Post on 29-Nov-2014
description
VILNIAUS ŠILUMOS ŪKIS iššūkiai ir perspektyvos
KKęstutis Nėniusęstutis Nėnius
Ekonomikos ir finansų komiteto Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkaspirmininkas
Vilniaus miesto savivaldybės Vilniaus miesto savivaldybės tarybataryba
PATIKIMAI – SAUGIAI – MINIMALIAI PATIKIMAI – SAUGIAI – MINIMALIAI ĮTAKOJANT APLINKĄ– OPTIMALIAIS ĮTAKOJANT APLINKĄ– OPTIMALIAIS
KAŠTAIS KAŠTAIS PATEIKTI ENERGIJĄ VARTOTOJAMSPATEIKTI ENERGIJĄ VARTOTOJAMS
3
Statybos metaiI-1984II-1986
Statybos metai 1956
TE-3Trečia pagal elektros galią elektrinė Lietuvoje
(po Lietuvos elektrinės ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės).
Elektros galia termofikaciniu režimu – 360 MW.Šilumos galia – 604 MW.
TE-2Elektros galia – 29 MW.Šilumos galia – 928MW.
Per metus galima pagaminti 800-900 GWh elektros kiekio dirbant elektrinėm optimaliu kogeneraciniu rėžimu
4
Šilumos tinklų ilgiai: Bendras ilgis 711 km VE/VŠT balanse 572 km vartotojų balanse 139 km
Šilumos tinklų ilgiai (pagal klasę): Magistraliniai tinklai 155 km Paskirstomieji, įvadiniai tinklai 556 km
Šilumos gamybos ir perdavimo objektų kiekiai: Termofikacinės elektrinės (TE) 2 vnt. Rajoninės (RK) 4 vnt. Kvartalinės katilinės (KK) 12 vnt. Individualios katilinės (IK) 28 vnt. Siurblinės 12 vnt. (+2 konservuotos) Boilerinės 144 vnt. (slėgio reg. punktai) Šilumos punktai 6776 vnt.
Viso turto įsigijimo vertė: 1.174 mln. Lt. Turto balansinė vertė: 444 mln. Lt.
5
Viso 6776 šilumos punktai:5938 nepriklausoma pajungimo schema651 priklausoma pajungimo schema (elevatoriniai)187 priklausoma – automatizuota schemaBendra instaliuota galia 3021 MhWPareikalauta galia1100 MhW
RODIKLIAI Lietuva Vilnius Vilniaus dalis
Instaliuotos elektros galia MW 2422,0 389,4 16 %
Instaliuota šilumos galia MW 8961,2 2960,3 33 %
Vartotojų skaičius vnt. 646236 190032 29 %
Tinklų nuostoliai (šilumos perdavimo techniniai nuostoliai) % 15,7 14 -
Tinklų ilgis ( termofikacinių tinklų) km 2522 708,0 28 %
Kuro norma šilumai (Lyginamosios kuro sąnaudos) kg n.e./MWh 97,60 97,79 -
Šilumos kaina 26,88 ct/kWh (be PVM)
Kitos sąnaudos; 1,32
Bendrovės pelnas; 0,89
Remontai ir amortizacija; 1,64
Darbo užmokestis (įskaitant soc. draudimą); 1,43
Kuro sąnaudos; 18,65
Nepadengtos sąnaudos kurui; 1,34
Nepadengtos sąnaudos kurui; 1,61 70 %
Kuro kainų dinamika 1996-2009 m.
1467
437
600
810
1324
1100
951
1222
667700
536464
503463485455452460466
1196
869
619
439448461
452418
358268
323393
729
704
564
442
362295
251211
181176175199210
434451451
465440388402436
0
80
160
240
320
400
480
560
640
720
800
880
960
1040
1120
1200
1280
1360
1440
1520
1600
1996 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
metai
Lt/
t.n
.e
Mazutas Gamtinės dujos Biokuras Vidutinė kaina
Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
LIETUVA šilumos tiekimo įmonėse šilumos kaina svyruoja nuo
21,00-29,41 ct./kWh pagrindinis kuras - dujosSKANDINAVIJA vid. šilm. kaina apie
18 ct./kWh pagrindinis kuras – biomasė
2005
m.
