INFORMACINĖ VISUOMENĖ LIETUVOJE

IR EUROPOJE

Apibrėžimas

Informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios nariai gali ir geba visose savo veiklos srityse veikti šiuolaikinių informacinių technologijų aplinkoje, naudotis šalies bei pasaulio informacijos resursais, o valdžios institucijos užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.

Informacinės visuomenės idėja buvo suformuluota XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje.

Termino „informacinė visuomenė“ autoriumi laikomas Tokijo technologijos instituto profesorius J. Chajaši.

Vienas žinomiausių pasaulio tyrintojų informacinės visuomenės klausimais Y. Masuda jau 1983 m. yra pareiškęs, kad informacinė visuomenė bus naujo tipo visuomenė, kuri iš esmės skirsis nuo industrinės visuomenės. Informacinės visuomenės pagrindas – informacijos vertybių produkcija kaip varomoji visuomenės plėtros jėga.

Informacinės visuomenės kūrimo koncepcija pradžioje buvo orientuota Japonijos ekonomikos uždaviniams spręsti.

Masuda suformulavo šiuos ekonominius ir socialinius pokyčius

1-asis etapas: naudojamos visos anksčiau žmonijos sukurtos technologijos,

2-asis etapas: pasitelkęs informacines technologijas žmogus galės atlikti darbus, kurių anksčiau negalėjo padaryti,

3-iasis etapas: egzistuojančios socialinės ir ekonominės struktūros transformuosis į naujas socialines ir ekonomines sistemas.

Filosofas futurologas Alvinas Tofflerispasiūlė žmonijos visuomeninę

raida vaizduoti trimis bangomis, vaizduojančiomis prioritetų kitimą laike

VISUOMENĖ

Agrarinė InformacinėIndustrinė

Laikas

Pri

orit

etai

Pri

ori

teta

iP

rio

rite

tai

Informacinės visuomenės kūrimo idėjos plitimas

JAV 1992 m. buvo nutarta kurti

nacionalinę informacinę infrastruktūrą.

1993 m. buvo paskelbtas B. Klintono ir A. Goro memorandumas „Amerikos ekonominio augimo technologija. Nauja kryptis, kurią būtina sukurti.“

Europa 1994 m. Korfu saloje

vykusiame Europos Tarybos posėdyje buvo perskaitytas pranešima „Europa ir globali informacinė visuomenė“.

1994 m. pabaigoje buvo įkurta informacinės visuomenės plėtros įstaiga (Information Society Promotion Office, ISPO)

Nacionalines informacinės visuomenės plėtros programas turi visos Europos valstybės

1995 m. Suomija paskelbė programą „Suomijos kelias į informacinę visuomenę“.

1996 m. Vokietija paskelbė analogiška programa.

2001 m. Lietuva patvirtino programą, pavadintą „Nacionalinė informacinės visuomenės plėtros koncepcija“.

1995 m. liepos 12–13 d. Briuselyje įvyko pirmasis Europos Sąjungos ir Centrinės bei Rytų Europos informacinės visuomenės forumas. Jo misija: suformuluoti pagrindinį tikslą – tolygiai plėtoti informacinės visuomenės raidą visose Europos valstybėse.

2000 m. buvo priimtas Europos Sąjungos dokumentas „Europos veiksmų planas“ (Europe Action Plan), kuriame buvo išdėstytos pagrindinės informacinės visuomenės kūrimo Europos Sąjungoje nuostatos.

„Elektronin Europa – informacinė visuomenė visiems“, galima rasti Lietuvos Respublikos Seimo svetainėje (http://www.lrs.lt).

Penki požiūriai į informacinę visuomenę

1) technologinis;

2) ekonominis;

3) profesinis;

4) erdvinis;

5) kultūrinis.

Pagrindinės informacinės visuomenės kūrimo prielaidos

Bendrojo nacionalinio produkto sandara

1950195019001900MetaiMetai

20002000

20%20%

40%40%

60%60%

BNPBNPPramonPramonėė

Žemės ūkisŽemės ūkis

InformacijaInformacija

ir paslaugosir paslaugos80%80%

Informatikos specialistai

SS4%4%

TT

VV

1616%%

8080%%

SS – specialistai – naujų – specialistai – naujų informacinių technologijų informacinių technologijų kūrimas.kūrimas.T – taikytojai – informacinių T – taikytojai – informacinių technologijų taikymas, technologijų taikymas, konfigūravimas, konfigūravimas, eksploatacija.eksploatacija.

V – vartotojai – V – vartotojai – informacinių technologijų informacinių technologijų galimybių vartojimas galimybių vartojimas įvairiose srityseįvairiose srityse..

Trys kompiuterininkų kartos

1965196519551955 19751975 1985198519451945 19951995

MetaiMetai

IIIIII

IIII

II

20052005

I karta - profesionalūs kompiuterininkaiI karta - profesionalūs kompiuterininkaiII karta - kompiuterių taikymo specialistaiII karta - kompiuterių taikymo specialistaiIII karta - kompiuterių vartotojaiIII karta - kompiuterių vartotojai

KiekisKiekis

Naujos galimybės informacinių technologijų

vartotojamsProfesija Galimybės

Žurnalistas Greita informacijos paieška, apdorojimas ir perdavimas

Pedagogas Informacijos paieška, distancinis mokymas, vaizdusinformacijos pateikimas

Gydytojas Telemedicinos priemonės

Meninikas Naujos meninės išraiškos formos, pasikeitimas informacija

Vertėjas, raštinėsdarbuotojas

Informacijos ruošimas, redagavimas ir perdavimas

Architektas, inžinierius Automatizuoto projektavimo priemonės

Teisininkas Greita teisinės informacijos paieška

Verslininkas Elektroninė komercija

Tarnautojas Elektroninė demokratija

Eilinis pilietis Informacijos paieška, tęstinis mokymasis, laisvalaikiopraleidimas

