Post on 28-Jan-2017
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
Studijų rašto darbų įforminimo bendrieji metodiniai patarimai ASU
studentams
Akademija, 2016
2
UDK 378.6.091.275(076)
Studijų rašto darbų įforminimo bendrieji metodiniai patarimai ASU studentams
Recenzavo:
Doc. dr. D. Makutėnienė (ASU Ekonomikos ir vadybos fakultetas, Ekonomikos, apskaitos ir
finansų institutas)
Doc. dr. Steponas Raudonius (ASU Agronomijos fakultetas, Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų
institutas)
Redagavo V. Siaurodinienė
© Aleksandro Stulginskio universitetas, 2016
3
TURINYS
ĮVADAS .............................................................................................................................................. 4
1. RAŠTO DARBŲ STRUKTŪROS IR ĮFORMINIMO REIKALAVIMAI ................................. 5
2. LITERATŪROS NAUDOJIMAS RAŠTO DARBUOSE ........................................................ 10
2.1. Informacijos šaltiniai rašto darbams ................................................................................... 10
2.2. Citavimas ir literatūros sąrašų sudarymas .......................................................................... 11
3. TYRIMŲ ETIKA IR PLAGIATO PREVENCIJA ................................................................... 14
3.1. Tyrimų etika ........................................................................................................................ 14
3.2. Plagiato prevencija .............................................................................................................. 15
LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 17
4
ĮVADAS
Studentai rengia studijų programose numatytus savarankiškus darbus (referatus, kursinius
darbus, kursinius projektus, praktikų ataskaitas), o baigiant studijas – bakalauro ar magistro
baigiamuosius darbus. Studijų rašto darbai yra svarbūs formuojant studentų įgūdžius, įtvirtinant ir
atskleidžiant studijų metu įgytas žinias. Šie darbai turi būti rašomi atsižvelgiant į turinio ir
formaliuosius reikalavimus. Pastarieji leidžia suteikti rašto darbui formą, tinkamą mokslinei
informacijai įforminti.
Metodinių patarimų tikslas – pateikti pagrindinius studijų rašto darbų struktūros,
įforminimo ir literatūros naudojimo reikalavimus, vienodai taikomus visuose Aleksandro
Stulginskio universiteto fakultetuose. Pirmajame skyriuje pateikiami rašto darbų struktūros ir
įforminimo reikalavimai, antrajame – literatūros paieškos ir atrankos patarimai, citavimo ir
literatūros sąrašų sudarymo nurodymai. Trečiajame skyriuje supažindinama su mokslinių tyrimų
etika ir plagiato prevencija rašto darbuose.
Metodiniai patarimai parengti atsižvelgiant į visų ASU fakultetų pateikiamus įvairių rašto
darbų ruošimo patarimus bei įforminimo reikalavimus, suvienodinant nedidelius darbų įforminimo
skirtumus ir pateikiant tarptautiniu lygmeniu priimtinas citavimo bei literatūros sąrašų sudarymo
taisykles, atsižvelgiant į akademinės etikos nuostatas.
5
1. RAŠTO DARBŲ STRUKTŪROS IR ĮFORMINIMO REIKALAVIMAI
Rašto darbų įforminimo reikalavimai parengti remiantis fakultetų parengtais metodiniais
patarimais (Kvaraciejus ir kt. 2008; Magistrantūros studijų... 2013; Malinauskaitė ir kt. 2011;
Pagrindinių universitetinių studijų... 2014; Socialinių mokslų... 2014).
Rašto darbų struktūra priklauso nuo darbo rūšies (referatas, praktikos ataskaita, baigiamasis
darbas ir kt.). Pagrindiniuose rašto darbuose turi būti titulinis lapas, turinys, įvadas, skyriai ir
poskyriai, išvados, literatūros sąrašas. Darbo pabaigoje gali būti pateikiami priedai. Detali rašto
darbų struktūra, sudėtinių dalių apimtis ir rašymo ypatumai pateikiami fakultetų studijų rašto darbų
patarimuose.
Rašto darbų įforminimo reikalavimai (teksto formatavimas, darbo dalių išdėstymas, lentelių,
paveikslų bei formulių pateikimas ir kt.) turėtų būti vienodai taikomi visų fakultetų studentų rašto
darbams.
Teksto kalba. Darbai rašomi aiškia, taisyklinga kalba, moksliniu stiliumi. Reikėtų vartoti
veiksmažodinės formos neveikiamosios nuosakos bevardės giminės dalyvį (pvz., nustatyta, ištirta,
galima teigti ir pan.). Rašant privalu laikytis bendrųjų kalbos rašybos ir skyrybos taisyklių. Rašto
darbe nereikėtų naudoti rašybos taisyklių ir standartų nenumatytų santrumpų (jeigu darbe vartojama
tokia žodžių trumpinimo ar sąvokų sistema, turi būti sudarytas santrumpų ir specialių terminų
sąrašas su jų paaiškinimais). Darbe negalima pateikti skenuotų lentelių, paveikslų, formulių ir
skenuoto teksto.
Puslapio parametrai. Tekstas rašomas A4 formato (210x297 mm) vertikalaus lapo vienoje
pusėje Times New Roman 12 punktų šriftu ir 1,5 eilėtarpiu.
Visi darbo puslapiai (įskaitant titulinį puslapį ir priedus) turi būti sunumeruoti. Pirmuoju
darbo puslapiu skaičiuojamas titulinis lapas (jame pirmojo puslapio numeris nerašomas). Puslapio
numeris rašomas arabiškais skaitmenimis viršutinės paraštės viduryje be taškelių ir brūkšnelių.
Paraštės ir pastraipos. Tekstas turi būti lygiuojamas pagal abu kraštus, paliekant paraštes:
kairėje – 3 cm, dešinėje – 1 cm, viršuje ir apačioje – po 2 cm. Kiekviena pastraipa pradedama iš
naujos eilutės su 1,27 cm įtrauka nuo kairiojo krašto.
Darbo dalys ir jų pavadinimai. Kiekviename rašto darbe turi būti šios darbo dalys: titulinis
lapas (1 priedas), turinys, įvadas, turinio skyriai ir poskyriai, išvados, literatūros sąrašas. Darbo
pabaigoje gali būti pateikiami priedai. Baigiamuosiuose darbuose turi būti titulinis lapas (2 ir 3
priedai), priešlapis (2 ir 3 priedo tęsiniai), baigiamojo darbo užduotis, vieno dviejų puslapių
apimties santrauka lietuvių ir užsienio kalba (4 priedas), turinys, terminų žodynėlis ir santrumpos,
įvadas, tyrimo metodų ir rezultatų pateikimas skyriuose, išvados arba apibendrinimas, literatūros
sąrašas.
6
Kiekviena darbo dalis (turinys, įvadas, išvados, literatūros sąrašas, kt.) ir skyriai pradedami
rašyti naujame puslapyje. Skyriai skirstomi į poskyrius. Po kiekvieno skyriaus ir poskyrio
pavadinimo turi būti nors kelios eilutės teksto, skyriai ir poskyriai taip pat turi baigtis tekstu.
Negalima pradėti bei baigti skyriaus ir poskyrio lentele ar paveikslu.
