Post on 01-Mar-2021
Jaunųjų profesionalų programa (JPP) „Kurk Lietuvai“ – pirmoji ir kol
kas vienintelė profesinio tobulinimo ir gerosios užsienio praktikos
pritaikymo programa Lietuvoje, kuri suteikia galimybę jauniems
profesionalams savo žiniomis ir idėjomis prisidėti prie modernios
Lietuvos ateities kūrimo.
JPP KURK LIETUVAI
Jaunimo galimybių rinkodara Julija Kačanova Aivaras Vencevičius 2015 m. gegužės mėn.
1
ĮVADAS
Jaunimo nedarbas yra kompleksinė problema, kurią lemia tiek ekonominiai, tiek
socialiniai veiksniai. Nors naujausi statistiniai duomenys rodo, jog jaunimo nedarbas
Lietuvoje mažėja, tačiau akivaizdžiai galima matyti tokias problemas kaip darbo jėgos
paklausos ir pasiūlos neatitikimas, švietimo sistemos profesinio orientavimo spragos,
pačių jaunų žmonių požiūris į darbą, motyvacijos ir aiškių tikslų trūkumas. Jaunimo
užimtumo problemoms didelis dėmesys skiriamas ne tik Lietuvos, bet ir Europos
Sąjungos (toliau – ES) lygiu: vyksta daug diskusijų, inicijuojami projektai ir programos,
skirti jaunimo nedarbui mažinti, užimtumui didinti bei verslumui skatinti. Daugybė
institucijų dalyvauja sprendžiant jaunimo nedarbo problemą, ir kaip tik šiuo metu
Lietuvoje įsibėgėja Jaunimo garantijų iniciatyva (toliau – JGI), kuria siekiama užtikrinti,
kad 16–29 metų amžiaus asmenims per keturis mėnesius nuo formaliojo mokymo
užbaigimo ar tapimo bedarbiais būtų pateikiamas kokybiškas darbo pasiūlymas,
pasiūlymas tęsti studijas, atlikti stažuotę ar praktiką.
Nors šiuo metu vykdoma daug priemonių jaunimo nedarbo problemai spręsti,
apie tai, kaip informacija apie visas šias priemones veiksmingiausiai pasiektų jaunus
žmones, nėra kalbama. Dėl didelio skaičiaus jaunimo užimtumo problemas
sprendžiančių ir projektus vykdančių institucijų atsiranda poreikis efektyviau koordinuoti
veiksmus viešinant jaunimui skirtas galimybes bei kurti vieningą įvaizdį. Apklausomis ir
analizėmis nustatyta, kad jauni asmenys šiuo metu ne visuomet yra tinkamai
informuojami apie visas jiems teikiamas galimybes, vykdomas priemones ir projektus.
Dažnai informacija, susijusi su JGI ir kitomis jaunimo galimybėmis, pateikiama
sudėtinga, komplikuota kalba, o komunikacija ir sklaidos kanalai nepritaikyti tikslinės
jaunimo auditorijos poreikiams. Taigi efektyviai rinkodarai, galinčiai padėti sudominti ir
„įtraukti jaunus žmones, neskiriamas pakankamas dėmesys. Nežinodami apie visas
teikiamas galimybes, vadovaudamiesi egzistuojančiais stereotipais ir išankstinėmis
nuostatomis apie Lietuvos darbo biržos (toliau – LDB) priemonių neefektyvumą,
dauguma jaunų žmonių nelinkę aktyviai įsitraukti ir domėtis tuo, kas jiems siūloma. Ši
problema atskleidžia pažangių rinkodaros sprendimų poreikį. Šie sprendimai padėtų: i)
2
tinkamai informuoti įvairius jaunimo auditorijos segmentus; ii) sudominti ir paskatinti
jaunus žmones naudotis siūlomomis galimybėmis; iii) didinti paslaugų teikimo
efektyvumą ir kokybę.
Lietuvoje nėra sudarytos integruotos visų jaunimo užimtumo didinimo ir verslumo
skatinimo priemonių komunikacijos strategijos, neaišku, kokios priemonės yra
viešinamos veiksmingiausiai, todėl pirmiausia reikia apžvelgti esamą jaunimo galimybių
viešinimo situaciją. Todėl šio projekto tikslas – atlikti jaunimo galimybių viešinimo ir
jaunimo informavimo apie jiems prieinamas priemones, programas ir projektus analizę
bei pasiūlyti sprendimus, kurie padėtų vykdyti efektyvesnę rinkodarą. Projekto tikslui
pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai:
● išanalizuoti egzistuojančias jaunimo užimtumo didinimo ir verslumo skatinimo
priemones bei jų komunikacijos efektyvumą;
● identifikuoti pagrindines problemas, susijusias su jaunimo galimybių viešinimu ir
jaunimo pasiekiamumu;
● atlikti užsienio šalių gerosios praktikos, viešinant JGI, analizę;
● sudaryti jaunimo galimybių rinkodaros planą;
● užtikrinti tolimesnį pasiūlymų įgyvendinimą ir tęstinumą.
