2 p. 3 p. 4 p. 5 p. 6 p. 8 p. „Tie vyèiai turi parjoti“Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono...

Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 82 (10140) * 2018 m. lapkrièio 3 d., ðeðtadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

2 p. 3 p. 5 p.4 p.

Ðiltà spalio 26 -tosios rudens popietæVeiveriø Ðauliø namø sienos pasipuoðë irnuðvito nekasdieniðkomis spalvomis. Èiabuvo atidaryta Romualdos BARTULIENËStapybos darbø paroda.

Autoræ ir jos darbus trumpai, jautriai ir gra-þiai pristatë kultûros namø vadovë ElenaSakavièiûtë - Peèiulaitienë. Á spalvø ir formøpasaulá visus sveèius palydëjo bei á nekas-dieniðkà spalvø þaismà duris atvërë muzikinëáþanga – nuostabi daina, lydima gitaros stygøskambëjimo.

Autorë, kalbëdama apie savo kûrybà,nepasakojo apie stebuklingo ákvëpimo ir ap-vaizdos galià, neatskleidinëjo jokiø ypatingøpaslapèiø, kurias gali suteikti vien tik ágimtastalentas. Pasak jos, visas kûrybinis darbassutelpa á kelis þodþius – noras, smalsumas irlabai labai daug darbo. Ir dar, þinoma, gerasmokytojas - pridûrë.

- Visi puikiai þinome liaudies iðmintá, kadbe darbo nebus rezultato, o gamta dovanasdalina tiems, kurie labai stengiasi, yra atkak-lûs ir maþais þingsneliais juda pirmyn. Kiek-vienas galime surasti savyje jëgø kurti ir keisti

gyvenimà, kuris yra labai ávairus ir visko jamepasitaiko, svarbu nepasiduoti ir neleisti, kadkasdieninë rutina jus sugniuþdytø. Að tàpatyriau ir iðbandþiau pati ir ðtai tos patirtiesrezultatas prieð Jus. Jausiuosi laiminga, jei ðiekûriniai nors truputá nuspalvins jûsø gyve-nimus ir ákvëps pokyèiams, – sakë RomualdaBartulienë.

„Gyvenimo“ informacija

Romualdos Bartulienës tapybos darbø paroda„Ðvytintis spalvø pasaulis“ atkeliavo á Veiverius

Skaudþiausia tema - emigracija- Ðios knygos pavadinimas kaip ir parafrazë…

Raðai apie labai sunkià, paèià sunkiausià temà –Tëvynæ… Knyga raðyta septyniolika metø, á kuriàsudëta esë apie ðiandieninës Lietuvos valstybin-gumo pakilimà, nuosmuká. Èia ádëti ir kai kurieraðiniai, kurie buvo ir jûsø „Gyvenimo“ laikrað-tyje. Raðiau savaitinius straipsnius, nutraukiau,vël raðiau… Jie gulë stalèiuose, bibliotekoje. Ra-ðiau ir kitas knygas. Paskui buvau paragintassurinkti, nes artëja ðimtmetis. Knyga iðleista va-sario mënesá. Skaudþiausia tema – spartëjanti jau-nø þmoniø emigracija. Laisvës kaina tokia keis-ta...Tëvynë ima tuðtëti. Nenorëjau pavadinimo– „Tëvynës tuðtëjimo metai“. Bet tikrovæ reikiadràsiai ávardinti. Kai Jonas Avyþius 1970 metaisraðë „ Sodybø tuðtëjimo metà“, tuðtëjant sody-

boms kaimuose þmonës vël suëjo á tuos paèiusLietuvos miestus, miestelius. Tëvynës tuðtëjimometas yra daug baisesnis reiðkinys... Per karàmes praradome apie 1 milijonà þmoniø, kurieiki 1963 metø atgimdyti. Man raðant, jokios vil-ties, kad Lietuva bus atgimdyta. Susitrauksimeiki 2 milijonø. Norisi, kad vël bûtø 3,5. Bet galne skaièiuose esmë, o kad iðliktø pats pradas, kul-tûros jëga... Nors nuo skaièiaus taip pat priklauso.

Þiupsnelis istorijos- Taip ir buvo raðoma ðita knyga. Liudijant,

kad Lietuva menkëja, bet viliantis, kad nemirs.Todël ið tos dabarties, nevilties, reikia dirbti, kiltiir ieðkoti dar kito pavyzdþio, - optimistiðkiau kal-bëjo sveèias, primindamas Simonà Daukantà,vyskupà Motiejø Valanèiø, varpininkus, auðri-ninkus, knygneðius, Jonà Basanavièiø, kuris1905 metais atidarydamas Didájá Vilniaus Seimàpasakë: „Pagaliau po 500 metø mûsø sostinëspadangëje vël dràsiai prabylame lietuviðkai…“Tuo metu Vilniuje lietuviðkai kalbëjo pora, Kau-ne iki 10 proc. gyventojø. Po 500 m. mirtiesguolio ávyko stebuklas, prisikëlimas! Sunkiausia,pasak filosofo, suprasti Kristaus Prisikëlimà, neGimimà. Gimimas aiðkus - atëjo laikas ir gimë.Tamsiausiu laiku. O kaip prisikëlë? Ne veltuikai kurios krikðèioniðkosios baþnyèios didþiausiaðvente laiko Velykas...

Rûpintojëlis ir VytisÁdomios mintys buvo iðsakytos apie Rûpin-

tojëlá ir Vytá. Tai - tarsi Lietuvos kodai. Jei jie liks,nors ir daug iðvaþiuojama, dar kaþkas parjos irbus parjojama, nes bus kur joti. Keistas dalykas -vyèiai istoriðkai rytuose, dabar kitam cikle – va-karuose, o tëvynë – èia. Tie vyèiai turi parjoti. Irparjos. Rûpintojëlio simbolis simbolizuoja Kris-taus kanèià, susirûpinimà. Tai þynys, perkeltas áKristaus vaizdiná. Ir ðtai tie du simboliai, jei jiemums rûpi ir jais rûpinamës patys, Lietuvoje gy-vybë neiðnyks. Ir aèiû Dievui. Galbût ir liksimesu maþesniu gyventojø skaièiumi, bet ðitie sim-boliai mus globos. Èia kaip su ta vëliava. Mûðiometu ji negali bûti nuleista. Þodþio reikðmë galin-ga: vëlë, ji perëjo á vëliavà.... Mûðio metu, kai pa-keli vëliavà lietuvio sàmonëje, tarsi su mumis visimirusieji ir tu pasijunti stipresnis. Ir tie pulkai netokie menki, kaip gali atrodyti...

Lietuvà sukûrëme, ne atkûrëme- Gal kiek ironiðkai skamba, bet mes neatkûrë-

me Lietuvos, mes jà sukûrëme. Jei bûtume atkûræ,

„Tie vyèiai turi parjoti...“„Raðyk, kad gimines ir artimuosius/ Að priverèiau jëga paklusti man. /Raðyk, kad að...

kad nemylëjau nieko.../ Taèiau pridëk, kad visa tai dariau/ Tiktai dël Lietuvos... tik dëlTëvynës.../ Ir bûtinai pridëk, kad jai ir man /Turbût nebuvo kito... kito kelio.../Kad að buvaujos árankis... kad að /Tik jà mylëjau... Lietuvà... Jà vienà... /Galbût mane supras... galbûtatleis…/“ Ðia Justino Marcinkevièiaus poemos „Mindaugas“ parafraze Prienø kraðtomuziejuje savo knygos „Tëvynës tuðtëjimo metai“ pristatymà pradëjo filosofas, raðytojas,publicistas Arvydas Juozaitis. Keletas jo iðsakytø minèiø.

(Nuke l ta á 2 p . )

Auto

rës

nuot

rauk

os

Ðiandien – mënulio delèia.Saulë teka 7 val. 25 min., leidþiasi16 val. 38 min. Dienos ilgumas 9val. 14 min.

Vardadieniai: ðiandien –Hubertas, Vidimantas, Vidmantas,Vydmantas, Vidmina, Vydmantë,rytoj – Karalius, Karolina, Karolis,Talius, Vaidmina, Vitalë, Vitalija,Vitalius, pirmadiená – Aubartas,Audangas, Eliza, Elzbieta, Elzë,Elþbieta, Ilzë, Liza, Zacharijas, Za-karas, Zakarijas, antradiená – Að-mantas, Laigeda, Leinartas, Leo-narda, Leonardas, Lynartas, Lynartë.

Ðiandien – Ðv. Hubertas, Me-dþiotojø diena. Lapkrièio 5 – Vaiþ-gantas, senovës lietuviø dievas.

Pasirûpinkite savopaèiø saugumu!

Primename, kad nuo ðiø me-tø geguþës mënesio visuoseLietuvos gyvenamuosiuose bûs-tuose – butuose, individualiuosenamuose, sodo nameliuose –turi bûti árengti autonominiai dû-mø detektoriai, to reikalauja ga-liojantys teisës aktai.

Prieðgaisrinë gelbëjimo tarnybatikisi, kad tinkamai árengti dûmø de-tektoriai garso signalu áspës gyven-tojus apie gresiantá pavojø, o laikuiðkviesta pagalba (telefonu 112) pa-dës iðgelbëti gyvybes ir þmoniø tur-tà. Detektoriai turi bûti árengti gy-venamose patalpose, kur nëraárengta prieðgaisrinë signalizacija.Jø árengimà reglamentuoja „Bend-rosios prieðgaisrinës saugos taisyk-lës“. Detektorius nesudëtingasprietaisas, lengvai ir paprastai mon-tuojamas ant lubø apsaugantis di-delá plotà, jei jam netrukdo konst-rukcijos ar pertvaros.

Nuo vasario mënesio prasidëjusprevencinei akcijai „Gyvenkimesaugiai“, jau aplankyta Birðtono sen.ir Prienø r. sav. daugiau nei 1400gyvenamøjø bûstø, konsultuodamiir patardami gyventojams, kaip tin-kamai ásirengti dûmø detektorius.Deja, bet buvo pastebëta, kad dû-mø detektorius turi ásirengæ nedi-delë dalis gyventojø… Neturin-tiems galimybës ásigyti dûmø de-tektoriø pareigûnai, padëdamiBirðtono ir Prienø r. savivaldybëms,nupirko ir árengë daugiau nei 100detektoriø.

Stengsimës ir toliau ðviesti, su-paþindinti þmones apie dûmø de-tektoriø svarbà ir gerinti situacijàmûsø priþiûrimose savivaldybëse,taip siekdami iðvengti þûèiø gais-ruose.

Manoma, kad visuose bûstuoseárengus dûmø detektorius ir tinka-mai juos priþiûrint þmoniø þûèiøgaisruose Lietuvoje sumaþëtø apietris kartus.

Kauno APGV Prienø PGT

8 p.

Vartaiatidaryti

„Vëlinës –pagarbosmirusiesiemsdiena“

Neágaliøjødraugijos ðventësPakuonyjeir N.Ûtoje 8 p.

Ðviesosir viltiesðventei

6 p.

Vieðëjome pasElektrënøboèius

Áveikti stresà galipadëti ir sveikasgyvenimobûdas

MoliûgiadienisBirðtone

2018 m. lapkrièio 3 d. Nr.82 (10140) 2 p.

Vartai atidarytiVisai neseniai stebëjome Lietuvos þemdirbiø atstovø susitikimà

su ðalies Prezidente. Tiesa, tai vyko ne Simono Daukanto aikðtës rû-muose, o Briuselio gatvëje. Nurijæ ilgos kelionës autobusu maudulámûsø agrarininkai dþiûgavo galimybe nusifotografuoti su Lietuvosvadove, netgi persimesti vienu kitu þodþiu. Pati Prezidentë mûsø na-cionalinës þiniasklaidos atstovams porino valstybiø vadovø susi-tikimuose reklamuojanti lietuviðkà þemës ûkio produkcijà, ypaè sûrá,o medø tiekianti ið savo bityno Turniðkëse.

