1. //// ras Seiswavlis adamianis fiziologia? · 2019. 10. 18. · warmoqmnan rTuli biologiuri...

261
1 1. //// ras Seiswavlis adamianis fiziologia? /// molekulis da organoTa sistemis doneze mimdinare sasicocxlo procesebs adamianis organizmSi, maT Soris organizmis garemosTan urTierTqmedebisgan diferencirebulad da integrirebulad. // molekulis, ujredis, qsovilis, organos, organoTa sistemis da funqciuri sistemis doneze mimdinare procesebs da funqcionirebis kanonzomierebebs adamianis organizmSi, maT Soris - organizmis garemosTan urTierTqmedebis konteqstSi da integrirebulad. /// molekulis, ujredis, qsovilis da sistemebis doneze mimdinare yvela humorul process da funqcionirebis kanonzomierebebs adamianis organizmSi mxolod garemosTan integrirebis WrilSi. /// molekulis, ujredis, qsovilis, organos doneze mimdinare yvela pirvelxarisxovani procesis mimdinareobis Taviseburebebs adamianis organizmSi, maT Soris - garemosTan urTierTqmedebis konteqstSi da integrirebulad. 2. //// valeologia warmoadgens samedicino mecnierebis mniSvnelovan mimarTulebas: /// adamianis fizikuri da fsiqologiuri janmrTelobis Sesaxeb adaptaciis pirobebSi. // adamianis fizikuri da fsiqikuri janmrTelobis, misi Sromisunarianobis SenarCunebis resursebis da meqanizmebis Sesaxeb. /// adamianis fsiqikuri da fiziologiuri janmrTelobis Sesaxeb stresis viTarebaSi. /// fizikuri janmrTelobisa da socialuri keTildReobis Sesaxeb fsiqikuri normis pirobebSi. 3. //// janmrTelobis dacvis msoflio organizaciis rekomendaciiT janmrTeloba gulisxmobs: /// srul fizikur jansaR mdgomareobas, rac ar niSnavs mxolod daavadebis ar arsebobas. /// mxolod fizikur da fsiqikur jansaR mdgomareobas da adaptaciis SesaZleblobas. // srul fizikur, fsiqikur da socialur keTildReobas, rac ar niSnavs mxolod daavadebis ar arsebobas. /// mxolod daavadebis ar arsebobas da igi ar niSnavs fizikur keTildReobas. 4. //// ra aris fiziologiuri funqcia? /// organizmis sxvadasxva struqturis cxovelmoqmedebis gamovlineba, Zi- riTadad - dacviTi mniSvnelobisa, mimarTuli saerToorganizmuli sasargeblo efeqtis misaRwevad; misi safuZveli eleqtruli impulsia.

Transcript of 1. //// ras Seiswavlis adamianis fiziologia? · 2019. 10. 18. · warmoqmnan rTuli biologiuri...

  • 1

    1. //// ras Seiswavlis adamianis fiziologia?

    /// molekulis da organoTa sistemis doneze mimdinare sasicocxlo procesebs

    adamianis organizmSi, maT Soris – organizmis garemosTan urTierTqmedebisgan

    diferencirebulad da integrirebulad.

    // molekulis, ujredis, qsovilis, organos, organoTa sistemis da funqciuri

    sistemis doneze mimdinare procesebs da funqcionirebis kanonzomierebebs

    adamianis organizmSi, maT Soris - organizmis garemosTan urTierTqmedebis

    konteqstSi da integrirebulad.

    /// molekulis, ujredis, qsovilis da sistemebis doneze mimdinare yvela

    humorul process da funqcionirebis kanonzomierebebs adamianis organizmSi

    mxolod garemosTan integrirebis WrilSi.

    /// molekulis, ujredis, qsovilis, organos doneze mimdinare yvela

    pirvelxarisxovani procesis mimdinareobis Taviseburebebs adamianis

    organizmSi, maT Soris - garemosTan urTierTqmedebis konteqstSi da

    integrirebulad.

    2. //// valeologia warmoadgens samedicino mecnierebis mniSvnelovan

    mimarTulebas:

    /// adamianis fizikuri da fsiqologiuri janmrTelobis Sesaxeb adaptaciis

    pirobebSi.

    // adamianis fizikuri da fsiqikuri janmrTelobis, misi Sromisunarianobis

    SenarCunebis resursebis da meqanizmebis Sesaxeb.

    /// adamianis fsiqikuri da fiziologiuri janmrTelobis Sesaxeb stresis

    viTarebaSi.

    /// fizikuri janmrTelobisa da socialuri keTildReobis Sesaxeb fsiqikuri

    normis pirobebSi.

    3. //// janmrTelobis dacvis msoflio organizaciis rekomendaciiT

    janmrTeloba gulisxmobs:

    /// srul fizikur jansaR mdgomareobas, rac ar niSnavs mxolod daavadebis ar

    arsebobas.

    /// mxolod fizikur da fsiqikur jansaR mdgomareobas da adaptaciis

    SesaZleblobas.

    // srul fizikur, fsiqikur da socialur keTildReobas, rac ar niSnavs

    mxolod daavadebis ar arsebobas.

    /// mxolod daavadebis ar arsebobas da igi ar niSnavs fizikur keTildReobas.

    4. //// ra aris fiziologiuri funqcia?

    /// organizmis sxvadasxva struqturis cxovelmoqmedebis gamovlineba, Zi-

    riTadad - dacviTi mniSvnelobisa, mimarTuli saerToorganizmuli sasargeblo

    efeqtis misaRwevad; misi safuZveli eleqtruli impulsia.

  • 2

    // organizmis da misi nawilebis cxovelmoqmedebis gamovlineba, ZiriTadad -

    SeguebiTi mniSvnelobisa, mimarTuli saerToorganizmuli sasargeblo efeqtis

    misaRwevad; misi safuZveli nivTierebaTa, energiis da informaciis cvlaa.

    /// organizmis sxvadasxva struqturis bioqimiuri Zvrebis gamovlinebaa,

    ZiriTadad - adaptaciuli mniSvnelobisa, mimarTuli organos SemgueblobiTi

    efeqtis misaRwevad; misi safuZveli nivTierebaTa, energiis da informaciis

    cvlaa.

    /// organizmis da misi nawilebis cxovelmoqmedebis metaboluri gamovlineba,

    SeguebiTi mniSvnelobisa, mimarTuli organizmis dacviTi moqmedebisken; misi

    safuZveli nivTierebaTa, energiis da informaciis cvlaa.

    5. //// fiziologiuri funqciebi iyofa:

    /// animalur da somatur funqciebad.

    // animalur (somatur) da vegetatur funqciebad.

    /// sekretorul da motorul funqciebad.

    /// amgzneb da Semakavebel funqciebad.

    6. //// animalur (somatur) funqciebs miekuTvneba:

    /// nivTierebaTa cvlis ganmaxorcielebeli somaturi funqciebi.

    /// garegani gaRizianebis aRqma, zrda da gamravleba.

    /// mxolod ConCxis da gluvi kunTebiT ganxorcielebuli moZraobiTi

    reaqciebi.

    // garegani gaRizianebis aRqma da ConCxis kunTebiT ganxorcielebuli

    moZraobiTi reaqciebi.

    7. //// vegetatur funqciebs miekuTvneba:

    // funqciebi, romlebzec damokidebulia mTlian organizmSi nivTierebaTa

    cvlis ganxorcieleba (saWmlis moneleba, sisxlis mimoqceva, sunTqva, gamoyofa

    da sxv.), agreTve, zrda da gamravleba.

    /// ConCxis kunTebiT da proprioreceptorebiT ganpirobebuli moZraobiTi

    reaqciebi.

    /// garegani gamRizianeblebis moqmedebis aRqma grZnobaTa organoebiT

    (sensorebiT).

    /// mxolod is funqciebi, romlebsac anxorcielebs gul-sisxlZarRvTa,

    sunTqvis, gamoyofis da saWmlis momnelebeli sistemebi.

    8. //// fiziologiuri sistema ewodeba:

    // organoebisa da qsovilebis genetikurad ganmtkicebul erTobliobas,

    romelic erT an ramdenime funqcias asrulebs.

    /// organoebisa da sistemebis dinamiuri erToblioba, romelic

    Camoyalibebulia organizmisaTvis SemgueblobiTi Sedegis misaRwevad.

  • 3

    /// calkeul organoTa genetikurad ganmtkicebul erTobliobas, romelic

    mxolod erT funqcias asrulebs.

    /// organoebisa da qsovilTa erTobliobas, romelic gansazRvravs

    intraorganul regulacias.

    9. //// funqciuri sistema warmoadgens (anoxinis mixedviT):

    /// ori an sami fiziologiuri sistemis stabilur (aradinamikur) erTobliobas,

    romlis moqmedeba mimarTulia organizmisaTvis sasargeblo Sedegis

    misaRwevad.

    /// organoebisa da qsovilebis genetikurad ganmtkicebul erTobliobas,

    romelic erT an ramdenime funqcias asrulebs.

    /// fiziologiuri sistemebis genetikurad ganmtkicebul, aradinamikur

    erTobliobas, romelic erT an ramdenime funqcias asrulebs.

    // sxvadasxva organosa da fiziologiuri sistemis dinamikur erTobliobas,

    Camoyalibebuls organizmisaTvis sasargeblo SemgueblobiTi Sedegis

    misaRwevad. maTi raodenoba sxvadasxva funqciur sistemaSi variabeluria.

    10. //// ra aris homeostazi?

    /// ujredis universaluri Tviseba - garemo faqtorebis zemoqmedebis

    miuxedavad xistad da mkacrad SeinarCunos Sinagani garemos mudmivoba.

    // cocxali organizmis universaluri Tviseba - garemo faqtorebis

    zemoqmedebis pirobebSi SeinarCunos funqciaTa da Sinagani garemos mudmivoba;

    homeostazis konstantebi ar aris mkacrad mudmivi, dasaSvebia maTi meryeoba

    mkacr farglebSi.

    /// ujredis da funqciuri sistemis gamorCeuli Tviseba - garemo faqtorebis

    zemoqmedebis pirobebSi SeinarCunos funqciaTa mkacri mudmivoba; homeostazis

    parametrebi mkacrad xistia.

    /// cocxali organizmis universaluri Tviseba - garemo faqtorebis zemoq-

    medebis ararsebobisas SeinarCunos funqciaTa dinamikuroba da Sinagani

    garemos mudmivoba; homeostazis parametrebi yovelTvis ar aris mkacrad

    mudmivi da did diapazonSi meryeobs.

    11. //// procesTa erTobliobas, romelic uzrunvelyofs homeostazis

    aRdgenas (SenarCunebas) ewodeba:

    /// hemostazi.

    /// funqciaTa regulacia.

    // homeokinezi.

    /// fiziologiuri adaptacia.

    12. //// ras niSnavs `funqciaTa regulacia~?

  • 4

    // organizmis ujredebis, qsovilebis da organoebis muSaobis intensivobis

    mizanmimarTul cvlilebas, romelic uzrunvelyofs misi moTxovnilebis

    dakmayofilebisaTvis sasargeblo Sedegs organizmis cxovelmoqmedebis

    sxvadasxva pirobebSi.

    /// organizmis sxvadasxva struqturis sinqronuli, mizanmimarTuli cvlilebas,

    romelic uzrunvelyofs organizmis moTxovnilebis dakmayofilebisTvis

    sasargeblo Sedegs.

    /// organizmis ujredebis, qsovilebis da organoebis muSaobis urTierTsawi-

    naaRmdego cvlilebebs, rac uzrunvelyofs organizmis moTxovnilebis

    dakmayofilebas sxvadasxva pirobebSi.

    /// organizmis ujredebis, qsovilebis da organoebis muSaobis sixSiris

    mizanmimarTuli cvlilebas, romelic uzrunvelyofs organizmis

    moTxovnilebis dakmayofilebas cxovelmoqmedebis garkveul pirobebSi.

    13. //// funqciaTa saregulacio meqanizmebis mixedviT arCeven:

    /// fsiqikur, nervul da organul regulacias.

    // nervul, humorul da miogenur regulacias.

    /// hormonul, humorul da miogenur regulacias.

    /// nervul, miogenur regulacias da autoregulacias.

    14. //// TviTregulacia ewodeba:

    /// organizmis Tvisebas SeZenili vegetaturi saregulacio meqanizmebiT cvalos

    organoebisa da sistemebis funqcionireba.

    /// organizmis Tvisebas Secvalos organoebisa da sistemebis funqcionirebis

    intensiuroba mocemul momentSi realuri moTxovnilebebis

    gauTvaliswineblad.

    /// organizmis Tvisebas centraluri saregulacio meqanizmebisagan absoluturi

    avtonomiurobiT cvalos organoebisa da sistemebis funqcionireba.

    // organizmis Tvisebas sakuTari meqanizmebiT Secvalos organoebisa da

    sistemebis funqcionirebis intensiuroba mocemul momentSi misi

    moTxovnilebebis Sesabamisad.

    15. //// adaptacia (Segueba):

    /// organizmis aqtivobis is stabiluri donea, rodesac SeuZlebelia

    organizmis xangrZlivi aqtiuri cxovelqmedeba arsebobisaTvis Secvlili

    pirobebis viTarebaSi.

    // SemgueblobiTi xasiaTis yvela Tandayolili da SeZenili moqmedebis

    gaerTianebaa, romlis safuZveli ujredis, organos, sistemisa da organizmis

    doneze mimdinare procesebia.

  • 5

    /// organizmis aqtivobis is dinamikuri donea, rodesac SesaZlebelia

    janmrTeli STamomavlobis kvlavwarmoeba arsebobisaTvis Secvlili pirobebis

    viTarebaSi.

    /// mxolod ujredul doneze mimdinare procesebiT ganpirobebuli

    SemgueblobiTi xasiaTis moqmedebebis dinamikuri da cvladi gaerTianebaa.

    16. //// adaptaciuri reaqciebi iyofa:

    /// zogad da araspecifikur reaqciebad.

    /// zogad (araspecifikur) da kompensaciur reaqciebad.

    // zogad (araspecifikur) da specifikur reaqciebad.

    /// specifikur da kompensaciur reaqciebad.