Šioje ataskaitoje bus glaustai apžvelgiama esama jaunimo galimybių viešinimo
situacija, pateikiamos komunikacijos efektyvumo analizių Lietuvoje ir ES šalyse išvados
bei pristatyti rinkodaros plano pasiūlymai.
3
PROBLEMA
Nors per paskutiniuosius metus jaunimo (16–29 metų) nedarbo lygis Lietuvoje
sumažėjo ir šiuo metu siekia 18,4 % (Eurostat, 2015 m. kovo mėn.), jaunimo užimtumas
išlieka opia šalies problema. Itin prasta situacija Lietuvos regionuose, pavyzdžiui,
Alytaus ir Utenos apskrityse jaunimo nedarbas viršija 30 %. Šiuo metu Lietuvoje
nemažai institucijų jau vykdo ir formuoja naujas priemones, skirtas jaunimo nedarbui
mažinti, užimtumui didinti bei verslumui skatinti. Jauni žmonės gali dalyvauti LDB
aktyvios darbo politikos priemonėse, tokiose kaip įdarbinimas subsidijuojant ar darbo
įgūdžių rėmimas, gauti paramą darbo vietoms steigti, dalyvauti vietos Jaunimo darbo
centro (toliau – JDC) motyvavimo ir profesinio orientavimo seminaruose, projektuose
tokiuose kaip „Pasitikėk savimi“, „Savanorystė – pirmasis žingsnis sėkmingos karjeros
link“, „Jaunimo savanoriška tarnyba“. Taip pat skatinamas ir jaunimo verslumas –
teikiami verslo pradžios krepšeliai, „Verslios Lietuvos“ organizuojami renginiai,
konsultacijos, „Invegos“ teikiamos lengvatinės paskolos ir subsidijos verslumui skatinti.
Pagal JGI, prasidėjusią Lietuvoje 2014 metais, egzistuojančios priemonės yra
peržiūrimos ir suskirstomos į pirminę bei antrinę intervencijas (1 pav.), daugiausia
dėmesio skiriant nedirbančiam, nesimokančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam
jaunimui.
1 pav. JGI įgyvendinimo principai
4
Pagrindinis JGI siekis – kad visiems (100 %) 15–29 m. asmenims per 4 mėn. nuo
formaliojo mokymo užbaigimo ar tapimo bedarbiais būtų pateiktas kokybiškas darbo
pasiūlymas, pasiūlymas tęsti studijas, atlikti stažuotę ar praktiką. ES duomenimis,
praėjusiais metais 55,2 % užsiregistravusių jaunuolių iki 29 m. per 4 mėn. buvo įdarbinti,
pradėjo individualią veiklą arba dalyvavo darbo biržos organizuotose priemonėse. Nors
šis rodiklis šiek tiek viršija ES vidurkį, vietos tobulėjimui skatinant tiek užsiregistravusius,
tiek neužsiregistravusius jaunus asmenis aktyviau naudotis įvairiomis jiems suteiktomis
galimybėmis tikrai yra (2 pav.).
2 pav. JGI įgyvendinimas Lietuvoje ir kitose ES šalyse
Šaltinis: DG-EMPL, „Pilot data collection on Youth Guarantee schemes“
Viena iš problemų, kuri buvo sprendžiama šiame projekte – tinkamo informavimo
ir komunikavimo jaunimo auditorijai stoka. Inicijuotos jaunimo apklausos atskleidė, kad
jauni žmonės yra menkai informuoti apie jiems teikiamas galimybes, yra “pasimetę”
informacijos gausoje, turi išankstinių nuostatų apie priemonių efektyvumą.
Pirmiausia iškyla problema dėl skatinant jaunimo Lietuvoje užimtumą
dalyvaujančio didelio skaičiaus institucijų ir organizacijų (LDB, Jaunimo reikalų
departamentas, „Versli Lietuva“, „Invega“, nevyriausybinės organizacijos, Lietuvos
darbdavių konfederacija ir kt.). Jos vykdo skirtingas priemones, viešina jas skirtingais
kanalais, disponuoja nevienodais komunikacijos ištekliais. Trūksta integracijos ir
bendradarbiavimo, neaišku, kur galima rasti visą informaciją apie egzistuojančias
5
priemones ir galimybes. Dažnai institucijų teikiama informacija jaunimui nepritaikyta
pagal šiuolaikinės komunikacijos, o svarbiausia, jaunimo auditorijos poreikius.
