Post on 22-Feb-2020
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS
ŽEMĖTVARKOS IR GEOMATIKOS INSTITUTAS
Laimutė Kudirkienė
ŽEMĖS REFORMOS DARBŲ ANALIZĖ KAUNO RAJONO ZAPYŠKIO
IR ALTONIŠKIŲ KADASTRO VIETOVĖSE
Magistro baigiamasis darbas
Studijų sritis: Technologijos mokslai
Studijų kryptis: Inžinerija
Studijų programa: Žemėtvarka
Studijų programa: Žemėtvarka
Akademija, 2015
2
Baigiamųjų darbų vertinimo komisija:
(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. 157-PA, 2015 m. gegužės 20 d.)
Pirmininkas mag. Audrius Petkevičius, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos
departamento direktorius
Nariai:
1. Prof. dr. Audrius Aleknavičius, Aleksandro Stulginskio universitetas;
2. Doc. dr. Virginija Gurskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas;
3. Doc. dr. Vilma Sudonienė, Aleksandro Stulginskio universitetas;
4. Mag. Saulius Mocevičius, UAB „Geometra" Kraštotvarkos direktorius.
Mokslinis vadovas prof. dr. Audrius Aleknavičius, Aleksandro Stulginskio universitetas
Recenzentė lekt. dr. Jolanta Valčiukienė, Aleksandro Stulginskio universitetas
Instituto direktorė doc. dr. Virginija Gurskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas
Oponentė doc. dr. Vilma Sudonienė, Aleksandro Stulginskio universitetas
3
Darbo aprobacija
Tyrimų rezultatai, paskelbti mokslinėse konferencijose:
KUDIRKIENĖ, L. Žemės darbų analizė Kauno rajono Zapyškio ir Altoniškių kadastro
vietovėse. Iš: Jaunasis mokslininkas 2015: studentų mokslinė konferencija. ASU, Akademija,
2015.
Tyrimų rezultatai paskelbti leidiniuose:
KUDIRKIENĖ, L. Žemės darbų analizė Kauno rajono Zapyškio ir Altoniškių kadastro
vietovėse. Iš: Jaunasis mokslininkas 2015: studentų mokslo darbai (kompaktinė plokštelė), 2015.
4
SANTRAUKA
Laimutė Kudirkienė
ŽEMĖS REFORMOS DARBŲ ANALIZĖ KAUNO RAJONO ZAPYŠKIO IR
ALTONIŠKIŲ KADASTRO VIETOVĖSE
Magistrantūros studijų baigiamąjį darbą sudaro 52 puslapiai, 5 lentelės, 11 paveikslų, 46
literatūros šaltiniai, 1 priedas, darbas parengtas lietuvių kalba.
PRASMINIAI ŽODŽIAI: žemės reforma, nuosavybės teisė, žemės sklypas.
Darbo objektas – Kauno rajono Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovės.
Darbo tikslas – išanalizuoti žemės reformos darbų eigą Kauno rajono Zapyškio ir
Altoniškių kadastro vietovėse.
Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti ir apžvelgti teisės aktus, reglamentuojančius žemės
reformos darbus. 2. Išanalizuoti nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimą
Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovėse. 3. Išanalizuoti žemės reformos metu atliktų darbų
apimtis. 4. Nustatyti esamas problemas ir galimybes užbaigti žemės reformą Zapyškio ir
Altoniškių kadastro vietovėse.
Naudoti metodai: dokumentų analizės, anketinės apklausos, lyginamasis, anologijos,
ekstrapoliacinis, matematinis, statistinis, apibendrinimo, grafinio vaizdavimo, aprašomasis.
Darbo rezultatai: Pirmojoje darbo dalyje išnagrinėti ir apžvelgti teisės aktai,
reglamentuojantys žemės reformos darbus. Antroje – atlikta Kauno rajono ir Zapyškio bei
Altoniškių kadastro vietovių apžvalga, išanalizuota nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens
telkinius atkūrimas šiose vietovėse. Trečiojoje – išanalizuota žemės reformos darbų apimtis
Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovėse. Ketvirtojoje darbo dalyje atliktas žemės reformos
darbų kokybės ir perspektyvų Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovėse vertinimas, nustatytos
problemos ir galimybės užbaigti žemės reformą analizuojamose kadastro vietovėse.
Daugumos žemės savininkų turima žemės valda yra per maža, kad būtų galima vykdyti
perspektyvią ir konkurencingą veiklą. Zapyškio kadastro vietovėje atkurtos nuosavybės teisės į
žemę, mišką ar vandens telkinius 558 piliečiams į 1914,6741 ha plotą, tai sudaro 76,3 proc.
pageidaujamų prašymų ir 102,7 proc. prašymuose nurodyto ploto ir Altoniškių kadastro vietovėje
- 231 piliečiui į 509,1032 ha plotą, tai sudaro 81,3 proc. pageidaujamų prašymų ir 104,3 proc.
prašymuose nurodyto ploto.
5
SUMMARY
Laimutė Kudirkienė
ANALYSIS OF LAND REFORM IN ZAPYŠKIS AND ALTONIŠKIAI CADASTRAL
LOCALITIES OF KAUNAS DISTRICT
This final Master thesis consists of 52 pages, 5 charts, 11 pictures, 46 references, 1
appendix, all in the Lithuanian language.
KEY Words: land reform, property right, land plot.
Object of the thesis is Zapyškis ir Altoniškiai cadastral localities of Kaunas district.
The aim of the paper is to analyse the workflow of land reform in Zapyškis and
Altoniškiai cadastral localities.
Objectives of the thesis are as follows: 1. To examine and perform the survey of scientific
literature on legal acts regulating land reform. 2. To analyse the restoration of property rights to
land, forest and water bodies in Zapyškis ir Altoniškiai cadastral localities. 3. To analyse the
scope of works carried out during the land reform. 4. To identify existing problems and
opportunities to finish land reform in Zapyškis ir Altoniškiai cadastral localities.
The methods used: document analysis, questionnaire survey, comparative, analogical,
extrapolational, mathematical, statistical, summative, graphical representation, descriptive
methods.
The results of the paper: the first part of the paper introduces examination and scientific
survey of legal acts that regulate land reform works. The second part of the paper deals with the
overview of the cadastral areas in Kaunas district, Zapyškis and Altoniškiai, analysis of the
restoration of the Government’s property rights to land, forest and water bodies in the
aforementioned areas. The third part analyses the scope of the land reform works in the cadastral
areas of Zapyškis and Altoniškiai. In the fourth part of this paper, the qualitative and perspective
assessments of the works carried out in Zapyškis and Altoniškiai cadastral areas are performed,
problems and opportunities of finishing the land reform in the cadastral areas thereof are
determined.
The land plot owned by majority of owners is not large enough to perform perspective and
competitive activities. Property rights of land, forest and water bodies in Zapyškis cadastral
locality were restored to 558 citizens 1914.6741 ha area, it makes 76.3 percent number of
preferred applications or 102.7 per cent total area indicated in the applications, whereas in
6
Altoniškiai cadastral locality this number amounts for 231 citizens 509.1032 ha area, it makes
81.3 percent number of preferred applications or 104.3 per cent total area indicated in the
applications.
7
TURINYS
ĮVADAS..........................................................................................................................................8
1. LITERATŪROS APŽVALGA..................................................................................................10
2. ŽEMĖS TVARKYMO IR ADMINISTRAVIMO POLITIKA.................................................22
2.1. Žemės reformos žemėtvarkos projektai.............................................................................26
3. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI....................................................................................31
4. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS.....................................................................32
4.1. Tyrimo metodai..................................................................................................................32
4.2. Kauno rajono apžvalga.......................................................................................................32
4.3. Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovių apžvalga............................................................35
5. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ IR APTARIMAS............................................................38
5.1. Žemės reformos darbai Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovėse...................................38
5.2. Žemės reformos darbų kokybės ir perspektyvų Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovėse
vertinimas.......................................................................................................................................40
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS............................................................................................48
LITERATŪROS SĄRAŠAS.........................................................................................................49
PRIEDAI........................................................................................................................................53
8
ĮVADAS
Žemė – brangiausias nekilnojamasis turtas, kurį šiame pasaulyje turime. Šį turtą valdome,
juo disponuojame žemės santykių procese. Žemė visuotinė vertybė, tautos nacionalinis turtas,
gamtos dalis, žmogaus gyvenimo ir veiklos pagrindas. 1990 m. kovo 11 d. paskelbus Lietuvos
nepriklausomybę pradėta septintoji žemės reforma.
Racionalaus žemės naudojimo tvarką nustato įstatymai bei Vyriausybės nutarimai, taip
pat teritorijų planavimo dokumentai, jų pagrindu atskiroms teritorijų dalims nustatoma pagrindinė
žemės naudojimo paskirtis, būdas, sąlygos ir reglamentai. Tinkamai suplanuotas žemės
naudojimas turi garantuoti reikiamą žemės ūkio gamybos lygį, dirvožemių apsaugą, ekologinį
teritorijos stabilumą, žemės ūkio naudmenų kokybės gerėjimą (Gurskienė, 2002).
Lietuvos Respublikos žemės reforma, kuri vyksta iki šiol, pradėta vykdyti nuo 1991 m.
liepos 25 d. kai Atkuriamasis Seimas Vilniuje priėmė – „Žemės reformos įstatymą“. Šio įstatymo
paskirtis reglamentuoti žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką. Žemės reformos objektas
– Lietuvos Respublikos žemės fondas.
Žemės reformos tikslai: užtikrinti gamtos išteklių apsaugą; įgyvendinti asmenų teisę į
žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai
nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant
pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines
ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant
valstybinę žemę.
Žemės reformą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę iki
2010–07–01 priėmė apskrities viršininkai, o nuo 2010–07–01 Nacionalinės žemės tarnybos
vadovas prie Žemės ūkio ministerijos ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Valstybinė
žemė išnuomojama ar perduodama naudotis Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka
(Lietuvos..., 2013).
Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis iki 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje
buvo gauta 51815 piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę miestuose 39662 ha žemės
plotą. Piliečių, kuriems atkurtos nuosavybės teisės į visą jų prašymuose nurodytą plotą, skaičius
42771. Kitiems piliečiams pateikusiems prašymus buvo atlyginta vertybiniais popieriais, pinigais
9
ir kitais būdais. Parengta išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai
nuosavybėn 14133 piliečiams į 7879 ha žemės plotą.
Kaimuose buvo gauta 784209 prašymai į 4020413 ha žemės. Atkurtos 770877 piliečiams
nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius į 3995576 ha žemės plotą.
Tam kad darbai vyktų sklandžiai buvo įsteigta Žemės reformos kontrolės skyrius.
Patikslinta žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodika, atliekama žemės reformos
žemėtvarkos projektų valstybinė ekspertizė.
Darbo objektas: Kauno rajono Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovės.
Darbo tikslas: Išanalizuoti žemės reformos darbų eigą Kauno rajono Zapyškio ir
Altoniškių kadastro vietovėse.
Darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėti ir apžvelgti teisės aktus, reglamentuojančius žemės reformos darbus.
2. Išanalizuoti nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimą Zapyškio ir
Altoniškių kadastro vietovėse.
3. Išanalizuoti žemės reformos metu atliktų darbų apimtis.
4. Nustatyti esamas problemas ir galimybes užbaigti žemės reformą Zapyškio ir
Altoniškių kadastro vietovėse.
Darbo aktualumas. Lietuvoje žemės ūkis vis dar užima ganėtinai didelę rinkos dalį ir
tikėtina, kad ateityje jo reikšmė nemažės. Dėl daugiafunkcinio pobūdžio žemės ūkis laikomas
viena iš svarbiausių ūkio šakų Lietuvos ekonomikoje. Pastaraisiais metais itin didelis dėmesys
yra skiriamas pažangiam, konkurencingam ir moderniam ūkiui. Magistro tezių tema aktuali dėl
žemės reformos žemėtvarkos projektų teisingo įvertinimo.
Darbo naujumas yra tai, kad išnagrinėti teisiniai ir procedūriniai klausimai rengiant
žemės reformos žemėtvarkos projektus ir jų problemas tikslinant kadastrinių matavimų metu
žemės sklypų plotus ir ribas.
Darbo teorinė ir praktinė reikšmė – panaudoti atliktų tyrimų medžiagą, išvadas ir
pasiūlymus žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo kokybės pagerinimui.
Darbo struktūra. Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, 5 skyriai, išvados, literatūros sąrašas ir
priedai. Darbo apimtis 52 puslapiai, juose 5 lentelės, 11 paveikslų. Bibliografinį aprašą sudaro 46
šaltiniai.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą ir įgyvendinimo taisykles, derinimo ir
tvirtinimo darbų eigą reglamentuoja įvairūs įstatymai, įstatymų pakeitimai, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimai, moksliniai straipsniai. Išskirti svarbiausi moksliniai darbai, įstatymai ir
reglamentuose pateiktų darbų aspektai:
Lietuvos Respublikos Konstitucija piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume
pabrėžia:
Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas;
kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.
Konstitucijoje yra pabrėžiama, kad nuosavybės teisės yra neliečiamos ir saugomos
įstatymų. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir
teisingai atlyginama (Lietuvos..., 1992b).