Darbo dalių, skyrių ir poskyrių pavadinimai rašomi lapo viduryje. Skyrių, poskyrių ir
skyrelių pavadinimai (išskyrus kitas darbo dalis, t. y. įvadą, išvadas, literatūros sąrašą) turi būti
numeruojami iš eilės arabiškais skaitmenimis (po kiekvieno skaitmens dedamas taškas).
Pavadinimus nuo teksto turi skirti vienos eilutės tarpas. Darbo dalių ir skyrių pavadinimai rašomi
visomis didžiosiomis raidėmis 14 punktų paryškintu šriftu. Poskyrių ir skyrelių pavadinimai rašomi
mažosiomis raidėmis (išskyrus pirmąją antraštės raidę) 12 punktų paryškintu šriftu.
Lentelės. Visos lentelės turi būti aiškios, turėti pavadinimus ir numeruotos arabiškais
skaitmenimis. Lentelės numeruojamos ištisine seka visame darbe arba pagal atskirus skyrius
(pirmasis skaičius reiškia to skyriaus, kuriame yra ši lentelė, numerį, o paskutinis skaičius – tos
lentelės numerį skyriuje).
Lentelių pateikimo pavyzdžiai:
1.1 lentelė. Lietuvos bendrasis vidaus produktas ir jo struktūra
(Lietuvos statistikos metraštis, 2015)
Bendrojo vidaus produkto elementai BVP mln. Eur BVP struktūra proc.
2005 m. 2014 m. 2005 m. 2014 m.
Atlygis darbuotojams: 8520,0 14503,0 40,6 39,8
darbo užmokestis 6757,1 11401,9 32,2 31,3
socialinio draudimo įnašai 1762,9 3101,1 8,4 8,5
Likutinis perteklius ir mišrios pajamos 7877,1 13322,2 37,5 36,6
Pagrindinio kapitalo suvartojimas 2591,8 4929 12,3 13,5
Gamybos ir importo mokesčiai 2400,1 4206,5 11,4 11,5
Subsidijos (minus) 386,6 516,3 1,8 1,4
Iš viso 21002,4 36444,4 x x
1.2 lentelė. N rajono M žemės ūkio įmonės grūdų pardavimo pajamos
(sudaryta autoriaus pagal M žemės ūkio įmonės duomenis)
Metai Parduota
grūdų t
Grūdų
kaina
Eur/t
Pajamos
tūkst.
Eur
Pajamų absoliutiniai pokyčiai tūkst. Eur
baziniai grandininiai
iš viso iš jų dėl
iš viso iš jų dėl
kiekio kainos kiekio kainos
2012 629,1 205 129 x x x x x x
2013 260,4 175 45,6 –83,4 –75,6 –7,8 –83,4 –75,6 –7,8
2014 631,6 149 94,1 –34,9 0,5 –35,4 48,5 64,9 –16,4
7
Lentelės numeris ir pavadinimas rašomas virš lentelės 12 punktų, paryškintu šriftu. Lentelės
skilčių antraštės pradedamos rašyti didžiosiomis raidėmis, o paantraštės – mažosiomis. Tekstas
lentelėse rašomas 10 punktų šriftu, 1 eilėtarpiu. Pirmoje lentelės skiltyje tekstas lygiuojamas prie
kairiojo skilties krašto, o kitose skiltyse tekstas centruojamas.
Jeigu lentelėje pateikiami skaičiai turi vienodus matavimo vienetus, šie nurodomi lentelės
antraštėje be kablelio. Kai matavimo vienetai skirtingi, jie nurodomi prie kiekvieno rodiklio.
Pateikiant žmonių, gyvulių, inventoriaus skaičių, matavimo vienetai nerašomi. Lentelėse matavimo
vienetų ir eilės numerio skilčių neturi būti. Stulpeliuose vienetai rašomi po vienetais, dešimtys – po
dešimtimis ir t. t. Po kablelio rašomas vienodas skaitmenų skaičius. Visi lentelės langeliai turi būti
užpildomi. Kai nėra reiškinio, rašomas brūkšnys, kai rodikliai neskaičiuojami – „x“, kai
apskaičiuotas rodiklis labai mažas – ,,0“, kai duomenų negauta – „…“. Jeigu rodiklio pavadinimas
užrašomas keliose eilutėse, tai skaičiai rašomi paskutinės eilutės lygyje.
Lentelės turi būti tame puslapyje, kuriame jos analizuojamos, arba gali būti gretimame. Prieš
lentelę, analizuojant joje pateiktus duomenis, turi būti nuoroda į lentelę, pvz.: (1 lentelė). Lentelės turi
būti sudaromos taip, kad jas galima būtų skaityti nesukiojant darbo arba jį pasukant pagal laikrodžio
rodyklę. Jeigu lentelė viename puslapyje netelpa, tai naujame puslapyje nurodomas lentelės numeris
ir rašoma ,,lentelės tęsinys“. Į lentelės tęsinį perkeliami skilčių pavadinimai, buvę nurodyti lentelės
pradžioje. Didesnio nei A4 formato lentelės pateikiamos prieduose ne didesniame kaip A3 formato
lape.
Pateikiant lentelę, publikuotą kitame šaltinyje, būtina po lentelės pavadinimo skliausteliuose
nurodyti šaltinį. Kai lentelė sudaroma remiantis kitų autorių medžiaga, lentelės pavadinimo
pabaigoje nurodoma, kad sudaryta autoriaus pagal nurodytus literatūros šaltinius. Po lentele gali
būti lentelėje pateikiamų sutartinių ženklų ar kiti paaiškinimai.
Paveikslai. Darbe esančios diagramos, nuotraukos, schemos ir kitos iliustracijos vadinamos
paveikslais. Paveikslai turi turėti pavadinimus ir būti numeruoti arabiškais skaitmenimis. Paveikslai
numeruojami ištisine seka visame darbe arba pagal atskirus skyrius (pirmasis skaičius reiškia to
skyriaus, kuriame yra šis paveikslas, numerį, o paskutinis skaičius – to paveikslo numerį skyriuje).
Paveikslo numeris ir pavadinimas rašomi po paveikslu 12 punktų paryškintu šriftu, centruojant.
Paveiksle rašomi žodžiai, skaičiai ir simboliai pateikiami 10 punktų šriftu. Sutartinių ženklų
paaiškinimai pateikiami prieš paveikslo pavadinimą: paveikslo dešinėje pusėje arba po juo.
Jeigu paveikslai sudėtingi ir juose pateikiamas daugiau negu vienas požymis, turi būti nurodyti
sutartiniai ženklai ir paaiškinimai. Paveikslai pateikiami po pastraipa, kur jie pirmą kartą paminėti ir
taip, kad juos galima būtų skaityti nesukinėjant darbo arba, jei netelpa, pasukus puslapį pagal
laikrodžio rodyklę. Didesnio nei A4 formato lentelės pateikiamos prieduose ne didesniame kaip A3
formato lape. Prieš paveikslą, jį analizuojant, turi būti nuoroda į paveikslą, pvz.: (1 pav.).
8
Pateikiant paveikslą, publikuotą kitame šaltinyje, būtina po paveikslo pavadinimo
skliausteliuose nurodyti šaltinį. Kai paveikslas sudaromas remiantis kitų autorių medžiaga,
paveikslo pavadinimo pabaigoje nurodoma, kad sudaryta autoriaus pagal nurodytus literatūros
šaltinius.
Paveikslo pateikimo pavyzdys:
Didelis informacijos
kiekis
Informacijos kiekis Nedidelis informacijos
kiekis
Paieškos
sistemos
Virtuali
biblioteka
sistemos
Katalogai Duomenų
bazės
Vertė didėja Mažiau vertinga Informacijos patikimumas
1.1 pav. Informacijos patikimumo priklausomybė nuo paieškos priemonių pasirinkimo
(sudaryta autorės pagal Cooke 2001)
Lentelėse ir paveiksluose pateikiamus tyrimų duomenis nereikėtų dubliuoti bei pakartoti
tekste.
Fizikiniai dydžiai. Fizikiniai dydžiai žymimi tarptautinės vienetų sistemos (SI) vienetais.
Fizikinių dydžių vienetus ir jų žymėjimus pateikti pagal LST ISO standartus. Jei tekste pateikiami
skaičiai turi matavimo vienetus, juos reikia rašyti skaitmenimis (pvz., 300 Eur), jei neturi – žodžiais
(pvz., penkis kartus). Nurodant tekste keletą skaičių, kurių matavimo vienetas vienodas, pastarasis
pateikiamas po paskutiniojo skaitmens (pvz., 2009 m. parduotų kiaulių svoris – 110, galvijų – 450,
avių – 50 kg). Jei tekste rašoma suma didesnė už tūkstantį, rekomenduojama rašyti skaitmenimis ir
žodžiu (pvz.: 5 tūkst., 1 mln.). Dešimtainėms trupmenoms žymėti rašomi kableliai (pvz., 0,256).
Formulės. Formulės rašomos Equation Editor ar pan. formulių rašymo įrankiais. Formulės
tekste centruojamos. Jų simboliai ir skaitmeniniai koeficientai turi būti paaiškinti po formule tokia
tvarka, kaip užrašyta formulėje. Aiškinimas pradedamas žodžiu ,,čia“, rašomu mažąja raide naujoje
eilutėje be įtraukos ir po juo nerašomas skyrybos ženklas. Gali būti naudojami visuotinai pripažinti
formulių simboliai arba standartų patvirtinti ženklai. Formulės simbolis gali turėti tik vieną reikšmę,
kitoje darbo vietoje jam negalima suteikti naujos reikšmės. Jeigu tekste yra daugiau negu viena
formulė, jos turi būti numeruotos. Formulės numeruojamos ištisine seka visame darbe arba pagal
atskirus skyrius (pirmasis skaičius reiškia to skyriaus, kuriame yra ši formulė, numerį, o paskutinis
skaičius – tos formulės numerį skyriuje). Formulės numeris rašomas skliausteliuose formulės eilutės
pabaigoje. Pateikiant formulę, publikuotą kitame šaltinyje, būtina tekste nurodyti šaltinį.
9
Formulės pateikimo pavyzdys:
n
i
i
n
i
ii
L
dL
d
1
1, (1.1)
čia d atitinkamos augalų grupės (grūdinių augalų arba iš jų javų, arba ankštinių augalų grūdams,
arba daržovių) vidutinis derlingumas;
iL atitinkamos augalų grupės (grūdinių augalų arba iš jų javų, arba ankštinių augalų grūdams,
arba daržovių) pasėlių plotas ha;
di atitinkamos augalų grupės (grūdinių augalų arba iš jų javų, arba ankštinių augalų grūdams,
arba daržovių) derlingumas 100 kg/ha; ni ,...,2,1 atitinkamos gamybinės grupės
augalai.
Priedai. Prieduose pateikiama papildoma informacija (lentelės, paveikslai ir kt.). Priedai
pateikiami po literatūros sąrašo. Priedai išdėstomi pagal aptarimo darbe seką. Kiekvienas priedas
pradedamas naujame lape. Visi priedų puslapiai turi būti sunumeruoti kaip darbo tęsinys.
Kiekvienas priedas turi turėti eilės numerį. Žodis priedas ir priedo numeris rašomi viršutiniame
dešiniajame lapo kampe (pvz., 2 priedas). Priedo pavadinimas centruojamas ir rašomas mažosiomis
raidėmis (išskyrus pirmąją sakinio raidę). Darbo tekste reikia pateikti nuorodą į priedus, pvz.: (1
priedas).
10
2. LITERATŪROS NAUDOJIMAS RAŠTO DARBUOSE
Informacijos šaltiniai, naudojami studijų rašto darbuose, apibendrintai dar vadinami
literatūra ar literatūros šaltiniais. Studijų rašto darbuose būtina naudoti tinkamus informacijos
šaltinius, ir juos naudoti atsižvelgiant į autorių teises ir citavimo taisykles.
2.1. Informacijos šaltiniai rašto darbams
Studijų rašto darbuose reikėtų naudoti:
mokslines publikacijas (mokslinius straipsnius, disertacijas, konferencijų leidinius,
monografijas);
informacinius leidinius (žinynus, žodynus, enciklopedijas);
statistinę informaciją, teisės aktus, standartus ir pan.
Rašto darbų literatūros analizei negalima naudoti mokslo populiarinimo, žiniasklaidos
priemonių, informacinių portalų, grožinės ir populiariosios literatūros, vikipedijos, studentų
referatų, nepublikuotų ir pan. šaltinių (išskyrus atvejus, kai jie analizuojami empiriniams ar kitiems
tyrimams atlikti).
Informacijos šaltiniai gali būti spausdinti ar elektroniniai, tačiau jie turi būti tinkami rašto
darbams. Informacijos šaltinius galima rasti įvairiuose ištekliuose, tačiau reikia gebėti iš jų atrinkti
tinkamus rašto darbams. Paprasčiau ir greičiau paiešką galima atlikti ištekliuose, kuriuose visi
šaltiniai yra tinkami mokslui ir studijoms (Tautkevičienė ir kt. 2007).
Rekomenduojama paiešką atlikti:
bibliotekose; ASU bibliotekos ir Lietuvos akademinių bibliotekų spausdintus ir
elektroninius išteklius galima rasti ASU Virtualioje bibliotekoje
(http://www.lvb.lt/primo_library/libweb/action/search.do?vid=ASU);
duomenų bazėse; galima naudotis ASU prenumeruojamomis ir laisvos prieigos
duomenų bazėmis, kuriose publikuojamos el. knygos, moksliniai straipsniai ir kt.
Informacija apie atskiras duomenų bazes pateikiama tinklalapyje
http://biblioteka.asu.lt/lt/moksline-periodika/;
paiešką visose ASU prenumeruojamose duomenų bazėse galima atlikti ASU Virtualioje
bibliotekoje;
mokslinės informacijos paieškos sistemose; Google Scholar (http://scholar.google.lt/)
randamos publikacijos iš atviros prieigos išteklių ir prenumeruojamų duomenų bazių.
Jeigu paieškos sistema naudojamasi, esant ASU tinkle ar prisijungus per VPN, galima
rasti ir atsiversti viso teksto mokslinius straipsnius iš ASU prenumeruojamų duomenų
bazių.
11
2.2. Citavimas ir literatūros sąrašų sudarymas
Rašto darbuose informacijos šaltinius būtina naudoti atsižvelgiant į studijų rašto darbų
tikslus, mokslinio stiliaus ypatybes ir autorių teises, kurios saugomos LR Autorių teisių ir gretutinių
teisių įstatymu (1999).
Norint tinkamai parašyti darbus ir išvengti plagiato, juos reikia rašyti savarankiškai ir darbo
temą ar problemą dalykiškai ištirti (išanalizuoti). Informacijos šaltiniai naudojami, siekiant ne
perpasakoti ar perrašyti informaciją, o įrodyti, pagrįsti, argumentuoti, interpretuoti, vertinti ir pan., t.
y. atlikti informacijos analizę ir sintezę, susisteminti žinias. Rašant reikia ne tik pateikti informaciją,
bet ir susieti ją tarpusavyje: atskleisti priežasties-pasekmės ryšius, susieti buvusio skyriaus pabaigą
su tolesnio pradžia, naudoti gautą informaciją kituose skyriuose, pateikti išvadas iš analizuotos
informacijos ir gautų duomenų.
Informaciją iš informacijos šaltinių galima naudoti juos cituojant ir perfrazuojant.
Citavimas – tikslus kurių nors autoriaus ar veikalo žodžių pakartojimas. Citata – palyginti trumpa
iš kito kūrinio pateikiama ištrauka, skirta įrodyti arba padaryti suprantamais paties autoriaus
teiginius, arba padaryti nuorodą į kito autoriaus požiūrį ar mintis originalo formuluotėje (LR
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas 1999). Rašto darbuose gali būti sakinio, kelių sakinių ar
pastraipos dydžio citatų. Visos citatos rašomos kabutėse.
Norint perteikti kito autoriaus požiūrį ar apibendrintą informaciją iš įvairių šaltinių,
informaciją galima perfrazuoti. Perfrazavimas yra informacijos iš šaltinių perteikimas,
atpasakojimas savais žodžiais ir savu stiliumi, bet neiškraipant teksto. Perfrazuojant būtina atskirti
kito autoriaus mintis nuo savų komentarų. Galima vartoti įvairias frazes (pvz.: A. Jonaičio (2013)
požiūriu..., Kaip teigia..., Kaip tvirtina..., Apibendrinus..., Pasak..., Anot..., ).
Šalia visų citatų ir perfrazavimų darbo tekste turi būti pateiktos nuorodos į šaltinius, o rašto
darbo pabaigoje turi būti pateiktas šių šaltinių literatūros sąrašas. Nuorodos ir literatūros sąrašai gali
būti sudaromi pagal įvairias taisykles, tačiau ASU rašto darbuose dažniausiai naudojamas šaltinio
aprašo pirmojo elemento ir metų citavimo metodas bei LST ISO 690:2010 standartas.
Nuorodos į šaltinius tekste. Šaltinio aprašo pirmojo elemento ir datos citavimo metodas
reiškia, kad tekste nurodant naudotą šaltinį ir literatūros sąraše sudarant šaltinio aprašus, visada
pirmiausia rašoma šaltinio autoriaus pavardė (jeigu nėra autoriaus, rašomas šaltinio pavadinimas) ir
šaltinio leidimo ar atnaujinimo metai.
Tekste nurodant šaltinį, autorių ir leidimo metus galima rašyti skliausteliuose, pvz.:
(Nekrašas 2004). Jeigu autorius minimas tekste (rašant autoriaus pavardę ir vardo raidę), po jo
pavardės skliausteliuose reikia nurodyti tik metus, pvz.: E. Nekrašas (2004) teigė, kad… .
12
Toje pačioje pastraipoje minint tą patį autorių ir jo šaltinį, nurodomas tik autorius. Jei to
paties autoriaus skirtingos publikacijos išleistos tais pačiais metais, jos atskiriamos rašant mažąsias
raides (a, b, c) šalia publikacijos metų (5 priedas).
Kai minimas dviejų autorių šaltinis, nurodomos abiejų autorių pavardės, pvz.: (Stoškus,
Beržinskienė 2005). Kai yra daugiau nei du autoriai, tekste nurodoma tik pirmojo pavardė ir
priduriama „ir kt.“, pvz.: (Mikulskienė ir kt. 2013) arba: B. Mikulskienė ir kt. (2013) nustatė... .
Jei šaltinio autorius yra kolektyvas, organizacija ar šaltinis neturi autoriaus, pateikiant
nuorodą minimas tik organizacijos ar šaltinio pavadinimas ir metai, pvz.: (Lietuvos standartizacijos
departamentas 2013); (Organizacijų vadyba 2005).
Pateikiant nuorodą į skirtingus šaltinius, autorių pavardės ir metai atskiriami kabliataškiu,
pvz.: Šią temą analizavo keletas mokslininkų (Baršauskienė 2012; Barkauskas 2009).
Rašto darbuose iš kitų šaltinių pateikiant lenteles, paveikslus ir formules, pavadinimų
pabaigoje taip pat būtina rašyti nuorodas į šaltinius. Kai lentelės ir paveikslai sudaromi remiantis
šaltiniais, pavadinimų pabaigoje nurodoma, kad sudaryta autoriaus pagal literatūros šaltinius, pvz.:
(sudaryta autoriaus pagal Gižienė 2012; Arimavičiūtė 2010; Sakalas 2010). Elektroniniams
šaltiniams nuorodos rašomos pagal tas pačias taisykles, negalima vietoje nuorodos rašyti interneto
adreso. Jeigu el. šaltinyje nėra publikavimo datos, galima nurodyti atnaujinimo datą ar pan.
Nuorodų naudojimo pavyzdžiai pateikti 5 priede.
Literatūros sąrašas. Rašto darbo pabaigoje literatūros sąrašas gali būti pateikiamas pagal
standartą „LST ISO 690:2010. Informacija ir dokumentavimas. Bibliografinių nuorodų ir
informacijos išteklių citavimo gairės“, pirmojo elemento ir metų citavimo metodą.
Literatūros sąraše turi būti aprašyti visi šaltiniai, kuriems buvo parašytos nuorodos tekste.
Jame neturi būti šaltinių, į kuriuos nėra nuorodų tekste.
Šaltinių aprašuose reikia pateikti privalomą informaciją, kuri apibūdina konkretų
informacijos šaltinį. Šaltinio apraše, atsižvelgiant į publikacijos rūšį, turi būti:
autorius ar autoriai, t. y. asmenys, kolektyvas, institucija;
antraštė, t. y. knygos, straipsnio, žurnalo pavadinimas;
leidimas;
standartinis numeris, jei publikacija turi (ISBN, ISSN, DOI);
išleidimo duomenys (vieta, leidėjas, metai), apimtis (tomai, numeriai, puslapiai);
laikmenos rūšis, nuorodos sudarymo data ir prieiga, aprašant elektroninius šaltinius.
Informaciją aprašuose reikia rašyti taip, kaip nurodyta šaltinyje (pvz., negalima trumpinti
pavadinimų, kitaip rašyti autoriaus pavardę ir pan.). Aprašuose apie šaltinius turi būti pateikta
privaloma informacija, kuri nurodyta aprašų pavyzdžiuose. Knygų aprašuose dar turi būti nurodomi
puslapiai, jeigu rašto darbui buvo naudojama ne visa knyga arba buvo panaudota citata iš knygos.
13
Šaltinių aprašuose informacija apie šaltinį turi būti pateikta nurodytu eiliškumu ir naudojami
tinkami skyrybos ženklai (taškai, kableliai, skliausteliai ir kt.), kuriuos reikia rašyti pagal pateiktas
taisykles.
SVARBU: Kadangi nuorodose tekste naudojamas pirmojo elemento ir metų citavimo
metodas, literatūros sąrašo šaltinio apraše pirmiausia taip pat privaloma rašyti pirmąjį
elementą (šaltinio autorių ar pavadinimą, jeigu nėra autoriaus) ir šaltinio publikavimo metus,
o po to rašoma visa kita informacija apie šaltinį (negalima publikavimo metų rašyti aprašo
pabaigoje).
Šaltinių aprašai sudaromi pagal šaltinių rūšį (knygai, straipsniui ir kt.).
Pavyzdžiui:
knygos aprašo schema ir pavyzdys:
PAVARDĖ, V., Išleidimo metai. Knygos pavadinimas. Išleidimo vieta: Leidėjas. ISBN
NEKRAŠAS, E., 2012. Filosofijos įvadas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
ISBN 978-5420-017-12-8.
straipsnio iš žurnalo aprašo schema ir pavyzdys:
STRAIPSNIO AUTORIAUS PAVARDĖ, V., Išleidimo metai. Straipsnio pavadinimas. Žurnalo
pavadinimas, numeris, straipsnio puslapiai. ISSN.
PAKERIENĖ, V., 2001. Informacija žmogaus pasaulyje. Pedagogika, nr. 52, p. 8-11. ISSN 2029-
0551.
elektroninių šaltinių aprašai rašomi taip pat kaip ir spausdintoms publikacijoms, dar
pateikiant juose papildomą informaciją apie publikavimą internete (negalima el.
šaltiniams vietoje aprašo rašyti tik interneto adresą). Straipsnio iš elektroninio žurnalo
aprašo pavyzdys:
LIUKINEVIČIENĖ, L. ir E. ČALNARĖ, 2011. Bendrojo vertinimo modelio taikymo galimybės
viešosios įstaigos veiklai efektyvinti. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos
[interaktyvus], nr. 3 (23), p. 42-54 [žiūrėta 2016-01-24]. Prieiga per internetą:
http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:J.04~2011~ISSN_1648-9098.N_3_23.PG_42-54
Įvairių rūšių šaltinių aprašų pavyzdžiai pateikti 6 priede.
Šaltinių aprašai rūšiuojami autorių (o jei autoriai nenurodomi – antraščių) abėcėlės tvarka ir
numeruojami iš eilės. Pirmiausiai sąraše pateikiami įrašai lotynišku šriftu (lietuvių, anglų ir kt.
kalbomis), o po to kitais (rusų ir kt. kalbomis). Aprašai kirilica nelotyninami.
14
3. TYRIMŲ ETIKA IR PLAGIATO PREVENCIJA
Akademinės bendruomenės nariai (studentai, dėstytojai, mokslininkai ir kt.) turi vadovautis
visuomenės moralės normomis bei akademinės etikos principais, kurie dažnai būna apibrėžiami
akademinės etikos kodeksuose. Pagrindinės akademinės veiklos vertybės yra sąžiningumas,
objektyvumas, veiklos ir rezultatų skaidrumas, pagarba, socialiai atsakingas elgesys, tyrimų
teisėtumas, gyvūnų ir gamtos apsauga. Mokslininkai, dėstytojai ir studentai turi laikytis tarptautinių
ir nacionalinių autorinių teisių bei kitų įstatymų. Akademinės etikos pažeidimai (pvz.,
nusirašinėjimas, plagiato atvejai, duomenų klastojimas ir kt.) dažniausiai vadinami akademiniu
nesąžiningumu, kurie yra tiriami ir juos nustačius, skiriamos įvairios nuobaudos ar kitos
administracinės priemonės.
Akademinės etikos nuostatų laikymasis yra aktualus visuose studijų, tyrimų atlikimo ir rašto
darbų rašymo procesuose. Pagrindinės etiško elgesio nuostatos, skirtos universiteto darbuotojams ir
studentams, paskelbtos ASU akademinės etikos kodekse. Aptariant studijų rašto darbų atlikimą,
svarbu laikytis akademinės etikos atliekant tyrimus ir rašant teorinę dalį, t. y. naudojant mokslinę
literatūrą.
3.1. Tyrimų etika
Moksliniai ir studijų metu atliekami tyrimai turi būti grindžiami sąžiningumo ir tiesos
siekimo idealais. Pagrindinės tyrimų etikos nuostatos, parengtos pagal Aleksandro Stulginskio
universiteto akademinės etikos kodeksą (2012):
tyrimo metodai ir gauti duomenys turi būti tiksliai pateikiami bei aprašyti, kad būtų
galima patikrinti tyrimo patikimumą;
skelbiami tik objektyvūs mokslinio tyrimo rezultatai, jų negalima padirbinėti,
falsifikuoti, manipuliuoti jais;
naudojant, cituojant ir komentuojant kitų autorių darbus yra būtinas nešališkumas ir
korektiškumas;
negalima vykdyti tyrimų pasisavinant kitų mokslininkų idėjas ar sukurtas metodikas ir
pateikiant jas kaip savas, negalima kopijuoti kitų mokslininkų atliktų tyrimų duomenų;
tyrimai neturi kenkti žmonėms, aplinkai ir kultūrinėms vertybėms;
tyrimas, kai jo objektas žmonės, turi būti grindžiamas laisvanoriškumo pagrindu,
atliekamas nežeminant žmogaus orumo ir laikantis pagrindinių žmogaus teisių. Tyrimo
metu gauti duomenys turi išlikti anonimiški ir naudojami tik tyrimo tikslais.
15
3.2. Plagiato prevencija
Vienas iš svarbiausių akademinės etikos principų – naudoti kitų autorių kūrinius
atsižvelgiant į autorių teises, t. y. kitų autorių kūrinius cituoti, perfrazuoti ir pateikti šaltinių
nuorodas. Šaltinių nuorodos tekste ir literatūros sąrašai sudaromi moksliniais, praktiniais ir
teisiniais tikslais.
Panaudoti informacijos šaltiniai parodo, kaip autorius yra susipažinęs su nagrinėjama tema
ar naudoja tinkamus informacijos šaltinius, ar gali pagrįsti darbe analizuojamas idėjas, pasirinktus
tyrimo metodus ir pan., taip pat padeda surasti darbe naudotus šaltinius, patikrinti pateiktus faktus
arba detaliau įsigilinti į cituotą literatūrą.
Jeigu darbe šaltiniai naudojami netinkamai ar darbas rašomas nesavarankiškai, už tai gali
būti skirtos griežtos nuobaudos, įskaitant pašalinimą iš universiteto ar įgytos kvalifikacijos bei
laipsnio anuliavimą. Plagijavimas yra akademinis nusižengimas. Universiteto absolventai, prieš
gindami parengtą darbą, pasirašo deklaraciją, kurioje nurodo, kad darbas yra originalus ir
autentiškas, t. y. kad jis nėra plagiatas. Studentai pateikdami bet kuriuos rašto darbus turi nurodyti
parengimo datą ir pasirašyti po darbo išvadomis. Universitete naudojamos specialios programos
plagijuotiems tekstams atpažinti. Studijų baigiamieji darbai ir disertacijos publikuojamos viešosiose
prieigos duomenų bazėse, kuriose darbus taip pat tikrina plagiato patikros programos.
Plagijavimas yra ne tik svetimo darbo ar jo dalių pateikimas kaip savo, bet ir neteisingai
cituojamas tekstas. Nežinojimas ar pamiršimas tinkamai naudoti šaltinius neatleidžia nuo
atsakomybės. Aptikus tyčinį ar netyčinį plagiatą, taikomos vienodos bausmės.
Atsižvelgiant į plagiato sampratos analizę (Šarlauskienė 2012), plagiatu gali būti laikoma:
kito asmens parašyto darbo (pirkto, parsisiųsto iš interneto, nukopijuoto ir kt.) ar jo dalių
pateikimas kaip savo paties;
svetimos idėjos, nuomonės, teorijos perteikimas ar perfrazavimas kaip savos;
kopijuotų tekstų iš svetimų darbų pateikimas savo darbe be nuorodų į šaltinius;
kopijuotų tekstų iš svetimų darbų pateikimas savo darbe su nuorodomis į šaltinius, bet be
kabučių, sudarant įspūdį, kad darbas perfrazuotas autoriaus;
cituoto teksto (kabutėse) pateikta mažiau nei nukopijuoto teksto iš svetimų darbų,
sudarant įspūdį, kad dalis darbo perfrazuota autoriaus;
nukopijuotame tekste iš svetimų darbų savo darbe padaryti pakeitimai (naudota žodžių
inversija, pakeista gramatinė struktūra, padaryti žodžių ar sakinių pakeitimai,
sutrumpinta ir pan.), sudarant įspūdį, kad darbas perfrazuotas autoriaus;
perfrazuotos ar apibendrintos informacijos iš kitų autorių darbų pateikimas be nuorodų į
šaltinius;
16
pažodinis tekstų vertimas iš kitų kalbų;
duomenų ar informacijos percitavimas iš antrinių šaltinių, nurodant originalų šaltinį;
nepublikuotos informacijos pateikimas;
netinkamų, klaidingų ar suklastotų nuorodų į šaltinius pateikimas;
pamiršimas pateikti nuorodas.
Svarbu rašto darbus rašyti savarankiškai, tinkamai naudoti šaltinius, gebėti cituoti ir
perfrazuoti informaciją. Darbo tekste būtina:
pateikti nuorodas į visus naudojamus šaltinius ir juos visus įtraukti į literatūros sąrašą;
pateikti nuorodas ne tik naudojant šaltinio tekstą, bet ir paveikslus, lenteles, formules;
pažodžiui pateiktą šaltinio tekstą rašyti kabutėse ir šalia pateikti šaltinio nuorodą;
cituoti (pateikti kabutėse) ne ilgesnį nei paragrafo apimties tekstą;
šaltinio tekstą, kuris nerašomas kabutėse, reikia apibendrinti, sutrumpinti, susisteminti,
lyginti su kitų autorių darbais ir pateikti nuorodą į šaltinį;
naudoti daug įvairių šaltinių, dalykiškai analizuoti, o ne atpasakoti pateiktą informaciją.
Atsižvelgiant į pateiktas rekomendacijas ir savarankiškai atliekant tyrimus bei literatūros
analizę galima parašyti tinkamą studijų rašto darbą, pasiekti teigiamų studijų rezultatų, parodyti bei
naudoti įgytą profesinę ir mokslinę kompetenciją. Akademinės etikos nuostatų svarbos supratimas ir
jų įgyvendinimas daro teigiamą įtaką asmeniniam tobulėjimui ir socialiai atsakingos akademinės
bendruomenės bei visuomenės vystymuisi.
17
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Aleksandro Stulginskio universiteto akademinės etikos kodeksas, 2012 [interaktyvus].
Akademija [žiūrėta 2016-02-07]. Prieiga per internetą: http://asu.lt/wp-
content/uploads/2015/04/Aleksandro-Stulginskio-universiteto-akademinės-etikos-
kodeksas.pdf
2. KVARACIEJUS, A., L. TAPARAUSKIENĖ ir L. ŽIBIENĖ, 2008. Bakalauro studijų
baigiamasis darbas: metodiniai patarimai aplinkos inžinerijos studijų krypties studentams
[interaktyvus]. Akademija [žiūrėta 2016-03-03]. Prieiga per internetą :
http://dspace.lzuu.lt/handle/1/2421
3. Lietuvos mokslų akademijos Mokslininko etikos kodeksas, 2012. Lietuvos mokslų
akademijos žinios [interaktyvus], nr. 4, p. 1-3 [žiūrėta 2016-03-03]. Prieiga per internetą:
http://www.lma.lt/files/LMA_zinios_nr_4_2.pdf
4. LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, 1999 [interaktyvus], [žiūrėta 2016-03-04].
Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=471807
5. LST ISO 690 : 2010. Informacija ir dokumentavimas. Bibliografinių nuorodų ir informacijos
išteklių citavimo gairės. Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas.
6. Magistrantūros studijų baigiamasis darbas: metodiniai patarimai Žemės ūkio inžinerijos
fakulteto studentams, 2013 [interaktyvus]. Akademija [žiūrėta 2016-03-04]. Prieiga per
internetą: http://zuif.asu.lt/wp-content/uploads/sites/2/2015/01/mag_metod_2013.pdf
7. MALINAUSKAITĖ, R. ir kt., 2011. Magistro (II studijų pakopos) baigiamojo darbo
ruošimo ir įforminimo metodiniai patarimai Agronomijos fakulteto studentams
[interaktyvus]. Akademija [žiūrėta 2016-03-03]. Prieiga per internetą:
http://dspace.lzuu.lt/handle/1/1100
8. Pagrindinių universitetinių studijų baigiamojo darbo rengimo metodiniai nurodymai Miškų
ir ekologijos fakulteto studentams, 2014 [interaktyvus]. Akademija [žiūrėta 2016-03-04].
Prieiga per internetą: http://mef.asu.lt/wp-content/uploads/sites/5/2014/12/Nurodymai-I-s-
pakopos-baigiamajam-darbui-rengti.pdf
9. Socialinių mokslų studijų rašto darbų rengimo bendrieji metodiniai nurodymai Ekonomikos
ir vadybos fakulteto studentams, 2014 [interaktyvus]. Akademija [žiūrėta 2016-03-04].
Prieiga per internetą: https://my.asu.lt/adm/get_file.php?id=69446
10. ŠARLAUSKIENĖ, L., 2012. Plagiato prevencijos geroji patirtis užsienio aukštosiose
mokyklose: mokslo studija [interaktyvus]. Akademija [žiūrėta 2016-02-07]. Prieiga per
internetą: http://dspace.lzuu.lt/handle/1/2509
11. TAUTKEVIČIENĖ, G., L. ŠARLAUSKIENĖ ir V. DZINGIENĖ, 2007. Informacijos
ištekliai šiuolaikinėms studijoms ir mokslui [interaktyvus], [žiūrėta 2016-02-07]. Prieiga per
internetą: http://internet.unib.ktu.lt/kursas/default.html
12. ZVICEVIČIUS, E. ir kt., 2012. Bakalauro studijų baigiamasis darbas: metodiniai patarimai
Žemės ūkio inžinerijos fakulteto studentams [interaktyvus]. Akademija [žiūrėta 2016-02-07].
Prieiga per internetą: http://dspace.lzuu.lt/handle/1/1574
PRIEDAI
1 priedas
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
.................................................FAKULTETAS
.................................................INSTITUTAS
Vardenis Pavardenis
…………………………… programos ……………… studijų
..... kurso ........ grupės studentas
REFERATO PAVADINIMAS
Studijų dalyko ........................ referatas
Tikrino: Vardenis Pavardenis
Akademija, 2016
2 priedas
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
................................................FAKULTETAS
...............................................INSTITUTAS
Vardenis Pavardenis
BAIGIAMOJO DARBO PAVADINIMAS
Bakalauro baigiamasis darbas
Studijų sritis: ...................................
Studijų kryptis: .................................
Studijų programa: .............................
Akademija, 2016
3 priedas
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
................................................FAKULTETAS
...............................................INSTITUTAS
Vardenis Pavardenis
BAIGIAMOJO DARBO PAVADINIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Studijų sritis: ..........................................
Studijų kryptis: .......................................
Studijų programa: ...................................
Akademija, 2016
3 priedo tęsinys
Baigiamųjų darbų ir egzaminų vertinimo komisija:
(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. …, 2016 m. ........ .. d.)
Pirmininkas prof. habil. dr. Vardenis Pavardenis, .............. universitetas
Nariai:
1. Prof. habil. dr. Vardenis Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas
2. Prof. habil. dr. Vardenis Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas
3. Doc. dr. Vardenis Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas
4. Doc. dr. Vardenis Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas
5. Doc. dr. Vardenis Pavardenis, UAB ............. direktorius
Mokslinis vadovas doc. dr. Vardenis Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas
Recenzentas doc. dr. Vardenis Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas
Instituto direktorius doc. dr. Vardenis Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas
Oponentas doc. dr. Vardenis Pavardenis, Aleksandro Stulginskio universitetas
4 priedas
SANTRAUKA
(angl. SUMMARY, pranc. RÉSUMÉ, rus. РЕЗЮМЕ, vok. ZUSAMMENFASSUNG)
Vardenis Pavardenis
Darbo pavadinimas
Bakalauro/magistro baigiamasis darbas (angl. Bachelor Graduation Theses/Master
Graduation, pranc. La thèse finale des études générales, vok. Abschlussarbeit), 60 puslapių (angl.
Pages, pranc. Pages, vok. Seiten), 5 paveikslai (angl. Figures, pranc. Figures, vok. Bilder), 3
lentelės (angl. Tables, pranc. Tableaux, vok. Tabellen), 25 literatūros šaltiniai (angl. References,
pranc. Sources de bibliographie, vok. Literaturquellen), 2 priedai (angl. Appendixes, pranc.
Annexes, vok. Anhänge), lietuvių kalba.
PRASMINIAI ŽODŽIAI (angl. KEY Words, pranc. MOTS CLÉS, vok.
SCHLÜSSELWÖRTER)
Tyrimo objektas (angl. Research object, pranc. Objet de recherche, vok.
Untersuchungsobjekt)
Tyrimo tikslas (angl. Research aim, pranc. But de travail, vok. Forschungsziel)
Uždaviniai (angl. Objectives, pranc. Tâches, vok. Aufgaben)
Tyrimo metodai (angl. Research methods, pranc. Méthodes de recherches, vok.
Forschungsmethoden)
Tyrimo rezultatai (angl. Research results, pranc. Results de recherches, vok.
Untersuchungsergebnisse) (trumpai pateikiama, kas buvo tirta visose baigiamojo darbo dalyse ir
kokie gauti rezultatai):
pirmojoje darbo dalyje (išnagrinėtas, pateiktas, atliktas ir pan.);
antrojoje darbo dalyje (išnagrinėtas, išanalizuotas, nustatytas, atliktas ir pan.);
trečiojoje darbo dalyje (pateiktas, įvertintas, numatytas, pasiūlytas ir pan.);
pagrindinės išvados arba teorinė ir praktinė darbo reikšmė.
Magistro baigiamajame darbe reikia nurodyti, kur ir kada buvo pristatyti ir publikuoti darbo
tyrimų rezultatai.
5 priedas
Nuorodų tekste pavyzdžiai*
Plagiatas yra apibrėžiamas įvairiai. S. Cavanillas (2008) teigia, kad plagijavimo sąvoka yra
susijusi su autorių teisėmis ir intelektualine nuosavybe, tačiau plagijavimas nėra tas pats, kas
autorių teisių pažeidimai. Plagijavimas yra glaudžiai susijęs su morale ir akademinėmis vertybėmis.
Kaip rašo Ch. Park (2003), „...jeigu kalbama apie moralę ir vertybes, tai kas ir kaip turėtų
universitete nuspręsti kas yra teisinga, o kas ne, ir kas gali to mokyti? Dabartiniai studentai yra
bebaimė karta (iš anglų k.: the no-fear generation) arba karta „kodėl gi ne?“, galvojantys, kad
ankstesnių kartų atstovai yra neišmanėliai ir kopijavimas iš interneto nėra nusikaltimas“. Nors
sukurti vieningą ir aiškų plagiato apibrėžimą nėra lengva, tačiau būtina tai padaryti, pradedant
taikyti plagijavimo prevencijos būdus ar gerosios praktikos priemones akademinėje bendruomenėje.
Kai kurie autoriai apibrėžia, kad plagiatas yra įsisąmonintas ar neįsisąmonintas sau naudingos
idėjos, hipotezės, tezės ar rezultatų iš kitų pasisavinimas (Annane, Annane 2012). Tokie lakoniški
apibrėžimai nėra aiškūs, nes akademiniame kontekste plagijavimas yra suprantamas ne tik kaip kitų
sukurtų darbų ar jų dalių pasisavinimas. T. Bretag ir S. Mahmud (2009a), apibendrinę mokslininkų
analizuojamas plagijavimo rūšis, teigia, kad dažniausiai minimas kitų darbų kopijavimas ar
perfrazavimas be nuorodų į šaltinius. Šie autoriai analizavo ir saviplagijavimo problematiką
(Bretag, Mahmud 2009b).
Pavyzdyje naudotų nuorodų aprašai literatūros sąraše
1. ANNANE, D. and F. ANNANE, 2012. Plagiats dans les facultés de médecine, et leur
prévention. La Presse Medicale [interaktyvus],vol.41, iss.9, p. 821-826 [žiūrėta 2016-03-05].
Prieiga per internetą: http://dx.doi.org/10.1016/j.lpm.2012.02.048
2. BRETAG, T. and S. MAHMUD, 2009a. A model for determining student plagiarism:
Electronic detection and academic judgement. Journal of University Teaching & Learning
Practice [interaktyvus], 6(1), p. 1-14 [žiūrėta 2016-03-04]. Prieiga per internetą:
http://ro.uow.edu.au/jutlp/vol6/iss1/6
3. BRETAG, T. and S. MAHMUD, 2009b. Self-Plagiarism or Appropriate Textual Re-use?
Journal of Academic Ethics [interaktyvus], no. 7, p. 193-205 [žiūrėta 2016-03-05]. Prieiga per
internetą: http://www.springerlink.com/content/256280445158v940/
4. CAVANILLAS, S., 2008. Cyberplagiarism in University Regulations. Digitum [interaktyvus],
iss. 10, p. 7-12 [žiūrėta 2016-03-04]. ISSN 1575-2275. Prieiga per internetą:
http://www.uoc.edu/digithum/10/dt/eng/cavanillas.pdf
* Pavyzdžiai pateikti iš: ŠARLAUSKIENĖ, L., 2012. Plagiato prevencijos geroji patirtis užsienio aukštosiose
mokyklose: mokslo studija [interaktyvus]. Akademija [žiūrėta 2016-03-03]. Prieiga per internetą:
http://dspace.lzuu.lt/handle/1/2509
6 priedas
Šaltinių aprašų, skirtų literatūros sąrašui sudaryti, pavyzdžiai
Vieno autoriaus knyga
GUDŽINSKIENĖ, V., 2013. Jaunimo socialinės sveikatos ugdymas: monografija. Vilnius: Mykolo
Romerio universitetas. ISBN 978-9955-19-520-7.
SØRENSEN, B., 2003. Renewable energy: its physics, engineering, use, environmental impacts,
economy and planning aspects. 2nd ed. London: Academic press. ISBN 978-0-12-375025-9.
АБДУРАМАНОВ, А., 2011. Струйные аппараты: теория и практика. Тараз: Сенiм. ISBN
978-6-017-24625-9.
Dviejų ar trijų autorių knyga
PETRAUSKAS, G. ir V. ADOMAVIČIUS, 2012. Vėjo energijos naudojimas elektrai gaminti:
mokomoji knyga. Kaunas: Technologija. ISBN 978-609-02-0753-6.
ZANDER, R., C. MILLER and N. MHLANGA, 2013. Credit guarantee systems for agriculture
and rural enterprise development. Rome: Food and Agriculture Organization of the United
Nations. ISBN 978-92-5-107412-1.
Keturių ir daugiau autorių knyga
ALBREKTAS, D. ir kt., 2011. Medienos inžinerija. Kaunas: Technologija. ISBN 978-9955-25-
972-5.
NOLEPPA, S. et al., 2008. Opportunities to mainstream land consolidation in rural development
programmes of the European Union. Rome: Food and Agriculture Organization of the United
Nations. ISBN 978-92-5-105974-6.
Kolektyvinio autoriaus knyga (arba autorius nenurodytas)
Lietuvos kaimo ateitis. Žalioji knyga, 2010. Vilnius: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.
ISBN 978-9955-481-18-8.
The Kelly capital growth investment criterion: theory and practice, 2011. Singapore: World
Scientific. ISBN-13 978-9814-383-13-4.
Daugiatomio leidinio tomas arba dalis
BOČKUS, S., 2013. Medžiagų inžinerija. D. 1. Kaunas: Technologija. ISBN 978-6090-209-32-5.
VALANTIEJUS, A., 2007. Sociologijos istorija. T. 1. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
ISBN 978-9955-33-159-9.
Disertacija ir disertacijos santrauka
GEGUŽIS, R., 2013. Tėkmės energijos pasiskirstymo poveikis upelių ekologinei būklei: daktaro
disertacija: technologijos mokslai, aplinkos inžinerija (04T). Akademija (Kauno r.).
GEGUŽIS, R., 2013. Impact of flow energy distribution on the ecological status of rivers:
summary of doctoral dissertation: technical sciences, environmental engineering (04T).
Akademija( Kauno r.): Aleksandro Stulginskio universiteto Leidybos centras.
6 priedo tęsinys
Standartas
LST EN ISO 9000:2007. Kokybės vadybos sistemos. Pagrindai ir aiškinamasis žodynas (ISO
9000:2005) = Quality management systems. Fundamentals and vocabulary (ISO 9000:2005).
Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas.
Patentas
UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „KATRA“, 2001. Elektromagnetinis šilumos ir vandens
kiekio skaitiklis. Int. Cl7: G 01 K 17/16. Lietuvos patentas, 4851. 2001-10-25.
Teisės aktas
Informacinės visuomenės paslaugų įstatymas, 2006 m. gegužės 25 d. Nr. X-614. Valstybės žinios,
2006-06-10, Nr. 65-2380.
Dėl Nacionalinės 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programos patvirtinimo:
Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1162. Valstybės
žinios, 2013-12-27, Nr. 134-6831.
Statistinės informacijos šaltiniai
Output of the agricultural industry – basic and producer prices, 2013. EUROSTAT [interaktyvus],
[žiūrėta 2016-03-20]. Prieiga per internetą:
http://ec.europa.eu/eurostat/tgm/table.do?tab%20=table&init=1&language=en&pcode=tag00102&p
lugin=1
Pagrindiniai žemės ūkio produkcijos gamybos rodikliai, 2013. Iš: Lietuvos statistikos metraštis.
Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas, p. 606-621. ISSN 2029-3631.
Straipsnis iš mokslo žurnalo ar tęstinio mokslo leidinio
ORŽEKAUSKAS, P., A. JUNEVIČIUS ir M. MARČIULIONYTĖ, 2013. Valstybinių verslo
įmonių valdymo tobulinimo galimybės. Viešoji politika ir administravimas, nr. 12(1), p. 36-49.
ISSN 1648–2603.
JUKNYS, R. et al., 2003. Scots pine (Pinus sylvestris L.) growth and condition in a polluted
environment: from decline to recovery. Environmental Pollution, vol. 125(2), p. 205-212. ISSN
0269-7491.
Straipsnis iš knygos, daugiatomio ar konferencijos leidinio
NAVASAITIS, A., 1988. Uosis. Iš:Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius, t. 4, p. 379.
TUMAS, R., 1996. Predictive Ability of Ecological Features for Sustainable Agriculture – an
Overview of Testing Non-point Pollution Models. In: Environment and Sustainable Agriculture:
proceedings II international conference of agricultural scientists from the Nordic and Baltic
countries, Tartu, November 24–25, 1995. Tartu: Estonian Agricultural University, p. 35-43. ISBN-
10: 9985-855-08-6.
6 priedo tęsinys
Elektroniniai šaltiniai aprašomi pagal spausdintų publikacijų taisykles, pridedant apraše laikmenos
rūšį, žiūrėjimo internete datą ir interneto adresą:
Elektroninė knyga
BLEIZGYS, R. ir J. ČĖSNA, 2012. Gyvulininkystės technologijų inžinerija: mokomoji knyga
[interaktyvus]. Akademija (Kauno r.): Aleksandro Stulginskio universiteto Leidybos centras
[žiūrėta 2014-02-10]. ISBN 978-609-449-018-7. Prieiga per internetą:
http://dspace.lzuu.lt/handle/1/2028
Straipsnis iš elektroninio mokslinio žurnalo
ABALIKŠTIENĖ, E. ir P. ALEKNAVIČIUS, 2013. Žemės ūkio paskirties žemės naudojimo
tendencijos nenašių žemių savivaldybėse. Žemės ūkio mokslai [interaktyvus], nr. 20, t. 3, p. 159-169
[žiūrėta 2014-02-10]. ISSN 1392-0200. Prieiga per internetą:
http://dx.doi.org/10.6001/zemesukiomokslai.v20i3.2739
AZARYAHU, M., 1997. German reunification and the politics of street names: the case of East
Berlin. Political Geography, vol. 16, no. 6, p. 479-493. ISSN 0962-6298. Prieiga per:
doi:10.1016/S0962-6298(96)00053-4
Straipsnis iš elektroninės knygos
MULDER, C. et al., 2013. Connecting the Green and Brown Worlds: Allometric and
Stoichiometric Predictability of Above and Below-Ground Networks. In: Advances in Ecological
Research [interaktyvus]. San Diego: Academic Press, vol. 49, p. 69-175 [žiūrėta 2016-03-04]. ISBN
978-0-12-420002-9. Prieiga per internetą: http://dx.doi.org/10.1016/B978-0-12-420002-9.00002-0