Savaitės interviu

Vienišas idealistasSeimo rinkimus Panevėžyje triuškinančiai laimėjęs buvęs STT valdybos viršininkas Povilas Urbšys nenori susidėti su jokia partija, nes jos jau seniai vadovaujasi ne idealais, o interesais. „Tą, kad politikoje jau seniai dominuoja ne idėjos, o interesai, teko ne tiktai matyti, bet ir įvardyti konkrečiose baudžiamosiose bylose, kuriose buvo reiškiami įtarimai įvairių partijų veikėjams“, – sako P.Urbšys.

6-7 psl.

Pasaulis

Kiek kainuoja JAV prezidentas?Šių metų JAV prezidento rinkimų kampanijos išlaidos vėl sieks naujų rekordų, o apklausos rodo, kad naujuoju „svajonių šalies“ prezidentu gali tapti daugiausia pinigų surinkęs ir išleidęs kandidatas. Kas tai? Įteisinta korupcija ar demokratijos kaina?

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 42 (1273) • 2012 m. lapkričio 2 d.

Politika

V.Uspaskicho išlaikytinis

Jauniausiu Seimo nariu atkurtos Lietuvos parlamento istorijoje tapęs 25 metų Darbo partijos narys V.Fiodorovas gali pasigirti ne tik stulbinančia karjera, bet ir gerove, kurią susikūrė iš partijos lyderio V.Uspaskicho pinigų.

3 psl.

Verslas

Dideli tik savame kieme

Lietuvos pieno perdirbimo pramonę savo rankose sutelkusios penkios bendrovės gyvena gana patogiai ir vis labiau bando skverbtis į užsienio rinkas. Tačiau nusistovėjusį pienininkų verslą gali sujaukti nauji vietos ir užsienio konkurentai.

9-11 psl.

Sportas

Lietuviškų klubų vargaiJau įpratome, kad Lietuvos futbolo klubai kone kasmet sproginėja lyg muilo burbulai. Bet šį rudenį ir krepšinio klubus prislėgė seniai nematytos bėdos.

18-19 psl.

20–22 psl.

12–13 psl.Rasa Pekarskienė

Mirtis nėra pabaiga

Motinos,

paaukojusios

mirusios

dukters

Justinos

organus,

skausmą

malšina

mintis, kad

kažkam tai

dovanojo

gyvenimą.

Nuotr. iš asmeninio albumo

Nu

otr

. iš

as

me

nin

io a

lbu

mo

BFL nuotr.

BFL nuotr.

AF

P n

uo

tr.

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.2 | Politika

Pretendentas į premjero postą Algirdas Butkevičius – kryžkelėje. Ką jam daryti?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas platinimas@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

A.Butkevičius

15min.lt apklausa

Paklusti prezidentės reikalavimui

nesusidėti su Darbo partija

(6085) 28 proc.

Formuoti koaliciją su Darbo partija, bet

be postų palikti teisiamus jos lyderius

(7543) 35 proc.

Nekreipti dėmesio į prezidentės

D.Grybauskaitės reikalavimus

(6788) 31 proc.

Palaukti, kol prezidentė

D.Grybauskaitė atsisakys savo

reikalavimo (1197) 6 proc.

Prezidentės saulėlydisJi smarkiai pagąsdino. Kaip visada. A.Butkevičius neišsigando. Kaip niekada. Kas pasikeitė?

Trejus metus D.Grybauskaitė gyveno absoliutaus politinio komforto sąlygomis. Ką norėjo, tą kalbėjo. Kaip norėjo, taip vyniojo A.Kubilių. Reikėjo paže-minti jį dėl FNTT – pasakydavo premjerui, ką nu-sprendusi, net neįleidusi jo į savo kabinetą. Tarpdu-ryje. Reikėjo CŽV kalėjimų – politikai atrasdavo juos sandėliuke. Ir drebindavo kinkas prieškambaryje, apie ką ji su pasitenkinimu pasakojo moksleiviams.

Jai pavyko priblokšti. Iš dalies todėl, kad preziden-te tapo praėjus 8 mėnesiams po to, kai A.Kubiliaus koalicija jau buvo susimovusi su naktiniu mokesčių perversmu, perėjusi per riaušes prie Seimo, susinio-vusi tarpusavy ir nuteikusi prieš save ne tik pensi-ninkus. Senjorai siuto dėl apkarpytų pensijų, jau-nos motinos – dėl išmokų, poetai – dėl katės ašaros dydžio honorarų nusavinimo.

Visų akys nukrypo į ją – išgelbėtoja. Pasirodydama scenoje vėliau už nevykusį aktorių, ji įgijo neregėtą kokybinį pranašumą. Kone automatiškai pakilo iki carienės galių – tegu ir virtualių. Naudojosi jomis. Pasitelkdama STT, kišeninį prokurorą ir kišeniniu po konservatorių bei prorusiškų jėgų Seime jungtinės atakos paverstą VSD – jų gandais paremtą operaty-vinę informaciją, kuri tiko šantažui ir imperiniam „divide et impera“. Apie tai kalba net konservato-rė I.Degutienė.

Pirmasis įspėjamasis skambutis, kad D.Grybaus-kaitė nėra tokia stipri, kokią vaizduoja, buvo išafi -šuota baimė atleisti besikeikiančią teisėją. Klaidingai įsivaizduodama, kad N.Venckienė atstovauja visai tautai ir šnekėdama nei šį, nei tą apie tai, kad ne-vykdomi teismų sprendimai yra vykdomi, preziden-tė prisikalbėjo. Įskėlė stiprios prezidentės įvaizdį.

Tas, kas drebina kinkas prieš vos 5 proc. barje-rą perlipusios patvorio partijos pirmininkę, turėtų bent jau pagalvoti prieš skelbdamas ultimatumą partijoms, kurios Seime gavo 88 vietas.

Nepagalvojo. Dogmatiškai veikė pagal prieš rin-kimus patvirtintą planą. Nors asmeniškai ji prapy-lė ir rinkimus, ir referendumą. Agitavo už atominę, konservatorius ir prieš socialdemokratus bei „dar-biečius“, o referendumą laimėjo AE priešininkai, rinkimus – tie, prieš kuriuos ji taip aiškiai agitavo.

Vis tiek manė, kad užteks treptelėti koja. Ir rėžė –Darbo partijos koalicijoje nebus. Bet niekas net iš buvusių dvaro apžvalgininkų jai nepritarė. Būsima-sis premjeras atsakė, jog nebus tik V.Uspaskicho ir V.Vonžutaitės. Kurių ir pačiam A.Butkevičiui nerei-kia. O dauguma bus tokia, kokios nori laimėjusios partijos, o ne prezidentė.

Įsivarė save į kampą. Iš kurio išlįsti, žinant jos veikimą, pagrįstą baime pasirodyti silpna, bus sun-ku. Žinoma, galima pamiršti carienės Jekaterinos didybę ir tapti tik Respublikos prezidente. Tik kad tai padarytum pats, reikia kitos D.Grybauskaitės is-torijos nuo 1988-ųjų – pripažinimo, kad ji nėra tokia trispalviška, kaip rodoma.

Ateina carienės saulėlydis. Normalia prezidente ją bandys padaryti Seimo dauguma. P.s. Nebent nau-joji valdžia greit taip susimaus, jog praeis bet koks noras šokti prieš D.Grybauskaitės dalgį. Kurį tektų perduoti saugoti prezidentūros ūkvedžiui.

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Asmeniškai ji prapylė ir rinkimus, ir referendumą.

80000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Savaitės Hamletas

Rimo Valeikio pieš.

Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų lyderis A.Butkevičius sprendžia – būti ar nebūti premjeru. Bet svarbiausia – su kuo būti: su V.Uspaskichu ar D.Grybauskaite? Pasirinkimas sunkus, bet pasekmės vienodos abiem atvejais: A.Butkevičius taps arba D.Grybauskaitės, arba V.Uspaskicho taikiniu.

2012 m.

6PROC.

28PROC.

35PROC.

31PROC.

Apklausoje

dalyvavo

21621

žmogus

15min • 2012 m. lapkričio 2 d. Politika | 3

Jauniausias naujai išrinkto Seimo narys 25 metų „darbietis“ Viktoras Fiodorovas nebijo nei išbandymo valdžia, nei tėvystės pareigų – politikas su nekantrumu laukia šeimos pagausėjimo.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Ne tik skrajučių nešiotojas„Gali būti dviguba šventė. Numatyta kū-dikio gimimo data sutampa su inauguraci-jos diena“, – šypsojosi parlamentaru tapęs Darbo partijos narys, ne vienus metus iš-tikimai stovintis šalia partijos lyderio Vik-toro Uspaskicho.

Pagrindus politinei karjerai V.Fiodorovas klojo Kėdainiuose. Nors tėvai Aleksejus ir Angelė niekada nebuvo susiję su didžiąja politika, sūnų ši sritis domino ir traukė. Todėl V.Fiodorovas su džiaugsmu pasinau-dojo irgi kėdainiškio, antrą kartą į Seimą išrinkto bičiulio Vytauto Gapšio kvietimu įsilieti į jaunimo organizacijos „Darbas“ gretas.

V.Fiodorovui tuo metu buvo vos 17-a. Aktyvus jaunuolis sparčiai skynėsi kelią: netruko tapti organizacijos Kėdainių sky-riaus vadovu, vėliau organizacijos valdy-bos nariu, o 2007–2009 metais ėjo pirmi-ninko pareigas.

„Man labai patiko organizacijos atmos-fera ir nuostata, kad jaunas žmogus turi būti politiškas ir ne tik padėti patyrusiems politikams, bet ir pats dalyvauti politikoje. Jaunuolis – tai ne tik lankstinukų nešio-tojas“, – galimybėmis augti ir kaupti pa-tirtį džiaugėsi V.Fiodorovas. Jis priminė, kad 2008 metais į Seimą pateko anuomet 26 metų V.Gapšys, šiemet – dar du jauno-sios kartos atstovai iš Darbo partijos: pats V.Fiodorovas ir 29 metų Valdas Skarbalius.

Dosni V.Uspaskicho padėkaParlamentaro mandatą V.Fiodorovas ver-tina kaip didžiulę atsakomybę ir pareigą. „Lengva nebus, nes turėsiu įrodyti, kad jau-nystė – ne yda. Žinau, kad reikės nusipel-nyti autoritetą tarp politikos senbuvių“, –svarstė Seimo narys. Pasitikėjimo savo jė-gomis jam suteikia patirtis, įgyta 2009–2011 metais dirbant Darbo partijos Centrinės būstinės vadovo pavaduotoju, o nuo 2011 metų sėdus ir į vadovo kėdę.

„Be to, nuo praėjusių metų buvau Kė-dainių rajono savivaldybės tarybos narys,

Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas. Ga-lėčiau rūpintis jaunų žmonių užimtumo, švietimo, sporto klausimais, tačiau dar nežinau, į kurį Seimo komitetą mane deleguos frakcija“, – gūžtelėjo pe-čiais V.Fiodorovas.

Veikloje skendęs politikas stengiasi atnaujinti sustab-dytas studijas Mykolo Rome-rio universitete, kur gilinosi į Teisės ir valdymo specialybę. Iš Kėdai-nių kilęs politikas šiuo metu nuomo-jasi būstą Vilniuje, kur kartu su žmona Indre ir laukia pirmagimio.

Sutuoktiniai kartu ne tik gyveni-me, bet ir darbe. Nuo 2009 metų V.Fiodorovas dirbo Europos Par-lamento nario V.Uspaskicho asistentu. Žmona Indrė irgi buvo V.Uspaskicho asistentė. V.Fiodorovas kas mėnesį už tai gaudavo apie 12 tūkst. Lt atlygį. Jis savo deklaracijoje nurodė per 2011 metus gavęs daugiau nei 150 tūkst. litų pa-jamų – pusę europarlamenta-ro algos. Be to, V.Fiodorovas 2011 m. iš V.Uspaskicho val-domo koncerno „Vikonda“ gavo 43 tūkst. litų paskolą – tiek ir vertas jo deklaruotas turtas.

Jauniausias Seimo narys atkurtos Lietuvos parlamento istorijoje V.Fiodorovas:

„Jaunystė – ne yda“

V.Fiodorovo politinė karjera

klostosi tarsi pasakoje.

K.Vanago/BFL nuotr.

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.4 | Rinkimai 2012 2012–2016 METŲ KADENCIJOS SEIMO NARIAI

DP – Darbo partija, LSDP – Lietuvos socialdemokratų partija, TS-LKD – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, LRLS – Liberalų Sąjūdis, DK – „Drąsos kelias“, TT – „Tvarka ir teisingumas“, LLRA – Lietuvos lenkų rinkimų akcija, LVŽS – Lietuvos valstiečių ir Žaliųjų sąjunga.

Naujajame Seime didesnę dalį sudarys kitai kadencijai išrinkti dabartiniai parlamentarai, kai kurie į parlamentą grįžta po pertraukos.Iš 38 didžiausią frakciją preten-duojančių turėti socialde-mokratų pusė yra dabarti-niai parlamentarai. Taip pat į Seimą daugiaman-datėje apygardoje yra

išrinkti ir du LSDP europarlamentarai Zig- mantas Balčytis ir Vilija Blinkevičiūtė, ku-rie dar nėra atskleidę, ar eis dirbti į Seimą.

Į Seimą sugrįžo buvę ankstesnių kaden-cijų parlamentarai Juozas Bernatonis,

Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Sau-lis, Artūras Skardžius, Eduardas Šab-

linskas, Antanas Nesteckis.Į Seimą pirmą kar-tą išrinkti Arūnas Dudėnas, kaden-ciją baigęs Vil-niaus universiteto rektorius Bene-diktas Juodka,

Arvydas Mockus, Druskininkų vicemerė Kristina Miškinienė, Alma Monkauskaitė, Juras Požela, Tauragės rajono mero Petro Petrošiaus sūnus Darius Petrošius, Domas Petrulis, Raminta Popovienė, Aleksand-ras Zeltinis, buvusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.

Iš 33 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikš-čionių demokratų atstovų Seime pirmą kartą į jį išrenkami buvęs garsus krepši-ninkas Sergejus Jovaiša, žinomas operos solistas Vytautas Juozapaitis, buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys, sostinės Laz-dynų rajono seniūnas Algis Strelčiūnas, Liutautas Kazlavickas.

Iš 29 Darbo partijos atstovų naujajame Seime dirbs 9 dabartiniai parlamentarai. Taip pat su DP į naująjį Seimą išrinkti parti-jos pirmininkas Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskichas, buvęs europarlamen-taras Šarūnas Birutis, buvęs parlamento vadovas Artūras Paulauskas, buvę Seimo nariai Sergejus Dmitrijevas, Jonas Pinskus, Audronė Pitrėnienė, Zita Žvikienė. Naujai išrinkti į Seimą Viktoras Fiodorovas, sosti-nės verslininkė Jolanta Gaudutienė, Pane-vėžio vicemeras Raimundas Markauskas, Alytaus ugniagesių vadas Petras Narkevi-čius, Raimundas Paliukas, Živilė Pinskuvie-nė, Ričardas Sargūnas, Valdas Skarbalius,

Valstybę valdys nemažai naujokų

LSDP TS-LKD TS-LKD

TS-LKD

TS-LKD

TS-LKD

TS-LKD

TS-LKD

TS-LKD

TS-LKD

TS-LKD

TS-LKD

TS-LKD

TS-LKD

TS-LKD

TS-LKD

TS-LKD

TS-LKD

TS-LKD

TS-LKD

TS-LKD

TS-LKD

TS-LKD

TS-LKD

TS-LKD

TS-LKD

TS-LKD

TS-LKD

TS-LKD

TS-LKD

TS-LKD

TS-LKD

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS

Mantas ADOMĖNAS

Vilija ALEKNAITĖ ABRAMIKIENĖ

Rimantas Jonas DAGYS

Rasa JUKNEVIČIENĖ

Andrius KUBILIUS

Antanas MATULAS

Algis STRELČIŪNAS

Emanuelis ZINGERIS

Vida Marija ČIGRIEJIENĖ

Sergejus JOVAIŠA

Dainius KREIVYS

Kęstutis MASIULIS

Kazys STARKEVIČIUS

Arvydas VIDŽIŪNAS

Vincė Vaidevutė MARGEVIČIENĖ

Paulius SAUDARGAS

Egidijus VAREIKIS

Arvydas ANUŠAUSKAS

Irena DEGUTIENĖ

Vytautas JUOZAPAITIS

Rytas KUPČINSKAS

Naglis PUTEIKIS

Valentinas STUNDYS

Pranas ŽEIMYS

Audronius AŽUBALIS

Arimantas DUMČIUS

Liutauras KAZLAVICKAS

Kazimieras KUZMINSKAS

Jurgis RAZMA

Stasys ŠEDBARAS

Rokas ŽILINSKAS

Zigmantas BALČYTIS

Arūnas DUDĖNAS

Arvydas MOCKUS

Marija Aušrinė PAVILIONIENĖ

Giedrė PURVANECKIENĖ

Rimantas SINKEVIČIUS

Irena ŠIAULIENĖ

Algirdas BUTKEVIČIUS

Kristina MIŠKINIENĖ

Bronius PAUŽA

Juras POŽELA

Valerijus SIMULIK

Rimantė ŠALAŠEVIČIŪTĖ

Mindaugas BASTYS

Edmundas JONYLA

Alma MONKAUSKAITĖ

Milda PETRAUSKIENĖ

Julius SABATAUSKAS

Artūras SKARDŽIUS

Birutė VĖSAITĖ

Juozas BERNATONIS

Benediktas JUODKA

Antanas NESTECKIS

Darius PETROŠIUS

Algimantas SALAMAKINAS

Algirdas SYSAS

Aleksandras ZELTINIS

Vilija BLINKEVIČIŪTĖ

Gediminas KIRKILAS

Juozas OLEKAS

Domas PETRULIS

Vytautas SAULIS

Eduardas ŠABLINSKAS

Edvardas ŽAKARIS

Bronius BRADAUSKAS

Albinas MITRULEVIČIUS

IŠSIKĖLĘS PATS

Andrius PALIONIS 1

LSDP

Raminta POPOVIENĖ

PAAIŠKINIMAI: 1 - Andrius Palionis išsikėlė pats, tačiau Seime tikriausiai priklausys LSDP frakcijai.

15min • 2012 m. lapkričio 2 d. Rinkimai 2012 | 52012–2016 METŲ KADENCIJOS SEIMO NARIAI

DP – Darbo partija, LSDP – Lietuvos socialdemokratų partija, TS-LKD – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, LRLS – Liberalų Sąjūdis, DK – „Drąsos kelias“, TT – „Tvarka ir teisingumas“, LLRA – Lietuvos lenkų rinkimų akcija, LVŽS – Lietuvos valstiečių ir Žaliųjų sąjunga.

Valstybę valdys nemažai naujokųverslininkai Darius Ulickas, Sergejus Ursu-las, Vitalija Vonžutaitė, Petras Čimbaras.

Iš 11 partijos „Tvarka ir teisingumas“ iš-rinktų atstovų – septyni dabartiniai Seimo nariai. Taip pat pagal sąrašą išrinkti buvęs Seimo narys, mandatą iškeitęs į Raseinių mero postą Remigijus Ačas, buvęs parla-mentaras Vytautas Kamblevičius. Nauji TT parlamentarai – Mažeikių rajono viceme-ras Kęstutis Bartkevičius ir Kretingos rajo-no savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė.

Iš dešimt Liberalų sąjūdžio atstovų parlamente naujokais būtų teisingumo ministras Remigijus Šimašius ir buvęs Fi-nansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos va-dovas Vitalijus Gailius. Į Seimą taip pat iš-rinktas buvęs Europos Parlamento narys Eugenijus Gentvilas.

Su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kuri turės aštuonis atstovus Seime, išrink-tas partijos lyderis, buvęs Seimo narys, europarlamentaras Valdemaras Toma-ševskis, trys dabartiniai Seimo nariai ir

keturi naujokai – Vanda Kravčionok, Ju-zefas Kvetkovskis, Šalčininkų rajono me-ras Zdzislavas Palevičius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rita Tamašunienė.

Iš septynių partijos „Drąsos kelias“ at-stovų parlamente yra dirbę Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Patackas, eko-nomistas Povilas Gylys, Aurelija Stanci-kienė, taip pat į parlamentą išrinkti žur-nalistai Vytautas Matulevičius ir Valdas Vasiliauskas, susispendavęs kunigas

Jonas Varkala bei buvusi teisėja Nerin-ga Venckienė.

Į Seimą išrinkti trys savarankiškai išsi-kėlę kandidatai – buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas, Lietuvos žaliosios politikos instituto vadovas Linas Balsys, avarijoje žuvusio parlamentaro Juozo Pa-lionio sūnus Andrius Palionis, buvęs Spe-cialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio pada-linio vadovas Povilas Urbšys.

BNS inf.