Vienas iš esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra pripažįstamas
teisėtų lūkesčių apsaugos principas, kuris suponuoja valstybės bei valstybės institucijų pareigą
laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Būtent šis – teisėtų lūkesčių principas – ne tik Konstitucinio
Teismo jurisprudencijoje, bet ir nuosavybės teisių apsaugą tarptautiniu mastu garantuojančios
1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos oficialaus interpretuotojo
Europos žmogaus teisių teismo praktikoje yra laikomas vienas iš pagrindinių teisės į nuosavybę
gynimo kriterijų, kai su nuosavybės teisės pripažinimu ir šios teisės gynimu susiduriama
nuosavybės teisių atkūrimo teisinių santykių kontekste (Monkevičius, 2006).
LR Konstitucijos IV skirsnio 47 str. reglamentuoja, kad žemė, vidaus vandenys, miškai
nuosavybės teise gali priklausyti tik LR piliečiams ir valstybei. Savivaldybėms, kitiems
nacionaliniams subjektams, taip pat ūkinę veiklą Lietuvoje vykdantiems užsienio subjektams,
gali būti leidžiama įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus jų
tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti. Taip pat žemės
sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei
– jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti (Lietuvos..., 1992b).
1991 m. birželio 18 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įstatymas, kuriame
Lietuvos Respublikos Seimas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai –
Atkuriamajam Seimui 1990 m. kovo 11 d. aktais atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę,
11
nustojo veikę svetimos valstybės primestiniai įstatymai, kuriais okupacinė valdžia iš Lietuvos
Respublikos piliečių neteisėtai atėmė jų turėtą turtą.
Šio įstatymo paskirtis yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos piliečių, kurių
nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai
nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą
„Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“,
nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant
susiformavusius visuomeninius turtinius santykius (Lietuvos..., 1997a).
LR žemės reformos įstatyme, priimtame 1991 m. liepos 25 d. (nauja įstatymo redakcija
priimta 1997 m. liepos 2 d., Nr. VIII – 370), numatytos sąlygos atkurti nuosavybės teises į žemę,
ją grąžinant, suteikiant nuosavybės teises neatlygintinai ar išperkant įvairiais kompensavimo
būdais, kaip ir kurią žemę galima įsigyti nuosavybėn, žemės reformos žemėtvarkos projektų
rengimo pagrindinės nuostatos, apibūdinta asmeninio ūkio žemė.
Žemės reforma Lietuvoje prasidėjo 1991 m. rugsėjo mėnesį kai buvo priimtas Žemės
reformos įstatymas. Šio įstatymo paskirtis – reglamentuoti žemės reformos ir žemės
privatizavimo tvarką. Šiame įstatyme nurodomi žemės įsigijimo nuosavybėn būdai žemės
reformos metu: nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar
suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai;
valstybinės žemės pardavimas; civiliniai sandoriai dėl žemės.
Žemės reformos objektas yra LR žemės fondas. Žemės reformos tikslai yra įgyvendinti
LR piliečių teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymo numatyta tvarka ir sąlygomis
grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar
suteikiant naudotis valstybinę žemę, sudaryti ekonomines ir teisines sąlygas žemės rinkai plėtoti.
Piliečiams žemės ūkio paskirties žemė kaimo vietovėje grąžinama nuosavybėn ir
parduodama laikantis Žemės reformos įstatyme nurodytos eilės ir pagal žemės reformos
žemėtvarkos projektus. Pagal įstatymą piliečių asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal
įstatymus buvo suteikta ir piliečių naudojama asmeniniam ūkiui. Asmeninio ūkio žemė
neperduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami
naudotis piliečiams, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat
piliečiams, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės
nustatyta tvarka (Lietuvos..., 2010).
12
Žemės reformos įstatymas ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo įstatymas reglamentuoja nuosavybės teisių į žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką žemės
reformos metu, kurios pagrindinis tikslas užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų
teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai
nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant
pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines
ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant
valstybinę žemę (Lietuvos..., 1997a).
Poįstatyminiai norminiai teisės aktai skirstomi į centrinius, t. y. Lietuvos Respublikos
Vyriausybės, ministerijų ir kitų centrinių valstybės institucijų bei savivaldos institucijų aktus. Tai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, centrinių valstybės institucijų norminiai aktai bei
savivaldos institucijų sprendimai, kuriuose nustatytos teisės normos, t. y. bendrosios elgesio
taisyklės, taikomos žemės santykiams reguliuoti. Vienas pagrindinių poįstatyminių aktų ir būtų
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 „Dėl Lietuvos
Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo
tvarkos ir sąlygų“ reglamentuojantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo
tvarką ir sąlygas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį
turtą atkūrimo įstatymą. Valstybinės žemės pardavimo tvarką nustato Valstybinės žemės ūkio
paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles reglamentuojančios žemės ūkio paskirties
žemės įsigijimą nuosavybėn ir nuomą kaimo gyvenamojoje vietovėje ir naudojamų kitos
paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, kurios nustato naudojamų
kitos paskirties žemės sklypų įsigijimo tvarką. Žemės sklypų projektavimo ir žemės reformos
žemėtvarkos projektų rengimo tvarką kaimo vietovėje nustato Žemės reformos žemėtvarkos
projektų rengimo metodika, 1998 metais patvirtinta tuometinės Žemės ir miškų ūkio ministerijos
įsakymu (Lietuvos..., 1997b).
Vienas pagrindinių specialiųjų įstatymų reguliuojančių žemės teisnius santykius – Žemės
įstatymas, kuris reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės
tvarkymą ir administravimą. Įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės
santykiai turi būti reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir
juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant
gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo
teises (Lietuvos..., 1994).
13
Civilinio kodekso pirmajame projekte, kuris po pirmojo svarstymo Seime 1996 metais
buvo paskelbtas visuomenei, nuosavybės teisės objektu tradiciškai buvo laikomas tik materialus
daiktas. Tačiau to paties projekto kituose skyriuose buvo daug normų, kurios teisės objektais
laikė ne tik daiktus. Be to, pirmosios Civilinio kodekso knygos III dalis skirta vien tik civilinių
teisių objektams, tarp kurių nurodyti ne tik daiktai, bet ir kiti nematerialūs objektai.
Civilinio kodekso II skyriaus 95 str. teigiama, kad nuosavybės teisės objektai yra žemė,
jos gelmės, vandenys, miškai ir kitas turtas. Turtas skirstomas į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį.
Nekilnojamuoju turtu paprastai laikomi tokie daiktai, kurie yra susiję su žeme ir kurie negali būti
perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties (Lietuvos..., 2000b).
Lietuvos Respublikos Seimas 2000 metais priėmė Civilinį kodeksą, kuriame nuosavybės
teisės objektas – žemė ir su ja susiję teisiniai santykiai, priskiriami daiktinės teisės objektui. Šio
kodekso normos reglamentuoja ne tik nuosavybės teisės valdymą, bet ir šio turto patikėjimo teisę,
sąlygas dėl servitutų nustatymo ir panaikinimo, taip pat uzufrukto, užstatymo teisės, ilgalaikės
nuomos, įkeitimo bei paveldėjimo teisės principus. Civiliniame kodekse nustatyta, kad žemės
sklypo savininko nuosavybės teisės objektas yra viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės
sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu kitaip nenustatyta
įstatymu arba sutartimi (Lietuvos..., 2000b).
Žemės reformos žemėtvarkos projektus gali rengti Europos Sąjungos valstybių narių ar
Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – valstybė narė) piliečiai, kiti fiziniai asmenys,
kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse
teisėmis, valstybėje narėje įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai.
Valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų
jiems suteiktomis judėjimo teisėmis, gali rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus turėdami
jiems nustatyta tvarka išduotus kvalifikacijos pažymėjimus žemės reformos žemėtvarkos
projektams rengti (toliau – kvalifikacijos pažymėjimas) arba kitos valstybės narės išduotą
kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, kuriuo suteikiama teisė rengti žemės reformos
žemėtvarkos projektus. Valstybėse narėse įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų
padaliniai gali rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus, kai jų specialistas, dirbantis pagal
darbo ar civilinę sutartį ir rengiantis žemės reformos žemėtvarkos projektus, turi jam nustatyta
tvarka išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitos valstybės narės išduotą kvalifikacijos
pažymėjimą ar kitą dokumentą, kuriuo suteikiama teisė rengti žemės reformos žemėtvarkos
projektus. Tuo atveju, jeigu valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo turi kitos valstybės narės
14
kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad
jis turi teisę rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus, reikalavimas tokį pažymėjimą gauti iš
naujo netaikomas (Lietuvos..., 1991).
Kadastriniai matavimai yra geodezinių matavimų atvejis, kai matavimų rezultatai
panaudojami nekilnojamojo turto kadastrui sudaryti bei žemės sklypų plotui ir statinių
techniniams parametrams apskaičiuoti. Sąvoka geodezija aprašoma dviejų graikų kalbos žodžių
junginiu ge (žemė) ir daiõ (daliju), anksčiau buvo suprantama kaip mokslas, tiriantis Žemės
formą ir dydį bei vietovės matavimus, susijusius su planų ir žemėlapių sudarymu (Variakojis,
1984). Dabar geodezija yra vadinama ne tik mokslo sritis, bet ir praktinė veikla šioje srityje. 2001
m. birželio 28 d. LR Seime priimtame geodezijos ir kartografijos įstatyme geodezija apibrėžiama
kaip mokslo ir gamybinės veiklos sritis, apimanti visos Žemės ar jos dalies formos bei dydžio
tikslinimą, gravitacinio lauko bei erdvinės taškų padėties Žemės paviršiuje (virš ar žemiau šio
paviršiaus) matavimus ir koordinačių nustatymą (Lietuvos..., 2001).
Geodeziniai matavimai atliekami darant žemės sklypų planus, vykdant statybas, tiesiant
antžeminius ir požeminius tinklus, statant kelius ir kitur. Pastaraisiais metais geodeziniams
matavimams vis plačiau taikoma globalinė padėties nustatymo sistema (GPNS), kurioje
panaudojama specializuotų dirbtinių Žemės palydovų bei kitų įrenginių visuma ir kompiuterinės
informacijos apdorojimo sistemos. Lietuvoje taip pat kuriama geografinė informacinė sistema
(GIS), kuri sistemina, apdoroja ir reikiamuose formatuose saugo informaciją. Ateityje
geodeziniais matavimais turėtų būti atliekamas statinių inventorizavimas. Pirmieji žingsniai šioje
srityje žengti, tai yra, nustatomas statinio centro koordinatės (Lietuvos..., 2002b).
Pagrindinės kadastrinių matavimų sąvokos apibūdintos 2000 m. birželio 27 d. LR Seime
priimtame Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme. Pagal tą įstatymą, kadastriniai matavimai yra
veiksmai, kuriais nustatoma žemės sklypų ribų posūkio taškų bei riboženklių koordinatės
valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ir apskaičiuojamas tų žemės sklypų plotas ir (arba)
statinių techniniai parametrai. Šis apibrėžimas aiškiai parodo, kad kadastriniai matavimai yra tik
viena iš geodezinių matavimų sričių, apimanti tik žemės sklypų ir statinių tam tikrų įstatymais
nustatytų parametrų nustatymą (Lietuvos..., 2000a).
Remiantis kadastriniais matavimais, sudaromi nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiai –
nekilnojamojo turto kadastro duomenų dalys, kuriose nurodyta nekilnojamojo turto buvimo vieta,
jo kiekybinės ir kokybinės savybės bei skirtingų nekilnojamojo turto objektų padėtis valstybinėje
15
geodezinių koordinačių sistemoje ir kurioje ši informacija išreikšta žodžiais, skaitmenimis,
grafiniais elementais ir kartografinėmis priemonėmis (Lietuvos..., 2000a).
Kadastriniai matavimai nustato reikalingus nekilnojamojo turto parametrus ir yra prielaida
vieningam turto vertinimui. Nesant vieningos nekilnojamojo turto (sklypų, statinių ir kt.)
registracijos ir sandorių vykdymo tvarkos galimi piktnaudžiavimo asmens nuosavybe atvejai.
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys veiklą kadastrinių matavimų srityje, yra
Nekilnojamojo turto įstatymas ir Geodezijos ir kartografijos įstatymas (Lietuvos..., 2001c) bei šių
įstatymų poįstatyminiai aktai.
ŽŪM Žemės politikos departamentas. Nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. pagal patikslintą
Žemės ūkio ministerijos struktūrą naujai įsteigto Žemės politikos departamento uždaviniai yra
kartu su kitais ministerijos padaliniais formuoti valstybės politiką, žemės tvarkymo ir
administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto
kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti
šios valstybės politikos įgyvendinimą (Lietuvos..., 2010).
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tai struktūrinis Žemės ūkio
ministerijos padalinys, įgyvendinantis valstybės žemės politiką visoje šalies teritorijoje. Nuo
2010 metų liepos 1 dienos, panaikinus apskričių viršininkų administracijas, Nacionalinė žemės
tarnyba perėmė ir apskričių viršininkų administracijose veikusių žemėtvarkos skyrių funkcijas
(Lietuvos..., 2001b).
