VALSTYBS SAMPRATA

2 PASKAITA. VALSTYBS TEORINIAI PAGRINDAI

2.1. VALSTYBS SAMPRATAValstybs svoka. Valstyb yra visuomens socialinis junginys, atliekantis tokias funkcijas, kuri neatlieka jokie kiti socialiniai junginiai ar grups.

Valstybs apibrimas negali apimti vis valstybei bding poymi, todl jame turi atsispindti tik svarbiausi, esminiai poymiai.

Valstybs apibrim yra labai vairi, kuriems takos turi vairios filosofins pairos, nacionalins ir istorins tradicijos. Neretai stengiamasi valstyb suvokti kaip tam tikr ideal, kokia turi bti valstyb. Istorijos eigoje valstybs apibrimai labai keitsi.

Aristotelis teig, kad valstyb aukiausia ir tobuliausia laisv moni bendravimo forma. Cicerono supratimu, valstyb tai teisinio bendravimo ir bendros naudos gyvenimo forma. Viduramiais valstyb buvo vis gyventoj gerovs garantas, dievikoji institucija. v. Augustinas valstyb vadino imintingj sjunga, atsiradusia dl bendr reikal ir reikalinga palaikyti santaik. Naujj laik mstytoj valstyb buvo suvokiama kaip tobula laisv moni sjunga, sudaryta siekiant apsaugoti teis ir bendr naud.

XIX-XX a. atsirado vadinamoji trij element valstybs teorija, pagal kuri valstyb tai gyvenani tam tikroje teritorijoje ir priklausani vienai politinei valdiai moni sjunga. is valstybs apibrimas apima tris pagrindinius valstybs elementus (poymius):

Tauta; Teritorija;

Valdia.

Tauta, kaip valstybs elementas. Terminas tauta turi dvi prasmes: 1) tauta kaip valstybs elementas ir 2) tauta kaip nacionalinis darinys (nacionalin tauta). i dviej svok negalima painioti, nes nacionalin tauta nra valstybs elementas. Inykus valstybei nacionalin tauta neinyksta, o tauta kaip valstybs elementas - inyksta.Tautai kaip valstybs elementui bdingi trys pagrindiniai poymiai:

Kiekybinis poymis - valstybs taut sudaro moni grup (tam tikras skaiius moni);

Tstinumas valstybs tauta gyvuoja tol, kol egzistuoja pati valstyb; Ypatingas kvalifikuotas ryys su valstybs teritorija pilietyb.

Pilietyb gali bti gimtoji ir gytoji.gimtoji pilietyb tai gimimas tam tikroje teritorijoje arba gimimas i tam tikros teritorijos tv arba vieno i tv. Gimstant pilietyb gyjama arba pagal nacionalin, arba pagal teritorin princip:

Nacionalinis (kraujo) principas reikia, kad vaiko pilietyb priklauso nuo tv pilietybs neatsivelgiant gimimo viet. Teritorinis (ems) principas reikia, kad vaiko pilietyb yra susijusi su jo gimimo vieta. Paprastai valstybs derina abu iuos principus arba pasirenka vien i j. Pvz., Lietuva laikosi nacionalinio gimtosios pilietybs principo (iskyrus kai kuriuos statyme nustatytus atvejus).gytoji pilietyb tai pilietybs gijimas kitais bdais. Pagrindiniai gytosios pilietybs bdai:

natralizacija (kai pilietyb suteikiama asmeniui, igyvenusiam valstybje nustatyt laik),

optacija (savanorikas pilietybs pasirinkimas, laikantiems tarptautins sutarties ar nacionalini statym slyg, pvz., kai teritorija ar jos dalis perduodama kitai valstybei);

pilietybs suteikimas iimties tvarka (u nuopelnus valstybei).Teritorija, kaip valstybs elementas. Valstybs negali atsirasti ir egzistuoti be apibrtos teritorijos. Teritorija svarbi valstybei keliais aspektais: Teritorija tai viena i svarbiausi bet kurios valstybs gyvavimo slyg;

Teritorija tai kriterijus , kuriuo remiantis vienos valstybs tauta atskiriama nuo kitos valstybs tautos;

Teritorija tai erdv, kur gyvendinama valstybs valdia.Teritorija tai viena i svarbiausi bet kurios valstybs gyvavimo slyg. Valstybs teritorija tai tam tikras apibrtas ems plotas. Jis yra apibriamas valstybs siena., kuri skiria vien valstyb nuo kitos. Valstybs sienos yra nustatomos ir keiiamos tarptautinmis sutartimis, kurias ratifikuoja aukiausios valstybs vadios institucijos.Valstybs teritorij sudaro visa teritorija ir ems gelms iapus valstybs sienos, taip pat teritoriniai vandenys ir oro erdv vir j. Valstybs teritorija taip pat yra orlaiviai, laivai, kurie turi valstybs vliav ar jos skiriamuosius enklus u valstybs sienos rib, o taip pat alies diplomatins atstovybs usienyje.