Padainavæ apie lietuviðkus mûrus ir latviðkà upelá mûsø þemdirbiøatstovai iðsiskirstë. Juos taikiai palydëjo gausios Briuselio policijospajëgos.

Europos Parlamento nariai, netgi vienuolika mûsø ðalies dele-guotøjø, vienu balsu tvirtina, jog bendrijos agrarinis sektorius suryjadidþiausià ES biudþeto pyrago dalá. Po „breksito“ lëðø bendroje pi-niginëje sumaþës, taèiau nacionaliniø vyriausybiø ámokos iðaugs. Euro-stato duomenimis, kiekvienas ES gyventojas kasdien bendrijai nuperkapuodelá kavos. Tokia narystës kaina. Iðëjus britams, galbût teks pirktiir bandelæ su cinamonu?

Jungtinës Karalystës monarchë leidþia sau ûkininkauti, reklamuotitradicinæ britø virtuvæ, tradicinæ ðeimà, nors kiekvienas gyventojas uþðià valstybës dekoracijà sumoka vidutiniðkai tà patá kavos puodelá, tikne per dienà, o per metus. Kai Kupiðkio bitininkai prieð kelerius metuspadovanojo mûsø Prezidentei tris ðeimas bièiø ir ásipareigojo jaspriþiûrëti, tikëtasi naujo valstybës vadovës poþiûrio á ðalies þemës ûká.Deja, vartai rûpesèiø genamiems þemdirbiø atstovams neatsivërë.

Neseniai grupë Lietuvos ûkininkø vidutiniokø lankësi Prancûzijoje.Nebraidþiojo jie po pieno fermas, tik dairësi ið Eifelio bokðto á naktináParyþiø, lankësi muziejuose, leido pinigus kvepalø salone. Ekskursijøvadovai vis primindavo, jog Prancûzija, kaip ir Lietuva, þemës ûkiokraðtas, Prezidentas Emanuelis Makronas nuolatos pabrëþia ûkininkøánaðà á ðalies ekonomikà ir socialiná regionø stabilumà, sveikina þem-dirbius, kai ðie protestuodami dël maþø pieno supirkimo kainø iðverèiamëðlo krûvas prie miestø prekybos centrø durø. Prezidentas savo ðaliesvyriausybæ atakuoja skirti daugiau lëðø ekonominiø kriziø ir gamtosstichijø vëtomiems ûkininkams. Taip yra Prancûzijoje.

Lietuvos þemdirbiai susitikti su Prezidente turi vaþiuoti á Briuselá.Toks institucinis reglamentas – uþsienio politika. Didþiosios mûsø þem-dirbiø savivaldos organizacijos iðpylë ne vienà sunkveþimá akmenëliø,þenklindamos kelià á prezidentûrà. Keturi S. Daukanto aikðtës rûmøðeimininkai protarpiais aplankydavo tarptautines þemës ûkio ir maistosektoriaus parodas Kaune ar Vilniuje, perkirpdavo atidarymo juostas,simboliðkai susipaþindavo su ekspozicijomis. Pokalbiai stabtelëjus ne-buvo ápareigojantys. Daþniausiai þemdirbiams bûdavo patariamaatitinkamai parengti klausimus, ið anksto juos pateikti prezidentûrospatarëjui, vëliau susitarti dël priëmimo laiko.

Pagrindiniø þemës ûkio gamybos srièiø (grûdø, pieno, mësos) savi-valdos organizacijø vadovai deðimtimis skaièiavo susitikimus su aukð-èiausiais ðalies vykdomosios valdþios politikais, nes bûtent nuo jø pri-klausë dëmesys (ir lëðos) þemës ûkiui ir kaimui. Beveik visi premjeraiûkininkams pasirodydavo geresni uþ ministrus, taèiau vienø ir kitøkaita þemdirbiams negarantavo nei darbø tæstinumo, nei paþadø lai-kymosi. Tik skaudþiai nusvilæ ûkininkai susivokë, jog savo nuomonespremjerams pateikia ne tik þemdirbiai, bet ir jø verslo partneriai –þemës ûkio produkcijos perdirbëjai, prekybininkai. Vienø nuomonësgrindþiamos reikalavimais, kitø – argumentais. Nebûtinai dëþutësenuo tauraus gërimo...

Pareikðti apie patiriamà skriaudà prie Vilniaus valdþios rûmø ûki-ninkams taip paprastai neleidþiama. Motyvuojama miestieèiø geroveir valstybës stabilumo poreikiu. Norëjo ûkininkai prie Seimo atsivestikarvæ – politikai nesutiko. Diekite naujausias technologijas, maþinkitegamybos kaðtus. Potvyniai, sausros, ûkiø bankrotai, kaimo þmoniøneviltá lydintys praradimai, pasak politikø, tëra struktûrinës sektoriausproblemos.

Þemdirbiai seniai laukia atsakingo uþ ðalies uþsienio politikàasmens treptelëjimo koja: neiðveþkime þaliavos (grûdø, pieno, galvijø),eksportuokime pagamintà produktà, kurkime valstybei pridedamàjàvertæ. Beveik du ðimtai valstybiø atvërusios rinkas lietuviðkai pro-dukcijai. Iðsijuosusios, jeigu tikësime oficialiais praneðimais, dirbaLietuvos diplomatinës tarnybos. Taèiau vietinës gamybos eksportàlenkia tokiø paèiø produktø importas. Pavyzdþiui, Prezidentës iðgirtuslietuviðkus sûrius ðalies parduotuviø lentynose stelbia áveþtiniai, netgisu lietuviðkais prekiø þenklais. Ið Kinijos atiteka medaus upës, norsvieða paslaptis, jog tas medus avilyje nebuvæs, uþtat pigus. Potvyniaiáveþtiniø (tariamai lietuviðkø) maisto produktø. Tik smulkiomisraidelëmis rasime paraðytà kilmës ðalá. Ar ne tai iðprovokavoverslininkø protestà dël etikeèiø su nuoroda apie þaliavos kilmæ? Girdi,pabrangs produkcija, pirkëjai bus nepatenkinti. Vyriausybë ir nusileido.

Prancûzai didþiuojasi turintys kiekvienai metø dienai po sûrio rûðá.Tai vis þemdirbio nuopelnas. Lietuviai skundþiasi maþomis (maþiau-siomis ES) pieno supirkimo kainomis, nepadengianèiomis gamyboskaðtø. Skandinavø bankø ekonomistai vograuja, jog þemës ûkio sek-toriaus transformacija ið biologinio á technologiná, pramoniná – neið-vengiamas procesas. Ûkiai stambës, darbo rankø poreikis maþës.Pieno, mësos supirkëjai – perdirbëjai kalba apie nuostolingà savo vers-là, esà su þemdirbiais iðgalintys atsiskaityti tik realizavæ 60 proc. produk-cijos eksporto rinkose, o tai jiems brangiai atsieina. Daug paprasèiau(ir pelningiau) droþti ûkininkà, ypaè smulkøjá ar vidutiniokà. Taigi jie– tikroji naðta valstybei, tik pastaroji, kaip kitados jaunamartë, rausta,kuklinasi tai pasakyti. Iðeik ið sektoriaus, jei neiðgyveni ið savo verslo,vaþiuok svetur karviø ðerti ar indø plauti. Vartai atsidaro – èia prasidedauþsienio politika.

Justinas ADOMAITIS

Priminsiu, kad Lietuva yra tarpdaugiausia melioruotø þemiø turin-èiø valstybiø, o pagal melioruotø irdirbamø þemiø santyká mûsø vals-tybë pirmauja net Europoje. Aki-vaizdu, kad tokia „kraujagysliø“ sis-tema valstybë rûpintis privalo, nesðios pareigos „permetimas“ tik antþemës naudotojø yra neprotingasþingsnis. Praëjusiais metais Vyriau-sybë vieðai pareiðkë, kad melioraci-jos problemà spræsti reikia kitiemsmetams sukuriant tam tikrà melio-racijos fondà. Net mokslininkai pa-brëþë, kad nuo melioracijos ateitiespriklauso ir Lietuvos ateitis, nes pogausaus lietaus keliai tampa neiðva-þiuojami, o vandenyje atsidûræs ûki-ninkø derlius virsta riebiu minusuLietuvos eksporto eilutëse. Specia-listai unisonu kalbëjo ir apie gre-sianèià ekologinæ katastrofà, taèiauið vykdomosios valdþios sulaukëmetik tylos, nors þemës ûkio produk-cija sudaro daugiau nei 18 procentøeksporto, sugeneruodama apie 5mlrd. eurø.

Tik 2018 metais melioracijosprogramai buvo skirti vargani 11,5mln. eurø, kurie kaip mat iðtirpo.

Tas pats Seimo Kaimo reikalø ko-miteto pirmininkas Andriejus Stan-èikas vis postringavo apie tai, kadmelioracijai bûtina skirti bent 50mln. eurø, taèiau per dvejus metuskalbos darbais virsti nespëjo. Tiesàsakant, be tuðèio oro virpinimo po-nas Stanèikas daugiau nieko ir ne-nuveikë, o gaila, nes ûkininkø prob-lemos niekur nedingo.

Sakau, gal bent 2019 metø biu-dþeto projekte kalbos virs darbais.Atsiverèiu graþiai paruoðtà ir Seimonariams iðdalintà biudþeto projektàir juoda ant balto matau tezes:„praktiðkai visoms sritims asignavi-mai didëja“, „biudþeto pajamos,lyginant su 2018 metø planu, kità-met didës 16,7 proc.“, „biudþetopajamos, be ES ir kitos tarptautinësparamos lëðø, turëtø didëti beveik2 mlrd. eurø“. Vis skaitau apie ski-riamas lëðas socialinei apsaugai,ðvietimui, gynybai, kultûrai, svei-katos apsaugai ir t.t. Taèiau niekurnë þodþiu neuþsimenama apie þe-mës ûká. Apmaudu, kad Europaneskiria tinkamo dëmesio mûsøûkininkams, taèiau leiskite paklaus-ti, kodël mûsø Vyriausybë, Þemës

ûkio ministerija ar Kaimo reikaløkomitetas negali imtis iniciatyvos irnuo dabar skirtingiems sektoriamsskiriamø biudþeto milijardiniø asig-navimø nuimti bent po milijonàeurø ir paskirti juos melioracijai?

Melioracija, kaip ir visas þemësûkio sektorius, lieka podukros vie-toje. Vis þadama skirti lëðø, bet josbus skirtos, „kai visa kita bus pada-ryta“. Taèiau gamta nelaukia. Atëjoruduo, kuris vël atneð gausius kritu-lius ir, deja, bet vël turësime klau-syti pasipiktinusiø ûkininkø kalbø.Atrodo, kad kolegos Seimo „vals-tieèiai“, ypaè Kaimo reikalø komi-teto atstovai, vël neiðgirs paprastokaimo valstieèio, skæstanèio dël permenko valstybës dëmesio meliora-cijai. Raginu kolegas nelaukti liûèiøsezono ir galimos þalos. Biudþetoprojektas dar Seime, tad laiko pa-keisti situacijà soèiai.

Ar Seimo „valstieèiai“ gelbësskæstantá kaimo valstietá?

