Post on 15-May-2020
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Dovilė Petrošiūtė
SAVIVALDYBĖMS DELEGUOTŲ ALKOHOLIO KONTROLĖS
POLITIKOS FUNKCIJŲ VYKDYMO VERTINIMAS
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinis vadovas
doc. dr. Aurelijus Veryga
2013-05-15
Kaunas, 2013
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
SAVIVALDYBĖMS DELEGUOTŲ ALKOHOLIO KONTROLĖS POLITIKOS FUNKCIJŲ
VYKDYMO VERTINIMAS
Dovilė Petrošiūtė
Mokslinis vadovas doc. dr. Aurelijus Veryga
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos
fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2013. 90 p.
Darbo tikslas. Išanalizuoti ir įvertinti savivaldybėms deleguotų alkoholio kontrolės politikos
priemonių taikymą.
Darbo uždaviniai:
1. Apžvelgti Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymu savivaldybėms
deleguotas funkcijas;
2. Įvertinti Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymu savivaldybėms deleguotų
funkcijų vykdymą bei galimybes;
3. Įvertinti sveikatos priežiūros specialistų ir savivaldybių atstovų nuomonę apie
savivaldybėms deleguotų alkoholio kontrolės funkcijų vykdymą;
Tyrimo metodika: tyrimas atliktas 2013 m. vasario – kovo mėnesiais. Apklausta 60
savivaldybių administracijos atstovų. Atsakė visos savivaldybės. Taip pat interviu būdu buvo
apklausti 5 sveikatos priežiūros ir savivaldybių institucijų atstovai.
Rezultatai. Savivaldybės nepakankamai išnaudoja savo teises vykdyti alkoholio kontrolę.
Teise neišduoti licencijų prekiauti alkoholiniais gėrimais 2012 m. pasinaudojo tik 18,3 proc.
savivaldybių. Teise riboti prekybos alkoholiu laiką pasinaudojo 27 proc. savivaldybių.
Daugiau negu pusė savivaldybių 56,7 proc. nenustatė atstumo nuo alkoholio prekybos vietų
iki Įstatyme nurodytų institucijų. Dažniausiai savivaldybių nustatomas atsumas 50 m. (13,3
proc.). Prekybą alkoholiu švenčių ir masinių renginių metu ribojo 6,7 proc. savivaldybių.
Išorinius alkoholio reklamos pažeidimus nustatė 3,3 proc. savivaldybių.
Išvados. Savivaldybės turi daug įstatymais suteiktų galimybių kontroliuoti prekybą
alkoholiniais gėrimais, tačiau jų tinkamai neišnaudoja. Joms deleguotas alkoholio kontrolės
politikos priemones vykdo neatsakingai arba visai nevykdo.
Raktažodžiai. Savivaldybės, alkoholio kontrolė, vertinimas.
3
SUMMARY
Public Health Management
MUNICIPALITIES OF PROSECUTION OF ALCOHOL CONTROL POLICY
FUNCTIONS EVALUATION
Dovile Petrosiute
Academic Supervisor Aurelijus Veryga, Dr. Sc. Assoc. Professor
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Lithuanian University of
Health Sciences, Medical Academy. Kaunas, 2013. 90 p.
Aim of the study. Analyze and evaluate the delegated alcohol control policy measures to the
municipalities.
Objectives:
1. To review the Republic of Lithuania Law on alcohol control functions delegated to the
municipalities;
2. To rate prosecution of the Republic of Lithuania Law on Alcohol Control of the functions
assigned to municipalities application;
3. To rate of health professionals and representatives of municipalities opinion on the law
for municipalities alcohol control performance of the functions.
Survey methods. Survey was conducted in 2013. February and March. Interviewed 60
representatives of the local administration. Answered the whole municipalities. Also were
interviewed five health and municipal authorities.
Results. Municipalities not use their rights to control alcohol policy situation. The right not to
issue a license to sell alcoholic beverages in 2012 used by only 18.3% of municipalities.
56.7% of the municipalities did not define the distance from alcohol outlets. The Most
popular defined distance is 50 m (13.3%). Sale of alcohol, during holidays and major events
the limited 6.7% of municipalities. Outdoor advertising of alcohol violations defined 3.3% of
municipalities.
Conclusions. The municipality has all the possibilities to control alcohol policy, but they do
not use it. Key words. Municipalities, alcohol monitoring, assessment.
4
SANTRUMPOS
ASPĮ – Asmens Sveikatos Priežiūros Įstaiga
Departamentas – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
ES – Europos Sąjunga
NVO – Nevyriausybinė Organizacija
PLC – Priklausomybės Ligų Centras
PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija
SAM – Sveikatos Apsaugos Ministerija
ŠMM – Švietimo ir Mokslo Ministerija
VPSC – Valstybinis Psichikos Sveikatos Centras
5
Turinys
ĮVADAS ..................................................................................................................................... 6
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI .................................................................................... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ....................................................................................... 9
1.1. Alkoholio epidemiologija ir mokslu pagrįstos alkoholio kontrolės priemonės .......... 9
1.2. Lietuvos alkoholio kontrolės politika ........................................................................ 14
1.3. Savivaldybėms deleguotos alkoholio kontrolės ir prevencijos funkcijos ................. 17
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ........................................................................ 31
3. KIEKYBINIO TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ............................... 34
3.1. Licencijų prekiauti alkoholiu (ne) išdavimas ar (ne) ribojimas ............................... 34
3.2. Prekybos alkoholiu ribojimo laikas .......................................................................... 36
3.3. Atstumo nustatymas nuo prekybos alkoholiu vietų ................................................. 39
3.4. Prekybos alkoholiu ribojimas švenčių ir masinių renginių metu ............................. 44
3.5. Išorinės alkoholio reklamos pažeidimai ................................................................... 46
3.6. Neefektyvios alkoholio kontrolės politikos priežastys ............................................. 47
3.7. Savivaldybėms deleguotų alkoholio kontrolės politikos funkcijų vykdymo
stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė................................................... 50
4. KOKYBINIO TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ................................ 56
4.1. Ekspertų nuomonė apie savivaldybės galimybes kontroliuoti prekybą alkoholiu ir
pavestų funkcijų vykdymą ....................................................................................... 56
4.2. Specialistų nuomonė apie licencijų išdavimą ir jų galiojimo sustabdymo aspektus 59
4.3. Specialistų požiūris į atstumų nustatymą nuo prekybos alkoholiu taškų ................. 61
4.4. Specialistų požiūris į prekybos alkoholiu draudimą švenčių metu .......................... 63
4.5. Specialistų nuomonė apie alkoholio reklamos ypatumus ........................................ 64
4.6. Specialistų nuomonė apie ekonominių sankcijų taikymą ir efektyvumą ................. 65
4.7. Specialistų pastebėjimai dėl alkoholio kontrolės politikos neefektyvumo ir
reikalingų pokyčių .................................................................................................... 66
IŠVADOS ............................................................................................................................ 68
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ............................................................................... 70
LITERATŪRA ................................................................................................................... 72
PRIEDAI ............................................................................................................................. 79
6
ĮVADAS
Lietuva, kaip ir daugelis kitų buvusių Sovietų Sąjungos šalių, pasižymėjo menku
alkoholio vartojimo reguliavimu, tačiau aukštu alkoholio vartojimo lygiu. Stojant į ES nebuvo
reikalavimų griežtinti alkoholio vartojimą, o infliacijos mažinimas vaidino esminį vaidmenį,
todėl Lietuvos nacionalinė patirtis alkoholio vartojimo reguliavimo politikoje pažymėta
alkoholio pramonės interesų atstovavimu [72]. Alkoholio žala asmens ir visuomenės
sveikatai, ypač tais atvejais, kai jis vartojamas nesaikingai, yra gerai dokumentuota, todėl
išsamesnių mokslinių tyrinėjimų nereikia [1]. Žalingas ir nesaikingas alkoholinių gėrimų
vartojimas yra didelė problema ES, tai sukelia rimtų sveikatos, socialinių ir ekonominių
pasekmių. Taip pat tai yra pirmaujantis mirties ir neįgalumo rizikos veiksnys, po tabako ir
padidėjusio kraujo spaudimo. Alkoholis - didelė finansinė našta visuomenei [61].
Nesiliaujantis alkoholio vartojimas yra ir Lietuvos „rykštė“. Neatsitiktinai Lietuvos sveikatos
programoje 1998–2010 m. [2] alkoholio vartojimo mažinimas įvardytas kaip svarbi sveikatos
politikos įgyvendinimo sritis. Buvo nurodytas ir kiekybinis siekinys šiam tikslui įgyvendinti,
t. y. buvo svarbu pasiekti, kad 2010 m. alkoholio vartojimas šalyje sumažėtų 25 proc. Deja,
statistikos rodikliai rodo, jog prioritetą teikiant ne sveikatos, bet ekonominiams interesams,
alkoholio vartojimas Lietuvoje sistemingai augo.
Lietuvoje alkoholio kontrolės politika pradėta vykdyti priėmus Lietuvos Respublikos
Alkoholio kontrolės įstatymą. Pastebima, kad Alkoholio kontrolės įstatymai yra vieni
dažniausiai keičiamų įstatymų. Dažnai buvo siūlomi įstatymų tikslų neatitinkantys jų
pakeitimai. Tik nuo 2008 metų, Blaivybės metų, situacija pastebimai pradėjo keistis ir buvo
priimti laukiami ir būtini sprendimai alkoholio kontrolės politikos srityje [53]. Žvelgiant į
Lietuvos alkoholio kontrolės politikos reguliavimo kaitą laiko ir vietos prieinamumo aspektu,
nuo 2000 m. pastebima, kad nors fizinis alkoholio prieinamumas ir buvo sugriežtintas, kai
įsigaliojo įstatymas, draudžiantis pardavinėti alkoholinius gėrimus išsinešti nakties metu,
tačiau vis dar išlieka aktuali alkoholio įsigijimo taškų tankumo problema [72].
Temos aktualumas: šis magistro darbas yra orientuotas į opios ir skaudžios šiandieninei
Lietuvos visuomenei problemos sprendimą - alkoholio suvartojimo mastų mažinimą
Lietuvoje, pasitelkiant atitinkamas Lietuvos alkoholio kontrolės politikos priemones. Ši
nagrinėjimo perspektyva darbe bus nagrinėjama pasitelkiant savivaldybėms deleguotas
alkoholio kontrolės politikos funkcijas. Lietuvoje savivalda pilnai neįgyvendina jai teisės
aktais suteiktų teisių alkoholio kontrolės srityje. [21]. Nuo 2008 m. sugriežtinus alkoholio
7
kontrolės politiką (alkoholio reklamos apribojimai, prekybos laiko apribojimas ir kt.) buvo
pastebimas alkoholio vartojimo mažėjimas ir teigiamas alkoholio apribojimų poveikis
visuomenės sveikatai. Vis dėlto mažėjant alkoholio vartojimui pastebimas ir didėjantis
suinteresuotų grupių spaudimas alkoholio kontrolės politikos apribojimus švelninti. Nuolat ir
daug diskutuojant, taip pat politikams svarstant visų suinteresuotų grupių argumentus,
pasigendama argumentuoto alkoholio kontrolės įstatymų pokyčių mokslinio argumentavimo,
poveikio visuomenės sveikatai vertinimų. Kalbama tik apie tiesioginį ekonominį poveikį,
tačiau pamirštama apie giliau paslėptus kaštus kaip ekonominė alkoholio sukeliama našta
sveikatos priežiūros, teisėtvarkos sektoriams ir bendram visuomenės produktyvumui [3].
Darbo praktinė reikšmė: tikimasi, kad šis tyrimas atskleis savivaldybėms deleguotų
alkoholio kontrolės politikos priemonių taikymą, joms pavestų funkcijų atlikimą, specialistų
vertinimą dėl vykdomos alkoholio kontrolės politikos efektyvumo. Gauti duomenys suteiks
galimybę įvertinti, kodėl Alkoholio kontrolės įstatymu savivaldybėms suteiktomis galiomis
savivaldybių atstovai nelinkę naudotis arba Įstatyme nurodytas galimas taikyti prievoles –
ignoruoja. Tai gali būti gera galimybė savivaldybėms įvertinti rodiklius ir galbūt imtis
ryžtingesnių veiksmų.
8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - išanalizuoti ir įvertinti savivaldybėms deleguotų alkoholio kontrolės
politikos funkcijų vykdymą.
Darbo uždaviniai:
1. Apžvelgti Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymu savivaldybėms
deleguotas funkcijas;
2. Įvertinti Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymu savivaldybėms deleguotų
funkcijų vykdymą bei galimybes;
3. Įvertinti sveikatos priežiūros specialistų ir savivaldybių atstovų nuomonę apie
savivaldybėms deleguotų alkoholio kontrolės funkcijų vykdymą;
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Alkoholio epidemiologija ir mokslu pagrįstos alkoholio kontrolės priemonės
Kaip teigia Anderson, mokslo įtaka alkoholio kontrolės politikai yra labai didelė,
kadangi mokslas yra ta priemonė, kuri labiau nusako, ne ką konkrečiai daryti dėl alkoholio
vartojimo mažinimo, bet kaip efektyviau tai padaryti. Mokslas atlieka tiek alkoholio politikos
informavimo, tiek ir jos stiprinimo vaidmenį [8]. Epidemiologija vaidina svarbų vaidmenį
formuojant sisteminį požiūrį į alkoholio kontrolės politiką. Epidemiologiniai metodai
naudingi norint įvertinti alkoholio vartojimo paplitimą ir mastą su alkoholio vartojimu
susijusiomis problemomis visoje šalyje per tam tikrą laiką. Taip pat padeda išsiaiškinti kiekį,
kiek alkoholio tenka vienam gyventojui, nustatyto sunkaus girtumo atvejus, piktnaudžiavimo
alkoholiniais gėrimais paplitimą, priklausomybę nuo jų ir kitas su alkoholio vartojimu
susijusias problemas. Taigi, remiantis epidemiologijos mokslu, įvertinta, jog vienas labiausiai
geriančių regionų yra Europa [83]. Anot Rehm ir Monteiro, alkoholio vartojimas yra ypač
paplitęs, su alkoholio vartojimu susijusių problemų vis daugėja, o svaigalų sukeliamų ligų
našta ir negalės atvejų skaičius vis didėja [62]. Lietuvos sveikatos informacijos centro
duomenimis mirusių nuo alkoholinės kepenų ligos Lietuvoje „pikas” buvo 2007 m. – 25,54
atvejo 100 tūkst. gyventojų, 2011 m. šis rodiklis buvo – 14,09 atvejo 100 tūkst. gyventojų. O
sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį 2011 m. buvo – 58,69 100
tūkst. gyventojų, t.y. kyla (2008 m. – 70,1 100 tūkst. gyv.) (žr. priedas nr. 1). Tai reiškia, kad
politikų priimtos alkoholio kontrolės priemonės duoda naudą, tačiau ne tokią, kuria jau būtų
galima džiaugtis [46].
Sąvoka „vartojimo įpročiai“ reiškia alkoholio vartojimo kiekį ir kintamumą. Ypač
svarbūs tie vartojimo įpročiai, kuriais vedini žmonės suvartoja itin didelį kiekį alkoholio, per
palyginti trumpą laiką, tarkim penki ar daugiau alkoholinių gėrimų vienetų per dvi valandas.
Šie epizodiniai, tačiau gausūs išgėrinėjimai sukelia psichomotorinius sutrikimus,
apsinuodijimus ir tai buvo įrodyta, kad yra glaudžiai susiję su patiriamomis traumomis.
Daugelyje šalių susiformavęs alkoholio vartojimo įprotis vartoti svaigalus švenčių, specialių
progų metu ir viešose vietose [1];[4]. Alkoholio vartojimas sukelia didelį sergamumą,
nedarbingumą dėl negalios, kurią sukėlė alkoholio vartojimas [4]. Tyčiniai ir netyčiniai
sužalojimai sudaro apytiksliai 60 proc. visų su alkoholio vartojimu susijusių mirčių ir beveik
40 proc. susiję su alkoholio sukeltomis ligomis. Alkoholis yra svarbiausias iš 27 rizikos
veiksnių, sukeliančių tokį didelį mirties ir neįgalumo atvejų skaičių, po tabako. Tai po atliktų
tyrimų yra patvirtinusi Pasaulio sveikatos organzizacija (PSO) [4];[5]. Remiantis šiais
10
įrodymais, Rehm ir Monteiro [4] mano, kad kišimasis į tokią žmonių alkoholio vartojimo
kultūrą turi būti įgyvendintas, kad būtų sumažintas su alkoholio vartojimu susijęs
nedarbingumas, skiriant ypatingą dėmesį eismo sužalojimų prevencijai. Be to, svarbų
vaidmenį turi vaidinti tinkamas priklausomybių nuo alkoholio gydymas, tai padėtų sumažinti
su alkoholio vartojimu susijusią patiriamą ligų naštą. Svarbu pasitelkti epidemiologinius
rodiklius stebėsenai, kad būtų galima laiku imtis atitinkamų kontrolės priemonių, taikyti
intervencijas atsižvelgiant į kiekvienos šalies poreikį ir įvertinti politikos priemonių
veiksmingumą.
Kad būtų tinkamai reaguojama į statistikos rodiklius, priemonių pažaboti alkoholio
vartojimą turi imtis visų šalies lygių institucijos, pradedant nuo aukščiausiųjų, t.y.
Vyriausybės ir baigiant šalies savivaldybėmis, įskaitant ir visas kitas institucijas:
Nevyriausybines organizacijas, susibūrusias savanoriškais pagrindais ir kt. Naujausios
literatūros apžvalgos ir politikos analizės pateikia išsamų strategijų ir intervencijų vertinimą,
kurias naudoja vietinė valdžia ir šalies Vyriausybė kontroliuodama su alkoholio vartojimu
susijusias problemas visame pasaulyje [11]. Mokslininkai apibendrino 32 alkoholio politikos
alternatyvas, siūlymus ir priemones, kurios yra pagrįstos įrodymais, t.y. yra veiksmingos,
plataus spektro, paremtos moksliniais tyrimais ir pritaikytos įvairioms kultūroms kovoje su
alkoholio vartojimu [12] (žr. priedas nr. 2). Šias priemones galima būtų suskirstyti į 2 grupes:
valstybinio lygmens, tai priemonės, už kurių priėmimą, formavimą ir įgyvendinimą turėtų būti
atsakinga įstatymus priimanti valdžia. Ir antra grupė, priemonės, kurios gali padėti formuoti
sėkmingą alkoholio kontrolės politiką savivaldybėse, t.y. savivaldybėms užtenka galių priimti
atitinkamus sprendimus ir taisykles, kurių laikantis alkoholio kontrolės politika būtų vykdoma
sėkmingai. Kai kurias iš jų būtų galima priskirti abiems grupėms, todėl kad atitinkama
priemonė būtų įgyvendinta reikia visų lygių politikų dėmesio.
Mokslu pagrįstos priemonės alkoholio kontrolei šalies mastu:
1. Kainų nustatymas ir apmokęstinimas;
2. Alkoholio prieinamumo reguliavimas;
3. Gėrimo konteksto keitimas;
4. Vairavimo išgėrus ribojimas;
5. Alkoholio reklamos reguliavimas
Mokslu pagrįstos priemonės alkoholio kontrolei savivaldybėms:
1. Alkoholio reklamos reguliavimas;
2. Alkoholio prieinamumo reguliavimas;
11
3. Gėrimo konteksto pakeitimas;
4. Švietimo strategijos;
5. Gydymas ir kitos ankstyvosios intervencijos.
1. Alkoholio prieinamumo reguliavimas. Tyrimai atskleidžia, jog alkoholio
prieinamumo mažinimas, t.y. trumpesnis prekybos laikas valandomis, prekybos vykdymas ne
visomis savaitės dienomis, ribotas skaičius pardavimo vietų yra tiesiogiai susiję veiksniai su
alkoholio vartojimu ir jo sukeliamomis problemomis [1];[8];[9]. Teisinga alkoholio kontrolės
politikos strategija taip pat būtų populiarinimas gyvenimo stiliaus be alkoholio, taip pat
stipraus alkoholio prieinamumo mažinimas. Su svaigalų vartojimu susijusias problemas taip
pat mažina įstatymų priėmimas, kuriais keliamas amžiaus cenzas, nuo kurio būtų leidžiama
parduoti alkoholį jauniems žmonėms. Tokiais būdais siekiama išvengti „jaunų gėrėjų“
skaičiaus didėjimo [11]. Svarbu stiprinti komercinių alkoholio pardavėjų kontrolę, kurie linkę
parduoti alkoholį nepilnamečiams ir ignoruoti apribojimus, kurie padėtų mažinti alkoholio
vartojimo sukeliamą žalą. Todėl efektyvus metodas yra licencijų išdavimas arba atėmimas
tokiems verslininkams ir įstaigoms, kurios nesilaiko įstatymų. Svarbi yra šalies Vyriausybės
pozicija, ji gali prisidėti prie situacijos gerinimo kontroliuojant tiek prekybos monopolininkus
tiek kitus komercinius alkoholio pardavėjus [5].
Kelių šalių ankstesnė patirtis rodo, jog visiškas alkoholio uždraudimas šalyje duoda
teigiamų rezultatų, sumažina problemų skaičių susijusių alkoholio vartojimu ir žalą sveikatai,
bent jau kažkuriam laikui, nes tokius draudimus dažniausiai lydi šešėlinė prekyba alkoholiu ir
nelegalus jo vartojimas [15]. Tokiems draudimams turi būti stiprus visuomenės pritarimas ir
sąžiningas laikymasis, todėl tai veiksminga tik islamo šalyse. Apskritai, alkoholio
prieinamumą suvaržyti aukšta kaina yra kur kas pigesnė priemonė, nei vėliau naikinti
pasekmes, t.y. gydyti asmenis, kuriems dėl alkoholio vartojimo atsirado sveikatos problemos
[10].
2. Gėrimo konteksto pakeitimas arba gėrimui palankių aplinkybių keitimas. Vis
daugiau tyrimų duomenų atskleidžia, kad alkoholio vartojimo konteksto keitimas efektyviai
mažina su alkoholio vartojimu susijusią žalą [11]. Pavyzdžiui, minimalų alkoholio vartojimo
amžių nustatančio įstatymo priėmimas bus mažai efektyvus, jei jis nebus paremtas įtikinama
grėsme, kad nepilnamečiams alkoholį pardavinėjančių įmonių licencijos bus atimtos. Tokios
strategijos veikia efektyviau, kai yra naudojamos kartu su bendruomeninėmis prevencijos
programomis. Yra surinkta daug duomenų apie trumpos konsultacijos, ypač teikiamos
12
pirminės sveikatos priežiūros įstaigos specialistų, poveikį mažinant piktnaudžiavimą
alkoholiu. PSO modeliavo pirminės sveikatos priežiūros darbuotojų pagalbą 25 proc. rizikos
grupei priklausančių žmonių, jei jiems būtų teikiamos trumpos konsultacijos. Buvo
apskaičiuotas tokio elgesio poveikis ir kaštai. Pritaikius šį modelį ES, gaunama, kad būtų
išvengta 408000 negalios metų ir ankstyvų mirčių per metus, o tokių priemonių įgyvendinimo
kaštai siektų 740 milijonų eurų [5].
3. Alkoholio reklamos reguliavimas. Alkoholiniai gėrimai, jų etiketės, kiti prekės
ženklai platinami, reklamuojami skelbimuose spaudoje, žiniasklaidoje ir internete. Be šios
tiesioginės reklamos alkoholis parduodamas ir netiesioginiais būdais, t.y. per įvairių renginių
rėmimą, pvz: sporto, taip pat filmų kūrimą ar reklamą, telvizijos laidų ar šou kūrimą.
Nuolatinis teigiamas alkoholio įvaizdžio kūrimas, jo vartojimo skatinimas gali suformuoti
palankų požiūrį jo vartojimui [7]. Alkoholio reklamavimas, gali nuteikti nepilnamečius
asmenis pradėti vartoti jį, dar gerokai prieš pilnametystę ir taip sustiprinti suvokimą, kad
alkoholis yra teigiamas, žavus ir palyginti patikimas [12];[17]. Daug šalių turi dalinius
apribojimus alkoholio reklamai ir tik keletas iš jų yra visiškai uždraudę alkoholio reklamą
[83]. Nors šitie apribojimai ir nedavė maksimalaus efekto, tačiau šalių piliečiai, kuriose
reklama buvo uždrausta, linkę alkoholio vartoti mažiau, todėl patiria ir mažiau problemų ar
nelaimingų įvykių susijusių au alkoholio vartojimu [68].
Alkoholinių gėrimų gamybos pramonės savireguliacijos reklamos srityje efektyvumas
yra mažas. Nepaisant pramonės atstovų teiginių, kad jie įsipareigoja laikytis atsakingos
reklamos, vis dėl to dėl pačių alkoholio pramonės įmonių savireguliacijos stokos, žalinga
pardavimo įtaka vis tiek jaučiama. Pramonės atstovų savireguliacija yra itin trapus dalykas,
nes susitarimus ir nuostatas yra stengiamasi apeiti arba jų tiesiog nevykdyti [10]. PSO
modeliavo reklamos draudimo poveikį. Pritaikius šį modelį ES gaunama, kad būtų išvengta
202000 negalios metų ir ankstyvų mirčių per metus, o tokių priemonių įgyvendinimo kaštai
siektų 95 milijonus eurų [5].
4. Švietimo strategijos. Anot Anderson ir Baumberg, į švietimą, komunikaciją, mokymą
ir visuomenės sąmoningumą orientuotos priemonės yra būtinos. Nors mokyklose vykdomos
švietimo programos gali pasiekti plačią auditoriją, šių programų įtaka populiacijai yra
nedidelė, nes kol kas jos tik ribotai efektyvios arba neefektyvios. Yra suformuluotos
rekomendacijos mokyklose vykdomų programų efektyvumui didinti. Svarbu, kad masinės
informacijos priemonėse vykdomos programos vaidintų ypatingą vaidmenį didinant
bendruomenės supratimą apie alkoholio vartojimo sukeliamas problemas [6]. Mokykloje
13
sukurtos alkoholio švietimo programos yra vienas iš metodų, kaip išvengti su alkoholio
vartojimu susijusių problemų jaunimo tarpe. Tačiau nustatyta, jog šis metodas nors ir suteikia
nemažai žinių apie alkoholio vartojimo žalą bei keičia požiūrį į jo vartojimą, nėra efektyvus
norint pakeisti vartojimo įpročius ir elgesį [1]. Programos, kurios sukurtos ir adresuotos, tam
kad išlaikyti žmonių savivertę, savigarbą, socialinius įgūdžius, ragina vietoj alkoholio
vartojimo pasirinkti pavyzdžiui sportą – neveiksmingos [26]. Buvo bandoma organizuoti
mokymus, kuriuose būtų stiprinami atsparumo įgūdžiai jaunuoliams, klasėje atliekant
pratimus, buvo mokoma kaip atsispirti bendraamžių spaudimui vartoti alkoholį, pagal norminį
ugdymą, kurie bando ištaisyti geriančių paauglių skaičių, sumažinti jį, bet šios programos
poveikis pasibaigia kartu su jos pabaiga [80];[25]. Visapusiškos programos, kurios apima tiek
švietimą, tiek bendruomenės mokymą, gali būti nepakankamos, norint inicijuoti alkoholio
vartojimo mažinimą arba sustabdymą, ypač po programos užbaigimo [25]. Apibendrinant
galima teigti, kad švietimo ir mokymo programų efektas yra maža dalelė, kuri duoda ne tiek
daug naudos ir teigiamų rezultatų kiek norėtųsi. O kai tokių priemonių efektyvumas jau yra
pastebimas, dažniausiai programa jau nebeegzistuoja.