Valstybs teritorijos dydis ir kitos fizins savybs, ems gelmi turtai, geografin padtis ir kita paiam valstybs egzistavimui yra antraeilis dalykas. Nra kriterij kokio dydio ir koki savybi teritorijos reikia valstybei kurti. Taiau kita vertus, valstybs teritorijos dydis, jos kokyb daro tak valstybs gyvenimui ir vykdomai politikai.

Valstybs teritorija tai ne tik fizinis ems plotas, bet ir kriterijus, kuriuo vadovaujantis atskiriame vienos valstybs taut nuo kitos valstybs tautos. Kaip jau buvo minta, teisin mogaus ry su valstybs teritorija parodo jo pilietyb, nes apibdina mogaus priklausomyb ir pavaldum tos teritorijos valstybei ir jos valdiai. Pilietyb objektyvus reikinys ir, i esms, nepriklauso nuo mogaus valios. Jeigu valstyb nesutinka, pats mogus teisinio ryio su valstybs teritorija nutraukti negali. Net ivyks i valstybs teritorijos pilietis teisikai neatsiriboja nuo ryio su savo valstybe. Kitaip sakant, faktini ir teisini ryi su valstybe nutraukimas nesutampa. Teisini ryi su valstybs teritorija nutraukimas visuomet priklauso nuo paios valstybs leidimo.Teritorija tai erdv, kur gyvendinama valstybs valdia. Valstybs valdia yra organizuojama ir gyvendinama remiantis teritoriniu principu. Valstybs valdios priimti teiss aktai taikomi visiems monms, kurie kokiu nors bdu konkreiai susij su valstybs teritorija. Ne tik tos valstybs pilieiai, bet ir usienieiai laikinai atvyk valstyb, privalo paklusti jos valdiai. Prieingu atveju jie gali bti traukiami teisinn atsakomybn. Usienieiai nuo piliei skiriasi tuo, kad ivyk i valstybs teritorijos arba nutrauk su ja ryius, teisikai tampa nepriklausomi nuo toje teritorijoje esanios valstybs valdios.Teritorinis valstybs valdios gyvendinimo principas reikalauja grietai apibrti valstybs teritorijos ribas. Tam tikslui nustatomos valstybs sienos. Kiek apima valstybs sienos, tiek veikia valstybs valdia, nevaroma jokios kitos valstybs valdios. Tai reikia, kad valstybs valdia turi teritorin virenyb (gali) alies viduje kiek apima valstybs siena.

Apibriant valstybs teritorijos svok, reikia atminti du dalykus:

gyvendinti valstybs funkcijas reikia tam tikros erdvs (t.y. tam tikro ems ploto);

Tam tikrame apibrtame ems plote, kur sikrusi valstyb, negali bti jokios kitos valstybs. Kiekviena valstyb monopolizuota tam tikr apibrt ems plot. iame plote negali bti jokios kitos valstybs valdios.

Ivada: teritorija valstybei sukuria erdv, kur nevaromai veikia jos valdia.

Valstybs valdia, kaip valstybs elementas. Valstybs valdios svoka yra neatsiejama nuo valdymo svokos. Valdymo santykiai yra tada, kai tam tikrame socialiniame darinyje (iuo atveju valstybje) yra dvi moni grups valdantieji ir valdomieji. is susiskirstymas yra valstybs valdios pagrindas. Vadinasi, kad bt valdia, reikia socialinio junginio nari susiskirstymo valdaniuosius ir valdomuosius.

Socialiniam valdymui bdingas dvejopos valios )valdanij ir valdomj) santykis. Valdymo santykiai visuomet pasiymi subordinacija btina, kad valdomasis pasiduot valdaniojo valiai ir sutikt daryti tai, kas jam nurodoma. Todl svarbiausias valdios poymis privalomumas paklusti, vadovavimas, sakymo galia (imperium). valdio poym pagrind N.Makiavelis.