Vytautas KAMBLEVIÈIUS

Dar visai neseniai dël liûèiø þemës ûkio sektorius patyrë deðimtismilijonø eurø nuostoliø, o Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali situacija.Galima padaryti iðvadà, kad lietus apnuogino valstybinio mastoproblemà – melioracijà. Gal, sakau, nebelaukime, kol vël bus uþtvindytosþemës, bet atsiþvelkime á ûkininkø interesus ir imkimës darbø?Keiskime poþiûrá á melioracijà. Uþtenka laukti, kol lietûs pridarys þalos.

Seimo narys Vytautas Kamblevièius

tai reikëjo atkurti LDK. Mes sukû-rëme tà, kurià, kaip didþiausià pali-kimà paliko Daukantas su Valan-èiumi, su vargais ágyvendino knyg-neðiai ir ji paskelbta Vasario 16 -àjà. Ðitos Lietuvos mes iðsiþadëtinegalime ir kalbame apie tuðtëjimàbûtent ðitos Lietuvos. Mes saugo-me tà paskutinæ Lietuvà - 65 tûkst.kv. km teritorijà. Jos negalime at-sisakyti. Tai bûtø kaip tëvø, seneliøiðdavimas. Mums Lietuvos gimi-mas yra prieð 100 -metá. Kad iðli-kome, nenutautëjome, - sakë kny-gos autorius

Nevilties neturi bûtiA. Juozaièio nuomone, per

televizijà þiûrëdami á Nacionalinæekspedicijà smaginamës, kad lie-tuviai ten, ten... net iki Saksonijos!Tai svaiginimasis praeitimi. Ir labaisunku susitarti, kas tuomet su lie-tuviø kalba, kultûra... Kas, kaskas?.. Reikia, kad bûtø kaip Vil-niuje – daugiakalbë Lietuva? ArKauno Lietuva, kurià mes ir turi-me? Irgi paradoksas – paskelbtaVilniuje, sukurta Kaune turi isto-riðkai pralaimëti, nes dabar vykstaglobalizacija... Tai temos, kurios irsudëtos á ðià knygà.

Ir apie neviltá... Jos neturi bûtiþmoguje, nes neviltis yra pati di-dþiausia prieðë. Jau geriau lietuviaitegul tampa vyèiais ir kariauja ávai-riose armijose, kad tik namuose iðnevilties nenusigertø ir neiðsikartø.Tas vyrø begalinis girtuokliavimas– neiðsivysèiusio vyèio, tapusioalkoholiku, vaizdinys.

Trys gyvenimo kodaiPasak A. Juozaièio, yra trys

þmogaus iðlikimo instinktai: gimi-nës tæsimo, prasimaitinimo, iðgyve-nimo ir dominavimo vienas kito at-þvilgiu. Pradþioje gimstam, paskui

save turime iðlaikyti ir spræsti val-dþios klausimus. Jei viskas sujau-kiama, tai ir pradedama galvoti,kam reikia vaikø, dingsta noras të-vynëje gyventi, pagarba, orumas,viskas paþeidþiama, viskas krenta...Tokia dabar yra situacija.

Dviguba pilietybë – visiðkasnesusipratimas

Papasakojæs apie savo knygàsveèias sulaukë keleto klausimø.Daugiausia diskutuota apie dvigu-bà pilietybæ. A. Juozaièio nuomo-ne, tai visiðkas nesusipratimas. Dvi-guba pilietybë sukurs dvigubà Lie-tuvà, dviejø kategorijø pilieèiø tel-kinius, dar labiau skatins emigra-cijà. Reikëtø pasirinkti arba Lietu-vos pilietybæ, arba Lietuvos pasà.Pasas iðduodamas konsulate ir su-teikia teisæ Lietuvoje mokyti vaikus,gauni socialinæ paramà, iðlieka bro-lybës ryðys... tik jo turëtojas neturiteisës balsuoti. Gràþinæs ðá pasà pi-lietybæ atgauni... Tai bûtø kabliukas,kaip prisitraukti þmones á Lietuvà.Liberalizmas iki tam tikros ribosgeras dalykas, kai laisvë nëra të-vynës vietoje...

Reikia prezidento -sustabdanèio tëvynës

tuðtëjimàNuskambëjo ádomûs pamàsty-

mai apie prezidentus. Visi jie - mû-sø lûkesèiø ir laiko vaisiai. Po dvejømetø Sàjûdþio radikalios politikospaaiðkëjo, kad vyksta griovimas,iðkilo pavojus kilti pilietiniam karui.Tai galëjo stabilizuoti tik AlgirdasBrazauskas, kuris ir buvo pirmasisPrezidentas. Antruosius rinkimusvisose trijose Baltijos ðalyse laimëjoUþatlantës iðauginti prezidentai,nes nuo pokario kovø sklandë Ame-rikos paramos mitas. Treèiasis –naujosios kartos, viskà visiems þa-dëjæs prezidentas, atûþæs su ásilie-jimo á Europos Sàjungà banga, kurigreitai já ir sumalë. Ketvirtasis –Dalia Grybauskaitë, A. Brazauskoiðsiøsta á Europà, labai nesunkiaiátikino lietuvius, kad jie negauna iðEuropos to, kà galëtø gauti… Todëlir iðrinkome. Dabar reikia sustab-danèio tëvynës tuðtëjimà prezi-dento. Kas geriau pasakys, tas irbus...

Onutë Valkauskienë

„Tie vyèiai turi parjoti...“(Atkelta ið 1 p.)

Uþs.Nr.89

2018 m. lapkrièio 3 d.3 p. Nr.82 (10140)

„Gyvenimas“- laikraðtis Jums

ir apie Jus!

Rimantas KATKEVIÈIUS

Kas Lietuvoje apgins socialinius darbuotojus?Kodël ir Lietuvoje, ir Europoje nemaþëja vaikøskurdas? Kokiø sprendimø reikia?

Pokalbis apie tai ir kitas aktualijas su social-demokrate Vilija BLINKEVIÈIÛTE, Europos Parla-mento Moterø teisiø ir lyèiø lygybës komiteto pir-mininke.

- Gerbiama Vilija, neseniai á renginá pakvietëtesocialinius darbuotojus. Kodël bûtent juos?

- Mano ir Europos Parlamento socialdemokratøiniciatyva surengta konferencija „Lygiø galimybiøEuropa – iððûkiai ir sprendimai“. Susirinko net 300socialiniø darbuotojø ið visos Lietuvos. Bûtent ant jøpeèiø visu svoriu gula atskirties, nelygybës, skurdo pa-sekmës – visa skaudi realybë, kuri ne visiems matomaið aukðtø valdþios bokðtø. Pasidalinome patirtimi, pasi-tarëme, pasiûlëme sprendimus.

Lietuva ir visa Europa sensta. Ateityje reikës visdaugiau socialiniø paslaugø ir pagyvenusiems þmo-nëms, ir neágaliesiems. O kur dar vaikø problemos?Tai reiðkia, kad socialiniø darbuotojø poreikis tik didës.

Sunku girdëti: ðiandien Lietuvoje trûksta daugiaukaip 1000 socialiniø darbuotø. Atlyginimai – nedideli,o reikalavimai ir atsakomybë – milþiniðki. Skiriasi so-

cialiniø darbuotojø atlyginimai savivaldybëse, tarp ástai-gø ir institucijø, priklausomai nuo darbo vietos – dirbisavivaldybës, valstybës ar sveikatos sistemos ástaigose.Tai nenormalu.

Nors teigiama, kad socialiniø darbuotojø atlygini-mai didës, didelio optimizmo nepastebëjau. Yra ir kitøproblemø. Buvo tiesiai ðviesiai pasakyta: mûsø darbassekinantis, fiziðkai pavojingas – ir kirviu gali smogti, irðunimi uþpjudyti. Todël kitø metø valstybës biudþetebûtina numatyti pakankamai lëðø ne tik socialiniødarbuotojø atlyginimø didinimui, bet ir darbo sàlygøgerinimui.

Vilija Blinkevièiûtë: „Kvieèiu politikus bent kartaisá pasaulá paþvelgti ir vaiko (juolab – skurstanèio vaiko)akimis. Kaip jis jauèiasi, kà mato ir girdi, kuo gyvena?“

Vilija Blinkevièiûtë: „Kvieèiu á pasaulápaþvelgti ir skurstanèio vaiko akimis“

(Nukel ta á 5 p . )

100 àþuoliukø primins Valstybës ðimtmeèio jubiliejøBirðtono savivaldybei parëmus Lietuvai pagraþinti draugijos Birðtono skyriaus idëjà - pasodinti ðimtmeèio àþuolynà, antradiená Karalienës Barboros alëjoje buvo

pasodinta 100 àþuoliukø. Jø sodinimo akcijoje dalyvavo miesto ástaigø ir nevyriausybiniø organizacijø atstovai.Daugiau - www.gyvenimas.info

Didþiulë likimo dovanaAntradiená Vilniaus rotuðëje vyko kompozitoriaus Teisuèio

MAKAÈINO autorinis jubiliejinis koncertas. Dþiaugiamës ne tikfantastiðkai praleistu vakaru, klausantis Ðv. Kristoforo kamerinioorkestro ir solistø atliekamø kompozitoriaus muzikiniø kûriniø beipopuliariø estradiniø dainø, bet ir proga padëkoti Teisuèiui Makaèinuiir jo þmonai Virgilijai uþ meilæ Birðtonui ir raðytojo Stanislovo Moravskiogimtajai Ustronei – Jundeliðkëms.

Tiesiog didþiulë likimo dovana paþinti ðiuos nepaprastai ádomius,tolerantiðkus, kûrybiðkus, nuoðirdþius þmones.

Birðtono meno mokyklos direktorë Laimutë Raugevièienë, Birðtonovieðosios bibliotekos direktorë Alina Jaskûnienë ir „Gyvenimo“ laikraðèioredaktorë Ramutë Ðimukauskaitë – su Virgilija ir Teisuèiu Makaèinais beiSt. Moravskio gyvenimo ir kûrybos tyrinëtoja, istorike, hum. m. dr. RedaGriðkaite.

Birðtonieèiai, atsineðæ origina-liai iðdroþinëtus moliûgus, dalyvavoir áspûdingiausio moliûgo rinki-muose. Daugiausia ðventës dalyviøbalsø surinko Ðkëvoniø bendruo-menë, pristaèiusi áspûdingà moliû-gø kompozicijà, Beata Kruðins-kaitë, sukûrusi vienà didþiausiørenginio moliûgø, jaunieji birðto-nieèiai Mykolas Bobinas ir EmilisCitvaras.

Sveikindama visus susirinku-siuosius, Birðtono savivaldybës merëNijolë Dirginèienë sakë: „Dþiau-giuosi, kad Moliûgiadienio ðventëkupina puikios nuotaikos, ðypsenøir ðiltø spalvø! Ðiemet buvo mo-liûgais turtingi metai, tad labai sma-

gu, kad Birðtono bendruomenësnariai, sveèiai originaliai dekoravo,puoðë moliûgus, dalyvavo rinki-muose, sukûrë ypaè jaukià ðventësatmosferà. Dëkoju organizato-riams ir visiems dalyviams, lauksi-me jûsø kitais metais!“.

MB „Èiulba ulba“ vadovë Vir-ginija Pranckietë kvietë vaikuèiusdalyvauti „Ðiurpiame orientacinia-me þaidime“, keliauti po tamsapasipuoðusá Birðtonà ir pajusti He-lovino, lietuviðkai vadinant Vai-duokliø ðventës, dvasià. Nuo 21 val.vyresniøjø birðtonieèiø laukë ðiuo-laikiðkos muzikos vakaras - diskote-ka Birðtono kultûros centre su gru-pe „Filtered Tools ir Arif (Violin).

Savivaldybës aikðtëje visà vakaràsklido rami muzika, þmonës buvoraginami susikaupti prieð Vëlines.