5. Gydymas ir kitos ankstyvosios intervencijos. Specializuotų programų kūrimas ir
vystymas tapo vienu iš priimtinų būdų, kuriuo Vyriausybė ir NVO ėmėsi spręsti alkoholį
vartojančių žmonių problemas, ir stengiasi jiems padėti. Įrodyta, kad dalyvavimas bet kokios
rūšies gydymo programoje, adekvačiai sumažina alkoholio vartojimą ir su juo susijusias
problemas. Teigiamas poveikis pastebimas nepriklausomai kiek laiko asmuo dalyvavo
gydymo programoje [66]. Yra daug skirtingų terapinių metodų formų, kurias galima
pasirinkti. Įrodyta, kad elgesio koregavimas, yra daug veiksmingesnė terapijos forma, kai
terapija yra taikoma norint išvengti „atkryčio“, t.y. taikomi prevenciniai veiksmai [33]. Nors
savitarpio pagalbos asociacijos, tokios kaip anoniminių alkoholikų grupės, nėra laikomos
formaliu gydymu, tačiau jos dažnai naudojamas kaip alternatyva ar nebrangus pakaitalas, kaip
gydymo priedas [27]. Moksliniai tyrimai rodo, kad dalyvavimas anoniminių alkoholikų
grupių veikloje, taikant jų siūlomus metodus, yra toks pat veiksmingas kaip ir kombinuotas
gydymas, t.y prijungiant medicininį gydymą [13]. Nors ir trumpa gydymo intervencija, t.y.
gydymo ciklo teikimas nuo vieno iki trijų gydymo seansų, tai yra kliniškai reikšminga, ir taip
pat padeda keisti geriančiojo asmens elgesį [50]. Yra įrodymų, jog kai gydymas ir ankstyvos
gydymo intervencijos yra prieinami dideliam segmentui visuomenės, visuomenėje gali žymiai
sumažėti problemų susijusių su alkoholiu [69]. Nepaisant to, specializuotos paslaugos yra
brangios, išskyrus savitarpio pagalbos organizacijų, ir negali būti ekonomiškai veiksmingos
14
besivystančiose valstybėse, išskyrus tuos atvejus, kai šios paslaugos yra įtrauktos į pirminę
sveikatos priežiūros grandį.
1.2. Lietuvos alkoholio kontrolės politika
Alkoholio politika yra plačiai apibrėžiama, kaip dalis tikslingų ir kryptingų pastangų,
kurias deda Vyriausybė ir NVO, kad būtų sumažintos pasekmės, susijusios su alkoholio
vartojimu. Formuojant alkoholio politiką, svarbu įtraukti konkrečią strategiją, kuri padėtų
spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas, tokias kaip, amžiaus cenzas, kuriuo būtų
ribojami alkoholio pardavimai arba ištekliai paskirstyti taip, kad prioritetinės kryptys būtų
alkoholio vartojimo prevencija ar gydymo nuo alkoholio intervencijos. Mokslininkai yra
išskyrę alkoholio kontrolės priemones nukreiptas į efektyvų alkoholio vartojimo mažinimą
[6]. Taip pat yra nustatyta, kad egzistuoja alkoholio kryptys, kurias galima suklasifikuoti į 3
alkoholio politikos kryptis, skirtas anksčiau minėtiems alkoholio tikslams pasiekti: 1) Į
visuomenę orientuota politika — tai daugiausia strategijos, nukreiptos į visą visuomenę, į jos
alkoholio suvartojimo kiekio mažinimą, neišskiriant konkrečių visuomenės grupių. Tai
daugiau prevencinės intervencijos, skirtos užkirsti kelią dėl alkoholio vartojimo atsiradusioms
pasekmėms; 2) Į problemas, sukeltas vartojant alkoholį, orientuota politika, pvz. vairavimo
išgėrus reguliavimo politika. Tokios politikos priemonės daugiau nukreiptos jau į tikslinę
visuomenės grupę — nuo alkoholio apsvaigusius transporto priemonės vairuotojus; 3)
Tiesioginės intervencijos, problemų su alkoholiu turintiems asmenims, apimančios asmenų,
turinčių alkoholinę priklausomybę, gydymą [84]. Visas šias strategijas reikėtų įtraukti į šalies
alkoholio politiką, kadangi vienos ar kelių intervencijų įgyvendinimas izoliuotai, neįtraukiant
ir eilės priemonių, reguliuojančių alkoholio suvartojimą visose kitose visuomenės srityse,
neturės jokio poveikio šalies alkoholio vartojimo mastams mažinti. Kaip rekomenduoja
ekspertai, geriausia pasirinkti ir į alkoholio politiką įtraukti pasirinktas alkoholio kontrolės
priemones kompleksiškai, taip, kad jų kombinacija labiausiai prisidėtų prie visuomenės
sveikatos gerėjimo ir socialinės gerovės šalyje kėlimo. Gerai ir efektyviai alkoholio politikai
parengti reikia įtraukti visas visuomenės suinteresuotas grupes, bendradarbiauti su valdžios
institucijomis, tokiu būdu užtikrinant alkoholio politikos įgyvendinimo atskaitingumą visai
šalies visuomenei. Tuo tarpu iš politikos formuotojų reikalaujama visapusiško suvokimo, apie
pačią problemą [6]. Vis tik kartais įvairių visuomenės grupių interesų paisymas gali lemti
nesėkmingas pastangas sumažinti alkoholio vartojimą, kadangi dauguma visuomenės grupių
15
yra verslo atstovai, kurie suinteresuoti didesniu alkoholio vartojimu, ir yra ta jėga, kuri gali
prisidėti prie alkoholio politikos formavimo atvirkštine linkme [10].
Lietuvoje alkoholio kontrolės politika pradėta vykdyti priėmus Alkoholio kontrolės
įstatymą 1995 m. [38], Valstybės alkoholio kontrolės programą, patvirtintą Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 212 [45]. Taip pat Blaivybės
metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 9 d. nutarimu
Nr. 19 [40]. Seimo priimtas LR Alkoholio kontrolės įstatymas yra vienas pagrindinių teisės
aktų, padėjusių alkoholio kontrolės politikos teisinius pagrindus ir reglamentuojantis visą
Lietuvos valstybės alkoholio kontrolės politiką, jos įgyvendinimo tikslus, uždavinius,
priemones, principus, įgyvendinimo tvarką. Nuo alkoholio kontrolės įstatymo priėmimo
prasidėjo valstybinės alkoholio kontrolės politikos Lietuvoje vystymasis. Jam įgyvendinti
1999 m. vasario 25 d. LR Vyriausybės nutarimu priimta LR Valstybinė alkoholio kontrolės
programa. Tai pagrindiniai teisės aktai, įtvirtinantys Lietuvos alkoholio kontrolės politikos
vystymąsi ir plėtojimą.
Visose šiose išvardintose programose numatyti tikslai pagrįsti Lietuvos sveikatos
programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. nutarimu, tikslais – iki 2010
metų alkoholio vartojimą sumažinti 25 procentais. Alkoholio vartojimo sumažinti 25
procentais nepavyko, tačiau yra ir teigiamų poslinkių: Statistikos departamento duomenimis,
2009 m. dėl alkoholio vartojimo mirė 456 asmenimis mažiau nei 2008 m., 2010 m. - 57
asmenimis mažiau nei 2009 m. Dažniausia šių mirčių priežastis – alkoholinė kepenų liga,
atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu ir alkoholinė kardiomiopatija. Valstybinio psichikos
sveikatos centro duomenimis, 2010 m. dėl alkoholinės psichozės į gydymo įstaigas pirmą
kartą kreipėsi 37 asmenimis mažiau nei 2009 m., 2009 m. - 382 asmenimis mažiau nei 2008
m. [46].
Mažinti alkoholio vartojimą siekė ir Europos sveikatos politikos iniciatyva kurtas
dokumentas „Sveikata visiems XXI amžiuje“. Šio dokumento 12 tikslas – Alkoholio,
narkotikų ir tabako žalos mažinimas. Juo siekiama, kad iki 2015 m. visose šalyse narėse
turėtų būti akivaizdžiai sumažinta tokių sveikatai kenksmingų narkotinių medžiagų, kaip
tabakas, alkoholis ir psichotropiniai vaistai, daroma žala. Visose šalyse alkoholio vartojimas
neturi būti didesnis negu 6 litrai žmogui per metus ir turi būti lygus nuliui iki 15 metų
amžiaus. Šį tikslą būtų galima įgyvendinti, jei:
Švietimo bei veiksmų strategijos bus nukreiptos žmonių gyvenimo įpročiams bei
gerovei gerinti, padedant jiems spręsti gyvenimo problemas ir priimti reikiamus
sprendimus;
16
Bus sustiprintos teisinės priemonės, sumažinančios apsinuodijimą alkoholiu,
griežtinant išgėrusių vairuotojų kontrolę;
Bus imtasi finansinių bei teisinių priemonių, apribojant alkoholio produktų
prieinamumą bei jų pardavimą jauniems žmonėms [42].
Kalbant apie vieną pagrindinių teisinių dokumentų LR Alkoholio kontrolės Įstatymą, jo
tikslas apibrėžiamas taip - mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač
nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės
gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus
alkoholio produktus, suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus [39]. Šis Įstatymas
reglamentuoja santykius, susijusius su alkoholio produktų, maisto ir kitų produktų, kuriuose
yra etilo alkoholio, gamyba, prekyba, laikymu, gabenimu, įvežimu, importu, eksportu,
vartojimu, reklama, rėmimu, ir nustato valstybės alkoholio kontrolės Lietuvos Respublikoje
pagrindus. Įstatyme apibrėžta, jog alkoholio kontrolė yra visos alkoholio produktų gamybos,
įvežimo, importo, eksporto, prekybos, vartojimo, reklamos valstybinio reglamentavimo
priemonės, skirtos alkoholio, taip pat jo ir kitų produktų, kuriuose yra etilo alkoholio,
vartojimo žalai sveikatai ir ūkiui mažinti.
Alkoholiniais gėrimais Įstatyme nurodyti gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio
koncentracija yra didesnė kaip 1,2 proc. (alaus – didesnė kaip 0,5 proc.), alkoholio produktais
- nedenatūruotas ir denatūruotas (įskaitant dehidratuotą ir denatūruotą) žemės ūkio kilmės ir
ne žemės ūkio kilmės etilo alkoholis (toliau – etilo alkoholis), alkoholiniai gėrimai, maistiniai
ir nemaistiniai alkoholiniai tirpalai su kvapiųjų medžiagų priedais (toliau – alkoholiniai
tirpalai) ir etilo alkoholio turinčios žaliavos (toliau – žaliavos) [41]. Visi alkoholio produktai
priskiriami specialiems gaminiams, kadangi jų sudėtyje yra etilo alkoholio, kurio vartojimas
daro kenksmingą poveikį žmogaus sveikatai, socialinei ir ekonominei šalies ir jos visuomenės
gerovei.
Priimtu įstatymu buvo nustatyti valstybės alkoholio kontrolės politikos principai:
1) mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą;
2) valstybinio reglamentavimo priemonėmis užtikrinti valstybės alkoholio kontrolės,
gyventojų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo, nepilnamečių švietimo programų
finansavimą;
3) pirmenybės teikimas natūralios fermentacijos alkoholinių gėrimų gamybai ir prekybai;
(neteko galios nuo 2011-12-31);
4) riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą;
17
5) drausti priemones, skatinančias jaunimą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus;
6) skatinti juridinius asmenis, kurie verčiasi alkoholio verslu, prisidėti įgyvendinant
valstybės alkoholio kontrolės politiką;
7) didinti visuomenės informuotumą alkoholio vartojimo daromos socialinės ir
ekonominės žalos sveikatai ir ūkiui klausimais;
8) remti sveikatos ir blaivybės organizacijų veiklos programas ir tuo didinti alkoholinių
gėrimų nevartojančių gyventojų skaičių;
9) skatinti nealkoholinių gėrimų gamybą ir prekybą;
10) remti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos planavimą;
11) skatinti socialinės aplinkos be alkoholio kūrimą;
12) skatinti mokslinius tyrimus bei informacijos apie alkoholio vartojimo žalą sveikatai
skleidimą visuomenei;
13) stiprinti bendradarbiavimą su kitomis ES valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis
organizacijomis alkoholio vartojimo mažinimo klausimais.
1.3. Savivaldybėms deleguotos alkoholio kontrolės ir prevencijos funkcijos
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programoje numatyta parengti ir
pradėti įgyvendinti naują nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos
programą išskiriant prioritetines kryptis, viena iš šių krypčių yra valstybės ir savivaldybių
institucijų bei įstaigų veiklos tarptautinio ir nacionalinio koordinavimo ir bendradarbiavimo
stiprinimas alkoholio kontrolės klausimais [23]. Savivaldybė yra atsakinga už alkoholio
politikos kūrimą ir kontrolę. Tai vyksta dėl kelių priežasčių. Pirma, savivaldybės privalo
parengti, plėtoti ir vystyti sveikatos politiką. Antra, būtina suprasti padėties rimtumą, kurią
sukelia neigiamos alkoholio vartojimo pasekmės. Blogi sveikatos rodikliai yra konkretus
pavyzdys apie poreikį alkoholio vartojimo prevencijai. Be to, vietos savivaldos sprendimus
priimantys asmenys yra akivaizdžiai geriausiai informuoti apie vietos gyventojų sveikatos
problemų statistiką, ir todėl jie yra vieni iš tų, kurie gali šią situaciją pakeisti. Trečia,
savivaldybių atstovai kontroliuojantys ir vykdantys alkoholio politiką savo darbu prisideda ir
prie nacionalinės politikos formavimo. Ketvirta, savivaldybės turi galimybę įtraukti kitas
suinteresuotąsias šalis kurti ir įgyvendinti veiksmingą alkoholio politiką. Kitaip tariant,
savivaldybės turi galimybes derinti įvairias veiklos sritis su įrodymais pagrįstomis
priemonėmis kuriant ir įgyvendinant veiksmingą alkoholio politiką [24]. Alkoholio politikos
kontrolė savivaldybėms priskirta, kaip viena iš sveikatos politikos sričių. Aktyvi sveikatos
18
politika nuo pat sveikatos reformos pradžios Lietuvoje buvo vienas pagrindinių sveikatos
sistemos pertvarkos siekinių. Aktyvi sveikatos politika yra suderinti valstybės, savivaldybių
veiksmai, kurie skatina žmonių norą rūpintis savo sveikata ir dalyvauti priimant sveikatos
politikos sprendimus [29]. LR Vietos savivaldos įstatyme nurodyta, jog savivaldybė atsakinga
už savivaldybių sveikatos programų rengimą ir įgyvendinimą, alkoholio ir tabako reklamos
draudimo ir ribojimo laikymąsi ant išorinės reklamos priemonių kontrolę, leidimų (licencijų)
išdavimą įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka [44]. Iš esmės savivaldybė prisideda prie
alkoholio kontrolės politikos formavimo. Lietuvos Respublikos Seimas delegavo
savivaldybėms alkoholio kontrolės ir prevencijos politikos funkcijas [55].
Savivaldybėms deleguotos alkoholio kontrolės ir prevencijos funkcijos:
1. Politikos formavimas bei kontrolės įgyvendinimas;
2. Reklamos kontrolė;
3. Prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas bei teisė neišduoti licencijų verstis
mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais;
4. Alkoholio kontrolės programų rengimas ir finansavimas;
5. Baudų juridiniams asmenims skyrimas;
6. Blaivybės organizacijų rėmimas iš savivaldybės biudžeto;
7. Prekybos alkoholiu draudimas;
8. Prekybos alkoholiniais gėrimais draudimas švenčių ir masinių renginių metu;
9. Alkoholio vartojimo profilaktikos vykdymas.
1. Politikos formavimas bei kontrolės įgyvendinimas. Valstybės alkoholio kontrolės
politiką pagal kompetenciją formuoja ir koordinuoja: LR Seimas, LR Vyriausybė,
Nacionalinė sveikatos taryba, savivaldybių tarybos ir kitos įstatymų nustatytos institucijos. Jų
įgaliojimus alkoholio kontrolės srityje nustato Alkoholio kontrolės ir kiti įstatymai bei teisės
aktai. Valstybės alkoholio kontrolę pagal kompetenciją atlieka ministerijos, Narkotikų, tabako
ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kitos
valstybės institucijos, savivaldybių vykdomosios institucijos, policija, sveikatos priežiūros
įstaigos.
Dar 1999 m. alkoholis buvo įvardintas kaip akivaizdi žala sveikatai ir amžiaus trukmei.
Konstatuojama, jog šio reiškinio kontrolei yra labai svarbi socialinės paramos sistema,
Vyriausybės pozicija, savivaldybės vaidmuo, visuomenės požiūris. Bandant kontroliuoti šį
žalingą visuomenės sveikatai veiksnį, būtina kompleksiška visų organizacijų, visuomenės ir
taip pat šeimos veikla [31]. 1990-1997 m. pirmą kartą susirgusių alkoholine psichoze skaičius
19
100 tūkst. gyventojų išaugo nuo 7 iki 22,7 atvejo. Valstybinio psichikos centro duomenimis,
2007 m. tokių atvejų buvo jau 43,1, o 2011 m., pasikeitus valstybės alkoholio kontrolės
politikai ir priėmus keletą reikšmingų įstatymo pataisų, šis rodiklis buvo – 21,7 [46]. Ligų
profilaktikos priemonėse [77] aprašytos trys poveikio priemonės su alkoholiu susijusių
problemų sprendimui. Pirmasis būdas – nacionalinė alkoholio politika. Suderinta su žemės
ūkio ir prekybos politika (kainų reguliavimas, reklamos ribojimas, pardavimo vietų ir laiko
nustatymas ir sveikatos švietimo rėmimas) yra svarbi alkoholio kontrolės priemonė.
Nustatyta, kad alkoholinių gėrimų kainodaros griežtinimas, mažinant bendrąjį alkoholio
vartojimą, maždaug du kartus efektyvesnis negu sveikatos mokymas. Antrasis būdas –
sveikos gyvensenos mokymas. Svarbu informuoti visuomenę, kad alkoholis yra pavojingas
sveikatai, paaiškinti psichologinę, socialinę jo žalą. Trečiasis būdas – pavojingo ir žalingo
alkoholio vartojimo atpažinimas. Šeimos gydytojai turi klausti pacientų apie jų gėrimo
įpročius, naudotis klausimynais, į kuriuos būtų įtraukiami klausimai apie įprastinį gėrimo
dažnumą per tam tikrą laikotarpį (savaitę ar mėnesį), kokius alkoholinius gėrimus vartoja
pacientas, kiek paprastai išgeria per dieną. Reguliarios apklausos turi privalumų: geriantiems
žmonėms paaiškinama apie nesaikingo alkoholio vartojimo pavojus, nurodomos dėl to
kylančios problemos prieš atsirandant stipriam priklausomumui, pacientai skatinami keisti
gėrimo įpročius [77]. Šiuo atveju svarbu kaip alkoholio kontrolės politiką formuoja,
kontroliuoja ir įgyvendina šalies savivaldybės. Joms įstatymu pavesta prisidėti prie
nacionalinės politikos vykdymo, kuri siekia geros visuomenės sveikatos, mažėjančio
mirtingumo nuo alkoholio, mažesnio alkoholio vartojimo jaunimo tarpe ir geresnių sveikatos
rodiklių. Lietuvoje viešėję PSO ekspertai su Lietuvos sveikatos sistemos atstovais aptarė
tolesnio bendradarbiavimo, rengiant Lietuvos sveikatos programą 2011–2020 m., galimybes.
Jie išreiškė įsitikinimą, kad 1997–2010 m. Lietuvos sveikatos programa yra reikšmingas
pavyzdys ir kitoms Europos valstybėms, nes šalies laimėjimai akivaizdūs: kūdikių
mirtingumo ir mirtingumo nuo traumų, eismo nelaimių rodiklių mažėjimas, vidutinės
gyventojų trukmės pailgėjimas nuo 71,2 iki 73 metų, alkoholio ir tabako vartojimo griežtesnės
politikos rezultatai, visuomenės sveikatos biurai, kaip ypač veiksminga, PSO nuomone,
savivaldos lygyje veikiančių prevencijos institucijų tinklo plėtra. Pasak ekspertų, kuriant
naują Lietuvos sveikatos programą 2011–2020 m., svarbu išanalizuoti tai, kas jau nuveikta,
ištirti sveikatos sistemos pokyčių įtaką visuomenės sveikatai. Siekti, kad sveikata taptų ne
vien sveikatos apsaugos, bet ir kitų valstybės sektorių rūpesčiu. Nuolat palaikyti ryšius su
visuomene, formuojant jos teigiamas sveiko gyvenimo nuostatas [47].
Savivaldybių lygmenyje svarbu įgyvendinti politiką, padedančią stiprinti sveikatą. Šio
principo esmė: sveikata turi rūpintis ne tik medikai, pirmiausiai tai politikų įvairių veiklos
20
sričių uždavinys. Rūpinamasi, kad visos visuomenės grupės turėtų lygias galimybes rūpintis
savo sveikata, investicijomis į aktualias visuomenės gyvenimo sritis, siekiama stiprinti
politikų atsakomybę už visuomenės sveikatą [30]. Nors Lietuvos alkoholio politikai vystyti
suformuota palanki infrastruktūra (politika ir įgyvendinančių institucijų sistema
reglamentuota teisiškai, suformuota valstybinė politikos monitoringo sistema), tačiau jos
priemonės vystomos didžia dalimi neatsižvelgiant į mokslo rekomendacijas: per žemi akcizų
tarifai silpniems alkoholiniams gėrimams, ypač alui, daug alkoholio pardavimo taškų, ne
visada įgyvendinamas reikalavimas neparduoti alkoholio nepilnamečiams, daug
administravimo spragų švietimo programoms, narkologinei sveikatos priežiūrai įgyvendinti.
Vienas svarbiausių probleminių aspektų Lietuvoje - alkoholio pramonės aktyvi lobistinė
veikla, trukdanti griežtinti alkoholio politiką, pasireiškianti aktyviu dezinformacijos
visuomenėje ir LR Seimo nariams skleidimu [71].
2. Reklamos kontrolė. Alkoholio reklamos draudimo ir ribojimo laikymosi ant išorinės
reklamos priemonių kontrolė. Lietuvos Respublikoje išorinė ir visų kitų formų alkoholio
reklama yra draudžiama. Savivaldybių institucijos turi kontroliuoti kaip laikomasi šio
įstatymo. PSO Europos alkoholio chartijoje pažymima, jog visi turi teisę augti aplinkoje,
apsaugotoje nuo alkoholio vartojimo ir kiek įmanoma, nuo alkoholinių gėrimų reklamos
neigiamų pasekmių [64]. LR Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad
alkoholio reklama – tai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija,
susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio
produktus.
Nuo 2012 metų sausio 1 d. Seimo nutarimu turėjo įsigalioti visiškas alkoholio reklamos
draudimas, tačiau 2011 m. pabaigoje, pats Seimas atšaukė tokį savo sprendimą [51]. Nors
2007 m. SAM duomenimis, beveik pusė šalies gyventojų (47 proc.) pritarė alkoholio
reklamos draudimui [59]. Alkoholio reklamos ribojmas išliko dalinis, draudžiant jo reklamą
nuo 6 val. ryto iki 23 val. vakaro transliuotojų ir retransliuotųjų transliuojamose programose,
(išskyrus LR jurisdikcijoje transliuojamus ir retransliuojamus tiesioginius tarptautinius meno,
kultūros ar sporto renginius). Alkoholio reklama draudžiama: laikraščių ir savarankiškų
priedų, žurnalų bei knygų išorinėse viršelių pusėse, vaikams skirtuose laikraščiuose,
žurnaluose, knygose, TV ir radijo programose. Taip pat koncertų, cirko, diskotekų, jaunimo
sporto ir laisvalaikio renginių, kitų masinių renginių, teatro spektaklių, kino ir videofilmų
demonstravimo vietose, išskyrus šių renginių vietose esančias prekybos vietas. Masiniuose
renginiuose (išskyrus vaikams ir paaugliams iki 18 metų skirtus renginius) gali būti
pateikiamas renginį remiančios ir alkoholinius gėrimus, kuriais leidžiama prekiauti
21
masiniuose renginiuose, gaminančios arba jais prekiaujančios įmonės pavadinimas ir (ar)
prekės ženklas, pagal turinį ir formą neprieštaraujantys teisės aktų reikalavimams. Reklama
negalima: švietimo, mokslo ir ugdymo įstaigose, visose sveikatos priežiūros įstaigose,
visuomeninio transporto priemonių viduje ir išorėje, degalinėse ir jų teritorijose, išskyrus jose
esančias alkoholinių gėrimų prekybos vietas, loterijose, žaidimuose, konkursuose draudžiama
teikti alkoholinius gėrimus kaip prizus arba kartu su jais. Itin svarbu suvokti, jog toks griežtas
alkoholio reklamos reglamentavimas nustatytas ne veltui. Svarbu, kad draudžiama reklama
nepilnamečių asmenų nepasiektų pateikiant jiems iškraipytus ir melagingus faktus apie
alkoholio poveikį [38]. Sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti
garsūs visuomenės veikėjai. Jų asmenį, vardą, atvaizdą ir pan. draudžiama sieti su alkoholio
vartojimu ir fizinės, psichinės būklės pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu, socialine
sėkme, vairavimu. Fizinis žmogaus aktyvumas, sportinė veikla siejama su sveiku gyvenimo
būdu ir ilgaamžiškumu, o ne psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu. Tai nesuderinami dalykai.
Sportininkams turi būti būdinga aukšta savivertė ir meilė sau, neleidžianti žaloti sveikatos.
Vaikams nereikia diegti klaidingo požiūrio, kad alkoholinių gėrimų vartojimas netrukdo siekti
sportinių rezultatų ir nedaro įtakos fizinei sveikatos būklei [54]. Alkoholio reklama formuoja
teigiamą laisvalaikio su alkoholiu įspūdį bei pozityvias jaunimo nuostatas alkoholio vartojimo
atžvilgiu. Todėl būtina siekti visiško alkoholio reklamos bei rėmimo draudimo [65]. Kaip
laikomasi Įstatymu nustatytų reikalavimų kontroliuoja Departamentas (šalies mastu) ir
savivaldybės (kontroliuoja išorinės reklamos draudimo pažeidimus).
3. Prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas bei teisė neišduoti licencijų
verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Norint pažaboti fizinį alkoholio
prieinamumą Lietuva, kaip ir kitos šalys yra patvirtinusi licencijų išdavimo tvarką.
Reglamentuota, jog mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik įmonėms,
turinčioms licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Licencijas išduoda
atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija neterminuotam laikui. Licencijų išdavimą
savivaldybėse kontroliuoja Departamentas [54].
LR alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog įmonėms,
norinčioms verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo
įmonėse, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, licencijos išduodamos, jeigu
šios įmonės pateikia LR Vyriausybės nustatyta tvarka daugiabučio gyvenamojo namo
savininkų bendrijos susirinkimo (valdybos) arba, jeigu ši bendrija neįsteigta ar bendrija valdo
daugiau kaip vieną daugiabutį gyvenamąjį namą, gyvenamojo namo patalpų savininkų ir
neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą (sutikimą pasirašantys asmenys gali jame
22
nurodyti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką) [38]. Tačiau savivaldybės taryba turi teisę
nutraukti ar neišduoti licencijos, dėl keliamų reikalavimų nepaisymo ir kitų nusižengimų
nurodytų įstatymo ketvirtajame skirsnyje. Įstatyme nurodyta, jog savivaldybių tarybos,
atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar
jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos
komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais
gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Jei išaiškėja
koks pažeidimo atvejis licencijos sustabdomos, taikomos ekonominės sankcijos, sumokant į
valstybės biudžetą LR Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą atitinkamą
piniginę baudą.
Žvelgiant į alkoholio politikos reguliavimo kaitą laiko prieinamumo aspektu, Lietuvoje
nuo 2000 m. pastebima, kad alkoholio prieinamumas buvo sugriežtintas tik 2009 m., kai
įsigaliojo įstatymas, draudžiantis pardavinėti alkoholinius gėrimus išsinešti nakties metu.
