METAFIZIKOS SKLAIDA

S Ą V O K O SMETAFIZIKA – „pirmoji“, „tikroji“ Platono ir Aristotelio filosofijos tradicijas tęsianti filosofija; iki XIX a. vidurio sąvokos filosofija sinonimas.

Pažodžiui – „tai, kas eina po fizikos“. Perkeltine prasme sąvoka metafizika reiškia „daugiau kaip fizika“ (gr. meta – po, virš, daugiau

kaip); šia prasme metafizika reiškia juslėmis nepatiriamos tikrovės filosofinį tyrinėjimą.

Metafizika aprėpia ontologiją ir gnoseologiją.

ONTOLOGIJA – (gr. ontos – būtis, tikrovė; logos – mokymas, mokslas) – filosofinė būties teorija.

Ši sąvoka pradėta vartoti XVII a. pradžioje, įsitvirtino XVIII a.. Kartais ji vartojama metafizikos prasme.

GNOSEOLOGIJA – (gr. gnosis – žinojimas, pažinimas; logos – mokymas, mokslas) – filosofinė

būties p a ž i n i m o teorija.

Nėra vienintelės ontologijos ir vienintelės gnoseologijos.

Dualistinė

Pliuralistinė

Racionalistinė

Empiristinė

Intuityvistinė

Skeptinė, agnostistinė

Monistinė

M E T A F I Z I K A

ONTOLOGIJA GNOSEOLOGIJA

MATERIALISTINĖ

IDEALISTINĖ

S Ą V O K O SIDEALIZMAS – filosofijos kryptis, būties (tikrovės) esmę laikanti esant idealia, dvasiška, t.y., spiritualia. [lot. spiritus – dvasia].

Idealistiniu požiūriu materija (fizinis pasaulis) esanti Dievo sukurta ( krikščionybė), arba perkurta iš chaotiškos medžiagos (platonizmas,

aristotelizmas).

MATERIALIZMAS – filosofijos kryptis, būties (tikrovės) esmę laikanti materialia (fiziška). Materialistiniu požiūriu tai, kas vadinama

idėjomis, dvasia, sąmone, siela ir t.t., esą tik materijos vystymosi (evoliucijos) rezultatas.

XX a. antroje pusėje kai kurie faktiškai materialistine filosofija besivadovaujantys mokslininkai save ėmė vadinti realistais.

Dėmesio! Etikoje, taip pat buityje IDEALIZMO ir MATERIALIZMO sąvokos vartojamos kitokiomis prasmėmis.

Idealistais vadinami žmonės, kurie vadovaujasi aukštomis vertybėmis, tikrovę idealizuoja, t.y., laiko ją esant geresnę, nei ji yra iš tikrųjų.

Materialistais vadinami žmonės, kurie vadovaujasi materialios naudos siekimu.

Jūs turite vadovautis tik filosofijoje (metafizikoje) vartojamomis šių sąvokų sampratomis.

S Ą V O K O S

MONIZMAS (gr. monos – vienas) - tai filosofinė koncepcija, teigianti, jog egzis-

tuoja viena vienintelė būtis (materiali ar ideali).

O N T O L O G I J A

IDEALISTINĖ (spiritualistinė)

MATERIALISTINĖ („realistinė“)

Monistinė

Dualistinė

Pliuralistinė

DUALIZMAS (lot. dualis – dvigubas, dvejybinis) – tai filosofinė koncepcija, tei-

gianti, jog egzistuoja dvi lygiagrečios (bet ne lygiavertės!) būtys –

ideali ir materiali.

PLIURALIZMAS (lot. pliuralis – daugybiškas) – tai filosofinė koncepcija, teigianti,

jog būčių egzistuoja daugybė.