Ðventës organizatoriai dþiau-giasi, jog buvo sulaukta didelioþmoniø susidomëjimo. Labai pa-gelbëjo puikus, vël pavasariu kve-piantis oras, puikus moliûgø der-lius, þmoniø bendruomeniðkumas.Neabejojame – Moliûgiadienis busrengiamas ir kitais metais!

Birðtono savivaldybësinformacija

Moliûgiadienis Birðtone: áspûdingiausio moliûgo rinkimai, orientacinis þaidimas ir spalvinga diskotekaSpalio 30 dienà Birðtono savivaldybës aikðtë suspindo ávairiaspalviais

moliûgø þibintais. Meno kûrinius primenantys moliûgai pritraukë kurortogyventojus, bendruomenës narius, moksleivius. Naktiniai moliûgø þibintaikvies birðtonieèius dþiaugtis jaukiu reginiu dar keletà dienø.

Daugiausia ðventës dalyviø balsø surinko Ðkëvoniø bendruomenë.

2018 m. lapkrièio 3 d. Nr.82 (10140) 4 p.

REIKIA PINIGØ? Paskolos. Paskolø refinan-savimas. Galimybë pasiskolinti papildomai. Pvz.,pasiskolinkite 100 eurø ir per 3 mën. gràþinkite

110 eurø! Vyksta AKCIJA - paskolos iki 1000 Eur laiko-tarpiui iki 6 mën. iðduodamos nemokamai be palûkanø.Tel. 8 601 50 935. Ámonë Eurokreditas. TarpininkasRièiardas. Individualios veiklos paþyma Nr. 621263.

Situacija skaièiaisApie pavojø tapti priklauso-

mu nuo alkoholio skelbiama nuo-lat. Lietuvos statistikos departa-mentas (toliau – LSD) skelbia,kad lietuviai praëjusiais metaisvidutiniðkai iðgërë po 12,3 litroabsoliutaus alkoholio. Nors taiyra 0,9 litro maþiau nei metaisanksèiau, taèiau ðis rodiklis aukð-tesnis uþ Europos ðaliø vidurká.Lietuva kasmet patenka á ðaliø,suvartojanèiø daugiausia alko-holio, deðimtukà.

Rûkymas Lietuvoje taip patplaèiai paplitæs. VadovaujantisLSD duomenimis, vienas ðaliesgyventojas 2017 m. vidutiniðkaisurûkë 51 legaliø cigareèiø pakelá(arba 1 023 cigaretes).

Visame pasaulyje aðtri prob-lema – narkotikø vartojimas vislabiau braunasi ir á Lietuvà.Europos narkotikø ir narkoma-nijos stebësenos centro 2018 m.metinëje ataskaitoje skelbiama,kad daugiau kaip 92 mln. suau-gusiøjø arba ðiek tiek daugiau neiketvirtadalis 15 - 64 metø amþiaus

Europos Sàjungos gyventojø norskartà gyvenime yra bandæ narko-tikø.

Narkotikø, tabako ir alkoholiokontrolës departamentas (toliau –NTAKD) informavo, kad Lietu-voje, 2016 m. bendrosios populia-cijos tyrimo rezultatais, narkotikønors kartà gyvenime vartojo 11,5proc. arba beveik 216 tûkst. 15 -64 metø amþiaus gyventojø: 18proc. vyrø ir 5,4 proc. moterø.

Psichoaktyviø medþiagø varto-jimo paplitimo bendrojoje popu-liacijoje tyrimo duomenimis, Lie-tuvoje ir vidutinis rûkymo, ir al-koholio vartojimo pradþios amþius– 18 metø.

Prieþastys ávairiosNTAKD direktorë Inga Juoza-

pavièienë, pasiteiravus apie pri-klausomybiø prieþastis, teigë, kadjos yra glaudþiai susijusios subiopsichosocialiniais veiksniais,egzistuoja daug moksliniø teorijø,aiðkinanèiø priklausomybiø prie-þastis. Specialistai teigia, kad á svai-galus, narkotikus pastûmëja nei-

giami psichologiniai, fiziniai ir so-cialiniai padariniai. Be „pagalbiniøpriemoniø“ þmonës nesusitvarkosu stresu, átampa, depresija. Þmo-nës griebiasi stikliuko, nes jauèiasiprislëgti, nesugeba kitaip atsipalai-duoti.

Mûsø kalbinti Lietuvoje þino-mi þmonës, taip pat neiðvengiantysátampos, streso, dalijasi patirtimi,kaip jie visa tai áveikia.

Davë sau priesaikàNuolat pramogø versle besisu-

kantis renginiø vedëjas, organiza-torius Remigijus Þiogas dþiaugia-si, kad neturi þalingø áproèiø –nerûko, nevartoja nei alkoholio,nei narkotikø.

„Maèiau nekoká pavyzdá ðei-moje, mano mama labai kentëjodël gerianèio tëèio ir patëvio. To-dël, dar bûdamas 11 metø, daviauDievui priesakà, kad niekada gy-venime nevartosiu alkoholio, ir kolkas pavyksta laikytis ðio paþado“,– atviravo paðnekovas.

R. Þiogas prisipaþásta, kad jamsunku patarti, koká gyvenimo bûdàrinktis, kad nekiltø rizika tapti pri-klausomam. Taèiau jis ásitikinæs,kad tik laisvi nuo þalingø priklau-somybiø þmonës yra daug pasiekæir randa kitokiø priemoniø bûti lai-mingiems.

Remigijø gyventi be svaigalømotyvuoja ðeima, baþnyèia, kelio-nës, kalnai, sporto salë, stalo teni-sas, geri filmai.

Alkoholio niekada nëravartojæs

Remigijus atvirai dalijasi savopatirtimi.

„Renkantis, kaip gyventi, rei-kia sveiko proto. Að nesu vartojæsalkoholio 35 -erius metus (Remigi-jui tiek metø – aut. pastaba). Taiman nëra sunku, nes neþinau jopoveikio, neþinau, kà reiðkia vemtipadauginus alkoholio ir vaikðèiotiskaudanèia galva bei iðtrinti sa-vaitgalá ið gyvenimo arba svarstyti,kur dingo atlyginimas, – sampro-tavo pramogø pasaulio atstovas. Irpridûrë: – Jei rimtai, að tiesiog bi-jau. Bijau vartoti, kad nesugriau-èiau to, kà tiek metø kûriau. Nesu-griauèiau savo ðeimos, darbo pa-siekimø ir, visø pirma, savæs, kaipþmogaus. Bijau tapti blogu pa-vyzdþiu savo vaikams“.

R. Þiogas yra kilæs ið nepasi-

turinèios ðeimos. Ðiandien jis turimylimà þmonà ir tris vaikus, na-mà prie jûros ir daug kitø dalykø,apie kuriuos þmonës svajoja. Per-nai net ðeðis kartus atostogavo uþ-sienio ðalyse, nes gali sau tai leisti.

„Visa tai turiu, nes nuosekliaidirbau ir siekiau to, o ne todël,kad gimiau po laiminga þvaigþde.Þinau, koks gyvenimas trapus,todël alkoholis ir narkotikai nëramano gyvenimo pakeleiviai“, –pasidþiaugë paðnekovas.

Remigijus yra ateitininkas irskautas. Jaunam þmogui jis pa-tarë stoti á koká nors judëjimà, ku-ris skatina lyderystæ ar formuojavalià.

Stresà galima „iðvaikðèioti“Virtuvës mitø griovëju titu-

luojamas Alfas Ivanauskas, ne tikLietuvoje þinomas kulinaras, taippat mano, kad áveikti stresà, atsi-palaiduoti, pajusti pilnatvæ gali-ma ir kitais – ne þalingais svei-katai bûdais.

„Nerûkau ir alkoholio nevar-toju. Man atsipalaiduoti ir pabëg-ti nuo rutinos, kasdienybës irátampos padeda kelionës. Kelio-nëse patiriamas stresas mane pa-daro dar tvirtesná – man patinkavisi tie dalykai, kuriuos tenka ið-spræsti kelionës metu“, – savopatirtimi dalijasi kulinaras.

Paðnekovo teigimu, kiekvie-nas þmogus turi rasti tokias atsi-palaidavimo priemones, kuriosnevestø á kenksmingas priklauso-mybes. Tai gali bûti mëgstamaveikla arba tam tikras uþsiëmi-mas, kuris visiðkai iðlaisvina irpadeda „pabëgti“ nuo tam tikrødalykø.

„Jeigu jauèiate stresà, yra blo-gai, stenkitës visa tai iðvaikðèiotiilgose distancijose. Tai suaktyvinakraujotakà, organizmas gaunadaugiau medþiagø, tai padedaatsipalaiduoti. Ir jokiø investicijønereikia“, – patarimais pasidalijoþinomas vyras.

Pasak Remigijaus Þiogo, rinktis sveikà gyvenimo bûdà já skatina irnoras bûti tinkamu pavyzdþiu savo vaikams.

Áveikti stresà gali padëti ir sveikas gyvenimo bûdasAlkoholio, narkotikø, rûkalø sukeliama þala – tai þala þmogaus svei-

katai, gerovei bei á priklausomybes áklimpusiuosius supantiems þmo-nëms. Rodos, tokie dalykai suprantami ne tik specialistams. Ir vis tik,kaip byloja statistika, ðios blogybës nesitraukia ið mûsø gyvenimo.

Sveikà gyvenimà pasirinkusieji teigia, kad yra daug geresniø bûdøatsipalaiduoti, kurie naudingi ne tik paèiam, bet ir ðalia esantiemsþmonëms.

Remigijus Þiogas mano, kad þalingø áproèiø turëjimas ir sëkmingas,prasmingas gyvenimas – nesuderinami dalykai.

Nuotrauka ið asmeninio archyvo

Uþs.Nr.90

Lapkrièio 15 dienà Birðtono kultûros centre bus parodytasmaestro Eimunto Nekroðiaus spektaklis „Cinkas“, kuris prieðmetus buvo pastatytas Valstybinio Jaunimo teatro scenoje.

Po 26 -eriø metø á savo jaunystës – Jaunimo teatrà reþisieriusEimuntas Nekroðius sugráþo pastatyti spektaklá, pasakojantá apietai, kas ávyko prieð tuos tris deðimtmeèius. Apie epochà, kurinugrimzdo á nebûtá, bet jos padarinius jauèiame ir ðiandien. Ið-vaikðèiojæs pasaulinës literatûros virðukalnes, ðá kartà Nekroðiussusitelkë á eiliniø þmoniø likimus. Ir þvelgia á praeitá ið dabartiesperspektyvos.

1986 -aisiais ávyko Èernobylio atominës elektrinës avarija, tapusididþiausia XX a. antros pusës þmonijos katastrofa. 1989-øjøpradþioje Sovietø pralaimëjimu baigësi deðimtmetá trukæs karasAfganistane, nusineðæs deðimtis tûkstanèiø kariø ir ðimtustûkstanèiø civiliø gyvybiø. Þlunganti valstybë ið paskutiniøjø slëpëne tik abiejø tragedijø statistikà, bet ir savo agonijà. Epochos pabaigàpranaðavo cinko karstai, kuriuose ið Afganistano á tëvynæ buvogabenami þuvæ kareiviai. Cheminis elementas cinkas, bûtinasþmogaus gyvybei palaikyti, per karà tapo gyvybës pabaigos simboliu.Pradþia ir pabaiga tilpo trumpoje cheminëje formulëje – Zn.