DP

DP

DP

DP

DP

DP

DP

DP

DP

DP

DP

DP

DP

DP

DP

DP

DP

DP

DP

DP

DP

DP

DP

DP

DP

DP

DP

DP

DP TT

TT

TT

TT

TT

TT

TT

TT

TT

TT

TT

LRLS

LRLS

LRLS

LRLS

LRLS

LRLS

LRLS

LRLS

LRLS

LRLS

LLRA

LLRA

LLRA

LLRALLRA

LLRA

LLRA

LLRA

IŠSIKĖLĖ PATS

LVŽS

IŠSIKĖLĖ PATS

DK

DK

DK

DK

DK

DK

DK

TS-LKD

TS-LKD

Viktor USPASKICH

Ričardas SARGŪNAS

Artūras PAULAUSKAS

Raimundas MARKAUSKAS

Vytautas GAPŠYS

Vitalija VONŽUTAITĖ

Valdas SKARBALIUS

Jonas PINSKUS

Dangutė MIKUTIENĖ

Jolanta GAUDUTIENĖ

Petras ČIMBARAS

Virginija BALTRAITIENĖ

Mečislovas ZASČIURINSKAS

Darius ULICKAS

Živilė PINSKUVIENĖ

Petras NARKEVIČIUS

Vydas GEDVILAS

Kęstutis DAUKŠYS

Šarūnas BIRUTIS

Zita ŽVIKIENĖ

Sergej URSUL

Audronė PITRĖNIENĖ

Raimundas PALIUKAS

Loreta GRAUŽINIENĖ

Sergej DMITRIJEV

Saulius BUCEVIČIUS

Jonas KONDROTAS

Viktoras FIODOROVAS

Valentinas BUKAUSKAS

Remigijus AČAS

Kęstutis BARTKEVIČIUS

Petras GRAŽULIS

Kęstas KOMSKIS

Valentinas MAZURONIS

Ona VALIUKEVIČIŪTĖ

Remigijus ŽEMAITAITIS

Vytautas KAMBLEVIČIUS

Andrius MAZURONIS

Jolita VAICKIENĖ

Julius VESELKA

Petras AUŠTREVIČIUS

Eugenijus GENTVILAS

Algis KAŠĖTA

Eligijus MASIULIS

Gintaras STEPONAVIČIUS

Remigijus ŠIMAŠIUS

Dalia TEIŠERSKYTĖ

Vitalijus GAILIUS

Kęstutis GLAVECKAS

Dalia KUODYTĖ

Vanda KRAVČIONOK

Juzef KVETKOVSKIJ

Michal MACKEVIČ

Zdzislav PALEVIČ

Jaroslav NARKEVIČ

Leonard TALMONT

Rita TAMAŠUNIENĖ

Valdemar TOMAŠEVSKI

Linas BALSYS

Rima BAŠKIENĖ

Povilas URBŠYS

Povilas GYLYS

Algirdas PATACKAS

Jonas VARKALA

Neringa VENCKIENĖ

Vytautas MATULEVIČIUS

Aurelija STANCIKIENĖ

Valdas VASILIAUSKAS

Agnė BILOTAITĖ

Donatas JANKAUSKAS

LSDPdabartiniai

19nauji 19

TS-LKDdabartiniai

28nauji 5

DPdabartiniai

9nauji 20

TTdabartiniai

7nauji 4

LRLSdabartiniai

7nauji 3

LLRAdabartiniai

3nauji 5

DKdabartiniai

1nauji 6

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.

„Asmeniškai dėkoju Vitui ir Danutei Matuzams už tą reklamą, kurią jie man padarė“, – ironizuoja Seimo rinkimuose pats išsikėlęs Povilas Urbšys. Vakarinėje rinkimų apygardoje jis šluote nušlavė savo varžovus. Korupcija įtariamas konservatorius V.Matuzas, panevėžiečių sprendimu, liko tik septintas.

Asta Cibienėa.cibiene@15min.lt

„9807 žmonės, – kruopščiai savo rin-kėjus skaičiuoja buvęs Specialiųjų ty-rimų tarnybos (STT) Panevėžio valdy-bos viršininkas, o dabar pensininkas P.Urbšys. – Tokio palaikymo antrajame rinkimų į Seimą ture Panevėžyje dar nėra sulaukęs nė vienas kandidatas. Bent jau aš to nepamenu.“ Antrajame ture P.Urbšys surinko 70,94 proc. balsų ir įveikė „darbietį“ Alfonsą Petrauską, gavusį 29,06 proc. balsų.

O dar visai neseniai P.Urbšio pavardė Panevėžyje nedaug kam buvo girdėta. Šios pavardės ne-žinojo net 18 metų Po-vilo plaukus kerpanti kirpėja.

„Po pirmo rinkimų turo ji baisiai nuste-bo. Sako, mano pa-vardę sužinojusi tik dabar, tik dabar su-pratusi, kas aš toks, –šyptelėjo P.Urbšys. –Dirbdamas STT nepikt-naudžiavau viešumu. Pareigūnui tai nėra pri-imtina. Tačiau, žinote,

kokia buvo nemaloniausia staigmena, kai pradėjome rinkti parašus? Ta, kad apie mane buvo girdėję daug mažiau žmonių, negu mes įsivaizdavome.“

Pirmuosius žingsnius politikoje žen-giantis 50-metis P.Urbšys neslapukau-ja, kad iš pradžių svarbiausias jo rinki-mų tikslas buvo neprileisti prie Seimo V.Matuzo, kurio korupcijos bylą gvil-deno Panevėžio STT. Bet dabar jis turi ir daugiau tikslų.

„Aš ir mano komanda norime išpro-vokuoti politinę terpę pokyčiams. Pra-džia jau padaryta. Mes jaučiame, kad

pavyko pakelti žmones. Pavyko rasti Sąjūdžio žariją, ją įpūsti ir tai

tapo laužu“, – didžiuojasi P.Urbšys.

– Jūs vis kartojate „mes“, o ne „aš“, nors rinkimuo-

se pats išsikėlėte. Kas tie „mes“?

– Mes – tai buvę sąjū-dininkai, kurie aktyviai prisidėjo prie to, kad

dabartinės partijos susi-kurtų ir ateitų į valdžią. Po kiek laiko sąjūdininkams

vietos tose partijose

nebeliko. Kai mus, sąjūdininkus, V.Ma-tuzas pavadino „šutve“, mes, kaip Aleksandre‘o Dumas romane, po dvi-dešimties metų susiėjome ir nutarė-me, kad taip daugiau tęstis negali. Tai nutiko visai neseniai – liepos mėnesį.

Mano komanda tokia, kokios Lie-tuvoje daugiau niekas neturi. Tai ži-nomi Panevėžyje žmonės, savo sričių autoritetai.

Jų veidus mačiau Sąjūdžio metais, ginant Aukščiausiąją Tarybą. Jų vaikai dabar tokio pat amžiaus, kaip mes bu-vome Sąjūdžio laikais. Mums pavyko sujungti abi šias kartas.

Tie žmonės manimi patikėjo, nors nieko jiems nežadėjau. Jie dirbo be jo-kio atlygio. Jie tiesiog rėmė pačią idėją ir perdavinėjo ją iš lūpų į lūpas.

Nors ir atrodžiau pats išsikėlęs, ta-čiau viską su jais derinau: rinkimų kampanijos strategiją ir taktiką, dėl kiekvieno sakinio vyko diskusija ir dėl kiekvieno sakinio turėjau atsiskaityti.

Dabar mes kalbame apie judėjimo steigimą Panevėžyje, apie padorių žmonių sambūrį, kuris galėtų daly-vauti savivaldos rinkimuose.

Mūsų pagrindinis tikslas: ne judėji-mo galių išplėtimas, bet per judėjimą išplėsti vietinės bendruomenės galias, įtraukti ją į valdymą. Jeigu tapsime žmonėms priimtini, priversime keistis vietines partijas. O jeigu jos nepasikeis, bus nušluotos taip, kaip buvo nušluo-tos Vakarinėje apygardoje.

– Panevėžiečiai kalba: „Idealistas tas mūsų P.Urbšys.“ Teisybė?

– Yra toks Nobelio premijos laurea-to Johno Maxwello Coetzee romanas „Nešlovė“. Ir ten yra citata: „Gyvenime yra svarbesnių dalykų negu protingas

elgesys“. Kai kas nusijuokia. Tada aš klausiu: ar Sausio 13-ąją mes elgėmės protingai? Ar buvo protinga savo kū-nais užstoti kelią tankams?

Mes mėgstame pakalbėti, kad poli-tikoje turi dominuoti idėjos. Vadina-si, turi dominuoti idealizmas. Mažėja idealizmo, mažėja ir idėjų. O tada atsi-randa interesai.

Ką mes pamiršome? Kad politika yra viešojo intereso atstovavimas. Kom-promisai galimi tik dėl viešojo intereso, o ne dėl kažkokios kėdės. Bet pažiūrėki-me, kaip dabar sudarinėjama koalicija.

Socialdemokratai kalbėjo: koalicijas sudarinėsime tik vertybiniu pagrindu, derindami programas.

Per kiek laiko jie tas programas su-derino, jei tą pačią rinkimų naktį

dėl koalicijos susitarė ir rankomis susikabino? Tai rodo tik viena –

kiek politikui trūksta idealiz-mo, tiek vietos atsiranda pli-

kam interesui.

P.Urbšys:

„Kiek politikui trūksta idealizmo, tiek vietos atsiranda plikam

interesui.“

Kitoks lyderisSvarstant galimus koalicijos kontūrus ir tinka-miausius kandidatus į Vyriausybės narius, mažai kreipiama dėmesio į naujos lyderystės galią. Kai prabylama apie asmens lyderystę, visi sutartinai ima kalbėti apie prezidentę. Taip sustiprinamos jos simbolinės galios bei įtaka būsimiems politi-niams procesams.

Trumpai kalbant, karalių karaliumi daro svita. Kuo daugiau mes ją minime, tuo dažniau ir gyve-nimo bei aplinkybių užguitas žmogus mąsto apie viską galinčią prezidentę.

Tačiau dabar, kai Seimo valdžios vairą rengiasi perimti naujoji trijų ar keturių partijų koalicija, ly-derio vaidmenyje vis dažniau regime A.Butkevičių. Tai jo nuomonė ima tapti lemiama svarstant mi-nistrų kabineto reikalus, LSDP reiškiant savo san-tykį su koalicijos partneriais.

Nors vis dar matome V.Uspaskicho ir D.Grybaus-kaitės dvikovą, tačiau tai tik paprasčiausi abiejų politikų taktiniai manevrai.

V.Uspaskichas kovoja ne tiek dėl savo galimybių būti premjeru ar Seimo pirmininku, kiek dėl savo partijos kolegų, siekdamas jiems mainais už save gauti kuo daugiau ir geresnių pozicijų valdžioje.

Praeis savaitė ir jis, suderinęs pozicijas, išvyks į Europos Parlamentą. Čia liks jam dėkingi ir ži-nantys kieno dėka tapo tuo, kas dabar yra, Darbo partijos eiliniai.

D.Grybauskaitė tikrai žino savo galimybes bei konstitucines veiksmų ribas, bet ji dar turi atidirbti savo globėjams, tai ir dirba.

Tačiau, kad ir kaip dėliotume galimas koalicijas, A.Butkevičius tampa tuo galios kamuolio įžaidė-ju, be kurio įsivaizduojamų koalicijų ateitis tampa komplikuota. Jau nublanko R.Pakso „spindesys“, tradiciškai silpnas lieka V.Tomaševskio balsas ir jau akivaizdžiai prislopintas V.Uspaskichas.

Mūsų bėda, kad mes iš lyderio vis dar laukiame pliaukštelėjimo bizūnu, riktelėjimo ant nepaklus-niųjų, trankymo kumščiu į stalą.

A.Butkevičius visada demonstravo neagresy-vų lyderystės variantą, kuris apgaulingai trikdė įpratusius paklusti jėgai. Jo asmenyje regime de-rybininką net tada, kai galima net nesikalbėti su silpnesniu. A.Butkevičius atneša naujovę, kuri reikalinga Lietuvai, siekiančiai būti demokratine – įsiklausymą į partnerį ir derybinį santykį net su tais, kurie dar vakar buvo nusiteikę kategoriškai neigiamai prieš jį patį.

Naujausias korektiškos politinės elgsenos pa-vyzdys – A.Butkevičiaus atsakas prezidentei, kai be reikalavimų ir įžeidinėjimų (paliekant galimy-bes garbingai pasitraukti, nusileisti) atsakyta į pre-zidentės ultimatumą dėl Darbo partijos dalyvavi-mo koalicijoje.

A.Butkevičius pasiuntė prezidentei signalą, ku-riame yra nuoroda į jos vietą dabartinėje politinė-je galių kombinacijoje, bet kartu suteikė jai gali-mybes parodyti, kad D.Grybauskaitė vis dar turi sprendimo priėmimo galią koalicijos sudarymo procedūroje: „Dėl Užsienio reikalų ministerijos mes siūlome, kad šitą poziciją galėtų valdyti ir tie-siog pateikti pasiūlymą pati prezidentė.“

Nomenklatūrinės sovietų mokyklos lyderiams tai yra vertinga pamoka, kaip nedeginant tiltų ku-riami atsakingi ir stiprūs padėties kontrolės svertai. Tikėkimės, kad tai taps tradicija, gal net save per-gudravusiems politikos kietakakčiams iš dešinės.

Komentarasras

Lauras Bielinisredakcija@15min.lt

Naujausias korektiškos politinės elgsenos pavyzdys – A.Butkevičiaus atsakas prezidentei.

6 | Savaitės interviu

V.Matuzo prie Seimo neprileidęs politikos naujokas P.Urbšys:

„Nebijau būti vienas“ A

sm

en

inio

arch

yv

o n

uo

tr.

15min • 2012 m. lapkričio 2 d. Savaitės interviu | 7

Sostinės MAXIMOJE – moliūgų rinkimaiĮ sostinės Pilaitės MAXIMĄ, kurioje šį šeštadienį, spalio 27 dieną, vyko MAXIMALIAUSIO moliūgo rinkimai, iš visos Lietuvos atvežta net pusantros tonos įspūdingo dydžio ir apimties moliūgų.

Šiemet tradiciniuose prekybos tinklo or-ganizuojamuose nacionaliniuose rinkimuose pirmąją ir antrąją vietas užėmė jaunasis ūki-ninkas iš Anykščių rajono Povilas Patumsis

(28 m.). Jo užauginti moliūgai milžinai sveria atitinkamai 132 ir 110 kilogramų. Trečioji vie-ta rinkimuose atiteko moksleiviui Vilmantui Sirvydžiui: savo gimtuosiuose Jūžintuose jis užaugino 94 kilogramus sveriantį moliūgą.

„Vis didesnis šių rinkimų dalyvių skai-čius rodo, kad Lietuvoje moliūgai populia-rėja. Pastebėjome, kad šią naudingą ir ska-nią daržovę vis labiau vertina ir žmonės. Vien mūsų tinklo parduotuvėse dabar per savaitę nuperkama apie 3 tonas moliūgų, o tai yra beveik dvigubai daugiau nei tokiu pat me-tu pernai“, – sako MAXIMA LT, UAB, Įvaiz-

džio ir komunikacijos departamento direk-torė Lina Muižienė.

Kaip ir kasmet, įspūdingi moliūgai vėliau bus atiduoti labdaros ir paramos fondui „Mais-to bankas“, kuris daržoves išdalina skurstan-tiems Lietuvos žmonėms.

Šiemet kartu su MAXIMALIAUSIO moliū-go rinkimais vyko ir Moliūgų pjaustymo čem-pionatas. Aktyvios Pilaitės bendruomenės, ku-rią vienija kūrybinės dirbtuvės „Beepart“, orga-nizuotame čempionate šiemet dalyvavo per 60 sostinės gyventojų, į renginį atvykusių kar-tu su šeimomis ir draugais.

Rudens gėrybės

– Politikoje esate naujokas. Bet drąsos, atrodo, jums nestinga.

– Politikos virtuvė man žinoma labai ge-rai. Pastaruosius penkerius metus, kai dir-bau STT, ne kartą turėjau progą pažiūrėti iš šalies į tuos politinius procesus, kurie vyko Panevėžyje. Mačiau: sudaromas politinis sandėris, o jo pasekmė – korupcija. Arba atvirkščiai: korupcinis sandėris virsdavo politiniais sprendimais.

Tą, kad politikoje jau seniai dominuoja ne idėjos, o interesai, teko ne tiktai matyti, bet ir įvardyti konkrečiose baudžiamosio-se bylose, kuriose buvo reiškiami įtarimai įvairių partijų veikėjams.

– Vis dėlto labiausiai jus išgarsino įtakingo konservatoriaus V.Matuzo korupcijos byla. Jos nebaigęs išėjote į pensiją ir nusitaikėte į Seimą. Argi ne pagrindas V.Matuzui šaukti, kad jo byla – politizuota?

– Lygiai prieš metus, lapkričio mė-nesį, kai mes surinkome pakankamai

duomenų tyrime, susijusiame su galimo-mis V.Matuzo ir D.Matuzienės nusikalsta-momis veikomis, nuvykome į Generalinę prokuratūrą.

Asmeniškai generalinio prokuroro pra-šiau, kad šitam tyrimui vadovautų Genera-linės prokuratūros prokurorai. Sakiau, kad atlikinėsime baudžiamąjį persekiojimą to-kio asmens atžvilgiu, kuris turi teisinę ne-liečiamybę. Ir kad tikrai kils triukšmas, jog čia galbūt vyksta politinis susidorojimas.

Buvo atsakyta, kad tai nėra tokia reikš-minga byla, kurią turėtų perimti Generalinė prokuratūra. Kai buvo sulaikyta V.Matuzo žmona, į Generalinę prokuratūrą iškvies-tas Panevėžio apygardos prokuratūros vy-riausiasis prokuroras. Jis nuvežė raštą su prašymu, kad Generalinė prokuratūra per-imtų vadovavimą tyrimui.

Ir vėl atsakymas buvo „ne“. Aš viską nuo pat pradžių dariau, kad

tyrimas būtų atliekamas Generalinė-je prokuratūroje, kad būtų išvengta

spekuliacijų dėl atliekamų veiksmų teisė-tumo ir objektyvumo.

Keisčiausia, kad abu Matuzai nepasinau-dojo įtariamųjų teise. Jeigu jie matė, kad byla gali būti tiriama neobjektyviai, kodėl patys nesikreipė į Generalinę prokuratūrą su prašymu perimti bylą, sudaryti geriausių prokurorų grupę, kuri viską tirtų objekty-vai? Kodėl jie to nepadarė?

Dar man kyla klausimas, kiek Andrius Kubilius yra laisvas nuo tokių žmonių, kaip V.Matuzas, kuris buvo atsakingas už par-tijos fi nansinius reikalus? Galbūt bijoma, kad teisme neatsirastų panaši byla, kaip Darbo partijos?

– Bet dabar į Seimą pateko ne V.Matuzas, o jūs. Ką vienas ten nuveiksite? Prie ko jungsitės?

– Vienas iš tikrųjų nieko negali. Bet aš galiu burti kitus. Galbūt tai gali būti Miš-ri frakcija, kurioje nedominuotų partiniai įsipareigojimai. Galbūt tai būtų neformali Seimo narių grupė, kuri išdrįstų atstovau-ti rinkėjų interesams ir juos iškeltų aukš-čiau partinių. Tokia grupė galėtų spręsti atskirus klausimus, rengti atskiras įstaty-mų pataisas.

Bet aš nebijau būti vienas. Nepriklau-somi kandidatai taip pat gali turėti įtakos priimant valstybei svarbius sprendimus.

Priminsiu: kiek šios kadencijos Seime pritrūko balsų priimti Konstitucijos pataisą dėl šeimos apibrėžimo? Vieno.

– Kodėl į rinkimus ėjote vienas? Kodėl, pavyzdžiui, nebandėte šlietis prie Liberalų sąjūdžio, kaip buvęs Finansinių nusikalti-mų tyrimo tarnybos direktorius Vitalijus Gailius, kurį viešai esate palaikęs?

– Buvau sulaukęs įvairių partijų pasiū-lymų prisijungti. Ir iš to paties Liberalų sąjūdžio. Bet mano tikslas buvo eiti į Sei-mą įsipareigojus tik rinkėjui. O kas būtų nutikę, jei būčiau įsipareigojęs ir Libera-lų sąjūdžiui?

Prisiminkite, kokių kalbų buvo pasigirdę: pasirodo, liberalų ir Darbo partijos progra-mos panašios. Iki kokio absurdo prieita! Ką jie gali turėti bendro su Darbo partija, kuri yra visiška parodija? Vadinasi, dominuoja tik vienas interesas: apsimoka turėti kaž-ką bendro. Būdamas įsipareigojęs kokiai nors partijai, kaip aš galėčiau sakyti „ne“ tokiems dalykams?

– Kiek jums kainavo rinkimų kampanija? – Niekas nepatikės, kad su tokia suma

galima laimėti. Rinkimų kampanijai išlei-dome apie 10 tūkst. Lt. Šią pinigų sumą paaukojo savanoriai, kurie nieko iš ma-nęs nesitikėjo.

Prieš pinigus pastatėme, kaip jūs sakote, idealistus. Visada sakau: nebijokite parti-jų įtakos ir jų pinigų. Jeigu susibursite, jas įmanoma įveikti.

2008 m. P.Urbšys valstybei perdavė 63

arus žemės Krekenavos seniūnijoje, Čiūrų

kaime, ir joje stovinčią Urbšių giminės so-

dybą, kurioje augo ir paskutinis tarpukario

Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas

Urbšys (1896–1991). Jis – P.Urbšio senelio

brolis. Dabar šioje Zaosės vienkiemiu va-

dinamoje sodyboje įkurtas J.Urbšio visuo-

meninės minties ir kultūros centras.

„Kai Urbšiai buvo ištremti į Rusiją, sodybo-

je apsigyveno svetimi žmonės. Kai mums

sodybą su žeme grąžino, nusprendėme

tų žmonių neišvyti. Viskas natūraliai išsi-

sprendė, kai Anapilin iškeliavo šeiminin-

kė, kuri savo vaikams visada kartodavo,

kad šitas turtas ne jų, o Urbšių“, – pasakojo

P.Urbšys.

Apgriuvusioje sodyboje jis nusprendė

įrengti muziejų. Parengė projektą, iš Kul-

tūros ministerijos užsitikrino dalį fi nansa-

vimo – apie 450 tūkst. Lt.