PLATONO METAFIZIKOS IŠTAKOS

PARMENIDAS – b ū t i s yra amžina ir nekintama

PITAGORAS - tvarka, harmonija, valdoma skaičių

- sielos tvarka analogiška pasaulio tvarkai

- siela amžina, siela persikūnija (metempsichozė)

ANAKSAGORAS – transcendencijos idėja

HERAKLEITAS - (Platonui - netikrosios, materialiosios ) būties nepaliaujama kaita

P L A T O N A S

PARMENIDAS PITAGORAS

Anaksagoras Herakleitas

S O K R A T A S

S O K R A T A S - dorybės, moralės normos egzistuoja savaime;

- visuotinė ir amžina dorybė yra moralinis g ė r i s,

ir jis yra aukščiausias gėris;

- visa kita, ką žmonės laiko esant gėriu (sveikata, turtas, garbė ir t.t.),

nėra aukščiausias gėris, nes tai atsiranda ir išnyksta;

- žmogus privalo rūpintis aukščiausiuoju gėriu nepaisydamas net

pavojų ir mirties.

PLATONO METAFIZIKA

„PLATONO TRIKAMPIS“ – tai XX a. filosofijos dėstytojų sumąstyta schema,

padedanti vaizdžiai suvokti Platono metafizikos esmę.

SĄVOKŲ RAIDA GĖRIS – VIENIS - DIEVAS - ABSOLIUTAS

Platonas neoplatonikai krikščionys G.W. Hegelis

SIELA - AŠ, SUBJEKTAS

KŪNAS - DAIKTIŠKAS PASAULIS - MATERIJA

G Ė R I S

S I E L A K Ū N A S

IDĖJŲ PASAULIS

MATERIALUS PASAULIS

DEMIURGAS

anamnesis methexis

žmogaus idėja

žmogus

D E M I U R G A S - K Ū R Ė J A S

a n a m n e s i s - žmogui gimstant pamirštų idėjų prisiminimas

m e t h e x i s - gamtinių daiktų „dalyvavimas“ idėjose

ARISTOTELIO METAFIZIKA

S U B S T A N C I J A

S U B S T A N C I J A - SAVAIMINĖ BŪTIS

SUBSTANCIJA – APIFORMINTA MATERIJA

SUBSTANCIJA – ĮKŪNYTA IDĖJA

MATERIJA(beformė inertiška medžiaga)

SUBSTANCIJA (konkretus daiktas)

DAIKTO IDĖJA

TIKROVĖS P A Ž I N I M O PROBLEMA

ARISTOTELIO METAFIZIKOJE

„F O R M A“ - geometrinė daikto forma - daikto struktūra - daikto funkcijos (daikto e s m ė , i d ė j a)

„F O R M A“ - geometrinė daikto forma - daikto struktūra - daikto funkcijos (daikto e s m ė , i d ė j a)

SUBSTANCIJOS ESMĖ (idėja, funkcijos, struktūros)

SUBSTANCIJOS AKCIDENCIJOS(jusliškai patiriamos neesminės ir kintančios savybės)

RACIONALUS PAŽINIMAS EMPIRINIS PAŽINIMAS

ARISTOTELIO TEIKTI P R I E Ž A S T I N G U M O TIPAI

Materialusis

Formalusis

Veikiantysis

Tikslo (teleologinis, finalistinis)

POTENCIJA A K T A S

KITIMAS, JUDĖJIMAS

TIKROVĖS KAITOS PROBLEMA

Potencijos aktualizacija (galimybės virtimas tikrove)

S I E L O S S T R U K T Ū R A PAGAL ARISTOTELĮ

Filosofinė Dievo sampratapagal Filoną Aleksandrietį ( gim. apie 25 m. pr. Kr., miręs apie 50 m. po Kr.)

P R O T I N G O J I

J A U S M Ų (gyvuliškoji)

VEGETATYVINĖ (augalinė)

AUKŠTASIS PROTAS

PRAKTIŠKAS PROTAS

GNOSTIKŲ ONTOLOGIJA

D I E V A S YRA TAI, KO NEĮMANOMA APIBRĖŽTI, APIE KĄ ABSOLIUČIAI NEĮMANOMA KĄ NORS PASAKYTI, IŠSKYRUS TAI, KAD J I S EGZISTUOJA.

D I E V A S YRA A N A P U S MATERIALAUS PASAULIO, JIS YRA TRANSCENDENTALUS.