Valdantieji savo sakymais nustato bendras veiklos ir elgsenos taisykles ir normas, o visi valstybs pilieiai privalo j laikytis.

Valdios santykiai reikiasi kiekviename socialiniame junginyje, kuriam yra bdingas susiskirstymas valdaniuosius ir valdomuosius. Valstybje is susiskirstymas yra ypatingas tuo, jog ia valdantieji turi galimyb reikalauti, kad j sprendimai bt vykdomi, o nevykdantiems toki sprendim taikyti sankcijas, juos bausti. Valstybje yra specialus prievartos aparatas, kuris gali nuslopinti bet kok pasiprieinim valstybs valdiai. Tai kariuomen, policija, kaljimai ir kita. Institucijos, vykdanios prievartos ir baudiamsias funkcijas yra neatskiriamas valstybs valdios atributas. Joks kitas socialinis junginys tokio aparato neturi. Prievartos aparatas suteikia valstybs valdios sakymams visuotin, visiems vienodai taikom ir privalom (imperatyv) pobd.Tai, kad valstybje yra prievartos aparatas, nereikia, jog visi valstybs valdios sakymai vykdomi prievarta. Prievarta nra bendroji taisykl, o veikiau iimtis, egzistuojant galimyb priversti paklusti. Dar N.Makiavelis yra spjs, kad valdia, kuri remiasi tik prievarta, nra stipri ir ilgai isilaikyti negali. Dauguma piliei vykdo valdios sakymus dl sitikinim, geruoju.

Be prievartos, valstybs valdiai yra bdingi ir kiti poymiai: kompetencija, autoritetas, asmenybs buvimas, ideologija, moral, etika, vieoji nuomon ir kita. Ypa didel reikm teikiama valstybs vadovo asmenybei.

Valstybs valdia danai yra apibriama kaip politinis vadovavimas visuomenei per valstybs institucij sistem (valstybs aparat). Skiriamos trys valstybs valdios formos (rys):

statym leidiamoji valdia;

Vykdomoji valdia;

Teismo valdia.

Atitinkamai skiriamos trys valstybs valdios institucij rys: statym leidiamosios, vykdomosios valdios ir teismo valdios institucijos.IVADA: Tauta, teritorija ir valstybs valdia tai trys pagrindiniai elementai, kurie iskiria valstyb i kit socialini jungini. Ten kur nra vis i element, kur trksta bent vieno i j nra valstybs.2.2. VALSTYBS FUNKCIJOSBendrja prasme terminas funkcija reikia gyvendinim, veikl. Funkcija skirta gyvendinti tam tikrus tikslus, udavinius.Valstybs funkcij poiriu mokslinje literatroje isiskiriamos minimalistin ir maksimalistin valstybs teorijos. Pagal pirmj teorij, valstyb turi atlikti tik minimalias funkcijas: saugoti alies teritorij, palaikyti tvark alies viduje, rinkti mokesius ir tvarkyti alies id. Pagal antrj teorij, valstybs funkcijos ipleiamos iki maksimumo. Be i teorij, yra literatroje iskiriamos nuolatini bei universali valstybs tiksl teorijos.Pastangos rasti ir nustatyti nuolatines, dar vadinamoms aminosiomis, visoms valstybms bendras funkcijas parod, kad toki funkcij nustatyti nemanoma. Kiekvienas mokslininkas silo savo valstybs funkcij paket. Tuo tarpu realiame gyvenime valstybi vykdomos funkcijos yra ymiai platesns. Tai priklauso nuo alyje vyraujanios ideologijos, paproi, tradicij ir daugelio kit veiksni.Universali valstybs tiksl teorija, skirtingai nuo mintj, yra atsargesn ir lankstesn. Jos alininkai vartoja lankstesnes formuluotes, pavyzdiui moni gerov, visuotin gerov, socialins gerovs valstyb ir pan. Universali valstybs funkcij teorija pripasta, kad valstybs tikslai ir funkcijos yra realityvios, istorijos eigoje keiiasi priklausomai nuo laiko ir vietos, o taip pat priklausomai nuo to, kas laikoma gerove.

Kokie gi yra valstybs funkcij ypatumai?

Pirma, valstybs funkcij atsiradim lemia pagrindiniai valstybs tikslai, ilgalaikiai siekiai, kurie priklauso nuo vairi vidaus ir iors veiksni. Pavyzdiui, ekonomins krizs slygomis prioritetas teikiamas ekonominiams valstybs tikslams, ekonominio pakilimo slygomis pirmenyb teikiama valstybs socialinms (perskirstomosioms) funkcijoms, iorins grsms valstybs saugumui ir teritoriniam vientisumui slygomis valstyb priversta pirmiausia sprsti krato apsaugos udavinius.