Ribojant alkoholinių gėrimų pardavimo laiką, draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais
nuo 22 val. iki 8 val. mažmeninės prekybos įmonėse (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus
atvejus) ir visą dieną kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną (išskyrus viešojo maitinimo įmones).
Teigiama, jog alkoholio prieinamumo ribojimas, t.y. valandų, dienų, kortelių atitinkamam
alkoholio kiekiui įsigyti įvedimas, sumažina alkoholio vartojimą ir su tuo susijusias
problemas [72]. Iki 2009 m. kaip rodo Europos Komisijos užsakymu atlikta studija, alkoholio
prieinamumas Lietuvoje buvo vienas didžiausių visoje ES teigiama, jog Lietuvai laikas siekti
specializuotų pardavimo taškų atsiradimo [60].
Anot Departamento [54], Lietuvoje įvedus prekybos alkoholiu laiko apribojimus,
nemažai mažmeninės prekybos įmonių pakeitė savo veikos pobūdį į viešojo maitinimo veiklą
ir prisidengdamos šia veikla įgijo teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais išsineštinai visą parą.
2011 m. gruodžio 23 d. buvo priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis
nustatomas dar griežtesnis alkoholio prekybos reglamentavimas. Įsigaliojus naujoms
pataisoms, nuo 2012 m. sausio 1 d. degalinėse leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais
vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, todėl nuo 22 val. iki 8 val. alkoholinių gėrimų
įsigyti degalinėse nėra galimybės, o nuo 2016 m. bus visiškai draudžiama alkoholiniais
gėrimais prekiauti stacionariose degalinėse [41].
4. Alkoholio kontrolės programų rengimas ir finansavimas. Norint sumažinti
alkoholinių gėrimų vartojimą įstatymo nustatyta tvarka yra kuriamos alkoholio kontrolės
programos [38]. Jas rengia, tvirtina ir įgyvendina LR Vyriausybė. Valstybės alkoholio
kontrolės programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš valstybės biudžete ir
23
valstybės investicijų programoje atitinkamoms ministerijoms, valstybės institucijoms ir
kitiems ūkio subjektams, atsakingiems už programos vykdymą, patvirtintų bendrųjų
asignavimų ir kitų lėšų. Savivaldybės rengia, tvirtina, finansuoja ir įgyvendina savivaldybių
alkoholio kontrolės programas. Žinoma, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys gali rengti ir kitas
alkoholio kontrolės programas, dėl jų rengimo ir įgyvendinimo galima teikti pasiūlymus LR
Vyriausybei, Nacionalinei sveikatos tarybai ir kitoms valstybės alkoholio kontrolės politiką
formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms. Savivaldybės taryba kontroliuoja tų
programų įgyvendinimą, nustato šių savivaldybės kontroliuojamų įstaigų įgaliojimus, prižiūri
jų veiklą. Savivaldybės taryba taip pat tvirtina savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo
specialiąją programą, kurioje, šalia kitų visuomenės sveikatos stiprinimo priemonių,
numatoma - žalingų įpročių, ar priklausomybių prevencijos programa [43]. Svarbu, kad į
alkoholio kontrolės programų vykdymą, būtų įtraukta kuo platesnė visuomenės dalis.
Savivaldybių tarybos turi užtikrinti, kad jų teritorijoje esančios švietimo įstaigos yra
įtraukusios į ugdymo programas informaciją apie alkoholinius gėrimus, jų daromą žalą bei
puoselėja sveiką gyvenseną. Ši veikla yra suderinta su SAM, ŠMM ir yra ir turi būti vykdoma
valstybiniu mastu. Programos turi apimti žmones nuo ikimokyklinio amžiaus, kai priemonės
dar tik prevencinio pobūdžio ir taikomos tik rekomendacijos iki žmonių, jau turinčių
priklausomybę nuo alkoholio, kurie turi gauti atitinkamą gydymą ir būti orientuoti į sveikatos
stiprinimą ir blaivybę. Gydymas gali būti dalyvavimas atitinkamose programose kaip
pavyzdžiui: Minesotos - 12 žingsnių programa. Daugelis savivaldybių sveikatinimo programų
finansuojamos iš savivaldybių sveikatos fondų.
1999 metais, vasario 25 d. LR Vyriausybės patvirtino Valstybinės alkoholio kontrolės
programą, kurioje numatytas platus priemonių 1999 - 2010 metams planas, įpareigojantis
daugelį ministerijų ir žinybų iš esmės pakeisti alkoholio vartojimo situaciją. Tačiau stebint jos
vykdymą, buvo pažerta nemažai kritikos ir teigiama, kad programa neefektyvi, daugelis
programos priemonių nevykdomos arba nepakankamai vykdomos. Pasibaigus programai ir
vertinant ją išvadose teigiama, kad yra pakankamai alkoholio kontrolės politikos priemonių,
kurias efektyviai panaudojus, galima sėkmingai kontroliuoti alkoholio vartojimo situaciją
šalyje.
- Nustatyta, kad pagrindinis Lietuvos sveikatos programoje (1998-2010 m.) numatytas
tikslas sumažinti alkoholio vartojimą iki 2010 metų 25 proc. – nepasiektas [56];
- Pagal su alkoholio vartojimu susijusių sveikatos ir socialinių rodiklių dinamiką galima
išskirti du laikotarpius: iki 2007 m. stebimas daugumos rodiklių blogėjimas bei nuo
2008 m. stebima teigiama statistinių rodiklių dinamika: sumažėjęs bendras alkoholio
vartojimas, alkoholio sąlygotų mirčių, alkoholinių psichozių skaičius ir kt. Teigiami
24
rezultatai pasiekti valdant situaciją keliuose, kuomet eismo įvykių, juose žuvusiųjų ir
sužeistųjų skaičius dėl neblaivių eismo dalyvių kaltės sumažėjo daugiau nei du kartus;
- Išnagrinėjus alkoholio kontrolės politikos veiksmus Lietuvos sveikatos programos
įgyvendinimo laikotarpiu (1998 - 2010 m.), nustatyta, kad 1998 - 2007 m. nebuvo
vykdoma nuosekli alkoholio vartojimo mažinimo politika, o dauguma priimtų
sprendimų bei vykdyta veikla prieštaravo Alkoholio kontrolės įstatymo paskirčiai ir
alkoholio kontrolės principams, nes vyravo alkoholio kontrolę liberalizuojantys
sprendimai;
- Per 2008 - 2010 metus, alkoholio kontrolė sugriežtinta ir per šį trumpą laikotarpį
užfiksuoti reikšmingi teigiami alkoholio vartojimo ir su juo susijusių pasekmių
pokyčiai. Tai rodo taikytų alkoholio kontrolės priemonių efektyvumą [34].
Taigi svarbu, kad rengiamos alkoholio kontrolės programos, visų pirma būtų tinkamai
įgyvendinamos šalies mastu, o savivaldybės galėtų vadovautis valstybės vykdoma politika ir
taip pat sėkmingai įgyvendinti alkoholio kontrolės programas. Tačiau tai ne visada lengva
padaryti, nes VPSC ataskaitų duomenimis Valstybiniam psichikos sveikatos centrui Valstybės
alkoholio kontrolės programos priemonėms įgyvendinti lėšų nebuvo skirta nei 2010 m., nei
2009 m. [79]; [78]. Tad savivaldybėms, rasti finansavimą alkoholio kontrolės programų
rengimui ir finansavimui dar sunkiau.
5. Baudų juridiniams asmenims skyrimas. Baudos juridiniams asmenims ir užsienio
juridinių asmenų filialams bei atstovybėms skiriamos už Alkoholio kontrolės įstatymo
pažeidimus. Už alkoholio produktų, neatitinkančių Lietuvos Respublikoje galiojančių saugos
ar kokybės reikalavimų, gaminimą ir pardavimą, alkoholio produktų gaminimą, laikymą,
gabenimą ir pardavimą neturint šiai veiklai atitinkamos licencijos, alkoholio produktų
(išskyrus vyno produktus ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholį) importą, jei neinformuojama
LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, nustatytų reikalavimų
nesilaikymą, taip pat už savivaldybių tarybų nustatytų prekybos alkoholiniais gėrimais
švenčių ir masinių renginių dienomis ribojimų ar draudimų pažeidimą juridiniai asmenys ir
užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami 1000 – 50000 lt baudomis.
Už šio Įstatymo 28 straipsnio reikalavimų nesilaikymą, t.y. už alkoholinių gėrimų
pardavimo skatinimo ribojimo nesilaikymą įmonės baudžiamos 1000 – 10000 lt baudomis, už
kiekvieną to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą, padarytą per dvejus metus nuo baudos
paskyrimo baudžiama 10000 – 20000 lt baudomis.
25
Už alkoholio reklamos ribojimo nesilaikymą baudžiama 10000 – 50000 lt baudomis, o
už kiekvieną to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą, padarytą per dvejus metus nuo
baudos paskyrimo, 50000 – 100000 lt baudomis [38].
Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio
straipsnio atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę
lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra
atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į
jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos,
skiriančios baudą už Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime. Skundą
nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl
kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes
neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis
teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei šio straipsnio
dalyse nustatytos minimalios piniginės baudos.
Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą
juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės savo noru užkirto kelią
žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu,
atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti
atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.
Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą
juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės kliudė vykdyti tyrimą,
slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio Įstatymo reikalavimus nepaisydami
kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus.
Baudas už reklamos ribojimo pažeidimus skiria savivaldybių tarybos ir
Departamentas. Už alkoholio produktų, neatitinkančių saugos ir kokybės reikalavimų,
gamybą ir realizavimą, nustatytų reikalavimų nesilaikymą baudas skiria Valstybinė maisto ir
veterinarijos tarnyba. Baudas už alkoholio produktų pardavimo, laikymo ir gabenimo
nustatytų reikalavimų nesilaikymą, taip pat už savivaldybių tarybų nustatytų prekybos
alkoholiniais gėrimais švenčių ir masinių renginių dienomis ribojimų ar draudimų pažeidimą,
už alkoholinių gėrimų vartojimo ribojimų nesilaikymą skiria Departamentas, Valstybinė
mokesčių inspekcija. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir policija. Policijos vardu
skirti baudas turi teisę policijos įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys.
Departamento duomenimis, 2011 metais už Alkoholio kontrolės įstatymo reklamos
reikalavimų pažeidimus buvo priimti 23 nutarimai taikyti ekonomines sankcijas. Už
26
Alkoholio kontrolės įstatymo reklamos pažeidimus skirta 235000 lt ekonominių sankcijų.
Departamentui paskyrus baudas, 9 atvejais iš 35, ūkio subjektai, neskųsdami ekonominių
sankcijų, teismine tvarka sumokėjo iš viso 77500 lt baudų [54].
6. Blaivybės organizacijų rėmimas iš savivaldybės biudžeto. Blaivybės organizacijų
veiklos programos nustatyta tvarka remiamos iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
lėšų, fizinių ir juridinių asmenų, LR labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka bei kitų
lėšų. Savivaldybei pavesta organizuoti narkologinę priežiūrą. Pirmines paslaugas teikia
savivaldybių įkurti Psichikos sveikatos centrai bei kiti specializuoti skyriai. Juos konsultuoja
ir vadovauja VPSC, pavaldus SAM. Narkologinę priežiūrą įgyvendina ir tiesiogiai paslaugas
teikia 5 Priklausomybės ligų centrai (PLC), esantys Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir
Panevėžyje. Šie centrai yra vieni iš pagrindinių įstaigų gydantys nuo alkoholio priklausomus
asmenis. Taip pat narkologinę priežiūrą organizuoja ir teikia psichiatrinės ligoninės ir
psichiatrijos skyriai prie ligoninių. Šios įstaigos teigia antrines (stacionarias ar ambulatorines)
paslaugas.
Atskira paslaugų grupė, tai paslaugos, kurias teikia nevyriausybinės organizacijos
(NVO), t.y. neformalios organizacijos ar asmenys, pvz.: anoniminės alkoholikų grupės. Čia
teikiamos ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugos. Šalia šių įstaigų, teikiančių paslaugas
priklausomiems nuo alkoholio asmenims, vyrauja ir privačios klinikos, teikiančios daugiausia
detoksikacijos, trumpalaikes abstinencijos gydymo paslaugas [15]. Savivaldybėse yra
nustatytos ir priimtos priklausomybės nuo alkoholio mažinimo programos. Jose numatytos
priemonės, kuriomis norima padėti savivaldybės gyventojams, turintiems priklausomybę nuo
alkoholio, jų šeimos nariams įveikti su alkoholio vartojimu susijusias socialines problemas.
Programoje numatytos ir prevencinės, informacinio pobūdžio priemonės, skirtos teigiamam
savivaldybės bendruomenės požiūriui į blaivybę formuoti, sveikos gyvensenos nuostatoms
stiprinti. Programos įgyvendinimui numatoma skirti savivaldybės biudžeto ir savivaldybės
visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšas.
Tačiau atliktų tyrimų duomenys rodo, kad ekspertai, susiduriantys su alkoholio
sukeliamomis medicininėmis ir socialinėmis problemomis, mato aiškias neigiamas sąsajas su
lengvu alkoholio prieinamumu. Lengvas alkoholio prieinamumas daro neigiamą įtaką
alkoholizmo gydymui, t.y. atkryčio prevencijai, nes nusprendęs be svaigalų gyventi asmuo
negali nusipirkti maisto, nesusidurdamas su alkoholiu [73]. Ekspertai teigia, kad reikėtų
mažinti alkoholio įsigijimo taškų skaičių, gal net steigti specializuotas alkoholio parduotuves
[19]. Taigi blaivybės organizacijų darbas yra tampriai susietas su politiniais vietos
27
savivaldybės darbuotojų sprendimais. Jų sprendimu kontroliuoti alkoholio pardavimų vietos ir
laiko ribojimus.
7. Prekybos alkoholiu draudimas. Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais
gėrimais draudžiama: laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose
statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose taip pat prie šių įstaigų ir
maldos namų (atstumu, kurį nustato savivaldybės taryba, suderinusi atitinkamai su šių įstaigų
vadovais ir religinėmis bendruomenėmis). Draudžiama alkoholį parduoti jaunesniems kaip 18
metų asmenims, neblaiviems asmenims. Savivaldybių taryboms licencijų išdavimu reikia
užtikrinti, jog prekyba alkoholiniais gėrimais būtų vykdoma tik: stacionariosiose alkoholinių
gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose,
stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, stacionariųjų degalinių, vykdant tik mažmeninės
prekybos veiklą, ir kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių
nespecializuotuose skyriuose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio
traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose,
vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose
stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat
specialiosiose prekybos vietose. Prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama tik gamyklų
supilstytais į tarą natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija
neviršija 8,5 proc. (nuo 2016-01-01 leidžiama koncentracija bus 7,5 proc.), alumi ir alaus
mišiniais su nealkoholiniais gėrimais – paviljonuose, automobiliuose-parduotuvėse (kurios
aptarnauja kaimo gyventojus savivaldybės tarybos nustatyta tvarka) ir stacionarių prekybos
įmonių nespecializuotuose skyriuose [38].
Nuo 2012 metų įvyko daug pakeitimų alkoholio kontrolės srityje. Įsigaliojus priimtoms
Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, nuo 2012 m. sausio 1 d. draudžiama iš viešojo
maitinimo įstaigų nuo 22 iki 8 val. išsinešti alkoholinius gėrimus. Viešojo maitinimo įstaigose
alkoholinius gėrimus nuo 22 iki 8 val. leidžiama vartoti tik viduje. Tiesa, atsiranda gudrauti
bandančių verslininkų, kurie pastatę kėdes ir stalą, bando savo prekiavimo vietą įteisinti kaip
kavinę ar tiesiog paviljoną. Todėl Seimas, pritaręs Seimo nario A. Matulo siūlymui, patvirtino
naują „paviljono“ sąvoką. Pagal šią sąvoką numatyta, kad paviljonas turi turėti viduje įrengtą
prekybos salę pirkėjams aptarnauti. Toks Alkoholio kontrolės įstatymo sąvokų papildymas
turi užkirsti kelią kioskams persivadinti paviljonais ir toliau tęsti prekybą alkoholiniais
gėrimais.
Nuo 2012 m. sausio 1 d. taip pat draudžiama alkoholinius gėrimus vartoti sporto renginių
metu salėse, kuriose jie vyksta. Be to, įsigaliojus priimtoms Alkoholio kontrolės įstatymo
28
pataisoms, kaip jau minėta anksčiau, nuo 2012 m. sausio 1 d. degalinėse leidžiama prekiauti
alkoholiniais gėrimais vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, todėl nuo 22 val. iki 8 val.
alkoholinių gėrimų įsigyti degalinėse nėra galimybės, o nuo 2016 m. bus visiškai draudžiama
alkoholiniais gėrimais prekiauti stacionariose degalinėse.
Nuo 2013 m. sausio 1 d. mažmeninėse prekybos vietose draudžiama parduoti alų, sidrą,
alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius, išpilstytus į didesnę nei 1
litro tarą, bei parduoti sidrą, alų ir alaus mišinius, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija
yra didesnė kaip 7,5 proc. [54]. Tiesa, vos tik įsigaliojus šioms įstatymo pataisoms, jau sausio
pradžioje pasigirdo raginimų atšaukti šias pataisas, pradėta grasinti milijoniniais ieškiniais
teismuose ir kaltinimai mažųjų aludarių verslo žlugdymu. Teigiama, kad egzistuoja daugybė
manipuliacijų, grasinimų, baimių. Tikri yra tik du dalykai: įvesti apribojimai veikia,
pardavimai sumažėjo ir yra registruotos pataisos, kurios tuos rezultatyvius ribojimus nori
atšaukti [49].
Vykstant tokiems prieštaravimams, reikia atkreipti dėmesį, kad net ir LR Konstitucinis
teismas dar 1997 metais verslui leido aiškiai suprasti, kad valstybė neprivalo beatodairiškai
skatinti kiekvieno verslo, neatsižvelgdama į visuomenės sveikatos poreikius. Taigi tiek
mažieji, tiek didieji, tiek vidutiniai aludariai žinojo kokį verslą pradeda ir koks yra valstybės
požiūris į alkoholio vartojimą [48]. Bet kuriuo atveju svarbu laikytis LR alkoholio kontrolės
įstatyme nustatytų principų, kuriais siekiama išaugoti ir stiprinti gyventojų sveikatą.
8. Prekybos alkoholiniais gėrimais draudimas švenčių ir masinių renginių metu.
Savivaldybių tarybos turi teisę riboti ar uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais oficialių
švenčių ir masinių renginių dienomis [38]. Tačiau reiškiamos skirtingos nuomonės ir
savivaldybės nėra priėjusios vieningos nuomonės. Teigiama, kad uždraudus prekybą
alkoholiu švenčių ir masinių renginių metu, situacija pasidaro paradoksali: kai šventėse
prekiaujama alkoholiniais gėrimais, neblaivaus asmens pasirodymas renginyje nieko
nebereiškia. Nors yra įstatymas, draudžiantis viešose vietose vartoti alkoholį. Bet ar šventė
nėra vieša erdvė? Tačiau prekyba alkoholiu nėra uždrausta, vadinasi, ir gerti šventėje galima
viešai. Vyrauja įsitikinimas, jog jei kultūros renginių metu nebūtų pardavinėjamas alkoholis,
jos vyktų daug ramiau ir nereikėtų policijos pagalbos tramdant girtus žmones. Tačiau vyrauja
nuomonių, kad jei savivaldybės taryba priimtų sprendimą nebeišduoti leidimų prekiauti
alkoholiu masiniuose renginiuose, užsivertų kelias švenčių rėmėjams, o parduotuvėse iš
lentynų alkoholis būtų šluojamas dar intensyviau. Ne paslaptis, kad daugelio renginių rėmėjai
yra alkoholiu prekiaujančios įmonės, tad savivaldybių tarybų nariams kyla klausimas, ar
29
nebus sunku be jų paramos organizuoti renginius. Teigiama, kad draudimas alkoholiu
prekiauti šventėje labai padidintų šalia veikiančių parduotuvių apyvartą. Žmonės alkoholį
pirktų ir bandytų įsinešti, tad susidurtume su dar viena problema, kaip kontroliuoti tą
įsinešimą. Vis dėlto alkoholio prekybos draudimas masiniuose renginiuose yra siekiamybė
[55]. Policijos, prižiūrinčios viešąją tvarką masiniuose renginiuose nuomonė, jog kuo mažiau
alkoholio bus vartojama masiniuose renginiuose, tuo visiems bus tik geriau. Išgėrusius
žmones sunku kontroliuoti. Sveikatos priežiūros specialistų, policijos darbuotojų nuomone,
uždraudus prekybą alkoholiu būtų daug ramiau ir kiltų mažiau įvairių nelaimių [54].
9. Alkoholio vartojimo profilaktikos vykdymas. Dėl prevencinio švietimo programų
pasitaiko prieštaringų nuomonių. Vieni teigia, kad ši priemonė brangiai kainuoja, tačiau nėra
efektyvi, norint sumažinti alkoholio vartojimą ir jo keliamą žalą. [12]. Kiti teigia, kad
prevencinio švietimo programos negali būti alternatyva kitoms alkoholio reguliavimo
politikos priemonėms, tačiau jos turi būti taikomos su kitomis alkoholio vartojimo
reguliavimo priemonėmis. [5]. Dar kiti vertina švietimo programas, paremtas socialinių
normų intervencijomis, ir daro išvadas, kad jos gana efektyvios tarp vaikų ir jaunimo. [57].
PSO Europos alkoholio chartija [81] nustato, kad visi žmonės turi teisę į šeimą, gyvenimą
bendruomenėje ir darbe, apsaugotą nuo nelaimių, smurto ir kitų negatyvių alkoholio
vartojimo pasekmių. Taip pat šioje chartijoje pažymima, kad visi vaikai ir nepilnamečiai turi
teisę augti aplinkoje, apsaugotoje nuo alkoholio vartojimo ir, kiek įmanoma, nuo alkoholinių
gėrimų reklamos neigiamų pasekmių. Kiekviena savivaldybė turi laikytis LR Vyriausybės
programoje numatytų tikslų, kurie skirti mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą. Šiam tikslui
pasiekti, šalyje yra atliekama alkoholio vartojimo, jo daromos ekonominės žalos sveikatai ir
ūkiui stebėsena (monitoringas).
Tarp alkoholio reklamos ir alkoholio vartojimo yra nustatytas ryšys. Ypač alkoholio
reklama, siejama su sportu, veikia jaunimą, labiau berniukus, o reklama, susijusi su jausmais,
seksualumu – mergaites. Moksliniai tyrimai liudija alkoholio reklamų poveikį vaikams ir
jaunimui bei reklamos draudimo ir apribojimo priemonės efektyvumą [5]. Alkoholio
kontrolės įstatyme nėra numatyti alkoholio pardavimo taškų tankumo ribojimai. Alkoholinių
gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, gėrimas gatvėse, stadionuose, skveruose,
parkuose, visų rūšių visuomeniniame transporte ir kitose vietose, išskyrus prekybos ir viešojo
maitinimo įmones, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista
pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, arba girto pasirodymas viešosiose vietose,
įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, yra draudžiamas ir už tai gaunama
administracinė bauda [37]. Dar viena priemonė vykdanti alkoholio vartojimo profilaktiką yra
30
šalies savivaldybių dalyvavimas „Sveikų miestų“ projekte. PSO regioninis Europos biuras
(PSO/EURO) pateikė „Sveikų miestų“ projektą kaip priemonę įgyvendinti strategijos
„Sveikata visiems“ principus miesto lygmenyje. Tampant „Sveiko miesto“ judėjimo dalyviu,
politinis įsipareigojimas yra pirmas žingsnis, t.y. miesto politikai turi priimti sprendimą,
kuriuo prisiimama atsakomybė už gyventojų sveikatą ir jos stiprinimą. Sveikų miestų projekto
svarba miesto valdyme ypatinga. Ji skatina naujoves ir permainas vietinėje sveikatos
politikoje, propaguoja naują požiūrį į visuomenės sveikatą, tyrinėja pažangius „Sveikatos
visiems“ principų ir tikslų įgyvendinimo mieste būdus, skatina aktyvesnį visuomenės
dalyvavimą bei bedradarbiavimą tarp įvairių sektorių ir partnerių. „Sveikas miestas” - tai
procesas, o ne rezultatas. Jis nebūtinai turi būti miestas, pasiekęs ypatingą sveikatos būklę, bet
tas miestas, kuris rūpinasi gyventojų sveikata ir stengiasi ją gerinti. Bet kuris miestas gali būti
„Sveiku miestu”, jei jis prisiima atsakomybę už sveikatą ir tobulina organizacines struktūras
bei mechanizmus jai pagerinti.
1994 metais Kauno „Sveiko miesto“ projekto iniciatyva buvo sušauktas Lietuvos miestų
ir rajonų, norinčių dalyvauti sveikų miestų judėjime, suvažiavimas. 1995 m. buvo įkurtas
Lietuvos sveikų miestų nacionalinis tinklas, kurio tikslai yra keistis informacija ir patyrimu,
sukurti palankesnes politines, ekonomines ir administracines sąlygas, užtikrinančias sveikų
miestų strategijos įgyvendinimą miestuose. Nacionaliniam tinklui norėjo priklausyti: Kaunas,
Vilnius, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė, Trakų, Ukmergės, Kretingos, Pakruojo
rajonai. 2011 m. gruodžio mėn. prie projekto prisijungė Klaipėda. Nuo 2012 m. lapkričio
mėn. paraišką prisijungimui pateikė Kaunas. Dalyvaujančių miestų ir rajonų Tarybos priėmė
politinį sprendimą įgyvendinti „Sveikata visiems“ principus savivaldybės lygyje, kurti ir
vykdyti aplinkos gerinimo bei sveikatos stiprinimo programas. Pagrindinėms „Sveiko miesto“
projekto idėjoms įgyvendinti kiekviena savivaldybė nustato savo prioritetus bei veiklos būdus
[58].
31
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Tyrimas buvo vykdomas 2013 m. sausio – balandžio mėnesiais. Tyrimo metu apklaustos
60 savivaldybių (žr. priedas nr. 3), t.y. generalinė aibė. Tyrimu siekta įvertinti susidariusią
situaciją alkoholio kontrolės srityje ir išsiaiškinti kaip savivaldybės vykdo joms pavestas
funkcijas alkoholio kontrolei įgyvendinti.
Savivaldybėms deleguotų alkoholio kontrolės politikos funkcijų taikymo vertinimui
išsiaiškinti buvo atliktas mišraus tipo tyrimas. Pirmajam tyrimui atlikti buvo pasirinktas
kiekybinis tyrimas, kurio instrumentu buvo pasirinkta anketinė apklausa raštu. Anketinė
apklausa buvo pateikta savivaldybių administracijos darbuotojams. Šiame darbe naudojami ir
analizuojami tik antro anketos bloko, 9-15 klausimai - alkoholio kontrolė (žr. priedas nr. 3).
Už anketos užpildymą automatiškai buvo atsakingas savivaldybės administracijos
darbuotojas, kuris gavo anketą, tai buvo nurodyta anketoje. Atsakingas asmuo – tai, bet kuris
savivaldybės administracijos darbuotojas, kuris surinko duomenis, reikalingus anketos
užpildymui ir tai patvirtino parašu. Buvo prašoma šią apklausą pildyti tiesiog kompiuteryje,
spustelint pilką kvadratėlį prie tinkamiausio atsakymo varianto bei įrašant duomenis į tam
skirtus specialius pilkus langelius, ir tik tuomet spausdinti patvirtinimui.
Anketos klausimai buvo uždari, 4 iš jų su papildomu klausimu, įrašant duomenis.