„Bet tada susidūriau su dilema: jeigu

negaliu sodybos restauruoti už savo

pinigus ir darau tai iš valstybės kišenės,

ar ne geriau tą turtą valstybei ir

atiduoti? Nes kitaip sunkiai įrodysi, kad

nespekuliuoji savo giminės įamžinimu

tam, kad padidintum savo turto

vertę. Nenorėjau, kad kristų bet koks

šešėlis, – kalbėjo P.Urbšys. – Ir kai aš

atsitraukiau, tapo lengviau siekti, kad

Zaosės vienkiemiui būtų skirtas likęs

fi nansavimas. Tiems, kurie nevogti

nebegali, tai suvokti sunku.“

P.Urbšys gimė 1962 m. rugsėjo 2 d.

Panevėžyje.

1988–1990 m. aktyviai dalyvavo Sąjū-

džio Panevėžio tarybos veikloje, buvo

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio tary-

bos Istorinės atminties grupės nariu.

1991 metų sausio ir rugpjūčio mė-

nesiais P.Urbšys gynė Aukščiausiąją

Tarybą.

1990–1992 m. dirbo Kultūros pavel-

do inspekcijos Panevėžio apygardos

viršininku.

1992–1994 m. – Valstybės saugumo

departamento Panevėžio skyriaus vyr.

inspektorius.

1994–1995 m. – Apsaugos tarnybos

prie Finansų ministerijos vyr. operatyvi-

nis įgaliotinis.

1995 m. Vilniaus pedagoginiame uni-

versitete (dabar – Lietuvos edukologi-

jos universitetas) įgijo istorijos, polito-

logijos ir visuomenės mokslų mokytojo

specialybę.

1995–1997 m. dirbo Valstybės doku-

mentų technologinės apsaugos tarny-

bos prie Finansų ministerijos vyr. leidy-

bos ir kontrolės revizoriumi.

1997–2012 m. – STT Panevėžio valdy-

bos viršininkas.

Su žmona Jūrate susilaukė dviejų sūnų –

Lauryno ir Dominyko.

Domisi politinės korupcijos problema-

tika bei pasaulinės politikos procesais,

taip pat istorija, psichologija, teologi-

ja. Pomėgiai – teatras ir kinas, grožinė

literatūra.

Valstybei dovanojo sodybą

Dosjė

G.Petkevičaitės-Bitės bibliotekos nuotr.

--

-

-

-

-

-

-

-

--

-

-

-

--

-

-

---

-

---

-

-

-

--

---

-

-

-

-

-

----

-

Tinkamas atliekų tvarkymas mažina neigiamą poveikį aplinkai

Užsk. Nr. 306665

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.

Violeta Bagdanavičiūtėredakcija@15min.lt

Jos neabejotinai yra stipriausios ir Baltijos šalyse, nes konkurentės kaimyninėse ša-lyse yra dar smulkesnės, susiskaidžiusios. Štai už Lietuvą gerokai mažesnėje Estijoje veikia net 9 „stambios“ įmonės, kurių pajė-gumai, palyginti su Lietuvos įmonėmis, yra gerokai mažesni. Latvijoje yra 10 „stambių“ pieno perdirbimo įmonių. Stipriausi – „Ri-gas piena kombinats“, tačiau jos apyvar-ta maždaug perpus mažesnė nei kai kurių mūsiškių iš minėto lyderių penketo.

Lietuvos pieno perdirbimo lyderiai nuo-lat viešai kartoja, kad didžiausias jų siekis yra gaminti kuo daugiau aukštos pridėtinės vertės produktų ir didinti savo įmonių kon-kurencingumą. Tačiau iki mažiausio pieno lašo jas pažįstantys analitikai nurodo, kad didžiosios šalies pieno perdirbimo įmonės turėtų tapti stambesnėmis, efektyvesnė-mis, nes tik taip įmanoma galynėtis pasau-liniame pieno produktų ringe.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Mėsos ir pieno skyriaus vedėja Lilija Tepelienė sako, kad pieno sektoriaus svarba turėtų nuolat didėti, nes pasaulyje prognozuojamas pie-no produktų suvartojimo augimas.

Kraują kaitina investuotojas Lietuva eksportuoja per 50 proc. visų pie-no produktų. Pernai eksportas siekė 1,6 mlrd. Lt. Daugiausia buvo eksportuota į Rusiją, kuriai tenka 85 proc. viso eksporto į trečiąsias šalis. Pieno pramonėje, skirtin-gai nei energetikoje, lietuviai puikiai suge-ba dirbti su rusais, kurie už gerus santykius ir kokybiškus produktus atsidėkoja ilgalai-kėmis sutartimis.

Tačiau Rusija nuolat primena, kad visam importui taiko ypač griežtus kokybės rei-kalavimus, todėl tas, kas jų nesilaiko, tryp-čioja už vartų. Tai lietuviai jau ne kartą yra patyrę, todėl labai stengiasi, kad produk-cija be kliūčių pasiektų pirkėjus didžiojoje eksporto rinkoje.

Tačiau netrukus Lietuvos pieno perdir-bėjai gali susidurti su rimtais iššūkiais, nes pernai Rusijos verslininkas Andrejus Beschmelnickis įsigijo „Rigas piena kom-binats“ kontrolinį akcijų paketą. Jis yra sie-jamas su kompanija „Danone–Unimilk“, todėl iš karto rinkoje pasklido kalbos, kad patirties pieno versle turintis investuotojas gali lietuviams apsunkinti tiek pieno pro-duktų pardavimus, tiek ir pieno supirkimą Latvijoje bei Estijoje.

„Mums susitikti su A.Beschmelnickiu neteko, tačiau Lietuvoje yra geros sąlygos plėtoti pienininkystę – tiek dėl palankaus klimato, tiek dėl derlingų žemių, todėl nau-jas žaidėjas laisvai galėtų ateiti“, – naujo konkurento nebijo „Rokiškio sūrio“ valdy-bos pirmininkas Dalius Trumpa.

Jis irgi pripažįsta, kad mūsų pieno perdir-bimo įmonės, palyginti su kitomis ES šalių

bendrovėmis, yra labai mažos, tačiau „Ro-kiškio sūris“, užimantis 20–25 proc. Lietu-vos rinkos, nemato lengvai įgyvendinamos plėtros galimybių namuose: „Konkuren-cijos taryba ir visuomenė yra nusistačiu-si prieš tolesnę mūsų sektoriaus koncen-traciją. Šis procesas ir taip yra sudėtingas, o jeigu dar reikės įveikti papildomus bar-jerus, tai taps neįmanoma.“

Todėl rokiškėnai savo energiją yra nu-kreipę į pieno surinkimo plėtrą. Bendrovė yra įsigijusi dvi įmones Latvijoje, bendra-darbiauja ir su estais. Šiais metais pieno jau ieškos ir Lenkijoje.

Verslas | 9

Pieno verslas:

Nukelta į 10 psl. >>>

T.Vizgirda:

„Lietuviškus pieno produktus žino Rusijoje ir Europoje, todėl ten yra lengviau juos parduoti.“

Naujausias verslo žinias

rasite nuskaitę šį kodą

15min.lt/pinigai

T.Urbelionio/BFL nuotr.

didelis tik savame kieme

Lietuvos pieno perdirbimo pramonę į savo rankas yra sutelkusios penkios stambiausios pieno perdirbimo įmonės –„Pieno žvaigždės“, „Rokiškio sūris“, „Žemaitijos pienas“, „Vilkyškių pieninė“ ir „Marijampolės pieno konservai“.

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.10 | Verslas

„Lenkija yra didelė šalis, kuri turi daug pieno, o mus skiria toks nedidelis atstu-mas, kad žaliavą apsimoka atsivežti“, – trumpai verslo idėją nušviečia „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas. Į 2012 metų verslo planą rokiškėnai buvo įsirašę ir kitų darbų – automatizuoti rankų darbą savo įmonėse Lietuvoje ir kurti aukštes-nės pridėtinės vertės produktus.

Taikinys – „Žemaitijos pienas“?Vieną įmonę Latvijoje yra įsigijęs ir „Že-maitijos pienas“. 2011 metų įmonės finan-sinėje ataskaitoje rašoma, kad bendrovės tikslas – tapti stipria, techniškai moder-nia, patikima ir investuotojams patrauk-lia bendrove.

Neseniai „Žemaitijos pieno“ pagrin-dinis akcininkas Algirdas Pažemeckas bendrovės vadovavimą perdavė su pieno pramone iki šiol nieko bendra neturėju-siam Tadui Vizgirdai. Toks pasirinkimas, atsižvelgiant į bendrovės uždarumą ir žemaičių kietą būdą, daug ką nustebino.

Kai kas tokį T.Vizgirdos žygį į „Žemai-tijos pieną“ prilygino Don Kichoto kovai su vėjo malūnais. Kiti, susiję su pieno pramone ar „galvų medžiokle“, taip pat kraipė galvas, mat neseniai iš bendrovės valdybos pasitraukė du kadencijos nebai-gę nariai – privataus kapitalo investicijų valdymo įmonių grupės „Žabolis ir part-neriai“ vadovaujantis partneris Alvydas Žabolis ir bendrovės TEO vadovas Arū-nas Šikšta.

Jų misija taip pat buvo didinti įmonės vertę.

T.Vizgirda „15min“ sakė, kad jo rūpestis yra didinti „Žemaitijos pieno“ produkcijos eksportą ir modernizuoti pačią bendrovę: „Žemaitijos pieno“ gamyba jau moderni, todėl bendrovėje diegsiu vakarietiškos va-dybos principus, kad jos komandai būtų lengviau dirbti eksporto rinkose, taip pat stengsiuosi, kad kai kurie procesai taptų efektyvesni.“

T.Vizgirda „Žemaitijos piene“ darbuojasi dar tik antrą mėnesį, tačiau sako jau spė-jęs užmegzti ryšių su naujais potencialiais produkcijos pirkėjais iš JAV, todėl dabar laukia pirmų didelių užsakymų.

„JAV gyvena mano artimiausi žmonės, dažnai skrendu jų aplankyti, todėl, galima sakyti, esu ir tos rinkos vartotojas. „Že-maitijos pieno“ tikslas – būti ne tik ten, kur yra emigrantų parduotuvės, bet ir di-džiuosiuose prekybos tinkluose ir, aišku, su savo prekės ženklu“, – tikslų neslepia T.Vizgirda.

Neseniai Latvijoje pasklido kalbos, kad A.Beschmelnickis ruošiasi telkti pieno pramonę savo rankose, o jo planas – įsi-gyti Estijos bendrovę „Tere“, kuri Baltijos šalių įmonių rikiuotėje yra iškart po di-džiojo lietuvių trejeto, o Lietuvoje – „Že-maitijos pieną“.

Pasklidus šiai informacijai, rinkos da-lyviai ėmė kalbėti, kad T.Vizgirda turbūt ir buvo pasamdytas tam, kad parengtų įmonę pardavimui.

Paklaustas, ar „Žemaitijos pienas“ gali dominti A.Beschmelnickį, jis tepasako,

kad tokio lygio reikalai yra akcininkų kompetencija.

Seni pieno verslo vilkai taip pat nesku-ba daryti išvadų, nes, jų nuomone, naujo vadovo atėjimas gali būti siejamas ir su naujų vėjų poreikiu pieno sektoriuje, nes ten viskas yra gana priplėkę.

Savo abejones jie argumentuoja tuo, kad „Žemaitijos pieną“ neseniai paliko A.Žabolis, kuris yra laikomas geriausiu įsigijimų ar susijungimų pieno pramo-nėje konsultantu, o pats bendrovės šeimininkas A.Pažemeckas gar-sėja tuo, kad jeigu dieną nu-sprendžia, kad bus taip, tai išaušus rytojui dažnai daro

priešingai.

Importuoja pieną, eksportuoja produktą„Pieno žvaigždės“ kažkada rėžė sparną aplink Latvijos „Valmieras piens“, tačiau ją vėliau įsigijo buvęs Latvijos premjeras Andris Škelė. Dabar „Pieno žvaigždės“ Lie-tuvoje toliau investuoja į perdirbimo vers-

lą, o Latvijoje ir Estijoje jau ne vie-nerius metus perka žaliavinį pieną.

Trys bendrovės fi lialai yra išsi-dėstę šiaurinėje Lietuvos dalyje, todėl toks bendradarbiavimas ge-

ografi škai yra labai patogus. „Pieno žvaigždės“ importuoja beveik ket-virtadalį viso perdirbamo pieno,

perkamo iš stambių kooperatyvų, savo

pienvežiais suren-kančių pieną ir di-

delius jo kiekius p r i s t a t a n č i ų

į įmones.

„Seniai yra žinoma tiesa, kad laimi tos šalys, kurios importuoja žaliavas ir eks-portuoja gatavą produkciją. Importuo-jamai žaliavai perdirbti sukuriamos dar-bo vietos, žmonės gauna atlyginimus, o į šalies biudžetą mokami mokesčiai. Be to, perdirbant daugiau žaliavos, atsi-randa galimybė mokėti už ją daugiau“, –„15min“ dėsto „Pieno žvaigždžių“ ža-liavos pirkimų direktorius Algimantas Paspirgėlis.

„Pieno žvaigždės“ daugiau kaip 60 proc. pieno nuperka iš ūkių, kurie per dieną par-duoda daugiau kaip 500 kg pieno. Bend-rovė gamina daugiau kaip 500 pavadini-mų produktus, kuriuos parduoda šalies ir užsienio rinkose.

A.Paspirgėlis džiaugiasi tuo, kad stam-bėjant pieno ūkiams, sezoniškumo prob-lema Lietuvoje kelia vis mažiau galvos skausmo. Labai stambiuose ūkiuose dėl tinkamai sutvarkytos laktacijos (pieno davimo laikotarpis) pieno gamyba visus metus yra beveik stabili, taip pat yra ir tokių ūkių, kurie žiemą parduoda dau-giau pieno.

Bendras pieno supirkimas Lietuvoje per 9 šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 5 proc. ŽŪM prognozuoja, kad šalyje ir to-liau didės tiek pieno gamyba, tiek ir pie-no supirkimas.

Dovanėlė – naujas konkurentasTačiau ŽŪM esamiems pieno perdirbimo rinkos dalyviams nuo 2015 metų pradžios žada ir naują konkurentę – kooperatinę pieno perdirbimo įmonę, kuri turėtų ga-minti naujos kartos pieno produktus – sau-so pavidalo pieno baltymų ir pieno išrūgų baltymų koncentratus (miltelius).

Ją Kauno LEZ teritorijoje ketina statyti kooperatinė bendrovė „Pienas LT“.

„Padidėjus konkurencijai, įmonės, vei-kiančios šioje rinkoje, bus priverstos efek-tyvinti gamybą. Praktika rodo, kad kuo didesnis yra rinkos dalyvių skaičius, tuo intensyvesnė rinkoje konkurencija ir var-totojai gauna didesnę naudą“, – tikina ŽŪM atstovė L.Tepelienė. Ji tęsia, kad didėjant konkurencijai žaliavinio pieno rinkoje,

>>> Atkelta iš 9 psl.

Pajamos / grynasis pelnas (mln. Lt) 2011 m. 2012 m. I pusm.

„Pieno žvaigždės“ 700,9 / 25,7 360,9 / 6,6„Rokiškio sūris“ 688,0 / 27,7 360,9 / 11,0„Žemaitijos pienas“ 494,4 / 9,9 242,9 / 1,8

Šaltinis: bankas „Finasta“

Pieno perdirbimo pramonės lyderių rezultatai

Lietuvos ūkininkams mokama pieno su-

pirkimo kaina labiausiai priklauso nuo pro-

dukcijos eksporto kainų.

Pavyzdžiui, šių metų pradžioje visuose pa-

saulio regionuose buvo neįprastai aukštas

pieno kiekio padidėjimas, todėl rinkose

vyravo sąstingis, eksporto rinkose kai-

nos ritosi žemyn. Tai lėmė, kad ir Lietuvoje

smuko pieno supirkimo kainos.

Dabar pieno produktų eksporto rinka yra

atgijusi, todėl žaliavinio pieno kainos vėl

pradėjo kilti. Kainoms taip šokinėjant, ūki-

ninkams tenka spręsti, ar pieną priduoti

perdirbėjams ir nesiterlioti rankų, ar pa-

tiems iš jo gaminti produktus ir tiesiogiai

bendrauti su vartotojais.

Kai kurie ūkininkai laikosi tokios strategi-

jos – kai pieno supirkimo kaina aukšta, jie

žaliavą parduoda perdirbėjams, kai ji sliuo-

gia žemyn – pieną perdirba patys.

Mobiliųjų ūkininkų turgelių Lietuvoje idė-

jos autorius bei Žemės ūkio kooperatyvo

„Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Min-

daugas Maciulevičius (nuotr.) mano, kad

šiuo metu apie 20 jų kooperatyvo ūkių vi-

soje Lietuvoje didžiąją dalį pieno perdirba

patys. Pagamintą produkciją jie parduoda

po visą Lietuvą pasklidusiuose ūkininkų

turgeliuose ir prekybos tinke „Maxima“,

o jis šiuos produktus taip pat siūlo savo

miniturgeliuose „Linkėjimai iš kaimo“.

„Pieno produktų, kuriuos tiekia ūkininkai,

kaina yra maždaug 10–15 proc. didesnė

nei kitų, esančių parduotuvių lentynose.

Jie siūlo išskirtinius produktus, kurių nėra

parduotuvių lentynose, pavyzdžiui, pla-

tesnį ožkų pieno produktų asortimentą“, –

sako prekybos tinklo „Maxima“ atstovė ry-

šiams su visuomene Olga Malaškevičienė.

M.Maciulevičius dėsto, kad pagrindi-

nis šių ūkininkų siekis yra ne kuo daugiau

perdirbti pieno, o pagaminti kuo gardesnį

produktą. Prekyba šiais produktais mobi-

liuose turgeliuose yra geriausias lakmuso

popierėlis, nes ūkininkas čia tiesiai susi-

tinka su pirkėju.

Jeigu jam pavyksta įtikti vartotojo sko-

niui, tai iškart išsirikiuoja pirkėjų eilė – tik

spėk suktis. Tačiau ne visi šie atvejai yra

sėkmės istorijos: ne visiems ūkiams pa-

vyksta rasti receptus, vedančius tiesiai

į valgytojo skrandį, kitiems koją pakiša

darbo jėgos trūkumas arba per didelės

sąnaudos.

Rezultatas: nesugebėję pagaminti rei-

kiamos kokybės produktų, gamybos jau

atsisakė 5 proc. „Lietuviško ūkio kokybei“

priklausančių pieno ūkių, dešimtadaliui iš

jų pritrūko darbo rankų ir tiek pat atsisakė

perdirbti pieną patys dėl pakilusių pieno

supirkimo kainų.

„Geriausiai laikosi ūkiai, kurie dalį pie-

no parduoda tiesiai vartotojams, o likusį

pristato pieno perdirbėjams. Taip jie gali

valdyti riziką, kai nukrenta pieno kainos“, –

patirtimi dalijasi M.Maciulevičius.

Vis dėlto, jo teigimu, pastaruoju metu vis

daugiau ūkių ryžtasi didinti perdirbamo

pieno kiekį, todėl ūkininkai jau pradėjo ga-

minti jogurtus, nepasterizuoto pieno bei

fermentinius sūrius.

Patiems ūkininkams yra lengviausia atras-

ti produktų skonio sėkmės formulę, nes

jie patys kontroliuoja pašarus. O būtent

nuo pašarų ir priklauso pieno skonis, kuris

vėliau lemia ir produktų gardumą.

Ūkininkai: pasidaryk pats

15min • 2012 m. lapkričio 2 d. Verslas | 11

ATSAKO:

AB „Vilniaus šilumos tinklai“ direktorius

Arūnas KESERAUSKAS

Skaitytojas yra visiškai teisus. Pats didžiausias mi-tas yra kalbos, kad esą Vilniuje šilumos kainos di-džiausios. Visi, kaip ir klausimo autorius, tuo gali įsitikinti apsilankę minėtame Valstybinės kainų kon-trolės ir energetikos komisijos (VKKEK) tinklalapyje (www.regula.lt). Būtent VKKEK nustato visoje Lie-tuvoje gyventojams teikiamos šilumos kainą, atsi-žvelgiant į kuro kainą, sąnaudas ir kitus kriterijus.

Deja, turiu nuliūdinti klausimo autorių – pastaruoju metu didžiausia šilumos kaina, lyginant didžiausius šalies miestus, buvo Kaune. Vidutiniškai kauniečiai už šilumą moka 10 proc. brangiau nei vilniečiai. Spa-lio mėnesį šilumos kaina Kaune buvo 33,26 ct/kWh su PVM. Visoje Lietuvoje brangiausia šiluma – Anykščiuo-se (36,81 ct/kWh su PVM), Prienuose (36,20 ct/kWh su PVM) ir Trakuose (35,43 ct/kWh su PVM). Vilniuje šilumos kaina – 30,62 ct/kWh su PVM.

Taip pat noriu pridurti, jog negalima vien vertinti šilumos kainų, kad nustatytume jų poveikį žmonių gyvenimo kokybei. Būtina atsižvelgti ir atskiruose miestuose nusistovėjusias gyventojų pajamas. Pa-sak statistikos departamento vidutinis atlyginimas Vilniuje yra per 2,5 tūkst. litų, Kaune – 2,1 tūkst. litų, Klaipėdoje – 2,3 tūkst. litų, o brangiausiai už šilumą mokančiuose Anykščiuose – nesiekia nei 1,7 tūkst. litų. Be to, negalima pamiršti bedarbystės lygio, kuris pro-vincijoje išlieka gan didelis.

Atsižvelgiant į tai galima drąsiai pareikšti, kad iš-laidos šildymui yra mažiausios vilniečiams. Sta-tistiškai paskaičiuota, kad spalio mėnesį Vilniaus gyventojai šildymui nuo darbo užmokesčio išleido 17,1 proc., o kauniečiai – 21,9 proc. ir net Klaipėdos, kurioje šilumos kaina yra šiek tiek mažesnė, nei sos-tinėje, gyventojai turėjo skirti didesnę dalį savo pa-jamų mokesčiams už šildymą (apie 17,3 proc.). Tuo metu Druskininkų, kur šilumos kaina yra šiek tiek mažesnė nei Kaune, gyventojų išlaidos šildymui su-darė net 26,7 proc. pajamų. T.y. minėtų miestų gy-ventojams lieka mažiau pinigų kitiems poreikiams tenkinti, nei vilniečiams.