Antra, valstybs funkcija yra suprantama kaip valstybs veiklos kryptis, kuri veikia vienarius visuomeninius santykius. Valstybs funkcija yra kompleksin, kuri sudaro vairs elementai. Tai reikia, kad valstybs funkcij galime suprasti kaip viening tiksl sistem, kuri sudaro vairios tiksl posistems, kurios sudaro pagrind atsirasti valstybs institucij funkcijoms. Pavyzdiui, valstybs vykdom teiss apsaugos funkcij, kaip viening vienari santyki sistem, sudaro atskiros konkretesnius tos ries santyki aspektus detalizuojanios funkcijos sandori sudarymas ir tvirtinimas, nusikaltim prevencija, nusikaltim tyrimas, bausmi skyrimas, teism sprendim vykdymas, bausmi vykdymas. Pastarsias funkcijas vykdo konkreios valstybs institucijos - notarai, policija, prokuratra, teismai, antstoliai, kaljimai.Pateiktas pavyzdys rodo, kad btina aikiai skirti svokas valstybs funkcija ir valstybs institucijos funkcija. Valstybs institucij veikla visuomet yra konkreti, skirta sprsti konkreius udavinius, susijusius su valstybs tikslo, knyto funkcijoje, gyvendinimu. Pavyzdiui, Finans ministerija sprendia valstybs finans politikos klausimus, Valstybs kontrol vykdo valstybs biudeto l naudojimo prieir, Valstybin mokesi inspekcija organizuoja l valstybs id surinkim ir iiekojim, Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba - tiria finansinius nusikaltimus. Tuo tarpu valstybs funkcijos apima bendr valstybs veikl, apibria pagrindines valstybs veiklos kryptis, kurias gyvendina visa valstybs institucij sistema (valstybs aparatas). I valstybs funkcij galima sprsti apie valstybs paskirt ir esm, tuo tarpu valstybs institucij funkcijos ito neparodo.Kadangi valstybs funkcija yra suprantama kaip valstybs veiklos kryptis, veikianti vienarius santykius, tai, priklausomai nuo veikiam santyki ries, galima iskirti atskiras valstybs veiklos ris. Pavyzdiui, valstybins veiklos ris yra baudiamj nusikaltim tyrimas, mokesi kontrol, pasienio kontrol ir kita. ia veikla gyvendinama kuri nors valstybs funkcija. Pavyzdiui, pasienio kontrol gyvendina teissaugos funkcij. Valstybs veiklos ris yra visuomet ivestin i valstybs funkcij, jos padeda gyvendinti valstybs funkcijas.Taigi, valstybs funkcijos kyla i valstybs udavini, o valstybs veiklos rys atsiranda i valstybs funkcij.

Dar viena valstybs funkcij ypatyb yra ta, kad svarbiausius savo udavinius valstyb gyvendina tik teisinmis priemonmis. Vienais atvejais valstyb priima teiss normas, kitais organizuoja j gyvendinim, o dar kitais garantuoja j laikymsi. Tai reikia, kad visa valstybs veikla turi teisin form.Pagal kriterij skiriamos trys valstybs funkcij gyvendinimo teisins formos:

teiskra tai valstybs veikla, skirta rengti ir leisti statymus ir kitus norminius teiss aktus;

teiss norm gyvendinimas tai valstybs veikla, skirta gyvendinti teiss normas;

teissauga - tai valstybs veikla, skirta teiss norm apsaugai nuo paeidim, susijusi su prievartos priemoni teiss paeidjams taikymu.

Kiekvienai valstybs funkcijai (ekonominei, socialinei, politinei ar kultrinei) yra bdingos visos mintos teisins valstybs funkcij gyvendinimo formos.IVADA: Minti poymiai leidia taip apibdinti valstybs funkcijas: valstybs funkcijos tai pagrindins valstybs veiklos kryptys gyvendinant valstybs tikslus ir udavinius, parodanius valstybs esm ir socialin paskirt.

Valstybs funkcij klasifikavimo pagrindai. Mokslinje literatroje iskiriama keletas valstybs funkcijos klasifikavimo kriterij.