Apklausos duomenys buvo suvesti ir analizuojami naudojant kompiuterinį SPSS 17,0 versijos
statistinį duomenų analizės paketą bei Microsoft Excel 2007 programinį paketą. Statistinės
duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse ir grafikuose. Savivaldybių apklausą atliko
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau Departamentas) specialistai.
Vėliau surinkti duomenys buvo suvesti į duomenų bazę, kuri ir buvo analizuota šiame darbe.
Kadangi savivaldybės buvo apklausiamos narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės politiką
koordinuojančios valstybės institucijos, tai užtikrino, kad į anketą atsakytų visos 60
savivaldybių.
Siekiant detaliau ištirti savivaldybių ir kitų institucijų specialistų nuomonę apie
savivaldybėms deleguotas alkoholio kontrolės funkcijas, buvo atliktas kokybinis tyrimas,
kurio instrumentu pasirinktas ekspertinis iš dalies struktūruotas interviu. Ekspertinis interviu
pasirinktas dėl to, kad anketiniu būdu gauta informacija būtų įvertinta specialistų, t.y. savo
srities profesionalų ir jie galėtų išsakyti savo nuomonę ir požiūrį dėl savivaldybių vykdomos
alkoholio kontrolės politikos [15]. Ekspertais tyrimui vykdyti atsitiktine tvarka buvo
pasirinkti skirtingose įstaigose dirbantys savivaldybių, sveikatos priežiūros įstaigų ir
Departamento specialistai. Tyrimo metu specialistams buvo pateikiami klausimai iš tų pačių
32
sričių kaip ir savivaldybių administracijos darbuotojams, tik labiau apibendrinti ir
susisteminti. Pagal gautus mišraus tipo tyrimo rezultatus suformuluotos išvados.
Kokybinio tyrimo instrumentu buvo pasirinktas – pusiau struktūruotas interviu tyrimas.
Interviu - tyrimo metodas, kai tyrėjas tiesiogiai bendrauja su pašnekovu pagal teminį pokalbio
planą (interviu planas – žr. priedą nr. 2) [16]. Jo metu buvo iš anksto numatyti tam tikri
standartiniai klausimai, bet nenumatomi atsakymai. Be to, paliekama galimybė pateikti
papildomus klausimus. Interviu buvo anoniminis. Jo vykdymui buvo parengtas klausimų
planas, kurio buvo laikomasi pokalbio metu, siekiant nenukrypti nuo tiriamojo darbo objekto.
Interviu sudarė 7 klausimų blokai (žr. 1 lentelė), atspindintys darbe analizuotus ir moksline
medžiaga paremtus teiginius. Detalus klausimų planas pateiktas 4 priede. Interviu trukmė
nevienoda, nuo 20 iki 45 min., dalis atsakymų gauta elektroniniu paštu, nes respondentai
nesutiko kalbėti gyvai.
1 lentelė. Interviu klausimų grupės
Grupės
numeris
Klausimai
1. Specialistų nuomonė apie savivaldybės galimybes kontroliuoti prekybą alkoholiu
ir pavestų funkcijų vykdymą.
2. Specialistų nuomonė apie licencijų išdavimą ir jų galiojimo sustabdymo aspektus.
3. Specialistų požiūris į atstumų nustatymą nuo prekybos alkoholiu taškų.
4. Specialistų požiūris į prekybos alkoholiu draudimą.
5. Specialistų nuomonė apie alkoholio reklamos ypatumus.
6. Specialistų nuomonė apie ekonominių sankcijų taikymą ir efektyvumą.
7. Specialistų pastebėjimai dėl alkoholio kontrolės politikos neefektyvumo
priežasčių ir reikalingų pokyčių.
Tyrimo respondentai buvo atrinkti pagal jų darbo sritį ir specifiką, t.y. savo darbe
susiduriantys su alkoholio kontrole ir politikų priimtų sprendimų vykdymu. Atrinkti
respondentai yra savivaldybių tarnautojai, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, vadovai ir
Departamento atstovė. Dėl tyrimo etinių priežasčių konkrečios respondentų pareigybės, bei
pavardės tyrime nebus įvardijamos. Politikų dirbančių savivaldybių tarybose ar atstovaujančių
savivaldybių interesus Savivaldybių asociacijoje prikalbinti pokalbiui nepavyko.
33
Interviu vykdytas 2013 m. balandžio 23-26 d. Interviu buvo imami respondentų darbo
vietose (jų pasirinkimu), dalis jų nesurado laiko arba nesutiko kalbėti gyvai, todėl savo
atsakymus atsiuntė elektroniniu paštu.
Interviu metu gauti duomenys buvo įrašomi ir vėliau transkribuojami raštu. Iš
respondentų gauti duomenys buvo dorojami taip: šifruojami, vėliau koduojami pagal
prasminius vienetus, tada sudaromos kategorijos. Tuomet duomenys perkoduoti ir sujungti į
bendrą pasakojimą. Respondentų citatos pateikiamos autentiškos. Citatos, kurios neturi
reikšmės tyrimo objektui - nepateiktos. Kokybinio tyrimo respondentų charakteristika
pateikiama 2 lentelėje.
2 lentelė. Respondentų charakteristika
Ekspertas Darbo pobūdis
Respondentas 1 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
Respondentas 2 Visuomenės sveikatos biuras
Respondentas 3 Savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir
vartotojų teisių apsaugos skyrius
Respondentas 4 Savivaldybės administracijos Verslo licencijavimo ir
leidimų skyrius
Respondentas 5 Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos
skyrius
34
3. KIEKYBINIO TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Licencijų prekiauti alkoholiu (ne) išdavimas ar (ne) ribojimas
Šiame skyriuje pateikiami duomenys gauti analizuojant situaciją apie savivaldybių
licencijų prekiauti alkoholiu išdavimą.
Gauti rodikliai (žr. 1 pav.) buvo palyginti su gautais 2011 m. Paaiškėjo, kad tiek 2011 m.,
tiek 2012 m. daugiau buvo tokių atvejų, kai licencijos savivaldybėse visada buvo išduotos,
2012 m. – 81,7 proc., 2011 m. – 70 proc. Ne visada licencijas išdavusių savivaldybių 2012 m.
buvo 18,3 proc. (n=11), o 2011 m. 30 proc. (n=19). 2011 m. rodikliai pasitelkti iš Klaipėdos
miesto savivaldybės administracijos 2011 m. vykdyto tyrimo rezultatų [21].
70
30
81,7
18,3
0 20 40 60 80 100
2011 m.
2012 m.
Savivaldybės ne visada išdavė licencijas, buvo jų panaikinimo atvejų
Savivaldybės visada išdavusios licencijas, panaikinimo atvejų nebuvo
%
1 pav. Savivaldybių skirstinys atsižvelgiant į gyventojų ir kt. institucijų nuomonę
neišdavusių ar panaikinusių licencijas verstis prekyba alkoholiu (proc.)
Iš surinktų duomenų buvo siekta nustatyti kiek daugiausiai kartų savivaldybės yra
neišdavusios ar panaikinusios licencijas prekiauti alkoholiu atsižvelgiant į gyventojų,
visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų nuomonę (žr. 2 pav.). Analizuojant rezultatus
paaiškėjo, kad daugiausiai yra savivaldybių, kurios tokia savo teise nė karto nepasinaudojo –
36,4 proc. Licencijos 1-2 kartus neišdavė 27,2 proc. savivaldybių. O 3 kartus ir daugiau
licencijos neišdavimo teise, atsižvelgiant į gyventojų ir organizacijų nuomonę, pasinaudojo
9,1 proc. savivaldybių.
35
27,3 27,3
9,1
36,4
0
10
20
30
40
50
Savivaldybė yra neišdavusi ar panaikinusi licenciją
prekybai alkoholiu
1 kartas
2 kartai
3 ir daugiau
kartų
nebuvo
tokių atvejų
%
2 pav. Savivaldybių skirstinys atsižvelgiant į neišduotų ar panaikintų licencijų skaičių
Departamento duomenimis [55], Lietuvoje 2012 m. liepos 1 d. galiojo 19,446 tūkst.
savivaldybių išduotų licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (žr. 3
lentelė). Tuo tarpu Latvijoje [36] – 2012 m. buvo 831 galiojanti licencija (žr. 4 lentelė). 2011
m. Lietuvoje tokių galiojančių licencijų buvo – 18550 Latvijoje – 771 [36]. Išduotų licencijų
skaičiai nurodyti lentelėse (žr. 3, 4 lentelės), tačiau lyginti šių duomenų tarpusavyje negalima,
nes Latvijoje išduotų licencijų mažmeninei prekybai alkoholiu skaičius neatspindi pardavimo
taškų skaičiaus, kaip šiuo aveju yra Lietuvoje.
3 lentelė. Savivaldybių išduotos licencijos Lietuvoje
Savivaldybių išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholio produktais
Lietuvoje Metai 2001 2002 2003 2004 2005 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Galioja
licencijų
12446 13281 14210 15056 15354 16429 16791 16992 17748 18550 19446
Lietuvoje licencijos išduodamos kiekvienai alkoholio pardavimo vietai atskirai pagal
adresą. Išduotų licencijų mažmeninei prekybai alkoholiu skaičius nurodytas 3 lentelėje,
atspindi alkoholio pardavimo taškų skaičių Lietuvoje.
36
4 lentelė. Savivaldybių išduotos licencijos Latvijoje
Išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholio produktais Latvijoje
Metai 2001 2002 2003 2004 2005 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Galioja
licencijų
858 639 537 860 646 447 495 730 841 771 831
Latvijoje licencijos mažmeninei prekybai alkoholiu išduodamos ūkio subjektui, o ne
atskiram alkoholio pardavimo taškui kaip Lietuvos atveju. Todėl išduotų licencijų skaičius
prekybai alkoholiu, nurodytas 4 lentelėje, neatspindi alkoholio pardavimo vietų skaičiaus.
Apibendrinant galima pasakyti, kad savivaldybės neišnaudoja savo teisių neišduoti ar
panaikinti licencijas prekiauti alkoholiu, atsižvelgiant į gyventojų, visuomeninių organizacijų
ar kitų institucijų nuomonę. Neišdavusių ar panaikinusių licencijas prekiauti alkoholiu buvo
18,3 proc. Savivaldybės neišdavusios ar panaikinusios licencijas tokį sprendimą daugiausiai
priėmė 1-2 kartus. Ne pirmus metus pastebima, kad savivaldybės dažniausiai visada išduoda
licencijas prekiauti alkoholiu, be jokių kliūčių, 2012 m. tokių savivaldybių buvo – 81,7 proc.,
2011 m. – 70 proc. Latvijoje ir Lietuvoje yra įkurtos nevyriausybinių organizacijų koalicijos,
kurios kuria atsvarą alkoholio lobizmui ir atstovauja visuomenės sveikatos interesus. Į NVO
veiklą turėtų būti aktyviau įtraukiamas alkoholio politikos formavimas [22].
Mokslu pagįstos priemonės, kurios įvardijamos kaip efektyvios yra mokesčių nustatymas
alkoholiui. Šios priemonės kaina yra žema, bet efektyvumas didelis (+++) (žr. priedas nr. 2).
Jos veiksmingumas priklauso nuo valstybės skiriamo dėmesio ir kontrolės alkoholio gamybos
ir platinimo sritims. Šiuo atveju licencijos išdavimo kaina turėtų būti didesnė. Tačiau reikia
nepamiršti ir atkreipti dėmesį, jog dideli mokesčiai gali paskatinti kontrabandos ir neteisėtos
alkoholio gamybos suaktyvėjimą.
3.2. Prekybos alkoholiu ribojimo laikas
Šiame skyriuje analizuojama, ar savivaldybės yra linkusios apriboti laiką mažmeninės
prekybos įmonėms, prekiaujančioms alkoholiniais gėrimais, atsižvelgiant į gyventojų,
visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų nuomonę.
Iš gautų duomenų (žr. 3 pav.) matyti, kad dauguma savivaldybių tarybų nedrįsta ar
nenori verslininkams apriboti alkoholio pardavimo laiko, net ir atsižvelgiant į gyventojų,
visuomeninių organizacijų ar institucijų nuomonę. Per 2012 metus 27 proc. (n=18)
37
savivaldybių yra buvę apriboję prekybos laiką, 73 proc. (n=42) to nebuvo padarę. Prekybos
alkoholiu trumpinimo laikas yra viena iš mokslo pagrįstų priemonių galinti padėti efektyviau
vykdyti alkoholio kontrolės politiką, tačiau tam reikia savivaldybių tarybos narių politinės
valios [11]. Mokslo pagrįsta priemonė yra pardavimo valandų ir dienų apribojimas. Jos kaina
yra žema, tačiau efektyvumas ganėtinai geras (++). Tačiau ši priemonė efektyvi tik esant tam
tikroms aplinkybėms (žr. priedas nr. 2).
73
27
Taip
Ne
3 pav. Savivaldybių skirstinys atsižvelgiant į tai ar apribotas laikas prekiauti alkoholiniais
gėrimais, atsižvelgiant į gyventojų ir kitų institucijų nuomonę (proc.)
Buvo analizuojama situacija, kiek yra savivaldybių (proc.), kurios apribojo prekybos
alkoholiu laiką atsižvelgiant į visuomenės nuomonę, siekta išsiaiškinti kiek buvo tokių kartų.
Iš pateiktų duomenų matyti (žr. 4 pav.), jog daugiausiai savivaldybių 56,3 proc. nurodė, jog
tokių atvejų per 2012 m. buvo – 1. 31,3 proc. savivaldybių atsakė, jog tokių atvejų buvo 2. 3
ir daugiau kartų (viena savivaldybė tokius sprendimus priėmė 3 kartus, kita – 11 kartų)
prekybos alkoholiu laiką atsižvelgiant į visuomenės nuomonę ir skundus apribojo 6,3 proc.,
toks pat procentas (6,3 proc.) savivaldybių tokio sprendimo nebuvo priėmusios, ir neribojo
prekybos laiko prekiauti alkoholiniais gėrimais atsižvelgiant į gyventojų, visuomeninių
organizacijų ar kt. institucijų skundus ir nuomonę.
38
56,3
31,3
6,3 6,3
0
20
40
60
80
Apribotas prekybos laikas alkoholiu mažmeninėms prekybos
įmonėms atsižvelgiant į visuomenės nuomonę per 2012 m.1 kartas; 2 kartai;3 kartai ir daugiau; nebuvo tokių atvejų
%
4 pav. Savivaldybių skirstinys atsižvelgiant į tai kiek kartų buvo buvo pasinaudota galimybe
apriboti prekybos alkoholiu laiką (proc.)
Apibendrinant galima pasakyti, kad savivaldybės nesiryžta apriboti prekybos alkoholiu
laiko net sulaukusios gyventojų ar institucijų skundų. Mokslo įrodyta, kad fizinio
prieinamumo reguliavimas, visiškas pardavimų uždraudimas yra itin efektyvi alkoholio
politikos kontrolės priemonė. Jos kaina yra aukšta, tačiau efektyvumas labai geras (+++).
Tačiau šios priemonės vykdymas sukelia didelį neigiamą poveikį juodojoje rinkoje, tai brangu
suvaldyti. Neveiksmingas, neužtikrintas vykdymas. Lietuvoje nors ir įgyvendinamos
pažangios alkoholio kontrolės priemonės, bendra situacija vis dar grėsminga. Tokia pati
situacija ir Latvijoje. Valstybių alkoholio kontrolės politika iki šiol buvo chaotiška (alkoholio
prekybos apribojimais ir kt.), o laimėjimais šalys gali pasigirti nebent siaurose srityse
(atsakomybės už vairavimą išgėrus sugriežtinimas ir pan.) [20]. Abiejose šalyse nustatytos
alkoholio pardavimo valandos tokios pat. Prekiauti alkoholiu Latvijoje, kaip ir Lietuvoje,
draudžiama nuo 22 val. vakaro iki 8 val. ryto [2]. Alkoholio pardavimas nuo 22 val. iki 8 val
galimas tik baruose, restoranuose, kavinėse, klubuose – kai alkoholis parduodamas tik
vartojimui patalpose, taip pat neapmuitinamose parduotuvėse, esančiose laivuose, uostuose,
oro uostuose ir lėktuvuose [35].
39
3.3. Atstumo nustatymas nuo prekybos alkoholiu vietų
Šiame skyriuje analizuojami savivaldybių atsakymai į klausimus ar savivaldybė yra
nustačiusi atstumą, kuriuo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo laisvės atėmimo,
statutinių tarnybų, sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigų, maldos namų, jei ne, ar šiuo metu
svarsto galimybę atstumą nustatyti. Taip pat analizuota kokia yra situacija savivaldybių
įsikūrusių pasienyje su Latvija, Lenkija, Rusija ir Baltarusija, ar šios savivaldybės yra
nustačiusios atstumą nuo rekomenduojamų vietų iki alkoholio prekybos taškų, jei ne, ar ketina
tai padaryti.
5 lentelėje pateikti duomenys, kokį atstumą nuo LR Alkoholio kontrolės įstatyme
nurodytų vietų iki alkoholio prekybos taškų yra nustačiusios savivaldybės. Lentelėje
nurodytas atstumas metrais, kurį anketose nurodė pačios savivaldybės, savivaldybių skaičius
ir jų dalis proc. priėmusios tokius sprendimus.
5 lentelė. Skirstinys atsižvelgiant į savivaldybių taikomus prekybos alkoholiu atstumo
apribojimus
Nustatytas atstumas
(metrais)
n %
10 m 5 8,3
20 m 5 8,3
30 m 1 1,7
50 m 8 13,3
200 m 2 3,3
kita 5 8,3
nenustatytas 34 56,7
Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, jog daugiau negu pusė savivaldybių 56,7 proc.
(n=34) nėra nustačiusios atstumo, kuriuo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo
laisvės atėmimo, statutinių tarnybų, sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigų, maldos namų.
Likusios savivaldybės, kurios atstumą savivaldybės tarybos narių sprendimu nustatė, nurodė,
jog dažniausiai pasirenkamas nuotolis nuo nurodytų institucijų iki prekybos alkoholiu taškų
yra 50 metrų, tai nurodė 13,3 proc. (n=8) savivaldybių. Vienodas proc. savivaldybių, t.y po
40
8,3 proc. (n=5) atstumą nustatė 10 ir 20 metrų. 3,3 proc. (n=2) nurodė, jog jų savivaldybėse
nustatytas atstumas yra 200 m. Vienoje savivaldybėje (1,7 proc.) nustatytas atstumas – 30 m.
Buvo savivaldybių 8,3 proc. (n=5), kurios nurodė, jog jų savivaldybės teritorijoje atstumas
nuo alkoholio prekybos taškų iki visuomeninių institucijų yra nustatytas, tačiau jis skiriasi
nuo aukščiau įvardintų, t.y. nurodytas atstumas buvo 15 m, 75-100 m. Taip pat dalis
savivaldybių atskirai išskyrė institucijas ir iki jų nustatytą atstumą. Pvz.: iki Asmens sveikatos
priežiūros įstaigų (ASPĮ) pirminio ir antrinio lygių ambulatorijų nustatytas atstumas – 1 m,
pirminio ir antrinio lygio stacionarų – 10 m. Iki švietimo įstaigų ir maldos namų – 20 m., iki
laisvės atėmimo, karinių ir sukarintų tarnybų, policijos ir kitų statutinių įstaigų – 5 m. Kitas
išskirtas pavyzdys: nustatytas atstumas iki ASPĮ – 100 m., iki ugdymo ir švietimo įstaigų –
150 m, iki maldos namų – 50 m, iki policijos ir kitų statutinių įstaigų – 25 m.
Analizuojant klausimą, ar savivaldybės yra nustačiusios atstumą, kuriuo draudžiama
prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo laisvės atėmimo, statutinių tarnybų, sveikatos priežiūros
ir ugdymo įstaigų, maldos namų iki prekybos alkoholiu taškų (žr. 5 pav.), savivaldybės buvo
suskirstytos į grupes. Viena grupė savivaldybių buvo savivaldybės esančios pasienyje su
Rusija ir Baltarusija, kita grupė – pasienyje su Lenkija ir Latvija esančios savivaldybės, trečia
grupė – likusios savivaldybės. Pasienio su Rusija ir Baltarusija savivaldybėms buvo
priskirtos: Druskininkų, Ignalinos, Joniškio rajono, Kalvarijų, Pagėgių, Šakių rajono,
Šalčininkų rajono, Šilutės rajono, Švenčionių rajono, Varėnos rajono, Vilkaviškio rajono
savivaldybės. Pasienio su Lenkija ir Latvija savivaldybėms buvo priskirtos: Akmenės rajono,
Biržų rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės rajono, Mažeikių rajono, Pakruojo rajono,
Pasvalio rajono, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Zarasų rajono ir Visagino rajono
savivaldybės. Trečiai grupei priskirtos visos likusios savivaldybės.
Paaiškėjo, kad 30,8 proc. savivaldybių įsikūrusių pasienyje su Rusija ir Baltarusija
atstumą nustatė. Pasienyje su Lenkija ir Latvija įsikūrusių savivaldybių nustačiusių atstumą
buvo 55,6 proc. Ne pasienyje įsikūrusių, t.y. likusių savivaldybių nustačiusių atstumą buvo
56,8 proc. Lyginant gautus duomenis matyti, kad mažiausiai savivaldybių atstumus nustatė
esančios Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Esančių Lenkijos ir Latvijos pasienyje bei likusių
savivaldybių nustačiusių atstumą, kuriuo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo
laisvės atėmimo, statutinių tarnybų, sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigų, maldos namų
skaičius (proc.) buvo panašus (44,4 proc. ir 43,2 proc.).
41
30,8
69,2
55,6
44,4
56,8
43,2
0
20
40
60
80
100
Pasienis su Rusija
ir Baltarusija
Pasienis su Lenkija
ir Latvija
Likusi teritorija
Savivaldybės nustatė atstumą nuo alkoholio prekybos taškų iki nurodytų institucijų
Savivaldybės nenustatė atstumo
%
5 pav. Savivaldybių skirstinys atsižvelgiant į tai ar buvo pasinaudota galimybe nustatyti
atstumą pasienyje esančių savivaldybių teritorijose (proc.)
Analizuojant klausimą ar savivaldybė šiuo metu svarsto galimybę nustatyti atstumą (pvz.
savivaldybės tarybos sprendimas yra svarstymo, priėmimo stadijoje ar pan.) nuo alkoholio
pardavimo vietų iki laisvės atėmimo, statutinių tarnybų, sveikatos priežiūros ir ugdymo
įstaigų, maldos namų. Savivaldybės buvo suskirstytos į grupes: pasienio su Rusija ir
Baltarusija savivaldybėms buvo priskirtos savivaldybės: Druskininkų, Ignalinos, Joniškio
rajono, Kalvarijų, Pagėgių, Šakių rajono, Šalčininkų rajono, Šilutės rajono, Švenčionių
rajono, Varėnos rajono, Vilkaviškio rajono savivaldybės. Pasienio su Lenkija ir Latvija
teritorijoms buvo priskirtos: Akmenės rajono, Biržų rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės
rajono, Mažeikių rajono, Pakruojo rajono, Pasvalio rajono, Rokiškio rajono, Skuodo rajono,
Zarasų rajono ir Visagino rajono savivaldybės. Trečiai grupei priskirtos visos likusios
savivaldybės.
Iš diagramoje (žr. 6 pav.) pateiktų duomenų galima teigti, jog atstumą ketina nustatyti
savivaldybės esančios pasienyje su Rusija ir Baltarusija (55,6 proc.) bei ne pasienyje
įsikūrusios savivaldybės (27,7 proc.) (likusios). Nė viena pasienyje su Lenkija ir Latvija
įsikūrusių savivaldybių neketina nustatyti atstumo (100 proc.)
42
55,644,4
0
100
27,7
77,3
0
20
40
60
80
100
Pasienis su Rusija
ir Baltarusija
Pasienis su Lenkija
ir Latvija
Likusios
savivaldybės
Taip, ketina nustatyti atstumą
Ne, neketina nustatyti atstumo
%
6 pav. Savivaldybių skirstinys atsižvelgiant į tai, ar ketinama pasinaudoti galimybe
nustatyti atstumą nuo alkoholio prekybos vietų (proc.)
Analizuojant iš respondentų gautus duomenis nuspręsta diagramoje apjungti kelis
savivaldybėms pateiktus klausimus (žr. 7 pav.), t.y. ar savivaldybės nustatė atstumą nuo
alkoholio pardavimo vietų iki laisvės atėmimo, statutinių tarnybų, sveikatos priežiūros ir
ugdymo įstaigų, maldos namų, ar savivaldybė yra buvusi apribojusi laiką mažmeninėms
prekybos įmonėms, prekiaujančioms alkoholiu, atsižvelgusios į gyventojų, visuomeninių
organizacijų ar kitų institucijų nuomonę, ir ar buvo ribojama ar uždrausta prekyba
alkoholiniais gėrimais masinių renginių ir švenčių dienomis (šis klausimas dar aptariamas 3.4.
skyriuje). Išanalizavus rodiklius matyti, kaip savivaldybės priėmė sprendimus ribojančius
alkoholio vartojimą. Palyginti 2011 m. [21] ir 2012 m. duomenys. 2012 m. 43,8 proc. (n=30)
savivaldybių priėmė sprendimus, kuriais nustatytas atstumas nuo laisvės atėmimo, statutinių
tarnybų, sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigų, maldos namų, tai daugiau negu prieš dvejus
metus, 2011 m. - 31,9 proc. (n=15).
Ne itin žymus skirtumas pagal sprendimus ribojančius prekybos alkoholiniais gėrimais
laiką, 2011 m. tai sudarė 29,7 proc. (n=14), o 2012 m. 27 proc. (n=18).
Priimti sprendimai ribojantys ar uždraudžiantys prekybą alkoholiniais gėrimais švenčių
ir masinių renginių metu 2011 m. ir 2012 m. skiriasi daugiau. Jei prieš dvejus metus, t.y. 2011
m. tokių savivaldybių sprendimų buvo 29,7 proc. (n=14), tai 2012 m. tokių buvo tik 6,9 proc.
43
(n=4). Tai galėjo lemti nenoras prarasti renginių rėmėjus, nes dažniausiai tos pačios įmonės
(alkoholio pramonės įmonės) remia savivaldybės organizuojamus renginius.
31,9 29,7 29,7
43,8
27
6,9
0
20
40
60
2011 m. 2012 m.Nustatytas atstumas nuo laisvės atėmimo, statutinių tarnybų, sveikatos priežiūros ir
ugdymo įstaigų, maldos namųRibojamas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas
Ribojama ar uždraudžiama prekyba alkoholiniais gėrimais oficialių švenčių ir
masinių renginių dienomis/metu
%
7 pav. Savivaldybių skirstinys atsižvelgiant į sprendimų priėmimą, kurie riboja alkoholio
vartojimą (proc.)
Analizuojant gautus tyrimo duomenis, buvo siekta išsiaiškinti ar tos savivaldybės, kurių
teritorijoje yra įsikūrusios didžiausios Lietuvoje alkoholinių gėrimų gamintojų įmonės, yra
nustačiusios atstumus, kuriuo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo laisvės
atėmimo, statutinių tarnybų, sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigų, maldos namų. Prie
didžiųjų alkoholio gamybos įmonių priskirtos įmonės: X alaus darykla Klaipėdoje, X degtinės
gamykla Kaune, X putojančio vyno gamykla Alytuje, X vyno gamybos įmonė Anykščiuose,
X degtinės gamykla Vilniuje, X alkoholinių gėrimų gamykla Panevėžyje, X alkoholinių
gėrimų gamykla Stakliškėse, Prienų rajone. Diagramoje (žr. 8 pav.) matyti, kad
savivaldybėse, kuriose yra įsikūrę didieji alkoholio gamintojai, atstumą nustatė 45,5 proc.
savivaldybių. Tose savivaldybėse, kuriose didžiųjų alkoholinių gėrimų gamintojų įmonių
nėra, atstumą nuo rekomenduojamų įstaigų nustatė 52,1 proc. savivaldybių.