    17. //// zogadi, araspecifikuri adaptaciuri reaqciebi aRmocendeba:

    /// mxolod adekvaturi stimulis intensiuri moqmedebis sapasuxod.

    // nebismieri stimulis moqmedebis sapasuxod da xasiaTdeba organizmisa da

    misi nawilebis erTgvarovani ZvrebiT.

    /// nebismieri stimulis moqmedebis sapasuxod da xasiaTdeba organizmisa da

    misi nawilebis araerTgvarovani ZvrebiT.

    /// mxolod araadekvaturi stimulis intensiuri, xangrZlivi moqmedebis

    sapasuxod.

    18. //// specifikuri adaptaciuri reaqciebi:

    /// erTgvarovania zemoqmedi faqtorebisa da maTi Tvisebebis gansxvavebulobis

    miuxedavad.

    /// aRmocendeba nebismieri stimulis moqmedebis sapasuxod da xasiaTdeba

    organizmis da misi nawilebis erTgvarovani ZvrebiT.

    // gansxvavebulia zemoqmedi faqtorebis da maTi kompleqsis Tvisebebis

    mixedviT.

    /// aZlierebs organizmze zemoqmedi specifikuri faqtorebiT gamowveul

    funqciur Zvrebs.

    19. //// naerTTa transmembranuli transportis meqanizmebia:

    /// transcitozi, pasiuri, aqtiuri.

    /// Sereuli, aqtiuri - simporti da antiporti.

    // pasiuri, pirvelad-aqtiuri (aqtiuri), meorad-aqtiuri (SeuRlebuli).

    /// koncentraciuli gradientis mimarTulebiT - energiis xarjviT.

    20. //// SeuRlebul (meorad-aqtiur) transports uzrunvelyofen:

    /// specialuri cilovani struqturebi - tumboebi, simportisaTvis saWiroeben

    atf-is energias.

  • 6

    /// SerCeviTi ganvladobis mqone simportis da antiportis ganmxorcielebeli

    arxebi, romelTa nawili marTvadia da nawili - Jonvadi.

    // cilebi, romlebic ujredis membranaSi erTdroulad ori naerTis

    transportirebas axorcieleben an erTi mimarTulebiT (simporti), an

    sxvadasxva mimarTulebiT (antiporti). transportirebisaTvis aucilebelia

    ionuri arxebis energiac.

    /// damuxtuli nawilakebi, romlebic membranaSi energiis danaxarjis gareSe

    transportirdeba da axorcieleben simport/antiports.

    21. //// endocitozis saxeebia:

    /// pinocitozi da transcitozi.

    /// fagocitozi da egzocitozi.

    // pinocitozi da fagocitozi.

    /// fagocitozi da persorbcia.

    22. //// persorbcia ewodeba:

    /// nivTierebaTa sekrecias da ujredidan rig naerTTa gamoyofas.

    /// ujredgare siTxidan gaxsnili sakvebi nivTierebebis mcire wveTebis

    STanTqmas.

    // nivTierebaTa tranportirebas ujredSorisi sivrciT (sivrceSi).

    /// ujredgare siTxidan SedarebiT msxvili substanciebis - baqteriebis,

    ujredebis, daSlili qsovilis narCenebis STanTqvas.

    23. //// rogor xorcieldeba memabranaSi naerTTa pasiuri transporti?

    /// specialuri naxSirwylovani arxebiT, energiis danaxarjis gareSe, koncen-

    traciuli gradientis miuxedavad.

    /// specialuri cilovani arxebiT, energiis mcire danaxarjiT, difuziis da

    osmosis gziT.

    /// specialuri membranuli arxebiT, energiis danaxarjiT, difuziiT, koncentra-

    ciuli gradientis mixedviT.

    // specialuri membranuli arxebiT, energiis danaxarjis gareSe,

    koncentraciuli gradientis Sesabamisad, difuziiT.

    24. //// membranaSi naerTTa aqtiuri transportisaTvis aucilebelia:

    /// specializebuli ionuri forebi da atf-is energia.

    /// specializebuli cilovani struqturebi - tumboebi da gaem-is naerTi.

    // specializebuli cilovani struqturebi - tumboebi da atf-is energia.

    /// specializebuli ionuri arxebi da cilovani tumboebi.

    25. //// ujredebs Soris informaciis mimocvlis saxeebia:

    /// pirdapiri (kontaqturi), CarTuli da arapirdapiri (humoruli).

  • 7

    /// kontaqturi, nivTierebTa gadatana limfiT (humoruli) da eleqtruli

    impulsis gadacemiT.

    // pirdapiri (kontaqturi), nivTierebaTa gadatana sisxliT, limfiT da

    qsovilovani siTxiT (humoruli) da bioeleqtruli potencialebis gadacemiT.

    /// pirdapiri (humoruli), sisxliT (ormxrivi) da bioeleqtruli potencialebis

    gadacemiT (yvelaze swrafi).

    26. //// organizmis araspecifikur pasuxs nebismier intensiur gaRizianebaze

    warmoadgens:

    /// adaptacia.

    /// habituacia.

    // stresi.

    /// dizadaptacia.

    27. //// organizmis dizadaptaciisaTvis damaxasiaTebelia:

    /// organizmis humoruli dacviTi adaptaciuri meqanizmebis amowurva, magram

    homeostazis SenarCuneba.

    /// organizmis nervul-refleqsuri dacviTi adaptaciuri meqanizmebis amowurva,

    homeostazis darRveva an SenarCuneba.

    // organizmis sarezervo, kerZod - dacviTi adaptaciuri meqanizmebis resursis

    amowurva, homeostazis darRveva.

    /// organizmis sarezervo, maT Soris - dacviTi, adaptaciuri meqanizmebis

    amowurva, homeostazis aqtivireba.

    28. //// ras uwodeben gaRizianebadobas?

    /// agznebadi qsovilebis unars gamRizianeblebis moqmedebiT fiziologiuri

    mosvenebis mdgomareobidan gadavidnen aqtiur mdgomareobaSi da aigznon.

    /// mxolod nervuli da kunTovani qsovilis unars gamRizianeblebis moqmedebiT

    fiziologiurad mosvenebuli mdgomareobidan gadavidnen aqtiur

    mdgomareobaSi da aigznon.

    // yvela cocxal ujreds aqvs gamRizianeblebis moqmedebaze reagirebis _

    gaRizianebadobis unari.

    /// mxolod jirkvlovan da epiTelur qsovils aqvs unari gamRizianeblebis

    moqmedebiT fiziologiuri mosvenebis mdgomareobidan gadavides aqtiur

    mdgomareobaSi, anu gaRiziandes.

    29. //// romeli ujredebis mimarT gamoiyeneba termini "agznebadi ujredebi"

    da ratom?

    /// nervuli, kunTovani da jirkvlovani ujredebis mimarT, romlebic gamRizia-

    neblis moqmedebas pasuxoben Na-is ganvladobisa da transmembranuli

  • 8

    potencialTa sxvaobis gazrdiT da Sedegad - moqmedebis potencialis

    generirebiT.

    // nervuli, kunTovani da jirkvlovani ujredebis mimarT, romlebic gamRi-

    zianeblis moqmedebas pasuxoben Na-is ganvladobis swrafi gazrdiT, trans-membranuli potencialTa sxvaobis SemcirebiT da Sedegad - moqmedebis

    potencialis generirebiT.

    /// yvela saxis ujredebis mimarT, radgan SeswevT unari gamRizianeblis

    moqmedebas upasuxon Na-is ganvladobis swrafi cvlilebiTa da moqmedebispotencialis generirebiT.

    /// nervuli da sekreciuli ujredebis mimarT, romlebic gamRizianeblis

    moqmedebas pasuxoben sxvadasxva ionis ganvladobis Seuqcevadi cvlilebiT da

    moqmedebis potencialis generirebiT.

    30. //// ujredis membranis ra ZiriTadi saxis eleqtruli pasuxebia cnobili

    da ra udevs maT safuZvlad?

    /// gavrcelebadi moqmedebis potenciali da misi Tanmxlebi kvalis poten-

    cialebi. maT safuZvels warmoadgens garkveul ionTaTvis membranis

    ganvladobis cvlilebani.

    /// adgilobrivi potencialebi: lokaluri pasuxi, postsinapsuri potencialebi,

    generatoruli potenciali. maT safuZvels warmoadgens garkveul ionTaTvis

    membranaSi transportirebis cvlileba.

    // adgilobrivi potencialebi (lokaluri pasuxi, postsinapsuri potencialebi,

    generatoruli potenciali) da gavrcelebadi moqmedebis potenciali misi

    Tanmxlebi kvalis potencialebiT. maT safuZvels warmoadgens membranaSi

    garkveul ionTa transportirebis cvlileba.

    /// adgilobrivi potencialebi (lokaluri pasuxi, postsinapsuri potencialebi,

    generatoruli potenciali) da gavrcelebadi moqmedebis potenciali misi

    Tanmxlebi kvalis potencialebiT. maT safuZvels warmoadgens organuli

    nivTierebisaTvis membranis ganvladobis cvlileba.

    31. //// ras uwodeben agznebadobas?

    /// yvela cocxali ujredis unars gaRizianeblis moqmedebis sapasuxod

    warmoqmnan rTuli biologiuri (biofizikuri) procesi - agzneba, romelic

    vrceldeba mezobel ubnebze.

    /// yvela cocxali ujredis unars gavrcelebadi procesiT upasuxon

    gamRizianebels.

    // agznebadi ujredebis unars gaRizianeblis moqmedebis sapasuxod warmoqmnan

    rTuli biologiuri (biofizikuri) procesi - agzneba, romelic swrafad

    vrceldeba mezobel ubnebze.

  • 9

    /// yvela cocxali ujredis unars gaRizianeblis moqmedebis sapasuxod

    warmoqmnan rTuli biologiuri (biofizikuri) procesi - agzneba, romelic ar

    vrceldeba mezobel ubnebze.

    32. //// ras uwodeben agznebas da ra aris misi safuZveli?

    /// rTul, gavrcelebad process, romliTac yvela cocxali ujredi pasuxobs

    gamRizianeblebis zemoqmedebas. misi safuZvelia fizikuri da fizikur-qimiuri

    xasiaTis funqciuri da struqturuli cvlilebebi.

    // rTul, gavrcelebad process, romliTac agznebadi ujredebi pasuxoben

    gamRizianeblebis zemoqmedebas. misi safuZvelia fizikuri da fizikur-qimiuri

    xasiaTis funqciuri da struqturuli cvlilebebi.

    /// rTul, gauvrcelebad process, romliTac agznebadi ujredebi pasuxoben

    gamRizianeblebis zemoqmedebas. misi safuZvelia fizikuri da fizikur-qimiuri

    xasiaTis funqciuri da struqturuli cvlilebebi.

    /// rTul, gavrcelebad process, romliTac agznebadi ujredebi pasuxoben

    gamRizianeblebis zemoqmedebas. misi safuZvelia membranuli potencialis

    ucvleloba.

    33. //// eleqtruli potencialebis registraciis klinikuri meTodebia:

    /// gulis _ eleqtromiografia da kuWis _ gastrografia.

    /// gulis _ eleqtrokardiografia, kuWis _ gastroskopia, baduris _

    retinografia.

    // gulis _ eleqtrokardiografia, Tavis tvinis _ eleqtroencefalografia,

    kunTebis _ eleqtromiografia.

    /// gulis _ eleqtrokardiografia, Tavis tvinis _ eleqtromiografia, kunTebis

    _ eleqtroencefalografia.

    34. //// ras uwodeben mosvenebis membranul potencials?

    /// nebismieri ujredis membranis Sida da gare zedapirebs Soris mudmivad

    arsebul potencialTa sxvaobas (transmembranul sxvaobas).

    /// agznebadi ujredis membranis gare zedapiris potencials, romelic

    pirobiTad nuladaa miCneuli.

    // agznebadi ujredis membranis Sida da gare zedapirebs Soris funqciuri

    mosvenebis dros arsebul potencialTa sxvaobas (transmembranul sxvaobas).

    /// ujredis membranis Sida zedapiris dadebiT potencials, romelic

    uaryofiTia gareganis mimarT.

    35. //// membranaSi ionTa ganvladobis ra cvlilebebi udevs safuZvlad

    membranis depolarizacias ConCxis kunTSi?

    /// membranis ganvladoba natriumis ionebisaTvis mkveTrad stabilizdeba

    citoplazmidan gareT (daaxloebiT 20-jer kaliumis ganvladobasTan

  • 1010

    SedarebiT), rac iwvevs membranuli potencialis niSnis Secvlas _

    inversias/reversias.

    /// membranis ganvladoba natriumis ionebisaTvis mkveTrad nuldeba gare

    sivrcidan citoplazmaSi (daaxloebiT 50-jer kaliumis ganvladobasTan

    SedarebiT), rac iwvevs membranuli potencialis niSnis Secvlas _

    inversias/reversias.

    // membranis ganvladoba natriumis ionebisaTvis mkveTrad imatebs gare

    sivrcidan citoplazmaSi (daaxloebiT 20-jer kaliumis ganvladobasTan

    SedarebiT), rac iwvevs membranuli potencialis Semcirebas da Semdgom niSnis

    Secvlas _ inversias/reversias.

    /// membranis ganvladoba kaliumis ionebisaTvis mkveTrad imatebs gare

    sivrcidan citoplazmaSi (daaxloebiT 20-jer natriumis ganvladobasTan

    SedarebiT), rac iwvevs membranuli potencialis niSnis Secvlas _

    inversias/reversias.

    36. //// ra xdeba moqmedebis potencialis inversiis fazaSi?

    // ujredis membranis Sida zedapiri gareTas mimarT droebiT dadebiTad

    damuxtuli xdeba.

    /// ujredis membranis gare zedapiri SigniTas mimarT droebiT dadebiTad

    damuxtuli xdeba.

    /// ujredis membranis Sida zedapiri gareTas mimarT droebiT uaryofiTad

    damuxtuli xdeba.

    /// Sida da gare zedapirebs Soris potencialTa sxvaoba droebiT qreba.