Galima iskirti iorines ir vidines valstybs funkcijas. Iorins funkcijos yra skirtos sprsti valstybs udavinius tarptautiniu lygmeniu. Tai pagrindins valstybs veiklos kryptys palaikant santykius su kitomis valstybmis. Paprastai iskiriamos trys pagrindins iorins valstybs funkcijos:

Tarptautinis valstybi bendradarbiavimas;

Valstybs sienos apsauga;

Valstybs iorinio saugumo utikrinimas.Vidins funkcijos tai pagrindins valstybs veiklos kryptys alies viduje.

Valstybs funkcij skirstymas vidines ir iorines yra slyginis, nes valstybs veikla ekonomikos, politikos, kultros ir kitose srityse neretai glaudiai susijusi tiek su vidinmis, tiek ir su iorinmis slygomis. Tai ypa akivaizdu Lietuvai tapus Europos Sjungos valstybe-nare.Pagal valstybs funkcij turin skiriamos keturios pagrindins funkcijos, bdingos visoms valstybms: ekonomin, politin, socialin ir kultrin.

Ekonomin funkcija tai darnaus valstybs ekonomikos funkcionavimo ir raidos utikrinimas, valstybs biudeto paskirstymas, nuosavybs apsauga, tarptautini ekonomini santyki palaikymas ir kita.

Politin funkcija tai vieasis administravimas, valstybs ir visuomens saugumo utikrinimas, socialins ir nacionalins santarvs palaikymas, socialini prietaravim slopinimas, valstybs suvereniteto isaugojimas ir kita.

Socialin funkcija visuomens interes utikrinimas, mogaus teisi ir laisvi apsauga, moni socialini poreiki tenkinimas, minimalaus gyvenimo lygio utikrinimas, sveikatos apsauga, darbo slyg sudarymas ir kita.

Kultrin funkcija tai tam tikros ideologijos palaikymas, vietimo organizavimas, parama mokslui ir kultrai ir kita.

Nurodytos keturios valstybs funkcijos mokslinje literatroje nra visuotinai pripaintos. Kai kurie mokslininkai iskiria daugiau valstybs funkcij.

2.3. VALSTYBS INSTITUCIJ SISTEMA

Valstybs funkcijas padeda gyvendinti valstybs institucij sistema (valstybs aparatas). Valstybs institucij apibdina tokie poymiai:

tai statymo nustatyta tvarka steigtas organizacinis vienetas; jis gyvendina tam tikras valstybs funkcijas;

veikia valstybs vardu ar jos pavedimu;

turi valdios galiojimus;

veikia pagal statymo nustatyt kompetencij.

Valstybs institucij sistem sudaro visuma valstybs institucij, kurios yra glaudiai tarpusavyje susijusios. Jos viena kit papildo, kontroliuoja, padeda viena kitai gyvendinti valstybs funkcijas. Pavyzdiui, Seimas priima statymus, o Vyriausyb juos privalo gyvendinti (vykdyti); seimas tvirtina Vyriausybs program, o vyriausyb yra atsakinga Seimui u jos vykdym.

Valstybs aparat sudaro institucijos, kurios yra kuriamos ir panaikinamos statym numatyta tvarka. statymai nustato valstybs institucij kompetencij bei galiojimus valdyti apibrt visuomenini santyki srit, o taip pat i institucij teises ir pareigas bei j galiojim ribas.

Pagrindins valstybs institucijos ir j funkcijos yra tvirtinamos valstybs konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Prezidentas, vyriausyb ir Teismas. Valdios galias riboja Konstitucija. Konstitucija taip pat apibria Valstybs kontrols bei Lietuvos banko funkcijas. Pagrindin Valstybs kontrols funkcija priirti, ar teistai valdomas ir naudojamas valstybs turtas ir kaip vykdomas valstybs biudetas. Lietuvos banko pagrindin funkcija pinig emisija.Pagrindin vis valstybs institucij funkcija valstybs valdymas ir piliei teisi bei teist interes apsauga. Tai vienija visas valstybs institucijas, nors kiekviena ir vykdo savarankik valstybs funkcij.

Valstybs institucijos turi teis priimti norminius teiss aktus ir teiss taikymo aktus.

