teorijos

Post on 28-Aug-2014

550 views 0 download

Tags:

Transcript of teorijos

Mokymosi teorijos. Savimoka

Dr. Vaclovas ŠveikauskasKauno medicinos universitetas

Mokymosi esmės paieškos Prasidėjo XX a., o ypač šis procesas

suaktyvėjo antroje to amžiaus pusėje Jos susijusios su pedagogikos, mokymosi

psichologijos, sociologijos ir neurologijos atradimais ir plėtra

Per praėjusį šimtmetį buvo sukurta daugybė mokymosi teorijų, tačiau iki šiol nesusitarta dėl kurios nors vienos jų pripažinimo vyraujančia

Mokymosi teorijos

Bihevioristinė mokymosi samprata Kognityvinė mokymosi samprata Humanistinė mokymosi samprata

Tyrimai, pagrįsti mokymosi analize, pirmiausia turėjo atgarsį bihevioristinėje ir kognityvinėje teorijose ir sudarė prielaidas atsiradimui kitų mokymosi teorijų

bei požiūrių, kurių dabar skaičiuojama jau dešimtimis

Bihevioristinė mokymosi samprata

Biheviorizmu apibūdinama pedagogikos teorija, kuri remiasi elgsenos psichologija ir objektyviai studijuoja žmones ir jų elgseną• Biheviorizmas – tai objektyvus gamtos

mokslas, kuriantis žmogaus elgesio prognozavimo ir valdymo metodus

Bihevioristinė mokymosi teorija Tai psichologijos mokslo teorija

• Ji teigia, kad gamtos mokslų metodais besiremiantis matomos, viešos elgsenos tyrimas gali duoti psichologijos mokslui objektyvių rezultatų

Pagrindinė idėja ta, kad mokomasi to, už ką galima gauti atlygį (operantinis determinizmas)• Sisteminis mokymo procesas čia dalijamas į keletą

smulkesnių dalių, ir už kiekvieną iš jų gali būti skiriamas atlygis• Tada besimokantysis pamažu gali imtis darbo ( jį nuolat

skatina gaunamas atlygis)

Biheviorizmo teorijos kūrėjai

I.Pavlovas (1849 – 1936)• Atrado sąlyginį refleksą

E.L.Thorndike (1874 – 1943) J.B.Watson B.F.Skinneris (1904 – 1990)

• Įrodė, kad elgsenos pakitimai atsiranda kaip ankstesnės elgsenos padarinys

Pasiūlė didaktinius ir psichologinius testus

Biheviorizmas

„Žmogus laikomas labiausiai išsivysčiusiu gyvūnu, kurio elgesys, nors ir sudėtingesnis, tačiau iš esmės nesiskiria nuo jo „giminaičių“ gyvūnų“

M.Furst, 1998

Biheviorizmas

Biheviorizmo teorijos požiūriu, vienintelis būdas suprasti žmogų yra studijuoti jo elgesį ir iš to gauti psichologinę informaciją apie jį• Psichologai turi tirti žmogaus organų – nervų,

raumenų, glandų – veiklą, kad galėtų gauti objektyvią informaciją apie žmogaus elgesį• Tai reiškia, kad protinei veiklai įrodyti naudojami

objektyvūs fiziniai reiškiniai, t.y. tai, ką galima įrodyti

Biheviorizmas

Bihevioristai visiškai neatmeta protinės veiklos, išskirdami• Mąstymą• Jausmus• Mokymąsi