Pavyzdžiui, LDB elektroninėje svetainėje (www.ldb.lt) nemaža informacijos dalis
neatnaujinta nuo 2012 metų, įdėta vaizdo medžiaga jau nebeaktuali ir nepatraukli
jauniems asmenims. Jaunimui skirta JDC svetainė – tai LDB svetainės dalis: joje
informacija negrupuojama , nepatogi naršymo navigacija, vaizdinei medžiagai
trūkstamodernumo. Situacija tampa sudėtingesnė ir dėl to, kad kiekviena institucija
paskelbia tik apie savo priemones, ir nėra vienos vietos, kur jaunas žmogus galėtų
rastivisą informaciją. Pavyzdžiui, šiuo metu skelbiama informacija apie septynis
skirtingų institucijų ar organizacijų vykdomus savanorystės projektus:
1) http://buksavanoriu.lt/
2) http://savanoryste.gerapraktika.lt/
3) http://savanoriaujam.lt/
4) http://www.ukmc.lt/savanoryste/
5) http://www.raidoskryptys.lt/projektai.html
6) http://kulturossavanoriai.lt/
7) http://savanoriai.org/index.php/main/page/apie-mus
Nors siūlomų savanorystės veiklų pobūdžiu šie projektai skiriasi, jiems dažnai
tenka konkuruoti tarpusavyje siekiant pritraukti užsibrėžtą skaičių savanorių. Su
projektais dirbančių specialistų teigimu, glaudesnis bendradarbiavimas ir komunikacijos
veiksmų koordinavimas būtų žymiai naudingesnis siekiant populiarinti ne tik
savanorystę, bet ir kitas jaunimo galimybes.
http://www.ldb.lt/http://buksavanoriu.lt/http://savanoryste.gerapraktika.lt/http://savanoriaujam.lt/http://www.ukmc.lt/savanoryste/http://www.raidoskryptys.lt/projektai.htmlhttp://kulturossavanoriai.lt/http://savanoriai.org/index.php/main/page/apie-mus
6
UŽSIENIO ŠALIŲ SITUACIJOS ANALIZĖ
Siekiant išsiaiškinti, kaip ES šalyse yra viešinama JGI bei komunikuojama kitais
užimtumo ir verslumo galimybių jaunimui klausimais, buvo apžvelgta situacija ES šalyse
(jos pažymėtos toliau esančiame paveiksle (3 pav.)). Išsamiai analizei buvo pasirinktos
ir šioje ataskaitoje bus aptartos: i) Suomija (JGI pradininkė); ii) Didžioji Britanija
(novatoriški rinkodaros sprendimai ir e. paslaugų taikymas); iii) Italija (viena iš
pirmaujančių šalių pagal JGI įgyvendinimą).
3 pav. Analizuotos ES šalys
Suomija
Suomija taiko vieną iš pažangiausių modelių Europoje ir laikoma JGI sėkmės
pavyzdžiu. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo duomenimis, 2011 m.
83,5 % darbo ieškančių jaunų asmenų Suomijoje gavo sėkmingą pasiūlymą per 3
mėnesius nuo užsiregistravimo bedarbiais dienos ir buvo fiksuojamas nedarbo
mažėjimas. Todėl didelė dalis JGI rekomendacijų parengta remiantis Suomijos modeliu.
Taip pat šioje šalyje jau nuo seno didelis dėmesys skiriamas JGI viešinimui ir efektyviai
7
komunikacijai. Sukurta atskira internetinė platforma (4 pav.), kurioje pateikiama visa
pagrindinė informacija apie JGI ir skelbiamos pagrindinės šios srities naujienos.
4 pav. Suomijos JGI interneto svetainė (http://www.nuorisotakuu.fi)
Pabrėžtina, kad svetaine labai patogu naudotis, nes visa pagrindinė informacija
yra sugrupuota bei pateikta atskirais ir aiškiais blokais. Skelbiama ne tik apie
įsidarbinimo galimybes, bet ir apie švietimo garantijas, pateikiamos kitos susijusios
nuorodos. Vienas iš pagrindinių principų, kurio laikomasi Suomijoje, – nepriklausomai
nuo to, kur kreipiasi jaunas žmogus, jis turi būti nukreiptas į jo situacijai tinkamiausią
vietą, o visos paslaugos ir priemonės turi būti lengvai pasiekiamos ir suprantamos. Ši
žinutė aiškiai perteikta JGI svetainėje. JGI viešinimui Suomijoje aktyviai naudojami ir
socialiniai tinklai – „Facebook“ ir „Twitter“. Pastarasis naudojamas aktyviau, turi
nemažai pasekėjų (1572), bet svarbiausia, kad visuose kanaluose ir žiniasklaidos
priemonėse pateikiamas toks pats įvaizdis, naudojama vienoda spalvinė gama, todėl
yra sukurtas atpažįstamas JGI įvaizdis.
