Hinduizmas

Hinduizmas – religija, teigianti, kad visi fenomenai ir dievybė sudaro vienovę.

Patys induistai savo religiją linkę vadinti "Sanatana Dharma", kas išvertus iš sanskrito reiškia "amžinasis įstatymas

Hinduizmo paplitimas

• Pasaulyje yra apie 1 mlrd. hinduistų

• Tai trečia pagal tikinčiųjų skaičių religija pasaulyje po krikščionybės ir islamo.

• Hinduistai sudaro apie 85% Indijos gyventojų

• Hinduistai labiausiai paplitęsIndijoje, Nepale, Šri Lankoje, Indonezijoje, Malayzijoje, Singapūre, Didžiojoje Britanijoje ir Kanadoje.

Hinduizmo istorinė raida

Etapai

Pirmas etapas Iki VI a. pr. m. e. -

VEDIZMAS

Antras etapas - apie VI -II a. pr. m. e. - BRAHMANIZMAS

Trečias etapas – nuo II a. pr. m. e. iki dabar –

KLASIKINIS arba VĖLYVASIS HINDUIZMAS

Vedizmas

• Vedos – tai šventieji raštai su ritualiniais tekstais, maldomis, burtažodžiais ir himnais.

Vedizmas

Vedas sudaro keturi rinkiniai (samhitos):

Rigvedahimnai Dievams

Jadžurveda ritualinių aukojimų

Samaveda ritualinių giesmių rinkinys

Atarvedaužkeikimų formulės

Vedizmas

Garbinama daug dievų (mažiausiai 330 mln).

Svarbiausieji dievai labiausiai garbinami trys Dievai: Brahma

(pasaulio kūrėjas), Višnus (žmogaus likimo viešpats) ir Siva (pasaulio griovėjas);

• dangaus dievas Indra • ugnies dievas Agnis • tvarkdarys Varūna

Brahmanizmas

• Brahmanas - sąvoka, kuri reiškia visaapimančią substanciją, aukščiausiąją realybę, pasaulio esmę ir sielą. Iš Brahmano viskas gimsta, jame gyvena ir į jį grįžta, kad vėl atgimtų.

• Brahmanas – būties pirminė priežastis. • Atmanas - tikroji žmogaus savastis, buvo suprantama

kaip Brahmano dalis. • Brahmanizmas siejamas su luomų skirstymu į

smulkesnias kastas, reinkarnacijos, karmos dėsnio pripažinimu, atsiranda mokymas apie pareigas priklausomai nuo kastos, žmogaus gyvenimo tikslus, individualios sielos (atmano) ir kosminės dvasios (Brahmano) tapatybę.

Brahmanizmas

Labiausiai garbinami trys Dievai:

• Brahma (pasaulio kūrėjas),

• Višnus (žmogaus likimo viešpats)

• Siva (pasaulio griovėjas);

Klasikinis vėlyvasis hinduizmas

• Populiariausiais dievais tampa Šiva ir Višnus. Atitinkamai hinduizme išryškėja dvi pagrindinės srovės – šivaizmas ir vaišnavizmas.

• Šventieji raštai dalinami į dvi dideles grupes: „Shruti“ („Išgirsta“) ir „Smriti“ („Prisiminimas“) .

Klasikinis vėlyvasis induizmas

• Kuriamos didelės apimties epinės poemos.

Populiariausios: „Ramajana“ ir „Mahabharata“, t. y. du

stambūs epai, kuriose taip pat daug religinio ir filosofinio pobūdžio kūrinių, tarp jų ir vienas svarbiausių hinduizmo tekstų Bhagavadgyta.

• Krišna - vienas „Mahabharatos“ herojų, kurio prototipas galėjęs būti istorinis asmuo; vėliau tapęs hinduistų piemenų dievu

Dabartinis hinduizmas

• Hiduizmo religija neretai apibūdinama kaip giminingų religijų sąjunga, neturinti vieno įkūrėjo (kaip islamas ar krikščionybė) ar vieningos, aiškios ir visiems bendros doktrinos ar šventraščio.