Bendrosios NŽT funkcijos. Žemės įstatymu nustatyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba:
1) įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos,
žemėtvarkos planavimo srityje;
2) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto
lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims
apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti;
3) parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus
privatizuotiems ir (ar) privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, valstybinės žemės sklypus,
naudojamus akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių valstybei nuosavybės teise priklausę
kontroliniai akcijų paketai buvo privatizuoti, valstybinės žemės sklypus, priskirtus valstybės
nekilnojamajam turtui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą
Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių turto
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam valstybės nekilnojamojo turto
16
atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai
savivaldybių nuosavybėn;
4) perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus
žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir
perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai;
5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės
nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius
veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, kai privati žemė įsigyjama
valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais, ir Žemės įstatymo nustatytus atvejus, kai
valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu
veikia Valstybės žemės fondas;
6) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja regiono lygmens žemėtvarkos
schemų, žemės reformos žemėtvarkos projektų ir valstybinės žemės sklypų formavimo ir
pertvarkymo projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės
naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo
dokumentų sprendiniais;
7) tvirtina rengiamus žemėtvarkos planavimo dokumentus;
8) Žemės įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nagrinėja prašymus paimti žemę
visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams;
9) organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę;
10) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą;
11) Žemės įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;
12) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus
suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai
prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus NTR pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės
žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus
suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;
13) išduoda kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti;
14) organizuoja žemės išteklių naudojimo stebėseną;
15) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas (Nacionalinė..., 2014).
17
Be to, žemės tvarkymo ir administravimo srityje NŽT atlieka šiuos darbus:
- rengia ir dalyvauja rengiant teisės aktų projektus, teikia siūlymus dėl teisės aktų projektų
pagal tarnybos kompetenciją;
- metodiškai vadovauja žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos ir
nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo darbams;
- koordinuoja žemės konsolidacijos darbus ir teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja žemės
konsolidacijos procese;
- koordinuoja žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių specialistų mokymą;
- pagal kompetenciją rengia informaciją apie nuosavybės teisių atkūrimą, žemės reformą
ir kitais klausimais;
- rengia atsakymus į fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus bei paklausimus,
priskirtus tarnybos kompetencijai, ir juos konsultuoja (Lietuvos..., 2001b).
NŽT veiklos strateginiai uždaviniai. Svarbiausios NŽT veiklos kryptys įgyvendinant
valstybės politiką žemės privatizavimo, jos naudojimo reguliavimo, žemėtvarkos paslaugų ir
įstatymų laikymosi priežiūros klausimais yra: žemės reformos darbai, žemėtvarkos projektų
rengimas, racionalaus žemės fondo naudojimo planavimas, žemės informacinės sistemos
tvarkymas ir žemės naudojimo valstybinė kontrolė. Šiems darbams vykdyti NŽT teritoriniuose
padaliniuose yra specializuoti darbuotojai, kurių veiklą koordinuoja ir jiems metodiškai
vadovauja centrinio padalinio specialistai (Lietuvos..., 2001b).
Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymas. Žemės sklypai formuojami
remiantis teritorijų planavimo dokumentais ir žemėtvarkiniais projektais. Teritorijų planavimas -
tai kraštotvarkos reguliavimo procesas ar procedūra, teritorijoje esanti privati, valstybinė ir
savivaldybių žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą. Pagal pagrindinę žemės naudojimo
paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas skirstomas į: žemės ūkio paskirties žemę, miškų ūkio
paskirties žemę, vandens ūkio paskirties žemę, konservacinės paskirties žemę ir kitos paskirties
žemę. O neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė priskiriama laisvos valstybinės
žemės fondui. Didžiausią dalį – apie 60 % Lietuvos teritorijos užima žemės ūkio paskirties žemė.
Ją sudaro žemės ūkio įmonių bei ūkininkų ūkių funkcionavimui skirta teritorijos ir žemės
naudojimo tiksliniai paskirčiai, prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms
nustatyti. Į šį reguliavimo procesą įtraukiama žemės, vandens, miškų fondo, gyvenamųjų
vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemos, skirtos gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir
juridinių asmenų veiklos teritorijoje plėtojimo teisėms nustatyti (Lietuvos..., 2013).
18
Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymas nustato visuomeninius santykius,
susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo,
apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja veiklą jose.
Saugomos teritorijos statusas tam tikrai vietovei suteikiamas tik atlikus jos ir joje esančių
objektų, gamtinių bei kultūrinių kompleksų tyrimus. Jei teritorija turi pripažintą mokslinę,
ekologinę, kultūrinę ar kitokią vertę, joje nustatomas specialus režimas. Visose saugomose
teritorijose, išskyrus rezervatus, gali būti sudaromos sąlygos pažintiniam turizmui (Lietuvos...,
2010).
Apie Lietuvoje vykstančią žemės reformą, jos tikslus ir įvykdytus darbus rašoma
daugelyje leidinių, publikacijų, straipsnių ir knygų.
P. Aleknavičius straipsnyje analizuojama ko reikia žemėtvarkininkui, kad jis galėtų
tinkamai parengti žemės reformos žemėtvarkos projektą ir įforminti naujas žemės valdas
(Aleknavičius, 1991).
P. Aleknavičiaus vadovėlyje supažindinama su žemės reformos darbų, žemės nuosavybės
santykių ir žemės naudojimo sąlygų teisiniam reguliavimui. Šiame leidinyje išdėstytos tik
galiojančių norminių teisės aktų nuostatos (Aleknavičius, 2007).
V. Pakalniškis savo staipsnyje nagrinėja nuosavybės santykių Lietuvos Respublikoje
teisinio reglamentavimo formavimosi istorinės prielaidas, įvairių nuosavybės teisės doktrinų
poveikį naujojo Civilinio kodekso normų turiniui, nuosavybės teisės instituto sąveiką su kitais
civilinės teisės institutais. Daugiau dėmesio skiriama aktualiausiam klausimui – šiuolaikinės
nuosavybės teisės doktrinos plėtros veiksniams ir su jais susijusiai civilinių teisių ir nuosavybės
teisės objekto problematikai (Pakalniškis, 2002).
V. Gurskienė (2000) savo disertacijoje pateikė ūkių dydžių dinamiką Europos Sąjungoje
ir žemėnaudų formavimo žemės reformos metu Lietuvoje analizę. Jos pagrindu nustatyta, kad dėl
žemės grąžinimo buvusiomis ribomis susidarė daug neracionalių žemėnaudų. Pagrindiniai jų
požymiai tai ištęstumas, netaisyklinga forma, žemėnaudos išdėstymas keliuose žemės sklypuose.
P. Aleknavičius (2001) straipsnyje rašo apie žemės reformos vykdymo uždavinius, vertina
agrarinius pertvarkymus reglamentuojančių įstatymų raidą.
E. Grakausko (2004) mokslinėje publikacijoje išskiriami trys pagrindiniai ūkininko ūkio
teisinės padėties raidos etapai. Pirmasis – valstiečių ūkio etapas. Žemės skyrimas pagal Valstiečio
ūkio įstatymą tęsėsi iki pat 1991 m. liepos 25 d. priimto Žemės reformos įstatymo įsigaliojimo
dienos, t. y. iki 1991 m. rusėjo 1 d. (Lietuvos..., 1991). Trečiasis ūkininko ūkio raidos etapas
19
siejamas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso priėmimu ir Lietuvos integracija į Europos
Sąjungą. 2002 m. gruodžio 10 d. buvo priimta nauja Ūkininko ūkio įstatymo redakcija, kuri
įsigaliojo 2003 m. balandžio 1 d (Lietuvos..., 2002).
A. Antanavičius ir V. Atkocevičienė straipsnyje teigia, kad žemės reforma yra labai
sudėtingas žemės nuosavybės ir jos naudojimo santykių sureguliavimo bei žemės pasiskirstymo
procesas, kurio negalima atlikti be išankstinio teritorinio suplanavimo (Antanavičius ir kt., 2004).
M. Treinio straipsnyje nagrinėjami agrosocialiniai pokyčiai, agrarinės pertvarko
nuostatos. Kaip teigiama, šiame straipsnyje pirmasis organizacinis žingsnis reformos žemės ūkyje
link buvo žengtas dar prieš Lietuvai atkuriant nepriklausomybę. Tuo metu iškelta nuostata dėl
visiško ūkių savarankiškumo įtvirtinimo (Treinys, 2007).
M. Tracy (1993) teigimu – kolūkiai ir valstybiniai ūkiai dažniausiai dirbo nenašiai,
ypatingai dėl per didelio ploto ir neefektyvaus vadovavimo, todėl jų pertvarkymas buvo sąlyga
norint išvengti didesnių nuostolių. Šių kolūkių trūkumus pripažino daugelis tačiau niekas
nežinojo, kas turėtų atsirasti jų vietoje. Tuo pagrindu Vidurio ir rytų Europos šalys susidūrė su
rimtais sunkumais nustatant ūkininkavimo sektoriaus veiklos politiko tikslus.
S. Maasikamäe straipsnyje nagrinėja pokomunistinių šalių žemės sklypų fragmentacijos
problemą. Šiuo metu žemės ūkio įmonės ir privatūs ūkiai daug mažesni nei buvo, privačios arba
valstybinės nuosavybės teise valdoma žemėnauda susiskaidžiusi. Akivaizdu, kad būtina
peržvelgti reikšmingus teorinius teiginius ir iš naujo įvertinti ankstesnę žemės naudojimo
planavimo patirtį (Maasikamäe, 2005).
Daugelio kitų knygų autorių ir kompetentingų žemės ūkio srities žinovų (P.
Aleknavičiaus, K. Antanavičiaus, M. Treinio) teigimu tuo metu padaryta esminė klaida buvo ta,
kad visas šis ūkių pertvarkymas buvo orientuotas į anksčiau pasitraukiusius iš žemės ūkio veiklos
subjektus, kurie mažai jau ką bendro turėjo su ūkininkavimu. A. Poviliūnas pažymėjo, kad
pirmieji žemės ūkio reformos žingsniai buvo nukreipti ne į ūkininkavusią, bet į ankstesnę
žemdirbių kartą, į jų tėvų ir senelių kartą.
Tarptautinėse – mokslinėse konferencijose apie žemės reformą Estijoje rašė V. Aasmäe ir
I. Aasmäe (Aasmäe et al., 2003). E. Mugu nagrinėjo ar Estijoje savivaldybėms reikia
savivaldybių žemės (Mugu, 2000). A. Palabinska rašė apie žemės privatizavimą ir žemės rinką
kaimo regionuose Latvijoje (Palabinska, 2000). Žemės valdymą iki žemės reformos Latvijoje
analizavo V. Parsova ir D. Dambite (Parsova et al., 2007).
20
Apibendrinant tuo metu susiklosčiusią situaciją daroma išvada, kad to meto žemės ūkio
struktūrų pertvarkymo idėja buvo kiek idealizuota, netgi politizuota, kaip ir parodė vėlesni
įvykiai: žemdirbių reiškiamas nepasitenkinimas vykdoma žemės ūkio reforma, šio ūkio šakos
ekonominis nuosmukis, žemės ūkio politinės aplinkos nestabilumas ir kt., tik patvirtino, kad
visuomenė tokiam kardinaliam šuoliui ir permainom nebuvo pasirengusi.
Nebuvo parengtos nei racionalios teisinės bazės, taip pat nebuvo atlikta jokia išsamesnė
socialinė ar ekonominė pasiruošimo naujosios žemės ūkio reformos įgyvendinimo studija.
Anot A. Poviliūno (2008) visos šios programos buvo ruoštos skubotai, nesubūrus
reikalingų specialistų, neturint tam reikalingų žinių, nesant būtino reikalo. Nebuvo pateikti
konkretūs šių programų realizavimo būdai ir nauda. Analizuojant praeito dešimtmečio žemės
ūkio veiklą bei reformą reglamentuojančius teisės aktus, galima daryti išvadą, kad su kiekviena
naujai suformuota vyriausybe keitėsi ir žemės ūkio politika. Tai rodo kompetencijos bei politinės
valios trūkumą, kadangi neturint aiškios žemės ūkio vizijos, tam neparengus jokios strategijos,
lieka neaiški ir šios ūkio šakos ateitis, kartu ir ūkinių struktūrų perspektyva.
P. Aleknavičiaus ir J. Liaskovskajos straipsnyje nagrinėjamos specialiosios žemės ir
miško naudojimo sąlygos, susijusios su kraštovaizdžio, žemės ūkio naudmenų ar derlinguoju
dirvožemiu ir statinių apsauga. Straipsnyje išnagrinėta, kad turėtų būti tobulinami įstatymai kurie
nustatytų griežtesnius reikalavimus našių dirbamos žemės plotų su derlinguoju dirvožemiu
saugojimui tuo pačiu sudarytų palankesnes sąlygas racionalaus dydžio ūkio formavimuisi
(Aleknavičius ir kt., 2006).
P. Aleknavičius ir V. Sudonienė straipsnyje rašo, kad Lietuvoje žemės reformos metu
besiformuojančiuose ūkiuose dėl kompaktiškų žemėnaudų mažėja žemės naudojimo ekonominis
efektyvumas, o intensyvus žemės naudojimas daro neigiamą ekologinį poveikį dirvožemiui, todėl
būtina planuoti žemėnaudų plėtrą žemės ūkio paskirties žemėje ir leisti ją tvarkyti tik pagal
žemėtvarkos projektus (Aleknavičius ir kt., 2003).