Žmogaus mąstymas

Tai kalbėjimas su savimi• Jis lengviausiai iliustruojamas vaikų

pavyzdžiu: jie visą laiką kalba ir kalba, kad ir ką veiktų• Vėliau, jau suaugę, mes išmokstame save valdyti ir

kalbėti tylomis• Geriau pasižiūrėję pamatytume, kad krutiname lūpas ar

liežuvį• Raumenų generuojama kalba sutapatinama su mąstymu,

t.y. mąstymas suprantamas kaip vidinė kalba

Žmogaus jausmai Suprantami kaip neurologiniai pasireiškimai,

kaip nervų sistemoms generuojamas biologinis reiškinys• Tai fiziologinė vidinė reakcija, atsirandanti dėl išorės

poveikių per įvairius pojūčius ir receptoriais perduoda į centrinę smegenų dalį• Kurioje per limbinę sistemą pasiekia smegenų žievę ir

interpretuojama kaip emocijos

Mokymosi esmės atskleidimas

Didžiausią reikšmę turėjo B.F. Skinner eksperimentai, atlikti su gyvūnais• Jis tyrinėjo,

• kaip galima kurti mokymosi aplinką, kuri formuotų teisingus mokinio veiksmus ir deramą reagavimą į tai,

• kaip reikėtų atlyginti mokiniui už tinkamą elgesį

Pagrindine išmokimo priemone laikomas elgesio pastiprinimas

Mokymosi esmė

Bihevioristų nuomone, mokymosi esmė remiasi stimulo ir reakcijos principais• Stimulas – mokytojo šypsena, paklausimas, pagyrimas,

dėmesio atkreipimas• Reakcija – noras atsakinėti, rankos pakėlimas

Stimulas sukelia reakciją ir, jeigu tai pasikartoja keletą kartų, ji gali tapti automatiška• Mokinys gali greitai išmokti, kaip jam reikia reaguoti

Manyta, kad skatinant mokinį įvairiomis formomis, gerės ir jo mokymosi kokybė

Bihevioristų teorijos kritika Silpnoji bihevioristų teorijos vieta yra ta,

kad • Jos šalininkai supaprastina reiškinius ir

žmogaus mintis• Jausmus bei sprendimus traktuoja kaip

elgesio formą ir aiškina elgesio pokyčius bei jo stabilumą remdamiesi išoriniais stebėjimais• Taip mokinys tampa pasyviu priėmėju, objektu,

kuris neprisiima atsakomybės už tai, kaip ir ko mokosi

„Įgyvendinant bihevioristines teorijas nelabai pavyko pagerinti mokymosi kokybės“

(L.Stoll, D.Fink, 1998)

Todėl tyrinėtojų dėmesys nukrypo kita linkme• Buvo pasiremta kognityvinės psichologijos naudojamu

informacijos apdorojimo modeliu, kuris teigia, kad žmogus yra

• Aktyvus, į tikslą orientuotas informacijos priėmėjas

• Informacijos perdirbėjas

• Naujos informacijos kūrėjas

Informacijos apdorojimo procesas yra pabrėžiamas labiau nei rezultatas

D.P.Ausubel, J.D.Novak, H.Hanesian (1978) tyrinėję, kokiu būdu žinios hierarchiškai tvarkomos ir kaip žmogaus protas sistemina idėjas, aiškino, kad

• Bet kuriuo momentu mes turime tam tikro dalyko žinių sistemą

• Ji pavadinta „kognityviąja struktūra“

• Toji struktūra lemia mokinio gebėjimą nagrinėti naujas idėjas ir priimti informaciją

• Naujos medžiagos prasmė tampa aiški tik tada, kai ji įjungiama į jau egzistuojančias kognityvines struktūras, susiformavusias mokantis anksčiau

Kognityvinė mokymosi samprata

Kognityvinė psichologija tyrinėja, kaip įgyjamos žinios ir kaip informacija iš išorinės aplinkos patenka į mūsų atmintį• Mokymasis – tai vizualiai, balsu priimtos informacijos

inkorporavimas į trumpalaikę atmintį bei perdavimas į ilgalaikę

Kognityvinės psichologijos šalininkai kreipia dėmesį į kokybines mąstymo ir mokymosi charakteristikas