Be to, „Vilniaus šilumos tinklai“ pradėjo sostinės šilu-mos ūkio modernizacijos procesą, kurio pagrindinis tikslas sumažinti šilumos kainą vilniečiams. Taip pat jau patvirtinta, kad nuo kitų metų šilumos kaina vil-niečiams dar mažės apie 1-2 ct/kWh, nes bus pasta-tytas naujas biokuro katilas Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr.2.

Šildymas

Visoje Lietuvoje brangiausia šiluma –Anykščiuose (36,81 ct/kWh su PVM), Prienuose (36,20 ct/kWh su PVM) ir Trakuose (35,43 ct/kWh su PVM).

ma –M),

šilumu PV

Klausimus, susijusius su Vilniaus šilumos ūkiu, siųskite el. paštu

sildymas@15min.lt

KLAUSIMAS: Paplitęs teiginys, kad Vilniuje šilumos kainos yra didžiausios. Tačiau Valstybinės kainų kontrolės ir energetikos komisijos puslapyje www.regula.lt nurodoma visiškai kitaip. Tai kaip yra iš tiesų? ROBERTAS, Kaunas

atsirastų prielaidų augti pieno gamybai tiek Lietuvoje, tiek ir Baltijos šalyse.

Didieji pieno perdirbėjai protestuo-ja prieš šį ministerijos proteguojamą

projektą ir piktinasi, kad būsimai ūkininkų įmonei valdžia nuolat daro išimtis, į kokias negali pretenduoti jokie kiti ūkio subjektai. Jie taip pat

abejoja, ar naujoji įmonė sugebės kon-kuruoti rinkose, ir juokauja, kad ne-sėkmės atveju jos produkciją turės supirkinėti nuolat kaimo rinkėjams nuolaidžiaujanti Vyriausybė.

Nepaisant skirtingų nuomonių, kiek pritilęs projektas pastaruoju metu vėl įgauna pagreitį. „Pienas LT“ jau pasi-rinko technologijos ir technologinių įrengimų tiekėją, taip pat ir techninio projekto rengėją.

Žemės ūkio ministerijos duome-nimis, gamykla turėtų būti pastaty-ta 2014 metų pabaigoje. Pradžioje ji turėtų perdirbti per 235 tūkst. tonų pieno per metus arba po 650 t pieno per dieną.

D.Trumpa:

„Pieno verslu užsiimantys ūkininkai ir Lietuvos žemės ūkio bendrovės dabar primelžia perpus mažiau pieno nei okupacijos metais.“

Pieno perdirbėjams

Lietuvos rinka jau

senokai per maža.

„Scanpix“ nuotr.

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.

Rasa Pekarskienė redakcija@15min.lt

„Laidotuvių dieną mūsų mieste neįmanoma buvo nusipirkti dirbtinių boružėlių. Į laidotuves plūstantys žmonės jas tupdė ant gėlių, klijavo ant atlapų. Justina labai mylėjo šį mažą padarėlį.“ Tokiais žodžiais prasidėjo mūsų po-kalbis su Justinos mama. Kalbėti apie Anapilin iškeliavusį savo vaiką yra ne-apsakomai sunku. Dvidešimtojo gim-tadienio nesulaukusi Justina, vientur-tis šeimos vaikas, mirė po staigaus ir sunkaus insulto. Nuo tos košmariškos dienos praėjo treji metai.

„Mes buvome tikros draugės“Pasakodama, kokia buvo Justina, mama vis susizgribdavo, kad kalba esamuo-ju laiku: „Va, matote, niekaip neišeina kalbėti, kad Justina buvo.“ O iš tiesų – kokia ji buvo?

„Labai dažnai pagalvoju, kad užaugi-nome mes ją pernelyg gerą. Tikriausiai tokiems žmonės nebūna lengva gyven-ti? Niekada nelipo kitiems per galvą, nemokėjo skaudinti ar pyktis. Ji buvo nepaprastai komunikabili, linksma, la-bai sielojosi dėl savo bendraamžių, jei

juos ištikdavo nelaimės“, – pasakoja moteris.

Justina dažnai prašydavo patarti, ką ji turėtų daryti, kad mamos netekusi jos klasės draugė atsitiestų – ką jai pasaky-ti, kaip pasakyti. Mama ir dukra labai daug kalbėdavosi. Apie viską: knygas, madas, fi lmus, meilę ir skausmą.

„Na, tikriausiai, ji turėjo paslaptė-lių. Juk taip ir turi būti. Tačiau būda-mos labai artimos, mes labai daug da-lykų aptardavome ir išspręsdavome, –prisimena mama. – Justina turėjo la-bai daug draugų. Kai į laidotuves ėjo

jaunimas, čia galėjai pamatyti labai skirtingų jaunų žmonių – Justina itin mokėjo bendrauti.“

Pirma mintis – telefoniniai sukčiaiŽinia apie netikėtai susirgusią dukrą jos mamą pasiekė autobuse – ji vyko į komandiruotę, jau buvo pervažiavu-si Lenkiją.

Pyptelėjo mobilusis telefonas. Per-skaičiusi SMS žinutę, mama akimirką suabejojo, ar tai tik nebus telefoniniai sukčiai. Žinutė buvo pasirašyta Justi-nos draugės vardu: „Paskambinkite, jūsų dukrai atsitiko nelaimė.“

Paskambinusi moteris sužinojo, kad Justina ligoninėje, kad atsitiko kažkas labai rimta ir ji turi grįžti namo. Moters kolegos pasirūpino, kad ji lėktuvu sku-biai pasiektų Vilnių.

Ligoninėje gydytojai jai paaiškino, kad Justinos galvoje plyšo aneurizma, į smegenis išsiliejo kraujas: „Iki tol nie-kada nebuvo tekę girdėti tokios diagno-zės, galvojome, kad insultas ištinka tik gerokai vyresnius. Niekada nesiskun-dusi sveikata, Justina tą vakarą su drau-ge pažiūrėjo fi lmą ir nuėjo miegoti. Rytą draugė nubudo, tačiau Justinos priža-dinti negalėjo.“

Gydytojai neišdrįso kalbėti Sėdėdami už operacinės durų, tėvai, paskendę maldoje ir viltyje, laukė ste-buklo. Po dviejų operacijų, chirurgas pasakė, kad prognozė – nieko gero nežadanti.

Smoryginiečių TV Radžis nėra arabas: jis sako, kad yra beveik lietuvis ir todėl – kaip visi teisingi lietuviai – nori tik vienos vienintelės žmonos. Ir ieško jis jos per televiziją. Panašius televizinius eksperimentus esu keletą metų daręs. Jie visuomet būdavo reitinginiai. Ir, turbūt, privalau paaiškinti – kodėl.

Todėl, kad nuotakos visuomet būdavo truputėlį nukvakusios, o jaunikiai – beveik visuomet – gero-kai tam tikrose įstaigose tatuiruoti. Arba girtuokliai. Arba seksualiniai maniakai. Abi šias grupes mūsų televizijos žiūrovas be galo myli.

Tačiau toji televizija, kuri Radžį rodo, yra už mane per keletą plaukelių moralesnė: girtuoklių aplink Radžį nėra. Nors kai kurios iš potencialių nuotakų vardan tos meilės – arba, jei režisierius paprašytų –ekrane net tik nusigertų, bet ir nusivemtų. O nukva-kusių ir maniakių toje laidoje – nors vežimu vežk.

Štai čia ir prasideda Didžioji istorija: dabar, jei skaitytojas ims ir paprašys tiksliau – su vardais ir pavardėmis – nukvakėles ir maniakes išskaičiuo-ti, iškart turėsiu atsiprašyti: nė vienos konkrečios nuotakos taip negražiai įvardyti negaliu. Dėl labai rimtos priežasties. Jos tokios nėra. Bet tokiomis turi būti. Nes jei kitaip, nebus reitingo!

Joms nurodyta būti bjaurioms ir atžagarioms. Nes jei kitaip – neįdomu ir nebus reitingo. O tele-vizijoms trūks plyš reikia smoryginų.

Iš viso tų jaunųjų smoryginiečių čia – šešios ar septynios. Vienos iškrenta – ateina kitos. Paskui ateina tos iškritusios, ir tos, kurios dar neiškrito –turi vieną iš iškritusiųjų pretendenčių į Radžio žmo-nas – vėl atgal priimti. O paskui laukia režisūrinė staigmena: jeigu jau vieną priėmėte, tai dabar pa-čios vieną iš savų ir išmesti lauk turite.

Žinoma, išmeta tą, kuri protingiausia ir gražiau-sia. Na, tiesiog puikiai „sukalta“ intriga: ne prastes-nė nei Meksikos muilo opera. Rinkimai. Kas taps Radžio žmona?

Žinoma, tikrasis žiūrovas tikisi, kad kuri nors taps. Pašlemėkai – tokie, kaip šito paskvilio au-torius – yra sugadinti žmonės, todėl žino: netaps.

Tos mergaitės – nesvarbu ar iš Klaipėdos, ar iš Šiaulių – vis tiek yra iš kaimo. Teisingos. Doros bu-vusios. Tik vėliau rūkyti išmokusios.

Nes tik Lietuvos kaime dar gaji Vingių Jono tra-dicija (Radžis nieko laidoje neveikia. Tik soste sėdi ir kartais tėvišku tonu gyvenimo pamoko: „Aš ne-noriu, kad mano žmona šoktų kaip kokia pasilei-dėlė.“ Ir t.t.).

Kaime dar gaji ir anytos baimė. Todėl šioje laido-je anytos vaidmens atlikėja – Natalija Bunkė – rėkia ir rėkia ant konkuruojančių ir todėl truputį nelai-mingų būsimų nuotakų.

Tas kaimas ne tik šiame „seriale“ vaidina. Jis dar tą „serialą“ ir žiūri. Ir todėl neatleistina yra ne tik Radžio, bet ir viso serialo sumanytojų klaida – vie-nas pagrindinio herojaus sakinys: „Aš noriu išsirinkt normalią paną, o ne tokią kaimietę kaip tu! (?)“

Kaimas diskriminuotas. Ir diskredituotas. O jau paskui – kitos patyčios. Ta, kuri gyvenime neturė-jo ne tik klausos, bet ir balso, verčiama dainuoti. Kad juokingiau žiūrovams būtų. Ta, kuri savo ran-komis išsiuvinėjo kuklią servetėlę ir Radžiui dova-nojo – išvejama. „Tu ką, manai, aš tokių servetėlių neturiu“, – užbaubia Radžis – aukso banko klientas.

Ir taip iš lėto eilinė serialo serija artėja link pa-baigos. Ne tik išlieka, bet ir lyderio vietą užima (prisiminkit: prizas – Radžis) toji, kurios elgesys – mažiausiai adekvatus. Nes ji linksmina (ir siutina) tos televizijos žiūrovus – Lietuvos kaimą.

Komentaras

Henrikas Vaitiekūnasredakcija@15min.lt

„Tas kaimas ne tik šiame „seriale“ vaidina. Jis dar tą „serialą“ ir žiūri.“

12 | Visuomenė

MMoooottttiiiinnnooooossss,, pppppaaaaaauuukkkkkkoooojjjuuuuuusssiiiioooossss mmmiiiirrruuusssssiiiooosss ddduukkktttteeerrrsss ooorrrrggggaaaannnuuss,, sssskkkkaaaaaauuussmmąąąmmmaaalllššššiiiinnnnaaaa mmiinnnntttiissss,, kkkaaadddkkaažkkaaammmmmm tttaaii ddddooooovvvvaaaannnnoooojjjoooggyyyvvveeennimmmąą

„Pagalvojau – juk gali būti, kad čia yra ir dalelė mūsų Justinos. Buvo labai gera matyti tuos žmones.“

Justinos šiame

pasaulyje nebėra jau

trejus metus, bet jos

dėka gyventi gali trys

jauni žmonės, dviem

sugrąžinta akių

šviesa.

Asmeninio archyvo nuotr.

15min • 2012 m. lapkričio 2 d. Visuomenė | 13

Išgirdusi gydytojo žodžius, kad medikai daugiau nieko nebegali padaryti, mama pa-klausė: „O mes galime kam nors padėti?“

Šių žodžių gydytojas nesuprato. Jis vėl ėmė aiškinti, kokie pažeidimai yra smege-nyse, kad nutrūkusios kraujotakos atstaty-ti nepavyko. Mama perklausė: „Ar Justina gali padėti kitiems?“

Atsisukusi į savo vyrą paklausė jo nuo-monės – ar pritartų organų donorystei? Gydytojas sutrikęs žiūrėjo į abu tėvus ir nedrąsiai tarstelėjo: „Mes neišdrįsome su jumis apie tai kalbėti.“

Donorystei Justinos organai tiko – ji buvo sveika jauna mergina. „Kai po kelių mėne-sių iš Nacionalinio transplantacijos biuro gavome laišką, kuriame buvo parašyta, kad Justinos organai į šeimas grąžino tris jau-nus žmones, dviem sugrąžinta akių šviesa, supratome, kad tai ir yra didžiausia gyve-nimo dovana kažkam, kurią pati Justina būtų norėjusi dovanoti. Tai buvo pats tau-riausias jausmas, tada mus aplankęs. Mes tikrai nesuklydome. Nors tuo nė akimirką nebuvome sudvejoję.“

Justina neleidžia verkti Mirus Justinai, tarp gedinčiųjų buvo ir abi močiutės. Garbaus amžiaus žmonėms or-ganų donorystė yra sunkiau suvokiama. Tiesiog jie mažiau apie tai žino ir kalba.

Kaip Justinos močiutės sutiko žinią, kad anūkės organai bus paaukoti kitiems? „Mes savo artimiesiems tai pasakėme paprastai –pažindami savo vaiką, galvojame, kad ji taip būtų norėjusi“, – atsakė mama.

Visi artimieji tas dienas gyveno maldoje, kad pavyktų organus išlaikyti gyvybingus. „Kai visai neseniai dalyvavau asociacijos

„Gyvastis“ renginyje ir pamačiau, kad žmo-nės vaikšto su ženkliukais „Aš gyvenu dėka persodintų kepenų“, „Aš gyvenu dėka per-sodintos širdies“, „Aš gyvenu dėka perso-dinto inksto“, pagalvojau – juk gali būti, kad čia yra ir dalelė mūsų Justinos. Buvo labai gera matyti tuos žmones.“

„Mirtis – ne pabaiga. Ši tiesa mus palaiko, mus guodžia ir suteikia jėgų. Dievas viską gyvenime sutvarko taip, kad galėtum po to-kių tragedijų išlikti, – ramiai kalba Justinos

mama, nors klausant jos vis drėksta akys. –Ką jautėme, gali suprasti tik tas, kas yra išgyvenęs tokią netektį. To apsakyti neį-manoma. Bet mums verkti nepavyksta. Kai

atrodo, kad skausmas išsiverš nevaldoma rauda, kažkas prieina, iš nugaros delnais švelniai, bet tvirtai apkabina kaklą, tarsi uždrausdamas verkti. Aš jaučiu, kad mūsų dukra mums neleidžia verkti.“

Malda – ir už donorus Trečius metus ant Justinos kapo per Vėlines plevens žvakės, jį aplankys daugybė žmo-nių. „Mūsų parapijos kunigai labai gražiai meldžiasi už mirusiųjų vėles, už donorus, padovanojusius gyvenimą sunkiai sergan-tiems, sukalba maldą ir už Viešpatyje užmi-gusią Justiną“, – žiūrėdama į langu tekan-čius lietaus lašus kalba vienturtės dukters netekusi moteris.

Šį pasakojimą pradėjau nuo boružių. Šis Justinos taip mylėtas vabaliukas – visos jos šeimos simbolis, leidžiantis jausti Justiną.

„Ir dabar ant jos kapo dažnai randame gėlės žiedą su tupinčia boružėle. Ir pamink-lą pastatėme boružės formos. Atėjusiųjų aplankyti jos kapą, pievelėje laukia iš lie-tuviško akmens nukalta boružėlė. Dabar ir mano automobilyje gyvena boružėlė. Aš jaučiu, kad mūsų dukra taip būna kar-tu su mumis“, – švelniu rankos judesiu mama paliečia ant krūtinės įsegtą boru-žės formos sagę.

• Lietuvoje kasmet transplantacijų

laukia apie 500 ligonių, kiekvienais

metais atliekama iki 150 organų per-

sodinimo operacijų. Daugiausia atlie-

kama inkstų transplantacijų. Organų

transplantacijos istorija ir prasidė-

jo nuo inkstų persodinimo – pirmoji

operacija atlikta 1970 m.

• Gyvoji donorystė – kai sveikas žmo-

gus dovanoja vieną savo inkstą arti-

mam giminaičiui. Šiemet jau atlikta

10 tokių transplantacijų.

• Mažiausia delsti galima atliekant šir-

dies transplantaciją. Šaltosios išemi-

jos laikas (trukmė, kol širdis iš vienos

krūtinės turi būti perkelta į kitą) – iki

5 valandų. Kai donoras yra toliau nuo

transplantacijos centrų, esančių Vil-

niuje ir Kaune, į pagalbą perskraidinti

donorinių organų atskuba pasienie-

čių arba kariniai sraigtasparniai.

• Sutikimą donoro kortelei gauti (t.y.

sutinkančių po mirties tapti organų

donorais) Lietuvoje yra pasirašę dau-

giau nei 16 tūkst. žmonių. Sutikimą

gali pasirašyti kiekvienas žmogus,

sulaukęs 18 metų. Tai galima pada-

ryti bet kurioje sveikatos priežiū-

ros įstaigoje – pas šeimos gydytoją,

odontologą ir pan. Jei žmogui medikai

nustato smegenų mirtį, bet duome-

nų bazėje nėra jo sutikimo tapti do-

noru, sprendimą dėl donorystės prii-

ma artimieji.

Per metus –150 transplantacijų Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.lt

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.14 | Kultūra

Kaip nuolat užlipti ant grėblio

Siužetas ir kontekstas Kerštas – neišvengiamas šio pasaulio blo-gis, kaip ir holivudinių fi lmų tęsiniai. Bu-vęs CŽV agentas Brajanas Milsas (akt. L.Neesonas) vėl priverstas grįžti į kino ekranus, nors pensija jau, galima sakyti, ranka pasiekiama.

Jo herojus, praėjusiame fi lme sudorojęs kelis merginų grobikus albanus, dar ne-nusipelnė poilsio. Jis ir jo šeima nusipel-nė keršto.

Brajanas planingai atsidūrė Stambule, at-likdamas privatų gerai apmokamą apsau-ginio darbelį. Čia jį ir užspeitė kerštingieji albanai, užsimoję pagrobti ne tik jį, bet ir jo dukrą Kim (akt. M.Grace) bei eksžmoną Lenorą (akt. F.Janssen). Tačiau Brajanas mums ir tiems niekdariams parodys, kad jo įgūdžiai pranoksta Rytų Europos ban-ditų sugebėjimus. Pravers ne tik granatos, bet ir smegenys.

Išvados Gerai kino pasaulyje žinomo ir azartiško amatininko Luco Bessono fi rma periodiškai „kepa“ intensyvaus veiksmo fi lmus, kurių pagrindinė užduotis – tonizuoti žiūrovus. Jokių inovacijų čia nėra, ir netgi humoro mažoka. Juokinga tik dėl siužeto primity-vumo ir personažų dialogų.

Aktoriams vaidinti čia beveik nereikia, tik pabėgioti, pamojuoti kumščiais ir kuo pla-čiau išpūsti akis (šį triuką naudoja pagrob-tos arba persekiojamos moterys). „Pagro-bimo“ tęsinys liudija, kad projekto autoriai įjungė autopilotą, nes nematyti pastangų siužetą paversti bent kiek labiau įtikina-mu. Filmas skirtas nereikliam žiūrovui. Ir šį sakinį recenzijose, deja, tenka vartoti vis dažniau. Kur mes nueisime? Gal į Alba-niją, kurioje, fi lmo autorių akimis žiūrint, nelabai smagu. Tenka nuolat laidoti kerš-tingus banditus.

Beje, kalbant apie grėblį. Bene smagiau-sia fi lmo uvertiūroje stebėti, kaip į Albaniją grįžta aštuoni karstai, o nugalabytųjų gi-minės prisiekia keršyti. Žinant L.Bessono humoro jausmą nesunku nuspėti, kad fi -nale nuošalaus kaimelio gyventojų laukia dar viena karstų siunta. Šįkart iš Turkijos. Puikus moralas, dievaži.

Kino kodas

„Pagrobimas 2: neišvengiamas kerštas“ („Taken 2“)

Prancūzija, 2012 m., 90 min.

Rež. Olivier Megatonas.

Vaidina: Liamas Neesonas,

Maggie Grace,

Famke Janssen.

Įvertinimas

59 metų keramikas Algimantas Patamsis save su šypsena vadina kristaloholiku. Jis – vienintelis Lietuvoje menininkas, iš savo krosnies jau 32 metus traukiantis neprognozuojamos kristalinės glazūros kūrinius.

Audrė Domeikaitėa.domeikaite@15min.lt

Lietuvoje populiarėjant kremavimui, keramikas neseniai pradėjo kurti urnas, puoštas apšarmojusį stiklą primenančiais kristalais.

