Kryždirbystė ir kryžių simbolika

Istorijos mokytoja metodininkėDalia Dindienė

Dailės mokytoja metodininkėDalia Puodžiukienė

2012

Pamokos uždaviniai:• Išklausę mokytojos pasakojimo, naudodamiesi

padalomąja medžiaga, sužinosite kryžių statymo tradicijas ir priežastis, tinkamai vartosite sąvokas.

• Stebėdami ir tyrinėdami ekspozicijoje esančius medinius bei geležinius kryžius (saulutes), gilinsitės į jų ornamentiką bei simboliką ir eskizais fiksuosite savo atradimus.

• Remdamiesi pateiktais baltų ir krikščioniškaisiais simboliais, savo tyrinėjimais bei eskizais, dirbdami grupėse, naudodami koliažo techniką sukursite meninę kompoziciją istorine tematika „Laiko ženklai“ ir gebėsite savo darbą pristatyti.

Kryždirbystė• Kryždirbystei Lietuvoje paplitimu

neprilygo jokia kita liaudies meno šaka. Tai vienas didžiausių ir paslaptingiausių lietuvių tautos kultūros turtų.

• Apie medinius kryžius menotyrininkas Paulius Galaunė rašė: „Tai dvasinga medžio pasaka. Ji kaip ir gimtoji žemė, kalba, margi audinių raštai padėjo lietuviams išlikti gyviems...“

Memorialinė architektūra

Ilgus šimtmečius lietuvių liaudies architektūroje ypač svarbią vietą užėmė memorialiniai paminklai – stogastulpiai, koplytstulpiai, koplytėlės ir kryžiai.

Koplytstulpis Stogastulpis Koplytėlė

Kryžių kilmė

• Kryžius kaip ugnies ženklas atsirado dar senajame akmens amžiuje.

• Kryžiaus formą galima sieti su įvairių gamtos reiškinių (ugnies, perkūnijos) ir dangaus kūnų (saulės) kultu.

Lietuviškų kryžių kilmė• Lietuviški kryžiai kilę iš stabmeldystės laikų

antkapių – stogastulpių. Tai buvo medinis stulpas su koplytėle, skirta mirusiojo vėlei.

• Vėliau įsikūrė šventųjų skulptūrėlės, bet pats koplytstulpis – buvo ne lotyniško kryžiaus formos, todėl neatitiko krikščionybės simbolikos.

• Bažnyčia buvo prieš tokius pagoniškus statinius, draudė juose laikyti šventųjų atvaizdus, reikalavo pakeisti kryžiaus formą, bet tam prireikė daug laiko...

Šventoji žemė• Šalia naujos formos

kryžmiškų kryžių dar ilgai išliko stogastulpiai ir koplytstulpiai. Jie slapčia statyti miško tankumynuose.

• Tik XIX a. bažnyčia pripažino tradicinius lietuviškus kryžius – tada Lietuva gavo Šventosios žemės vardą.

Kryžiai buvo statomi:• kaip paminklai mirusiesiams;• kaip dvasinės apsaugos ženklai;• norint išprašyti malonių ar už

jas padėkoti;• svarbioms šeimos datoms (vaiko

gimimas, vestuvės, nelaiminga mirtis);

• kaimo bendruomenių, parapijų svarbiems įvykiams pažymėti;

• tautos politinio, visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo reikšmingoms datoms paminėti.

Kryžius. Varėnos r.

• Žinoma paminklų, skirtų 1863 metų sukilimo aukoms atminti, Lietuvos Respublikos nepriklausomybės sukakčiai, Vytauto Didžiojo metams, svarbiems bažnytiniams įvykiams.

• Tačiau tokių paminklų ne tiek jau daug išlikę.

Metalinis kryžius. Kupiškis. 1869 m.

• Kryžiai dygo kapinėse, bažnyčių šventoriuose, galukaimiuose, prie sodybų, pakelėse, laukuose, miškuose, ant piliakalnių, miestelių aikštėse.

• XIX a. vieną kryžių nuo kito skyrė vos keliasdešimt žingsnių.

• Toks kryžių gausumas stebino kitataučius, jie Lietuvą vadino – kryžių šalimi.

Kryžių Lietuva

V.Svirskis. Kryžius

Kryžių Lietuva• Jurgaičių piliakalnyje (Šiaulių r.)

kryžių pristatyta tiek daug, kad jis virto Kryžių kalnu.

• Sovietiniais laikais ne kartą Kryžių kalną bandyta sunaikinti buldozeriais, kryžius deginant, laužant. Bet žmonės naktimis toje pačioje vietoje pristatydavo naujų kryžių.

• Dabar Kryžių kalnas – šventa vieta, lankoma viso pasaulio katalikų.

Kryžių kalnas

Memorialinė architektūra

Pastatytas kryžius, stogastulpis ar koplytėlė buvo laikomi šventu daiktu, niekas nedrįsdavo jų gadinti, nepagarbiai su jais ir jų aplinkoje elgtis.

KoplytstulpisM.K. Čiurlionio menų mokyklos muziejus

Kryždirbystė

• Tradiciniai lietuviški kryžiai – tai unikalūs statiniai, jungiantys architektūros, skulptūros, kalvystės, kartais net tapybos elementus.  

• Lietuvos kryždirbystė 2001 m. įrašyta į UNESCO paveldo – didžiausių pasaulio dvasinių vertybių – sąrašą.

Kryžiai būna mediniai, metaliniai, akmeniniai.