Kelerius metus keliavusi po neaprëpiamà buvusios SovietøSàjungos teritorijà, raðytoja Svetlana Aleksijeviè rinko paprastøþmoniø pasakojimus ir liudijimus apie skaudþiausius ávykius,nutikusius Sovietø Sàjungos gyvavimo laikotarpiu. Ið þmoniøpasakojimø gimë ir garsusis autorës ciklas „Utopijos balsai“,kurá sudaro penkios knygos. Dvi ið jø – „Cinko berniukai“ ir„Èernobylio malda“ tapo reþisieriaus Eimunto Nekroðiausspektaklio „Cinkas“ literatûriniu pagrindu.

Nekroðiaus spektaklio centre – pati Svetlana Aleksijeviè (ak-torë Aldona Bendoriûtë). Jos asmenybë ir kelionë per savo laikà.Iðgalvota ir tikra tuo pat metu. Nuo vaikystës svajonës iki profe-siniø aukðtumø. Tai – vieniðo kûrëjo kelionë, turint vienintelátikslà – iðminuoti þmogø kaip minø laukà. Ir paliudyti ne istoriniø

Lapkritá Birðtone - maestro EimuntoNekroðiaus spektaklis „Cinkas“

(Nukel ta á 6 p . )

2018 m. lapkrièio 3 d.5 p. Nr.82 (10140)

Dþiaugiuosi, kad kalbëjomësviena kalba. Þmoniø kalba. Ir apieLietuvà, ir apie Europos Parlamen-te svarstomus teisës aktus dël nely-gybës, atskirties maþinimo, dël ga-limybiø derinti darbà ir ðeimos inte-resus. Kalbëjome ir apie mano pa-siûlytà Vaikø garantijos iniciatyvà– kaip realiai padëti vaikams, ap-saugoti juos nuo skurdo.

- Kaip skinasi kelià EuroposParlamente ði – Jûsø pasiûlyta –Vaikø garantijos iniciatyva?

- Kartu su kolegomis labai ak-tyviai kovojame, kad europinei Vai-kø garantijos iniciatyvai bûtø skirta10 milijardø eurø 2021 - 2027 me-tais. Kol kas vyksta aðtrios disku-sijos.

Oponentai – Europos Parla-mento krikðèionys demokratai ir li-beralai – sako, kad nei tokios Vaikøgarantijos iniciatyvos, nei milijardøjai skirti nereikia, nes, girdi, vaikøskurdà turi áveikti paèios valstybës.

Bûtina veikti dviem frontais:turi imtis veiksmø ir kiekviena vals-tybë, ir visa bendrija. ES, turtingiau-

sioje pasaulio bendrijoje, skurstabeveik 25 milijonai vaikø. Lietuvojekas ketvirtas vaikas skursta arba gy-vena skurdo rizikos zonoje. Aki-vaizdu, kad po vienà ES valstybëmssunkiai sekasi pagerinti vaikø si-tuacijà.

Europinë Vaikø garantijos ini-ciatyva reiðkia finansinæ pagalbà irpaskatà valstybëms imtis realiøveiksmø – stiprinti nemokamà vai-kø sveikatos prieþiûrà ir ugdymà,garantuoti deramà bûstà, uþtikrintitinkamà mitybà.

Privalome suteikti lygias gali-mybes jau vaikystëje – tik taip su-stabdysime skurdo paveldëjimà.

- Bet juk labai svarbi pagalbair ðeimoms, auginanèioms vaikus?

- Taip. Vienareikðmiðkai. Visdëlto geriausia vaikø skurdo pre-vencija – stabilias ir nemenkas pa-jamas turintys tëvai. Deja. Proble-ma dar ir ta, kad tëvai daþnai susi-duria su nepakankamomis galimy-bëmis derinti darbà ir ásipareigoji-mus ðeimai.

Europos Parlamente svarstomadirektyva dël geresnio darbo ir ðei-

Vilija Blinkevièiûtë: „Kvieèiu á pasaulápaþvelgti ir skurstanèio vaiko akimis“

(Atkelta ið 3 p.)

Uþs.Nr.91

mos gyvenimo suderinimo. Labiau-siai tai aktualu vaikus auginantiemsvieniðiems tëvams – bene labiausiaipaþeidþiamiems ir ekonomiðkai, irsocialiai. Akivaizdu, kad nepilnasar sunkiai besiverèianèias ðeimasbûtina remti visapusiðkai: derintispecializuotas bûsto programas,teikti finansines lengvatas beipakankamà paramà. Pagaliau teiktisocialines paslaugas á namus. Irviskà matuoti vaikø gerovës ir jøugdymo kokybës liniuote.

Pinigai, parama – dar ne viskas.Labai svarbus pats valdþios poþiûrisá vaikø, ðeimos gyvenimà. Todël vi-sus politikus kvieèiu bent kartais ápasaulá paþvelgti ir vaiko (juolab –skurstanèio vaiko) akimis. Kaip jisjauèiasi, kà mato ir girdi, kuo gy-vena?

Dþiugu, kad Lietuvoje kitaismetais siûloma didinti vaiko pini-gus iki 50 eurø. Bet kitø metø vals-tybës biudþeto projekte vaiko pini-gams trûksta beveik 50 milijonøeurø. Nenumatyta. Ðtai jums ir val-dþios poþiûris á vaikus: didinam, betpinigø neskiriam.

Jau prieð gerà mënesá buvome pakviesti daly-vauti Elektrënø „Boèiø“ bendrijos 15 metø jubi-liejaus ðventëje.

Ðeðtadienis iðauðo ûkanotas ir dulksnus, taèiau tainesutrukdë mûsø iðvykai pas draugus. Tarp dovanø ve-þëme ir spalvotos vasaros Birðtono simbolá - þydintá„Banginukà“ prie kurhauzo, áamþintà puikioje Ar-noldo Ribinsko fotografijoje. Mes visada dþiaugiamës,kad mûsø Birðtonas nuostabus ir ta þinia dalinamës suRespublikos boèiais.

Elektrënø kultûros centre susitikome su bièiuliaisið Vilniaus, Kauno, Jonavos, Alytaus, Kaiðiadoriø irElektrënø. Bendrame koncerte „Rudens spalvos“ da-lyvavo per 90 dainininkø ir ðokëjø. Á ðventæ atvyko irgarbûs sveèiai: LR Seimo narë Laimutë Markevièienë,Elektrënø savivaldybës vicemeras Arvydas Vyðniaus-kas, LPS „Boèiai“ pirmininkas soc. mokslø daktarasPetras Ruzgus. Po trumpos pirmininkës Birutës Ki-zienës ataskaitos prasidëjo ilgas, linksmas ir nuotai-kingas koncertas, perpintas ðokiø ir dainø pyne.

Ðventiná koncertà pradëjo ðeimininkø ansamblis„Dubaja“ su puikiu solistu, konkurso „Sidabriniai bal-sai – 2016“ laureatu Jonu Jackevièiumi. Svajingai visusnuteikë Jono atliekama „Balandëlë“. Mums daininin-kas jau buvo paþástamas, nes jo balsas skambëjo ir Birð-tono KC minint Tarptautinæ Pagyvenusiø þmoniø die-nà. Ðeimininkø dainas keitë Jonavos ansamblis „Do-bilas“, kurie prisistatë esà tikri senjorai, nes vaþinëjavisuomeniniu transportu su 80 procentø nuolaida. Jødarni muzika kvietë ir bendram ðokiui.

Alytaus „Boèiø“ kapela koncertà paávairino ðmaikð-èiais dzûkiðkais sàmojais ir efektingu bûgnininkës mu-zikavimu. Vilniaus Kirtimø seniûnijos „Boèiø“ folkloroansamblio „Rasoda“ dalyviai ðoko patys ir kvietë pri-sijungti visus. Ðoká vël keitë dainos.

Birðtono „Boèiø“ choras „Sidabrinë gija“, vado-vaujamas profesionalios chorvedës Toliamos Ragienës,sveèius ir ðeimininkus pasveikino skambiomis dai-nomis, skirtomis Tëvynei, Gimtinei, artimam þmoguiir bièiuliams Elektrënø boèiams jø 15 -ojo gimtadienioproga. Aidint aplodismentams nuskambëjo dainos„Kol að esu dar èia“, „Bûk su manim“, „Aplink tylu“.Publikà suþavëjo Onutës Gratulevièienës ir ToliamosRagienës atliekamos dainos „Delèia“ ir „Reikia tikët

viltim gera“, o chorui atliekant dainà „Senam parke“visa salë gyveno valso ritmu.

Labai maloniai buvome pastebëti LR Seimo narësLaimutës Markevièienës ir ávertinti uþ dainø turiná irmelodingumà, vadovës sugebëjimà uþdegti auditorijà.LPS „Boèiai“ pirmininkas Petras Ruzgus mus pakvietëá Respublikos „Boèiø“ renginá - PÞD 2019 metais. Jonuomone, mus privalo pamatyti ir iðgirsti visos Lietuvosboèiai. Paskutinieji koncertavo Kauno boèiø ansamblis„Kaðtonas“ nariai, atliepdami á senàsias lietuviø tra-dicijas, kviesdami tautiniam ðokiui ir senobinei dainai.Nors ðventinis koncertas ir sveikinimai tæsësi 3 va-landas, niekam nepabodo.

Koncertui pasibaigus, elektrëniðkiø „Boèiø“ pir-mininkë Birutë Kizienë nuoðirdþiai dëkojo sveèiamsir visiems kolektyvams uþ graþias dainas ir ðokius, uþpuikià nuotaikà ir dovanas, visus pakvietë prie sudë-tiniø vaiðiø stalo. Aidint Jonavos ansamblio „Dobilas“muzikai vaiðinomës, ðnekuèiavomës, ðokome.

Mûsø bièiulystë pasiþymi natûralumu, geranorið-kumu, paþinimu ir pagarba vieni kitiems. Gausus sve-èiø bûrys buvo apdalintas ðeimininkø dëmesiu ir PA-DËKOMIS uþ graþias dainas ir nuoðirdø dalyvavimàðventëje.

Jau vakarëjo, kai pradëjome skirstytis. Autobuseapmàstëme ir pasidþiaugëme graþiai praleista diena,padëkojome uþ atsidavimà senjorams vadovei ToliamaiRagienei, mûsø solistei Onutei Gratulevièienei, Mo-nikai Babonienei, Linai Danilovienei ir Aldonai Mil-dai Valatkienei uþ rûpestá ruoðiantis iðvykai.

Vaþiuodami namo jau rikiavome kitus darbus. Spa-lio 30 su darþelio vaikuèiais „Vyturëlis“ pagerbëmebesiilsinèiø senosiose Birðtono kapinëse atminimà.Kapø kauburëlius papuoðë vaikuèiø rankomis pa-ruoðtos puokðtelës ir „Boèiø“ uþdegtos þvakelës. Tai -kartø solidarumo renginys, organizuojamas Dizainostudijos vadovës Vilmos Krasauskienës. Spalio 31dienà dalyvavome Lietuvos valstybës ðimtmeèiuiskirtoje 100 àþuoliukø sodinimo akcijoje. Graþiø darbøkaruselëje nuolat sukasi patys aktyviausi ir patriotiðkainusiteikæ bendrijos nariai.

Julija BarutienëBirðtono „Boèiø“ bendrijos pirmininkë

Vieðëjome pas Elektrënø boèius

Arnoldo Ribinsko nuotrauka

Kauno miðkø ir aplinkos inþinerijos kolegijoje(Liepø g. 1, Girionys, Kauno r.) lapkrièio 15 - 16 d. nuo 9.00 val.

Organizuojami nemokami miðkininkystës ir biokuro ruoðos kursaiprivaèiø miðkø savininkams ir ûkininkams pagal programà: „Atsi-naujinantys energijos iðtekliai – bioenergijos potencialas ir biomasësgamyba miðko ûkyje“ kodas 296152205, trukmë 20 akad. val. Mokymusvykdys Kauno miðkø ir aplinkos inþinerijos kolegijos dëstytojai.