Žemės santykiai reguliuojami vadovaujantis teisės aktais ir teritorijų planavimo
dokumentais, todėl žemės administravimą vykdančiose valstybės ir savivaldybių institucijose
dirbantys specialistai privalo gerai žinoti teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūras,
žemės sklypų formavimo ir teisinio registravimo tvarką, žemės nuosavybės ir naudojimo
pakeitimo bei žemės naudmenų sudėties pakeitimo sąlygas ir tvarką. Viešojo administravimo
klausimais valdymo institucijų priimami administraciniai teisės aktai nustato tam tikrus ūkinės ir
kitos veiklos, naudojant žemę, kryptingo reguliavimo reikalavimus. Tai tarpusavyje susijusių
21
leidimų, draudimų ir pozityvių įpareigojimų, kurie sudaro galimybę įgyvendinti valstybės politiką
ir užtikrinti asmenų teisines garantijas, kompleksas. Knygoje aprašyti žemę administruojančių
institucijų veiksmai, kuriems reikia teisinių žinių – žemės sklypų formavimas, specialiųjų žemės
ir miško sąlygų nustatymas, valstybinės žemės pardavimas ir nuoma, žemės servitutų nustatymas,
žemės paėmimas visuomenės poreikiams, bendrųjų planų, detaliųjų planų ir žemėtvarkos
planavimo dokumentų rengimas, leidimų pakeisti žemės naudmenų sudėtį, statyti statinius,
ekploatuoti žemės gelmių išteklius išdavimas. Šie klausimai knygoje išdėstyti pasinaudojant
įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų norminių teisės aktų nuostatomis.
Įsisavinę žemės administravimo ir žemės teisės pagrindus, galima juos taikyti gamyboje. Tai
ypač svarbu rengiant žemėtvarkos schemas ir projektus bei žemės valdų planus, taip pat priimant
sprendimus teritorijų tvarkymo ir žemės nuosavybės bei naudojimo santykių reguliavimo
klausimais.
Žemės naudojimo ilgalaikis tikslas – gerinti žemės ūkines savybes, tausoti žemės ūkio
naudmenas, miškus ir kitus gamtos išteklius. Šiam tikslui pasiekti būtina rengti teritorijų
planavimo dokumentus, suderinančius gamtines bei ūkines sistemas, ir šių dokumentų pagrindu
teisiškai bei ekonomiškai reguliuoti gamybos augimą. Atsižvelgiant į tai, leidinyje pateikiami
bendrieji reikalavimai Lietuvos žemės fondo racionaliam naudojimui ir metodinės nuostatos
kaimiškųjų teritorijų planavimui (Aleknavičius, 2012).
Nuosavybės teisė šiuolaikinėje teisėje transformavosi taip, kad ji suprantama kaip
savininko galimybė elgtis su daiktu taip, kaip jam atrodo būtina, tačiau elgesys privalo
neprieštarauti viešiesiems (valstybės ir visuomenės), taip pat kitų savininkų interesams ir pan.
(Vansevičius, 2001).
Kol kas mūsų naujoji Žemės reforma tęsiasi, niekas negali nuspėti, kada ir kaip ji galėtų
baigtis. Nenuostabu, kad ir istorikai kol kas snaudžia. Vytauto Valiukevičiaus (1992) knygelė
galėtų būti pavyzdžiu visokiems istorikų, teisininkų ar net politikų darbams apie dabartinę vis dar
neužbaigtą reformą.
22
2. ŽEMĖS TVARKYMO IR ADMINISTRAVIMO POLITIKA
Žemė, tai visuotinė vertybė, tautos nacionalinis turtas. Kartu su saule, oru ir vandeniu ji
sudaro gyvosios gamtos egzistavimo pagrindą. Žmogui žemė yra gyvenamoji vieta, pagrindinė
gamybos priemonė žemės ir miškų ūkio produkcijai išauginti, žaliavų šaltinis pramonei, teritorija
ūkinei veiklai. Šios veiklos rezultatas – žemės ūkio naudmenos, statiniais, įrenginiais ir sodiniais
užimta žemė. Tačiau žmogaus pertvarkytos teritorijos tėra tik visuomenės poreikiams pritaikyta
gamtos dalis. Jos turi būti naudojamos taip, kad nepažeistų ekologinių sistemų, nepakenktų
aplinkai. Net ir privačios žemės savininkas su žeme negali elgtis taip, kaip su žmogaus sukurtu
daiktu. Siekdama išsaugoti gamtos išteklius ateities kartoms ir suteikti pirmenybę bendriesiems
visuomenės interesams valstybė reguliuoja žemės naudojimą (Aleknavičius ir kt.1999). Teisės
aktais bei teritorijų planavimo dokumentais nustatoma racionalaus žemės naudojimo tvarka,
pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, jos naudojimo būdas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. pradėta septintoji žemės reforma, kurią
galima pavadinti žemės nuosavybės restitucija. Jos tikslai – atkurti nuosavybės teisę į žemę
buvusiems žemės savininkams arba jų vaikams ir vaikaičiams. Taigi priimami norminiai
dokumentai, kuriais vadovaujantis vykdoma žemėtvarka ir tvarkomas žemės kadastras. Taip
susiformuoja žemės teisė – savarankiška Lietuvos privatinės teisės sistema, teisės šaka, kuri
reguliuoja žemės nuosavybės, naudojimo ir valdymo bei apsaugos santykius, nustato šių santykių
subjektų teises ir pareigas, atsakomybę ir žemės ginčų sprendimo tvarką.
Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Lietuvos...,
2008) patvirtino penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kurioje numatyti
uždaviniai Lietuvos kaimo plėtrai, t. y. siekti užtikrinti gyvybingą kaimo raidą ir nustatyti, kad
prioritetas būtų teikiamas vidutinių, šeimos pagrindu veikiančių ūkių plėtrai, o tai sudarys
prielaidas kurtis ir stiprėti kaimo viduriniam sluoksniui. Taikant modernias technologijas, kaimas
taps patrauklia vieta gyventi ir dirbti, o pažangioms permainoms užtikrinti būtina:
tobulinti kaimo raidos planavimą, administravimą ir tyrimus;
gerinti teisinę ir institucinę aplinką, pertvarkyti žemės išteklių valdymo institucijas;
didinti kaimo veiklos konkurencingumą;
gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse ir diegti inovacijas;
tobulinti aplinkosaugos ir žemės, miškų ir vidaus vandenų išteklių vadybą.
23
Formuoti valstybės politiką žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės (išskyrus žuvų išteklių
išsaugojimą ir kontrolę vidaus vandenyse), kaimo plėtros, žemės reformos, žemėtvarkos,
geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės,
žemės ūkio ir kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūros inžinerinės plėtros ir techninės
pažangos, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros, mokslo, mokymo, švietimo, novatoriškų
technologijų taikymo žemės ūkyje, maisto pramonėje ir žuvininkystėje, melioracijos ir
melioracijos investicijų, augalininkystės, gyvulininkystės, augalų apsaugos, sėklininkystės,
veislininkystės, žuvivaisos, fitosanitarijos ir veterinarijos, tautinio paveldo srityse ir organizuoti,
koordinuoti ir kontroliuoti šios valstybės politikos įgyvendinimą yra Žemės ūkio ministerijos
veiklos tikslai (Lietuvos..., 2010).
Žemės ūkio ministerijos strateginis tikslas – formuoti ir įgyvendinti sektoriaus struktūrinę
politiką, užtikrinant ilgalaikę konkurencingo žemės ir maisto ūkio plėtrą, skatinant įvairesnę
ekonominę veiklą kaime, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą, aplinkos apsaugą ir
kraštovaizdį puoselėjantį ūkininkavimą prioritetą teikiant šeimos ūkiui.
Žemės ūkio ministerijos veiklos prioritetinės kryptys (Žemės..., 2014):
verslo kaime plėtra, žemės ūkio ir maisto produktų kokybės gerinimas, eksporto
didinimas;
teisinė ir administracinė žemės tvarkymo sistemos pertvarka, orientuota į racionalių
žemėnaudų kūrimą;
atsinaujinančios energijos išteklių kaimo vietovėse plėtra;
Žemės ūkio ministerijos ir jos valdymo srities įstaigų valdymo modelio optimizavimas.
Svarbiausi žemės ūkio ministerijos atlikti darbai administruojant žemės tvarkymą – tai:
sudarytos palankios sąlygos ūkininkavimui valstybinėje žemėje. 2009 m. gruodžio 28 d.
pakeistos žemės grąžinimą reglamentuojančios įstatyminės nuostatos, numatant, jog kai
nuosavybės teisės atkuriamos perduodant ūkininkų nuomojamą žemę neatlygintinai nuosavybėn
lygiaverčiu žemės sklypu (,,pagal išvadą”) kitam asmeniui, valstybinės žemės nuomos sutartis
nenutraukiama – pasikeičia tik nuomotojas: vietoj valstybės – žemės savininkas. Taip pat
įtvirtinta nuostata, kad laisva žemės fondo žemė, kurią nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. naudoja
ūkininkai, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai (,,pagal išvadas”) tik šią žemę
dirbantiems piliečiams;
administracinės naštos mažinimo priemonės. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės
ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) parengė eilę teisės aktų projektų,
24
mažinančių administracinę naštą verslo subjektams. Kadangi reikalavimas turėti licencijas,
išduotas kompetentingos institucijos, ir kiti paslaugų teikėjų apribojimai bei reikalavimai
prieštaravo 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl paslaugų
vidaus rinkoje nuostatoms, siekiant sumažinti naštą verslui, 2010 m. priimtuose įstatymuose
atsisakyta licencijų juridiniams asmenims atlikti geodezinius, topografinius ir kartografinius
darbus bei kadastrinius matavimus, taip pat licencijų rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus,
pakeičiant šių licencijų išdavimą mažiau ribojančia nuostata – kvalifikacijos pažymėjimų
fiziniams asmenims, atliekantiems geodezinius, topografinius ir kartografinius darbus bei
kadastrinius matavimus, ar specialistams, rengiantiems žemėtvarkos planavimo dokumentus,
išdavimu. Be to, siekiant supaprastinti šių kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo tvarką, numatoma
minėtų dokumentų išdavimo procedūras vykdyti elektroniniu būdu;
pertvarkytos žemės tvarkymo ir administravimo funkcijos. Lietuvos Respublikos
Seimui priėmus žemės tvarkymą ir administravimą šalyje reglamentuojančius įstatymus, nuo
2010 m. liepos 1 d. įtvirtinančius apskričių viršininkų administracijų vykdomų žemės tvarkymo ir
administravimo funkcijų perdavimą vienai valstybės institucijai – Nacionalinei žemės tarnybai,
nuo minėtos datos šiai institucijai perduotos žemės tvarkymo ir administravimo funkcijos ne tik
šalies kaimo vietovėse, bet ir miestuose. Šis pasirinktas žemės tvarkymo ir administravimo
pertvarkymo modelis yra tinkamiausias, kadangi valstybinės žemės patikėtinis yra valstybės
institucija, turinti savo padalinius savivaldybių teritorijų centruose, o žemės tvarkymo ir
administravimo paslaugos bus suteikiamos arčiau gyventojų. Teisės aktuose numatyta, jog
didžioji dauguma sprendimų dėl žemės privatizavimo ar įteisinimo naudotis bus priimama
savivaldybių (rajonų) teritorijose esančiuose Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniuose
padaliniuose, taigi sutrumpės laikotarpis nuo asmens prašymo įsigyti žemės nuosavybėn ar
nuomoti pateikimo, iki sprendimo priėmimo;
įsteigta valstybės įmonė Valstybės žemės fondas. Lietuvos Respublikos Seimo
priimtame Žemės įstatymo pakeitimo įstatyme nustatyta valstybės įmonės Valstybės žemės fondo
kompetencija reguliuojant žemės santykius. Valstybės žemės fondui, kurio savininko teises ir
pareigas įgyvendinanti institucija yra Žemės ūkio ministerija, suteikti įgaliojimai rengti duomenis
apie šalies žemės fondo būklę, vykdyti žemės išteklių naudojimo stebėseną, tvarkyti Lietuvos
Respublikos žemės informacinę sistemą, teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti valstybės
biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų
struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus, organizuoti žemės konsolidacijos projektų
25
rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą. Taip pat VŽF suteikta teisė vykdyti valstybinės žemės
sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus;
atnaujinti ortofotografiniai žemėlapiai. Siekiant užtikrinti sklandų žemės ūkio
naudmenų ir pasėlių deklaravimo procesą, išpildant ES reikalavimus, sudarant žemdirbiams
patogias sąlygas pasinaudoti tiesioginėmis išmokomis už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius bei
užtikrinant vieningos bazinės kartografinės medžiagos naudojimą nekilnojamojo turto kadastro,
žemėtvarkos, teritorijų planavimo ir kitose srityse, atnaujinti visos Lietuvos Respublikos
teritorijos spalvoti aukšto tikslumo ortofotografiniai žemėlapiai.
Valstybės valdžios ir valdymo institucijų bei pareigūnų nurodymai ir potvarkiai, kai jie
veikia valstybės vardu yra privalomo ir žemės santykių subjektams. Per šiuos santykius
įgyvendinama valstybės institucijų ir pareigūnų kompetencija ir atsakomybė reguliuojant ir
valdant valstybinės žemės fondą. Santykiuose su žemės savininkais ir naudotojais valstybės
institucijos ir pareigūnai privalo vykdyti žemės įstatymų reikalavimus.
Institucijai – Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos skyriui (Žemės..., 2014a) (toliau –
Politikos skyrius) patikėta kartu su kitais ministerijos padaliniais formuoti valstybės politiką
žemės ūkio, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto
kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti
šios valstybės politikos įgyvendinimą. Politikos skyrius pagal kompetenciją padeda Žemės ūkio
ministerijai įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintus tikslus ir uždavinius bei jai suteiktas teises ir
įgaliojimus, taip pat teikia išvadas ir pasiūlymus nagrinėjant asmenų skundus, prašymus ir
pranešimus.