• Kad vyktų mokymasis, jis turi būti prasmingas

Vystymasis ir mąstymo pokyčiai

Vystymosi pasikeitimai, vykstantys ankstyvajame amžiaus tarpsnyje, traktuojami kaip vaiko gebėjimai prisitaikyti, jo organizuotumas, elgesio efektyvumas ir sudėtingumas

Mąstymo pasikeitimams turi įtakos ir brendimas, ir aplinka• Sunku pasakyti, kuris iš šių veiksnių veikia labiau

Bendrieji žmogaus vystymosi principai

Žmonės vystosi skirtingais tempais

Vystymasis yra palyginti

tvarkingas procesas

Vystymasis vykstanuosekliai

Šveicarų psichologas J.Piaget (1994) sudarė modelį, aprašantį, kaip žmonės formuoja šio pasaulio suvokimą rinkdami ir tvarkydami informaciją• Kai kurie mąstymo būdai, kurie atrodo paprasti

suaugusiajam, nėra tokie paprasti vaikui • Kartais galime vaiką išmokyti naujos sąvokos remdamiesi jo

bendromis žiniomis• Kartais tai neturi prasmės, nes vaikas paprasčiausiai nėra

pasirengęs suvokti tos sąvokos

J.Piaget savo teorijoje pateikia prielaidą, kad mes visą laiką stengiamės visur atrasti prasmę• Jis išskiria keturis veiksnius

Biologinį brendimą Aktyvumą Socialinį patyrimą Pusiausvyrą

Šie veiksniai sąveikaudami daro poveikį mąstymo pasikeitimams

Brendimas

Tai biologiniai pasikeitimai, kurie yra genetiškai užprogramuoti kiekviename gimstančiame žmoguje

Aktyvumas Veikla aplinkoje ir mokymasis iš jos

• Pavyzdžiui, asmuo, kurio koordinacija yra bent kiek susiformavusi, atras pusiausvyros dėsnius supdamasis sūpuoklėse

Kai mes tyrinėjame bei stebime aplinką ir galiausiai sutvarkome iš jos gautą informaciją, esame linkę keisti ir savo mąstymą

Socialinis patyrimas

pasireiškia mums bendraujant su žmonėmis• Pažintinį vystymąsi ugdo socialinė transmisija

arba mokymasis iš kitų

Transmisija (lot. transmissio) – persiuntimas, perdavimas

Pusiausvyra Vaiko gebėjimai plėtojami jam ieškant pusiausvyros

tarp žinojimo ir naujų įžvalgų• Kai esamomis sąlygomis besimokantieji gali valdyti naują

situaciją, pusiausvyra lieka nesuardyta, jeigu negali – tam tikra veikla padeda tą pusiausvyrą atstatyti

Pusiausvyra prarandama, kai susiduriama su naujais įvykiais, neatitinkančiais to, kas jau žinoma

Psichologinę pusiausvyrą Jeanas Piaget supranta ne kaip ramybės būseną, priešingai – jie teigia, kad taip žmogus išlygina išorinius sukrėtimus

„Norėčiau pabrėžti, kad žmogaus patiriamą išorinį sukrėtimą gali padėti įveikti tik paties žmogaus veikla. Maksimali pusiausvyra – tai ne ramybės būsena, o maksimali žmogaus veikla, padedanti žmogui susivaldyti ne vien šiuo atveju, bet ir apsiginkluoti prieš galimą sukrėtimą ateityje... Taigi psichologiškai aiškinti pusiausvyrą reikėtų ne kaip žmogaus būseną, o kaip pusiausvyros procesą. Pusiausvyra – tai tik proceso rezultatas ir ją reikėtų aiškinti personaliai (kaip dinamišką prisitaikymą).“