http://www.nuorisotakuu.fi/
8
Didžioji Britanija
Nors Didžiojoje Britanijoje JGI nėra įgyvendinama, jaunimo nedarbo ir užimtumo
problemos adresuojamos ir sprendžiamos nacionaliniu lygiu. Glaudžiai
bendradarbiaujama su universitetų karjeros centrais, įdarbinimo įstaigomis
irdarbdaviais. Informacijai pateikti naudojami lengvi, jaunimo auditorijos poreikiams
adaptuoti vizualiniai sprendimai. Komunikacija vyksta skirtingais kanalais, bet
pagrindinės priemonės yra aprašytos Darbo ir pensijų departamento svetainėje.
Svarbu pabrėžti, kad Didžiojoje Britanijoje
informacijos ieškantis jaunas asmuo gauną visą
informacijos paketą, jam sudaromos platesnio
pasirinkimo galimybės, nes skirtingos institucijos
skelbia ne tik apie savo, bet ir kitų
įstaigų priemones bei programas.
Skleidžiant informaciją jaunimo
auditorijai naudojama daug
kokybiškos vizualinės medžiagos,
skatinamas interaktyvumas. Siekiant įtraukti ir sudominti daugiau jaunų žmonių,
užtikrinti jų pasiekiamumą, dažnai naudojami novatoriški rinkodaros sprendimai, akį
patraukiančios spalvos, komunikuojama paprasta ir jaunimui artima kalba, dažnai
minimos sėkmės istorijos, įtraukiami žymūs žmonės. Tam, kad būtų užtikrintas paslaugų
prieinamumas didesniam jaunų žmonių ratui, plačiai naudojami e. sprendimai,
pavyzdžiui, karjeros klausimais galima konsultuotis internetinėje erdvėje realiu laiku per
e. konsultavimo įrankius (angl. online chat).
9
Italija
Remiantis ES duomenimis (2 pav.), Italija yra viena iš pirmaujančių šalių pagal
JGI įgyvendinimą (95,8 %). Nors Italijoje jaunimo nedarbas yra didelė problema
(daugiau nei 40 %), šiuo metu galima pastebėti akivaizdžiai besikeičiančią situaciją ir
pagerėjusią komunikacijos kokybę. Tikėtina, kad tai lėmė JGI įgyvendinimui skirta 1,5
mlrd. eurų suma (1,1 mlrd. – ES lėšos). Pirmiausia 2014 metų viduryje Italijoje startavo
atskiras JGI skirtas tinklalapis (5 pav.). Šiame portale pateikiama pagrindinė informacija,
susijusi su JGI įgyvendinimu Italijoje, skelbiamos naujienos. Čia galima elektroniniu
būdu pildyti paraiškas ir sužinoti apie konkrečiame regione vykstančias priemones.
Svarbu pabrėžti, kad Italijoje, panašiai kaip ir Suomijoje, buvo sukurtas bendras JGI
įvaizdis ir logotipas, didelis dėmesys skiriamas viešinimui. Todėl Italijoje JGI yra plačiai
žinoma ir atpažįstama.
5 pav. Italijos JGI portalas (http://www.garanziagiovani.gov.it/Pagine/default.aspx)
Interneto puslapis komunikuoja profesionalų įvaizdį, juo patogu naudotis –
informacija yra sugrupuota, neapkrauta ilgais tekstais, naršymo navigacija turi aiškią ir
http://www.garanziagiovani.gov.it/Pagine/default.aspx
10
funkcionalią struktūrą. Unikalu tai, kad ne tik paaiškinama, kas yra JGI ir kas gali šiomis
priemonėmis naudotis, bet taip pat skelbiami darbo pasiūlymai.
Vizualiniams sprendimams pasirinkta vienoda spalvinė gama irstilius, kurio taip
pat laikomasi ir kuriant vaizdo klipus. Teikiant informaciją apie JGI ir aiškinant jaunimui
teikiamą naudą naudojama kokybiška vaizdinė medžiaga. Pavyzdžiui, oficialus JGI
vaizdo siužetas neperkrautas informacija ir glaustai (per 0,52 min.) pateikiama
pagrindinė informacija, bet kartu užtikrinamas didelis efektyvumas – per 5 mėnesius jį
internetinėje erdvėje peržiūrėjo daugiau kaip 200 000 žmonių. Apgalvota ir socialinių
tinklų strategija. Aktyviai naudojamos net keturios platformos („Facebook“, „Twitter“,
„Linkedin“, „Youtube“), tačiau socialiniuose kanaluose atskiros paskyros, skirtos
išskirtinai JGI viešinimui, nekuriamos. Lankytojai nukreipiami į Darbo ministerijos
profilius, kur visa vaizdinė medžiaga bei turinys yra adaptuoti pagal jaunimo auditorijos
poreikius – tokiu būdu užtikrinamas didesnis pasiekiamumas („Facebook“ paskyroje yra
178 000 sekėjų).