Nacionalinės žemės tarnybos, įsteigtos 2001 m. liepos 1 d., misija yra užtikrinti valstybės
politikos įgyvendinimą žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, geodezijos,
kartografijos ir nekilnojamojo turto kadastro srityse (Nacionalinė..., 2014). Taip pat Nacionalinė
žemės tarnyba rengia teisės aktų projektus, reikalingus tolesniam žemės tvarkymui ir
administravimui, žemės rinkos plėtrai, geodezinei ir kartografinei veiklai ir georeferencinių
duomenų bazių kūrimui reglamentuoti, metodiškai vadovauti minėtiems darbams bei jų kontrolei.
Nuo 2010 m. liepos 1 d. panaikinus apskričių viršininkų administracijas, Nacionalinė žemės
tarnyba perėmė ir apskričių viršininkų administracijose veikusių žemėtvarkos skyrių funkcijas –
įkurti 48 teritoriniai visoje Lietuvoje veikiantys žemėtvarkos skyriai. 2012 metų balandžio 2
dieną įsigaliojo atnaujinta Nacionalinės žemės tarnybos administracijos struktūra su 50 teritorinių
skyrių. Nacionalinė žemės tarnyba siekia dirbti taip, kad būtų kuo lengviau pasiekiama
26
gyventojams – dauguma sprendimų dėl žemės privatizavimo ar įteisinimo naudotis neatlygintinai
priimama savivaldybių teritorijose esančiuose Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniuose
padaliniuose, tokiu būdu sutrumpėja laikotarpis nuo asmens prašymo įsigyti žemės nuosavybėn
ar nuomoti pateikimo, iki sprendimo priėmimo. Nacionalinė žemės tarnyba turi dvi pagrindines
veiklos sritis – tai žemėtvarka bei kartografija ir geodezija ir taip pat yra atsakinga už žemės
reformos šalyje vykdymą bei kitas priemones, leidžiančias formuoti racionalias žemės valdas.
Taigi svarbiausieji Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių uždaviniai yra
įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo bei nuosavybės teisių į žemę,
mišką, vandens telkinius atkūrimo, valstybinės žemės perleidimo, perdavimo naudotis ir kitose
žemės reformos srityse, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, žemės apskaitos,
geodezijos, kartografijos ir valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo,
Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse. Taip pat atlikti valstybinės žemės
patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas, o rganizuoti ir vykdyti žemės naudojimo
valstybinę kontrolę, prižiūrėti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus ir
užtikrinti žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą (tvirtinimą).
2.1. Žemės reformos žemėtvarkos projektai
Žemės reformos žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių
konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas.
Žemės reformos įstatymo (Lietuvos..., 1997) 19 straipsnyje nurodyta, kad žemės reformai
reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Tais atvejais, kai
priėmus sprendimą dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribų
patvirtinimo pateikta iki 10 prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius,
suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar
patikėjimo teise valstybinę žemę, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka pagal šio įstatymo 10
straipsnyje nustatytą eiliškumą rengiami žemės sklypų planai, kurie prilyginami žemės reformos
žemėtvarkos projektams. Taip pat nurodyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose
projektuojami žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio
žemės sklypai, rengiami ir įgyvendinami valstybės lėšomis, o kitais atvejais – fizinių ar juridinių
asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų lėšomis. Žemės
27
reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose suprojektuoti žemės sklypai piliečių nuosavybės
teisėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai, fizinių asmenų pageidavimu gali būti
įgyvendinami jų lėšomis, o asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų
rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo tvarka nustatyta Asmenų lėšomis atliekamų žemės
reformos žemėtvarkos projektų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 241 (Žin., 2002, Nr. 17-688, 2008, Nr. 137-
5401, 2009, Nr. 110-4661, 2010 Nr. 118-6018).
Žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti parinktų teritorijų ribas ir šių projektų
parengimo terminus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas
ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose
suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės
sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio
organizacijų filialų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams
eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir
ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė
žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos.
Žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti
nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti
racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias
sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį.
Sprendimuose dėl žemės grąžinimo, perdavimo arba suteikimo neatlygintinai, pardavimo
ir nuomos nurodomi žemės servitutai ir jų naudojimo sąlygos.
Žemės reformos žemėtvarkos projektai svarstomi ir derinami pagal Teritorijų planavimo
įstatymą (Lietuvos..., 2013) ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos
(Lietuvos..., 2015) nustatyta tvarka. Suderintus žemės reformos žemėtvarkos projektus tvirtina
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio
padalinio vadovas.
Žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose
suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami,
matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos
institucijos patvirtintą metodiką. Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos
vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto
28
skirtumą, neviršijantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo
(2.1 lentelė) valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama.
2.1 lentelė. Maksimalios leistinos sklypų ploto paklaidos
Naudojama
kartografinė
medžiaga
Sklypo plotas,
ha
Plano mastelis
1:10 000 1:5 000 1:2 000
Ortofotografiniai
žemėlapiai
iki 1 P05,0 P03,0 P02,0
1,1 – 2,0 P06,0 P04,0 P03,0 2,1 – 4,0
P07,0 P05,0 P04,0
4.1 ir daugiau P08,0 P16,0 P05,0
Kita kartografinė
medžiaga
iki 1 P07,0 P05,0 P04,0
1,1 – 2,0 P08,0 P06,0 P05,0 2,1 – 4,0 P09,0 P07,0 P06,0 4,1 – 10,0 P1,0 P08,0 P07,0
10,0 ir daugiau P12,0 P1,0 P08,0
Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad
žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės,
miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais
arba vertybiniais popieriais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Žemės reformą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba. Sprendimus grąžinti, perduoti,
suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima Nacionalinės žemės
tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Valstybinė žemė išnuomojama ar
perduodama naudotis Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka.
Žemės reformos žemėtvarkos projektų sudarymo techninių instrukcijų, normatyvų ir
standartų parengimą, projektų autorių aprūpinimą žemėtvarkos, dirvožemių ir kitų tyrinėjimų
kartografine ir geodezine medžiaga, taip pat žemės reformos informacijos kaupimą organizuoja
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
Žemės reformos žemėtvarkos projektus gali rengti Europos Sąjungos valstybių narių ar
Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – valstybė narė) piliečiai, kiti fiziniai asmenys,
kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse
teisėmis, valstybėje narėje įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai.
29
Valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų
jiems suteiktomis judėjimo teisėmis, gali rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus turėdami
jiems nustatyta tvarka išduotus kvalifikacijos pažymėjimus žemės reformos žemėtvarkos
projektams rengti (toliau – kvalifikacijos pažymėjimas) arba kitos valstybės narės išduotą
kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, kuriuo suteikiama teisė rengti žemės reformos
žemėtvarkos projektus. Valstybėse narėse įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų
padaliniai gali rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus, kai jų specialistas, dirbantis pagal
darbo ar civilinę sutartį ir rengiantis žemės reformos žemėtvarkos projektus, turi jam nustatyta
tvarka išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitos valstybės narės išduotą kvalifikacijos
pažymėjimą ar kitą dokumentą, kuriuo suteikiama teisė rengti žemės reformos žemėtvarkos
projektus. Tuo atveju, jeigu valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo turi kitos valstybės narės
kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad
jis turi teisę rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus, reikalavimas tokį pažymėjimą gauti iš
naujo netaikomas.
Kvalifikacijos pažymėjimai išduodami ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo visų
dokumentų kvalifikacijos pažymėjimui gauti pateikimo dienos. Tuo atveju, jeigu į tinkamai
pateiktą prašymą išduoti kvalifikacijos pažymėjimą kartu su visais kvalifikacijos pažymėjimui
išduoti reikalingais dokumentais neatsakoma per šioje dalyje nustatytą terminą, laikoma, kad toks
pažymėjimas yra išduotas. Kvalifikacijos pažymėjimai išduodami neterminuotam laikui
asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą, ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį žemės
reformos žemėtvarkos projektų rengimo srityje, kvalifikacijos tobulinimo kursuose
išklausiusiems ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų žemės reformos žemėtvarkos projektų
rengimo tema, išlaikiusiems profesinių žinių, susijusių su žemės reformos žemėtvarkos projektų
rengimu, patikrinimo testą. Iki 2015 m. birželio 30 d. kvalifikacijos pažymėjimas buvo
išduotamas ir aukštesnįjį išsilavinimą turinčiam asmeniui, jeigu jis atitinko kitus šioje dalyje
nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Profesinių žinių, susijusių su žemės reformos
žemėtvarkos projektų rengimu, patikrinimo testas organizuojamas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Kvalifikacijos pažymėjimo turėtojas privalo per trejus metus nuo kvalifikacijos
pažymėjimo išdavimo ir vėliau kas treji metai tobulinti kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas mokymo programas. Kvalifikacijos pažymėjimų
galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas ir galiojimas panaikinamas Žemės
30
įstatymo nuostatų, reglamentuojančių kvalifikacijos pažymėjimų žemėtvarkos planavimo
dokumentams rengti galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo
panaikinimo pagrindus, nustatytais pagrindais. Kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo
sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kvalifikaciniai leidimai dirbti žemės reformos žemėtvarkos
darbus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pakeičiami kvalifikacijos
pažymėjimais žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti. Už kvalifikacijos pažymėjimų
žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti ar jų dublikatų išdavimą, kvalifikacijos
pažymėjimų patikslinimą imama valstybės rinkliava Rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka.
Konkursus dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo organizuoja ir
vykdo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas Viešųjų pirkimų
įstatymo nustatyta tvarka.
Žemės reformos laikotarpiu daug kartų keitėsi prioritetai jai vykdyti, taip pat įstatymai,
reglamentuojantys ją. Žemės reformos metu vyravo daug prieštaringų nuomonių, vieni palaikė
vykdomą žemės reformą, kiti prieštaravo priimtiems įstatymams ir taisyklėms ją vykdyti. Žemės
reforma jau artėja link pabaigos, todėl išlieka didžiausias tikslas – teisingai ją užbaigti.
Ši magistrinio darbo tema ir objektas pasirinkti, kadangi šiose kadastro vietovėse atlieku
žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir jų įgyvendinimo darbus.
31
3. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Magistrantūros studijų baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti žemės reformos darbų eigą
Kauno rajono Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovėse.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išnagrinėti ir apžvelgti teisės aktus, reglamentuojančius žemės reformos darbus.
2. Išanalizuoti nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimą Zapyškio ir
Altoniškių kadastro vietovėse.
3. Išanalizuoti žemės reformos metu atliktų darbų apimtis.
4. Nustatyti esamas problemas ir galimybes užbaigti žemės reformą Zapyškio ir
Altoniškių kadastro vietovėse.
32
4. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
4.1. Tyrimo metodai
Tyrimo objektas yra Kauno rajono Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovės.
Tyrimo metodai: dokumentų analizės, anketinės apklausos, lyginamasis, anologijos,
ekstrapoliacinis, matematinis, statistinis, apibendrinimo, grafinio vaizdavimo, aprašomasis.
Atliekant tiriamąjį darbą buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymais. Naudota
informacija iš Nacionalinės žemės tarnybos žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus apie
žemės reformos darbų ataskaitas, iš internetinių puslapių (www.nzt.lt, www.zum.lt,
www.registrucentras.lt) apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, mokslinių straipsnių ir įstatymų
apibendrinimas.
Pagal 2015 metų sausio mėnesį parengtą 12-os klausimų anketą (1 priedas) buvo atlikta
apklausa. Respondentai apklausti tiesiogiai VĮ VŽF Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriuje.
Anketą užpildė 152 respondentai.
Anketa buvo anoniminė. Respondentai ją pildė patys laisvai pasirinkdami pažymėjimo
būdą, pabraukdami, tam skirtame keturkampyje pažymėdami kryželiu, vienu brūkšneliu ir pan.
Respondentų pasirinkimo tvarka – atsitiktinė.
Surinkus užpildytas anketas, atlikta apklausos analizė.
Kadangi šis tyrimas buvo orientuotas į žemės reformos darbus, juos organizuojančių
valdžios įstaigų veiklos vertinimą, taip pat pageidaujamus raidos kelius, tai respondentų
atsakymai į pateiktus klausimus leido vertinti kadastro vietovių gyventojų požiūrį į žemės
reformos dabartinę situaciją bei perspektyvas.
Anketinės apklausos duomenys apdoroti naudojantis Mikrosoft Excel programa.
Surinkti duomenys sistemiškai apdoroti, išanalizuoti, aprašyti bei pateikti lentelėse ir
stulpelinių bei skritulinių diagramų pavidalu. Diagramos išbraižytos siekiant parodyti atitinkamų
dydžių kitimo pobūdį, o apibendrinimo metodas tyrime pasitelktas išanalizuotai medžiagai
apibendrinti, išvadoms formuluoti.
4.2. Kauno rajono apžvalga
Kauno apskritis – viena iš dešimties Lietuvos apskričių, esanti šalies centrinėje dalyje. Ją sudaro
Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų, Raseinių rajonų bei Kauno miesto ir Birštono
33
savivaldybių teritorijos. Apskrities centras – Kaunas. Kauno apskrities plotas – 8089 km² (12,4
proc. Lietuvos ploto), gyventojų – 673706 (20 proc. Lietuvos gyventojų), tankis – 83,3 gyv. /
km².
Kauno rajono plotas – 1496 km² (18,5 proc. apskrities ploto), gyventojų – 87168 (12,9
proc. apskrities gyventojų), seniūnijos – Akademijos, Alšėnų, Babtų, Batniavos, Čekiškės,
Domeikavos, Ežerėlio, Garliavos, Garliavos apylinkių, Kačerginės, Karmėlavos, Kulautuvos,
Lapių, Linksmakalnio, Neveronių, Raudondvario, Ringaudų, Rokų, Samylų, Taurakiemio,
Užliedžių, Vandžiogalos, Vilkijos, Vilkijos apylinkių, Zapyškio (4.1 pav.).