44
8 pav. Savivaldybių skirstinys atsižvelgiant į tai, ar yra nustatytas atstumas nuo alkoholio
prekybos taškų, kur įsikūrusios didelės alkoholio gamybos įmonės (proc.)
Apibendrinant šį skyrių galima pasakyti, kad daugiau negu pusė savivaldybių 56,7 proc.
nėra nustačiusios atstumo, kuriuo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo laisvės
atėmimo, statutinių tarnybų, sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigų, maldos namų. Likusios
savivaldybės, kurios atstumą nustatė (43,8 proc.), nurodė, jog dažniausiai pasirenkamas
nuotolis nuo nurodytų institucijų iki prekybos alkoholiu taškų yra 50 metrų. Atstumą 2012 m.
nustatė daugiau savivaldybių negu 2011 m. (2011 m. - 31,9 proc.), tačiau vis mažėja (lyginant
su 2011 m.) savivaldybių ribojančių prekybos laiką prekiauti alkoholiu ir draudžiančių
prekiauti alkoholiniais gėrimais švenčių ir masinių renginių metu. Daugiausiai savivaldybių
nustačiusių atstumą buvo įsikūrusių Lenkijos ir Latvijos pasienyje bei nepriklausančių
pasienio teritorijoms. Savialdybių ketinančių nustatyti atstumą daugiausiai buvo Rusijos ir
Baltarusijos pasienyje.
Mokslu pagrįsta priemonė (žr. priedas nr. 2), įvardijama kaip itin efektyvi, yra fizinio
prieinamumo reguliavimas. Jos įgyvendinimo kaina yra aušta, bet efektyvumas didelis (+++),
taip pat skirtingas alkoholio prieinamumas, pagal jo koncentraciją, stiprumą. Šios priemonės
įgyvendinimo kaina yra žema, tačiau efektyvumas gana aukštas (++). Šios priemonės
taikymas, mokslininkų teigimu daugiausiai išbandytas su alumi. Šios mokslu pagrįstos
priemonės galėtų būti taikomos ir nustatant atstumą.
45,5
54,552,1
47,9
20
40
60
Savivaldybių teritorijoje yra
įsikūrusios didelės alkoholio
gamybos įmonės
Savivaldybių teritorijoje nėra
įsikūrusios didelės alkoholio
gamybos įmonėsSavivaldybės yra nustačiusios atstumą Savivaldybės nėra nustačiusios atstumo
%
45
3.4. Prekybos alkoholiu ribojimas švenčių ir masinių renginių metu
Šiame skyriuje analizuojami savivaldybių atsakymai į klausimą ar savivaldybių tarybos
yra apribojusios ar uždraudusios prekybą alkoholiniais gėrimais oficialių švenčių ir masinių
renginių metu.
Prekybą alkoholiu švenčių ir masinių renginių metu 2012 m.buvo apribojusios tik 6,7
proc. (n=4) savivaldybių, 3,3 proc. (n=2) neatsakė į šį klausimą. Buvo bandoma išsiaiškinti ar
kurortinių miestų savivaldybės apriboja prekybą alkoholiu švenčių ir masinių renginių metu.
Kurortinėms savivaldybėms priskirti miestai: Klaipėda, Neringa, Palanga, Anykščiai,
Birštonas, Druskininkai, Zarasai, Ignalina, Trakai. Iš pateiktų duomenų matome (žr. 9 pav.),
jog savivaldybės, kurios priskiriamos kurortinėms, atsakė jog prekybą alkoholiu švenčių ir
masinių renginių metu draudžia 11,1 proc. Ne kurortinės savivaldybės prekybą švenčių ir
masinių renginių metu draudžia - 6,1 proc. Savivaldybių tarybos turi teisę rinktis, išduoti
leidimą prekybai švenčių ir masinių renginių metu ar ne. Rezultatai matyti diagramoje – 88,9
poc. kurortinių ir 93,9 proc. ne kurortinių savivaldybių savivaldybių nedraudžia prekybos
alkoholiniais gėrimais švenčių ir masinių renginių metu.
11,16,1
88,9 93,9
0
20
40
60
80
100
Draudžia prekybą Nedraudžia prekybos
Kurortinė savivaldybė Ne kurortinė savivaldybė
%
9 pav. Kurortinių ir ne kurortinių savivaldybių skirstinys atsižvelgiant į tai, ar savivaldybės
draudžia prekybą alkoholiu švenčių ir masinių renginių metu (proc.)
Apibendrinant galima pasakyti, jog tiek kurortinės tiek ne kurortinės savivaldybės
nedraudžia prekybos alkoholiu švenčių ir masinių renginių metu. Tikėtina, jog savivaldybės
neriboja prekybos alkoholiu švenčių ir masinių renginių metu nenorėdamos konfliktuoti su
verslininkais ir sulaukti priekaištų, neva tokiais sprendimais yra žlugdomas verslas.
46
Mokslininkų pagrįstos priemonės (žr.priedas nr. 2) yra alkoholio kontrolės politikos
vykdymas, kuri netarnautų išgėrinėjantiems. Jos vykdymo kaina yra vidutinė, o efektyvumas
žemas (+). Moksininkai teigia, kad vien tik mokyti nepakanka, svarbu, kad būtų užtikrintas ne
tik vykdymas, bet ir efektyvumas. Svarbi mokslu pagrįsta priemonė yra skatinimas
organizuoti veiklą ir renginius be alkoholio, šios priemonės vykdymo kaina yra aukšta, tačiau
efektyvumo jokio (0). Priemonės vykdymas, tai daugiausiai alternatyvios programos
jaunimui. Taip pat viena iš mokslu pagrįstų priemonių yra savanoriški barų savininkų
savireguliacijos kodeksai, priemonės vykdymo kaina yra žema, tačiau neužfiksuota jokio
efektyvumo (0). Ši priemonė yra neveiksminga, be spaudimo.
3.5. Išorinės alkoholio reklamos pažeidimai
Šiame skyriuje nagrinėjami savivaldybių atsakymai į klausimą ar savivaldybė yra
nustačiusi išorinės alkoholio reklamos pažeidimų.
Atliktos savivaldybių apklausos duomenimis, 2012 m. tik 3,3 proc.savivaldybių nustatė
išorinių alkoholio reklamos pažeidimų savivaldybės teritorijoje. 91,7 proc. savivaldybių
(n=55) tokių pažeidimų nenustatė, 5 proc. (n=3) į šį klausimą visai neatsakė. Iš gautų
duomenų matyti, kad galimai išorinės alkoholio reklamos atvejai tiesiog nėra užfiskuojami, o
vykdoma savivaldybių kontrolė yra per menka. Plačiau apie išorinės alkoholio reklamos
atvejų fiksavimą - kokybinėje tyrimo dalyje (žr. 4 skyrius).
2010 m. Kopenhagoje vykusioje Šiaurės alkoholio ir narkotikų politikos tinklo
(NORDAN) metinėje konferencijoje buvo vieningai nutarta, kad visoms Šiaurės ir Baltijos
šalims yra būtina kuo greičiau visiškai uždrausti bet kokios rūšies alkoholio reklamą [70].
Lietuvoje to pasiekti dar nepavyko. Moksliniai tyrimai liudija, jog alkoholio reklama, ypač
siejama su sportu, veikia jaunimą, labiau berniukus, o reklama, susijusi su jausmais,
seksualumu – mergaites. Nustatytas alkoholio reklamų poveikis vaikams ir jaunimui bei
reklamos draudimo ir apribojimo priemonės efektyvumas [5].
Mokslu pagrįsta priemonė yra reklamos draudimas (žr. priedas nr. 2), šios priemonės
vykdymo kaina yra žema, efektyvumas nustatytas, tačiau ne itin aukštas (+). Reklamos
draudimui ryžtingai priešinosi alkoholinių gėrimų pramonė. Alkoholinių gėrimų reklamą
televizijos laidose ir filmuose galima apeiti. Taip pat viena iš mokslininkų rekomenduojamų
kontrolės priemonių - reklamos turinio kontrolė. Šios priemonės vykdymo kaina yra vidutinė,
47
efektyvumas nenustatytas (?). Dažnai taikoma pramonei kaip savireguliacijos susitarimas,
tačiau retai stebima ir kontroliuojama ar pramonės įmonės šio susitarimo laikosi.
3.6. Neefektyvios alkoholio kontrolės politikos priežastys
Šiame skyriuje analizuojami savivaldybių atsakymai į klausimą, į kurį atsakant
savivaldybės turėjo nurodyti priežastis, dėl kurių jos neįgyvendina visų joms teisės aktais
suteiktų teisių alkoholio kontrolės srityje, t.y. nevykdo joms deleguotų funkcijų.
Paveiksle (žr. 10 pav.) išanalizavus gautus rezultatus matyti, kurias priežastis, dėl ko jos
neįgyvendina visų savivaldybėms teisės aktais suteiktų teisių alkoholio kontrolės srityje,
išskyrė savivaldybės. Dažniausiai įvardintas atsakymas, jog savivaldybė įgyvendina visą
teisės aktuose numatytą alkoholio kontrolę 36,7 proc. (n=23), antroje vietoje nurodyta, jog
savivaldybėms trūksta žmogiškųjų išteklių visoms pavestoms funkcijoms įvykdyti, t.y. 31,7
proc. (n=19). 15 proc. savivaldybių (n=9) pasirinko atsakymą – kita. Pasirinkusios šį
atsakymo variantą, savivaldybės tuščiame atsakymo laukelyje įrašė, jog:
- savivaldybei nebuvo iškilusių jokių problemų dėl joms deleguotų funkcijų vykdymo;
- nurodytas atsakymas, jog nėra poreikio, nes dėl atstumo nustatymo projektas rengtas
du kartus, bet nesulaukta nei visuomenės, nei įstaigų (sveikatos priežiūros, ugdymo,
religinių bendruomenių įstaigų) siūlymų;
- pageidaujama, jog Departamentas paruoštų rekomendacijas, kad savivaldybės tarybai
priėmus sprendimus, nekiltų teisinių konfliktų;
- ne kartą teiktas siūlymas dėl atstumo nustatymo, tačiau savivaldybės taryba jo
nepriima;
- nesusiklostė tinkamos aplinkybės vykdyti alkoholio kontrolės politiką pagal teisės
aktuose numatytas galimybes;
- savivaldybė turi teisę, bet ne pareigą priimti tam tikrus sprendimus. LR Alkoholio
kontrolės įstatymas nenumato licencijos galiojimo panaikinimo atsižvelgus į
gyventojų ir visuomenės organizacijų nuomonę;
- nepakankamai aiškus teisės aktų reglamentavimas.
Vienodas proc. savivaldybių, t.y. 11,7 proc. (n=7) nurodė, jog verslo struktūros daro įtaką
politiniams sprendimams, o tokia pat dalis nenurodė jokios priežasties, t.y. neatsakė į
klausimą. Du respondentai, t.y. 3,3 proc. pažymėjo, jog teisės aktai yra netikslingi, todėl
savivaldybėms numatyta per daug teisių.
48
10 pav. Savivaldybių skirstinys atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių savivaldybės
neįgyvendina visų joms suteiktų teisių alkoholio kontrolės srityje (proc.)
Analizuojant priežastis, dėl ko savivaldybės neįvykdo visų joms pavestų funkcijų,
savivaldybės buvo lyginamos sugrupavus jas į kurortines ir ne kurortines. Diagramoje (žr. 11
pav.) pateikiami gauti tyrimo duomenys, kurių analizės metu siekta išsiaiškinti, kokias
priežastis dažniausiai nurodė kurortams priskirtos savivaldybės. Prie kurortinių savivaldybių
priskiriamos: Klaipėda, Neringa, Palanga, Anykščiai, Birštonas, Druskininkai, Zarasai,
Ignalina, Trakai.
Iš diagramoje pateiktų duomenų matyti, kad kurortinės savivaldybės neįgyvendina visų
teisės aktais pavestų vykdyti teisių alkoholio kontrolės srityje daugiausiai dėl žmogiškųjų
išteklių stokos (44,4 proc.), t.y. nepakankamo specialistų skaičiaus. 33,3 proc. savivaldybių
nurodė, jog visą teisės aktuose numatytą alkoholio kontrolę savivaldybės įgyvendina, t.y.
savivaldybės save vertina kaip tinkamai visas jai pavestas funkcijas atliekančią instituciją.
Atsakymo variantą – kita, nurodė 11,1 proc. savivaldybių (atsakymo – kita, savivaldybių
nurodyti atsakymai išskirti šio skyriaus pradžioje), tai reiškia, jog savivaldybės negalėjo sau
priskirti nė vienos iš išvardintų priežasčių. Ne kurortinės savivaldybės priežastis, dėl kurių
savivaldybės neįgyvendina visų joms teisės aktais pavestų vykdyti funkcijų, nurodė taip pat
kaip ir kurortinės savivaldybės, t.y. visą teisės aktuose numatytą kontrolę savivaldybė
įgyvendina – 37,3 proc., jog stinga žmogiškųjų išteklių nurodė 29,4 proc. savivaldybių, 15,7
31,7
3,3
11,7
36,7
1511,7
0
20
40
Stinga žmogiškųjų ištekliųTeisės aktai yra netikslingi, todėl savivaldybėms numatyta per daug teisiųVerslo struktūros daro įtaką politiniams sprendimamsVisą teisės aktuose numatytą alkoholio kontrolę savivaldybė įgyvendinaKitaNeatsakė į klausimą
%
49
proc. savivaldybių pasirinko atsakymą – kita. Atsakymą, jog verslo struktūros daro įtaką
politinių sprendimų priėmimui nurodė – 13,7 proc. Teisės aktų netikslingumą, nes
savivaldybėms numatyta per daug teisių, kaip priežastį nurodė 3,9 proc. savivaldybių.
44,4
33,3
11,1
29,4
3,9
13,7
37,3
15,7
0
20
40
60
Kurortinės savivaldybės Ne kurortinės savivaldybėsStinga žmogiškųjų išteklių
Teisės aktai yra netikslingi, todėl savivaldybėms numatyta per daug
teisiųVerslo struktūros daro įtaką poltiniams sprendimams
Visą teisės aktuose numatytą alkoholio kontrolę savivaldybė įgyvendina
Kita
%
11 pav. Kurortinių ir ne kurortinių savivaldybių skirstinys atsižvelgiant į priežastis, dėl
kurių savivaldybės neįgyvendina visų joms suteiktų teisių alkoholio kontrolės srityje (proc.)
Analizuota, kokias priežastis pasirinko savivaldybės, dėl ko jos neįgyvendina visų joms
teisės aktais pavestų funkcijų, atsižvelgiant į tai, ar savivaldybių teritorijoje yra įsikūrusios
didelės alkoholio gamybos įmonės. Prie didžiųjų alkoholio gamybos įmonių priskirta: X alaus
darykla Klaipėdoje, X degtinės gamykla Kaune, X putojančio vyno gamykla Alytuje, X vyno
gamybos įmonė Anykščiuose, X degtinės gamykla Vilniuje, X alkoholinių gėrimų gamykla
Panevėžyje, X alkoholinių gėrimų gamykla Stakliškėse, Prienų rajone. Diagramoje (žr. 12
pav.) matyti, jog tose savivaldybėse, kuriose įsikūrę didieji alkoholio gamintojai dažniausiai
pasirinkta priežastis – kita 36,4 proc. (savivaldybių nurodytos priežastys priskirtos prie
varianto – kita, išskirtos šio skyriaus pradžioje), tai, jog stinga žmogiškųjų išteklių nurodė
27,3 proc. savivaldybių, vienodas proc. savivaldybių (18,2 proc.) nurodė, jog verslo struktūros
daro įtaką priimamiems politiniams sprendimams, ir visą teisės aktuose numatytą alkoholio
kontrolę savivaldybė įgyvendina. Savivaldybės, kurių teritorijoje neveikia didžiųjų alkoholio
gamintojų įmonės nurodė, jog visą teisės aktuose nurodytą alkoholio kontrolę savivaldybė
įgyvendina – 40,8 proc., priežastį, jog stinga žmogiškųjų išteklių nurodė 32,7 proc. Atsakiusių
jog verslo struktūros daro įtaką priimamiems politiniams sprendimams buvo 10,2 proc., toks
50
pat proc. pasirinko atsakymo variantą – kita. 4,1 proc. ne kurortinėms priklausančių
savivaldybių nurodė, jog teisės aktai yra netikslingi, todėl savivaldybėms yra numatyta per
daug teisių.
12 pav. Savivaldybių skirstinys pagal nurodytas priežastis atsižvelgiant į tai, ar savivaldybės
teritorijoje veikia didelės alkoholio gamybos įmonės (proc.)
Apibendrinant galima pasakyti, kad išanalizavus gautus rezultatus matyti, jog dažniausiai
savivaldybių įvardintas atsakymas dėl ko jos neįgyvendina visų savivaldybėms teisės aktais
suteiktų teisių alkoholio kontrolės srityje - savivaldybė įgyvendina visą teisės aktuose
numatytą alkoholio kontrolę, taip atsakė 33,3 proc. savivaldybių, antroje vietoje nurodyta, jog
savivaldybėms trūksta žmogiškųjų išteklių visoms pavestoms funkcijoms įvykdyti,
Savivaldybes suskirsčius i kurortines, nustatyta, jog 44,4 proc. savivaldybių trūksta
žmogiškųjų išteklių, o ne kurortinės savivaldybės teigė, jog savivaldybės įgyvendina visą
joms teisės aktais numatytą alkoholio kontrolę. Suskirsčius savivaldybes į tas, kurių
teritorijoje yra įsikūrusios didelės alkoholio gamybos įmonės, paaiškėjo, kad dažniausiai
27,3
18,2 18,2
36,432,7
4,1
10,2
40,8
10,2
0
20
40
60
Savivaldybės teritorijoje yra
įsikūrusios didelės alkoholio
gamybos įmonės
Savivaldybės teritorijoje nėra
įsikūrusios didelės alkoholio
gamybos įmonėsStinga žmogiškųjų išteklių
Teisės aktai yra netikslingi, todėl savivaldybėms numatyta per daug teisių
Verslo struktūros daro įtaką politiniams sprendimams
Visą teisės aktuose numatytą alkoholio kontrolę savivaldybė įgyvendina
Kita
%
51
pasirinktas atsakymo variantas – kita (savivaldybių argumentai anketoje įrašyti laukelyje –
kita, išskirti 3.6. skyriaus pradžioje).
Kad savivaldybėms būtų lengviau vykdyti joms deleguotas funkcijas svarbu pasitelkti ir
kitus savivaldybėje ar kitose įstaigose dirbančius specialistus (žr. priedas nr. 2). Mokslu
pagrįsta priemonė - alkoholio švietimas mokyklose. Šios priemonės kaina – maža, tačiau ir
efektyvumas mažas (0). Ši priemonė gali padidinti žinias ir padėti keisti požiūrį į alkoholį, bet
neturi ilgalaikio poveikio paveikti išgėrinėjimus. Mokslininkų rekomenduojama alkoholio
kontrolės politikos priemonė - vertimas barų ir restoranų savininkus vykdyti nustatytus teisės
aktus, stipresnė verslininkų kontrolė. Šios priemonės vykdymo kaina aukšta, tačiau
efektyvumas labai geras (++). Šios priemonės laikymasis priklauso nuo kontrolės stiprumo ir
verslininkų sąžiningumo. Dar viena įvardinta priemonė - viešųjų, visuomeninių tarnybų
pranešimai apie atsakingą alkoholio vartojimą. Vykdymo kaina – vidutinė, tačiau
efektyvumas nenustatytas (0). Ši priemonė neatgraso nuo alkoholio vartojimo, tačiau
pranešimai stiprinantys visuomenės paramą viešai politikai gali būti vaisingi. Mokslu pagrįsta
alkoholio kontrolės priemonė - su alkoholio vartojimu susijusių problemų gydymas. Jos
įgyvendinimo kaina aukšta, bet pastebimas efektyvumas (+). Tačiau pastebėta, kad ši
priemonė gali būti sunkiau prieinama dėl ribotų finansinių galimybių. Išvardintos
mokslininkų rekomenduojamos priemonės padėtų efektyviau vykdyti savivaldybėms
deleguotas alkoholio politikos kontrolės funkcijas.
3.7. Savivaldybėms deleguotų alkoholio kontrolės politikos funkcijų vykdymo
stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė
Stiprybės:
1. Įkurti visuomenės sveikatos biurai atlieka visuomenės švietimo ir sveikatos stiprinimo
funkcijas;
2. Lietuvos alkoholio politikai vystyti suformuota palanki infrastruktūra (politika ir
įgyvendinančių institucijų sistema reglamentuota teisiškai);
3. Lietuvos Respublikoje išorinė ir visų kitų formų alkoholio reklama yra draudžiama;
4. Apribotas prekybos alkoholiu laikas;
5. Patvirtinta licencijų išdavimo tvarką;
6. Savivaldybės rengia, tvirtina, finansuoja ir įgyvendina savivaldybių alkoholio
kontrolės programas;
52
7. Už LR Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus skiriamos baudos;
8. Savivaldybės dalyvauja tarptautiniame projekte „Sveikas miestas“.
Silpnybės:
1. Savivaldybės neišnaudoja savo teisių neišduoti ar panaikinti licencijas prekiauti
alkoholiu, atsižvelgiant į gyventojų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų
nuomonę;
2. Savivaldybės nesiryžta apriboti prekybos laiko prekiauti alkoholiniais gėrimais,
atsižvelgiant į gyventojų ir kitų institucijų nuomonę;
3. Savivaldybės neuždraudžia prekybos alkoholiu švenčių ir masinių renginių metu;
4. Savivaldybės specialistų žinios ir kompetencija yra nepakankama vykdyti efektyvią
alkoholio kontrolę;
5. Pernelyg paprasti licencijų išdavimo kriterijai: licencijos išduodamos neterminuotam
laikui, licencijų kaina per maža;
6. Alkoholio kontrolės priemonės vystomos didžia dalimi neatsižvelgiant į mokslo
rekomendacijas: per žemi akcizų tarifai silpniems alkoholiniams gėrimams, ypač alui,
daug alkoholio pardavimo taškų, ne visada įgyvendinamas reikalavimas neparduoti
alkoholio nepilnamečiams, daug administravimo spragų švietimo programoms;
7. Aktyvi alkoholio pramonės lobistinė veikla, trukdanti griežtinti alkoholio politiką,
pasireiškianti aktyviu dezinformacijos visuomenėje ir LR Seimo nariams skleidimu;
8. Lengvas alkoholio prieinamumas silpnina prevencinių alkoholio programų
efektyvumą ir daro neigiamą įtaką alkoholizmo gydymui.
Galimybės:
1. Kelti savivaldybių darbuotojų kvalifikaciją (ypač dirbančių viešosios tvarkos
skyriuose), suteikiant jiems žinių ir kompetencijų kaip dirbti alkoholio kontrolės
srityje;
2. Daugiau naudotis LR Alkoholio kontrolės įstatymo suteiktomis teisėmis;
3. Savivaldybių institucijos turi griežčiau kontroliuoti kaip laikomasi išorinės alkoholio
reklamos draudimo;
4. Mažinti alkoholio įsigijimo vietų skaičių, steigti specializuotas alkoholio parduotuves;
5. Visoms savivaldybėms nustatyti astumus nuo alkoholio prekybos taškų iki valstybinių
įstaigų, švietimo ir ugdymo įstaigų, maldos namų;
6. Skatinti renginių ir švenčių be alkoholio organizavimą;
53
7. Griežtinti licencijų išdavimo sąlygas, nustatyti jų galiojimo trukmę ir didinti kainą;
8. Stiprinti politikų atsakomybę už visuomenės sveikatą;
9. Į alkoholio kontrolės programų vykdymą įtraukti kuo platesnę visuomenės dalį;
10. Didinti finansinę atsakomybę verslininkams už LR Alkoholio kontrolės įstatymo
nesilaikymą
11. Savivaldybėms aktyviau dalyvauti projekte „Sveikas miestas“
Grėsmės:
1. Jaunėjantis ir didėjantis nuo alkoholio priklausomų žmonių skaičius;
2. Labai didelis prekybos alkoholiu vietų skaičius, nesilaikoma draudimų parduoti
alkoholį neblaiviems asmenims ir nepilnamečiams;
3. Savivaldybių tarybos priima sprendimus labiau akcentuojančius verslą, o ne
visuomenės sveikatos interesus.
Nustačius savivaldybėms deleguotų alkoholio kontrolės funkcijų vykdymo stiprybes,
silpnybes, galimybes ir grėsmes, atlikta SSGG analizė pasinaudojant šia schema:
54
GALIMYBĖS GRĖSMĖS
STIPRYBĖS 1. Keliant savivaldybės specialistų
kompetencijas būtų galimybė
alkoholio kontrolės politiką
vykdyti efektyviau. Didesniam
efektyvumui pasiekti galima
panaudoti visuomenės sveikatos
biurų darbuotojų žinias alkoholio
kontrolei vykdyti;
2. Griežčiau kontroliuojant išorinę
alkoholio reklamą, bus efektyviau
vykdomas LR Alkoholio
kontrolės įstatymas, kuris suteikia
šias teises savivaldybėms;
3. Apribojant ne tik prekybos
alkoholiu laiką, bet ir alkoholio
pardavimo vietų tankumą,
apribojant prekybą švenčių metu,
bus dar labiau sumažintas
alkoholinių gėrimų prieinamumas
ir išsaugota visuomenės sveikata.
4. Nustatytą licencijų išdavimo
tvarką griežtinti įvedant daugiau
kriterijų: t.y. didinant licencijos
kainą, trumpinant jos galiojimo
trukmę.
5. Stiprinant politikų atsakomybę už
visuomenės sveikatą, bus
atsakingiau prižiūrimos
savivaldybėje vykdomos
alkoholio kontrolės programos,
didinant programų efektyvumą į
jas bus įtraukiama kuo platesnė
visuomenės dalis;
6. Didinant finansinę atsakomybę už
įstatymo pažeidimus bus
atsakingiau laikomasi LR
Alkoholio kontrolės įstatymo;
7. Savivaldybėms aktyviau
dalyvaujant projekte „Sveikas
miestas“ būtų efektyviau
vykdoma alkoholio ir kitų
psichoaktyviųjų medžiagų
vartojimo kontrolė ir prevencija,
būtų organizuojama daugiau
renginių be alkoholio, didesnis
dėmesys skiriamas prevencinėms
programoms.
1. Apribojus prekybos
alkoholiu vietas, laiką ir
atstumą sumažės alkoholio
prieinamumas;
2. Efektyviau vykdant
alkoholio vartojimo
prevencijos ir gydymo
programas taip pat
sumažinus alkoholio
prieinamumą sumažės nuo
alkoholio priklausomų
žmonių kiekis.
3. Sugriežtinus licencijų
išdavimo tvarką ir
padidinus ekonomines
sankcijas už LR alkoholio
kontrolės įstatymo
nesilaikymą būtų griežčiau
baudžiamos verslo
struktūros.