D i e v o „a t r i b u t a i“ („akcidencijos“):* Dievas yra vienas* Dievas – visagalis, visažinis*Dievas yra meilė, gėris* Dievas yra a s m u o * Dievas nepažinus

ESMINIAI GNOSTICIZMO BRUOŽAI:1. KATEGORIŠKAS GĖRIO IR BLOGIO SUPRIEŠINIMAS.

2. ELITARIZMAS (pneumatikai, psichikai, hilikai).

3. TIKĖJIMAS Į G N O S Į ,t.y., pneumatikams prieinamą betarpišką tikrovės

atsivėrimą, stebuklinių galių įgijimą.

ŽYMIAUSIAS GNOSTIKAS – Simonas Samarietis,

vadintas ir Simonu Magu.

Romos imperatoriaus Nerono rūmų magas.

Minimas ir Apaštalų darbuose.

N E O P L A T O N I Z M O

DINAMINIO MONIZMO

ONTOLOGIJA

PLEROMA(pilnatvės karalija)

EONAI

DIEVAS, arba ABSOLIUTI DVASIA

DEMIURGAS (Jahvė)

SOFIJA

ZOJA (IEVA)

ARCHONTAI(dangaus valdovai)

ADOMAS KADMONAS

(Netikras dievas)

Materialuspasaulis

ŽYMIAUSI NEOPLATONIKAI:

1. PLOTINAS (apie 203-270 m. po Kr.) [Aleksandrija, Roma]

2. Jamblichas (apie 245 - 325 m. po Kr.) [Sirija]

KRIKŠČIONIŠKOJI PATRISTIKA

V I E N I S, ABSOLIUTAS, DIEVAS HIPOSTAZĖS

Dvasios,idealaus pasaulio

Pasaulio sielos, arba psichinio pasaulio

Materialus,„žemiškas“pasaulis

EMANACIJOS(išspinduliavimai)

Sumaterialėjusios sielos kilimas į Absoliutą („evoliucija“)

Patristus

(jų tarpe net ir sistemintojus)

nuo s. graikų filosofinės tradicijos iš esmės skiria:

ATSIGRĮŽIMAS Į RELIGINĮ TIKĖJIMĄ,

O NE Į PROTO ARGUMENTUS;

RADIKALUS RELIGIJOS IR MOKSLO SUPRIEŠINIMAS;

KOVA UŽ RELIGINIO TIKĖJIMO GRYNUMĄ.

P A T R I S T A I

APOLOGETAI SISTEMINTOJAI

Apologetai – Romos imperijos centre gyvenę ir mažiau išsila-vinę (neįtakoti gnostikų, mani-hejiečių, neoplatonikų) krikš-čionių filosofai, kurie apeliavo į grynąjį religinį tikėjimą

Sistemintojai – daugiausia Rytuose gyvenę krikščionių filosofai, kurie Evangelijas interpretavo graikiškos filo-sofijos (Platono, Aristotelio, stoikų, kinikų) dvasia.

AUGUSTINO AURELIJAUS (354-430 m. po Kr.)

ontologijos esmė.

šv. TERTULIANAS: „TIKIU, NES TAI ABSURDAS“.

šv. IRENIEJUS: „Geriau ir naudingiau būti neišmanėliu... ir artintis prie Dievo per meilę, negu laikyti save išmanančiu ... ir tapti piktažodžiautoju ... Verčiau nieko nesiekti pažinti, išskyrus Jėzų Kristų, (...), negu griebtis subtilių ieškojimų ir per juos įpulti į Dievo neigimą“.

šv. AUGUSTINAS: „Mokytis gamtos mokslų – tuščias laiko gaišimas“.

šv. TERTULIANAS: „TIKIU, NES TAI ABSURDAS“.

šv. IRENIEJUS: „Geriau ir naudingiau būti neišmanėliu... ir artintis prie Dievo per meilę, negu laikyti save išmanančiu ... ir tapti piktažodžiautoju ... Verčiau nieko nesiekti pažinti, išskyrus Jėzų Kristų, (...), negu griebtis subtilių ieškojimų ir per juos įpulti į Dievo neigimą“.

šv. AUGUSTINAS: „Mokytis gamtos mokslų – tuščias laiko gaišimas“.