Jean Piaget. Barnets psykologiske udviking/Psichologinė vaiko raida,1992, p.90

J.Piaget (1994) priėjo išvados, kad visos rūšys paveldi dvi pagrindines tendencijas arba „nekintančias funkcijas“ Pirmoji skatina minčių ir elgesio kombinavimą, jų

organizavimą ir tvarkymą bei naujų jų kombinacijų formavimą į rišlias sistemas

Antroji susijusi su prisitaikymu prie aplinkos

Kiekvienas veiksmas yra organizuotas J.Piaget manymu, žmogaus mąstyme

formuojasi minčių ir veiksmų sistemos, kurios darosi aktyvios protavimo metu• Kai žmogaus mąstymo procesai yra labiau

organizuoti, aktyvėja minčių ir veiksmų sistema, paremta mąstymu ir prisitaikymu prie aplinkos

J.Piaget manė, kad žmogus nuo pat gimimo stengiasi kuo patogiau prisitaikyti prie aplinkos• Šis procesas vadinamas adaptacija

Žmogus siekia prisitaikyti ne tik prie tam tikros ekosistemos, bet jį veikia ir įvairios socialinės sąlygos (R.Giedrienė, 1986)• Todėl adaptaciją sudaro du procesai

• Asimiliacija• Akomodacija

Asimiliacija

Kai stengiamasi suvokti ką nors, pritaikyti tai turimoms organizmo struktūroms arba prie to, ką mes jau žinome apie aplinką,- tai gali būti suprantama kaip asimiliacija

Akomodacija

Akomodacija, J.Piaget manymu, vyksta, kai žmogus turi keisti turimas schemas reaguodamas į aplinką (kažkokią naują situaciją)

Tačiau būna situacijų, kai žmogus nenaudoja nei asimiliacijos, nei akomodacijos. Tiesiog, kai jis susiduria su kažkuo, visiškai jam nežinomu,

paprastai ignoruoja tai

Asimiliacija ir akomodacija Asimiliacija ir akomodacija gali būti

suprantamos kaip sudėtingas pusiausvyros vyksmas

Adaptacijos (asimiliacijos ir akomodacijos) procesui būdingas tam tikras ilgalaikis poveikis kognityvimėms struktūroms, nes, atsižvelgiant į patirtį, jos yra nuolat kintančios

Įgyjant patirties, kognityvinės struktūros kinta ir pereina keturias intelekto raidos stadijas

Pagrindinės kognityvinės raidos stadijos

J.Piaget (1994) išskyrė keturias pagrindines kognityvinės raidos stadijas Sensomotorinė – nuo gimimo iki 2 metų Ikioperacinė – nuo 2 iki 6 metųKonkrečių operacijų – nuo 7 iki 11 metų Formalių operacijų – nuo 12 metų iki

suaugusiojo amžiaus

Sensomotorinė kognityvinės raidos stadija - nuo gimimo iki 2 metų

Tuo metu pasireiškia vaiko atmintis, mąstymas Nuo refleksinių veiksmų pereinama prie nukreiptų į

tikslą Sparčiai vystosi jo smegenys Per bandymus ir klaidas vaikas po truputį mokosi

mąstyti kryptingai• Netrukus jis sugebės suprasti ir atvirkštinius reiškinius

Ikioperacinė kognityvinės raidos stadija – nuo 2 iki 6 metų

Po truputį tobulėja vaiko kalba, gebėjimas mokytis simboline forma

Jis dar nemoka saugoti informacijos ir planuoti ateities Priima kitų požiūrius, nuomones, vertinimus

• T.y. veiksmo suvokimas ar net įvykdymas mintyse Dar negali realistiškai, logiškai mąstyti Mąstymas pagrįstas vaizdiniais

• J.Piaget tai pavadino reprezentaciniu mąstymu

Konkrečių operacijų kognityvinės raidos stadija – nuo 7 iki 11 metų

Vaikas jau moka pakankamai logiškai spręsti problemas, supranta pastovumo dėsnius

• Tai metas, kai jis ima suvokti logišką fizinio pasaulio stabilumą, suprasti, kad daiktai, nepaisant pokyčių ar transformacijų, išlaiko savo pradinius požymius