Valstybs institucij sistema sudaroma ir veikia pagal tam tikrus principus. I j svarbiausi:

demokratikumo principas, reikiantis, kad gyventojai turi turti reali galimybi dalyvauti sudarant valstybs institucijas ir dalyvauti j veikloje;

valdi pasidalijimo principas, reikiantis btinyb apsaugoti asmens laisv nuo valstybs valdios savivals, nes jos sutelkimas vienose rankose kelia pavoj valstybs piliei teisms ir laisvms;

teistumo principas, reikiantis, kad visos valstybs institucijos turi veikti grietai laikydamosi galiojani teiss norm;

vieumo ir atvirumo principas, reikiantis, kad valstybs institucijos turi vieai informuoti visuomen apie savo veikl ir priimtus sprendimus, taip pat kad pati visuomen turi teis kritikuoti valstybs institucij veikl.

Valstybs institucij klasifikavimo kriterijai. Kiekviena valstybs institucija sprendia specifinius tikslus ir udavinius, atlieka specifines funkcijas, taiau jos visos yra tarpusavyje susijusios vairiais ryiais. i institucij klasifikavimas slyginis dalykas.

Pagal atliekamas funkcijas skiriamos statym leidiamosios, statym vykdomosios ir teissaugos institucijos.

Atsivelgiant sudarymo tvark gali bti renkamos (atstovaujamos) ir skiriamos valstybs institucijos. Pavyzdiui, Seimas ir Prezidentas renkamosios institucijos, Vyriausyb, teismas skiriamosios institucijos.Pagal pareign skaii gali bti vienasmens ir kolegialios institucijos. Pavyzdiui Prezidentas, Valstybs kontrol, Seimo kontrolierius vienasmens institucijos, Vyriausyb, Konkurencijos Taryba, Vertybini popieri komisija kolegialios institucijos.2.4. VALSTYBS FORMA

Valstybs form apibdina:

aukiausi valstybs valdios institucij sudarymo ir organizavimo tvarka;

teritorinis valstybs sutvarkymo bdas ir centrins bei vietos valdios tarpusavio santyki pobdis;

valstybs valdios gyvendinimo bdai ir priemons.

iuo atvilgiu valstybs form sudaro trys pagrindiniai elementai:

valdymo forma;

valstybs srangos (sandaros) forma;

valstybs reimo forma.

Valstybs forma tai sistema organizacini ir teisini priemoni, kuriomis yra sudaroma, organizuojama, teritorikai idstoma ir gyvendinama valdia.

Valstybs valdymo forma. Valstybs valdymo forma tai aukiausi valstybs valdios institucij sandara ir j funkcionavimo tvarka. Valstybs valdymo forma parodo:

kaip steigiamos aukiausios valstybs institucijos ir kokia j struktra;

kiek valstybs pilieiai dalyvauja steigiant aukiausias valstybs valdios institucijas, kokia apimtimi gyvendina savo pilietines teises ir vykdo pareigas;

kokiais principais grindiami aukiausios valstybs valdios ir kit valstybs institucij tarpusavio santykiai;

kokie yra aukiausios valstybs valdios ir valstybs piliei santykiai.

Pagal iuos poymius yra skiriamos dvi valstybs valdymo formos: monarchija ir respublika.

Monarchija (i graik kalbos ivertus reikia vienvaldyst) tai tokia valstybs valdymo forma, kai aukiausia valstybs valdia formaliai priklauso vienam asmeniui, kuris j paveldi ir nra politikai atsakingas valstybs gyventojams. Klasikiniai monarchijos poymiai: valstybs valdia formaliai priklauso vienam asmeniui monarchui (karaliui, imperatoriui, kunigaikiui ir t.t.);

aukiausia valdia yra paveldima;

valstybs valdia monarchui priklauso iki gyvos galvos (nors pasitaiko, kad monarchas yra renkamas);

monarchas teisikai ir politikai yra nepriklausomas, jis nra atsakingas savo pavaldiniams.

Paprastai teorijoje skiriamos dvi monarchins valstybs formos:

absoliutin (neribota) monarchija;

konstitucin (ribota) monarchija (Pvz., parlamentin monarchija);

Parlamentin monarchija tokia valdymo forma, kai statym leidyba ir valdymo kontrol priklauso parlamentui. Vyriausyb atsakinga parlamentui. Monarchas lieka valstybs vadovas, bet vykdo tik konstitucijos apibrtas funkcijas, kurios yra daugiau formalios. Parlamentins monarchijos poymiai:

vyriausyb yra sudaroma i partijos, laimjusios daugum viet per rinkimus parlament, atstov;

vyriausybs vadovu yra skiriamas partijos, turinios daugum parlamente, lyderis;

monarchas faktikai nedalyvauja nei statym leidyboje, nei vyriausybs darbe;

statymus priima parlamentas, o monarchas juos tik pasirao;

vyriausyb yra atsakinga ne monarchui, bet parlamentui.