11
SIŪLOMI SPRENDIMAI
Centralizuota komunikacija – integruota ir novatoriška platforma
Analizės metu identifikuotos problemos aiškiai parodė, kad yra poreikis
informaciją apie visas jaunimo užimtumo galimybes komunikuoti centralizuotai. Tam
reikalinga vieta elektroninėje erdvėje, kurioje būtų suprantamai ir moderniai pateiktos
visos skirtingų institucijų ir organizacijų vykdomos priemonės, susijusios su jaunimo
užimtumo didinimu, nedarbo mažinimu ar
verslumo skatinimu. Tačiau svarbu ne tik
aprašyti visas priemones vienoje vietoje,
bet ir pateikti jas suprantamai bei vaizdžiai.
Esant dabartiniams informacijos srautams
tiek elektroninėje, tiek kitose erdvėse, be
galo sunku patraukti ir išlaikyti jauno
žmogaus dėmesį. Kad šis tikslas būtų
pasiektas, reikėtų naudoti aiškią, kokybišką
ir pagal jaunimo poreikius pritaikytą
vaizdinę medžiagą (infografiką,
paaiškinamuosius filmukus ir pan.) bei
modernų ir interaktyvų puslapio dizainą.
Taip pat didelį dėmesį būtina skirti
puslapio struktūrai ir navigacijos
patogumui (6 pav.).
Išanalizavus įvairių institucijų bei organizacijų veiklą ir komunikaciją, buvo
nuspręsta, jog tinkamiausia vieta visų jaunimo užimtumo galimybių viešinimui Lietuvoje
yra JDC interneto puslapis – www.ldb.lt/jaunimui. Jame pateikiamas gana didelis kiekis
informacijos apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, LDB ir kitų partnerių
vykdomas priemones bei projektus. Pridėjus įvairias kitas su jaunimo užimtumu
susijusias priemones, puslapis galėtų tapti pagrindine jaunimo galimybių viešinimo
platforma.
6 pav. galima puslapio struktūra
http://www.ldb.lt/jaunimui
12
Šiuo metu JDC puslapis yra integruotas į LDB svetainę (7 pav.), todėl puslapio
funkcionalumas ir dizainas yra apriboti ldb.lt svetainės struktūra bei stiliumi. Buvo
pasiūlyta JDC puslapį iškelti ir sukurti visiškai naują jo struktūrą bei dizainą, išlaikant
tam tikras technines sąsajas su ldb.lt svetaine. Taip pat, siekiant efektyviau informuoti
jaunimą ir gerinti suteikiamų paslaugų prieinamumą didesniam jaunų žmonių skaičiui,
rekomenduojama pasitelkti modernius elektroninių paslaugų teikimo būdus, tokius kaip
e. konsultavimas realiu laiku, mokymai elektroninėje erdvėje, vaizdo konferencijos,
vaizdo seminarų dėjimas į tinklalapį ir pan.
7 pav. JDC puslapis LDB interneto svetainėje
13
Siekiant iš pagrindų atnaujinti JDC elektroninį puslapį, projekto metu buvo
glaudžiai bendradarbiaujama su LDB vadovybe ir viešųjų ryšių skyriumi. LDB vadovybė
ir įvairių skyrių darbuotojai buvo konsultuoti dėl puslapio iškėlimo, atnaujinimo ir
pritaikymo jaunimo auditorijai: pasiūlyta atsižvelgti į užsienio šalių geruosius pavyzdžius
ir visas jaunimui siūlomas galimybes pateikti struktūrizuotai ir aiškiai. Taip pat buvo
išanalizuotos naujojo puslapio finansavimo ir administravimo alternatyvos bei susitarta
dėl tolimesnių veiksmų.
Kokybiškas turinys pritaikytas pagal jaunimo auditoriją
Norint jaunimą kuo efektyviau informuoti ir motyvuoti, būtina didesnį dėmesį skirti
kokybiškiems ir pagal skirtingus jaunimo auditorijos segmentus adaptuotiems
rinkodaros sprendimams. Analizės išvados parodė, kad labai skiriasi įstaigų ir
organizacijų turinio kokybė bei komunikacijos efektyvumas pritraukiant jaunimo
auditoriją ir skatinant domėtis jai skirtomis priemonėmis. . Siekiant gerinti komunikacijos
kokybę, projekto metu buvo teikiamos rekomendacijos ir vyko konsultacijos, kurių tikslas
buvo informuoti darbuotojus apie tai, kaip reikėtų tinkamai pasiruošti įvairių priemonių ir
projektų viešinimui, kaip sudaryti jaunimo auditorijai adaptuotas komunikacijos
strategijas bei nuosekliai jas vykdyti. Taip pat buvo sudarytos ir darbuotojams
pristatytos JDC socialinių tinklų komunikacijos gairės, skirtos padėti visiems JDC
aktyviai viešinti savo veiklą socialiniuose tinkluose ir išnaudoti šį komunikacijos kanalą
įvaizdžiui gerinti.