4.1 pav. Kauno rajono administracinis pasiskirstymas
(Kauno rajono savivaldybės administracija)
Kauno rajono savivaldybė supa jai nepriklausantį Kauno miestą, kuriame yra rajono
administracija. Didesnė teritorijos dalis – žemumos, kur susieina Suvalkijos, Aukštaitijos ir
Žemaitijos žemės. Didelius plotus užima Karalgirio, Varluvos, Paryžinės miškai, Dubravos giria.
Daug draustinių (Paštuvos botaninis, Ringovės ir Nerėpos entomologiniai, Dubysos ichtiologinis,
Nevėžio ir Jiesios kraštovaizdžio ir kt.). Per savivaldybės teritoriją prateka Nemunas, Neris,
Nevėžis ir Jiesia, tyvuliuoja Kauno marios.
34
Šiandien Kauno rajono savivaldybė viena iš didžiausių Respublikoje. Savivaldybėje yra 3
miestai – Ežerėlis, Garliava, Vilkija, ir 9 miesteliai – Akademija, Babtai, Čekiškė, Kačerginė,
Karmėlava, Kulautuva, Lapės, Vandžiogala, Zapyškis. Rajoną kerta Via Baltika, Vilniaus –
Kauno – Klaipėdos magistralės, tarptautiniai geležinkeliai, Karmėlavoje yra tarptautinis oro
uostas.
Nuostabūs trijų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno, Neries ir Nevėžio vingiai ir slėniai,
Kauno marių regioninis parkas ir nepaliesta draustinių gamta žavi ir traukia akį. Daug gamtos,
istorijos ir kultūros paminklų.
Kauno rajono savivaldybė išsiskiria ir tuo, kad joje, Noreikiškėse, yra Aleksandro
Stulginskio universitetas, Lietuvos miškų, Lietuvos Sodininkystės ir daržininkystės (vienintelis
Baltijos šalyse) institutai. Aktyvaus sporto šalininkus kviečia greta Kačerginės įsikūrusi garsi ne
tik Lietuvoje automobilių ir motociklų Nemuno žiedo trasa, ekstremalių pramogų mėgėjus vilioja
Zapyškio seniūnijoje Jadagonių kaime iškilusi vienintelė Lietuvoje ir Baltijos šalyse 13 metrų
aukščio tikros uolos imitacija, skirta laipioti (Kauno rajono savivaldybė).
Gera geografinė padėtis, puikūs magistraliniai keliai, vystoma vandens transporto,
Karmėlavos oro uosto infrastruktūra, projektuojamas europinės vėžės geležinkelis, viešieji
logistikos centrai, daugiarūšio transporto terminalas, didėjanti per regioną einančių tarptautinių
transporto koridorių reikšmė – visa tai formuoja regioną kaip stambų šalies transporto ir
logistikos centrą.
Plėtros vizijoje Kauno kraštą matome, kaip modernų Rytų ir Vidurio Europos žinių
ekonomikos regioną, europinį mokslo, aukštųjų ir informacinių technologijų, kultūros ir turizmo
centrą su puikiai išvystyta tarptautinio susisiekimo infrastruktūra, jame gyvenančia nuolat
besimokančia, verslia, sveika ir saugia bendruomene.
Kauno rajone iki 2015 m. sausio 1 d. pateikta 25665 piliečių prašymų atkurti nuosavybės
teises į žemę, mišką ar vandens telkinius 95600 ha plote. Priimti 25638 sprendimų, kuriais
piliečių nuosavybės teisės atkurtos į 94285 ha plotą. Neatkurtos nuosavybės teisės 1067
piliečiams į 1415 ha plotą, nepasirinko (nenurodė) realiai galimo nuosavybės teisių atkūrimo
(atlyginimo) būdo ar vietos, vyksta teismo procesai ar ginčai tarp pretendentų, piliečiai
neatvyksta į žemės sklypų ženklinimą arba nesutinka su žemės sklypo ribomis.
Iš viso Kauno rajone atkurtos nuosavybės teisės į plotą 98,52 proc. piliečių, pateikusių
visus dokumentus, prašymuose nurodyto ploto.
35
Kauno rajono žemės fondo sudėtis yra parodyta 4.2 pav. Duomenys yra 2015 m. sausio 1
d. iš valstybės įmonės Registrų centro.
4.2 pav. Kauno rajono žemės fondo sudėtis ha (VĮ Registrų centras)
Kauno rajono žemės fondo sudėtis procentais: žemės ūkio naudmenos – 51,0 proc.,
miškai – 33,0 proc., keliai – 2,0 proc., užstatyta teritorija – 6,0 proc., vandenys – 5,0 proc., kita
žemė – 3,0 proc.
4.3. Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovių apžvalga
Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovės ribojasi su Noreikiškių seniūnija, Ežerėlio ir
Kačerginės gyvenvietėmis, Lekėčių seniūnija (Šakių rajonas, Marijampolės apskritis), Kazlų
Rūdos seniūnija (Kazlų Rūdos savivaldybė, Marijampolės apskritis). Šiaurine seniūnijos riba teka
Nemunas. Seniūnijos centras – Kluoniškių kaimas. Iš viso seniūnijoje yra 19 kaimų.
Seniūnijos plotas – 14999 ha, iš jų 67,8 proc. užima miškai, 31,9 proc. - žemės ūkio
naudmenos, 0,3 proc. – vandenys ir kitos paskirties plotai. Miškai tolygiai išsidėstę visoje
teritorijoje. Pušynai sudaro 66 proc. visų medynų, baltalksniai – 15 proc., eglynai – 8 proc.,
beržynai – 6 proc. Likusiame plote auga juodalksniai, ąžuolai.
Viena iš būdingiausių apylinkės kraštovaizdžių ypatybių – jos žemės paviršiaus
banguotumas. Į Nemuno upe, kuri teka seniūnijos šiaurės rytų pakraščiu, įteka Dievogalos,
Liekės, Ligaikapio, Ovos, Judrės, Skirpstaujos, Kerupės ir kiti upeliai.
Gyventojai: 2423 žmonės, iš jų – 523 asmenys iki 16 metų.
36
Zapyškis išsidėstęs Vidurio Lietuvos žemumos kairiajame Nemuno krante Užnemunės
žemumos šiaurės rytinėje dalyje. Vidutinis aukštis – 55 m. Miestelis yra 17 km į vakarus nuo
Kauno, prie kelio Kaunas – Šakiai.
XVI a. pr. įkurtas Zapyškio dvaras priklausė Sapiegoms. XVI a. dvaras vadintas
Panemune, vėliau – Tarpupiu ir Sapiegiškiu. Miestelis minimas nuo 1575 m. Per jį ėjo svarbus
Kauno-Virbalės prekybos ir pašto traktas.
1562 m. minima bažnyčia, 1580 m. – cerkvė. Zapyškis labai nukentėjo per XVII a. vid. –
XVIII a. pr. karus. 1759 m. atiteko Prūsijai. Užnemunę prijungus prie Rusijos, 1815 m. atiteko
Rusijai. 1825 – 1847 m. turėjo miesto teises. Zapyškis nukentėjo per 1846 m. potvynį, 1857 m.
gaisrą ir Pirmąjį pasaulinį karą. 1919 – 1950 m. buvo valsčiaus centras.
Kairiajame Nemuno krante stovi gotikinė šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1578
m. Tai brangus ir labai vertingas XVI a. lietuviškosios gotikos paminklas, matęs visų amžių
negandas, karus ir potvynius, apgaubtas legendomis. Bažnyčia nuo XX a. pradžios kulto
reikalams nenaudojama. Vasarą bažnyčioje vyksta bažnytinės muzikos koncertai; minint Vytauto
Didžiojo karūnavimo dieną- kultūriniai renginiai. Greta šv. Jono bažnyčios, ten, kur driekiasi
panemunio pievos, yra senoji Zapyškio gyvenvietė. Rašytiniuose šaltiniuose minima nuo XV a.
1990 m. vasaros archeologiniai tyrinėjimai Zapyškio senamiestyje ne tik patvirtino rašytiniuose
šaltiniuose minimus miestelio gyvenimo faktus, bet ir suteikė naujų žinių, papasakojo apie
gyvenvietės išsidėstymą, sodybas, gyventojų buitį.
Zapyškio miestelyje labai gražiai ir simboliškai tarp trijų ąžuolų įkomponuotas Lietuvos
Nepriklausomybės 10-mečio paminklas tarsi parodo lietuvių tautos tvirtumą ir tęstinumą. Jis
pastatytas 1929 m. gegužės mėn. Zapyškio šaulių būrio vado Jurgio Žitinevičiaus iniciatyva.
1960 m. paminklas buvo nugriautas. 1989 m. gegužės mėn. Sekminių šventei Zapyškio Sajūdžio
grupės narių iniciatyva paminklas atstatytas.
Senosiose Zapyškio kapinėse stovi koplyčia. Tai įdomus XIX a. vidurio romantizmo
epochos statinys turintis didelę kultūrinę vertę ir visuomeninę reikšmę. Koplyčioje buvo
laidojami kunigai, tarp kurių ir Zapyškio bažnyčios klebonas Kolyta, V.Kudirkos globėjas. Labai
vertingos, turinčios Suvalkijos kultūros, istorijos ir architektūros bruožų yra senosios Zapyškio
kapinės, kuriose prieš ir po 1863 m. sukilimo buvo laidojami Zapyškio apylinkių žmonės.
Reikšminga tai, kad užrašai akmeniniuose paminkluose spaudos draudimo laikais buvo rašomi
lietuviškai, vietine suvalkiečių tarme.
37
Tai rodo menką lenkų kultūros įtaką šiaurės Suvalkijos žmonėms. Įdomūs iki šių dienų
išlikę kalvių rankų darbo metaliniai kryžiai. Visi išvardinti kultūros paveldo objektai yra prie
kelio Kaunas – Šakiai.
Kuro girininkijoje paminklinis akmuo ženklina 1863 m. sukilėlių kapus. Žydų genocido
aukų kapus ir senąsias žydų kapines mena Dievogalos ir Kluoniškių kaimuose pastatyti
paminklai. Zapyškio kapinėse prie ąžuolinio kryžiaus lietuvių tautos kančiai atminti, pastatyto
1989 m. birželio 14 d. Gedulo ir vilties dienai, palaidotas Ežerėlio gyventojas Stanislovas
Žemaitis, kuris 1990 m. balandžio 26 d. susidegino Maskvoje, Revoliucijos aikštėje,
protestuodamas prieš Lietuvos ekonominę blokadą (Kauno rajono savivaldybė).
Žemės ūkio paskirties žemėje vyrauja žemės ūkio naudmenos – išdirbti žemės ūkio
veiklos plotai, nuolat dirbami ir naudojami žemės ūkio produkcijai išauginti. Šioje teritorijose
susiformavo kaimiškasis kraštovaizdis, jis yra santykinai stabilus ir kinta tik dėl intensyvios
ūkinės veiklos – pastatų statybos, melioracijos darbų, miško įveisimo.
38
5. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ IR APTARIMAS
5.1. Žemės reformos darbai Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovėse
Šiame darbe detaliau analizuojama Zapyškio seniūnijos Zapyškio ir Altoniškių kadastro
vietovių žemės reformos darbų eiga. Zapyškio kadastro vietovės teritorija – 10227,40 ha,
Altoniškių – 7633,78 ha.
Pateikiami Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovėse nustatytų laisvos valstybinės žemės
plotų iki 2015 m. sausio 1 d. suvestiniai duomenys 5.1 lentelė.
5.1 lentelė. Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovėse nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų suvestiniai
duomenys (NŽT Kauno teritorinis skyrius)
Kadastro
vietovės
pavadinimas
Bendras
LVŽ
sklypų
plotas
ha
LVŽ sklypų žemės naudmenų plotų eksplikacija
ha Pastabos
(saugomose
teritorijose
plotas ha)
žemės ūkio
naudmenos
miškas
vandens
telkiniai
(ežerai,
tvenkiniai)
kitos
žemės
naud
menos bendras
plotas
iš jo,
ariamoji
žemė
Zapyškio 167,62 51,07 51,07 55,87 – 60,68 39,99
(geologiškai
išžvalgytas
plotas
Altoniškių 77,52 19,09 19,09 42,18 11,46 4,79 13,58
(saugomose
teritorijose)
Kaip matyti iš lentelės daugiausia laisvą valstybinę žemę Zapyškio kadastro vietovėje
sudaro kitos žemės naudmenos, o Altoniškių kadastro vietovėje – miškas.
Žemės reformos darbų eiga yra pakankamai skirtinga lyginant analizuojamas kadastro
vietoves (5.2 ir 5.3 lentelės).
39
5.2 lentelė. Reformos darbų eiga Zapyškio kadastro vietovėje (NŽT Kauno teritorinis skyrius)
Metai Pretendentų
skaičius
Pageidaujamas
žemės, miško,
vandens
telkinio plotas
ha
Projektuojamų žemės
valdų % nuo
pageidaujamų
prašymų
% nuo
prašymuose
nurodyto
ploto skaičius plotas ha
2003 187 996,3400 122 927,9900 65,2 93,1
2006 177 365,6657 139 352,9500 78,5 96,5
2010 228 334,3621 190 454,4800 83,3 135,9
2013 80 64,9587 63 114,7891 78,8 176,7
2015 59 103,3349 44 64,4650 74,6 62,7
Viso: 731 1864,6614 558 1914,6741 76,3 102,7
Kaip matyti iš lentelės daugiausia prašymų buvo gauta 2010 m. - 228 piliečių prašymai
dėl žemės sklypų projektavimo. Zapyškio kadastro vietovėje gauta 731 piliečio prašymas atkurti
nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinius 1864,6614 ha plote. 558 piliečiams
nuosavybės teisės atkurtos į 1914,6741 ha plotą, tai sudaro 76,3 proc. pageidaujamų prašymų ir
102,7 proc. prašymuose nurodyto ploto.