SILPNYBĖS 1. Keliant savivaldybės darbuotojų
kompetencijas ir žinias alkoholio
1. Taikant mokslu pagrįstas
alkoholio kontrolės
55
kontrolės srityje, bus efektyviau
naudojamasi savivaldybėms
įstatymo suteikiamomis teisėmis
ir galiomis;
2. Ryžtingiau naudotis savivaldybės
teise riboti alkoholio prekybos
laiką, ypač sulaukus visuomenės
skundų, taip pat riboti prekybą
alkoholiu švenčių metu nustatant
atstumus iki prekybos alkoholiu
vietų;
3. Keisti alkoholio licencijų
išdavimo tvarką, nustatyti jos
galiojimo trukmę ir didinti kainą,
kad ji būtų mažiau prieinama, o
jei dėl pažeidimų būtų prarasta –
griežtinti atsakomybę;
4. Didinant asmeninę politikų
atsakomybę už visuomenės
sveikatą būtų taikomos tik mokslu
pagrįstos ir efektyviomis
pripažintos alkoholio kontrolės
priemonės, taip pat efektyviau
kontroliuojamos prevencijos
programos, teikiamas didesnis
dėmesys nuo alkoholio
gydomiems žmonėms, kad
teigiami gydymo rezultatai būtų
ilgalaikiai ir nebūtų dažno
„atkritimo“ atvejų dėl lengvo
alkoholio prieinamumo;
5. Didinti finansinę atsakomybę už
neteisėtą ir neteisingą alkoholio
pramonės atstovų veiklą,
atitinkamai griežtinant ir licencijų
išdavimo jiems procesą ar
licencijų sustabdymą.
priemones, kurios mokslo
pripažintos efektyviomis
būtų galima pažaboti
didėjantį nuo alkoholio
priklausomų žmonių
skaičių ypač jaunų asmenų;
2. Ribojant alkoholio
pardavimo laiką, pardavimo
vietų tankumą, nustatant
atstumą nuo valstybinių,
švietimo ir ugdymo įstaigų,
maldos namų, draudžiant
prekybą alkoholiu švenčių
ir masinių renginių metu
būtų galima sumažinti fizinį
alkoholio prieinamumą.
Taip pat prieinamumas būtų
mažinamas griežtai
laikantis LR Alkoholio
kontrolės įstatymo ir
neparduodant alkoholio
nepilnamečiams ir
neblaiviems asmenims;
3. Griežtesnis verslo
pramonės atstovų
kontroliavimas,
kontroliuojant licencijų
išdavimą, taip pat didesnis
akcentavimas visuomenės
sveikatos interesų padėtų
sumažinti verslo pramonės
atstovų įtaką priimamiems
sprendimams
savivaldybėse.
56
4. KOKYBINIO TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
4.1. Ekspertų nuomonė apie savivaldybės galimybes kontroliuoti prekybą alkoholiu
ir pavestų funkcijų vykdymą
Šiame skyriuje pateikiama ekspertų nuomonė apie prekybos alkoholiu laiko ribojimą,
atsižvelgiant į gyventojų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų nuomonę. Pagal gautus
kiekybinio tyrimo rezultatus nustatyta, kad 27 proc. savivaldybių tarybų yra buvę apriboję
prekybos alkoholiu laiką, 73 proc. – to nebuvo niekada padarę. Duomenų analizė bandant
išsiaiškinti kiek kartų savivaldybės dažniausiai ribojo prekybos laiką alkoholiu atsižvelgiant į
visuomenės nuomonę ir skundus, paaiškėjo, kad 56,3 proc. tą darė tik vieną kartą, 31,3 proc.
savivaldybių, tokį sprendimą buvo priėmę du kartus, o vienodas proc. savivaldybių nurodė,
jog tai buvo įvykdyta tris kartus ir daugiau ir analogiškas proc. – toks sprendimas nebuvo
priimtas nė karto.
Skyriuje analizuojama ekspertų nuomonė klausimais apie savivaldybės galimybes
kontroliuoti prekybą alkoholiu, ir nuomonė apie savivaldybėms priskirtas funkcijas, jų
atlikimą. Nuomonė apie savivaldybės galimybes kontroliuoti prekybą alkoholiu pasiskirstė
skirtingai. Populiari nuomonė, jog savivaldybė turi visas galimybes kontroliuoti prekybą
alkoholiu, tačiau jų tiesiog neišnaudoja:
„Savivaldybės turi gana plačias galimybes kontroliuoti prekybą alkoholiniais gėrimais,
tačiau jų teisės nėra absoliučios“. (Respondentas 1, 2013);
„Tiek, kiek leidžia teisės aktai <...> bet šia kontrole mažiausiai pasinaudojama, mano
žiniomis.“ (Respondentas 2, 2013);
„Turi galimybes, bet... Savivaldybėse sprendimus priima politikai, t.y. Savivaldybės
taryba“ (Respondentas 5, 2013).
Taip pat manoma, jog savivaldybė šia kontrolės galimybe nepasinaudoja pilnai, todėl šią
funkciją reikėtų perleisti kitoms institucijoms:
„Šias funkcijas turėtų atlikti Departamentas, arba ši institucija turėtų būti panaikinta,
perduodant jos finansavimą savivaldybėms“. (Respondentas 4, 2013);
Dėl klausimo apie savivaldybėms priskirtas funkcijas, jų atlikimą, nuomonės buvo
panašios, dauguma respondentų išskyrė aktualias problemas dėl alkoholio reklamos kontrolės,
prekybos alkoholiu švenčių ir masinių renginių metu. Išsakyta apibendrinanti nuomonė, jog:
„Nuosekliai įgyvendinti savivaldybėms prisikirtas funkcijas yra sunku dėl šių priežasčių:
sunku pakeisti suaugusiųjų nuostatas dėl alkoholio vartojimo;.
57
nėra aiškios politikos šalyje: dažnai atšaukiami jau priimti teisės aktai;
didelė verslo įtaka sprendimų priėmėjams;
informacija gyventojams pateikiama labai įvairi ir dažniausiai mokslu nepagrįsta.“
(Respondentas 5, 2013).
Ši nuomonė atitiko daugelio pasisakymus, jog dirbant darbą, kai reikia vykdyti politikų
priimtus sprendimus, įgyvendinti viską 100 proc. yra praktiškai neįmanoma, nes kiekviename
žingsnyje atsiranda kliūčių, t.y. finansų, žmogiškųjų resursų trūkumas ar patirties šioje srityje
stoka. Viena iš savivaldybėms priskirtų funkcijų – politikos formavimas bei kontrolės
įgyvendinimas. Ligų profilaktikos priemonėse [77] aprašytos poveikio priemonės su alkoholiu
susijusių problemų sprendimui. Pirmasis būdas – nacionalinė alkoholio politika, t.y. kainų
reguliavimas, reklamos ribojimas, pardavimo vietų ir laiko nustatymas ir sveikatos švietimo
rėmimas. Tai yra svarbi alkoholio kontrolės priemonė. Nustatyta, kad alkoholinių gėrimų
kainodaros griežtinimas, mažinant bendrąjį alkoholio vartojimą, maždaug du kartus
efektyvesnis negu sveikatos mokymas. [80] Komentuodami šią funkciją respondentai sakė:
„<...> savivaldybės turi visas galias, jeigu tiktais nori ir skiria tam dėmesį.“
(Respondentas 2, 2013);
“ <...> tai turėtų būti atitinkamas ratas žmonių, jeigu norime pajausti kažkokius esminius
pokyčius, turėtų dirbti tam specialiai parengti žmonės, kurie vykdytų projektus ar kažką pan.
Ir vykdytų veiklą šioje specifinėje srityje.“ (Respondentas 3, 2013).
Apie savivaldybės funkciją kontroliuoti alkoholio reklamą:
„Savivaldybės su Departamentu gana gerai kontroliuoja alkoholio reklamą“
(Respondentas 1, 2013);
„<...> reklamos kontrolė priskirta viešosios tvarkos skyriui“ (Respondentas 3, 2013;
„Na, nepavyksta mums tos reklamos uždrausti, savivaldybėje tai viešojo administravimo
funkcijos, rašom pasiūlymus šia tema, <...> kad neleistų reklamuotis, atidžiau žiūrėtų, bet
tada būna priimtas sprendimas reklamą nuimti, o po kiek laiko dažnai ji vėl atsiranda“
(Respondentas 2, 2013);
„Alkoholio reklama pakaba kažkurį laikotarpį, paskui pasipila skundai, tada ji nuiimama
ir paskui, po kažkiek laiko atsiranda, aišku ten ta reklama su įvairiais originaliais potėpiais ir
pan.“ (Respondentas 5, 2013).
Taigi, beveik visų respondentų nuomonė, jog, intensyviai kontroliuoti alkoholio reklamą
savivaldybėse yra itin svarbu, tačiau to įgyvendinimas dažnai turi būti nuoseklus, principingas
ir be išimčių.
58
Savivaldybės viena iš funkcijų - prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas bei
teisė neišduoti licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Respondentų
nuomonė apie tai, ar savivaldybės politikai vykdo šią funkciją:
„<...> naudojasi savo teise riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, kai kurios
savivaldybės labai aktyviai dalyvauja alkoholio kontrolės įgyvendinime, kai kurios pasyviau“
(Respondentas 1, 2013).
Kalbant apie šios funkcijos įgyvendinimą jaučiamas kartėlis, jog ne viską pavyksta
įgyvendinti, susiduriama su įvairiomis kliūtimis: biurokratija, verslininkų nesąmoningumu ir
kt.:
„<...> apriboti prekybą alkoholiniais gėrimais, iš tiesų, yra labai sudėtinga, nes iš karto
prasideda kaltinimai ir skundai, jog mes nepalaikome verslininkų, juos žlugdom, esam blogi.
<...> Įstatyme yra numatyta, kad galima apriboti, tačiau iš tikrųjų tai labai sudėtinga, nes tai
turi daryti savivaldybės taryba, negali vien administracijos direktorius pasirašytu įsakymu to
nuspręsti, o kadangi Taryba.. ji vyksta tik kas mėnesį. Tam reikia atlikti labai daug darbų,
surinkti labai daug informacijos, pateikti Tarybai, kad tikrai įrodyti, jog yra taip ar anaip.
Neužtenka tik kelių skundų. Būna, jog skundų būna daug, būna pažeidimų daug ir vis tiek
prieinama prie to, jog verslininkai pasižada pasitaisyti ir vėl grįžtama prie to paties.“
(Respondentas 3, 2013).
Išsakyta nuomonė, jog didelė dalis savivaldybių nesiryžta imtis ryžtingų veiksmų
kovojant už savo priimtus sprendimus, dėl kai kurių savivaldybių karčios patirties, kai jų
priimti sprendimai, dėl šios funkcijos vykdymo buvo nuginčyti verslininkų, t.y., užprotestuoti
teismuose. Tuomet savivaldybių atstovams nepavyko laimėti bylų:
„<...> tai daug priklauso nuo teismų sprendimų. Jei savivaldybės darbuotojas padaro
teisingus sprendimus, tada viskas gerai, jei ne, tada savivaldybė šioje situacijoje sustoja.
Reikėtų pasidomėti kiek buvo sėkmės atvejų kovojant už tam tikrus savivaldybių sprendimus
teismuose, tada tas tarnautojas, kuris nuėjo tuos kelius, ir buvo iniciatyvus, jis gali buti
vertinamas labiau neigiamai, nes tos bylos bus pralaimėtos, ir suveiks žmogiškasis faktorius,
neliks noro ir motyvacijos dirbti ta linkme.“ (Respondentas 2, 2013).
Alkoholio kontrolės programų rengimas ir finansavimas. Šioje srityje darbas vyksta
nuolat, nuosekliai, beveik visada vyksta viena ar kita programa susijusi su žalingų įpročių
prevencija. Tiesa, tai ne visada gali būti susiję tik su alkoholio vartojimu, tačiau respondentų
nuomonė, šiuo klausimu vieninga, jog tokios programos yra, jos vyksta, ir yra reikalingos:
59
„<...> Savivaldybė, yra pasitvirtinusi prioritetą 2013-2015 metams, tai alkoholio
vartojimo prevencija, fizinio aktyvumo skatinimas ir tinkama mityba. Ir yra programos -
psichoaktyvių medžiagų vartojimo kontrolės programa, ji yra tęstinė, nuo 2004, ji yra reali ir
tose srityse dirbama pagal kompleksines programas. Tam yra pilnos galimybės.“
(Respondentas 2, 2013).
Tiesiogiai finansus liečianti savivaldybės funkcija - baudų juridiniams asmenims
skyrimas. Apie tai respondentai kalbėjo nenoriai, abstrakčiai, suprasdami, kad tai specifinė
sritis:
„<...> nežinau šitos statistikos, negaliu komentuoti.“ (Respondentas 2, 2013).
Blaivybės organizacijų rėmimas iš savivaldybės biudžeto. Kalbėdami apie šią funkciją
respondentai minėjo, jog tai svarbu, tačiau beveik visada reikia politikams priminti, kad tam
reikia skirti dėmesį, finansavimą, kitas priemones, pvz.: patalpas, jei veikla vykdoma ne
sveikatos priežiūros centre:
„<...>Labiau minėčiau anoniminių alkoholikų organizaciją, kuri vėlgi vien dėl žmogaus
iniciatyvos yra remiama iš bendruomenės sveikatos tarybos fondo. Nuolat primenama apie jų
veiklą, kad jie dirba, pasakojama, akcentuojama per renginius, kad yra tokia organizacija.
Savivaldybė suteikia patalpas šiai veiklai.“ (Respondentas 2, 2013);
„Didelė dalis savivaldybių neskiria pakankamo finansavimo blaivybės organizacijoms.“
(Respondentas 1, 2013).
Svarbi Įstatymu savivaldybėms priskirta funkcija yra - alkoholio vartojimo profilaktikos
vykdymas. Teigiama, kad savivaldybės, jose dirbantys tų sričių tarnautojai:
„<...> turi dideles galimybes, bet pritrūksta noro, jis atsiranda tada, kai yra tam skirtos
tikslinės lėšos, ir jei turi aiškius vadovybės nurodymus dirbti šioj srity, jei nėra tikslinės
dotacijos, tada tai priklauso nuo savivaldybės specialistų, jų suvokimo, iniciatyvos,
motyvacijos. Yra Narkotikų kontrolės komisija (berods taip vadinasi), bet esmė ta, kad kaip
būna bendruomenės sveikatos taryba taip ir ši, jei ji mato, kad tokia komisija turi dirbti šioj
srity, tada ji dirba.“ (Respondentas 2, 2013);
Apibendrinant galima pasakyti, jog respondentai pripažįsta, jog išvardintos funkcijos
alkoholio kontrolės srityje yra labai svarbios. Itin svarbu jų įgyvendinimui savivaldybėse
skirti atitinkamą dėmesį, tiek žmogiškųjų resursų prasme, tiek finansine prasme. Teigiama,
60
kad dažnai sėkmingai funkcijų įgyvendinimo veiklai pritrūksta, ne tik lėšų, dėl ko visada
galima dejuoti, bet ir darbuotojų motyvacijos, iniciatyvos, politikų ryžto ir supratimo.
4.2. Specialistų nuomonė apie licencijų išdavimą ir jų galiojimo sustabdymo aspektus
Šiame skyriuje pateikiama ekspertų nuomonė apie licencijų išdavimą ir galimybių
panaudojimą sustabdyti ar panaikinti licencijas prekiauti alkoholiu. Ekspertų įžvalgos
palygintos su kiekybinio tyrimo rezultatais. Pagal gautus kiekybinio tyrimo rezultatus
nustatyta, kad dauguma savivaldybių visada išduoda licencijas mažmeninei prekybai
alkoholiu, 2012 m. tai sudarė 81,70 proc., 2011 m. Klaipėdos miesto savivaldybės
administracijos atlikto tyrimo duomenimis – 70 proc. Atlikta duomenų analizė parodė, kad
savivaldybės per 2012 metus ne visada išdavė licencijas to prašantiems daugiausia vieną arba
du kartus (27,3 proc.), tris kartus licencijų neišdavė ar jas panaikino 9,1 proc. savivaldybių,
tačiau didžiausia dalis tų savivaldybių, kurios nė karto nepriėmė sprendimo licencijos
prekiauti alkoholiu neišduoti ar panaikinti (36,4 proc.).
Kokybinio tyrimo metu respondentams buvo užduodamas klausimas – dėl kokių, jų
nuomone, priežasčių savivaldybė nepanaikina licencijos prekiauti alkoholiu, atsižvelgdama į
gyventojų, visuomeninių institucijų nuomonę? Atsakymai buvo įvairūs ir persmelkti įvairių
emocijų. Kai kurie respondentai nenorėjo per daug gilintis į šią situaciją todėl atsakė,
„politiškai šaltai“:
„Nuomonė – subjektyvus kriterijus, privaloma laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų
reikalavimų.“ (Respondentas 4, 2013);
kiti vardino priežastis, dėl ko galimai įvyksta tokios situacijos:
„<...> dėl įstatyminės bazės netobulumo, dėl nuoseklios valstybinės politikos nebuvimo -
dažnai atšaukiami priimti teisės aktai.“ (Respondentas 5, 2013).
Kai kurie į šią situaciją pažvelgė „giliau“ ir dėstė savo nuomonę taip:
„Iš tiesų gali būti daug priežasčių, kodėl savivaldybės elgiasi būtent taip. Gali būti, kad
susikerta verslo interesai su visuomeniniais, netgi teismai kartais iškelia verslo laisvę
aukščiau viešojo intereso. Didelė dalis savivaldybių specialistų bendrauja tarpusavyje ir
sužinoję, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priėmė nepalankią nutartį dėl
alkoholio prekybos ribojimo pradeda baimintis priimti gyventojams, bendruomenėms ir
visuomeninėms organizacijoms palankų sprendimą.“ (Respondentas 1, 2013).
61
Išdėstyta ir tokia nuomonė, jog kaip ir daugelį įstatymų Lietuvoje, taip ir šį bandoma
apeiti, o už įstatymo vykdymą atsakingi valstybės tarnautojai, politikai lieka it musę kandę:
“<...> aš manau, kad jie negali ten „prikibti“ <...>“ (Respondentas 2, 2013);
„Apskritai panaikinti licencijos atsižvelgiant į gyventojų skundus negalima, nėra tokios
teisinės nuostatos, yra galimybė arba apriboti licencijos galiojimą, arba neišduoti jos. Bet su
tuo neišduoti... jeigu ta įmonė, nėra dar jos net turėjusi, tai gali būti, kad atsidaro naujas
prekybos taškas, o gyventojai jau iš anksto skundžiasi. Tai subtilus klausimas, nes jie dar net
nepradėję daryti verslo, o mes galime sulaukti kaltinimų, kad jau juos žlugdome. Labai toks
apmąstymų reikalaujantis dalykas. Apriboti licenciją galima tik savivaldybės tarybos
sprendimu.“ (Respondentas 3, 2013).
Apibendrinant galima pasakyti, kad neišduoti licencijos prekiauti alkoholiu verslo
subjektui praktiškai neįmanoma, nes kriterijų gauti šiai licencijai yra nedaug, licencijos kaina
nedidelė. Be to savivaldybė ne visada pasiryžusi bylinėjimuisi teismuose, jei verslininkai
nesutinka su priimtu sprendimu. Kertasi verslo ir visuomeniniai interesai. Sustabdyti
licencijos galiojimą taip pat nėra taip paprasta, nes tam neužtenka vien Administracijos
direktoriaus įsakymo tam reikalingas savivaldybės tarybos pritarimas. Savivaldybės tarybos
posėdžio metu politikus reikia įtikinti argumentais, rinkti medžiagą ir tik tada paaiškėja
sprendimas. Vieno ar kelių gyventojų skundų dažniausiai nepakanka.
4.3. Specialistų požiūris į atstumų nustatymą nuo prekybos alkoholiu taškų
Šiame skyriuje pateikiama ekspertų nuomonė apie atstumų nustatymą nuo prekybos
alkoholiu vietų iki laisvės atėmimo, statutinių tarnybų, sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigų,
maldos namų. Pagal gautus kiekybinio tyrimo rezultatus nustatyta, kad 2012 m. buvo 43,3
proc. savivaldybių, kurios kaip Įstatyme rekomenduojama, nustatė atstumą. 2011 m. atstumą
nustatė 31,91 proc. savivaldybių. Dažniausiai nustatomas atstumas nuo prekybos alkoholiniais
gėrimais vietų yra 50 metrų, tokį atstumą nustatė 13,3 proc. savivaldybių.
Apklausti respondentai išsakė savo nuomonę apie savivaldybės galimybes nustatyti
atstumą nuo alkoholio pardavimo vietų iki švietimo, ugdymo įstaigų, maldos namų ir
sveikatos priežiūros įstaigų. Praktiškai visų atsakymai buvo panašūs:
„Labai gražiai ši nuostata skamba dokumentuose, bet praktikoje yra visai kiti dalykai.“
(Respondentas 3, 2013);
62
„<...> tai yra puiki kontrolės priemonė, sumažinantį alkoholio vartojimą šalia šių vietų,
<...> alkoholis nėra ir negali būti siejamas su švietimu, sveikata, religija, valstybe.“
(Respondentas 1, 2013);
„<...> taip, tai geras dalykas, tai leidžia pačiai bendruomenei atrasti vieną iš įrankių
kaip paveikti tą prekybininką, tačiau politikai nepasiduoda tam spaudimui, vis tik prioritetas
yra verslas“ (Respondentas 2, 2013);
„<...> nėra taip lengva, nes didelę įtaką politikams daro verslas.“ (Respondentas 5,
2013);
Dauguma savivaldybių nėra nustačiusi atstumo, tačiau kalbinti respondentai pažymėjo,
kad tai labai gera prevencijos priemonė, bet gana sunkiai įgyvendinama, viena iš priežasčių:
„<...> todėl, kad mieste visi objektai yra labai arti vienas kito.“ (Respondentas 5, 2013).
Atsakant į šį klausimą buvo pažymėta, jog nėra vieningai nutartų ir priimtų metodikų,
kuriomis remiantis būtų galima matuoti ir nustatyti šį atstumą, kiekvienas miestas yra
skirtingas, skirtinga išplanavimo specifika. Taip pat sunkumų kyla dėl to, jog organizacijos ar
įstaigos nuolat steigiasi, užsidaro, keičia savo darbo vietą. Nereikia pamiršti ir NVO.
Suskaičiuoti visas įstaigas ir sekti jų skaičių yra ganėtinai sudėtinga, o alkoholio prekybos
taškai taip pat, vieni užsidaro, kiti atsidaro.
Apibendrinant galima sakyti, jog ši funkcija pavesta savivaldybei yra labai gera ir stipri
prevencijos priemonė, tačiau mažai kas iš savivaldybės tarnautojų skiria jos įgyvendinimui
pakankamai dėmesio. Valstybiniu lygiu nėra nustatyti oficialūs atstumai nuo konkrečių
įstaigų, kuriais vadovaujantis galima būtų koreguoti prekybos alkoholiu taškų tankumą
kiekviename mieste. Verta dėmesio išsakyta mintis, jog norint, kad atstumų nustatymas būtų
itin gera prevencijos priemonė, idealu būtų sukurti sistemą, kuria vadovaujantis ir naudojantis
būtų atidaromi prekybos alkoholiu taškai arba to padaryti būtų neleidžiama. Kol tokios
sistemos nėra, kaip ir metodikų kaip tai daryti, vietos savivaldos atstovai šioje srityje dirba
skirtingai ir vadovaujasi savo nuomone ir savo asmeniniais įsitikinimais.
63
4.4. Specialistų požiūris į prekybos alkoholiu draudimą švenčių metu
Šiame skyriuje analizuojama ekspertų nuomonė apie prekybos alkoholiu apribojimą
švenčių ir masinių renginių metu. Kiekybinio tyrimo duomenimis, tik 6,7 proc. savivaldybių
apribojo prekybą alkoholiu švenčių ir masinių renginių metu.
Kokybiniame tyrime apklaustiems respondentams išsakant savo nuomonę apie tai, kodėl
dauguma savivaldybių neuždraudžia prekiauti alkoholiu masinių švenčių ir renginių metu,
dominuoja bene vienintelė nuomonė, jog tai vyksta dėl nenoro prarasti rėmėjus. Jais
dažniausiai būna stambios alkoholio gamybos įmonės, turinčios nemažą įtaką, ypač tame
Lietuvos regione, kuriame vykdo savo gamybos veiklą:
„<...> dažniausiai aludariai yra švenčių rėmėjai, šventės be alaus ir vyno daugumai
gyventojų yra nepatrauklios“ (Respondentas 4, 2013);
„Dėl rėmėjų, vienareikšimiškai <...>“ (Respondentas 2, 2013).
Taip pat atskleista mums visiems gerai žinoma tiesa, jog dauguma lietuvių nemoka
linksmintis nevartodami alkoholio. Todėl mokslininkų siūlymas, kad teisinga alkoholio
kontrolės politikos strategija būtų gyvenimo stiliaus populiarinimas be alkoholio, ypač to
reklamavimas sporto kompleksuose ir kitose vietose [11]. Nes jo vartojimo kultūra daugeliui
yra savaime suprantama. Šventės neįsivaizduojamos be lauko kavinukių įsikūrusių
palapinėse, ar tiesiog gatvėje:
„<...> dėl įvairių priežasčių. Viena iš jų galėtų būti įsišaknijusi alkoholio vartojimo
kultūra, kai žmonės neįsivaizduoja švenčių be alkoholio vartojimo, kita gali būti, kad
savivaldybė nori pritraukti rėmėjų, padaryti šventes įdomesnes žmonėms, trečia priežastis
galėtų būti, kad renginių organizatoriams trūksta kūrybingumo surengti šventes be alkoholio,
nes tada reikėtų žmones įtraukti į įvairias įdomias veiklas, o šį dalyką gana sunku padaryti
<...>“. (Respondentas 1, 2013).
Apibendrinant galima teigti, jog savivaldybių politikai greičiausiai net ir nenori
organizuoti švenčių be alkoholio prekybos, nes tai finansinę naudą savivaldybėms nešantis
šaltinis. Taip pat alkoholio pramonės atstovai neretai skiria savo, kaip rėmėjų, lėšas
aktualioms tos savivaldybėms problemoms spręsti: pvz.: organizuoja patalpų remontus,
tvarko ar rengia lauko žaidimų aikšteles, steigia stipendijas gabiems savivaldybės teritorijoje
besimokantiems vaikams remti. Taip pat neatmetamas teiginys, jog galbūt kažkas iš politikų
nenorintis uždrausti tokios prekybos alkoholiu švenčių metu, už savo balsą Taryboje gauna ir
asmeninės naudos.
64
4.5. Specialistų nuomonė apie alkoholio reklamos ypatumus
Šiame skyriuje analizuojama ekspertų nuomonė apie išorinės alkoholio reklamos
pažeidimus, t.y. alkoholinių gėrimų reklamą viešose vietose, jos kontrolę ir priežiūrą.
Kiekybinio tyrimo duomenimis, išorinės alkoholio reklamos pažeidimai buvo nustatyti tik 3,3
proc. savivaldybių, to nebuvo nustatę – 91,7 proc., o visai į šį klausimą neatsakė 3,3 proc.
savivaldybių.
Analizuojant specialistų nuomonę apie alkoholio reklamos kontrolę ir pažeidimus,
dauguma respondentų pasisakė už visišką alkoholio reklamos uždraudimą, be jokių išimčių.
Tokį sprendimo būdą rekomenduoja ir mokslininkai. Jie teigia, kad daug šalių turi dalinius
apribojimus alkoholio reklamai ir tik keletas iš jų yra visiškai uždraudę alkoholio reklamą
[83]. Nors šitie apribojimai ir nedavė maksimalaus efekto, tačiau šalių piliečiai, kuriose
reklama buvo uždrausta, linkę alkoholio vartoti mažiau, todėl patiria ir mažiau problemų ar
nelaimingų įvykių susijusių su alkoholio vartojimu [68]. Apklausti ekspertai taip pat
akcentavo, kad dabartiniai reklamos ribojimai yra nepakankami, taip pat teigiama, kad
alkoholio reklama labiau aktuali didžiuosiuose miestuose, o kaimiškose teritorijose ši
problema daug mažesnė. Prašomi išsakyti savo nuomonę apie tyrimo duomenis, jog tik 2
savivaldybės iš 60 užfiksavo alkoholio reklamos pažeidimus, respondentai teigė:
„Atlikdami patikrinimus visoje Lietuvoje randame alkoholio reklamos pažeidimų, todėl
teigti, kad savivaldybėse nėra pažeidimų būtų naivu, galima tik spėti, kodėl buvo pateikti tokie
atsakymai į apklausos klausimus, gali būti, kad savivaldybės neskiria pakankamai išteklių
alkoholio reklamos priežiūrai.“ (Respondentas 1, 2013).