„Perskaitęs apie Lietuvoje baigiamą sta-tyti krematoriumą, pagalvojau, kad kitų šalių keramikai jau seniai kuria urnas. Pa-galvojau, kaip gražu būtų urnos su krista-line glazūra! – staiga pernai į galvą šovusią

idėją prisiminė A.Patamsis. – Urnų forma labai dėkinga ir graži – nors iš tiesų ji gali būti bet kokia. Tai – vaizduotės vaisius. Užsienyje esu matęs tokių urnų, kad net kai kada sunku suprasti, ar tai urna, ar koks siurrealistinis kūrinys.“

Kristalų neįmanoma prognozuotiMenininko studijoje, Vilniuje, kristalais žvilgančius angelų, vazų, dekoratyvi-nių indų kolekciją vis dažniau papildo ir

urnos. Kiekvieną jų A.Patamsis daugiau nei parą degina savo paties sukonstruo-toje krosnyje itin aukštoje – 1250–1350 laipsnių karščio – temperatūroje. Dar stu-dijų metais susižavėjęs kristaline glazūra, keramikas iki šiol kaskart, prieš atidary-damas krosnies duris, jaučia jaudulį – juk kristalų niekada negali prognozuoti.

„Visas malonumas, kai atidarai ataušu-sią krosnį. Veri tas dureles ir... o! Gražu! Arba kitą kartą – piš, nieko. Tada žiūri kodėl, lygini užrašus, aiškiniesi priežas-tis – bet jas suprasti labai sudėtinga. Ant vienos formos kristalai išauga vienaip, ant kitos – kitaip. Čia viskas priklauso nuo formos, temperatūros, slėgio, įvairių medžiagų miligramų skirtumo sudėtyje. Jau kiek metų dirbu, o kristalų negaliu suprasti. Bet tai ir yra pats įdomumas“, –tikino vyras.

Pirmą savo kūrinį su kristaline glazūra menininkas sukūrė 1980-aisiais ir iki šiol tos akimirkos negali pamiršti.

„Kai jį ištraukiau iš krosnies, net ant ke-lių atsiklaupiau! Nešiau namo, baisiausiai saugodamas, kad tik nesudaužyčiau, –atsargiai rodydamas kūrinį-debiutantą, pasakojo A.Patamsis. – Kuo didesnis kris-talas, tuo didesnis efektas – jį sudėtingiau išauginti. Va, šitas vienas, bet labai didelis –niekam jo neatiduosiu ir neparduosiu.“

Graži urna – lengvesnės laidotuvėsPriklausomybę kristalams keramikas atvi-rai vadina liga – jei dieną kitą nedirba, pradeda blogai jaustis. Tačiau jis neslė-pė: norėtų, kad jo kūriniai patiktų ne tik pačiam, bet ir kitiems.

„Kūryboje viskas gražu, kas turi išlie-kamąją vertę. Siekiu, kad kūriniai patik-tų ne tik man, bet ir liaudžiai. Nemėgstu kurti abstrakčių, šiuolaikiškų, nesupran-tamų formų – tai turi trumpalaikį efektą.

Kristaloholikas, kuriantis urnas

„Kristalinei glazūrai

negalima kelti jokių

išankstinių reikalavimų, nes

ji yra neprognozuojama“, –

įspėja A.Patamsis.

J.Kalinsko nuotr.

15min • 2012 m. lapkričio 2 d. Kultūra | 15

Man smagu, kai žmogus įsigyja mano kū-rinį ir jis puošia jo buitį ir būtį“, – kalbėjo menininkas.

Ant urnų formuodamas kristalus, kera-mikas prisipažino galvojantis tik apie tai, kad kūrinys teiktų estetinį pasigėrėjimą.

„Nejaučiu emocinio krūvio dirbdamas su urnomis. Tiesiog kuriu gražų daiktą – man svarbiausia, kad būtų formos ir dekoro vie-nybė, kad būtų gera žiūrėti į tą meno kūri-nį, kad jis glostytų akį ir sielą, – rodydamas savo kūrinius, aiškino menininkas. – Pats pasisakau už kremavimą – iš dulkės gimęs, dulke ir pavirsi. Ir artimiesiems daug leng-viau, kai nereikia žiūrėti į mirusiojo kūną –stovi graži urna, šalia graži nuotrauka ir viskas gražu.“

Išdegtas indas – amžinasKur jo kurta urna nukeliaus – ar bus užkasta į žemę, ar laikoma namuose – A.Patamsiui neatrodo svarbu.

„Kiekvienas žmogus gali apsispręsti pats. Užsienyje dažnai artimo žmogaus pe-lenus pasidalija keli žmonės, jie neretai ur-nas laiko ten, kur gyvena. Ir pas mane buvo atėję žmonių, kurie norėjo urną saugoti namuose, – pasakojo keramikas. – Mano nuomone, tai – nieko baisaus. Atsivežk gražaus smėlio iš Nidos, susipilk į tokią

vazą ir kaskart atidengęs dangtelį galėsi prisiminti, kaip ten buvo gera. Su žmogaus pelenais – panašu. Su laiku įprasime – tik kol kas mūsų laidojimo kultūra yra tokia dramatiška.“

Kristalinės glazūros technika išdegtos urnos, anot menininko, yra išskirtinai ilgaamžės.

„Laikas tokioje aukštoje temperatūroje išdegto indo niekada nesuės – jis yra am-žinas. Jei namuose kiltų gaisras, tikriausiai visi daiktai sudegtų, o urna liktų. Pana-šiai jei urną užkastų kape, ji po kelių šim-tų metų būtų nepasikeitusi“, – įsitikinęs A.Patamsis.

Sau urnos dar nesukūrėKeramiko sukurtos urnos kol kas buvo eks-ponuotos tik Kėdainių krematoriume ir Kauno keramikos muziejuje. Anot meni-ninko, Lietuvoje labai nedaug kas supran-ta jo naudojamos technikos unikalumą.

„Į mane kreipiasi tik tie žmonės, kurie bent šiek tiek išmano apie kristalinę glazū-rą ir supranta, kad tai – unikalu, pasaulyje labai vertinama, o šių kūrinių vertė kasdien didėja, – išdavė A.Patamsis. – Tik užsako-vai turi suprasti, kad kristalinei glazūrai negalima kelti jokių išankstinių reikala-vimų, nes ji yra neprognozuojama – todėl geriau rinktis iš jau mano sukurtų urnų.“

Savo namus, be kitų kristalais dekoruotų kūrinių, menininkas puošia ir urną prime-nančiu kūriniu.

„Kol joje nėra pelenų, tai yra ne urna, o vaza. Žmonės gali išsirinkti tokią dekora-tyvinę vazą su dangteliu ir ja papuošti na-mus – o prireikus, ši vaza gali tapti ir urna. Jei namuose laikytum karstą, aplinkiniai stebėtųsi, o čia – tiesiog grožis“, – minti-mis dalijosi kūrėjas.

Paklaustas, galbūt pats sau jau susikūrė urną, A.Patamsis nusišypsojo: „Sau dar nepasidariau – dar anksti. O jeigu kas –turiu dirbtuvėse jų daug, ras kur mane supilti.“

A.Patamsis:

„Jei namuose laikytum karstą, aplinkiniai stebėtųsi, o urna – tiesiog grožis.“

Urnas A.Patamsis daugiau nei parą

degina savo paties sukonstruotoje

krosnyje 1250–1350 laipsnių

karščio temperatūroje. Daugiau kultūros

naujienų rasite

nuskaitę šį kodą

15min.lt/kultura

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.18 | Sportas

Nerijus Kesminasredakcija@15min.lt

Prie to, kad elitinėje šalies futbolo A lygoje klubai kone kasmet sproginėja lyg muilo burbulai, o dešimtys žaidėjų algų nemato mėnesių mėnesiais, Lietuva jau įprato. Labiau netikėtos šio rudens krepšinio tendencijos.Nuo LKL sezono pradžios praėjus vos pen-kioms savaitėms nuvilnijo virtinė istorijų, iškėlusių į viešumą ne našlaičio futbolo, o sporto bažnyčios statusą Lietuvoje turin-čio krepšinio nepriteklius.

Vargsta ir vieni, ir kitiTauragėje futbolininkai skundžiasi, kad „Tauro“ klubas jiems ne tik algų nemoka, bet ir geriamojo vandens nupirkti neįsten-gia. Vilniaus „Sakalų“ krepšininkai nežinia iš kur klubo vadovų ištrauktas aprangas tarsi dėvėtų rūbų parduotuvėje matuojasi autobuse vykdami į pirmas LKL čempio-nato rungtynes.

Sostinės REO futbolo komanda, neva protestuodama prieš mafi ją, susibūrusią Lietuvos futbolo federacijoje, pasitraukė iš A lygos vos sezonui įpusėjus ir nume-tė likimo valiai porą dešimčių žaidėjų, su dauguma kurių nebuvo atsiskaityta. Pa-nevėžio „Lietkabelis“ išvarė iš komandos savo kapitoną, apkaltinęs jį šiurkščiu klu-bo vidaus taisyklių pažeidimu, nors vieša paslaptis yra tai, jog krepšininkas nusikal-to tuo, kad paklausė, kada pagaliau gaus uždirbtus pinigus.

Šalies futbolo čempioną Panevėžio „Ekraną“ irgi įsuko fi nansinių problemų verpetas. Subūręs pajėgią, bet kol kas gero žaidimo nedemonstruojančią sudėtį Klai-pėdos „Neptūnas“ prie jūros laukia ne gero oro, o milijono litų, kurio paprašė iš mies-to savivaldybės.

Pinigų pertekliumi negali pasigirti net stipriausi šalies krepšinio klubai. Vilniaus „Lietuvos ryto“ direktorius Martynas Pur-lys viešai pripažino, kad neturi iš ko nu-pirkti bet vieną žaidėją, o atleistas ekipos treneris Aleksandras Džikičius dar porą savaičių užtruko Vilniuje, nes niekaip ne-galėjo susiderėti dėl kompensacijos už pra-rastą darbą.

Net turtingojo Kauno „Žalgirio“ savinin-kas Vladimiras Romanovas neseniai papra-šė pagelbėti pinigais visų, kas gali prisidė-ti, ir viešai pripažino, kad klubas skolingas kai kuriems žaidėjams, nes pernai Kauno savivaldybė gerokai apkarpė savo indėlį į klubo kasą.

„Man vienam sunku konkuruoti su krep-šinio lyderiais, todėl kviečiu patriotus ne-pamiršti „Žalgirio“ ir jam padėti fi nansais. Nuo praėjusio sezono savivaldybė nesky-rė žadėtų 2 milijonų litų, todėl klubas iki šiol yra skolingas žaidėjams“, – sakė šiemet

itin sėkmingai žaidžiančios komandos savininkas.

Prie pabaigos artėja metai, parodę, kad Lietuvoje abu sporto karaliai – ir pasauli-nis, ir tautinis – jei ne nuogi, tai bent jau apsirengę toli gražu ne pagal paskutinį ma-dos klyksmą.

Futbolo klubai – atviriMuštas už nemuštą gudresnis. Tokia išva-da peršasi lyginant futbolo ir krepšinio vei-kėjų elgesį atėjus laikui viešai teisintis dėl nevykdomų įsipareigojimų.

Futbolo klubų atstovai prie spaudimo įpratę – jiems sukčių etiketė lipdoma per-nelyg seniai. „Ekrano“ prezidentas Aušrys Labinas vasarą kantriai aiškino apie kelis milijonus bankrutavusiame „Snoro“ ban-ke įšalusių klubo litų, kalbėjo apie tai, kad atsisveikinę su savo žvaigždėmis Mantu Sa-vėnu, Andriumi Velička, Ramūnu Radavi-čiumi panevėžiečiai sutaupė, nes atsikratė įsipareigojimų mokėti žaidėjams dideles al-gas. Komandą palikę futbolininkai neslėpė, kad mainais į laisvę pasižadėjo nereikalauti sumokėti skolų.

Kantrus aiškindamas klubo fi nansinę pa-dėtį buvo ir „Tauro“ prezidentas Jaunius Šet-kus: „Neneigiu, kad esame skolingi, tačiau ieškome rėmėjų, galbūt dalininkų – jų nėra.“

Tauragės klubo vadovus viešoje erdvėje kaltino klubo žaidėjai, teigę, kad koman-da per rungtynes neaprūpinama nei medi-cinos priežiūra, nei geriamuoju vandeniu, o „Tauro“ treneris iš Italijos nebūtų tinka-mas dirbti net dešimtmečių vaikų koman-doje. Futbolininkams klubas esą skolingas

už visą šį sezoną, o „Tauro“ skolos gali siekti pusę milijono litų.

„Tokių sumų ir skaičių nėra, – gynėsi J.Šetkus. – Pagalvokite, klubo biudžetas ge-riausiais laikais buvo 700 tūkst. Lt, dabar – gerokai mažesnis. Tai iš kur tokie skaičiai?“

Krepšinio klubai putojaKrepšinio klubų atstovai į nepatogius klau-simus reaguoja skausmingiau. „Čia mūsų reikalas, ne jūsų“, – iš peties rėžė apie „Sa-kalų“ skolas pasiteiravusiam žurnalistui klubo prezidentas Vytautas Kiaušas.

Užuot patvirtinęs ar paneigęs informa-ciją apie tai, kad „Sakalų“ krepšininkai šį sezoną dar negavo nė lito, klubo vadovas pašnekovą vis kaltino „pletkų“ rankiojimu, sykį pavadino jį „tūpu“ ir buku. Jei tiesa tai, ko nesiteikė paneigti klubo vadovas, „Sa-kalai“ gali ir nesulaukti Naujųjų metų, nes skolos žaidėjams velkasi dar nuo praėjusio sezono. Neapsikentęs „Sakalus“ į Kėdainių „Nevėžį“ iškeitė vienas komandos lyderių Tomas Černeckis.

„Lietkabelio“ vadovai patys sau išsika-sė duobę, kai viešai paskelbė kontraktą su savo kapitonu Gyčiu Sirutavičiumi nutrau-kę dėl klubo vidaus taisyklių pažeidimo. Šis pareiškimas suerzino krepšininko agentą latvį Raivį Ušackį, o Panevėžyje pasklido kalbos, kad G.Sirutavičius vidaus taisykles pažeidė paklausęs, kur jo uždirbti pinigai. Kadangi veiksmas vyko viešoje vietoje, ka-vinėje, tai buvo įvertinta kaip klubo įvaiz-džio menkinimas.

„Kodėl turėtume atskleisti kontrakto sąly-gas? – nuo žiniasklaidos dėmesio teko gintis klubo direktoriui Eimantui Pūrui. – Žaidė-jas žino, dėl ko taip įvyko, mes – taip pat.“

Kiek anksčiau „Lietkabelis“ atsisveikino ir su treneriu Gintaru Leonavičiumi, nes ne-sutapo komandos vairininko ir klubo bend-rų strategijos ir tikslų suvokimas. Ir tada kalbėta, kad trenerio ir komandos skyrybų priežastis – pinigai.

Panevėžiečiai tikėjosi didesnių investicijų iš pagrindinio klubo mecenato V.Romanovo. Lūkesčiai nepasiteisino, ir kažin, ar padė-tis artimiausiu metu pasikeis, nes pasta-ruoju metu V.Romanovą ir jo verslo struk-tūras pradėjo slėgti vis didesni fi nansiniai rūpesčiai.

Finansiniai galai „Lietkabelyje“ painio-jasi. Panaši padėtis ir Klaipėdoje, kur į VTB Jungtinę lygą prasimušęs „Neptūnas“ pa-prašė savivaldybės dar milijono litų. Mili-jonas prieš Seimo rinkimus pasiklydo val-dininkų kabinetuose, o už sportą atsakingo

Nemažai profesionalių šalies futbolo ir krepšinio klubų vos suduria galą su galu

REO (balti marškinėliai) čempionato

pabaigos nesulaukė, o „Tauro“ klubas

bando fi nišuoti be pinigų.

T.Lukšio/BFL nuotr.

Kauno „Žalgirio“ savininkas V.Romanovas

viešai prabilo, kad klubas skolingas

žaidėjams. A.Koroliovo/BFL nuotr.

„Sakalų“ krepšininkai kol kas žaidžia

nepaisydami klubą kamuojančių

fi nansinių problemų.

K.Černiauskaitės (BC „Sakalai“) nuotr.

15min • 2012 m. lapkričio 2 d. Sportas | 19

Rusnė MURAUSKAITĖ

„Mes supratome, kad jeigu daugiabučių renova-ciją paliksime vien gyventojų iniciatyvai – pro-cesas užstrigs. Todėl savivaldybė ėmėsi inicia-tyvos per dvejus metus savo lėšomis pareng-ti visų Druskininkų savivaldybės daugiabučių namų atnaujinimo dokumentaciją. Ji reikalin-ga tam, kad galėtume atsakyti žmonėms į jiems rūpimus konkrečius klausimus apie renovaci-jos reikšmę“, - sakė Druskininkų meras Ričar-das Malinauskas.

Šį rudenį Druskininkų savivaldybė ėmėsi atnau-jinti visus 274 miesto daugiabučius. Pirmiausia at-naujins kurorto „veidą“ – daugiau kaip 30 Druski-ninkų centre esančio Čiurlionio kvartalo daugia-bučių namų, o per dvejus metus parengs visų sa-vivaldybės teritorijoje esančių daugiabučių atnau-jinimo projektus.

„Manau, kad sprendžiant žmonių problemas, susi-jusias su šildymu, - sąskaitų dydį, didžiausias efek-tas yra, kai renovuojamas visas namas bendrai, o ne vien langai, balkonai ar stogas. Taip pat efektas bus akivaizdžiai didesnis, kai renovuosime ne pa-vienius namus, o kvartalais, įrengiant vaikų žaidi-mo aikšteles, sutvarkant kiemus, papildomą ap-švietimą ir taip toliau. Tai sukurs didelę prideda-mąją vertę ne tik patiems gyventojams, bet ir vi-sam miestui“, - tikina R.Malinauskas.

„Nes tik įdiegus visas energiją taupančias priemones galime pasiekti maksimaliai gerą rezultatą.“ V. Denisevičius.

„Mūsų namas vienas iš šilčiausių, nes pakeistas šiluminis mazgas. Ir vis tiek mes norime bend-ros namo renovacijos. Nes tik įdiegus visas ener-giją taupančias priemones galime pasiekti maksi-maliai gerą rezultatą. Juk sutvarkytas, atnaujintas būstas yra visų mūsų sveikata“, - sakė planuojamo atnaujinti Druskininkų g. 8 daugiabučio bendrijos pirmininkas Viačeslavas Denisevičius.

Druskininkų renovacijos planus padės įgyvendin-ti Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, adminis-truojanti Daugiabučių atnaujinimo (modernizavi-

mo) programą. Renovacijos darbus finansuos pa-gal „Jessica“ finansinį modelį, kuriuo lėšos pritrau-kiamos iš Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir pačių gyventojų – tokiu būdu mažinami daugiabu-čių atnaujinimo kaštai.

Visų 274 Druskininkų daugiabučių atnaujinimo dokumentacijai parengti savivaldybė pasiryžusi skirti 5 mln. Litų.

„Gyventojas per maždaug 6 mėnesius už šildymą sumoka 2,5 tūkst. litų, o po renovacijos jis mokės net per pusę mažiau. Atnaujinto daugiabučio namo gyventojams reikės mokėti ne tik už šildymą, bet ir bankui paskolą su palūkanomis. Nepaisant to, at-naujintame name gyvenanti šeima, kuri moka pa-skolą ir šildymo sąskaitas po renovacijos, bendroje

sumoje vis tiek sumoka keliais šimtais litų mažiau nei mokėdavo už šildymą nerenovuotame bute“, – sutaupymo mastus aiškino Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Valentinas Petkūnas.

Iki šiol Druskininkuose pagal įvairias programas buvo renovuoti 7 daugiabučiai. „Mūsų gyventojai už šildymą moka nuo 45 iki 55 proc. mažiau negu gretimas namas – toks pats, tik nerenovuotas”, - pasakojo prieš keletą metų renovuotų Druskinin-kų Šiltnamių g. 18 ir 22 namų bendrijos pirminin-kas Juozas Baubonis.

Jeigu gyventojai pritars, Druskininkų savivaldy-bė inicijuos modernizuoti ne tik visus daugiabu-

čius, bet ir kvartalų viešąją infrastruktūrą – sutvar-kys automobilių stovėjimo aikšteles šalia namų, apšvietimą, vaikų žaidimo aikšteles, želdinius ir įvažas.

Po renovacijos Druskininkų daugiabučių gyventojai šilumos energijos sąnaudas turėtų sumažinti nuo 40 iki 60 proc.

Daugiau informacijos apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (JESSICA) – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 200 12.

Druskininkai ėmėsi renovuoti visus 274 daugiabučius

Lengvatinis kreditas (palūkanos nekinta visą paskolos grąžinimo laikotarpį 20-iai metų)

3 proc.palūkanos

Modernizavimo projekto parengimas 100 proc.

Statybos techninė priežiūra 100 proc.

Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos

100 proc. (0,35 Lt/m2)

Parama turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą

100 proc.

Statybos darbų (energiją taupančių priemonių) išlaidos:

Sutaupius šiluminės energijos ne mažiau 40% 30 proc.

Sutaupius šiluminės energijos ne mažiau 20 % 15 proc.

Pagal JESSICA finansavimo modelį iki 2013 m. gruodžio 31 d. valstybė remia:

(Druskininkų savivaldybės archyvo nuotrauka)

Druskininkų meras R.Malinauskas:

„Manau, kad sprendžiant žmonių problemas, susijusias su šildymu, - sąskaitų dydį, didžiausias efektas yra, kai renovuojamas visas namas bendrai, o ne vien langai, balkonai ar stogas.“

uostamiesčio mero pavaduotojo Vytauto Čepo spalio pradžioje tai nestebino: „Kol nesibaigs tas rujojimas, tol nieko nebus. Šis mėnuo išbrauktas iš visų savivaldybių darbo.“ Kol politikai rujoja, krepšininkai priversti būti gyvi vien viltimis.