5.3 lentelė. Reformos darbų eiga Altoniškių kadastro vietovėje (NŽT Kauno teritorinis skyrius)
Metai Pretendentų
skaičius
Pageidaujamas
žemės, miško,
vandens
telkinio plotas
ha
Projektuojamų žemės
valdų % nuo
pageidaujamų
prašymų
% nuo
prašymuose
nurodyto
ploto skaičius plotas ha
2003 107 194,7099 85 165,8600 79,4 85,2
2007 91 182,6455 77 222,4900 84,6 121,8
2011 69 95,0898 57 113,9200 82,6 119,8
2013 17 15,7452 12 6,8332 70,6 43,4
Viso: 284 488,1904 231 509,1032 81,3 104,3
Kaip matyti iš lentelės daugiausia prašymų buvo gauta 2003 m. – 107 piliečių prašymai
dėl žemės sklypų projektavimo. Altoniškių kadastro vietovėje gauta 284 piliečių prašymai atkurti
nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinius 488,1904 ha plote. 231 piliečiui nuosavybės
40
teisės atkurtos į 509,1032 ha plotą, tai sudaro 81,3 proc. pageidaujamų prašymų ir 104,3 proc.
prašymuose nurodyto ploto.
Lyginant pretendentų skaičių ir pageidaujamą žemės, miško ir vandens telkinio plotą,
nustatyta, kad Zapyškio kadastro vietovėje pretendentų skaičius (731) ir pageidaujamas plotas yra
didesnis (1864,6614 ha), o Altoniškių kadastro vietovėje – (284) mažesnis (488,1904 ha) ir
skirtingas procentas pageidaujamų prašymų - 76,3 proc. ir 81,3 proc., pageidaujamo ploto – 102,7
proc. ir 104,3 proc.
Problema – pretendentų neatvykimas į organizuojamus susirinkimus arba nepasirinkimas
žemės sklypų. Yra galimybė patenkinti visų pretendentų prašymus atkurti nuosavybės teises į
žemę, mišką ir vandens telkinius analizuojamose kadastro vietovėse ir užbaigti reformą.
5.2. Žemės reformos darbų kokybės ir perspektyvų Zapyškio ir
Altoniškių kadastro vietovėse vertinimas
Vertinant bet kurių valdžios įstaigų teikiamų paslaugų kokybę, labai svarbi yra tų
paslaugų vartotojų nuomonė. Todėl, siekiant įvertinti žemės reformos darbų kokybę ir
perspektyvas, pagal 2015 metų sausio mėnesį parengtą anketą (priedas Nr.1) buvo atlikta
apklausa (pateikiant respondentams 12 – os klausimų anketą) bei atlikta tos apklausos rezultatų
analizė.
Šis tyrimas buvo orientuotas į žemės reformos darbus, juos organizuojančių valdžios
įstaigų veiklos vertinimą, taip pat pageidaujamus raidos kelius, tai respondentų atsakymai į
pateiktus klausimus leido vertinti kadastro vietovių gyventojų požiūrį į žemės reformos dabartinę
situaciją bei perspektyvas.
Sudarant anketą, naudotos visų keturių tipų kintamųjų matavimo skalės: nominali,
tvarkos, intervalų ir santykių. Anketa buvo anoniminė. Respondentų pasirinkimo tvarka –
atsitiktinė. Respondentai apklausti tiesiogiai VĮ VŽF Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriuje.
Respondentai ją pildė patys laisvai pasirinkdami pažymėjimo būdą, pabraukdami, tam skirtame
keturkampyje pažymėdami kryželiu vienu brūkšneliu ir pan.
Anketinės apklausos duomenys apdoroti naudojantis Mikrosoft Excel programa.
Apklausta 152 respondentai, didesnė dalis apklaustųjų asmenų yra vyrai – 64 proc.(5.4
lentelė).
41
5.4 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį
Atsakymo variantai Atsakymų pasiskirstymas
proc. Respondentų skaičius
Moteris 36 55
Vyras 64 97
Viso: 100 152
Moterys sudaro 36 proc. respondentų, tačiau negalima teigti, kad būtent taip yra
pasiskirstę žemės savininkai pagal lytį, nes daugumas sutuoktinių veda bendrus ūkius arba turi
registravę žemės sklypus bendra jungtine nuosavybe.
Analizuojant gautus duomenis, visi apklausti respondentai buvo suskirstyti pagal amžių į
penkias grupes: 1) nuo 18 iki 29 metų; 2) nuo 30 iki 39 metų; 3) nuo 40 iki 49 metų; 4) nuo 50 iki
59 metų; 5) 60 ir daugiau metų (5.2.1 pav.).
5.2.1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių proc.
Jauniausias apklaustasis buvo 25 m., vyriausias – 75 m. Apklausa parodė, kad tarp
respondentų dominuoja vidutinio (30 – 39 metų) ir vyresnio (40 – 49 metų) amžiaus žemės
savininkai ir naudotojai. Tarp apklaustųjų gana nedaug pasitaikė jaunų žmonių (18 – 29 metų
amžiaus respondentų tebuvo 15 %), o vyresnių nei 60 metų žemės savininkų apklausta tik 9 %.
Vyresnio amžiaus žemės ūkio veiklos subjektai yra nelabai linkę pritaikyti naujoves savo
ūkiuose.
42
Kaip minėta ankstesniame paragrafe, pagrindinis Zapyškio ir Altoniškių gyventojų
apklausos tikslas buvo išsiaiškinti jų požiūrį į sklypų matavimų atlikimo kokybę bei juos
organizuojančių valdžios įstaigų veiklą ir išryškinti būtinas veiklos šioje srityje tobulinimo
kryptis. Tuo tikslu anketoje buvo pateikti atitinkamai suformuluoti klausimai.
Žemės ūkio veiklos subjekto išsilavinimas vienas pagrindinių veiksnių, kurie įtakoja
konsultavimo paslaugų žemės ūkio subjektams poreikį. Daugelyje literatūros šaltinių pažymima,
jog aukštesnio išsilavinimo žemės ūkio veiklos subjektai labiau domisi naujovėmis ir yra labiau
suinteresuoti gautą informaciją panaudoti savo ūkiuose.
Kaip rodo apklausa, dauguma apklaustųjų turi vidurinįjį (48 %) išsilavinimą, aukštesnįjį
išsilavinimą turi (32 %), kai kurie yra baigę aukštąsias mokyklas, tačiau tokių yra palyginti
nedaug (17 %). Dalis apklaustųjų yra baigę tik pradinę mokyklą (5.2.2 pav.).
3%
48%32%
17%
Pradinis
Vidurinis
Aukštesnysis
Aukštasis
5.2.2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą proc.
Iš grafiko matyti, kad jų yra mažiausiai (mažiau negu turinčių aukštąjį išsilavinimą).
Norisi tikėti, kad apklausos rezultatai atspindi realią situaciją, tačiau gali būti, kad išsilavinimo
stoka sąlygojo mažesnį tokių respondentų aktyvumą.
Racionalus ūkis yra vienas iš konkurencingą žemės ūkio gamybą sąlygojančių veiksnių.
Stambesni ūkiai produkciją gamina mažesne savikaina, tai yra geriau išnaudoja turimus išteklius
bei taikant naujas ir pažangias technologijas gaminamas didesnis produkcijos kiekis. Smulkiems
ūkiams rinkoje konkuruoti darosi vis sunkiau, nes produkcijos kaštai dėl žemės ūkio technikos
brangumo yra dideli.
Anketas užpildę respondentai valdo smulkius žemės plotus (5.2.3 pav.).
43
10%
44%28%
15%
3%
Iki 1 ha
Iki 3 ha
IKI 10 ha
Iki 20 ha
5.2.3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal turimos žemės plotą proc.
Stambesni ūkininkai – iki 20 ha žemės turi 15 % apklaustųjų, o daugiau kaip 20 ha žemės
turi tik 3 % apklaustųjų. Reikia tikėtis, kad ateityje ūkiai bus stambinami, todėl bus reikalinga
vykdyti konsolidaciją.
Vystant gamybą labai svarbu ar ūkininko naudmenos yra viename sklype, ar keliuose.
Žymiai patogiau dirbti technika, kai sklypas vientisas. Dauguma apklaustųjų respondentų turi po
1 – 5 žemės sklypus (5.2.4 pav.). Tokių ūkininkų yra net 47 proc.
31%
47%
20%
2%
1
1-5
6-10
10 ir daugiau
5.2.4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal turimų žemės sklypų skaičių proc.
44
Galima daryti išvadą, kad naudotojams nėra labai patogu naudotis žeme, todėl, kad yra
daug sklypų, dažniausiai vieną nuo kito juos skiria apie 1 – 3 km, todėl, norint juos naudoti pagal
paskirtį, reikia nemažai išlaidų. Tai dar kartą patvirtina prielaidą, kad ateityje bus būtina vykdyti
sklypų konsolidaciją.
Dauguma apklaustųjų respondentų atliktus sklypų matavimus vertina tinkamai (5.2.5
pav.).
72%
4%
24%
0 10 20 30 40 50 60 70 80
Tinkamai
Netinkamai
Neturiu nuomonės
5.2.5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą ,,Ar tinkamai atlikti Jūsų
sklypo (ų) matavimai ?“
Kaip atskirą aspektą, galime išskirti problemas ir kliūtis, trukdančias vykdyti žemės
reformą. Viena iš priežasčių, dėl kurių užsitęsia projektų rengimo darbai ir nuosavybės teisių
atkūrimo procesas yra žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymų paskelbimo, rengimo,
derinimo, tvirtinimo bei įgyvendinimo vilkinimas, dažna teisės aktų, reglamentuojančių
nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, kaita, nepakankamas finansavimas. Mažas piliečių
aktyvumas, sprendžiant nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus.
Nepaisant šių problemų apklausa parodė, kad respondentai patenkinti nuosavybės teisių
įteisinimo laiku (5.2.6 pav.).
45
26%
63%
11%
0 10 20 30 40 50 60 70
Visiškai patenkintas
Patenkintas
Nepatenkintas
5.2.6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą ,,Ar esate patenkinti nuosavybės teisių
į žemę įteisinimo laiku ?“
Neigiamą įtaką žemės reformai bei žemėtvarkos darbų spartai turėjo ir tai, jog žemės
reformos darbai buvo vykdomi atliekant preliminarius matavimus.
Apibendrinant atsakymus į klausimą ,,Ar reikalingi žemės sklypų kadastriniai
(geodeziniai) matavimai“?, galima teigti, kad dauguma žemės naudotojų (40 % respondentų
atsakė - „taip“, 30 %. – „nežinau“) supranta kadastrinių matavimų reikalingumą (5.2.7 pav.).
40%
30%
30%
0 10 20 30 40 50
Taip
Ne
Nežinau
5.2.7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą ,,Ar reikalingi kadastriniai matavimai ?“
46
Kadastriniai matavimai preliminarius matavimus patikslina, tačiau dėl preliminarių
matavimų metu padarytų klaidų ir esamos teisinės bazės netobulumo kadastrinių matavimų
derinimas yra problematiškas.
Matavimų tikslumas reformos pradžioje neturėjo įtakos darbų spartai. Baigiant žemės
reformą, matavimų tikslumo reikalavimai labai apsunkina parengtų sklypų įregistravimą kadastro
žemėlapyje.
Pagal atsakymų į klausimą „Ar pakanka informacijos apie žemės sklypų kadastrinius
(geodezinius) matavimus?“ pasiskirstymą galima daryti išvadą, kad ūkininkams informacijos apie
kadastrinius matavimus pakanka (5.2.8 pav.).
5.2.8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymą į klausimą ,,Ar pakanka
informacijos apie kadastrinius matavimus?“
Į klausimą Ar esate patenkinti NŽT prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus ir projekto autoriaus
Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovėse darbu? dauguma respondentų yra patenkinti, nes iš jų
gauna konsultacijas įvairiais klausimais. Jie konsultuoja kaip galėtų būti sprendžiama problema,
pateikia naudingą informaciją, formuoja suvokimą.
Vykdant žemės konsolidaciją kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje kaimo vietovės
teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, juos sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai
valdomos žemės ūkio valdos, sukuriama tinkama kaimo infrastruktūra. Žemės konsolidacija
padeda gerinti ūkininkavimo sąlygas, mažiau ir geresnės formos žemės sklypų, juos jungiant.
Paskaičiuota, kad dėl sumažėjusio atstumo nuo ūkio centro ir dirbamos žemės ploto bei
47
pagerėjusios sklypo formos, išlaidos žemės ūkio augalų išauginimui gali sumažėti iki 10 proc. Be
to, suformavus kompaktiškesnę žemėvaldą, išauga žemės ir viso ūkio vertė. Dauguma
respondentų nežino ar reikalinga žemės konsolidacija (5.2.9 pav.).