Elektroninio komunikavimo galimybės distancinis mokymas, kai mokytojas ir moksleivis

bendradarbiauja per Internetą;

teledarbas, kai darbo vieta perkeliama į namų aplinką;

virtualus bendravimas, kai tarpusavyje bendraujama per Internetą;

telemedicina, kai toli gyvenantį pacientą konsultuoja medicinos centre esantis specialistas

Elektroninio komunikavimo galimybės

elektroninė spauda, kai per Internetą tampa

pasiekiamais įvairiausi periodiniai leidiniai;

elektroninės bibliotekos, kai per Internetą tampa

pasiekiama literatūra iš šalies bei užsienio

bibliotekų.

elektroninė demokratija.

Pagrindiniai informacinės visuomenės bruožai

stiprus paties piliečio noras ir gebėjimas mokytis; nuolatinis mokymasis; mokymosi priemonių ir formų įvairovė: nuotolinis

mokymasis, elektroninis mokymasis, skaitmeninis mokymasis;

nuotolinis darbas; elektroninis verslas; elektroninės paslaugos; elektroninis valdymas.

Nūdienos reikalavimas

Visuotinas perėjimas nuo mokymosi visam gyvenimui prie mokymosi visą gyvenimą

Piliečio tikslai nuolatinio mokymosi sistemoje

išplėsti savo profesines žinias kokybiškai pakelti kvalifikaciją pakeisti profesiją išplėsti bendramokslinį ir

humanitarinį išprusimą aktyviau dalyvauti visuomeninėje

veikloje

Problemos socialinis pasidalinimas į tuos, kurie gali naudotis

kompiuteriais (turi savo namuose) ir kurie neturi šios

galimybės - šį skirtumą turėtų kompensuoti mokykla;

virtualus bendravimas su visu pasauliu didina tarpusavį

žmonių susvetimėjimą - čia mokykla turėtų sugebėti

paskirstyti moksleivių veiklą įprastinėje ir virtualioje

aplinkoje;

Problemos

kompiuterį turintis ir gerai jį įvaldęs moksleivis

atskirais atvejais tampa labiau apsišvietęs už mokytoją -

tam abi pusės turi būti pasiruošusios;

būtina puoselėti kompiuterinėje erdvėje lietuvių kalbą ir

kultūrą, nes yra didelis pavojus, kad labai gausi

informacija anglų ir kitomis kalbomis užgoš gimtąją

kalbą.

Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimas

Egzaminas ir šeši testai Pagrindinės informacijos technologijos sąvokos Kompiuterio naudojimas ir failų tvarkymas Tekstų tvarkymas Skaičiuoklės Pristatymai Duomenų bazės Informacija ir komunikacija

Trys informacinių technologijų taikymo švietime etapai

informacinių technologijų ir informatikos - kaip naujos disciplinos - mokymas;

informacinių technologijų - kaip efektyvios mokymo priemonės - taikymas dėstant kitas disciplinas ir taip išplečiant jų turinį;

naujų integruotų disciplinų įvedimas į mokymo planus - tai faktinė visos švietimo sistemos reforma.

Informacinė visuomenė

Žodis „elektroninis" vartojamas įvairiems informacinės visuomenės reiškiniams apibūdinti. Kuris iš pateiktų junginių nevartojamas?

a) Elektroninis mokymasis

b) Elektroninis internetas

c) Elektroninė valdžia

d) Elektroninis žurnalas

e) Vartojami visi

Parinkite praleistą žodį.

Informacinę visuomenę pagal kompiuterio naudojimą galima suskirstyti į sluoksnius. Daugiausia yra vartotojų vidurinę dalį sudaro taikytojai, kurie kūrybiškai taiko kompiuterį įvairioms situacijoms, parenka, priderina ir iš dalies perdaro programas, mažiausias procentas yra .?.

  a) Naudotojų

b) Kompiuterininkų

c) Programišių

d) Programuotojų

Informacinės visuomenės technologijai būdingi įvairūs mokymosi būdai. Kuris iš nurodytų mokymosi būdų atsirado anksčiausiai?

a) Atvirasis

b)  Elektroninis

c)  Nuotolinis

d)  Neakivaizdinis

e)  Mobilusis

Kurį iš informacinės visuomenės apibrėžimų laikote teisingu?

a) Informacinė visuomenė – tai visuomenė, kurioje 10% jos narių susiję su informacijos apdorojimu.

b) Informacinė visuomenė – tai visuomenė, kurioje ekonominės veiklos pagrindu tampa informacijos parengimas ir naudojimas kitose gamybos formose.

c) Informacinė visuomenė – tai visuomenė, kurioje kiekvienas žmogus turi asmeninį kompiuterį.

d) Informacinė visuomenė – tai visuomenė, kurioje visi kompiuteriai sujungti į kompiuterių tinklus

  Informacinės technologijos kelia žmonijai įvairių problemų. Kuri problema nėra priskiriama prie informacinių technologijų problemų?

a)   Žmonių susvetimėjimas

b)  Asmens pažeidžiamumas

c)  Didėjantis visuomenės “technizavimo”, naujų priemonių kaitos greitis

d)  Piratavimas

Teorija

V. Dagienė A. Žandaris “Informatika. Informacinės technologijos” 2 dalis 15 skyrius (60-64 pusl.).

http://62.80.232.136/informatika/uzduotys/vadoveliai/II-dalis_info_vad_Zandario.pdf

Testashttp://www.tinklas.lt

Dėkui už dėmesį

Geros dienos