• Hinduizmas pasižymi panteono, kultų, ir krypčių bei sektų įvairove.

• Induizmo pamatas – tikėjimas, jog visi fenomenai yra Brahmanas

Hinduiostų šventovės

• Indų šventovės skirtos konkretiems dievams, kurių statulos statomos gilumoje, specialioje celėje. Švenčių metu atliekama šventovės dievo garbinimo ceremonija (pudža- ritualas panašus į šv mišias kitose religijose) atnašaujant simbolines aukas: gėles, vaisius, smilkalus. Apeigų metų giedamos giesmės, groja tradicinė muzika (kuklesnėse šventovėse pasitenkinama įrašais). Tempel i Nallur, Jaffna, Sri Lanka

Hinduizmo simbolis- ženklas OM • Garsas žymi

transcendentinį garsą, iš kurio vibracijų pagal hinduizmo mokymą atsirado Visata. Jis apibūdina aukščiausią Dievo įvaizdį: beformį, bekūnį Brahmaną, beasmenę Pasaulio sielą.

Hinduizmo simbolis- ženklas OM

• OM yra simbolis, kuris viską apima ir savyje talpina.

• Pirmą kartą paminėtas Upanišadose. Vėliau OM – 3 garsų a, u, m junginys – kaip mistinės meditacijos objektas.

• Be to, jis simbolizuoja Trejybę: Višnus, Šiva ir Brahma.

Hinduizmo simbolis- ženklas OM

• Visose hinduizmo religijose OM laikoma švenčiausia iš visų mantrų.

Esminiai induistų įsitikinimai

• Visi induistai dalyvauja kastų sistemoje;

• Induistai yra susipažinę su karmos, arba atlygio, įstatymu;

• Induistai tiki, kad visuotinė dieviška siela yra visų fenomenų tikrybė

Kastos

• Visiems induistams daro įtaką kastų sistema. Tikėtina, kad nuo paties jų atsiradimo praėjo apie 3500 metų.

• Maždaug prieš 1500 m. pr. Kr. išsirutuliojo elgesio taisyklės, nustatančios įvairių socialinių grupių elgesį su kitomis.

• Kastos buvo vadinamos varnomis – nuo žodžio „gentis“ arba „spalva“.

• Išsirutuliojo galybės stambesnių ir smulkesnių kastų porūšių, sudarančių jati sistemą.

• Manu teisynas – nustatantis kastų praktiką.

Kastos

Pagrindinės kastos eina tokia tvarka:

• Brahmanai, dvasininkų kasta;

• Kšatrijai, karių ir valdovų kasta;

• Vaišijai, pirklių ir ūkininkų kasta;

• Šudrai, tarnų kasta; • Bekasčiai.

Karma

• Pagrindinė kastas remianti samprata yra karmos filosofija.

• Karma – šiame gyvenime atlikti žmogaus darbai.

• Reinkarnacija yra tikėjimas, jog po mirties asmens siela iš naujo atgimsta kitoje būtybėje.

• Daugelis induistų dėl tikėjimo reinkarnacija yra vegetarai.

Karma

• Karma nulemia, kokiame kūne, padėtyje ir kastoje žmogus atgims ateinantį gyvenimą.

• Dabartinė jo kasta priklauso nuo jo karmos praėjusiame gyvenime.

• Perėjimas iš žemesnės kastos į aukštesnę įmanomas tik po mirties per reinkarnaciją į aukštesnę kastą.

Dharma

• Terminas dharma, kuriuo indai apibrėžia savo ir religijas, turi daug

reikšmių: tikėjimas, etinė ir kosminė tvarka, pareiga, įstatymas. Tai liečia visus tikybos ir religinės praktikos aspektus – nuo pasaulio sukūrimo iki skirtingų socialinių grupių pareigų ir gyvenimo būdo.