    37. //// biodenebis warmoSobis asaxsnelad aRiarebulia membranul-ionuri

    Teoria, romlis mixedviTac eleqtruli potencialebis arseboba

    ganpirobebulia:

    /// natriumis da kalciumis araTanabari koncentraciiT ujredis SigniT da

    gareT da zedapirul membranaSi maTi sxvadasxva ganvladobiT.

    // natriumis, kalciumis, kaliumis da qloris araTanabari koncentraciiT

    ujredis SigniT da gareT da zedapirul membranaSi maTi araTanabari

    ganvladobiT.

    /// natriumis, kalciumis, kaliumis da qloris araTanabari koncentraciiT

    ujredis SigniT da gareT da zedapirul membranaSi maTi erTnairi

    ganvladobiT.

    /// natriumis, kalciumis, kaliumis da qloris araTanabari koncentraciiT

    ujredis SigniT da gareT da zedapirul membranaSi kaTionebis cudi da

    anionebis kargi, magram cvladi ganvladobiT.

    38. //// ra faqtorebi gansazRvravs mosvenebis potencialis sidides?

  • 1111

    /// mosvenebis dros membranaSi SeRwevadi kaliumis ujredgare da ujredSida

    koncentraciaTa Sefardeba da am ionisadmi membranis ganvladobis maCvenebeli.

    /// mosvenebis dros membranaSi SeRwevadi natriumis ujredgare da ujredSida

    koncentraciaTa Sefardeba da am ionisadmi membranis ganvladobis maCvenebeli.

    // mosvenebis dros membranaSi SeRwevadi kaTionebisa da anionebis

    koncentraciaTa Sefardeba (ujredgare da ujredSida garemoSi) da am

    ionebisadmi membranis ganvladobaTa Sefardeba.

    /// mosvenebis dros membranaSi SeRwevadi kaTionebis ujredgare da ujredSida

    koncentraciaTa Sefardeba da maT mimarT membranis ganvladobaTa Sefardeba.

    39. //// ras uwodeben membranis wonasworobis potencials?

    /// potencialTa sxvaobas ujredSida da ujredgare siTxes Soris, rodesac

    ionTa Sesvla sWarbobs gamosvlas.

    // potencialTa sxvaobas ujredSida da ujredgare siTxes Soris, rodesac

    ionTa Sesvla tolia gamosvlis.

    /// potencialTa sxvaobas ujredSida da ujredgare siTxes Soris, rodesac

    ionTa gamosvla sWarbobs Sesvlas.

    /// ionTa Sesvla da gamosvla ujredgare da ujredSida garemos Soris

    potencialTa sxvaobis ar arsebobisas.

    40. //// risi Tanmdevi procesia kvalis potenciali da ra saxis arsebobs igi?

    /// kaTeleqtrotonuri depolarizaciis fazis Tanmdevia da arsebobs ori saxis:

    uaryofiTi da dadebiTi (hiperpolarizacia) kvalis potenciali.

    /// mosvenebis potencialis repolarizaciis fazis Tanmdevia da arsebobs ori

    saxis: uaryofiTi da dadebiTi (hiperpolarizacia) kvalis potenciali.

    // moqmedebis potencialis repolarizaciis fazis Tanmdevia da arsebobs ori

    saxis: uaryofiTi da dadebiTi (hiperpolarizacia) kvalis potenciali.

    /// lokaluri pasuxis Tanmdevia da arsebobs ori saxis: uaryofiTi da

    dadebiTi (hiperpolarizacia) kvalis potenciali.

    41. //// moqmedebis potencialis pikis xangrZlivoba nervul da ConCxis

    kunTebis boWkoebSi meryeobs:

    /// 2-dan 3 mwm-mde, repolarizaciis faza depolarizaciis fazaze xangrZlivia.

    /// 0,5-dan 3 mwm-mde, depolarizaciis faza repolarizaciis fazaze xangrZlivia.

    // 0,5-dan 3 mwm-mde, repolarizaciis faza depolarizaciis fazaze xangrZlivia.

    /// 0,5-dan 3 mwm-mde, repolarizaciis faza depolarizaciis fazaze xanmoklea.

    42. //// eleqtrul pasuxs gamRizianeblis moqmedebaze ar warmoadgens:

    /// moqmedebis potenciali.

    // mosvenebis potenciali.

    /// postsinapsuri potenciali.

  • 1212

    /// generatoruli potenciali.

    43. //// mosvenebis membranuli potenciali warmoadgens eleqtrul

    potencialTa transmembranul sxvaobas, romelic ar aris ganpirobebuli:

    /// kaTionebis koncentraciaTa SefardebiT;

    /// anionebis koncentraciaTa SefardebiT;

    /// kaTionebisa da anionebisadmi membranis araTanabari ganvladobiT.

    // ujredSida organelebis metaboluri aqtivobiT.

    44. //// sxvadasxva agznebadi ujredis membranis mosvenebis potencialis

    sidide meryeobs:

    /// -50 mv-dan -90 mv-mde.

    /// -20 mv-dan -70 mv-mde.

    /// -50 mv-dan -70 mv-mde.

    // -30 mv-dan -90 mv-mde.

    45. //// ras uwodeben membranis depolarizacias?

    /// membranis ujredSida dadebiTi muxtebis Semcirebas.

    // potencialis transmembranuli sxvaobis Semcirebas.

    /// potencialis transmembranuli sxvaobis gazrdas.

    /// membranis ujredgare dadebiTi muxtebis gazrdas.

    46. //// ras uwodeben membranis hiperpolarizacias?

    /// potencialis transmembranuli sxvaobis Semcirebas.

    /// membranis ujredSida dadebiTi muxtebis gazrdas.

    // potencialis transmembranuli sxvaobis gazrdas.

    /// membranis ujredgare dadebiTi muxtebis Semcirebas.

    47. //// rogoria mosvenebuli agznebadi ujredis membranis gareT da SigniT

    natriumisa da kaliumis ionTa koncentraciis urTierTdamokidebuleba?

    // gareT Na metia, K - naklebi./// Na da K Tanabrad arian ganawilebulni./// gareT K - metia, Na - naklebi./// ujredSigniT Na saerTod ar aris.

    48. //// ratom aris ConCxis kunTis agznebis zRurblovani Zala meti, vidre

    nervuli boWkosi?

    /// vinaidan kaliumis ionebisaTvis membranis ganvladoba SedarebiT metia, rac,

    Tavis mxriv, gansazRvravs potencialis transmembranuli sxvaobis siWarbes da

    sazRurble potencialis gazrdas.

  • 1313

    // vinaidan qloris ionebisaTvis membranis ganvladoba metia, rac,Tavis mxriv,

    gansazRvravs potencialis transmembranuli sxvaobis siWarbes da sazRurble

    potencialis gazrdas.

    /// vinaidan qloris ionebisaTvis membranis ganvladoba SedarebiT metia, rac,

    Tavis mxriv, gansazRvravs potencialis transmembranuli sxvaobis naklebobas

    da sazRurble potencialis gazrdas.

    /// vinaidan kaliumis ionebisaTvis membranis ganvladoba SedarebiT metia, rac,

    Tavis mxriv, gansazRvravs potencialis transmembranuli sxvaobis naklebobas

    da sazRurble potencialis gazrdas.

    49. //// sad funqciobs natrium-kaliumis tumbo da ra mniSvneloba aqvs mas?

    /// ujredis membranaSi; ganapirobebs agznebis dros darRveul ionTa

    koncentraciuli gradientis SenarCunebas ujredidan kaliumis "amotumbviT" da

    ujredSi natriumis "CatumbviT".

    /// citoplazmaSi; ganapirobebs agznebis dros darRveul ionTa koncentra-

    ciuli gradientis SenarCunebas ujredidan kaliumis da natriumis

    "amotumbviT".

    /// citoplazmaSi; ganapirobebs ionTa koncentraciuli gradientis SenarCunebas

    ujredSi kaliumis da natriumis "CatumbviT".

    // ujredis membranaSi; ganapirobebs ionTa koncentraciuli gradientis

    SenarCunebas ujredidan natriumi "amotumbviT" da ujredSi kaliumis

    "CatumbviT".

    50. //// rogor moqmedebs natrium-kaliumis tumbo?

    /// tumbo eleqtrogenuria: igi membranaze qmnis potencialTa sxvaobas,

    uzrunvelyofs ra ujredidan ori natriumis ionis gamoyvanas ujredSi

    darCenili sami kaliumis ionis sanacvlod.

    /// tumbo eleqtroneitraluria: ar iRebs monawileobas membranuli

    potencialis SeqmnaSi, uzrunvelyofs ra erTi natriumis Seyvanas ujredSi

    gayvanili erTi kaliumis sanacvlod.

    // tumbo eleqtrogenuria: igi membranaze qmnis potencialTa sxvaobas,

    uzrunvelyofs ra ujredidan sami natriumis ionis gamoyvanas ujredSi

    garedan Sesuli ori kaliumis ionis sanacvlod.

    /// tumbo eleqtroneitraluria: ar iRebs monawileobas membranuli

    potencialis SeqmnaSi, uzrunvelyofs ra erTi qloris Seyvanas ujredSi

    gayvanili erTi kaliumis sanacvlod.

    51. //// ionTa transmembranuli koncentraciuli gradientis SenarCunebis

    garda, ra roli akisria natrium-kaliumis tumbos mosvenebis dros?

  • 1414

    /// warmoqmnis potencialTa sxvaobas membranaze (eleqtrogenurobis gamo),

    romelic jamdeba natriumis koncentraciuli gradientiT (ZiriTadad) Seqmnil

    potencialTan.

    /// warmoqmnis potencialTa sxvaobas membranaze (eleqtrogenurobis gamo),

    mxolod kaliumis koncentraciuli gradientiT Seqmnil potencialTan.

    // warmoqmnis potencialTa sxvaobas membranaze (eleqtrogenurobis gamo),

    romelic jamdeba kaliumis koncentraciuli gradientiT (ZiriTadad) Seqmnil

    potencialTan.

    /// warmoqmnis potencialTa sxvaobas membranaze (eleqtroneitralurobis gamo),

    romelic jamdeba kaliumis koncentraciuli gradientiT (ZiriTadad) Seqmnil

    potencialTan.

    52. //// membranis ionTa arxebis tipebia:

    /// marTvadi da aramarTvadi; natriumis, kaliumis da qloris; izomorfuli da

    izometruli; swrafi da neli.

    /// marTvadi da Jonvadi; swrafi da statikuri; qemo-, meqano-, potencial- da

    liganddamokidebuli; erT-, or- da samWiSkriani.

    // marTvadi da Jonvadi; swrafi da neli; potencialmgrZnobiare, qemo-

    mgrZnobiare (maT Soris-kalciummgrZnobiare), meqanomgrZnobiare, meoradi

    Suamavlebisadmi mgrZnobiare;

    /// marTvadi da Jonvadi; swrafi, neli da dinamikuri; cilovani da peptiduri;

    qemo-, meqano-, potencial-, ligand- da kalciummgrZnobiare.

    53. //// romeli tipis ionur arxebs aqvT urTierTgavlenis unari?

    /// ligandmgrZnobiares (e. i. potencialmgrZnobiares),

    /// meqano- da qemomgrZnobiares,

    // eleqtromgrZnobiares,

    /// Jonvads.

    54. //// rogoria ionuri arxis struqtura (principi)?

    /// ionur arxs aqvs e.w. yeli, seleqciuri filtri, pasiuri satransporto

    sistema.

    /// ionur arxs aqvs seleqciuri filtri, aqtiuri da pasiuri yeli;

    eleqtroaagznebad marTvad arxebs, aseve aqvT WiSkris meqanizmi.

    // ionur arxs aqvs e.w. yeli da seleqciuri filtri; marTvad

    eleqtroaagznebad arxebs, aseve, aqvT WiSkris meqanizmi.

    /// ionur arxs aqvs e.w. yeli, araseleqciuri filtri; marTvad arxebs, aseve -

    WiSkris dablokvis meqanizmi.

    55. //// ionTa aramarTvadi (Jonvadi) arxebis ZiriTadi Tvisebebia:

  • 1515

    /// mudmivad Riaa; ar cvlis gamtarunarianobas gaRizianebis dros, aris

    ionseleqciuri.

    /// aris dinamikuri, mcired cvlis gamtarunarianobas gamRizianeblis

    moqmedebis pasuxad, aris ligandmgrZnobiare da seleqciuri.

    // mudmivad Riaa, gamtarunarianoba mudmivia mosvenebis da gaRizianebis dros,

    aris ionseleqciuric da ionaraseleqciuric.

    /// ZiriTadad Riaa, cvlis gamtarunarianobas qemomgrZnoiare struqturebis

    gaRizianebisas, aris ionseleqciuric da araionseleqciuric.

    56. //// ionTa marTvadi arxebi ganapirobeben membranis:

    /// ionseleqciurobas da agznebadobas,

    /// ionseleqciurobas da augznebadobas,

    // seleqciurobas da cvlad gamtarobas.

    /// seleqciurobas da maRal agznebadobas.

    57. //// romeli mtkicebulebaa marTebuli ionuri arxis Sesaxeb?

    // arxis seleqciuroba ar aris absoluturi; arxis saxelwodeba miuTiTebs

    mxolod im ionze, romlis mimarTac igi upiratesadaa ganvladi.

    /// arxis seleciuroba yovelTvis ar aris absoluturi; arxis saxelwodeba

    miuTiTebs mxolod im ionebze, romlis mimarTac arxis kinetika yvelaze

    maRalia.

    /// arxis seleqciuroba dinamikuria; igi miuTiTebs mxolod im ionze, romlis

    mimarTac arxis funqciuri Zvradoba aris yvelaze maRali.

    /// arxis seleqciurobis xarisxi damokidebulia garemos temperaturaze, pH-ze;arxis saxelwodeba miuTiTebs mxolod im ionze, romlis mimarTac

    mgrZnobiarea arxis aqtivaciuri WiSkari.

    58. //// marTvadi ionuri arxebis ZiriTadi Tvisebebia:

    /// SerCeviTi ganvladoba (seleqciuroba) mxolod kaTionebis mimarT da

    eleqtroagznebadoba (potencialis cvlilebebis sapasuxod arxebis gaRebisa

    da daxurvis unari).