Mediniai kryžiai• Mediniai įvairių konstrukcijų

kryžiai buvo aukšti (iki 9 m).• Dažniausiai kryžiai puošiami

drožinėtais, gausiai dekoruojami plokščiu kiaurapjūviu, kontūriniu raižymu, reljefine drožyba arba tekinimo technika atliktais ornamentais, polichromiškai dažytomis detalėmis. 

• Kryžių koplytėlėse būdavo įstatomos šventųjų statulėlės arba kryžmoje pritvirtinama Nukryžiuotojo skulptūra. V.Svirskis. 

Kryžius su šv. Izidoriumi artoju. 

P.Galaunė. Medinių kryžių tipizacija.

• Kiekvienoje tipologinėje grupėje yra daugybė variantų – nėra visai vienodų dviejų kryžių netgi tokiais atvejais, kai juos kūrė tas pats autorius.

• Tipų variacijos – būdingas lietuvių liaudies meno reiškinys.

Kryžiai

A. Deveikis ir S. Karanauskas

Kryžius ir šventųjų skulptūrėles kūrė tik savamoksliai liaudies meistrai, kuriems šis užsiėmimas būdavo antraeilis.

Daug medinių, sudėtingos kompozicijos, puoštų horeljefais kryžių yra sukūręs kryždirbys Vincas Svirskis

Akmeniniai kryžiai

Akmeninių kryžių formos lakoniškos, jie puošti santūresniais (daugiausia kaltais) kontūriniais ar reljefiniais raštais

Geležiniai kryžiai

• Kryžiai buvo ne tik drožiami, bet ir kaldinami iš geležies.

• XVIII – XIX a. visoje Lietuvoje paplito geležiniai kryžiai, vadinami saulutėmis.

Geležiniai kryžiai

Geležiniai kryžiai puošė koplytėles, koplytstulpius, vainikavo varpines, bažnyčias ir kt.

Kryžius saulutė - stogastulpio viršūnė.

Geležiniai kryžiai

Geležiniai kryžiai• Kryžiai pagal jų konstrukciją

ir puošybos būdą skirstomi į du pagrindinius tipus – vienastiebius ir dvistiebius.

• Abiejų tipų kryžiai yra gausiai ir išradingai puošiami geležies išraitymais. Skiriasi tik jų puošybos elementų išdėstymas ir jų bendra kompozicija. 

Vienastiebiai kryžiaiVienastiebių kryžių ornamentika išdėstoma beveik tolygiai ir abipusiai stiebų ir kryžmų‚ išskyrus apatinę stiebo dalį‚ kur kartais puošybos detalės būna sudvigubintos ir tarsi persipynusios. Tokia kompozicija sudaro žaismingą ažūrą. 

Dvistiebiai kryžiai

Daug įvairesnė ir sudėtingesnė dvistiebių kryžių puošyba. Ją sudaro ne tik sudėtingai modeliuoti‚ ištęsti ir sujungti geležies išraitymai‚ bet ir neretai sutinkamos rombinės ar kitokios geometrinės figūros.

Geležiniai kryžiai

• Geležinių viršūnių faktūra dažniausiai nelygi, grublėta.

• Viršūnės dažniausiai klasifikuojamos pagal ornamentiką: kryžiaus formos, saulės formos, daugiakryžmės, širdies formos. 

Kryžiai dekoruoti tiek senaisiais baltų, tiek krikščioniškais simboliais

Dekoratyvinių elementų motyvai skirstomi:

• geometriniai ornamentai;• stilizuoti gyvūnų (paukščių,

žalčių);• augalų (įvairių formų lapų,

žiedų, pumpurų);• dangaus kūnų (saulės,

mėnulio, žvaigždžių).

Baltų simboliai

Geležinių kryžių dekore susipina mėnuliai, žvaigždės, apskritimai – saulės pačiame centre ir iš jų išaugantys spinduliai – žalčiukai, šakelės su lapais, gėlių žiedais (pasaulio medžio simbolis).

Baltų simboliai

Pasitaiko kryžių su išplaktais galais, vadinamais „kirvukais“ (jie reiškia dangaus dievybės Perkūno jėgą).

Krikščioniški simboliai

• Širdelės (krikščioniškos meilės ir vilties simbolis).

• Kai kurių kryžių centre galima pamatyti į širdį ar apskritimą įkomponuotus Kristaus ar Marijos inicialus (IHS, MARIA).

Nukryžiuotasis ir kiti šventieji

Krikščioniški simboliai bei atributai:

• ietys;• kopėčios;• kielikai;• angelai.

PrisiminkimeKokie dar liaudies meno kūriniai buvo

dekoruojami baltiškais simboliais?

Verpstė. Nalčios muziejus. XIX a.

Prieverpstės

Skutinėti margučiai

Vašku išrašyti margučiai

Rinktinės juostos

Lovatiesė. Zarasų r.

Tapyta skrynia. Žemaičių svirnas

Tapyta skrynia.

Aukštaičių pirkia. LBM

Moliniai indai. Kaziuko mugė.

Naudoti šaltiniai:

• Galaunė P. Lietuvių liaudies menas.V., 1988 • Imbrasaitė S. Lietuvos meno istorija. Vadovėlis X kl.

K., 2003• Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra. Kn.2.

V.,1990• Lietuvos dailės istorija. V., 2002• http://mkp.emokykla.lt/ars/default3.htm• http://www.tradicija.lt/Menininkai/turinys.htm#Utenos

%20rajonas

Dėkojame už dėmesį!