• Bendrai dharmos sąvoką galima sutikti naudojamą tokiomis reikšmėmis:

- tiesiogine prigimtine reikšme – tiesa, [natūralus] dėsnis, tvarka; - kaip religijos doktrina – mokymas, [išsilaisvinimo] dėsnis; - kaip religinė tiesa – teisingumas, pareigų laikymasis, jų

vykdymas; - dar gali būti – visuomenės tvarka ar jos sąranga, teisingas

elgesys, tiesiog dorybė. • Pats žodis yra kilęs iš veiksmažodžio dhar – laikyti, palaikyti.

Atman

• Atmanas – hinduizme vartojamas filosofinis terminas, apibūdinantis esminę dvasią, sielą, „tikrąjį patį“. Priklausomai nuo filosofinio požiūrio, atmanas gali būti vartojamas apibūdinant individualią (jiva) arba universalią sielą. Pasak Upanišadų, atmanas niekada negimsta ir niekada nemiršta, jis tik keičia kūnus. Tai gyvuose padaruose esanti brahmano dalelytė. Dėl karmos poveikio individualus atmanas esąs susietas su samsara.[1]

• Žodis „atmanas“ yra susijęs su indoeuropietiškąja šaknimi *ēt - men (kvėpavimas) ir yra tos pačios šaknies, kaip senovės anglų kalbos žodis „æþm“, graikų „asthma“, vokiečių „Atem“ : „atmen“ (kvėpuoti).[2]

Samsara

• Samsara (skr. – keliavimas, reinkarnavimas, žemiškų atgimimų ratas) – sąvoka, vartojama skirtingose rytietiškose žinojimo tradicijose: džainizme, budizme, hinduizme, sikhizme, kur jos aspektas – reinkarnacija, kurios pobūdį nulemia karma.

• Hinduistų gyvenimo koncepcija – tai nepaliaujama gyvybės tėkmė per daugelį egzistencijų. Būtent tai ir išreiškia samsaros samprata, ji nusako gyvenimo bangavimą nuo gimimo iki mirties ir vėl į naują gimimą. Samsara yra glaudžiai susijusi su karma. Karma nusako vienos egzistencijos poelgių padarinius, kurie pereina į kitą egzistenciją ir taip jai daro įtaką. Hinduistai trokšta mokšos, t. y. išsilaisvinimo iš šio nesustojančio žemiškų atgimimų ciklo – samsaros.

• Hinduistai tiki , kad kai žmogus miršta, miršta tik kūnas, o siela gyna toliau.Kūną reikia sudeginti, kad būtų išlaisvinama siela. Dėl tos priežasties hinduistai kremuoja kūnus, o kremacijpos metu vykdomos apeigos> pelenai išbarstomi į jūrą arba upę. Indijos hinduistai tiki, kad upė Gandis yra šventa ir, kad ji nuplauna visas nuodėmes.

Brahmanas ir Maja

• Hinduistai įsitikinę, jog visa tikrovė yra Brahmanas.

• Brahmanas yra vienodai kiekviename veiksme.

• Kadangi visi fenomenai yra Brahmanas, tai matoma tikrovė yra iliuzija.

• Induistų išminčiai matomą tikrovę vadina maja.

Brahmanas ir Maja

• Pasaulio istorija ir gamtos egzistencija yra įtraukta į didžiulį beprasmybės ciklą – kalpa.

• Pagal šį ciklą išskiriamos keturios laiko eros: 1. Sukūrimas 2. Saugojimas 3. Sunaikinimas 4. Išnykimas • Brahma sukuria, Višnus išlaiko, Šyva sunaikina.

Brahmanas

• Brahma yra išminties dievas ir stovi už Šivos og Višnu. Brahma dievas turi keturis veidus, kurie simbolizuoja keturias pasaulio kryptis- šiaurę, pietus, rytus ir vakarus. Maldose neužima Brahma pagrindinės vietos ir nėra tiek daug jam skirtų šventyklų.