    /// SerCeviTi ganvladoba (seleqciuroba) mxolod anionebis mimarT da

    eleqtroagznebadoba (potencialis cvlilebebis sapasuxod arxebis gaRebisa

    da daxurvis unari).

    // SerCeviTi ganvladoba (seleqciuroba) garkveuli ionebis mimarT da

    eleqtroagznebadoba (potencialis cvlilebebis sapasuxod arxebis gaRebisa

    da daxurvis unari).

    /// SerCeviTi ganvladoba (seleqciuroba) garkveuli ionebis mimarT da

    eleqtroagznebadoba (receptoruli kompleqsis konformirebis sapasuxod

    arxebis gaRebisa da daxurvis unari).

  • 1616

    59. //// marTvadi ionuri arxi Sedgeba:

    // sakuTari satransporto sistemisa da e.w. WiSkris meqanizmisagan

    (WiSkrisagan), romelsac membranis eleqtruli veli marTavs.

    /// sakuTari satransporto sistemisa da e.w. WiSkris meqanizmisagan

    (WiSkrisagan), romlis mdgomareobas gamRizianeblis zewola an gaWimva cvlis.

    /// sakuTari satransporto sistemisa da e.w. WiSkris meqanizmisagan

    (WiSkrisagan), romlis mdgomareobas receptoruli kompleqsis konformireba

    cvlis.

    /// sakuTari satransporto sistemisa da e.w. WiSkris meqanizmisagan

    (WiSkrisagan), romelic membranis absolutur seleqciurobas gansazRvravs.

    60. //// ra mdgomareobaSi SeiZleba iyos marTvadi ionuri arxis WiSkari?

    /// an mTlianad daxuruli, an mTlianad Ria, ris gamoc calkeuli Ria arxis

    gamtarebloba cvlad sidides warmoadgens.

    /// an mTlianad daxuruli, an mTlianad Ria, ris gamoc calkeuli Ria arxi

    absoluturi ionseleqciurobiT xasiaTdeba.

    // an mTlianad daxuruli, an mTlianad Ria, ris gamoc calkeuli Ria arxis

    gamtarebloba mudmiv sidides warmoadgens.

    /// an mTlianad daxuruli, an mTlianad Ria, ris gamoc calkeuli Ria arxi

    absoluturi ionaraseleqciurobiT xasiaTdeba.

    61. //// riT ganisazRvreba membranis sumaruli gamtaroba ama Tu im

    ionisaTvis?

    /// urTierTgavlenis unaris mqone arxebis raodenobiT, romlebic ganvladia

    mocemuli ionisaTvis.

    /// Jonvadi da marTvadi arxebis aqtivobiT, romlebic ganvladia mocemuli

    ionisaTvis.

    // erTdroulad gaRebuli arxebis raodenobiT, romlebic ganvladia mocemuli

    ionisaTvis.

    /// absoluturi seleqciurobis unaris mqone arxebis raodenobiT, romlebic

    ganvladia mocemuli ionisaTvis.

    62. //// ra da ra saxis ionuri WiSkari arsebobs?

    /// ionseleqciuri da araionseleqciuri.

    // swrafi (aqtivaciis - m) da neli (inaqtivaciis - h)./// marTvadi (swrafi - m) da Jonvadi (neli - h)./// qemo- da eleqtromgrZnobiare.

    63. //// funqciuri organizaciis msgavsebis miuxedavad, natriumis arxebisagan

    gansxvavebiT, kaliumis arxebs:

  • 1717

    /// ar aqvT inaqtivaciuri WiSkari, axasiaTebT ufro maRali seleqciuroba;

    axasiaTebT aqtivacia-inaqtivaciis ufro swrafi kinetika (gansakuTrebiT-

    nervul boWkoebSi).

    /// ar aqvT aqtivaciuri WiSkari, axasiaTebT ufro dabali seleqciuroba;

    axasiaTebT aqtivacia-inaqtivaciis ufro neli kinetika (gansakuTrebiT-nervul

    boWkoebSi).

    // ar aqvT inaqtivaciuri WiSkari, axasiaTebT ufro maRali seleqciuroba;

    axasiaTebT aqtivacia-inaqtivaciis ufro neli kinetika (gansakuTrebiT-nervul

    boWkoebSi).

    /// ar aqvT aqtivaciur-inaqtivaciuri WiSkari, axasiaTebT ufro maRali

    seleqciuroba; axasiaTebT aqtivacia-inaqtivaciis ufro neli kinetika

    (gansakuTrebiT-nervul boWkoebSi).

    64. //// moqmedebis membranul potencials uwodeben membranuli potencialis

    swraf rxevas, romlic aRiZvreba:

    /// nebismieri cocxali ujredis membranaSi natriumis ganvladobis swrafi

    matebis Sedegad.

    /// nervul, kunTovan da jirkvlovan ujredebSi gamRizianeblis moqmedebebis

    sapasuxod membranaSi kaliumis ganvladobis swrafi Seuqcevadi matebis

    Sedegad.

    // nervuli, kunTovani da jirkvlovani ujredebis agznebisas membranaSi ionuri

    ganvladobis Seqcevadi cvalebadobis Sedegad.

    /// agznebad qsovilebSi gamRizianeblis moqmedebis sapasuxod membranaSi

    natriumis ganvladobis swrafi Semcirebis Sedegad.

    65. //// raSi vlindeba "sul an arafris" kanoni?

    /// zRurblovani Zalis moqmedebisas agzneba maqsimaluri sididisaa ("sul"),

    amis Semdeg Zalis momateba agznebas aRar iwvevs ("araferi") (aRaraa

    damokidebuli);

    /// qvezRurblovani Zalis moqmedebis Sedegad pasuxi ar aris ("araferi"),

    zRurblovan Zalaze Cndeba, Zalis matebiT izrdeba da garkveul Zalaze

    maqsimaluri pasuxi miiReba ("sul"), Semdgomi Zalis matebiT pasuxis amplituda

    mcirdeba;

    /// qvezRurblovani Zalis moqmedebisas pasuxi ar aris ("araferi"), zRurblovan

    Zalaze Cndeba, Zalis matebiT izrdeba da garkveul Zalaze maqsimaluri pasuxi

    miiReba ("sul"), ris Semdegac pasuxi Zalis sidideze damokidebuli ar aris;

    // qvezRurblovani ZaliT gaRizianeba ar iwvevs agznebas ("araferi"),

    zRurblovani stimulis moqmedebisas ki agzneba Tavidanve maqsimalur sidides

    iZens ("sul") da gamRizianeblis Zalis Semdgomi gazrdiT aRar matulobs

    (aRaraa damokidebuli).

  • 1818

    66. //// ras udris ConCxis kunTis boWkos inversiis/reversiis sidide pikis

    miRwevis momentSi?

    // +30 - +40 mv/// + 5 - +10 mv/// +100 - +120 mv/// -30 - - 40 mv

    67. //// ras udris moqmedebis potencialis amplituda ConCxis kunTis

    boWkoebSi?

    /// 90-130 mv

    /// 70-110 mv

    // 120-130 mv

    /// 70-130 mv

    68. //// ra warmoadgens mosvenebisa da moqmedebis potencialebis aRmocenebis

    ganmapirobebeli eleqtromamoZravebeli Zalis wyaros?

    /// natriumis da kaliumis koncentraciis sxvaoba boWkos SigniT da gareT

    (Sesabamisad, kaliumisaTvis - 14:142 mmol/l, natriumisaTvis - 140:4 mmol/l).

    /// natriumis da kaliumis koncentraciis sxvaoba boWkos SigniT da gareT

    (Sesabamisad, natriumisaTvis - 142:14 mmol/l, kaliumisaTvis - 140:4 mmol/l).

    // natriumis da kaliumis koncentraciis sxvaoba boWkos SigniT da gareT

    (Sesabamisad, natriumisaTvis - 14:142 mmol/l, kaliumisaTvis - 140:4 mmol/l).

    /// natriumis da kaliumis koncentraciis sxvaoba boWkos SigniT da gareT

    (Sesabamisad, natriumisaTvis - 14:142 mmol/l, kaliumisaTvis - 4:142 mmol/l).

    69. //// romeli agznebadi ujredis mosvenebis membranuli potencialis

    genezSi asrulebs qloris ioni arsebiT rols?

    /// ConCxis kunTovani boWkoebis, romlis membranis ganvladoba qlorisaTvis

    ujredSida mimarTulebiT, romelic didad aRemateba kaliumis ganvladobas.

    /// ConCxis kunTovani boWkoebis, romlis membranis ganvladoba qlorisaTvis

    ujredSida mimarTulebiT TiTqmis Seesabameba ganvladobas kalciumisaTvis

    ujredgare mimarTulebiT.

    // ConCxis kunTovani boWkoebis, romlis membranis ganvladoba qlorisaTvis

    ujredSida mimarTulebiT TiTqmis Seesabameba kaliumis ganvladobas.

    /// gluvkunTovani boWkoebis, romlis membranis ganvladoba qlorisaTvis

    ujredSida mimarTulebiT TiTqmis Seesabameba kaliumis ganvladobas.

    70. //// membranaSi ionTa ganvladobis ra cvlilebebi udevs safuZvlad

    repolarizacias?

    /// natriumis inaqtivacia da kaliumis ganvladobis TandaTanobiTi Semcireba

    citoplazmidan ujredSoris siTxeSi.

  • 1919

    /// natriumis inaqtivacia da natrium-kaliumis tumbos moqmedebis Sedegad

    kaliumis "gamotumbva" citoplazmidan ujredgare siTxeSi.

    // natriumis inaqtivacia da kaliumis ganvladobis TandaTanobiTi mateba

    citoplazmidan ujredgare siTxeSi, natrium-kaliumis tumbos aqtivireba.

    /// kaliumis inaqtivacia da natriumisa da qloris ionebis ganvladobis

    Semcireba, natrium-kaliumis tumbos aqtivireba.

    71. //// rogoria kalciumis ionebis roli agznebadi qsovilebis moqmedebis

    potencialis ganviTarebaSi?

    // kalciumis ionebs wamyvani roli eniWebaT gluvi kunTebis moqmedebis poten-

    cialis aRmavali fazis da miokardiumis ujredebis moqmedebis potencialis

    platos genezSi.

    /// vinaidan kalciumis ionebis arxebis damaxasiaTebel Taviseburebas

    warmoadgens maTi damokidebuleba metaboluri procesebisagan, bunebrivia - ama

    Tu im mizeziT metaboluri procesebis aqtivacia cvlis moqmedebis

    potencialis genezs.

    /// kalciumis ionebis wamyvani roli eniWebaT gluvi kunTisa da miokardiumis

    moqmedebis potencialis swrafi repolarizaciis fazis genezSi.

    /// kalciumis ionebis wamyvani roli eniWebaT nervul da kunTovan boWkoTa

    moqmedebis potencialis Semdgom kvalis potencialebis genezSi.

    72. //// natriumis, kaliumis da kalciumis arxebis specifikuri

    blokatorebia:

    /// natriumis - tetraeTilamoniumi da aminopiridinebi, kaliumis - tetrodo-

    toqsini, kalciumis - verapamili, nifedipini.

    // natriumis - tetrodotoqsini, kaliumis - tetraeTilamoniumi da

    aminopiridinebi, kalciumis - verapamili, nifedipini.

    /// natriumis - verapamili da nifedipini, kaliumis - tetrodotoqsini,

    kalciumis - novokaini.

    /// natriumis - tetraeTilamoniumi, kaliumis - verapamili., kalciumis -

    lidokaini da nifedipini.

    73. //// ras uwodeben regeneraciul (TviTganaxlebad) depolarizacias?

    /// iseT wriul zvavisebur process, rodesac sawyisi depolarizacia iwvevs

    nawili kaliumis arxebis gaRebas da kaliumis Sesvlas ujredSi, momdevno

    depolarizacias, axali arxebis gaRebas da a.S.

    // iseT wriul zvavisebur process, rodesac sawyisi depolarizacia iwvevs

    natriumis arxebis nawilis gaRebas da natriumis Sesvlas ujredSi, amis

    Sedegad momdevno depolarizacias, axali arxebis gaRebas da a. S.

  • 2020

    /// iseT wriul zvavisebur process, rodesac sawyisi depolarizacia iwvevs

    nawili natriumis arxebis nawilis gaRebas da natriumis gamosvlas ujredidan,

    amis Sedegad momdevno depolarizacias, axali arxebis gaRebas da a.S.

    /// iseT wriul zvavisebur process, rodesac sawyisi depolarizacia iwvevs

    nawili natriumis arxebis gaRebas da natriumis Sesvlas ujredSi, momdevno

    hiperpolarizacias, axali arxebis gaRebas da a.S.

    74. //// ras uwodeben gamRizianeblis zRurblovan Zalas?

    /// gamRizianeblis im minimalur Zalas, romelic sakmarisia membranuli

    potencialis adgilobrivi cvlilebisaTvis _ agznebisaTvis.

    /// gamRizianeblis im minimalur Zalas, romelic iwvevs pasiur depola-

    rizacias.

    /// mudmivi denis minimalur Zalas, romelic ar aris sakmarisi agznebis

    inicirebisaTvis.

    // gamRizianeblis im minimalur Zalas, romelic sakmarisia agznebisaTvis.

    75. //// rodis viTardeba lokaluri pasuxi?

    /// im stimulTa moqmedebiT, romelic zRurblovani Zalis 15-20%-s Seadgens.

    // im stimulTa moqmedebiT, romelic zRurblovani Zalis 50-75%-s Seadgens.

    /// im stimulTa moqmedebiT, romelic ar aRwevs zRurblovani Zalis 50-75%-s.

    /// im stimulTa xanmokle moqmedebiT, romelic tolia zRurblovani Zalisa.

    76. //// ras uwodeben adekvatur gamRizianebels da riT xasiaTdeba igi?

    /// mocemuli qsovilisaTvis specifikur gamRizianebels, misi zRurblovani

    Zala metia araadekvaturis zRurblovan ZalasTan SedarebiT.

    /// mocemuli qsovilisaTvis araspecifikur dinamikur gamRizianebels, misi

    zRurblovani Zala naklebia araadekvaturis zRurblovan ZalasTan SedarebiT.