Lyga dedasi ramiFutbolo fronte – nieko naujo. Kare kaip kare: sezoną ir vėl baigia mažiau koman-dų nei jį pradėjo. Prie šaukštą per pasta-ruosius du dešimtmečius palikusių Ma-žeikių „Romar“, Vilniaus „Panerio“ ir „Vėtros“, Kauno „Inkaro“ ir „FBK Kau-no“, Šiaulių „Karedos“ prisidėjo sostinės „REO“. Apie šį vienadienį A lygos darinį kalbama ir taip: vilniečių pasitraukimas iš čempionato buvo dar prieš sezoną supla-nuota diversija, kuri turėjo prisidėti prie

opozicijos planuoto valdžios pasikeitimo Futbolo federacijoje. Finansiškai stabi-liai šį sezoną gyveno maždaug pusė lygos klubų – Vilniaus „Žalgiris“, Marijampolės „Sūduva“, rekordinį biudžetą surinkusi Pakruojo „Kruoja“ ir „Šiauliai“.

LKL turi savų galvos skausmų. Galima prognozuoti, kad lygos lankomumas šį se-zoną, Kauno „Žalgiriui“ ir Vilniaus „Lietu-vos rytui“ reguliariojo sezono rungtynes žai-džiant tik išvykose, bus rekordiškai mažas. Kol kas tik debiutantai Kauno „LSU-Baltai“, savo aistruolius į halę viliojantys nemoka-mais bilietais ir vaišėmis, pajėgia surinkti du tūkstančius žiūrovų. Kitiems klubams ir tūkstantis – svajonių viršūnė.

Nors lyga turi stiprų vidutiniokų bran-duolį, „Neptūną“, „Prienus“, „Šiaulius“, Pasvalio „Pieno žvaigždes“, Utenos „Ju-ventus“, šias komandas nuo autsaiderių skiria meistriškumo praraja. „Palangos“ krepšininkai jau sezono pradžioje drioks-telėjo LKL antirekordą, kai į „Juventus“ krepšį įmetė tik 36 taškus, o varžovams leido surinkti 60-čia daugiau.

Besikaupiančių problemų LKL kol kas nesureikšmina. Paklaustas apie grėsmingą „Sakalų“ finansinę duobę lygos direktorius Linas Gilys ramiai aiškino, kad šalinti iš LKL net aprangų žaidėjams nupirkti nepajėgiantį klubą galima būtų tik po teismų sprendimų.

Futbolo ir krepšinio lygas Lietuvoje vis dar skiria tik vienas dalykas. LKL, kitaip nei A lygai, netektų laužyti galvos, kuo pakeisti komandą, jei ji išnyktų iš krepšinio žemėla-pio – reikėtų tik pasirinkti kurią nors iš tų, kurios mielai užimtų laisvą vietą.

Naujausias sporto žinias rasite nuskaitę šį kodą

15min.lt/sportas

„Lietuvoje abu sporto karaliai – ir pasaulinis, ir tautinis – jei ne nuogi, tai bent jau apsirengę toli gražu ne pagal paskutinį mados klyksmą.“

Užsk. Nr. 306548

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.20 | Pasaulis

„Ne piniguose laimė, o jų skaičiuje“. Šių metų rinkimų JAV kampanijos išlaidos vėl sieks naujų rekordų, o apklausos rodo, kad naujuoju „svajonių šalies“ prezidentu gali tapti daugiausia pinigų surinkęs ir išleidęs kandidatas. Kas tai? Įteisinta korupcija ar demokratijos kaina?

Dar rugpjūtį „Center for Responsive Poli-tics“ apskaičiavo, kad lapkričio 6-ąją įvyk-siantys JAV prezidento bei Kongreso rinki-mai kainuos beveik 5,8 mlrd. JAV dolerių (apie 15,5 mlrd. Lt). Tai yra daugiau nei pusė Lietuvos valstybės biudžeto.

Jau surinko 2 mlrd. JAV doleriųPrognozės, kad šių metų JAV rinkimų kampanija bus brangiausia šalies istori-joje, pildosi su kaupu. Praėjusią savaitę pranešta, kad dėl perrinki-mo kovojantis preziden-tas Barackas Obama su demokratais iki spalio vidurio surinko 1,06 mlrd. JAV dolerių, o respublikonų kandi-datas Mittas Rom-ney – 954 mln. JAV dolerių.

Pasak dienraščio „The New York Times“, JAV fi nansų centras Vols-trytas į buvusį fi nansų ryklį ir B.Obamos apribojimus fi nansų sektoriui žadantį panaikinti M.Romney investavo daugiau nei kada nors iki šiol prezidento rinkimuose. Draudimo kompanijos, teisi-ninkai ir medikai šiemet taip pat mažiau parėmė B.Obamą nei prieš ketverius metus.

Tačiau dabartiniam prezidentui pagalbos ranką ištiesė Silicio slėnis. Be to, B.Obama surinko aukų daugiau nei prieš ketverius

metus iš pensininkų, moterų teisių gynimo organizacijų ir li-goninių. Dabartinis JAV prezi-dentas, kaip ir per ankstesnius rinkimus, puikiai išnaudojo ga-

limybę rinkti mažųjų rėmėjų, au-kojančių tik po kelis JAV dolerius,

paramą. „The New York Times“ analizė rodo,

kad B.Obama sulaukė didesnio palaikymo nedidelėmis sumomis, o M.Romney parė-mė turtingieji visuomenės sluoksniai dide-lėmis sumomis.

Didžiąją dalį pinigų tiek B.Obamos, tiek M.Romney rinkimų štabai jau išleido. To-dėl vis mažiau abejojama, kad vien prezi-dento rinkimų kampanija atsieis 2,5 mlrd. JAV dolerių. Daugiau nei pusę išlaidų su-daro reklama televizijose. Taip pat paste-bimas žymus reklamos internete augimas.

„Dangus yra ta riba“Šios JAV prezidento rinkimų kampanijos iš-laidos bus didžiausios per rinkimų istoriją. 2008-aisiais kandidatai į JAV prezidentus išleido 1,3 mlrd. JAV dolerių , o surinko 1,75

mlrd. JAV dolerių. 2004 metais jie išleido 718 mln. JAV dolerių, surinko – 881 mln. JAV dolerių. O, pavyzdžiui, 1976 metais kandidatai išleido tik 66,9 mln. JAV dole-rių, surinko – 171 mln. JAV dolerių.

„Dangus yra ta riba. Nemanau, kad gali-ma išleisti per daug“, – britų nacionaliniam transliuotojui BBC vis didėjančias rinkimų išlaidas komentavo buvęs JAV Federalinės rinkimų komisijos pirmininkas Michae-las Toneris.

Politinę reklamą stebinčios „Wesleyan Media Project“ direktorius Michaelas Fran-zas įsitikinęs, kad JAV rinkimai yra „santy-kinai pigūs“, ypač palyginti su išlaidomis karinei operacijai Afganistane. Jam prita-rė ir M.Toneris: „Praėjusiais metais bulvių traškučiams amerikiečiai išleido 7 mlrd. JAV dolerių. Ar laisvo pasaulio lyderė ne-verta bent tiek?“

Pastaraisiais metais rinkimams surinktos lėšos tampa tiek pat svarbios, kiek kandida-tų reitingai. Žiniasklaida atidžiai seka, kiek per tam tikrą laikotarpį politikams pavyksta surinkti milijonų JAV dolerių, ir iš to daro išvadas apie rinkimų kampanijos sėkmę.

„Reklama tai ne tik bandymas pakeisti neapsisprendusiųjų nuomonę, – BBC tei-gė „Annenberg Public Policy Center“ di-rektorė Kathleen Hall Jamieson. – Didysis tikslas – mobilizuoti rėmėjus. O pinigai yra labai svarbūs, nes pralaimėsite rinkimus, jei atsisakysite reklamos kampanijos.“

Pastarųjų metų rinkimai patvirti-na K.H.Jamieson žodžius. 2008 metais B.Obama išleido 730 mln. JAV dolerių, o jo pralaimėjęs konkurentas Johnas McCai-nas – 333 mln. JAV dolerių. Per 2004 metų prezidento rinkimų kampaniją George‘as W.Bushas išleido 345 mln. JAV dolerių, o jo pralaimėjęs priešininkas Johnas Kerry – 310 mln. JAV dolerių.

Tai nėra nekalti pinigai?Vis dėlto kai kuriems visuomenininkams rinkimų kampanijoms surinkti ir išleisti milijonai kelia šleikštulį. Tiksliau, nepasi-tenkinimą sukelia ne keliasdešimt ar keli šimtai JAV dolerių, kuriuos aukoja paprasti

amerikiečiai, o turtuolių ar didelių kompa-nijų kandidatams atnešti dešimtys tūks-tančių ar net milijonai.

Nors galioja griežta taisyklė, kad pavie-nis asmuo politikui gali paaukoti iki 2500 JAV dolerių, tačiau yra ir kitų, beje, visiškai teisėtų būdų paaukoti milijonus.

Kiek milijardų kainuos

Gimė 1961 m. rugpjūčio 4 d.

Havajuose.

Studijavo teisę Harvarde.

Dirbo visuomeniniu teisininku Čikagoje.

1996–2004 m. dirbo Ilinojaus

valstijos senate.

2004 m. tapo JAV Senato nariu.

2008 m. laimėjo JAV prezidento

rinkimus, sutriuškinęs respublikoną

Johną McCainą.

Vedęs, su žmona Michelle augina

dvi dukteris.

Šeimos turtas vertinamas

10 mln. JAV dolerių.

Barackas Obama

Metai Surinkta1 Išleista2

2008 1 748,8 1 324,72004 880,5 717,9

2000 528,9 343,1

1996 425,7 239,9

1992 331,1 192,2

1988 324,4 210,7

1984 202 103,6

1980 161,9 92,3

1976 171 66,9

1 – kandidatų surinktos lėšos (mln. JAV dolerių).2 – kandidatų išleistos lėšos (mln. JAV dolerių).

OpenSecrets.org inf.

Rinkimų kampanijų kaina

olerių).erių).

a

2,5 Tiek turėtų kainuoti 2012 metų JAV prezidento rinkimų kampanija.

Skaičius

mlrd. JAV dolerių

Daugiau naujienų

iš viso pasaulio rasite

nuskaitę šį kodą

15min.lt/pasaulis

B.Obamos ir M.Romney susitikimai

su šalininkais bei rinkėjais labiau

priminė popžvaigždžių šou nei

politikos renginius.

AFP ir „Reuters“ nuotr.

perrinki-den-su o

oes“, Vols-

lko

para„The

Tiek turJAV prez

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.

Vienas pagrindinių – veikti per Super PVK (politinio veiksmo komitetus). Po Aukš-čiausiojo Teismo sprendimo šiems komi-tetams leista priimti ir išleisti neribotas sumas, skirtas atskiro kandidato paramai. Pinigus jie gali imti iš korporacijų, atskirų asmenų ar organizacijų ir dažnai gali net

neatskleisti fi nansavimo šaltinio. Super PVK net laikomi šešėliniais rinkimų kam-panijos štabais.

„Didžiausia problema, kad kandidatai rengia savęs pardavimo aukcionus, norė-dami užtikrinti pinigų srautus, o nedide-lis skaičius milijonierių, milijardierių ar įtakos siekiančių žmonių gali daryti rim-tą poveikį rinkimų rezultatams. Tai nėra nekalti pinigai. Jie Vašingtone renkami 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, 365 dienas per metus. Tam nėra galo“, –savo požiūrį BBC dėstė už JAV rinkimų įstatymų reformą pasisakančios organiza-cijos „Democracy 21“ prezidentas Fredas Wertheimeris.

Postai perkami?Visuomenininkų įtarimai turi rimtą pag-rindą. Vieša paslaptis, kad dosnūs partijų ir jų kandidatų rėmėjai gali be problemų tapti JAV ambasadoriais užsienyje, nors iki tol neturėjo jokios diplomatinės patirties.

Dabartinis JAV prezidentas B.Obama vie-šai ne kartą smerkė Vašingtone įsikerojusį lobizmą, tačiau net pats nepajėgė atsispirti gilias šaknis turinčioms tradicijoms. Praė-jusiais metais jis JAV ambasadoriumi Liuk-semburge paskyrė Floridos nekilnojamo-jo turto magnatą Robertą Mandellą, kuris 2008 metais B.Obamos rinkimų kampanijai skyrė 30 tūkst. JAV dolerių, vėliau inaugu-racijai – dar 50 tūkst. JAV dolerių, o nuo pat 1992 metų buvo ištikimas visų demokratų kandidatų į prezidentus fi nansinis rėmėjas.

Tai toli gražu ne išimtis. Praėjusiais me-tais „Center for Public Integrity“ atliko stu-diją ir nustatė, kad net 80 proc. didžiųjų B.Obamos donorų gavo aukštus postus. Į klausimą, kodėl jokios diplomatinės pa-tirties neturintis bankininkas Louisas Sus-manas buvo paskirtas JAV ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje, Baltieji rūmai lako-niškai atsakė: „Jis kalba angliškai.“

Šiais metais „The New York Times“ žur-nalistai atliko tyrimą, kurio metu peržiūrė-jo Baltųjų rūmų svečių sąrašą ir palygino jį su B.Obamos rinkimų kampanijos au-kotojų sąrašais. Rezultatas: Baltuosiuose

Pasaulis | 21

Ką apie kandidatus

į prezidento postą mano

rinkėjai ir politologai.

Kitame puslapyje

>>>

JAV prezidentas?

Gimė 1947 m. kovo 12 d.

Detroite, mormonų šeimoje.

1971 m. baigęs universitetą dirbo

verslo konsultantu.

1984 m. įsteigė investicinę įmonę.

1999–2002 m. žiemos olimpinių

žaidynių Solt Leik Sityje komiteto

pirmininkas.

2002 m. buvo išrinktas

Masačiusetso gubernatoriumi.

Vedęs, su žmona Ann turi 5 sūnus

ir 18 anūkų;

Jo ir žmonos turtas vertinamas

190–250 mln. JAV dolerių.

Mittas Romney

rūmuose lankėsi 20 proc. donorų, kurie paaukojo 30 tūkst. ar mažiau JAV dolerių, ir net 75 proc. svečiavosi JAV ir pasaulio ga-lios centre tų, kurie paaukojo 100 tūkst. ar daugiau JAV dolerių. Mažiausiai du trečda-liai pagrindinių B.Obamos rėmėjų lankėsi Baltuosiuose rūmuose, kai kurie iš jų toli gražu ne vieną kartą.

Tiesa, prezidento administracija neigia bet kokį ryšį tarp apsilankymo Baltuosiuo-se rūmuose ir aukotojų rinkimų kampanijai sąrašų. Esą tyrimas šališkas, nes neįvardyti tūkstančiai žmonių, kurie lankėsi Baltuo-siuose rūmuose, nors ir nebuvo paaukoję nė cento.

Tačiau geras JAV valdžios koridorių žino-vas, beveik 36 tūkst. JAV dolerių B.Obamos perrinkimui paaukojęs ir paramos savo ne-pelno siekiančiai veiklai Baltuosiuose rū-muose ieškojęs Patrickas Kennedy sako tiesiai šviesiai: „Taip viskas veikia.“

„Žinau, kad jie (prezidento administra-cijos pareigūnai, – red. past.) žiūri į rinki-mų kampanijų donorų ataskaitas. Jie yra mano draugai, tačiau aš nenoriu naudotis draugyste, prašydamas paslaugos, jei nesu sąrašuose“, – dienraščiui „The New York Times“ prisipažino ne kartą Baltuosiuose rūmuose viešėjęs P.Kennedy.

15min inf.

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.15mmimimimimiiiimiminnnnn n nn • 2020112 m. lapkpkririiččiččičičičiiiiiiič oooooooooooooooo 222 2 2 22 dddd.d.

su Rusija būtų „kietesni“. Jungtinės Valstijos – ša-

lis numeris vienas pasau-lyje pagal savo įtaką ir

ekonomiką, Rusija joms toli gražu neprilygsta.

B.Obamos Rytų Euro-pa visiškai nedomi-na, jis susitelkęs į vi-daus politiką“, – pa-stebėjo V.Vareikis.

B.Obama taip pat gali tikėtis ir JAV piliečiais tapusių imi-grantų balsų.

Didelė JAV problema – nelegalūs imi-grantai. Tokių šalyje priskaičiuojama net 11 mln. Prieš ketverius metus B.Obama žadėjo visapusišką imigracijos reformą, bet sugebėjo tik pasirašyti nutarimą, ku-riuo šalyje dvejus metus leidžiama pasi-likti imigrantams, atvykusiems būnant nepilnamečiais.

Tiesa, ne vyresniems kaip 30 metų ir ne-įsivėlusiems į kriminalinius nusikaltimus. Tokia galimybe galėtų pasinaudoti apie 1,7 milijono jaunų žmonių. Kitas reformas užblokavo respublikonai.

M.Romney laikosi priešingos pozicijos. Anot jo, „nelegalai“ iš šalies turi „patys save deportuoti“. Jo politika labai praktiška – šaliai reikia ne bet ko, o protingų žmonių, inžinierių ir kitų technologijų sričių žino-vų. Jis ketina siūlyti kongresui padidinti darbo vizų išdavimo skaičių tik „protin-giems“ užsieniečiams.

Tačiau būtent tokia M.Romney pozicija pelnė B.Obamai dar daugiau rinkėjų sim-patijų, jį palaiko ispanakalbiai, juodaodžiai. Gerbia ir homoseksualai už tai, kad palai-ko vienos lyties asmenų santuokas. Myli ir moterys, ypač už tai, kad jis nesmer-kia abortų, kitaip nei radikalus krikščio-nis, murmonų tikėjimą propaguojantis M.Romney.

„Respublikonų pasisakymai, kad net išprievartauta moteris negali pasidary-ti aborto, nes turi džiaugtis vaiku kaip Dievo dovana, nuskambėjo per Ameriką. B.Obamos komanda iš džiaugsmo trynė rankas. M.Romney pralaimės ir dėl to, kad nelaiko liežuvio už dantų“, – apibendrino istorikas V.Vareikis.

B.Obama potencialiai turi daugiau rinkėjų,

nes orientuojasi į viduriniojo

sluoksnio amerikiečius

bei imigrantus.

22 | Pasaulis

Jurgita Andriejauskaitėj.andriejauskaite@15min.lt

Rinkimų išvakarėse darytos nuomonių ap-klausos rodo, kad abiejų kandidatų šan-sai – lygūs.

2008 metais B.Obamos prezidento prie-saika nuskambėjo nepavydėtinomis aplin-kybėmis – ėmė griūti bankų sistema, JAV automobilių gigantai „Chrysler“ ir „GM“ vos išvengė bankroto, būsto pardavimai smuko labiausiai istorijoje, o bedarbių ar-mija vis augo. Praėjo ketveri metai. Kas pasikeitė?

15 mln. amerikiečių tebeieško darbo, šei-mų ūkių pajamos sumažėjo 5 proc. Įspū-dinga ir šalies skola, per ketverius metus išaugusi 4 trilijonais – iki 16 trilijonų JAV dolerių. Ekspertai pastebi, kad rinkėjai dar niekada antro šanso nėra suteikę preziden-tui, kuriam vadovaujant nedarbas viršijo 7 proc. ribą. Tiesa, žinovai teigia, kad jei ne ryžtinga prezidento skatinimo politika, pa-dėjusi apsaugoti nuo žlugimo automobilių pramonę, nedarbas būtų pasiekęs 12 proc.

Sunkus sprendimasGerą dešimtmetį JAV gyvenanti lietuvė Ra-mutė Strauka savo balsą prezidento rinki-muose atiduos antrą kartą. Ji atvira – ap-sispręsti nelengva, tačiau šįkart ketina balsuoti už M.Romney.

„Dabartinis prezidentas per savo valdy-mo metus stebuklų neparodė. Jis pradėjo nuo švietimo reformos, bet sistemoje liko didžiulė netvarka.

B.Obamos sveikatos reforma netenkina amerikiečių, nes yra labai brangi. Norima visą gyvenimą dirbusiems žmonėms se-natvėje apkarpyti garantijas ir suteikti jų socialiai remtiniems, kurie gyveno ištie-sę ranką.

Prieš rinkimus priimta speciali progra-ma nelegalių imigrantų vaikams, šiokia tokia „legalizavimosi“ programa, bet iš es-mės nelegalios imigracijos problema neiš-spręsta. Nedarbas nemažėja, o mokesčiai didėja. Patys turime nedidelį versliuką, tad matome, kaip mokesčiai auga. Tiesa, ką padarytų M.Romney, taip pat nėra aišku,

nes jis mėgsta keisti savo nuomonę“, – „15min“ dėstė Čikagoje gyvenanti 50-metė R.Strauka.

Nepatinka nė vienasAmerikietė Vanessa Hahn nepasitiki nė vienu kandidatu, tačiau savo balsą ati-duos B.Obamai. Moteris gyvena Viskon-sino valstijoje, pagal apklausas čia pirmau-ja M.Romney.

„Negaliu sakyti, kad esu visiškai paten-kinta B.Obama, tačiau jis pradėjo švietimo reformą. M.Romney kalba apie mokesčių mažinimą didelėms korporacijoms ir mo-kesčių pakėlimą vidutiniam amerikiečių sluoksniui, jis kalba apie klasių padidi-nimą ir mokytojų sumažinimą, o aš tam nepritariu“, – „15min“ sakė jauna dviejų moksleivių mama.

JAV gimęs ir augęs, vyresniajai kartai gerai žinomas kompozitorius, pianistas Michaelis Smithas balsuos už B.Obamą.

Lietuvę vedęs ir daug laiko Švedijoje praleidžiantis amerikietis palaiko „kar-

tais lėtą, tačiau protingą ir išklausyti mo-kantį“ prezidentą.

„Per trumpą vadovavimo laiką jis negali pakeisti pasaulio, jis labai daug padarė ir dar daug turi nuveikti. Tikiu, kad per atei-nančius ketverius metus B.Obama nuveiks tai, ką žada. Nemanau, kad respublikonas M.Romney kuo nors pagelbėtų, anaiptol, manau, kad jis „pridirbtų“ dar daugiau ir sukurtų naujų problemų“, – sakė 74-erių kompozitorius.