Respublika. Respublikos svoka reikia valstybs valdymo form, kai aukiausi valstybs valdi gyvendina institucijos, kurias renka tauta apibrtam laikui.Bendrieji respublikins valdymo formos ypatumai:

aukiausios valstybs valdios institucijos valstybs vadovas (prezidentas) ir parlamentas yra renkami;

aukiausia valstybs valdia yra renkama apibrtam laikui;

aukiausia valstybs valdia yra gyvendinama ne savo nuoira, o tautos pavedimu.

Aukiausios valstybs valdios institucij teises ir pareigas bei teisin atsakomyb nustato statymas (paprastai konstitucija).

Esant respublikinei valstybs valdymo formai valstybs vadovas prezidentas joki ypating privilegij neturi. Jo valdia visuomet yra ribojama. Tautos interes poiriu respublika yra paangesn valstybs valdymo forma negu monarchija.

Respublikin valstybs valdymo forma skirstoma parlamentin ir prezidentin respublik.

Parlamentin respublika. Parlamentin respublika tai tokia valstybs valdymo forma, kai aukiausia valdia priklauso parlamentui. Pagrindiniai parlamentins respublikos poymiai: Svarbiausia valdios institucija yra parlamentas, kuriam pripastama virenyb, lyginant su kitomis valstybs institucijomis. i parlamento virenyb remiasi tuo, kad jis yra vienintel valdios institucija, tiesiogiai renkama valstybs piliei ir turinti tiesioginius tautos galiojimus. Pagrindin parlamento funkcija leisti statymus ir kontroliuoti vykdomj valdi (vyriausyb).

Valstybs vadov (prezident) renka parlamentas arba ypatingasis susirinkimas, kuriame daugum sudaro parlamento atstovai. Valstybs vadovo rinkimo procedra iuolaikinse valstybse nra vienoda. Kai kuriose parlamentinse valstybse prezident renka tauta. Prezidento galios yra nominalios. Nors kai kuri valstybi konstitucijos jam suteikia gana nema galiojim (pavyzdiui, leidia dekretus, turi teis paleisti parlament, skiria vyriausybs vadov, yra ginkluotj pajg vadas ir t.t.), taiau gyvendinti savo galiojimus prezidentas gali tik vyriausybs pritarimu.

Vyriausyb yra sudaroma parlamentiniu bdu i parlamente daugum mandat turinios partijos atstov.

Vyriausyb yra atsakinga parlamentui u savo veikl ir privalo turti jo daugumos pasitikjim. Netekusi parlamento pasitikjimo, vyriausyb turi atsistatydinti.

Vyriausyb nra atsakinga prezidentui, nors vyriausybs vadov skiria prezidentas, taiau u savo veiksmus ji yra atsakinga tik parlamentui.

Pagrindinis parlamentins respublikos bruoas visos valdios suteikimas viename centre parlamente. Parlamentinio valdymo modelis labiau paplits Europos valstybse. Kitose alyse jis maiau populiarus.

Parlamentinis valstybs valdymo modelis yra gana paprastas ir aikus Valdaniajai parlamentinei partijai lengva vykdyti savo politik kai parlamente yra stabili vienos ar keli koalicini partij dauguma. Prieingu atveju valstyb gali itikti valdymo krizs Dana vyriausybi kaita sunkina valdym, trukdo vykdyti ilgalaikes reformas ir valstybs programas.Parlamentinei respublikai bdingi du trkumai:

parlamento visaalikumas gali peraugti kiimsi visas valdios sritis; dana vyriausybi kaita.

Prezidentin respublika. Prezidentin respublika tai tokia valstybs valdymo forma, kai valstybs ir vyriausybs vadovas yra prezidentas. Pagrindiniai prezidentins respublikos poymiai:

Prezidentinje respublikoje prezidentas yra renkamas nepriklausomai nuo parlamento. Yra atskiri parlamento ir prezidento rinkimai. Kiekvienas i j gauna teis valdyti i tautos.

Irinktas prezidentas yra ne tik valstybs, bet ir vyriausybs vadovas, Jis turi teis paskirti ministr pirminink arba pats eiti jo pareigas ir pasirinkti ministrus. Vyriausybs nariai negali tuo pat metu bti ir parlamento nariai.

