, ku ria me 1960 m. sta-ty ta daug ástai goms áreng ti skir tø pa sta tø. To sta ty bos lai ko tar pio oro kon di cio na vi mo sis te mo se, ieð kant ge res niø spren di mø, at si ra do to bu les nës sche mos. Vie na ið jø vë liau ta po la bai po-pu lia ri – tai kin ta mo oro kie kio pa skirs ty mo sis te ma.

    Ðal dy mo maðino se, taip pat ir skir to se oro kon di cio na vi mui, pas-ku ti ná já XIX a. ket vir tá dar bo agen tu nau do tas amo nia kas. Ta èiau dël jo kenks min gu mo oro kon di cio na-vi mo sis te mo se ðios medþia gos im ta veng ti. Kaip pa kai ta là pra dë ta

    nau do ti an glies dvi de gi ná. Dël to per pir muo sius du XX a. de ðimt me èius ðal dy mo tech ni ko je, o kar tu ir oro kon di cio na vi mo sis te mo se pla èiai nau do tos ðal dy mo maðinos su dar bo agen tu – an glies dvi de gi niu. Jis þmo nëms ne pa vo jin gas, bet ðal dy mo cik lui rei ka lin gas di de lis slë gis, to dël rei kia tvir tes niø, o kar tu sun kes niø ir bran ges niø ma ði nø bei vamz dy nø. Kai tre èio jo de ðimt me èio pa bai go je bu vo pa ga min ta nau-ja medþia ga (fre o nas 12), pa siþymin ti ge ro mis ter mo di na mi në mis ir ki to mis sa vy bë mis, ji pra dë ta nau do ti ðal dy mo ma ði no se kaip dar bo agen tas vie to je an glies dvi de gi nio. Tai lei do kur ti ma þø mat me nø ðal-dy mo maði nas ir jas ákom po nuo ti á au to no mi nius oro kon di cio nie rius. Jie bu vo pra dë ti nau do ti gy ve na muo siuo se na muo se. Taip pa ma þu oro kon di cio na vi mas pra dë jo plis ti bui ty je, bet bu vo la bai ne pa to gu kon-di cio nie riuo se esan èius kon den sa to rius auðin ti van de niu. Tam rei kë jo áreng ti van dens at ve di mo ir nu ve di mo vamz dy nus, bu vo rei ka lin gas di de lis van dens kie kis, ne uþ te ko esa mø van dens tin klø pra lai du mo. Ðie trû ku mai pa ða lin ti, kai 1923 m. pa ga min tas kon di cio nie rius su oru auðina mu kon den sa to riu mi. Vis dël to pir mie ji au to no mi niai kon di cio nie-riai ne bu vo pa kan ka mai ge rai pri tai ky ti bui ti niam nau do ji mui. Jie bu vo di de liø ga ba ri tø, la bai sun kûs (apie 500 kg), bran gûs. Tik po Ant ro jo pa sau li nio ka ro bui ti niai kon di cio nie riai ta po pri ei na mi vi du ri nia jai kla-sei JAV, o ta da ir ki to se, la biau siai tech nið kai ið si vys èiu sio se ða ly se – An gli jo je, Aust ri jo je, Ðve di jo je, Ðvei ca ri jo je. Vë liau, 1973 m. Va ka rø ða ly se pra si dë jus ener ge ti nei kri zei, oro kon di cio na vi mo nau do ji mas bui ty je bu vo stab do mas. Tai tu rë jo ir tei gia mos áta kos kon di cio nie riø eko no mið ku mui, ka dan gi ga min to jai juos to bu li no steng da mie si su-ma þin ti elek tros ener gi jos sà nau das.

    Trans por to prie mo nës taip pat ne li ko be oro kon di cio na vi mo sis te mø. Tik jo se oro kon di cio na vi mas pra dë tas nau do ti vë liau. Pir mie ji oro kon di cio nie riai, skir ti oro vë si ni mui au to mo bi liuo se ir au to bu suo se, su mon tuo ti 1930–1934 me tais.

    Lie tu vo je, ku ri 1940 m. bu vo oku puo ta So vie tø Sà jun gos ir ne ga lë jo tu rë ti ry ðiø