Teigiama, jog atsakomybė už šią sritį turėtų būti priskirta neseniai įkurtiems viešosios
tvarkos skyriams:
„<...> savivaldybėse dabar atsiranda viešosios tvarkos skyriai, jie labiau linksta į sritis
dėl: parkavimo vietų, šiukšlinimo, šunų vedžiojimo, <...> bet kas liečia reklamą, kad ir bet
kokia reklama, apie jos teisumą, apie alkoholio reklamą – tikrai jie netikrina, manau jiems
trūksta žinių <...> aš manau, kad jie visai nežino, jog turi tikrinti šią sritį, čia tikrai būtų
viena iš jų kontrolės nišų. Vienintelis ginklas dabar yra viešosios tvarkos skyrius.“
(Respondentas 2, 2013).
Mokslininkai teigia, kad norint efektyviai vykdyti alkoholio reklamos kontrolę, svarbu
kontroliuoti alkoholio pramonės atstovų veiksmus, nes pramonės atstovų savireguliacija yra
65
itin trapus dalykas, dažnai susitarimus ir nuostatas yra stengiamasi apeiti arba jų tiesiog
nevykdyti [10].
Apibendrinant alkoholio reklamos kontrolės situaciją savivaldybėse, galima teigti, jog
savivaldybių ir sveikatos priežiūros specialistai sutinka, jog ji turėtų būti visiškai uždrausta.
Tačiau tyrimo duomenys parodė, jog reklamos kontrolei savivaldybėse ne visada užtenka
žmogiškųjų resursų, nes pažymima, jog be to egzistuoja ir begalės kitų problemų, todėl sekti
ir kontroliuoti mieste atsirandančias reklamas tiesiog pritūksta specialistų ir laiko.
Akcentuojama, jog tuo turėtų rūpintis įkurti viešosios tvarkos skyriai, tačiau kartu ir
pripažįstama, jog jiems trūksta žinių ir kompetencijos šioje srityje. Pasak specialistų, jie
mieliau baudžia gyventojus pažeidžiančius automobilių parkavimo tvarką, gyvūnų laikymo ir
priežiūros taisykles negu kabinančius didžiulius stendus su alkoholio reklamomis miesto
gatvėse.
4.6. Specialistų nuomonė apie ekonominių sankcijų taikymą ir efektyvumą
Šiame skyriuje aiškinamasi ar pakankama finansinė atsakomybė žmonėms, kurie vykdo
veiklą susijusią su alkoholinių gėrimų pardavimu, bet nesilaiko LR Alkoholio kontrolės
įstatymo nuostatų. Apie tai, jog ekoniminės baudos yra veiksmingos kontroliuojant alkoholį
kalbėjo ir daug mokslininkų vykdę tyrimus alkoholio kontrolės srityje. Vieni iš jų Anderson ir
Baumberg, jie teigia, kad alkoholio kontrolės vykdymo efektyvumas labai daug priklauso nuo
adekvačios taisyklių vykdymo priežiūros. Pavyzdžiui, minimalų alkoholio vartojimo amžių
nustatančio įstatymo priėmimas bus mažai efektyvus, jei jis nebus paremtas įtikinama grėsme,
kad nepilnamečiams alkoholį pardavinėjančių įmonių licencijos bus atimtos ir kad taisykles
pažeidę verslininkai bus nubausti [6]. Kiekybinio tyrimo vykdymo metu duomenų apie tai
rinkta nebuvo, todėl atliekant kokybinį tyrimą, nuomonės šiuo aspektu buvo pasiteirauta
ekspertų.
Tyrime dalyvavę respondentai kalbinti apie ekonomines sankcijas verslo subjektams,
kurie nesilaiko Alkoholio kontrolės įstatymo, teigė jog daugumos verslinkų prigimtis yra
bandymas išvengti baudų ir kuo daugiau užsidirbti. Akcentuojama, kad baudos galėtų būti
didesnės, tuomet galbūt nekiltų noras pažeidinėti Įstatymo, tačiau nustatyta, kad suma turi
būti atitinkama baudžiant alkoholio pramonės „banginius“, t.y. stambias įmones ir smulkius
verslininkus.
66
„Na, baudos visą laiką turi būti tokios, kad jos priverstų pagalvoti ir nekiltų pagunda
rizikuoti, aš visada sakau, jei jis nors kartą nebuvo pagautas, jis ir galvoja kad nebus
pagautas. Tai čia ypač jei jie [prekybininkai] nejaucia, kad juos pastoviai stebi <...>.“
(Respondentas 2, 2013).
Išsakyta nuomonė, jog drausminant Įstatymo nesilaikiusius verslininkus kur kas
veiksmingiau būtų ne gasdinti juos ekonominėmis sankcijomis, o didinti licencijos išdavimo
kainą, kad sumokėjus nustatytą sumą, jau nekiltų mintis nusižengti Įstatymui:
„Bet čia vėlgi reiktų visų pirma pradėti ne nuo baudų, o nuo licencijų išdavimo, nes
kaina yra per maža.“ (Respondentas 3, 2013);
“ <...> vienareikšmiškai galima pasakyti, kad sankcijos už vartojimą viešoje vietoje,
alkoholio pardavimo išsinešimui nuo 22:00 iki 8:00 val. yra tikrai per mažos, tačiau kalbant
apie reklamą, galima pasakyti, kad sankcijų skyrimo ribos per siauros, t.y. baudos negali būti
vienodos taikant jas milijonines apyvartas turinčiai įmonei ir įmonei, kuri per metus
parduoda už mažiau nei 100 000 lt, tai iš esmės neteisinga, todėl būtina išplėsti sankcijų
ribas. Dėl nelegalaus alkoholio vartojimo reikėtų nustatyti atsakomybę ne tik parduodančiam,
bet ir įsigyjančiam nelegalius alkoholio gaminius.“ (Respondentas 1, 2013).
Apibendrinant galima pasakyti, jog svarbu, kad alkoholį pardavinėjantys verslininkai
suvoktų ir įvertintų licencijos „kainą“, dėl nusižengimų ją praradę, negalėtų įkurti kitos
įmonės ir vėl lengvai ją gauti. Taip pat sankcijos už Alkoholio kontrolės įstatymo nesilaikymą
turi būti atitinkamos pažeidimų sunkumui ir verslo subjekto gautai apyvartai.
4.7. Specialistų pastebėjimai dėl alkoholio kontrolės politikos neefektyvumo ir
reikalingų pokyčių
Šiame skyriuje analizuojama ekspertų nuomonė apie priežastis, dėl kurių savivaldybės
nesugeba ar nenori tinkamai įgyvendini joms Įstatymu pavestų funkcijų. Kiekybinio tyrimo
duomenimis, daugiausiai savivaldybių atsakė, kad jų nuomone visą teisės aktuose numatytą
alkoholio kontrolę jos įgyvendina (36,7 proc.). 31,7 proc. atsakė, jog tinkamai kontrolei
vykdyti trūksta žmogiškųjų išteklių, t.y. darbuotojų, kurie rūpintųsi konkrečiai šia sritimi.
11,7 proc. respondentų teigė, kad aktyviai alkoholio kontrolei savivaldybės teritorijoje
vykdyti trukdo verslo struktūros, kurios daro įtaką priimamiems politiniams sprendimams. 3,3
proc. savivaldybių skundėsi, jog teisės aktai yra netikslingi, o savivaldybėms ir taip numatyta
per daug teisių, t.y. per daug kontroliuojamos veiklos.
67
Analizuojant respondentų nuomonę, dėl kokių priežasčių savivaldybės neįgyvendina
visų jai teisės aktais suteiktų teisių ir įgaliojimų alkoholio kontrolės srityje, iš atsakymų
beveik vienareikšmiškai paaiškėjo, jog, jų nuomone, tai:
„Resursų trūkumas.“ (Respondentas 4, 2013);
Dalinis alkoholio kontrolės politikos neefektyvumas atsirado dėl:
“<...> savivaldybių specialistų kompetencijos stokos <...>.“ (Respondentas 2, 2013);
„<...> savivaldybės neturi reikiamų žinių, kai kurios nesinaudoja savo teise, nes joms
atrodo, kad tai šiuo metu neaktualu, kai kurios tiesiog bijo prisiimti atsakomybę ir pažeisti
verslo interesus.“ (Respondentas 1, 2013).
Kaip reikalingi pokyčiai alkoholio kontrolės srityje, buvo įvardintos mokslu pagrįstos
priemonės, kurias savo straipsniuose nurodė ir Babor [9];[10];[11]:
„<...> visiškas reklamos draudimas, alkoholinių gėrimų kainos didinimas ir
prieinamumo mažinimas. Kalbant apie prieinamumo mažinimą, jį galima pasiekti pasitelkus
šiuos kontrolės mechanizmus - sumažinant vietų, kur parduodami alkoholiniai gėrimai
skaičių, nustatyti didesnį minimalų alkoholinių gėrimų pardavimo amžių, alkoholį pardavinėti
tik specializuotose parduotuvėse, draudžiant naktinę prekybą alkoholiniais gėrimais.“
(Respondentas 1, 2013);
„Neturi būti reklamos ir ypač sporto renginiuose, ribojamas alkoholio prieinamumas
laiko ir vietos atžvilgiu.“ (Respondentas 5, 2013);
„Pilnai uždrausti alkoholio reklamą, o kita – išnaudoti savivaldybės turimas galias. <...>
Manau, jei nėra stacionarios vietos, jokio alkoholio pardavimo ir nereikia leisti. Kaip ir
prekybos laiko ribojimas, visi priešinosi tam, bet priprato ir dabar gerai, kaip ir su stipraus
alaus didelese pakuotėse uždraudimu.“ (Respondentas 2, 2013);
Išsakytas pasiūlymas, jog savivaldybėms nepajėgiant susitvarkyti su joms deleguotomis
funkcijomis, reikėtų jas perduoti Departamentui:
„Savivaldybėms deleguotas funkcijas turėtų perimti Departamentas arba atvirkščiai.“
(Respondentas 4, 2013);
Respondentai pasiūlė tobulinti licencijų išdavimo tvarką, keičiant kriterijus, licencijos
kainą, jos galiojimo trukmę, taip pat pasigendama kitų valstybės institucijų atsakingesnio
požiūrio:
„Didžiausia problema su kuo mes susiduriame, kad licencijos prekiauti alkoholiu yra
išduodamos gyvenamuosiuose namuose <...> vyksta karas tarp gyventojų ir verslininkų, o
savivaldybė lieka kalčiausia. Pasipila kaltinimai, jog savivaldybė negina gyventojų interesų
(Respondentas 3, 2013).
68
Daugelis autorių teigia, kad svarbu stiprinti komercinių alkoholio pardavėjų kontrolę,
kurie linkę parduoti alkoholį nepilnamečiams, todėl efektyvus metodas yra licencijų
išdavimas arba atėmimas [5]. Šias problemas tyrinėję mokslininkai teigia, jog itin aktuali
alkoholio įsigijimo taškų tankumo problema [72].
„<...> tai čia yra didžiausia problema su gyvenamaisiais namais, kuriuose įsikuria
įmonės. Taip pat didelė problema yra maisto tvarkymo pažymėjimai, jie yra išduodami gana
lengvabūdiškai... nes pažymėjimas gaunamas veiklos vykdymui bare, nors į barą tai ne itin
panašu. Tada mes nežinome ką daryti, nes visi dokumentai rodo, kad tai yra baras, o
pasirodo ne. Po to verslininkai pradeda dirbti kaip naktinės parduotuvės. Savivaldybė
daugeliu atveju vėl lieka kalta, nes yra kaltinama, kad nesilaiko Įstatymo, nors iš tiesų
išduodame veiklai reikalingą licenciją pagal galiojančius teisės aktus. <...> licencijų
išdavimo sąlygos turėtų būti rimtesnės, keliama daugiau kriterijų, kaina turėtų būti aukštesnė,
o ne kaip dabar 1300 lt sumoki ir turi licenciją visam gyvenimui. <...> taip pat būtų gerai
sukurti bendrą metodiką atstumų nustatymui nuo alkoholio prelybos taškų.“ (Respondentas 3,
2013).
Apibendrinant galima pasakyti, kad vienu svarbiausių aspektų, ką reikia keisti alkoholio
kontrolės srityje, respondentai nurodė visišką alkoholio reklamos uždraudimą, taip pat
griežtesnį sąvokų reglamentavimą, pvz.: kas yra „baras“, kad būtų išvengta Įstatymo apėjimų.
Šiuo metu patalpoje pastačius stalą ir kėdes, vykdoma naktinė, nelegali prekyba alkoholiu.
Licencijos prekiauti alkoholiu turėtų būti išduodamos terminuotam laikotarpiui, o ne visam
laikui, jų kaina turėtų būti didesnė. Pasigendama efektyvaus bendradarbiavimo su kitomis
valstybės institucijomis, šiuo atveju su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Verslininkai
prisidengdami maisto ruošimo paslaugomis pardavinėja alkoholį uždraustomis valandomis,
t.y. po 22 val. Politikai priimantys sprendimus savivaldybių tarybose turi jausti didesnę
asmeninę atsakomybę už vykdomą alkoholio kontrolės politiką. Turėtų būti skiriama daugiau
dėmesio valstybės tarnautojų, dirbančių šioje srityje, kompetencijų ugdymui ir žinioms.
69
IŠVADOS
1. Pagal LR Alkoholio kontrolės įstatymą, alkoholio kontrolės politika vykdoma ribojant
alkoholio prieinamumą ir vykdant prevencinę veiklą. Tam įgyvendinti, įtvirtinamos
atitinkamos alkoholio politikos kontrolės ir prevencijos funkcijos. Savivaldybėms
deleguotos alkoholio kontrolės funkcijos: politikos formavimas bei kontrolės
įgyvendinimas, reklamos kontrolė, prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas
bei teisė neišduoti licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, baudų
juridiniams asmenims skyrimas, prekybos alkoholiu draudimas, prekybos
alkoholiniais gėrimais draudimas švenčių ir masinių renginių metu. Prevencijos
funkcijos: alkoholio kontrolės programų rengimas ir finansavimas, blaivybės
organizacijų rėmimas iš savivaldybės biudžeto, alkoholio vartojimo profilaktikos
vykdymas.
2. Savivaldybės nepakankamai išnaudoja savo teises vykdyti alkoholio kontrolę. Teise
neišduoti licencijų prekiauti alkoholiniais gėrimais 2012 m. pasinaudojo tik 18,3%
savivaldybių. Teise riboti prekybos alkoholiu laiką pasinaudojo 27% savivaldybių.
Daugiau negu pusė savivaldybių 56,7 proc. nenustatė atstumo nuo alkoholio prekybos
vietų iki Įstatyme nurodytų institucijų. Dažniausiai savivaldybių nustatomas atsumas
50 m. (13,3%). Prekybą alkoholiu švenčių ir masinių renginių metu ribojo 6,7%
savivaldybių. Išorinius alkoholio reklamos pažeidimus nustatė 3,3% savivaldybių.
3. Ekspertų nuomone, savivaldybės turi visas galimybes kontroliuoti prekybą alkoholiu,
tačiau jų neišnaudoja. Nuosekliai įgyvendinti savivaldybėms prisikirtas funkcijas yra
sunku dėl susiformavusių suaugusiųjų nuostatų vartojant alkoholį, nėra aiškios
alkoholio kontrolės politikos šalyje, dažnai atšaukiami jau priimti teisės aktai, didelė
verslo įtaka, informacija gyventojams pateikiama labai įvairi ir dažniausiai mokslu
nepagrįsta. Licencijų prekiauti alkoholiu išdavimo kriterijai yra pernelyg paprasti. Jų
galiojimo trukmė neribojama, o kaina fiksuota ir per maža. Atstumo nustatymas nuo
prekybos alkoholiu vietų yra puiki prevencijos priemonė galinti sumažinti alkoholio
vartojimą, tačiau sunkiai įgyvendinama, dėl metodikų trūkumo. Prekybos alkoholiu
draudimas masinių švenčių ir renginių metu yra sunkiai įgyvendinamas dėl
savivaldybės nenoro prarasti rėmėjus. Kontroliuoti išorinės reklamos pažeidimus
savivaldybių teritorijose sunku dėl specialistų trūkumo. Efektyvios alkoholio kontrolės
politikos savivaldybėse vydymui trūksta specialistų kompetencijos. Ekspertų įvardinti
70
reikalingi pokyčiai kontrolės srityje: visiškas reklamos draudimas, alkoholinių gėrimų
kainos didinimas ir prieinamumo mažinimas, licencijų išdavimo griežtinimas.
71
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Remiantis atliktų tyrimų duomenimis siūloma:
1. Formuojant alkoholio kontrolės politiką stiprinti visuomenės sveikatos biurų veiklą.
Siekti, kad sveikata taptų ne vien sveikatos apsaugos, bet ir kitų valstybės sektorių
rūpesčiu. Nuolat palaikyti ryšius su visuomene, formuojant jos teigiamas sveiko
gyvenimo nuostatas.
2. Savivaldybių lygmenyje siūloma įgyvendinti politiką, padedančią stiprinti sveikatą.
Turi būti rūpinamasi, kad visos visuomenės grupės turėtų lygias galimybes rūpintis
savo sveikata, investicijomis į aktualias visuomenės gyvenimo sritis. Turi būti
stiprinama politikų atsakomybė už visuomenės sveikatą.
3. Siūloma griežčiau riboti prekybos alkoholiu laiką, riboti prekybos alkoholiu taškų
tankumą, siekti specializuotų alkoholio pardavimo taškų atsiradimo.
4. Nepasiduoti alkoholio pramonės spaudimui priimant sprendimus ir aktyviau kovoti už
visuomenės interesus alkoholio kontrolės srityje.
5. Sukurti griežtesnę alkoholio licencijų išdavimo tvarką, ir nustatyti aiškesnes licencijų
galiojimo stabdymo ar naikinimo galimybes. Nustatyti ribotą licencijų galiojimo
laiką.
6. Atsakingiau ir griežčiau riboti prekybą alkoholiu švenčių ir masinių renginių metu,
nemanipuliuojant lėšų iš rėmėjų praradimu.
7. Ruošti savivaldybės specialistus dirbti konkrečiai alkoholio kontrolės ir prevencijos
srityje suteikiant jiems specifinių žinių ir galių. Skirti laiko ir lėšų jų kompetencijų
kėlimui.
72
LITERATŪRA
1. Agostinelli G, Grube J. Alcohol counter advertising and the media: a review of recent
research.California: Alcohol Res Health; 2002.
2. Alcohol consumption & Smoking restrictions [Online] 2012; [cited 2013 Apr 1]
Available from: <http://www.visitlatvia.lv/en/alcohol-consumption-smoking-
restrictions>.
3. Alkoholio kontrolės politikos vertinimas, alkoholio vartojimo daromos žalos
vertinimas. Valstybinio psichikos sveikatos centro paraiška Žmogiškųjų išteklių
plėtros veiksmų programai 2011 [interaktyvus]. [Žiūrėta 2012 m. gruodžio 15 d.].
Prieiga internetu: <http://www.esparama.lt/paraiska?id=25798&pgsz=10>.
4. Alkoholio vartojimas ir jo padariniai 2010 m. Vilnius: Lietuvos statistikos
departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės; 2011.
5. Anderson P, Baumberg B. Alcohol in Europe. A public Health perspective. A report
for the European Commission. London: Institute of Alcohol Studies; 2006.
6. Anderson P, Chisholm D, Fuhr D. Effectiveness and cost-effectiveness of policies and
programmes to reduce the harm cost by alcohol [online]. The Lancet, 2009 [cited
2012 Dec 15]; Available from:
<http://www.who.int/choice/publications/p_2009_CE_Alcohol_Lancet.pdf>.
7. Anderson P, de Bruijn A, Angus K, Gordon R, Hastings G. Impact of alcohol
advertising and media exposure on adolescent alcohol use: a systematic review of
longitudinal studies.Spain: Alcohol and Alcoholism; 2009.
8. Anderson P, Gual A. Reflections on science and the governance of alcohol policy.
[online]; 2011 [cited 2012 Dec 12]. Available from:
<http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1360-0443.2010.03350.x/pdf. >.
9. Babor T. Alcohol, economics and the ecological fallacy: toward an integration of
experimental and quasi-experimental research. In: Single E., Storm T., eds. Public
drinking and public policy. Toronto: Addiction Research Foundation; 1985.
10. Babor T. Alcohol research and the alcohol beverage industry: issues, concerns and
conflicts of interest [online]. Addiction, 2008, [cited 2012 Dec 20]. Available from:
<http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1360-0443.2008.02433.x/pdf. >.
11. Babor T, Caetano R, Evidence-based alcohol policy in the Americas: strengths,
weaknesses, and future challenges, Rev Panam Salud Publica/Pan Am J Public
Health; 2005.
73
12. Babor, T F, Caetano, R, Casswell, S, Edwards G, Giesbrecht N, Graham K, Grube J,
Gruenewald P, Hill L, Holder H, Homel R, Österberg E, Rehm J, Room R, Rossow I.
Alcohol: No Ordinary Commodity. Research and Public Policy. New York: Oxford
University Press; 2003.
13. Babor T, Del Boca FK, eds. Treatment matching in alcoholism. UK: Cambridge
University Press; 2002.
14. Babor T. Public health science and the global strategy on alcohol. USA: Bull World
Health Organ; 2010.
15. Baltrušaitytė G, Civinskas R, Reingardė J, Tamutienė I. Pagalbos asmenims,
sergantiems priklausomybės nuo alkoholio ligomis, priemonės ir sistema Lietuvoje.
Tyrimo, vykdyto pagal sociologinio tyrimo atlikimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. 9,
ataskaita. Vilnius: 2008.
16. Bitinas ir kt. Kokybinių tyrimų metodologija: vadovėlis vadybos ir administravimo
studentams. Klaipėda: S.Jokužio leidykla-spaustuvė; 2008.
17. Calfee JE, Scherega C. The influence of advertising on alcohol consumption: a
literature review and an econometric analysis of four European nations. Int J Advert.;
USA: 1994.
18. Chaloupka FJ, Grossman M, Saffer H. The effects of price on alcohol consumption
and alcohol-related problems. USA: Alcohol Res Health; 2002.
19. Civinskas R. Fokusuotas interviu Šiaulių apskrityje. Interviuotojas R. Civinskas.
Šiaulių apskrities viršininko administracija, 2008 m. spalio 14 d. 13–15 val. Šiauliai;
2008.
20. Černiauskas G, Davidonienė O, Matulas A, Pundzius J, Veryga A. Tabako ir
alkoholio kontrolė – Baltijos šalių sveikatos politikos prioritetas. Tarptautinės
konferencijos rezoliucija (Vilnius, 2008 m. lapkričio 23 d.). Vilnius: LR Sveikatos
apsaugos ministerija.
21. Daujotienė A. Savivaldybių vaidmuo, įgyvendinant alkoholio, tabako ir narkotikų
vartojimo prevencijos bei kontrolės priemones. Klaipėda; 2011.
22. Dėl didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių
ir mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo
įmonėse taisyklių patvirtinimo: LR Vyriausybės nutarimas 2004 m. gegužės 20 d. Nr.
618. Valstybės žinios 2004;84-3050.
74
23. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-2012 metų programos priemonių
įgyvendinimo patvirtinimo: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2009 m.
vasario 25 d. Nr. 189. Valstybės Žinios 2009;33-1268.
24. Effective municipal and community alcohol prevention strategies across the world.
STAP (Stichting Alcohol preventie). The Netherlands: 2008.
25. Foxcroft DR, Ireland D, Lister-Sharp DJ, Lowe G, Breen R. Longer-term primary
prevention for alcohol misuse in young people: a systematic review. UK: Oxfod
University; 2003.
26. Grube JW, Nygaard P. Adolescent drinking and alcohol policy. Contemporary Drug
Problems. Denmark; 2001.
27. Humphreys K. Circles of recovery: self-help organizations for addictions. Cambridge:
Cambridge University Press; 2003.
28. Young People and Drugs Among 15–24 Year-olds. Analytical report. [online]. Flash
Eurobarometer. European Commission, 2008 [cited 2013 Feb 1]. Available from:
< http://www.ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_233_en.pdf>.
29. Jankauskienė D, Pečiūra R. Sveikatos politika ir valdymas. Vilnius: MRU leidybos
centras; 2007.
30. Juškelienė V. Visuomenės sveikatos įvadas: sveikatos stiprinimas. Vilnius: VPU
leidykla; 2008.
31. Kalėdienė R, Petrauskienė J, Rimpela A. Šiuolaikinio visuomenės sveikatos mokslo
teorija ir praktika. Kaunas: Šviesa; 1999.
32. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: JUDEX; 2002.
33. Kranzler HR, Van Kirk J. Naltrexone and acamprosate in the treatment of alcoholism:
a meta-analysis.Washington; 2001.
34. Kubiliūtė K, Čaplinskienė I. Alkoholio kontrolės politikos vertinimas Lietuvos
sveikatos programos įgyvendinimo laikotarpiu (1998–2010 m.). Sveikatos politika ir
valdymas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas; 2012.
35. Latvijas Alkohola aprites likums [online] 2013 [cited 2013-04-01]. Available from:
<http://www.likumi.lv/doc.php?id=51521>.
36. Latvijas Valsts Ienemumu Dienests [online] 2013 [cited 2013-03-05]. Available
from: <http://www6.vid.gov.lv/VID_PDB/AP>.
37. Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas: priimtas Lietuvos
Respublikos Seimo 2008 m. liepos 3 d. Nr. ADM, Valstybės Žinios 1985;1-1.
75
38. Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymas: priimtas Lietuvos Respublikos
Seimo 1995 m. balandžio 18 d. Nr. I-857, Valsybės Žinios 1995;44-1073.
39. Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas: priimtas
Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. kovo 9 d. Nr. IX-2052, Valstybės Žinios
2004;47-1548.
40. Lietuvos Respublikos Alkoholio ir tabako kontrolės 2012-2014 metų programa
(Tarpinstitucinis veiklos planas): Vyriausybės nutarimas 2011 m. rugsėjo 14 d. Nr.
1080, Valstybės Žinios, 2011;115 -5415; Valstybės žinios 2012;112 -5684.
41. Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės Įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymas: priimtas Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m.
gruodžio 23 d. Nr. XI-1911, Valstybės Žinios 2011;165-7859.
42. Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministerija. Sveikata 21: Sveikata visiems
XXI amžiuje. Vilnius: Era; 2000.
43. Lietuvos Respublikos Sveikatos Sistemos Įstatymo Pakeitimo Įstatymas: priimtas
Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. gruodžio 1 d. Nr. VIII-946, Valstybės Žinios
1997;64-1507;67-1661.
44. Lietuvos Respublikos Vietos Savivaldos Įstatymas: priimtas Lietuvos Respublikos
Seimo 1994 m. Liepos 7 d. Nr. I-533, Valstybės Žinios 1994;55-1049.
45. Lietuvos Respublikos Valstybinė Alkoholio Kontrolės Programa: priimta Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 25 d. Nr. 212, Valstybės žinios 1999;21-
603.
46. Lietuvos Sveikatos Rodiklių Informacinė Sistema [interaktyvus]. [Žiūrėta 2013 m.
vasario 1 d.]. Prieiga internetu: < http://www. http://sic.hi.lt/>.
47. Lietuvos sveikatos programa 2020 [interaktyvus]. [Žiūrėta 2013 m. sausio 17 d.].
Prieiga internetu: < http://www.lsp2020.lt/index.php>.
48. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2013 m. sausio
9 d.]. Prieiga internetu: < http://www.lvat.lt/lt/teises-aktai.html >.
49. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo biuletenis [interaktyvus]. [Žiūrėta 2013
m. sausio 3 d.]. Prieiga internetu:
<www.lvat.lt/download/232/lvat_biuletenis_20.pdf>.
50. Marques AC, Formigoni ML. Comparison of individual and group cognitive-
behavioral therapy for alcohol and/or drug-dependent patients. Addiction; 2001.
76
51. Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija [interaktyvus]. [Žiūrėta 2012 m.
gruodžio 9 d.]. Prieiga internetu:
<http://koalicija.org/index.php?option=com_content&task=view&id=124>.
52. Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Metinis
pranešimas 2010. Vilnius: Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras;
2010.
53. Narkotikų, Tabako ir Alkoholio Kontrolės Departamentas. Metinis pranešimas 2011.
Vilnius: Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras; 2011.
54. Narkotikų, Tabako ir Alkoholio Kontrolės Departamentas. Metinis pranešimas 2012.
Vilnius: Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras; 2012.
55. Narkotikų, Tabako ir Alkoholio Kontrolės Departamentas. Savivaldybių išduotų ir
galiojančių licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako
gaminiais apžvalga 2012 m. liepos 1 d. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2013 m. kovo 3 d.].
Prieiga internetu: < http://www.ntakd.lt/files/statistika/LT-alk-tab.pdf>.
56. Narkotikų, Tabako ir Alkoholio Kontrolės Departamentas. Savivaldybių vaidmuo
psichoaktyviųjų medžiagų kontrolėje. Pranešimas. Šakiai; 2012.
57. Neighbors C, Lee C, Lewis M, Fossos M A, Larimer N. Are Social Norms the best
Predictor of Outcomes among Heavy Drinking College Students? Journal of Studies
on Alcohol and Drugs; 2007.
58. Pasaulio Sveikatos Organizacijos Sveikų miestų projektas [interaktyvus]. [Žiūrėta
2012 m. gruodžio 3 d.]. Prieiga internetu: <www.logincee.org/file/3856/library>.
59. Pusė šalies gyventojų pritaria alkoholio reklamos draudimui. SAM inicijuotos
apklausos rezultatai, 2009 [interaktyvus]. [Žiūrėta 2012 m. gruodžio 9 d.]. Prieiga
internetu:
<http://www.sam.lt/go.php/lit/Puse_salies_gyventoju_pritaria_alkoholio/618>.
60. Rabinovich L, et al. The affordability of alcoholic beverages in the European Union:
Understanding the link between alcohol affordability, consumption and harm.
Prepared for the European Commission DG SANCO; 2009.
61. Rabinovich L, Hunt P, Staetsky L, Goshev S, Nolte E, Pedersen J, Tiefensee C.
Further study on the affordability of alcoholic beverages in the EU. A focus on excise
duty pass-through, on- and off-trade sales, price promotions and pricing regulations.
Prepared for the European Commission, DG SANCO and the Executive Agency for
Health and Consumers; 2012.
77
62. Rehm J, Monteiro M. Alcohol consumption and burden of disease in the Americas:
implications for alcohol policy. Rev Panam Salud Publica: 2005.
63. Rehm J, Room R, Monteiro M, Gmel G, Graham K, Rehn N, et al. Alcohol use. In:
World Health Organization. Comparative quantification of health risks: global and
regional burden of disease due to selected major risk factors. Geneva: WHO; 2003.
64. Rehn N, Room R, Edwards G. Alcohol in the Euroepan Region - consumption, harm
and policies [online]. WHO Regional Office for Europe, 2001 [cited 2013 Jan 15] .
Available from: <http://www.euro.who.int/document/E76240.pdf>.
65. Rezoliucija Dėl Valstybės Alkoholio Kontrolės Politikos. Lietuvos Jaunimo
Organizacijų Taryba. Vilnius; 2011.
66. Room R, Babor T, Rehm J. Alcohol and public health. Lancet; 2005.
67. Room R, Jernigan D, Carlini-Marlatt B, Gureje O, Mäkelä K, Marshall M, et al.
Alcohol in developing societies: a public health approach. Helsinki: Finnish
Foundation for Alcohol Studies; 2002.
68. Saffer H, Dave D. Alcohol consumption and alcohol advertising bans. Applied
Economics; 2002.
69. Smart RG, Mann RE. The impact of programs for high-risk drinkers on population
levels of alcohol problems. Addiction; 2000;
70. Šalys raginamos uždrausti alkoholio reklamą [interaktyvus]. [Žiūrėta 2013 m. sausio 5
d.]. Prieiga internetu: <http://paneveziovsc.sam.lt/naujienos/nordan-ragina-salis-
uzdrausti-visa-alkoholio-rekla/ >.
71. Šipaitė S. Įrodymais grįsta politika: alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimas
Lietuvoje: magistro diplominis darbas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas; 2011.
72. Tamutienė I. Įrodymais grįstos alkoholio vartojimo reguliavimo politikos priemonės ir
jų taikomumas Lietuvoje. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas; 2010.
73. Tamutienė I. Fokusuotas interviu Telšių apskrityje. Interviuotoja I. Tamutienė. Telšių
savivaldybės gydytojo administracija, 2008 m. spalio 7 d. 11–13 val. Telšiai; 2008.
74. Thomas F. Babor. Evidence-based alcohol policy in the Americas: strengths,
weaknesses, and future challenges. Rev Panam Salud Publica; 2005
75. Trygve U. Impact of Europeanization on Nordic alcohol control policies: a discussion
of processes and national differences. Norway: Journal of European Social Policy;
2000.
78
76. Ulmer RG, Preusser DF, Williams AF, Ferguson SA, Farmer CM. Effects of Florida’s
graduated licensing program on the crash rate of teenage drivers. USA: Accident
Analysis and Preventon; 2000.
77. Valius L, Klumbienė J, Petkevičienė J, Mačinskas Š, Daubaras G, Bojarskas J,
Žilinskas M, Žėbienė. Ligų profilaktika ir gydymas pirminėje sveikatos priežiūroje.
Kaunas: Kauno medicinos universitetas; 1999.
78. Valstybės alkoholio kontrolės programos priemonių įgyvendinimo 2009 m. ataskaita.
Valstybinis psichikos sveikatos centras [interaktyvus]. [Žiūrėta 2013 m. balandžio 3
d.]. Prieiga internetu:
<http://www.vpsc.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=12&Itemid=1
6>.
79. Valstybės alkoholio kontrolės programos priemonių įgyvendinimo 2010 m. ataskaita.
Valstybinis psichikos sveikatos centras [interaktyvus]. [Žiūrėta 2013 m. balandžio 3
d.]. Prieiga internetu:
<http://www.vpsc.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=12&Itemid=1
6>.
80. Wechsler H, Nelson TF, Lee JE, Seibring M, Lewis C, Keeling RP. Perception and
reality: a national evaluation of social norms marketing interventions to reduce
college students heavy alcohol use. USA: J. Stud. Alcohol; 2003.
81. World Health Organization. European Charter on Alcohol [online]. Paris, 1995 [cited
2012 Nov 12]. Available from: <
http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0008/79406/EUR_ICP_ALDT_94_03
_CN01.pdf>.
82. World Health Organization. Health in Europe 1997: Report on the third evaluation of
progress towards health for all in the European Region of WHO (1996–1997)
[online]. WHO Regional Publications, European Series, No. 83; 2010 [cited 2012
Nov 24]. Available from: <http://www.euro.who.int/Document
/EUR_ICP_ALDT_94_03_CN01.pdf>.
83. World Health Organization. Global status report: alcohol policy. Switzerland; 2004.
84. World Health Organization. Global status report on alcohol and health [online].
Switzerland, 2011 [cited 2012 Nov 24]. Available from:
<http://www.who.int/substance_abuse/publications/global_alcohol_report/msbgsrupro
files.pdf>.
79
PRIEDAI
80
1 Priedas
11 11,2712,46
16,02
20,42
25,54
20,67
13,2914,09
13,5414,22
0
5
10
15
20
25
30
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011Mirusiųjų skaičius nuo alkoholinės kepenų ligos 100 tūks. gyv.
%
1 pav. Mirusiųjų skaičius Lietuvoje nuo alkoholinės kepenų ligos 100 tūkst. gyventojų
Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras
58,8
77,29
52,72 52,08
65,46
68,18
75,54
53,5454,34
58,6970,1
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį 100 tūkts. gyv.
%
2 pav. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį
Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras
81
2 Priedas
Mokslu pagrįstos alkoholio kontrolės politikos priemonės
Strategijos/intervencijos Efektyvumas Kaina Komentarai
Fizinio prieinamumo
reguliavimas. Visiškas
pardavimų uždraudimas
+++ aukšta Sukelia didelį neigiamą poveikį juodojoje
rinkoje, tai brangu suvaldyti.
Neveiksminga, neužtikrintas vykdymas.
Minimalaus amžiaus
nustatymas
+++
žema Sumažina alkoholio vartojimą, bet
problemos nepanaikina.
Normavimas ++ aukšta Veiksmingas itin daug geriantiems.
Tačiau sunkiai įgyvendinamas.
Vyriausybės mažmeninės
prekybos monopolija
+++ žema Veiksmingas, tik tada kai būtų vykdoma
kartu siekiant visuomenės sveikatos ir
viešosios tvarkos palaikymo tikslų.
Pardavimo valandų ir dienų
apribojimas
++ žema Efektyvu tik esant tam tikroms
aplinkybėms.
Realizavimo apribojimai ++ žema Reikalauja ilgesnės įgyvendinimo eigos.
Skirtingas alkoholio
prieinamumas, pagal jo
koncentracija, stiprumą
++ žema Daugiausiai išbandyta su alumi
Apmokęstinimas
Mokesčiai
Alkoholio mokesčiai +++ žema Veiksmingumas priklauso nuo valstybės
skiriamo dėmesio ir kontrolės alkoholio
gamybos ir platinimo sritims. Dideli
mokesčiai gali paskatinti kontrabandos ir
neteisėtos gamybos suaktyvėjimą.
Gėrimo konteksto
keitimas
Politika, kuri netarnautų
išgėrinėjantiems
+ vidutinė Vien tik mokyti nepakanka, svarbu, kad
būtų užtikrintas ne tik vykdymas, bet ir
efektyvumas
Barų darbuotojai mokomi
suvaldyti agresiją ir jos
išvengti
+ vidutinė Efektyvumas priklauso nuo ilgalaikio
stebėjimo ir kontroliavimo įvykusių
inicdentų.
Savanoriški barų savininkų
savireguliacijos kodeksai
0 žema Neveiksminga, be spaudimo
Vertimas barų ir restoranų
savininkus vykdyti
nustatytus teisės aktus
++ aukšta Laikymasis priklauso nuo įsivaizduojamo
jų suvokimo
Skatinimas organizuoti
veiklą ir renginius be
alkoholio
0 aukšta Daugiausiai alternatyvios programos
jaunimui
Bendruomenės mobilizacija ++ aukšta Pakeitimai nebuvo tvarūs
Švietimas ir įtikinimas
Alkoholio švietimas
mokyklose
0 aukšta Gali padidinti žinias ir padėti keisti
požiūrį į alkoholį, bet neturi ilgalaikio
82
poveikio paveikti išgėrinėjimus.
Moksleivių, studentų
švietimas
0 aukšta Gali padidinti žinias ir padėti keisti
požiūrį į alkoholį, bet neturi ilgalaikio
poveikio paveikti išgėrinėjimus
Viešųjų, visuomeninių
tarnybų pranešimai
0 vidutinė Pranešimai apie atsakingą alkoholio
vartojimą neatgraso nuo jo vartojimo,
tačiau pranešimai stiprinantys
visuomenės paramą viešai politikai gali
būti vaisingi
Įspėjamosios etiketės 0 žema Didina informuotumą, bet nekeičia
elgesio
Alkoholio reklamos
reguliavimas
Reklamos draudimai + žema Reklamos draudimui ryžtingai priešinosi
alkoholinių gėrimų pramonė. Alkoholinių
gėrimų reklamą televizijos laidose ir
filmuose galima apeiti.
Reklamos turinio kontrolė ? vidutinė Dažnai taikoma pramonei kaip
savireguliacijos susitarimas, tačiau retai
stebima ir kontroliuojama ar pramonės
įmonės šio susitarimo laikosi.
Atsakomosios priemonės
vairuojantiems išgėrus
Blaivumo kontrolės punktai ++ vidutinė Policijos reidų poveikis paprastai
trumpalaikis
Atsitiktinės atrankos būdu
atliekami iškvėpto oro
matavimo testai
++ vidutinė Brangus įgyvendinimas. Efektyvumas
tiesiogiai priklauso nuo vairuotojų
skaičiaus, kuriems teko su tuo susidurti.
Sumažintos leistinos
alkoholio koncentracijos
kraujyje ribos
+++ žema Nors ir nežymus apatinių leistinių ribų
sumažinimas pvz.: nuo 0,05% iki 0,02%,
tačiau reikšmingas.
Administracinis licencijos
galiojimo sustabdymas,
vairavimo teisių atėmimas
++ vidutinė Veiksminga atgrasymo priemonė nuo
vairavimo apsvaigus, nes užtiktrinama
greita bausmė.
Žema alkoholio
koncentracija kraujyje
jauniems vairuotojams
(„nulinė koncentracija“)
++ žema Daugiausia įrodymo atvejų dėl
veiksmingumo JAV ir Australijoje
Baigė pradedančiųjų
vairuotojų kursus
++ žema Tyrimai rodo, kad „nulinės
koncentracijos“ kraujyje įvedimas
jauniems vairuotojams, atgraso juos nuo
vairavimo išgėrus.
Nurodyti tam tikri
vairuotojai, kurie teikia
vežimo paslaugas
0 vidutinė Gali didinti vairuotojų informuotumą
apie vairavimo riziką ir užkirsti kelią
neblaiviems vairuotojams, bet
neturi bendro poveikio eismo įvykių
skaičiui.
Gydymas ir ankstyvosios
intervencijos
Intervencija tiems ++ vidutinė Pirminės sveikatos priežiūros
83
vairuotojams, kurie turi
bėdų dėl alkoholio
vartojimo
specialistams trūksta laiko mokymams ir
priežiūrai, koordinavimui.
Su alkoholio vartojimu
susijusių problemų
gydymas
+ aukšta Sunkiai pasiekia gyventojus, nes
dauguma šalių turi ribotas galimybes.
Savitarpio pagalba + žema Įmanoma, ekonomiškai veiksmingai
įgyvendinti, tai dar gali būti alternatyva
oficialaus gydymo daugelyje šalių.
Privalomas gydymas
pakartotiniems
pažeidėjams, kurie vairavo
apsvaigę.
+ vidutinė Priverstiniai metodai turi ribotą poveikį ir
kartais atitraukia dėmesį nuo
efektyvesnių intervencinių priemonių.
Šaltinis: Babor T, Caetano R, Evidence-based alcohol policy in the Americas: strengths,
weaknesses, and future challenges; 2005.
84
3 Priedas
Adresatams pagal sąrašą
Kopija
Lietuvos savivaldybių asociacijai
bendras@lsa.lt
2013-01- Nr. S-(4.3-3)-
DĖL INFORMACIJOS PATEIKIMO
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas),
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 701 str. (Žin.,
1994, Nr. 63-1231) bei Departamento nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 244 (Žin., 2011, Nr. 28-1331), teisės aktų
nustatyta tvarka atlieka institucijų, įgyvendinančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų
pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio valstybinę kontrolę, veiksmų priežiūros ir
koordinavimo funkcijas.
Prašome Jūsų užpildyti trumpą Savivaldybių apklausą apie alkoholio ir tabako
kontrolės priemonių įgyvendinimą (toliau – apklausa). Ši apklausa parengta remiantis 2011-
10-28 – 2011-11-10 atlikta Lietuvos savivaldybių anketine apklausa, kurios rezultatai buvo
pristatyti 2011 m. lapkričio mėn. LR Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Naujos
tendencijos alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo prevencijos bei kontrolės srityje“.
Gauti apklausos rezultatai Departamentui padės objektyviai įvertinti šiuo metu
Lietuvoje susidariusią tabako ir alkoholio kontrolės situaciją ir padės formuojant veiklos
prioritetus. Su apibendrintais apklausos rezultatais bus supažindinti visi apklausos
respondentai bei Lietuvos savivaldybių asociacija.
Užpildytą ir atsakingo asmens parašu patvirtintą klausimyną Departamentui galite
pateikti Jums patogiu būdu: el.paštu – ntakd@ntakd.lt, faksu – (8-5) 266 80 95, paštu - Šv.
Stepono g. 27, LT-01312 Vilnius. Prašome duomenis pateikti iki 2012 m. vasario 11 d.
Dėkojame už bendradarbiavimą.
PRIDEDAMA. Apklausa savivaldybėms, 3 lapai.
Direktorius Zenius Martinkus
Rašto originalas nebus siunčiamas paštu.
Eglė Latauskienė, tel. (8-5) 266 8067, el.p.
egle.latauskiene@ntakd.lt
Vaida Liutkutė, tel. (8-5) 266 80 92, el.p.
vaida.liutkute@ntakd.lt
85
NARKOTIKŲ, TABAKO IR ALKOHOLIO KONTROLĖS DEPARTAMENTO
2013-01- RAŠTO NR. S-(4.3-3)-
ADRESATŲ SĄRAŠAS
1. Akmenės rajono savivaldybė;
2. Alytaus miesto savivaldybė;
3. Alytaus rajono savivaldybė;
4. Anykščių rajono savivaldybė;
5. Birštono savivaldybė;
6. Biržų rajono savivaldybė;
7. Druskininkų savivaldybė;
8. Elektrėnų savivaldybė;
9. Ignalinos rajono savivaldybė;
10. Jonavos rajono savivaldybė;
11. Joniškio rajono savivaldybė;
12. Jurbarko rajono savivaldybė;
13. Kaišiadorių rajono savivaldybė;
14. Kalvarijos savivaldybė;
15. Kauno miesto savivaldybė;
16. Kauno rajono savivaldybė;
17. Kazlų Rūdos savivaldybė;
18. Kėdainių rajono savivaldybė;
19. Kelmės rajono savivaldybė;
20. Klaipėdos miesto savivaldybė;
21. Klaipėdos rajono savivaldybė;
22. Kretingos rajono savivaldybė;
23. Kupiškio rajono savivaldybė;
24. Lazdijų rajono savivaldybė;
25. Marijampolės savivaldybė;
26. Mažeikių rajono savivaldybė;
27. Molėtų rajono savivaldybė;
28. Neringos savivaldybė;
29. Pagėgių savivaldybė;
30. Pakruojo rajono savivaldybė;
31. Palangos miesto savivaldybė;
32. Panevėžio miesto savivaldybė;
33. Panevėžio rajono savivaldybė;
34. Pasvalio rajono savivaldybė;
35. Plungės rajono savivaldybė;
36. Prienų rajono savivaldybė;
37. Radviliškio rajono savivaldybė;
38. Raseinių rajono savivaldybė;
39. Rietavo savivaldybė;
40. Rokiškio rajono savivaldybė;
41. Skuodo rajono savivaldybė;
42. Šakių rajono savivaldybė;
43. Šalčininkų rajono savivaldybė;
44. Šiaulių miesto savivaldybė;
45. Šiaulių rajono savivaldybė;
46. Šilalės rajono savivaldybė;
86
47. Šilutės rajono savivaldybė;
48. Širvintų rajono savivaldybė;
49. Švenčionių rajono savivaldybė;
50. Tauragės rajono savivaldybė;
51. Telšių rajono savivaldybė;
52. Trakų rajono savivaldybė;
53. Ukmergės rajono savivaldybė;
54. Utenos rajono savivaldybės;
55. Varėnos rajono savivaldybė;
56. Vilkaviškio rajono savivaldybė;
57. Vilniaus miesto savivaldybė;
58. Vilniaus rajono savivaldybė;
59. Visagino savivaldybė;
60. Zarasų rajono savivaldybė.
87
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento
2013-01- rašto Nr. S-(4.3-3)-
Priedas
SAVIVALDYBIŲ APKLAUSA APIE ALKOHOLIO IR TABAKO
KONTROLĖS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMĄ
Prašome Jūsų atsakyti į žemiau pateiktus klausimus.
Siūlome Jums šią apklausą pildyti tiesiog kompiuteryje, spustelint pilką kvadratėlį prie
tinkamiausio atsakymo varianto bei įrašant duomenis į tam skirtus specialius pilkus langelius,
ir tik tuomet spausdinti patvirtinimui.
Atsakydami į klausimus pažymėkite vieną atsakymo variantą (2-ame, 6-ame ir 15-ame
klausimuose galimi keli atsakymo variantai). Jei to reikalauja atsakymas ar savo atsakymą
norite papildyti, pakomentuoti – papildomus duomenis įrašykite.
Atsakingo asmens parašu patvirtintą apklausą bet kuriuo Jums patogiu būdu prašome
atsiųsti iki 2013 m. vasario 11 d. Atsakingas asmuo - tai bet kuris savivaldybės
administracijos darbuotojas, kuris surinko duomenis, reikalingus anketos užpildymui.
I. TABAKO KONTROLĖ
1. Ar Savivaldybė yra pasinaudojusi teise uždrausti rūkyti viešose (parkuose, skveruose
ir kt.) ir kitose jų valdymo kompetencijai priklausančiose vietose?
Taip (pereikite prie 3 klausimo)
Ne
2. Ar Savivaldybė šiuo metu svarsto galimybę sukurti nerūkymo zonas (pvz: Tarybos
sprendimas yra svarstymo, priėmimo stadijose ar pan.)?
Taip (pereikite prie 7 klausimo)
Ne (pereikite prie 7 klausimo)
3. Kiek nerūkymo zonų (nustatytų Savivaldybės sprendimu, pasinaudojus Tabako
kontrolės įstatymo 19 str. 3 d.) yra Savivaldybėje?
Įrašykite skaičių ir nurodykite vietas (pvz: 3 nerūkymo zonos - V.Kudirkos skveras, aikštė prie
savivaldybės Laisvės pr., Katedros aikštė ir pan.):
4. Ar Savivaldybės nustatytose nerūkymo zonose matomose vietose yra iškabinti
įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti?
Taip
Ne
Yra, tačiau ne visose zonose
5. Kas Jūsų Savivaldybėje prižiūri, kad nerūkymo zonose būtų nerūkoma?
88
Policijos komisariatai
Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius ar panašias funkcijas vykdantis Savivaldybės
skyrius
Nėra prižiūrima
Kita (Įrašykite: )
6. Ar Jums yra žinomi atvejai, kuomet asmuo(-enys), nepaklusęs(-ę) draudimui rūkyti
Savivaldybės patvirtintose nerūkymo zonose, būtų įspėti policijos pareigūnų ar
sumokėtų nustatytą baudą?
Taip
Ne
7. Ar Savivaldybė yra nepilnamečiams uždraudusi rūkyti viešose vietose?
Taip
Ne
Jei susiklostys tinkamos teisinės aplinkybės, tokia galimybe pasinaudosime
8. Ar Savivaldybė užtikrina, kad jos lankytojai ir darbuotojai nebūtų priversti kvėpuoti
tabako dūmais užterštu oru (įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir
iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai)?
Taip
Ne
Iš dalies
II. ALKOHOLIO KONTROLĖ
9. Ar Savivaldybė yra neišdavusi ar panaikinusi licenciją verstis mažmenine prekyba
alkoholiniais gėrimais, atsižvelgdama į gyventojų, visuomeninių organizacijų ar kitų
institucijų nuomonę?
Taip
Ne
Jei atsakėte „Taip“, prašome nurodyti atvejų skaičių per 2012 m.:
10. Ar Savivaldybė yra apribojusi laiką mažmeninės prekybos įmonėms,
prekiaujančioms alkoholiniais gėrimais, atsižvelgdama į gyventojų, visuomeninių
organizacijų ar kitų institucijų nuomonę?
Taip
Ne
Jei atsakėte „Taip“, prašome nurodyti atvejų skaičių per 2012 m.:
89
11. Ar Savivaldybė yra nustačiusi atstumą, kuriuo draudžiama prekiauti
alkoholiniais gėrimais nuo laisvės atėmimo, statutinių tarnybų, sveikatos priežiūros ir
ugdymo įstaigų, maldos namų?
Taip (pereikite prie 13 klausimo)
Ne
Jei atsakėte „Taip“, prašome nurodyti kokį atstumą metrais savivaldybė yra nustačiusi:
12. Ar Savivaldybė šiuo metu svarsto galimybę nustatyti atstumą (pvz.:
Tarybos sprendimas yra svarstymo, priėmimo stadijoje ar pan.)?
Taip
Ne
13. Ar Savivaldybių tarybos yra apribojusios ar uždraudusios prekybą
alkoholiniais gėrimais oficialių švenčių ir masinių renginių dienomis / metu?
Taip
Ne
Jei atsakėte „Taip“, prašome nurodyti atvejų skaičių per 2012 m.:
14. Ar Savivaldybė yra nustačiusi išorinės alkoholio reklamos pažeidimų?
Taip
Ne
15. Nurodykite priežastis (jei tokių yra) dėl kurių Savivaldybė neįgyvendina
visų jai teisės aktais suteiktų teisių alkoholio ir tabako kontrolės srityje:
Stinga žmogiškųjų išteklių
Teisės aktai yra netikslingi, todėl savivaldybėms numatyta per daug teisių
Verslo struktūros dar įtaką politiniams sprendimams
Visą teisės aktuose numatytą alkoholio ir tabako kontrolę Savivaldybė įgyvendina
Kita (įrašykite):
Anketa užpildyta Atsakingas asmuo
(data) (vardas, pavardė) (parašas)
90
4 Priedas
Kokybinio tyrimo klausimai suskirstyti blokais
I. Savivaldybės galimybės kontroliuoti prekybą alkoholiu ir pavestų funkcijų vykdymas.
1. Išssakykite savo nuomonę, kokios savivaldybės galimybės kontroliuoti prekybą
alkoholiu?
2. Kokia Jūsų nuomonė apie savivaldybėms priskirtas funkcijas? Jų atlikimą?
II. Licencijų išdavimas ir jų galiojimo sustabdymo aspektai.
3. Jūsų nuomone, dėl kokių priežasčių savivaldybė dažniausiai nepanaikina licencijos
prekiauti alkoholiu, atsižvelgdama į gyventojų, visuomeninių institucijų nuomonę?
III. Atstumų nustatymas nuo prekybos alkoholiu taškų.
4. Kokia Jūsų nuomonė apie atstumą, kuris turėtų būti nustatytas nuo alkoholio
pardavimo vietų ir švietimo įstaigų, maldos namų ir sveikatos priežiūros įstaigų?
IV. Prekybos alkoholiu draudimas.
5. Kaip manote, kodėl dauguma savivaldybių (54 iš 60) neuždraudžia prekybos alkoholiu
masinių švenčių ir renginių metu?
V. Alkoholio reklamos ypatumai.
6. Ką manote apie alkoholio reklamos ribojimą?
7. Kaip manote ar išties savivaldybėse neužfiksuojama alkoholio reklamos pažeidimų?
(apklausos duomenimis tik 2 savivaldybės tai užfiksavo)
VI. Ekonominių sankcijų taikymas ir efektyvumas.
8. Kokia Jūsų nuomonė apie galimas taikyti ekonomines sankcijas už LR Alkoholio
kontrolės įstatymo nesilaikymą? gal galite pakomentuoti, Jūsų nuomone, ar jos yra
pakankamos? (jei ats., kad sankcijos pakankamos, iš to išplaukiantis klausimas –
tuomet kodėl įstatymas yra pažeidinėjamas?
VII. Alkoholio kontrolės politikos neefektyvumo priežastys ir reikalingi pokyčiai.
9. Jūsų nuomone, dėl kokių priežasčių savivaldybės neįgyvendina visų jai teisės aktais
suteiktų teisių ir įgaliojimų alkoholio kontrolės srityje?
10. Ką Jūsų nuomone, reikia keisti alkoholio kontrolės srityje?