Įvaldomas klasifikavimas, kuris gali būti įvairaus sudėtingumo

• Pavyzdžiui, suvokiama, kad vienų objektų grupė gali tilpti į kitą, platesnę

Gali bendradarbiauti, nes skiria savo nuomonę nuo kitų

Keičiasi vaiko socialinė pozicija

Formalių operacijų – nuo 12 metų iki suaugusiojo amžiaus (1)

Šioje stadijoje paauglys ar suaugusysis geba spręsti abstraktaus pobūdžio problemas ir logiškai mąstyti• Pradedama domėtis socialiniais reiškiniais,

identiteto problemomis Formalių operacijų stadijoje vyksta

kokybinis kognityvinių struktūrų pasikeitimas• Paaugliai įgyja gebėjimą galvoti naudodami

dedukcijos metodą

Formalių operacijų – nuo 12 metų iki suaugusiojo amžiaus (2) Šioje stadijoje pasireiškia ir paauglių

egocentrizmas • Paaugliai labai susikoncentruoja ties savo

idėjomis, analizuoja savo įsitikinimus ir požiūrius

Paugliai atsižvelgia į kitų žmonių galvoseną, tačiau mano, kad ir kiti žmonės lygiai taip pat įsigilinę į savo jausmus, mintis, elgseną

Kognityvinės raidos stadijos Išsidėsčiusios tvarkinga seka – nuo žemesnių iki

aukštesnių• Sudaro viena kitai sąlygas ir integruojasi viena į kitą

Kognityvinių procesų raida panaši į fizinį vystymąsi – kūdikio ji atrodo vienaip, ikimokyklinuko – kitaip, vaiko, pradėjusio lankyti mokyklą, dar kitaip (R.Žukauskienė, 1996).

• Bėgant metams ir žmogui įgyjant patirties, ima vyrauti simbolių sistema

Kognityvinės raidos stadijos (pagal J.Brunerį)

Pažinimo stadijos

Veiksmų Simbolių Vaizdų

Kognityvinės raidos stadijos Pirmoji – veiksmų stadija

• Jos metu vaikas supranta aplinką veikdamas

Antroji – vaizdų stadija• Šioje stadijoje informacija saugoma vaizdais

Trečioji – simbolių stadija• Mintys tampa abstraktesnės, lankstesnės,

nesusujusios su konkrečiais vaizdais• Mąstyme pradeda vyrauti kalbva, logika,

matematika

Humanistinė mokymosi samprata Svarbiausias asmenybės bruožas – jos

veržimasis į ateitį, siekis laisvai realizuoti savo galias• Humanistinė psichologijaskelbė, kad žmogus yra

aktyvus, autonomiškas, orientuotas į rinkimąsi, adaptyvus ir nuolat tampantis

Humanistinė mokymo teorija remiasi A.Maslou pasiūlyta žmogaus poreikių hierarchija, kurios viršūnėje – saviaktualizacijos siekis

Maslow’o parengtas poreikių modelis

Meilė ir priklausomybė

Saugumas

Fiziologiniai poreikiai

Pasitikėjimas savimi

Saviraiška

Meta

Pagrindiniai arba pirminiaiporeikiai

Augimo poreikiai

A. Maslow’o poreikių hierarchija

Maistas, miegas, vanduo ir šilumaFiziologiniai poreikiai

Nebijoti smurto ir nebijoti apskritai, pastogė, tvarka ir pastovumas

Saugumo ir tikrumo jausmai

Jaustis šeimos nariu, draugauti, visuomenės pritarimas

Meilės ir priklausomybės jausmai

Būti įvertintam kitų, savigarba, nepriklausomybė

Pasitikėjimo savimi poreikiai

Savęs ir kitų pripažinimas, savo ypatingų sugebėjimų, įgūdžių ir kūrybiškumo suvokimas