    // mocemuli qsovilisaTvis specifikur gamRizianebels, misi zRurblovani

    Zala naklebia araadekvaturis zRurblovan ZalasTan SedarebiT.

    /// mocemuli qsovilisaTvis araspecifikur stabilur gamRizianebels, misi

    zRurblovani Zala metia araadekvaturis zRurblovan ZalasTan SedarebiT.

    77. //// ras warmoadgens depolarizaciis kritikuli done?

    /// membranis depolarizaciis garkveuli kritikuli siCqaris miRwevis momenti,

    rodesac iwyeba kalciumis arxebis aqtivacia.

    /// membranis depolarizaciis garkveuli kritikuli donis miRwevis momenti,

    rodesac iwyeba natriumis arxebis inaqtivacia.

    // membranis depolarizaciis garkveuli kritikuli donis miRwevis momenti,

    rodesac gavrcelebadi moqmedebis potenciali aRmocendeba.

    /// membranis depolarizaciis garkveuli kritikuli donis miRwevis momenti,

    rodesac myardeba natriumis wonasworobis potenciali.

  • 2121

    78. //// razea damokidebuli depolarizaciis kritikuli done?

    /// gamoyenebuli stimulis xasiaTze.

    // mxolod sakuTriv membranis Tvisebebze.

    /// gamRizianebel eleqtrodebs Soris arsebul manZilze.

    /// gamRizianeblis moqmedebis droze.

    79. //// ras uwodeben reobazas?

    /// nebismieri gamRizianeblis minimalur Zalas, romelic iwvevs agznebas.

    /// mudmivi denis maqsimalur Zalas, romelic romelic iwvevs agznebas.

    // mudmivi denis minimalur Zalas, romelic iwvevs agznebas.

    /// mudmivi denis minimaluri Zala, romelic iwvevs lokalur depolarizacias.

    80. //// ras uwodeben qronaqsias?

    /// dros, romlis ganmavlobaSic unda moqmedebdes erTi reobazis toli deni,

    rom gamoiwvios agzneba.

    // dros, romlis ganmavlobaSic unda moqmedebdes ormagi reobazis toli deni,

    rom gamoiwvios agzneba.

    /// Zalas, romelic sasargeblo drois ganmavlobaSi iwvevs agznebas.

    /// dros, romlis ganmavlobaSic unda moqmedebdes zRurblovanis toli Zala,

    rom gamoiwvios agzneba.

    81. //// medicinis ra sferoSi aqvs gamoyeneba qronaqsimetriis meTods?

    /// fizioTerapiul praqtikaSi, kunTis sakuTari agznebadobis xarisxis

    gansazRvris mizniT.

    /// revmatologiur praqtikaSi, mamoZravebel nervSi organuli dazianebis

    arsebobis dadgenisaTvis.

    /// mxolod eqsperimentul medicinaSi, nervSi agznebis gatarebis

    SefasebisaTvis.

    // nevrologiur praqtikaSi, mamoZravebel nervSi organuli dazianebis

    arsebobis dadgenisaTvis.

    82. //// ra gansxvavebaa moqmedebis potencialsa da lokalur potencials

    (pasuxs) Soris?

    /// moqmedebis potenciali: ar emorCileba "sul an arafris" kanons, agznebadoba

    nulamde ecema, gavrcelebadi potencialia. lokaluri pasuxi: "sul an

    arafris" kanons emorCileba, agznebadoba momatebulia, ar vrceldeba,

    sumirdeba.

    // moqmedebis potenciali: emorCileba "sul an arafris" kanons, misi pikis

    ganviTarebis dros agznebadoba nulamde ecema, gavrcelebadi potencialia.

    lokaluri pasuxi: "sul an arafris" kanons ar emorCileba, agznebadoba

    momatebulia, ar vrceldeba, sumirdeba.

  • 2222

    /// moqmedebis potenciali; emorCileba "sul an arafris" kanons, agznebadoba

    momatebulia, ar vrceldeba, ar sumirdeba. lokaluri potenciali; "sul an

    arafris" kanons ar emorCileba, agznebadoba nulamde ecema, gavrcelebadi

    potencialia.

    /// moqmedebis potenciali; emorCileba "sul an arafris" kanons, misi pikis

    xangrZlivobis dros agznebadoba momatebulia, gavrcelebadi potencialia.

    lokaluri potenciali; "sul an arafris" ar emorCileba, agznebadoba nulamde

    ecema, ar vrceldeba, zogjer – droSi sumirdeba.

    83. //// rogoria zRurblovani Zalis da misi xangrZlivobis korelacia?

    /// yoveli gamRizianeblis zRurblovani Zala, gansazRvrul farglebSi,

    pirdapir damokidebulebaSia mis xangrZlivobasTan.

    /// zRurblovani Zalis moqmedebis xangrZlivoba ar aris damokidebuli mis

    sidideze.

    /// zRurblovani Zalis cvlilebebi ar cvlis misi aucilebeli moqmedebis

    xangrZlivobas.

    // gamRizianeblis zRurblovani Zala, gansazRvrul farglebSi, ukudamoki-

    debulebaSia mis xangrZlivobasTan.

    84. //// ras uwodeben sasargeblo dros?

    /// umcires dros, romlis ganmavlobaSic moqmedebs ormagi reobazis toli

    sididis gamRizianebeli stimuli.

    // umcires dros, romlis ganmavlobaSic moqmedebs erTi reobazis toli

    sididis gamRizianebeli stimuli.

    /// umcires dros, romlis ganmavlobaSic moqmedebs naxevari reobazis toli

    sididis gamRizianebeli stimuli.

    /// umcires dros, romlis ganmavlobaSic qsovili kargavs agznebis unars.

    85. //// ras uwodeben zRurblovan potencials?

    /// depolarizaciis kritikuli donis matebas.

    // sidides, ramdeniTac aucilebelia transmembranuli potencialis Secvla

    agznebadi impulsis aRmosaceneblad.

    /// sidides, ramdeniTac aucilebelia transmembranuli potencialis mateba

    impulsis gavrcelebisaTvis.

    /// potencials, romelic K-is aqtivaciiTa ganpirobebuli.

    86. //// ra aris agznebis gavrcelebis saimedobis faqtori da rogoria misi

    sidide?

    /// moqmedebis potencialis amplituda (mv), gayofili membranuli potencialis

    sidideze (mv) =3-4.

  • 2323

    // moqmedebis potencialis amplituda (mv), Sefardebuli depolarizaciis

    zRurblovan potencialTan =5-6./// depolarizaciis zRurbli, gayofili moqmedebis potencialis amplitudaze

    (mv); =5-6./// mosvenebis potencialis sidide (mv), Sefardebuli moqmedebis potencialis

    amplitudasTan (mv); =3-4.

    87. //// ras uwodeben akomodacias?

    // nela mzardi gaRizianebisadmi (depolarizaciisadmi) agznebadi ujredis

    "Seguebis" movlenas.

    /// nela mzardi gaRizianebisadmi (repolarizaciisadmi) agznebadi ujredis

    "Seguebis" movlenas.

    /// swrafad mzardi gaRizianebisadmi (depolarizaciisadmi) agznebadi ujredis

    "Seguebis" movlenas.

    /// swrafad mzardi gaRizianebisadmi (repolarizaciisadmi) agznebadi ujredis

    "Seguebis" movlenas.

    88. //// ras uwodeben "minimalur gradients" anu "kritikul daxras"?

    /// gamRizianebeli Zalis matebis sicicabis garkveul minimalur mniSvnelobas,

    romlis moqmedebiT aRmocendeba moqmedebis potenciali.

    /// gamRizianebeli Zalis matebis sicicabis garkveul minimalur mniSvnelobas,

    romlis moqmedebiT aRmocendeba lokaluri pasuxi.

    // gamRizianebeli Zalis matebis sicicabis garkveul minimalur mniSvnelobas,

    romlis moqmedebisas ar aRmocendeba moqmedebis potenciali.

    /// gamRizianebeli Zalis matebis sicicabis garkveul minimalur mniSvnelobas,

    romlis moqmedebiT pikuri potenciali aRmocendeba.

    89. //// ra cvlilebebi miiReba akomodaciis dros?

    /// depolarizaciis kritikuli done da potencialis amplituda TandaTanobiT

    mcirdeba da garkveuli minimaluri sicicabis SemTxvevaSi qreba.

    // depolarizaciis kritikuli done izrdeba (maRla iwevs), moqmedebis

    potencialis amplituda TandaTanobiT mcirdeba da garkveuli minimaluri

    sicicabis SemTxvevaSi qreba.

    /// izrdeba membranuli potencialis sidide da moqmedebis moqmedebis

    potenciali ar gamoiwveva.

    /// depolarizaciis kritikuli done izrdeba (maRla iwevs) da neldeba

    moqmedebis potenciali da garkveuli minimaluri sicicabis SemTxvevaSi qreba.

    90. //// ris mixedviT sazRvraven akomodaciis siCqares?

    // minimaluri gradientis sidide, gamosaxuli erTeuliT reobaza/wm-Si.

    /// minimaluri gradientis sidide, gamosaxuli erTeuliT mm/wm-Si.

  • 2424

    /// moqmedebis potencialis amplitudis SefardebiT depolarizaciis

    zRurblTan, gamosaxuli erTeuliT mm/wm-Si.

    /// moqmedebis potencialis amplitudis SefardebiT membranuli potencialis

    sididesTan, erTeuliT reobaza/wm-Si.

    91. //// moqmedebis potencialis pikis monakveTSi membrana kargavs

    agznebadobas, romelic pikis dasrulebisas TandaTanobiT aRdgeba.

    agznebadobis am cvlilebas ewodeba:

    /// adaptacia

    /// akomodacia

    // refraqteroba

    /// depresia

    92. //// refraqterobis fazebia:

    /// absoluturi (agznebadobis daqveiTeba 50-75%-iT) da SefardebiTi

    (agznebadobis TandaTan aRdgena).

    /// absoluturi (sruli augznebadoba) da SefardebiTi (normaluri

    agznebadoba).

    // absoluturi (sruli augznebadoba) da SefardebiTi (agznebadobis TandaTan

    aRdgena).

    /// absoluturi (agznebadobis dacema 30-50%-iT) da SefardebiTi (normaluri

    agznebadoba).

    93. //// ra saxiT vrceldeba agzneba nervul da kunTovan boWkoebSi?

    // adgilobrivi denebis saxiT, romelic warmoiqmneba boWkos agznebul da

    mosvenebul ubnebs Soris.

    /// qemorecepciuli denis saxiT boWkos agznebul da mosvenebul ubnebs Soris.

    /// yovel mosvenebul ubanSi aRmocenebuli lokaluri cvlilebebis saxiT.

    /// yovel mosvenebul ubanSi ganviTarebuli pasiuri gavrcelebadi

    depolarizaciis saxiT.

    94. //// rogor vrceldeba agzneba nervuli da kunTovani boWkos funqciurad

    mTliani (dauzianebeli) membranis gaswvriv?

    // mTel boWkos sigrZeze agznebis procesis Sesustebis gareSe _ udekrementod.

    /// mTel boWkos sigrZeze agznebis procesis Sesustebis gareSe _ dekrementiT.

    /// mTel boWkos sigrZeze agznebis procesis SesustebiT _ udekrementod.

    /// boWkos garkveul monakveTze, udekrementod, Semdeg _ dekrementiT.

    95. //// ra ganapirobebs moqmedebis potencialis orfazovan rxevas

    ujredgare gamoyvanisas?

    /// depolarizaciis da repolarizaciis fazebis ganviTareba.

  • 2525

    /// dadebiTi kvaliTi potencialis ganviTareba da Caqroba.

    /// kaliumis ionuri arxebis blokireba da gaReba.

    // agznebis daubrkolebeli gavrceleba nervul da kunTovan boWkoSi.

    96. //// nervuli boWkos membranis agznebul ubanSi aRmocenebuli moqmedebis

    potenciali mezobeli mosvenebuli ubnisaTvis:

    /// zezRurblovania, 2-3-jer aRemateba mosvenebuli ubnis zRurblovani

    potencialis sidides.

    // zezRurblovania, 5-6-jer aRemateba mosvenebuli ubnis zRurblovani

    potencialis sidides.

    /// sakmarisia, Tumca qvezRurblovania da saimedoa zRurblovani

    potencialisTvis.

    /// arasakmarisia, radganac qvezRurblovania da zRurblovani potencialamde

    ganviTareba sWirdeba.

    97. //// ras uwodeben agznebadi qsovilebis funqciur Zvradobas anu

    labilobas?

    /// sxvadasxva agznebadi qsovilis mier gaRizianebis maqsimaluri riTmis

    realizebis erTnair unars.

    /// agznebadi qsovilebis mier gaRizianebis minimaluri riTmis realizebis

    sxvadasxva unars.

    // agznebadi qsovilebis mier gaRizianebis maqsimaluri riTmis realizebis

    unars.

    /// sxvadasxva agznebadi qsovilis mier gaRizianebis minimaluri riTmis

    realizebis erTnair unars.

    98. //// ra gansazRvravs nervuli da kunTovani boWkoebis funqciur

    Zvradobas (labilobas)?

    /// mxolod natriumis arxebis aqtivaciis siCqare.

    // ionuri ganvladobis procesTa siCqare.

    /// mxolod kaliumis arxebis aqtivaciis siCqare.

    /// natriumis da kaliumis tumbos aqtivaciis siCqare.

    99. //// erTnairia Tu ara mamoZravebeli da mgrZnobiare nervuli boWkos

    funqciuri Zvradoba (labiloba)?

    // gansxvavebulia: mamoZravebeli nervuli boWkosi (nebiTi moZraobisas) - 50 imp-

    mde 1 wm-Si, mgrZnobiare nervuli boWkosi (Zlieri gaRizianebisas) - 1000 imp da

    metic 1 wm-Si.

    /// gansxvavebulia: mamoZravebeli nervuli boWkosi (aqtiuri moZraobisas) - 50

    imp-mde 1 wm-Si, mgrZnobiare nervuli boWkosi (aqtiuri moZraobisas) - 1000 imp

    da metic 1 wm-Si.