AUGUSTINO AURELIJAUS gnoseologija

D I E V A S

DIEVIŠKASIS (dvasiškas, transcendentalus) pasaulis

Jame gyvena angelai ir mirusiųjų žmonių sielos.

ŽEMIŠKASIS (materialus, kūniškas) pasaulis

Jame gyvena visa kūniška Dievo kūrinija.

Dievas pasaulius s u k ū r ė iš nieko

ir kartu su laiku.

Pasaulisnėra Dievo dalis,

nes Kūrėjasir jo kūrinys yra visiškai

skirtingi dalykai.

TOMO AKVINIEČIO (1225-1274)

DIEVIŠKOJI IŠMINTIS

ILIUMINACIJA(apšvietimas dievišku žinojimu)

Iliuminacija – dieviškosios išminties išspinduliavimas.Žmogus apšviečiamas tik Dievo malonės dėka.

Tada tikėjimas tampa vidiniu tikrumu, kuriam proto argumentų jau nereikia.

Protas naudingas, bet tik tuo, kad jis padeda sutvarkyti iliuminacijos metu gautas žinias.

Iliuminacija patiriama per pranašingus sapnus, regėjimus, intuiciją, vizijas.

O N T O L O G I J A

TOMO AKVINIEČIO GNOSEOLOGIJA

GNOSEOLOGIJA

D I E V A S(grynoji substancija)

ANGELAI

ŽMONIŲ SIELOS

ŽMONĖS

GYVŪNAI

AUGALAI

NEGYVA MATERIJA

Būties pakoposkaip tarpiniai lygiai

tarp Dievo ir materijos

7pav.

Tomas Akvinietis:

„Ir Biblija, ir gamta – tai dvi knygos, parašytos vieno ir to paties autoriaus – Dievo. Kadangi vienas ir tas pats autorius pats sau prieštarauti negali,taigi, Biblija ir gamta (gamtos dėsniai) vienas kitam neprieštarauja“.

I Š V A D A :RELIGINIS TIKĖJIMAS IR GAMTOS PAŽINIMAS (MOKSLAS)

VIENAS KITAM NEPRIEŠTARAUJA.

T A Č I A U :Tikėjimo tiesos visad aukštesnės už proto tiesas.

SCHOLASTINIS METODAS

PROBIBALIZMAS(lot. probibalis – tikėtinas)

AUTORITARIZMAS

* Visos tiesos yra vienodait i k ė t i n o s.

* Todėl sprendžiant iškilusius klausimus būtina juos apsvarstytivisapusiškai, išdiskutuoti.

* Jei į iškilusį klausimą atsakymo neduoda nei protas, nei patirtis, būtina kreiptis į Apreiškimo a u t o r i t e t ą.* Jei atsakymo Apreiškime ne-randama, reikia kreiptis į žemes-nius tikėjimo a u t o r i t e t u s.

UNIVERSALIJOS – bendrosios (universalios) sąvokos, nusakančios daikto ar

reiškinio esmę.

DISKUSIJOS DĖL U N I V E R S A L I J Ų

REALISTAI NOMINALISTAI

Universalijosegzistuojar e a l i a i,

pačios savaime,tikrovėje.

Universalijosyra tik sutartiniaiženklai žymėti daiktų ir reiškiniųgiminei, rūšiai.

Jos egzistuojatik žmogaus prote.

Universalijų pavyzdžiai Universalijų traktavimas

REALISTAI NOMINALISTAI

„M E D I S“

Medžio idėjaegzistuoja realiai(idėjų pasaulyje;

Dievo prote; Krišnos sąmonėje ir t.t.)

Sąvoka medis yra tik sutartinis ženklas,

žymintis augalųrūšį, giminę.

„D I E V A S“ D i e v a segzistuoja

realiai.

Sąvoka Dievasyra sutartinis ženklas žymėtiantgamtiniam protui ir

jėgai, turintiems begalinius atributus.

„ELEKTRINIS LAUKAS“ Elektrinis laukas

egzistuoja realiai.

Elektrinis laukas – tai sutartinis ženklas,

skirtas žymėtitam tikriems

specifiniams fiziniams reiškiniams.