5.2.9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymą į klausimą ,,Ar reikalinga žemės konsolidacija
žemės sklypų stambinimas)?“
Apibendrinant visus atsakymus į anketos klausimus, galima padaryti tokias pagrindines
išvadas:
tarp respondentų dominuoja vidutinio (30 – 39 metų) ir vyresnio (40 – 49 metų)
amžiaus žemės savininkai ir naudotojai, turintys vidurinįjį ir aukštesnįjį
išsilavinimą;
respondentai valdo smulkius žemės plotus ir turi daug sklypų;
respondentai atliktus sklypų matavimus vertina tinkamai;
nepaisant problemų apklausa parodė, kad respondentai patenkinti nuosavybės
teisių įteisinimo laiku;
žemės sklypo kadastriniai matavimai padidina žemės sklypo planų kokybę;
informacijos apie žemės sklypų kadastrinius matavimus pakanka;
dauguma respondentų nežino ar reikalinga žemės konsolidacija.
Kadangi kadastrinių matavimų aspektu Zapyškio ir Altoniškių kadastro vietovėse
būdingos panašios raidos tendencijos kaip ir daugelyje kitų kadastro vietovių, tikėtina, kad šios
išvados taikytinos ir kitoms kadastro vietovėms.
48
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
1. Apibendrinus žemės reformą reglamentuojančius dokumentus galima teigti, kad
dokumentų yra labai daug ir jie išskaidyti daugybėje įstatymų ir poįstatyminių aktų. Reikia labai
domėtis ir sekti situaciją, kad nuolat žinotum įstatyminės bazės pasikeitimus.
2. Vykdant žemės reformą, nuosavybę atkuriant įvairiais būdais (natūra, perduodant žemę
mišką, vandens telkinius neatlygintinai, asmeninio ūkio privatizavimas) akivaizdu, kad daugumos
žemės savininkų turima žemės valda yra per maža, kad būtų galima vykdyti perspektyvią ir
konkurencingą veiklą.
3. Zapyškio kadastro vietovėje atkurtos nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens
telkinius 558 piliečiams į 1914,6741 ha plotą, tai sudaro 76,3 proc. pageidaujamų prašymų ir
102,7 proc. prašymuose nurodyto ploto ir Altoniškių kadastro vietovėje - 231 piliečiui į 509,1032
ha plotą, tai sudaro 81,3 proc. pageidaujamų prašymų ir 104,3 proc. prašymuose nurodyto ploto.
4. Lyginant pageidaujamą žemės, miško ir vandens telkinio plotą, nustatyta, kad Zapyškio
kadastro vietovėje pageidajamas plotas yra didesnis (1864,6614 ha), o Altoniškių kadastro
vietovėje – mažesnis (488,1904 ha) ir skirtingas procentas pageidaujamo ploto -102,7 proc. ir
104,3 proc.
5. Problema – pretendentų neatvykimas į organizuojamus susirinkimus arba
nepasirinkimas žemės sklypų. Yra galimybė patenkinti visų pretendentų prašymus atkurti
nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius analizuojamose kadastro vietovėse ir
užbaigti reformą.
6. Pagrindinė užsitęsusios žemės reformos priežastis yra ta, kad buvo vilkinami žemės
reformos žemėtvarkos projektai, per ilgai truko jų rengimas bei vykdymas.
7. Atkūrus piliečiams nuosavybės teises į žemę, susiformavo gana smulki žemėvalda.
Siekiant, kad šalies ūkininkai galėtų konkuruoti su kitų Europos Sąjungos šalių ūkininkais, reikia
pradėti formuoti racionalias ūkių žemėvaldas – vykdyti žemės konsolidaciją.
8. Norint kuo greičiau ir sėkmingiau užbaigti darbus reikia skirti pakankamą finansavimą
žemės reformos darbams atlikti. Taip pat užtikrinti savalaikį ir tinkamą projektų rengimą bei
įgyvendinimą, savalaikį sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar valstybinės žemės
įteisinimo priėmimą.
49
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. AASMÄE V., AASMÄE I. Municipal land problem in parishes. Transactions of the Estonian
agricultural university Baltic surveying´03. Estonian agricultural university.Tartu, 2003, p. 82 –
.85
2. ALEKNAVIČIUS, P. Žemės reformos parengiamieji darbai. Iš: Žemėtvarka ir melioracija.
1991, Nr. 2.
3. ALEKNAVIČIUS, P. Žemės reforma ir žemės naudojimas. Iš: Pirmasis žemės reformos
dešimtmetis: straipsniai žemėtvarkos ir žemės naudojimo klausimais. Vilnius: Jandrija, 2001, p.
3-6.
4. ALEKNAVIČIUS, P. Žemės teisė. Kaunas: Judex, 2007, p. 296.
5. ALEKNAVIČIUS, P. Teritorijų administravimas ir teisė. Mokomoji knyga. Akademija: 2012,
p.
6. ALEKNAVIČIUS, P., SUDONIENĖ, V. Žemės ūkio paskirties teritorijų tvarkymas
ekonominiu ir ekologiniu aspektais. Iš: Vandens ūkio inžinerija: Lietuvos žemės ūkio universiteto
ir Vandens ūkio instituto mokslo darbai. LŽŪU, 2003, T.22(44), p. 106 – 113.
7. ALEKNAVIČIUS, P., LIASKOVSKAJA, J. Žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja
apribojimai vykdant žemės reformą. Iš: Darnaus vystymosi strategija ir praktika: mokslo darbai.
Vilnius, 2006, p. 61 – 66.
8. ALEKNAVIČIUS, P., ČAPLINSKIENĖ R., OPTAŽIENĖ J. Žemėtvarka: mokymo priemonė
aukštesniųjų žemės ūkio mokyklų studentams. Vilnius: Senoja, 1999, p. 11.
9. ANTANAVIČIUS, A., ATKOCEVIČIENĖ, V. Žemės reformos įtaka žemės naudojimui. Iš:
Žemės naudojimas ir žemėtvarka: tarptautinės mokslinės metodinės konferencijos pranešimai.
Akademija, 2004, p. 21.
10. GRAKAUSKAS, E. Ūkininko ūkio teisinis statusas [interaktyvus]. Teisė, 2004, 50. Prieiga
per internetą: http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/teise/50/straipsniai/str4.pdf, [žiūrėta 2014– 04 –
20].
11. GURSKIENĖ, V. Žemės naudojimo optimizavimas Vidurio Lietuvos augalininkystės krypties
ūkiuose: technologijos mokslai, aplinkos inžinerija ir kraštotvarka, daktaro disertacijos santrauka.
LŽŪU. Kaunas – Akademija, 2000.
50
12. Gurskienė, V. 2002. Žemės naudojimo optimizavimas Vidurio Lietuvos ūkiuose. Iš: Vandens
ūkio inžinerija: mokslo darbai.19 (41). 62 – 69.
13. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 1991, Nr. 24 – 635;
1997, Nr. 69 – 1735; 2000, Nr. 56-1649; 2009, Nr. 81– 3358; 2010, Nr. 72 – 3618.
14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų
žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, 1992 a. Iš: Valstybės žinios, 1992, Nr.22-652;
1996, Nr. 2 – 43.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992 spalio 25 d. referendumas), 1992 b. Iš: Valstybės
žinios, 1992, Nr. 33 – 1014.
16. Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 1993, Nr. 71 – 1326; 1995,
Nr. 53 – 1298.
17. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 1994, Nr. 34 – 620 2004, Nr. 28
– 868, 2006, Nr. 42 – 1504; 2010, Nr. 72 – 3616. 2013, Nr. 76 – 3828.
18. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 1995, Nr. 107 –
2391; 1997, Nr.65 – 1548, Nr.96 – 2427; 2000, Nr.34 – 953, Nr.42 – 1195, Nr.58 – 1708, Nr. 92
– 2881; 2001, Nr. 39 – 1358; 2003, Nr. 42 – 1916; 2004, Nr. 21 – 617, Nr. 152 – 5532; 2006, Nr.
66 – 2429, Nr. 82 – 3256; 2007, Nr. 39 – 1437; 2008, Nr. 10 – 337, Nr. 50 – 1847, Nr. 135 –
5232; 2009, Nr. 144 – 6351, Nr. 159 – 7205; 2010, Nr. 65 – 3195, Nr. 84 – 4404; 2011, Nr. 163 –
7757; 2012, Nr. 63 – 3172, Nr. 111 – 5635, Nr. 132 – 6677; 2013, Nr. 76 – 3824.
19. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo
įstatymas, 1997 a. Iš: Valstybės žinios, 1997, Nr. 65 – 1558.
20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr.1057 „Dėl Lietuvos
Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo
įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 1997 b. Iš: Valstybės žinios, 1997, Nr. 65 – 1558; 1999, Nr. 97
– 2807.
21. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 balandžio 23 d. įsakymas Nr.
207 “Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos
patvirtinimo”, 1998 a. Iš: Valstybės žinios, 1998, Nr. 43 – 1189; 2006, Nr. 45 – 1638; 2008 Nr.
93 – 3690; 2011, Nr.165 – 7881.
22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimas Nr. 1120 „Dėl Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 1998 b. Iš: Valstybės žinios, 1998,
Nr. 83 – 2327; 2001, Nr. 92 – 3215; 2008, Nr. 46 – 1732; 2010, Nr. 125 – 6405.
51
23. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, 2000 a. Iš: Valstybės žinios,
2000, Nr. 58 – 1704.
24. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, 2000 b. Iš: Valstybės žinios, 2000, Nr. 74 – 2262.
25. Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymas, 2001 a. Iš: Valstybės žinios, 2001, Nr.
108 – 3902; 2010, Nr.81 – 4229.
26. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie
Žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 2001 m. birželio 14 d. Nr. 194, 2001 b. Iš:
Valstybės žinios, 2001, Nr. 51 – 1785.
27. Lietuvos Respublikos Geodezijos ir kartografijos įstatymas, 2001 c. Iš: Valstyės žinios, 2001,
Nr. 62 – 2226.
28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 241 ,,Dėl Asmenų
lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir
žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“,
2002 a. Iš: Valstybės žinios, 2002, Nr. 17-688; 2009, Nr. 110-4661; 2010, Nr. 118-6018.
29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002–04–15 nutarimas Nr.534 „Dėl Lietuvos Respublikos
Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 2002 b. Iš: Valstybės žinios, 2002, Nr. 41 –
1539.
30. Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. XI-52 „Dėl Lietuvos
Respublikos Vyriausybės programos“. Iš: Valstybės žinios, 2008, Nr. 146-5870.
31. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas „Dėl Žemės politikos departamento
nuostatų patvirtinimo“ 2011 m. liepos 21 d. Nr. 3D–590. Iš: Valstybės žinios, 1998, Nr. 83 –
2327; 2010, Nr. 125 – 6405.
32. MAASIKAMÄE, S. Land fragmentation evaluation Iš: Vagos: mokslo darbai. LŽŪU, 2005,
T.67(20), p 75 – 83.
33. MONKEVIČIUS, E. Žemės teisė. Monografija. Vilnius: Justitija, 2006, p. 26 – 29.
34. MUGU, E. Do municipalities need the municipal land? International scientific – methodical
conference Land use planning and land surveying´2000. Estonian agricultural university. Tartu,
2000, p. 50 – 55.
35. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio minsterijos [interaktyvus]. [žiūrėta 2014–04–20].
Prieiga per internetą:
http://www.nzt.lt/nzt/selectPage.do?docLocator=EF02F1DDF6E711DFB01D746164617373&am
p;inlanguage=lt&pathId=512.
52
36. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos [interaktyvus]. [žiūrėta 2015–02–
20]. Prieiga per internetą: http://www.nzt.lt/go.php/lit/Lietuvos-Respublikos-zemes-fondas
37. PAKALNIŠKIS,V. Nuosavybės teisės doktrina ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.
Jurisprudencija, 2002, T.28(20), p.73.
38. PALABINSKA, A. Land privatization and land market in rural regions of Latvia.
International scientific – methodical conference Land use planning and land surveying´2000.
Etonian agricultural university. Tartu, 2000, p. 69 – 74.
39. PARSOVA, V., DAMBITE, D. Importance of land management in solution of issues of
physical planning in Latvia. Transaction of the Estonian university of life sciences. Tartu, 2007,
224, p. 96 – 102.
40. POVILIŪNAS, A. Žemės reformos ir ūkininkijos raidos ekonominės peripetijos. Iš: Žemės
ūkio mokslai: Lietuvos mokslų akademija. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2008,
T.14(1), p. 48 – 60.
41. TRACY, T. M. II Žemės ūkio politika ES. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija.
Vilnius: 1993, p. 346 –351.
42. TREINYS, M. Neformaliosios agrosocialinės minties raiška Lietuvoje priklausomybių
laikotarpiu. Iš: Žemės ūkio mokslai. Vilnius: Lietuvos žemės ūkio universitetas, 2007, T.(14.1), p.
69 – 70.
43. VANSEVIČIUS, S. Nuosavybės teisė pagal Lietuvoje galiojusius carinės Rusijos civilinius
įstatymus. Iš: Lietuvos teisės ir valstybės istorijos: straipsnių ir mokslinių darbų ištraukos.
Vilnius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2001, p. 217.
44. VALIUKEVIČIUS, V. Nuosavybės teisė mūsų žemės reformos įstatymuose. Vilnius, 1992, p.
13 – 1.
45. Žemės ūkio ministerija [interaktyvus]. [žiūrėta 2014–04–20]. Prieiga per internetą:
http://www.zum.lt/documents/100%20svarbiausiu%20darbu%202009 2010%20metais.pdf.
46. Žemės ūkio ministerija [interaktyvus]. [žiūrėta 2014–04–20]. Prieiga per internetą:
http://www.zum.lt/lt/teisine-informacija/isakymai/6437/.