Hinduizmo dievai ir deivės • Višnus – yra vienas iš

trejybės dievų kartu su Brahma ir Šiva. Višnu yra viską saugojantis dievas. Višnus sanskrito kalba reiškia „įeiti“, „prasiskverbti“.

• Jo žmona Lakšmė yra gerbuvio deivė. Vaizduojama sėdinti ant lotoso žiedo, kurį induistai laiko šios deivės simboliu. rudenį švenčiama Lakšmei skirta šventė – Divalis

Hinduizmo dievai

• Šiva (sanskritu: Śiva, „geradaris“,

„atnešantis laimę“) – vienas populiariausių hinduizmo dievų. Šiva yra vienas iš hindų dievų trejybės, vadinamasis naikintojas. Kiti trejybės dievai Brahma ir Višnus yra laikomi atitinkamai kūrėju ir sergėtoju. Šiva – naikintojas ne blogąja prasme, jis yra blogio naikintojas, vaizduojamas teigiama prasme. Šivos pasekėjai vadinami šaivais (šivaitais). Šiva drauge su kitais dviem hindų dievais sudaro trejybę, vadinamą Trimūrčiu.

• Šiva yra šokio ir jogos viešpats. Jis vaizuojamas kaip pusiau vyras ir pusiau moteris.

Hinduizmo dievai

• Hinduizmo panteone Šivos pati yra deivė Parvatė. Pirmoji Šivos pati buvo Satė, vėliau atgimusi kaip Uma, kuri atsidavė ilgai askezei ir Šiva ją vedė; tada ji tapo antrąja Šivos pačia ir ją imta vadinti Parvate. Tačiau dažnai vartojami ir kiti žmonos vardai.Parvate yra energijos, santuokos , seksualumo bei šeimos deive.

• Jiedu turi du sūnus Ganeša (Pillaiyar) og Murugan

Hinduizmo dievai

• Ganeša yra vaizduojamas su dramblio nosim ir yra vyriausias Šivos ir Parvatės sūnus. Hinduistai meldžiasi jam imdamiesi ko nors naujo, nes jisai palaimina darbus ir pašalina visas kliūtis. Pujaene ritualai prasideda Ganešo šlovinimu.

Hinduizmo religinė praktika • Praktikuojantys hinduistai ryte

ir vakare atlieka sandhja ritualą, į kurį įeina apsiplovimas, malda, šventos formulės (mantros), simbolinė auka (gėlės, vanduo) dievams.

• Svarbiausi gyvenimo ciklo įvykiai yra pašventimas, vestuvės, laidotuvės.

• Hinduistai praktikuoja mirusiųjų kremaciją.

• Specifinis hinduizmo bruožas yra piligrimystės į šventas vietas: prie šventovių kalnuose, upių.

Šventės

• Pagal kitą kalendorių Naujieji metai yra Divali šventė (spalio-lapkr. mėn.) – žibintų šventė, kurios metu garbinama turto, sėkmės ir šeimos deivė Lakšmi. Lempučių arba žibintų girliandomis papuošiami namai. Laikoma, kad Divali naktį mirusiųjų sielos aplanko savo buvusius namus, todėl fejerverkais ir raketomis bandoma jas nuvyti

Keliai į išsigelbėjimą (Bhagavadgyta pateikia tris išsigelbėjimo mokšos kelius):

Hinduizmo poveikis asmeniui ir bendruomenei

Hinduizmas daro įtaką:

• Asmeniui ir jo gyvenimo tarpsniams

• Teisingam elgesiui ir tiesai

• Istorijai ir vystymuisi

• Tesingumui ir taikai

• Sekuliariai visuomenei

• Nekenkimui gyvoms būtybėms.

Hinduizmas ir kitos religijos

• Hinduizme yra žinoma nesuskaičiuojama daugybė dievų, tuo tarpu islame ir krikščionybėje tik vienas.

• Krikščionių tikėjimas nuodėmių atleidimu arba budistų mokymas, jog galima prisiimti kitų nuopelnus induistams atrodo pražūtingas moralinio įstatymo panaikinimas.