Siekiant, kad komunikuojamas turinys būtų kuo aktualesnis jaunimo auditorijai ir
darytų jai didesnį poveikį, ypač svarbu atsižvelgti į jaunimo įpročius ir poreikius.
Komunikacija, kuria siekiama informuoti ir motyvuoti jaunimą dalyvauti įvairiose
priemonėse, turėtų būti įdomi, nuolat atnaujinama ir suteikianti atsakymus į jaunimui
rūpimus klausimus. Reguliarūs rinkos tyrimai ir tikslinių auditorijų analizės padėtų
identifikuoti naujausias tendencijas bei poreikius, o tai reikšmingai prisidėtų prie
kokybiškesnio ir jaunimo auditorijai aktualesnio turinio kūrimo, taip didinant
komunikacijos efektyvumą
14
JGI viešinimo kampanija ir geresnis informavimas
Siekiant didinti JGI ir jos teikiamos naudos žinomumą tarp jaunimo bei likusios
visuomenės dalies, svarbus organizuotas JGI viešinimas bendradarbiaujant visoms
susijusioms institucijoms. Šiuo metu nėra sukurto JGI įvaizdžio, kiekviena Teritorinė
darbo birža ir iniciatyvos partneriai skleidžia informaciją apie JGI savo nuožiūra,
naudoja skirtingus vizualinius sprendimus ir siunčia skirtingą žinią. Siūlome pradėti
aktyvią JGI viešinimo kampaniją sistemingai naudojant skirtingus viešinimo kanalus.
Svarbu tiek jaunimą, tiek kitus visuomenės segmentus informuoti apie JGI
įgyvendinimą, iniciatyvos teikiamas galimybes ir naudą. Būtina pradėti vykdyti socialines
kampanijas, kurti ir viešai rodyti reklaminius filmukus, taikyti integruotos komunikacijos
sprendimus. Formuojant ir viešinant JGI įvaizdį siūloma remtis Italijos ir Suomijos gerąja
patirtimi: visi dizaino sprendimai yra integruoti, pateikiamas vieningas įvaizdis, didelis
dėmesys skiriamas komunikacijai e. erdvėje pritaikyti pagal jaunimo auditorijos
ypatumus ir poreikius.
Projekto metu
bendradarbiaujant su Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija bei
kitomis institucijomis buvo aptarti
konkretūs veiksmai, kuriuos
įgyvendinant būtų tinkamai
pristatyta ir viešinama JGI. Taip
pat, nenaudojant papildomų
finansinių išteklių, buvo sukurtas bandomasis JGI pristatantis vaizdo klipas (8 pav.).
Paslaugų kokybės gerinimas
Siekiant kuo didesnės įvairių priemonių ir projektų sėkmės, svarbu ne tik efektyvi
informacija, bet ir nuolatinis jaunimui teikiamų paslaugų tobulinimas. Jaunimo
aptarnavimo ir paslaugų kokybei gerinti siūlome reguliariai peržiūrėti teikiamų paslaugų
metodikas ir turinį, sukurti ir plėtoti grįžtamojo ryšio principu veikiantį paslaugų kokybės
8 pav. Ištrauka iš bandomojo JGI vaizdo klipo
15
tobulinimo mechanizmą. Rekomenduotina nuolatos vykdyti klientų apklausas ir tyrimus,
o rezultatais pasinaudoti paslaugų turiniui ir metodikoms atnaujinti. Reguliariai
vykdomos jaunimui teikiamų paslaugų analizės, jaunimo pasitenkinimo paslaugomis
matavimai bei tarpžinybinis bendradarbiavimas ir dalijimasis patirtimi turėtų padėti
formuotis kokybės standartams ir kartu kelti teikiamų paslaugų kokybę ne tik
didžiuosiuose miestuose, bet ir atokesniuose regionuose.
Pakankamas dėmesys turėtų būti skiriamas darbuotojų kompetencijoms, kurios
reikalingos paslaugų kokybei užtikrinti, stiprinti. Prie paslaugų kokybės gerinimo turėtų
prisidėti ir vieno langelio principo skatinimas bei paslaugų prieinamumo elektroninėje
erdvėje plėtojimas.