Einamosios sąskaitos balansas, mln. Lt Palyginus su BVP, %
Ketvirčiai
Metai
Ketvirčiai
MetaiI II III IV I II III IV
1997 -771,73 -967,41 -556,63 -1629,64 -3925,41 -9,1 -9,8 -5 -14,7 -9,7
1998 -914,68 -1169,34 -1506,1 -1602,36 -5192,48 -9,3 -10,3 -12,5 -13,6 -11,5
1999 -750,21 -1511,31 -992,63 -1522,15 -4776,3 -7,7 -13,2 -8,7 -13,5 -10,9
2000 -573,36 -688,56 -420,86 -1016,81 -2699,59 -5,5 -5,9 -3,6 -8,4 -5,9
2001 -546,29 -485,66 -7,27 -1255,74 -2294,96 -5 -4 -0,1 -9,3 -4,7
2002 -512,58 -792,41 -177,2 -1188,4 -2670,59 -4,5 -6 -1,3 -8,5 -5,1
2003 -476,21 -1158,06 -734,76 -1484,97 -3854 -3,7 -8,2 -4,9 -9,6 -6,7
2004 -1025,51 -1578,29 -1188,35 -1019,58 -4811,73 -7,5 -10,1 -7,2 -5,9 -7,6
2005 -776,93 -1349,88 -1418,71 -1569,41 -5114,93 -5,1 -7,6 -7,4 -7,8 -7,1
2006 -1703,25 -1780,83 -2573,56 -2751,23 -8808,87 -9,8 -8,7 -11,5 -11,9 -10,6
2007 -2952,25 -4267,6 -3421,81 -3683,77 -14325,4 -14,3 -17,4 -12,8 -13,5 -14,4
2008 -4986,95 -4893,23 -3254,78 -1347,74 -14482,7 -20,3 -16,9 -10,8 -4,7 -12,9
2009 -115,16 404,1 889,62 2900,41 4078,97 -0,5 1,7 3,8 12,8 4,2
2010 -164,02 1180,09 -318,99 717,97 1415,05 -0,8 4,9 -1,3 2,9 1,5
2011 -158,3 -884,29 - - - -0,7 -3,2 - - -
Lietuvos Banko duomenys
Vidurkis -4818,78 Vidurkis -7,2
Taršos problemų sprendimas Europos direktyvų įgyvendinimas Makroekonominių rodiklių gerinimas (BVP
didėjimas, prekybos balanso ir einamosios sąskaitos deficito mažėjimas)
Socialinių problemų sprendimas (darbo vietos, SODROS balanso gerinimas)
Saugumas, patikimumas
Europos Komisija 2007 m. gruodžio 21 d. patvirtino pasiūlymą Nr. 2007/0286 (COD) dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės), numatančios žymiai griežtesnius aplinkos apsaugos ir taršos reikalavimus, įsigaliosiančius nuo 2016 m. sausio 1 d.
Europos Parlamentas ir Taryba 2010 m. lapkričio 24 d. Pasiūlymo pagrindu priėmė direktyvą Nr. 2010/07/ES Dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės), kuria iš esmės patvirtino Pasiūlyme nurodytus ženkliai sugriežtintus aplinkosauginius reikalavimus (toliau – „Direktyva“). Direktyva privalės būti įgyvendinta ir taikoma Lietuvos Respublikoje, todėl jos nuostatos neišvengiamai turės įtakos visoms įmonėms, eksploatuojančioms kurą deginančius įrenginius, taip pat, ir Vilniaus miesto šilumos tiekėjui.
Deginant dujas nuo 2016 m normos azoto oksidams (NOx ) griežtės 3,5 karto; Deginant mazutą nuo 2016 m
normos azoto oksidams (NOx ) griežtės 3,0 karto; normos sieros oksidams (SO2) griežtės 8,5 karto; Normos kietos dalelėms griežtės 2,5 karto.
Europos skatinamos tendencijos energetikoje
Energijos vartojimo efektyvumo direktyva ( projektas, įsigaliotų nuo 2014 m.)
Iki 2014 m. sausio 1 d. šalys – narės turi pateikti Europos Komisijai Nacionalinį šildymo planą, numatantį kaip bus plėtojama didelio naudingumo kogeneracija, panaudojant efektyvaus centralizuoto šildymo galimybes
Visi nauji ir rekonstruojami šilumos gamybos įrenginiai, kurių bendra galia didesnė nei 20 MW turi būti kogeneracinės jėgainės
Užtikrinti, kad teikiant paramą kogeneracijai prioritetas būtų teikiamas elektros energijai gaminamai didelio naudingumo kogeneracijos būdu
Vietinis atsinaujinantis kuras (biokuras, šiukšlės, dumblas ir kt).