  • 2626

    /// gansxvavebulia: mamoZravebeli nervuli boWkosi (nebiTi moZraobisas) - 50

    imp-mde 1 wm-Si, mgrZnobiare nervuli boWkosi (susti gaRizianebisas) - 1000 imp

    da metic 1 wm-Si.

    /// TiTqmis erTnairia.

    100. //// potencialis transmembranuli sxvaobis Semcirebas (rodesac

    membranis potenciali naklebad uaryofiTi xdeba) ewodeba:

    /// hiperpolarizacia,

    /// reversia,

    // depolarizacia,

    /// repolarizacia.

    101. //// potencialis transmembranuli sxvaobis gazrdas (rodesac membranis

    potenciali metad uaryofiTi xdeba) ewodeba:

    // hiperpolarizacia,

    /// reversia,

    /// depolarizacia,

    /// repolarizacia.

    102. //// moqmedebis potencialis fazebia:

    /// aRmavali – repolarizacia, daRmavali - depolarizacia.

    /// aRmavali – depolarizacia, daRmavali - hiperpolarizacia.

    // aRmavali – depolarizacia, daRmavali - repolarizacia.

    /// aRmavali – repolarizacia, daRmavali - hiperpolarizacia.

    103. //// nervuli ujredis kvalis hiperpolarizacia, rogorc wesi:

    /// natriumisTvis membranis jer kidev momatebuli ganvladobis Sedegia.

    // kaliumisTvis membranis jer kidev momatebuli ganvladobis Sedegia.

    /// qlorisTvis membranis jer kidev momatebuli ganvladobis Sedegia.

    /// kalciumisTvis membranis jer kidev momatebuli ganvladobis Sedegia..

    104. //// kvalis depolarizacia ganpirobebulia:

    // membranaSi natriumis ganvladobis xanmokle matebiT.

    /// membranaSi kaliumis ganvladobis xanmokle matebiT.

    /// membranaSi qloris ganvladobis xanmokle matebiT.

    /// membranaSi kalciumis ganvladobis xanmokle matebiT.

    105. //// membranuli potencialis niSnis Secvlas ewodeba:

    /// divergencia (overSuti).

    /// akomodacia (reversia).

    // inversia (reversia).

  • 2727

    /// konvergencia (lokaluri piki).

    106. //// absoluturi refraqterobis faza ganpirobebulia:

    /// kaliumis arxebis sruli inaqtivaciiT da natriumis ganvladobis gazrdiT.

    // natriumis arxebis praqtikulad sruli inaqtivaciiT da kaliumis

    ganvladobis gazrdiT.

    /// natriumis arxebis praqtikulad sruli inaqtivaciiT da kaliumis

    ganvladobis SemcirebiT.

    /// natriumis arxebis nawilobrivi inaqtivaciiT da kaliumis ganvladobis

    gazrdiT.

    107. //// SefardebiTi refraqterobis fazas ganapirobebs:

    /// natriumis neli arxebis sruli inaqtivacia, swrafi arxebi ki am dros

    iblokeba (normalizdeba).

    /// natriumis arxebis sruli inaqtivacia da kaliumis ganvladobis gazrda.

    // natriumis arxebis reaqtivacia da kaliumis ganvladobis daqveiTeba

    (normalizeba).

    /// natriumis arxebis reaqtivacia da kaliumis ganvladobis gazrda.

    108. //// samedicino praqtikaSi xmarebuli adgilobrivi tkivilgamayuCebeli

    nivTierebebi iwveven:

    /// nervuli boWkos depolarizaciis zRurblis Semcirebas da moqmedebis

    potencialis swraf inaqtivacias.

    /// moqmedebis potencialis amplitudis gazrdas gaRizianebis zRurblis

    cvalebadobis fonze.

    // nervuli boWkos depolarizaciis zRurblis gazrdas da moqmedebis

    potencialis amplitudis Semcirebas.

    /// nervuli boWkos depolarizaciis zRurblis Semcirebas da moqmedebis

    potencialis amplitudis gazrdas.

    109. //// pirvelad receptorebs miekuTvneba:

    /// vestibuluri receptorebi, baduras fotoreceptorebi.

    /// gemovnebisa da smenis receptorebi.

    // ynosvisa da taqtiluri receptorebi.

    /// gemovnebisa da tkivilis receptorebi.

    110. //// meorad receptorebs miekuTvneba:

    /// ynosvisa da taqtiluri receptorebi.

    /// gemovnebisa da tkivilis receptorebi.

    /// proprio- da interoreceptorebi.

    // vestibuluri receptorebi, baduras fotoreceptorebi.

  • 2828

    111. //// swrafad adaptirebadi receptorebia:

    /// baduras fotoreceptorebi.

    /// kanis Termoreceptorebi.

    // filtvis gaWimvis receptorebi.

    /// vestibuloreceptorebi.

    112. //// fazur-tonur receptorebs miekuTvneba:

    /// proprioreceptorebi.

    // kanis Termoreceptorebi.

    /// filtvis gaWimvis receptorebi.

    /// vestibuloreceptorebi.

    113. //// gaRizianebis energiis nervul impulsad transformirebis etapebia

    yvela, garda:

    /// gamRizianeblis energiis pirveladi gardaqmna.

    // gamRizianeblis energiis meoradi gardaqmna.

    /// receptoruli potenciali.

    /// receptoruli potencialis gardaqmna moqmedebis potencialad.

    114. //// receptorebis adaptaciis mniSvnelovani meqanizmia:

    /// natriumis dagroveba ujredSi misi agznebisas, rasac receptorebSi

    fermentuli reaqciebis kaskadis dablokva mosdevs.

    // kalciumis dagroveba ujredSi misi agznebisas, rasac receptorebSi

    fermentuli reaqciebis kaskadis inhibireba mosdevs..

    /// kaliumis dagroveba ujredSi misi agznebisas, rasac receptorebSi

    fermentuli reaqciebis kaskadis Sekaveba mosdevs.

    /// kalciumis dagroveba ujredSi misi agznebisas, rasac receptorebSi

    fermentuli reaqciebis kaskadis gaZliereba mosdevs.

    115. //// grZnobaTa organoebs warmoadgenen:

    // gaRizianebaTa SemgrZnobi organoebi,

    /// eleqtrul gamRizianebelTa aRmqmeli organoebi,

    /// cns-is mgrZnobiare receptorebi,

    /// gaRizianebaTa matransformirebeli organoebi.

    116. //// ras ewodeba analizatori?

    // neironTa srul erTobliobas, Tavis tvinis sensoruli ujredebis CaTvliT,

    romelnic monawileoben gaRizianebis mimReblobasa da gatarebaSi.

    /// neironTa nawils, romelnic gaRizianebas mimRebloben, atareben da

    gardaqmnian sensorul potencialad.

  • 2929

    /// neironTa erTobliobas, romelnic mimRebloben da atareben agznebas, aseve,

    zurgis tvinis motoneironebs.

    /// neironTa erTobliobas, romelnic monawileoben gaRizianebis gatarebaSi,

    aseve, Tavis da zurgis tvinis sensorul ujredebs.

    117. //// analizatoris struqturuli erTeulebia:

    /// receptori - periferiuli rgoli, gamtari gza aferentuli da eferentuli

    neironebi, qerquli warmomadgenloba - didi hemisferoebis qerqis motoruli

    zonebi.

    /// receptori - mimReblobiTi rgoli, gamtari gza - eferentuli neironebis

    aqsonebi, qerquli warmomadgenloba - didi hemisferoebis qerqis asociaciuri

    zonebi.

    // receptori - periferiuli rgoli, gamtari ganyofileba - aferentuli

    neironi da gamtari gzebi, qerquli warmomadgenloba - didi hemisferoebis

    qerqis ubnebi, romlebic mimRebloben receptorebidan gaRizianebas.

    /// receptori - periferiuli rgoli gamtari gza aferentuli da eferentuli

    neironebi, qerquli warmomadgenloba - didi hemisferoebis qerqis ubnebi,

    romlebic mimRebloben receptorebTan gaRizianebas.

    118. //// receptorebis tipebia:

    /// sensoruli da CarTuli.

    // sensoruli da citoreceptorebi (efeqtoruli).

    /// zRurblovani, zezRurblovani da qvezRurblovani.

    /// mamoZravebeli da efeqtoruli (citoreceptorebi).

    119. //// ras uwodeben receptorul vels?

    /// receptorebis erTobliobas, romelTa refleqsuri agznebadobis xarisxi

    erTnairia.

    /// receptorebis erTobliobas, romlebic refleqsuri monomodalurobiT

    xasiaTdebian.

    // receptorebis erTobliobas, romelTa stimulacia garkveuli nervuli

    struqturebis aqtivirebas da konkretul refleqsur pasuxs iwvevs.

    /// receptorebis erTobliobas, romlebsac depolarizebis unari gaaCniaT.

    120. //// ras uwodeben sensorul receptors?

    /// analizatoris centralur nawilis _ qerqul-sensorul warmomadgenlobas.

    /// specializebul ujredebs, maRalmgZnobiares araadekvaturi

    gamRizianeblebis mimarT.

    // specializebul ujredebs, mgrZnobiares garegan da organizmis Sinagani

    garemos sxvadasxva tipis gamRizianebelze.

  • 3030

    /// specializebul ujredebs, ganlagebuls ujredis sxvadasxva sensorul

    struqturaze.

    121. //// ra gziT xdeba Sinagani da garegani garemos gamRizianeblebis

    mimRebloba sensoruli receptorebis mier?

    // gaRizianebis energiis gardaqmnis gziT receptorul potencialad, romelic,

    Tavis mxriv, nervul impulsad gardaiqmneba.

    /// gaRizianebis energiis gardaqmnis gziT regeneraciul depolarizaciad.

    /// gaRizianebis energiis gardaqmnis gziT receptorul potencialad, romelic

    did manZilze da udekrementod vrceldeba.

    /// gaRizianebis energiis gardaqmnis gziT receptorul potencialad, romelic

    ZiriTadad hiperpolarizaciiT aris warmodgenili.

    122. //// ujredis membranis, citoplazmis an birTvis cilovan struqturebs,

    romelTac aqtiuri qimiuri naerTebis SekavSirebisa da am naerTebisadmi

    ujredis sapasuxo reaqciis ganviTarebis unari aqvT, uwodeben:

    /// sensorul receptorebs.

    // efeqtorul receptorebs (citoreceptorebs).

    /// fotoreceptorebs (citoreceptorebs).

    /// nociceptorebs.

    123. //// ra tipis receptorebs ganarCeven aRqmadi gamRizianeblisadmi damo-

    kidebulebiT?

    /// meqano-, qemo-, adreno- da qolinoreceptorebs.

    /// meqano-, preso-, baro-, gaWimvis da nociceptorebs.

    // meqano-, qemo-, Termo-, foto- da nociceptorebs.

    /// meqano-, qemo-, cito-, birTvis da arabirTvis receptorebs.

    124. //// rogor receptorebs ganarCeven fsiqofiziologiuri TvalsazrisiT?

    /// mxedvelobis, smenis, motoruls, vegetatiurs da taqtilurs (Sexebis).

    /// mxedvelobis, smenis, gemovnebis, tkivilis da taqtilurs (Sexebis).

    // mxedvelobis, smenis, gemovnebis, ynosvis, taqtilurs (Sexebis).

    /// mxedvelobis, smenis, ynosvis, antinocicepturs da baroreceptorebs.

    125. //// rogor receptorebs ganarCeven organizmSi mdebareobis mixedviT?

    /// eqstero-, intero-, Sereuls.

    /// eqstero-, intero- da zedapiruls.

    /// organosSida, organosgareTa da Sereuls (maT Soris _ proprio- da

    vestibuloreceptorebs).

    // eqstero-, interoreceptorebs (maT Soris _ proprio- da

    vestibuloreceptorebs).

  • 3131

    126. //// ras ewodeba monomodaluri receptori?

    /// receptors, romelic mgrZnobiarea mxolod erTi tipis gamRizianeblis

    mimarT.

    /// receptors, romlis mgrZnobeloba araspecifikuri gamRizianeblisadmi

    bevrad maRalia, vidre specifikurisadmi.

    // receptors, romlis mgrZnobeloba specifikuri gamRizianeblis mimarT

    bevrad aRemateba araspecifikurisadmi mgrZnobelobas.

    /// receptors, romelic erT organoTa sistemaSia ganTavsebuli da

    mgrZnobiarea mxolod erTi tipis gamRizianeblis mimarT.

    127. //// ras ewodeba polimodaluri receptori?

    /// receptors, romlis mgrZnobeloba specifikuri gamRizianeblis mimarT

    bevrad aRemateba araspecifikurisadmi mgrZnobelobas.

    /// receptors, romelic mgrZnobiarea mxolod erTi tipis gamRizianeblis

    mimarT.

    // receptors, romlis mgrZnobelobis xarisxi adekvaturi da araadekvaturi

    gamRizianeblebisadmi naklebad gansxvavebulia, vidre monomodalurSi.

    /// receptors, romlis mgrZnobeloba araspecifikuri gamRizianeblis mimarT

    bevrad aRemateba specifikurisadmi mgrZnobelobas.

    128. //// rogor receptorebs ganarCeven struqturul-funqciuri organizebis

    mixedviT?

    /// pirveladi - eferentuli neironis dendritis mgrZnobiare daboloeba,

    meoradi - specializebuli aqsoni da dendritebi.

    /// pirveladi - CarTuli neironis dendritis daboloeba, meoradi -

    specializebuli ujredi, sinapsiT dakavSirebuli sensoruli neironis

    dendritTan.

    /// pirveladi - specializebuli ujredis aqsonis terminali, meoradi -

    aferentuli neironis dendritis mgrZnobiare daboloeba.

    // pirveladi - aferentuli neironis dendritis mgrZnobiare daboloeba,

    meoradi - specializebuli ujredi, sinapsiT dakavSirebuli sensoruli

    neironis dendritTan.

    129. //// receptoruli potenciali, ZiriTadad, ganpirobebulia:

    // Na-is arxebis gaRebiT da, ZiriTadad, Na-is deniT ganpirobebulidepolarizaciiT.