JDC įvaizdžio ir rinkodaros gerinimas
Tyrimo išvados atskleidė, kad jauni žmonės dažnai turi išankstinių nuostatų apie
LDB ir jai pavaldžių JDC teikiamas paslaugas, nors patys nėra lankęsi juose ar
pasinaudoję egzistuojančiomis galimybėmis. Siekiant keisti išankstines nuostatas ir
gerinti JDC įvaizdį siūlome:
žymiai didesnį dėmesį skirti patraukliai komunikacijai;
aktyviai naudoti įvairias rinkodaros priemones elektroninėje erdvėje;
toliau tęsti JDC erdvių atnaujinimą ir jų pritaikymą jaunimo poreikiams ne tik
didesniuose miestuose, bet ir regionuose;
viešinti JDC veiklą aktyviai ir nuosekliai bendradarbiaujant su vietiniais
partneriais (mokymo įstaigomis, regioniniais TV ir radijo transliuotojais,
savivaldybėmis, NVO);
vykdyti aktyvią ir iš anksto apgalvotą komunikacijos strategiją socialiniuose
tinkluose.
Regioniniai JDC turėtų pasirinkti bendrą įvaizdį ir naudoti jaunimui patrauklius
komunikacijos būdus. Reguliarūs rinkos tyrimai ir tikslinių auditorijų analizės turėtų tapti
įprasta praktika visuose JDC. Jau esamų duomenų apdorojimas, jaunimo apklausos ir
16
anketos tikslingai atskleistų informavimo spragas ir tobulinimo kryptį bei padėtų suprasti,
kokį JDC nori matyti jaunimo auditorija. Taip pat labai svarbu kad viename iš JDC priimti
pažangūs ir pasiteisinę sprendimai būtų greitai perduodami ir adaptuojami kituose
regionuose esančiuose centruose.
Vidiniai darbuotojų mokymai ir dalijimasis gerąja patirtimi
Šioje ataskaitoje aprašomų sprendimų realizavimas leistų daug efektyviau viešinti
jaunimui teikiamas galimybes ir motyvuoti jauną žmogų naudotis jomis. Tačiau tam, kad
ši strategija būtų sėkmingai įgyvendinta, o siūlomi sprendimai turėtų didesnį poveikį,
būtina reguliariai vykdyti įvairius darbuotojų mokymus ir seminarus, susijusius su
komunikacijos ir rinkodaros įgūdžių lavinimu.
Tokio pobūdžio vidiniai darbuotojų mokymai ugdo kompetenciją, gerina paslaugų
kokybę ir leidžia efektyviau pasiekti jaunimą, komunikuojant patrauklesnį įvaizdį.
Siūlome periodiškai organizuoti komunikacijos mokymus įvairių įstaigų darbuotojams,
skatinti su jaunimu dirbančias institucijas, organizacijas ir įstaigas keistis patirtimi Tokių
seminarų metu turėtų būti siekiama efektyvinti vidinę komunikaciją, kad kiekviena
institucija žinotų ir tinkamai komunikuotų apie kitų institucijų vykdomas priemones bei
projektus, naudotųsi bendra viešinimo medžiaga.
Vykdydami projektą ne tik konsultavome atskirus darbuotojus, bet ir
organizavome bandomąjį seminarą „Jaunimo nedarbo mažinimas – efektyvios
rinkodaros svarba“, kurio metu savo srities profesionalai dalijosi patirtimi ir patarimais
apie pasiruošimą viešinimo kampanijoms, komunikacijos su jaunimo auditorija
ypatumus, jaunimo motyvavimą ir sudominimą, renginių organizavimą, komunikaciją
elektroninėje erdvėje ir socialiniuose tinkluose. Rotacijos pabaigoje panašūs mokymai
buvo organizuoti LDB vadovybei ir Teritorinių darbo biržų vadovams siekiant užtikrinti,
kad modernios rinkodaros nauda JDC veiklai būtų pripažinta bei būtų pradėti konkretūs
veiksmai, susiję su siūlomų sprendimų įgyvendinimu. Rekomenduojame reguliariai atlikti
tokius skirtingų institucijų ir organizacijų vadovų susitikimus bei komunikacijos veiksmų
derinimą.
17
PROJEKTO NAUDA
Įgyvendinus siūlomus rinkodaros sprendimus nauda pasireikš aktyvesniu
jaunimo dalyvavimu JGI ir kitose programose, efektyvesniu veiksmų koordinavimu bei
visų jaunimo galimybių viešinimu vienoje vietoje. Vyriausybei sudarius priežiūros
mechanizmus ir užtikrinant didžiausią sklaidą bei kokybės standartus, centralizuotai
komunikuojant jaunimo galimybes bei gerinant įstaigų įvaizdį ir priemonių patrauklumą
bus sudarytos sąlygos sudominti didesnį jaunuolių skaičių ir motyvuoti juos įsitraukti į
įvairias programas. Tai leis padidinti JGI ir kitų užimtumo priemonių įgyvendinimo
efektyvumą, be to, bus užtikrinti suteikiamų paslaugų kokybės standartai ir nuolatinis
paslaugų kokybės tobulėjimas.