Kursø klausytojai bus nemokamai maitinami, taip pat galës gautikonsultacijas kaip ûkininkauti savo miðko valdose.

Kursai aktualûs ûkininkams, gavusiems paramà pagal Lietuvos KPP,nes átraukti á pasirenkamøjø iðklausyti kursø sàraðà.

Á kursus registruojama telefonais: (8-610)25047, (8-685)84542 arbael. paðtu: [email protected], [email protected]

Amþinà j á a t i l s á . . .Skaudþià netekties ir liûdesio valandà dël tëvelio mirties

nuoðirdþiai uþjauèiame Gintautà SMOLSKÀ ir jo artimuosius.

UAB „Rûdupis“ darbuotojai

Bûties kelionës akimirka sustojo: liko neiðtartas „sudie“…Dël Vytauto SMOLSKO mirties nuoðirdþiai uþjauèiame jo

þmonà, vaikus ir artimuosius. Telydi Jus paguoda ir dvasiosstiprybë ðià sunkià netekties valandà.

Prienø m. Stadiono g. 20 namo I laiptinës kaimynai

2018 m. lapkrièio 3 d. Nr.82 (10140) 6 p.

ir jaunimo aptarnavimo skyriaus vedëja Nijolë Raiskienë („Paþinti irapkabinti Lietuvà“), Birðtono sporto centro treneris Aurimas Liuiza(„Individualiø krepðinio ágûdþiø gerinimo stovykla“), Nemuno kilpøregioninio parko specialistë Rosita Dargienë („Gamtos takais“), Birðtonomeno mokyklos mokytoja metodininkë Ramunë Liutvynskienë („MenøAkademija“– galimybë mokiniø saviraiðkai).

Konferencijoje buvo paþymëta, kad Birðtono savivaldybë skiria dideládëmesá vaikø vasaros uþimtumui didinti. Laisvalaikio uþimtumo ir vasarospoilsio programoms ðiais metais skirta apie 10 000 eurø. Visos vasarosatostogø metu vaikai turi galimybæ dalyvauti stovyklose, vykusiose birþelio- rugpjûèio mënesiais.

2018 metais Birðtono savivaldybëje buvo ágyvendinama 10 vaikøvasaros poilsio uþimtumo projektø, kuriuose dalyvavo 320 vaikø. Sto-vyklose buvo siûlomi sportiniai, sveikatinimo uþsiëmimai, edukacinësprogramos, vaikai buvo skatinami kuo geriau paþinti spalvingàjá Birðtonokraðtà, susipaþinti vieniems su kitais, formuoti socialumo ágûdþius, ugdytibendradarbiavimo, darbo grupëse, komandinius ágûdþius. Vertindamaprogramø organizatoriø ir vykdytojø darbà bei pastangas Birðtonosavivaldybës merë sakë, kad ji „Didþiuojasi ir taria nuoðirdø Aèiûkiekvienam, kuriø dëka Birðtono kraðto vaikø uþimtumas vasarà buvotoks kokybiðkas, turiningas, kupinas nuoðirdumo ir puikiø emocijø!“.

Birðtono savivaldybës informacija

Birðtono savivaldybë skiria didelá dëmesá vaikø vasaros uþimtumui– organizuojamos kokybiðkos, sveikos, turiningos stovyklos

Konferencijos dalyvius pasveikino Birðtono savivaldybës merë NijolëDirginèienë, pasidþiaugdama, kad Birðtono savivaldybë kasmet skiria dideládëmesá vaikø vasaros uþimtumui – Birðtono kraðto vaikai turi galimybæturiningai, kokybiðkai, sveikai praleisti vasaros atostogas, o stovyklø skaièiusir ávairovë kasmet didëja. Renginyje taip pat dalyvavo mero pavaduotojasVytas Kederys, Valstybës vaiko teisiø apsaugos ir ávaikinimo tarnybosvyriausioji specialistë, laikinai vykdanti patarëjo pareigas Birðtono savivaldybëjeRomualda Barðtienë, Ðvietimo, kultûros ir sporto skyriaus specialistës,Birðtono savivaldybës ðvietimo ástaigø vadovai, mokytojai.

Konferencijà muzikiniu pasirodymu pradëjo Birðtono gimnazijosjaunuèiø choras, vadovaujamas mokytojos Toliamos Ragienës.

Geràja stovyklø organizavimo patirtimi ir sëkmingais vasaros projektaisdalinosi ðie praneðëjai: Nemajûnø dienos centro direktoriaus pavaduotojaJûratë Dirginèienë („Stovyklaukime, draugaukime, pramogaukime“),Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birðtono policijoskomisariato vyresnioji tyrëja Milda Mardosienë („Vaikystë Birðtonevisiems 2018“), Birðtono gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymuiAsta Ferevièienë („Dëvëkime senoliø rûbà“), Birðtono sporto centrotreneris Linas Smailys („Judëkime ir plaukime kartu“), Birðtono gim-nazijos psichologë Jolanta Veterienë („Big Brothers / Big Sisters programaBirðtono gimnazijoje“), maþosios bendrijos „Èiulba ulba“ vadovë VirginijaPranckietë („Að – gamtos vaikas“), Birðtono vieðosios bibliotekos Vaikø

. Po pakartotiniø seniûnaièiorinkimø Birðtono miesto III seniû-naitijoje seniûnaièiu iðrinktas Dai-nius Þitkus.. Atsiþvelgiant á vaikø iki 18metø kiekvienais metais pastebimàsveikatos bûklës blogëjimà ir prob-lemas, Birðtono savivaldybës admi-nistracija kartu su partneriu Kaunorajono visuomenës sveikatos biurupradeda ágyvendinti projektà „Svei-kos gyvensenos skatinimas Birðto-no savivaldybëje“, skirtà Birðtonosavivaldybës ugdymo ástaigas lan-kanèiø vaikø iki 18 metø sveikatosraðtingumui didinti bei suformuotipozityvius jø sveikatos elgsenos po-kyèius. Ágyvendinant projekto veik-las bus siekiama motyvuoti vaikusrûpintis sveikata, didinti jø fiziná ak-tyvumà – vyks fizinio aktyvumo uþ-siëmimai sporto salëse, aikðtelëse,kuriuos ves ávairiø sporto ðakø pro-fesionalûs treneriai, ketvirtø klasiøpradinukams bus organizuojamifizinio aktyvumo baseine uþsiëmi-mai su kineziterapeutu, organizuo-jami ávairûs ðvieèiamieji, mokomiejisveikatinimosi renginiai, o vasarospradþioje Birðtono savivaldybës vie-ðosiose erdvëse bus organizuoja-mos stovyklos „Sveikos gyvensenossavaitë Birðtone“ vaikams iki 18metø amþiaus. Siekiant sëkmingoir kokybiðko fizinio aktyvumo veik-lø ágyvendinimo, taip pat bus ásigy-tos naujos sporto priemonës, kurio-mis naudosis Birðtono gimnazijosmoksleiviai.. Birðtono ir Punsko valsèiaus(Lenkijos Respublika) savivaldy-biø bei VðÁ Birðtono pirminës svei-katos prieþiûros centro kartu ágy-vendinamo projekto Nr. LT-PL-1R-049 „Bendradarbiavimas abipussienos sveiko senëjimo ir socialinësgerovës srityje“ dalyviai, dalyvauda-mi projekto ágyvendinimo laikotar-piu organizuotuose mokymuose, tikpatvirtina aukðèiau iðsakytus teigi-nius. Projekto dalyviai – Birðtonoir Punsko valsèiaus savivaldybiøsenjorai, nevyriausybiniø organiza-cijø atstovai bei dirbantieji su socia-liniø klausimø sprendimu susijusio-se srityse – dalyvavo mokymuose,susitikimuose su ávairiø organiza-cijø atstovais, organizuotuose Birð-tone ir Punske. Pagrindinës susiti-kimø ir diskusijø temos apëmë so-cialinës paramos, slaugos organiza-vimo, pagalbos ir paslaugø teikimopagyvenusiems asmenims, senjorøátraukimo á aktyvià veiklà klausimus.Projektas Nr. LT-PL-1R-049 „Bend-radarbiavimas abipus sienos sveikosenëjimo ir socialinës gerovës sri-tyje“ finansuojamas Europos regio-ninës plëtros fondo lëðomis pagal2014 - 2020 metø Europos Sàjungosfinansinio laikotarpio Europos teri-torinio bendradarbiavimo tikslo prog-ramos Interreg V–A Lietuvos–Len-kijos bendradarbiavimo programà.. Spalio 26-àjà dar vienas gel-tonasis mokyklinis autobusiukasatvyko á Birðtonà. Nuo ðiol dar dau-giau Birðtono savivaldybës mokslei-viø patogiau pasieks mokymosiástaigas, galës vykti á kitus miestusdalyvauti konkursuose, olimpiado-se, ekskursijose. Ðvietimo ir moksloministerija, 2000 metais inicijavusimokyklø aprûpinimà geltonaisiaisautobusais, per keliolika metø savi-valdybëms jau yra nupirkusi per1000 autobusø.. Spalio 24 d. Birðtono gimna-zijoje buvo organizuojama konfe-rencija „Mokinys – mokiniui“, ku-rios metu mokiniai pristatë prane-ðimus apie sveikà gyvensenà, paty-èiø prevencijà, alkoholio ir tabakovartojimo prevencijà. Pristatyti sep-tyni praneðimai ávairiomis temomis.Moksleivës su praneðimais „Svei-kos gyvensenos receptas“ ir „Ne-leisk telefonui tavæs þudyt“ keliausá II etapà Kauno regione reprezen-tuoti Birðtono gimnazijos 5–8 kl.mokiniø. Mokiniams buvo áteiktipadëkos raðtai bei Kauno rajono vi-suomenës biuro atminimo dova-nos.

Birðtono kraðto þinios

Jau ðeðioliktus metus Birðtonomeno mokyklos Dizaino studija(vadovë Vilma Krasauskienë) kar-tu su „Boèiø“ bendrijos nariais irvaikø lopðelio - darþelio „Vyturë-lis“ ugdytiniais puoselëja pras-mingà mirusiøjø pagerbimo tra-dicijà.

Ir ðiemet, artëjant Vëlinëms,Birðtono bendruomenës namuosebuvo surengta teminë floristiniøkompozicijø, vainikø ir puokðèiøparoda, kurioje Dizaino studijosnariai, „Skruzdëliukø“ ir „Druge-liø“ grupiø (auklëtojos DanutëAdamonienë ir Vilma Ðalèienë)auklëtiniai pristatë 68 kûrybiniusdarbus. Paroda veikë visà savaitæ,todël jà aplankæ birðtonieèiai galë-jo pasisemti idëjø, kaip ið ávairiøgamtiniø medþiagø pigiai ir origina-liai patiems pasigaminti kapøpuoðybos elementø.

Vëliniø iðvakarëse á popietæBendruomenës namuose susirinkæávairiø kartø atstovai - moksleiviai,darþelinukai, senjorai – prisiminëMirusiøjø pagerbimo dienos tikràjàprasmæ ir kapø lankymo bei puoði-mo tradicijas, kurios ne tik ragina

bûti rimtyje, bet ir susitikti, glaudþiau bendrauti suartimaisiais. Apie floristiniø darbø parodà, Vëliniø ak-cijos tæstinumo svarbà Birðtone, kai savanoriai aplankoir papuoðia apleistus kapelius, kuriø galbût nebëra kamprisiminti, kalbëjo Meno mokyklos direktorë LaimaRaugevièienë, Dizaino studijos vadovë Vilma Kra-sauskienë, „Boèiø“ bendrijos pirmininkë Julija Baru-tienë. Maþieji ugdytiniai padeklamavo eilëraðèiørudens tema, „Boèiø“ atstovë Aldona Valatkienë pa-sidþiaugë ðios ðviesos ir vilties ðventës tradicijomis,kurios jungia du pasaulius – gyvøjø ir mirusiøjø.