M.Smithui, kaip menininkui, svarbu ir tai, kad demokratai stengiasi paremti meno kūrėjus, „net jei jų nesupranta“. „Tu-riu pasakyti, kad respublikonai nekenčia meno“, – „15min“ sakė muzikas.

Viskonsine gyvenantis Pete Rondello,priešingai, savo balsą ketina atiduoti M.Romney: „Iš tiesų, neturime kandidato, kurį su žmona mielai pasirinktume. Balsuo-siu už M.Romney, nes pastarąjį kartą balsą atidaviau B.Obamai ir jo ketveriais vado-vavimo metais nesu patenkintas. Nežinau, ko tikėtis po rinkimų. Bet prezidentas yra tik vienas asmuo, o sprendimus priima ir vyriausybė.“

Pergalę prognozuoja B.ObamaiIstorikas Vygantas Vareikis pergalę progno-zuoja B.Obamai. Kodėl? „B.Obama orien-tuojasi į vidutinį amerikietį, smulkesnius verslininkus. Respublikonai visuomet buvo susiję su didžiulėmis korporacijomis, jos apmokestintos juokingomis sumomis. M.Romney žada, kad sumažinus turto, pel-no mokesčius, padidės noras investuoti, išaugs gamyba. Tokios politikos laikėsi ir R.Reaganas, ir G.W.Bushas“, – argumentus, kodėl už dabartinį JAV prezidentą turėtų balsuoti daugiau rinkėjų, dėstė V.Vareikis.

V.Vareikis teigia, kad agresyvus M.Rom-ney požiūris į užsienio politiką Lietu-vai būtų palankesnis. „JAV santykiai

B.Obama ir M.Romney: skirtingų Amerikos pusių atstovai

„Re

ute

rs“

nu

otr

.

„15

min

“ m

on

taž

as

Viskonsine gyvenantis P.Rondello abiem

kandidatams turi priekaištų.

Nuotr. iš asmeninio archyvo

„Taip, mes galime“, –tokiu šūkiu prieš

ketverius metus patikėjo amerikiečiai, JAV

prezidentu pirmąkart išrinkę juodaodį

Baracką Obamą. Ar patikės amerikiečiai

jo nauju šūkiu – „Pirmyn“? Ar pasikliaus

multimilijonieriaus Mitto Romney

pažadais?

2012 m. lapkričio 2 d. | DU RATAI

Dviračių sezonas daugeliui jų gerbėjų rieda į pabaigą, į gatves šaltomis dienomis išvažiuos tik didžiausi entuziastai. Tačiau ši pertrauka - gera proga patikrinti, kaip praėjusį sezoną atlaikė jums tarnavusios saugumo priemonės - šalmas, žibintai, atšvaitai - ir, galbūt, atnaujinti jų rinkinį.

Pradėkime nuo priminimo, jog pagal Ke-lių eismo taisykles (KET), dviračio gale privalo būti raudonas šviesos atšvaitas, o iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai arba kiti šviesą atspindintys elementai, pri-tvirtinti prie ratų stipinų.

Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibin-tas. Taisyklėse taip pat numatyta, kad dviračio vairuoto-jas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs šviesą atspindinčius elementus.

Dviratininkai iki 18 metų, važiuodami keliu, priva-lo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmą. Kitiems vyresniems kaip 18 metų asmenims, dviračiu važiuo-jantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsi-segus dviratininko šalmą. Tad šįkart – apie svarbiausius saugumą užtikrinančius aksesuarus: šalmą, liemenę, atšvaitus bei žibintus.

Pažeistą šalmą būtina keistiŠalmų, skirtų mėgėjams, įvairovė parduotuvėse išties

didelė, o jų kaina prasideda maždaug nuo 150 litų. Nors iš pirmo žvilgsnio tai nemaži pinigai, jei nepatirsite skau-džių griuvimų, šalmas tarnaus kelerius metus. Papras-tai gamintojai nurodo, kad šalmą būtina keisti, jei tik jį dėvėdami patyrėte bent menkiausią incidentą. Tačiau ir čia verta vadovautis racionaliu protu: patys skrupulin-gai apžiūrėkite šalmą – jei tėra vos apsibraižę jo dažai, šalmo dar galite neskubėti keisti, tačiau jei smūgio būta

didesnio, jau nekalbant apie tai, kad šalmas skilo ar buvo akivaizdžiai deformuotas, tokiu atveju jį

būtina keisti nauju. Rinkdamiesi šalmą didžiausią dėmesį

skirkite ne puošybos elementams (nors ir grožis šiuo atveju svarbus), bet tam, kad su juo jaustumėtės patogiai. Šalmas turi turėti keletą ventiliacinių angų - kad

jį dėvint nekaistų galva, iš vidaus jis turi būti gerai suformuotas ir turėti tokį pa-

mušalą, kad niekur netrintų, neveržtų bei, žinoma, nebūtų pernelyg laisvas. Šalmas turi

būti užsisegamas taip, kad stabiliai laikytųsi ant galvos ir nejudėtų, taigi, labai svarbūs reguliuojami dirželiai.

Liemenė: geriau kokybiškaStatistika liudija, kad dviratininkai dažniausiai nuken-

čia tamsiu paros metu, tad viena priemonių, padėsiančių tapti labiau matomu kelyje, yra šviesą atspindinti liemenė. Tai gana ilgalaikis daiktas, todėl ją verčiausia nusipirkti kokybišką ir gerai atspindinčią šviesą.

Liemenė turėtų būti ne tik ryškios spalvos, juosmens srityje ant jos turi būti keli horizontalūs šviesą atspindin-tys elementai. Nors tai atrodo elementaru, nevenkite lie-menės pasimatuoti – ji turėtų nebūti nei aptempta, nei plevėsuojanti. Beje, per tam tikrą laiką ir geros kokybės liemenė nebe taip gerai atspindi šviesą, susidėvi, tada ją reikia pakeisti nauja.

Kad matytumėte ir būtumėte matomi

Ant dviračio galo privalo būti pritvirtintas raudonas atšvaitas, iš abiejų pusių ant stipinų - oranžiniai ratų at-švaitai arba kiti šviesą atspindintys elementai. Dviračio priekyje turi būti veikiantis baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos. Žibintai turi būti įjungti tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui.

Paprastai žibintai turi LED lemputes ar yra maitinami baterijų arba iš dviračio generatoriaus. Bene ryškiausiai šviečia žibintai su LED lemputėmis, bet kai kam nelabai patinka būtent jų ryškumas. Šių saugumo priemonių kai-nų amplitudė išties didžiulė – nuo kainuojančių apie 10 litų iki atsieinančių kelis šimtus. Tačiau galima pasiten-kinti ir ne pačiu brangiausiu daiktu, svarbu, kad jis pa-kankamai ryškiai šviestų ir būtų patogiai pritvirtinamas.

Aksesuarai,kurie apsaugos: svarbu kokybė ir teisingas dėvėjimas

Šaltuoju sezonu važiavimo dviračiu sąlygos tampa žymiai sudėtingesnės - ir dėl ankstyvos tamsos, ir dėl šalčio, ir dėl neretai slidžios kelio dangos. Tokiomis sąlygomis kenčia ir dviratininkas, ir jo transporto proemonė, tad būtinas specialus pasiruošimas. Vėlyvą rudenį bei žiemą, kaip, beje, ir kitais sezonais, tamsoje būtina įsijungti priekinį ir užpakalinį žibintą, dėvėti šviesą atspindinčią liemenę bei užsisegti šalmą. Būtina pasirūpinti ir šilta apranga, nes aktyviai judant šaltu oru ir tinkamai neapsirengus, labai lengva greitai peršalti. Šilta dviratininko apranga atsieis panašiai, kaip slidininko kostiumas, o ieškoti jos reikėtų specializuotose sporto ir dviračių prekių parduotuvėse. Svarbiausia įsigyti kokybišką kepurę, kurią būtų patogu dėvėti po šalmu, pirštines, neperpučiamas kelnes, pašiltintus apatinius drabužius. Orams bjūrant prie dviračio patartina pritvirtinti sparnus – jie apsaugos nugarą ir priekinę dalį nuo taškymo važiuojant per purvą ir balas. Purvą

sulaikantys sparnai taps apsauga ir pačiam dviračiui, kuris blogomis oro sąlygomis

kenčia ir nuo drėgmės, ir nuo druskų, kuriomis barstomi keliai. Ir pagaliau, koks didelis dviračių entuziastas bebūtumėte, temperatūrai nukritus žemiau 5 laipsnių šalčio, verčiau jį palikti namie ir rinktis

kitą keliavimo būdą.

Žiemą – papildomi išbandymai

Matydama dviratininkus miestų gatvėse, pastebiu, kad didelė dalis žmonių pro pirštus žiūri į tai, jog važiuojant šia transporto priemone būtina dėvėti šalmą, o važiuojant naktį – turėti šviesą atspindinčią liemenę ar atšvaitą. Dažnai žmonės numoja ranka į tokius dalykus, tačiau juk jie yra skirti jų pačių saugumui. Keliauju po užsienio valstybes ir matau, kaip svetur dviratininkai tvarkingai laikosi Kelių eismo taisyklių bei saugumo reikalavimų, norėčiau tai matyti ir Lietuvoje.

Teigė geriausia 2010 m. Lietuvos sportininke pripažinta dviratininkė Simona Krupeckaitė Informacinės kampanijos jaunimui saugaus eismo tema rubrikos parengtos bendradarbiaujant su

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

BFL NUOTR.

2012 m. lapkričio 2 d. | DU RATAI

Pareigūno žvilgsnis: dviratininkų kultūra gerėjaPer devynis šių metų mėnesius keliuose žuvo 27 dviratininkai. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, žuvusių dviratininkų skaičius gerokai padidėjo.

Apie tai, dėl kieno kaltės įvyksta nelaimės, kokias tai-sykles dažniausiai pažeidžia dviratininkai ir ką daryti, kad jie jaustųsi saugūs, „15min“ kalbasi su Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovu Dainiumi Šalomsku.

Nepaisant bauginančios statistikos, pareigūnas pastebi, kad dviratininkai, ypač didžiuosiuose miestuose, gatvėje elgiasi vis kultūringiau. Tiesa, vis dar neįtikėtinai daug dviratininkų ant savo dviratės transporto priemonės ri-zikuoja sėsti neblaivūs.

– Kiekvienais metais dviratininkų keliuose daugėja. Ar pastebite, kad automobilių vairuotojai jų atžvilgiu tampa atidesni, pradeda vertinti kaip lygiaverčius eismo dalyvius?

– Dviratininkų keliuose iš tiesų daugėja. Žinoma, tai gera žinia – daugėja ekologiškų transporto priemonių. Tačiau automobilių vairuotojai dar labai nenoriai dvi-ratininkus vertina kaip lygiaverčius eismo dalyvius. Šią problemą geriausiai būtų spręsti tobulinant kelių infra- struktūrą, t.y. plečiant dviračių takų tinklą.

– Kaip dviratininkus vertina pareigūnai? Ar dviratinin-kai – pareigingi eismo dalyviai?

– Manome, kad dviratininkų kultūra gerėja. Ypač tai galima pasakyti apie miestuose važinėjančius dvirati-ninkus. Kaimo vietovėse dviratininkai dažniau pažeidžia Kelių eismo taisykles ir patenka į eismo įvykius.

– Kokia su dviratininkais susijusių nelaimių statistika? – Per 2011 metų devynis mėnesius (sausį – rugsėjį) įvy-

ko 246 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 17 dviratininkų ir 279 buvo sužeisti. Per šių metų devynis mėnesius užre-gistruota 217 įvykių. Žuvo 27, sužeisti 238 dviratininkai.

– Kokiose situacijose ir dėl kieno kaltės dažniausiai nu-kenčia dviratininkai?

– Atsakyti į klausimą, kaip dažnai dviratininkai yra patys kalti dėl eismo nelaimių, neturime galimybės. Ta-čiau analizuojant eismo įvykius, galima daryti išvadą, kad pagrindinės priežastys – tai tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui nenaudojami šviesą atspin-dintys elementai, pavojingi manevrai, nerodomi įspėja-mieji signalai. Nereti atvejai, kai dviratininkai būna ap-svaigę nuo alkoholio.

– Kokias Kelių eismo taisykles dviratininkai dažniausiai pažeidžia? Kiek nedrausmingų dviratininkų nubaudžiama?

– Per šių metų devynis mėnesius dviratininkai 77 kar-tus buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už ke-lio ženklų ir kelio ženklinimo nesilaikymą. Nustatyti 1 725 atvejai, kai dviratininkams buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, 1 539 atvejai, kai nustatytas vidutinis ar sunkus girtumo laipsnis. 619 dviratininkų patraukta administracinėn atsakomybėn už padarytus Kelių eis-mo taisyklių pažeidimus, kurie nėra numatyti Admi-nistracinių teisės pažeidimų kodekse (važiavimas techniškai netvarkingu dviračiu ir pan.).

– Dviratininkai dažnai sako, kad norėtų važiuoti šaligatviu, jei šalia nėra dviračių takų, o kelkraščiu važiuoti nesaugu.

– Galimybę leisti dviratininkams važiuoti šaligatviais galima būtų svarstyti. Tačiau manome, kad iškiltų dides-nė eismo įvykių, kuriuose nukentėtų pėstieji, tikimybė. Vis dėlto policijos pareigūnai, atsižvelgdami į sudėtingas eismo sąlygas, gana tolerantiškai žiūri į dviratininkus, važiuojančius šaligatviais.

– Neretai kyla klausimas, ar visuomet dviratininkas turi nulipti nuo dviračio ir per perėją jį persivesti? Kaip elgtis, jeigu perėja nudažyta žalia spalva ir pažymėta horizon-taliu ženklinimu (pavyzdžiui, Vilniuje, T. Kosciuškos gat-vėje, ties areštine)?

– Dviratininkas visais atvejais prieš pėsčiųjų perėją privalo nulipti nuo dviračio, kadangi per pėsčiųjų per-ėją galima eiti tik pėstiesiems. Jei šalia pėsčiųjų perėjos yra horizontalusis ženklinimas 1.23 ,,Dviračių simbolis“, dviratininkui nebūtina nulipti nuo dviračio, tačiau turi degti šviesoforo signalas, leidžiantis dviratininkui kirsti važiuojamąją dalį.

– Dar pora dažnai kylančių klausimų: kaip važiuoti žiedi-nėje sankryžoje? Ir kaip dešinio kelkraščio besilaikančiam dviratininkui pasukti į kairę ne sankryžoje?

– Dviratininkas žiedinėje sankryžoje privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo krašto. Jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą ke-lio pusę, dviratininkas turi nulipti nuo dviračio ir kirs-ti važiuojamąją dalį vesdamasis jį, nekliudydamas ki-toms transporto priemonėms (Kelių eismo taisyklių 66 punktas).

– Taisyklėse numatyta, kad dviračio gale turi būti raudo-nos spalvos žibintas. Mūsų dviratininkai pamėgo mirksin-čius raudonus žibintus. Vokietijoje, berods, jie draudžiami? Ar yra reikalavimai, kokie žibintai turi būti?

– Kelių eismo taisyklių 64 punkte nustatyta, kad dvira-tininkui leidžiama važiuoti keliu tik su tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas, ant ratų – oranžiniai šviesos atšvaitai arba kiti šviesą atspindintys elementai, pritvir-tinti prie stipinų.

Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos ži-bintas. Taisyklėse nėra nustatytas reikalavimas, kad gale esantis žibintas negali mirksėti. Todėl Lietuvoje galima

važiuoti dviračiu, kurio gale mirksi raudonas žibintas.

– Yra prisiekusių dviračių mėgėjų, kuriems žiema ne kliūtis. Koks pareigūnų požiūris į žiemą važinė-jančius dviratininkus? Ar tai saugu?

– Dviračiu galima važinėti ir žiemą, tačiau tam turėtų būti sudarytos atitinkamos sąlygos, pavyz-

džiui, kelias turi būti gerai nuvalytas. Kitu atveju dviratininkams nėra saugu eksploa-

tuoti jų transporto priemones.

BFL NUOTR.

D.Šalomskas primena, kad pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, dviratininkams, kuriems nustatomas lengvas girtumo laipsnis, gresia bauda nuo 300 iki 500 Lt. Dviratininkai, kuriems nustatomas vidutinis arba sunkus girtumo laipsnis, gali gauti 500–700 Lt baudą.

Neblaiviems gresia baudos

1

2

34

5

76

8

1112

10

9

16 1715

1413

SAUGOS PRIEMONĖS: 1 - šalmas, 2 – ryškus drabužis, 3 – galinis atšvaitas, 4 – bagažinė, 5 – galinis žibintas, 6 – šoninės kuprinės, 7 ir 13 – purvasiaugiai, 8 ir 12 – ratų atšvaitai, 9 – spyna, 10 – klešnės sąsaga, 11 – pedalų atšvaitai, 14 – priekinis žibintas, 15 – skambutis, 16 – veidrodėlis,17 – atšvaitas

LIETUVOJE DAUGUMA

DVIRATININKŲ NET RUDENĮ

UŽMIRŠTA ATŠVAITUS.

2013 metų valstybės biudžeto projekte Vilniui tenkančią gyventojų pajamų mo-kesčio (GPM) dalį planuojama padidinti nuo 40 iki 42 proc. Teigiama, kad taip bū-tų kompensuotos prarastos pajamos dėl mažėjančio nekilnojamojo turto mokes-čio. Vilniuje kitais metais, prognozuoja-ma, jis mažės net 17 mln. Lt.

„Tam, kad Vilnius būtų pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, GPM dalį reikia padi-dinti mažiausiai 20 proc. – iki 60 proc. Tai, kad planuojama GPM dalį padidinti 2 proc. norint kompensuoti kitų metų NT mažėjimą, nesprendžia Vilniaus miesto savivaldybės fi-nansinių problemų, nes ši dotacija net nepa-dengia tos sumos. Vilnius, kaip matyti iš vals-tybės biudžeto projekto, ir toliau bus palik-tas miestu-donoru ir bus skandinamas sko-lose“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Vilniaus miesto savivaldybė taip pat at-kreipia dėmesį, kad dėl nekilnojamojo tur-

to mokesčio mažėjimo pasikeitus nekilnoja-mojo turto deklaravimo tvarkai, net ir šiais metais vietoj suplanuoto 110 mln. Lt NT mo-kesčio bus surinkta tik 77,4 mln. Lt – net 32,6 mln. Lt mažiau.

Tačiau šios išlaidos biudžete buvo numa-tytos. Finansų ministerija 2012 m. nekilnoja-mojo turto mokesčio prognozę (110 mln. Lt) pateikė neįvertinusi Nekilnojamojo turto mo-kesčio įstatymo nuostatų pakeitimų, įsiga-liojusių dar nuo 2011 metų.

Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad Konstituciniame Teisme (KT) priimtas pra-šymas ištirti, ar įstatymai, numatantys, jog Vilniaus biudžetui skiriama 40 proc. mies-te sumokamo gyventojų pajamų mokesčio, o tuo tarpu beveik visoms kitoms savivaldy-bėms paliekama 100 proc. mokesčio, atitin-ka Konstituciją.

„Tai, kad ieškinį nagrinės ir KT, reiškia, kad mūsų argumentai dėl miestui daromos žalos ir nepakankamo pagrindinių sričių finansavi-mo yra pagrįsti. Vilnius ilgą laiką Vyriausy-bės ir Seimo sprendimais buvo miestas-dono-ras, dėl ko sostinės skola per 2007–2011 m. padidėjo 500 mln. Lt“, – sakė A.Zuokas.

Į KT, nagrinėdamas Vilniaus miesto savi-valdybės ieškinį, nusprendė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT).

VAAT atmetė Vyriausybės argumentus, kad nėra pagrindo kreiptis į KT, ir atsižvelgė į Vil-niaus savivaldybės argumentus dėl miestui Seimo ir Vyriausybės sprendimais daromos žalos.

VILNIAUS PULSAS

Valstybės planuojamame biudžete Vilniui vėl nenumatoma apie 200 mln. Lt GPM mokesčio

BFL nuotr.

Užsk. Nr. 303397

Už

sk

. Nr.

30

66

99

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.

Paulius Sviklasp.sviklas@15min.lt

Vidutinis automobilio amžius Lietuvoje –13 metų. Didžioji dalis jų į mūsų šalį atke-liauja iš Vakarų Europos valstybių – Vo-kietijos, Prancūzijos ar Italijos. Vienas ki-tas – iš Šveicarijos, Belgijos ar Jungtinių Amerikos Valstijų.

Sulipdytas kniedėmisDaugelis žmonių, ieškančių naudoto auto-mobilio, nustemba: kaip gali būti, kad pa-naršius minėtų šalių naudotų automobilių skelbimų portaluose, jų kainos neretai yra didesnės nei tokių pačių transporto prie-monių Lietuvoje?

Pasirodo, jokio stebuklo nėra. Vieša pa-slaptis, kad nemažai naudotų automobi-lių į Lietuvą grįžta „pusėmis“. Pavyzdžiui, perpardavėjai Lietuvoje pigiai nuperka au-tomobilį, kurio galinė dalis sumaitota per avariją. Užsienyje randama tokia pati trans-porto priemonė, tik su sudaužytu prie-kiu. Toliau – dėlionė. Kėbulai pjaunami per pusę, o sveikos dalys suvirinamos. Štai ir naujas automobilis.

Iš išorės tokia transporto priemonė at-rodo gražiai, tačiau panagrinėjus atidžiau, plaukai šiaušiasi. Automobilių kėbulų re-monto serviso „Bestus auto“ priėmėjas Danas Švedas pasakojo apie jam žinomą atvejį, kai žmogus apynaujį automobilį „su-rinko iš dviejų“. Tai mašinai buvo privirin-ta galinė dalis.