Saviraiškos poreikiai

Neasmeniniai poreikiai: tiesos, tikėjimo ir taikos siekimas

Meta poreikiai

Humanistinio mokymo principai Mokymosi procesas vyksta gerokai sparčiau ir

efektyviau, kai studijuojamas dalykas sutampa su besimokančiojo asmeniniais interesais

Besimokantįjį, kaip asmenybę, bauginantis mokymosi procesas taps jam priimtinesnis, kai bet kokia išorinė grėsmė bus sumažinta iki minimumo

Paties besimokančiojo inicijuotas mokymasis jam yra svarbiausias ir duodantis ilgiausiai išliekančius rezultatus

Konstruktyvistinė mokymosi samprata

Pabrėžia aktyvų individo vaidmenį informacijos apdorojimo ir žinių įgijimo metu

Konstruktyvizmas – žinių kūrimo teorija• Jos principas – patirtimi opagrįsto žinojimo

kūrimas, kuriame besimokantysis aktyviai dalyvauja• Tokio mokymosi tikslas yra ne perimti išorinio

pasaulio žinojimo į savo atmintį, bet, remiantis patirtimi, susikurti individualius pasaulio atspindžius

Konstruktyvizmas akcentuoja Besimokančiojo žinias ir supratimą kaip

veiklą, bet ne kaip išorinio pasaulio informaciją

Žinojimas yra konstruojamas remiantis vidiniu asmeniniu aktyvumu ir informacija, pasiekiančia mus iš išorinio pasaulio• Besimokantieji susikuria sau subjektyvias

realybes irsavo asmenines teorijas

Reikšmingiausi mokymosi veiksniai

Besimokančiųjų turimos žinios ir ankstesnė patirtis

Informacijos ir žinių pobūdis Kontekstas, kuriame vyksta mokymasis

Kiekvieno besimokančiojo žinios ir patirtis yra skirtingos, todėl mokymuisi reikalingi skirtingi

metodai

Konstruktyvistų požiūris į mokymąsi

Mokymasis yra procesas,kurį turi atlikti pats besimokantysis

Mokymosi proceso metu• Apdorojama informacija• Konstruojamos žinios• Kuriama prasmė

Svarbiausia pedagogo/andragogo užduotis yra sukurti mokymosi aplinką, kuriojebesimokantieji galėtų aktualizuoti ankstesnę patirtį, žinias ir būtų aktyvūs informacijos priėmėjai.

Konteksto svarba mokymuisi Mokymasis negali būti atsiejamas nuo

kasdieninio gyvenimo ir patirties Mokymosi procese patyrimas

transformuojamas į • žinias• gebėjimus• požiūrius • vertybes • įsitikinimus

• kai kasdieninis patyrimas nuolat įprasminamas • kai jis vyksta laike, erdvėje, visuomenėje ir tarpusavio

santykiuose

Savimoka - tai procesas, kurio metu individas (su ar

be kitų pagalbos) rodo iniciatyvą• nustatant mokymosi poreikius • formuluojant mokymosi tikslus• identifikuojant žmogiškuosius ir materialinius

resursus • pasirenkant ir įgyvendinant tinkamas

mokymosi strategijas • įvertinant mokymosi rezultatus

Savimokai reikalingi sugebėjimai

Mokymosi plano sudarymas• Yra daug mokymosi plano sudarymo būdų, tačiau

lengviausia yra sekti moksliškai pagrįstais žingsneliais: Koks yra klausimas, į kurį aš noriu atsakyti? Ko man reikia, kad galėčiau atsakyti į šį klausimą? Kurie šaltiniai yra tinkamiausi duomenims gauti? Kokius veiksmingiausius ir efektyviausius būdus aš

galiu panaudoti rinkdamas duomenis iš šaltinių? Kaip aš organizuosiu šiuos duomenis ieškodamas

atsakymo į mano klausimą? Kaip aš pristatysiu savo atsakymą ir patikrinsiu jo

pagrįstumą.