Kuro rūšių įvairovės didinimas Energijos vartojimo efektyvumas pastatuose Naujausios technologijos (saulės, vėjo, geoterminė ir kt.) Miesto plėtros planavimo politika Aiški - ilgalaikė – integruota - Nacionalinė energetikos
strategija ir nuosekliai įgyvendinamas, finansiniais instrumentais paremtas planas.
Nuosekli politika.
Priemonės mažinti šilumos kainą
17
Patiektas šilumos energijos kiekis į šilumos tinklą
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
0 24
72
120
168
216
288
360
432
504
584
684
884
1084
1434
1784
2034
2284
2534
2784
3034
3284
3534
3784
4034
4234
4434
4634
4834
5234
5584
5934
6284
6634
6984
7174
7674
8760
Valandos
MW šil
Biomasė 11,7%
Dujos 77%
Mazutas 11,3%
Kuro balansas - tikslas
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
0
24
72
120
168
216
288
360
432
504
584
684
884
1084
1434
1784
2034
2284
2534
2784
3034
3284
3534
3784
4034
4234
4434
4634
4834
5234
5584
5934
6284
6634
6984
7174
7674
8760
MW
Valandos
Patiektas šilumos energijos kiekis į šilumos tinklą
Dujos 25,5%
Biokuras 72%
Alternatyva(dyzelinis kuras) 2,5% Taupymas pastatuose
20 proc.
18
1. ŠILUMOS GAMYBA
2. ŠILUMOS PERDAVIMAS
3. ŠILUMOS VARTOJIMAS
Nuostoliai12-14 proc.
Nuostoliai50-70 proc.
10-20 proc.
Šilumos nuostolių sumažinimas, procentais pirminio kuro
energijos
Reikalingos investicijos, mln. Lt /
%
Nuostolių mažinimo rezervas, %
Šilumos gamyba 100 ~ 7%
Šilumos perdavimas 800 ~ 3%
Šilumos vartojimas 210 ~31%
Išlaidų šilumai mažinimas
ĮGYVENDINTI RENOVACIJOS PROJEKTAI
•2006 – 7 namai, investicija 0,23 mln. EUR;•2007 – 14 namų, investicija 1,25 mln. EUR; •2008 – 16 namų, investicija 2,2 mln. EUR; •2009 – 18 namų, investicija 4,4 mln. EUR; •2010 – 13 namų, investicija 3,82 mln. EUR;•2011 – 28 namai, investicija 8,49 mln. EUR;•VISO 96 namai, investicija 20,39 mln. EUR.
• Pagrindiniai darbai yra: •Langų keitimas;•Sienų šiltinimas;•Stogo apšiltinimas;•Balkonų įstiklinimas.
PAVYZDINIS PROJEKTAS ŽIRMŪNUOSE
▪ Pastato atnaujinimo darbų vertė 1,5 mln. Lt; Vienam kv.m. tenkanti darbų vertė 572 Lt; Butams tenkanti darbų vertė:
▪ 1 vid. kambario butui 17 240 Lt;▪ 2 vid. kambario butui 25 518 Lt;▪ 3 vid. kambario butui 35 081 Lt;▪ Butų savininkai per 15 metų grąžina
Savivaldybei pusę investicijų sumos
Parengta sutartis dėl kompensacijų mažas pajamas turinčioms šeimoms.
21
Vidutiniai realūspastato sutaupymai: 30.000Lt./metusGrąžinama paskola :50.000 Lt./metus/namuiPapildoma finansinė našta namų ūkiui 23-42 Lt./mėn
2005.12 2006.07
22
Kolektoriai
23
Fotoelementai
Vilniaus Elektrinė TE-3 pagaminant 1 MWh elektros energijos kartupagaminama 1,66 MWh šilumos energijos kuri pateikiama vartotojams Vilniuje. Kuro, sunaudojamo elektrai gaminti norma -130 kg/MWh.
Lietuvos elektrinė LE pagaminant 1 MWh elektros energijos,1,11 MWh šilumos išleidžiama į ežerą. Kuro, sunaudojamo elektrai gaminti norma -228 kg/MWh.
VIAP kvotos: 2011 m. 2012 m.
VE TE-3 457,1 MWh 356,9 MWh
LE 1740 MWh 1530 MWh
AČIŪ UŽ DĖMESĮ