Akcijos dalyviai aplankë senàsias Birðtono kapines,uþdegë þvakeles ant jose palaidotø þymiø þmoniø, senø,

Ðviesos ir vilties ðventei

nebelankomø kapø ir padëjo paèiø sukurtas floristinespuokðtes, taip pagerbdami praeityje Birðtonegyvenusiøjø atminimà.

„Birðtono versmiø“ informacija

Praëjusá antradiená Nemuno kilpø regioninio parko direkcijoje vyko kasmetinë konferencija „Vaikø socializacijos, pilietinio ir tautinio ugdymoprogramø ágyvendinimas Birðtono savivaldybëje 2018 m.“. Ðvietimo, kultûros ir sporto skyriaus organizuotas renginys buvo skirtas vasaràvykusiø vaikø stovyklø rezultatams aptarti bei pasidalinti geràja patirtimi.

Lapkritá Birðtone - maestro EimuntoNekroðiaus spektaklis „Cinkas“faktø, bet jausmø tiesas. Paradok-sali kelionë – raðytojos svajonë iðsi-pildë dël jos apraðytø suluoðintø gy-venimø…

Spektaklyje vaidina: AldonaBendoriûtë, Simonas Dovidauskas,Sergejus Ivanovas, Adomas Juðka,Ieva Kaniuðaitë, Dalia Morozovai-të, Milda Noreikaitë, Auðra Puke-

lytë, Vygantas Vadeiða, Vaidas Vi-lius, Genadij Virkovskij.

Eimunto Nekroðiaus spektaklis„Cinkas“ Birðtono kultûros centre- lapkrièio 15 dienà, 19:00 val. Bilie-tus galite ásigyti Birðtono kultûroscentro kasoje ir bilietø platinimo sis-temoje Tiketa: https://bit.ly/2HQlmuD

DËMESIO! Spektaklis bus ro-domas lietuviø kalba su rusø kalbostitrais.

(Atkelta ið 4 p.)

2018 m. lapkrièio 3 d.7 p. Nr.82 (10140)

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

SIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DSIÛLO DARBÀARBÀARBÀARBÀARBÀ

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

Á VÁ VÁ VÁ VÁ VA I R Û SA I R Û SA I R Û SA I R Û SA I R Û S

Nekilnojamasis turtasPerka miðkà, gali bûti su bendrasa-vininkais neatidalinta ið bendros nuo-savybës. Tinka ávairûs plotai. Sutvar-ko dokumentus ir atsiskaito grynais.Tel. 8 644 55 355.

Perkame miðkà didþiausiomiskainomis Lietuvoje. Atsiskaitome iðkarto. Tel. 8 605 44 445.

Gyvuliai, gyvûnaiÁmonë brangiai perka galvijus,atsiskaito ið karto. Iðsiveþame. Tel.:8 686 54 826, 8 684 40 534.

Ámonë tiesiogiai nuolat perka arklius.Tel.: 8 656 39 189, 8 616 14 424.

Ámonë tiesiogiai perka galvijus aukð-èiausiomis ÞÛKB „Krekenavos më-sa“ kainomis. Tel. 8 613 79 515.

ÞÛB „Þara“ superka karves, jauèius ir tely-èias. Atsiskaito ið karto. Tvarko valstybësiðmokas, sveria elektroninëmis svarstyk-lëmis, pasiima savo transportu. Tel.:(8 319) 43386, 8698 28 063, 8 68586 121.

Superka gero ir lieso ámitimo galvi-jus (AB „Krekenavos agrofirma“ kai-nomis), taip pat perka arklius ir trau-muotus galvijus. Tel. 8 616 43646.

A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.:(8 319) 69 541, 8 699 93 682.

UAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ - ávai-rius pienu girdomus buliukus irtelyèaites, taip pat „Belgus“. Mo-ka 6 ir 21 proc. PVM. Sveria el.svarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.8 612 34 503.

Perka telyèià arba verðelá nuo 6 mën.iki 3 metø tolimesniam auginimui irpienines karves ar visà jø bandà. Tel.8 625 93 679.

Superka sanitarinius raguoèius. Tel.8 602 48 941.

Ávairios prekësPerka bet kokià þemës ûkio technikà(pvz., traktoriø, priekabà ir jø pa-dargus). Gali bûti neveikiantys. Tel.8 680 777 28.

Perku traktorius MTZ, T-40, priekabà,mëðlo kratytuvà. Tel. 8 630 93 471.

Pirksiu maistines bulves. Tel. 8 60095 199.

verðelius.Tel. (8 634) 23551.

BRANGIAIPERKA

Superkame karves,bulius ir telyèias

KREKENAVOS AGROFIRMOS supirkëja OlgaSmailienë. Tel. 8 612 02 125.

Nekilnojamasis turtasBrangiausiai Lietuvoje perkamemiðkus (brandþius, jaunus, mal-kinius, iðkirstus), þemes, sodybas.Tel. 8 651 39 039.

brangiai perka kar-ves, jauèius, telyèias.Moka 6 - 21 proc.Sveria, pasiima, at-siskaito ið karto.Tele 2 8 613 79 515, Bitë 8 614 44

299, Telia 8 620 35 000.

PERKAÁvairius arklius.

Moka PVM.Tel. 8 611 15 151.

Nekilnojamasis turtasParduoda sodybà Verbyliðkiø k.,netoli Verknës upës, yra 0,64 hanamø valdos ir 1,40 ha þemës ûkiopaskirties þemës sklypai. Tel. 8 69856047.

Parduodama sodyba su 54 arø þemëssklypu Jiezno seniûnijoje. Kaina -11000 eurø. Skambinti tel. 8 604 86779.

Parduoda 3,8 ha þ.û. paskir ties dir-bamos þemës Patamulðio k., Pa-kuonio sen. Tel. 8 653 27 227.

Parduoda mediná 116 kv.m namàPrienuose, arti miesto centro. Yravietiniai centrinis ðildymas ir kana-lizacija, miesto vandentiekis, mû-rinis ûkinis pastatas, 7 arai þemës.Tel. 8 601 61 247.

Kietas kuras

Pigiai parduoda malkas (skroblo,àþuolo, uosio, juodalksnio, berþo). At-veþa nemokamai. Tel. 8 635 82 808.

Parduoda DURPIØ BRIKETUS, mal-kas, supjautas kaladëlëmis, ràstukais.Skubiai, nemokamai pristato jumspatogiu laiku. Tel. 8 672 51 171.

Plautà aukðèiausios rûðiesKuzbaso baseino akmens anglá.

Durpiø briketusdidmaiðiais po 500 kg.Atveþame, iðkrauname

mechanizuotai su krautuvuJums patogioje vietoje.Akmens anglis fasuota ir

maiðuose po 25 - 40 kg.Tel. Prienuose 8 687 36 216,Mauruèiuose 8 686 40 250.

UAB „GRASTA“ PARDUODA

UAB „Rividë“Parduoda ir pristato: plautàakmens anglá (palaida arba fa-suota 25 kg); Granulinæ akmensanglá (po 1t, po 25 kg); Medþiobriketai; Durpiø briketai didmai-ðiuose; Medþio granulës (sertifi-kuotos). Tel. 8 652 71212.

Parduoda malkas, supjautas kala-dëlëmis ir skaldytas, statybinæ me-dienà supjauname pagal klientonurodytus matmenis. Pristato. Tel.:8 614 98 516, 8 699 48 191.

Parduoda àþuolo, berþo pjuvenøbriketus ir baltarusiðkus durpiøbriketus. Tel. 8 677 44 884.

Parduoda malkas, supjautas kala-dëmis, pristato á namus. Tel. 8 67194 231.

ÁvairûsNaminiai ðakoèiai Jûsø ðventëms! Tikið natûraliø lietuviðkø produktø, pagal

Liejame pamatus, betonuojame.Montuojame gipso kartonà, glaisto-me, daþome, kalame dailylentes, de-dame visø tipø grindis, klojame ply-teles, atliekame santechnikos dar-bus, elektros instaliacijos darbai, klo-jame trinkeles, lankstome skardas.Tel. 8 600 96 399.

Ðlifuojame, dedame ir lakuojameparketà, dengiame stogus, skardina-me, lankstome, ðiltiname ir daþomenamø fasadus. Kasame pamatus,mûrijame, tinkuojame, betonuojame,montuojame tvoras, langus, duris,atliekame langø apdailà, griovimodarbus. Statome karkasinius namus.Tel. 8 620 85350.

Statome nerûdijanèius apðildomuskaminus. Dedame nerûdijanèio plie-no ádëklus á kaminus, þidinius, pirtisir kt. Darome pajungimus. Tel.8 685 60129.

VISI SANTECHNIKOS DARBAI:ðildymo, vandentiekio, kanalizacijos,katiliniø árengimo. Komplektuojamekokybiðkas santechnikos medþiagassu nuolaidomis. Tel. 8 640 39 204.Santechnikos darbai: árengiameðildymo, vandentiekio, nuotekø sis-temas, græþiame skyles betone ir kt.Tel.: 8 604 35 126, 8 685 45 851.Gaminu duris namams, ûkiniamspastatams, laiptø pakopas ir kitusgaminius. Tel. 8 686 71 689.

GAMINU DURIS - ypatingai ðiltas,saugias nuosaviems namams,ûkiniams pastatams ir rûsiams. Tel.8 653 93 193.Minkðtø baldø remontas, gobelenopervilkimas. Restauruojame minkð-tus baldus, fotelius, lovas, kampus,këdes. Tel. 8 629 03 717.Veþame þvyrà, smëlá, juodþemá,skaldà, atsijas bei kitus birius kro-vinius. Tel. 8 690 66 155.

Kaminø ádëklai: gaminimas, monta-vimas. Kaminø valymas. Tel.8 645 87304.

Kroviniø perveþimas: ávairiø daiktø,buitinës technikos, gyvuliø. Þmoniø

pavëþëjimas pagal iðkvietimà.(Dirbame visoje Lietuvoje). Tel. 8634 32 300.Muzikantø paslaugos visoms pro-goms: dainavimas, muzikavimas,þaidimai, renginio vedimas, filma-vimas. Tel. 8 614 06 146.Ávairaus tipo tekstinës medþiagosruoðimas, redagavimas ir vertimasá daugelá pasaulio kalbø. Originaliøsveikinimø kûrimas, knygø uþsaky-mas internetu. Geriausias kainos irkokybës santykis! Tel. 8 614 91 615.Geriausia pagalba perkant ir par-duodant Jûsø nekilnojamàjá turtàbe jokiø rûpesèiø! Iðsamios konsul-tacijos,vertinimas, atvykimas á vietà.Garantuojame kokybæ ir pateisinamelûkesèius! Nekilnojamojo turto agen-tûra „21 Amþius“. Tel. 8 683 91 121.www.nta21.lt.

Autoveþio paslaugosTech. pagalba kelyje.Automobiliø trans-portavimas, kroviniøperveþimas. Tel. 8 648 10 424.

Gaminame, montuojame plas-tikinius ir aliuminio langus, durisbutams, namams, balkonams.Tel.: 8 630 70 202, 8 677 59 887.

Graþiai ir nebrangiai Alytaus giesmininkai gieda laidotuvëse,keturnedëlio ir metiniø progomis. Galime per Miðias grotivargonais. Prienø rajone atvykstame patys. Tel. 8 636 47 223.