Vyriausyb sudaro prezidentas neatsivelgdamas politini jg santyk parlamente.

Prezidentinje respublikoje valstybs vadovas turi kur kas didesnius galiojimus nei parlamentinje respublikoje. Prezidentinei respublikai bdinga stipri vykdomoji valdia. N viena i valstybs valdios ak negali paalinti viena kitos. Parlamentas negali ireikti nepasitikjimo vyriausybe, negali atstatydinti prezidento ar ministr. Prezidentas negali paleisti parlamento.Prezidentinio valstybs valdymo modelis yra labiausiai paplits pasaulyje, ypa Lotyn amerikoje ir Afrikoje, o taip pat buvusiose SSSR valstybse.Klasikinis prezidentins respublikos pavyzdys Jungtins Amerikos valstijos. ios alies konstitucija labai aikiai atriboja statym leidiamj, vykdomj ir teismo valdi.

2.5. VALSTYBS SANTVARKOS FORMA

Valstybs santvarkos forma tai vidin teritorin valstybs struktra ir jos sudedamj dali teisin padtis, taip pat centrins valstybs valdios ir valstybs dali valdios institucij tarpusavio santykis.

Valstybs santvarkos forma parodo:

kokia yra vidin valstybs struktra ir kokios yra valstybs vidins struktros dalys;

kokia yra valstybs vidins struktros dali teisin padtis;

koks yra centrins valstybs valdios ir vietos valdios institucij santykis.

Pagal valstybs santvarkos form valstybs yra skirstomos paprastsias (unitarines) ir sudtines (federacines ir konfederacines).

Unitarin valstyb tai valstybs santvarkos forma, kai valstyb turi vienas visai aliai aukiausias valstybs valdios institucijas, o valstyb yra skirstoma tik administracinius teritorinius vienetus. ie vienetai turi vietos valdios (savivaldos) institucijas. Unitarin valstyb yra centralizuota, kai vietos valdios institucijoms vadovauja centrins valdios paskirti pareignai. Unitarin valstyb yra decentralizuota, kai vietos valdi renka vietos gyventojai ir i valdia yra gana savarankika tvarkydama vietos bendruomens reikalus.Unitarinei valstybei bdingi tokie poymiai:

unitarinje valstybje yra viena aukiausi valstybs valdios institucij sistema;

unitarinje valstybje galioja viena konstitucija, vieninga statym sistema, pilieiai turi vien pilietyb, yra vieninga pinig sistema ir mokesi politika;

unitarin valstyb skirstoma administracinius teritorinius vienetus, kurie neturi valstybinio junginio statuso, j teritorines ribas nustato centrins valdios institucijos;

unitarinje valstybje, kur kompaktikai gyvena tautins maumos, gali bti kuriama autonomija.

Federacija tai tokia valstybs santvarkos forma, kai valstyb yra sudaryta i atskir valstybini jungini. Federacija yra sudtin valstyb. Ji atsiranda susijungus vien valstyb kelioms anksiau buvusioms unitarinms valstybms arba keliems istorikai ir kultrikai savitiems kratams. Tokie federacijos sudt einantys junginiai yra visateisiai federacins valstybs nariai. Jie vadinami federacijos subjektais.Federacinms valstybms bdingi tokie bendrieji poymiai:

federacin valstybs susideda i keli valstybini jungini (valstij, respublik, kanton, emi ir pan.);

aukiausia statym leidiamoji, vykdomoji ir teismo valdia priklauso federacinms valstybs institucijoms;

federacijos subjektai turi teis turti savo konstitucij, savo aukiausij statym leidiamj, vykdomj ir teismo institucij. Federacijos ir jos subjekt teises ir pareigas nustato federacijos konstitucija;

Federacins valstybs turi dviej rk parlament;

Federacijos subjektai neturi valstybei bdingo suvereniteto.

Konfederacija tai savarankik valstybi sjunga, laikinai sudaryta dl tam tikr tiksl. Konfederacijai bdingi tokie poymiai:

Konfederacijoje nra bendr valstybs valdios institucij;

Konfederacijoje nra bendros kariuomens;

Konfederacijos nariai isaugo savo pilietyb;

Konfederacijos nariai gali susitarti dl vieningos pinig sistemos, bendr muito taisykli, vieningos kredito sistemos, konfederacins kariuomens steigimo ir pan.;

Konfederacija yra laikina.

Savita konfederacijos forma galima laikyti Europos Sjung.

PAGE 2