Pagerėjusią informavimo kokybę bus galima išmatuoti atliekant rinkos tyrimus,
reguliariai vykdant jaunimo apklausas, stebint jaunimo aktyvumą internetinėje erdvėje,
socialiniuose tinkluose bei lankantis priemones įgyvendinančiose institucijose.
Vienas iš didesnių iššūkių centralizuotai jaunimo galimybių rinkodarai atsirasti,
be abejo, yra sklandaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo užtikrinimas. Norint pasiekti
veiksmingą veiksmų koordinavimą ir atsakomybių pasiskirstymą vykdant ataskaitoje
išvardytus uždavinius, LR Vyriausybės kanceliarijoje turėtų būti kuriamas priežiūros
komitetas, įtraukiant ir skirtingų institucijų atstovus (Socialinės apsaugos ir darbo
ministerią, Jaunimo reikalų departamentą, LDB, Ūkio ministeriją, VšĮ „Versli Lietuva“,
UAB „Invega“, LiJOT ir kt.).
Norint, kad įvairių institucijų ir organizacijų vykdomų priemonių viešinimas būtų
kuo aktyvesnis, o kartu ir finansiškai efektyvus, dalį rinkodaros veiklų reikėtų
centralizuoti. Tokios veiklos kaip rinkodaros turinio ir strategijų kūrimas, vizualinės
medžiagos generavimas, rinkos tyrimai ir analizės galėtų būti atliekamos vienoje vietoje,
centralizuotai, o po to perduodamos kitoms institucijoms, įstaigoms ar partneriams.
18
IŠVADOS
Nors jaunimo nedarbo situacija Lietuvoje pastaraisiais metais gerėja, jaunimo
užimtumo ir sėkmingo įsidarbinimo klausimai išlieka opia Lietuvos ir visos ES problema.
Lietuvos regionuose, kur 16–29 metų jaunimo nedarbas kartais viršija 30 %, kokybiškas
jaunimo užimtumas yra ypač aktuali tema. Reikia pasidžiaugti, kad šiuo metu šioms
problemoms spręsti skiriamas didelis dėmesys ir finansavimas. Tačiau dėl integracijos ir
bendradarbiavimo trūkumo, nepakankamo dėmesio tikslinės auditorijos ypatumus
atitinkančiam viešinimui, nepatrauklaus jaunimui viešojo sektoriaus įstaigų įvaizdžio ir
išankstinių nuostatų apie programų neefektyvumą jauni žmonės dažnai nežino apie
galimybes arba nenori ir nėra motyvuoti aktyviai įsitraukti ir naudotis jiems teikiamomis
galimybėmis. Siekiant keisti susidariusią padėtį būtina skirti didesnį dėmesį aktyvesnei
rinkodarai ir moderniems komunikacijos sprendimams, kurie padėtų tinkamai informuoti
įvairius jaunimo auditorijos segmentus, sudominti ir motyvuoti jaunus žmones.
Projekto metu bendradarbiaujant su skirtingomis institucijomis ir organizacijomis
buvo išanalizuotos egzistuojančios jaunimo užimtumo skatinimo priemonės ir jų
komunikacijos efektyvumas. Buvo identifikuotos tiek silpnosios, tiek stipriosios esamos
rinkodaros pusės. Taip pat buvo analizuojama ir kitų ES šalių patirtis viešinant jaunimo
galimybes. Atsižvelgus į skirtingų tyrimų ir analizių išvadas buvo suformuoti rinkodaros
sprendimai, skirti visų jaunimo galimybių komunikacijai centralizuoti ir efektyvinti,
valstybės institucijų įvaizdžiui gerinti bei teikiamų paslaugų kokybei tobulinti. Analizės
išvados ir sprendimai individualių susitikimų ar seminarų metu buvo nuolatos pristatomi
suinteresuotųjų institucijų ir organizacijų vadovams bei darbuotojams.
Siūlomas jaunimo galimybių rinkodaros planas buvo pristatytas ir suderintas su
LR Vyriausybės kanceliarijos vadovybe. Nuspręsta ieškoti veiksmingiausių ir greičiausių
būdų siūlomiems sprendimams įgyvendinti. Siekiant užtikrinti aktyvų siūlomų sprendimų
įgyvendinimą projektas bus tęsiamas bendradarbiaujant su įvairiomis ministerijomis,
įstaigomis ir organizacijomis.