    /// Na-is da K-is arxebis sinqronuli gaRebiT da depolarizaciiT./// Na-is arxebis gaRebiT da am arxebSi Na-is da Ca-is ionebis nakadisgaZlierebiT.

    /// Na-is arxebis gaRebiT da Na-is deniT ganpirobebuli hiperpolarizaciiT.

  • 3232

    130. //// riTaa warmodgenili receptoruli potenciali fotoreceptorSi?

    /// jer de-, Semdeg ki - hiperpolarizaciiT, radganac natriumis denis kinetika

    araa mudmivi.

    /// hiperpolarizaciiT - radgan fotoreceptorebSi sinaTlis pirobebSi

    kaliumis deni Zlierdeba.

    // hiperpolarizaciiT - radganac fotoreceptorebSi sinaTlis pirobebSi

    natriumis arxebis gamtaroba qveiTdeba, rac amcirebs natriumis dens.

    /// derpolarizaciiT - rac ganpirobebulia natriumis neli arxebis daxurviT

    da WiSkris meqanizmis destruqciiT.

    131. //// receptorul potencials:

    /// ar aqvs regeneraciuli xasiaTi, vrceldeba saltatorulad, dekrementiT.

    /// aqvs regeneraciuli xasiaTi, vrceldeba estafeturad da udekrementod.

    /// aqvs regeneraciulri xasiaTi, vrceldeba eleqtrotonurad da udekre-

    mentod.

    // ar aqvs regeneraciuli xasiaTi, vrceldeba mxolod eleqtrotonurad da

    dekrementiT.

    132. //// pirvelad receptors axasiaTebs:

    // receptoruli potencialidan moqmedebis potencialis warmoqmna erTi

    ujredis - sensoruli neironis farglebSi.

    /// receptoruli potencialis da moqmedebis potencialis sxvadasxva ujredSi

    aRmoceneba.

    /// receptoruli potencialis da moqmedebis potencialis aRmoceneba

    motoruli neironis farglebSi.

    /// receptoruli potencialis aRmoceneba specializebul receptorul

    ujredSi, xolo moqmedebis potencialis - sensoruli neironis daboloebaze.

    133. //// meorad receptors axasiaTebs:

    /// receptoruli potencialidan moqmedebis potencialis warmoqmna erTi

    ujredis - sensoruli neironis farglebSi.

    // receptoruli potencialis da moqmedebis potencialis sxvadasxva ujredSi

    aRmoceneba.

    /// receptoruli potencialis da moqmedebis potencialis aRmoceneba

    mamoZravebeli neironis farglebSi.

    /// receptoruli potencialis aRmoceneba sensoruli neironis daboloebaze,

    xolo moqmedebis potencialis - specializebul receptorul ujredSi.

    134. //// receptorebis Tvisebebia:

  • 3333

    /// maRali agznebadoba nebismieri saxis gamRizianeblis moqmedebaze da

    adaptaciis unari.

    /// maRali agznebadoba, adaptaciis swrafi unari, receptoruli aqtivobis

    eferentuli kontroli nervuli centrebidan.

    // maRali agznebadoba, adaptaciis unari, spontanuri aqtivoba da am aqtivobis

    neirohumoruli regulacia.

    /// maRali agznebadoba adekvaturi da araadekvaturi gamRizianeblebis

    moqmedebaze, neli adaptaciis unari, receptoruli aqtivobis humoruli

    regulacia.

    135. //// adaptaciis unari yvelaze naklebadaa gamoxatuli (TiTqmis araa):

    /// nociceptorebsa da proprioreceptorebSi.

    /// vestibulo- da fotoreceptorebSi.

    /// sensorul da proprioreceptorebSi.

    // vestibulo- da proprioreceptorebSi.

    136. //// receptorSi aRmocenebuli receptoruli potencialis amplitudasa

    da gamRizianebel Zalas Soris damokidebuleba SesaZlebelia iyos:

    // logariTmuli (kanis meqanoreceptorebSi), xazovani (Sinagani organoebis

    meqanoreceptorebSi) da S -magvari (paCinis sxeulakebSi)./// mxolod logariTmuli da S -magvari (kanis da Sinagani organoebismeqanoreceptorebSi).

    /// mxolod xazovani (kanis da Sinagani organoebis meqanoreceptorebSi).

    /// mxolod logariTmuli (kanis meqanoreceptorebSi), xazovani (Sinagani

    organoebis meqanoreceptorebSi) da S –magvari (fotoreceptorebSi).

    137. //// raSi mdgomareobs veber-fexneris kanoni?

    // gaRizianeba SesamCnevi rom gaxdes, saWiroa misi namati garkveuli sididiT

    (daaxloebiT 3%) aRematebodes manamde moqmed gaRizianebas./// gaRizianeba SesamCnevi rom gaxdes, misi namati manamde moqmed gaRizianebaze

    orjer meti mainc unda iyos.

    /// gaRizianebis "aRqmisaTvis" misi Zalis zrdis xarisxs mniSvneloba ar aqvs.

    /// gaRizianeba SesamCnevi rom gaxdes, misi zrdis intensivoba unda

    Seesabamebodes qsovilis metabolizmis sawyisi maCveneblis 3%-s.

    138. //// mieliniani nervuli boWkos struqturuli elementebia:

    // RerZ-cilindri da misi mfaravi mielinis garsi, plazmuri membrana,

    aqsoplazma neirofibrilebiT da mikrotubulebiT.

    /// RerZ-cilindri da misi mfaravi plazmuri membrana, ranvies Seviwroeba,

    mielinis garsi.

  • 3434

    /// RerZ-cilindri, ionuri arxebi, aqsoplazma neirofibrilebiT da

    mikrotubulebiT, ranvies Seviwroeba.

    /// RerZ-cilindri, mielinis garsi, ranvies Seviwroeba, plazmuri membrana.

    139. //// ra aris ranvies Seviwroeba?

    /// mielinian nervul boWkos axasiaTebs Tanabari sigrZis SualedebiT (1 mkm)

    Seviwroeba, sadac aRiniSneba K+-is arxebis simWidrove. SeviwroebaTa Sorisubnebis sigrZe boWkos diametris proporciulia.

    /// mieliniani nervuli boWkos mielinis garsi araTanabari sigrZis SualedebiT

    wydeba da Riad tovebs boWkos ubnebs, romelTa sigane daaxloebiT 10 mkm-ia,

    SeviwroebaTa Soris ubnebis sigrZe boWkos diametris ukuproporciulia.

    /// mieliniani nervuli boWkos mielinis garsi Tanabari sigrZis SualedebiT

    wydeba da Riad tovebs boWkos ubnebs, romelTa sigane daaxloebiT 10 mkm-ia,

    sadac aRiniSneba Na-is arxebis simWidrove. SeviwroebaTa Soris ubnebis sigrZeboWkos diametris sididis kvadratuli fesvis proporciulia.

    // mielinian nervul boWkos axasiaTebs Tanabari sigrZis SualedebiT (daax-

    loebiT 1 mkm) Seviwroeba, sadac Na-is arxebis maRali simWidrovea.SeviwroebaTa Soris ubnebis sigrZe boWkos diametris proporciulia.

    140. //// mieliniani nervuli boWkos ra ubanSi warmoiqmneba agzneba da ratom?

    /// nebismier ubani, radganac boWko agznebadia da Na-is arxebieleqtroaqtiuria.

    /// ranvies SeviwroebaSi, vinaidan am midamoSi aRiniSneba Na-is arxebisaraTanabari simWidrove da K-is arxebis simcire, rac ganapirobebs momatebulagznebadobas.

    // ranvies SeviwroebaSi, vinaidan am midamoSi Na-is arxebis maRali simWidroveada mielinis garsi ar arsebobs.

    /// or ranvies SeviwroebaTa Soris arsebul membranaSi, radganac potencialis

    transmembranuli sxvaobis mkveTri cvlilebebi - moqmedebis potenciali aq

    warmoiqmneba.

    141. //// mieliniani nervuli boWkos struqturuli elementebis funqciebia:

    // mielinis garsi - eleqtroizolaciuri da trofikuli, plazmuri membrana -

    agznebis aRmoceneba da gatareba, neirofibrilebi da mikrotubulebi -

    satransporto.

    /// soma da mielinis garsi - trofikuli, aqsoplazma - agznebis aRmoceneba da

    gatareba, plazmuri membrana - eleqtroizolaciuri, neirofibrilebi da mikro-

    tubulebi - satransporto.

    /// soma - agznebadia, mielinis garsi da membrana eleqtroizolaciuri,

    aqsoplazma, neirofibrilebi da mikrotubulebi - satransporto.

  • 3535

    /// zedapiruli membrana - agznebis aRmoceneba, mielinis garsi - trofikuli,

    neirofibrilebi - agznebis gamtarebeli, aqsoplazma da mikrotubulebi -

    satransporto.

    142. //// nervul boWkoSi agznebis gatareba emorCileba Semdeg kanonebs:

    /// anatomiuri da fiziologiuri uwyvetobis, dayovnebuli da izolirebuli

    gatarebis.

    /// anatomiuri uwyvetobis, ormxrivi da boWkodan boWkoze agznebis gadacemis

    unari.

    // anatomiuri da fiziologiuri uwyvetobis, ormxrivi da izolirebeli

    gatarebis.

    /// fiziologiuri uwyvetobis, ormxrivi gatarebis da boWkodan boWkoze

    agznebis gadacemis unari.

    143. //// nervuli boWkos fiziologiuri mTlianoba da, Sesabamisad,

    gamtareblobiTi funqcia SesaZlebelia dairRves:

    // agznebadi membranis natriumis arxebis blokirebiT (tetradotoqsiniT,

    adgilobrivi saanesTezio saSualebebiT), iSemiis dros ujredSoris sivrceSi

    hiperkaliemiiT (membranis mdgradi depolarizaciis gamo), anTebadi SeSupebisas

    qsovilebis zewoliT nervze.

    /// agznebadi membranis natriumis arxebis blokirebiT (tetraeTilamoniumiT),

    iSemiis dros ujredSoris napralSi hiperkaliemiiT (membranis mdgradi

    depolarizaciis gamo), anTebadi SeSupebisas qsovilebis zewoliT nervze.

    /// agznebadi membranis natriumis arxebis blokirebiT (tetradotoqsiniT,

    adgilobrivi saanesTezio saSualebebiT), iSemiis dros ujredSoris napralSi

    hiperkalciemiiT (membranis mdgradi depolarizaciis gamo), anTebadi

    SeSupebisas qsovilebis zewoliT nervze.

    /// mxolod eqsperimentSi, nervul boWkoze ligaturis dadebiT da

    hipokaliemiiT.

    144. //// nervuli boWkos membranis winaRoba ujredSorisi siTxis winaRobaze

    gacilebiT maRalia, ris gamoc nervuli impulsi - deni ZiriTadad

    ujredSoris sivrceSi gaivlis, Suntirdeba, mcirdeba; yovelive uzrunvelyofs

    nervul boWkoSi:

    /// agznebis ormxriv gatarebas.

    /// agznebis uwyvet gatarebas.

    // agznebis izolirebul gatarebas.

    /// agznebis saltatorul gatarebas.

    145. //// agznebis gavrcelebis xasiaTis mixedviT membranis biopotenciali

    SeiZleba iyos:

  • 3636

    // lokaluri (prepotenciali, receptoruli potenciali, apsp), romelic

    vrceldeba dekrementiT da impulsebi (moqmedebis potenciali), romelic

    udekrementod vrceldeba boWkos mTel sigrZeze.

    /// lokaluri (prepotenciali, receptoruli potenciali, apsp), romelic

    vrceldeba udekrementoT da impulsebi (moqmedebis potenciali), romelic

    dekrementiT vrceldeba boWkos mTel sigrZeze.

    /// lokaluri (prepotenciali, receptoruli potenciali, apsp, Spsp), romelic

    ar vrceldeba da impulsebi (moqmedebis potenciali), romelic cvladi

    siCqariT vrceldeba boWkos mTel sigrZeze.

    /// lokaluri (prepotenciali, receptoruli potenciali, apsp), romelic

    vrceldeba estafeturad da impulsebi (moqmedebis potenciali), romelic

    udekrementod vrceldeba boWkos mTel sigrZeze.

    146. //// fizikur depolarizacias, romelsac Tan ar axlavs

    potencialdamokidebuli natriumis, kaliumis da kalciumis arxebis

    ganvladobis cvlileba ewodeba:

    // eleqtrotonuri.

    /// prepotenciali.

    /// saboloo forfitis potenciali.

    /// moqmedebis potenciali.

    147. //// rogor vrceldeba agzneba mielinian da umielino nervul boWkoebSi?

    // mielinianSi _ saltatoruli (naxtomiseburi), udekrementod; umielinoSi _

    uwyvetad (estafeturad), udekrementod.

    /// mielinianSi _ saltatoruli (naxtomiseburi), udekrementod; umielinoSi _

    uwyvetad (estafeturad), dekrementod.

    /// mielinianSi _ saltatoruli (naxtomiseburi), lokaluri dekrementiT;

    umielinoSi _ uwyvetad (estafeturad), dekrementiT.

    /// mielinianSi _ saltatoruli (naxtomiseburi), dekrementiT; umielinoSi _

    uwyvetad (estafeturad), udekrementod.

    148. //// manZils, razedac biopotenciali eleqtrotonurad SeiZleba

    gavrceldes da misi amplituda Semcirdes sawyisi maCveneblis araumcires 37%-

    mde ewodeba:

    /// minimaluri gradienti.

    // membranis sigrZiTi mudmiva.

    /// kritikuli daxra.

    /// eleqtrotonuri mudmiva.

    149. //// aqsonis romeli Tviseba aris yvelaze metad damokidebuli mis

    diametrze?

  • 3737

    /// mosvenebis potencialis sidide.

    /// refraqterobis periodis xangrZlivoba.

    // agznebis gatarebis siCqare.

    /// natrium-kaliumis tumbos aqtiurobis xarisxi.

    150. //// mielinian nervul boWkoSi agznebis gatarebis siCqare:

    /// boWkos diametris ukuproporciulia.

    /// membranis sigrZiTi mudmivis pirdapirproporciulia.