AKMENS APDIRBIMAS. . Paminklø,antkapiø, tvoreliø,kapavieèiø uþdengi-mø gamyba, pro-jektavimas; .Beto-

navimas, montavimas, kapavieèiøtvarkymas, uþpylimas skalda; . Senøkapavieèiø restauravimas; . Nemo-kama konsultacija kapavietës tvar-kymo klausimais; . Kiti akmensgaminiai. Tel. 8 686 96 155.

Kvieèiame moksleivius sportuoti - þaisti badmintonàTreniruotës vyks Prienø kultûros ir laisvalaikio centre, Birutës g. 7. II, V- nuo 16 val. VII - nuo 12 val. Trenerio tel.+370 686 31 231.

Vieðbuèiui - restoranui Birðtonereikalinga barmenë - padavëja,turinti patir ties, be þalingø áproèiø.Tel. 8 687 53 756.

Reikalingi vairuotojai tik su C kate-gorija. Vaþiuojame mënesiui arba 2savaitëms á Vokietijà. Tel. 8 655 56743.

Birðtone pastoviam darbui vieðbutyjereikalinga kambarinë. Apmokome.Kreiptis tel.: 8 600 88 829 arba siøsticv el.pastu: [email protected]

Reikalinga tvarkinga, be þalingø

Þuvies perdirbimo ámonëjeIlgakiemyje, Kauno r., reikalingigamybos darbuotojai (vyrai irmoterys). Darbas viena pamai-na, slenkanèiu grafiku. Teirautistelefonu: 8 615 68 786.

Vagys – ir kapinëseSpalio 29 d. Prienø r. PK

gautas moters pareiðkimas apietai, jog, nuvykusi á Medþioniø ka-pines, ant giminaièiø kapavietëspasigedo paminklo. Padarytanuostolio uþ 900 eurø.

Nuvaþiavo nuo kelioSpalio 20 d. 10 min. Stakliðkiø

kaime, Piliakalnio gatvëje, neblai-vaus (2,26 prom.) 39 -eriø metøvyro vairuojamas automobilis„Volvo V70“nuvaþiavo nuo kelio.Átariamasis buvo sulaikytas iruþdarytas á areðtinæ.

Parengta pagal Alytausapskrities VPK pirminæ

informacijà

senoliø receptà. Svoris nuo 100 g iki 5kg. Siunèiame á Lietuvos miestus iruþsienio ðalis. Tel. 8 650 43 159.(Adresas: Revuonos g. 48, Prienai).

Informuoja, kad 2018-11-16 10 val. bus atliekami þemës sklypo (skl.kadastrinis Nr.6953/0006:26, proj. Nr.246-1), esanèio Alyvø g. 4, Stakliðkiøk., Prienø r. sav., kadastriniai matavimai. Praðome atsiliepti gretimo þemëssklypo (skl. kadastrinis Nr.6953/0006:173, proj. Nr. 235-2A), esanèio Alyvøg., Stakliðkiø k., Prienø r. sav., savininkus ar turto paveldëtojus, dël þemëssklypo ribø suderinimo. Jums ar jûsø ágaliotiems asmenims neatvykusmatavimai bus vykdomi. Sutikti dël sklypø ribø suderinimo arba pateiktipastabas ir pasiûlymus galite po ávykusiø matavimø raðtu ne vëliau kaipper 30 dienø adresu: el.paðtu: [email protected] arba siunèiantregistruota siunta UAB „GEO VIMI“ Þeimenos g. 16, Kaunas LT-50111,(Tel. Nr. pasiteirauti 8 608 83 329. Matininkas - V.Þilinskas).

áproèiø moteris darbo dienomispriþiûrëti senutæ ir kartu gyventi. Tel.8 684 37 900.

Ieðkome darbuotojø: ekskavatoriausoperatoriaus, autoserviso mecha-niko. Darbo vieta Prienø r. Kreiptistel.8 652 65 769.

2018 m. lapkrièio 3 d. Nr.82 (10140) 8 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, [email protected]);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.










Redaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA (60523, [email protected]);SOCIALINËS PROBLEMOS, ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS, KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS: Dalë Lazauskienë,redaktorës pavaduotoja (60014, [email protected]); KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: OnaLodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai ([email protected]). Mob. tel. 8 605 19 327.


Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: [email protected]

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 3 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas: treèiadieniais - 2100 egz.,

ðeðtadieniais - 2600 egz. Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisGyvenimas

Etnologë Gr. Kadþytë yra pa-sakiusi: „Vëliniø naktá dangujesutviskanèios þvaigþdës yra pro-tëviø vëlës, tad reikia gyviesiemsuþdegti kuo daugiau þiburëliø,kad vëlës matytø, kiek daug gy-vøjø jas prisimena. Tai - viltiessimbolis, reiðkiantis, kad jø pra-dëtas gyvenimas ðioje þemëjetæsiasi“.

Jau treèius metus ið eilës Ðila-voto laisvalaikio salëje vyko eduka-cinis uþsiëmimas, skirtas Vëliniøpaproèiams ir tradicijoms prisimin-ti. Trumpai prisiminæ mirusiøjø pa-gerbimo dienos prasmæ, edukaciniouþsiëmimo dalyviai gamino Vëliniøpuokðtes. Daug naudingø patarimøapie puokðèiø komponavimà pa-teikë Vitalë Dijokienë, kuri laisva-laikiu domisi floristika. Po valandoskûrybinio darbo buvo sukompo-nuota 10 puokðèiø.

Prieð Vëlines skubame sutvar-kyti artimøjø kapus, prisimenamejuos degindami þvakutes, todël iredukacinio uþsiëmimo dalyviai, ne-ðini Vëliniø puokðtëmis ir þvaku-tëmis, patraukë Ðilavoto kapiniø

link. Aplankëme kunigø AntanoRaduðio ir Vinco Petruðevièiaus,mokytojø Domicelës ir Juozo Ka-biðaièiø bei Vidos Matusevièienëskapus, Laisvës kovotojø ir tremti-niø atminimo vietas. Kuklios rankø

darbo puokðtës ir þvakeliø liepsne-lës tegul bus pagarbos mirusiesiemsþenklas.

Saulë BlëdienëÐilavoto laisvalaikio salës

kultûriniø renginiø organizatorë

„Vëlinës – pagarbos mirusiesiems diena“

Nors ir koks rûstus buvo ðeðtadieniodangus, pasipuoðæs pilkais lietaus debe-simis, taèiau jis neiðgàsdino Prienø rajononeágaliøjø, kurie rinkosi á Pakuonio pagrin-dinëje mokykloje vykusià etnografinæ va-karonæ „Su daina gyvenimas linksmesnisir darbas geriau seksis.“

Visus atvykusius, o jie atvyko ið Prienø,Veiveriø, Balbieriðkio, Aðmintos, Ðilavoto,Naujosios Ûtos seniûnijø padaliniø, malo-niai pasitiko Pakuonio padalinio pirmininkëJanina Ðilkaitienë. Sveikinimo þodá tarëPrienø rajono meras Alvydas Vaicekauskasir Prienø rajono neágaliøjø draugijos pirmi-ninkë Irena Valatkevièienë.

Vakaronæ skambia liaudiðka daina pra-dëjo Pakuonio laisvalaikio salës ansamblis„Obelëlë“, vadovaujamas Renatos Þibienës.Skambëjo daugeliui þinomos dainos, tad bu-vo galima ne tik klausytis, bet ir kartu padai-nuoti. O uþdainavus Þieþmariø kultûros cent-ro Ringailiø folkloro kolektyvui, ne tik susi-rinkusiøjø ðirdis uþliejo ðiluma, bet ir danguspradëjo ðviesëti. Ðalin plaukdami pilki de-besys, uþleisdami vietà saulutei, tarsi ðaukë:

„Gana liûdesio, atëjo metas pasilinks-minti, pabendrauti ir kartu padainuoti.“ Na,o dainos ið senovës, mûsø protëviø dainuo-tos, ne vienam priminë vaikystæ ir jaunystæ.Klausydami Vido grojamo valso, ne vienasmintimis nuklydome á pirmuosius ðokius

Neágaliøjø draugijos ðventës Pakuonyje ir N.Ûtoje

Su daina gyvenimas linksmesnis

„...ir ðitos ðilumos lyg duonos atsilauþ-kim“, - ragino popietæ vedusi N. Ûtos kul-tûros ir laisvalaikio salës ir teatro vadovëAlma Vaiðnienë.

Tæsdamas tradicijà, kaip pats ávardijo, pa-èius nuoðirdþiausius þmones pagerbë LR Sei-mo narys Andrius Palionis. Jis linkëjo ne-sustoti, judëti á prieká, taip pat pasidþiaugëdaugiausia nariø Lietuvoje vienijanèios nevy-riausybinës organizacijos - Neágaliøjø drau-gijos - nariø bendryste.

Kad ðie þmonës turi tradicijà susirinktidraugën kiekvienoje seniûnijoje, kad bend-ravimas yra vertybë, pasidþiaugë ir ðeimi-ninkas, N. Ûtos seniûnas Algis Aliukevièius.Taip pat su savo seniûnijos þmonëmis atvy-kusios Balbieriðkio bei Ðilavoto seniûnijø

„Suðilome visi prieþmogiðkumo lauþo“...

Bebaigiant spaliui uþversti paskutiná puslapá, á tradiciná renginá, skirtà savo dþiugiamrudeniui ir per metø karolius surinktu bendru derliumi pasidþiaugti, Naujosios Ûtos kul-tûros ir laisvalaikio salëje susirinko Prienø rajono Neágaliøjø draugijos nariai.

kaimo vakaruðkose.Dainos nenutilo ir iðvykus Ringailiø folk-

loro ansambliui. Renata Þibienë, paëmusiá rankas akordeonà, pakvietë kartu sudai-nuoti giminiø dainà. Ir taip daina keitë dai-nà, net nepajutome, kaip greit prabëgo lai-kas. Atëjo metas vykti á savo namus, á savokasdienybæ, taèiau visø veidus puoðë ðypse-na, gera nuotaika.

Esame labai dëkingi Janinai, Renatai irvisiems prisidëjusiems prie ðios graþios va-karonës, ðilto priëmimo ir smagiai praleistolaiko.

Visø vardu - Lina Ðakoèienë,Balbieriðkio padalinio pirmininkë

seniûnës visada yra tarytum komandos dalis.Skambëjo ir draugijos nariø - veiveriðkës

Vilytës Stelmokienës ir prieniðkës MarijonosLazukienës sukurtos eilës.

Dainomis susirinkusiøjø ðirdis dþiuginoN. Ûtos laisvalaikio salës moterø vokalinisansamblis, vadovaujamas Lijanos Sarnic-kienës. Buvo galimybë susipaþinti su Virgi-lijaus Kedþio darbø paroda.

...Skambëjo bendra pirmoji jungtinio pa-daliniø pirmininkø ansamblio daina, prita-riant visiems. Skambëjo ir daug lietuviø liau-dies dainø. Jos sklido ið ðirdies á ðirdá, tarsiatliepdamos á reþisierës Anelës Lukjanèiukátaigiai iðtartus mûsø þemës poeto þodþius:„..að praðau / tik nesumindþiokit ðirdies“.

Palma Pugaèiauskaitë

„Gyvenimas“- laikraðtis

Jums ir apieJus!

2 p. 3 p. 4 p. 5 p. 6 p. 8 p. „Tie vyèiai turi parjoti“Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono...

Documents

Transcript of 2 p. 3 p. 4 p. 5 p. 6 p. 8 p. „Tie vyèiai turi parjoti“Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono...