Post on 06-Oct-2018
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS MAISTO SAUGOS IR GYVŪNŲ HIGIENOS KATEDRA
Aist÷s Jankauskien÷s
Lietuvoje parduodamų maisto produktų ženklinimas maistingumo ir sveikatingumo teiginiais (atitiktis ir ypatumai
pagal Europos Sąjungos reglamentą 1924/2006)
Magistro darbas
Darbo vadov÷: doc. Dalia Sekmokien÷
Kaunas, 2010 m.
Lithuania selling food labeling nutrition and health claims (eligibility and characteristics of the European Union Regulation
1924/2006)
Magistro darbas atliktas 2009-2010 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Maisto
saugos ir gyvūnų higienos katedroje.
Magistro darbą paruoš÷: Aist÷ Jankauskien÷ _________________
Magistro darbo vadovas: doc. Dalia Sekmokien÷ _________________ Recenzentas: __________________ (parašas)
SĄVOKOS IR SUTRUMPINIMAI
FM – fukcionalusis maistas;
MS – maistin÷s skaidulos;
EMST – Europos maisto saugos tarnyba;
VMVT – valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba;
VASC – valstybinis aplinkos sveikatos centras;
KSV – kolonijų sudarančių vienetų skaičius;
RR – riebalų rūgštys;
PNRR – polinesočiosios riebalų rūgštys;
FOSHU – Foods for specifies health use (maistas sveikatai gerinti);
χ2 – Chi kvadrato kriterijus;
p – paklaidos tikimyb÷;
Teiginys apie maistingumą – teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar
užsimenama, kad produktas turi tam tikrų naudingų maistinių savybių d÷l: a)energijos
(kaloringumo), kurią jis: suteikia; suteikia mažesnį ar didesnį kiekį; arba nesuteikia, ir (arba)
b) maistinių arba kitų medžiagų, kurių jis turi; turi mažesnį ar didesnį kiekį arba neturi.
Teiginys apie sveikatingumą – teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar
užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos jo
sudedamųjų dalių ir sveikatos.
Teiginys apie susirgimo rizikos sumažinimą – teiginys apie sveikatingumą, kuriuo
tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad tam tikrai maisto kategorijai
priklausančių produktų, maisto produkto arba vienos iš jo sudedamųjų dalių vartojimas
žymiai sumažina riziką susirgti viena iš žmon÷ms būdingų ligų.
TURINYS
ĮVADAS .....................................................................................................................................7
1 LITERATŪROS APŽVALGA ..........................................................................................9
1.1 Funkcionalusis maistas ir jo veikliosios dalys .............................................................9
1.2 Maistin÷s skaidulos......................................................................................................9
1.3 Probiotikai..................................................................................................................10
1.4 Prebiotikai ..................................................................................................................12
1.5 Polinesočiosios riebalų rūgštys ..................................................................................13
1.5.1 Sveikatingumo teiginiai produktams, praturtintiems polinesočiosiomis omega 3
riebalų rūgštimis. ..............................................................................................................14
1.6 Kitos funkcionaliojo maisto veikliosios dalys ...........................................................15
1.7 Vitaminai ir Mineralin÷s medžiagos, jų panaudojimas Funkcionaliojio maisto
gamyboje. Maisto produktų praturtinimas vitaminais ir mineralin÷mis medžiagomis ........17
2 FUNKCIONALIOJO MAISTO REGLAMENTAVIMAS..............................................20
2.1 Funkcionaliojo maisto teis÷kūros pasaulyje trumpa apžvalga...................................20
2.2 Reglamento 1924/2006 „D÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir
sveikatingumą“ pagrindin÷s nuostatos, maistingumo bei sveikatingumo teiginiai..............21
2.3 Sveikatingumo teiginių suteikimo tvarka (pagal 353/2008 reglamentą) ...................26
2.3.1 Paraiškos ruošimas ir teikimas ...........................................................................27
2.4 Maistingumo teiginiai pagal 1924/2006 reglamentą, jais paženklinti produktai.......30
3 DARBO METODIKA......................................................................................................33
3.1 Tyrimo imtis ..............................................................................................................33
3.2 Tyrimo instrumentas ..................................................................................................33
3.3 Statistin÷ duomenų analiz÷ ........................................................................................34
4 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...............................................................................35
4.1 Respondentų charakteristika ......................................................................................35
4.2 Respondentų dažniausiai vartojamos maisto produktų grup÷s ..................................36
4.3 Respondentų nuomon÷ apie maisto komponentus, kurie įvardinti maisto produkto
etiket÷je.................................................................................................................................37
4.4 Nuomon÷ apie maisto produktų ženklinimo informacijos suprantamumą ................41
4.5 Kai kurių teiginių apie maistingumą suprantamumas................................................43
4.5.1 Teiginių „Daug skaidulinių medžiagų“ ir „Skaidulinių medžiagų šaltinis“
suprantamumas .................................................................................................................44
4.5.2 Teiginio „Sud÷tyje yra omega riebalų rūgščių“ suprantamumas .......................47
4.6 Respondentų nuomon÷ apie maisto produktų ženklinimo informacijos įtaką maisto
produkto pasirinkimui ..........................................................................................................49
4.7 Rinkoje esančių produktų, pažym÷tų maistingumo teiginias, analiz÷ .......................58
5 IŠVADOS.........................................................................................................................61
6 REKOMENDACIJOS......................................................................................................64
PADöKA..................................................................................................................................65
SUMMARY .............................................................................................................................66
LITERATŪROS SĄRAŠAS....................................................................................................68
PRIEDAI ..................................................................................................................................71
1 PRIEDAS ..............................................................................................................................71
2 PRIEDAS ..............................................................................................................................72
3 PRIEDAS ..............................................................................................................................76
7
ĮVADAS
Pasaulio sveikatos organizacijos priimtoje Pasaulin÷je strategijoje d÷l dietos, fizinio
aktyvumo ir sveikatos, valstyb÷s nar÷s skatinamos rengti nacionalines strategijas, kurių tikslas
sumažinti l÷tinių neužkrečiamųjų ligų paplitimą skatinant visuomenę sveikai maitintis (World
Health Organisation, 2004).
Vienas joje numatytų veiksmų - tinkamas vartotojų švietimas bei informacijos
pateikimas apie maisto produktus, įskaitant maisto produktų ženklinimą. Min÷tos strategijos
pagrindu priimtoje Europos Komisijos Baltojoje knygoje d÷l Europos strategijos su mityba,
antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti pabr÷žiama kad vartotojams
reikia sudaryti sąlygas susipažinti su aiškia, nuoseklia ir įrodymais pagrįsta informacija apie
maistą (Europos komisijos baltoji knyga 2007, Briuselis).
Šiuolaikinis gyvenimo būdas, susijęs su dideliu gyvenimo tempu, įtampa, stresais,
ekologin÷mis problemomis, daugeliu atveju neigiamai veikia žmogaus sveikatą. Tod÷l,
siekiant išvengti šiuolaikin÷s civilizacijos keliamo neigiamo poveikio žmogui, svarią reikšmę
įgauna funkcionaliojo maisto (FM) produktai (Glenn. R ir kt., 2000).
Maistingumo ir sveikatingumo teiginiai maisto produktams Europos Sąjungoje n÷ra
harmonizuoti. 2006 m. gruodžio 20 d. buvo patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas Nr.1924/2006 d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą.
Remiantis šiuo reglamentu, buvo nuspręsta, kad maisto gamintojai pateiks Europos Maisto
Saugos Tarnybai (toliau – EMST) šiuos teiginius įvertinti.
Lietuvoje už maistingumo ir sveikatingumo teiginių naudojimą iki 2010 m. balandžio
1 d. buvo atsakingas Valstybinis aplinkos sveikatos centras (toliau - VASC). Nuo 2010 m.
balandžio 1 d. VASC reorganizuotas ir už reglamentų 1924/2006 bei 353/2008 taikymą
atsakingas Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (toliau – centras) prie Sveikatos
apsaugos ministerijos. Šis centras koordinuoja teiginių naudojimo klausimus ir kontaktuoja su
EMST, o Valstybin÷ Maisto ir Veterinarijos Tarnyba (toliau - VMVT) kontroliuoja šių
teiginių ženklinimą maisto produktų etiket÷se. VMVT, vykdydama valstybinę maisto ir
veterinarinę kontrolę, siekia, kad Lietuvos vartotojai nebūtų klaidinami ir gautų objektyvią
informaciją apie produktų kokybę ir saugą. VMVT taip pat glaudžiai bendradarbiauja su
EMST ir naudojasi šios institucijos išaiškinimais ir rekomendacijomis. Prieiga per internetą
(http://vmvt.lt uploadsfileinternet9pdf).
Vis daugiau maisto produktų Bendrijoje ženklinama ir reklamuojama pateikiant
teiginius apie maistingumą ir sveikatingumą. Siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos
lygį ir palengvinti jiems pasirinkimą, į rinką pateikiami produktai, įskaitant ir importuotus,
8
tur÷tų būti saugūs bei tinkamai paženklinti. Tod÷l 2006 m. gruodžio 20 d. buvo priimtas
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 d÷l teiginių apie maisto
produktų maistingumą ir sveikatingumą (OL 2007 L 12, p. 3) (toliau – Reglamentas).
Įsigaliojęs 2007 m. liepos 1 d. Reglamentas yra privalomas ir tiesiogiai taikomas visose
valstyb÷se nar÷se. Šis Reglamentas nustato darnias maistingumo ir sveikatingumo teiginių
naudojimo taisykles ir daug prisideda prie vartotojų teisių apsaugos. Šis Reglamentas
užtikrina, kad Europos Sąjungoje kiekvienas teiginys ant produkto etiket÷s būtų aiškus,
tikslus ir pagrįstas, tokiu būdu užtikrinant informuotą ir sąmoningą vartotojų pasirinkimą.
Reglamentu taip pat siekiama užtikrinti teisingą konkurenciją bei skatinti ir ginti naujoves
maisto srityje.
Remdamasis neformalia darbo praktika, Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos
generalinis direktorius sudar÷ darbo grupę iš valstybių narių ekspertų, kuri tirtų klausimus
susijusius su Reglamento įgyvendinimu, o ypač su teiginių klasifikacija.
Darbo tikslas
Įvertinti Lietuvos rinkoje parduodamų maisto produktų paženklintų sveikatingumo ir
maistingumo teiginiais atitiktį Europos Sąjungos reglamentui 1924/2006 bei vartotojų
nuomonę apie šio ženklinimo tikslingumą.
Darbo uždaviniai
1. Įvertinti, apibendrinti literatūros duomenis apie į maistą dedamas veikliąsias dalis,
jų įtaką sveikatai, ženklinimo ypatumus įvairiose šalyse.
2. Išanalizuoti vartotojų rinką šioje srityje, marketingo potencialą ir vartotojų žinias
apie biologiškai aktyvius į maistą įterpiamus komponentus, pageidaujamus vartoti produktus.
3. Išanalizuoti ES teis÷s aktus bei mokslinių tyrimų medžiagą apie maistingumo bei
sveikatingumo teiginius.
4. Išanalizuoti esamą maisto produktų ženklinimo maistingumo bei sveikatingumo
teiginiais patirtį Lietuvoje, parengti rekomendacijas reglamento 1924\2006 įgyvendinimui
Lietuvoje.
9
1 LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Funkcionalusis maistas ir jo veikliosios dalys
FM (fukcionalusis maistas) – tai plataus vartojimo kasdien arba dažnai valgomas
maistas, kuris be savo teigiamo mitybinio poveikio dar duoda teigiamą fiziologinį poveikį
žmogaus organizmui. FM produktai turi savo sud÷tyje komponentų, naudingų žmogaus
sveikatai, padidinančių jo atsparumą susirgimams, pagerinančių daugelį fiziologinių procesų
žmogaus organizme ir ilgą laiką išsaugančių žmogaus darbingumą. Pagal 1997 m. ILSI
(International Life Science Institute) pateiktą FM apibr÷žimą FM – tai maistas, kuris
fiziologiškai aktyviais komponentais pagerina žmogaus sveikatą.
FM skirtas stiprinti kurią nors organizmo funkciją ar profilaktiškai apsaugoti žmogų
nuo ligų.
Papildomą fiziologinį FM poveikį sąlygoja atskiros šio maisto veikliosios dalys. FM
kūrimo ir vartojimo pradininkai – japonai, kurie šią problemą išk÷l÷ ir prad÷jo vystyti praeito
šimtmečio devintojo dešimtmečio pradžioje.
Kadangi funkcionaliojo maisto veikliųjų dalių priskaičiuojama dešimtimis tūkstančių,
o retųjų veikliųjų dalių, išskiriamų iš augalų ekstraktų, skaičius auga, praktiškai įmanoma
nustatyti tik atskirų veikliųjų dalių grupių pagal jų cheminę sud÷tį. Svarbios ir potencialios
funkcionaliojo maisto veikliosios dalys, yra polinesočiosios riebalų rūgštys, proteinai ir
peptidai, maistin÷s skaidulos, oligosacharidai, probiotikai ir prebiotikai, vitaminai,
mineralin÷s medžiagos (kalcis) ir kt.
1.2 Maistin÷s skaidulos
Maistin÷s skaidulos (MS) – tai augalin÷s kilm÷s organiniai junginiai, kurių neskaldo
arba beveik neskaldo žmogaus virškinamajame trakte esantys fermentai. MS priskirtini
augaliniai biopolimerai (celiulioz÷, hemiceliulioz÷, pektinas, ligninas ir kt.) bei jų kompleksai
(celiulioz÷ - ligninas, baltymai - polisacharidai ir kt.). Išskyrus ligniną visos šios medžiagos
yra polisacharidai, besiskiriantys struktūriniais elementais ir grandin÷s struktūra. Prieiga per
internetą (http://www.nlm.nih.gov/medlineplus/dietaryfiber.html).
Skiriamos tirpios ir netirpios MS. Netirpios MS – tai celiulioz÷, daugelis
hemiceliuliozių, ligninas. Fiziologiškai jos svarbios tuo, jog nevirškinamos praeina žmogaus
plonąjį žarnyną iki storosios žarnos, absorbuoja vandenį, padidina žarnyno turinį ir palengvina
defekaciją. Tirpios MS – tai pektinai, tirpios hemiceliulioz÷s, β-gliukanai, gumos. Ištirpusios
vandenyje jos sudaro gelio tipo struktūrą. Tirpios MS mažina cholesterolio ir gliukoz÷s kiekį
10
kraujyje. Pagrindinis maisto šaltinis su kuriuo gaunamos maistin÷s skaidulos – tai daržov÷s,
vaisiai, grūdai, s÷klos, s÷lenos.
Dabar jau žinoma, kad kai kurios MS padeda sumažinti cukraus kiekį kraujyje, yra
duomenų, kad vartojant daugiau MS, sumaž÷ja širdies ligų rizika. Sugebančios brinkti MS
žarnyne sujungia vandenį, absorbuoja kai kurias organines medžiagas, tulžies rūgštis ir kt. taip
skatindamos žarnyno veiklą, žarnų turinio jud÷jimą (Liutkevičius ir kt., 2008).
Paprastai maistas pereina per žarnyną per 1-3 dienas, priklausomai nuo fizinio
aktyvumo, patiriamų stresų, hormonų veiklos ir ypač skaidulų kiekio maiste. Kuo šis kiekis
didesnis, tuo greičiau pereina per žarnyną, o tai svarbi vidurių užkiet÷jimo profilaktikos
sąlyga. Vartojant maistą, turtingą celiulioze, hemiceliulioze šio negalavimo galima išvengti.
Tačiau didelis maistinių skaidulų turinčių produktų (s÷lenų, grūdų) vartojimas yra
nepageidaujamas, kadangi gali sutrikti mineralinių medžiagų balansas organizme. Grūdai ir jų
produktai, turi nemažai fitino, kuris trukdo įsisavinti mineralines medžiagas, nes jo druskos
gali sudaryti su šiomis medžiagomis neįsisavinamus kompleksus.
Tod÷l su kasdieniais maisto produktais vartotojai turi gauti pakankamą MS kiekį. Per
parą žmogus tur÷tų gauti apie 30 g MS. Apskritai manoma, kad skaidulin÷s medžiagos tur÷tų
sudaryti 3 % jaunų žmonių maisto raciono, o vyresnių – 5 %. Suaugusiam žmogui per dieną
galima suvartoti šešis šaukštus kvietinių s÷lenų, ar tris arbatinius šaukštelius grynų maistinių
skaidulų.
1.3 Probiotikai
Probiotikai – tai gyvų mikroorganizmų kultūros bei jų mišiniai ar su min÷tais
mikroorganizmais fermentuoti produktai, kurie teikia naudą žmogaus ar gyvulio organizmui,
palaikydami ar gerindami žarnyno mikrofloros balansą. Tiesiogiai terminą „probiotikai“
galima suprasti „d÷l gyvyb÷s“ (skirtingai nuo termino „antibiotikai“ - „prieš gyvybę“).
Dauguma specialistų probiotin÷ms bakterijoms dažniausiai priskiria eubiotikus
(žarnyno ir kitų organizmo ertmių normalios mikrofloros atstovus, paprastai bifidobakterijas
ir Lactobacillus genties pienarūgštę mikroflorą), kurie vadinami klasikiniais probiotikais.
Probiotinis poveikis
Naudinga probiotikų įtaka žmogaus sveikatai pasireiškia įvairiaplaniais teigiamais
efektais, kurie charakterizuojami bendru probiotiniu poveikiu.
• žarnyno mikroorganizmų pažeisto balanso pagerinimas ir disbakterioz÷s
likvidavimas;
11
• naudingas ir tolygus metabolitinis aktyvumas – gamyba vitaminų: K, biotino,
niacino, piridoksino ir folio rūgšties; tulžies druskų ir cholesterolio hidroliz÷ bei jo lygio
reguliavimas; dalyvavimas moteriškų lytinių hormonų recirkuliacijoje ir kt. Normaliai
funkcionuojanti pastovi naudinga mikroflora kontroliuoja toksinus, apsaugodama nuo
perteklin÷s jų gamybos ir patekimo į kraujotakos sistemą. D÷l probiotikų, turinčių
detoksikacinių ir proteolitinių savybių, metabolizmo iš esm÷s žarnyne užtikrinama
endotoksinų, alergenų ir antigenų proteoliz÷;
• virškinimo optimizacija ir žarnyno motorin÷s funkcijos pagerinimas per gamybą
substancijų, rodančių morfokinetinę veiklą; maisto pra÷jimo virškinamuoju traktu laiko
reguliavimas dalyvaujant tulžies rūgščių metabolizme, stabdant seratonino sintezę;
• detoksikacin÷ ir apsaugin÷ veikla: radiacijos, cheminio maisto užterštumo,
kancerogeninių veiksnių, toksinių endogeninių substratų, neįprasto bei egzotiško maisto,
užteršto vandens neigiamos įtakos užkirtimas stimuliuojant imuninį atsaką ir didinant imuninį
pasipriešinimą – interferono, interleukino, specifinių antikūnų susidarymą, imunoglobulino
sekreciją, kraujo leukocitų fagocitinio aktyvumo padidinimą, imunin÷s sistemos stimuliavimą
ir kt. (Liutkevičius ir kt., 2008).
Probiotikų panaudojimo aspektai
Probiotikų apibr÷žime akcentuojama, kad mikroorganizmai privalo būti gyvybingi ir
pasiekti veikimo vietą gyvi. Pagal daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, galiojančius teis÷s
aktus raugintų pieno gaminių gamyboje naudojamų specifinių tam produktui pieno rūgšties
mikroorganizmų minimalus skaičius visą produkto vartojimo laikotarpį turi būti ne mažesnis
kaip 107 KSV/g produkto, nespecifinių, tačiau ženklinant nurodomų, mikroorganizmų
(dažniausiai probiotinių bakterijų) minimalus skaičius – 106 KSV/g produkto (Valstyb÷s
žinios 2005, Nr. 90-3393).
2007 m. vasarį CIAA (Europos maisto ir g÷rimų gamintojų konfederacija) užbaigtame
siūlomų sveikatos teiginių sąraše, skirtame būsimam Europos Tarybos reglamento (EB) Nr.
1924/2006 „D÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“ 13 punktui (jį
Europos Komisija, pasikonsultavusi su Europos maisto saugos tarnyba, turi parvirtinti
v÷liausiai iki 2010 m. sausio 31 d.) kaip maisto sudedamosios dalys yra pateiktos 128
probiotin÷s kultūros ar jų mišiniai. Šiame sąraše pateikti sveikatingumo teiginiai, nurodantys
poveikį organizmui, aptartos pasiūlytų sveikatingumo teiginių vartojimo sąlygos, tarp jų
dažniausiai nurodoma minimali suvartojimo doz÷ 108 – 109 gyvybingų ląstelių per dieną, kai
kurioms paderm÷ms – 107 KSV/dieną ar 1010 KSV/dieną (Valstyb÷s žinios, 2005 Nr. 90-
3393). Probiotinių bakterijų paderm÷s savo poveikio efektyvumu labai skiriasi. Vertinant
probiotikus, taikomi ypatingi kriterijai: saugumas – paderm÷s saugumas žmogaus organizmui
12
turi būti patvirtintas; efektyvumas – probiotiko teigiamas poveikis vartotojo sveikatai turi būti
patvirtintas; patvarumas rūgščių ir tulžies poveikiui – probiotiko efektyvumas priklauso nuo
geb÷jimo išgyventi nepalankioje virškinimo sistemos aplinkoje. Probiotikai turi išlikti gyvi ir
aktyvūs produkte prieš jį suvartojant – geb÷jimas išgyventi produkte reikiamomis
koncentracijomis iki vartojimo trukm÷s pabaigos.
Probiotikų panaudojimas kuriant funkcionaliojo maisto produktus yra ypač aktualus ir
svarbus, norint pagerinti šiuolaikin÷s visuomen÷s sveikatingumą.
Vienas iš svarbiausių probiotikų naudojimo maisto produktų gamyboje trūkumų yra
tas, kad parenkamos tik specialios probiotinių bakterijų kultūrų paderm÷s, kurios įveikia
min÷tas antibakterines kliūtis, bet ne tos, kurių reikia šeimininko organizmui.
Kaip probiotikai pieno pramon÷je šiuo metu dažniausiai naudojamos šių
mikroorganizmų kultūros: Lactobacillus acidophilus, Bifidobacterium, Lactobacillus.
plantarum, Lactobacillus casei subsp. casei, Lactobacillus rhamnosus.
1.4 Prebiotikai
Prebiotiniams priskiriami produktai, kurių sud÷tyje yra medžiagų, gebančių palankiai
veikti šeimininko organizmą selektyviai stimuliuojant ir (arba) aktyvinant normalios žarnyno
mikrofloros atstovus.
Prebiotikai – tai žarnyno mikrofloros charakteristikas pagerinantis substratas, maistin÷ terp÷
naudingoms žarnyno bakterijoms. Prieiga per internetą. (www. pitanie-conf.ru).
Prebiotikams priskiriami nevirškinamieji skaidulinio tipo oligosacharidai ir
polisacharidai. Skiriamos kelios prebiotikų grup÷s: trumpos ir vidutin÷s grandin÷s polimerai
iš fruktoz÷s liekanų – fruktooligosacharidai, fruktanai, tarp jų ir inulinas; iš gliukoz÷s liekanų
– gliukooligosacharidai, gliukanai ir dekstranai; iš galaktoz÷s – galaktooligosacharidai;
augalinių ląstelių sienelių, sojos pupų, išrūgų oligosacharidai. Potencialus prebiotikų poveikis
yra panašus į probiotikų, nes pagrindin÷ prebiotikų funkcija – probiotikų palaikymas. Kai
žarnyne yra skaidulinio tipo oligo- ar polisacharidų, bifidobakterijos ir atskirų rūšių pieno
rūgšties bakterijos vystosi labai intensyviai.
Visų prebiotikų pagrindin÷ fiziologin÷ funkcija ta pati, tačiau jiems būdingi ir kiti
fiziologiniai efektai. Jie ne tik aktyvina bifidobakterijų gyvybingumą bei slopina kenksmingas
bakterijas, bet ir stimuliuoja mineralinių medžiagų (kalcio, magnio) absorbciją bei sustiprina
kaulus, slopina toksiškų medžiagų susidarymą ir pagreitina fermentų toksinių metabolitų
pašalinimą, mažina cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje bei pagyvenusių žmonių
kraujospūdį, turi antikancerogeninį poveikį, reguliuoja tulžies rūgščių metabolizmą ir kt.
(British Journal of Nutrition, 2002).
13
Prebiotikų naudojimo technologiniai aspektai ir ženklinimas
Prebiotikus naudojant įvairiausių maisto produktų gamyboje be pagrindin÷s
fiziologin÷s reikšm÷s, galima pasiekti ir kitų puikių rezultatų: nepabloginant juslinių savybių
sumažinti riebalų kiekį produkte; sumažinti sacharoz÷s kiekį, pailginti vartojimo trukmę,
sudaryti pl÷velę, padidinti trašk÷jimą ir kt.
Pagal 2006 m. Gruodžio 20 d. patvirtintą Europos parlamento ir Tarybos reglamentą
(EB) Nr. 1924/2006 „D÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“, kuris
galioja nuo 2007 07 01, produktams su skaidulomis naudojami du teiginiai („skaidulinių
medžiagų šaltinis“, „daug skaidulinių medžiagų“) ir jų taikymo sąlygos (1 lentel÷).
1 lentel÷. Maistingumo teiginiai ir jų taikymo sąlygos
Teiginys Taikomos sąlygos
Skaidulinių medžiagų šaltinis ≥ 3 g/100 g arba ≥ 1,5 g/ 100 kcal
Daug skaidulinių medžiagų ≥ 6 g/100 g arba ≥ 3 g/100 kcal
Per tris metus, v÷liausiai iki 2010 m. sausio 31 d., bus sudarytas ir patvirtintas
Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 leidžiamų pagrindinių teiginių apie naudingas produktų
savybes kartu su jiems taikomomis sąlygomis sąrašas. Europos maisto produktų saugos
agentūra (EFSA) turi sudaryti galutinį leidžiamų pagrindinių teiginių apie naudingas produktų
savybes kartu su jiems taikomomis sąlygomis sąrašą, remdamasi visų ES valstybių sąrašais
(sudarytas iki 2008 m. sausio 31 d.) ir ES maisto produktų ir g÷rimų gamintojų konfederacijos
(CIAA) sąrašu (baigtas 2007m. vasarį) (Liutkevičius ir kt., 2008).
1.5 Polinesočiosios riebalų rūgštys
Polinesočiosios riebalų rūgštys (PNRR) pagal atliekamą fiziologinę funkciją žmogaus
organizme yra vienos svarbiausių FM veikliųjų dalių. Šių rūgščių molekul÷se yra dvi ir
daugiau dvigubų jungčių. Joms priklauso linolo (C18:2), α-linoleno (C18:3), arachido (C20:4),
eikosapentaieno (C20:5) ir dokosaheksaieno (C22:6), riebalų rūgštys (Katkute.A., 2008).
Polinesočiosios RR aktyviai dalyvauja ląstelių medžiagų apykaitoje ir yra vienos
būtiniausių nervų ląstelių komponentų, dalyvauja reguliuojant cholesterolio kiekį žmogaus
organizme. Jos gali sumažinti mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (taip vadinamo blogojo
cholesterolio) kiekį organizme, o tuo pačiu ir širdies ligų tikimybę (Kris-Etherton P ir kt,
2002).
14
Skiriamos dvi PNRR grup÷s, t.y. linolo (n-6) arba omega 6 ir α-linoleno (n-3) arba
omega 3 RR. Linolo (omega 6) RR žmogaus organizme transformuojama į didesnio nesotumo
RR (γ-linoleno, - γ-linoleno, arachido, dokozapentaeno RR), iš dalies kurių (dihomo- γ-
linoleno, arachido) formuojasi hormonams priskiriamos fiziologiškai labai veiklios
eikozanoidų klas÷s medžiagos, tokios kaip prostaglandinai, tromboksanai, prostaciklinai,
leukotrienai. Pastarosios daro įtaką uždegiminiams procesams organizme, kraujo spaudimui,
širdies, skrandžio bei inkstų veiklai ir kt. Linolo RR taip pat mažina ir trigliceridų kiekį
žmogaus kraujyje. Pagrindinis linolo (omega 6) RR šaltinis yra augalinis aliejus (saul÷grąžų,
sojos, kukurūzų, medviln÷s s÷klų, avižų, žem÷s riešutų) bei gyvulių m÷sa. Prieiga per
internetą.(http://www.umm.edu/altmed/articles/omega-6-000317.htm#Dietary%20Sources;),
(American Journal of Clinical Nutrition, 2006).
Omega 3 riebalų rūgščių grupei priklauso α-linoleno (C18:3) (randama augalin÷s kilm÷s
šaltiniuose) bei eikosapentaieno (C20:5 ), eikosaheksieno (C20:6) ir dokosaheksaieno (C22:6)
(randama gyvūnin÷s kilm÷s šaltiniuose) riebalų rūgštys. Daugiausiai α-linoleno RR randama
linų s÷menų, moliūgų s÷klų, graikiškų riešutų, rapso ir sojos aliejuose. Šiai grupei priklauso ir
α-linoleno rūgštis, gaunama iš žalialapių daržovių. Iš α-linoleno RR žmogaus organizme
formuojasi prostaglandinai. Omega 3 riebalų rūgštys taip pat yra labai svarbios smegenų
ląstelių, neuronų sinapsių, akių tinklain÷s veiklai bei lytinių hormonų gamybai.
Labai svarbus omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių tarpusavio balansas. Tačiau
mokslininkai įrod÷, kad organizmui tereikia atitinkamai 1:2 santykio. Svarbu keisti aliejų ir
būtinai į savo racioną įtraukti šalto spaudimo s÷menų aliejų – turintį didžiausią kiekį omega-3.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamas omega 6 ir omega 3 RR santykis
yra 2:1–5:1. Tam, kad praturtintume žmonių mitybos racionus aukščiau pamin÷tomis RR
reikiamais kiekiais ir reikiamu santykiu, yra būtina vartoti maistines žaliavas, turinčias
didelius kiekius šių biologiškai vertingų rūgščių ar modifikuoti tradicinių maisto produktų
sud÷tį (A. Katkute, 2008).
1.5.1 Sveikatingumo teiginiai produktams, praturtintiems
polinesočiosiomis omega 3 riebalų rūgštimis.
JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) 2004 m. rugs÷jo m÷n. patvirtino šį teiginį:
„Preliminarūs, bet negalutiniai tyrimai rodo, jog EPR ir DHR omega 3 riebalų rūgščių
vartojimas gali pad÷ti sumažinti širdies kraujagyslių ligų riziką“. Prieiga per internetą
(http://www.medterms.com/script/main/art.asp?articlekey=38989).
Jungtin÷s Karalyst÷s Jungtin÷ nuorodų apie sveikatingumą iniciatyvų institucija
(JHCI) 2005 m. vasario m÷n. patvirtino, jog į maistą, į kurio porciją yra įd÷ta mažiausiai 0,2
15
g ilgos grandin÷s polinesočiųjų omega 3 klas÷s riebalų rūgščių (eikosapentaieno,
dokosaheksaieno), galima ženklinti šiuo teiginiu:
„Suvartojant 3 g per savaitę arba 0,45 g per dieną ilgos grandin÷s polinesočiųjų
omega 3 riebalų rūgščių ir prisilaikant sveiko gyvenimo būdo galima išsaugoti sveiką širdį“.
Švedijos Mitybos fondas 2004 m. pri÷m÷ šį teiginį (galioja tik riebiai žuviai, jos
produk-tams bei produktams, kurių 100 g ar kurių 1 porcijoje yra mažiausiai 30 %
rekomenduojamo paros kiekio arba 0,7 g omega 3 riebalų rūgščių, gautų iš žuvų (EPR, DHR),
bet ne augalin÷s kilm÷s α-linoleno riebalų rūgšties:
„Mitybos atžvilgiu subalansuota dieta, turinti savo sud÷tyje didelį kiekį (mažiausiai 30
% omega 3 riebalų rūgšties rekomenduojamo suvartoti kiekio per dieną arba 0,7 g/100 g
produkto gali sumažinant riziką susirgti ateroskleroze bei su ja susijusiomis širdies-
kraujagyslių ligomis“. (Swedish Nutrition Foundation, 2004).
Omega 3 klasei priskirtinos augalin÷s kilm÷s α-linoleno RR fiziologin÷ svarba yra
susijusi su jos dalyvavimu nervinių procesų veikloje bei su galimybe dalies jos fermentų
pagalba transformuotis iki fiziologiškai itin veikliųjų EPR ir DHR bei į hormonus panašių
eikosanoidų klas÷s junginių. Tod÷l JAV Nacionalin÷s Akademijos Medicinos institutas jau
2002 m. nurod÷, jog augalin÷s kilm÷s omega 3 riebalų rūgščių klasei priskirtinos α-linoleno
riebalų rūgšties rekomenduojamas suvartoti per parą kiekis suaugusiems vyrams yra 1,6 g, o
suaugusioms moterims – 1,1 g (Washington, 2002).
1.6 Kitos funkcionaliojo maisto veikliosios dalys
Did÷jančio gyventojų susidom÷jimo sveika mityba, natūralaus augalinio maisto
poreikio, siekio sumažinti sintetinių maisto priedų vartojimą, augalų ekstraktų gamyba yra
viena smarkiausiai augančių funkcionaliojo maisto veikliųjų dalių ir maisto papildų pramon÷s
šakų, ypač daug šių veikliųjų dalių naudojama g÷rimų (nealkoholinių) pramon÷je
(Liutkevičius A. ir kt., 2008).
Vis daugiau firmų gamina specialius žolių ekstraktus maisto (ne farmacijos!)
pramonei. Firmos nurodo, kokių ligų profilaktikai tos žol÷s tinka, kokia yra jų profilaktin÷
doz÷ maisto produktams. Natūralius augalų ekstraktus lengvai gal÷tų pritaikyti savo maisto
produktų gamybos technologijose įvairios pramon÷s šakos, ypač vaisvandenių. Daugumos
šalių patirtis rodo, kad dauguma gyventojų (ypač profilaktikos tikslais) nenori pirkti vaistin÷se
parduodamų preparatų. Jie mieliau pirktų paprastą maistą, ypač jei jis plačiai išreklamuotas ir
nurodytos konkrečios jo vartojimo pasekm÷s. Saldymedis (Glycyrrhiza glabra) yra puiki
antimikrobin÷, tonizuojamoji, antispazmin÷, priešv÷žin÷ priemon÷, padedanti sergant
bronchitu, tinkama karieso profilaktikai. Saldymedis tinka ir ledų, konditerijos, vaisvandenių,
16
sirupų ir kitų pramon÷s šakų gaminiams. Rozmarinas (Rosmarinus officinallis) –
antidepresantas, antioksidantas, padeda nuo migrenos. Labai plačiai naudojamas kaip stiprų ir
malonų aromatą turintis prieskonis (gaminami ir bekvapiai ekstraktai), tinka sriubų
koncentratams, ledams, padažams, konditerijos produktams, g÷rimams. Kiaulpienių šaknų
(Crataegus curvisepala) ir raudonųjų dobilų (Geum urbanum) ekstraktus galima pilti į tonikus
suaugusiems ir pagyvenusiems žmon÷ms, naudoti duonos ir pyrago pramon÷s gaminiams, nes
šių augalų ekstraktai valo organizmą nuo teršalų, gerai veikia kepenis, mažina kraujospūdį.
Maisto pramon÷s papildams vis dažniau naudojami gudobel÷s, pankolio, liucernos ir
rausvažied÷s ežiuol÷s (Echinacea purpurea) ekstraktai. Prieiga per internetą
(http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2000/10/10eks.html).
Šiuo metu maisto produktų gamyboje plačiausiai vartojami šie augalai:
1. Prieskoniai.
2. Saldymedis.
3. M÷tos.
4. Ženšenis.
5. Ybišk÷, dedešva.
6. Ginkmedis.
7. Stevija (JAV, Rusija) (Lietuvoje uždrausta).
8. Pradedami vartoti įvairūs Kinijos, Indijos retieji augalai, grybai.
Maisto produktų, o ypač maisto papildų, gamyboje dažnai naudojami ne tik augalų
ekstraktai, bet ir iš jų išskirtos veikliosios dalys.
Pagrindin÷s augalų ekstraktų veikliosios dalys yra:
1. Bioflavonoidai.
2. Saponinai.
3. Fenoliniai junginiai.
4. Vitaminai ir mineralin÷s medžiagos.
5. Eteriniai aliejai.
6. Chlorofilas.
7. Polisacharidai.
8. Glikozidai.
9. Terpenai.
10. Raugin÷s medžiagos.
Plečiantis funkcionaliojo maisto gamybai, atsiranda poreikis tyrin÷ti ir technologines
įvairių veikliųjų priedų savybes. Medžiagų apykaitą veikiančios savyb÷s yra šios:
1. Glikozidai - gerina širdies, virškinamojo trakto veiklą, žadina apetitą;
17
2. Alkaloidai - stimuliuoja širdies ir kraujagyslių, centrinę nervų sistemą, veikia
raminamai;
3. Saponinai - lengvina atsikos÷jimą, skatina tulžies, šlapimo, prakaito išsiskyrimą;
4. Flavonoidai - veikia baktericidiškai, skatina tulžies išsiskyrimą;
5. Eteriniai aliejai - slopina uždegimą, spazmus, naikina mikrobus;
6. Raugin÷s medžiagos - stabdo kraujavimą, mažina uždegimą (Liutkevičius ir kt.,
2008).
Antocianinai
Jie plačiai randami g÷l÷se, vaisiuose, daržov÷se. Šie pigmentai ne tik suteikia spalvą,
bet turi ir stiprų fiziologinį poveikį žmogaus organizmui.
Lengviausiai maisto pramon÷je naudoti tuos augalų ekstraktus, kurie nuo seno
naudojami, tai yra maistines uogas. Naujausi moksliniai tyrimai rekomenduoja vartoti
m÷lynių, girtuoklių, spanguolių sultis, jų ekstraktus įterpti į įvairius maisto produktus.
1.7 Vitaminai ir Mineralin÷s medžiagos, jų panaudojimas Funkcionaliojio
maisto gamyboje. Maisto produktų praturtinimas vitaminais ir mineralin÷mis
medžiagomis
Medicininiu požiūriu produktams pagerinti visų pirma reik÷tų parinkti tas medžiagas,
kurių trūkumas pavojingas sveikatai. Paprastai šis trūkumas nustatomas stebint mitybos
racioną. Daugelyje šalių tokioms medžiagoms priskiriama: iš mineralinių medžiagų – kalcis,
geležis, iš mikroelementų – jodas, iš vitaminų – C, B grup÷s, ypač folio rūgštis, disbakterioz÷s
problemoms spręsti–probiotikai ir prebiotikai. Prieiga per internetą
(http://www.medicine.lt/index.php?pagrid=leidiniai&subid=gm&strid=7461).
Reiktų išskirti tris momentus, kai kalbama apie maisto praturtinimą vitaminais:
1. Revitaminizavimas – tai technologinio proceso metu prarastų vitaminų
atstatymas iki buvusio jų kiekio. Geriausias revitaminizavimo pavyzdys yra miltai, kuriuose
prarastų B grup÷s vitaminų ir jų kiekių atstatymas daugelyje šalių yra reglamentuotas
norminiais dokumentais (pvz. JAV, Jungtin÷je Karalyst÷je, Danijoje ir kt.). Panašiai yra ir su
ryžiais. Dar vienas pavyzdys – vitaminų A ir D d÷jimas į liesą pieną, nes šie riebaluose
tirpstantys vitaminai iš jo buvo paimti separuojant grietin÷lę.
2. Normalizavimas – vitaminų kiekio atstatymas iki natūralaus lygio. Vitaminų
kiekis augaluose labai priklauso nuo sezono, klimatinių sąlygų, dirvožemyje esančių
maistingųjų medžiagų ir daugelio kitų faktorių. Tačiau vartotojas netur÷tų būti skriaudžiamas
ir tur÷tų būti tikras, kad, pvz. apelsinų sulčių stiklin÷je jis visada ras tokį pat vitamino C kiekį,
nepriklausomai nuo to kur tas apelsinas užaugo ir prinoko. Tam ir taikomas vitaminų kiekio
18
maisto produkte normalizavimas. Dažniausiai normalizuojamos sultys ir pienas bei pieno
produktai, nes pvz., vitamino A kiekis piene ganykliniu periodu yra žymiai didesnis nei
tvartiniu.
3. Praturtinimas, vitaminizavimas – į produktą įdedama daugiau kokio nors
vitamino, vitaminų ar jų grupių, negu jame natūraliai yra. Populiariausi tokių produktų
pavyzdžiai yra margarinas ir g÷rimai. (Liutkevičius ir kt., 2008).
Jodu, fluoru ir kitais mikroelementais dažniausiai papildoma druska, geriamasis vanduo,
mineraliniai g÷rimai.
Pasaulio praktikoje daugiausiai su padidintu kalcio kiekiu gaminami g÷rimai,
kramtomoji guma, konditerijos gaminiai, sausieji pusryčiai.
Kiekvieno vitamino atitinkami preparatai, leidžiami d÷ti į maisto produktus, praturtinant juos
vitaminais, išvardyti ES parlamento ir komisijos reglamento d÷l vitaminų ir mineralinių
medžiagų bei tam tikrų kitų medžiagų d÷jimo į maisto produktus reglamente1925/2006:
Vitaminas A ir beta-karotinas dedami į pieną, margariną, g÷rimus, valgomuosius ledus,
padažus. Kadangi vitaminas A sąlytyje su deguonimi oksiduojasi ir šį procesą dar paspartina
šviesa ir šiluminis apdorojimas, turi būti dedama antioksidatorių, pvz. vitamino E. D÷l šios
priežasties paprastai daugiau vartojamas beta-karotinas, kuris pats yra antioksidatorius ir dar
suteikia produktui gelsvą atspalvį; Vitaminas B1 - dažniausiai praturtinamas tas maistas iš
kurio jis buvo pašalintas technologinio proceso metu, t.y. aukščiausios kokyb÷s miltai ir jų
produktai, ryžių gaminiai; Vitaminas B2 - dažniausiai dedamas į miltus ir jų produktus,
pieną, sausuosius pusryčius. Jis yra geltonos spalvos, tod÷l išnaudojama ir ši jo savyb÷.
Vitaminas PP - dažniausiai dedamas į kvietinius miltus ir jų produktus, sausuosius
pusryčius. JAV šiuo vitaminu praturtinami duona, miltai, manų kruopos, makaronai,
kukurūzų ir ryžių produktai; Vitaminas B6 - Vitaminas B6 kartu su kitais B grup÷s vitaminais
dedamas į miltus ir jų gaminius. Taip pat jis tinka praturtinti kūdikių maistą ir lies÷jimui skirtą
maistą; Vitaminas B12 - Vitaminas B12 kartu su kitais B grup÷s vitaminais dedamas į miltus
ir jų gaminius. Jis yra labai aktualus vegetarams ir lies÷jimo dietų besilaikantiems žmon÷ms;
Folio rūgštis - Šiuo vitaminu praturtinami grūdų produktai, sausieji pusryčiai, makaronai,
g÷rimų mišiniai, kūdikių maistas; Vitaminas C - Į maisto produktus jis dedamas kaip
natūralus antioksidatorius. Jis apsaugo gaminio spalvą, kvapą ir maistinę vertę; Vitaminas D
- Pienas ir pieno produktai, margarinas ir aliejus – tai produktai, kurie dažniausiai
praturtinami vitaminu D. Taip pat jis dedamas į visus produktus, į kuriuos dedamas kalcis, nes
vitaminas D gerina kalcio įsisavinimą; Vitaminas E - Dedama į margariną, g÷rimus.
Vitamino E forma d-α-tokoferolis dažnai naudojama kaip antioksidatorius, stabilizuojantis
riebalus riebiuose maisto produktuose. Ypač gerai veikia kartu su vitaminu C; Vitaminas K -
19
Dedama į kūdikių maistą ir tuos produktus, kur dedamas vitaminas D ir kalcis, nes šių
vitaminų pora pagerina kalcio įsisavinimą. (reglamentas 1925/2006).
20
2 FUNKCIONALIOJO MAISTO REGLAMENTAVIMAS.
2.1 Funkcionaliojo maisto teis÷kūros pasaulyje trumpa apžvalga
Kuriant ir gaminant funkcionaliojo maisto produktus susiduriama su šio maisto
kategorijos produktų įteisinimo, reglamentavimo problema:
• n÷ra iki galo įteisinti veikliųjų dalių sveikatingumo teiginiai (health claim);
• n÷ra vieningos terminologijos;
Tik Japonijoje yra patvirtinta nuosekli funkcionaliojo maisto produktų įteisinimo ir
ženklinimo sistema. Japonija nuo 1980 metų vykdo plačias tyrimų programas, kurių
siekiamas tikslas – kuriant ir propaguojant sveikatą gerinančius maisto produktus, keičiant
visuomen÷s mitybos įpročius, sumažinti sveikatos apsaugai skiriamas l÷šas. Siekdami
paskatinti visuomen÷s dom÷jimąsi sveikatą teigiamai veikiančiais maisto produktais, japonai
nuo 1991 metų tokį maistą prad÷jo vadinti funkcionaliuoju, o funkcionaliojo maisto produktus
ženklinti originaliu FOSHU ženklu. Tai n÷ra japoniškas žodis – tai angliško termino, kur
galima versti kaip „maistas sveikatai gerinti“ (Foods for Specified Health Use) santrumpa.
Teisinis reglamentavimas
Japonijoje nuo 1991 m. Žem÷s ūkio ir Sveikatos ministerijų susitarimu veikia
funkcionaliojo maisto gamybą reglamentuojantis dokumentas FOSHU (Food for specified
health uses). Rusijoje nuo 2006 m. liepos įsigaliojo standartas ГОСТ Р 52349 – 2005
„Продукты пищевые функциональные". Europos Sąjungoje nuo 2007 m. liepos 1 d. veikia
Europos parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 „D÷l teiginių apie maisto
produktų maistingumą ir sveikatingumą" ir (EB) Nr. 1925/2006 „D÷l maisto produktų
papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis". Pirmojo
reglamento priede pateikti 24 sveikatos teiginiai ir jų taikymo sąlygos, juos maisto gamintojai
jau dabar gali naudoti ženklindami produktus. Galutinis leistinų sveikatos teiginių sąrašas bei
būtinos šių teiginių vartojimo sąlygos turi būti patvirtinti v÷liausiai iki 2010 m. sausio 31 d.
Galutinį sąrašą sudarys EPSA (Europos maisto produktų saugos agentūra), remdamasi visų
ES valstybių pateiktais sąrašais (tur÷jo būti sudarytas iki 2008 m. sausio 31 d.) ir jau 2007 m.
sudarytu CIAA (ES maisto produktų ir g÷rimų gamintojų konfederacija) sąrašu. Šiame sąraše
pateikti siūlomi teiginiai, susiję su maisto produkto sudedamųjų dalių (vitaminų, mineralinių
medžiagų, makronutrientų – baltymų, angliavandenių su žemu glikeminiu indeksu, riebalų
rūgščių, įvairių skaidulų, frukto- ir kitų oligosacharidų, inulino ir kitų prebiotikų, probiotinių
bakterijų ir jų mišinių) poveikiu sveikatai, nurodomos teiginio vartojimo sąlygos, pateikiami
21
moksliniai įrodymai. Prieiga per internetą
(http://www.medicine.lt/index.php?pagrid=leidiniai&subid=gm&strid=7461).
Europos Sąjungoje yra įsteigta funkcionaliojo maisto mokslo Europoje bendros
veiklos komisija – FUFOSE (Functional Food Science in Europe), kurios tikslas –
koordinuoti įvairių mokslo institucijų veiksmus ir pagreitinti bendrų sprendimų pri÷mimą d÷l
funkcionaliojo maisto įteisinimo.
FUFOSE nutarimams ir principams įgyvendinti nuo 2001 m. prad÷tas vykdyti
tarptautinis sveikatingumo teiginių vertinimo mokslinio pagrindimo projektas
(PASSCLAIM). Šio projekto tikslai – sukurti bendrus, moksliškai pagrįstus kriterijus, kad
kiekvienam sveikatos teiginiui būtų sukaupta pakankamai duomenų ir neginčijamų įrodymų,
kritiškai įvertinti jau taikomus sveikatos teiginius bei parengti bendrus principus, kaip susieti
mokslo tyrimais gautus duomenis su maisto produktų ženklinimu. Projekte dalyvaujančios
mokslininkų grup÷s analizuoja fiziologiškai aktyvių maisto komponentų poveikį tam tikrų
ligų prevencijai ir gydymui
Mokslinių tyrimų pagrindu buvo parengti ES teis÷s aktai, kurie įsigaliojo nuo 2007
liepos 1 dienos. Jų įgyvendinimas prisid÷s tiek prie maisto ir mitybos strategijos
įgyvendinimo, tiek prie geresnio vartotojų informavimo, maisto saugos ir kokyb÷s principų
įgyvendinimo.
ES taryba (Briuselis, 2005.11.15; 9858/05) pateik÷ svarstymui projektą „Tarybos
reglamentas d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“. Šis projektas
buvo svarstomas metus. 2006 m. gruodžio m÷n. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas (EB) 1924/2006 d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą
(Liutkevičius ir kt., 2008).
2.2 Reglamento 1924/2006 „D÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir
sveikatingumą“ pagrindin÷s nuostatos, maistingumo bei sveikatingumo teiginiai
Dalykas ir taikymo sritis
Reglamentas taikomas teiginiams apie maistingumą ir sveikatingumą, skelbiamiems
maisto produktų, skirtų galutiniam vartotojui, komerciniuose pranešimuose-ženklinime,
pateikime ar reklamoje.
Reglamentas taip pat taikomas maisto produktams, skirtiems tiekti į restoranus,
ligonines, mokyklas, valgyklas ir į kitas panašias viešojo maitinimo įstaigas.
Vis daugiau maisto produktų Europos Sąjungoje ženklinama ir reklamuojama
pateikiant teiginius apie maistingumą (Caswell. JA. Regulation, 2003), (Montero Marin. A, ir
kt., 2006).
22
Nuo 2007 m. liepos 1 d. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstyb÷se,
taikomas 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr.
1924/2006 d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (toliau -
1924/2006 reglamentas) (klaidų ištaisymas OL 2007 L 12 p.3). Jo priede yra nurodyti
ženklinant, reklamuojant ir pateikiant maisto produktus vartojami teiginiai apie maistingumą
ir jų vartojimo sąlygos. Min÷tame Reglamente akcentuojama, kad būtina atsižvelgti į mokslinį
teiginių įrodymą, o tokius teiginius vartojantys maisto verslo operatoriai tur÷tų juos pagrįsti,
atsižvelgiant į turimų mokslinių duomenų visumą. Teiginiai apie maistingumą netur÷tų būti
pateikiami, jeigu jie neatitinka visuotinai pripažintų mitybos ir sveikatingumo principų,
skatina nepagrįstą bet kurio maisto produkto vartojimą arba prieštarauja sveikos mitybos
rekomendacijoms.
Šis Reglamentas nustato sąlygas, taikytinas visoje ES, kada galima naudoti
maistingumo teiginius tokius kaip „mažo riebumo“ ir sveikatingumo teiginius tokius kaip
„padeda sumažinti cholesterolį,“ remiantis maistinių medžiagų profiliais. Teiginys gali būti
naudojamas tik tokiu atveju, jei maisto produktas atitinka tam tikrą profilį, t.y. yra tinkamas
druskos, riebalų ir cukraus santykis. Šie profiliai bus patvirtinti per dvejus metus nuo
Reglamento įsigaliojimo pradžios remiantis Europos Maisto saugos tarnybos (EMST)
įvertinimu. Maistingumo teiginiai gali neatitikti vieno kriterijaus, t.y. jeigu tik viena maistin÷
medžiaga (druska, cukrus ar riebalai) viršija profilio nustatytą ribą, teiginys vis tiek gali būti
naudojamas su ta sąlyga, kad didelis tos maistin÷s medžiagos kiekis bus aiškiai nurodytas ant
produkto etiket÷s. Pavyzdžiui, apie jogurtą galima teigti, kad jis turi mažai riebalų, nors jo
sud÷tyje yra didelis cukraus kiekis, bet tik tokiu atveju, jei ant jogurto pakuot÷s etiket÷s yra
aiškiai nurodyta „didelis cukraus kiekis.“ Sveikatingumo teiginiai turi atitikti visus kriterijus.
Bendro pobūdžio aprašymas, kuris suponuoja poveikį žmogaus sveikatai, toks kaip
„skatinantis virškinamą“ arba „ledinukas nuo kosulio“, gali būti traktuojamas kaip
neatitinkantis naujųjų nuostatų. Reglamentas įsigalioja nuo 2007 liepos 01 dienos. Prieiga per
internetą (http://useu.usmission.gov/agri/claims.html.)
Bendrieji principai taikomi tiek teiginiams apie maistingumą, tiek apie
sveikatingumą
Reglamente taikomi šie teiginių apibr÷žimai, Teiginys apie maistingumą — teiginys,
kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad produktas turi tam tikrų
naudingų maistinių savybių d÷l: a) energijos (kaloringumo), kurią jis: suteikia; suteikia
mažesnį ar didesnį kiekį; arba nesuteikia, ir (arba) b) maistinių arba kitų medžiagų, kurių jis
turi; turi mažesnį ar didesnį kiekį arba neturi.
23
Teiginys apie sveikatingumą – teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar
užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos jo
sudedamųjų dalių ir sveikatos.
Teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą gali būti vartojami tik tuomet, jei
atitinka šio reglamento nuostatas. Teiginiai neturi būti melagingi, klaidinantys, dviprasmiški,
kelti abejonių d÷l kitų maisto produktų saugos ir (arba) maistingumo pakankamumo, skatinti
ar pritarti perd÷tam maisto produkto vartojimui.
Teiginių apie maistingumą ir sveikatingumą vartojimo sąlygos: iki 2009 m. sausio 19
d. Komisija laikydamasi reglamento 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, nustato
konkrečius maistinių medžiagų apibūdinimus, įskaitant išimtis, kuriuos maisto produktai arba
jų kategorijos privalo atitikti, kad gal÷tų būti daromi teiginiai apie jų maistingumą ar
sveikatingumą. Maistinių medžiagų apibūdinimai maisto produktams: (a) tam tikrų maistinių
medžiagų ir kitų maiste esančių medžiagų, pavyzdžiui, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių,
riebalų rūgščių transizomerų, cukrų ir druskos/natrio kiekius; b) bendrą maisto produktų (ar
maisto produktų kategorijų) vaidmenį ir svarbą, bei ind÷lį gyventojų arba atitinkamai tam
tikrų rizikos grupių, įskaitant vaikus, mityboje; c) bendrą maisto produkto maistinę sud÷tį ir
jame esančias maistines medžiagas, kurių poveikis sveikatai buvo moksliškai pripažintas.
Maistinių medžiagų apibūdinimai yra pagrįsti mokslo žiniomis apie mitybą, maistingumą ir jų
ryšį su sveikata.
Nustatant maistinių medžiagų apibūdinimus Komisija reikalauja EMST, kad per 12
m÷nesių suteiktų mokslines konsultacijas atsižvelgiant į: tai, kad apibūdinimai tur÷tų būti
nustatyti apskritai maistui ar maisto kategorijai; maistinių medžiagų pasirinkimui;
apibūdinimų referencinio kiekio arba pagrindo pasirinkimui; pasiūlytos sistemos tikrinimui ir
tinkamumui. Komisija konsultuojasi su maisto verslo operatoriais ir vartotojų grup÷mis prieš
nustatydama maistinių medžiagų apibūdinimus. Atsižvelgiant į mokslo raidą, maistinių
medžiagų apibūdinimai yra atnaujinami.
Leidžiama vartoti teiginius apie maistingumą: kuriais informuojama apie riebalų,
sočiųjų riebalų rūgščių, riebalų rūgščių transizomerų, cukrų ir druskos/natrio kiekio
sumažinimą nenurodant konkrečiai (-oms) maistinei (-÷ms) medžiagai (-oms), apie kurią (-as)
daromas teiginys, priskiriamo maistinių medžiagų apibūdinimo, jei min÷ti teiginiai atitinka
šio reglamento reikalavimus;
Daugiau kaip 1,2 tūrio proc. alkoholio turintiems g÷rimams negali būti pateikiami
teiginiai apie sveikatingumą. Maistingumo teiginių atveju leidžiami tie teiginiai, kurie susiję
su mažu alkoholio kiekiu ar sumažintu energijos kiekiu g÷rimuose, alkoholio turinčiuose ne
daugiau 1,2 proc.
24
Vartoti teiginius apie maistingumą ir sveikatingumą leidžiama tuo atveju, jai jie
neklaidins vidutinio vartotojo.
Reglamente 1924/2006 tai pat nurodoma, kad turi būti mokslinis maistingumo ir
sveikatingumo teiginių įrodymas.
Taigi teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą pagrindžiami ir įrodomi visuotinai
pripažintais moksliniais įrodymais ir juos pateikiantis maisto verslo operatorius privalo
pagrįsti teiginio vartojimą. Valstyb÷s nar÷s kompetentinga institucija (Lietuvoje – sveikatos
mokymo ir ligų prevencijos centras) iš maisto verslo operatoriaus gali pareikalauti pateikti
visus šio reglamento atitiktį įrodančius dokumentus (reglamentas 1924/2006).
Konkrečios sąlygos taikomos teiginiams apie maistingumą
Teiginiai apie maistingumą leidžiami tik tuo atveju, jei jie išvardyti priede ir atitinka
šiame reglamente išd÷stytas sąlygas. Regalamente taip pat numatyta, kad prireikus to priedo
pakeitimai priimami pasitarus su EMST.
Patvirtintų maistingumo teiginių sąrašas
Patvirtintų maistingumo teiginių ir jų naudojimo sąlygų sąrašas spausdinamas
Reglamento 1924/2006 Priede. Reglamento 1924/2006 8 straipsnio 1 dalyje pažymima, kad
teiginiai apie maisto produktų maistingumą gali būti leidžiami tik tuo atveju, jei jie išvardinti
priede, kuriame taip pat nustatytos jų vartojimo sąlygos. Regalamente taip pat numatyta, kad
prireikus to priedo pakeitimai priimami pasitarus su EMST. Taigi 2010 m. vasario 9 d.
priimtas komisijos reglamentas 116/2010, kuris papildo priede nurodytų maistingumo
teiginių sąrašą šiais teiginiais: (omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, daug omega-3 riebalų
rūgščių, daug mononesočiųjų riebalų, daug polinesočiųjų riebalų ir daug nesočiųjų riebalų)
(komisijos reglamentas, 116/2010).
Per trejus metus nuo Reglamento įsigaliojimo Komisija sudarys teigiamą ES teiginių
sąrašą, patvirtintą nacionaliniu lygiu.
2007 liepos 26 dieną EMST išleido galutinį instrukcijų dokumentą, kuriame nustatyti
reikalavimai, kurių laikydamosi įmon÷s gali teikti paraiškas d÷l sveikatingumo teiginių
patvirtinimo. Instrukcijų dokumente apibr÷žta, kas turi būti nurodyta paraiškoje. Ypatingas
d÷mesys atkreipiamas į mokslinius duomenis bei įrodymus, kurie būtini, kad sveikatingumo
teiginys būtų patvirtintas. Min÷tame dokumente taip pat pateikti pavyzdžiai bei paaiškinimai,
kokio pobūdžio informacija turi būti nurodoma paraiškoje. EMST Dietinių produktų, mitybos
ir alergologijos specialistų grup÷ įvertins sveikatingumo teiginio žodinę formuluotę, ar
teiginys tikrai atspindi mokslinius įrodymus ir yra teisingai suprantamas. Neaiškūs, painūs ar
klaidinantys teiginiai nebus vertinami teigiamai.
25
Teiginių apie maistingumą ir sveikatingumą įvertinimas
Kompetentinga institucija, atsakinga už Reglamento taikymą Lietuvos Respublikoje,
paskirtas Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (toliau – centras). Pagal Reglamento
28 str. 5 dalį, pereinamuoju laikotarpiu maisto verslo operatorių atsakomybe gali būti
vartojami Reglamento 13 str. 1 dalies a punkte nurodyti teiginiai, t. y. teiginiai apie
sveikatingumą, apibūdinantys ar darantys nuorodą į maistin÷s ar kitos medžiagos poveikį
organizmo augimui, vystymuisi ir funkcijoms, jei jie atitinka Reglamentą.
Maisto verslo operatoriai, nor÷dami gauti patvirtinimą, kad teiginiai atitinka
Reglamento nuostatas ir gali būti vartojami ženklinant maisto produktus, centrui turi pateikti:
Prašymą d÷l teiginių apie maistingumą ar sveikatingumą įvertinimo; Maisto produkto etiketę,
kurioje nurodomas (-i) norimas (-i) vartoti teiginys (-iai); Visuotinai pripažintus mokslinius
įrodymus ir kitus dokumentus, pagrindžiančius teiginio vartojimą, jo vartojimo sąlygas ir kt.
Pereinamojo laikotarpio priemon÷s
• Reglamento 28 straipsnyje yra nustatytos pereinamojo laikotarpio priemon÷s.
Reglamento 28 str. 1 dalyje nurodyta, kad rinkai pateikti arba paženklinti iki šiame
Reglamente nurodytos taikymo datos (2007 m. liepos 1 d.) šio Reglamento neatitinkantys
maisto produktai gali būti parduodami iki jų tinkamumo vartoti termino pabaigos, bet ne
ilgiau kaip iki 2009 m. liepos 31 d.
• Reglamento 28 str. 2 dalyje nurodyta, kad neatitinkantys šio Reglamento
produktai, kurių prekių ženklus ar prekių pavadinimus galima suprasti kaip teiginius apie
sveikatingumą ir kurie egzistavo iki 2005 m. sausio 1 d., gali būti toliau parduodami iki 2022
m. sausio 19 d., po šio laikotarpio taikant Reglamento nuostatas.
• Pagal Reglamento 28 str. 5 dalį, pereinamuoju laikotarpiu maisto verslo
operatorių atsakomybe gali būti vartojami Reglamento 13 str. 1 dalies a punkte nurodyti
teiginiai, t. y. teiginiai apie sveikatingumą, apibūdinantys ar darantys nuorodą į maistin÷s ar
kitos medžiagos poveikį organizmo augimui, vystymuisi ir funkcijoms, jei jie atitinka
Reglamentą.
• Maistingumo teiginiai, patvirtinti valstyb÷je nar÷je iki 2006 sausio 1 dienos, bet
neįtraukti į Reglamento 1924/2006 Priedą, gali būti naudojami iki 2010 sausio 19 d.
• Bendruosius šio reglamento principus atitinkantiems teiginiams apie
maistingumą, turintiems vaizdinę, grafinę ar simbolinę išraišką, kurie n÷ra įtraukti į priedą ir
kurie vartojami pagal konkrečias sąlygas, taikomos šios sąlygos: a) valstyb÷s nar÷s v÷liausiai
iki 2008 m. sausio 31 d., pateikia Komisijai šiuos teiginius apie maistingumą ir taikomas
nacionalines nuostatas drauge su šias nuostatas pagrindžiančiais moksliniais duomenimis.
26
Teiginiai apie maistingumą, kuriuos vartoti leidimas pagal šią tvarką nesuteikiamas, gali būti
toliau vartojami dvylika m÷nesių nuo to sprendimo pri÷mimo.
2.3 Sveikatingumo teiginių suteikimo tvarka (pagal 353/2008 reglamentą)
2008 m. balandžio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) NR. 353/2008, kuriuo
nustatomos paraiškų gauti leidimą vartoti teiginius apie sveikatingumą. Tačiau 2009 m.
lapkričio 30 d. Europos sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas reglamentas 1169/2009 iš
dalies keičiantis reglamentą 353/2008, kuriuo nustatomos paraiškų gauti leidimą vartoti
teiginius apie sveikatingumą, kaip nustatyta Europos parlamento ir tarybos reglamento Nr.
1924/2006 15 straipsnyje, teikimo taisykl÷s. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 353/2008 iš
dalies keičiamas taip: po 7 straipsnio įterpiamas 7 a straipsnis ir po 7 a straipsnio įterpiamas 7
b straipsnis, kuriuose numatoma paraiškų tinkamumo vertinimas ir numatyta paraiškų
atsi÷mimo tvarka.
Teiginių patvirtinimo procedūra
Paraiškos d÷l sveikatingumo teiginių turi būti pateiktos kompetentingai nacionalinei
institucijai valstyb÷je nar÷je (Lietuvoje – Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui). Per
14 dienų kompetentinga nacionalin÷ institucija turi patvirtinti paraiškos gavimo faktą. Tuomet
kompetentinga nacionalin÷ institucija persiunčia paraišką Europos Maisto saugos tarnybai
(EMST), kad ši moksliškai įvertintų siūlomą sveikatingumo teiginį. EMST informuoja apie
siūlomą sveikatingumo teiginį valstybes nares bei Europos Komisiją ir pateikia joms paraišką
bei kitą papildomą informaciją. Taip pat EMST sudaro paraiškos santrauką ir pateikia ją
visuomenei. Per 5 m÷nesius nuo paraiškos gavimo datos EMST privalo pateikti savo mokslinį
įvertinimą. Jei EMST reikia papildomos informacijos iš paraiškos teik÷jo, 5 m÷nesių laiko
terminas pratęsiamas 2 m÷nesiams nuo tos dienos, kai buvo gautas užklausimas d÷l
papildomos informacijos. Per 2 m÷nesius nuo EMST įvertinimo gavimo dienos Komisija
teikia pasiūlymą Maisto grandin÷s ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui d÷l siūlomo
sveikatingumo teiginio patvirtinimo. Galutinis sprendimas d÷l paraiškos priimamas po
griežtos priežiūros procedūros. Po to Komisija informuoja paraiškos teik÷ją apie priimtą
sprendimą ir paskelbia išvadas oficialiame ES leidinyje Priega per internetą
(http://useu.usmission.gov/agri/claims.html).
27
1 pav. Teiginių patvirtinimo procedūros schema
2.3.1 Paraiškos ruošimas ir teikimas
Vienas teiginys vienai paraiškai
Kiekviena paraiška d÷l sveikatingumo teiginio patvirtinimo turi apimti tik vieną
santykį tarp maistin÷s medžiagos arba kitokios medžiagos, ar maisto produkto ar maisto
kategorijos, ir vienintelio teigiamo poveikio. Tačiau paraiškos teik÷jas gali siūlyti tą patį
sveikatingumo teiginį naudoti keliose maisto formuluot÷se, jei tos visos siūlomos formuluot÷s
yra pagrįstos moksliškai.
Sveikatingumo teiginių tipai
Paraiškos teik÷jai turi nurodyti, kurį sveikatingumo teiginio tipą pagal Reglamento Nr.
1924/2006 tryliktą (13) ir keturioliktą (14) straipsnius, apima dosj÷. 13 straipsnio teiginiai
apima kūno augimą, raidą ir funkcijas, psichologines ir elgsenos funkcijas, liekn÷jimą ir
svorio reguliavimą. 14 straipsnio teiginiai apima mažesnę ligos tikimybę ir vaikų raidą ir
sveikatą.
Moksliniai įrodymai
Paraiška turi patvirtinti, kad sveikatingumo teiginys yra paremtas ir pagrįstas
visuotinai priimtinais moksliniais įrodymais. Tyrimai ir kiti duomenys, pridedami prie
paraiškos, tur÷tų pirmiausia būti tyrimai su žmon÷mis ir, kai taikytina, tyrimai su vaikais.
Paraiškos teik÷jai taip pat turi nurodyti, jei teikiamas sveikatingumo teiginys arba į jį panašus,
jau buvo moksliškai įvertintas kompetentingos valstyb÷s nar÷s arba trečios šalies institucijos.
Jei taip, turi būti pateikta tokio mokslinio įvertinimo kopija. Reglamento Nr. 353/2008 Priede
EMST informuoja kitas valstybes nares bei Komisiją
EMST pateikia Komisijai mokslinį įvertinimą (5 m÷nesių terminas, gali būti pratęstas 2 m÷nesiams
Komisija teikia siūlymą priežiūros komitetui (per 2 m÷nsius nuo EMST įvertinimo dienos). Sprendimas priimamas griežtos priežiūros procedūros metu
Komisija nformuoja paraiškos teik÷ją apie oficialų sprendimą ir paskelbia išvadas oficialiame leidinyje
Kompetetinga nacionalin÷ institucija
Paraiška Eurpos maisto saugos tarnyba (EMST)
28
pateiktos išsamios technin÷s instrukcijos tokiam moksliniam sveikatingumo teiginių
įrodin÷jimui.
Vartojimo sąlygos
Be siūlomo sveikatingumo teiginio žodin÷s frazuot÷s paraiškoje taip pat turi būti
nurodytos specifin÷s vartojimo sąlygos: tikslin÷ siūlomo sveikatingumo teiginio populiacija,
maistin÷s medžiagos kiekis, kai taikytina – vartotinos doz÷s kiekis norint pasiekti teigiamą
efektą, kas tur÷tų vengti vartoti maistinę medžiagą, persp÷jimas, jei per didelis suvartotas
kiekis gali kelti pavojų sveikatai, kada vartoti negalima, paruošimo ir/ar vartojimo
instrukcijos.
Valstybių narių paraiškų tinkamumo vertinimas
Pagal Reglamento 1924/2006 15 straipsnio 2 dalies a punktą ir 18 straipsnio 3 dalį,
prieš pateikdamos paraiškas Tarnybai valstyb÷s nar÷s patvirtina, kad jos yra tinkamos.
Nacionalin÷ kompetentinga institucija patvirtina, kad paraiškose, pateiktose laikantis
Reglamento 1924/2006 15 ir 18 straipsnių nuostatų, nurodyti to reglamento 15 straipsnio 3
dalyje išvardyti duomenys. Nacionalin÷ kompetentinga institucija taip pat patvirtina, kad:
paraiškose, pateiktose laikantis 15 straipsnio nuostatų, nurodytas teiginys apie sveikatingumą
– tai sveikatingumo teiginys apie rizikos susirgti mažinimą arba vaikų vystymąsi ir sveikatą;
paraiškose, pateiktose laikantis 18 straipsnio nuostatų, nurodytas teiginys apie sveikatingumą
– tai bet kuris sveikatingumo teiginys, kaip minima to reglamento 13 straipsnio 5 dalyje,
išskyrus sveikatingumo teiginius apie vaikų vystymąsi ir sveikatą“.
Paraiškų atsi÷mimo sąlygos
Paraišką, pateiktą laikantis reglamento 1924/2006 15 ir 18 straipsnių nuostatų,
pareišk÷jas gali atsiimti iki tol, kol Tarnyba priima savo nuomonę pagal Reglamento (EB) Nr.
1924/2006 16 straipsnio 1 dalį arba 18 straipsnio 3 dalį. Prašymą atsiimti paraišką privaloma
pateikti valstyb÷s nar÷s nacionalinei kompetentingai institucijai, kuriai buvo pateikta paraiška
remiantis Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 15 straipsnio 2 dalimi arba 18 straipsnio 2 dalimi.
Nacionalin÷ kompetentinga institucija nedelsdama informuoja Tarnybą, Komisiją ir kitas
valstybes nares apie atsi÷mimą. Procedūra baigiama tik jeigu paraiška atsiimama laikantis
šioje ir 1 dalyje išvardytų sąlygų.“ (reglamentas 1169/2009).
Duomenų apsauga
Siekdami pasinaudoti informacin÷s nuosavyb÷s apsauga, paraiškos teik÷jai tur÷tų
nurodyti, kuri informacija turi būti laikoma nuosavybe. Prašymai apsaugoti informacinę
nuosavybę turi būti pagrįsti, ir nuosavybę įrodantys dokumentai turi būti pateikiami atskirame
priede kartu su paraiška. Jei nuosavyb÷s apsauga suteikiama, ji galioja penkerius metus.
29
Regalamento 353/2008 priede išd÷stytos paraiškų d÷l teiginių apie sveikatngumą
rengimo ir pateikimo taisykl÷s. Terminas „paraiška“ reiškia dokumentą su visa informacija ir
moksliniais duomenimis, pateiktais siekiant gauti leidimą vartoti atitinkamą teiginį apie
sveikatingumą.
Kaip jau min÷jau anksčiau, kiekvienam teiginiui apie sveikatingumą rengiama atskira
paraiška. Tačiaus pareišk÷jas vienoje paraiškoje gali pasiūlyti, kad teiginys apie
sveikatingumą būtų taikomas keliems maisto produktų pavidalams su sąlyga, kad moksliniai
įrodymai galiotų visiems nurodytiems produktų pavidalams. Paraiškoje taip pat turi būti
nurodyta, ar mokslinį teiginį įvertino atitinkamos šalies kompetetinga institucija (Lietuvoje –
sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras) jeigu taip, tuomet turi būti mokslinio
įvertinimo kopija.
Į paraišką įtraukiami visi paskelbti ir nepaskelbti teiginį apie sveikatingumą
patvirtinantys bei nepatvirtinantys susiję moksliniai duomenys ir išsami žmonių tyrimų
duomenų apžvalga, taip yra daroma d÷l to, kad norima įrodyti, kad teiginys apie
sveikatingumą grindžiamas visais moksliniais duomenimis. Paraiškoje taip pat pateikiama
išsami mokslinių žmonių tyrimų, kuriais konkrečiai siejamas maisto produkto vartojimas ir
teiginyje nurodomas poveikis, duomenų peržiūra. Pagrindžiant teiginį apie sveikatingumą
reikia atsižvelgti į visus prieinamus mokslinius duomenis ir juos įvertinus parodyti: kiek
teiginyje nurodomas maisto produkto poveikis naudingas žmogui; koks yra nustatytas maisto
produkto vartojimo ir teiginyje nurodomo poveikio žmon÷ms priežasties ir poveikio ryšys;
koks yra būtinas suvartoti maisto produkto kiekis ir vartojimo būdas, norint teiginyje
nurodyto poveikio pasiekti.
Maisto produkto sud÷čiai taikomi šie reikalavimai: turi būti nurodytos fizin÷s ir
chemin÷s savyb÷s ir, jeigu taikoma, maisto produkto sud÷tin÷s dalies mikrobiologin÷ sud÷tis.
Maisto produktui arba maisto kategorijai taikomi šie reikalavimai: maisto produkto arba
kategorijos aprašas įskaitant bendrąją maisto produkto sud÷tį, mitybinę sud÷tį bei savybes.
Taip pat taikomi maisto produkto arba maisto kategorijos šaltinis bei specifikacija ir
svarbiausia sud÷tinių dalių, susijusių su teiginiu apie sveikatingumą, sud÷tis.
Vadovaujanti reglamento 1924/2006 15 straipsnio g dalies punktu, pareišk÷jai turi
pateikti paraiškos santrauką, be to, jie turi pateikti susijusių mokslinių duomenų santrauką ir
įtraukti į ją tokią informaciją: susijusių žmonių tyrimų santrauką, nurodydami, kiek maisto
produkto ir teiginyje nurodomo poveikio ryšys yra pagrįstas visais žmonių tyrimų
duomenimis; susijusių ne žmonių tyrimų santrauką; bendrosios išvados atsižvelgiant į visus
duomenis, įskaitant patvirtinančius bei nepatvirtinančius duomenis ir įvertinant įrodymus.
Bendrosiose išvadose turi būti nurodyta: a) kiek teiginyje nurodomas maisto produkto
30
poveikis yra naudingas žmogaus sveikatai; kiekio ir poveikio sąntykis, ryšio biologinis
tik÷tinumas; koks yra būtinas suvartoti maisto produkto kiekis ir vartojimo būdas, norint
teiginyje nurodyto poveikio pasiekti subalansuotai maitinantis; ir kiek specialioji tyrimų
grup÷, kurioje gauti įrodymai, atitinka žmonių, kuriems skirtas numatytas teiginys apie
sveikatingumą, tikslinę grupę.
Paraiškos pavyzdys d÷l sveikatingumo teiginių patvirtinimo pateiktas (1 priede).
2.4 Maistingumo teiginiai pagal 1924/2006 reglamentą, jais paženklinti
produktai
Teiginiai apie maistingumą ir jiems taikomos sąlygos (kai kurie pavyzdžiai)
MAŽAI RIEBALŲ
Teiginys, kad maisto produktas turi mažai riebalų, arba kitas teiginys, kuris vartotojui
gali reikšti tą patį, gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei kieto 100 g maisto produkto yra ne
daugiau kaip 3 g riebalų arba skysto 100 ml produkto — ne daugiau kaip 1,5 g riebalų (100
ml pusiau nugriebto pieno — 1,8 g riebalų).
BE RIEBALŲ
Teiginys, kad maisto produktas neturi riebalų, arba kitas teiginys, kuris vartotojui gali
reikšti tą patį, gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei 100 g arba 100 ml produkto yra ne
daugiau kaip 0,5 g riebalų. Tačiau teiginius „X proc. be riebalų“ vartoti draudžiama.
BE CUKRŲ
Teiginys, kad maisto produktas neturi cukrų, arba kitas teiginys, kuis vartotojui gali
reikšti tą patį, gali būti nurodomas tik tuo atveju jei 100 g arba 100 ml produkto ne daugiau
kaip 0,5 g cukrų.
LENGVAS
Teiginys, kad produktas yra „lengvas“, arba kitas vartotojui tą patį reiškiantis teiginys
gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei produktas atitinka „mažiau“ reikalvimus; šalia teiginio
turi būti paaiškinta, kokia jo savyb÷ daro produktą „lengvą“.
NATŪRALIAI IR (ARBA) NATŪRALUS
Kai maisto produktas natūraliai atitinka šiame priede nustatytas teiginio apie
maistingumą vartojimo sąlygas, terminą „natūraliai“ arba „natūralus“ galima vartoti teiginyje.
Reglamento priede pateikti 24 maistingumo teiginiai ir jų taikymo sąlygos, juos maisto
gamintojai jau dabar gali naudoti ženklindami produktus. 2010 m. vasario 10 d. iš÷jo
papildantis reglamento 1924/2006 priedą Komisijos reglamentas 116/2010, kuriuo
papildomas teiginių apie maistingumą sąrašas šiais teiginiais (omega 3 r.r. šaltinis, daug
omega-3 r.r, daug mononesočiųjų riebalų, daug polinesočiųjų riebalų ir teiginiu daug
31
nesočiųjų riebalų). Skyriaus pradžioje pateikiau tik keletą gan dažnai matomų teiginių ant
produktų pakuočių. Galutinį sąrašą sudarys EPSA (Europos maisto produktų saugos
agentūra), remdamasi visų ES valstybių pateiktais sąrašais (tur÷jo būti sudarytas iki 2008 m.
sausio 31 d.) ir jau 2007 m. Gamintojai ne visada teisingai pateikia teiginius ant maisto
produkto pakuočių, taip pat tai ir neatsispindi produkto sud÷tyje.
Visi į Lietuvos rinką tiekiami maisto produktai turi būti tinkamai paženklinti. Šiuo
metu pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis maisto produktų ženklinimą, yra Lietuvos
higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ (Žin., 2003, Nr. 13-530) (toliau
– higienos norma). Į šią higienos normą perkeltos visų Europos Komisijos, Parlamento ar
Tarybos direktyvų, susijusių su maisto produktų ženklinimu, nuostatos (pvz., 1990 m. rugs÷jo
24 d. Tarybos direktyva 90/496/EEB d÷l maisto produktų maistingumo ženklinimo; 2000 m.
kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB d÷l valstybių narių įstatymų,
susijusių su maisto produktų ženklinimu, pateikimu ir reklamavimu, derinimo ir kt.). Ši
higienos norma nustato bendruosius maisto produktų ženklinimo, maistingumo bei partijų
žym÷jimo reikalavimus, ji privaloma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, teikiantiems
maisto produktus į Lietuvos Respublikos rinką.
Visa ženklinimo informacija, pateikta maisto produkto etiket÷je, turi būti nurodyta
valstybine kalba, papildomai galima pateikti ir užsienio kalba, turi neklaidinti vartotojo d÷l
maisto produkto charakteristikų, ypač jo prigimties, tapatyb÷s, savybių, sud÷ties, kiekio,
tinkamumo vartoti termino, kilm÷s, pagaminimo būdo, d÷l priskirto poveikio arba savybių,
kurių jis iš tikrųjų neturi.
Ženklinant maisto produktus, būtina nurodyti šią informaciją:
• produkto pavadinimą,
• gamintojo pavadinimą ar firmos vardą ir adresą,
• sudedamųjų dalių sąrašą,
• fasuotų maisto produktų grynąjį kiekį,
• minimalų tinkamumo vartoti terminą,
• laikymo sąlygas ar vartojimo sąlygas,
• informaciją apie kilm÷s vietą, jei, tokios informacijos nepateikus, pirk÷jas būtų
klaidinamas,
• vartojimo instrukciją, jei be jos būtų neįmanoma teisingai vartoti produktą,
• daugiau kaip 1,2 tūrio proc. alkoholio turinčių g÷rimų faktinę alkoholio
koncentraciją tūrio procentais.
Maistingumo ženklinimas yra neprivalomas, tačiau, pateikiant mitybinį teiginį, pvz.,
informaciją, kuria teigiama ar užsimenama, kad maisto produktas turi ypatingų maistinių
32
savybių, suteikiančių energijos (kaloringumo), bei pateikiant ar reklamuojant maisto
produktus, išskyrus bendrąją reklamą, maistingumo ženklinimas yra privalomas. Leidžiami
tik mitybiniai teiginiai apie energinę vertę bei maistines medžiagas (baltymus,
angliavandenius, riebalus, skaidulines medžiagas, natrį, vitaminus, mineralines medžiagas) ir
medžiagas, priklausančias maistinių medžiagų kategorijai. Maistin÷s medžiagos kokyb÷ ar
kiekis n÷ra mitybinis teiginys. Maistingumo ženklinimo atvejais informacija gali būti
pateikiama dviem būdais: nurodant energinę vertę, baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekius
arba nurodant energinę vertę, baltymų, angliavandenių, cukrų, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių,
skaidulinių medžiagų ir natrio kiekius.
Šiuo metu Europos Komisija yra parengusi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento
d÷l informacijos apie maistą teikimo vartotojams. Reglamento projekto tikslas – atnaujinti ir
tobulinti ES maisto produktų ženklinimo taisykles, kad vartotojams būtų aiškiai ir
suprantamai pateikiama svarbiausia informacija ir ja remdamiesi vartotojai gal÷tų pagrįstai
rinktis, kokius maisto produktus pirkti. Siūlomos naujus taisykl÷s tur÷tų būti naudingos ir
pramonei, nes jomis nustatoma aiškesn÷ ir darnesn÷ maisto produktų ženklinimo teisin÷
sistema, o visiems šio sektoriaus dalyviams užtikrinamos vienodos sąlygos. Reglamento
projektas parengtas po išsamių konsultacijų su vartotojų asociacijomis, pramon÷s atstovais ir
kitomis suinteresuotosiomis šalimis. Prieiga per internetą (http://vasc.sam.lt/index.php?-
280039597).
Maisto produktų papildymui vitaminais ir mineralais taikomi reikalavimai
Maisto produktus galima papildyti tik vitaminais ir (arba) mineralais, kurių sąrašas
pateiktas I priede, II priede nurodytu pavidalu.
Maisto produktai gali būti papildyti vitaminais ir mineralais žmogaus organizmui
biologiškai tinkama forma, nepriklausomai nuo to, ar jų paprastai esama ar nesama šių maisto
produktų sud÷tyje
Papildymo vitaminais ir mineralais apribojimai
Vitaminais ir mineralais negali būti papildomi:
• neperdirbti gaminiai, įskaitant vaisius, daržoves, m÷są, paukštieną ir žuvį, bet
jais neapsiribojant;
• g÷rimai, kurių alkoholio koncentracija yra didesn÷ kaip 1,2 tūrio proc.
Papildymo vitaminais ir mineralais sąlygos
Bendras maisto produkte esantis vitamino arba mineralo kiekis, kuris naudojamas
nepriklausomai nuo papildymo tikslo, to produkto pardavimo metu negali viršyti pagal 14
straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą nustatytų kiekių. Šiuo tikslu Komisija gali pateikti
pasiūlymų d÷l didžiausių leistinų kiekių iki 2009 m. sausio 19 d.
33
3 DARBO METODIKA
3.1 Tyrimo imtis
Pagrindinis tyrimas buvo atliktas 2010 metų balandžio – rugs÷jo m÷nesiais. Buvo
siekiama apklausti skirtingu lyčių, įvairaus amžiaus grupių, skirtingo išsilavinimo, užimtumo
respondentus. Respondentams buvo išdalinta 230 anketų, iš kurių teisingai užpildytos ir
grąžintos buvo 204 (atsako dažnis 89,0 proc.). Tiriamiesiems buvo pristatomas tyrimo tikslas
bei informuojama, kad anketa yra anonimin÷ ir rezultatai bus naudojami tik apibendrinti.
Dauguma respondentų noriai pild÷ anketas, dom÷josi, ar bus galimyb÷ gauti šio tyrimo
rezultatus. Visos gautos ir užpildytos anketos buvo tinkamos analizei.
3.2 Tyrimo instrumentas
Siekiant išsiaiškinti Lietuvos gyventojų informuotumą apie maisto produktų
ženklinimą maistingumo ir sveikatingumo teiginiais, tokios informacijos poreikius ir jų
sąsajas su mityba, buvo parengta 20 klausimų anonimin÷ anketa (2 priedas).
Didesnę dalį apklaustųjų sudar÷ moterys (57,8 proc.) nei vyrai (42,2 proc).
Apklaustuosius suskirsčiau į šešias amžiaus grupes (≤20, 20-30, 31-40, 41-50, 51-60, ≥60).
Paaišk÷jo, kad (≤20 ir ≥60 amžiaus grupių repondentų apklausta 15,6 proc., 20-30, 41-50 ir
51-60 – 61,8 proc., nuo 31 iki 40 – 22,5 proc.). Didžioji dalis tyrime dalyvavusių respondentų
išsilavinimas – spec. vidurinis. Respondentų skirtinys pagal išsilavinimą pavaizduotas 2
paveiksle.
2 pav. Tyrimo dalyvių skirstinys (procentais) pagal išsilavinimą.
34
Tyrimui reikalingų duomenims surinkti buvo naudojama anonimin÷ anketa, kurią
sudar÷ 20 klausimų. Visi klausimai suskirstyti į grupes:
1. Klausimai apie sociodemografinius duomenis: lytį, amžių, išsilavinimą,
užimtumą, gyvenamąją vietovę;
2. Klausimai, susiję su informacija apie maistą:
2.1. nuomon÷ apie maisto produktų ženklinimą (suprantamumas, maistingumo
ženklinimo informacija, maistingumo ir sveikatingumo teiginiai ant maisto produkto
pakuočių ir jų suprantamumas, ar turi teiginiai įtakos produkto pasirinkimui, kaip
vertina tokius produktus),
2.2. nuomon÷ apie informaciją, darančią įtaką maisto produkto pasirinkimui,
2.3. maisto produktų ženklinimo informacijos poreikiai (informacijos,
skatinančios maisto produkto pasirinkimą, poreikis),
2.4. kiti klausimai ( mitybos įpročiai, kas lemia maisto papildų pasirinkimą).
Šiame darbe, siekiant surinkti reikalingą informaciją, buvo naudotasi keliais metodais
– literatūros apžvalga, dokumentų analize bei anonimine anketin÷ apklausa. Taikant
literatūros apžvalgą, buvo siekiama sužinoti, kokios funkcionaliojo maisto veikliosios dalys
naudojamos maisto produktų gamyboje. Dokumentų analiz÷s metodas buvo taikomas, norint
gauti informaciją apie priimtus teis÷s aktus, apibr÷žiančius maisto produktų ženklinimą
maistingumo ir sveikatingumo teiginiais (atitiktis ir ypatumai pagal ES reglamentą
1924/2006), išleidžiamus poįstatyminius teis÷s aktus, papildančius ir iš dalies keičiančius ES
reglamentą 1924/2006. Anketin÷ apklausa buvo naudojama norint išsiaiškinti gyventojų
nuomonę apie maistingumo ir sveikatingumo teiginius ir jų suprantamumą.
3.3 Statistin÷ duomenų analiz÷
Statistin÷ duomenų analiz÷ atlikta naudojant SPSS (Statististical Package for Social
Science) programinę įrangą (17.0 versija) for Windows. Hipotez÷ms, kad požymiai
tarpusavyje susiję, tikrinti skaičiuotas chi kvadratas (χ2). Paklaidos tikimyb÷s (p)
reikšmingumo lygmenys tikrinant statistines hipotezes pasirinkti 0,05, 0,01 ir 0,001. Rezultatų
skirtumas laikytas reikšmingu, kai gauta (p) reikšm÷ buvo mažiau arba lygu 0,05.
35
4 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
4.1 Respondentų charakteristika
Buvo apklausta 118 (57,8 proc) moterų ir 86 (42,2 proc) vyrų. Respondentų
sociodemografiniai duomenys pateikti 2 lentel÷je.
2 lentel÷. Respondentų sociodemografiniai veiksniai.
Vyrai Moterys Požymis
N Proc. N Proc.
Amžius, metai 86 42,2 118 57,8
≤20 4 2,2 12 5,8
20-30 20 9,8 22 10,7
31-40 24 11,7 22 10,7
41-50 12 5,8 30 15
51-60 16 7,8 26 12,7
≥60 10 4,9 6 2,9
Išsilavinimas 86 42,2 118 57,8
Pradinis 2 1 4 1,9
Vidurinis 22 9,2 18 9
Spec. vidurinis 34 18 46 22,5
Aukštasis 28 14 50 24,4
Užimtumas 86 42,2 118 57,8
Studentas (-÷) 8 3,9 12 5,8
Darbuotojas (-a) 50 24,5 26 11
Tarnautojas (-a) 18 8,8 54 26,4
Bedarbis (-÷) 6 2,9 10 4,8
Moksleivis (-÷) - - 4 1,9
Namų šeiminink÷ - - 10 4,8
Pensininkas 4 1,9 2 2,9
Gyvenama vietov÷
86 42,2 118 57,8
Miestas 52 25,5 88 43,1
Kaimas 34 16,7 30 14,6
36
4.2 Respondentų dažniausiai vartojamos maisto produktų grup÷s
Anketoje buvo pateiktas klausimas: „Kurias maisto produktų grupes vartojate
dažniausiai?“. Mitybos įpročiai tokie kaip (pieno ir jo produktų vartojimas, žuvies ir žuvies
produktų vartojimas, grūdinių produktų vartojimas, m÷sos ir jos produktų vartojimas ir
daržovių suvartojimas. Išanalizavus duomenis, kurias maisto produktų grupes vartoja
dažniausiai, paaišk÷jo, kad pieną ir jo produktus vartoja vyrų 53,5 (proc.), moterų – 47,5 %.
Žuvį ir žuvies produktus vartoja 22,0% moterų, 18,6 % vyrų. Grūdinius produktus (grūdines
košes) vartoja 28,8 proc. moterų, 25,6 proc. vyrų. M÷są ir jos produktus vartoja dažniau vyrai
– 81,4 proc., nei moterys – 55,9 proc.. Daržoves vartoja 44,1 proc. moterų ir 37,2 proc. vyrų.
Pastebima tendencija, kad didesnis procentas vyrų nei moterų vartoja pieną ir jo produktus, o
žuvį ir žuvies produktus, grūdinius produktus ir daržoves vartoja dažniau moterys nei vyrai.
Vyrai pirmauja tik tuo, kad jie dažniaus vartoja m÷są ir pieno produktus. Tačiau reikia
pamin÷ti, kad vartojamos maisto produktų grup÷s pagal lytį nebuvo statistiškai reikšmingos.
Lyginant respondentų vartojamas maisto produktų grupes pagal amžių, buvo nustatyta,
kad maisto produktų grupių vartojimas pagal amžių statistiškai patikimas p< 0,05.
Dažniausiai pieną ir jo produktus renkasi respondentų amžiaus grup÷ nuo 31 iki 40,
tai sudaro 65,2 proc. Žuvį ir žuvies produktus dažniausiai renkasi 51-60 amžiaus grup÷, tai
sudaro 47,6 proc. Grūdinius produktus dažniausiai renkasi amžiaus grup÷ nuo 20 iki 30 (38,1
proc.), tai pat ir 60 m. amziaus bei vyresni respondentai. M÷są ir m÷sos produktus dažniausiai
renkasi 41-50 (76,2 proc.), taip pat ir kitos amžiaus grup÷s dažnai į savo mitybą įtraukia m÷są.
Daržoves dažniausiai vartoja 20 m. ir jaunesni amžiaus grup÷s respondentai (62,5 proc.), taip
pat ir amžiaus grup÷ nuo 51-60 m.
3 lentel÷. Respondentų maisto produktų grupių vartojimo pasiskirstymas (proc.)
priklausomai nuo amžiaus.
Respondentų amžiaus grup÷ ≤20 20-30 31-40 41-50 51-60 ≥60
Mitybos įpročiai
N Proc N Proc N Proc N Proc N Proc N Proc
p reikšm÷
Pienas ir jo produktai
6 37,5 20 47,6 30 65,2 14 33,3 24 57,1 8 50,0 p<0,05
Žuvis ir žuvies
produktai 2 12,5 6 14,3 4 8,7 6 14,3 20 47,6 4 25,0 p<0,001
Grūdiniai produktai
4 25,0 16 38,1 10 21,7 6 14,3 14 33,3 6 37,5 p=0,136
M÷sa ir m÷sos
produktai 10 62,5 30 71,4 34 73,9 32 76,2 22 52,4 8 50,0 p=0,101
Daržov÷s 10 62,5 14 33,3 20 43,5 8 19 26 61,9 6 37,5 p<0,01
37
Palyginus tyrime dalyvavusių asmenų atsakymą į klausimą apie dažniausiai
pasirenkamas maisto produktų grupes, pasiskirstymas pagal išsilavinimą, statistiškai
reikšmingi skirtumai nustatyti tik tarp dviejų maisto produkto grupių. M÷są ir jos produktus
dažniausiai renkasi aukštąjį (79,6 proc.) ir vidurinį išsilavinimą (75 proc.) turintys
respondentai (p<0,005; χ2 =12,842; lls=3). Daržoves dažniausiai vartoja pradinio išsilavinimo
respondentai (66,7 proc.).
Lyginant respondentų atsakymus, pagal vietovę statistiškai reikšmingų skirtumų
nenustatyta n÷ viename atsakymo variante. Galima pamin÷ti tai, kad daržoves renkasi dažniau
miesto (47, 1 proc.) nei kaimo (28,1 proc.) respondentai, o m÷są ir jos produktus dažniau
renkasi kaimo (68,8 proc.) nei miesto (65,7 proc.) apklaustieji. Grūdinius produktus vartoja
panaši dalis miesto (27,1 proc.) ir kaimo (28,1 proc.) respondentų. Žuvį ir žuvies produktus
dažniau renkasi miesto (22,9 proc.) nei kaimo (15,6 proc.) gyventojai.
Apibendrinant respondentų nuomonę apie dažniausiai pasirenkamas maisto produktų
grupes, galima teigti, kad vyrai dažniausiai renkasi pieną ir m÷ą bei jos produktus, o moterys
visas kitas poduktų grupes dažniau nei vyrai. Pagal amžiaus grupes pieną ir jo produktus
renkasi dažniausiai 31-40 m. amžiaus grup÷s respondentai, o 20 m. ir jaunesni dažniau
renkasi daržoves.
4.3 Respondentų nuomon÷ apie maisto komponentus, kurie įvardinti maisto
produkto etiket÷je
Tyrime dalyvavusių respondentų taip pat buvo klausiama: „Ar viską žinote apie maisto
komponentus, kurie įvardinti maisto produkto etiket÷je?“. Respondentų atsakymai priklaus÷
nuo vietov÷s, kurioje jie gyvena. Lyginant respondentų atsakomumą pagal vietovę, didesn÷
dalis miesto gyventojų (37,1 proc.) nei kaimo ( 25,0 proc.) atsak÷, kad viską žino apie
komponentus, kurie įvardinti maisto produkto etiket÷je. Tuo tarpu didesn÷ dalis kaimo (75,0
proc.) respondentų nei miesto (62,9 proc.) įvardino, kad ne viską žino apie komponentus,
įvardintus maisto produkto etiket÷je. Reikia pamin÷ti, kad suprantamumas pagal vietovę
nebuvo statistiškai reikšmingas.
Nebuvo nustatyta reikšmingų skirtumų ir analizuojant respondentų atsakymus į
klausimą „Ar viską žinote apie maisto komponentus, kurie įvardinti maisto produkto
etiket÷je?“ pasiskirstymą pagal amžių (χ2 = 5,516, p = 0,356), bei pagal išsilavinimą (χ2
=3,150, p= 0,369).
Vertinant užimtumo kriterijų, į klausimą „Ar viską žinote apie maisto komponentus,
įvardintus maisto produkto etiket÷je?“, respondentai atsak÷ taip (3 pav.).
38
χ2 =23,258, lls=6; p<0,01
3 pav. Atsakymų į klausimą „Ar viską žinote apie maisto komponenetus, kurie įvardinti maisto produkto etiket÷je?“ skirstinys (procentais) priklausomai nuo užimtumo.
Nustatyta, kad didžioji dalis respondentų ne viską žino apie maisto produktų
komponentus. Atsakymą „Ne“ daugiausiai pasirinko 100 proc. moksleivių, 78,9 proc. –
darbuotojų, 66,7 proc. - tarnautojų, 60 proc. - namų šeimininkių. Labiausiai apie maisto
produktų etiket÷se įvardintus komponentus, lyginant su neigiamą atsakymą pasirinkusiais
respondentais, žino bedarbiai – 75 proc., pensininkai – 66,7 proc. ir namų šeiminink÷s – 5,9
proc.
Lyginant respondentų atsakymus pagal lytį, dažniau vyrai (86,0 proc.) nei moterys
(52,2 proc.) ne viską žino apie maisto komponentus, įvardintus maisto produkto etiketeje. O
moterys labiau (47,5 proc.) nei vyrai (14,0 proc.) žino viską apie komponentus, įvardintus
maisto produkto etiketeje.
Kitame anketos klausime respondentų buvo teiraujamasi: „Pažym÷kite, apie kuriuos
komponentus turite pakankamai informacijos ir žinote, kaip jie įtakoja Jūsų sveikatą?“
Literatūros apžvalgoje buvo aptarti vis šie komponentai, kurie yra įterpiami į maistą ir
maistas tampa funkcionaliuoju maistu. Papildomą fiziologinį FM poveikį sąlygoja atskiros šio
maisto veikliosios dalys. Kadangi funkcionaliojo maisto veikliųjų dalių priskaičiuojama
dešimtimis tūkstančių, o retųjų veikliųjų dalių, išskiriamų iš augalų ekstraktų, skaičius auga,
praktiškai įmanoma nustatyti tik atskirų veikliųjų dalių grupes pagal jų cheminę sud÷tį.
39
Svarbios ir potencialios funkcionaliojo maisto veikliosios dalys yra polinesočiosios riebalų
rūgštys, proteinai ir peptidai, maistin÷s skaidulos, oligosacharidai, probiotikai ir prebiotikai,
vitaminai, mineralin÷s medžiagos (kalcis) ir kt.
Klausimo atsakymų variantai parinkti tokie: probiotikai (tai gyvų mikroorganizmų
kultūros bei jų mišiniai ar su min÷tais mikroorganizmais fermentuoti produktai), prebiotikai
(žarnyno mikrofloros charakteristikas pagerinantis substratas, maistin÷ terp÷ naudingoms
žarnyno bakterijoms), maistin÷s skaidulos (augalin÷s kilm÷s organiniai junginiai, kurių
neskaldo arba beveik neskaldo žmogaus virškinamajame trakte esantys fermentai), Folio
rūgštis (B grup÷s vitaminas tirpsta vandenyje, svarbi baltymų apykaitai, nukleorūgščių
sintezei, augimo ir vystymosi procesams, taip pat dalyvauja ląstelių dalijimosi ir
atsinaujinimo procesuose), Polioliai ( saldikliai E420, E421, E965–E967 (vadinami polioliais)
yra ne chemin÷s sintez÷s produktai, o gaunami iš natūralių medžiagų. Ciklamatai (saldiklis E
925, yra saldaus skonio, be kartaus prieskonio, tod÷l yra vartojamas gana plačiai).
Did÷jant respondentų išsilavinimui, did÷jo dalis apklaustųjų, kurie norod÷, kad žino ir
turi pakankamai informacijos apie atsakymo variante pateiktus komponentus. Aukštąjų
išsilavinimą turintys respondentai nurod÷, kad turi pakankamai žinių ir žino daugiausiai kaip
jų sveikatą įtakoja maistin÷s skaidulos – 61,5 proc., šis atsakymo variantas statistiškai
reikšmingas (p<0,005, χ2 =10,255), taip pat respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą,
nurod÷, kad turi pakankamai žinių apie gyvąsias jogurto bakterijas, šį atsakymo variantą
nurod÷ 61,5 (proc.) respondentų. Pus÷ respondentų, turinčių spec. vidurinį išsilavinimą (50
proc.) taip pat nurod÷, kad žino, kaip įtakoja jų sveikatą maistines skaidulos. Atsakymo
varianto „Polioliai“ nepasirinko n÷ vienas iš respondentų, kadangi, kaip dauguma įvardino,
nežino, ką tai reiškia.
Taip pat atsakymo variantuose buvo pateiktas toks atsakymo variantas kaip „Gyvosios
jogurto bakterijos“. Šį atsakymo variantą pasirinko pradinį išslavinimą turintys respondentai
66,7 proc., aukštąjį išsilavinimą – 61,5 proc., vidurinį – 50 proc. ir spec. vidurinį – 47,5 proc.
Lyginant tai, kad atsakymo varianto „probiotikai“ visai nepasirinko pradinio išsilavinimo
respondentai, vidurinio – 20 proc. ir spec. vidurinio – 20 proc., o aukštąjį mokslą baigę
pasirinko – 17,9 proc. mažiau. Kaip jau esu min÷jusi, probiotikai – gyvų mikroorganizmų
kultūros bei jų mišiniai ar su min÷tais mikroorganizmais fermentuoti produktai. Galima daryti
išvadą, kad įvardinti respondentai ne visai žino ir supranta terminą „Probiotikai“ ir didesn÷ jų
dalis renkasi tai, jog turi daugiau žinių apie gyvas jogurto bakterijas. Taip pat buvo pateiktas
ir toks atsakymo variantas „Neturiu pakankamai informacijos n÷ apie vieną komponentą“. Šį
atsakymo variantą pasirinko 20 proc. respondentų, turinčių vidurinį išsilavinimą - 20 proc.,
spec. vidurinį – 40 proc., taip pat 40 proc.- aukštąjį išsilavinimą.
40
Atsakymuose į klausimą, ar turi pakankamai informacijos apie komponentus,
įtakojančius sveikatą, statistiškai reikšmingų skirtumų pagal lytį ir gyvenamąją vietovę
nenustatyta.
Respondentų pagal amžių daugiausiai žino ir turi pakankamai informacijos apie
probiotikus, prebiotikus, maistines skaidulas, folio rūgstį ir gyvąsias jogurto bakterijas (4
lentel÷). Apie gyvąsias jogurto bakterijas daugiausia informacijos turi ir žino, kaip įtakoja jų
sveikatą 20-30 m. (71,4 proc.), 51-60 m. ( 57,1 proc.), 31-40 m. (47,8 proc.), 41-50 m. (47,6
proc.) amžiaus grupių respondentai. Mažiausiai žinių turi 60 m. amžiaus ir vyresni (25 proc.)
respondentai. Statistiškai patikimi buvo atsakymo variantai (probiotikai, prebiotikai, folio
rūgštis ir gyvosios jogurto bakterijos).
4 lentel÷. Respondentų atsakymo į klausimą: „Pažym÷kite, apie kuriuos
komponentus turite pakankamai informacijos ir žinote, kaip jie įtakoja Jūsų sveikatą“,
pasiskirtymas (proc) priklausomai nuo amžiaus
Respondentų amžiaus grup÷
≤20 20-30 31-40 41-50 51-60 ≥60
Respondentų atsakymai
N Proc N Proc N Proc N Proc N Proc N Proc
p reikšm÷
Probiotikai 2 12,5 16 38,1 8 17,4 6 14,3 6 14,3 0 0 p<0,01
Prebiotikai 0 0 8 19,0 2 4,3 4 9,5 2 4,8 0 0 p<0,05
Maistin÷s skaidulos
6 37,5 24 57,1 18 52,2 18 42,9 24 57,1 10 62,5 p=0,500
Folio rūgštis 0 0 16 38,1 8 17,4 6 14,3 10 23,8 0 0 p<0,001
Polioliai - - - - - - - - - - - - -
Ciklamatai 0 0 0 0 0 0 0 0 2 4,8 0 0 0
Gyvosios jogurto
bakterijos 10 62,5 30 71,4 22 47,8 20 47,6 24 57,1 4 25,0 p=0,02
Abibendrinant šį klausimą, galima teigti, kad komponentai, apie kuriuos turi
pakankamai informacijos ir žino, kaip jie įtakoja responentų sveikatą, nepriklausomai nuo
41
amžiaus, lyties, išsilavinimo, užimtumo ir vietov÷s, yra maistin÷s skaidulos, gyvosios jogurto
bakterijos, folio rūgštis ir prebiotikai.
4.4 Nuomon÷ apie maisto produktų ženklinimo informacijos suprantamumą
Daugiau moterų negu vyrų (atitinkamai 45,8 proc. ir 34,9 proc.) nurod÷, kad maisto
produktų etiket÷se pateikta informacija yra suprantama (p<0,001), o didesnei daliai vyrų nei
moterų (atitinkamai 65,1 proc., ir 45,8 proc.), nurod÷, kad informacija suprantama iš dalies.
Moterims informacija nesuprantama 8,5 proc, tuo tarpu vyrai neigiamo atsakymo varianto
nepasirinko, jiems informacija yra suprantama arba iš dalies suprantama.
χ2 =19,869; lls=2; p=0,002
4 pav. Atsakymų į klausimą „Ar informacija, pateikta ant maisto produkto
etikečių, Jums yra suprantama?“ pasiskirstymas (proc.) pagal lytį
Skirtingo užimtumo respondentai nevienodai supranta maisto produkto etiket÷se
pateikiamą informaciją (5 lentel÷). Respondentų, kuriems tokia informacija suprantama, pagal
užimtumą moksleivių ir namų šeimininkių tarpe buvo toks pats procentas – 50 proc. Studentų
tarpe teigiamą atsakymo variantą pasirinko 60 proc. Darbuotojams informacija buvo
suprantama mažiausiai – 28,9 proc. Labiausiai nesuprantama informacija, pateikta ant maisto
produktų etikečių, buvo bedarbiams, tai sudar÷ 25,0 proc. Didesn÷ dalis respondentų rinkosi
ne neigiamą atsakymo variantą, o teiginį, kad arba supranta, arba iš dalies supranta.
Respondentų skirstinys pagal užimtumą buvo statistiškai patikimas (χ2 =43,425; lls=12;
p<0,001).
42
5 lentel÷. Respondentų atsakymų į klausimą „ Ar informacija, pateikta maisto
produktų etiket÷se, Jums suprantama?“ pasiskirstymas (proc.) pagal užimtumą
Atsakymai Užimtumas
Taip Ne Iš dalies Iš viso
N 12 0 8 20 Studentas
Proc 60,0 0 40,0 100,0
N 22 2 52 76 Darbuotojas
Proc 28,9 2,6 68,4 100,0
N 28 2 42 72 Tarnautojas
Proc 39,8 2,8 58,3 100,0
N 8 4 4 16 Bedarbis
Proc 50,0 25,0 25,0 100,0
N 2 0 2 4 Moksleivis
Proc 50,0 0 50,0 100,0
N 6 2 2 10 Namų šeiminink÷ Proc 60,0 20,0 20,0 100,0
N 6 - - 6 Pensininkas
Proc 100 - - 100,0
χ2 =43,425; lls=12; p<0,001
Nustatyta, kad respondentams informacijos, pateiktos ant maisto produkto etikečių,
suprantamumas pagal išsilavinimą buvo statistiškai patikimas (p<0,05; χ2 =15,948; lls=6) (5
pav.). Didžiausiai daliai pradinio išsilavinimo (66,7 proc.) respondentų informacija yra
suprantama, kiek mažiau suprantama aukštojo išsilavinimo (56,4 proc.). Nesuprantama
informacija tik nedidelei daliai respondentų.
43
χ2 =15,948; lls=6; p<0,05
5 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Ar informacija, pateikta ant maisto
produkto etiket÷s, Jums yra suprantama?“pasiskirstymas (proc.) priklausomai nuo
išsilavinimo
Iš visų amžiaus grupių respondentai 20 m. ir jaunesni (62,5 proc.) ir 60 m. ir vyresni
(62,5 proc.) amžiaus apklaustieji dažniausiai nurod÷, kad maisto produktų ženklinimo
informacija suprantama. Palyginus su jais, tokią pat nuomonę pateikusių 20-30 m. (42,9
proc), 31-40 m. (30,4 proc.), 41-50 m. (38,1 proc.) ir 51-60 m. (38,1 proc.) buvo mažiau. Iš
visų amžiaus grupių nuo 31 iki 40 m. dažniausiai nurod÷, kad informacija, pateikiama maisto
produktų etiket÷se, yra nesuprantama (8,7 proc.).
Nebuvo nustatyta reikšmingų skirtumų analizuojant respondentų atsakymų į klausimą:
„Ar informacija, pateikta maisto produktų etiket÷se, Jums yra suprantama?“, pasiskirstymas
pagal respondentų gyvenama vietovę (χ2 =1,445; lls=2; p=0,48).
Apibendrinant respondentų atsakymus šį klausimą, susijusį su informacijos
suprantamumu ant maisto produktų etikečių, galime teigti, kas didesnei daliai moterų nei vyrų
informacija yra suprantama. Pagal užimtumą labiausiai suprantama pateikiama informaciją
studentams, bedarbiams ir namų šeiminink÷ms. Labiausiai nesuprantama buvo bedarbiams
(25 proc.).
4.5 Kai kurių teiginių apie maistingumą suprantamumas
Teiginiai apie maistingumą, vartojami ženklinant, reklamuojant ir pateikiant maisto
produktus, gali paskatinti vartotojus priimti sprendimus, turinčius tiesioginę įtaką maisto
produktų pasirinkimui bei maistinių medžiagų suvartojimui, o kartu ir visuomen÷s sveikatai,
44
tod÷l, siekdami nustatyti, ar gyventojai juos teisingai supranta, tyrime dalyvavusiems
asmenims pateik÷me keletą tokių teiginių pavyzdžių.
4.5.1 Teiginių „Daug skaidulinių medžiagų“ ir „Skaidulinių medžiagų šaltinis“
suprantamumas
Respondentams buvo pateiktas klausimas: „Kaip manote, kuriuo užrašu pažym÷tame
maisto produkte yra daugiau skaidulinių medžiagų – „Skaidulinių medžiagų šaltinis“ ar
„Daug skaidulinių medžiagų“? Pateikti 4 atsakymo variantai: „Abiejuose vienodai“, su užrašu
„Skaidulinių medžiagų šaltinis“, su užrašu „Daug skaidulinių medžiagų“ ir „Nežinau“.
Pagal reglamento 1924/2006 „D÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir
sveikatingumą“ priedą, gali būti teiginių apie maistingumą, kuriuose vartojami žodžiai „Daug
(konkrečios maistin÷s medžiagos pavadinimas)“ ir „(Konkrečios maistin÷s medžiagos
pavadinimas) šaltinis“. Kaip vieną iš tokių teiginių pavyzdžių pasirinkau teiginius „Daug
skaidulinių medžiagų“ ir „Skaidulinių medžiagų šaltinis“. Atsakymus vertinau pagal min÷to
Reglamento priede išd÷stytas nuostatas, kuriose nurodoma, kad produkto, paženklinto teiginiu
„Daug skaidulinių medžiagų“, jei 100 g produkto yra mažiausiai 6 g skaidulinių medžiagų, o
„Skaidulinių medžiagų šaltinis“, jei 100 g. produkto yra mažiausiai 3 g skaidulinių medžiagų.
Tod÷l atsakymą su užrašu „Daug skaidulinių medžiagų“ pasirinkę apklaustieji apibūdinami
kaip nurodę teisingą atsakymą.
Panaši dalis moterų (15,3 proc.) ir vyrų (16,3 proc.) nurod÷ atsakymo variantą, kad
abiejuose yra vienodai skaidulinių medžiagų. Vyrai (37,2 proc.) dažniau nei moterys (23,7
proc.) nežinojo atsakymo į pateiktą klausimą. Kaip teisingą atsakymo variantą, „Daug
skaidulinių medžiagų“ dažniau nurod÷ moterys (33,9 proc.) nei vyrai (18,6 proc.) (p=0,61).
Panaši dalis mieste (27,1 proc.) ir kaime (28,1 proc.) nurod÷, kas skaidulinių
medžiagų yra daugiau su užrašu „Skaidulinių medžiagų šaltinis“. Respondentai, kurie
teisingai įvardino teiginį apie skaidulas, mieste (32,9 proc.) buvo beveik dvigubai daugiau nei
kaime (15,6 proc.). Dažniau kaimo (43,8 proc.) nei miesto (22,9 proc.) gyventojai nurod÷,
kas nežino, kur yra daugiau skaidulinių medžiagų. Taip pat reikia pamin÷ti, kad
pasiskirstymas pagal vietovę buvo statistiškai reikšmingas (p<0,01, χ2 =11,889 ).
45
χ2 =11,889; lls=3; p<0,01
6 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Kaip manote, kuriuo užrašu
pažym÷tame maisto produkte yra daugiau skaidulinių medžiagų :„Skaidulinių
medžiagų šaltinis ar „Daug skaidulinių medžiagų“? pasiskirstymas (proc.) priklausomai
nuo vietov÷s
Did÷jant tyrime dalyvavusių asmenų išsilavinimui, nežymia dalimi maž÷jo
nurodžiusiųjų teisingą atsakymo variantą. Dažniausiai teisingą atsakymo variantą nurod÷
vidurinį išsilavinimą turintys respondentai (40 proc.), (6 lentel÷).
46
6 lentel÷. Respondentų atsakymų į klausimą „Kaip manote, kuriuo užrašu
pažym÷tame maisto produkte yra daugiau nskaidulinių medžiagų : „Skaidulinių
medžiagų šaltinis“ ar „Daug skaidulinių medžiagų“?“pasiskirtymas (proc.) pagal
išsilavinimą
Didžiausia dalis apklaustųjų, nežinančių, kuriuo teiginiu apibūdintame produkte yra
daugiau baltymų, buvo 31-40 m. amžiaus (39,1 proc.) ir ≥ 60 m. amžiaus (37,5 proc.)
grup÷se. Palyginti su jais, atsakymo nežinojo jaunesnių (20 metų ir jaunesnių bei 20-30 m.
amžiaus) respondentų (atitinkamai 25,0 proc., ir 19,0 proc.). Panaši dalis visų amžiaus grupių
pateik÷ teisingą atsakymą.
Analizuojant respondentų atsakymus pagal jų užimtumą, daugiau darbuotojų (39,5
proc.) nežymia dalimi skiriasi bedarbių (37,5 proc.), negu tarnautojų (25,0 proc.), studentų
(20,0 – proc.), namų šeimininkių (20,0 proc.) nurod÷, kad nežino, kuriuo užrašu pažym÷tame
maisto produkte yra daugiau skaidulinių medžiagų. Tuo tarpu teisingą atsakymo variantą
pasirinko žymi dalis ≥ 60 m. amžiaus ir vyresnių respondentų, jei lygintum÷te su studentais
(40 proc.), namų šeiminink÷mis (40 proc.), bedarbiais (37,5 proc.), tarnautojais (25 proc.),
darbuotojais (21 proc.).
Apibendrinant duomenis apie maistingumo teiginių „Daug skaidulinių medžiagų“ ir
„Skaidulinių medžiagų šaltinis“ suprantamumą, galima teigti, kad vyrai dažniau nei moterys
nežinojo atsakymo į pateiktą klausimą. Kaip teisingą atsakymo variantą, „Daug skaidulinių
medžiagų“ dažniau nurod÷ moterys nei vyrai. Respondentų, kurie teisingai įvardino teiginį
apie skaidulas, beveik dvigubai daugiau gyvena mieste nei kaime.
Atsakymai
Išsilavinimas Skaidulinių medžiagų
šaltinis
Daug skaidulinių medžiagų
Abiejuose vienodai
Nežinau Iš viso
N 2 0 2 2 6 Pradinis
Proc 33,3 0 33,3 33,3 100,0
N 8 16 6 10 40 Vidurinis
Proc 20,0 40,0 15,0 25,0 100,0
N 16 20 16 28 80 Spec. vidurinis Proc 20,0 25,0 20,0 35,0 100,0
N 30 20 8 20 78 Aukštasis
Proc 38,5 25,6 10,3 25,6 100,0
47
4.5.2 Teiginio „Sud÷tyje yra omega riebalų rūgščių“ suprantamumas
Pagal Pasaulin÷s Sveikatos Organizacijos rekomendacijas, rekomenduojama daug
sočiųjų riebalų rūgščių turinčius produktus keisti nesočiųjų riebalų rūgščių turinčiais
produktais. Siekiant nustatyti, ar Lietuvos suaugusieji gyventojai žino tokią rekomendaciją ir
teisingai supranta teiginį apie maistingumą „Sud÷tyje yra polinesočiųjų riebalų rūgščių“, buvo
pateiktas klausimas: „Jei ant maisto produkto pakuot÷s būtų nurodyta „Sud÷tyje yra
polinesočiųjų riebalų rūgščių“, kaip Jūs vertintum÷te tokį produktą?“ ir trys atsakymo
variantai: „nenaudinga mitybai“, „naudinga mitybai“, „neturiu nuomon÷s“.
Atsakymą, kad toks produktas naudingas mitybai, pasirinkę respondentai apibūdinami
kaip teisingai įvertinę šį maistingumo teiginį.
Nustatyta, kad teiginį „sud÷tyje yra polinesočiųjų omega riebalų rūgščių“ teisingai
įvertino 79,4 proc. respondentų ir tik 16,7 proc. apklaustųjų netur÷jo nuomon÷s, t.y. nežinojo,
kaip įvertinti tokį produktą. Iš visų respondentų tik 2,9 proc. man÷, kad nenaudinga jų
mitybai.
Statistiškai reikšmingai daugiau moterų (84,7 proc.) negu vyrų (72,1 proc.) mano, kad
produktas su teiginiu „Sud÷tyje yra polinesočiųjų riebalų rūgščių“ yra naudingas jų mitybai
(p<0,05). Panaši dalis vyrų (2,3 proc.) ir moterų (3,4 proc.) tokį produktą vertina kaip
nenaudingą jų mitybai, o daugiau vyrų (25,6 proc.) nei moterų (10,2 proc.) netur÷jo
nuomon÷s, kaip jau min÷jau, nežino, kaip vertinti tokį teiginį.
48
72,1
2,3
25,6
84,7
3,4
10,2
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
Naudinga
mitybai
Nenaudinga
mitybai
Neturi
nuomones
proc
Vyrai
Moterys
χ2 = 9,742; lls=3; p<0,005
7 pav. Respondentų atsakymų į klausimą; „Jei ant maisto produo pakuot÷s būtų
nurodyta „Sud÷tyje yra omega riebalų rūgščių“, kaip Jūs vertintum÷te tokį
produktą?“atsakymų pasiskirstymas (proc.) priklausomai nuo lyties
Palyginus respondentų atsakymų pasiskirstymą apie maisto produkto, paženklinto
teiginiu „Sud÷tyje yra polinesočiųjų riebalų rūgščių“, vertinimą pagal gyvenamąją vietovę,
nustatyta, kad didesn÷ dalis kaimo gyventojų (81,3 proc.) nei miesto (78,6 proc.) teiginį
vertina kaip naudingą jų mitybai, o didesn÷ dalis miesto (17,1 proc.) nei kaimo gyventojų
(15,6 proc.) netur÷jo nuomon÷s, kaip įvertinti šį teiginį.
20-30 m. (90,5 proc.) amžiaus respondentai dažniau negu kitų amžiaus grupių nurod÷,
kad omega riebalų rūgščių turintis produktas yra naudingas jų mitybai. Tik labai maža dalis
apklaustųjų neteisingai įvertino teiginį, taip pat 20-30, 31-40 ir 51-60 m. amžiaus grupių šio
atsakymo net nepasirinko. Dažniausiai respondentai, kurie netur÷jo nuomon÷s apie šį teiginį,
buvo 20 m. ir jaunesni (25 proc.).
Tyrime pastebima, kad, did÷jant respondentų išsilavinimui, nežymia dalimi did÷jo
manančių, kad produktas, paženklintas teiginiu „Sud÷tyje yra omega riebalų rūgščių“, yra
naudingas jų mitybai (7 lentel÷). Mažesn÷ dalis aukštąjį išsilavinimą (15,4 proc.) negu spec.
vidurinį (17,5 proc.,), vidurinį (20 proc.,) išsilavinimą turinčių apklaustųjų nurod÷, kad
49
nežino, kaip savo mitybos atžvilgiu vertinti polinesočiųjų riebalų rūgščių turintį maisto
produktą.
7 lentel÷. Respondentų atsakymų į klausimą „Jei ant maisto produo pakuot÷s
būtų nurodyta „Sud÷tyje yra omega riebalų rūgščių“, kaip Jūs vertintum÷te tokį
produktą?“atsakymų pasiskirstymas (proc.) priklausomai nuo išsilavinimo
Atsakymai
Naudinga mitybai Nenaudinga
mitybai Neturiu
nuomon÷s
Iš viso Respondentų išsilavinimas
N Proc N Proc N Proc N Proc
Pradinis 2 33,3 4 66,7 0 0 6 100,0
Vidurinis 32 80,0 0 0 8 20,0 40 100,0
Spec. vidurinis
64 80,0 0 0 14 17,5 80 100,0
Aukštasis 64 82,1 2 2,6 12 15,4 78 100,0
χ2 = 92,565; lls=9; p<0,001
Apibendrinant duomenis apie maistingumo teiginio „Sud÷tyje yra polinesočiųjų
riebalų rūgščių“ suprantamumą, galima teigti, kad didel÷ dalis apklaustųjų teisingai įvertino šį
teiginį. Tik nedidel÷ dalis respondentų netur÷jo nuomon÷s. Atsakymo dažniau nežinojo vyrai,
20 m. ir jaunesni apklaustieji, darbuotojai ir studentai.
4.6 Respondentų nuomon÷ apie maisto produktų ženklinimo informacijos
įtaką maisto produkto pasirinkimui
Siekiant nustatyti tyrime dalyvavusiųjų nuomonę, ar jų maisto produktų pasirinkimui
tur÷tų įtakos maistingumo teiginys apie maisto produkto papildymą maistine medžiaga,
nepriklausomai nuo tokios informacijos pateikimo būdo, buvo pateiktas klausimas, kurį iš
dviejų panašių produktų pasirinktų respondentai, jei vienas jų būtų papildytas vit.C, o kitas –
nepapildytas vit. C.
Dauguma respondentų (70,6 proc.) nurod÷, kad jeigu jiems būtų pasiūlyti du panašūs
produktai: vienas papildytas vitaminu C, o kitas – nepapildytas, jie pasirinktų papildytą. Labai
nedaug skyr÷si respondentų, netur÷jusių nuomon÷s (14,7 proc.) ir respondentų, kurie
pasirinktų nepapildytą (13,7 proc.) vit.C. produktą, atsakymai.
Didesn÷ dalis moterų (72,9 proc.) nei vyrų (67,4 proc.) pasirinktų produktą, papildytą
vitaminu C, o vyrai (23,3 proc.) dažniau nurod÷ nei moterys (8,5 proc.), kad neturi nuomon÷s
50
d÷l to, kurį produktą pasirinkti.Vyrų (7 proc.), o moterų (18,6 proc.), kurie nesirinktų
produkto, papildyto vit. C., dalis ženkliai skyr÷si. Reikia pamin÷ti, kad pasiskirstymas pagal
lytį buvo statistiškai reikšmingas (χ2 = 15,277; lls=3; p=0,002).
Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp mieste ir kaime gyvenančių respondentų
nenustatyta (p=0,081). Tačiau didesn÷ dalis miesto (72,9 proc.) nei kaimo (65,6 proc.)
respondentų rinktųsi produktą, papildytą vit. C. Respondentai, gyvenantys mieste (15,7
proc.), dažniau netur÷jo nuomon÷s nei kaime (12,5 proc.).
Palyginus respondentų atsakymą į klausimą: „Jeigu Jums būtų pasiūlyti du panašūs
produktai: vienas papildytas vit. C, o kitas – ne, kurį pasirinktum÷te?“ pasiskirstymas pagal
amžių buvo statistiškai reikšmingas (p<0,005). Didžiausia dalis respondentų, nurodžiusių, kad
rinktųsi produktą, papildytą vit. C, buvo 60 m. ir vyresnio amžiaus (8 lentel÷). Maisto
produktą, nepapildytą vit. C, rinktųsi 20 m. ir jaunesni respondentai. Didžiausia dalis
respondentų, netur÷jusių nuomon÷s šiuo klausimu, buvo 51-60 m. amžiaus grup÷ (28,6 proc.).
8 lentel÷. Respondentų atsakymų į klausimą „Jeigu Jums būtų pasiūlyti du
panašūs produktai: vienas produktas papildytas vit. C, o kitas – nepapildytas, kurį
produktą pasirinktum÷te?“ pasiskirstymas (proc.) priklausomai nuo amžiaus
Atsakymai
Papildytą vit.C Nepapildytą
vit.C Neturiu
nuomon÷s
Iš viso Respondentų
amžius
N Proc N Proc N Proc N Proc
≤20 10 62,5 4 25,0 2 12,5 16 100,0
20-30 34 81,0 4 9,5 4 9,5 42 100,0
31-40 30 65,2 8 17,4 6 13,0 46 100,0
41-50 34 81,0 4 9,5 4 9,2 42 100,0
51-60 22 52,4 8 19,0 12 28,6 42 100,0
≥60 14 87,5 0 0 2 12,5 16 100,0
χ2 = 24,397; lls=15; p<0,05
Palyginus respondentų atsakymų į klausimą „Jeigu Jums būtų pasiūlyti du panašūs
produktai: vienas papildytas vit. C, o kitas – nepapildytas, kurį pasirinktum÷te?”
pasiskirstymą pagal užimtumą, nustatyta, kad papildytą produktą pasirinktų daugiausiai (100
51
proc.) moksleiviai ir pensininkai. Daugiausiai maisto produktą, nepapildytą vit.C, pasirinko
namų šeiminink÷s (60 proc.).
Did÷jant išsilavinimui, did÷jo respondentų, nurodžiusių, kad rinktųsi papildytą
produktą, ir maž÷jo šiuo klausimu neturinčių nuomon÷s apklaustųjų dalis (8 pav.)
8 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Jeigu Jums būtų pasiūlyti du panašūs
produktai: vienas produktas papildytas vit. C, o kitas – nepapildytas, kurį produktą
pasirinktum÷te?“ skirstinys (proc.) priklausomai nuo išsilavinimo
Apibendrindama galiu teigti, kad vis d÷lto respondentai rinktųsi maisto produktą,
papildytą vit. C. Respondentai teisingai vertina vitaminu C papildytus maisto produktus:
dauguma apklaustųjų, jei jie būtų pakankamai informuoti, kad vienas iš dviejų panašių maisto
produktų yra papildytas vit. C, o kitas – nepapildytas, nurod÷, kad pasirinktų papildytąjį.
Taip pat anketoje buvo pateiktas klausimas: „Ar turi įtakos maisto produkto
pasirinkimui tai, jog maisto produktas paženklintas maistingumo teiginiu, pvz.: „Su linų
s÷menimis“ ant maisto produkto pakuot÷s ?“ ir pateikti penki atsakymo variantai: „taip
visada“, „ne“, „neturiu nuomon÷s“, „nežinau“, „taip, visada į teiginius atkreipiu d÷mesį ir tai
lemia mano pasirinkimą“. Kaip ir analizuotame klausime, ką respondentai pasirinktų – ar
produktą, papildyta vit. C, ar nepapildytą, didžioji dalis respondentų (70,6 proc.),
nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, užimtumo, išsilavinimo ir gyvenamos vietov÷s, pasirinko
papildytą produktą vit.C. Taip ir klausime: „Ar turi įtakos Jūsų pasirinkimui, tai, jog maisto
produktas paženklintas maistingumo teiginiu, pvz.: „Su linų s÷menimis“ ant maisto produkto
pakuot÷s?“, didžioji dalis respondentų (36,3 proc.) nurod÷, kad visada į teiginius atkreipia
52
d÷mesį ir tai lemia jų pasirinkimą, tai rodo, kad respondentai atkreipia d÷mesį į maistingumo
teiginius.
Lyginant respondentų nuomonę pagal lytį, statistiškai reikšmingai (p<001) dažniau
moterys (42,4 proc.) nei vyrai (27,9 proc.) nurod÷, kad teiginiai lemia jų pasirinkimą. Vyrai
dažniau (37,2 proc.) nei moterys (13,6 proc.) teig÷, kad jų pasirinkimui neturi įtakos
maistingumo teiginys (9 pav.).
χ2 = 32,945; lls=4; p<0,001
9 pav. Respondentų atsakymo į klausimą: „Ar turi įtakos maisto produkto
pasirinkimui, tai, jog maisto produktas paženklintas maistingumo teiginiu pvz.: „Su linų
s÷menimis“ ant maisto produkto pakuot÷s ?“ skirstinys (proc.) priklausomai nuo lyties
Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp mieste ir kaime gyvenančių respondentų
nenustatyta (p=0,903). Tačiau didesn÷ dalis miesto (35,7 proc.) nei kaimo (37,5 proc.)
respondentų visada atkreipia d÷mesį į teiginius ir tai lemia jų pasirinkimą. Tik nedidel÷ dalis
miesto (5,7 proc.) ir kaimo (3,1 proc.) respondentų netur÷jo nuomon÷s.
Statistiškai reikšmingai (p<0,001) didesn÷ dalis 60 m. amžiaus ir vyresnių (62,5 proc.)
negu kitų amžiaus grupių (atitinkamai - ≤20 m. - 12,5 proc., 20-30 m. – 42,90 proc., 31-40
m. – 21,7 proc., 41-50 m. – 47,6 proc., 51-60 m. – 33,3 proc.) dažniau nurod÷, kad visada į
teiginius atkreipia d÷mesį ir tai lemia jų pasirinkimą. Respondentai nurod÷, kad, renkantis
maisto produktą, teiginiai nelemia jų pasirinkimo, nurod÷ atitinkamai: 20-30 m. – 38,1 proc.,
≤20 m. – 25,0 proc., 31-40 m. – 21,7 proc., 41-50 m. – 9,5 proc., 51-60 m. – 28,6 proc., 60 m.
ir vyresni – 12,5 proc.
53
Palyginus respondentų atsakymus pagal jų užimtumą nustatyta kad statistiškai
reikšmingai (p<0,001) dažniausiai nelemia pasirinkimą, kad maisto produktas paženklintas
maistingumo teiginiu „Su linų s÷menimis“ studentams – 40,0 proc., tarnautojams – 25 proc.,
darbuotojams – 23,7 proc., ir bedarbiams - 23,7 proc., moksleiviai, namų šeiminink÷s ir
pensininkai šio atsakymo varianto visai nenurod÷. Šiuo klausimu netur÷jo nuomon÷s namų
šeiminink÷s – 20,0 proc., darbuotojai – 8,9 proc. ir tarnautojai – 2,8 proc. Į teiginius atkreipia
d÷mesį (ir tai lemia maisto produkto pasirinkimą) pensininkai – 100 proc.
Analizuojant respondentų atsakymus į klausimą: „Ar turi įtakos Jūsų pasirinkimui, tai
jog maisto produktas paženklintas maistingumo teiginiu („Su linų s÷menimis“) ant maisto
produkto pakuot÷s?“ pagal išsilavinimą, nustatyta, kad didžiausia dalis respondentų teigia,
kad visada į teiginius atkreipia d÷mesį. (10 pav.).
= χ2=29,277; lls=12; p<0,05
10 pav. Respondentų atsakymo į klausimą: „Ar turi įtakos Jūsų pasirinkimui, tai jog
maisto produktas paženklintas maistingumo teiginiu („Su linų s÷menimis“) ant maisto produkto
pakuot÷s? skirstinys (proc.) priklausomai nuo išsilavinimo
Apibendrinant respondentų atsakymus, gal÷čiau konstatuoti, jog maisto produkto
pasirinkimui turi įtakos tai, kad maisto produktas paženklintas maistingumo teiginiu, tai
atkreipia d÷mesį ir lemia vieno ar kito produkto pasirinkimą.
4. 6. 1. Nuomon÷, ar pateikti maistingumo teiginiai neklaidina vartotojų
Anketoje buvo pateiktas klausimas: „Ar maistingumo teiginiai, pateikti ant maisto
produktų pakuočių, neklaidina? Ir pateikti trys atsakymo variantai: „Ne“, „Nežinau“ ir „Taip,
klaidina“.
54
Respondentai nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, išsilavinimo, vietov÷s ir užimtumo,
nurod÷, kad pateikti teiginiai ant maisto produktų pakuočių jų neklaidina (nurod÷ - 54,9
proc.), nežino (31,4 proc.), o kad klaidina nurod÷ 13,7 proc., apklaustųjų.
Nustačiau, kad statistiškai reikšmingai daugiau moterų (64,4 proc.) nei vyrų (41,9
proc.) teigia, kad maistingumo teiginiai jų neklaidina. O dvigubai daugiau vyrų nei moterų
(atitinkamai 44,2 proc., ir 22,2 proc.) nežino, ar pateikti teiginiai juos klaidina. 13,6 proc. –
moterų ir 14,0 proc., vyrų mano, kad pateikti teiginiai klaidina (11 pav.):
χ2=12,392; lls=2; p<0,05
11 pav. Respondentų atsakymų į klausimą: „Ar maistingumo teiginiai pateikti ant
maisto produktų neklaidina?“ skirstinys (proc.) priklausomai nuo lyties
Palyginus tyrime dalyvavusių atsakymų pasiskirstymą paklausus apie tai, ar pateikti
maistingumo teiginiai ant maisto produktų jų neklaidina, priklausomai nuo užimtumo,
nustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų (9 lentel÷).
55
9 lentel÷. Respondentų atsakymų į klausimą: „Ar maistingumo teiginiai pateikti
ant maisto produktų pakuočių neklaidina?“ pasiskirstymas (proc.) priklausomai nuo
užimtumo
Atsakymai
Ne Nežinau Taip klaidina Iš viso Respondentų
užimtumas N Proc. N Proc. N Proc. N Proc.
Studentas 12 60,0 4 20,0 4 20,0 20 100,0
Darbuotojas 38 50,0 26 34,2 12 15,8 76 100,0
Tarnautojas 32 44,4 30 41,7 10 13,9 72 100,0
Bedarbis 14 87,5 2 12,5 0 0 16 100,0
Moksleivis 0 0 2 50,0 2 50,0 4 100,0
Namų šeiminink÷
10 100,0 0 0 0 0 10 100,0
Pensininkas 6 100,0 0 0 0 0 6 100,0
χ2=32,849; lls=12; p<0,001
Statistiškai reikšmingai vienareikšmiškai namų šeiminink÷s (100 proc.) ir pensininkai
(100 proc.) atsak÷, kad maistingumo teiginiai ant maisto produkto pakuočių jų neklaidina.
Nežino, ar pateikti teiginiai neklaidina, dažniausiai nurod÷ tarnautojai (41,7 proc.).
Moksleiviai (50 proc.) dažniausiai man÷, kad maisto teiginių pateikimas ant maisto produktų
etikečių klaidina.
Palyginus respondentų atsakymus į klausimą: „Ar maistingumo teiginiai, pateikti ant
maisto produktų pakuočių, neklaidina?“ pasiskirstymas pagal amžių nustatytas toks: labiausiai
neklaidina teiginių pateikimas ant etikečių 41-50 m. – 76,2 proc., ≥60 m. – 62,5 proc., ir 31-
40 m. - 60,9 proc. Nežino, ar pateikti teiginiai klaidina, dažniausiai 51-60 m. (42,9 proc.). Tik
nedidel÷ dalis respondentų nurod÷, kad pateikti teiginiai juos klaidina (atitinkamai 20-30 m. –
23,8 proc., 51-60 m. – 23,8 proc., <20 m. – 12,5 proc., ≥60 m. – 12,5 proc. (12 pav.).
56
χ2=28,141; lls=10; p<0,01
12 pav. Respondentų atsakymo į klausimą: „Ar maistingumo teiginiai pateikti ant
maisto produktų pakuočių neklaidina?“ skirstinys (proc.) priklausomai nuo amžiaus
Statistiškai reikšmingų skirtumų, ar maistingumo teiginiai, pateikti ant maisto
produkto pakuočių neklaidina vartotojų, pagal vietovę nenustatyta (p=0,443).
Respondentų nuomon÷, ar maistingumo teiginiai jų neklaidina, statistiškai
reikšminagai (p<0,01) pagal išsilavinimą, nurod÷, kad dažniau neklaidina vidurinio
išsilavinimo respondentų (70,0 proc.) nei aukštąjį išsilavinimą (53,8 proc.) turinčių
respondentų. Didžiausia dalis apklaustųjų (66,7 proc.) buvo pradinio išsilavinimo
respondentai, kurie teig÷, kad pateikti maistingumo teiginiai ant maisto produkto pakuočių
juos klaidina. Nedidel÷ dalis spec. vidurinio (15,0 proc.), vidurinio (10,0 proc.) ir aukštojo
(10,3 proc.) išsilavinimo respondentų teig÷, kad teiginiai juos klaidino.
Apibendrinant reik÷tų pamin÷ti, kad apskritai maistingumo teiginiai klaidina tik
nedidelę dalį respondentų, didžioji dalis apklaustųjų norod÷, kad maistingumo teiginiai jų
neklaidina ir tai lemia netgi produktų pasirinkimą.
Respondentų buvo klausiama: „Rinkdamiesi maisto produktą, į ką pirmiausiai
atkreipiate d÷mesį?“ ir pateikti 4 atsakymo variantai: „Į maisto produkto sud÷tį“; „Į teiginius
apie sveikatingumą“: „Maistingumo informaciją“; „Į teiginius apie maistingumą“.
Did÷jant respondentų išsilavinimui, did÷ja respondentų skaičius, nurodžiusių, kad
rinkdamiesi maisto produktą pirmiausiai atkreipia d÷mesį į jo sud÷tį (atitinkamai pradinio
išsilavinimo – 33,3 proc., vidurinio – 50,0 proc., spec. vidurinio – 47,5 proc., aukštojo – 59,0
proc., išsilavinimo). Į teiginius apie sveikatingumą renkantis maisto produktą pirmiausiai
57
atkreipia d÷mesį pradinio išsilavinimo respondentai (33,3 proc.), o į teiginius apie
maistingumą dažniausiai d÷mesį atkreipia spec. vidurinio išsilavinimo respondentai (35,0
proc.).
χ2=31,445; lls=9; p<0,001
13 pav. Respondentų atsakymų į klausimą: „Rinkdamiesi maisto produktą, į ką
pirmiausiai atkreipiate d÷mesį?“ skirstinys (proc.) priklausomai nuo išsilavinimo
Nebuvo nustatyta reikšmingų skirtumų analizuojant respondentų atsakymą į klausimą į
ką pirmiausia atkreipia d÷mesį, rinkdamiesi maisto produktą, pagal lytį (p=0,065, χ2=7,232).
Tačiau dažniausiai rinkdamiesi produktą atkreipia d÷mesį į maisto produkto sud÷tį. Taip pat
reikšmingų skirtumų nenustatyta ir pagal gyvenamą vietovę (p=0,392).
Analizuojant respondentų atsakymus pagal amžių, statistiškai reikšmingai did÷jant
respondentų amžiui, did÷jo dalis nurodžiusių, kad pirmiausiai, rinkdamiesi maisto produktą,
atkreipia d÷mesį į maisto produkto sud÷tį (atitinkamai <20 m. – 25,0, 20-30 m. – 47,6 proc.,
31-40 m. – 43,5 proc., 41-50 m. – 47,6 proc., 51-60 m. – 76,2 proc., >60 m. 62,5 proc.).
Dažniausiai, rinkdamiesi maisto produktą, pirmiausiai atkreipia d÷mesį į teiginius apie
sveikatingumą pus÷ (50,0 proc.) >20 m. ir jaunesni respondentai. O į teiginius apie
maistingumą dažiausiai atkreipia d÷mesį respondentai, kurių amžiaus grup÷ nuo 31 iki 40 m.
amžiaus (39,1 proc.). Mažiausiai ir maž÷ja did÷jant respondentų amžiui, respondentai
atkreipia d÷mesį renkantis maisto produktą pagal amžių į maistingumo informaciją
(atitinkamai > 20 m. – 25 proc., 21-30 m. – 19,0 proc., 31-40 m. – 8,7 proc., 41-50 m. – 9,5
proc., 51-60 m. – 4,8 proc., >60 m. – visai nekreipia d÷mesio į maistingumo informaciją, nes
n÷ vienas respondentas nepasirinko šio atsakymo varianto).
58
Statistiškai reikšmingai (p<0,001) pagal užimtumą daugiau tarnautojų (63,9 proc.) nei
darbuotojų (57,9 proc.), namų šeimininkių (40,0 proc.), pensininkų (33,3 proc.), studentų
(30,0 proc.), ir bedarbių (25,0 proc.) pirmiausiai atkreipia d÷mesį, kaip ir pagal kitus jau
analizuotus veiksnius, į maisto produkto sud÷tį. Į teiginius apie sveikatingumą pirmiausiai
atkreipia d÷mesį namų šeiminink÷s (40,0 proc.) ir moksleiviai (50,0 proc.). Mažiausiai
atkreipia d÷mesį į teiginius apie maistingumą renkantis maisto produktą tarnautojai (11,1
proc.), darbuotojai (5,3 proc.), bedarbiai taip pat kaip ir darbuotojai (12,5 proc.), studentai
vienodai tiek į maistingumo informaciją (20 proc.), tiek ir į teiginius apie maistingumą (20,0
proc.), namų šeiminink÷s į teiginius apie maistingumą (20,0 proc.) ir pensininkai (33,3 proc.).
Apibendrinant atsakymą į šį klausimą, galima teigti, kad, priklausomai nuo
išsilavinimo, amžiaus ir užimtumo, respondentai rinkdamiesi maisto produktą, pirmiausiai
atkreipia d÷mesį į maisto produkto sud÷tį, šį atsakymo variantą pasirinko dažniausiai.
4.7 Rinkoje esančių produktų, pažym÷tų maistingumo teiginias, analiz÷
Atlikus maisto produktų, esančių Lietuvos prekybos centruose, tyrimą, pasirinkau ir
pateikiau 56 maisto produktus (3 priedas), ant kurių pakuočių pateikti teiginiai apie maisto
produktų maistingumą. Įvertinau maisto produktų ženklinimą pagal HN 119:2002 „Maisto
produktų ženklinimas“ ir maistingumo teiginių atitiktį ir jų pateikimą pagal relgamentą
1924/2006 „D÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą“.
Išanalizavus, kokių maisto produktų su teiginiais galime rasti mūsų parduotuvių
lentynose, paaišk÷jo, kad gamintojai ne visada tiksliai ir teisingai pateikia masitingumo
teiginį ant pakuot÷s, netinkamai ženklina, maisto produkto sud÷tyje nenurodo medžiagos
kiekio arba visai nepateikia maistingos medžiagos. Pasteb÷jau, jog dažniausiai ant visų
produktų grupių mirga užrašai „Be konservantų“, „Be E“, „Be E 621“, taip pat užrašai
„Natūralu“, tačiau nenurodoma nieko daugiau, kas būtent tą produktą daro natūralų.
Terminas „Natūralus“ gali būti vartojamamas teiginyje. Taip pat pat labai daug produktų
ženklinam užrašu „Ekologiška“.
Kalbant apie pieno produktus, nemaža dalis produktų ženklinama teiginiais, tačiau
pateikimas yra klaidingas (3 priedas) Pavyzdžiui: Jogurtas su persikais ir kviečiais 0 %
riebumo. Atlikus laboratorinius tyrimus, nustatyta riebalų ≤0,1 %. Pažeistas Europos
Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr.1924/2006 d÷l teiginių apie maisto produktų
maistingumą ir sveikatingumą priedo „Teiginiai apie maistingumą ir jiems taikomos sąlygos“
5 skirsnio reikalavimas: „Teiginys, kad maisto produktas neturi riebalų, arba kitas teiginys,
kuris vartotojui gali reikšti tą patį, gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei 100 g arba 100 ml
produkto yra ne daugiau kaip 0,5 g riebalų. Tačiau teiginius „X proc. be riebalų“ vartoti
59
draudžiama”. Ženklinime pateikta nuoroda „0 % riebumo“ neatitinka teiginiams apie
maistingumą nustatytų reikalavimų. Pažeisti maisto produktų ženklinimo reikalavimai.
Prieiga per internetą (http://vmvt.lt/lt/naujienos/1741/). Taip pat (3 priede) pateikta pieno
pakuot÷ su užrašu „Daugiau baltymų“, kuris atitinka min÷to reglamento reikalavimus, nes
teiginys „Daug baltymų“ arba kitas teiginys, kuris vartotojui gali reikšti tą patį, gali būti tik
tuo atveju, jei mažiausiai 20 proc. maisto produkto energetin÷s vert÷s sudaro baltymai, šiuo
atveju baltymai sudaro 25,1 (proc.). Pamin÷tina, jog ne tik pieno produktai ženklinami
maistingumo teiginiu „Daug baltymų“. Šiuo teiginiu ženklinama krabų skonio lazdel÷s.
Maistingumo teiginys pateiktas teisingai (3 priedas), baltymų kiekis sudaro ne mažiau (20
proc.) maisto produkto energetin÷s vert÷s. Varškę populiaru žym÷ti užrašu „Lengvai“ ir
nurodoma, kad varšk÷ su s÷menimis ir žemuog÷mis 5 % riebumo. Kaip jau min÷jau, lengvas
produktas atitinka „mažiau“ reiklavimus; šalia teiginio turi būti paaiškinta, kokia savyb÷ daro
produktą lengvą. Varšk÷ taip pat ženklinama maistingumo teiginiu „mažiau kalorijų“ ir šalia
nurodytas riebumas 5 % (3 priedas). Teiginys „mažiau kalorijų“ nurodomas tuo atveju, jei
produkte yra mažiausiai (30 proc.) mažiau kalorijų ir turi būti nurodyti veiksniai, d÷l ko
sumaž÷jo kalorijų kiekis. Ant jogurto pakuot÷s nurodytas maistingumo teiginys „Be cukraus“,
100 g. produkto yra ne daugiau kaip 0,5 g. cukrų. Labai populiaru tiek ant varšk÷s, jogurtų,
pasukų ir sūrelių etikečių nurodyti, kad produktai „su bifidobakterijomis“, „su probiotikais“
ir nurodyti, kokios būtent bifido bakterijos yra produkte ir koks jų kiekis pvz: (5*107 ksv/g).
Tačiau reglamento 1924/2006 priedas to nereglamentuoja, n÷ra nurodyta teiginių, susijusių su
probiotikais. Grietinę populiaru ženklinti su užrašu „Natūrali“.
Ketčupus ir majonezus taip pat populiaru ženklinti min÷tais užrašais. Majonezas
žymimas teiginiu „lengvas“ ir nurodoma, kad mažiau riebalų. Lyginant įprasto mums
majonezo riebalų kiekį 100 ml produkto riebalai sudaro 30 g., o mūsų analizuojamame
produkte riebalai sudaro 15 g. Taip pat ant majonezo etiket÷s galime pamatyti su užrašu „Be
cholesterolio“, „Be jokių E“. Pomidorų padažų etiket÷s pateikiamos su užrašais
„Ekologiškas“, „Be jokių E“, „Natūralus“. Su užrašu „Natūralus“ pažym÷tas pomodorų
padažas atitinka natūraliam teiginiui keliamus reikalvimus, kadangi ant etiket÷s nurodyta, kad
be dažiklių, be saldiklių, be tirštiklių, be konservantų. Patikrinus tai , produktų sud÷tyje visų
šių priedų nenustatyta.
Ant m÷sos gaminių nurodomi teiginiai „Su natūraliomis probiotin÷mis kultūromis“,
„Su sumažintu natrio kiekiu druskoje“, „Su omega 3“, „Mažiau riebalų“. Maistingumo
teiginys „Mažiau riebalų“ nurodomas tuo atveju, jei kieto produkto 100 g yra ne daugiau 3 g
riebalų. Šiuo teiginiu paženklintas kalakutienos kumpelis (3 priedas) atitinka teiginiui apie
maistingumą keliamus reikalvimus, 100 g kieto produkto riebalų – 2,1 g. Vaikų linijos m÷sos
60
produktai (daktariška dešra, dešrel÷s ir paštetas) ženklinami, kad jie papildyti mineralais ir
vitaminais. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 1925/2006 d÷l maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis
kitomis medžiagomis.
Kai maisto produktas papildomas vitaminu arba mineralu, to vitamino arba mineralo
kiekis maisto produkte turi bent jau prilygti reikšmingam kiekiui, nurodytam Direktyvos
90/496/EEB priede. Analizuojamo produkto 100 g nurodyti kiekiai neviršija. Dažniausiai
vitaminais ir mineralais papildomi sausi pusryciai, koš÷s, nealkoholiniai g÷rimai, sultys.
Kadangi šiuo metu yra labai populiarus produktų papildymas pilinesočiosiomis ir
mononesočiosiomis riebiosiomis rūgštimis, parduotuvių lentynose atsiranda vis daugiau
maisto produktų su teiginiais „Omega 3 riebalų rūgščių šaltinis“, su užd÷tu ženklu „Omega
3“. Teiginys, kad maisto produktas yra omega 3 riebiųjų rūgščių šaltinis, arba kitas teiginys,
kuris vartotojui gali reikšti tą patį, gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei 100 g produkto ir
100 kcal produkto tenka mažiausiai 0,3 g alfa linoleno rūgšties arba 100 g ir 100 kcal
produkto tenka mažiausiai 40 mg eikozapentaeno rūgšties ir dokozaheksaeno rūgšties bendro
kiekio. Tačiau atidžiau išstudijavus krabų skonio lazdelių iš sūrimio (3 priedas) sud÷tį, kiekis
100 g produkto neatitinka maistingumo teiginiams keliamų reikalavimų, net nenurodoma
omega 3 riebiųjų rūgščių. kiekis, sud÷tyje pateikiamas tik užrašas „Omega 3”. Krabų lazdelių
iš sūrimio pavadinimas pateiktas šalia nurodomos produkto sud÷ties ir maistingumo. Kaip
matome, pakuot÷s etiket÷s pirmajame plane pateiktas nelietuviškas pavadinimnas „Crab
Sticks“.
61
5 IŠVADOS
1. Maisto produktų biologin÷s vert÷s ir funkcionaliųjų savybių padidinimui bei
vartotojų sergamumo sumažinimui maisto produktų gamyboje kaip itin vertingą veikliąją dalį
yra tikslinga naudoti polinesočiųjų RR priedus. Maistin÷s skaidulos pasižymi įvairia teigiama
fiziologine funkcija žmogaus organizmui: normalizuoja žarnyno veiklą ir saugo nuo vidurių
užkiet÷jimo. Funkcionaliojo maisto gamybai tikslinga panaudoti kuo įvairesnius mokslo
ištyrin÷tus augalų komponentus. Būtina tiksliai apibr÷žti kiekvienos maistin÷s žol÷s
veikliąsias dalis, kad pagal 1924/2006 reglamentą būtų galimą įvardinti jų maistingumo
teiginius, o esant pakankamai mokslo duomenų – sveikatingumo teiginius.
2. Vitaminų svarba žmogaus fiziologijai yra nepaprastai didel÷. Maisto produktai,
kurie laikymo ar technologinio perdirbimo metu netenka dalies vitaminų, tur÷tų būti
revitaminizuoti.
3. Prebiotikai – tai žarnyne neabsorbuojamos, bet naudingų žarnyno mikrofloros
atstovų augimą skatinančios ir (arba) jų metabolizmą aktyvinančios medžiagos. Prebiotikai
gali būti pritaikomi daugeliui maisto produktų grupių: pieno produktų (jogurto, įvairių
raugintų pieno g÷rimų, ledų ir kt.), konditerijos gaminių (minkštų ir kietų kramtomųjų
saldainių, zefyro, karamelinių saldainių, šokolado, saldainių su likeriu ir kt.), vaisių gaminių
(uogienių, kompotų ir kt.), įvairiausių duonos ir pyrago gaminių, g÷rimų (sulčių, gaiviųjų
g÷rimų, greitai tirpstančių sausų g÷rimų koncentratų), m÷sos produktų (dešrų, rūkytų gaminių
ir kt.). Technologin÷s jų naudojimo galimyb÷s gerokai platesn÷s ir paprastesn÷s nei
probiotikų.
4. Probiotinių bakterijų paderm÷s savo poveikio efektyvumu labai skiriasi.
Vertinant probiotikus, taikomi ypatingi kriterijai: saugumas – paderm÷s saugumas žmogaus
organizmui turi būti patvirtintas; efektyvumas – probiotiko teigiamas poveikis vartotojo
sveikatai turi būti patvirtintas; patvarumas rūgščių ir tulžies poveikiui – probiotiko
efektyvumas priklauso nuo geb÷jimo išgyventi nepalankioje virškinimo sistemos aplinkoje.
Probiotikai turi išlikti gyvi ir aktyvūs produkte prieš jį suvartojant – geb÷jimas išgyventi
produkte reikiamomis koncentracijomis iki vartojimo trukm÷s pabaigos.
5. Didžioji dalis Lietuvos vartotojų ne viską žino apie maisto produktų
komponentus, nurodytus maisto produkto sud÷tyje. Lietuvos gyventojai turi daugiausiai žinių
apie maistines skaidulas, gyvąsias jogurto bakterijas, folio rūgštį ir prebiotikus.
6. Maistingumo teiginius vartotojai supranta teisingai. Tik nedideliai daliai
vartotojų jie yra nesuprantami. Teiginių pateikimą ant produktų vartotojai vertina teigiamai ir
tai skatina juos pasirinkti būtent maistingumo teiginiu paženklintą maisto produktą. Tačiau,
62
rinkdamiesi maisto produktą pirmiausiai atkreipia d÷mesį į maisto produkto sud÷tį.
Maistingumo teiginiai neklaidina vartotojų.
7. Europos Sąjungoje nuo 2007 m. liepos 1 d. veikia Europos parlamento ir
Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 „D÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir
sveikatingumą" ir (EB) Nr. 1925/2006 „D÷l maisto produktų papildymo vitaminais ir
mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis". Pirmojo reglamento priede pateikti 24
sveikatos teiginiai ir jų taikymo sąlygos, juos maisto gamintojai jau dabar gali naudoti
ženklindami produktus. Reglamento maistingumo teiginių sąrašas 1924/2006 papildytas
reglamentu 116/2010.
8. Reglamentas 1924/2006 nustato sąlygas, taikytinas visoje ES, kada galima
naudoti maistingumo teiginius tokius kaip „mažo riebumo“ ir sveikatingumo teiginius, tokius
kaip „padeda sumažinti cholesterolį,“ remiantis maistinių medžiagų profiliais. Teiginys gali
būti naudojamas tik tokiu atveju, jei maisto produktas atitinka tam tikrą profilį, t.y. yra
tinkamas druskos, riebalų ir cukraus santykis. Teiginiai neturi būti melagingi, klaidinantys,
dviprasmiški, kelti abejonių d÷l kitų maisto produktų saugos ir (arba) maistingumo
pakankamumo, skatinti ar pritarti perd÷tam maisto produkto vartojimui.Turi būti mokslinis
maistingumo ir sveikatingumo teiginių įrodymas.
9. Komisijos reglamentu (EB) NR. 353/2008 nustatoma paraiškų tvarka gauti
leidimą vartoti teiginius apie sveikatingumą. Teiginiui apie sveikatingumą rengiama atskira
paraiška. Į paraišką įtraukiami visi paskelbti ir nepaskelbti teiginį apie sveikatingumą
patvirtinantys bei nepatvirtinantys susiję moksliniai duomenys ir išsami žmonių tyrimų
duomenų apžvalga, taip yra daroma d÷l to, kad norima įrodyti, kad teiginys apie
sveikatingumą grindžiamas visais moksliniais duomenimis. Reglamentas 1169/2009 iš dalies
keičiantis reglamentą 353/2008, kuriuo nustatomos paraiškų gauti leidimą vartoti teiginius
apie sveikatingumą. Šiame reglamente numatomos paraiškų tinkamumo vertinimas ir paraiškų
atsi÷mimas. Prašymą atsiimti paraišką privaloma pateikti valstyb÷s nar÷s nacionalinei
kompetentingai institucijai, kuriai buvo pateikta paraiška remiantis Reglamento (EB) Nr.
1924/2006 15 straipsnio 2 dalimi arba 18 straipsnio 2 dalimi.
10. Šiuo metu pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis maisto produktų
ženklinimą, yra Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ (Žin.,
2003, Nr. 13-530). Į šią higienos normą perkeltos visų Europos Komisijos, Parlamento ar
Tarybos direktyvų, susijusių su maisto produktų ženklinimu, nuostatos (pvz., 1990 m. rugs÷jo
24 d. Tarybos direktyva 90/496/EEB d÷l maisto produktų maistingumo ženklinimo; 2000 m.
kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB d÷l valstybių narių įstatymų,
susijusių su maisto produktų ženklinimu, pateikimu ir reklamavimu, derinimo ir kt.).
63
Maistingumo ženklinimas yra neprivalomas, tačiau, pateikiant mitybinį teiginį, pvz.,
informaciją, kuria teigiama ar užsimenama, kad maisto produktas turi ypatingų maistinių
savybių, suteikiančių energijos (kaloringumo), bei pateikiant ar reklamuojant maisto
produktus, išskyrus bendrąją reklamą, maistingumo ženklinimas yra privalomas.
11. Nemaža dalis produktų ženklinama maistingumo teiginias pagal reglamentą
1924/2006, ypač po pavadinimu vartojant sąvokas – „daugiau...“, „lengvas“, „sud÷tyje yra“.
Tačiau pasitaiko klaidų, kai sud÷tyje neteisingai nurodomas medžiagos kiekis arba visai
nenurodomas kiekis. Kartais klaidingai pateikamas pats teiginys, pvz.: 0% riebumo. Tačiau
teiginius „X proc. be riebalų“ vartoti draudžiama”. Ženklinime pateikta nuoroda „0 %
riebumo“ neatitinka teiginiams apie maistingumą nustatytų reikalavimų. Reikia rašyti – be
riebalų.
64
6 REKOMENDACIJOS
1. Ugdant gyventojų sveikos mitybos įpročius, būtina mokyti juos teisingai suprasti
informaciją apie maistą ir atskirų maistinių medžiagų ind÷lio svarbą jų mitybai.
2. Būtina tobulinti informaciją apie maistą reglamentuojančius teis÷s aktus ir
tokios informacijos pateikimą, kad jie labiau atitiktų gyventojų poreikius ir pad÷tų jiems
teisingai ir tinkamai pasirinkti maisto produktus.
3. Renkantis maisto produktus, gyventojams rekomenduojama vadovautis Sveikos
mitybos piramide, kurioje išd÷stytos atskiros maisto produktų grup÷s ir jų rekomenduojamos
porcijos.
4. Gamintojai tur÷tų daugiau naudotis reglamentų 1924/2006 ir 353/2008
teikiamomis galimyb÷mis, ženklinti produktus maistingumo bei sveikatingumo teiginias, kad
patrauktų vartotoją, skatintų rinktis veikliosiomis dalimis praturtintus produktus.
65
PADöKA
Nuoširdžiai ačiū darbo vadovei doc. Daliai Sekmokienei už pagalbą ir patarimus man
rašant šį darbą.
66
SUMMARY
Aist÷ Jankauskien÷. Labeling foods sold in Lithuanian market with nutrition and
health claims (conformity and specifications in accordance with the European Union
regulation No. 1924/2006): Master of Public Health’s final paper/supervisor senior lecturer
Dalia Sekmokien÷; Lithuanian University of Health Science, Veterinary Academy, Faculty of
Veterinary Medicine, Department of Food Safety and Animal Hygiene. – Kaunas, 2010. – p.
85
Objective of the Paper: to evaluate the conformity of foods circulating on the
Lithuanian market bearing nutrition and health claims with the European Union regulation
No. 1924/2006 On Nutrition and Health Claims Made on Foods, and to evaluate consumers’
opinion on the expedience of such labeling.
Research Methods
In order to find out how well Lithuanian population is informed on the labeling of
foods with nutrition and health claims, demand for such information and its relation with the
diet itself, an anonymous questionnaire consisting of 20 questions was prepared (Annex No.
2).
All questions fall into the following categories:
1. Questions on sociodemographic data: gender, age, educational background,
occupation, place of residence;
2. Questions related to information about food;
2.1. opinion on foods labeling (comprehensibility, nutrition labeling information,
nutrition and health claims on the package of foods and their comprehensibility, if
claims affect the choice of a product, how such products are considered),
2.2. opinion on information influencing the choice of foods;
2.3. demand of information on foods labeling (demand for provision of such
information that motivates the choice of the food),
In order to gather required information, a few methods were employed in this paper,
i.e. literature overview, documentation analysis and anonymous questionnaire-based survey.
Results. 118 (57,8%) women and 86 (42,2%) men participated in the survey. Milk,
meat and its products are mostly preferred by men while women chose all other groups of
food more often than men. Dependant on the age group, milk and its products were preferred
by the respondents aged from 31 to 40 while respondents aged 20 and younger chose
67
vegetables more often. Most respondents lack knowledge on the components of foods. The
answer “No” was chosen by 100% school pupils, 78,9% employees, 66,7% officers, and by
60% housewives. In comparison to the respondents who answered negatively, unemployed
(75%), pensioners (66,7) and housewives (5,9) know most about the components enlisted on
the foods labels. Despite of age, gender, background education, occupation and place of
residence, respondents know most about food components and their effect on health such as
nutrient fibers, live yogurt bacterial cultures, folio acid and prebiotics. More women than men
perceive information on foods labels as comprehensible. It can be claimed that nutrition
claims such as “High percentage of nutrient fibers” and “The source of nutrient fibers” are
more comprehensive to women rather than men as in most cases men did not know the
answer to the question provided. The claim “High percentage of nutrient fibers” was more
often chosen as the right one by women rather than men. The number of respondents that
chose the right answer about nutrient fibers was larger almost twice in the cities and towns
than in the countryside. It can be claimed that the claim “The product contains
polyunsaturated fatty acids” was assessed correctly by the bigger part of respondents. Only a
small number of the participants of the survey had no opinion on the claim. In order to find
out the opinion of the respondents of the survey whether their food choice would be affected
by a claim on food supplementation with nutrients, the respondents were asked to choose
between the foods supplemented with vitamin C and foods without vitamin C. The
respondents were positive about the foods supplemented with vitamin C: most respondents
indicated that from the two products of similar kind they would choose the one supplemented
with vitamin C should they be sufficiently informed about it. Nevertheless the choice of foods
is influenced by the fact that a product is marked with the foods claim which attracts attention
and determines the choice of one product over another.
Conclusions. Some products circulating on the Lithuanian market are marked with
nutrition claims such as “light”, “more nutrient fibers” and etc., however the way such claims
are presented is not always in conformity with the provisions of the regulation No. 1924/2006.
Consumers positively consider the change in foods claims because they help to choose the
right products as well as emphasize the most important nutrient specifications of the product.
68
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. http://www.nlm.nih.gov/medlineplus/dietaryfiber.html. Preiga per internetą 2008
m. spalio 5 d.
2. Liutkevičius ir kt. Funkcionalusis maistas. Kaunas, 2008. 31-32 P.
3. Raugintų pieno gaminių kokyb÷s reikalavimai // Valstyb÷s žinios. – 2005, Nr. 90-
3393, p. 86–89.
4. Probiotics ingredients // CIAA. List of Health Claims- Part 1. – 2007. P. 17–26;
5. Шевелева С. А. Максимально полезные пребиотики// www. pitanie-conf.ru;
6. Robertfroid M. B. Functional foods: concepts and application to inulin and
oligofructose // British Journal of Nutrition. 2002. 87. S139-S143.
7. Food Fats and Oils. Prepared by Technical Committee of the Institute of
Shortening and Edible Oils. Washington, 2006. P. 37.
8. Simopoulos, Artemis P. The importance of the ratio of omega-6/omega-3 essential
fatty acids. Biomedicine & Pharmacotherapy. 2002. 56 (8): 365–379.
9. Kris-Etherton P. M., Harris W.S., Appel L.J. Fish consumtion, fish oil, omega 3
fatty acids and cardiovascular disease. Circulation. 2002. 106, 2747-2757;
10. http://www.umm.edu/altmed/articles/omega-6-000317.htm#Dietary%20Sources.
Prieiga per internetą 2009 m. vasario 4 d.
11. Hibbeln, Joseph R. Healthy intakes of n−3 and n−6 fatty acids: estimations
considering worldwide diversity. American Journal of Clinical Nutrition. 2006. 83 (6,
supplement): 1483S–1493S. American Society for Nutrition.;
12. Katkute. A., Bakalauro baigiamsis darbas „Riebalų savybių tyrimas“. Lietuvos
veerinarijos akademija. 2008 m.
13. http://useu.usmission.gov/agri/claims.html. Prieiga per internetą 2009 m. geguž÷s
5 d.
14. Global strategy on diet, physical activity and health. WHA57.I7, Geneva, World
Health Organisation, 2004;
15. Europos Komisijos Baltoji knyga d÷l Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir
nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti – KOM (2007) 279 , Briuselis;
16. http://vmvt.lt uploadsfileinternet9pdf. Prieiga per internetą 2010 m. kovo 2 d.
17. http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2000/10/10eks.html. Preiga per internetą 2010 m. sausio
7 d.
69
18. http://www.medicine.lt/index.php?pagrid=leidiniai&subid=gm&strid=7461.
Prieiga per internetą 2010 m. vasaris 23 d.
19. Glenn. R., Williams. G., Williams Ch., “Functional foods: concept to product”
2000. Part 2.
20. Shortt. C., O’Brun. J “Handbook of functional dairy products. 2004.
21. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.
1924/2006 d÷l teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (OL 2007 L 12,
p.3).
22. Caswell JA, Ning Y, Liu Y, Mojduszka EM. The impact of new labelling
regulations on the use of voluntary nutrient-content and health claims by food manufacturers.
J Public Pol Mark 2003; 22, 147-158.
23. Montero Marin A, Limia Sánchez A, Franco Vargas E, Belmonte Cortés S. Study
of nutrition and health claims on labelling of fermented milk products. Nutr Hosp 2006;
21(3):338-
24. 2008 m. balandžio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 353/2008, kuriuo
nustatomos paraiškų gauti leidimą vartoti teiginius apie sveikatingumą. Oficialus leidinys L
109, 19/04/2008.
25. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 116/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Europos
parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 teiginių apie maistingumą sąrašas.
26. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1169/2009, 2009 m. lapkričio 30 d. iš dalies
keičiantis reglamentą (EB) Nr. 353/2008, kuriuo nustatomosparaiškų gauti leidimą vartoti
teiginius apie sveikatingumą.
27. Dietary Reference Intakes – Energy, Carbohydrate, Fiber, Fat, Fatty Acids,
Cholesterol, Protein and Amino Acids. The National Academies Press, Washington, D.C.
2002.
28. http://www.medterms.com/script/main/art.asp?articlekey=38989. Prieiga per
interneta 2008 m. rugsejo 5 d.
29. Swedish Nutrition Foundation, 2004.
30. 2006 m. gruodžo 20 d. Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr.
1925/2006 d÷l maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis
medžiagomis.
31. http://www.medicine.lt/index.php?pagrid=leidiniai&subid=gm&strid=7461.
Prieiga per internetą, 2010 vasario 2 d.
32. http://vmvt.lt/lt/naujienos/1741/). Prieiga per internetą 2010 m. vasario 5 d.
70
33. Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ patvirtinta
LR sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677. Valstyb÷s žinios
2003; Nr. 13-530.
34. http://Vasc.SAM.Lt/index.php?-280039597. Prieiga per internetą 2009 m. spalio 5
d.
71
PRIEDAI
1 PRIEDAS
Paraiškos d÷l sveikatingumo teiginių patvirtinimo turi būti šios struktūros:
1 Dalis – Administracin÷ ir technin÷ informacija
1.1 Turinys
1.2 Paraiškos forma
1.3 Bendra informacija
1.4 Sveikatingumo teiginio detal÷s
1.5 Paraiškos santrauka
1.6 Nuorodos
2 Dalis – Maistin÷s/sudedamosios savyb÷s
2.1 Maistin÷ sudedamoji dalis
2.2 Produktas arba produktų kategorija
2.3 Nuorodos
3 Dalis –Bendro pobūdžio tinkamų mokslinių duomenų santrauka
3.1 Visų identifikuotų tinkamų mokslinių tyrimų tabuliuota santrauka
3.2 Duomenų iš tinkamų tyrimų su žmon÷mis tabuliuota santrauka
3.3 Duomenų iš tinkamų tyrimų su žmon÷mis rašytin÷ santrauka
3.4 Duomenų iš tinkamų tyrimų ne su žmon÷mis rašytin÷ santrauka
3.5 Bendros išvados
Dalis 4 – Pagrindin÷ identifikuotų tinkamų mokslinių duomenų dalis
4.1 Tinkamų duomenų identifikacija
4.2 Identifikuoti tinkami duomenys
Dalis 5 – Priedai ir paraiška
5.1 Terminų žodyn÷lis/sutrumpinimai
5.2 Publikuotų tinkamų duomenų kopijos/nauji leidiniai
5.3 Išsami nepublikuotų tinkamų duomenų tyrimo ataskaita
5.4 Kita .
Prieiga per internetą (http://useu.usmission.gov/agri/claims.html).
72
2 PRIEDAS
Anketa
Gerbiama (-s) vartotojau,
Vis daugiau maisto produktų reklamuojama ir ženklinama pateikiant teiginius apie maistingumą ir
sveikatingumą. Visuomen÷s susidom÷jimas maisto, mitybos ir sveikatos sąsajomis auga, vartotojai reikalauja
daugiau maisto produktų ženklinimo informacijos ir pageidauja, kad ji būtų aiški, išsami, patikima. Teiginiai
apie maistingumą ir sveikatingumą pateikiami ženklinant, reklamuojant ar pateikiant maisto produktus, gali
paskatinti vartotojus priimti sprendimus, turinčius tiesioginę įtaką maisto produktų vartojimui, tod÷l siekiant
nustatyti, ar vartotojai maistingumo ir sveikatingumo teiginius supranta, ar atkreipia d÷mesį, ar pasitiki
teiginiais, buvo sudaryta ši anketa.
1. Kokia Jūsų lytis?
Moteris
Vyras 2. Kokiai amžiaus grupei priklausote?
≤ 20
20-30
31-40
41-50
51-60
>60
3. Jūsų išsilavinimas?
Pradinis
Vidurinis
Spec. vidurinis
Aukštasis 4. Užimtumas?
Studentas (-÷)
Darbininkas (-÷)
Tarnautojas (-a)
Bedarbis (-÷)
Moksleivis (-÷)
Namų šeiminink÷
73
Pensininkas 5. Gyvenama vietov÷?
Miestas
Kaimas 6. Kurią maisto produktų grupę vartojate dažniausiai?
Pienas ir jo produktai
Žuvis ir žuvies produktai
Grūdiniai produktai (koš÷s)
M÷sa ir m÷sos produktai
Daržov÷s 7. Ar viską žinote apie maisto komponentus, kurie įvardinti maisto produkto etiket÷je?
Taip
Ne 8. Pažym÷kite, apie kuriuos komponentus turite pakankamai informacijos ir žinote, kaip
jie įtakoja Jūsų sveikatą?
Probiotikai
Prebiotikai
Maistin÷s skaidulos
Folio rūgštis
Polioliai
Ciklamatai
Gyvosios jogurto bakterijos
Neturiu pakankamai informacijos n÷ apie vieną komponentą
9. Kas lemia Jūsų pasirinkimą renkantis maisto produktą? (galimi keli atsakymo variantai)
Tai ekologiškas maisto produktas
Žinomas gamintojas
Maistingumo teiginys ant maisto produkto pakuot÷s (Pvz.: „Skaidulinių medžiagų šaltinis“, „Daug baltymų“ )
Sveikatingumo teiginys (Pvz.: „ Gerina virškinimą“ „Stiprina imunitetą“)
Mažesn÷ kaina
Akcija, loterija, žaidimas
Neturiu nuomon÷s 10. Ar informacija, pateikta ant maisto produktų etiket÷se, Jums yra suprantama?
Iš dalies
Ne
74
Taip
11. Kaip manote, kuriuo užrašu pažym÷tame maisto produkte yra daugiau skaidulinių medžiagų „Skaidulinių medžiagų šaltinis“ ar „Daug skaidulinių medžiagų“?
Nežinau
Abiejuose vienodai skaidulinių medžiagų
Su užrašu „Skaidulinių medžiagų šaltinis“
Su užrašu „Daug skaidulinių medžiagų? 12. Ar turi įtakos maisto produkto pasirinkimui maistingumo teiginys?
Taip
Ne
Neturiu nuomon÷s 13. Ar turi įtakos Jūsų pasirinkimui tai, jog maisto produktas paženklintas maistingumo
teiginiu (pvz.: „Su linų s÷menimis“) ant maisto produkto pakuot÷s?
Nežinau
Taip, visada
Visada į teiginius atkreipiu d÷mesį ir tai lemia mano pasirinkimą
Neturiu nuomon÷s
Ne
14. Ar maistingumo ženklinimo informacija Jums suprantama?
Ne
Taip 15. Ar maistingumo teiginiai, pateikti ant maisto produktų, neklaidina?
Ne
Nežinau
Taip klaidina
16. Jei ant maisto produkto pakuot÷s būtų nurodyta „Sud÷tyje yra omega riebalų rūgščių“, kaip jūs vertintum÷te tokį produktą?
Nenaudinga mitybai
Naudinga mitybai
Neturiu nuomon÷s 17. Kuri maisto produktų ženklinimo informacija labiausiai skatina Jūsų maisto produkto
pasirinkimą? ( pažym÷kite ne daugiau tris atsakymo variantus)
Kiekis
75
Kaina
Tinkamumo vartoti terminas
Kilm÷s šalis
Maisto priedai
Sudedamųjų dalių sąrašas
Vitaminai ir mineralai
Maistingumo ženklinimo informacija (baltymai, riebalai, angliavandeniai)
Maistingumo teiginiai
Sveikatingumo teiginiai 18. Jeigu Jums būtų pasiūlyti du panašūs produktai: vienas produktas papildytas vitaminu
C, o kitas nepapildytas, kurį produktą pasirinktum÷te?
Maisto produktą papildytą vit. C
Maisto produktą nepapildytą vit. C
Neturiu nuomon÷s
19. Renkantis maisto produktą, į ką pirmiausiai atkreipiate d÷mesį?
Maisto produkto sud÷tis
Teiginiai apie sveikatingumą
Maistingumo informacija
Teiginiai apie maistingumą
20. Kas lemia maisto papildo pasirinkimą?
Turimos bendrosios žinios apie jo sud÷tį
Reklama per spaudą, televiziją
Vaistininko ar pardav÷jo rekomendacija
Informacija, pateikta papildo etiket÷je
Maisto papildų nevartoju Ačiū už atsakymus ir sugaištą laiką!
76
3 PRIEDAS
Pienas ir jo produktai
Teiginys „Daugiau Baltymų“ teisingas, nes 25 proc. maisto produkto energetines vertes sudaro baltymai.
Pieno g÷rimas be lakotoz÷s.
Sojų pienas su lecitinu, kalciu ir vitaminais. 100 g: lecitino-3000 mg., Ca-1200 mg., K-1020 mg., P-410 mg. Na-160 mg.
Be laktoz÷s ir cholesterolio.
Teiginys „Mažiau kalorijų“ neatitnka, nes sud÷tyje nenurodyta d÷l kokių veiksnių sumaž÷jo bendras maisto produkto kalorijų skaičius.
77
78
Su Bifido bakterijomis
79
Majonezas ir padažai
M÷sos gaminiai
Be konservantų, be dažiklių, be saldiklių, be tirštiklių, be konservantų
Virtos dešrel÷s u omega-3. 100 g. produkto yra 0,3 alfa linoleno rūgšties
80
Dažniausiai vartojamos natūralios Laktobacillus probiotin÷s kultūros. Šios dalel÷s brandina dešrą ir būtent d÷l jų nebereikia naudoti cheminių brandinimo medžiagų.
81
Teiginys „Mažiau riebalų“ pateiktas teisingai 100 g produkto turi būti ne daugiau 3 g riebalų. Šiame produkte 100 g yra 2,1 g. riebalų.
Sud÷tinę druskos (NaCl) dalį natrį juose keičia kalis. Nors natrio 30 proc. mažiau, šie gaminiai yra įprasto sūrumo ir puikaus skonio.
82
Žuvies produktai
Pateiktas maistingumo teiginys „Omega-3 r.r. šaltinis. Sud÷tyje pateikta omega-3 dažiklis:paprikų ekstraktas. O 100 g tur÷tų būti 0,3 g alfa linoleno rūgšties. Teiginys klaidingas.
83
Grūdiniai produktai ir kiti
Teiginys „daug ląstelienos“ teisingas, nes 100 g. turi būti mažiausiai 6 g skaidulinių medžiagų. O šiame produkte 100 g yra 18 g.
100 g – 23 g. skaidulų
Natūralus produktas. Iškepta be E
84
Su vitaminais. Kalciu ir Selenu.
Sausi pusryčiai. Sud÷tis: 65% grūdų (kviečių, kukurūzų) dribsnių, nesmulkintų kviečių miltai, cukrus, gliukoz÷s sirupas, kukurūzų krakmolas, pieno milteliai, salyklo ekstraktas, gliukoz÷, druska su jodu, cinamonas, dažikliai, kvapai.
Obuolių ir kriaušių sultys su vitaminais D, C, ir su Ca. 100 ml. Vit.D – 0,5 mg., Vit. C – 12 mg., ir Ca- 72 mg.
Kūdikiams pieno g÷rimas su omega- 3
Mišinys be laktozes skirtas kudikiu maitinimui, kurie netoleruoja laktozes
Pieno mišinys su probiotikais
85
Adaptuotas liesas (nesūrus) pieno mišinys su prebiotiku - laktuloze. Praturtintas selenu, jodu ir taurinu.
Pieno mišinys su omega-3.