    /// isazRvreba empiriulad, formuliT V=1/diametris kvadratuli fesvi.// boWkos diametris pirdapirproporciulia.

    151. //// ra ganapirobebs da ra uzrunvelyofs agznebis saltatorul

    gatarebas mielinian nervul boWkoSi?

    // ganapirobebs - mielinis garsis arseboba, uzrunvelyofs - Na-is arxebismaRali simWidrove ranvies SeviwroebaSi.

    /// ganapirobebs - mieliniani boWkos didi diametri da mielinis garsi,

    uzrunvelyofs - dabali winaRoba ranvies SeviwroebaSi.

    /// ganapirobebs - mielinis garsi trofikuli funqcia, uzrunvelyofs - Na-isarxebis swrafi kinetika ranvies SeviwroebaSi.

    /// ganapirobebs - mielinis garsis arseboba, uzrunvelyofs - agznebis

    eleqtrotonuri gatareba Na-is arxebiT ranvies SeviwroebaSi.

    152. //// ra gansxvavebaa agznebis naxtomisebur (saltatorul) gatarebasa da

    estafetur gatarebas Soris?

    /// naxtomiseburi gatareba ufro swrafia da energetikulad did danaxarjs

    iwvevs.

    // naxtomiseburi gatareba ufro swrafia da energetikulad ekonomiuri.

    /// naxtomiseburi gatareba nelia da energetikulad did danaxarjs iwvevs.

    /// naxtomiseburi gatareba nelia, magram energetikulad ekonomiuria.

    153. //// emorCilebian Tu ara nervuli Rero da nervuli boWko "sul an

    arafris" kanons?

    /// nervuli Rero emorCileba, nervuli boWko ar emorCileba.

    /// nervuli Rero emorCileba, nervuli boWko emorCileba.

    /// nervuli Rero ar emorCileba, nervuli boWko ar emorCileba.

    // nervuli Rero ar emorCileba, nervuli boWko emorCileba.

    154. //// nervis gaRizianebisas warmoqmnili siTbo or fazad gamoiyofa:

    /// faruli periodis siTbo da agznebis siTbo.

    // sawyisi siTbo da mogviano siTbo.

    /// depolarizaciis siTbo da repolarizaciis siTbo.

  • 3838

    /// agznebis siTbo da modunebis siTbo.

    155. //// ra principiT da ra tipebad hyofen nervul boWkoebs?

    /// mielinis garsis arsebobis, agznebadobis xarisxisa da moqmedebis

    potencialis amplitudis mixedviT. A (alfa, beta) da B (gama, delta) tipisboWkoebad.

    // boWkos diametris, agznebis gatarebis siCqaris da moqmedebis potencialis

    sxvadasxva fazis xangrZlivobis mixedviT A (alfa, beta, gama, delta), B da Ctipebad.

    /// agznebadobis xarisxis, refraqterobis xangrZlivobisa da labilobis

    mixedviT. aferentul da eferentul boWkoebad, isini ki, Tavis mxriv - A, B, Ctipebad.

    /// agznebis gatarebis siCqaris, moqmedebis potencialis, amplitudisa da

    postsinapsuri potencialis xangrZlivobis mixedviT A (a, b, g, d), B da C tipebad.

    156. //// ra ganapirobebs nervis praqtikul dauRlelobas?

    /// misi maRali labiloba da Zvradoba.

    /// energiis intensiuri xarjva agznebis dros da misi swrafi aRdgena.

    // energiis mcire xarjva agznebis dros.

    /// mielinis garsis arseboba da saltatoruli gatareba.

    157. //// romeli mtkicebulebaa swori?

    /// nervi sinapsze gvian iRleba.

    /// xangrZliv da Zlier gaRizianebas Tan sdevs nervis swrafi daRla.

    /// xangrZlivi gaRizianeba iwvevs nervis mcire daRlas.

    // nervi praqtikulad dauRlelia.

    158. //// ra meqanizmiT warmoebs agznebis gadacema nervuli boWkodan ConCxis

    da gluv kunTebze?

    // nervuli daboloebebis mier qimiuri nivTierebebis _ acetilqolinis da

    noradrenalinis gamoyofis Sedegad.

    /// eleqtrotonurad - adgilobrivi denebis gavrcelebiT da amis Sedegad

    mediatoris sinTezirebiT.

    /// sinapsur membranaSi qimiuri gamRizianebliT warmoqmnili moqmedebis deniT.

    /// aqsonis daboloebidan gamoTavisuflebuli mediatorebiT _ acetilqoliniT

    da atropiniT.

    159. //// dakavSirebuli ujredebis saxeobaTa mixedviT sinapsi aris:

    /// mxolod nerv-kunTovani da nerv-jirkvlovani.

    /// intraneironuli, nerv-kunTovani da nerv-jirkvlovani.

    // neironTaSorisi, neiroefeqtoruli da neiroreceptoruli.

  • 3939

    /// aqson-somaturi, aqson-dendrituli, aqson-aqsonuri.

    160. //// miRebuli efeqtis mixedviT sinapsi aris:

    /// eleqtruli da qimiuri.

    /// receptoruli da motoruli.

    // amgznebi (moqmedebis potencialis generirebis CamrTveli) da Semakavebeli

    (moqmedebis potencialis ganviTarebis damTrgunveli).

    /// amgznebi (presinapsur membranaze moqmedebis potencialis warmomSobi) da

    Semakavebeli (moqmedebis potencialis orfaziani ganviTarebis damTrgunveli).

    161. //// signalis gadacemis saSualebis (meqanizmis) mixedviT sinapsi aris:

    // qimiuri, eleqtruli da Sereuli.

    /// qimiuri (mxolod cns-Si), eleqtruli da eleqtrotonuri.

    /// moqmedebis potencialis saSualebiT da nervuli impulsis gavrcelebiT

    moqmedi.

    /// neqsusebiT, eleqtrulad da qimiurad moqmedi.

    162. //// ras warmoadgens sinapsi?

    /// specializebul subelements, romelic ganapirobebs agznebis gadacemis

    nervuli ujredis dendritidan mis mier inervirebul nervul, kunTovan an

    jirkvlovan ujredze.

    /// specializebul struqturas, romelic uzrunvelyofs agznebis ormxriv

    gatarebas nervuli boWkodan mis mier inervirebul nervul, kunTovan an

    jirkvlovan ujredze.

    /// specializebul ujreds, romelic uzrunvelyofs agznebis gadacemas

    nervuli ujredis sxeulidan misi mier inervirebul nervul, kunTovan an

    jirkvlovan ujredze.

    // specializebul struqturas, romelic uzrunvelyofs agznebis gadacemas

    nervuli boWkodan mis mier inervirebul sxva nervul, kunTovan an jirkvlovan

    ujredze.

    163. //// sinapsis struqturuli elementebia:

    /// presinapsi, sinapsuri xvreli, postsinapsuri membrana qemoreceptorebiT.

    /// presinapsuri membrana (daboloeba), sinapsuri neqsusi, postsinapsuri

    membrana.

    // presinapsuri membrana (daboloeba), sinapsuri naprali, postsinapsuri

    membrana.

    /// presinapsuri dendrituli membrana, sinapsuri naprali, postsinapsuri dabo-

    loeba.

    164. //// ra funqcia aqvs cila sinapsins sinapsSi?

  • 4040

    /// araaqtivirebul sinapsSi vezikulebi sinapsiniT imobilizebuli,

    rezervirebuli da urTierTdakavSirebulia.

    /// araaqtivirebuli sinapsSi vezikulebi cila sinapsiniT dakavSirebulia

    presinapsur membranasTan da amitom imobilizebuli da daculia.

    // araaqtivirebul sinapsSi vezikulebi cila sinapsiniT imobilizebuli da

    rezervirebulia, dakavSirebulia citoConCxis elementebTan.

    /// araaqtivirebul sinapsSi vezikulebi sinapsiniT dakavSirebulia citoCoCnxis

    elementebTan. agznebisas es urTierToba ufro myardeba, rac vezikulis

    imobilizacias ganapirobebs.

    165. //// romeli meqanizmiT gamoTavisufldeba mediatori sinapsur napralSi?

    // sinaptoporiniT Seqmnili arxiT pirvelad-aqtiuri transportis - egzo-

    citozis gziT.

    /// sinaptoporiniT Seqmnili WiSkriT pirvelad-aqtiuri transportis - pino-

    citozis gziT.

    /// sinaptopsiniT Seqmnili arxiT pirvelad-aqtiuri transportis -

    egzocitozis gziT.

    /// sinaptoporinis meSveobiT pirvelad-aqtiuri transportis - difuziis gziT.

    166. //// agznebis gadamcemi mediatorebis mixedviT arsebobs sinapsebi:

    // qolinerguli, adrenerguli, dofaminerguli, gaemerguli da sxva.

    /// adrenerguli, atropinerguli, qolinerguli, dofaminerguli da sxva.

    /// qolinerguli, sinapsinerguli, adrenerguli, gaemerguli da sxva.

    /// mxolod adrenerguli da qolinerguli.

    167. //// riT xasiaTdeba nerv-kunTovani sinapsis presinapsuri membrana?

    /// aqvs mxolod eleqtroagznebadi arxebi da warmoadgens Tavisebur

    neirosekreciul aparats _ Seicavs da gamoyofs mxolod amgzneb fermentebs.

    /// aqvs eleqtro- da qemoagznebadi arxebi da warmoadgens Tavisebur

    neirosekreciul aparats _ Seicavs da gamoyofs fermentebs.

    // aqvs mxolod eleqtroagznebadi arxebi da warmoadgens Tavisebur

    neirosekreciul aparats _ Seicavs da gamoyofs mediators.

    /// aqvs qemoagznebadi arxebi da warmoadgens Tavisebur neirosekreciul

    aparats _ Seicavs da gamoyofs mediators.

    168. //// mamoZravebeli nervuli boWkos gantotebebi (presinapsuri

    daboloebebi) warmoqmnis sinapsur SeerTebebs kunTovani boWkos garkveul

    ubanze, romelsac ewodeba:

    /// subsinapsi, aRmocenebul potencials ki saboloo firfitis potenciali

    ewodeba.

  • 4141

    /// presinapsi, aRmocenebul potencials ki saboloo firfitis potenciali

    ewodeba.

    // saboloo firfita, aRmocenebul potencials ki saboloo firfitis

    potenciali ewodeba.

    /// postsinapsi, aRmocenebul potencials ki postsinapsuri potenciali

    ewodeba.

    169. //// ra ganapirobebs acetilqolinis gaTavisuflebas nerv-kunTovani

    sinapsis presinapsuri daboloebidan?

    // presinapsuri membranis moqmedebis potenciali da kalciumis arxebis

    aqtivacia.

    /// presinapsuri membranis moqmedebis potenciali da natriumis arxebis

    aqtivacia.

    /// postsinapsuri membranis depolarizacia da kalciumis gamoyofa sinapsur

    napralSi.

    /// postsinapsuri membranis depolarizacia da natriumis koncentraciis mateba

    sinapsur napralSi.

    170. //// romeli ionis aucilebeli monawileoba gansazRvravs sinapsuri

    gadacemis dros buStukebidan mediatoris gaTavisuflebas da sinapsur

    napralSi gadasvlas?

    /// qloris.

    // kalciumis.

    /// kaliumis.

    /// natriumis.

    171. //// ra funqcia aqvs endoplazmuri badis cisternebSi deponirebul

    kalciums sinapsuri gadacemis procesSi?

    // aaqtivebs cila sinapsinis fosforilebas, rac amcirebs vezikulebis kavSirs

    citoConCxTan da amiT vezikula mikrotubulebis gaswvriv aqtiuri donisaken

    gadaadgileba.

    /// aaqtivebs cila sinapsinis defosforilebas da mediatoris gadmosvlas

    napralSi.

    /// aaqtivebs cila sinapsoporinis fosforilebas, rac amcirebs vezikulebis

    kavSirs citoConCxTan da amiT vezikula mikrotubulebis gaswvriv aqtiuri

    donisaken gadaadgileba.

    /// aaqtivebs presinapsuri membranis depolarizacias.

    172. //// mitoqondriebi _ romlebic sinapsur gadacemas energetikulad

    uzrunvelyofen, endoplazmuri badis cisternebi _ sadac deponirebulia

  • 4242

    kalciumis ionebi, mikrotubulebi da filamentebi _ romlebic vezikulebs

    ujredSigniT gadaadgileben warmoadgenen:

    /// postsinapsuri ujredis mniSvnelovan struqturebs.

    /// aqsonis borcvakis mniSvnelovan struqturebs.

    /// neironis somis mniSvnelovan struqturebs.

    // presinapsuri daboloebis mniSvnelovan struqturebs.

    173. //// procesTa ra etapobrivi TanmimdevrobiT warmoebs mediatoris

    gamoyofa sinapsSi?

    // presinapsuri membranis depolarizacia nervuli impulsis

    gatarebisas_kalciumis arxebis gaReba_kalciumis ionebis Sesvla

    daboloebebis SigniT_mediatoris gamoyofa sinapsur napralSi.

    /// presinapsuri membranis agzneba_potencialmgrZnobiare kalciumis arxebis

    gaReba_kalciumis gamosvla daboloebebidan gareT_mediatoris gamoyofa

    sinapsur napralSi.

    /// presinapsuri membranis depolarizacia_qemomgrZnobiare kalciumis arxebis

    gaxsna_kalciumis ionebis Sesvla daboloebebis SigniT_mediatoris gamoyofa

    sinapsur napralSi.

    /// presinapsuri membranis agzneba_Jonvadi kalciumis arxebiT kalciumis

    ionebis Sesvla daboloebebis SigniT_mediatoris gamoyofa napralSi.

    174. //// presinapsuri membranis erTi moqmedebis potenciali gansazRvravs

    daaxloebiT:

    // mediatoris 200-300 kvantis gamoyofas.

    /// mediatoris 1-2 kvantis gamoyofas.

    /// mediatoris 50-100 kvantis gamoyofas.

    /// erTi moqmedebis potenciali araa sakmarisi kvantebis gamoyofisTvis.

    175. //// rogor CaiRvreba acetilqolini sinapsur napralSi sinapsuri

    ga