Problemų kilo iškart – niekaip nepavyko padaryti teisingos ratų geometrijos. Nors siūlės ir buvo apdirbtos specialiomis me-džiagomis, po kelių metų virinimo vietose išlindo rūdys.

Juokas pro ašaras, tačiau net ir suviri-nimui lietuviai pinigų kartais pagaili. Vie-na neseniai įvykusi avarija Kauno rajone

atskleidė naują kėbulų lipdymo metodą – juos sutvirtinant kniedėmis. Nėra ko ste-bėtis, kad taip sulipdytas automobilis per avariją subyrėjo dalimis.

Neretai avarijose, kuriose automobiliai susiduria kaktomuša, vieno kėbulas tik įlinksta, o kitas plyšta į dvi dalis.

Vokiečiai, japonai, prancūzai ar kitų au-tomobilių gamintojų inžinieriai tokį daly-ką, nutikusį su jų kūriniais, bijo net susap-nuoti. Jie žino, kad padarę net nedidelę klaidą, susijusią su automobilių saugumu, eitų šluoti gatvių. Tačiau lietuvių auksa-rankiams saugumas – nė motais.

„Bet kokiam suvirinimui reikia specialių įgūdžių, o po kiekvieno tokio proceso bū-tina labai kruopščiai apdoroti suvirinimo/sukabinimo siūlę cheminėmis medžiago-mis, apsaugančiomis ją nuo korozijos“, – teigia VGTU Fizikos katedros vedėjas, prof. Artūras Jukna.

Tačiau automobilių „lipdymo“ darbus dirbtuvėse dažniausiai atlieka specialistai, neturintys tokių specialių įgūdžių.

Pastebėti sunkuKiek tokių iš išorės tvarkingų, tačiau tra-giškos būklės kėbulo tiksinčių bombų va-žinėja Lietuvos keliais – nežinia.

Tačiau į „Google“ įvedus frazę „automo-bilis lūžo“, paieškos rezultatų kiekis stebi-na – šimtai, gal net tūkstančiai sulipdytų transporto priemonių jau iškeliavo į meta-lo perdirbimo gamyklas po avarijų, kuriose pasidalijo į dvi dalis. Neretai jos anapilin palydėjo ir sėdėjusius viduje.

Pamatyti, ar automobilio kėbulas yra vi-rintas iš dviejų, ne specialistui beveik neį-manoma. Tokiais atvejais pagelbsti ofi cialūs gamintojo atstovų Lietuvoje servisai –jie pagal kėbulo identifi kacinį numerį (VIN kodą) gali patikrinti daugumos Europoje pagamintų naujesnių automobilių istoriją.

Lietuvoje asociacija „Transeksta“ nuo 2006-ųjų renka techninę apžiūrą atliekan-čių transporto priemonių duomenis – tuo-mečius trūkumus bei kilometražą. Norint patikrinti Lietuvoje jau kurį laiką eksploa-tuojamą automobilį, tai galima padaryti asociacijos interneto puslapyje. Tereikia žinoti VIN numerį, kurio tvarkingų auto-mobilių pardavėjai neslepia.

Gazas.lt | 27

Sumuštiniai keliuose

Jeigu automobilis niekada nebuvo daužtas, visi pagrindiniai jo taškai gali turėti daugiausiai vieno kito milimetro nukrypimą nuo standartinių.

Daugiau naujienų apie

automobilius rasite

nuskaitę šį kodą

www.gazas.lt

Kiekvienas automobilių gamintojas (pra-

dedant „Dacia“, baigiant „Mercedes-

Benz“) specialioje duomenų bazėje nuro-

do kritines kėbulo detales, kurios privalo

būti nedalomos, ir vietas, kurios gali būti

pjaunamos ir virinamos.

„Turėdami šią gamintojų pateiktą duome-

nų bazę, su specialia įranga galime atkurti

bet kokio automobilio normalią būseną“, –

teigia automobilių kėbulų centro „RemAr-

tas“ direktorius Artūras Povilenskas.

Šis centras gali pasigirti kitur Lietuvo-

je nematytu aparatu. Jis lazeriu patikri-

na kelias dešimtis automobilio kėbulo ir

važiuoklės taškų bei pagal mašinų ga-

mintojų pateiktas duomenų bazes nusta-

to, ar šie yra standartinėse vietose. Jeigu

automobilis niekada nebuvo daužtas, visi

pagrindiniai jo taškai gali turėti daugiau-

siai vieno kito milimetro nukrypimą nuo

standartinių.

Lankantis minėtame servise, jo meistrai

parodė ataskaitą, pateiktą patikrinus vie-

ną „Škoda“ automobilį. Iš išorės jis atro-

dė puikiai, tačiau kai kuriose vietose buvo

nustatyti net 8 cm siekiantys nukrypi-

mai nuo normos. Tai – ženklas, jog jis buvo

daužtas ir suvirintas „iš akies“, kad tik atro-

dytų padoriai.

Specialūs duomenys

Lietuvos keliais važinėja ne tik daug senų automobilių, bet ir tokių geldų, kurios sulipdytos iš savo gyvenimą jau baigusių mašinų.

Kniedėmis sutvirtintas

automobilis per avariją

išsilakstė į gabalus.

E.Ovčarenko nuotr.

Pamatyti, ar automobilio kėbulas

yra virintas iš dviejų, ne specialistui

beveik neįmanoma.

Re

da

kci

jos

arc

hy

vo

nu

otr

.

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.28 | Skelbimai

NACIONALINIAI SKELBIMAI

ŽIEMINĖS PADANGOS

Žirmūnų g. 141A, Vilnius. Tel.: 277 18 46, 278 89 53, (8 699) 52353.

PIGIAI REMONTUOJAME• VARIKLIUS• STABDŽIŲ SISTEMAS• DUSLINTUVUS IR KT.

KOMPIUTERINĖ DIAGNOSTIKA

ORIGINALIOS DETALĖS

MONTAVIMAS IR BALANSAVIMAS

Stabdžių, geometrijos, šviesų reguliavimo stendai

Prekyba originaliais alyvos filtrais

•

•

•

Remontuojame ir mikroautobusus ALYVOS•

UŽSAKYMAS IR TIEKIMAS

PIGIOS!GERA

KAINA

VILNIUS

HUMANA

• Krauti prekes krautuvais, vežimėliais ir rankomis, tvarkyti prekių sandėlius ir rampos zoną• 1500 Lt. atlyginimas bandomuoju laikotarpiu, atskaičius mokesčius• Darbo patirtis dirbant autokrautuvu, turėti galiojantį autokrautuvo pažymėjimą

MES JUMS SIŪLOME:• Pamaininį darbo grafiką• Neturinčius darbo patirtis apmokome

KONTAKTINĖ INFORMACIJA:Personalo vadybininkė Skirmunda Masionienė, telefonas (8 5) 264 1058, faksas (8 5) 240 4994, elektroninis paštas: personalas1@humana.lt

DARBININKAS – AUTOKRAUTUVO VAIRUOTOJAS

KAUNAS

AB „Autrolis“ konkurso tvarka nuomuoja visuomeninio maitinimo paskirties patalpas be įrangos, kurių bendras naudingas plotas 87,09 kv. m. Pirminė 1 kv. m nuomos kaina 4,96 Lt be PVM, turto nuomos sutarties terminas – ne ilgiau 5 metai. Informuojame, kad dėl nuomos konkurso sąlygų kreiptis į AB „Autrolis“ generalinio direktoriaus padėjėją (tel. 8-37 38 71 11). Pasiūlymai dėl patalpų nuomos teikiami AB „Autrolis“ generalinio direktoriaus padėjėjai, adresu Islandijos pl. 209, Kaunas, iki 2012 m. lapkričio 12 d. 8.00 val. Komisijos posėdis, kurio metu bus atplėšiami vokai vyks 2012 m. lapkričio 12 d. 9.00 val. 304 kab. (trečias aukštas), Islandijos pl. 209, Kaunas.

https://distance.ktu.lt/transliacija/coopeduship arba

15min • 2012 m. lapkričio 2 d.30 | Laisvalaikis

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Prabanga.

Savitas. Ant.

Sausa. Inta. Slidi.

Kubas. Guis.

Kodas. Osaka.

Soja. Ragai. Rn.

Kas. Tvarsliava.

Masės. Arfa. LT.

Rampa. Ostas.

Kelmas. Tapyba.

UK. Valio. Moira.

Ėrena. Samanė.

Sapa. Aras.

Druska. Alkas. Log.

Stela. Baidarė.

Lim. Andai. Samoa.

Antis. Versmė.

Paskola. Aus.

Rimtis. Subars.

Para. Pasak.

„Apap“. Vasaris. Na.

Obė. Stigs. Vasara.

Anuokart. Er.

Estija. Fauna. Asas.

Askas.

Pažymėtuose langeliuose:

KALAFIORAS

Parengė žurnalo

„Oho“ redakcija

Avinas. Netikėtai į rankas paklius jau skaityta knyga, o toli išvykę artimieji primins apie save. Panirę į prisiminimus, daug ryškiau pamatysite savo ateitį.

Jautis. Nejučiomis iš jūsų lūpų išsprūs paslaptis. Paskui vėl ir vėl darysite tą pačią klaidą. Nesigraužkite, atsitiktinumų nebūna – tai padės išmokti jums skirtas pamokas.

Dvyniai. Anksčiau pažinoti žmonės sugrįš jums ką nors pasiūlyti. Tame slypi kažkokia jums nežinoma priežastis. Raskite ją, nes tai padės įgyvendinant svajones.

Vėžys. Dar kartą peržvelkite dienotvarkę, perdarykite tai, kas seniai kėlė nerimą. Tokiu būdu sudėliosite mintis į joms skirtas vietas ir vis dažniau pasidžiaugsite rezultatais.

Liūtas. Gūžtelsite pečiais pastebėję, kad atsidūrėte ten, kur jau buvote. Neskubėkite į ateitį, o pažiūrėkite jau matytą fi lmą ar dar kartą prisipažinkite, kad mylite.

Mergelė. Būsite priversti permąstyti savo santykius su šeimos nariais. Susitikimai su žmonėmis iš praeities parodys jūsų neišspręstas problemas, trukdančias tikriesiems jūsų siekiams.

Svarstyklės. Pasakosite senas istorijas versdami pašnekovus nuobodžiauti. Argi neįdomu paklausyti, ką jie šneka? Raskite priežastį, dėl kurios vėl tai girdite.

Skorpionas. Įkyriai į galvą lendančios mintys apie tai, ką turite ir ką norite turėti, vers gręžiotis atgal. Pajudėti iš pradinio taško galėsite tik radę klaidų ir jas ištaisę.

Šaulys. Su ugnele akyse sieksite išreikšti save, bet ne visi jus supras. Jūsų pastangos nebus beprasmės, jei vis dažniau stabtelsite ir apmąstysite savo žodžius.

Ožiaragis. Vienatvėje sieksite paslėpti savo baimes, troškimus ir viltis. Pasilikite tik jums reikalingus dalykus, o visa kita paleiskite – kitaip įstrigsite savo minčių labirinte.

Vandenis. Susitikę su senais draugais klausykitės jų taip, lyg jums į ausį kalbėtų jūsų angelas sargas. Gal jų lūpomis jis bando pranešti jums svarbią žinią?

Žuvys. Aplinkybės vers įrodyti kitiems, ko esate verti. Abejojantys pasirinkta kryptimi galės vėl grįžti prie kryžkelės ir pasirinkti tikrąjį kelią. Nuspręskite, ko siekiate.

Horoskopai

Kiekvienos dienos

horoskopą rasite

Sudarė astrologė V.Liutkienė

os

15min • 2012 m. lapkričio 2 d. Laisvalaikis | 31

Geras pedagogas neturi klasėje vieno numylėtinio ir nieko neišskiria. Jam visi vaikai vienodai bjaurūs.

Vyras grįžta namo ir miegamajame pamato nuogas kojas, kyšančias iš po antklodės.– Kas čia? – klausia žmonos.– Kas, kas? Kailinius tu man nupirkai? Ne. Į Turkiją bent kartą mane nusivežei? O jis nusivežė. O mano automobilis... Ar manai, kad viskas iš dangaus nukrito?– Tai ko kojyčių neapkloji, varge tu mano, peršalt juk žmogus gali.

Viena iš auksinių taboro taisyklių: kas greičiausiai atsikelia, tas gražiausiai apsirengia.

– Tėveli, leisk aš tave pabučiuosiu prieš išeidama į mokyklą.– Pinigų neturiu – mane jau tavo mama išeidama į darbą pabučiavo.

– Kodėl tavo batai skirtingi?– Todėl, kad batų pardavėjai klaidingai galvoja, jog jeigu vitrinoje padėsi tik po vieną batą, tai jų negalima pavogti.

Anekdotai

Sunkus

Lengvas

Vidutinis

Sudoku

Koncertas V.Kernagiui atminti

„Baltas paukštis“

Solistas Liudas Mikalauskas kartu su neįprastos

sudėties styginių kvartetu „Brass Arco“ (trys vio-

lončelės ir kontrabosas) Šv. Kotrynos bažnyčioje

rengia jaukų vakarą su maestro Vytauto Kernagio

dainomis, įvilktomis į joms nebūdingą skambesį.

Koncerte skambės žinomiausios ir gražiausios

V.Kernagio dainos – „Baltas paukštis“, „Kalnai ant

kalnų“, „Išeinu“ ir kt. Koncerto pradžia – 19 val.

Nemokami europietiškų fi lmų seansai

„LUX kino dienos“

Vyks fi lmų, kurie šiemet varžosi dėl Europos Parla-

mento įsteigto LUX kino apdovanojimo, peržiūros.

Tai vengro B.Fliegaufo fi lmas apie romų bendruo-

menę „Tai tik vėjas“, Veneto regioną vaizduojanti

A.Segre juosta „Shun Li ir Poetas“ bei M.Gomezo

fi lmas „Tabu“. Lapkričio 5–7 d. fi lmai rodomi Vilniaus

kino teatre „Pasaka“, o lapkričio 12–13 d. – Kauno

M.Žilinsko dailės galerijos kino salėje.

Gyvo garso O.Vyšniausko

ir grupės koncertas

Klaipėdos koncertų salėje skambės 20 žinomiausių

O.Vyšniausko dainų: „Išdalinau“, „Mažyte“, „Mano

vienintele“, „Saulė leidžias“, „Nidai“, „Valsas ma-

mai“, „Mama“ ir kt. Šio koncerto metu O.Vyšniauskui

talkins grupė, kurią sudaro V.Butkevičius (gitara),

D.Praspaliauskis (saksofonas), V.Mundinas (muša-

mieji), V.Klimas (klavišiniai) bei Ričardas (bosinė

gitara). Koncerto pradžia – 18 val.

Džiazo festivalis

„VDU Jazz Jungtys“

Keturioms dienoms miestas taps improvizacinės

džiazo muzikos sostine: Kauno valstybiniame lėlių

teatre pasirodys 40 atlikėjų iš devynių šalių, įvyks

devyni projektai, bus surengti meistriškumo kursai

ir diskusijos. Be lietuvių atlikėjų ir jaunųjų meninin-

kų projektų, scenoje koncertuos Peteris Brötzman-

nas ir jo kolektyvas „Chicago Tentet“, kuriame groja

muzikantai iš JAV, Vokietijos, Švedijos, Norvegijos.

„15min“ archyvo nuotr. Organizatorių nuotr.

M.Vaičiulio/BFL nuotr. BFL nuotr.

Vilnius Vilnius

Klaipėda Kaunas

Lapkričio 8 d. Lapkričio 5–7 d.

Lapkričio 6 d. Lapkričio 8–11 d.

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienPenktadienį ir šeštadienį protarpiais palis, bus 5–8 laipsniai šilumos.

Sekmadienį numatoma tokia pati oro temperatūra, tačiau sinoptikai

žada dar daugiau lietaus. Kitos savaitės pradžioje didesnių orų permainų

neprognozuojama – bus lietinga, apie 3–6 laipsnius šilumos.

11-03 d.

4 / 7 3 / 6 7 / 8 3 / 5

11-04 d.

3 / 8 4 / 7 6 / 8 2 / 5

11-03 d.

4 / 6 4 / 6 3 / 6 3 / 6

11-04 d.

3 / 7 3 / 7 4 / 7 4 / 7

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

7

6

6

7

Kaunas

8

Alytus

8

Klaipėda

8

VėjasPietryčių

6–10 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė 8Marijampolė

enna

6

Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti kaip nurodyta. Jei

simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo

būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Vil i

Uteenna

P ėž

Ši li i

Kl i ėd

8

ž

8

Švėkšnos miestelio (Šilutės rajonas) gyventojus suvienijo siekis patekti į Lietuvos rekordų knygą. Dėl to jie paaukojo visą savo moliūgų derlių.

Aurelija Kripaitėa.kripaite@15min.lt

Miestelio gyventojai šiam įvykiui pradėjo ruoštis iš anksto – dar pavasarį savo lysvė-se numatė vietos ir moliūgams. Bet derlius

nebuvo toks, kokio tikėtasi. „Išaugo vos keli moliūgėliai, ir tie labai maži“, – guodėsi su anūkėmis į Visų šventųjų dienos išvakarėse surengtą Lietuvos rekordo siekimo šventę tris moliūgus atnešusi švėkšniškė Irena.

Miestelio gyventojų vienybė ir noras kar-tu pasiekti, kad Švėkšnos vardas patektų į Lietuvos rekordų knygą, nustebino pačius šios idėjos autorius.

„Tokio didelio sujudimo nesitikėjome“, –pripažino vienas iš šventės sumanytojų, Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos mokytojas Vaidotas Didžiūnas.

Per pietus buvo suskaičiuota, kad į mies-telio parką sunešta 350 įvairiausio dydžio

moliūgų. O žmonės vis dar nešė ir nešė savo daržoves ir čia pat vietoje skapta-vo. Netrukus suskaičiuota, kad parke „su-sispietė“ net 668 moliūgai. Sunkiausias jų svėrė daugiau nei 50 kg.

„Kai jie visi tamsoje sužibėjo – vaizdas buvo nuostabus. Sulaukėme daugybės sve-čių iš kitų miestų, kurie nepasivargino at-važiuoti tik dėl šios šventės“, – džiaugėsi istorijos mokytojas Jonas Girskis.

32 | Reportažas

Suvienijo moliūgai

Skaitmeninės TV atėjimui daugelis spėjo pasiruoštiNaktį iš spalio 28-os į 29-ąją Lietuva atsisveikino su analogine antžemine televizija - nuo šiol galime matyti tik skaitmeninę TV. Laimei, aktyvia informacine kampanija pavyko pasiekti, kad daugumai žmonių šis faktas nebuvo naujiena, tad dauguma jų spėjo tam pasiruošti.

Pirmąją dieną, kai Lietuvoje liko galimybė žiūrėti tik skaitmeninę TV, specialia „karštąja linija“ dar iki pietų sulaukta 3 kartus daugiau skambučių, nei anksčiau per visą dieną. Tiesa, pasak Susisiekimo ministerijos atsto-vų, tai nestebina, nes nemažo skambinančiųjų suakty-vėjimo ir buvo tikėtasi.

Ir toliau teikiamos konsultacijos

„Kaip rodo apklausų rezultatai, žmonės, nemoka-mai žiūrintys televiziją su lauko, kolektyvinėmis ar kambarinėmis antenomis, buvo sėkmingai informuoti apie laukiančius pokyčius ir jiems spėjo pasirengti“, -

komentavo susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas. Pasak jo, tie, kurie iki šiol dar nepasirūpi-no tinkama įranga, visą lapkričio mėnesį, susidūrus su problemomis ar kilus klausimams, dar gali skambinti nemokama telefono linija 8 800 00150.

Nemokamu telefono numeriu paskambinusiems gy-ventojams konsultantai suteiks svarbiausią informaciją apie analoginės antžeminės televizijos išjungimą, skait- meninės televizijos pasirinkimo būdus, padės spren-džiant technologinius perėjimo sunkumus.

Populiariausi klausimai - apie įrangą

Nemokama telefono linija pradėjo veikti prieš pus-metį, iki šiol ja sulaukta apie 15 tūkst. skambučių. Vien per spalio mėnesio pirmas tris savaites telefono linijos konsultantai atsakė daugiau kaip į 4 tūkst. skambučių. Apie 40 proc. visų klausimų sudaro klausimai apie įran-gą, būtiną skaitmeninei televizijai žiūrėti.

Išjungus analoginę antžeminę transliaciją, norint matyti televiziją reikalingas televizorius su įmontuotu skaitme-ninės televizijos imtuvu arba specialus priedėlis, daliai vartotojų gali prireikti ir lauko antenos.

Pokyčiai visai nepalietė gyventojų, besinaudojančių kabelinių operatorių paslaugomis.

Parengė Justina Miliūnaitė

EUROPOS REGIONINĖSPLĖTROS FONDAS

Susisiekimo ministerija taip pat primena,

kad mažas pajamas gaunantys vieni

arba bendrai gyvenantys asmenys, kurių

vidutinės pajamos vienam asmeniui sudaro

ne daugiau nei 525 Lt, iki lapkričio 20

dienos dar gali kreiptis dėl vienkartinės

kompensacijos už skaitmeninei TV žiūrėti

reikiamos įrangos įsigijimą.

RAGINA KREIPTIS KOMPENSACIJŲ

Pasirūpinkite, kad matytumėte skaitmeninę TV! Nežinote kaip?Arba užsukite į interneto svetainę

www.skaitmenine2012.lt.Skambinkite nemokamu telefonu

8 800 00150

Užsk. Nr. 306780

ir noras kar-das patektų į

moliūgų. O žžmonės ivis dar nešė ir nešė savo daržoves ir čia pat vietoje skapta

ŠVĖKŠNA

Švėkšnos parke „susispietė“

net 668 moliūgai.

A.Kripaitės nuotr.